VELYKINIS ANTSPAUDAS (The Easter Seal)

VELYKINIS ANTSPAUDAS
1 Žinoma, didžiulė garbė būti čia šiandien ryte šito Verslininkų Pilnos Evangelijos filialo gimimo dieną čia, Fenikse, žinant, kad Viešpats dovanojo man jame nedidelį turtą – būti šios bendruomenės dalimi. Aš noriu pasveikinti brolį Karlą Viljamą ir jo žmoną, brolį Stromą, kitus čia ant pakilos: brolį Šorsą, brolį Autlo, tarnautojus ir visus jus, nuostabūs žmonės.

2 Žinote, man praeitoje savaitėje irgi buvo gimimo diena. Ir aš truputi vyresnis už šitą filialą. Mano manymu, jis pasakė: “Šiam filialui penki metai”.

3 Kažkas šiomis dienomis kalbėjo…pasakė: “Kiek tau metų, broli Branhamai?”

4 Aš pasakiau: “Dvidešimt šeši”. Ir aš pasakiau: “Aš išbraukiau pirmus dvidešimt penkis metus. Tuos metus aš nelabai gerai tarnavau Jam”. Aš pasakiau: “Aš tikiuosi, kad Jis irgi juos išbraukė”. Bet kad Jis tai padarytų – tai jau kitas reikalas.

5 Bet malonu būti čia. Ir dabar nesinorėtų atimti daug laiko iš jūsų. Nes mes…Aš…aš visada bijau, paklausęs tokius nuostabius liudijimus ir apie viską kas vyksta, kad aš…ir giesmės, kad aš padarysiu kažką tokio, kad viską sugadinti. Ir aš norėčiau pridurti prie šito, jeigu aš turėčiau ką prie šito pridurti. Šios seserys…

6 Tas brolis, kuris šiandien padainavo giesmę, juodaodis brolis, aš labai už tai dėkingas, “Jis mato ir mažus paukščius”.

7 Ir šios seserys, kurios giedojo šią giesmę, ji buvo viena iš mano pagalbininkių nuo to laiko, kai aš lankiausi čia pirmąkart. Jis buvo…Aš turiu jos įrašą, ir jis pas mane visai pasimetė – “Aš norėčiau viską su Juo apsvarstyti”. Ir aš čia paprašiau brolį Dosoną Railį, mano draugą, kad jis…kas nors iš jų galėdami paprašyti šių ponių, jeigu jos čia, žemėje, sudainuoti ją šiandien ryte dar kartą. Ir aš tikiuosi, Terri ją užrašė. Ir jis tikriausiai tai padarė. Aš noriu perrašyti ją, galbūt, ant kokios nors juostos, nes man ši giesmė labai patinka. Ir toks mano noras…mano noras – viską su Juo apsvarstyti. Aš galvoju, mums visiems norisi tai padaryti. Todėl mes šį rytą čia.

8 Ir taip, sekančioje savaitėje vyks susirinkimai. Nieko, jeigu paminėsiu? [Brolis sako: “Žinoma”.–Red.]

2 IŠTARTAS ŽODIS



Sekančioje savaitėje aš…aš turiu būti namuose, šventykloje Velykiniame tarnavime sekantį sekmadienį; šeštadieni vakare, sekmadieni ir sekmadieni vakare. O paskui aš vėl vyksiu į Kaliforniją. Jus, kas iš Kalifornijos apylinkių, būtinai, džiaugsiuosi pamatyti jus ten susirinkime. Ir, mano manymu, Bilas išsiuntė neteisingą skelbimą. Tai…Jis parašė: “Biltmaro viešbutyje”, o jis vyks, mano manymu, tai… [Kažkas sako: “Ten negalėjo išnuomoti”.] Negalėjo išnuomoti. Ir vyks Istmonte? [“Embasse”.] Embasse, Embassi viešbutyje. Tad bet kuris iš vietinių Pilnosios Evangelijos narių gali pranešti jums, jeigu jūs ten nuvyksite.

9 O paskui mes grįšime iš ten, ir tuomet aš vyksiu į Pietų Afriką. Lygiai po mėnesio mes išplaukiame į Pietų Afriką, tikimės ten nuostabiai praleisti laiką Viešpatyje, maždaug trijose šalyse. Tad mes…mes, žinoma, stokojame jūsų maldų. Tikriausiai, aš jau nebegalėsiu pasimatyti su jumis, jeigu Viešpats ves mus vykti toliau, iki tol, kol aš nesugrįšiu. Ir tikiuosi atvežti jums nuostabią ataskaitą, kada mes sugrįšime atgal.

10 Praėjusį kartą, aš manau, kad Viešpats davė man ten didžiausią iš visų susirinkimą, kuriuos aš turėjau. Ir per vieną kvietimą prie altoriaus…Taigi, tai iš primityvių čiabuvių skaičiaus. Kiek aš žinau, trisdešimt tūkstančių vienu metu priėmė Kristų. O mes pagalvojome, kad, galbūt, buvo kalbama apie fizinį išgydymą, nes ten vienu metu išgijo apie dvidešimt penki tūkstančiai. O sekančią dieną Durbano meras, tai yra Sidnėjus Smitas, pasakė: “Prieik prie lango, pažiūrėk, eina gatve”. Ir ten vienas paskui kitą važiavo prikrauti sunkvežimiai, tiesiog pilnutėliai užversti senais ramentais ir kitu, tiesiog sumetė į krūvą, o patys ėjo iš paskos. Čiabuviai, kurie kariavo vienas su kitu, ėjo miesto gatvėmis ir giedojo “Tikėk, tik tikėk” savo gimtąja kalba.

11 Užtikrinu jus, mano širdį apėmė jaudinantis drebulys. Kaip…Kada matai kažką panašaus, broli Šorsai, tada jauti, kad tavo darbas neveltui. Ar matai, juk stengiesi. Ir aš tikiuosi, kad Dievas vėl pakartos tai, ne todėl…ne todėl, kad mes ten vykstame, bet todėl, kad mes laukiame Viešpaties Atėjimo.

12 Ir kaip buvo sakoma giesmėje, mes ieškome tą paklydusią avelę. Tai yra, tai…Jis…Jis neateis iki tol, kol neįeis tą avelė. Visos iki vieno turi būti avidėje. Jis neuždarys durų, kol neįeis ta paskutinė.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 3



Tad, broliai tarnautojai, aš šiandien, be abejo, kartu su jumis stengiuosi surasti tą paskutinę avelę. Tikriausiai, ji šiandien ryte Fenikse. Aš nežinau. Bet kada įeis paskutinė, tuomet Ganytojas uždarys duris.

13 [Brolis sako: “Broli Branhamai?”–Red.] Taip? [“Galima man pasakyti keletą žodžių”] Žinoma, galima. [“Aš kai ką užmiršau. Mes kalbėjome apie…” Tarpas juostoje.] Tai nieko, viskas gerai. [“Ir aš žinau, kiekvienas laikas nuo laiko ką nors užmiršta”.] O aš neužmirštu. [“Taip?”]

14 Aš iš tų, kam tenka vos neužsirašyti tai, ką ruošiuosi kalbėti. Aš…Nuo to laiko, kaip pradėjau senti, man darosi sunkiau įsiminti, užsirašau Rašto vietas ir taip toliau. Ankščiau aš galėjau atmintinai pasirinkti apie penkiasdešimt Rašto vietų ir netgi nė karto ne…be vargo pereiti nuo vienos prie kitos, bet nuo tada aš praėjau daug sunkių mylių.

15 Taigi, mes laukiame Viešpaties Atėjimo. Telaimina visus jus Viešpats!

16 Ir dar užlipi čia ir galvoji…Sėdi čia ir girdi šitų žmonių liudijimus. Galvoji: “Ką gi, kada užlipsiu, aš ką nors pasakysiu kas liečia tai”. O tiek visko yra pasakyti, kad visą dieną kalbėsi apie tai. Bet aš, žinoma, branginu jus visus. Tegu šis nedidelis filialas nenustos augti. Tegu kiekviena bažnyčia Fenikse nuolatos augs, kol neateis Jėzus, – tokia mano nuoširdi malda.

17 Ir taip, aš galvoju, kad mums truputi atsipalaiduoti, atsitokime mūsų maldos metu. Gerai?

18 Visagalis Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, Kuris prikėlei Jį iš mirusiųjų ir davei mums Jį kaip auką, kaip Viešpatį ir Gelbėtoją. Mes taip dėkingi Tau už šią privilegiją, kurią mes turime šį rytą, stovint Tavo Būvime su Tavo tauta, išpirktais ir laukiančiais Jo šlovingo antro Atėjimo, kad priimtų mus pas Save. Jeigu tarp mūsų yra nuodėmė, Viešpatie, apvalyk mus Savo izopu. Ir mes meldžiame, Dangiškas Tėve, kad Tu išgydytum tarp mūsų kiekvieną segantį žmogų.

19 Ir jeigu čia kartais bus tie, kas nepažysta Tavęs šiame didingame Šventosios Dvasios krikšte, dėl kurio mes taip uoliai kovojame ir kalbame, kad ji gyvybiškai svarbi, pagal Raštą šioje paskutinėje dienoje. Mes meldžiame, Dieve, kad Ji šiandien nužengtų ant visų mūsų ir iš naujo krikštytų mus į Kūną, ir taip pat įvestų tuos, kas dar lauke, Tėve.

4 IŠTARTAS ŽODIS



20 Palaimink mus, kada skaitysime Tavo Žodį ir įdėk visas pastangas, kad pasakyti tai, kas yra Tavo Žodžio Tiesa. Uždaryk mūsų lūpas tam, kas yra netiesa, ir atidaryk mūsų širdis ir lūpas tam, kas yra Tiesa, tuo metu kaip mes atsiduodame Tau. Naudok mūsų lūpas kalbai, ir mūsų ausis klausymui, ir mūsų širdis, kad priimti. Nes mes prašome šito Jėzaus Vardu, Kuris taip viską ir numatė. Amen.

21 Aš norėčiau perskaityti iš Šventojo Žodžio, tris iš Biblijos vietas. Ir jeigu jūs norite jas pasižymėti ir norite sekti jas toliau, kad paskaityti jas kaip papildomą informaciją, aš labai apsidžiaugčiau, jeigu jūs jas užsirašytumėte. Štai vietos, kurias aš ruošiuosi skaityti: Mato 28:1-10, paskui Apreiškimo 1:17-18, Romiečiams 8:11. Galima, aš vėl jas pakartosiu. Taigi, Mato 28:1-10, Apreiškimas 1:17-18 ir Romiečiams 8:11.

22 Dabar artėja Velykos. Ir kol jūs surandate tas vietas ir pasižymite jas…Aš manau, kad sekanti savaitė yra pati didingiausia istorinė savaitė iš visų savaičių metuose. Aš manau, kad didingiausiu įvykiu, kurį mes švęsime šioje savaitėje, sekančioje savaitėje, buvo pats nuostabiausias įvykis iš įvykusių žemėje. Aš manau, kad jis neprilygstamas. Jūs pasakysite: “Na, nukryžiavimas – tai kažkas didingo”. Bet dauguma žmonių mirė, kitus kryžiavo, netgi tais pačiais mūsų Viešpaties laikais. Bet tiktai Vienas iš jų prisikėlė iš mirusiųjų. Tuo jis ir užantspauduotas.



23 Dabar aš noriu perskaityti. Ir tai bus tarsi nedidelis prieš velykinis pamokslas, jeigu norės Viešpats, keturiasdešimt minučių. Dabar perskaitykime iš Šventojo Mato Evangelijos, pradedant nuo 28-to skyriaus.



Sabatui pasibaigus, auštant pirmajai savaitės dienai,

Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo.

Ir štai kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties

angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo

angos, ir atsisėdo ant jo.

Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip

sniegas.

Išsigandę jo, sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg

negyvi.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 5



O angelas tarė moterims: “Nebijokite! Aš žinau, kad

ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas.

Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite,

apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.

Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė

iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį

pamatysite’. Štai aš jums tai pasakiau”.

Jos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio bei didelio

džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.

Joms beeinant pranešti Jo mokiniams, štai Jėzus

sutiko jas ir tarė: “Sveikos!” Jos priėjo, apkabino Jo

kojas ir pagarbino Jį.

Jėzus joms tarė: “Nebijokite! Eikite ir pasakykite

mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane

pamatys”.



24 Ir Apreiškimo, 1-as skyrius, 17 ir 18 eilutės.



Jį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas.

Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo:

“Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis.

Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius.

Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.



25 Ir Laiške Romiečiams, 8-as skyrius, pradedant nuo 11-tos eilutės.



Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš

numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų –

atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia,

gyvenančia jumyse.



26 Dabar, aš tikiuosi, kad Viešpats Jėzus pridės Savo palaiminimų prie šitų perskaitytų Žodžių. Kadangi priekyje Velykos ir jos įsiminė mano širdyje kaip didžiausiais susirinkimas, tiksliau, didžiausias metų įvykis.

27 Aš noriu paprašyti jūsų minutei man atleisti. Jums taip ne per garsiai, tarsi ūžimas? Taip gerai? Jums gerai girdisi?

6 IŠTARTAS ŽODIS



Oi, jums nesigirdi. O taip geriau, štai taip? Aš nenorėjau prieiti labai arti.

28 Tai štai, aš kalbu tai tam, kad Velykose Jis įrodė tai, kas sakoma Biblijoje. Visas Raštas, parašytas apie tai, ką Jis turėjo atlikti…Jis užantspaudavo Savo Mesijiškumą, kada Jis prisikėlė iš mirusiųjų, Velykiniu Antspaudu. Dabar pas mus tiek kalbų, perka Velykinius antspaudus. O šitą rytą aš noriu kalbėti tema: Velykinis Antspaudas. Tai visai ne toks antspaudas, kokią mes perkame už pinigus, kaip antspaudą, naudojamą dėl laiškų, kur eina, mano manymu, į Tuberkuliozės Asociacijos fondą arba kaip ten jis vadinasi. Aš…aš galvoju, kad šis antspaudas visai ne toks. Ir kadangi Velykos – tai nuostabi diena metuose mums, Krikščionims, tvirtinančius, kad mes – Dievo vaikai, aš pasistengsiu įsigilinti į tai ir pažiūrėti, kaip mums reikia dalyvauti šiame didžiame darbe, kurį atliko dėl mūsų Kristus.

29 Prieš daug, daug šimtų metų iki Jo Atėjimo buvo ištartas Dievo Žodis apie Jo nukryžiavimą, ir Jo mirtį, ir Jo kentėjimus, o taip pat ir Jo prisikėlimą. Mes turėsime šiuos tarnavimus, tikriausiai, sekančioje savaitėje, kada klausysime radijo laidas ir mūsų pastorius savo bažnyčiose, ir taip toliau sekančioje savaitėje.

30 Bet iš visų dienų ir viso, ką padarė Jėzus, ir, žinoma, įskaitant visus atvejus, kaip Jis patvirtino Dievo Žodį ir kaip Jį išpildė: išgydimu sergančiųjų, mirusių prikėlimu, demonų išvarymu, pamokslaujant Evangeliją vargšams ir išpildant kiekvieną Žodį, Kurį Dievas pažadėjo įvykdyti, kada ateis; o po to taip pat kentėjimu ant kryžiaus už mūsų nuodėmes vietoj mūsų, kad būti permaldavimu už nuodėmes, kada kaip niekas kitas negalėtų šito padaryti, išskyrus Jį. Bet aukščiau viso šito, aš manau, kad Velykos užantspaudavo viską pilnumoj.

31 Nes žemėje buvo pranašai, kurie pranašavo iki Jo. Žemėje buvo pranašai, kurie gydė ligonius, netgi prikeldavo mirusius ir darė tuos pačius ženklus, kuriuos darė Jėzus.

32 Bet Velykos buvo įrodymu. Jos visam laikui užantspaudavo Dievo Žodį tikram tikinčiajam. Tą palaimintąjį rytą išsisklaidė visokia tamsa ir abejonės. Žmonės buvo, taip sakant, užrakinti kalėjime, netgi religingų žmonių supratimu, iki tos dienos, nes jie buvo…matė didžius religinius darbus ir Šventosios Dvasios judėjimą, ir taip toliau.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 7



Ir kada žmogus mirdavo, atrodė, kad tuo ir viskas. Bet kada atėjo Jis ir pasakė: “Aš turiu valdžią guldyti Savo gyvybę; Aš turiu valdžią vėl priimti ją”. O paskui paėmė ir įrodė tai, ką Jis pasakė. Aš manau, kad tai…tai ir yra antspaudas – kada…kada ką nors sakai, o paskui imi ir įrodai tai darbu.

33 Jeigu žmogus pasakė…Kaip Kolumbas: tikėjo, kad žemė apvali, ir stebėjo laivus, kaip pasakoja, jiems artėjant, ir jis pastebėdavo stiebą, prieš jam pamatant patį laivą. Ir tai buvo jam įrodymu to, kad žemė apvali. Tais laikais žmonės tuo netikėjo, bet jis buvo tikslo siekiantis žmogus. Jis išplaukė, kad tikrai įrodytų tai, ką jis numatė kaip tiesą.

34 Ir Dievas numatė įrodyti Savo Žodį, Tiesą. Tad Jis…Tiktai vienas Žmogus galėjo tai padaryti, ir tai buvo Jėzus. Ir Jis atėjo ir įrodė, kad tai Tiesa. Tai buvo uždėtas antspaudas. Ir taip buvo nuplėšti visi tamsos antspaudai ir išsisklaidė visi kitų religijų prietarai ir kito, kada pakildavo įžymūs žmonės ir kalbėjo didžius, nuostabius dalykus; bet jie visi iki vieno kape. O mūsų Krikščioniška religija – vienintelė, pas kurią kapas tuščias. Ir dėl manęs tai įrodymas to, kad Jis – Dievas mirusiųjų ir Dievas gyvųjų, kad Jis gali prikelti mirusius, gražinti vėl į gyvenimą. Ir aš…ši atgaivinanti jėga, atgaivinanti Jo Dvasia, daug metų bėgyje įrodė, kad Jis – Tas, Kuris gali prikelti mirusius, gražinti į gyvenimą.

35 Ir kada Savo pažadu Jis įrodė šia didžia pergalinga jėga, kurią Jis turėjo, Velykose Jis įrodė, kad Jis gali nugalėti mirtį, pragarą ir kapą. “Aš Esu Tas, Kuris buvo miręs ir vėl gyvas, ir gyvenu per amžių amžius; ir turiu raktus nuo…nuo mirties, pragaro ir kapo”. Tokio tvirtinimo niekas nepateiktų. O Jis ne tik patvirtino jį, bet Jis jau ir įrodė, kad pas Jį buvo tai, apie būvimą ką Jis tvirtino.

36 Ir aš galvoju: Dieve, pagreitink tos dienos atėjimą, kada mes, kaip Krikščionys, tikintys šia Biblija, galėsime įrodyti tai, apie ką mes kalbame. Suprantate? Štai kas tai, kaip buvo neseniai pasakyta, “žemės druska”, – kaip pastebėjo sesuo. Teisingai. Pasaulis ieško šitos druskos. Ir kada mes galėsime įrodyti savo gyvenimu ir pagal Bibliją, kad mūsų gyvenimas patvirtina, kad Žodis šiandien gyvena – būtent šios dienos mes ir laukiame.

37 Žodis: “Šita Dvasia…” Ten, Romiečiams 8:11, sakoma: “Jeigu šita Dvasia, Kuri prikėlė Jėzų Kristų, bus jumyse, Ji taip pat atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus”.

8 IŠTARTAS ŽODIS



Jis ne tik įrodė mums, kad Jis – Jehova Atpirkėjas ir turi valdžią mirčiai, pragarui ir kapui, bet Jis taip pat davė mums priėjimą prie tos pačios Dvasios, kad pas mus pačius būtų užtikrintumas tuo, kad ši Dvasia atgaivino ir mus. Nes Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirusiųjų, gyvena jūsų kūne, Jis taip pat atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus. Ir taip, žodis atgaivinti reiškia “pasidaryti gyvu po mirties”. Po to, kai jis mirs, turės būti atgaivintu.

38 Iki to laiko pasaulis buvo užrakintas abejojime daug amžių bėgyje. Tai buvo įrodyta, ne tik žodžiais, bet buvo įrodyta. Aš manau, kad visa kas verta dėmesio…

39 Kaip Jėzus pasakė: “Todėl eikite, išmokykite visas tautas; ir įrodykite jiems, demonstruokite jiems Dievo jėgą. Šie ženklai lydės tuos, kas tiki”. Tuos, kas pažada ir kalba, kad tiki; Jis duoda mums tai aiškiai suprasti, kad: “Šie ženklai lydės tuos, kas tiki”. Taip bus įrodyta jų liudijimas. Ir taip, mes galime kalbėti, kad tikime. Bet iki tol, kol pas mus nėra patvirtinto ženklo, kuris, kaip Jis sakė, bus ant mūsų, tuomet mes tiesiog išpažįstame, kad mes tikintys, o neturime paveldo, priklausančio tikinčiajam.

40 Nes, atminkite, keletą dienų atgal aš klausiau radijo laidą “Kairas” bangose, Tusone. Ir vienas tarnautojas pasisakė prieš mus, sakydamas; “Sekmininkiška religija tai paprasčiausiais apsimetinėjimas. Buvo…Nereikia šito klausyti. Ji nepastovi”. Ir pasakė: “Bet kuriam žmogui, kuris kalbėjo kalbomis ir panašiai, ir tvirtina apie tai, malda išgydo ligonius ir taip toliau, jam reikia tai užbaigti. Ir melskitės už tuos vargšus ligotus žmones, nes pas juos iliuzijos, ir su jais kažkas negerai”. O-o, kaip man norėtųsi truputi pabendrauti su tuo broliu! Ir jis pasakė, kad tai buvo duota tik apaštalams Sekminių Dieną, ir tuo viskas.

41 Aš randu, kad po trisdešimties metų Paulius paskyrė šias dovanas Bažnyčiai. Pirmame Laiške Korintiečiams 14: “Jis davė Bažnyčiai kalbėjimo kalbomis dovaną, stebuklų darymo. Ir visas likusias dovanas duotas Bažnyčiai”.

42 Jėzus pasakė: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai”. Iki kokių ribų? “Į visą pasaulį”. Kam? “Visai kūrinijai”. Jie dar nepriėmė Jos [Evangelijos–Red.] “Ir šie ženklai lydės tuos, kas tikės”. Iki kada? “Į visą pasaulį”. Kam? “Visai kūrinijai. Šie ženklai lydės juos visame pasaulyje ir kiekvienam kūriniui. Juo lydės tokie ženklai: Mano Vardu jie išvarinės demonus,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 9



kalbės naujomis kalbomis; ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks; jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks”. Toks buvo Jo paskutinis paliepimas Bažnyčiai, Morkaus 16-as skyrius.

43 Paulius įstato šias dovanas Bažnyčioje po trisdešimt metų. Ir Laiške Galatiečiams 1:8 pasakė: “Jeigu Angelas iš Dangaus pamokslaus jums kokią nors kitą Evangeliją, o ne Tą, kurią jūs priėmėte – matote, jau pamokslavo, – tebūna prakeiktas”. Aš tikiu, kad Sekminės prasidėjo ir neturi pabaigos. Aš tikiu, kad ji turi būti visai kūrinijai, visiems amžiams, visose vietose, kad Sekminės turi pasilikti visada. Ant žmonių turi būti Sekminių palaiminimai.

44 Ir dabar, kuo gi yra šis Sekminių palaiminimas? Tai prisikėlimo patvirtinimas. Nenuostabu, kad Pati Evangelija reiškia “gerąją naujieną”. Geroji naujiena apie ką? Jis prisikėlė iš mirusiųjų. “Ir kadangi Aš gyvenu, tai ir jūs gyvenate”. Jus, kažkada buvusius mirusius nuodėmėje ir nusikaltimuose, Dievas prikėlė mus kartu ta Dvasia, Kuri prikėlė Jėzų iš mirties. Ir mes dabar pasodinti su Juo Dangiškose vietose, bendraudami su Juo, kalbėdamiesi su Juo. Kaip džiugu pasakoti apie tai žmonėms, kurie tiki, kad tai Tiesa!

45 Šiandien aš susimąstau: būtent taip ir vyksta. Ar iš tikro mes atvedame žmones pas Dievą? Gal mes tiesiog atvedame juos į bažnyčią? Mes turime vesti juos pas Kristų, kur ši atgaivinanti jėga. Lankyti bažnyčią – tai gerai. Neabejotinai. Jeigu toliau šito mes neiname, šito nepakanka. Kada jūs ateinate į bažnyčią – tai gerai; bet nuo bažnyčios pereinate toliau Kristuje, nes mes turime gauti šią gaivinančią jėgą, jeigu mes apskritai tikimės būti tame nedideliame prisikėlime, nes tiktai ji prikels mus iš mirties. “Nes jeigu šita Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, gyvena jumyse, tai Ji atgaivins, prikels, prikels gyvenimui ir jūsų mirtingus kūnus”. Koks tai palaiminimas dėl mūsų!

46 Dabar pastebėkite. Pati šito prisikėlimo esmė tame, kad pasakoti ir parodyti, ir įrodyti, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų. Ji ne miręs – Jis gyvas. Ji gyvena čia. Jis mumyse. “Aš pasilieku su jumis, netgi jumyse. Dar valandėlė, ir pasaulis jau nebematys Manęs. Bet jūs matysite Mane, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos”.

47 Ir taip, kaip Krikščionys, mes visi tvirtiname, kad Jis gyvas,

10 IŠTARTAS ŽODIS



arba kad mes buvome prikelti iš…atgaivinti iš gyvenimo…iš mirties į Gyvenimą jo Dvasia. O jeigu mes nebuvome atgaivinti, tuomet mes dar netapome gyvais.

48 Dabar mes konkrečiai įsigilinsime į šią temą, jeigu Viešpats panorės, ir keletą minučių tarsi mokysime apie tai: kaip tai…ar mes atgaivinti ir ar mes galime būti tikri, kad tai Tiesa?

49 Taigi, tai jūsų pačių gyvenimas, tai mano gyvenimas. Tai yra, kada tai…Jeigu tai, ką aš ruošiuosi kalbėti, ne Tiesa, tuomet aš pats kvailiausias žmogus pasaulyje, aš atidaviau savo gyvenimą tam, kas nieko nereiškia, o taip pat ir jūs. Bet jeigu tai Tiesa, tuomet aš privalau visa savo esybe, aš privalau viskuo, kuo aš galėčiau tapti, šiam darbui, už kurį mes stovime. Ir aš manau, kad mes neturime prarasti entuziazmo.

50 Ir kada mes matome besiartinančias Velykas, tiesiog, kažkas vyksta mano viduje, nes aš žinau, kad būtent šią dieną viskas pilnai buvo visam laikui užantspauduota Dievo akyse.

51 Ir taip, mes pastebime, kad ta pati Dvasia, Kuri prikėlė Jį iš kapo, gyvena ir mumyse. O kaip tai gali būti? Dvasia, Dievas, prikėlęs Jėzų iš mirties, gyvena mumyse.

52 Ir taip, atgaivina būtent Dvasia. Ne Žodis atgaivina. Būtent Dvasia atgaivina Žodį, arba duoda Žodžiui Gyvybę, duoda Jam sparnus skrydžiui, duoda jam priėjimą. Būtent Dvasia tai daro.

53 Taigi, kvietys kaip toks – tai tiesiog kvietys; bet kada gaivinanti gyvybė įeina į jį, į kvietį, tuomet ji duoda jam gyvybę. Ir mes, kurie kažkada buvome mirę, sukuti pagal Dievo pavidalą, ir nors buvome mirę nuodėmėje ir nusikaltime, Dievas kažkokiu būdu turėjo įvesti šią gaivinančią Gyvybę į jūsų mirtingus kūnus. Aš kalbu apie jūsų kūną.

54 Taigi, Jėzus buvo Žodžiu. Jūs tuo tikite, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] “Pradžioje…” Šventojo Jono 1: “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”.

55 Tai štai, būdamas pažadėtu Mesiju, Jis atgaivino kiekvieną Žodį, Kuris buvo išpranašautas, kad Jis įvykdys: gydė ligonius, ir Jis gimė iš mergelės – visa tai buvo ir padaryta. Tai tiesa. Jis buvo Žodžiu, apreikštu čia, žemėje, bet Jis negalėtų šito padaryti, būdamas tik Žmogumi. Dievo Dvasiai reikėjo gyventi Jame, kad atgaivintų Jam šiuos pažadus.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 11



Aš tikiuosi, kad dabar mes labai aiškiai tai suprantame. Pats Jėzus buvo Žmogumi, kūnu, bet dėl šito Dvasia turėjo būti Jame, Dvasia. “Ne Aš darau darbus. Tai Mano Tėvas, gyvenantis Manyje. Būtent Jis daro šiuos darbus”. Suprantate? Pats Jėzus buvo Žodžiu, nes Jis buvo…Pirma negu Dievas…

56 Tai netinkamas žodis vartojimui prieš didelį susirinkimą, aš tikiuosi, jūs teisingai jį suvoksite. Bet Jis buvo iš ankstiniu Dievo numatymu, kokiu turėtu būti Dievo planas, kad Jis sius Atpirkėją, o šiuo Atpirkėju galėjo būti tiktai Jo Paties Sūnus. Todėl nuo pat Edeno sodo Dievo pažadas buvo tokiu, kad ateis Jėzus. Štai, Jis buvo čia kaip Žmogus, gimęs iš mergelės, bet buvo reikalinga Dievo Dvasia, kad atgaivintų dėl Jo šį Žodį. Ir Jis buvo žodžiu, atgaivintu, Žodžiu, atgaivintu tai valandai. Atėjo toks laikas, kada buvo reikalingas Atpirkėjas. Įstatymas patyrė nesėkmę. Visa kita patyrė nesėkmę. Todėl, reikalingas Atpirkėjas, o Jis buvo pažadėtu Atpirkėju. Jis buvo atgaivintas Dievo Žodžiu.

57 Ir dabar, jeigu ta pati Dvasia, Kuri buvo ant Jo, kad tame periode būtų Atpirkėjas, Kurį mes priimame, tai dabar, šiomis paskutinėmis dienomis, pažadas apie tai, kad įvyks, tas: jeigu jūs tampate šito Žodžio dalimi – jūs išpirkti su Juo, nes ta pati Dvasia, Kuri gyveno Kristuje, gyvena jumyse, atgaivindama jūsų gyvenimą dėl šito periodo. Ir laiko pabaigoje Jis irgi atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus, prikels juos, vėl prikels juos. Visa tamsa išsisklaido, kada mes žiūrime į tai tokiu būdu. Ir tai Tiesa. Suprantate?

58 Laiške Romiečiams Paulius įrodė tai mums. Matote? “Jeigu Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, gyvena jumyse, tai Ji taip pat atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus”. Tai ta pati Dvasia, prikėlusi Jį, Kuri atgaivino tikrą tikintįjį Amžinam Gyvenimui. Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, apsigyvena tikinčiajame, atgaivina tikintįjį Amžinam Gyvenimui.

59 Yra tiktai vienas Gyvenimas, viena Amžina Dvasia, Vienas Amžinas Gyvenimas – tai Dievas. Tiktai Dievas yra Amžinas. O paskui mes, kaip Jo vaikai, esame Jo dalimi, tai yra, Jo minčių atributais. O mintis pasireiškia ir tampa žodžiu. Vadinasi, kiekvienas esantis čia žmogus, turintis šitą Amžiną Gyvenimą, buvo prieš pasaulio sutvėrimą Dievo mintyse. Tiktai taip ir gali būti, nes jūs – atributas. Tai minties išreiškimas, tapusiu Žodžiu; o Žodis priėmė Gyvybę, ir tai Amžina.

12 IŠTARTAS ŽODIS



Štai kodėl mes turime Amžiną Gyvenimą. Pagal tą patį principą, kaip ir didis Dievo Sūnus, Atpirkėjas: mes tampame Dievo sūnumis ir dukromis per tą pačią Dvasią, dėka to paties Dievo išankstinio žinojimo.

60 Pažiūrėkite į milijonus žemėje, kurie nepriėmė Jo, kada atėjo Jėzus. Bet kokiais dėkingais mums reikia šiandien būti: žinodami, kad pas mus yra tikras įrodymas ir patvirtinimas Biblijos, kad mes to didžio būsimo prisikėlimo ryto dalyvių skaičiuje, tų didžių Velykų. Tiesiog dabar mes turime šito užstatą mūsų mirtinguose kūnuose. Iš anksto paskirti, žinoma, prikeliami pirmi, kada Šventoji Dvasia ateina pareikalauti Savų.

61 Ir taip, yra vienas reikšmingas teiginys, ir aš noriu, kad mano broliai tarnautojai pasistengtų suprasti tai. Taip? Pradžioje Dievas, didi Dvasia, tuomet Ji netgi nebuvo “Dievu”. Jis buvo Amžinu. Dievas – tai “garbinimo objektas”. Nebuvo kas Jį garbintų. Nebuvo…nebuvo Angelų, nieko nebuvo. Tiesiog vienas Dievas, tiktai Jis yra Amžinas. Bet tam, kad būti Dievu, kažkas turėjo Jį garbinti, todėl Jis sutvėrė Angelus ir Būtybes, ir Cherubinus, ir taip toliau Jį garbinti. Ir pradeda atsiskleisti Jo didis planas.

62 Bet atsiminkite: jūs, tokiame pavidale, kaip jūs šiandien ryte, jeigu jūs nebuvote Jo prote tada, tai jūs nebūsite ir dabar. Nes jūs…jumyse yra kažkokia dalis, kuri Amžina, o tai, kas Amžina priklauso tiktai Dievui. Ir Dieve buvo Jo mintys apie tai, kad jūs sėdite tiesiog ten, kur jūs dabar. Jo mintyse aš stovėjau šiandien ryte už kafedros, nes Jis visur esantis ir žino viską. Todėl Jis gali pasakyti pradžią ir pabaigą, nes Jis Amžinas. Ir jeigu jūs – Dievo sūnus arba Dievo dukra, tai jūs buvote Jo mintyse pradžioje.

63 Ir tuomet, kada atėjo Šventoji Dvasia, o jūs buvote žemėje, gyvendami čia kaip nusidėjėlis, giliai jūsų gyvenime kažkas yra. Jūs nežinote, kas vyksta, bet jūs trokštate. Aš išklausiau brolį presbiterioną; aš girdėjau, kaip dar tada vienas baptistas atsiliepė apie tai, kad jis baptistas savo valia, pamokslauja, kur tik gali, mano brolis pagalbininkas. Juk jūs…Jumyse kažkas yra, kažkas, ką ne jūs įdėjote ten į vidų. Pas jus negalėjo būti troškimo, kad tas kažkas būtų ten viduje. Šis kažkas priešingai jūsų asmeninei prigimčiai. Tai Dievo išankstinis išsipildymas, Dievo Žodis.

64 Kaip Jėzus gimė Dievo Sūnumi, kad būtų Emanueliu, pilnu Dievo pasireiškimu Žmoguje.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 13



Ir Jis surado Jį visiškame paklusnume Jordano upėje, kada tas pranašas krikštijo Jį. Ir kaip tik Jis paklausė Jo ir išėjo iš vandens, Jonui atsivėrė Dangus. Ir jis pamatė Šventąją Dvasią, nusileidžiančią iš Dangaus, sakančią: “Tai Mano Mylimasis Sūnus”. Matote? Visiškas paklusnumas, Dvasia surado Jį paklusnume.

65 O-o, paklydę vyrai ir moterys, kada jūs šiandien sėdite čia, ir kažkas jumyse kalba jums, kad Tai tiesa, tai Šventoji Dvasia ieško jūsų, kad atvestų jus į šios valandos Tiesos pažinimą, kurioje mes gyvename, ne kažkokiame kitame laike, bet šito laiko.

66 Ten buvo tūkstančiai, kurie klausė praėjusio laiko. Bet buvo laikas tikro laiko, tai buvo ta valanda, kada turėjo pasirodyti Jėzus, ir štai, ten stovėjo Žodis. Ten stovėjo žmonės. Ir štai vyko Dievo pasireiškimas įrodymui to, kad tai buvo Tiesa.

67 Ir šiandien, kaip sekmininkams, leiskite man pasakyti štai ką: mes randamės šiomis paskutiniosiomis dienomis, kada Dievas pažadėjo, kad Jis išlies Savo Dvasios ant kiekvieno kūno, ir Jo sūnūs ir dukros pranašaus. Nes Jis pasakė: “Šie ženklai lydės tuos, kas tikės”. Atėjo ta valanda. Štai kas sukuria šį kūrinį jumyse.

68 Kaip neseniai aš čia sakiau, kad nuskambėjo kiek įžeidžiančiai; bet aš tikiuosi, kad dėl jūsų šiandien taip nenuskambės. Fermeris, kuris pasodino erelę, tiksliau, pasodino vištą, ir po ja buvo erelės kiaušinis. Daugelis iš jūsų prisimena istoriją apie tai, kaip erelė ištupėjo šitą…Tiksliau, apie tai, kad višta leido išsiristi į pasaulį šiuos viščiukus, tiksliau…tiksliau apie erelės kiaušinį po jos vištos plunksnomis. Matote? Svarbiausia – atmosfera.

69 Presbiterionų bažnyčia, metodistų bažnyčia, baptistų bažnyčia, bet kuri iš jų gali leisti išsiristi šiems ereliams. Be abejonės. Daro tai būtent aplinka. Kaip kalbėjo daktaras Bosvortas: “Galima paimti vištos kiaušinį ir padėti po šuniuku ir pririšti jį, ir po šuniuku išsiperės viščiukas”. Kodėl? Viskas dėl aplinkos. Ir kada bet kuri bažnyčia arba bet kuri grupė susirenka kartu ir meldžiasi iki tol, kol neišmėto savo mokymus ir kita, ir pažvelgia tiesiai į Dievo veidą, tuomet į pasaulį išsiris ereliai, tai taip tikra, kaip tai, kad aš čia stoviu.

70 Aš galvoju, kad būtent tai daro šitų verslininkų grupė, stengiasi praskaidrinti atmosferą. Mes pasidarome per daug uždarais klanuose. Vienas priklauso šiems ir aniems. Nagi praskaidrinkime atmosferą ir sukurkime atmosferą Dangiškame garbinime.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Sukurkite teisingą atmosferą, ir gims ereliai ir…bet kokioje bažnyčioje, bet kur.

71 Ir šis ereliukas ilgą laiką vaikščiojo su višta, bet kudakavimas atrodė kažkokiu keistu. Jis nesuprato, ko norėjo višta, kada kapstėsi mėšlų krūvoje…kieme. Ir jam tai nebuvo maistu. O ji valgė vabalus ir taip toliau, ko erelis nevalgo. Tad jam visa tai atrodė keista. Ir jis buvo “bjauriu ančiuku”, jis buvo…aš ne įžeidinėju, tikriausiai, jis buvo baptistu laisva valia, ir…bet kažkuo ta prasme, arba presbiterionu.

72 Bet, žinote, kartą jo motina sužinojo, kad ji padėjo kiaušinį. Kažkur turėjo būti jauniklis. Tad ji išskleidė vėjuje savo didelius sparnus, ir ji ieškojo ir ieškojo, rėkdama visu balsu. Ir kartą ji skrido virš galvijų kiemo. Ir kada tas ereliukas išgirdo šitą žinomą šauksmą, jis dar niekada jo negirdėjo, bet jis suprato, kad jam tai patiko. Ir jis žinojo, kad tai buvo jo motina. Ji žinojo, kad tai buvo jos sūnus. Ji ieškojo jo.

73 Taip ir Dievas kiekviename periode statė Savo Bažnyčią tame periode, [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į sakyklą–Red.] Žinia šiam periodui. Ir, tikriausiai, pas juos buvo įstatymai ir visa, kas patinka. Bet kada ateina ta valanda, Šventoji Dievo Dvasia, Kuri pradžioje pagalvojo ir ištarė tam periodui, šita Dvasia ieškojo to kiaušinio. Ir kada jis išgirdo šią Žinią, jokia bažnytinė denominacija nesulaikys jo. [Brolis Branhamas tris kartus pabeldė į sakyklą.] Jis pakils į aukštybes. Taip turi būti. Tai visai kitas paukštis. Tai visai kitas kūrinys. Jis – erelis, ir jis išgirs šauksmą. “Mano avys girdi Mano Balsą”.

Kaip kažkas pasakė, brolis Viljamsas: “Avies Maistas”.

74 “Mano avys girdi Mano Balsą. Neis paskui svetimus”. Nesvarbu, kokia ištikima buvo bažnyčia, ir koks svarbus bebūtų jos pavadinimas. “Kada Mano avys girdi Mano Balsą, – tai yra Žodį, – paskui svetimą jos neis”. Jos kreipsis tiesiai į šitą Žodį, kitaip jos negali. Tai kaip magnetas.

75 Kartą Indianoje aš aplankiau plieno gamyklą. Sušvilpė švilpukas, ir visi nusiėmė prijuostes ir pradėjo valyti nuo visų tekinimo staklių į vidurį patalpos tas drožles, kurios susikaupė per visą darbo dieną. Ir aš vaikščiojau su žmogumi, kuris man viską rodė, ir jis pasakė: “Pažiūrėk čia”. Taigi, visi padėjo savo spec rūbus ant…ant staklių stalo ir išėjo.

76 Kažkur pačiame gale jis paspaudė mygtuką.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 15



Ir perėjo didžiulis magnetas ir surinko kiekvieną drožlę tos geležies, nuimtą nuo gabalų. Ir taip, jis nutolo. Jeigu jos išsimagnetino, jos krisdavo į lydimo krosnį ir buvo perlydoma dėl kitos rūšies gaminio, tų pačių, dėl ašių arba ką jie ten bepagamintų.

77 Ir aš stovėjau ten ir žiūrėjau į tai, kol galiausiai nepriėjau prie nesusipratimo. Ir aš pasakiau: “Kai kas mane stebina”.

Jis paklausė: “Kas būtent, pone?”

Ir aš pasakiau: “Aš pastebėjau, kad kai kurios iš jų neprikibo”.

78 Jis pasakė: “Tai aliuminis, o magnetas prie aliuminis nekimba”.

79 Aš pasakiau: “Aišku”. Ir jis pasakė…Tuomet aš pasakiau: “Bet jūs pastebėjote, kad štai ten guli geležies gabalas”.

“Bet, ar matote, pone, jis sutvirtintas varžtais”.

80 Aš pasakiau: “Aišku”. Ir kada jis jį išsuko, aš pasakiau: “O kas bus su visu tuo štai ten?”

81 Pasakė: “Tai keliaus atgal į valcavimo stakles, ištekėjęs iš lydymo krosnies, sugrįš atgal, ir išeis dar vienas ratas”.

Aš pasakiau: “Garbė Viešpačiui!” Būtent. Suprantate?

82 Danguje yra didžiulis magnetas, kurį kartą Dievas įjungs Savo pirštais. Niekas nežino to laiko, kada Jis ateis, netgi Dangaus Angelai nežino. Tik Dievas žino. Bet nuo Biblijos nukrito drožlė – biblijiniai Krikščionys, tikintys šitą valandą. Vienas iš jų, galbūt, buvo tada ašimi, kitais laikais. Šitas galbūt kažkokia kita dalimi. Tai vystosi, sudarydamas bendrą Dievo režimą. Bet jų forma bus nulieta didžioje žiedžiamoje Dievo lydymo krosnyje, ir jie vėl bus išlieti pagal Dievo atvaizdą. Ir tiktai tie, kuriuos pritraukia magnetas, bus paimti aukštyn. O-o, kaip…Kokia tai privilegija – žinoti, kad prisikėlime yra kažkas būtent dėl mūsų!

83 Taigi, atkreipkite dėmesį: atpažinkite Dievo Žodžio kvietimą, Kuris yra dalimi…Ir tai nuo erelio prie erelio. Tai štai, jeigu ta motina sušuktų kaip suopis, jis niekada jos nepažintų. Jis taip ir pasiliktų galvijų kieme.. Bet tai buvo erelio riksmas. Kažkas buvo to jauniklio viduje, dėl ko jis žinojo, kad jis – erelis.

84 Tas pats ir su kiekvienu tikinčiuoju. Kada pasigirsta Dievo Žodžio pamokslas, ir pasitvirtina ir įrodoma, kad tai Dievo Žodis šiai valandai, tuomet Kažkas yra tikinčiojo viduje. Man nesvarbu, kiek jo tėvas buvo ištikimas bažnyčiai, arba kokia ištikima buvo jos motina, arba jos proseneliai,

16 IŠTARTAS ŽODIS



jeigu ta bažnyčia moko priešingai šitos valandos krikšto Šventąja Dvasia Žiniai. Kažkas jame šaukia. Jis paliks gyvulių kiemą. Jis turi tai padaryti. Galbūt kažkada ir viščiukai tiko, bet atėjo erelio valanda. Suprantate? Tai…tai visai kita. Jis taip ar kitaip turi palikti seną vištidę ir pakilti į žydrąją mėlynę. Tuomet šis žemiškas kūnas atgaivinamas ir paruošiamas atgaivinančia Dvasia Dievo Žodžio paklusnumui.

85 Taigi, kada šita Šventoji Dvasia, Kurią simbolizuoja erelis, skrenda virš žemės ir randa tikintįjį… “Niekas negali ateiti pas Mane, niekas negali ateiti pas Mane savo noru. Visus, kuriuos davė Man Tėvas, ateis pas Mane, bet niekas negali ateiti pats savaime”. Tai ne jūsų pačių mąstymas, ne jūsų pačių pritraukimas. Tai Dievas traukia. Suprantate? “Visi, kuriuos davė Man Tėvas, ateis pas Mane”.

86 Taigi, Šventoji Dvasia yra čia, žemėje, ieškodama tų atskirų žmonių, kuriuos Dievas paskyrė Gyvenimui šiame periode. Ir kaip tiktai Jis randa jį, Jis pasielgia lygiai taip pat, kaip pasielgė su Jėzumi Kristumi, didžiu, daugiau negu Dievo Sūnumi, Kuris išpirko mus visus. Jis nužengia ir užima Savo gyvenamą vietą žmogaus gyvenime. Ir taip, pastebėkite, atnešė atgaivinančią jėgą. Taigi, ta atgaivinanti jėga, kuri nusileido ant Jėzaus, atgaivino Jį, kad išreikštų kiekvieną tos dienos pažadėtą Žodį. Tai pasielgia Šventoji Dvasia, Kuri nusileidžia ant mūsų šioje dienoje, jeigu tai ne apsimetėliška šventoji dvasia, ne šėtonas, mėgdžiojanti Šventąją Dvasią, tai Ji išreikš šios valandos pažadą.

87 Kada Ji nužengė ant Liuterio, Jis išreiškė tos valandos pažadą. Kada Ji nužengė šią dieną, Ji išreiškia šios valandos pažadą. Kada Ji nužengė ant Mozės, Ji išreiškė tos valandos pažadą. Nužengė ant Nojaus – Ji išreiškė tos valandos pažadą. Kada Ji nusileido ant Jėzaus, Ji išreiškė tos valandos pažadą. Suprantate?

88 Tai Šventoji Dvasia nužengia, kad atgaivinti, padaryti gyvais tuos žmones, kurie paskirti Dievo būti Paėmime. Pastebėkite. Tai yra, jeigu jis tikras erelis, jis supras valandos Žinią, jeigu jis tikras erelis. Taigi, galbūt, šitas ereliukas ir maitinosi galvijų kieme, bet jis…jis žinojo, kad tai buvo ne visai tas, kas reikia. Bet kada jis išgirdo Tiesą, tuomet jis priėmė tą Tiesą. Taigi, Jono 14…

89 Tiksliau, Jono 5:24, Jėzus pasakė, išsireikšdamas tokiu būdu: “Kas klauso Mano Žodžių

VELYKINIS ANTSPAUDAS 17



ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną Gyvenimą ir į teismą neina, bet perėjo iš mirties į Gyvenimą”. Tik pagalvokite, kaip tai paprasta: “Tikintis”. Taigi, teisingai sakoma taip: “Suprantantis”.

90 Ir taip, išeisi čia į gatvę ir paklausi kokios nors prostitutės: “Tu tiki?”

– Be abejo.

– Tu tiki, kad Jis – Dievo Sūnus?

– Žinoma.

– Pasikrikštijai?

– Be abejo.

91 Paklausi girtuoklio, pasakysi : “Tu girdi Tai? Girdi šito pamokslininko pamokslą?”

– Taip.

– Tu tiki Tuo?

– Žinoma.

92 Matote? Bet: “Suprantantis, žinantis savo vietą šią valandą, girdintis Mano Žodį ir tikintis Siuntusįjį Mane turi, – (dabartiniu laiku), – Amžiną Gyvenimą. Į Teismą nepateks, bet jau perėjo iš mirties į Gyvenimą”. Vadinasi, kada šis naujas Amžinas Gyvenimas gyvena jumyse, Jis ir yra potencialas, arba užstatu to, kad jūs atgaivinti iš mirties į nemirtingumą.

93 Leiskite man tai pakartoti. Kada šita Dvasia surado jus, individualų žmogų, ir nusileido ant jūsų, Ji yra jūsų Amžino paveldo potencialu, kuriuo Dievas galvojo apie jus ir padarė dėl jūsų prieš pasaulio sutvėrimą. Tai – jūsų potencialas.

94 Tai kaip jūs paprašytumėte manęs ąžuolo, o aš jums duočiau gilę. Taigi, ta…ta ąžuolo gyvybė yra gylėje, štai, bet reikia palaukti, kad ji išaugs.

95 Taip ir su mumis. Kada jūs gaunate Dievo Šventąją Dvasią, Ji – Dievo potencialas, lydintis jus, jau pripažinęs jus, ir pažadėtoji Dievo Dvasia užantspauduoja jus į Kristaus Kūną. Kada Dievas pažiūrėjo žemyn į Golgotą ir pamatė mirštantį Jėzų, Jis ne…O-o! Jis mirė už savo Nuotaką, Kūną, kuris yra Žodžiu-Bažnyčia, Bažnyčia, tikinti Dievo Žodžiu šitam periodui. Suprantate? Tai…Kristus kraujavo ir mirė. Ir Dievas, žvelgdamas į Jį, mato Jo prisikėlimą, ir per Velykas Bažnyčia prisikėlė kartu su Juo.

96 Taigi, aš noriu, kad jūs visa tai suvoktumėte, nes kiek vėliau pas mane bus čia kažkas, ką aš noriu pasakyti, jeigu Viešpats leis.

18 IŠTARTAS ŽODIS



97 Dabar pastebėkite. Tada užstatas arba potencialas, atgaivinanti mūsų prisikėlimo jėga, – kada jūs gaunate Šventąją Dvasią, – gyvena jumyse, Jo potencialas.

98 Atkreipkite dėmesį, jūs…jūs dabar jau procese, augate iki pilno prisikėlimo. Nei vienas medis neišauga iškart. Jis turi augti, kaip ir mes augame malonėje ir Dievo pažinime. Mes krikštyti į Šventąją Dvasią. Taigi, kaip sekmininkiška Bažnyčia, krikštyta Šventąja Dvasia, Ji pradėjo augti. Šakos nudžiuvo. Jas nupjovė. Bet Medis vis tiek auga, ir toliau auga, nes Jis turi pasiekti prisikėlimą.

99 Jie vedami Dvasios, kad atgaivintų Žodį dėl jūsų, tikinčiųjų. Žodis toliau atgaivinamas su lyg, kaip jūs pakylate iki pirmos šakos, antros šakos, trečios šakos ir toliau. Jis tiesiog toliau atgaivinamas. Dievo Dvasia toliau atgaivina jums.

100 Pastebėkite, kad Sekminėse jų kūnai buvo atgaivinti nauju Gyvenimu, Kurį jie gavo. Aš dėl šito jaučiu šventą pagarbą. Susimąstykite. Taigi, ten buvo vyrai, žvejai, muitų rinkėjai, nuolankios paprastos moterys…ir tiesiog paprastos namų šeimininkės, netekėjusios mergaitės. Jie buvo tikinčiaisiais. Jie tikėjo, kad tai buvo Tiesa. Jis tikėjo, kad kada Jėzus mirė, jie tikėjo Juo, ir prisikėlė iš mirusių. Jie tikėjo, kad šis liudijimas absoliutus iš Dievo, kad Jis prikėlė Jį gyvenimui.

101 Štai Sekminių Dienai jie lipa aukštyn, kad gautų savo teisinį dokumentą. Jūs žinote, kas yra teisinis dokumentas? Tai kada visi dokumentai į nuosavybę patvirtinti. Jie užlipo ten, kad tiesiog gautų savo teisinį dokumentą. Ir jie tapo atgaivintais arba…Koks tai susijaudinimas! Ji nusipirko žemę; buvo nupirkta dėl jų. Jie gavo ją.

102 Tiesa tai ar ne? “Mes matėme Jį prisikėlusį, bet dabar kaip su mumis? Mes – liudininkai. Mes stovėjome ir matėme, kaip šitą Vyrą nukryžiavo. Mes matėme, kaip debesys pakibo virš žemės, ir dangus pajuodo. Ir žemė sudrebėjo ir pradėjo drebėti, ją ištiko nervinis sukrėtimas”. Po to kada…Jį paguldė į kapą. Jį perdūrė ietimi į širdį, ir Jo kūną nuėmė ir paguldė į Juozapo iš Arimatėjos kapą.

103 Ir paskui jie sužinojo, kad trečią dieną Jis prisikėlė. Ir kaip mokinys pasakė: “Mes – to liudininkai. Mes matėme, kad Jis prisikėlė. Mes žinome, kad Jis gyvas”.

104 Taigi, kas gi tada įvyko? Dingo visa baimė. Nenuostabu, kad Jėzus pasakė: “Nebijokite. Aš – Tas, Kuris buvau miręs ir gyvas per amžių amžius”. Matote? Kada jie tai padarė, pasišalino visa baimė.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 19



105 Tai štai, bet kada Sekminėse jie užlipo į viršų, ten jie gavo gaivinančią jėgą, jėgą, kuri padarė juos gyvais.

106 Štai kur aš manau, kad jūs, presbiterionai ir broliai metodistai, potencialiai jūs gaunate, tikėdami į Viešpatį Jėzų Kristų, bet dar neatėjo teisinis dokumentas. Tai yra patvirtinantis į nuosavybę dokumentas.

107 Dievas davė Abraomui pažadą. Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta kaip teisumas. Bet Jis užantspaudavo sandorą apipjaustymo antspaudu.

108 Ir Dievas potencialiai duoda jums pažadą, kad jūs gausite tai, ir būsite prikelti, šis kūnas bus perkeistas kartu su Juo laiko pabaigoje. Bet, suprantate, jūs turite gauti liudijimą į šitą nuosavybės dokumentą. O liudijimas – tai kada viskas, kas prieš, buvo išbraukta, ir jūs gavote tam teisinį dokumentą. Jūs turite antspaudą. Tai jūsų. Viskas, kas jame, priklauso jums. Amen.

109 Ir kada mes tikime į Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir atgailaujame, ir priimame krikštą, ir ateiname, tikėdami Juo; Dievas priima mūsų atgailą ir mūsų tikėjimą į Jį, ir siunčia teisinį dokumentą. O teisinis dokumentas – tai patvirtinimas. Tai garantija, [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] kad visame, kad buvo įskaityta prieš jus, jūs visiškai atgailavote. Aleliuja! Ir nuosavybė nupirkta, ir jūs turite teisinį dokumentą kaip garantiją.

110 Tegu tik kas nors pabando išvaryti jus iš teritorijos, pasakyti, kad tai jo nuosavybė, kada pas jus rankoje teisinis dokumentas. Tegu tik pabando tai padaryti. Joks įstatymas žemėje nepajėgus tam, nes jūs turite teisinį dokumentą.

111 Ir joks demonas, jokia bažnyčia ir jokia teologija negali peržengti Dievo liudijimo ir teisinio dokumento į tai ribų, kad krikštas Šventąją Dvasia mus pripažino Jėzuje Kristuje. Mes prisikelsime, tai taip pat tikra, kaip Jis prisikėlė, nes potencialiai mes jau prisikėlėme su Juo. Amen.

112 Ankstesni dalykai. Kas dėl šito vyksta su mūsų mirtingais kūnais? Nuo šito keičiasi mūsų nuomonė, pasikeičia mūsų supratimai. Dėl šito visi mūsų jausmai nukrypsta Aukštyn. O rūkimas, gėrimas, azartiniai žaidimai, viskas, kuo jūs ankščiau užsiėmėte – mirę. Tai po jūsų kojomis.

113 Ir jūs atgaivinti. Ir ši atgaivinanti jėga paruošia jūsų kūną į paėmimo stovį jau dabar.

20 IŠTARTAS ŽODIS



Atkreipkite dėmesį į sekmininkus ten viršuje, kad jie buvo atgaivinti Šventąja Dvasia. Paklausykite mane. Kada ta sekmininkų grupė ten viršuje, Sekminių Dieną, gavo iš Dievo savo teisinį dokumentą, be abejo, jų sielos tapo pakeistos. Jie šaukė. Jie matė Ugnies liežuvius, pasidalinusius ant kiekvieno iš jų. Ir dėl šito jų kūnas tiek atgijo, kad jie jau netgi negalėjo kalbėti žemiška kalba. Dėl šito jų kūnai buvo atgaivinti iki Dangiškos kalbos, iki tos Vietos, kur jie keliavo. Atgaivinanti Dievo jėga tiek sukrėtė jų mirtingus kūnus, kad jų mirtingų kalba buvo visiškai perkeista, perkeista į nemirtingųjų kalbą. Kokia tai atgaivinanti jėga! Kas tai? Priklausanti kaip nuosavybė.

114 “Jeigu Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, gyvena jūsų mirtinguose kūnuose, tai Jis taip pat atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus”. Tuomet mus atgaivina gyvojo Dievo jėga.

115 Kalbos buvo atgaivintos į naują Dangišką kalbą, kad kalbėti į juos; pakilo aukštyn, pakilo visai ne į tokią atmosferą, kokioje jie gyveno ankščiau. Taip pat pas juos buvo naujas atgaivinantis Gyvenimas, kuris įėjo į juos, Jis atgaivino jų kalbą. Jie prakalbo naujomis kalbomis. O-o, taip!

116 Dabar stebėkite juos. Ji buvo taip pat skirta tam, kad duoti jiems…po šito teisinio dokumento, ji buvo paskirta tam, kad duoti jiems kiekvieną pažadą, esantį teritorijoje. Kiekvienas pažadas Dievo Žodžio teritorijoje, duotas Biblijoje, ta atgaivinanti jėga buvo jiems duota, kad tas pažadas taptų dėl jų atgaivintu. Todėl jie dėjo rankas ant ligonių, ir tie pasveikdavo. Jie kalbėjo naujomis kalbomis. Jie darė didelius ženklus ir stebuklus, nes tai buvo Dievo pažade. Ir kada Jėzus mirė, kad išpirktų dėl jų teritoriją, priklausančią Dievo sūnums, Jis pademonstravo, Kas yra Dievas.

117 Kaip mes drįstame paderinti tai prie visuomenės ir kišti tai į organizaciją? Mes neturime teisės tai daryti.

118 Šiandien Šventoji Dvasia ieško tyrų širdžių, kurios patikės šiai Žiniai. Viskas, kas pažadėta Biblijoje, priklauso šiam tikinčiajam. Ir kada jūs priimate tai visoje pilnatvėje, o Dievas žino, kad jūs tai padarysite, Jis duoda jums tam teisinį dokumentą. Ir tuomet kiekvienas duotas pažadas yra jūsų paveldėjime, ir Šventoji Dvasia pasiruošusi atgaivinti jį dėl jūsų. O-o, tai bent! Kokiais…kokiais mums derėtų būti žmonėmis?! Kaip nuostabu matyti, kad didi Dievo Šventoji Dvasia čia, kad apreikštų šią jėgą! Tik pagalvokite.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 21



Juk Pati Šventoji Dvasia čia, kad liudyti apie šią valandą. Jėzus taip pasakė. Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats.

Kaipgi žmogus drįsta išbraukti tai iš ten? [Brolis Branhamas penkis kartus beldžia į sakyklą–Red.]

119 “Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”, – Jono 14:12. “Šie ženklai lydės tuos, kas tikės”. [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į sakyklą–Red.] Tai garantija. Kada mes matome, kaip grupė žmonių yra kartu, ir daro tuos ženklus – tai garantija to, kad juose yra teisinis dokumentas, patvirtinantis, kad tai Dievo nuosavybė. Amen.

120 Tad mes irgi esame Velykomis. Amen. Mes dabar praeiname savo Velykas. Mes jau prisikėlėme (aleliuja!) nuo pasaulio dalykų prie to, kas pažadėta Dievo. Ne mes būsime; mes jau dabar. Tai potencialas.

121 Tai Dievo pažadas. Jis išlies Savo Dvasios paskutinėmis dienomis, ir būtent tai jie ir darė. Pastebėkite, dėjo rankas ant ligonių; viskas, kas buvo Dievo pažade. “Aš išliesiu Savo Dvasios paskutinėmis dienomis kiekvienam kūnui. Seniai sapnuos sapnus. Jūsų jaunuoliai matys regėjimus”. Ir visi kiti pažadai, kuriuos Jis davė – viskas randasi tiesiog ten, Dievo pažade. Jėzus išpirko tai dėl mūsų. Ir kada mes tampame…

122 Arba mes…jeigu mums skirta ši teritorija, [Brolis Branhamas penkis kartus pabeldė į sakyklą–Red.] jeigu mums skirta būti šioje teritorijoje; kaip ereliui, vaikščiojančiam vištų lizde. Jeigu mums skirta ši teritorija, tai Šventoji Dvasia čia, kad surasti jus. Ir kada Ji suranda jus, jūs atpažįstate Jo kvietimą. Jūs sužinote, kokiame laike jūs gyvenate. Jūs žinote, kad visa tai turi įvykti. Jūs iš karto pakylate aukštyn į susitikimą su Juo, ir dabar jūs pasodinti Dangaus srityse Jėzuje Kristuje. O-o, koks tai pažadas! Koks Dangiškas Tėvas, duodantis mums visa tai!

123 Dvasia taip atgaivina jų bendravimą su Dievu, kad jie tą dieną sugražindavo mirusius į gyvenimą. Jie guldavo kūnu ant mirusių, ir tie atgydavo. Klausykite atidžiai. Jie darė visą tą patį, ką darė Jėzus, nes ta pati Dvasia, Kuri buvo jame, buvo ir ant jų. Jeigu viena Dvasia skatina veikti tokiu būdu vieną žmogų, tai Ji ir kitą paskatins veikti tokiu būdu. Jeigu viena…

124 Kaip Tai gali susieiti: sakai, kad gavai Dievo Dvasią, ir atmeti Dievo darbus? Šito negali būti.

125 Atkreipkite dėmesį. Dievo Gyvenimas,

22 IŠTARTAS ŽODIS



Kuris graikų kalboje reiškia Zoi, veikia per juos ir juose, atgaivindamas jų mąstymą Jo Žodžiui. Leiskite man dabar pasakyti tai labai ramiai. Dievo Dvasia, veikianti tarp žmonių, atgaivina žmogaus protą Dievo pažadui. Suprantate? Jis taip daro. Žiūrėkite. Aš stengiuosi parodyti jums…ir duodu jums suprasti, ką aš dabar kalbu apie Bažnyčią, kad taip pat atgaivinta jame Gyvenimui.

126 Nors, visų pirma, jie buvo tiktai Jo atributais. Bet jeigu Dievas pasakė: “Šiuo laiku, – dar pradžioje, – ‘Ivanas toks ir toks’ bus Mano tarnu”, milijonai metų atgal. Tai štai, šis Ivanas gimė nuodėmėje, pradėtas nedorybėje, atėjo į pasaulį, kalbėdamas melą, nes jis mirtingas. Bet, galbūt, jis patirs kokį nors religinį jausmą. Jis nueis ir prisijungs prie bažnyčios. Galbūt, jis prisijungs prie sekmininkų bažnyčios. Nežinau. Jis gali prisijungti prie ko nori. Bet užtenka jam nors kartą patekti į Dievo atmosferą. Matote? “Ivanas toks tai” būtinai atpažins, kas jo Tėvas, lygiai kaip tas erelis suprato, kas buvo mama. Jis turi tai atpažinti. Suprantate? Tiktai…Šis Ivanas yra Dievo atributu, kuris tapo ištartu žodžiu, o paskui Šventoji Dvasia suranda šį žodį. Štai, prašom. Jis pašaukia jį, duoda jam amžiną Gyvenimą ir įveda jį į Dievo Artumą, Dievo Žodį.

127 Žiūrėkite. Pas Dievą buvo tas pats, kada Jis pamatė Jėzų. Tai buvo…tai buvo užbaigtas darbas, kurį Dievas užbaigė su Jėzumi, kada Jis pasakė: “Įvyko”. Visas planas buvo užbaigtas.

128 Ir kada Dievo Dvasia nusileidžia ant jūsų, ir jūs iš tikro vienas iš Dievo atributų, apie kurį Jis ištarė…Ir taip, jeigu tai ne, jūs abejosite ir nerimausite ir bėgiosite tai šen tai ten, ir visa kita, ir taip ir neprieisite prie Tiesos pažinimo. [Tarpas juostoje–Red.] Jeigu jūs – vienas iš tų, visa sena iš karto praeina, suprantate, ir jūs tampate naujais… [Tarpas juostoje.] …ir išgelbėjimo planas užbaigtas. Jūs pasiruošę paklusti kiekvienam Žodžiui, Kurį Dievas ištarė apie jus, suprantate, kad jūs Jį įvykdytumėte. Jūs paklusnus Jo Žodžiui. Kontraktas, tiksliai, teisinis kontrakto dokumentas, šis dokumentas į nuosavybę priklauso jums. Visos skolos užmokėtos. Jos visos išbrauktos, kaip buvo Sekminių Dieną.

129 Dabar atkreipkime dėmesį į atgaivinimą, ši atgaivinanti Dvasia ant kitų žmonių.

130 Taigi, aš pasakiau jums, kad nekalbėsiu labai ilgai, ir man liko tiktai dvidešimt minučių tam, kad išpildyčiau žodį, jeigu man pavyks, pastebėkite,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 23



kad išsitekčiau į tą laiką, kurį aš pažadėjau, maždaug…maždaug per valandą.

Pastebėkite, dabar ši atgaivinanti jėga, kuri ateina tik…

131 Taigi, daugelis Ją mėgdžioja. Yra daug žmonių, kurie iš tikro mano, kad gavo Ją, kada yra ne taip. Daug žmonių taip mano, nes jiems susidarė klaidingas įspūdis dėl to, kad jie matė kitų Krikščionių veiksmuose. Šėtonas gali visam tam pamėgdžioti. Mes tai žinome. Ir jūs, kaip misionieriai, matote, kaip tam pamėgdžioja: šūkauja, šoka, kalba kalbomis, visi šie dalykai. Mėgdžiojimą tam galima pamatyti bet kur. Be abejo. Tarp pagonių ir žmonių, atmetančių tai, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Suprantate? Ir jie visus šiuos dalykus daro patys.

132 Bet tikra, teisinga atgaivinanti Dvasia, ateinanti tikinčiajam, atgaivina jį Dievo Žodžiui, tai yra, atgal prie ereliško Maisto, vėlgi būtent prie to, kuo jis gyvena. “Ne vien duona gyvens žmogus, bet kiekvienu Žodžiu išeinančiu iš Dievo lūpų”.

133 Dabar atkreipkime dėmesį į tai, kaip ši atgaivinanti Dvasia nusileidžia ant kitų žmonių, kaip Ji nusileido…Sekminių Dieną.

134 Atkreipkime dėmesį į Sekmines, kaip jie elgėsi, ir pažiūrėsim, ar buvo jie atgaivinti šia atgaivinančia jėga, apie kurią mes kalbame. Sekminių Dieną jie visi laukė ten viršuje. Patys jie bijojo, juk Judėjai…Ką jie padarys, todėl jie bijojo. Bet kas įvyko? Kada iš Dangaus nusileido ši atgaivinanti jėga, juos apėmė drąsa. Buvo kažkas, toks supratimas, kuriuo jie ne taip jau ir buvo tikri per kelias valandas iki šito. Jie žinojo, kad Jis…Jis mirė.

135 Jie žinojo, kad Jis prisikėlė. Jie kalbėjosi su Juo kelyje. Bet ar tai buvo dėl jų, ar tai buvo tiktai dėl to laiko, dėl Paties Jėzaus?

136 Bet štai Sekminių Dieną Šventoji Dvasia, teisinis dokumentas, nusileido ant tikinčiųjų. Tuomet jie tapo Jo prisikėlimo dalimi, jie tapo Jo bendravimo dalimi. Šventoji Dvasia atėjo ir davė jiems patvirtinimą, kad jie prisikels, nes jau tada jie potencialiai prisikėlė iš bailių į bebaimius vyrus.

137 Jie…jie bijojo pačio Žodžio, Kurį jie laikė…Tik nepraleiskite šito. Jie bijojo. Jie žinojo, kad Jis buvo tuo Žodžiu.

138 Netgi žydams tai teko pripažinti. Nikodemas pasakė: “Rabi, mes žinome, kad Tu – mokytojas, atėjęs iš Dievo. Niekas negali daryti šito, ką Tu darai, jeigu nebus su juo Dievo. Štai, mes žinome tai, Mes tai pripažįstame”.

24 IŠTARTAS ŽODIS



139 Taip ir mokiniai…Petras netgi prisiekė Jo Akivaizdoje. Jie visi paliko Jį nukryžiuojant.

140 Bet štai jie jau aukštutiniame kambarėlyje, Dievo Būvime. Po to staiga iš Dangaus nusileido šita Šventoji Dvasia ir atgaivino juos. Ir įvyko atgaivinimas, jie nebijojo paliudyti apie Raštą, kuriuo jie tikėjo ir žinojo, kad tai Tiesa. Kitaip jie bijojo Jo.

141 Kiek šiandien pasaulyje presbiterionu, kiek metodistų, kiek baptistų, kiek sekmininkų, kurie žino Tiesą ir bijo stovėti ant Jos? Man labai abejotina, kas gi toks nusileido ant jūsų? Ar esate jūs Jo prisikėlimo dalimi? Ar išdrįstumėte pasisakyti prieš kokią nors žmogišką teoriją ir supratimą? Ar tikra jumyse drąsa ir ar tikras vyriškumas, reikalingas tam, kad tvirtai stovėti ir vadinti daiktus savo vardais? Ar esate jūs Jo prisikėlimo dalimi, ar jūs garbinate aibei mokymų? Ar vaikštote jūs tiesiog į bažnyčią, užsirašę į ją, o patys mirę nuodėmėje ir nusikaltimuose?

Tas, kuris netiki pilnam Dievo Žodžiui, yra nusidėjėlis.

142 Tie fariziejai daug kuo tikėjo kaip Tiesai. Jie sakė: “Mes – Dievo vaikai”. Taip ir buvo, kol nebuvo pamokslaujamas tas Žodis. Bet kada tas Žodis buvo pamokslaujamas ir įrodomas, tuomet jie tapo nusidėjėliais dėl to, kad atmetė Tai, apie ką patys žinojo, kad tai buvo teisinga, ir paliudijo apie tai. “Mes žinome, kad Tu – mokytojas, atėjęs iš Dievo, nes niekas negalėtų daryti to, ką Tu darai, jeigu su tavim nebūtų Dievo”.

143 Šiandien aš susimąstau, kurgi mes? [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Kurgi mus randa šis prisikėlimas? Ar išdrįsite jūs pasisakyti? Ar išdrįsite priimti Dievą pagal Jo Žodį? Jeigu jūs paskirti Gyvenimui, jūs, be abejo, padarysite tai. Jeigu jūs – erelis, tai jūs negalite padaryti šito, jumyse yra Kažkas. Ar jūs norite tiesiog kur nors patarnauti mokymui, sakydami: “Aš vaikštau į bažnyčią. Aš neblogesnis už tave”? Matote? Jeigu jūs neturite pirmagimio teisės, jūs niekada šito nepamatysite, jūs negalite šito pamatyti. Bet jeigu jūs iš tikrųjų turite šitą pirmagimio teisę, tai jūs negalėsite šito nepamatyti, nes tai dalis jūsų, o jūs – šito dalis.

144 Kaipgi aš galėčiau atsižadėti motinos, kuri pagimdė mane? Kaipgi aš galėčiau atsižadėti tėvo, kada manyje teka jo kraujas? Kaipgi aš galėčiau atsižadėti to, kad Čarlzas Branhamas – mano tėvas? Aš negalėčiau padaryti šito. Aš pasiruošęs nešti jo gėdą arba dar ką nors, nes aš – jo sūnus. Aleliuja!

VELYKINIS ANTSPAUDAS 25



145 Tuomet, būdamas Dievo sūnumi, o Jis buvo Dievo Žodžiu, kaip aš galiu atsižadėti šito, kad Biblija yra Tiesa, kad Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats? [Brolis Branhamas vieną kart suplojo delnais–Red.] Ir matant valandą, kurioje mes gyvename, mums reikalingos Velykos bažnyčioje. Prisikėlimas! Mums reikalingas prisikėlimas, kad pradėtų veikti tikėjimas, kad vyrai ir moterys pasisakytų už tai, kas yra Dievo įrodytas Žodis. [Brolis Branhamas keletą kartų pabeldė į sakyklą.]

146 Pasakysite: “Na, pas mus juk yra ‘Jaunimas už Kristų’.” Tai gerai. “Mūsų bažnyčia praveda susirinkimą. Mes norime tiek tai narių”. Nieko prieš. Tai gerai. Bet tai tik atmosfera. Tai gali būti ir senos vištos plunksnos. Bet jeigu jūs atsidursite ten reikalingoje atmosferoje, tai išsiris erelis, jeigu jūs – erelio kiaušinis. Ir jeigu jūs buvote paskirti Dievo pamatyti tai, tai jūs negalėsite nepamatyti šito, jūs pasirodysite prisikėlime. Tokiu būdu gimė baptistai, tokiu būdu gimė baptistai, tos dienos prisikėlime, bet jie pavirto į vištą, o ne į erelį.

147 Kaip aš neseniai pasakojau apie tai, kaip važiavau iš Tusono. Aš stebėjau labai keistą vaizdą. Aš pamačiau, kaip vanagas tupėjo ant elektros laidu. Tas vanagas jau seniai prarado savo atpažinimo bruožus. Ankščiau šis paukštis buvo antras po erelio. Jis negalėtų pakilti paskui erelį; ne, jokiu būdu. Niekas negali sekti paskui erelį. Bet jis buvo vanagu.

148 Kristus – tai Erelis, o bažnyčiai dera būti, bent, vanagu. Jie gali skraidyti aukščiau už bet kurį kitą paukštį. Bet šis vanagas pasidarė minkštakūniu. Jis į save jau nebepanašus. Jis tupi ant telefono laidų ir laukia kokio nors pastipusio zuikio. Jis šokinėja, kaip maitvanagis, vietoj to, kad skraidytų kaip vanagas.

149 O-o, mano broli, sese, jūs, sekmininkai, jūs juk man taip brangūs! Bažnyčia prarado savo atpažinimo bruožus. Ji nusileidžia ir pasitiki kažkokiu mirusiu formaliu mokymu

150 Vanagas ankščiau medžiojo savo maną, [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į sakyklą–Red.] o šiandien jis renka tai, ką pervažiavo automobiliai ir kuo maitinasi maitvanagiai. Jis šokinėje, kaip maitvanagis. Jis atrodo, kaip maitvanagis.

151 Mes taip pasipuošėme šiandieniniame pasaulyje: mūsų moterys kerpasi savo plaukus ir nešioja šortus, pas mūsų vyrus neužtenka drąsos, kad stovėti už kafedros ir kalbėti tiesą.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Mes jau seniai tapome minkštakūniais Žodžio atžvilgiu.

152 O Dieve, siusk Šventąją Dvasią ir surask kur nors tuos erelius, kurie pasiruošę ten stovėti, kas ir beįvyktų, kurie pakils į neaprėpiamus tolius, o ne sėdės ant telefono laidų ir lauks, kada atsius kokią nors literatūrą sekmadieniniai mokyklai. Duokite man Žodį ir jėgų šviežumo ir pasireiškimo Šventosios Dvasios! Mums reikalingos Velykos, prisikėlimas – tai potencialas. Mano drauge, jeigu tokia pasaulietinė maita tave tenkina, tai kažkas negerai.

153 Mano sese, mano broli, leiskite man pasakyti jums tai dievobaiminga baime, žinant, kad aš galiu ir nenugyventi iki sekančių Velykų. Bet viena tikra: kada tikras paskirtas Dievo sūnus dėka Dievo Žodžio išgirs tą Dievo Balsą, jis pakils ir skris Jo pasitikti. Tai potencialas to, kad jis sutiks tikrą gyvą Žodį, Kokiu Jis ir yra: Nuotakas sutiks Jaunikį. Ji – Jo Kūno dalis.

154 Atkreipkite dėmesį, mes jau senų seniausiai…mes prarandame savo atpažinimo bruožus. Mes ateiname trečiadienio vakarą, kai kurie iš mūsų. Kiti pasilieka namuose, kad pažiūrėti: “Kas myli Siuzį”, televiziją, visokie pasaulietiški dalykai, visokie pasilinksminimai, neleidžiantys jums eiti į bažnyčią. Mus jau senų seniausiai nepažinti.

155 Mūsų seminarijos, mūsų mokyklos išleidžia būrį “rikisų”, prikimštus teologijos ir…ir pasilinksminimais, ir kitu bažnyčioje, kuo išstumia maldos susirinkimus. Mes perėmėme drabužius ir bandome įvykdyti tai, ką sukuria modernistai, ir tuo pritraukti juos. Šituo jūs niekada negalėsite juos laimėti. Pas juos šito daugiau, nei pas jus. Jums iš viso nėra ką veikti mūsų teritorijoje…jų teritorijoje. Tegu jie ateina į jūsų teritoriją, kur šviečia tikras krikštas, kur tikra prisikėlimo jėga. Nebandykite pastatyti bažnyčios, kaip pas juos. Nebandykite turėti tokį pat pastorių. Nebandykite daryti kažką kito, arba bendradarbiauti su pasauliu. Jie blizga Holivudu.

156 Tikroji Evangelija spindi jėga. Ereliai girdi tai. Jie neieško blizgesio. Jie ieško švytėjimo. Nuolankumo švytėjimo, meilės švytėjimo, jėgos švytėjimo – štai ką ieško tikras erelis. Savo kapstymusi galvijų kieme tu jam neįtiksi. Jis niekada nebus pajėgus to daryti. Jam šito niekada ir nepaaiškinsi, nes jis netiki tuo.

157 Tegu tas Balsas sušuks iš Dangaus: “Aš – Tas, Kuris buvau miręs ir vėl gyvas”. Kažkas vyksta. “Aš vakar, šiandien ir per amžius tas pats.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 27



Ir bus paskutinėmis dienomis: Aš išliesiu Patį Save ant kiekvieno kūno”. Šlovė Dievui! “Aš atgaivinu jūsų mirtingą tarmę. Aš atgaivinu jūsų mirtingus liežuvius. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Aš duosiu jums įrodymą to, kad prisikėlime Aš nusivesiu jus su Savimi”. Ereliai su alkstančiomis širdimis iš visų jėgų siekia to. Tai brangus Perlas, jie parduos visa kita, kad tik nusipirkti Jį. Amen.

158 Tepadeda mums Dievas, drauge. Mūsų bažnyčios praranda savo atpažinimo bruožus.

Dabar greitai peržvelgsime keletą.

159 Atkreipkite dėmesį į tų mokinių veiksmus: persigando. Jie žinojo, kad Jėzus yra Tiesa, [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] bet, ar matote, Tai buvo priešingai įprastam supratimui, pasauliniai tos valandos religijai, pačiai griežčiausiai religijai, fariziejų, sadukiejų ir taip toliau, jų kultų, klanų ir denominacijų. Jie buvo…jie buvo prieš šią “ereziją”. Bet Jėzus buvo patvirtintu Žodžiu.

160 O Jėzus – tai Šventa Esybė, Dvasioje. “Dar valandėlė ir pasaulis jau nebematys Manęs. Jūs matysite Mane”, ne kūną, o Gyvybę, kuri buvo Jame. Dievas yra ant Bažnyčios, kad kviestų sūnus, kaip Jis darė tada, paklusnius.

161 “Aš visada darau tai, kas patinka Mano Tėvui. Kas iš jūsų gali apkaltinti mane nusidėjus?” Kitais žodžiais, nuodėmė – tai “netikėjimas”. “Ką Žodis kalba tokio apie Mane, ko Aš nepadariau?” Štai, prašom. “Parodykite Man, kur Žodis kalba apie Mane tai, ko Aš nepadariau. Kas gali apkaltinti Mane? Kas gali parodyti į Mane pirštu ir pasakyti, kad Aš neįvykdžiau Mano Tėvo Žodžio?” o-o, kada gi sekmininkų bažnyčia pasieks tai! [Brolis Branhamas du kartus pabeldė į sakyklą–Red.] “Kas gali apkaltinti Mane netikėjimu?”

162 O-o, Krikščionys, lygiuokitės ne į vanagą, o į erelį. Vanagas – minkštakūnis, jis leidžiasi vis žemiau. Jūs niekada nepamatysite, kad erelis taip darytų. Jis niekada šito nepadarys. Jis ieško sau maisto iš dangaus mėlynės. Dievas sukūrė jį taip, kad jis galėtų jį matyti. Jis gauna šviežią maistą, ne kažką pastipusį.

163 Pas žydus, kada jie keliavo per dykumą, jie valgė, pabandė valgyti supuvusią maną. Ji gedo. Joje…joje atsirasdavo kirminai. Jūs žinote, ką mes turime tame omenyje.

28 IŠTARTAS ŽODIS



Jis tiesiog suirdavo, pūdavo. Joje atsirasdavo kirminai.

164 Kam man valgyti senų seniausiai supuvusį maistą? Jis gali išsaugoti formą ir pavidalą, bet jis ne šviežias. Mes turime kiekvienoje kartoje gauti naują maistą. Taip ir erelis ieško tokio maisto, kiekvienoje kartoje, mūsų kelionės metu. Įsidėmėkite.

165 Dabar vėl peržvelkime kai kuriuos žmones. Paimkime kai kuriuos senų laikų pranašus, pažiūrėsim, ką jie darė.

166 Vėl pažiūrėkime į Steponą, į Steponą to Senedriono tarybos viduryje. Kada jį atvedė ten ta taryba, tas didžiulis tikinčiųjų susirinkimas, arba neva tikinčiųjų, pastatė jį ten ir bandė nuteisti jį. Jis pasakė: “Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis, jūs visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai”, tai yra tam Amžinam Gyvenimui. “Kaip jūsų tėvai elgėsi dar tada pranašų laikais, taip šiandien ir jūs elgiatės”. Ir jie griežė ant jo dantimis. Jie nenorėjo šito klausyti. Jis pasipriešino jų mokymams. Jis pasipriešino jų denominacijai. Ir jie mirtinai užmėtė jį akmenimis. Ir jis pakėlė rankas, nukreipė akis į Dangų, sakydamas: “Štai regiu atsivėrusį dangų ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje”. Kodėl? Jis turėjo savyje prisikėlusią, atgaivinančią jėgą, kuri nunešė jį į Jėzaus prieglobstį.

167 Pastebėkite, dabar greitai. Pažvelkite į Pilypą, tame dideliame prabudime. Vedė tokį prabudimą, į kurį nedrįstų nei vienas žmogus; o kaipgi, juk pas jį ten buvo didžiulis palaikymas tarp bažnyčių ir panašiai. Vedė galingą prabudimą. Ir atgaivinanti Dievo jėga prabilo jam, sakydama: “Pilypai…” Gal, Ji pasakė taip: “Tu pravedi didžiulį prabudimą, bet pas Mane yra vienas žmogus. Aš noriu, kad tu su juo pakalbėtum”.

168 Ir Pilypas paklusnus, nesvarbu, kas tai, kiek kritikos. “O-o, Pilypai, tau negalima išeiti”.

“Ne, galima. Dievas taip pasakė”.

169 Ir jie išėjo į dykumą, ir ten jis rado šitą eunuchą. Ir kas įvyko? Jis pasakė: “Tu…Jei tu tiki iš visos širdies, kad Jėzus – Dievo Sūnus, aš krikštysiu tave”. Kada jis krikštijo jį…

170 Žiūrėkite. Jis buvo taip atgaivintas šia atgaivinančia jėga, kad paliko prabudimą su tūkstančiais žmonių ir nuėjo į dykumą pas vieną žmogų. O-o, tai užėjo už visokio blaivaus mąstymo rėmų. Matote? “Taip juk dešimt tūkstančių stokoja to, kad tu būtum čia”. Bet vienas stokojantis – štai ten. Suprantate?

VELYKINIS ANTSPAUDAS 29



Ir atgaivinanti jėga pasiuntė jį į numatytą Dievo vietą. Aleliuja!

171 Vyrai ir moterys, ji privers jus atsistoti ant kojų. Ji paskatins jus daryti tai, ką nori Dievas, kad darytumėte. Man nesvarbu, ką sako apie tai kažkas kitas. Kaimynas sako: “O-o, tie žmonės išprotėjo. Meldžiasi visą naktį, skaito Bibliją”. Man nesvarbu, ką sako. Svarbiausia tai, ką Dievas pašaukė jus daryti. Teisingai. “O-o, sako, kad pas mus negali būti šių senamadiškų sekmininkiškų prabudimų”. O-o, taip, pas mus irgi gali būti. Ji gali būti tavyje. O Dievuje tu ir esi dauguma, nesvarbu, ką galvoja visi kiti”.

172 Pastebėkite, paklausęs…Dabar klausykite atidžiai. Paklausęs Dievo, Jo Žodžio, kada jis atliko savo misiją, ta atgaivinanti jėga, kurią jis gavo Sekminėse, nunešė jį, atgaivino jo kūną. Už daug, daug kilometrų jis buvo perneštas Dvasioje ir atsidūrė kažkur kitoje šalyje. Atgaivinanti Dievo jėga! O jeigu mes – sekmininkai: “Ta pati jėga, prikėlusi Jėzų iš mirties, jeigu Ji gyvena jūsų mirtinguose kūnuose”. Matote? Gerai. Pastebėkite.

173 Nagi paimkime dar vieną žmogų su šia atgaivinančia jėga. Seniai, seniai gyveno žmogus vardu Henochas. Kada atsirasdavo kažkas naujo, kada kas nors atsirasdavo, ir kalbėjo: “Na, dabar mums reikia sugrįžti atgal į ankstesnę mokyklą, arba šen ir ten ir dar kažkur”. Henochas vaikščiojo prieš Dievą. Ką bepasakytų Dievas padaryti, Henochas nepraleisdavo nei vieno žodžio. Jis vaikščiojo prieš Dievą. Kuo jis buvo? Jis buvo Dievo sūnumi. Jis buvo ereliu, kuris buvo pašauktas tuo laiku.

174 Ir kada atėjo laikas, jis buvo tiek pripildytas šios atgaivinančios jėgos! Pamenate, jis vaikščiojo prieš Dievą penkis šimtus metų ar daugiau, ir jis nė karto nepraleido Jo Žodžio. Jis nė karto nesielgė netinkamai. Jis nė karto nepadarė kažko tokio, o tik saugojo liudijimą. Viską, ką Dievas sakydavo jam padaryti, jis ėjo ir darė. Nesvarbu, ką galvojo kas nors kitas, jis ėjo ir darė. Kodėl? Jis buvo pripildytas tos atgaivinančios jėgos. Ir kada šiam senukui atėjo laikas mirti, Dievas tiesiog nuleido laiptus, ir jis nuėjo į Namus. Jis atgaivino jį ir paėmė jo mirtingą kūną į paėmimą. Amen. Štai ši atgaivinanti jėga.

175 Pažvelkite į Eliją, po to kai jo darbas žemėje buvo baigtas. Jis buvo tiek pripildytas tos atgaivinančios jėgos, savo laiku jis smerkė šias šukuosenas kaip Džesi Kenedi. Jis išsakė šiai Jezabelei viską, ką jis apie ją galvojo.

30 IŠTARTAS ŽODIS



Jis kalbėjo tiems pamokslininkams ir kunigams, kas teisinga, o kas neteisinga, o jie netikėjo tuo. Bet jis taip smarkiai smerkė tas moteris su išdažytais veidais ir kita. Ir jis buvo tiek pripildytas tą atgaivinančia jėga, kad niekas negalėjo jam pakenkti. Dievas maitino jį iš dangaus, vedė jį ir saugojo ten. Jis buvo tiek pripildytas atgaivinančia jėga, kad, kada atėjo laikas mirti, Jordanas persiskyrė, ir jis tiesiog perėjo. Siuntė vežimą ir pasiėmė jį Namo. Kiek pripildytas ta atgaivinančia jėga! Jis tapo teisingu, tikru Dievo sūnumi. Taip.

176 Pastebėkite, pas jį buvo perėmėjas, ir jį vadino Elizieju. O Eliziejus turėjo tą atgaivinančią jėgą dvigubai. Suprantate? Jis turėjo ją dvigubai. Tai štai, jis pamokslavo apie aštuoniasdešimt metų, tiksliau, jam buvo apie aštuoniasdešimt metų. Jis susirgo ir mirė. Taigi, jam nepavyko keliauti Namo taip, kaip iškeliavo Elijas. Matote? Jie abu ten simbolizuoja Bažnyčią: vienas šventieji išeina, o kiti atgailaus. Bet pastebėkite, Elijas buvo paimtas paėmime, tada kaip Eliziejus užmigo dieve, pripildytas atgaivinančios jėgos. Pažvelkite į jo pranašystę prieš pačią jo mirtį. Matote?

177 Ir taip, leiskite man pasakyti jums. Man nesvarbu, mirę jūs arba kur jūs, ta atgaivinanti jėga niekada neišnyks. Daug, daug metų po jo mirties, jo mėsa supuvo, kirminai suėdė jį. Bet kartą žmonės nešė mirusį žmogų, numetė jį ant tų kaulų, ir ten buvo tiek atgaivinančios jėgos, kad tas žmogus sugrįžo į gyvenimą. Aleliuja! Prikėlė jį iš mirusiųjų, nes ta atgaivinanti jėga, kuri buvo ant Dievo šventojo, visiškai jo nepaliko, o pasiliko tiesiog ant tų kaulų.

178 O-o, pamenate: mes – kūnas iš Jo kūno, kaulas iš Jo kaulų, jeigu mes – jo Nuotaka. Mirtis visiškai nesutrikdys šios atgaivinančios jėgos. “Net jeigu kirminai suės šitą kūną, bet savo kūne aš matysiu Dievą”. Garbė Dievui! Kokia…Aš nežinau, ką ir pasakyti. Kokia tai viltis tokiam senukui, kaip aš, penkiasdešimt šešių metų, suvokiantį, kai matau, kad mano pabaiga visai ne už kalnų.

179 Nuo pat jaunystės aš stovėjau čia. Aš stengiuosi skelbti Tai. Bet aš žinau, kad pačiam manyje…Aš nepadariau nieko gero, nieko aš nepadariau. Bet manyje yra ta atgaivinanti jėga, kuri kartą atgaivino mane jaunystėje nuo pasaulietiškų dalykų Amžinam Gyvenimui. O-o, ko tik nebuvo! Aš mačiau regėjimus, pranašavau įvykius. Jis dar niekada neprileido, kad kas nors neišsipildytų.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 31



Aš kalbėjau kitomis kalbomis. Aš pranašavau. Aš dariau visa tai Dievo Dvasia, gyvenančia manyje. Tai atgaivinanti jėga. Aš žinau, kad kartą…

180 Mano Atpirkėjas gyvas dabar. Ir kartą, kada Jis ateis, šie kaulai prisikels, kad keliaučiau pas pasitikti Jį ore. Galite palaidoti mane jūroje, sudeginti, kur tik norite. Ši atgaivinanti jėga – Amžina. [Brolis Branhamas du kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Fiu! Aš jaučiu Velykas tiesiog dabar. Tiksliai. Jos manyje jau daug metų. Jos manyje.

181 Ji jumyse. Jeigu jūs, Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, gyvena jūsų mirtinguose kūnuose, Ji atgaivino jūs nuo pasaulietiškų dalykų Dievo Žodžiui ir Jam vienam. Ji atgaivino jus iš šito gyvenimo Amžinam Gyvenimui. Jūs, kažkada buvę mirę nuodėmėse ir nusikaltimais, buvote dabar atgaivinti kartu, kad sėdėtume… Dangiškose vietose su Jėzumi Kristumi, mėgaudamiesi Mana iš Aukšto, matant pasireiškusią Dievo ranką, įrodančią šitos dienos pažadą.

182 “Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimo laiku. Jie valgė, gėrė, tuokėsi, ištekėdavo. Ir kaip buvo Loto dienomis, taip bus ir tuo laiku, kada Žmogaus Sūnus apsireikš žemėje”, jau ne Dievo Sūnus, “Žmogaus Sūnus” sugrįžta pranašiškos Žinios pavidalu paskutinėje dienoje, kada skris tas erelis; ne liūtas, ne veršis aukos periode. Suprantate?

183 Kiekvienąkart religinė jėga išeidavo, kad priimti iššūkį politinei šito pasaulio jėgai. Kada pakilo liūtas – religinė jėga – ji išėjo susitikti su romos jėga.

184 Ir po to, kada atėjo aukos valanda – išėjo veršis, nes jis – Viešpaties aukojamasis gyvulys.

185 Po to buvo reformatoriai bažnyčios periodų bėgyje, pasirodė žmogaus veidas. Ir reformatoriai buvo nuo Liuterio, Veslio, o-o, Kalvino ir toliau laikų, toliau, sekmininkų periodas.

186 Bet paskutinėje Žinioje, kuri išėjo, pakilo skrendantis erelis. Tai erelio laikas, apreiškimo laikas, apreikšto Dievo Žodžio, įrodyto Dievo Žodžio. O-o, vaikai, įeikite į šį krikštą Šventąją Dvasia. Įeikite ir tikėkite Juo visa savo širdimi, Dievas pripildys jus.

187 Dabar paklausykite. Mes dabar randame…pamenate: “Mes – kūnas iš Jo kūno ir kaulas iš Jo kaulų”. Kaip Dievas prikėlė iš kapo savo kaulus ir kūną, taip pat neįmanoma paslėpti to žmogaus,

32 IŠTARTAS ŽODIS



kuriame yra potencialas. Mirtis negali jo užvaldyti. Jėzus pasakė: “Visus, kuriuos davė Mano Tėvas, ateis pas Mane, Aš prikelsiu juos paskutinę dieną”. O-o, tai bent! Velykos! Juk mes pačiose Velykose. Kada Jis prisikėlė, mes prisikėlėme kartu su Juo. Jis atsiuntė teisinį dokumentą atgal. Mes turime jį Šventosios Dvasios krikšto pavidalu. “Jis gyvas per amžių amžius; Tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Žydams 13:8 įrodo tai. Jis tas pats.

188 Jo mesijiniai patepimai tiki tuo. Kas yra mesijas? Kas yra mesijas? Mesijas – tai “Pateptasis”. Ir štai, jeigu Jis buvo Mesiju, būdamas Pateptu tam laikui, kad išpildytų Dievo Žodį, būti Atpirkėju ir Pateptuoju, ir Dievas prikėlė tą kūną; Jo Nuotaka – pateptoji šitam laikui. Ji jau prisikėlė kartu su Juo prisikėlime, nes “Šie du – viena”. Amen.

189 Kaip man norėtųsi išsakyti tai taip, kaip aš tai matau. Gaila, kad aš neturiu išsilavinimo, su kurio dėka aš galėčiau tai padaryti. Suprantate? Aš…aš tikiuosi, jūs tai suprantate. Aš tikiuosi, Dievas, Šventoji Dvasia nužengia balandžiu ir įdeda tai į jūsų širdį, kad suprastumėte, ką aš turiu omenyje.

190 Prisikėlimas, mes dabar esame prisikėlime. Mes pasodinti su Juo prisikėlime, bet tik tie, kas turi Gyvenimą.

191 Ne tie, kurie neturi Gyvenimo. Jie Šito nesužinos. Jie niekada nesužinos Šito. Jie taip ir toliau galvos, kad gauna Šventąją Dvasią, gauna išgelbėjimą, o Paėmimas jau seniai praėjęs ir pasibaigė. Pasakė: “Elijas jau atėjo, ir jie pasielgė tokiu būdu, o jūs ir nežinojote”. Matote?

192 Atkreipkite dėmesį. Mirtis nesustabdys Dievo atgaivinančios jėgos. Įsidėmėkite. Mirtis negali jos sustabdyti.

193 Jūs pasakysite: “Na, mano mama buvo moterimi, pripildyta Dvasia. Mano tėtis, aš dar nemačiau žmogaus, tiek pripildyto jėga, kaip mano tėtis. Bet jis mirė, broli Branhamai”. Be abejo. Tai nesustabdė atgaivinančios jėgos.

194 Pas Mozę buvo ta atgaivinanti jėga. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Iki Jėzaus žemėje nebuvo panašaus jam. Nes jis ne tik matė regėjimus, jis kalbėjosi su Dievu veidas į veidą.

195 Netgi pranašė Mirjama suabejojo jo žodžiu. Jis pasakė: “Argi jūs nebijote Dievo? Pažiūrėkite į Mano tarną, Mozę. Tą valandą pasaulyje nebuvo nei vieno, panašaus į jį. Dar nebuvo nei vieno, panašaus į Mozę. Aš kalbuosi su Moze.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 33



Kada jis pasakė tai, kas nebuvo tiesa? Matote? Aš kalbu su Moze. Ar nebijote jūs Dievo? Nekalbėkite prieš jį nei žodžio”. Ir ją iškart ištiko raupsai ir…ir mirė. Po šito ji neilgai gyveno. Mozė pasimeldė už ją.

196 Ir Mozė užlipo ant kalno po šimto dvidešimties metų tarnavimo, tiksliau aštuoniasdešimties metų tarnavimo; nugyvenęs šimtą dvidešimt metų, užlipo į kalnus ir mirė, ir buvo palaidotas slėnyje. Bet ant jo buvo ta atgaivinanti jėga. Po aštuonių šimtų metų: štai jis, stovi ant Atsimainymo Kalno. Amen. Kas su juo atsitiko? Jis buvo įtrauktas į tą prisikėlimą. Žinoma, buvo. Jame buvo Dievo atgaivinanti jėga. Štai jis stovėjo.

197 Pažvelkite į Jobą, Abraomą, Izaoką, į šventuosius prisikėlimo dieną, tą didį rytą, apie kurio atėjimą žinojo Jobas ir visi kiti. Juk jis pasakė: “Aš žinau, Atpirkėjas mano gyvas”, prieš šimtus ir šimtus metų iki Kristaus. Apskritai, tvirtina, kad Jobo Knyga buvo parašyta ankščiau, nei Pradžios, – pati seniausia Biblijoje Knyga.

198 Ir jo išbandymuose, kaip ir mes praeiname per juos dabar…Ir netgi jo žmona, pats artimiausias dėl jo žmogus žemėje, pasakė: “Prakeik Dievą ir mirk!”

199 Jis pasakė: “Tu kalbi kaip neprotinga moteris. Viešpats davė, Viešpats ir paėmė, tebūna palaimintas Viešpaties Vardas”.

200 Ir paskui, kada ant jo nusileido Dievo Dvasia, ir jis pradėjo pranašauti, sakydamas: “Aš žinau, Atpirkėjas mano gyvas, ir paskutinę dieną Jis stovės ant žemės. Net jeigu kirminai sugriauš ši kūną, bet aš savo kūne regėsiu Dievą”. Ir jis paruošė vietą palaidojimui. Jis pasakė: “Aš nupirksiu šią žemę”. Jis nusipirko ją, ir ten jį palaidojo.

201 Vėliau gyveno žmogus vardu Abraomas. Bažnyčia augo, stiebėsi aukštyn. Abraomas, ką gi, jis irgi turėjo Dievo potencialą, amžiną Gyvenimą, nes Dievas pašaukė jį. Dabar pastebėkite. Kada jis mirė, tiksliau, Sara mirė, jis nupirko žemės sklypą Palestinoje šalia Jobo kapo, ir palaidojo Sarą. Abraomas mirė ir taip pat buvo palaidotas kartu su Sara. Abraomui gimė…gimė Izaokas.

202 Ir Izaokas, kada jis mirė, jis užmigo su Abraomu tame pačiame žemės sklype. Taigi, kada…Izaokui gimė Jokūbas.

203 Jokūbas mirė net Egipte. Bet, būdamas pranašu, su šiuo potencialu, šia atgaivinančia jėga, jis pasakė: “Nelaidokite manęs čia, Juozapai. Prieik čia, mano sūnau, pranaše.

34 IŠTARTAS ŽODIS



Padėk ranką po šiuo klubu, sužeistu Dievo. Prisiek Dangaus Dievu, kad tu nepalaidosi manęs čia”. Kas buvo tame žmoguje? Kodėl Egiptas netiko tam, kaip bet kuri kita vieta? Jis buvo pranašu. Jis žinojo, kur bus tas prisikėlimas. Turėjo būti ne Egipte, o Palestinoje. Pasakė: “Padėk savo ranką po mano pažeistu dubeniu ir prisiek Dievu, Kuriam aš tarnavau, (tu – mano sūnau- pranaše), kad nepalaidosi mano kaulų čia. Pernešk mane ten ir palaidok mane”.

204 Juozapas, irgi būdamas pranašu, uždėjo rankas ant savo sužeisto tėčio. Pasakė: “Aš prisiekiu Abraomo, Izaoko, Jokūbo Dievu, kad aš nepalaidosiu tavęs čia”. Jie paėmė jį ir palaidojo toje žemėje. Kodėl? Kodėl?

205 Prieš mirtį Juozapas, jis pasakė: “Jokiu būdu nelaidokite manęs čia. Nelaidokite manęs čia”. Kodėl? Dievas yra Dievu visur, bet pas Jį yra planas. Juozapas buvo pranašu. Jis pasakė: “Kartą, – paklausykite jo žodžių, – Viešpats Dievas vėl aplankys jus ir išves jus iš šios žemės. Ir kada eisite, paimkite mano kaulus”.

206 ši atgaivinanti jėga buvo tuose kauluose. O-o! “Jeigu Jo Dvasia, Kuri prikėlė Kristų iš mirties, gyvena jumyse, tai Jis atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus”.

207 “Nelaidokite mano kaulų čia. Palaidokite juos ten su pažado dalininkais”.

208 Kada atėjo Jėzus…štai, pas mane čia yra Rašto vieta, Mato 27:51. Kada Jėzus prisikėlė iš mirties, Jobas, pamatęs šį atėjimą, pasakė: “Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Paskutinėse dienose Jis stovės šioje žemėje. Net jeigu ir kirminai suės šį kūną, bet aš savo kūne regėsiu Dievą. Aš pamačiau Jį”. Jie žinojo, tai buvo pranašas. Abraomas buvo pranašu. Izaokas buvo pranašu. Jokūbas buvo pranašu. Juozapas buvo pranašu. Ir jie turėjo Dievo apreiškimą, pagal Jo Žodį. Tą Velykų rytą, kada atėjo Tas ir išpirko visus tuos, kas tikėjo Juo, jie irgi prisikėlė, sakoma Biblijoje.

209 Ši atgaivinanti jėga įėjo į Jobo kapą, kur iš jo kaulų nebeliko netgi ir šaukštelis dulkių. Po visų tų šimtų, šimtų ir šimtų metų jo kaulai supuvo. Jie sugrįžo atgal ir pavirto į žemės dujas, ir ten gulėjo viena tik saujelė dulkių. Tačiau, kada ši atgaivinanti jėga, pagal Dievo Žodį, pažadą, po šimtus ir šimtus, taip, tūkstančius metų, kada ši atgaivinanti jėga buvo išlaisvinta iš kapo, Jobas, Abraomas, Izaokas, Jokūbas – visi jie išėjo iš kapo kartu su Juo.

210 Biblijoje taip pasakyta. Pas Šventąjį Matą,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 35



27-me skyriuje, 52-je eilutėje sakoma: “Daug šventųjų, kurie užmigo žemės dulkėse, prisikėlė ir išėjo iš kapų kartu su Juo, kada Jis prisikėlė Velykų rytą”. Kodėl? Juose buvo šitas potencialas. Juose buvo ši atgaivinanti jėga, suprantate, ir prisikėlė iš mirties, ir išėjo su Juo prisikėlime. Turėjo prisikėlimą kartu su Juo, nes jie buvo pripildyti šios atgaivinančios jėgos. Juose buvo tikras Velykų antspaudas.

“Na, – jūs pasakysite, – gaila, kad aš negyvenau Senajame Testamente”.

211 Palaukite minutę. Pirmame Laiške Tesalonikiečiams, 4-me skyriuje, 16-je eilutėje, aš noriu, kad jūs tai paskaitytumėte. “Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė trečią dieną, – neapsimetame, bet tokime tuo – tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo”.

212 Naujojo testamento šventieji su šia atgaivinančia jėga irgi prisikels Jo Antrojo Atėjimo metu; lygiai taip pat, kaip ir senojo testamento šventieji su visa šia atgaivinančia jėga ant jų kaulų ir persikėlimu, ir jėgomis, ir taip toliau, parodytu Dievo. Tie pranašai, pas kuriuos atėjo Dievo Žodis, jie prisikėlė su Juo tą prisikėlimo rytą; ir yra Dievo pažadas, kad kiekvienas, kas yra Kristuje Jėzuje, irgi ateis su Juo Jo prisikėlime: atgaivinanti Dievo jėga ant kaulų.

213 Nenuostabu, kad mes dedame rankas ant ligonių. Nenuostabu, kad mes mylime vienas kitą. Mes – broliai ir seserys. Mes neturime neapkęsti vienas kito dėl to, kad mus pataiso Dievo Žodis. Mums dera mylėti vienas kitą ir turėti pagarbą vienas kitam. Žinote, jeigu neturėsite, jums tai nepadės.

214 Vienas vaikinukas sėdi dabar tiesiog čia, po šios bažnyčios stogu. Keletą dienų atgal…Šitas žmogus tiki. Pas šitą vaikiną buvo vėžys ant ausies, o jis apie tai nieko nesakė. Jis dirbo ten namuose. Aš važiavau su juo į medžioklę ten, pas brolius Mauzli, ir su čionykščiu broliu Dosonu. Mes buvome ten medžioklėje…sūnus brolio Viljamso. Ir aš netikėtai pažvelgiau į jo ausį ir pamačiau, kad jo ausis visa ištino. Aš pasakiau: “Kas yra, Donavanai, kas su ausimi?”

215 Jis pasakė: “Broli Branhamai, tai buvo jau seniai. Aš nežinau”.

216 Aš tiesiog paėmiau jį tada už rankos. Pas jį ant ausies buvo didžiulis vėžys.

36 IŠTARTAS ŽODIS



Nei žodžio nepasakė; tiesiog laikiau ją ir pagalvojau: “Mano brolis!” Po vienos, dviejų dienų po šito iš jo netgi ir rando neliko. Tai jo pagarba Dangaus Dievui, Jo gaivinančios jėgos dėka, užmušė tą vėžį ir išsaugojo gyvybę Donavanui Vercui, kuris ten gale. Teisingai.

217 Kas visa tai? Pažvelkite čia, žmonės čia, Fenikse. Pažiūrėkite į save, žmonės, patikėję tuo. Pažiūrėkite į žmones, pas ką tai yra, kas deda ant jūsų rankas. Pastebėkite, kas vyksta. Ši atgaivinanti jėga. “Šie ženklai lydės tuos, kas tiki”. Jeigu jie dės rankas ant ligonių, ši atgaivinanti jėga, nuo erelio ant erelio, kažkas įvyks. Ir taip, nuo erelio ant vanago neišeis. Nuo erelio ant erelio – pakelia nuo galvijų kiemo į Dangiškas vietas. “Šie ženklai lydės tuos, kurie tikės”, kada jie abu tiki.

218 Matome tą pačią atgaivinančią Dievo jėgą, parodyta šiuose dvejuose pranašuose, Elijuje ir Eliziejuje. Pastebėkite, tas pats žodis: vienas iš jų – pakilti, kitas – būti patrauktu. Pakilti ir būti patrauktu. Suprantate? Jis buvo pakeltas, o mes būsime patraukti…pakilsime su jais, sutiksime juos ore. “Būsime patraukti, kad pasitikti juos ore”.

219 Pastebėkite, paukščiui reikalingi du sparnai, kad išlaikytų pusiausvyrą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”. – Red.] Elijas buvo persikėlimo sparnu, Elijas. Eliziejus buvo prisikėlimo sparnu. Suprantate? Jie abu kartu simbolizuoja šventuosius, kurie gyvi, ir šventus, kurie išėjo.

220 Pamenate, atgaivinti, kad pažvelgtų už uždangos. Kaip šie žmonės buvo tada atgaivinti tam, kad pažvelgtų už uždangos ir matytų net iki šito laiko: tie pranašai!

221 Pažvelkite į Paulių, pasakė, kaip paskutinėse dienose šie žmonės elgsis ir vadins save Krikščionimis. Jis buvo pranašu, pripildytu atgaivinančios jėgos, išpranašavo, kad tai įvyks. Mes tikime tuo. Ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis gavo atgaivinančią jėgą.

222 Pažvelkite į atgaivinančią jėgą šiandien, išpranašauja įvykius be jokios klaidos. Nei karto nepavedė. Atgaivinanti jėga, ne žmogaus jėga – Dievo jėga. Jėga, teisinis Velykų dokumentas, prisikėlęs Jėzus atsiuntė teisinį dokumentą atgal, kad garantuotų mums, kad mes jau atgaivinti su Juo.

223 Atkreipkite dėmesį. Vietiniai Verslininkai,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 37



jūs prisimenate šią brošiūrėlę “Pažvelgiant už laiko uždangos”? Aš pradedu senti, žinau, kad mano dienos trumpėja. Man labai…

224 Aš perklausau šią giesmelę, kurią neseniai giedojo ši ponia. Ji pas mane jau apie aštuoniolika, dvidešimt metų – “Aš noriu viską aptarti, Viešpatie”. Ir išeinu ir pradedu melstis, tuomet ateina ta atgaivinanti jėga. Man sugrįžta žvalumas. Aš žvelgiu Ten aukštyn. Aš sakau: “Žvilgtelk Tenai”.

225 Aš pamenu tą rytą, kada buvau paimtas. Ir mano žmona, sėdinti ten gale, gulėjo tą rytą su manimi ant tos pačios lovos. Aš buvau pakeltas, ir pažvelgiau aukštyn. O ji miegojo. Aš pasakiau: “Jeigu aš ruošiuosi padaryti ką nors dėl Viešpaties, tai geriau, brolyti, pasiskubink. Tau jau virš penkiasdešimt”. Po to Šventoji Dvasia nunešė mane, ir aš pažvelgiau Ten. Aš pamačiau tuos šventuosius – tai taip pat tikra, kaip ir tai, kad aš stoviu čia už šios kafedros su šia šventa Knyga, gulinčia čia, ir esu Evangelijos tarnautoju.

226 Aš kalbėjau aš jums ką nors Viešpaties Vardu, kas neįvyko? Jeigu taip, tai aš noriu, kad jūs man apie tai pasakytumėte. Argi ant pakilos tai nesipildė tiksliai kiekvienąkart? Ar nevyko kiekvienąkart lygiai taip, kaip Jis pasakė? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai buvo TAIP SAKO VIEŠPATS.

227 Aš stovėjau ten, žvelgdamas už laiko ribų. Aš pamačiau, kaip artėja tūkstančiai, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų ir moterų, pribėga, apkabina mane, šaukia. Aš pažvelgiau atgal ir pamačiau save gulintį ant lovos. “O Viešpatie, leisk man pažvelgti už laiko uždangos”.

228 Kas tai? Tai atgaivinanti jėga, kuri nuneš mus, ši didi atgaivinanti jėga. Atgaivinanti jėga ateina šiomis paskutinėmis dienomis.

229 Štai dėl ko aš Arizonoje tiesiog dabar. Čia sėdi daugelis, stovėję tiesiog čia, Fenikse, ir klausę, kaip aš kalbėjau jums nuo šitos pačios pakilos: “TAIP SAKO VIEŠPATS”. Kas iš jūsų prisimena tai? “Dabar važiuok. Greitai kažkas įvyks”.

230 Aš pamačiau, kaip atėjo septyni Angelai. Argi žurnalas “Gyvenimas” neišspausdino tai, kada tai rūku plaukė čia, keturiasdešimt tris kilometrai į aukštį ir keturiasdešimt aštuonis kilometrus į plotį? Argi Fredas Sotmanas, visi kiti, Džinas Normanas, kiti, sėdintys ten gale, nestovėjo tiesiog ten,

38 IŠTARTAS ŽODIS



kada tie septyni Angelai pasirodė tiesiog ant to kalno? Tai sudrebino kalnus keletą kilometru spinduliu. Pasirodė septyni Angelai. Ir įmetė kalaviją į ranką, pasakė: “Grįžk namo ir atverk šiuos Septynis Antspaudus, kurie duoti”. Ir štai jie, prašom, tikra paslaptis apie santuoką ir skyrybas ir apie gyvatės sėklą, ir visi šie dalykai, apie kuriuos buvo tiek daug ginčų. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS.

231 Kas gi tai? Atgaivinanti Jėga ateina į Bažnyčią, ruošia Ją šitai valandai, prie kurios mes artėjame. Atgaivinanti Jėga!

O Dieve, padėk mums gauti Ją. Padėk mums tikėti Ja.

232 Matote, tačiau priklausomai nuo to, koks pas jus formuojasi požiūris Jai, atneš Ji jums naudą ar neatneš. Suprantate? Jūs turite tikėti Tuo. Jeigu netikite Ja, Ji neatneš jums absoliučiai jokios naudos.

233 Kaip pagyvenęs Samuelis atsistojo ten prieš tautą ir pasakė: “Ar sakiau aš jums ką nors Viešpaties Vardu, kas neįvyko? Ar prašiau aš iš jūsų pinigų pragyvenimui?”

“Ne, bet mes vis tiek norime karaliaus”.

234 Taip pat ir šiandieninė bažnyčia. Jiems reikalingi jų pačių supratimai. Jie nekreipia į tave jokio dėmesio. Jie taip ir toliau tęsia. Ką gi, tiesiog tai kalba apie tai, kad ten nėra atgaivinančios jėgos.

235 “O-o, – jūs pasakysite, – aš juk kalbėjau kalbomis. Aš šokinėjau ir šūkavau”. Tai viskas puiku.

236 Bet jeigu yra ši atgaivinanti jėga, jūs atpažinsite. Kaip tas ereliukas, ši jo mama. Šis Žodis. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Štai ką Dievas pažadėjo. Štai kas buvo išpranašauta. Tai būtent tas, kas įvyko. Be mažiausios abejonės mes tiesiog dabar potencialiai esame prisikėlime, šventieji ruošiasi pakilimui į orą.

237 Taigi, Jėzus buvo tiek pripildytas šia atgaivinančia jėga, kad pasakė: “Jeigu sugriausite šią šventyklą, kurios pastatymui, mano manymu, jums reikėjo keturiasdešimt metų, Aš per tris dienas atstatysiu ją”.

238 Kodėl? Kodėl Jėzus galėjo tai pasakyti? Noriu jūsų paklausti. Kodėl Jėzus galėjo pasakyti kažką panašaus? Jis žinojo, Kuo Jis buvo. Amen. Kaip man norėtųsi išaiškinti tai. Jis žinojo, kuo Jis buvo. Jis žinojo, kad kiekvienas Žodis, Kurį Dievas parašė ten apie Jį, Jis išpildė. Jis žinojo, kad Jis buvo Tas, apie Kurį kalbėjo Dovydas.

239 Jūs žinote, kad jūs – tie, apie kuriuos kalbama Biblijoje?

VELYKINIS ANTSPAUDAS 39



[Susirinkimas sako: “Amen”. – Red.] Jūs žinote, kad jūsų pozicija – Kristuje? Jeigu jūs Kristuje, jūs – naujas kūrinys. Jūs žinote, kad dėl jūsų šis Žodis – kaip kasdieninis gyvenimas? O kaipgi, žinoma. Jis jūsų. Jūs – erelis. Tai jūsų Maistas.

240 Jis žinojo, kad Dievo jėga Jis tai padarys, nes buvo pranašystė apie tai, kad Jis tai padarys. Štai kodėl Jis nebijojo pasakyti: “Sugriaukite šią šventyklą. Aš per tris dienas atstatysiu ją, nes Dovydas pasakė: ‘Nepaliksiu Jo sielos pragare ir neduosi Mano Šventajam matyti įrimo’.” Jis žinojo, kad nei viena Jo kūno ląstelė nepatirs įrimo. O jis suyra per septyniasdešimt dvi valandas. Jis pasakė: “Sugriaukite šią šventyklą. Aš vėl atstatysiu ją per tris dienas”. Kodėl? Jis buvo tiek pripildytas šios atgaivinančios jėgos, kuri atgaivino kiekvieną Žodį. Jis pažvelgė į praeitį ir pamatė kiekvieną Žodį, Kurį Dievas parašė apie Jį, ir ką pranašas pasakė, kad Jis tai padarys. Jis žinojo, kad ir tai irgi išsipildys.

241 Ir taip, į kiekvieną Žodį, pasakytą Dievo, ar pasakė jūsų dvasia į Jį “amen”, ar išsipildė Jis jūsų gyvenime kaip tikinčiajame?

242 Ar laikotės jūs vis dar už kažko, sakydami: “Mano bažnyčia moko kitaip”? Tuomet būk atsargus, vanagas.

243 Pastebėkite. Ereliai tiki. Pas juos nėra klausimų. Jie tiki Tuo. Atkreipkite dėmesį.

244 Taigi, Jis žinojo, kad tai įvyks, nes taip buvo pasakyta Žodyje. O kiekvienas Žodis, parašytas apie Jį, turėjo išsipildyti. Jis žinojo, kad Jis buvo parašytas Dievo jėga, šventaisiais pranašais, kurie pranašavo, kad Jis taip darys.

245 O pranašystės visada išsipildo. Kitaip ji negali. Dievo Žodis negali neišsipildyti. Ir tai parašyta…Dvasia, kad…Ir dabar, taip pat Dvasia, prikėlusi Jėzų iš mirties, jeigu Ji gyvena jūsų esybėje, jūsų kūne, Ji taip pat atgaivins ir jūsų mirtingą kūną. Tada šaudykite į jį, deginkite jį, darykite viską, ką norite, juokitės iš jo, suplėšykite jį, žeminkite, darykite, ką norite. Dievas prikels jį, nes Jis taip pasakė. Ir kiekvienas Dievo šventasis, turintis savyje šį pažadą, žino, kad tai Tiesa. Tad nebijok, broli, mes jau Velykose.

246 Pažiūrėkite dabar į persimainymą, prieš mums užbaigiant. Persimainy-…persimainymas, mes visi pristatyti tame pasimainyme. Pažiūrėkite, ką mes matome šiandien. Atkreipkite dėmesį į tai, ką mes matome šiandien, į atgaivinančią Dievo jėgą. Mes visi buvome ten.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Ten buvo mirę šventieji, kuriuos vaizdavo Mozė; ten buvo prisikėlimas ir šlovingas Jėzus Kristus. Eliziejus…Mozė, Elijas ir Jėzus – visi stovėjo ant kalno: mirę šventieji, paimti šventieji; ir šlovingas Jėzus. O-o, tai bent!

247 Na, jūs pasakysite…Aš girdėjau, kaip pasisakė vienas vaikinas. Pasakė: “Ei jūs, jeigu tat pas jus yra tokia jėga, jūs turite eiti ir pasakoti žmonėms apie tai, kad jūs galite daryti”. Tikrasis krikščionis nė už ką šito nepasakys. Suprantate? Mes visiškai netvirtiname, kad turime jėgą, kad…

248 Bet mes darome tik vieną. Kada jie apsižvalgė, esant visai tai jėgai ant jų: “Jie pamatė tik Jėzų”. Ir tikram, teisingam tikinčiajam nesvarbu, ar palaiko jis denominaciją arba nieko panašaus nedaro. Jis nori tik vieno – kad jūs pamatytumėte tą pašlovintą Kristų, štai ir visas skirtumas. Tikras, teisingas Atsimainymo Kalno pergyvenimas garbina tik Jėzų Kristų. Jis nepagarbino Mozės, nepagarbino Elijo, nepagarbino jų pačių, nepagarbino nieko kito, bet jie pamatė pašlovintą Kristų. Ir pas kiekvieną tikrą tikintįjį, štai kas jo širdyje – garbinti Jėzų Kristų. Štai ką jis stengiasi parodyti žmonėms.

249 Nesakykite: “Na, jeigu tu prisijungsi prie mūsų grupių, jeigu tu ateisi, padarysi tą arba padarysi aną”. O-o, nedarykite šito. Nedarykite šito.

250 Pamatykite Dievo Žodį, Kuris yra Kristus, išaukštintu, ir įvykdykite šitos dienos pažadą šią didžią prisikėlimo valandą. Pastebėkite. Ir jiems džiugu žinoti, kad mes su Juo, kūnas iš Jo kūno, ir kaulas iš Jo kaulų. Koks džiaugsmas! Tai viena, kas jaudina tikrą tikintį.

251 Jų nejaudina denominacija. Jų nejaudina organizacija. Jų nejaudina, ką galvoja kitos moterys. Joms tai nesvarbu. Žinoma, ne. Jos neužsiims visu tuo, kuo užsiima šios kitos moterys. Jos…Šie vyrai šito nedarys. Jie nedvejos ir nevapės su kokia nors organizacija, kad tik neatskirtų, ir nebijos, kad jie neturės talono pietums. Tokie dalykai nejaudina. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Jiems tai niekai.

252 Širdyje yra tik vienas noras – tai pamatyti Jėzų Kristų pašlovintu. Jų elgesys galbūt patinka Dievui. Jame neturi būti absoliučiai nieko kito, o tiktai Jėzaus Kristaus šlovė. O kas toks Jėzus? Žodis. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, pastebėkite, ir matome tą patį įrodytą Juo metodą,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 41



patvirtinantį Jo prisikėlimą. Tad kas tai? Matyti savo gyvenimą pagal Jo Paties pažadėtą Žodį, kaip Jis pasakė: “Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats”, kuris patvirtina, kad Jis ir toliau gyvas.

253 Manęs nejaudina, jeigu man uždarys visas duris šalyje. Toks laikas…Oi, kaip aš pasakiau, man šiomis dienomis sukako penkiasdešimt šeši metai. Aš galėčiau staigiai mirti. Aš tokiame amžiuje, kada gali ištikti širdies priepuolis. Aš tokiame amžiuje, kada bet kas gali atsitikti, ir visa kita. Tad koks skirtumas? Dėl manęs tai neturi reikšmės, kada aš buvau vaiku. Tai neturi reikšmės ir dabar, kokią valandą bus pasakytas mano numeris, ir mano kortelė bus ištraukta iš kartotekos. Man nesvarbu, ar žinos, kad aš išviso gyvenau žemėje. Dėl manęs tai neturi jokios reikšmės. Nereikia statyti didelių paminklų ir didelių pastatų, kad pasakyti, kad aš buvau čia žemėje.

254 Bet aš noriu, kad…kad visi žinotų viena: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Ir širdyje aš turiu Jo teisinį dokumentą. Ir aš žinau, kad kartą…Nors aš galiu nuskęsti jūroje. Mane gali užmušti Afrikoje. Nežinau, kas su manimi bus. Bet aš žinau viena: aš turiu teisinį dokumentą. Aleliuja! Gali užsidaryti visos durys. Dėl manęs tai neturi absoliučiai jokios reikšmės. Aš nesistengiu garbinti kokį nors žmogų arba organizaciją, arba save patį, arba kažkokias grupes, arba dar ką nors. Aš noriu, kad žmonės pamatytų, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirties, ir Jo Dvasia gyvena. “Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats”.

255 Nenuostabu, kad Jėzus pasakė: “Nebijok. Aš – Tas, Kuris buvau miręs, bet Aš gyvas per amžių amžius”.

256 “Nes dabar mes išpirkti Juo ir prisikėlėme su Juo, ir dabar, (ne būsime pasodinti), pasodinti Dangiškose vietose Jame”. Taigi, kada mes turime savyje šią Dvasią, teisinį dokumentą, tai parodo, kad visos abejonės buvo išbrauktos. Ką? Kristus gyvena. Ne aš gyvenu; ne aš. “Kristus gyvena manyje”. Ne jūs gyvenate, bet Kristus gyvena jumyse. Nes Jo gyvasis Žodis gyvena jumyse, parodydamas, kad visos visokių jūsų metodistiškų ir baptistiškų, ir sekmininkiškų supratimų skolos, visa kita, buvo išbrauktos. Ir Jėzus Kristus…

257 Kada ant Atsimainymo kalno…visi pranašai ir visa kita pasibaigė. Visos liuteronų, metodistų, presbiterionu dienos, su jais viskas tvarkoje, bet: “Tai Mano Mylimasis Sūnus. Jo klausykite”, šitos valandos Žodis, Antspaudų valandos.

42 IŠTARTAS ŽODIS



Juk visos didžios didingos paslaptys, kurios buvo paslėptos visus tuos metus, – tai ta didi laiko piramidė, nuo kurios buvo atskeltas kertinis akmuo, jis tašomas, kad Dovydo žvaigždė nusileistų į Savo vietą. Ir didi gyvojo Dievo Bažnyčia pakils, kaip erelio sparnai, nešama ten į Šlovę. Taip.

258 Dabar, tiesiog dabar, mūsų kūnuose: kalbėjimas naujomis kalbomis, pranašystė ir pranašavimas, dėjimas rankų ant ligonių, ir jie pasveiksta; pasaulis ir visi pasaulietiški dalykai mirę. Mes perėjome iš mirties į Gyvenimą, ir mes dabar turime jėgą. Aleliuja!

Tą prisikėlimo rytą mirties pančius nusimesim. Kilsime, kilsime.

259 Pragare neužteks demonų, kad sulaikyti mus nuo šito. Mes buvome paskirti Dievo šiai valandai. Dievo Žodis apreiškia Save tiesiog per mus. Ir Dievo Būvime mes gyvename Žodžiu, pažadėtu iš Dievo. Joks demonas pragare negali sulaikyti mane nuo prisikėlimo. Jokių durų jis negalėtų uždaryti prieš mane tą rytą. Antspaudai buvo nuimti. Aleliuja!

260 Aš laisvas. Aš – erelis. Aš jau nebesėdžiu narve, bet aš laivas. Aš prisikėliau iš mirties, įėjau į naują Jėzaus Kristaus Gyvenimą. Ne tik aš, bet kiekvienas vyras, moteris, berniukas arba mergaitė, sėdintys čia, kurie buvo pripildyti ta Dievo Dvasia, yra nauji kūriniai Kristuje. Ir jūs – erelis.

261 Mes šiandien gyvi ir turime prisikėlimą per amžių amžius. Kadangi Jis gyvena, tai ir mes gyvi. Ir Jis gyvena mumis, daro mus gyvais. Ir Dvasia, prikėlusi Jį iš mirties, gyvenantis mūsų esybėje, atgaivins mūsų mirtingus kūnus tose didžiose Amžinose Velykose. Garbė Dievui!

262 O-o, paimkite pasaulį, paimkite viską, ką norite, bet duokite man Jėzų. Amen. Aš myliu Jį. Man Jis reiškia viską pasaulyje.

263 O kadangi jūs – dalis Jo, tai aš – dalis jūsų, o jūs – dalis manęs. Ir kartu mes – dalis Jo.

264 O-o, Krikščioni, kokia pas mus galimybė! Pas mus yra tokios galimybės, apie kurias Šventasis Paulius netgi ir nesvajojo. Pas mus yra tokios galimybės, kurių pas Henochą ir Eliją, ir pas visus kitus niekada nebuvo, galimybės, kurios pas mus dabar.

265 O kažkur ten yra viena avelė, ir Jis nebus patenkintas, kol ji neateis į avidę. Su Dievo pagalba ir regėjimo dėka, ir TAIP SAKO VIEŠPATS, aš grįžtu į kitą jūros pusę.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 43



Ta paskutinė avelė gali ten būti juodaode, iš kur man žinoti, ten jie netgi nesusimąsto, kad juose yra siela. Bet Dievas žiūri visai kitaip. Aš ieškosiu iki paskutinės savo gyvenimo dienos, kad surasčiau tą vieną, kur ji bebūtų.

266 Aš tikiuosi, kad niekada neskriaudžiau nieko iš mano brolių, pasisakydamas taip griežtai. Aš …Ne tai, kad aš nenoriu, kad jūs lankytumėte bažnyčią. Be abejo, aš noriu, kad jūs lankytumėte bažnyčią. Eikite bažnyčią, kur jūs benueitumėte. Bet tik nesudėkite į tai viltis, tarkim: “Na, aš priklausau šiems, arba aš priklausau aniems”. O-o, broli, sese, priklausykite Kristui. Lankykite bažnyčią, bet priklausykite Kristui. Amen.

267 Tegu šis…tegu šis potencialas, jeigu šito nėra jumyse, tiesiog dabar atgaivins jus Gyvenimui. Ar nepriimsite jūs Tai tiesiog dabar?

268 Tuo pripildyta ši patalpa. Aš jaučiu, kaip Tai apgaubia mane. Aš žinau, kad Tai čia, Dievo jėga, didis Matantis regėjimus, didis Pranašas, Kuris gali pasakyti kažką, ir tai visada išsipildo; tas Didis, Kuris gali prabilti, ir niekas negali papriekaištauti; Tas, Kuris gali atidaryti, ir niekas negalės uždaryti. Jis, Kuris buvo miręs, dabar gyvas, be to šiandien čia, Fenikse, vaikšto tarp naujai gimusių gėlyčių.

269 Nenuostabu, kad tą Velykų rytą rasos lašeliai, kaip ašarėlės, gulėjo ant kiekvienos lelijos ir kiekvienos rožės skruostelio. Kodėl? Jos žinojo, kad išaugo iš žemės, ir kažkur yra Amžinai žydinti gėlelė. Kartą ji užims savo vietą. Tiesa.

270 Nenuostabu, kad džiaugsmo ašaros rieda per mūsų skruostus. Nenuostabu, kad mūsų širdys dreba susijaudinusios, kada mes jaučiame, kad ta pati perkeičianti jėga įeina į mūsų gyvenimą ir pripildo mus, netgi leidžia kalbėti kalba, ateinančią iš Dangaus.

271 Mes tiek atgaivinti Jo Artume – pranašaujame, įžvelgiame, išpranašaujame, ir viskas tiksliai sutinka su Žodžiu. Jeigu pranašystė prieštarauja Tam, netikėkite juo. Bet jeigu tai pagal Žodį, tai Jame jau pasakyta, TAIP SAKO VIEŠPATS.

272 “Nebijok. Aš – Tas, Kuris buvau miręs, ir gyvas per amžių amžius”. Tai yra Dievo Velykų antspaudas, kuris užantspauduoja kiekvieną šito Žodžio raidę jūsų širdyje. Kas yra antspaudas? “Jūs – parašyti laiškai, skaitomi visų žmonių”. Jūs žinote tai. Bet kada Dievas pareikalavo jūsų, Jis užantspaudavo jus Velykų antspaudu, kad jūs prisikėlėte su Kristumi, ir jūs – naujas kūrinys.

44 IŠTARTAS ŽODIS



273 Šiandien, jeigu jūs nebuvote užantspauduoti, tai padarykite tai, kol mes nulenkiame galvas.

274 [Brolis pradeda kalbėti kita kalba. Tarpas juostoje–Red.] …Viešpats, jūs tai girdėjote? [Susirinkimas: “Amen”.]

275 Dabar pagalvokite, nulenkę galvas. Romiečiams 8:11: “Jeigu Dvasia, Kuri prikėlė iš mirties Kristų, yra jumyse, tai Ji atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus”.

276 Ko mes galime laukti, žmonės? Kas gi dar liko? Pažiūrėkite į Formozo salą ir į visą pasaulį. Ir atominės raketos ir visa kita paruoštos tuoj pat užgriūti ant pasaulio, ir tiek nervuoti ir išgąsdinti, ir šaukia. O tame filme rodo parodijas, tiesiog pasakoja visokius juokus, lygiai kaip berniūkštis, einantis per kapines, švilpaudamas naktį, bando priversti žmones patikėti, kad viskas gerai. Neapsigaukite. Viešpaties atėjimas visai arti.

277 Atkreipkite dėmesį, neseniai vienas žvejys priėjo ir papasakojo man, kada sėdėjo ten įlankoje, kažkokioje sunkiai praeinamoje vietoje ar kažkur ten. Ir kad daug laiko prieš tai, kaip Graikijoje įvyko tas žemės drebėjimas, visa žuvis, kuri paprastai minta kaip tik tuo rytiniu laiku, nesimaitino. Kas tai buvo? Paviršiuje jų nebuvo. Tai pasikartojo antrą kartą, įvyko tas pats. Jis iškart suprato – kažkas įvyks. Ši žuvis ir šitą kart nesimaitino.

278 Ir visos žuvėdros ir kiti, mintančios žuvimi, nustojo maitintis. Anksti ryte – kaip tik tuomet jos maitinasi. Jos tiesiog tupėjo ant kranto, nuskrido toliau nuo skardžių ir kito. Nes kaip tik po kelių minučių jūros dumblas pradėjo virti iš žemės, iš jūros dugno. Matote? Ta žuvis žinojo apie tai pirmiau, negu tai įvyko.

279 Atvykęs į Indiją, aš perskaičiau laikraštyje, buvo parašyta: “Žemės drebėjimas tikriausiai pasibaigė”. Keletą dienų paukščiukai negrįžo į savo lizdus uolose. Galvijai nestovėjo prie priedangos po…pavėsyje, dienos karštyje. Avys stovėjo pačiame lauko viduryje, glaudėsi viena prie kitos. Jos nesiartino prie tų uolų per dvi, tris dienas prieš įvykstant žemės drebėjimui.

280 Kodėl? Tos avys žinojo apie tai. Jos žinojo, kad kažkas įvyks. Tie paukščiai žinojo, kad kažkas įvyks. Tos žuvėdros žinojo, kad kažkas įvyks. Tos žuvys žinojo, kad kažkas įvyks. Tai tas pats Dievas, Kuris įvedė tuos gyvūnus į arką.

281 Argi jūs, pripildyti Dvasia, nematote, kad greitai kažkas įvyks? Nelaukite, kad pralėks kas nors didingo, milžiniško,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 45



pasaulinio – nieko, išskyrus Viešpaties Jėzaus Atėjimą.

Atsiminkite, tik prisiminkite Žodį ir Viešpaties pažadą.

282 Įeikite greičiau! Pasitraukite nuo tų didelių sienų. Prisikėlimas dabar jau visai arti. Ar yra čia tas, kas nežino, ar įeis jis tame prisikėlime, ir netikras, kad jame ilsisi ši prisikėlimo jėga?

283 Net jei ir kirminai suės jį, net jeigu atominė bomba susprogs tiesiog šalia jūsų, ji niekada nesunaikins šią atgaivinančią prisikėlimo jėgą. Ne-ne. Sese, broli, jūsų brangus vardas užrašytas ten Avinėlio Gyvenimo Knygoje. Niekas negalės ištrinto jo. Neužteks jokių skalbimo priemonių, kad ištrinti jūsų vardą iš Knygos ten, kur jis išpirktas Jo Krauju.

284 Jeigu jūs netikri tame, tai…nerizikuokite dabar tuo. Suprantate? Galima surizikuoti ir prabėgti pro kokią nors barikadą taip, kad jūsų neužmuš, bet per šią barikadą neprabėgsi. Ne-ne. Jums klius. Jums ir nereikia. Dabar žybčioja raudona šviesa. Apeikite, apeikite savo pačių supratimus, apeikite pasaulietiškus dalykus.

285 Ateikite. Nagi prisikelkime kartu šiuo reikšmingu Velykų laiku, švenčiant didžias Velykas. Ar galite jūs švęsti jas šioje savaitėje savo širdyje? Jeigu negalite, tai ar nepakelsite jūs ranką į Dievą?

286 Pasakykite: “Dieve, aš…aš netikras tame. Aš nežinau, ar galėsiu aš padaryti visa tai ar ne. Prašau, padėk man! Aš noriu pakelti į Tave ranką, Viešpatie. Padėk man”. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Nuostabu. “Man…man reikia Tavęs, Viešpatie. Padėk man. Aš-aš noriu…aš noriu prisikelti. Aš noriu šito. Aš noriu turėti potencialą tiesiog dabar. Aš noriu žinoti, kad tai tiesa. Aš noriu žinoti, kad tai teisinga, Viešpatie. Aš žinau, negaliu padaryti klaidos. Nenoriu padaryti klaidos tada. Tai nebus…” Bus jau per vėlu. Šiandien ši diena. O-o! Dabar ši diena. Nereikia laukti.

287 Neseniai aš pamokslavau. Vienas pagyvenęs juodaodis vyras atėjo ten gale, patalpos gale, sutiko mane. Pasakė, sako: “Gerbiamasis, aš norėti tau kalbėti. Aš pasakyti, kad tu esi teisus”. Jis pasakė: “Aš jau senų seniausiai pasakęs Viešpačiui, kad aš noriu tą rytą turėti prie upės bilietą. Aš noriu žinoti, kad ten padėtas teisingas štampas”. Pasakė: “Ten prie upės bus daug problemų”. Jis pasakė: “Aš…aš artinuosi prie tos upės”. Jis pasakė: “Aš…aš nenoriu ten nemalonumų.

46 IŠTARTAS ŽODIS



Aš noriu viską ištaisyti tiesiog dabar”. Teisingai.

288 Pas jus yra viza? Jeigu pas jus nėra vizos…Jūs galite turėti pasą, bet jeigu pas jus nėra vizos, jūs negalėsite įeiti į tą Šalį. Jūs tai žinote. Ar viskas pas jus gerai? Jeigu ne, tai tiesiog dabar laikas padaryti tai.

289 Nebijokite, jeigu jūs truputi išsigandę. Taigi, čia pakilo, galbūt, apie šimtą rankų. Tad, jeigu jūs tiesiog truputi išgąsdinti, dabar viską sutvarkykim.

290 Aš žinau, kad pas mus būna įvairiai. Kai kurie žmonės sako: “Prieik, leisk man paspausti tau ranką”. Kiti sako: “Prieik ir palenk kelius prie altoriaus”. Visa tai gerai. Aš iš viso nei žodžio nesakau prieš tai, visiškai ne, prieš tą, ką sako.

291 Bet leiskite man tiesiog pasakyti jums savaip. “Visi įtikėję, visi…” Atėjimas prie altoriaus neprivers jus patikėti. Rankos paspaudimas su tarnautoju neprivers jus tikėti. Bet jeigu jūs pašaukti Dievo, ir jūs iš prigimties erelis, vienas šauksmas jums viską pasakys. Jūs patikėsite. Jeigu jūs iš tikro tikite tuo, aš melsiuosi su jumis.

292 Ar galite jūs įsivaizduoti, kad šis ereliukas dar pasiliktų šiame gyvulių kieme? Ne-ne. Ne. Nereikia ten daugiau pasilikti, drauge. Nagi…nagi būkime paimti dabar. Dievo malonė yra čia, kad padarytų tai.

293 Dangiškas Tėve, mes suvokiame, kad mes artinamės prie paskutinės valandos. Mums liko čia jau visai nedaug. Ne pagal mūsų amžių, bet pagal laiką. Mes tikime, kad daug jaunų žmonių, sėdinčių čia, bus gyvi, kada tai įvyks. Tai gali įvykti dar šiandien. Mes nežinome nei minutės, nei valandos. Bet, Viešpatie, Tu sakei mums: “Kai pamatysite visa tai vykstant”, o tai jau seniai vyksta.

294 Mes žinome, kad jau toli nuėjome, mokslininkų žodžiais. Šešis, septynis metus atgal mes turėjome “tris minutes iki vidurnakčio”. Mes nežinome, kiek dar bus skaičiuojamas laikas, bet mes žinome, kad jau tuoj.

295 O Dieve, turėti šį užtikrintumą: matant, kad mūsų širdis patvirtina kiekvieną Dievo pažadą žodžiu “amen”, matant, kad pati Dvasia, Kuri įėjo į mus, atgaivina mūsų esybę.

296 Dieve, tegu šį rytą mano broliai pamatys tai. Tegu mano broliai pamatys tai, kad ši Dvasia įeina ir atgaivina žodžiui. Tegu mano seserys pamato tą patį, Viešpatie.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 47



Ir jeigu jie pamatys, kad kažkas neleidžia jiems būti atgaivintais šitam Žodžiui, o Dieve tegu jie kuo greičiau atsikratys šito. Suteik tai, Tėve. Dabar visa tai Tavo rankose. Aš žinau, kad daug kur pavedžiau ir toliau pavesdavau, bet, Viešpatie, aš padariau viską, ką tik galėjau padaryti. Dabar tai Tavo rankose. Jie – tavo. Jėzaus Vardu, priimk juos, Tėve.

297 Dabar jums, esantiems čia ir norintiems išgyti savo kūne. Kiek čia tikinčiųjų? Pakelkite ranką. “Aš – tikintysis, kiek aš pažystu savo širdį”. Kas iš jūsų turi? Kas žino be mažiausios abejonės, kad tiesiog dabar savo širdyje jis prisikėlė iš mirties? Jūs žinote? O-o! Tada kas galėtų įvykti tokiame susirinkime? Aš žinau, kad užtęsiau, bet kas galėtų įvykti tiesiog dabar? Tik pagalvokite, kas galėtų įvykti. Potencialas yra tiesiog mumyse. Suprantate? Jūs, pakėlę savo ranką, davėte Dievui tarsi priesaiką, kad: “Aš žinau, kad su manimi kažkas įvyko. Tikriausiai aš neteisus tame, kame aš turėjau būti teisus”.

298 Aš irgi. Taip, ponai. Man toli iki to, koks aš turiu būti. Bet aš žinau viena: aš perėjau iš mirties į Gyvenimą. Aš žinau, kad su manimi kažkas įvyko. Daug…Ne pagyvenusiame amžiuje, bet tai įvyko daug, daug metų atgal.

299 Ir aš žinau, tą dieną, kada aš įėjau į tą ligoninę, kada aš turėjau sunkiausią išbandymą. Aš mačiau, kaip mirė mano žmona, kada aš meldžiau, kad ji gyventų. “Ir ką gi aš tada padariau, kada stovėjau prie gatvės kampo, pamokslavau ir meldžiausi už ligonius?”

Ir tuomet šėtonas pasakė: “Jis neatsakys į tavo maldą”.

300 Aš mačiau, kaip jie miršta, bet aš žinau, kad joje buvo ši prisikėlimo jėga. Tie kaulai prisikels vėl.

301 Aš mačiau, kaip ten gulėjo mano vaikutis. Ir aš padėjau ranką, pasakiau: “Dieve, nepaimk jos”.

302 Atrodė, tarsi Jis nuleido uždangą, sakydamas: “Aš netgi ir neklausysiu tavęs”.

303 Šėtonas pasakė: “Štai kaip. Tik vienintelis žodis…” Jis nebuvo toks kvailas, kad pasakytų man, kad Dievo nėra, nes aš tai juk žinojau. Bet jis pasakė, kad Jis nemyli manęs, nesirūpina manimi. Matote? Visi faktai logiški, pasakė: “Tu dar jaunas, tik dvidešimt metų. Tavo žmona guli čia, morge. O štai ir tavo kūdikis keliauja ten. Ir-ir tiesiog…Tu sakei, kad Jis – didis gydytojas, ir Jis štai toks. O pažiūrėk, ką Jis daro?

48 IŠTARTAS ŽODIS



Vienas žodis, Jam netgi nereikėtų ištarti, tiesiog pažvelgti žemyn ir pasakyti. Tik linktelėti galva, štai ir viskas, ko reikia, ir jis būtų pagydytas. Bet, tu matai, Jis nemyli tavęs. Jis nesirūpina tavimi. Leidžia, kad tavo kūdikis mirtų dabar tiesiog ten, ir netgi atsisako klausyti tavo maldą tokią sunkią valandą”.

304 Visa, ką jis pasakė, buvo absoliučia tiesa. “Tad ką gi tu padarei? Dirbai visą dieną taip, kad vos galėjai laikytis ant kojų. Ir paskui sėdėdavai visą naktį iki dvylikos ir iki pirmos valandos. Stovėjai gatvių kampuose, pamokslavai. Skambinai į ligoninę. Tiesiog įeidavai ir sėsdavaisi ant kėdės, sėdėdavai ten ir miegodavai valandą ar dvi, ir vėl sugrįždavai į darbą. Sekantį vakarą tas pats. Ir štai, prašau, tau maždaug dvidešimt vieni, dvidešimt du metai. Kiekvienas draugas, kiekviena jauna ponia, kiekvienas jaunas žmogus, su kuriais tu bendravai, pavadino tave išprotėjusiu keistuoliu. Ką tu padarei? Tu juk tapai kvailiu. Argi tu šito nematai?” Aš vos nesutikau su juo.

305 Ir Kažkas mano viduje, (tai buvo ta atgaivinanti jėga), aš pasakiau: “Viešpats davė, ir Viešpats paėmė. Tebūna palaimintas Viešpaties Vardas”.



Kada viskas griūna aplink,

Aš randu paramą Jame.



Stoviu aš ant… [Tuščia vieta juostoje–Red.] …tik smėlis.



O-o, kada gi su šlove Jis ateis,

Tegu Jis ištikimu suras mane,

Aprengtu Jo teisumo rūbu.



306 Ne savo; jų pas mane nėra. Mano – purvinos, bjaurios drapanos. Man labai nesinorėtų bandyti patekti į Dangų, pasiremiant savo pamokslavimu. Labai nesinorėtų bandyti patekti į dangų, pasiremiant regėjimais. Aš keliauju į Dangų, nes aš saugau Jo malonę. Jo malonė – štai kodėl aš vykstu. Štai kaip mes vykstame.

307 O-o, drauge, tu – šito Kūno dalis. Jūs – Dievo vaikai. Taigi, aš kalbu tai, kad įtvirtinti jūsų viltį. Jeigu jūs radote…

308 Jeigu aš įgijau jūsų palankumą, kalbėjau jums Tiesą…O ką aš kalbėjau jums, tai-tai…Kaip pasakė pranašas daug metų atgal.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 49



Nedarau iš savęs Jo pranašu. Ne, ponai. Bet aš kalbu jums Tiesą. Ar pasakė Jis kada nors tai, kas nebuvo teisinga? Aš pažystu jus čia, Fenikse, jau apie dvidešimt metų, nuo tos giesmės “Aš norėčiau viską su Juo aptarti” laikų, brolio Autlo bažnyčioje, man atrodo, ir brolio Garsio. Ar kalbėjau aš jums ką nors Viešpaties Vardu, kas neįvyko?:

309 Atminkite, yra tiktai viena viltis. Gaukite šią atgaivinančią jėgą. Ji laikys jus. Kada vis kita sugrius. Ji laikys jus.

310 Kai kurie sakė: “Tu išsaugojai savo religiją, broli Branhamai?”

Aš atsakiau: “Ne. Ji išsaugojo mane”.

311 Ji saugo mane. Ne aš saugau ją. Svarbu net tai, išsilaikysiu aš ar ne. Svarbu – ar išsilaikė Jis. O Jis išsilaikė dėl manęs.

312 Jis neprivalėjo. Angelai sėdėjo ant kiekvieno medžio, sakė: “Tik atgniaužk savo pirštus. Tik nurodyk; Tau nereikia eiti ant kryžiaus. Tik nurodyk pirštu ir pamatysi”. Matote, ta krūva besišaipančių. Bet jeigu Jis padarytų, aš negalėčiau šiandien turėti šito liudijimo; jūs negalėtumėte turėti jo. Bet Jis išsilaikė iki mirties ant kryžiaus, iškentėjo ten, todėl aš laikausi kartu su Juo.



Stoviu ant Kristaus Uolos,

Kitur pagrindas tik smėlis.



313 Taigi, jeigu jūs sergate, uždėkite rankas vienas ant kito. Pasimelskime. Tiesiog uždėkite rankas ant žmogaus šalia jūsų. Nežiūrint į tai, kas pas jus ne taip, turėkite dabar tikėjimą. Jeigu aš kada nors ir kalbėjau jums Tiesą, tai aš kalbu jums dabar. Suprantate? Jėzus pasakė: “Šie ženklai lydės tuos, kas tikės”. O jūs – tikintys, jūs ką tik kėlėte rankas. Neabejokite. Jūs dėjote rankas ant kažkurio vargšo ir kenčiančio. Kažkas uždėjo rankas ant jūsų.

314 Atminkite, ši atgaivinanti jėga, ši jėga, kuri prikėlė Jėzų iš kapo. Dabar turėkite tikėjimą į tai, ką jūs turite savo…savo paties kūne. Ji padės tam žmogui, ant kurio jūs uždėjote rankas. “Jeigu Jis gyvena jumyse, Jis atgaivins taip pat ir jūsų mirtingus kūnus”.

315 Brangus dieve, aš stoviu čia šitą rytą, artėdamas prie vidudienio, kada maždaug šią dienos valandą Jėzus sušuko: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai? Aš trokštu”. Nenuostabu, kad pranašas išpranašavo tai ir pasakė: “Visi Mano kaulai…jie tyčiojasi iš Manęs. Perdūrė Mano rankas ir kojas”.

50 IŠTARTAS ŽODIS



“Bet Jis buvo priskaitytas prie piktadarių. Ir Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes. Jis buvo sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant Jo, ir Jo žaizdomis esame išgydyti”. Mes šiandien pareiškiame į tai teisę, Dieve. Mes teisėtai reikalaujame šito.

316 Šito prisikėlimo rytą, pastebėkite, ši įrodyta Tiesa, kurią aš pasakiau, Viešpatie, iš Tavo Žodžio, Tavo Akivaizdoje. Jis – Teisėjas, o mes – liudininkai, kad Jis išpirko mus. Ir iš Dievo malonės mumyse yra ši prikelianti jėga. Ir mūsų draugai serga, tie, ant kurių uždėtos rankos.

317 O Dieve, mes šiandien metame iššūkį šėtonui mūsų tikėjimo įkarštyje, uždėję ant žmonių rankas, o aš ištiesiau savo rankas virš žmonių. Tegu visokia negalė, visokia liga, kuri bando sulaikyti žmones esant šiai įrodytai Tiesai, išeis. Jėzaus Kristaus Vardu, tegu šie žmonės taps šiandien laisvais. Juk Biblija, mūsų Dievo Žodžiai tokie: “Jeigu uždės rankas ant ligonių, tie pasveiks”. Ir mūsų rankos buvo pakeltos į Tave, Dieve.

318 Kaip ir kiekvienas augalas žemėje geria iš tavo šaltinio. Ir jeigu šis augalas, turintis savyje užuomazgą, geria iš Tavo šaltinio, jis būtinai pradeda įsitvirtinti. Jis pradeda augti. Kviečio stiebas, gėlytė, kas ten bebūtų, kuris geria iš Tavo šaltino, stiebiasi į Tave.

319 Ir šiandien mes išaugome ne vieną centimetrą, Viešpatie. Mes galime užaugti aukščiau. Mes geriame iš Tavo šaltinio. Mes – Tavo kūriniai, turintys savyje prisikėlimo jėgą, Viešpatie. Ir mes meldžiame, kad Tu išgirstum mūsų maldą už mūsų brolius ir seseris. Ir tegu kiekviena liga, kuri kliudo čia šiems brangiems žmonėms, turintiems šią jėgą…Viešpatie, išlaisvink juos, kad jie tarnautų Dievui. Ir taps sveiki, Viešpatie. Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

320 Jūs tikite Juo? [Susirinkimas sako: “Amen”. Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Viską taip ir palikti? Kaip jūs galite? Jums reikia, panašu, tiesiog patraukti save į šoną. Argi pas jus ne toks jausmas? [“Amen”.] Aš-aš…Galbūt, gal tai tik man atrodo, kad aš…Bet aš turėjau jausmą, toks keistas jausmas, kada aš ėjau pas žmones, kur susirenka štai taip kartu. Aš žinau, kad kažkur čia yra neregima; lygiai kaip radijas, televizija, kur tai bebūtų, praeina per šias patalpas; Kristus yra šiose patalpose. Tik pagalvokite, mūsų Atpirkėjas! Toni, Jis čia. Amen.

321 O kas galėtų būti daug laimingesniais, negu tie žmonės,

VELYKINIS ANTSPAUDAS 51



kurie turi, turėdami Biblijinį kiekvieno pasireiškusio Dievo Žodžio įrodymą, matant netgi Angelus ir Jo Esybę, kaip buvo amžių bėgyje! Ir girdime pranašų Žodžius, pranašystes, ir tai įvyko tiksliai. Ir štai mes čia, Jo Atėjime išvakarėse. O-o, koks nuostabus laikas!

322 Mes pamatysime Jį. Vieną gražią dieną Jis bus čia. Ir kol Jis neateis, ar jūs melsitės už mane? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Manęs laukia pavojai ir grasinimai. Aš tai žinau. Suprantate? Ir aš susitiksiu su pagonimis, kurie tave nušaus, kaip niekur nieko, ir su tavimi susidoros, juk tu įeini į jų teritoriją; demonai paprasčiausiai meta tau iššūkį kas liečia Bibliją. Bet aš dar nė karto nemačiau, kad mūsų Dievas nelaimėtų pergalės. Aš vykstu Jo Vardu, Viešpaties Jėzaus Kristaus, Amžino Gyvenimo viltimi, prisikėlimo ir Gyvenimo Vardu. “Gyvenantis ir tikintis Mane, net jeigu ir mirs, atgys. Ir kiekvienas gyvenantis ir tikintis Mane niekada nemirs”. Aš tikiu, kad tai Amžinas Dievo Žodis. Jūs tikite tuo pačiu? [“Amen”.] Jūs melsitės už mane? [“Amen”.] Aš melsiuosi už jus. Tegu dievas saugo mus, kol mes susitiksim.

323 Dabar minutėlei atsistosime ant kojų. (Jūs norite kažką pasakyti?)

Nulenksime galvas.

324 Mes nesijaustume gerai nesudainavę šios giesmės, tiesa? Pamenate mūsų giesmę: “Aš myliu Jį”, ar ne taip kiekvieno širdyje? Nagi sudainuokime ją. Sese, brangioji, prašau…Aš noriu pasakyti, kad aš dėkingas taip pat ir už tai, kad tu groji, sese. Gerai.



Aš myliu Jį, aš myliu Jį,

Pamilo Jis pirma,

Išpirko man Kalvarijoj

Išganymą. (dabar mes pakeisime giesmę.)

Žvelgiu tikėjimu į Avinėlį, Gelbėtoją;

Meldžiu išgirsk mane

Pašalink nuodėmę

Nuo šiol leisk priklausyt Tau visada.



325 Argi tai neveikia jūsų? Kam iš jūsų patinka šios tikros iš širdies…Aš…aš mėgstu iškilmingas giesmes. Be abejo mėgstu. Bet kada jūs garbinimo dvasioje, ar nemėgstate jūs tų senų mielų himnų?

52 IŠTARTAS ŽODIS



Aš tikiu, kad Šventoji Dvasia nužengia ant Edžio Perroneto ir ant kitų, kurie parašė tas nuostabias senoviškas giesmes. Jūs tikite tuo? Fani Krosbi, kada ji parašė.



Nepraeik, mielasis Jėzau, šauksmą išklausyk;

Kai kitiems mielai šypsaisi ir mane lankyk.

Tu – ramybės šaltinėlis, sielą gaivini,

Žemėj ir danguj brangiausias, Jėzau, Tu esi.



326 Argi tai nenuostabu? Tai suteikia mums norą sudainuoti “Aš myliu Jį”. Ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, kada šįkart giedosime: “Aš myliu Jį”, nagi…mes mylime vienas kitą. Jeigu mes nemylime vienas kito, tuomet mes negalime mylėti Jo. Dabar tiesiog paspauskime vienas kitam ranką. Tiesiog atsistokite ir pasisveikinkite už stalo, su kuo nors, paspauskite vienas kitam rankas.



Aš myliu…[Brolis Brahamas nusisuka nuo mikrofono

ir kalbasi su kažkuo–Red.]

Išpirko man Kalvarijoj

Išganymą.



Dabar nulenksime galvas.

327 Noriu paprašyti brolį Viljamsą, jauną brolį Viljamsą, prieikite minutei čia. Aš noriu paprašyti jo, kad jis paleistų šią auditoriją su malda.

328 Aš myliu broli Viljamsą, jauna Krikščionį, kuris, aš manau, yra iš tikro Kristaus tarnu, jo nedidelė šeima. Aš dažnai turiu su jais bendravimą. Ir tie brangūs broliai Mauzli ir vis jie, mes buvome kartu, ir tiek daug mano brangių draugų čia, Fenikse, kuriuos aš myliu iš visos širdies. Aš prisimenu, kaip tą rytą regėjime Jis pasakė: “Visus, kuriuos tu mylėjai, ir visus, kas myli tave, Dievas atidavė tau”.

329 Atrodo, kad kažkas čia ant grindų atgailauja dėl savo nuodėmės, jauna ponia verkia.

Dėl jos nulenkime minutei galvas.

330 Brangus Dieve, ar tai ši avelė, pasilikusi Fenikse? Aš nežinau, Dieve. Tu žinai. Bet kartą tai bus.

VELYKINIS ANTSPAUDAS 53



Bet, Tėve, tai, be abejo, viena iš jų. Todėl aš meldžiu, kad Tu padėtum jai tiesiog dabar. Švelniai atidaryk vartus, sakydamas: “Ateik, Mano vaike. Įeik po varginančios ir sekinančios kelionės. Tu klupai ten tamsoje. Aš išeinu šiandien, kad priimčiau tave. Tai Mano Dvasia kalba tau ir įveda tave dabar į avidę”. Suteik tai, Dieve. Tegu ši jauna moteris…kaip tik lemiamą gyvenimo momentą. “Kas girdi Mano Žodžius ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną Gyvenimą”. Suteik tai, brangus Dieve, šiai jaunai Krikščionei. “Ateinančio pas mane neišvarysiu lauk”. Tuo metu kai šventieji stovi šalia jaunos moters ir meldžiasi.

331 Prisimename, kad netgi Paulius, kurį taip stipriai užmėtė akmenimis, kad jis mirė, ir kada atsi-…šventieji stovėjo aplink ir meldėsi, gyvybė grįžo atgal. Nes tų šventųjų kūnuose buvo ši atgaivinanti dvasia, kuri sugražino gyvybės dvasią Šventajam Pauliui. Dieve, žinoma, išsakyta malda apie mirtį gali iš-…tiksliau, išvaryti mirtį iš žmogaus su tikėjimo malda ir atgaivinti. Suteik tai, brangus Dieve.

332 Palaimink mus dabar, kada mes laukiame iš Tavęs. Jėzaus Kristaus Vardu, mes meldžiame.

333 Dabar, kol nulenkę galvas, aš paprašysiu broli Viljamsą.




Velykinis Antspaudas

(The Easter Seal)


Šį pamokslą Viljamas Marijonas Branhaas išsakė 1965 m. balandžio 10 d. šeštadienio rytą Fenikse, “Ramado” viešbutyje, Arizonos valstija, JAV. Juostos numerio 65-0410 trukmė dvi valandos ir devyniolika minučių. Vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą padarytas be sutrumpinimų ir pakeitimų magnetinės juostos pagalba. Pirmasis leidimas 2009 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka. Platinama nemokomai.