Bažnyčios periodai

      Apreiškimas Jonui 1:12-13
      Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, o septynių žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.

      Apreiškimas Jonui 1:20
      Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės – tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, – tai septynios bažnyčios“.

     Apreiškimas Jonui 2:1
   „Efezo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų.

Kristus visuose perioduose

    Hebr.13:8: „Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats.“
Paklausykite, ką apie tai pasakė Dievo pranašas:

    Aš noriu kalbėti tema „Kristus atpažįstamas visuose perioduose“, todėl kad Biblijoje sakoma, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats, ir apie atskiriamąjį Kristaus bruožą visuose perioduose.
    Tai va, Jis yra Žodis, Jis yra Žodis, patvirtintas duotam periodui. Tai va, mes matom, kad šiandien pas žmones problema tame, kad jie gyvena kito periodo atspindyje — būtent tai Jėzus aptiko, kai Jis atėjo. Jis aptiko, kad jie gyveno įstatymo atspindyje ir nekreipė dėmesio į tai, kas turėjo įvykti jų periode (Luko 19:41-44).
    Jūs žinote, kame šiandieną reikalas? Kame reikalas su liuteronais? Kadangi jie gyveno liuteronų periodo atspindyje (Rom.1:17), tai kuomet Džonas Wesley‘us atidengė pašventinimo paslaptį ( Jn.17:17-19), jie negalėjo pajudėti, todėl kad jie gyveno Liuterio periodo atspindyje.
    Kas įvyko su sekmininkais? Juk Wesley‘us organizavosi tiek, kad pradėjo gyventi kito periodo atspindyje, jie buvo Wesley‘aus periode, kada ant sekmininkų nužengė krikštas Šventąja Dvasia (Apd.2:1-20). Matote, jie gyveno tuo, ką sakė Wesley‘us — pašventinimu. Jiems buvo sunku patikėti į krikštą Šventąja Dvasia, į dovanų atstatymą. Jie gyveno kito periodo atspindyje.
    Būtent tuo jie užsiiminėjo, kai atėjo Jėzus. Kalbėjo: „Pas mus yra Mozė“.
    Jis pasakė: „Jeigu jūs žinotumėte Mozę, tai jūs atpažintumėte Mane (Lk.24:27). Mozė rašė apie mane. Ištirkite Raštus, nes jūs manote Juose turėti amžinąjį Gyvenimą, o būtent jie liudija apie Mane (Jn.5:39). Tai buvo Raštas, kuris turėjo išsipildyti. Dievas patvirtina, aiškina Savo Raštą duotam periodui. O tai visuomet Kristus, kiekviename periode tai Kristus. Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Tai visuomet buvo Kristus.
    Tai va, mes matom, kad mūsų broliai-sekmininkai gyvena sekmininkiško periodo atspindyje, ir jie iki šio laiko to nemato. Jie bando aiškinti sekmininkišką periodą, kuomet jis pas mus jau seniai praėjo. Mes gyvename jau toliau, Paėmimo metu, kada ateina laiko pabaiga. Bet kaip elgiasi žmogus, tiesiog tai taip yra. Kiekvienam periodui paskirta kai kas nustatyto. Biblijoje paskirta tiek, ir būtent taip tai pas mus bus, niekaip daugiau. Būtent taip turi būti.

    Išteisinimas atitarnavo savo laiką (išteisinimas prie Liuterio), po to tai turėjo tapti pašventinimu per Wesley‘u. Ir pašventinimas atitarnavo savo laiką, o po to tapo krikštu Šventąja Dvasia. Ir krikštas Šventąja Dvasia atitarnavo savo laiką, o dabar Šventoji Dvasia (o tai ir yra vienas-vienintelis Dievas) įsilieja į Bažnyčią, o Bažnyčia į Kristų, ir gaunasi Jėzus Kristus, atspindėtas žemėje, ką Jis ir žadėjo čia Biblijoje (2Kor.3:2-3). Galite tuo netikėti, aš negaliu jūsų priversti. Aš tik atsakau už Žodį.
    Bet dabar mes ateiname pas Galvą, Užbaigiantįjį Akmenį. „ Malonė! Malonė!“ — šaukė Baigiamasis Akmuo (Zach.4:7). Perėjo iš mirties ir tikėjimo mokymo į gyvojo Dievo gyvą Žodį. Vienintelis Dievo numatytas planas Jo periodui, Jo sūnūs Žodžio periode tampa gyvi Dvasia (Dvasia juos padaro gyvus), kaip kibirkštis, įsižiebianti nuo kažko, kad atgaivinti; ir esamuoju laiku sėdi dangiškose vietose, jau gyvi ir paklūsta kiekvienam pažadui Žodyje. Tuomet ką tai daro? Jūs, būdami Dievo geno dalimi, Žodžio dalimi, kiti, būdami Dievo Žodžio dalimi, sėdite kartu, išreiškiate visą Kristaus Kūną, todėl kad tarp jūsų nėra raugo. Jokio raugo tarp jūsų, tik Žodis, sėdite dangiškose vietose (Ef.2:6), vartuose, kur Jis patalpino Savo Vardą: Kristus Jėzus.

    Nesikeičiantis Dievas su nesikeičiančiu charakteriu ir Jo charakteristikos lieka nekintančiomis. Jis negali pakeisti Savo charakteristikos. Jis negali to padaryti. Viskas atpažįstama pagal savo charakterio bruožus. (Luko 24:28-32).
    Prisiminkite, jūs skiriatės savo charakterio bruožais, ir Dievas skiriasi Savo didingais charakterio bruožais, kurių Jis negali pakeisti. Jis pasakė Malachijo 3:6: „Aš — Dievas ir Aš nesikeičiu“. Suprantate? Jis visai nesikeičia. Jo ckarakteristikos nepakeičiamos. Kiekvienąkart, kai Jis pasirodydavo žemėje periodo pabaigoje, Jis visada siųsdavo žmogų ir patepdavo Jį Šventąja Dvasia, Kristumi. Šventoji Dvasia — tai Kristus, Pateptasis, Logos. Ir Jis išėjo, ir Jis ateina įtvirtinti Žodį duotam periodui. Viešpaties Žodis ateina pranašams (Biblijoje taip pasakyta — Amoso 3:6-7) ir nustato tą periodą. Suprantate? Jis nieko nedaro be žmogaus.
    Tai va, Jis negali padaryti to kokioje nors grupėje. Tai neįmanoma. Tiesiog to niekada nebuvo. Jis niekada nenaudojo grupės, niekada. Jis panaudoja tik vieną žmogų. Izraelis buvo išgelbėtas kaip tauta (Zach. 12:10-14; 13:1-9), bet jūs išsigelbėsite kaip atskiras žmogus (Apr.3:20). Jis turi reikalą su vienu žmogumi. Net Mozė ir Elijas nebuvo pas Jį vienu metu. Jonas ir Jėzus negalėjo būti pas Jį vienu metu. Elijas ir Eliziejus pas Jį negalėjo būti vienu metu. Pas Jį visada vieni, todėl kad Jis įveda ši vieną žmogų į Savo dievišką valią.
    Pažiūrėkite į pranašo Juozapo laikus, kaip Jėzus idealiai buvo išreikštas Juozape. Jis gimė, tėvas jį mylėjo, broliai jo be priežasties nekentė. Jis mylėjo savo brolius. Bet jie buvo kaip ceremoningi fariziejai, ir jie nenorėjo turėti nieko bendro su juo ir nekentė jo, todėl kad jis matė regėjimus ir taip toliau (Pr.37:12-35; 41:1-46).
    Bet pačios charakteristikos jame kalbėjo apie tai, kad tai buvo Kristus. Juozapas buvo pranašas. Jis gimė pranašu tam periodui. Tikrai taip. Taigi, mes matome, kad Dievas išreiškė Juozape Savo charakterio bruožus.
    Tai va, kai atėjo Mozė, jis negalėjo paimti Nojaus žinios. Taip pat ir Nojus nebūtų galėjęs paimti Mozės žinios. Taip pat ir Jozuė nebūtų galėjęs paimti kokią kitą iš jų žinią. Kiekviena žinia — savo periodui. Ir tame periode, kuriame mes gyvename, kai šis Žodis išaiškinamas, Dievas skelbia šį Žodį ir atgaivina Žodį duotam periodui, duodant Jo aiškinimą. Tai pasireiškia Dievas Kristuje, nes Kristus — tai Žodis. Ir kai Žodis pasireiškia, tuomet tai Kristus kiekviename periode.
    Jis buvo Dovyde, kai Dovydas buvo atstumtas kaip karalius savo tautos ir pasikėlė ant kalvos, pažvelgė atgal nuo Alyvų kalno, kadangi jis buvo atskirtas nuo savo paties tautos; pasikėlė ant kalvos, pažvelgė atgal į miestą ir pravirko (2Kar. 15).Po aštuonių šimtų metų Dovydo Sūnus sėdėjo ant tos pačios kalvos ir verkė, todėl kad Jis buvo atstumtas Savo paties mieste (Mt. 23:37, Lk.19:28-44). O-o, juk Senasis Testamenstas sudarytas iš žmonių gyvenimo, atspindėjusių Jėzų. Suprantate, tai Kristus kiekvienoje kartoje. Tai buvo Kristus Dovyde.
    Biblijoje pasakyta, kad Mozė paliko egiptietiškas brangenybes, egiptietiškus malonumus ir turtus, Kristaus paniekinimą laikė dideliu turtu (Hebr. 11:23-27). Ir jis dykumoje sekė paskui Kristų, Kuriuo buvo Ugnies Stulpas (Iš.13:21-22; 14:24). Jis buvo Logos‘u, Kuris išėjo iš Dievo, Kuriuo buvo Kristus, Pateptasis.
    Tai va, mes matome, kad kiekviename iš tų periodų, įprastai žmonėms nesinori tuo tikėti, todėl kad jie jau įsitvirtino į savo. Dabar daromas kampas. Statai pastatą, po to prieini iki kampo, visi stato į šitą pusę, jiems nesinori daryti šito kampo. Bet juk pastatas eina į tą pusę, jeigu Žodyje sakoma, kad tai eina į tą pusę. Suprantate? Štai tada pas mus ir būna tokie laiko sumaišymai. Štai tuomet sunku. Štai tuomet žmonėms atėjo sunkumai. Taigi, prisiminkite, Dievas niekuomet nekeičia savo veiksmų būdo — jis vienodas visada, per visą Raštą.

    Liuterio vakarykštė mana nebūtų tikusi metodistams. Metodistų mana nebūtų tikusi sekmininkams. Sekmininkų mana netinka šiai dienai. Suprantate, ką aš turiu galvoje? Kiekvieną dieną, diena iš dienos ji buvo šviežia, ir tas pats buvo per visą bažnyčios periodų laiką (Iš. 16).
    Liuterio mana buvo išteisinimo žinia. Wesley‘aus žinia buvo pašventinimo pasireiškimas, sekmininkų buvo dovanų atstatymas. Bet dabar pristatomas Užbaigiantysis Akmuo , paskutinė diena, Nuotakos Medis,kas atvirkščia visam šitam, nors tai ta pati Šviesa subrendusiems.

    Elijas buvo Dievo vyru, ne kaip Kristus, Kristus žinojo viską, nes Jis buvo Dievas. Elijas buvo Dievo dalimi. Tai buvo Kristus Elijuje. Ir tai buvo valandos žinia. Nes Viešpaties Žodis tai valandai buvo pas tą pranašą.
    Jėzus buvo visų tų pranašų pilnatvė (Kol.2:9-10). Kiekvienas iš jų tik išreiškė Jį, ir viskas. Pradedant pačiu Juozapu ir trisdešimt sidabrinių — jis visur atspindėjo Kristų. Ir Mozė taip pat.

    Dabar žiūrėkite, slenkant amžiams Jis palaipsniui tai skleidė, lėtai vėrė paslaptį per pranašus bei simbolius. Tai va, galima netgi panagrinėti tai — išreiškia Save.
    Visa tai simbolizavo Jį, tik pirmavaizdyje, visgi, paslaptis buvo uždaryta. Tie žmonės nežinojo, ką jie darė. Jie tik žinojo, kad darė tai Dvasios vedami. Užlaikė tai paskutinei dienai dėl didžiojo apreiškimo, bet išreiškė tai... išreiškė Save Mozėje ir Dovyde, Juozape ir Elijuje, ir kituose. Galima būtų paimti pavyzdžiu kiekvieną iš tų pranašų, papasakoti apie jų gyvenimą ir parodyti, koks jis tobulas, tiksliai išreiškė Jėzų Kristų. Nors Jo paslaptis taip ir nebuvo išduota pilnai laukiant to, kad ji atsivers paskutinėmis dienomis, kaip Jis žadėjo; laukiant to, kad ją pilnai supras, (suprantate?) prieš tai, kai Jis galės ją išreikšti. Jeigu Jis viską pasakė... Todėl kad Biblija parašyta paslaptyse. Jėzus dėkojo už tai Tėvui (suprantate?), kad ji buvo parašyta paslaptyse (Mt.11:25).

    Hebr.13:8: „Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats“. Tai visuomet Dievo Žodis. Nojuje buvo Kristus (Pr.7:1, 5). Mozėje buvo Kristus (Iš.32:32-33). Tai visuomet Kristaus Dvasia. Ir pilnas Dievo Žodžio pasireiškimas atsiskleidžia per Jėzų Kristų, Dievo Dvasią (Hbr.1:1-3).

    Taigi, priimk Kristų į savo širdį... Kristus ir Šventoji Dvasia — tai tas pats. Šventoji Dvasia, Kristus reiškia „Pateptasis“. Ir Šventoji Dvasia — tai tas patepimas, o jūs esate pateptais. Suprantate? Ir tai Kristus jumyse patepa jus. Suprantate, ką aš turiu galvoje?
    Tuomet pas jus tai, kas reikalinga. Tuomet Jis gali jus panaudoti, kur tik Jis panori, todėl kad jūs esate Kūne ir paklūstate bet kokiai iš tų dovanų (1Kor.12:4-30). Bet, matote, jeigu turi vieną iš tų dovanų, bet nesi Kūne, tai tau neatneš jokios naudos (1Kor.13:1-3). Matote? Nesivilkite visu tuo. Šventoji Dvasia — tai Būtybė, tai Dievas, Dievas tavyje, Asmenybė, Dievas, Kuris uždegė tavo esybę visiškai ir pilnai. Tu pasikeitei, tu esi naujas kūrinys (2Kor.5:17). Jeigu bus nors kas nors neteisingo, Jis tau pasakys, kad tai neteisinga, tuomet nustok, nedaryk to. „Tėve, aš nenorėjau to daryti (matote?). Tu atleisk man“. Suprantate? Ir tai Šventoji Dvasia.

    Žodis Kristus reiškia „Pateptasis“. Matote, „Pateptasis“. Reiškia, Mozė buvo Kristumi jo laiku, jis buvo pateptasis. Jeremijas su Žodžio dalimi tai dienai buvo Kristumi savo laike.
    Bet kada atėjo Jėzus, Jis atėjo kaip Pateptasis-Išpirkėjas. Ir tai buvo ir Mozė, ir viskas, kas buvo Mozėje, ir visas Žodis, ir jame buvo visa Dievybė kūniškai (Kol.2:9-10). Štai kodėl visa uždanga šventykloje plyšo (Mt.27:45-53), ir malonės sostas tapo pilnai atidengtas. Jis buvo tuo Pateptuoju.

    Tai va, mes matome, kad Dievas pradeda sudaryti Nuotaką dėl Jo, dėl Kristaus. Nuotaka turi susitapatinti su Juo ir Jame, todėl kad tai Jo dalis. Tai va, Nuotaka — dalis Jo, Žodis duotam laikui. Nuotaka tampa šito Žodžio dalimi, todėl, kad tai Kristus. Jūs tikite tuo? Mes turime būti Kristuje, Kristuje; mes turime būti iš Kristaus, Kristuje, Kristaus dalis. Kas yra moteris? Kai vyras veda moterį, ta moteris turi būti jo dalis. Jie jau ne du, jie viena. Ir kuomet Dievas su Kristumi tapo viena, jie buvo viena, todėl kad Dievas buvo Žodžiu, ir Žodis tapo kūnu (Jn.1:1-3, 14-18). Kūnas ir Žodis tapo viena. Ir kada bažnyčia tampa Jėzaus Nuotaka, ji su Evangelija — tai viena ir tas pats.

Sabatas — tai Šventoji Dvasia

Hebr. 4:8-11: „ Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną. Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai, nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų. Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.“

   Brolis Branhamas pasakė:
   Aš mokau Naujojo Testamento tik pagal Senojo Testamento šėšėlius, pavyzdžiui: dabar Šventoji Dvasia — tai sabato diena, ir taip toliau. Viskas ten buvo šėšėliu. (Hebr.10:1).

   Vienas žmogus parašė man netgi laišką. Aš gavau jį šiandien, rašo: „Broli Branhamai, jūs laikotės septintos dienos, sabato? Aš girdėjau, jūs sakėte, kad jūs...šiandien rytą pusryčiams valgėte kiaušinienę su dešra“. Rašo: „Toks šventas žmogus, kaip jūs, valgo dešrą?“
   „Na, broli, aš myliu tave iš visos širdies, bet jei aš ir valgysiu dešrą, tai man niekaip nesutrukdys papulti į Dangų.“
   Atkreipk dėmesį, broli, sabato dienos laikymasis buvo... Jei norite jo laikytis, laikykitės. Aš laikausi taisyklės — nekalbėti už katedros apie kieno nors religiją. Tikrai. Bet dėl šito dabar aš pasakysiu taip: sabato dienos laikymasis buvo tik šėšėlis tikrojo sabato. Dievas būtų davęs sabatą jau tada, kai jie perėjo per Jordaną. Jordanas simbolizuoja mirtį. Ir kai jūs būsite pasiruošę mirti pačiam sau, Dievas duos jums sabatą. Amen.
   Aš atsakiau: „Sabatas — tai Šventoji Dvasia“. Sako: „Nesąmonė! Sabatas — tai tam tikra diena.“ Aš atsakiau: „Kažkada ji buvo duota tik tam tikriems žmonėms, bet šiandien sabatas — tai krikštas Šventąja Dvasia“. Tikrai.
   Jis sako: „Ai, tokio būti negali“. „Kodėl?“ Jis sako: „Dievas davė nustatytą dieną ir užantspaudavo ją, padarydamas ją atmenama, kad tai laikymasis nustatytos dienos“.
   Aš sakau: „Žmonėms — taip, bet šiandien Efeziečiams 4:30 pasakyta: ‚ Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai‘. “

   Pastebėkite, mūsų broliai iš adventistų sako, kad Dievo Antspaudas — tai sabato dienos laikymasis (Gal. 4:10-11). Jūs tai žinote. Bet aš noriu, kad nors vieną eilutę iš Rašto rastumėte apie tai ir parodytumėte, kad sabatas arba gi sabato dienos laikymasis — tai Dievo Antspaudas. Suprantate? Tai tiesiog kažkieno išprotavimas.
   Bet perskaitykite Efeziečiams 4:30... Jūs užantspauduoti ne iki sekančio prabudimo. Kai tik jūs užantspauduojami Šventąja Dvasia, tai užbaigtas darbas, kad Dievas priėmė jus ir nuo to niekaip nepabėgsi.
   Jūs pasakysite: „Na, aš Jį turėjau, bet po to išėjau“. Ne, jūs Jo neturėjote. Dievas pasakė, kad Jis bus iki pat išpirkimo dienos.

   Sabatas, kaip mes žinome iš Naujojo Testamento, NEreiškia nustatytos dienos laikymosi. Mes neturim įsakymo, kad laikytumėmes šeštadienio kaip Sabato, taip pat mes neturim jokio įstatymo laikytis sekmadienio, pirmos savaitės dienos. Tiesa tame, kad Sabatas reiškia „poilsis“.
   Hebrajams 4:8: „Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį (arba gi į poilsio dieną), Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną. Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai (Sabato laikymasis), nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.“ Jūs išgirdote paskutinės šios eilutės dalies raktinę frazę?„Dievas ilsisi po Savo asmeninių darbų“.
   Dievas davė Izraeliui septintą dieną kaip Sabatą pažymėti Jo asmeninius darbus, kai Jis sutvėrė pasaulį ir viską, kas buvo jame, ir po to baigė sutvėrimą. Jis ilsėjosi po Savo darbų (Pr. 2:1-3). Jis ilsėjosi. Tai va, tai buvo nuostabu — duoti žmonėms Sabato poilsį, kai jie visi vienu metu buvo vienoje vietoje, tam kad jie visi galėtų laikytis nustatytos dienos. Šiandien pusė sito pasaulio yra šviesoje, tuo metu, kai kita pusė — tamsoje, taigi visai nieko neišeitų. Bet tai tik argumentas iš realaus gyvenimo.
   Pažiūrėkime, ko mus moko Biblija apie Sabato poilsį. „Nes tas, kuris įėjo į Jo poilsį...“ Šis įėjimas reiškia ne tik įeiti, bet ir likti tame poilsyje. Tai „amžinas poilsis“, o septinta diena — tai tik jo pirmavaizdis. „Septyni“ — tai pabaiga. „Aštuoni“ — tai vėlgi „pirma“ diena. Jėzaus prisikėlimas, kuris įvyko pirmą savaitės dieną, duoda mums amžiną gyvenimą ir amžiną Sabato poilsį. Tokiu būdu mes matome, kodėl Dievas negalėjo mums duoti kokios nors tam tikros savaitės dienos kaip Sabatas (poilsis). Mes „įėjome“ ir „liekame“ mūsų poilsyje, ko Izraelis negalėjo padaryti, turėdamas tik tos tikros ėsmės šėšėlį, kuriuo mes džiaugiames. Kam grįžti į šėšėlį, kai dabar mes turime realybę?
   Kaip mes gauname šį poilsį, arba prasitęsiantį Sabatą, aiškinama Jėzuas kvietime.
   Evangelijoje pagal Matą 11:28-29 Jis pasakė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums poilsį. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs... ir jūs rasite poilsį (arba Sabato laikymąsį, ne dieną, bet amžiną gyvenimą, Sabatą) jūsų sieloms“.
   Nesvarbu, kiek jūs vargote po savo nuodėmių našta — dešimt metų, trisdešimt metų ar penkiasdešimt metų, ar dar daugiau, ateikite su savo išsekusiu gyvenimu ir jūs rasite Jo poilsį (tikrąjį Sabatą). Jėzus duos jums poilsį.
   Kuo būtent dabar yra tas poilsis, kurį duos Jėzus?
   Izaijo 28:8-12: „Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos. Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą?(Ką Jis mokys žinojimo? Ir kam Jis duos pasiekti mokymą-vert.iš rusų.k. Bibl.) Ką tik nujunkytiems kūdikiams?( Tuos, kurie nujunkyti ir atitraukti nuo krūties.- vert.iš rusų k. Bibl. ) Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį. Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai, kuriai sakė: „Tai poilsis (Sabatas), kur gali pailsėti pavargę (arba Jo Sabato laikymasis), tai atgaiva (atnaujinimas - vert.iš rusų k. Bibl)“. Bet jie nenorėjo girdėti.
   Tai išpranašauta būtent čia, Izaijo knygoje. Ir tai išsipildė maždaug po 700 metų Sekminėse, kai visi jie buvo pripildyti Šventąja Dvasia, būtent kaip ir buvo pranašauta ( Ap.d.2:1-4). Tai yra tikras pažadėtas Sabatas. Tokiu būdu, kai jie buvo pripildyti Šventąja Dvasia, jie pradėjo ilsėtis, baigė savo pasaulietiškus vargus, savo pasaulietiškus darbus, paliko savo piktus kelius. Šventoji Dvasia ėmėsi jų gyvenimų. Jie įėjo į poilsį. Tai jūsų poilsis. Tai jūsų Sabatas. Tai ne diena ir ne metai, bet amžinai būti pripildytu ir palaimintu Šventojoje Dvasioje. Tai kai jūs baigiate, o Dievas veikia. Tai Dievas jumyse nori ir veikia pagal Savo malonę.

    Izaijas pasakė, kad poilsis — tai kada mikčiojančiomis lūpomis ir kitomis kalbomis Jis kalbės šitai tautai (Izaijo 28:11). Ir tai sabato laikymasis.
   O kaip dėl to? Kaip su šitu? Kur tai pasikeitė ar dar kas nors? Jėzus patvirtino tą patį teigimą. Paulius ketvirtame skyriuje Hebrajams (6-11 eilutės) patvirtino tą patį.
   Tikrai. Šventosios Dvasios įėjimas... Pasakyta: „Mes,— gavusieji Šventąją Dvasią,— kai mes priėmėme į širdį Kristų, mes ilsimės po savo darbų, kaip ir Dievas po Savųjų ir ilsėjosi septintąją“. Tikrai. Štai, prašau. Štai tikras Sabato laikymasis. Suprantate, ką aš turiu galvoje? Tai yra, kai Šventoji Dvasia įeina, Dievas duoda jums jūsų tikėjimo antspaudą. (Rom.4:10-12).

   Kas yra Poilsis? Kada atėjo Poilsis? — Kai žmonės kalbėjo kitomis kalbomis ir pas juos buvo mikčiojančios lūpos. Mikčiojančios lūpos, jie nieko nekalbėjo, jie mikčiojo. Kada tai įvyko? — Sekminių dieną, kai atėjo Šventoji Dvasia! (Ap.d. 2:1-4) Tai yra Poilsis — Šventoji Dvasia. Jėzus pasakė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums Poilsį. Aš duosiu jums Gyvenimą, Amžiną Gyvenimą (Zoe), Pačio Dievo Gyvenimą.“ Dievas įeis į jus ir bus dalis jūsų. Jis pagimdys jus (Jn.3:3-8) ir padarys jus sūnumi ir dukterimi (Gal.4:6-7).

   Tai poilsis. Ne sekmadienis — ne tai poilsio diena. Šventoji Dvasia — tai Poilsio diena. Jūs, broliai adventistai, poilsis — tai ne sabatas septintą dieną. Šventoji Dvasia — tai Poilsis. Sabatas reiškia „poilsis“. Štai šis Poilsis sielai, pas jus amžinas Poilsis.

   Tai va, žiūrėkite, tai buvo trečias poilsis, kurį Jis davė. Pirmas: Dievas rado jį po Savo darbo. Antras: Izraelis rado jį įstatyme. Trečias: Bažnyčia rado jį kaip Dievo dalį.
   Trys — tai gyvenimo skaičius. Kas iš jūsų tai žino? Kiekvienąkart, kai jūs matote trejetuką, tai gyvenimas. Pastebėkite, kai Dievas tvėrė pasaulį, trečią dieną atsirado gyvenimas. Kas iš jūsų tai žino? Trečią dieną, gyvenimas atsirado trečią tvėrimo dieną (Pr.1:9-13). Dievo Poilsis, Izraelio poilsis ir Bažnyčios Poilsis. Sabato Laikymasis!
   Taip kad, jei jūs dar nepriėmėte Šventosios Dvasios, tai jūs dar neįėjote į Dievo Poilsį. Nereikia sakyti: „O-o, man negalima, aš noriu rūkyti. Man tiesiog negalima to daryti, aš krikščionis. Aš iš tiesų nenoriu išgerinėti, bet aš krikščionis. Man paprasčiausiai negalima... Nenoriu gerti, bet visgi man tai patinka“.
   Jei jūs žiūrite į moterį su geismu, jei darote visus tuos bedieviškus dalykus, tai jūs dar nepasiekėte to Poilsio periodo. Jūs dar neįėjote į savo Poilsį. O kai jūs įeisite į tą Poilsį, jūs susitramdysite (ilsėsitės) nuo savo pasaulietiškų dalykų, kaip Dievas nuo Savo. Kodėl? Jūs — Dievo dalis, jūs ilsitės amžinai. Štai jums, prašau. Tai yra Sabatas: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate“.

   Pažiūrėkite į Hebrajams 4:7-11, negi Jis nepasakė „kitas Poilsis“? Dievas sutvėrė septintą dieną ir davė jiems poilsį septintą dieną. Kitoje vietoje jis kalba apie poilsį: „Ir šiandien Dovyde...“ Po to Jis duoda jiems kitą Poilsį: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums Poilsį“. Įeikite į šį Poilsį! Nes mes, įėję į tą Poilsį, ilsimės nuo savo darbų, kaip ir Dievas nuo Savų sabate.Žinoma. Štai jums sabato Poilsis. Štai jums tikras Poilsis šitoje pažadėtoje Žemėje.

Protingų ir paikų mergelių charakteristikų palyginimas

Protingos ir paikos mergelės

(Šv.Mato 25:1-13)

-Trumpas išdėstymas-

1)

Protingos mergelės veržiasi gauti Šventąją Dvasią, Kristų, Asmenybę, ir trokšta atsinaujinti savame vidiniame žmoguje ne savo jėgomis, o dėl Šventosios Dvasios veikimo (Jn.6:35; Jn 7:37-39;Rom.8:9;Tit.3:5). Jos laukia Jo, nepasiduoda, kol negauna krikšto Šventąja Dvasia pagal Žodį, dėl tos priežasties JIS — Jėzus Kristus, Asmenybė — įeina į jų širdis. Sekminės — tai pergyvenimas, ne organizacija, bet pergyvenimas, jėga iš viršaus, kurią jūs gausite (Ap.d. 1:8 + 2:42; Lk. 24:48-49).

Paikos mergelės taip pat nori gauti Šventąją Dvasią, bet jos neina iki pačio galo, nepasirengusios pilnai mirti ir pasitenkina dovanų gavimu, trokšta kalbėti kalbomis, pergyventi palaiminimus, jutimus, ženklus ir stebuklus ir viliasi šiomis dovanomis. Tuo jos apsigauna ir pasimeta. Jos kalba kalbomis neturint viduje Šventosios dvasios (Mt. 7:21-23; Mt 5:45).

2)
Protingos mergelės gavo į širdį aliejų (Šventąją Dvasią), ir šiuo būdu Dievo turtai — Dievo meilė išsilieja į jų širdis (Rom.5:5) ir būna jose. Jų siela įtvirtinta viduje, už uždangos (Hebr.6:19-20).

Paikos mergelės gavo aliejų, bet ne į jų sielos širdį. Ir kol Jaunikis vėluoja (Mt.25:5), jų žibintuvas mirksi ir gęstą, nes baigiasi aliejus (Mt.25:8).

3)
Širdyje protingos mergelės pripildytos Dievo Dvasios, Kuri yra Dievo Žodis (Jn.6:63; Kol.3:16; Jn.1:1-2).

Paikos mergelės krikštytos tikra Šventąja Dvasia, bet tiktai savo žmogiškoje dvasioje, o ne jų sielos širdyje. Jos pateptos pirmoje ir antroje sferoje. Jų dvasia ir kūnas patepti tikra Šventąja Dvasia (Mt.5:43-45).

4)
Protingos mergelės gimė iš naujo (gimė iš aukšto, gimė iš Dievo) taip:
vandeniu = išteisinimas
Krauju = pašventinimas ir
Dvasia = krikštas Šventąja Dvasia į Kristaus Kūną (1Jn. 5:6-8; Jn.3:3-8). Gimė iš naujo ne iš nykstančios sėklos, bet iš nenykstančios Sėklos, iš Dievo Žodžio, Gyvo ir būnančio per amžius (1Pt.1:23). Suprasti Dievo Žodžio neįmanoma, kol nepasikeičia sena, mylinti šitą pasaulį natūra. Tuomet Šventoji Dvasia įeina į jūsų širdį, o Šventoji Dvasia — tai Dievo Žodis rašytame pavidale. Tai Jėzus Kristus, naujas gimimas, atidengimas jumyse!

Paikos mergelės išgelbėtos tikėjimu, taip pat gali būti pašventintos, bet jos negavo Šventosios Dvasios krikšto į Kristaus Kūną (1Kor.12:13). Greičiausiai, jos keletą kartų buvo krikštytos Šventąja Dvasia, bet ne į Dievo Karalystę. Todėl jos negimė iš naujo (iš aukšto). Taip, dauguma gimė iš naujo per bažnytinę sistemą ar denominaciją, bet ne per Dievo Žodį — Tiesos Dvasią (Jn.16:13). Milijonai nukreipti į melagingą religiją. Melagingi mokytojai priverčia žmones tikėti jutimais arba jausmais, juos užliejo keisti jausmai, arba jie matė ugnis...
Dievo pranašas pasakė: neieškokite emocijų, ieškokite Tiesos, Tiesos, kuri iš jūsų širdies tikėjimu, O Jo Žodis yra Tiesa (Jn. 17:17; Ps. 118:160).

5)
Protingos mergelės priėmė Žodį ir pergyveno Jį širdyse dėl dieviško apreiškimo. Jos priėmė Žodį tikėjimu —tai yra, apreiškimu apie Jį, apie Žodį — ir dėl to įėjo į Jo pažadėtą ramybę, nusiramino nuo savo darbų (darymo) , kaip ir Dievas nuo Savo (Hebr. 4:1-11; Mt. 16:13:20).

Paikos mergelės priėmė Žodį intelektualiu tikėjimu, protiniu tikėjimu, žinojimu galvoje, apmokymu ir t.t Greičiausiai, jos gavo kai kuriuos apreiškimus, kaip Petras iki Sekminių, bet jis dar nebuvo atverstas (Lk.22:32), bet jos neįėjo į Jo pažadėtą ramybę. Jos kaip klaidžiojančios žvaigždės, visuomet ieško gyvenimo.

6)
Protingos mergelės užanstpauduotos Šventąja Dvasia dėl Dievo Žodžio veikimo, dėl apreiškimo (Ef. 4:30;1:13-14).
Tai reiškia atliktą, pabaigtą darbą, nuosavybės teisę, kas parodo, kas yra valdytojas (Jūs — Dievo nuosavybė, nes jūs nupirkti didele kaina, 1 Kor.6:20; 1Pt. 1:18-19), taip pat antspaudas reiškia saugumą.

Paikos mergelės neužantspauduotos šia pažadėta Šventąja Dvasia ir širdyje negavo Dvasios užstato sutinkant su 2 Kor. 1:22 ir Ef. 1:13-14.

7)
Protingos mergelės yra Nuotakoje. Jų siela išpirkta, bet dar nepilnai. Jos dejuoja savyje, laukiant (pilnatvės) įsūnijimo, savo kūno išpirkimo (Ef. 1:7; Rom.8:23; Apr.1:5-6).

Paikų mergelių siela išpirkta ne taip, kaip pas užanspauduotas Šventąja Dvasia, bet jos išgelbėtos ir nežuvusios. Bet jos niekada nebus Nuotakoje (Mork. 16:16).
Nes išpirkimas susideda iš dviejų dalių: išėjimas iš netikėjimo ir įėjimas į tikėjimą, į Kristų.

8)
Protingos mergelės jau gavo amžinąjį Gyvenimą per krikštą Šventąja Dvasia į Kristaus Kūną kaip jų išrinkimo patvirtinimą (1Kor.12:13). Jos nuo pradžių buvo Dievo atributais sėklos arba gi užuomazgos pavidale (Jn.5:24-25; Jn. 11:25-26).
Jos pergyveno perėjimą iš mirties į Gyvenimą. Nieko didingesnio negalėjo įvykti su žmogumi, kaip jo pasikeitimas iš mirties į Gyvenimą. Žmogus, jei jis galėtų fiziškai mirti ir fiziškai išsigydyti, tai būtų didingas dalykas, bet niekas negali būti tiek didingas, kaip tai, kad žmogus buvo dvasiškai miręs ir Dievas atgaivino jš Gyvenimui (Ef.2:4-10).

Paikos mergelės tiki amžinuoju Gyvenimu ir gaus jį po „didžiojo baltojo Sosto“ (teismo dienos — Mt. 25:31-46).
Amžinas Gyvenimas — tai ne žinoti Jo Žodį ar pažinti Jo stebuklus, bet pažinti Jį, Asmenybę, Kristų (Jn.17:3).

9)
Dievas išrinko Savo Nuotaką (Protingą mergelę) išrinkimu iki pasaulio sukūrimo — dar iki pasaulio pradžios Dievas Savo prote, būdamas beribis.
Ji buvo Kristuje, turėjo dalį Jame, taip pat bus rasta Jame. Ji — dalis Jo iš pradžių (Ef.1:1-6; 2Tim 1:9-10; Jn.6:37+44).

Paika mergelė neišrinkta Dievo būti Kristuje iki pasaulio sukūrimo, neturėjo Jame dalies, ir todėl taip pat nėra Jo dalis, bet ji tiki Jėzumi Kristumi.

10)
Protingos mergelės tiki, išpildo, elgiasi ir gyvena atvertu Dievo ¬–Žodžiu tokiame lygyje, kokiame Jis jai atsiskleidžia Šventosios Dvasios malone (Jn.16:13). Juk mūsų apreiškimai auga.
Jos klauso Žodžio, Dievo balso šiomis dienomis, ir tiek jos išgirdo ir suprato Jo balsą, jos pilnai pasiekė paskui Viešpatį kaip Kalebas (Mt.7:24-27; Jn.10:27-30; Pak.įst.1:36).

Paikos mergelės tiki, seka ir išpildo ne visą Dievo Žodį. Jos klausant negirdi ir nesupranta (Mt.13:13-15). Kitos neišgirdo visos Tiesos — jos Jos nenori!
Arba gi jos girdi Žodį ir nepilnai išpildo, būna pasienio tikinčiosiomis. Jos išėjo iš nominalių bažnyčių ir išorinių denominacijų ir įėjo į taip vadinamą grupę ir bažnyčią Žinioje.

11)
Protinga mergelė sekė Žodį todėl, kad ji myli ir pasitiki Juo (Jn.14:23).

Paika mergelė nesekė viso Dievo Žodžio, bet sukryžmino Jį su savo aiškinimais, supratimais, tikėjimo mokymais ir reikalingomis dogmomis.
Bet ji užsilaikė būtent tiek, kad priimtų dalį Žodžio, bet viso Žodžio nepriėmė.

12)
Protinga mergelė paklusni dėka apreiškimo visam Dievo Žodžiui (Mt.16:13-18).
Jos gyvena apreiškimu, tikėjimu, nes teisusis tikėjimu gyvas bus (Rom.1:17; Gal.1:11-12), ir prie to jos gyvena dievotą gyvenimą plius pergyvena antgamtiškumą, ženklus ir stebuklus, tikras dvasines dovanas tokiame lygyje kokiame Dievas tai dovanoja.

Paika mergelė paklusni Žodžio raidei, yra įstatymininkė, bet neturi apreiškimo ir vadovaujasi religine dvasia ir ženklais pagal savo pačios nuomonę ir aiškinimą. Greičiausiai jos tiki iki 99% Tiesos Žodžio, bet ne 100%. Pas jas taip pat ženklai ir stebuklai, tikros dvasinės dovanos, bet jos nepildo Žodis po Žodžio su dievotu paklusnumu.
Šetonas yra prieš Žodį. Šetonas pripažino Žodžio teisingumą beveik 99%, bet apgaulei užtenka tiktai 1% netikėjimo.

13)
Protingos mergelės valdo sugebėjimu pilnai paklusti visam Žodžiui, valandos Žiniai. Jos pilnai atsiduoda, todėl, kad tik numatyta Sėkla - Žodis sugeba atsiduoti ir paklusti kiekvienam Žodžiui. Viešpats Jėzus Kristus visur turi pirmenybę (Kol.1:16-19). Jos pirmiausia ieško Dievo Karalystės ( Mt.6:33).

Paikos mergelės nepilnai atsidavė Viešpačiui Jėzui Kristui, jos neleido Kristui viską kontroliuoti.

14)
Protinga mergelė prasimušė sielvartingoje maldoje, maldų paruošta, kovojo iki to laiko, kol nebuvo sulaužyta jos asmeninė valia, jos „aš“, taip, kol kai kas neįvyko, kol nenumirė jos žmogiškos dvasios natūra, ir tikėjimu pasireiškė Dievo natūra, septynios Dievo dorybės, ir gyvena joje (Kol.2:9-12; 2Pt.1:3-14).
Ji visai naujas žmogus, naujas kūrinys Jėzuje Kristuje (Gal.6:14-15; 2Kor.5:17).

Paika mergelė neprasimušinėjo maldoje, nelaukė, kada kas nors įvyks jos gyvenime, kad jos natūra ir norai pasikeistų. Ji nenorėjo netekti asmeninės valios, savojo „aš“, savo ego ir negavo nuolankios širdies, nuolankios ir nusižeminusios dvasios (Iz.66:1-2; Iz.57:15).

15)
Protingos mergelės įėjo ir gyvena Šventų švenčiausiojoj (Hebr.10:19-20), Dangiškose vietose Jėzuje Kristuje, todėl kad Kristus būna jose, ir jos nori būti Jame. Jeigu Jos nuklys nuo kelio, tai Tiesos Žodis per patepimą, kuris jose, iš karto gi smerkia jas, koreguoja ir ištaiso, arba gi kai tik jos tai suvoks, jos tai priims (Jn.15:5+7; 1Jn.2:27-28; Ef.2:6).
Kol jos yra ir pasilieka Kristuje, jos Biblijos pilnatvėje, jos Jame. Kai jos Kristuje, jos pilnai užima savo poziciją.

Paikos mergelės gyvena tiktai išoriniame kieme arba gi įėjo į švenčiausiąją (išteisinimas ir pašventinimas), bet pas jas nuolatos yra kilimai ir kritimai, tai tamsa, tai šviesa. Jos pateptos tik pirmoje ir antroje sferoje, kūne ir žmogiškoje dvasioje. Jos pasilieka užsispyrusios, nepasiduodančios ir jas labai sunku pajudinti ir atplėšti iš jos asmeninės nuomonės ir aiškinimų apie Dievo Žodį. Jos prisilaiko savo asmeninių pergyvenimų, apsvarstymų ir Biblijos aiškinimų.

16)
Protingos mergelės pasiduoda koregavimui todėl, kad jų pasididžiavimas sulaužytas, pas jas daugiau nebėra išdidumo. Jos drovios ir nuolankios širdies (Mt. 11:29). Jos gavo Dievo išmintį, kuri yra tyra, po to taiki, kukli, paklusni ir pasiduodanti pataisymui (Jok. 3:17-18).

Kadangi pas paikas mergeles nėra dieviško būdo, Dieviškos meilės, tai jos neturi sugebėjimo priimti pataisymo arba gi tik dalinai, bet kitus jos taiso. Pas jas dar nėra minkštos širdies, jų širdys dar akmeninės (Ezk. 36:26). Jų pasididžiavimas ir išdidumas dar nepilnai sulaužytas, jų gyveninuose trūksta nuolankumo.

17)
Protingos mergelės mirė savo asmeninėms mintims, todėl kad jos praėjo mirimo procesą. Jos senas vyras miręs (Rom. 7:1-6) — netikėjimas visu atskleistu Žodžiu, jų pasaulietiška natūra ir denominacinė įtaka mirę (Kol. 3:1-3; Kol. 2:11-14).
Jos pasiekė tokią būseną, kad jų asmeninis supratimas ir mąstymas pilnai dingo ir sunyko (sėklos sunykimas), tuomet pradeda atgyti gyvenimo užuomazga. Kaip Jėzus pasakė, kad sėkla ne tik turi mirti, bet ir sunykti — tai reiškia „pilnai žūti“ (Jn.12:24).

Paikų mergelių netikėjimas nenumirė, jų senas vyras dar gyvas. Jos vis dar tvirtai laikosi savo asmeninio mąstymo, vaizduotės, asmeninės nuomonės, religinių tradicijų, melagingų dogmų ir tikėjimo mokymų. Biblijoje sakoma: palikę Dievo įsakymą, jūs laikotės žmogiško nusistatymo (mąstymo, tradicijų). (Mork. 7:7-9).

18)
Protingos mergelės po Dieviško Kraujo apsauga per Tiesos Žodį (tai yra, Žinią jų valandai) ir dėl to jos nugali Avinėlio Krauju, todėl kad Jis, Kristus — Žodis jose — jau nugalėjo šį pasaulį (Apr.12:11)

Iš tiesų tai paikos mergelės ne po dievišku Krauju, jos tik tvirtina apie tai. Jos atmetė išpirkimą, kuriuo yra sutaikinimo Žodis pilnatvėje (2Kor.5:18).

19)
Protingos mergelės nepapuls į pasmerkimą ir neateis į teismą (Jn.5:24), todėl kad Kristaus Kūnas, kuriame jos buvo dar iki pasaulio sutvėrimo ir į kurį jos krikštijosi (1Kor.12:18), jau buvo nuteistas vietoj jų Golgotoje, ir todėl kad jos pačios sutiko gyvenime būti teisiamos Žodžiu, Tiesa, atėjusia joms (1Kor.11:31-32). Jos (jų siela, jų dvasia) pagal Dievo Žodį atvestos į tvarką — tai tikras prabudimas. Kas gali priimti pilną Žodį, tie laisvi, todėl kad Žodis jau buvo nuteistas.

Paikos mergelės ateis į teismą prie baltojo Sosto ir bus teisiamos pagal parašytų knygose — pagal savo darbus (Apr.20:4,11-12; 1Pt.1:17). Ten bus apsvarstyti motyvai, kiekvienas veiksmas (Rom.2.14:16). Jos bus teisiamos sutinkant su tuo, kaip jos elgėsi su Šviesa, su Gyvenimo Žodžiu, Kurį jos priėmė.
Žodis, Kurį skelbė Jėzus, Jis teis jas paskutinėmis dienomis (Jn.12:48).

20)
Protingos mergelės išteisintos, ir visokia kaltė nuimta nuo jų. Joms ne tik atleista, bet ji — Nuotaka, Dievo užuomazga, Dievo atributas, jūsų tikroji amžina dalis — prieš Dievą ji niekuomet to nedarė! (Rom.8:28-30; Rom.5:1-10; Psl.31:1-2).

Paikoms mergelėms atleista, bet joms teks sumokėti už tai didžiojo sielvarto metu, ji neišteisinta ir pripažinta kalta, todėl kad jos tai padarė (Iz.1:18; 1Jn.1:7-9).

21)
Nuotaka stovės su Kristumi, tam kad teistų pasaulį ir angelus sutinkant su 1Kor.6:2-3 teisme prie baltojo Sosto. Jėzus bus kaip Teisėjas su baltu peruku, o Nuotakos angelai iš kiekvieno bažnyčios periodo bus kaip juristai (Dan.7:9-10; Mal.3:16-18; Apr.20:4). O būtent: teisme bus tie žmonės, kuriems mes pamokslavome ir liudijome, taip pat pamokslavome jiems gyvenimu be žodžiu, todėl kad mes parašyti laiškai, parašyti Gyvojo Dievo Dvasia (2Kor.3:2).

Paikoms mergelėms leista įeitį į amžinąjį Gyvenimą po teismo prie baltojo Sosto sutinkant su jų darbais, todėl kad jos buvo geros, mielos ir draugiškos Dievo šeimai. Dėl jų meilės Dievo tautai jos bus pripažintos ir išgelbėtos. Be abejonės jos tarnavo ir padėdavo Dievo tautai.

22)
Protingos mergelės jau apsivalė (apsiplovė) apšlakstytu krauju Dievo Žodžiu, pasišventino ir išsiteisino Viešpaties Jėzaus Vardu ir mūsų Dievo Dvasia (Jn.15:3; 1Kor.6:11; Ef.5:26).
Todėl jos bus paimtos iki sielvarto periodo, o sielvarto periodo metu, kuris žemėje tęsis tris su puse metų, ji bus Avinėlio Sutuoktuvių Puotoje Danguje (Apr.3:10; Apr.19:6-9; 1Tes.4:16-18; 2Tes.2:6-8; Dan.12:1).

Paikos mergelės turės pereiti sielvarto periodą dėl to, kad pilnai apsivalyti ir apsiplauti. Jos turės apsivalyti nuo savo netikėjimo nuodėmių ir Žinios jų laikui atmetimo, todėl, kad jos nesuvokdamos atmetė Kristų, Žodį jų apsivalymui.
Tai tikintieji , tikintys pagal išpažinimą, bet jos turės pereiti sielvarto periodą.
Tai švarūs žmonės, apsoliučiai blaivaus proto, kurie tikriausiai neturėjo galimybės priimti Tiesos Žodį (Žinią jų periodui), arba gi buvo apakinti melagingų pranašų, mokytojų ir pamokslininkų. Tai nuoširdus širdyje žmonės, todėl kad Dievas žino jų širdį, ir Jis išvalys juos šito sielvarto periodo metu (Šeštojo Antspaudo), tuomet jie bus užmušti. Biblijoje jie taip pat pavadinti „moters (bažnyčios) sėklos likučiu“ (Apr.12:12-17). Joms nebuvo leista įeiti į Sutuoktuvių Puotą.

23)
Protingos mergelės-Tai Dievo išrinktieji, jie visuomet buvo Dievo sūnūs ir dukterys, Dievo dalis, Žodis nuo pradžių. Ir todėl jie negali būti apgauti (Mt.24:24). Jie taip pat pavadinti Nuotaka.

Paikos mergelės melagingai pateptųjų (mesijų) apgautos: pranašų, mokytojų, pamokslininkų, ir nuėjo į paklydimą, neišpildo Žodis po Žodžio.

24)
Dėka Šventosios Dvasios krikšto jų sielos širdyje protingos mergelės gavo baltus vestuvinius drabužius (Mt.22:11-12), o tokiu būdu joms buvo suteikta spindinti, tyra drobė, todėl kad drobė — tai šventųjų teisumas (Apr.19:7-8).

Balti drabužiai paikoms mergelėms bus duoti vėliau, po to, kai jos praeis tą didįjį sielvartingą periodą ir išplaus savo drabužius, ir Avinėlio Krauju išbalins juos (Apr.7:13-17).

25)
Protingos mergelės dalyvaus pirmame prisikėlime (Apr.20:4-6). Jų vidinis žmogus atnaujintas ir prikeltas iš mirties į gyvenimą. Dėl to jos jau (dalinai) prisikėlime ir sėdi Dangiškose vietose Kristuje Jėzuje (Ef.2:4-7; 2Kor.4:16).

Paikos mergelės turės prisikelti kaip visi likę žmonės, išskyrus Nuotaką, antro prisikėlimo (teismo) metu. Ne pirmojo prisikėlimo metu (Jn.5:28-29), darę gera — į gyvenimo prisikėlimą, o darę bloga — į nuteisimo prisikėlimą.

26)
Protingų mergelių vardai įrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje dar iki pasaulio sutvėrimo (Apr.13:8; Apr.17:8).

Paikų mergelių vardai yra Gyvenimo knygoje ir pasiliks ten, bet jie neįrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje nuo pasaulio sukūrimo (Apr.20:11-15).

27)
Protingos mergelės karaliaus su Kristumi tūkstantį metų Tūkstantmetės Karalystės metu žemėje (Apr.20:4; Apr.3:21) jos atsisės su Kristumi Jo Soste, tai yra, po Jo viešpatavimu. Vienos valdys dešimt, kitos — penkis miestus (Lk.19:17-19).

Paikos mergelės turės tūkstantį metų laukti teismo prie baltojo Sosto.

28)
Protingos mergelės — Dievo vaikai ir dėl to Dievo palikimo paveldėtojai ir bendrapaveldėtojai su Jėzumi Kristumi (Rom.8:16-17; Gal.4:1-7), ir gyvens šventame Mieste, naujojoje Jeruzalėje (Apr.21).

Paikos mergelės nėra Dievo palikimo paveldėtojai ir negaus jokio palikimo. Po didžiojo teismo prie baltojo Sosto jos įeis į amžinąjį Gyvenimą ir gyvens amžinai naujojoje žemėje. Bet joms nebus leista įeiti į šventą Miestą, į naująją Jeruzalę (Apr.21:1-4; 20:11-).

Kas yra denominacija? (Ekumeninė sąjunga-žvėries atvaizdas)

1Korintiečiams 4:6-7:

„Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą. Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs? “

Paklausykite, ką apie tai pasakė Dievo pranašas:
Tai va, mes nieko neturim prieš kitus žmones, kurie yra denominacija. Mes nieko neturime prieš juos, bet aš noriu paaiškinti, kodėl mes niekada nėjome kartu nė su viena denominacija.

Taigi, mes esame organizacija. Mes — organizacija, užregistruota čia pagal įstatymą kaip organizacija, grupė žmonių, kurie organizavosi kartu, kad garbintų Kristų, bet mes ne denominacijoje. Niekas neviešpataus virš mūsų (mums), matote. Tai ne denominacija. Tai tiesiog tikinčiųjų krikščionių bendruomenės organizacija. Žmonės ateina čia į bažnyčią, ir tai tampa namine bažnyčia, jei jie nori vaikščioti čia iki savo gyvenimo galo. [1]

Tai va, apie mane kalbėjo, kad aš kaunuosi su organizacijomis. Ne, tai nėra taip. Aš manau, kad organizacijos — tai puiku, bet kai jūsų sistema jūsų ornanizacijos suyra, štai prieš ką aš. Suprantate? Nesvarbu, ar tai vienybininkai, ar tai trejybininkai, ar kas tai bebūtų — sistema, kai prieina iki to, kad kalba: „Mes — Dievo Asamblėja“. [2]

Grįžkite, raskite, kur tai prasidėjo. Grįžkime į paveikslo pradžią. Reiškia, jeigu Biblijoje nebuvo denominacijos, tuomet denominacija turėjo turėti pradžią. Ji prasidėjo nuo katalikiškos bažnyčios. Protestantai tiesiog yra jos atšaka. [3]
Kai aš kalbu apie denominacinius barjerus, dauguma žmonių mane neteisingai suprato. Ne tai, kad denominacija — tai neteisinga, bet aplink ją stato aptvėrimą, kad daugiau niekas negalėtų bendrauti — štai tai neteisinga. Juk kada mes pradedam galvoti: „Mes vienintelė grupė“,— Dievas iš karto ima ir palaimina ką nors kitą ir parodo, kad mes ne vienintelė grupė. Taip kad Dievas veikia tokiu būdu. [4]

Yra tik viena Bažnyčia, ir tai ne denominacija. Dievo Bažnyčios neįmanoma denominizuoti. Yra viena Bažnyčia ir vienas Kūnas. Šis Kūnas yra paslaptingas Jėzaus Kristaus Kūnas čia, žemėje, ir viena Dvasia visi mes krikštijomės į šį vieną Kūną (1 Kor. 12:12-27).

Kokia bebūtų pas žmogų denominacija — jei jis viliasi tuo, kad jį išgelbės jo bažnyčia, tai jis pražuvęs. Jeigu katalikas viliasi tuo, kad jį išgelbės katalikiška bažnyčia, tai jis pažuvęs. Jei baptistas viliasi tuo, kad jį išgelbės baptistų bažnyčia, tai jis pražuvęs. Jei sekmininkas viliasi tuo, kad jį išgelbės sekmininkų bažnyčia, tai jis pražuvęs. Bet jeigu šitie atskiri žmonės viliasi Dievu ir Jėzumi Kristumi, tai: „Tikėjimu jūs išgelbėti, ir tai ne dėl darbų, bet malone“ (Ef. 2:8-9). [5]

Taigi, bažnyčios susijungs tarpusavyje ir susivienys, sudarys bažnyčių konfederacijos vadovybę, o pas juos jau dabar yra didelis pastatas OOH, ir jame pristatyta kieviena denominacija. Ir teks priklausyti kokiai nors iš tų denominacijų, kitaip išvarys. Ir kaip tik tuo metu mes turime parodyti savo veidą ir būti pilnai užtikrintiems; nestatyti spėlionių, bet žinoti TAIP SAKO VIEŠPATS, ant ko stovime. Nedidelė bažnyčia visuomet buvo mažumoje, tai mažytė grupelė, kuri… siūlelis, kaip raudona gija, praeinanti per visą Bibliją, tuo labiau Bažnyčia visada buvo. Ir mums reikia tai prisiminti (Luko 12:32, Mato 7:13-14). [6]

Dievas pilnai nepalaimino Abraomo iki to laiko, kol jis pilnai nepakluso Jam ir atsiskyrė (nuo Loto). Ir Dievas niekada nepalaimins žmogaus ar bažnyčios, ar susirinkimo, ar denominacijos, kol jie pilnai neatsiduos paklusnume Dievui.

Su denominacija viskas tvarkoje, jei jūs rašote taip: „Mes tikim į tai, ir kablelis“.Bet kai jūs rašote organizacijos įstatuose: „Mes tikim į tai, ir taškas. Ateikite štai prie to arba iš viso neateidinėkite…“

Jeigu jūs skaitote taip: „Aš tikiu į tai, ir kablelis, plius tuo, ką Dievas man parodys“,— tuomet viskas tvarkoje. Tikiu. „Mes tikim į tai plius į viską, ką mes sužinosime iš Dievo“,— taip geriau. Suprantate? Bet pas jus juk pasibaigia taip: „Mes tikim į tai“.

Kas atsitiko su Liuteriu, kai tik Liuteris pamatė Ugnies Stulpą? Jis iš karto nuėjo paskui Jį. Bet ką jis padarė? Po Liuterio laikų organizavo bažnyčią, liuteronų pavadinimu. Tada ji kaip organizacija iš karto numirė, todėl kad tai tiksliai kaip katalikiška bažnyčia.

Po to pasirodo Wesley’us. Ugnies stulpas išėjo iš tos organizacijos ir nuėjo toliau. Wesley’us Jį pamatė ir iš karto nuėjo paskui Jį. Ir kai tik numire ankstesnė grupė, ją organizavo, pavadino ją Wesley’aus-metodistų, tiksliau, metodistų bažnyčia. Kai ją organizavo, ji iš karto numirė.

Po to Jį pamatė sekmininkai, išėjo, ne išteisinime prie Liuterio ir pašventinimo prie Wesley’aus, bet jie pamatė krikštą Šventąja Dvasia — atgal prie pirminio palaiminimo. Ir jie iš karto nuėjo paskui Jį (o-o, tai bent!), išėjo ir pradėjo kalbėti kalbomis ir per juos veikė Dievo jėga. Bet ką jie padarė? — Organizavo tai, tai iš karto gi numirė. O dabar Ugnies Stulpas tolsta, Jis vėl juda. [7]

Dabar aš meldžiu, Dieve, matant, kaip mūsų laiku denominacijos pritraukia tikinčiuosius, pašalina juos, kalba, kad jų šeimos turi būti pas juos sąrašuose, kitaip jie pražuvę, neturėti nieko bendro su kita grupe — tai tiktai švelni Jehovos ranka, vedanti juos prie Gyvenimo Medžio.

Aš meldžiu, Dieve, kad kiekvienas... Aš žinau, kad jie prieis, nes tai Tavo Žodis, ir Jis negali neišsipildyti. Ir vesk mus prie Gyvenimo Medžio, kad mes galėtume būti amžino Gyvenimo valdytojai, matyti Dievo ranką ir tikėjimo akimis žiūrėti už šitų šėšėlių ribų, kuriuose mes šiandien vaikštome, matyti pažadėtąją Žemę, gulinčia tiesiai prieš mus. [8]

Žiūrėkite, jeigu paimti didelį, gražų sukryžmintą kukurūzo grūdą, paimti šį sukryžmintą grūdą — tai geros išvaizdos grūdas. Bet jeigu jį pasodinti, kas gausis? Išlenda štai taip stiebelis, geltonuoja ir vysta. Tokia gi ir kiekviena denominacija, kai ji sukryžminta: žmogiški žodžiai sumaišyti su Dieviškais Žodžiais. Ji priaugs iki ženklų ir stebuklų, o prie to ką Jėzus pasakė apie tikėjimą Žodžiu, ji geltonuoja ir sako: „Mes negalime šito priimti“, — ir sugrįžta atgal.

Paklausykite, dabar klausykite įdėmiai. Aš noriu, kad jūs būtinai tai įsisavintumėte. Daugiau jokia kita bažnyčia, joks kitas ženklas, jokia kita bendruomenė, joks kitas valdymas, joks kitas liudijimas, joks kitas tikėjimo mokymas, jokia denominacija nepriimama už to ribų. Dievas nepriima nieko kito, išskyrus tai: „Kristus jumyse, Šlovės viltis“ (Kol. 1:27), — vienintelis, ką pripažįsta Dievas. Ne bendruomenė, ne bažnyčia, ne tikėjimo mokymas, ne denominacija, niekas — visa kita mirę. Tas nuolaužas reikia atsijoti, apipjaustyti nuo viso to, tam kad Kristus galėtų gyventi jumyse, turėdamas pirmenybę (Kol.1:18). [9]

Bet kol yra Kristus, ir Šventoji Dvasia laimina visus žmones, mums nesvarbu, kokia odos spalva, tikėjimo mokymas ar kas ten bebūtų — mes visi viename didžiuliame Kraujo baseine, Dievo palaiminimu, tiesiog bendraujame po Jėzaus Kristaus Krauju, ir mes to nepastebime. Bet kada mes pradedam galvoti: „Žinai, mano denominacija geresnė jų, didesnė už jų, pas mus daugiau narių“,— štai kada prasideda nemalonumai.

Taip kad pas juos visa tai prasidėjo, ir atsirado problemų, kai jie pamiršo apie tai, kad Jis buvo ten; kiek kalbėjo apie Jį ir nesuvokė, kad Jis buvo su jais (Luko 24:13-35). Kaip man norėtųsi kokiu nors būdu įkalti šį vinį per pačią galvutę.

Žiūrėkite. Mokiniai kalbėjo apie Jį, bet primiršo, kad Jis guli tame pačiame laive, kuriame jie buvo (Mato 8:23-27). Ir šiandien būtent tai ir įvyko su bažnyčiomis. Mes kalbam apie Jį. Pas mus tiek intelektualaus, vyrai tiek paruošti Rašte, kad gali pasakyti tokį pamokslą, prie kurio visai neprikibsi. Bet kurgi Dievas? Štai tai aš ir noriu žinoti. Kurgi tas pasireiškimas? Matote? Intelektualūs pamokslai. [10]

Mes tiek girdim apie tai, kad ši nauja sistema atneš religinę sistemą, žinote, atneš taiką žemėje, kai susijungs katalikai ir visi protestantai. Vieni tiki į dieviškąjį išgydymą, kiti netiki, o kai kurie tiki į vieną, o kiti tiki į kitą. Ir jums teks atsisakyti savo pamatinių nesutarimų, dėl ko jūs visą laiką ginčijotės, savo evangelinio įsitikinimo, kad įžengtumėte į Pasaulinę Sąjungą. Ir kiekvienai denominacijai teks ten įžengti. Taip kad, jeigu denominacija prakeikta, ir jeigu priklauso jai, kas tuomet vyksta? — Tave iš karto atmeta atgal. Jeigu Roma — tai denominacijos mama (Apr. 17:1-6), ir ji yra žvėris ir žvėries ženklas (Apr. 13:16-18), ir po to padarė jos atvaizdą, sąjungą, bažnyčios visos kartu sudaro žvėries atvaizdą (Apr. 13: 11-15), tai vėlgi viskas susiveda į žvėries ženklą. Šio pasaulio sistema, denominacizmas sudarė sistemas, tam kad įdiegti žvėries ženklą. [11]

Taip kad mes pagal Senojo testamento pirmavaizdžius matom, kur Jis nusprendė patalpinti Savo Vardą, ir... kur dabar. Taigi, aš kalbėjau, kad kaip krentantis ant grindų šėšėlis — tai negatyvas, yra pirmavaizdis, taip ir mes, garbinantieji, taip pat matome, kaip senojo testamento šėšėliai blanksta Naujojo pozityvume (Hebr. 10:1). Taigi, visos šitos šventės, šventimai, visa palapinė, visas medis, viskas palapinė — viskas buvo Kristaus pirmavaizdis. Visi tie aukojimai, visi įstatymai, viskas buvo Kristaus pirmavaizdyje. Mes daug kartų tai praeidinėjom čia, palapinėje.

Ir per tai mes matome, kad visokie tikėjimo mokymai, bažnyčios ir denominacijos pasiliko toli . Jie netgi visai nedalyvauja lenktynėse. Visi tikėjimo mokymai, visos bažnyčios, visos denominacijos visiškai pašalinamos. Dėl jų visai nėra vietos. [12]

Tai va, aš tikiu, kad Jėzus Kristus išpildo kiekvieną Žodį. Visas Raštas Dievo įkvėptas. Aš manau, kad pas mus nėra jokios teisės ir būsim apkaltinti už tai, jei mes pridėsim prie Jo arba atimsim iš Jo vieną Žodį. Taip sakoma Apreiškimo 22:18-19. Aš tikiu, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats.

Aš, žinoma, gerbiu liuteronus už tai, kad jie kovojo savo savo laikais, metodistus — už pašventinimą jų laikais ir sekmininkus už tai, kad jie kovojo savo laiku, bet mes gyvename kitame laike. Mes gyvename, kai jau buvo stiebas, spurgas, luobelė, beveik kaip kvietys, bet kvietys viduje luobelės. Luobelė tik palaikė kvietį, saugojo, kad jo neišdegintų kaitinanti saulė. O dabar denominacija atsisluoksniuoja nuo jos, taip kad ji gali gulėti Saulės Buvime, tam kad subręstų. Organizacijos daugiau neatsiras, jos jau pasibaigė. Pas mus visada praeidavo trys metai, kai prasidėdavo kokia nors žinia, ir ją organizuodavo.

O štai šitai tęsiasi beveik dvidešimt metų, ir organizacijos nėra, ir negali būti. Mes gyvenam kviečio laike, pjūties laike. Man girdisi, kaip eina didelis kombainas. Vienąkart mes pareisime Namo. Tikrai. „Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats“ (Hebr. 13:8). [13]

Matote dabar, kas yra šio šiuolaikiško, religingo, klastingo laiko vedlys? Tai velnias ima tą gėrio ir blogio medį ir stato jį ten (Pr. 3:1-7, 2:15-17), veda savo gražią bažnytinę nuotaką į ekumeninę sąjungą vestuvėms, savo gražią išsimokslinusią nuotaką su visais įmanomais laipsniais, filosofijos daktarais iš Kristaus bažnyčios, filosofijos daktarais iš baptistų, presbiterionus, sekmininkus ir visus likusius. Veda juos visus į jų puošniai apstatytas ir dideles bažnyčias, visus į ekumeninę sąjungą: „Mes — viena“. Tai jiems niekada nebus atleista. Neša denominacijos vardą — tai žvėries ženklas. Mes jau praeidinėjom tai čia, kai apžiūrėjome tai. Bėkite nuo to, vaikai, bėkite nuo to. Suprantate? Didinga, graži bažnyčia ekumeninėms vestuvėms, nešioja jo ženklą, šortai (žinoma!), pasaulietišką aprangą, seksualią, dažus, tikri velnio mokiniai dėl Dievo sūnų gaudymo — tuokia gerą pilnavertį vaikiną su tokia va pasileidėle. Tai tikrai. [14]

Visuomet dvyniai. Ir dėl tos priežasties (nepamiršk to, maža kaimenėle!) paskutinėmis bažnyčios dienomis bus dvyniai— tiek arti, kad apgautų išrinktuosius — Mato 24:24. Suprantate? Tai sekmininkų judėjimas. Jis toks panašus į tikrąjį, kad apgautų pačius išrinktuosius, jei būtų įmanoma. Truputi vėliau, jei bus galimybė, aš noriu paaiškinti, kad... kaip vyksta tas išrinkimas. Suprantate? Tai apgaus juos, todėl kad tai beveik viena ir tas pats (suprantate?) — tik du tėvai, ir viskas. Ta pati motina, ta pati bažnyčia, tas pats judėjimas, tas pats, viena ir ta pati dirva, kur krenta Žodis. Bet viena iš jų, kaip čia, iškreipta. Jūs suprantate? Matote, vieni iš jų — iškreipimas, nes ne tas tėvas. Ir vienąkart, jei Dievas man leis, aš įrodysiu, kad denominacija — tai žvėries ženklas. Suprantate? Tai ne tas tėvas. Jis judina žmonės į organizaciją, o ne į Žodį. Tai ne tas tėvas. Tai Kaino judėjimas.

Kai aš šįkart važiuosiu namo, aš pamokslausiu tema „Gyvatės pėdsakas“ — žvėris pradžioje ir žvėris pabaigoje — ištyrinėsime jį visos Biblijos eigoje ir parodysime, kuo jis baigs. Suprantate? Ir štai, tik pažiūrėkite, koks šis tipas gudrus, kaip jis... Jie tikrai kaip Judas ir Jėzus. Abu jie — broliai savo kolene, tiksliai kaip Izaokas ir Jokūbas, ir kaip varna ir balandis sėdi ant tos pačios laktos . Ir šiame didžiame kare, kuriame mes dalyvaujam, viskas dvyniuose. [15]

Palaukite, kada išgirsite „Gyvatės pėdsakas“. Gerai. Oh. Tai va, įsivaizduokite, kad jų denominacija — vienintelė, kurią pripažįsta Dievas: „Dievas neišgirs tavęs, jei tu ne metodistas ar baptistas, ar trejybininkas, ar vienybininkas“, — ar kas nors tokio. Tai netiesa!

Bet prisiminkite, prie viso to, jeigu vyro ar moters širdyje yra kai kas, kuo jie tiki esant teisingu, tuomet kažkur tai turi būti tai teisinga. Kaip aš dažnai sakiau: „Kai bedugnė šaukiasi bedugnės, turi būti bedugnė,kad atsakytų į tą kvietimą“ (Ps. 41:8).

Dievas nėra denominacijos kūrėjas, nes denominacija — tai Babilonas, o Jis nėra sumaišties kūrėjas. Netgi nereikia būti protingam, kad pamatytum tai. Tai Babilonas! [16]

Jėzus pasakė, kad, kada Jis išeis, Jis pasiųs Jo Dvasią (Jn.14:15-18), Kurios šitas pasaulis negalės priimti. Tai tiesa. Šitas pasaulis, arba pasaulinės sistemos, negalėjo priimti Jo. Štai kas yra organizacija – tai pasaulinė sistema. Parodykite man pasaulinės sistemos bažnyčią, kuri būtų pripildyta Šventąja Dvasia. Aš noriu pažvelgti į ją. Jeigu jūs galite parodyti tokią bažnyčią, jūs tuo randate klaidą Žodyje. Ne, draugai. Nė vienas iš šitų pasiuntinių nebuvo organizuotas. Arba juos išvarydavo, arba jie išeidavo, nes jie įsitikindavo organizacijos nuodėmingumu. Kaip tai įmanoma, kad Šventoji Dvasia būtų organizacijoje, kada būtent organizacija užima Šventosios Dvasios vietą, o religiniai mokymai užima Žodžio vietą? Įsiminkite, „organizacija“ – tai „mirtis“. Tiesiog kitaip ir negali būti. Jeigu pasaulis imasi darbo, Dvasia palieka. [17]

Tai va, negalima sukryžminti denominacinio tikėjimo mokymo ir Žodžio, nes jie pernelyg prieštarauja vienas kitam. Būtent tai ir bandė Ievai padaryti šetonas su savo intelektualiu supratimu. Jis pripažino, kad Dievas taip pasakė, bet jis pasakė: „Tikrai jūs nemirsite“ (Pr. 3:1-7). Matote, ir jie patikėjo šiuo, ir štai kas šiandien padarė tikėjimo mokymą. Denominacija atskyrė žmones nuo Dievo Žodžio. Negi Jėzus, kai atėjo, nepasakė: „Jūs savo tradicijomis Dievo įsakymus padarėte neveiksnius žmonėms“? (Mork. 7:6-9) Ir per savo tikėjimo mokymus mes atsitraukėme nuo Šventosios Dvasios bandravimo, patepančio Dievo Žodžio, numatyto šiai kartai. Mes denominacijoje išskyrstėme žmones tiek, kad jie neturi galimybės to pamatyti. [18]

Prisimenate, Izraelis dieną ir naktį vaikščiojo su Ugnies Stulpu. Kai judėjo tas Ugnies Stulpas, jie judėjo kartu su juo. Ir prisimenate, naktį Jis buvo ugniniu, o dieną — debesiu. Taigi Jis gali ateiti dieną ir naktį, bet kuriuo metu. Bet kada tai bebūtų, pasireikšdavo malonė, kad jie būtinai išvystų Jį. Naktį tai buvo Šviesa, o dieną — Debesis, Ir jie ėjo paskui Jį. Taip tikrai! (Iš. 13:21-22, 14:24)

Tas pats. Martinas Liuteris matė Jį. Ką jis padarė? Jis išėjo iš katalicizmo, bet ką jie padarė? Jie aptvėrė tai tvora, pasakė: „Mes liuteronai. Ant šito taškas“.

Po to Wesley‘us pamatė, kad Jis išeina iš ten. Jis nuėjo. Ką gi jie padarė? Aptvėrė tai tvora, pasakė: „ Ant šito taškas“. Ką padarė Šviesa? Vėl judėjo toliau.
Sekmininkai pamatė Jį. Ką jie padarė? Išėjo iš metodistų ir nazariečių, ir kitų. Ką gi jie padarė? Jie aptvėrė tai tvora, pasavadino: „Mes vienybininkai, — ir, — mes trejybininkai, — ir, — mes suvienyti!“ — ir panašiai. O ką Jis padarė? Dievas išėjo iš to ir nuėjo toliau.

Matote, taip negalima daryti. Mes turime sekti kiekvieną dieną, kiekvieną dienos valandą, kiekviename kelio žingsnyje. Mus turi vesti Viešpats Jėzus Kristus. Jei tai nėra taip, tuomet mes priimame organizacijos gyvenimą. O gyvenimas, kuris kas dieną neseka paskui Kristumi, yra nevertas. [19]

Tu, kuris pasivadinai angelų vardu (Los Andželas)

( http://en.believethesign.com/index.php?title=Florida_under_water )

  

     O, varge! Kaip tik prisiminiau savo paskutinįjį pamokslą Kalifornijoje, į kur, maniau, niekuomet nebegrįšiu, kai išpranašavau, jog Los Angeles nugrims į vandenyną. Ir TAIP SAKO VIEŠPATS, tai įvyks! Su juo viskas baigta; jis nuplautas, jam galas. Kada? Nežinau, bet ji nuskęs. Iškart po to pradės kratyti ir mėtyti žemės drebėjimai.

    Daugelis čia esančiųjų pamenate tą uolą, kai ten nusileido Angelas, tą Šviesą ir Ugnį, kritusią iš Dangaus aplink uolą, mums ten bestovint, nuo kalno skilo uolų nuolaužos ir krito tenai. Pasigirdo trys stiprūs sprogimai; aš pasakiau: „Nuosprendis palies Vakarinę Pakrantę“. Po dviejų dienų vos nenugrimzdo Aliaska.

    Atminkite, kad tas pats tai pasakęs Dievas, pasakė, jog Los Angeles pasmerktas. Su juo baigta. Nežinau kada; negaliu jums pasakyti.

    Aš nesupratau, tai sakydamas. Bet štai šis brolis, manau, tai buvo... Ne, vienas iš Moselysų, ko gero, sustabdė mane gatvėje. Nesupratau, kas tai, pakol nepasižiūrėjau. Pasižiūrėjau į Raštą, Jėzus pasakęs: „ Kafarnaume, Kafarnaume, kaip dažn... Tu, išsiaukštinęs (jau greičiau) iki Dangaus, nugarmėsi iki pragaro, nes jei Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos “. Ir maždaug po šimto penkiasdešimties metų—Sodoma jau buvo po žemėmis—šiandien ir Kafarnaumas po vandeniu.

    Ir ta pati Dievo Dvasia, kuri pasakė visa tai ir padarė visa tai, Ji pasakė: „O, mieste Kafarnaumai, kuris pasivadinai angelų vardu — Los Angeles. Kaip tu išsiaukštinai iki Dangaus. (Tikra šėtono šaknis ir buveinė. Matote?) Tu išsiaukštinai save“.

    O pamokslininkai, tai kapinės jiems. Geri žmonės važiuoja ten ir miršta kaip žiurkės. Koks sunaikinimas.

    „Tu kuris vadini save angelų vardu, jei Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. Bet tavo valanda išmušė“. Budėkite ir žiūrėkite. Jei taip nėra, tuomet aš netikras pranašas. Suprantate? Štai jis, jis tenai.

Ištrauka iš V.M.Branhamo  pamokslo  „Paėmimas“ („The Rapture“) 1965m.

Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) ir Oksfordo universiteto (D.Britanija) mokslininkai ištyrė JAV vakarų pakrantės geofizinę būklę ir priėjo išvados, kad pasaulinė kino kalvė Los Andželas netrukus gali išnykti nuo žemės paviršiaus. San Andreas tektoninio lūžio vietoje esantys įtempimai per visą stebėjimų istoriją pasiekė maksimumą, o tektoninių plokščių spaudimas netrukus gali pasireikšti kaip neįtikėtinos galios žemės drebėjimas, rašo rbcdaily.ru. ( http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14228250 )

Over 50 years later, National Geographic agreed, publishing an article revealing that global warming could sink the Sunshine State. "A 1-meter (3-foot) rise would swamp cities all along the U.S. eastern seaboard. A 6-meter (20-foot) sea level rise would submerge a large part of Florida."

( http://news.nationalgeographic.com/news/2004/04/0420_040420_earthday.html )

 ( http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/meksika-sukrete-stiprus-zemes-drebejimas-57-91827 )

Serija: Liudijimai

  Mūsų šeimos gydytojo teigimu, man gyventi tebuvo likę kelios valandos. Aš jau 3 metus sirgau vėžiu.
  Vyras, vardu Wiseheart papasakojo man apie Br. Billą. Jie važiavo 35 mylias per sniegą ir ledą, kad pasiektų mane. Tuo laiku, kol jie važiavo iki manęs, mano draugai ir giminės susirinko pasimatyti su manimi paskutinį kartą. Mano dukterys nupirko šarvojimo drabužius, kad aprengtų mane. Aš buvau beveik be sąmonės, kai Br. Billas atvyko. Jis paprašė visų netikinčiųjų išeiti iš kambario. Tada jis atsiklaupė ir meldėsi už mane. Kai jis uždėjo savo ranką ant manosios, pajaučiau ant savęs Dievo jėgą, ir tuojau pat pajutau, kad mano kūne vėžio nebeliko.
  Aš pakilau ant kojų, šlovindama Dievą dėl jo galios. Tai atsitiko prieš 4 metus ir nuo to laiko aš nebesergu vėžiu.
  Garbė Dievui dėl Jo Gerumo.
                                                  Mrs.Sarah Hoyse, Middletown, Ind.

Serija: Liudijimai

  Aš noriu pridurti savo liudijimą Dievo šlovei dėl Dieviško išgijimo. Maždaug tris metus man kėlė skausmą egzema, kuri plito ir darėsi vis blogiau, kol viršutinė rankų pusė ir padai tapo vientisu šašu. Tos vietos buvo smarkiai ištinę ir labai skausmingos. 1945 metų balandžio 11 dieną Br. Branhamas patepė mane ir maldoje uždėjo rankas, tačiau vietoj to, kad man pagerėtų, man vis blogėjo, ir aš toliau vartojau tepalą rankoms ir kojoms, ir galvojau, kad galbūt buvo priežastis, dėl kurios aš nebuvau išgydyta. Todėl nutariau nebenaudoti jokių vaistų ir pilnai palikti savo ligą Viešpačiui. Birželio 10-ta Br. Branhamas su Br. Sewardu vėl meldėsi už mane ir Viešpats išgydė mane, Pagarbintas Jo šventas vardas! Kažkada anksčiau Br. Branhamas patepė mane dėl silpnos kelties. Man kojas skaudėjo taip, kad vaikščioti buvo kančia. Bet nuo tada, kai buvau patepta, mano kojos sustiprėjo ir šiandien kojos mažiau pavargsta, einant ilgus atstumus, negu prieš patepimą žengiant vos žingsnelį. Ir aš norėčiau pridurti, kad tai nėra pirmas mano pergyvento Dieviško išgydymo atvejis. Prieš dvidešimt vienerius metus aš apsilankiau susirinkime, kurį vedė Gerb. C.H. Ericksonas iš Columbus, Indianos. Kiti buvo išgyditi nuo daugelio negalavimu, o kadangi aš ilgą laiką kentėjau nuo aštrios formos kataro, o ant dešinės akies buvo auglys, kuris iš dalies dengė mano regėjimo lauką ( laikui bėgant aš bučiau apakusi), aš taip pat paprašiau Viešpatį padaryti mane sveika ir Jis tai padarė. Aš niekada daugiau nesijaudinau dėl jokių negalavimų. Aš gavau šį palaiminimą sedėdama savo vietoje, nors neprašiau Gerb. Ericksono maldos. Aš buvau išgijimų liudininkė, girdėjau ir skaičiau kitų liudijimus. Beveik prieš dvejus metus aš ėjau pro namą netoli nuo Prospecto, Kentuckyje. Mažas, liguistas vaikas gulėjo ant gulto kieme, o mam pasakojo man, kad praėjo keturi mėnesiai, o jis visą savo trumpą gyvenimą buvo nesveikas. Jis buvo labai liesas ir negalėjo maitintis, neklykdamas iš skausmo. Sekantį sekmadienį aš papasakojau Br. Branhamui apie vaiką. Jis su tikinčiaisiais  susirinkime meldėsi už kūdikį, o po keleto savaičių aš vėl ėjau pro tą namą ir klausinėjau apie vaiką. Jis taisėsi ir jo svoris augo. Aš užėjau jo aplankyti, jis maitinosi ir aš iš tiesų gėrėjausi juo. Yra parašyta, kad mūsų dangiškasis Tėvas davė Savo sūnui Jėzui Kristui visą galią danguje ir žemėje ir davė Jam vardą, aukščiau, bet kokio vardo, ir Petras sakė, kad tai buvo Jo vardu, dėl tikėjimo Jo vardu, kaip luošys buvo išgydytas prie Šventyklos Vartų. Šiandien daromi šie nuostabūs dalykai tuo pačiu šlovingu vardu. Ir kai mes išgydomi tikėjimo malda, tai nėra vienintelis palaiminimas, kurį mes gauname, bet su tuo ateina ir nuodėmių atleidimo užtikrinimas. Jok. 5:15.
  Dėkoju Dievui, kad šiandien šiame neramiame pasaulyje turime tokius žmones kaip Br. Branhamas, Ericksonas, Johnas Sproulas ir kitus, kuriems Dvasia suteikė Dieviško gydymo dovaną. Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Ir Jis yra kaip tik Tas, kuris gali ir yra pasiruošęs išgydyti mus, taip kaip Jis skelbė Karalystės Gerąją Naujieną ir gydė žmones prieš devyniolika šimtmečių. Aš mačiau rugpjūčio 26 Joaną Gray, mažąjį kūdikį, kuris sirgo. Dabar ji jau 27 mėnesių ir yra visiškai sveika.
  Jėzuje Kristuje Jūsų,
                                       G.W. Jones, 705 E.Maple St., Jeffersonville, Ind.

Penktas Antspaudas

Penktas Antspaudas


1963 metai kovo 22, penktadienis, vakaras

Pamokslo trukmė 2 valandos ir 42 minutės


PENKTAS ANTSPAUDAS




1 Nulenkime dabar galvas maldai.



2 Gailestingasis Dangiškas Tėve, Visagalis Dieve, Kuris prikėlei iš mirusiųjų Jėzų Kristų ir pristatei Jį mums šitomis paskutinėmis dienomis Šventosios Dvasios jėgoje, mes dėkingi už šiuos didingus nemirtingojo Dievo apsilankymus. Ir dabar, Tėve, mūsų dar laukia viena valanda, valanda, kuri gali daugeliui žmonių pakeisti amžiną vietos paskirtį.



3 Ir prisiartinti prie šito, Viešpatie, mes neverti, nes Raštuose pasakyta, kad būtent Avinėlis paėmė Knygą ir atidengė Antspaudus.



4 O Dievo Avinėli, išeik į prieki, mes meldžiame. Mes šaukiamės Tavęs, Viešpatie, didis Atpirkėjau. Išeik ir parodyk mums Savo išpirkimo planą, kuris buvo paslėptas per visus amžius, nuimdamas šiandien mums šį Penktą Antspaudą, Tėve, ir apreikšdamas, kas įdėta dėl mūsų po šituo Antspaudu, kad mes išeitume iš čia geresniais krikščionimis, būtume žymiai tinkamesniais dėl stovinčios prieš mus užduoties. Mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.



Prašom sėstis.



5 Labas vakaras, draugai. Būti šiandien čia dėl šito reikšmingo įvykio – man didžiulė garbė. Aš nežinau, kur dar man būtų geriau, kaip darbe pas Patį Karalių. Štai, ir ypatingai, kada ateiname į šias pamokas, kur mes tiesiog laukiame: jeigu Jis man neapreikštų, tai aš negalėčiau jums nieko perduoti. Aš nesistengiu naudoti kokias nors savo mintis arba dar kažką – ką Jis duos, tas ir bus. Taip ir yra. Ir aš…aš tikras, jeigu aš nesivadovauju savo asmeninėmis mintimis, ir tai ateina štai tokiu būdu (o per visą gyvenimą tame niekada nebuvo klaidingai), tai ir šį kart klaidos irgi nebus.



6 Taigi, mes tiesiog puikiai…ir labai-labai dėkingi už tai, ką Jis padarė dėl mūsų – už galingą, paslaptingą gyvojo Dievo ranka Kas gali būti geriau? Argi mes galime turėti didesnę privilegiją, negu tai, kad su mumis yra karalių

Karalius ir viešpataujančiųjų Viešpats?

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 315



7 Mes, tikriausiai švilptume ir…ir mojuotume vėliavėlėmis, ir klotume kiliminius takelius, ir panašiai, jeigu į miestą atvyktų šalies prezidentas. Bet tiktai pagalvokite… Tai būtų visai normalu, ir tai būtų garbė šitam miestui.



8 Bet susimąstykite: į mūsų kuklią šventyklą šiandien mes kviečiame karalių Karalių, Dievą. Ir mes ne… Jam nereikia, kad klotų kilimus ir taip toliau. Jis nori, kad būtų nulenktos nuolankios širdys, kad Jis galėtų paimti ir apreikšti šioms nuolankioms širdims tuos turtus, kuriuos Jis paruošė visiems mylintiems Jį.



9 Taigi, mes paprašėme… Ir aš norėčiau pasidalinti vienu liudijimu. Jeigu aš neklystu… Aš ką tik jį išgirdau, ir aš galiu suklysti. Bet aš galvoju, kad čia yra tie žmonės ir…kuriems skirtas šis liudijimas.



10 Ir štai kelėta dienų atgal, kada aš buvau namuose, dabar tai… Arizonoje, mums paskambino ir pasakė, kad vienam berniukui sąnarių reumatizmas, o tai atsiliepia širdžiai. Ir jis toks… Jo mama ir tėtis – tokie artimi, brangūs man žmonės. Tai vienas iš mūsų bažnyčios diakonų – Brolis Kollinzas. Jo sūnelis, mažasis Maikas, Juozapo vaikystės draugas, sirgo nuo širdies reumatizmo. Ir daktarai išsiuntė jį namo, paguldė į lovą ir pasakė tėvams, kad neleistų jam keltis ir netgi nekeltų galvos, kad atsigertų vandens, duotų gerti per šiaudelį – jis buvo toks silpnas. O tėvai ištikimai vaikšto į šitą bažnyčią ir tiki.



11 Ir kelėta dienų atgal, netgi nebelaukdami, mes paskelbėme sekmadieni išgydimo tarnavimą, bet kadangi mes turėsime atsakinėti į klausimus, tai mums teko atšaukti išgydimo tarnavimą.



12 Ir be to kai ko aš nepasakojau, kas buvo giliai mano širdyje.



13 Ir tėvas su mama norėjo sužinoti, ar galima jiems atnešti vaikutį į kambarį. Ir jie atnešė ten vaikutį, ir Šventoji Dvasia paskelbė jį išgydytu.



14 Taigi, tėvai, atsižvelgdami tai, pasiėmė mažylį namo ir išleidi jį į mokyklą, tiesiog paėmė ir išleido jį į mokyklą.



15 Kai sužinojo apie tai daktaras! Ir daktaras buvo nelabai tuo patenkintas. Tad jis, žinoma pasakė motinai, kad vaikutis turi gulėti lovoje. Ir ji viską jam papasakojo. Ir aš galvoju, šitas žmogus (kaip aš supratau) tikintis krikščionis, pagal denominaciją – (šitas daktaras) septintos dienos adventistas. Taigi, jis pasakė: “Na, jūs nors… Man reikia apžiūrėti vaikutį”. Pridūrė: “Bent, jūs turite jį atiduoti patikrinti”.



Ji atsakė: “Gerai”, – nuvežė mažylį, ir daktaras patikrino kraują,

316 PENKTAS ANTSPAUDAS



kur yra reumatizmas. Ir štai, kaip aš supratau, daktaras buvo tiek nustebęs, kad netgi nežinojo ką daryti. Berniukas visiškai normalus, sveikas ir stiprus, netgi ir žymės nerado. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.]



17 O Kollinzai čia? [Brolis Nevillas sako: “Taip, jie taip ir papasakojo”.–Red.] Gal aš neteisingai papasakojau. Aš noriu… Tai tiesa, sese Kollinz? [“Ji pakėlė ranką”.] Taip. Gerai. Taip. Tai atsitiko su mažuoju Maiku Kollinzu, jam viso šeši-septyni metai.



18 Ir tai įvyko tiesiog tame kambaryje vakare, tris dienas atgal. O-o, išskyrus paprastą žmogų tame kambaryje būtinai buvo dar Kažkas [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Tai buvo didis ir galingas Jehova (teisingai), Kuris ateina įvykdyti Savo Žodį. Ir aš…aš taip džiaugiuosi girdėdamas tai. Suprantate? Ir aš žinau, kad mes visi džiaugiamės. Ne tiktai aš, bet visi, juk kas, jeigu tai būtų jūsų sūnelis arba mano sūnelis?



19 Ir atsiminkite, aš pasakoju liudijimą tik kaip… (tai tik vienas, ir išrenku po vieną tai iš ten, tai iš čia, tai vyksta visur) …tiesiog, kad jūs žinotumėte, kad…kad mano tikroji tarnystė – tai dieviškasis išgydimas. Bet jūs…aš čia dėl šitų Antspaudų, nes kiek vėliau jūs suprasite, kodėl aš turėjau tai padaryti. Štai, ir aš ne mokytojas, aš ne teologas, aš…aš tiesiog meldžiuosi už ligonius, ir aš myliu Viešpatį. O dabar… Taigi, bet vis dėlto…



20 Vakar vakare mes papasakojome liudijimą apie vieną mergaitę. Pas mane užrašyta, koks jos vardas, ir dabar kažkur čia užrašyta, tėvų vardai, ir kas jie. Ši mergaitė buvo paskutinėje leukemijos stadijoje, beveik…tokioje blogoje būklėje, kad jos jau nebegalėjo normaliai maitinti, jei tekdavo…jai darė kraujo perpylimą per venas. Tokia gerutė mergaitė. Savo ūgiu ji buvo mažutė, galvoju, maždaug kaip štai ši mergaitė. Apskritai ji buvo maždaug tokio ūgio, labai… Jie buvo kaip daugelis iš mūsų. Galima buvo iš karto nustatyti iš vaiko drabužių, kad…ir iš tėvų, kad jie labai vargingi, tiesiog labai vargingi. Tad… Bet labai pagarbūs. Ir Šventoji Dvasia paskelbė, kad šitas vaikutis išgydytas.



21 Tik įsivaizduokite: leukemija tokioje mažylėje. Ir kraujas buvo toks blogas, kad jie jau netgi negalėjo normaliai jos maitinti. Jei reikėjo leisti…vykti į ligoninę ir leisti kraują, tiksliau, leisti į venas (ją maitinti), tikriausiai, gliukozę arba kaip ten jį. Aš nežinau, kaip medicinoje vadinasi ši liga, bet, apskritai, ją teko maitinti štai tokiu būdu. Ir vaikutis tiesiog tame kambaryje akimirksniu paprašė buterbrodo!



22 Ir tėveliai, išgirdę iš Šventosios Dvasios TAIP SAKO VIEŠPATS (suprantate?), jie… O tai nepažystami žmonės, niekada ankščiau čia nebuvo. Bet jie… Viena nuostabi pagyvenusi pora (kuri tiesiog kelėta minučių atgal

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 317



rado sau vietos atsisėsti), brolis ir sesuo Kid, pamokė juos, ką reikia daryti ir ką reikia klausyti.



23 Ir kelyje į namus vaikutis jau valgė, po dviejų ar trijų dienų po šito nuėjo į mokyklą. Nuvyko pas daktarą, ir daktaras taip nustebo Jis pasakė: “Pas šitą vaikutį iš leukemijos neliko jokios žymės”. Matote? Matote? Tai akimirksniu įvyko, ne kas kita, kaip Visagalio Dievo jėga, juk Jis paėmė ir štai taip iškart išvalė kraujo srovę, ir sugražino į ją naujo gyvenimo pulsą (nes jūsų…jūsų kraujo srovė – tai jūsų gyvybė, mirtinga), ir sukūrė naujas ląsteles, ir išvalė senas O…o kas tai? Tai absoliučiai… Aš pasakyčiau taip: tai sukūrimas, atliktas Visagalio Dievo, juk Jis paėmė kraujo srovę, sugadintą vėžio tiek, kad mažylė pagelto ir ištino, ir per kelias akimirkas visai nauja kraujo srovė



24 Aš tikiu… Aš nekalbėsiu šito Jo Vardu, aš pasakysiu tai savaip…apie mano apreiškimo tikėjimą tuo, kas įvyko neseniai Sabino kanjone. Aš tikiu, kad artinasi ta valanda, kada išaugs trūkstančios kūno dalys, ir šlovinga Kūrėjo jėga… [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Aš…aš manau, kad jeigu Jis gali padaryti taip, kad atsirastų voveraitė, kuri neturi… Štai vyras arba moteris, pas kuriuos trūksta tik kažkokios kūno dalies. O čia buvo apskritai visas gyvūnas. Jis – Dievas. Aš…aš myliu Jį.



25 Na štai, aš pradedu kalbėti tokias temas, ir mes toliau kalbame, o žmonės prie sienų, ir stovi vestibiulyje ir kambariuose, ir visur. Todėl aš iš karto pereinu prie pamokslo.



26 Ir aš noriu pasakyti štai ką: aš noriu padėkoti Tam, Kuris visur esantis, už tai, kad šiandien (išvis nieko nežinojau apie šitą Penktą Antspaudą) jis apreikštas, kaip visada, paslaptingu būdu šiandien ryte, maždaug prieš valandą iki saulėtekio, kada aš meldžiausi. Ir šiandien…



27 Šitas paskutines penkias, šešias dienas aš praleidau mažame kambarėlyje, nieko nemačiau. Tik išeinu, kad pavalgyčiau su…su draugu, su kai kuriais čia mano draugais. Ir… Žinoma, jūs žinote, kas šitas draugas – tai brolis ir sesuo Vudai. Taip. Ir…ir jūs žinote, ir aš nuvykau ten, ir…ir gyvenu pas juos. Ir visi buvo labai geri, ir nieko nebuvo tokio, tiesiog…



28 Aš stengiuosi nenukrypti nuo šitų Antspaudų žinios. Jie svarbūs. Aš manau, kad atėjo laikas, kada jie turi būti apreikšti, laikas būti apreikštais.



29 Ir dar aš noriu, kad jūs būtinai ankščiau, iš anksto, kada galėsite, parašytumėte, kas jums neaišku arba nesuprantate šituose Septiniuose Antspauduose, jeigu yra tai, ir padėtumėte ant stalo. Ir, galbūt, brolis Nevillas arba kas nors pastatys čia dėžutę. [Kažkas sako: “Štai dėžutė”.–Red.]

318 PENKTAS ANTSPAUDAS



A–a, štai ji, dabar matau juos. Puiku. Norėtųsi turėti juos šiandien vakare, kad aš kiek galėdamas truputi pasiruoščiau sekmadienio rytui. Taigi, ne… Šį kart, būtent šitą kartą neuždavinėkite tokių klausimų, kaip, sakysim: “Ar štai tai yra įrodymas Šventosios Dvasios?” Suprantate? Aš norėčiau sužinoti ką nors apie tai, apie ką aš mokiau (suprantate?), kad mes turėtume tik vieną temą, kaip, pavyzdžiui, bažnyčios periodai, konkrečiai (suprantate?), nes būtent tai mes nagrinėjame dabar.



30 Štai, pavyzdžiui, mes ketinome melstis už ligonius; juk tada, galbūt, reikalinga visai kita malda, ir tu pateptas, ateini dėl visai kito darbo, jūs žinote, ir ieškai Dievo, kad sužinoti:



– Viešpatie, ar bus ten šiandien kas nors?



– Taip, ten bus viena geltona suknele, sėdės dešiniame kampe. Ir kada pašauksi tu ją, pašauk ją vardu taip ir pasakyk, kad ji padarė tą ir tą, ir pas ją tas ir tas.



31 Tada ateini ir stebi, ir tiksliai – štai ji. Suprantate? Štai taip. Matote? Tai visai kitaip. Suprantate?



32 O čia aš meldžiuosi: “Viešpatie Jėzau, kaip tai išaiškinti? Apreikšk tai man”. Amen.



33 Dabar vėl ištraukime mūsų Kalavijus ir…Žodį.



34 Ir aš labai dėkingas už dvasinį brolio Nevillo palaikymą, o taip pat ir už brolišką meilę – sėdi čia už manęs, meldžiasi už mane. Ir jūsų taip pat salėje. Taigi, kadangi šiandien – penktadienis, mes pasistengsime tiesiog padaryti tai kaip… Mes…



35 Tiesiog neįmanoma paliesti visko. Jūs… Juk galėtume paimti šį…tik vieną iš šitų Antspaudų, ir pasilikti…tiesiog…tiesiog rodyti be galo iš Rašto. Suprantate? Tam prireiktų daug, daug, daug mėnesių, ir vis tiek jo neužbaigtume, nes pats Antspaudas suriša visą Raštą nuo Pradžios iki Apreiškimo – tik vienas Antspaudas.



36 Todėl aš stengiuosi daryti taip: kad toli nenutolčiau nuo jo, aš užsirašau Rašto vietas arba…pasižymiu čia kur nors, ir tada ne…tiesiog sutelkiu dėmesį tik į vieną. Man tenka sekti tai, nes aš tiktai… Kada kalbu, aš kalbu iš…iš…tikiuosi, iš teisingo įkvėpimo. O paskui, kada aš…kada aš žiūriu ir matau… Ir kada aš…aš pradedu kalbėti ir jaučiu, kad krypstu nuo temos, aš palieku tai ir imuosi kažko kito, stengiuosi surasti kitą Rašto vietą ir apie ją pakalbėti (suprantate?),

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 319



kad kaip nors apšviesti truputi temą iš šitos pusės, vietoj to kad tęsčiau tą mintį.



37 Taigi, šiandien vakare su Dievo malone, su Jo pagalba, mes nagrinėsime Penktą Antspaudą. O jis trumpas. Jis truputi ilgesnis, negu kiti. Apie keturis raitelius duota po dvi eilutes kiekvienam, o apie šitą tris eilutės. Tai štai, Penktas Antspaudas prasideda Apreiškimo Knygoje 6 skyriuje, 9 eilutėje.



38 Štai, ir jeigu jūs nesusipažinę, ir jūs negirdėjote apie šituos keturis raitelius, kagi, jūs… Suprantate, kartais tiesiog grįžtu atgal ir…ir ką nors užtvirtinu, ir be to tikiuosi, kad žmonės supras tai. Tad, jeigu jūs ko nors nesuprantate, kagi, tiesiog truputi pakentėkite arba paimkite juostą ir paklausykite ją, ir…ir aš tikras, kad jūs…jūs gausite nuo šito palaiminimą. Kaip ir aš. Aš tikiuosi, kad ir jūs…ir jūs gausite.



39 Dabar, visi pasiruošę? Taigi, nuo 9 eilutės iki 11, arba 11 imtinai.



Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas

nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.



Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: “Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis

Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!”



Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo

pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir

broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie.



40 Taigi, tai gana paslaptinga. Ir dabar dėl juostų ir dvasininkijos, ir mokytojų, sėdinčių čia: jeigu jūs žiūrite į tai kitaip, aš irgi žiūrėjau kitaip. Bet aš semiu tai iš apreiškimo, kuris visiškai pakeitė mano požiūrį į tai. Suprantate?



41 Ir paskui aš randu (kaip jau matome apreikštu), kad tai tiksliai susiduria ir sujungia kartu šiuos bažnyčios periodus ir Raštą, ir parodo jų ryšį. Suprantate? Ir todėl aš skaitau, kad tai ateina nuo Dievo.



42 Taigi, mes suprantame, kad… Ir aš galvoju, kad kartais mes pasitikime tuo, ką pasakė apie tai, tikriausiai, koks nors įžymus mokytojas. Suprantate? Ir tame…tame nieko blogo. Aš nesmerkiu mokytojo, jokiu būdu. Aš iš viso nieko nesmerkiu. Aš smerkiu tik nuodėmę, netikėjimą, bet ne žmones.



43 Ir kai kurie žmonės sako: “Tu smerki organizaciją”. Ne, tai ne taip. Aš smerkiu organizacijos sistemą. Ne žmones, kurie joje (tą grupę žmonių, kurie sukuria organizacija, žinote), bet sistemą,

320 PENKTAS ANTSPAUDAS



kuri juos valdo – būtent tai aš smerkiu, pas katalikus arba protestantus – vienodai.



44 O kaipgi! Aš… Vieni iš geriausių draugų, kuriuos…kuriuos aš žinau – tai katalikai. Ir taip pasaulyje… Jūs suprantate… Ir šitas žmogus, galbūt, sėdi šiandien čia; tikriausiai, taip. Mums pavyko pastatyti šį pastatą tik todėl, kad romos katalikas atsistojo ginti ten teisme ir stovėjo mūru už mane, ir…o kaipgi, kaip niekas kitas. Tai tiesa. Ir jie negalėjo atsakyti. Teisingai.



Pasakė, kad pagal jų apskaičiavimus labai daug žmonių.



45 Jis pasakė: “Oi, juk tokioje bažnyčioje daugiau aštuoniasdešimties tikrai netilps”, – tokioje dvasioje. Pasakė: “Bažnyčia jau stovi ten…”. Pasakė: “Aš…aš žinau pastorių, – ir panašiai, ir pasakė, – ši bažnyčia ten jau seniai”. Pasakė: “Jeigu visiems kitiems galima plėstis, tada kodėl jiems negalima?” Romos katalikas, mano geras draugas. Suprantate? Taip.



46 Vienas vaikinas, katalikas, labai artimas mano draugas, kalbėjosi su manimi. Prieš man išvykstant, jis turi geležies parduotuvę. Jis pasakė: “Billai, aš žinau, kad tu netiki į mūsų religijos sistemą”. Jis pasakė: “Bet dabar štai ką aš tau pasakysiu, – sako, – Dievas tiek pagerbė tavo maldas už mus, aš manau, kad jeigu tu pakliūsi į bėdą bet kurioje šalies vietoje, – sako, – visi šalies katalikai ateis tau į pagalbą”. Šitaip! [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tad, jūs matote, tai…



47 Jis pasakė: “Kiekvienas su kryžiumi”. [Nemaišyti su XI-XIII amžiaus kryžiuočiais–Red.] Tai jis taip pavadino. Aš pasakosiu būtent taip, kaip jis pasakė. Žinoma, jie pareiškia tai apie save, nes pirmieji krikščionys nešiojo ant nugaros kryžių. Mes žinome tai iš istorijos. Ir jie tvirtina, kad jie – pirmieji krikščionys, o taip ir yra, bet sistema išmušė juos iš to kelio. Suprantate?



48 Ir tie žmonės – katalikai arba žydai, arba kas ten bebūtų – tai žmonės, kilę iš to pačio medžio, nuo kurio ir mes kilome. Suprantate? Teisingai. Tai…tai žmonės, kurie myli, valgo, geria ir miega – ir lygiai kaip visi kiti. Ir todėl mes niekada neturime smerkti pačių žmonių, ne, nė vieno. Suprantate? Bet… Pačių žmonių mes neturime smerkti.



49 Bet kaip tarnautojas aš turiu mušti tą gyvatę, kuri gelia šituos žmones. Suprantate? Ir aš ne…ir aš netgi ne… Aš pats asmeniškai šito nedaryčiau, jeigu ne paliepimas nuo Dievo, kurį aš privalau tai daryti. Suprantate? Ir aš turiu vykdyti jį teisingai ir ištikimai.



50 Bet jeigu čia ateitų katalikas, žydas arba kas ten bebūtų:

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 321



ar tai musulmonas, graikas…stačiatikis, arba kas ten bebūtų; jeigu jis ateina čia dėl maldos, tai aš melsčiausi už jį taip pat nuoširdžiai, kaip už savo (teisingai, žinoma), nes tai žmogus. Ir aš meldžiausi už budistus ir sikchus, džainus, musulmonus ir už visus iš eilės. Suprantate? Ir aš neuždavinėju jiems jokių klausimų, aš tiesiog meldžiuosi už juos, nes tai žmonės, paprasti mirtingieji, kurie nori pasveikti, ir stengiuosi nors truputi palengvinti jiems gyvenimą.



51 Taigi, mes suprantame, kad kartu… Ir daugelis iš jūsų čia… Aš žinau, kad čia sėdi bent du-trys tikri teologai jau tikrai. Ir…ir jie protingi ir apsiskaitę tame, kaip…kaip šia tema moko kiti žmonės. Ir aš noriu, kad šie broliai žinotu, kad aš…aš nesmerkiu tų žmonių. Aš tiktai išreiškiu tai, ką man parodo Viešpats. Daugiau nieko aš negaliu pasakyti.



52 Taigi, mums jokiu būdu nereikia galvoti taip, kad jeigu tai kažkokia skalbėja arba…arba kaimo vaikinukas, tai jie negaus apreiškimo nuo Dievo. Juk, suprantate, tai… Dievas, Jis iš tikrųjų apsireiškia paprastume. Tai… Mes kalbėjome apie tai sekmadieni, kad pradėtume būtent nuo šito, kad Jis apreiškia Save paprastume. Juk tame yra Jo didingumas.



53 Dabar aš tiesiog…Aš tiesiog padarysiu minutinę apžvalgą. Dėl ko Dievas didis, todėl, kad Jis gali pasidaryti tokiu paprastu. Štai kas daro Jį didžiu. Dievas didis, ir gali apreikšti Save tokioje paprastoje formoje, kad šito pasaulio išmintingieji negali Jo rasti. Jie tiesiog negali rasti Jo, nes Jis daro Save labai paprastu. Dabar žiūrėkite. Ir tai pačiame savyje laiko Jėzaus Kristaus apreiškimo paslaptį. Matote? Tai pačiame savyje, kas…Ten…negali būti nieko didingesnio, kaip Dievas. Ir jūs nieko negalite padaryti tokiu paprastu, kaip Jis daro Save Patį. Matote, štai kas daro Jį didžiu. Suprantate?



54 Ir štai didis žmogus, jis gali tapti dar didesniu arba, galbūt, gali nusileisti ir pasisveikinti su jumis (suprantate?), arba kažkas maždaug taip, bet jis negali sumažėti. Jame tiesiog kažkas tokio įdėta. Jis mirtingas žmogus. Jis niekaip negali sumažėti, nes kada jis pradeda per daug darytis mažu, tada jam nori nenori teks remtis tuo, ką padarė kažkas kitas, ir taip toliau. Ir tada jis vėl pasipučia. Suprantate? Bet kelias aukštyn – tai žemyn Dievuje. Taip.



55 Šio pasaulio išmintingieji bando surasti Jį savo išmintimi. Tuo pačiu jie tiktai dar toliau ropoja nuo Jo. Suprantate? Šio pasaulio išmintingieji…



56 Jeigu jūs bandote kažką paaiškinti kažkokia matematika arba dar kažkuo, suprantate, ką Jis netgi parašė Biblijoje, Apreiš-… (ne, prašau atleisti) …Izaijo 35, mano manymu, kad tai netgi tiek…tai tiek paprasta, kad netgi silpnaprotis tai supras. Suprantate? Tiksliau, “netgi ir nepatyręs nepasiklys”.



57 Išmintingieji su savo išmintimi visai iš arti šito nemato,

322 PENKTAS ANTSPAUDAS



dar toliau tolsta nuo Jo, bandydami rasti Jį išmintimi. (Taigi, neužmirškite šito. Tai bus užrašyta juostoje. Suprantate?) Išmintingieji su savo išmintimi, bandydami rasti Jį išmintimi, nueina taip toli, kad netgi nepastebi Jo. Suprantate? Jeigu jie galėtų būti tiek dideliais, kad pasidarytų pakankamai paprastais, tai jie galėtų surasti Jį. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Jeigu jūs tiek dideli, kad taptumėte pakankamai paprastais Suprantate? Tai… O jūs žinote, kad tai tikra Tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]



58 Aš užeidavau į kabinetus pas žmones ir taip toliau, ir tai buvo tikri vyrai, didieji karaliai (suprantate?) ir valdovai, monarchai, ir paprastai tai dideli žmonės. O dar aš lankiausi tokiose vietose, kur vaikinas turi kuo apsirengti, gal koks nors tarnautojas, kuris norėjo su manimi truputi pasiginčyti, ir susidaro toks įspūdis, tarsi žemė be jo negali suktis. Suprantate? O tai reiškia, kad jis tiesiog pradeda didžiu dėtis. Suprantate? Bet didis žmogus, įžymus žmogus prisės ir pasistengs parodyti tave didžiu žmogumi. Suprantate? Suprantate? Jis gali nusižeminti.



59 Ir, suprantate, Dievas toks didis, kad Jis gali nusižeminti iki tiek, kad paprastas žmogus netgi negalės taip žemai nusileisti. Suprantate? Štai ir viskas.



60 Ir su savo… O jie bando surasti Jį… (žiūrėkite) …jie bando surasti Jį, išsiusdami vaikinus į mokyklą, kad tie gautų humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, ir…ir jie bando surasti Jį su Biblijos teologine terminologija. Ir jie bando surasti Jį su išsilavinimo programomis ir organizacinėmis programomis, ir įvairiais pagražinimais, ir bando surasti… Jo visai šitame nėra. Jūs tiesiog smūgiuojate į orą, štai ir viskas. Jūs…jūs dar toliau nuo Jo tolstate.



61 Jeigu žmonės galėtų būti tiek didžiais, kad taptų pakankamai paprastais, tai jie galėtų surasti Jį šita kryptimi, pasidarydami paprastais. Bet kol jūs einate išminties kryptimi, jūs tolstate nuo Jo.



62 Taip, leiskite aš paaiškinsiu, kad jūs tikrai suprastumėte. Kol jūs bandote rasti Dievą išmintimi (kaip tai buvo Edeno sode, kaip tai buvo Mozės dienomis, kaip tai buvo Nojaus dienomis, kaip tai buvo Kristaus dienomis, Jono dienomis, apaštalų dienomis, ir iki šios dienos), kada jūs bandote viską suprasti protu ir bandote rasti Dievą išmintimi, jūs nuolatos tolstate nuo Jo vis toliau ir toliau. Jūs stengiatės tai suprasti. O tai suprasti neįmanoma. Tiesiog priimkite tai. Suprantate? Tiesiog tikėkite tuo. Nesistenkite šito suprasti.



63 Aš negaliu suprasti, kodėl štai…na daug ko. Aš iš viso nedaug suprantu arba galiu suprasti. Aš negaliu suprasti, kaip šitas jaunas žmogus, sėdintis čia, valgo tą patį maistą, kaip ir aš, ir…ir pas jį, žiūrėkite, kokia kupeta plaukų,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 323



o pas mane iš viso nėra. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš šito nesuprantu. Sako, kad tai dėl kalcio, o aš nesuspėju nagų kirpti, bet plaukų kaip nėra taip nėra. Man…man tai nesuprantama.



64 Kaip senoje patarlėje, aš… (ne tam, kad tiesiog nukrypti nuo rimtų dalykų, nors tai rimta, bet aš dar nepriėjau prie pačio Antspaudo) …kaip juoda karvė gali ėsti žalią žolę ir duoti baltą pieną, iš kurio sumuša geltoną sviestą!



65 Aš…aš tikrai negalėčiau šito paaiškinti (suprantate?), nes, matote, iš vieno išeina kažkas kita. O kaip tai išeina – aš negaliu paaiškinti.



66 Negaliu paaiškinti, kaip dvi lelijos arba dvi gėlytės, nors vienos atmainos, bet viena raudona, o kita geltona, trečia ruda, o ketvirta mėlyna. Aš šito nesuprantu. Juk ant jų šviečia ta pati saulė. Iš kur atsiranda spalva? Matote? Aš…aš negaliu šito paaiškinti, tačiau tenka su šituo sutikti.



67 Kaip aš norėčiau, kad koks nors didis teologas man paaiškintų, kaip ši žemė randasi savo orbitoje. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Įdomu, ar galėtumėte jūs moksliškai pametėti man į orą besisukantį kamuolį, kad jis vienoje vietoje nors du apsisukimus padarytų – tai neįmanoma. Tačiau visa tai tiek tobulai apskaičiuota, kad gali dvidešimt metų į priekį minutės tikslumu pasakyti saulės užtemimą. Nėra tokio laikrodžio, rankinių arba dar kokių, ir tokios technikos, kuri būtų tokia tobula. Tačiau ji kabo ten ir, be to, pasvirusi. Kas, jeigu ją truputį ištiesinti? Taip. Tu tiesiog pasirodai kvailys. Suprantate?



68 Tad, jūs matote? Nesistenkite įgyti išminties, kad suprastumėte; tiesiog tikėkite tuo, ką Jis sako, ir viskas. Ir kuo jūs tapsite paprastesni, tuo greičiau jūs rasite Jį – štai taip. Tai štai, aš labai dėkingas už tai, kad Jis yra…tapo paprastu. Taigi, mes matome 6 skyriuje ir 9 eilutėje. Leiskite man pradėti.



Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas

nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.



69 Atkreipkite dėmesį, skelbiant Penktąjį Anspaudą neužsiminta apie kitą gyvūną arba apie gyvą…gyvą būtybę. O prisimenate, Ketvirtajame Antspaude jis buvo. Jis buvo Pirmame Antspaude, Antrame, Trečiame ir Ketvirtame, bet čia nėra. Matote?



70 Tai štai, jeigu jūs pastebėsite… Tiesiog pakartokime ir perskaitykime vieną iš Antspaudų. Sugrįžkime prie Ketvirtojo Antspaudo. Gerai? O tai 7 eilutė:

Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą

sakant: “Ateik ir žiūrėk!”

324 PENKTAS ANTSPAUDAS



Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę

sakant: “Ateik ir žiūrėk!”



…antrą būtybę… “Ateik ir žiūrėk”



…ir pirma būtybė pasakė: “Ateik ir žiūrėk”



71 Bet paskui, kada mes prieiname prie Penkto Antspaudo, ten nėra gyvūno. Dabar tiesiog atkreipkite dėmesį.



Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru…



72 Iškart Matote? Ten nėra…nėra jokio gyvūno. O gyvūnas simbolizuoja jėgą. Mes žinome tai. Suprantate? Čia nėra gyvos būtybės.



73 Dabar, viena iš šitų būtybių… (kaip mes išsiaiškinome, nagrinėdami apreiškimą bažnyčiose) …vienas iš jų turėjo…buvo liūtas, o kitas…kitas buvo veršis, o trečias buvo žmogus, o ketvirtas buvo erelis. Mes išsiaiškinome bažnyčios perioduose, kad šie keturi gyvūnai reiškia keturias jėgas, kurie susirinko aplink Apaštalų Darbus būtent taip, kaip palapinė dykumoje. Ir jūs suprantate tai, nes aš neskirsiu laiko, kad įsigilinčiau. Pas mus tai buvo čia nupaišyta ir parodyta tiksliai Jie saugojo tai – Avinėlį ir Žodį – kad išpildytų Žodį, tiksliai kaip jie saugojo sandoros skrynią šventykloje dykumoje, ir taip toliau.



74 Taigi, mes netgi parodėme Izraelio giminių išsidėstymą su vėliavomis ir… Kas iš jūsų girdėjo “Septynis bažnyčios periodus”? Manau, dauguma, du trečdaliai. Pastebėkite, kad netgi gyvūno prigimtis tiksliai atitiko giminės emblemą, pagal ką išsidėstė keturi…dvylika giminių, po keturis iš kiekvienos pusės…tiksliau, po tris gimines iš kiekvienos pusės. Ir keturi gyvūnai sėdėjo ir saugojo šitas giminias iš visų keturių pusių.



75 Ir kaip mes praėjome ir nagrinėjome Evangeliją, ir tiksliai parodėme, įeinant į palapinę, jie saugojo skrynią, sandorą. O paskui mes išsiaiškinome, kad naujos Bažnyčios sandora, Jos atstovautuoju žemėje buvo, Šventoji Dvasia. Kraujas pasiuntė mums atgal Šventąją Dvasią. Ir keturi gyvūnai simbolizavo tai, kaip dvylika Izraelio giminių saugojo. Ir pamatėme jų charakterius, paėmėme ir sulyginome tą patį charakterį su kiekviena iš šitų keturių Evangelijų – visiškai tiksliai, buvo visiškai vienodi. Vienas atitiko liūtą, kitas – veršį, o trečias… Keturios Evangelijos Štai taip. Keturios Evangelijos yra Šventosios Dvasios sargyba. Amen!



76 Man vis iškila klausimas… Man tai įstrigo į atmintį. Mano manymu, jau šeši metai praėjo nuo to laiko,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 325



kai aš išgirdau vieno didžio žmogaus žodžius, kad…kad apaštalų Darbų Knyga – tai tik išorinis karkasas. Aš daug kartų girdėjau tokius pasisakymus. Bet niekaip nesitikėjau išgirsti tai iš žmogaus tokios padėties, iš pamokslininko ir mokytojo, kuris parašė įžymias knygas, kurias žmonės skaito visur. Ir pasakė, kad apaštalų Darbų Knyga iš tikrųjų netinka tam, kad iš jos mokytų bažnyčią!



77 Juk apaštalų Darbų Knyga – tai pats Jos pagrindas! Ne išorinis karkasas, o pamatas, nes Biblija sakoma, kad Dievo pagrindas stovi ant apaštalų mokymo (teisingai), o Kristus – Galva… Kertinis Akmuo.



78 Ir kada šitas žmogus stovėjo ten ir išsakė tokį pastabą, aš…aš…aš tiesiog… tiesiog mano širdis apmirė. Ir aš pagalvojau: “A-a, na dabar aišku!”. Ką gi, dabar tai man pasidarė aišku iš Antspaudų. Tiesiog tai nebuvo apreikšta. Štai ir viskas. Suprantate?



79 Tad… Ir štai ten jie stovėjo, tiesiog kažkas kalbėjo tai. Taigi, pastebėkite, jie saugo.



80 Štai, kada mes paėmėme Mato 28:19 ir peržvelgėme visa tai iš Mato, kuris simbolizavo liūtą, ir, įsigilinę į tai, mes tiksliai pamatėme, kodėl jie krikštija Jėzaus Kristaus Vardu. Ir štai jis stovėjo ten su tuo pačiu Raštu, kad saugotų šventą krikšto Jėzaus Kristaus Vardu pareigą. Štai taip. (Taip, aš jau nukrypau į bažnyčios periodus.)



81 Pastebėkite. Bet čia, kada mes prieiname prie šito Penkto Antspaudo, šitas…šitas…raitelis neišjoja, ir gyvūno, kad tai paskelbtų. Jonas tiesiog… Avinėlis jį apreiškė, ir Jonas jį pamatė. Niekas ten nesakė: “Dabar ateik, pažiūrėk. Ateik ir žiūrėk”. Pastebėkite, nėra jėgos gyvos būtybės. Arba…



82 Ir Šeštajame Antspaude nėra gyvūno, kad tai paskelbtų. Ir Septintajame Antspaude nėra gyvūno, kad tai paskelbtų. Jokios jėgos apie tai nepaskelbia. Suprantate? Niekas šito nedaro. Žiūrėkite. Po Ketvirto Antspaudo gyvūnų jėga jau nebeskelbia nei Penktame, nei Šeštame, nei Septintame Antspaude, iš viso neskelbia.



83 Dabar pastebėkite. Man tai patinka. Juk kada buvo raitelis ant keturių žirgų – raitelis (vienaskaita) ant keturių skirtingų žirgų – paskelbdavo tam tikras gyvūnas, jėga. Kiekvieną kartą, kada raitelis persėsdavo ant kito žirgo ir išjodavo, kitas gyvūnas išeidavo ir paskelbdavo. Tai dydi paslaptis. Suprantate? Tai paslaptis. Kodėl? Paskelbia paslaptį.



84 Kodėl gi čia Penktame Antspaude niekas nepaskelbia? Štai atsakymas remiantis tuo apreiškimu, kurį Viešpats Jėzus davė man šiandien

326 PENKTAS ANTSPAUDAS



(suprantate?), tiksliau, šiandien anksti ryte. Jis yra tame, kad tuo laiku bažnyčios periodų paslaptis jau užsibaigė, šituo laiku antikristo paslaptis jau atskleista. Antikristas išjojo paskutinį kartą, ir mes pamatėme jį ant palšo žirgo su sumaišytomis spalvomis, ir jis joja tiesiai į pražūtį.



85 Mes paliesime tai Trimituose ir taip toliau, kada apie tai kalbėsime pamokose. Aš imčiausi šito dabar, bet mes vėl nukrypsime toliau nuo temos. Ir mes…mes eisime… Jis joja…



86 Štai kodėl ten nieko nėra. Taigi, mes žinome… Parašyta, reiškia, dėl kažkokios priežasties. Taigi, jūs prisimenate, dar pačioje pradžioje aš sakiau, kad nieko negali būti be priežasties. Prisimenate rašalo lašą? Matote? Taigi, reikia rasti priežastį. Dėl kažkokios priežasties gyvūno arba jėgos ten nebereikėjo, kad paskelbtų šito Antspaudo nuėmimą. Ir tiktai Dievas gali apreikšti, kodėl (štai ir viskas), nes tai viskas…viskas randasi Jame.



87 Bet Jis apreiškia tai (kaip aš suprantu) todėl, kad tai išpirkimo Knygos paslaptis, kadangi antikristas bus atskleistas, ir tuo pačiu laiku Bažnyčios jau nebebus, ir apskritai, visa tai vyksta visai ne bažnyčios epochoje. Taip. Čia…čia bažnyčios epocha jau seniai praėjo. Šituo laiku Bažnyčia jau paimta. Bažnyčia išeina į Paėmimą Apreiškimo 4 skyriuje, ir nepasirodo iki tol, kol nesugrįš su savo Karaliumi 19 skyriuje. Bet štai šie Antspaudai atskleidžia, kas buvo praeityje, kas yra dabar, ir kas bus ateityje. Suprantate? Štai, o tai, kas buvo dėl bažnyčios epochos, buvo apreikšta šituose Antspauduose. Ir dabar žiūrėkite, kas reikalinga.



88 Buvo atskleistos šito raitelio keturios stadijos. Keturios jojančio antikristo stadijos buvo atskleistos šituo laiku, todėl jie daugiau nebereikalingi.



89 Ir ten buvo keturios gyvos Dievo būtybės, kurie paskelbdavo raitelį, kada tas išjodavo. Keturi gyvūnai – tai keturios jėgos. Taigi, mes žinome, kad terminų, biblijinių simbolių aiškinime, gyvūnas reiškia “jėgą”. Taip, gerai tai įsisąmoninkime. Keturi gyvūnai Biblijoje vaizduoja jėgą tarp žmonių.



90 Tai štai, jeigu mes matome… Pavyzdžiui, pas Danielių: kada jis matė, kaip iškyla kažkokia tauta, tai buvo, sakykime, lokys, su iltimi iš vienos pusės – simbolis. Paskui jis pamatė, kaip iškyla kita jėga – ožys. Jis irgi kažką simbolizavo. Paskui jis pamatė, kaip kyla kita jėga, ir…ir tai buvo leopardas, pas kurį buvo tiek tai galvų. Jis irgi simbolizavo tam tikrą karalystę. Paskui jis pamatė, kaip iškyla dar viena – didžiulis liūtas su dantimis, kuris sumindė likutį. Tai simbolizavo visai kitą jėgą. Viena buvo Nebuchadnesaro karalyste kitos rūšies sapne. Danielius matė regėjimą, Nebuchadnesarui prisisapnavo sapnas. Bet Danielius išaiškino jo sapną, ir jis tiksliai atitiko regėjimą.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 327



91 Amen O-o, jeigu jūs tiktai žinotumėte, kas įvyko! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Kas įvyko prieš tai, kaip mes išvykome iš čia? Jūs suprantate? Juk šeši sapnai iš eilės visai tiksliai atitiko regėjimą! Amen. Matote? Išaiškintas sapnas – tai regėjimas. Juk žmogus, gal, negimė taip, kad pasąmonė lieka…budi, kada jis mato tai, ir tada Dievas prasiskverbia į pasąmonę ir kalba su juo. O Jis pažadėjo, kad paskutinėmis dienomis lankys žmones sapnuose, o taip pat ir regėjimuose. Suprantate?



92 Štai, regėjimas – tai kada tu nemiegi (stovi štai taip sau), ir kažkas atsiveria, stovi ir išdėstai žmonėms tiesą, matai, kas įvyko, ir kas bus, ir taip toliau.



93 O sapnas – tai kada tu miegi, ir tavo penki pojūčiai neveikia, ir tu…tu savo pasąmonėje. Tu kažkur būni, nes kada sugrįžti, tu prisimeni, kur tu buvai, atsimeni tai visą gyvenimą. Suprantate? Tad tai tavo pasąmonė. Paskui tam… Suprantate…



94 Kaip kalbėjo kongresmenas Apšau: “Tu toks, koks jau esi, ir nereikia nertis iš kailio”. Juk maždaug taip ir yra. Matote?



95 O jeigu tu gimei pranašu… Taigi, ar matote, tam šios abi sąmonės turi būti kartu; ne tai, kad viena štai čia su penkiais funkcionuojančiais pojūčiais, o kita – štai čia, kada tu miegi, ir penki pojūčiai nefunkcionuoja. Bet, matote, jeigu jie abu kartu nuo gimimo, tau nereikia užmigti, tu tiesiog pereini laisvai iš vieno į kitą. Ir užmigti nereikia. Čia iš viso neįmanoma užmigti. Ir pats tokiu savęs nepadarysi.



96 Todėl, dovanos ir pašaukimai paskirti Dievo. Tai…tai Dievo dovanos ir pašaukimai, netgi “nepakeičiami”, sakoma Biblijoje. Matote? Jie buvo paskirti prieš pasaulio sutvėrimą. Suprantate?



97 Tai štai. Taigi, mes matome, kad gyvūnas iš Danieliaus reiškia, kad žmonių tarpe kilo kažkokia valstybinė jėga. Štai. Ir…ir šituose Jono regėjimuose irgi parodyta, kad tai kilo valstybinės jėgos, tautos. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos pasirodo Apreiškimo Knygoje 13 skyriuje, avinėlio pavidalu. Ir paskui, jeigu norite žinoti kita…



Jūs pasakysite: “Kagi, tai…tai kalba apie nacionalinę jėgą”.



98 Ji irgi vaizduoja ir šventąją jėgą (gyvūnas). Jūs žinote apie tai?



99 Žiūrėkite, Rebeka, kada…kada Abraomo tarnas Eliezeris, kada jis atėjo Rebekos, ji…jis pasodino ją ant, ant to pačio kupranugario, kurį ji pagirdė. Ir ji keliavo ant to kupranugario susitikti su savo nematomu jaunikiu.

328 PENKTAS ANTSPAUDAS



Tą, ką ji pagirdė, būtent tai ir nunešė ją pas vyrą į jos būsimus namus.



100 Ir tas pats ir šiandien. Matote? Tą patį, ką Bažnyčia laisto – tai Sėklą, Žodžio Sėklą. Tai tas pats Žodis, Kuris tampa gyvu ir neša mus pas mūsų neregimą Jaunikį. Matote? Matote?



101 Ir pažiūrėkite, kaip idealiai. Izaokas išėjo iš namų ir buvo laukuose, toli nuo namų, kada Rebeka pamatė jį.



102 Ir Bažnyčia susitiks su Kristumi ore, ir tada Jis pasiims Ją atgal Namo, į Tėvo Namus, kur paruoštos buveinės. Tiksliai taip pat Izaokas pasiėmė Rebeką.



103 Ir, pastebėkite, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Taip O-o, tai bent! Ji tiesiog bėgo jo pasitikti.



104 Taip pat ir Bažnyčia sutiks su Kristumi – ore ir amžinai pasiliks su Juo.



105 Taigi, Biblijos terminais šie gyvūnai yra jėgos. Pastebėkite. Aš noriu… Dabar aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį.



106 Šėtonas išjojo ant savo keturių bekeičiančius spalvas gyvūnų. Jis turėjo keturis gyvūnus. Tai buvo visi trys, sujungti vienoje spalvoje, ir taip šitas žirgas tapo palšu: baltas žirgas, ugniaspalvis žirgas, juodas žirgas. Ir mes pamatėme, kad kiekvienas iš jų buvo tam tikroje jo tarnystės stadijoje; ankstyvosios bažnyčios stadijoje, kuri Nikėjoje susiformavo į denominaciją. Pirmoji sekmininkiška bažnyčia, ant kurios buvo išlieta Šventoji Dvasia, pasekmėje perėmė antikristo dvasią, suformavo organizaciją, pagimdė organizacijos dukras. Tris kartus keisdamas savo jėgą, sudėjo jas į vieną, ir gavosi palšas žirgas. Ir paskui jam buvo duotas vardas “mirtis”, ir nujojo ant jo į amžinybę. Aiškiau ir būti negali Taip. Taigi, pastebėkite, jam duotas šitas…šitas žirgas, ir jis ant jo joja.



Dievas… Dievas irgi, kaip ir kiekvieną kartą…



107 Dabar žiūrėkite. Kada pirmą kart pasirodė antikristas, ant ko jis pasirodė? – Ant balto žirgo. Matote? Absoliučiai nekaltas, tiesiog mokimas bažnyčioje. Jie užsinorėjo bendravimo. Jūsų bendravimas turi būti su Kristumi. Bet jie užsinorėjo bendravimo. Jie tiesiog negalėjo ištverti, jie užsinorėjo pasiimti…



108 Na, žinote, kaip bažnyčioje atsiranda grupiruotės. Jūs…jūs, pastoriai, žinote tai. Suprantate? Jie… Kaip sako: “Paukščiai pagal plunksnas”. Bet jeigu mes gimėm iš aukšto, broliai, tokio…tokio požiūrio neturi būti. Suprantate? Ne. Štai, mes…mes…mes…

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 329



109 Jeigu mes matome mūsų broliuose kažką neteisingo, tiesiog melskimės ir laikykime tai nuolatos prieš Dievą, ir mylėkime tą žmogų, kol mes neatvesime jo tiesiai į Dievo Būvimą. Suprantate? Štai taip…štai kaip iš tikrųjų reikia pasielgti.



110 Žinote, Jėzus pasakė: “Ten bus piktžolės, – nes Jėzus pasakė, kad bus jos, – bet neišraukite jų, o tai kartu su šitais išrausite kviečius”. Matote? Palikite juos, Jis padarys… Tegu jis atskirs, kada ateis laikas. Suprantate? Tegu visi jie auga kartu.



111 Pastebėkite, kada pasirodydavo gyvūnas, antikristas išjodavo ant gyvūno, ant savo jėgos.



112 O-o, man tai patinka Aš tiesiog dabar jaučiu didžią pagarbą (suprantate?), galbūt tai susijaudinimas. Pastebėkite, kada antikristas…Ach, šie…šie apreiškimai to ugninio rutulio Artume, kabančio kambaryje Net… O-o, brolyti mano Nors aš matau Jį nuo pačios vaikystės, kiekvieną kartą, kada Jis artinasi prie manęs, Jis sukelia manyje nerimą. Dėl Jo aš vos netenku sąmonės. Prie šito niekada nepriprasi, tai neįmanoma. Tai per daug šventa.



113 Pastebėkite, kai antikristas jojo ant keturių savo tarnystės gyvūnų, Dievas siusdavo gyvūną, kad susikautų su juo. Suprantate? Dabar žiūrėkite. Reiškia, kiekvieną kart, kada antikristas jodavo ant savo žirgo, ant savo gyvūno, kad paskelbtų apie savo tarnystę, Dievas irgi siusdavo Savo gyvūną, ir Jis pasirodydavo ant jo, kad paskelbtų apie Savo kovą su juo.



114 Taigi, Rašte sakoma: “Kada priešas ateina, kaip potvynis, Dievo Dvasia iškelia vėliavą prieš jį”.



115 Taigi, kada priešas išėjo kaip antikristas, Dievas pasiuntė tam tikrą jėgą pasitikti jį.



116 Ir paskui, kada jie…jis išjojo vėl kaip raitelis ant ugniaspalvio žirgo – kita spalva, kita jėga, kitas tarnavimas – Dievas pasiuntė paskui jį kitą, kad susikautų su juo, kad išsaugotų Savo Bažnyčią.



117 Pasiuntė trečią, ir Dievas vėl pasiuntė Savo trečią gyvūną, kuris atėjo ir paskelbė apie tai.



118 Jis pasiuntė ketvirtąjį – Dievas pasiuntė Savo ketvirtą. O paskui antikristui atėjo galas, ir tuo laiku bažnyčios periodai irgi užsibaigė. Žiūrėkite. Taigi. O-o, tai toks skanumas



119 Dabar mes matome, kad kada šėtonas keitė keturis…keturis gyvūnus,

330 PENKTAS ANTSPAUDAS



tai kalbėjo apie tai, kokia jėga jie buvo apreikšti…tiksliau, kokią jėgą jis atskleidė pasauliui, ir kaip jie užsibaigė šituo palšo mirties žirgu.



120 Dabar panagrinėkime šitų gyvūnų Dievo jėgas, kurie kovojo su jais.



121 Pirmas Dievo gyvūnas, ant kurio Jis išėjo prieš antikristą, antikristo dvasią, kada tai dar buvo tiktai jo mokimu… Atsiminkite, kada antikristas pirmą kart išjojo, tai buvo mokymo tarnystė. Pradžioje antikristas jojo mokymo tarnystėje. Dabar pažiūrėkite į tą, kuris išėjo pasitikti jo – Liūtas, Liūtas iš Judo giminės, Kuris yra Žodis. Kada išėjo jo netikras mokymas, jam priešais išėjo tikrasis Žodis.



122 Štai kodėl buvo Irinėjus ir Polikarpas, ir…ir…ir tie vyrai, šventasis Martynas.



123 Kada tas antikristas jojo su savo netikru mokymu, Dievas pasiuntė Savo mokymą, Žodį, Liūtą iš Judo giminės, tai yra, Žodį, pasireiškusį Šventojoje Dvasioje. O Šventoji Dvasia ten – kad apreikštų Save, kas ir yra Žodis



124 Štai kodėl pirmoje Bažnyčioje buvo išgydimai, stebuklai, regėjimai ir jėga – nes tai buvo gyvasis Žodis Liūto pavidale iš Judo giminės, Kuris išjojo į kovą su šituo. Amen Dabar jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis pasiunčia savo jėgą, antikristą, o Dievas pasiunčia Savo – Žodį. Antikristas – netikras mokymas, vienu metu išėjo tikrasis mokymas į kovą su juo Tai buvo pirmas. Taigi, tai buvo pirmoji Bažnyčia, apaštalinė, kuri išėjo priešais jį.



125 O antras gyvūnas, kurį išsiuntė antikristas, buvo ugniaspalvis gyvūnas, kuris turėjo… (ant kurio jis jojo) …turėjo paimti taiką nuo žemės ir…ir kariauti.



126 Dabar, antras, kuris išėjo priešintis jam, buvo gyvūnas veršis. Jautis reiškia sunkų darbą, tai darbinis gyvulys. Ir…



127 Taip, apsistokime minutei. Leiskite aš atversiu… Leiskite aš…kad jūs dabar būtinai suprastumėte tai. Tai gali būti jums truputi nesuprantama. Bet dabar raskime Tiatyrą. Štai pamatysite, kad tai besidarbuojanti bažnyčia.



Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Dievo Sūnus, kurio akys

tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios į skaistvarį.

Žinau tavo darbus,…



128 Matote, čia jau prasidėjo vien tik darbai (matote?), nes būtent šitas su jais ir šuoliavo.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 331



…meilę, tikėjimą, tarnavimą, (matote, tai tiesiog viskas…) kantrybę

ir kad tavo paskutinieji darbai (vėl, du kart “tavo darbai”) didesni už

pirmuosius.



129 Matote? Tai kalba apie tai, kad Tiatyros periode, kada antikristas jau įsitaisė ir įėjo į Tiatyros periodą, ši mažoji Bažnyčia negalėjo nieko daryti, kaip tik tiesiog dirbti.



130 Ir dar viena, jautis – tai taip pat aukojamasis gyvūnas. Suprantate? Jie atiduodavo savo gyvybes, netgi nesusimastydami. Tamsos viduramžyje, tame tūkstantmetyje katolicizmas valdė visą pasaulį. Ir jie drąsiai ėjo, “taip” arba “ne” – jie nebijojo mirties. Mirtis, tai mirtis. Jie drąsiai ėjo į mirtį. Kodėl? – Tokia buvo to periodo Dvasia



131 Štai kodėl tie… Štai kodėl Irinėjus, štai kodėl Polikarpas, Jonas, Paulius, tie galingi ir stiprūs vyrai tada kovojo su šituo padaru



132 Paulius matė tai. Jis pasakė: “Aš žinau, kad po mano išėjimo įsėlins pas jus vilkai, broliai, kurie mokys kitaip ir nuvilios jus”. Pažiūrėkite, kaip stovėjo šitas nepalenkiamas apaštalas: visa nugara randais, ašarojančios akys. Bet jis matė toliau, negu jų…negu teleskopas rodė ten, per kurį galima pamatyti erdvę šimtą dvidešimt milijonų šviesmečių – jis žiūrėjo į pačią amžinybę. Taip. Šitaip. Ir jis išpranašavo tai ir pasakė, kad būtent tai ir įvyks. Ir pasakė… Tai irgi nusikėlė toliau, į vėlesnį periodą. Taigi, pastebėkite, taip ir atsitiko.



133 Po jo šventasis Jonas išgyveno ilgiau už visus. O kada šventasis Jonas bandė surinkti visus šventus laiškus, pateptus Šventąja Dvasia, ir sudėti juos kartu, ir padaryti Bibliją, romos imperija suėmė jį ir ištrėmė į Patmos salą. Jis buvo ten Patmos saloje dėl Dievo Žodžio. Polikarpas padėjo jam išversti juos.



134 Šiomis dienomis aš skaičiau laišką, kurį pati Marija parašė Polikarpui ir priekaištavo…nepriekaištavo jam, o gyrė jį už tai, kad jis drąsus žmogus, kuris moko ir priima Jėzaus Kristaus mokymą, Kuris gimė jai iš Dievo – pačios Marijos laišką, kurį ji parašė Polikarpui.



135 Jūs žinote, kad Polikarpą įmetė liūtams sudraskyti. Ne, jį sudegino. Jau buvo per vėlu išleisti į areną liūtams, todėl jie sugriovė ten seną pirtį, ir atvedė jį į…į…į areną ir sudegino jį.



136 O ėjo ten keliu su nulenkta galva. Romos šimtininkas pasakė: “Tu senas ir gerbiamas žmogus. Kodėl tu neišsižadi šito?”



137 O jis toliau žvelgė į Dangų. Ir iš kažkur prabilo Balsas.

332 PENKTAS ANTSPAUDAS



Jie negalėjo suprasti, iš kur. Pasakė: “Polikarpai, nebijok, Aš su tavimi”. Kodėl? – Jis stovėjo su šituo Žodžiu.



138 Ir kada jie pradėjo krauti prie jo lentas, kad sudegintų jį, pasigirdo Dangiška muzika ir…ir himnai, Angeliškos būtybės kažkur dainavo dainą. Jis netgi nesutriko, iš viso nesudrebėjo prieš išjokėjus.



139 Tai narsūs vyrai. Tai vyrai, kurie gali išstovėti. Kankiniai amžių bėgyje siaubingai kentėjo. Bet ką jie turėjo? – Jie buvo po įkvėpimu, Dievo Dvasios įtakoje, jėga.



140 Neužmirškite šito, bažnyčia. Ir jūs, broliai, klausantys juostą, aš noriu, kad jūs ištirtumėte tai. Kaipgi vyrai galėjo pasielgti kažkaip kitaip, jeigu jiems buvo suteikta tokia Dievo jėga? Kaip šito simbolį aš padėsiu čia šią dėžutę. Jeigu Dievas siunčia žmonėms tam tikrą Dvasią, tiktai taip jie ir gali veikti – tos Dvasios dėka, Kuri veikia tarp jų. Taigi, mes įrodysime tai jums iš Bažnyčios istorijos ir per Antspaudų apreiškimą, ir jėgą, kurie išsilaisvina. Ir žiūrėkite, juk Bažnyčia jautriai reagavo į patepimą, ir jie tiesiog negalėjo kitaip.



141 Taigi, pirmas buvo liūtas, kuris riaumojo – tai švarus, tikras Žodis.



142 Antras, Tiatyroje, buvo jautis. Ir tai buvo…darbinis…darbinis gyvulys. (Atleiskite.) Ir tai pat tai buvo aukojamas gyvūnas. Argi būtent tokia nebuvo varginga, maža Bažnyčia? Roma ten įsitvirtino tūkstančiui metų tamsos viduramžyje, o visus, kas nepripažino romos bažnyčios, iš karto nužudydavo. Ir jiems reikėjo darbuotis, kilotis iš vietos į vietą.



143 Masonai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Jūs prisimenate kryžiaus ženklą. Na, jūs…jūs žinote, apie ką aš kalbu.



144 Taigi, atkreipkite dėmesį. Štai, jeigu jūs…jeigu jūs pastebėsite, nešiojo Bibliją ir išsaugojo Ją. Suprantate? Ir jiems reikėjo darbuotis savo tarpe. Štai jums, prašau – jautis. O kada atėjo laikas… (vakar vakare mes skaitėme tai) …matote, kada jis išjojo, ir atėjo auka, ir jiems reikėjo eiti (Jis pasakė: “Nedrįsk pakenkti aliejui ir vynui”), ką jie darė? – Jie laisvanoriškai ėjo ten ir mirdavo.



145 Jie visai nesijaudino, nes Bažnyčios Dvasia tuo laiku – tai buvo auka, darbas. Ir jie ėjo absoliučiai savo noru, patepti tikrąja to periodo Dievo Dvasia, ir mirdavo, kaip didvyriai, kaip auka – tūkstančių tūkstančiai, šešiasdešimt aštuoni milijonai (oficialiais duomenimis).



146 Jautis, auka O-o, tai bent Jūs suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 333



Puiku. Gerai. Taigi, auka, ji galėjo darbuotis tik tame periode, kad priešintųsi stipriam pasipriešinimui tūkstantį metų.



147 Dabar, trečiu gyvūnu, išėjusiu nuo šėtono, buvo šitas juodas žirgas. Matote?



148 Taigi, trečiu gyvūnu, kuris išėjo, jėga iš Dievo, kad nugalėtų jį, nugalėtų juodojo žirgo jėgas, buvo žmogus – gudrus, protingas, su Dievo išmintimi. Žinote, juk žmogus gudresnis už visus žvėris. Suprantate? Jis protingesnis, nes jis gali jį pergudrauti, visada. Jis sumanus, įžvalgus. Suprantate? Ir jis…



149 Periodas… Po tamsaus viduramžio, baigiantis tamsos viduramžiui ir toliau, kada šuoliavo šitas juodas žirgas, kada imdavo pinigus už jų…jų…jų aukas ir viską, ką jie darė, ir pinigai buvo tiesiog… Ach, jūs žinote, kaip tada buvo.



150 Taigi, toliau kautis su šituo išėjo gyvūnas su žmogaus veidu: protingas, išsilavinęs, vikrus, jautrus, pateptas to laiko Dvasia. Jūs pastebėjote? Tai štai, jis išėjo nugalėti jį, turėdamas Dievo išminties gudrumą. Tai buvo reformacijos periodas: Martynas Liuteris, Džonas Veslis ir kiti. Matote? Tai buvo reformacija: pasirodė Cvinglis ir (o-o!) ko tik ten nebuvo, Choksas, Kalvinas ir ko tik ten nebuvo. Matote? Tai buvo gudrumas. Jūs tik atkreipkite dėmesį, būtent po tamsos viduramžių, pradedant nuo reformacijos ir toliau (žiūrėkite), buvo žmogaus įžvalgumas.



151 Prašau, atverkite truputi langus. Man rodos, ten žmonėms darosi karšta (taip), galbūt. Prašau, tiesiog atverkite truputi langus, nes aš žinau, kad jeigu aš stoviu čia ir pamokslauju, ir man karšta, aš žinau, kad ten jums tikrai karšta.



152 Atkreipkite dėmesį, tai buvo žmogaus įžvalgumas. Štai, jūs suprantate?



153 Šis trečias gyvūnas, kurį pasiuntė šėtonas, jis taip pat tapo įžvalgiu. Žiūrėkite: “Kviečių saikelis už denarą ir trys miežių saikeliai už denarą”. Matote? O-o, tai bent Matote? Machinacijos su pinigais, įžvalgumas, kad susižertų viso pasaulio auksą ir turtus. Tai tiksliai pildosi. Štai kaip. Pradėjo imti pinigus už maldas ir už…sugalvojo vietą su pavadinimu skaistykla ir išmelsdavo savo protėvius. Ir, o-o, reikėjo testamentu palikti teisę į savo nuosavybę, ir visa kita, savo turtą. Bažnyčia ir valstybė buvo sujungti, ir bažnyčia pradėjo rūpintis jūsų nuosavybe. Ir…



154 Argi jūs nematote, kad ant kai kurių evangelistų mūsų laiku iki šiol toks pat patepimas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Verčia senus žmones atiduoti pensijas ir perrašo savo namus tam tikroms įstaigoms. Oi, brolyti mano!

334 PENKTAS ANTSPAUDAS



Aš…aš nenoriu apie tai pradėti. Suprantate? Bet čia… Aš bandysiu nenukrypti nuo temos, reikia pažiūrėti, apie ką aš iš viso kalbėjau. Taigi, pastebėkite, šie žmonės…tai jų reikalas, tai jų asmeninis reikalas. Tai…tai neturi nieko bendro su manimi. Aš atsakau tiktai štai už tai.



155 Dabar pastebėkite, gyvūnu, kuris atėjo nugalėti tai, buvo žmogus. Ir visi mes žinome, kad šis gyvūnas žmogaus pavidalu, tai žmogaus jėga, savo protiniais sugebėjimais, suprato, kad ta ostija, kurią Liuteris laikė rankoje, kada lipdavo tais laipteliais…



156 Jie sakė: “Tai ir yra Jėzaus Kristaus Kraujas. Tai ir yra Jėzaus Kristaus Kūnas”.



157 O Liuteris metė visa tai ant grindų ir pasakė: “Tai juk duona ir vynas, tai visai ne Kristaus kūnas, nes jis buvo pakeltas ir sėdi Dievo dešinėje, ir užtaria”. Matote? Išmintis! Matote? Žmogus!



158 Ir kada pasirodė Džonas Veslis, po to kai pasirodė Cvinglis ir Kalvinas… Ir jie privedė bažnyčią prie tokio kraštutinumo saugumo klausimu, kad jie daugiau nebenorėjo jokių prabudimų: “Kas bus, tas bus”, – ir viskas. Ir jie tiesiog gyveno kaip jiems patinka.



159 Liuteronų bažnyčia ir anglikonų bažnyčia tiek iškrypo (oi-oi-oi), kad visa šalis ištvirko, tiksliai kaip dabar. Bažnyčios iškrypo. Kada karalius Henrikas VIII pradėjo valdyti Anglijoje po Kruvinosios Marijos ir visų tų įvykių, tada bažnyčioje buvo tiek smurto ir ištvirkimo. Daugelis tvirtino, kad jie krikščionys, o patys gyveno su keturiomis-penkiomis žmonomis arba darė viską, ką norėjo, ir toliau skendo šlykštybėse.



160 Kada Džonas Veslis nagrinėjo ir ištyrė Raštą, jam buvo apreikšta, kad Jėzaus Kristaus Kraujas pašventina tikintįjį, ir kad negalima… Ką tada jis padarė? – Jis pradėjo dar vieną reformaciją. Savo laiku jis išgelbėjo pasaulį, kaip ir Liuteris. Matote?



161 Kas tai buvo? – Tai išėjo to gyvūno jėga žmogaus pavidale, kad suteiktų vyrams išmintį, supratimą to, kad visa tai neteisinga. Juk tai ne Jėzaus Kristaus Kraujas, tai ne Jėzaus Kristaus kūnas. Tai simbolizuoja kūną. Suprantate?



162 Ir iki šios dienos tarp katalikų ir protestantų vyksta apie tai audringi ginčai. Dabar tai vienintelis, kame jie negali susieiti. Visame kitame jie gali susieiti, bet tik ne šitame (šie savo pasitarimuose, kuriuos jie rengia). Pastebėkite. Taigi, bet tai… Bet šitame jie neįstengtų susieiti. Suprantate?

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 335



163 Pas vieną tai Kraujas ir…tvirtina, kad tai tiesiog Kraujas, kad kunigas turi jėgą paversti šitą duoną tiesiog į Kristaus kūną. Dėl šito…bažnyčioje ir įrengtas tas nedidelis sakramentorius, žinote. Štai kodėl jie persižegnoja ir atlieka visokias pagoniškas apeigas, kada jie praeina, žinote, lenkiasi ir nukelia kepures, ir taip toliau. Tai ne prieš pastatą, o prieš tą ostiją, kuri sakramentoriuje. Ir pastebėkite, kaip gudriai šėtonas tai įpiršo



164 Bet, matote, tuo laiku ant žmogiškos būtybės…matote, Dievas apdovanojo žmogų išminties Dvasią, kad jis suprastų, kad tai netiesa. Taigi, tai buvo tam, kad nukautų trečią gyvūną, kuris privedė bažnyčią prie tokio moralinio nusmukimo, kada jis šuoliavo, kad buvo tiesiog baisu (reformatoriai). Ką jie padarė? Tada jie…reformatorių periode jie išvedė Bažnyčią iš pagoniškų stabmeldystės apeigų ir sugražino pas Dievą. Suprantate? Štai dėl ko išėjo gyvūnas, žmogaus gudrumas, raitelis.



165 Štai, bet perskaitykite dabar 3 eilutę ir…tiksliau, minutei Apreiškimo Knyga 3:2. Dėl kažkokios priežasties aš ją čia pasižymėjau. Reiškia, čia jau prasideda liuteronų periodas reformatorių epochoje – Apreiškimo Knygoje 3:2.



166 Ką jie padarė? – Organizavosi. Kaip tiktai Liuteris įsteigė savo bažnyčia, jis ją organizavo. Štai, tą patį padarė Veslis, tą patį padarė sekmininkai – (tiksliai) organizavo ją. Ir ką jie daro? – Jie pavirsta į tą pačią sistemą, iš kurios išėjo. Matote?



167 Dabar žiūrėkite, kaip čia Apreiškime kalbama apie šitą Sardų bažnyčią. Žinoma, 1-ja eilutėje: “Bažnyčios angelui…” Suprantate? Žiūrėkite.



Budėk ir stiprink, kas dar yra…



168 Tai yra “tas Žodis, Kurio buvai išmokytas”. Suprantate? “Kas dar yra”.



…ir merdi…



169 Jis jau tada buvo pasiruošęs pradėti organizaciją, lygiai kaip katalikų bažnyčia, iš kurios jis išėjo. Matote?



…Aš neradau tavo darbų, kurie būtų pabaigti Dievo akivaizdoje.



170 Štai jums, prašau. Štai…štai tau, jis grįžta atgal. Argi jūs nematote, kodėl organizacinės sistemos klaidingos? Kas visa tai pradėjo? Dievas? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Apaštalai? [“Ne”.] Tai padarė romos katalikų bažnyčia. [“Amen”] Tegu bet kuris istorikas pabando paprieštarauti. Neišeis! Taip ir yra, jie tvirtina, kad jie – motina bažnyčioms, ir taip ir yra.

336 PENKTAS ANTSPAUDAS



Bet jie ją organizavo ir sukūrė sistemą su žmogumi priešakyje. O mes netgi ne vieną žmogų statome, kaip jie, o mes imame ir surenkame visą žmonių tarybą, ir tada prasideda tikra painiava. [Susirinkimas juokiasi.] Taip. Tai kas iš tarybos?..



171 Lygiai kaip mes galvojame, kad reikalinga demokratija. Aš irgi taip galvoju, bet ji niekada neveiks teisingai, tai neįmanoma! Jeigu čia visiems vadovauja krūva rikių, tai kaip ji iš viso gali būti teisinga? Tai neįmanoma. Pastebėkite, tinkamu variantu buvo dievobaimingas karalius.



172 Pastebėkite, gyvūnas, trečias gyvūnas – tai buvo žmogaus įžvalgumas, ir jis simbolizavo reformatorius, kurie pasitraukdavo nuo tų stabų – imti ir sakyti: “Tai ir yra duona. Tai ir yra tas vynas”.



173 Suprantate? Pas antikristą vis tiek pasilieka kažkokie krikščionybės simboliai. Būtinai, nes jis prieš. Suprantate? O jeigu jis prieš kažką…



174 Jeigu jis ateina su žodžiais: “O-o, aš Būda”, – juk šito čia apskritai niekur neįrašysi. Tai juk apskritai gryna pagonybė.



175 Bet antikristas – jis gudrus. Pas jį ten yra visokiausi dalykai, kurie vaizduoja krikščionybę, tik pas jį visa tai smarkiai iškreipta, kad būtų prieš originalų mokymą. Suprantate, štai kodėl jis yra antikristu. Matote?



176 Taigi, reformatoriai, kada gyvūnas išėjo žmogaus pavidalu, kad nugalėtų jį…



177 Taip, neužmirškite šito, moksleiviai Tik neužmirškite šito [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Suprantate? Atsiminkite tai per visas savo gyvenimo dienas Suprantate? Šie gyvūnai paaiškinti teisingai! Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Suprantate?



Pastebėkite, stabmeldystė privedė…



178 Gyvūnas-žmogus išėjo su Dievo jėga, su išminties pagalba, kurią davė jam Dievas, išvedė Bažnyčią iš stabmeldystės ir sugražino pas Dievą.



179 Bet…mes matome, kad tame pačiame bažnyčios periode, kada pradėjo kurti denominaciją, daryti tą patį, ką tie padarė pradžioje, ką padarė Roma, čia pas ją pasirodys šitos bažnyčios dukros. Ir ką gi ji sako?



180 Pasakyta: “Dabar tu… Aš neradau tavęs tobulo. Ir tu turi sustiprėti, nors pas tave liko visai nedaug jėgų”. Dabar paklausykite, kaip Jis juos perspėja, vėl gi, Apreiškime 3:3. Nagi atverskime…

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 337



Apskritai, mano manymu, aš tai perskaičiau kelėta minučių atgal.



Todėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to ir atgailauk!



181 Kitais žodžiais: “Prisimink, kad tu išėjai iš tokio štai sugedimo”. Suprantate? Ir pažiūrėkite:



Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip vagis (aha), ir nežinosi, kurią valandą

tave užklupsiu.



182 Ir taip toliau. Jis pajudinti žibintuvą. Suprantate? Tad taip ir yra. Kas tai? – Bažnyčios Šviesa.



183 Ir ji įėjo tiesiai į tą pačią pagoniškos tamsos organizacinę sistemą, iš kurios ji išėjo, ir ten pasilieka iki šios dienos, tada kaip nuoširdūs žmonės joje galvoja, kad tai Tiesa – lygiai taip pat, kaip ir katalikai. O protestantas juokiasi iš kataliko, tada kaip jie vienas kito verti – tai tiksliai atitinka Žodį. Žmogaus išmintis



184 Dabar pastebėkite. O-o, kaip man patinka tai Paklausykite, kaip Jis juos čia perspėja. Taigi, dabar mes…jūs visi visiškai sutinkate (jeigu ne, tai parašykite man klausimą), kad šie gyvūnai tiksliai atpažinti kiekviename periode, kaip Biblijoje jie čia ir parodyti? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Būtent tai jie ir padarė. Istorija aiškiai parodo, ką jie darė. Mes žiūrime tiesiai čia ir matome, ką jie darė.



185 Ir štai šie gyvūnai… Aš…aš niekada šito nežinojau. Aš tiesiog sėdėjau ten ir aiškiai pamačiau visa tai prieš save lygiai taip pat, kaip jūs žiūrite į mane. Suprantate? Ir tai negali būti melu, nes tai visiškai atitinka šitą Bibliją. Tad kas dar lieka padaryti, kaip pavadinti tai tiesa? Pastebėkite.



186 Taigi, ketvirtu gyvūnu, pasiustu nugalėti antikristą ant šito paskutinio gyvūno… Jūs pasiruošę? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paskutiniu gyvūnu arba paskutine jėga, pasiusta nugalėti antikristą, kuris buvo prieš Dievo mokymą (antikristas), buvo erelis. Matote? Ketvirtu gyvu gyvūnu buvo erelis. Taigi, tiesiog išnagrinėkite šituos periodus, išnagrinėkite Raštus. Tai būtent erelis! O Biblijoje paskutinysis periodas buvo erelio periodu. Ir Dievas sutapatina Savo pranašus su ereliu. Suprantate? Tai… Dabar žiūrėkite. Paskutinysis periodas, erelio periodas – tikrojo Žodžio atskleidėjas. Suprantate?



187 Prieš Dievui pradedant veikti, kaip tai buvo Nojaus dienomis – Jis pasiuntė erelį. Kada Jis buvo beišvedantis Izraelį, ir faraono armija buvo pasiruošusi vytis, Jis pasiuntė erelį.

338 PENKTAS ANTSPAUDAS



Kiekvieną kartą pačioje pabaigoje Jis siunčia erelį.



188 Ir čia Jis vėl siunčia erelį. Tai tiksliai pagal Žodį. Tai argi čia gali būti kažkaip kitaip? Siunčia erelį (kodėl?), Tiesos atskleidėją, Kuri nusileisdavo visų amžių bėgyje.



189 Tad kaipgi iš viso jautis arba…arba žmogus, arba kažkoks gyvūnas ten bešuoliuotų, kaipgi tai galėjo būti apreikšta iki erelio atėjimo? Jie turėjo savo vietą, tai buvo Dievo pasiusti gyvūnai – lygiai taip pat, kaip ir visi kiti.



190 Liūtas – jis buvo pirmu. Būtent tada antikristas pakilo į kovą.



191 Paskui šitas pakėlė kitą jėgą, o Jis pasiuntė priešais jį kitą jėgą.



192 Paskui jis pakėlė kitą jėgą, o Jis pasiuntė priešais jį kitą jėgą.



193 Ir paskui, paskutinei jėgai, Jis pasiunčia erelį, kad vėl sugražinti vaikus į originalų jų tėvų tikėjimą. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Erelio periodas Paskui, atkreipkite dėmesį, gyvūnų daugiau nebėra. Su jais tuo ir baigiasi. Tai pabaiga. Taigi, jeigu jūs dabar atsiverstumėte Apreiškimo Knygos 10:1-7 (aš rėmiausi į tai), atsiminkite, paskutinio pasiuntinio periode (suprantate?) kas turi įvykti? – Bus apreikštos visos Dievo paslaptys. Erelis Amen.



194 Dabar jūs matote tuos keturis šuoliuojančius gyvūnus. Tai buvo visiškai teisingai. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir štai kiekvienas periodas, tiksliau, kiekviena jėga, kuri šuoliavo paskui jį. O štai Raštas, Kuriame parodoma, ką darė priešininkų raitelis. Tai buvo apreikšta šituose Antspauduose. O taip pat dabar buvo apreikšta, kad kiekvieno gyvūno jėga, pasiusta Dievo kovai su juo, tiksliai atitinka iki pat erelio laiko. Dabar, jeigu tai paskutinis laikas, reiškia ateis erelis. Teisingai. O tam…



195 Taigi, atsiminkite. Tais laikais, kada atėjo liūtas, originalus Žodis, maždaug viena šimtoji žmonių paklausė liūto.



196 Tais laikais, kada atėjo jautis, labai maža saujelė žmonių paklausė jaučio žinios.



197 Tais laikais, kada atėjo žmogus, jis darbavosi tarp žmonių (suprantate?), todėl jis buvo supratingas, jis išvedė nedidelę grupę.



198 O ką jie padarė? Šėtonas tai pamatė, todėl jis tiesiog iškart pasiunčia juos atgal ir įtraukia juos į santuoką.



199 Ir atsiminkite, kada erelis pagaliau ateis,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 339



tik viena šimtoji procento paklausys. Tai erelio periodas. Atsiminkite, taip ir prie visų kitų raitelių. Ir netgi Jėzus išpranašavo, kad jeigu Jis uždelstų su Savo Atėjimu, tai joks kūnas išviso neišsigelbėtų Paėmime. Argi tai ne pagal Raštą? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tada jūs matote, kur mes randamės, tiesa, broli ir sese? [“Amen”.] Matote, kur mes?



200 Dieve, aš taip džiaugiuosi, kad aš…aš netgi nežinau, ką daryti, broliai Tai ne tas, kad aš išėjau čia pakalbėti. Taip, aš irgi dalyvauju. Aš…aš vienas iš jūsų. Suprantate, aš…pats aš. Aš turiu šeimą. Ir aš turiu brolius ir seseris, kuriuos aš myliu. Ir Dangiškas Dievas tiek geras, kad nužengia ir…ir apreiškia visa tai Savais…regėjimuose, kurių teisingumas buvo įrodytas prieš trisdešimt metų. [Susirinkimas garsiai šaukia–Red.] Mes jau čia. Mes…mes atvykome. Štai ir viskas. Moksliniai tyrinėjimai įrodė tai. Patvirtinimas Žodžiu įrodė tai. Ir mes čia Ir šis apreiškimas – iš Dievo, ir tai Tiesa



201 Jūs ką nors supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Aš tiesiog norėjau sužinoti, supratote ar ne. Suprantate? Taip. Tada gal man nereiks aiškinti jums sekmadieni. Pastebėkite. [Susirinkimas džiaugiasi.] Pastebėkite. Nuostabu Taigi. Dabar atkreipkite dėmesį.



202 Reiškia, kaip tik tuo laiku, kada Dievas ruošėsi išgelbėti prieštvaninį pasaulį, Jis pasiuntė erelį. Ir kada Jis ruošėsi išgelbėti Izraelį, Jis pasiuntė erelį.



203 Jūs tikite, kad tuo laiku, netgi kas liečia Joną Patmos saloje, ši Žinia buvo tiek tobula, kad Jis negalėjo patikėti Jos Angelui? Jūs žinote, angelas – tai pasiuntinys. Bet jūs žinote, kad pasiuntinys buvo pranašu? Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Įrodykime tai. Apreiškimo Knyga 22, pažiūrėkime, erelis buvo tai ar ne. Taip. Matote, jis buvo… Žinoma, jis buvo angelu, jis pasiuntinys, bet būtent pranašas apreiškė jam visa šią Apreiškimo Knygą.



204 Apreiškimo Knyga, 22 skyrius ir 19 eilutė. Aš galvoju, kad taip, jeigu aš čia užrašiau. 22:19, galbūt aš klystu. Ne. [Kažkas sako: “Tai 22:9”.–Red.] 22:9, štai kas. Aš žiūrėjau į 22:9. Teisingai. Ach, taip, čia.



Bet jis man pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas,

kaip tu ir tavo broliai pranašai,…



205 Žiūrėkite, ką čia pamatė Jonas.



Aš, Jonas, visa tai mačiau ir girdėjau.



206 Čia jis užbaigia, tai juk paskutinis skyrius.

340 PENKTAS ANTSPAUDAS



Išgirdęs ir pamatęs, puoliau po kojų Angelui, kuris man visa tai

parodė, norėdamas jį pagarbinti.



Ir jis…



207 Tai yra angelas. Matote?



Bet jis man pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum!…



208 Nei vienas tikras pranašas ir joks pasiuntinys nedaliais, kad lenktųsi jam. Suprantate? Tiktai vienam Dievui.



Bet jis man pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas,

kaip Tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių.

Dievą garbink!”



209 Matote? Štai, ši Knyga buvo tiek svarbi, kad… Juk tai ir yra Dievo Žodis. Dabar būkite atidūs. O kada skelbiamas Dievo Žodis, Jis turi ateiti per pranašą, nes būtent pas jį ateina Dievo Žodis.



210 Aš tikėjausi, kad toks klausimas bus šitoje dėžutėje. Tiesiog aš nusprendžiau juos truputi pralenkti, suprantate. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš tiesiog jaučiu, kad ten yra toks klausimas, štai ir viskas. Aš…aš tiesiog nusprendžiau iš karto į jį atsakyti. Suprantate. Suprantate?



211 Kiekvienas Dievo Žodis atnešamas… Biblijoje ši sistema visai nesikeičia. Suprantate? Viskas tas pats. Jis turi ateiti pas šitą pranašą, kurio atėjimo mes laukiame. Dabar pastebėkite. Apreiškimo Knyga 10:1-7.



212 Dabar vėl perskaitykime 9-tą sakinį. Dabar mes paimsime…mes… Taip, prieš mums pereinant prie šitos eilutės, aš noriu jums užduoti klausimą, prieš mums paliekant šituos Antspaudus: jums viskas aišku?



213 Taigi, turėkite galvoje, po šito erelio daugiau nepasirodo jokios jėgos (suprantate?), jokios. Kiekvieną kart, kada antikristas ką nors siusdavo, Dievas siunčia jėgą. Antikristas pasiuntė kitą jėgą, o Dievas pasiuntė kažką, kad nugalėtų tai. Paskui jis pasiuntė kitą jėgą, o Dievas pasiuntė kažką, kad nugalėtų tai. Suprantate? O kada Jis priėjo prie erelio, tai buvo vėl Jo Žodis, kaip buvo pačioje pradžioje.



214 Dabar žiūrėkite. Argi tas pranašas, kurio atėjimo mes laukiame, kažkoks žmogus, pateptas Dvasia, kaip Elijas… Žinoma, tai nebus pats Elijas, bet tai bus toks žmogus, kuris ateis, pats jo tarnavimas bus tame, kad nusiusti…sugražinti šituos žmones,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 341



puolusius per šiuos denominacinius iškrypimus, atgal į originalų tėvų tikėjimą. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Juk čia visą Bibliją susiriša kartu, nežinau, kaip gali būti kitaip. Aš…aš čia daugiau nieko negaliu pasakyti, nes tuo ir baigiasi. Mes atvykote. Tai Tiesa. Jeigu ką nors nuo šito atimti, tai bus iškreipta. Suprantate? Todėl viskas…viskas taip ir turi būti.



215 Dabar, pastebėkite. Taigi, 9-ta eilutė: “Sielos po aukuru”. Štai čia kai kurie su manimi nesutiks. Bet truputi paklausykite ir tiesiog…Suprantate? Aš irgi taip galvojau, bet tai pasirodė visai ne taip. Mes… Aš visada galvojau, kad šios sielos po aukuru …tai pirmosios Bažnyčios kankiniai. Ir aš tikras, kad daktaras Urija Smitas ir visi jie taip tvirtina. Suprantate? Bet… Aš pats taip galvojau. Bet kada Šventoji Dvasia parodė apie tai regėjimą, tai pasirodė ne taip. Tai ne tos sielos.



Taigi, čia jūs pasakysite: “Na, nežinau”.



216 Na, palaukite minutėle, mes išsiaiškinsime. Žiūrėkite. Tai ne Bažnyčios Nuotakos sielos, visiškai ne. Mes galvojome, kad tai laukianti ten Bažnyčia Nuotaka, sielos po aukuru (suprantate?), kurios šaukė: “Kaip ilgai, Viešpatie, kaip ilgai?” Nagi aš vėl dar kartą perskaitysiu, kad mes teisingai suprastume.



Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas

nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi. (Matote?)

… dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.



217 Taip, ne…neužverskite ten, luktelėkite minutėle. Gerai?



Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: “ Kaip ilgai,… ( Matote? )

…Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują

žemės gyventojams?!”



Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo

pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai

ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie.



218 Štai, juk jie…šiuo laiku (atkreipkite dėmesį), kada apreiškiamas šis Penktas Antspaudas (suprantate?), Bažnyčios jau nėra. Tiesiog tai negali būti pirmos Bažnyčios sielos.



219 Taip, taip, prašau, tik skirkite dabar tam ypatingą dėmesį, nes tai labai ginčitinas…ginčitinas klausimas, todėl aš noriu, kad jūs klausytumėte dabar labai atidžiai. Jūs turite popierių ir kuo rašyti. Taigi, aš noriu, kad jūs būtumėte atidūs.

342 PENKTAS ANTSPAUDAS



220 Štai, tai negali būti tos sielos, nes teisiųjų kankinių ir teisiųjų žmonių sielos (Bažnyčios, Nuotakos) jau buvo paimtos aukštyn, jie ne po aukuru. Reiškia, jie Šlovėje su Nuotaka (dabar žiūrėkite), nes jie išėjo Paėmime Apreiškimo Knygos 4-me skyriuje. Jie buvo paimti.



221 Taigi, kas gi tada tos sielos? Tai jau sekantis klausimas. Tada kas gi jie tokie, jeigu tai ne pirmoji Bažnyčia? – Tai Izraelis, kuris turi būti išgelbėtas kaip tauta, visi paskirtieji. Tai Izraelis. Tai pats Izraelis.



222 Jūs pasakysite: “Oi, palūkėk minutėle”. Jūs pasakysite: “Negali būti”. Taip, gali; jie turi būti išgelbėti.



223 Žiūrėkite, nagi iš karto išspręskime šitą klausimą. Aš turiu keturias, penkias Rašto vietas. Aš paimsiu vieną. Paimkime minutėlei Laišką Romiečiams ir išsiaiškinkime, jie išsigelbės ar ne. Atverskime Laišką Romiečiams ir kreipkimės į Romiečiams 11-tą skyrių, ir mes sužinosime. Tiesiog… Tiesiog perskaitykime tai, ir paskui patys išsiaiškinsime. Romiečiams 11-as skyrius, 25 ir 26 eilutės. Dabar paklausysime čia Pauliaus.



224 O Paulius pasakė, kad jeigu kas nors kitas, net jeigu Angelas pradėtų skelbti priešingai, tai jis turi būti kaip? – Prakeiktas. Žiūrėkite.



Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties (O), –

kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte (štai jums, prašau) – dalis

Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma.



225 Turi įeiti paskutinis pagonis Nuotakoje, Nuotakai, dėl šito tikslo Izraelį buvo apakintas.



O tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: “Iš Siono ateis

Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.



226 Teisingai Taigi, tai Izraelis yra po šituo aukuru. Žiūrėkite. Izraelis buvo apakintas su tuo pačiu tikslu, kad mes būtume išgelbėti. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] O kas juos apakino? – Dievas. Dievas apakino Savuosius vaikus.



227 Nenuostabu, kad Jėzus kabojo ten ant kryžiaus, o tie žydai šaukė, reikalaudami Jo Kraujo Tai buvo Jo paties vaikai. O Jis ir buvo Raštu. Jis Pats buvo Žodis. Ir be to Jis žinojo, kad tie žmonės su džiaugsmu priimtų Jį Ir todėl Jis apakino juos, kad jie nepažintų Jo. Jis atėjo taip kukliai ir tuo apakino juos, kad jie nepriimtų šito. Suprantate? Rašte pasakyta, kad jie taip pasielgs. Ir Jis apakino, buvo apakinti Jėzus tiek pasigailėjo jų, kad netgi pasakė: “Tėve, atleisk jiems, jie nežino ką daro”.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 343



Matote? Jie buvo akli. Paulius pasakė, kad jie buvo apakinti dėl tam tikros priežasties – dėl mūsų.



228 Pastebėkite. Taigi, aš noriu, kad jūs klausytumėte tai labai atidžiai. Jiems buvo duoti drabužiai, jie jų neturėjo. Jiems buvo duoti drabužiai, balti drabužiai – kiekvienam iš jų. Taigi, šventieji juos jau turi dabar, jie juos gauna čia. Bet ten jiems duoti buvo drabužiai. O šventieji juos jau turėjo, ir jie išėjo. Matote? Suprantate, jie turėjo…neturėjo…



229 Jie… Suprantate, jie neturėjo galimybės, nes Dievas, jų gi Tėvas, apakino juos, kad galėtų išsipildyti Dievo malonė, kad galėtų būti paimta Nuotaka iš pagonių. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]



230 Aš jums parodysiu puikų pavyzdį, Juozape. Juozapas, dvasinis žmogus, erelis, jis gimė tarp savų brolių, lygiai kaip ir tikroji Bažnyčia tarp kitų. Ir jis galėjo išaiškinti sapnus ir matė regėjimus. O likusieji neapkentė jo. Jo tėvas mylėjo jį.



231 Pastebėkite, paskui jis buvo išvarytas, išvarytas savo brolių… (ne tėvo) …išvarytas savo brolių ir parduotas beveik už trisdešimt sidabrinių, buvo įmestas į duobę ir buvo laikomas mirusiu, buvo pakeltas ir atsisėdo faraono dešinėje.



232 Ir kadangi jis buvo išvarytas savo brolių (suprantate?), jam buvo duota pagoniška nuotaka, ne iš jo tautos.



233 Tokiu būdu jam gimė Efraimas ir Manasijas, kurie įėjo į Izraelio skaičių, kada Izraelis juos laimino, sukryžiavęs rankas nuo jauniausio ant vyresniojo, kad palaiminimas pereitų nuo žydų atgal…tiksliau, nuo žydų ant pagonių. Suprantate? Sukryžiavo rankas ant jaunesniojo sūnaus, tai yra, turėjo įeitų jaunesnioji Bažnyčia. Bažnyčia-motina stovėjo saulėje, ji pagimdė šitą kūdikį. Ir pastebėkite, dėl šito Izraelis sukryžiavo rankas kaip įvaizdis. Ir Juozapas…



Šie vaikai buvo iš vienos motinos – pagonės.



234 Tada Izraelio nuotaka, šito rankų sukryžiavimo keliu tapo iš senos ortodoksų bažnyčios į krikščionišką kelią Šventosios Dvasios valia, Kuri sukryžiavo Izraelio rankas. Jis pasakė: “Dievas sukryžiavo mano rankas”. Jis čia buvo niekuo dėtas.



235 Pastebėkite. Tada Juozapas, atstumtas savo pačių brolių, jo pačio tautos, paėmė pagonę-nuotaką – tiksliai kaip padarė Jėzus, atstumtas žydų, paėmė pagonišką Nuotaką.

344 PENKTAS ANTSPAUDAS



236 Dabar čia kai ką perskaitykime. Pas mane užrašyta Rašto vieta – Apaštalų Darbai 15. Ir, o-o, tai juk tarsi… Juk mes bet kuriuo atveju turime šito mokyti. Taip, mano manymu, pas mane teisingai užrašyta: “Perskaityti Apaštalų Darbai 15:14”. Gerai. Tikiuosi, kad čia tai, ko reikia. Taip.



Simonas išaiškino, kaip Dievas…



Ne, pradėkime nuo 13 eilutės.



Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė…



237 Čia, jūs suprantate, reikalas tame, kad tie nuėjo pas pagonis. Suprantate? Ir iškilo ginčas, nes jie buvo žydais. Suprantate?



Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: “Vyrai broliai, paklausykite

manęs!



Simonas (tai yra Simonas Petras) papasakojo, kaip Dievas pirmą

kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų Savo Vardui žmones.



238 Chm Matote? Mano žmonos vardas buvo Broi. O kada aš paėmiau ją, ji tapo Branham. Suprantate?



239 Jėzus renkasi Sau Bažnyčia iš… (tiksliau Savo Nuotaką) …iš pagonių. Tai Raštas, pirmavaizdis, lygiai kaip buvo pas Juozapą.



240 Dabar įsidėmėkite štai ką. Taigi, šios sielos po aukuru… Na, tai… Dabar aišku apie šias sielas, kurios po aukuru, kodėl jie buvo nukankinti tokių nuodėmingų žmonių, kaip Eichmanas. Matote? Jie tvirtai laikosi, milijonai (suprantate?), bet jie pasilieka žydais.



241 Taigi, atsiminkite. Kas buvo? Jie buvo užmušti už Dievo Žodį, ne už Kristaus liudijimą. Jūs tai supratote?



242 Bet atsiminkite, pasirodžiusi Bažnyčia, Bažnyčios kankiniai irgi buvo už Dievo Žodį ir Jėzaus Kristaus liudijimą. Kas iš jūsų žino apie tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Čia… Taip. Gerai.



243 Štai, bet šie neturėjo Jėzaus Kristaus liudijimo.



…dėl Dievo Žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.



244 Žydai Ir Hitleris neapkentė jų, Eichmanas irgi, Stalinas taip pat, visas likęs pasaulis. Matote? Bet jie pasiliko ištikimi tam, kuo jie tikėjo.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 345



Ir juos žudė už tai, kad jie žydai.



245 O jūs žinote, kad pas Martiną Liuterį irgi buvo panašus supratimas? Tai tiesa. Jis pasakė: “Visus žydus reikia išvaryti, jie – antikristas”. Matote? Bet jis tiesiog buvo kitoje epochoje ir nematė šito, nematė Žodžio.



246 O dabar skamba Žodis, Tiesa. Kaipgi galima beviltiškai apakinti Izraelį? Tai neįmanoma. Ne.



247 O-o, kaip galėjo tas pranašas atsistoti ten tą dieną ir pasakyti: “ Izraeli, tu kaip vienragis”. Kada jam bandė parodyti pačias silpniausias jo vietas, jis pasakė: “O-o, – pasakė, – kas laimins tave, bus palaimintas, o kas keiks tave, bus prakeiktas”. Teisingai. Nieko sau Tiesiog neįmanoma.



248 Sykį žmonės galvojo, kad Dievas užmirš. Kada pranašas pamatė užeinančią ant žydų tamsą, šitas žmogus stovėjo ten, ir Dievo Žodis išsiliejo jam, jis pasakė: “O Viešpatie, nejaugi Tu užmirši Savo tautą?”



Jis pasakė: “Kas guli prie tavęs?”



Tas atsakė: “Matuojama lazdelė”.



249 Paklausė: “Kiek aukštai Dangus? Išmatuok”. Aha. “Koks jūros gylis?”



Tas pasakė: “Aš negaliu”.



250 Jis pasakė: “Taip ir Aš negaliu užmiršti Izraelio”. Jokiu būdu. Jis neužmirš jo.



251 Jam teko apakinti Savo vaikutį (tik pagalvokite), apakino Savo vaikutį, kad suteiktų mums galimybę, o mes jį atstumiame. Nuo šito jaučiuosi toks mažas, kad galima būtu prašliaužti po betoniniu bloku plačiakrašte skrybėle, ir netgi jo nepaliesti. Labai mažu reikia būti, žinote. O-o, tai bent



252 Taip, jie laikėsi Dievo Žodžio. Tai buvo žydai. Jie turėjo savo įstatymą, jie laikėsi jo. Prisimenate nuo vakar vakaro? Matote? Jie laikėsi jo. Ir tai buvo žydai, ir jie turėjo įstatymą. O tuo įstatymu buvo Dievo Žodis, ir jie kruopščiai jo laikėsi. Teisingai. Ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi, jie buvo nukankinti. Ir čia buvo sielos po aukuru, po to kai Bažnyčia jau nebebuvo.



253 Dabar žiūrėkite. Jie dėl savo aklumo atidavė mirčiai savo Mesiją, ir dabar jie pjauna. Jie suprato tai. Jie pripažino tai, kada jau viskas įvyko. Kada jie atsidūrė prieš Dievo aukurą, tada jie Jį pamatė. Bet dabar Dievo malonė nukreipta į juos.

346 PENKTAS ANTSPAUDAS



254 Žiūrėkite. Taigi, tai jokiu būdu negalėjo būti šventieji, nes jie jau buvo aprengti drabužiais. O šie čia tiesiog “sielos po aukuru, dėl Dievo Žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi”, kad jie – Dievo tauta, žydai.



255 Bet dabar žiūrėkite, Dievo malonė ateina pas juos. Ir Jėzus kiekvienam iš jų duoda baltus drabužius [Brolis Branhamas juokiasi ir ploja delnais–Red.] (oho, žiūrėkite, jau po to kai Bažnyčia išėjo), nes jie buvo ištikimi savo reikalui. Ir jie buvo apakinti, ir jie nežinojo šito. Jie nežinojo šito. Jie atliko būtent tą vaidmenį, kurį skyrė ir davė jiems Dievas. Ir čia…čia Jonas žvelgia ir mato sielas po aukuru. Dabar žiūrėkite, jis mato tas sielas. Žiūrėkite, kaip jis jas vadina.



Jie šaukia: “Kaip ilgai, Viešpatie?”

Žiūrėkite: “Dar trumpą laiką”. Matote?



256 Dabar panagrinėkime tai, judėdami Raštu. Jie supras, kad užmušė savo Mesiją. Suprantate? O jie nežinojo šito. Bet tada jie suprato, kad juos…juos žudė kaip atpildą už padarytą neteisybę. Ir dabar pažiūrėkite, ką jiems teko išgyventi? Matote, jie buvo kalti dėl žmogžudystės, todėl ir jie buvo nužudyti. Suprantate? Jie šaukė: “Tegu Jo Kraujas būna ant mūsų” Matote? Taip ir yra. Ir jie buvo apakinti.



257 Taigi, jeigu jie nebūtų buvę apakinti, tai Dievas pasakytu: “Palik juos, jie neverti”. Bet kadangi jie buvo apakinti Dievo, tai Jo malonė išsiliejo jiems (amen, tai bent nuostabi malonė) ir davė kiekvienam iš jų drabužius, nes visas Izraelis bus išgelbėtas – kiekvienas, kurio vardas užrašytas. Teisingai. Jėzus davė jiems rūbus, kaip Juozapas darė savo broliams – pirmavaizdis.



258 Žiūrėkite, kada Juozapas stovėjo ten, ir kada jis pagaliau… Jis atsivėrė ten prie aukuro, prie savo paties aukuro, savo rūmuose, savo soste. Jis pasakė: “Palikite mane visi”. Jo žmona buvo rūmuose, kur bus Nuotaka.



259 Ir jis pasakė jiems, jis paklausė: “Argi jūs nepažystate manęs?” O, čia jis jau prabilo žydiškai. “Aš jūsų brolis, Juozapas”. O-o, tai bent



Jie pasakė: “O-o, dabar tu mums atkeršysi”.



260 Pasakė: “Minutėle, minutėlę. Dievas padarė tai su tam tikru tikslu, leido, kad jūs išvarytumėte mane dėl šito, kad išgelbėtų gyvybę”. Šlovė Štai jums, prašau. Tiksliai. [Susirinkimas juokiasi – Red.] Pasakė: “Nepykite ant savęs”. Prisimenate, kaip Juozapas tai pasakė? [“Amen”.] Pasakė: “Nepykite ant savęs. Dabar viskas tvarkoje. Viskas praėjo. Dievas pasiuntė mane čia prieš jus”.



261 Žinote, Biblijoje pasakyta, ką jie pasakys Jam, kada pamatys Jo atėjimą,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 347



pasakys: “Paklausyk, taip, Tu Mesijas, mes žinome. Bet…bet iš kur šie randai?” Matote?



262 Jis pasakė: “O-o, Aš gavau juos Mano draugų namuose”. Draugų?!



263 Ir tada jie… Kada jie tai suvoks (tie pasilikę šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai), Biblijoje pasakyta, kad jie atsiskirs šeimomis vienas nuo kito ir ištisomis dienomis verks ir dejuos, ir vaikštinės iš kampo į kampą, raudos: “Kaipgi mes galėjome padaryti taip? Kaipgi mes galėjome padaryti taip? Juk mes nukryžiavome mūsų Mesiją”. Pasakyta, kad raudos, kaip šeima netekusi savo vienintelio sūnaus: “Kaipgi mes galėjome padaryti taip?”



264 Šie žydai – tai…tai patys religingiausi žmonės pasaulyje, išrinkti Dievo. Bet Jis apakino juos, kad paimtų mus, o mes atstumiame tai. Koks teismas laukia pagonišką bažnyčią Štai šitaip. Matote? Specialiai Dievas apakino, kad paimtų mus, Nuotaką, Jėzui, paimti juos iš… Suprantate? Ir iš anksto parodė tai pirmavaizdžiu, ir panašiai.



265 Dabar jūs suprantate, kas šios sielos? Tai nenukankinti šventieji. Jie jau seniai išėjo. Teisingai. Pastebėkite, jie buvo…jie jau seniai išėjo. Matote?



266 Taigi, šiems duoti drabužiai – kiekvienam iš jų. Ir dabar aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį. Bet čia Dievo malonė nužengia pas juos, Jėzus duoda kiekvienam iš jų baltus drabužius, kaip Juozapas parodė malonę savo broliams.



267 Dabar žiūrėkite. Nežiūrint į tai, kad jie irgi bandė atsikratyti Juozapo, jo malonė vis tiek nusidriekė jiems. Suprantate? “O-o, tai nieko. Viskas gerai. Jūs ne specialiai padarėte tai. Bet, suprantate, tai padarė Dievas. Suprantate? Dievas leido, kad jūs padarytumėte taip, kad išvarytų mane ir atvestų mane čia, kad aš galėčiau išgelbėti žmonėms gyvybes, štai šitiems pagonims, iš kurių aš paėmiau sau žmoną. Aš neturėčiau žmonos, jeigu aš pasilikčiau ten. Ir aš myliu savo žmoną. Ji čia pagimdė man šituos vaikus”. Ir pasakė: “Aš…aš… O dabar aš einu pasiimti jūs visus pas save. Dabar visiems jums bus irgi gerai. Aš parvesiu jus čia. Mes visi gyvensime kartu, kaip viena didele šeima”. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Matote? Matote? Suprantate? Pasakė: “Vieno aš noriu jūsų paklausti: ar gyvas dar mano senas tėvas?” Ach



268 Ir pažiūrėkite kaip jis pasielgė su mažuoju Benjaminu, kuris yra įvaizdžiu šimtui keturiasdešimt keturiems tūkstančiams, kaip mes pamatysime vėliau. Taip? Ką jis padarė? – Jis iškart greitai pribėgo prie Benjamino, puolė jam ant kaklo ir apkabino jį, savo broliuką, gimusį šeimoje jam išėjus iš jo motinos, pirmos bažnyčios, ortodoksų bažnyčios. Šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai gimė Jam išvykus, kol Jo nebuvo,

348 PENKTAS ANTSPAUDAS



ir Jis paėmė Sau pagonišką Nuotaką. O-o, tai bent Na argi tai nesukrečiančiai Štai, prašom. Tad jūs matote, kas jie? Štai.



269 Pastebėkite. Taigi, nežiūrint į tai, kad jie pabandė atsikratyti Juozapo, jis parodė jiems malonę.



270 Nežiūrint į tai, kad jie pabandė atsikratyti Jėzaus, Jis vis tiek sugrįš (nes jie buvo apakinti) ir duos kiekvienam iš jų baltus drabužius. Jis vis tiek paims ir nuves juos Namo. Tai nieko nekeičia, nes Jis jau pasakė: “Aš vis tiek juos visus išgelbėsiu”. Matote?



271 Dabar 10 eilutė. Pastebėkite, jie reikalavo keršto. Matote? Jeigu tai būtu Nuotaka, jie būtu, žinote, kaip Steponas. “Tėve, atleisk jiems”. Suprantate?



272 Bet tai žydai, kurie tik ką įėjo. Suprantate? Jie reikalavo keršto. Pastebėkite, vėl (suprantate?), “vėl” – Jis pasakė. Pastebėkite, tai ne… Jis pasakė: “Tai tavo broliai”, – žydai. Šimtas… Jie norėjo keršto. Jie kalbėjo: “Uch, mes ruošiamės… Mes…mes norime, kad Tu atkeršytum jiems už mus”.



273 Jis pasakė: “Dar truputi, visai nedaug”. Juk… Žiūrėkite. Nagi aš perskaitysiu tai. Tai 10 eilutėje. Gerai.



Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: “Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis

Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!”



Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo

pasakyta, kad dar truputį ilsėtis, kol skaičių…(Matote? Žiūrėkite.)

…dar truputi ilsėtis, kol skaičių papildys jų draugai…



274 Matote? Taigi, kas gi tai? – Čia pranašai pamokslauja Izraeliui. Suprantate?



…kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti…



275 Matote, paskirti tam. Suprantate?



…kurie bus nužudyti kaip ir jie.



276 Matote? Kitais žodžiais, jiems skirta tai. Raštai sako, kad jiems teks tai praeiti. “Ir tiesiog dar truputį pailsėkite. Dabar jūs gavote drabužius, jūs vykstate Namo, ir tiesiog pasėdėkite ten truputi, suprantate, palaukite dar truputi”.



277 Dabar atkreipkite dėmesį. Taigi, pastebėkite:

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 349



“Tavo broliai, dar broliai tavo bus užmušti”, – o tai reiškia, kad šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai dar bus iššaukti sielvarto laiku. Bus iššaukti šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai.



278 Gaila, kad nebeturime laiko. Gal mes paliesime tai rytoj vakare, jeigu Viešpats leis, mes…prieš mums pereinant prie sekančio Antspaudo. Suprantate?



279 Dar (dabar žiūrėkite) jie turi būti nukankinti antikristo. Mes ką tik tai praėjome ir pamatėme, kad kada jis jos paskutinį kartą, jis ten sulaužys šitą susitarimą su tais žydais, ir tada taip ir išeis. Suprantate?



280 Šie žydai, šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, turi būti iššaukti dviem liudytojais iš Apreiškimo Knygos 11. O jūs prisimenate, kad jie turi pranašauti.



281 Jūs tai skaitėte. Kas iš jūsų skaitė tai? [Susirinkusieji: “Amen”.–Red.] Žinoma, mes visi žinome, skaitydami Raštą.



282 Ir jie pranašauja (šie du liudytojai pranašauja) antroje Danieliaus septyniasdešimtos savaitės pusėje, tai yra paskutiniai trys su puse metų.



283 Prisimenate, kaip mes ėmėme šias Danieliaus septyniasdešimt savaičių; aš pasakiau, kad jų mums prireiks, kada prieisime iki čia? Aš nežinojau, kodėl, bet aš tiesiog…kažkas pasakė man, kad jų mums prireiks, ir štai, prašau. Matote? Suprantate?



284 Pastebėkite, Danieliaus laiku… O prisimenate, Danieliui buvo pasakyta, kad ateis Mesijas, Valdovas… tiksliau, Mesijas, ir kad Jis pranašaus (Izraeliui dar liko septyniasdešimt savaičių), ir kad septyniasdešimties savaičių viduryje Mesijas bus užmuštas, sustabdys aukų aukojimą. Teisingai? [Susirinkusieji sako: “Amen”.–Red.] Bet dar buvo skirta trys su puse savaičių.



Šitoje atkarpoje Jis pasiima pagonišką Nuotaką.



285 Ji pakyla. Ir kada Ji pakyla, Izraelyje pasirodo du pranašai. Matote?



286 Ir tos sielos, kurios buvo nukankintos per tą laiką, tikri, teisingi tų laikų žydai, kurių vardai įrašyti Knygoje, kurie gyveno teisingai ir elgėsi teisingai, tiksliai laikėsi judaizmo, juos…juos nukankino Eichmanas ir daugelis kitų – sąžiningų žmonių, jų ten buvo milijonai. Ir tie vokiečiai juos šaudė, ir kankino, ir žudė juos, ir kabino juos ant tvorų, ir degino juos, ir kremavo, ir ką tik nedarė; šitas bejausmis ir kraujo ištroškęs Hitleris, Stalinas, Musolinis ir visi tie žmonės, kurie neapkentė žydų.

350 PENKTAS ANTSPAUDAS



287 Aš manau, kad tai viena…viena iš priežasčių, kodėl ši šalis dar nesugriuvo – nes žydą visada čia gerbė (teisingai), nevaržė jo. Tu pagerbsi žydą, ir Dievas pagerbs tave.



288 Žydų tarpe yra ir atskalūnų, lygiai kaip ir pagonių tarpe – tas pats.



289 Bet tikrojo žydo vardą Dievas užrašė į Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Ir štai šiuo laiku juos žudė. Ir atsiminkite. Tik susimąstykite, kaip tai idealu. Tuojau pat po to kai pasaulio šalys nužudė milijonus žydų, nekaltų žmonių, čia Rašte sakoma, kad tuo pačiu laiku jie visi iki vieno po aukuru, suvokia, kas įvyko, ir jiems duodami balti drabužiai.



290 Ir jie paklausė: “O kodėl, o mes dabar negalime sugrįžti į karalystę?” Žydų Karalystė turi būti įsteigta žemėje, žinote. Jonas pasakė, kad Karalystė turi būti įsteigta čia. Suprantate? O dabar – Evangelijos Karalystė. Suprantate?



291 Bet žydų Karalystė bus skelbiama šitais…šitais dviem pranašais (tad pastebėkite), žemiška Karalystė čia.



292 Dangaus Karalystė skelbiama žydais…arba, tiksliau, pagonims.



293 Karalystė čia žemėje turi būti įkurta Tūkstantmetėje Karalystėje, po Tūkstantmetės Karalystės žydams.



294 Dabar pastebėkite. Atkreipkite į tai dėmesį, čia jie…čia jie pamokslauja. Suprantate?.



295 Prieš šiems…šiems pranašams pasirodant ant scenos, šiems žydams, kuriems teko mirti nuo Eichmano rankos ir kitų, kiekvienam iš anksto paskirtam duodama iš malonės baltas drabužis. Kiekvienam iš jų duotas baltas drabužis. Pastebėkite.



Dabar kas vyksta? Kaip tiktai tai įvyks…



296 Aš žiūriu į laikrodį ten gale, ir aš žinau, kad mes…mes jau užsivėlinome. Bet aš nenoriu… [Susirinkimas sako: “Ne!”–Red.] Suprantate, aš…aš… Šie… Matau tuos vargšus jaunuolius stovinčius ten. Tepadeda jums Dievas, broliai. Tikiuosi, kad kiekvienam iš jūsų tą dieną irgi bus duotas baltas drabužis. Suprantate? Stovite, keičiatės vienas su kitu, kojos skauda. O kai kurie iš jūsų visą dieną dirbote. Aš žinau, ką tai reiškia. Ir žiūrėti… Ir kai kurios moterys stovi, vargšelės. Aš pastebėjau, kad kai kurie vyrai užleidžia moterims vietas, ir kiti užleidžia vargšei motinai su kūdikiu. Ir aš…aš…aš visa tai matau (suprantate?), ir aš tikras, kad Jis mato.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 351



Pastebėkite. Bet aš nenoriu laikyti jūsų per ilgai. Man svarbiausia, kad jūs tiktai suprastumėte pamokslą, daugiau nieko aš iš jūsų nenoriu. Suprantate?



297 Taigi, atkreipkite dėmesį. Šie žydai… Aš turiu tai padaryti tam, kad jūs suprastumėte šito Antspaudo apreiškimą, suprastumėte, ką jis reiškia – šios sielos po aukuru, ir kas jie tokie. Dabar žiūrėkite.



298 Danieliaus laiku antra septyniasdešimtos savaitės pusė… Atminkite, Mesiją užmuš viduryje. O kiek septyni perpus? [Susirinkusieji sako: “Trys su puse”.–Red.] Trys su puse. Kiek pamokslavo Kristus? – [“Trys su puse”.] Teisingai. Taigi: “Bet tautai dar skirta ”. Kiek? “Dar trys su puse metų”.



299 Taigi tuo laiku (matote?) vyksta štai kas: pagoniška Nuotaka išrenkama septyniuose bažnyčios perioduose ir paimama.



300 Ir kada tai įvyks, pas visus tuos žydus, kurie buvo tada žvėriškai nužudyti dėl aklumo, esantiems po aukuru, ateina Dievas ir sako: “Jūs matote, kas visa tai reiškė? Dabar Aš duodu kiekvienam iš jūsų drabužius”.



Jie paklausė: “Kaip ilgai, Viešpatie? Mes dabar įeisime?”



301 Atsakė: “Ne-ne, ne-ne. Jūsų bendratarniai, žydai, turi nukentėti dar truputi. Juos turi nužudyti, kaip ir jūs nužudė. Žvėris turi susidoroti su jais, kada sulaužys savo susitarimą”.



302 Dabar atkreipkite dėmesį. Ir štai žiūrėkite, kaip tik… Tiesiog turėkite omeny, šie pranašai turi pranašauti remiantis Apreiškimu 11. (A-a, na jūs pakėlėte rankas, jūs skaitėte apie tai. Taip?) Ir jiems bus duota jėga.



303 Ir po minutės mes išsiaiškinsime, kas jie, jeigu Viešpats leis. Dabar, atkreipkite dėmesį, kas šie pranašai. Ir štai… Juk čia Biblijoje apie tai sakoma. Žinoma, sakoma. Be abejonės Suprantate?



304 Pastebėkite, viduryje šitos trijų su puse savaitės, jie čia pranašauja, ir čia Apreiškimuose pasakyta…Ir jie–jie pranašauja tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt dienų.



305 Tikrame žydų kalendoriuje, tikrame Dievo kalendoriuje, – trisdešimt dienų mėnesyje. Tai dėl romėniško kalendoriaus tokia sumaištis. Teisingame kalendoriuje – trisdešimt dienų mėnesyje.



306 Taigi, jeigu paimti ir pridėti prie trisdešimt dienų tris su puse metų, ir pažiūrėti trisdešimt dienų, tada kiek gausis? – Vienas tūkstantis trys šimtai…tiksliau, du šimtai šešiasdešimt dienų.

352 PENKTAS ANTSPAUDAS



Vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt dienų (šešiasdešimt dienų) – tai lygiai trys su puse metų.



307 Taigi, matote, čia nėra jokios klaidos. Štai, prašau – viskas tiksliai sutampa, kaip “kregždės uodegos” išdrožos. Žiūrėkite, šie du pranašai pamokslavo žydams tris su puse metų. Tada bus iššaukti šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai. O paskui…



308 Pastebėkite, šie du pranašai – tai būtent Mozė ir Elijas. Teisingai? Suprantate? Dabar žiūrėkite, žiūrėkite, juos… Pažiūrėkite į jų tarnavimą. Dabar stebėkite, ką daro šie pranašai. “Jie turi valdžią pakenkti žemei visokia piktžaizde, kada tiktai panori”. Kas tai darė? – Mozė. “Jie turi valdžią uždaryti dangų, kad nelytų lietus ant žemės jų tarnavimo dienomis”. Kas uždarė dangų tris su puse metų? – [Susirinkusieji sako: “Elijas”. Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Štai, prašom, tai juk jie. Matote, tai…



309 Suprantate, kada žmogus miršta, jo padėtis nepasikeičia, jo charakteris nepasikeičia. Suprantate? Žiūrėkite, kada…kada, prieš…



310 Kada Saulius atsitraukė, ir nebuvo pranašų žemėje, jis negalėjo suprasti, ką daryti…ką reikia daryti. Jis įkliuvo į bėdą. Jis žygiavo į karą. Jis nuėjo pas mirusių dvasių iššaukėją iš En Doro.



311 O tiktai po jaučių ir veršių krauju ji galėjo tai padaryti. Ir ji iššaukė Samuelio dvasią.



312 Ir kada Samuelis pakilo, jis taip ir pasirodė savo pranašo drabužiu. Ir, be to, jis vis dar buvo pranašu. Pasakė: “Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?” Matote? Jis pasakė: “Juk tu tapai Dievui priešu!” Jis pasakė: “Rytoj vakare šituo laiku tu žūsi kovoje. Ir rytoj vakare šituo laiku tu būsi su manimi”. Būtent taip ir įvyko. Matote? Ne tiktai… Jis vis dar buvo pranašu. Matote?



313 Ir šie žmonės pasilieka pranašais. Po kelių minučių mes paliesime dar giliau, jeigu Viešpats leis. Suprantate?



314 O-o, kaip aš myliu šį Žodį Nenuostabu, kad “ne vien duona bus gyvas žmogus, bet kiekvienu Žodžiu išeinančiu iš Dievo lupų”.



315 Šie du pranašai – Mozė ir Elijas, kadangi jie vėl dirbs darbus pagal tą patį pavyzdį. Jų…jų visada buvo toks tarnavimas. Taigi, pastebėkite, lygiai kaip tie, jie nei kiek nepasikeitė. Atsiminkite, šie vyrai nemirė. Paklausykite minutėle.



316 Jokiu būdu nemaišykite… (kol nenukrypome nuo šios temos)

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 353



…nemaišykite penktą Elijo tarnavimą su jo ketvirtu tarnavimu. Aš jums sakiau, kad pagoniška Bažnyčia laukia Elijo. Teisingai.



317 O štai čia jis ir su žydais. Atsiminkite, jis negali ateiti keturis kartus, tai… tai priešo skaičius. Jis turi ateiti penkis kartus.



318 Kada jis atėjo pirmą kartą, tai buvo pats Elijas. Kada sekantį kartą jis atėjo, tai buvo Eliziejus. Kada sekantį kartą jis atėjo, tai buvo kas? – Jonas Krikštytojas. Kai jis ateis sekantį kartą, tai bus septintas angelas. O kai jis ateis penktą kartą, jis bus ten su Moze, pamokslaus jiems. Žinoma, o kaipgi. Taip. Nemaišykite jo. Chm-m.



319 Penki… (jeigu jūs susipažinę su biblijos skaičiais) …penki – tai besidarbuojančios malonės skaičius. Juk būtent tai Jis ir atliko. Taigi, žiūrėkite (jeigu norite sužinoti, ką tai reiškia), ar buvo Jėzus malonės darbais? J-ė-z-u-s – penki, d-a-r-b-a-i (teisingai?), darbavosi iš…iš meilės jums. O jeigu jūs ateinate pas Jį, tai kaip jūs ateinate, kuo? T-i-k-ė-j-i-m-u į šiuos d-a-r-b-u-s. Teisingai? Darbai – tai malonės skaičius (štai) tikintiesiems.



320 Pastebėkite, pirmu Eliju buvo jis pats. Antru buvo Eliziejus. Trečiu buvo Jonas. Ketvirtu buvo septintas angelas arba paskutinysis pasiuntinys Bažnyčiai, remiantis Malachijo pranašyste 4 ir Apreiškimu 10:7. Taigi, penktą kartą jis – pasiuntinys žydams, šimtui keturiasdešimt keturiems tūkstančiams, žydams, po Bažnyčios išėjimo.



321 Pas mane toks keistas jausmas. Suprantate? Suprantate? Paklausykite, jeigu kai kurie galvoja… (Aš noriu, kad jūs dabar suprastumėte tai. Gerai?) Jeigu kai kurie dar galvoja, kad Malachijo pranašystė 4 (sugražins žmones) – tai tas pats, ką jis padarys pas žydus, ir galvoja, kad tai vis dar tas pats, tai leiskite aš jums truputi paaiškinsiu. Suprantate? Tai gali būti truputi neaišku, nes, atsiminkite, Malachijo pranašystėje 4 pasakyta: “Sugražins tėvų tikėjimą…tiksliau, tai yra vaikus atgal pas tėvus”. Matote. Atgal pas tėvus



322 Dabar leiskite parodyti jums skirtumą tarnavime. Jeigu jis ateitų sugražinti vaikų tikėjimą į tėvus, tai jis atmestų Kristų, jis grįžtų atgal prie įstatymo. Teisingai? Juk tėvai laikėsi įstatymo. Jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]



323 Pastebėkite, kada Elijas, kada jis atėjo atlikti savo tarnystės Malachijo 4 (suprantate?), Malachijo 4 vaidmenyje, Elijas vienas buvo.



324 Bet kada jis ateina tarnauti žydams Apreiškime 11, su juo Mozė. [Brolis Branhamas suploja delnais.–Red.] Tad nėra jokios painiavos, nė trupučio. Matote? Aišku? [Susirinkusieji sako: “Amen”.–Red.]

354 PENKTAS ANTSPAUDAS



325 Kada ateina Elijas, iš Malachijo 4, jis vienas. Elijas pasirodys, ne Elijas ir Mozė. Pasirodys Elijas. Bet pagal tą patį įkvėpimą, apie kurį pasakyta, kad Elijas ateis pačioje bažnyčios epochos pabaigoje, kad sugražintų atgal vaikų tikėjimą į originalų tėvų tikėjimą (apaštalinį tikėjimą, į kurį reikia sugrįžti, ir iš kurio antikristas visus ištraukė)… Kad sugražintų atgal – kur sutampa ir visos likusios Rašto vietos (matote?) – jis ateina vienas. Suprantate?



326 Bet kada jis ateina Bažnyčiai, Biblija…tiksliau, ateis pas šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius, Biblijoje aiškiai sakoma, kad ir jis, ir…jie bus du; jis ne vienas, jie du Ir jo pirmasis tarnavimas negalėjo paimti ir sugražinti žydus atgal į įstatymą, todėl jis…nes jis ateis pamokslaudamas Kristų šimtui keturiasdešimt keturiems tūkstančiams (amen, štai, prašom), Mesiją, Kuris buvo nukryžiuotas. Amen Štai kaip, tad nemaišykite čia. Čia nėra painiavos. Raštas nemeluoja, nė trupučio.



327 Šlovė Ech, kada aš pamačiau tai, aš tiesiog pradėjau šokinėti Aš pasakiau: “Dėkoju Tau, Viešpatie”, – kada aš žiūrėjau, kaip tai ten vyksta, pamačiau, kaip Elijas pasirodė ten, tame pirmame periode, vienas. Paskui… Jis buvo vienas. O kada aš pamačiau, kai jis vėl pasirodė kiek vėliau kitoje vietoje, ten jų buvo du, kada tai įvyko. Pasakiau: “Štai tai. Puiku. Viskas aišku, Viešpatie. Amen Dabar man aišku” Aleliuja Tikrai. [Susirinkimas garsiai džiūgauja–Red.]



328 Jeigu aš šito nebūčiau paminėjęs, kam nors tai būtų truputi neaišku. Bet Jis… Jis pasakė man paminėti apie tai, taip aš ir padariau.



329 Pastebėkite, Dievas išsaugojo šituos vyrus gyvais po jų pirmojo tarnavimo būsimai tarnystei – jie taip gerai pasitarnavo. Suprantate? Tiktai pagalvokite, ta Elijo dvasia tarnauja penkis kartus, Mozė – du. Žiūrėkite? Pasilieka gyvais būsimam…būsimam tarnavimui.



330 Jie buvo… Dabar nė vienas iš jų nemiręs, jokiu būdu netikite tuo. Juos abu matė gyvais, kada jie kalbėjosi su Jėzumi ant Atsimainymo kalno. Bet atsiminkite, jie turi mirti.



331 Taigi, šiaipjau Mozė mirė, bet jis prisikėlė, nes jis buvo tobulu Kristaus pirmavaizdžiu. Suprantate? Niekas taip ir nežinojo, kur jis buvo palaidotas. Angelai atėjo ir pasiėmė jį. Suprantate? Angelai nunešė jo karstą. Kodėl? – Nė vienas mirtingas žmogus negalėjo nunešti jo ten, kur jis vyko. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Jis tiesiog atliko formalumus, ir viskas. Angelai nunešė jo karstą (suprantate?), nes jie paėmė jį ten, kur jis turėjo būti. Niekas nežino.



332 Netgi šėtonas nežinojo, jis gi ginčijosi su Archangelu.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 355



Teisingai. Jis negalėjo suprasti, kas atsitiko su Moze! [Susirinkimas juokiasi–Red.] “Aš mačiau, kaip jis ten drebėjo ir žiūrėjo tai į tą žemę, tai paskui vėl į vaikus, ir taip toliau. Aš mačiau, kaip jis drebėjo. Bet jis žengė ant Uolos, ir nuo to laiko jo ir pėdos atšalo”.



333 Tai Uola Tai Uola Aš noriu stoti ant šios Uolos savo kelio pabaigoje Taip. Taigi, mano tamsiaodžiai broliai ankščiau išeidavo čia ir dainuodavo giesmę:



Jei leistum man Dieve, aš tikrai galėčiau atsistoti ant Uolos, kur buvo

pranašas Mozė.



Taip. O-o, štai ant šios Uolos, aš irgi noriu stovėti. Tikėjimu aš ant jos stoviu.



334 Bet atsiminkite, Elijas – jis tiesiog pavargo, nes jo laukė didelis darbas. [Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas juokiasi–Red.] Tad jis buvo užtektinai išvargęs, ir Dievas nusprendė paimti ir pavėžinti jį iki Namų (tiesa), pasiuntė vežimą. Teisingai? [“Amen”.] Pakėlė jį aukštyn. Jis nemirė, nes Jis išsaugojo jį gyvą. Ateityje jo laukė darbas. Juo turi būti pateptas ir kitas žmogus (suprantate?), pasirodyti jo Dvasioje.



335 Bet jiems teks paragauti mirtį. Dabar Apreiškimas, 11-tas skyrius. Atsiverskime… Aš vis tiek apie tai kalbu. Apsvarstykime Apreiškimo 11. Štai pamatysite, kad juos abu užmuš. Taip. Jiems abiems teks paragauti mirtį. Taip. Po to kai jų tarnavimas pasibaigs, jie paragaus mirtį. Apreiškimas 11, ir pradėkime nuo 7-os:



Kai jie baigs liudyti, žvėris, išlindęs iš bedugnės, kovos su jais…



336 O-o, tai bent, jis pakęsti šito negali – vėl šitie šventi šuoliuotojai. Matote? [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aha. Gerai. Reiškia taip.



…iš bedugnės, kovos su jais, nugalės ir nužudys juos.



337 Bet žiūrėkite, kas įvyks. Dabar idealiai matyti jų pirmavaizdis.



Jų lavonai gulės gatvėje didžiojo miesto, kuris dvasine prasme

Vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur ir mūsų Viešpats buvo nukryžiuotas,

(Jeruzalė, matote).



338 Taigi, jie turi paragauti mirties (ar ne taip?) – tiesa, kai jau pasibaigs jų tarnavimas.



339 Kodėl? Septintojo angelo tarnavimas, septintojo angelo tarnavimas,

356 PENKTAS ANTSPAUDAS



Elijo tarnavimas dėl septintojo angelo, ne… Kodėl ne… Tiksliau, aš noriu pasakyti: kodėl tada septintojo angelo tarnavimas negalėtų būti atliktas Moze (jeigu ir jis nemirtingas), taip pat kaip ir Eliju? Kodėl jie ne… Kodėl Dievas nepasiuntė sakydamas: “Elijau, tu jau ir taip labai gerai padirbėjai, Aš…ir panašiai įvairiose vietose. Greičiausiai Aš geriau pasiusiu Mozę”? Kodėl?



340 Pažiūrėkite į Mozės tarnavimą. Elijas buvo pranašu visoms tautoms, o Mozė buvo įstatymo davėju tiktai žydams. Amen. Mozė gali pasakyti… Juk kodėl jis ateis su Eliju? Šie žydai sakys: “Palaukite, mes čia vis dar laikomės įstatymo”. Bet štai stovi pats Mozė, o su juo šalia stovi Elijas. Cha-cha-cha Matote? Jis ateina pas žydus – tik pas juos. Suprantate? Mozė atėjo tiktai pas žydus, o pranašas Elijas buvo visoms tautoms. Bet Mozė tapo pranašu žydams ir įstatymo davėju. Matote? Tokia buvo jo žinia – įstatymas.



341 Bet kam buvo Elijo žinia? – Apsikirpusioms moterims, denominacijoms. Taip, tiksliai. Ir jis visą kailį nuo jų dyrė: “Išdažyti veidai, – kalbėjo joms, – jūs būsite atiduotos šunims suėsti”. Ir jis kritikavo jas tik taip.



342 Ir paskui, tada jo Dvasia nužengė ant Jono, jis atžingsniavo iš dykumos ir padarė tą patį. Teisingai. Pasakė: “Ir negalvokite, esą: ‘Mes priklausome tokiems ir anokiems’. Dievas gali iš šitų akmenų pakelti Abraomui vaikų”.



343 Nužingsniavo ten ir pasakė: “Ir tu dar nori man pasakyti, kad ištekėjai už savo vyro brolio?” Pasakė: “Neturi taip elgtis” Ech, brolyti mano Jis viską išsakė jai. Žinoma, dar kaip!



344 Atkreipkite dėmesį, šios sielos dar turi truputi palaukti, kol nebus nužudyti šie kankiniai, šimtas keturiasdešimt keturi… O-o, tai juk…tai juk… Juk čia visa Biblija susijungia draugėn.



345 Viskas, mano laikas jau pasibaigė, jeigu paleisčiau ankščiau. Bet man reikia išsakyti dar keletą trumpų minčių, jeigu jūs pakentėsite. [Susirinkusieji sako: “Tęskite”–Red.] Aš žinau, kad karšta, ir aš suprakaitavau.



346 Bet paklausykite, aš noriu jums kai ką papasakoti. Tai taip puiku, tiesiog dega mano širdyje. Tikiuosi jūs šito neužmiršote. Taip? Aš noriu tai pasakyti Jam būnant. Iš Savo malonės Jis taip pat ir man davė neseniai pamatyti mano tautą baltais drabužiais. Jūs prisimenate tai? [Susirinkusieji: “Amen”.–Red.] Prisimenate? A? Jūs prisimenate, kas buvo tada? [“Amen”.] Visai neseniai. Pagoniška Nuotaka – jie dabar ten. Visi jie buvo baltais drabužiais.



347 Aš pabudau. Aš atvažiavau iš susirinkimo. Tai buvo apie metus atgal, truputi daugiau. Kartą ryte aš prabudau ir pasikėliau. Ir aš pasakiau žmonai: “Brangioji?”. Ji nepajudėjo. Vaikai jau…

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 357



Reikėjo keltis ir išleisti juos į mokyklą, čia į seną. Na, aš, žinote, pasikėliau lovoje ir atsilošiau, jūs suprantate: atsisėdi ir tiesiog atloši galvą į lovos nugarėlę. (Pas mus tokia senamadiška lova.) Ir štai aš tiesiog atsilošiau štai taip.



348 Ir aš pagalvojau: “Oho, tau jau penkiasdešimt trys. Jeigu tu ruošiesi nors ką nors padaryti dėl Dievo, tai geriau padaryk dabar, nes greitai tu visai pasensi”. Suprantate?



349 Ir aš pagalvojau: “O žinai, tikrai”. Aš pagalvojau: “Na taip, žinai, man jau visai nedaug liko. Labai greitai aš turėsiu išeiti”. Aš pasakiau: “Aš…aš jau metus pergyvenau savo tėtį”. Suprantate? Aš pagalvojau: “Labai greitai man teks išeiti. Aš mačiau tai. Ir aš dar nieko nepadariau dėl Dievo”. Aš pagalvojau: “Aš visada norėjau kažką dėl Jo padaryti”. Aš pagalvojau: “ Man reikia greičiau imtis darbo, jeigu aš ruošiuosi tai padaryti. O aš nežinau, kaip tai padaryti, štai ir viskas”.



350 Aš pagalvojau: “Ech, tikiuosi, kad sulauksiu Jo Atėjimo. Aš nenoriu būti vaiduokliu arba kažkokia dvasia”. Suprantate?



351 Aš visada bijojau vaiduoklių. Štai, ir… Na, jūs žinote, apie ką aš. Aš visada išsivaizdavau: pavyzdžiui, jeigu aš sutikčiau su broliu Nevillu, jis būtų tokiu judančiu baltu debesėliu, žinote. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Ir aš pasakyčiau: “Sveikas, broli Nevillai”. O jis pasakytų: “Sveikas, broli Branhamai”, – kažkokiu kitu jausmu, juk jis negalėtų kalbėti. Bet aš tiesiog žinočiau, kad tai brolis Nevillas. Taip. Aš norėčiau paspausti jam ranką, kaip ir visada, nes aš žinau tiktai, kaip su žmogiškomis būtybėmis elgtis. Suprantate? Aš norėčiau paspausti jam ranką, bet rankos tai pas jį nėra – ji jau ten kape supuvo. Suprantate?



352 Aš pagalvojau: “Tiktai ne tai! Tikiuosi, man neteks šito išgyventi”. Štai, aš buvau… Aš pasakysiu jums tiesą: aš bijojau mirties. Nebijojau žūti, bet aš nenorėjau būti kokia nors dvasia. Aš norėjau pasilikti žmogumi. Aš norėjau sulaukti Paėmimo. Suprantate? Aš tiesiog norėjau pasilikti tokiu, aš nenorėjau tapti kažkokia dvasia, klaidžiojančia. Aš gulėjau ir masčiau apie tai.



353 Ir staiga kažkas įvyko. [Brolis Branhamas spragsi pirštais.–Red.]



354 Na, jūs žinote, ir visi jūs žinote apie regėjimus. Ir jeigu tai buvo regėjimas, tai su manimi panašaus niekada nebuvo. Suprantate? O pas mane jie buvo nuo paauglystės.



355 Ir staiga kažkas įvyko. Ir aš pajaučiau, kad aš išeinu. Aš pagalvojau: “Oho!” Ir aš…aš pagalvojau: “Tai aš jau miriau!” Suprantate?

358 PENKTAS ANTSPAUDAS



“Aš…aš numiriau”. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Suprantate?



356 Ir aš atvykau į tą vietą, ir aš pagalvojau: “Paimsiu aš ir atsigręšiu”. Draugai, tai buvo taip realu, kaip tai, kad aš stoviu čia. Suprantate? Ir aš pasisukau, kad pažiūrėčiau atgal – ir štai aš guliu lovoje, ir aš, išsitiesęs, gulėjau šalia savo žmonos.



357 Aš pagalvojau: “Na, tikriausiai, širdies priepuolis”. Suprantate? Aš pagalvojau: “Na, štai”. Matote? [Susirinkimas juokiasi–Red.] “Aš tiesiog staiga miriau”, – o tai kaip tik lengva mirtis. Tad aš pagalvojau: “Širdies priepuolis, man neteko kentėti”. Aš pažvelgiau ir pagalvojau: “Bet visgi, keistas dalykas: ten aš guliu, o čia aš stoviu”.



358 Taigi, aš pasisukau. Tai buvo panašu į didžiulį…tarsi į didžiulį lauką arba kažkas tokio, tiesiog didžiulis platus varpučio laukas. Ir aš pasakiau: “Chm, įdomu, kas gi tai?”.



359 Ir staiga, kai aš pažvelgiau, atsirado tūkstančių tūkstančiai jaunų moterų: visos baltais drabužiais, plaukai nukarę iki juosmens, basos, ir jos bėgo tiesiai prie manęs. Aš pagalvojau: “O čia kas dar?”



360 Aš atsisukau, atsigręžiau atgal ten – aš guliu ten, o pažvelgiau į šitą pusę –jos eina. Aš įkandau sau į pirštą. “Aš…aš…aš gi nemiegu, tikrai”. Bet aš galėjau jausti. Ir aš pasakiau: “Tai bent, čia kažkas keista”.



361 Ir visos šios moterys bėgo. O aš dar niekada nemačiau tokių gražių moterų Ir jos visos bėgo prie manęs. Ir kada jos pribėgo prie manęs…



362 Jūs žinote, kad aš tarsi… Mane vadina neapkenčiančiu moteris, bet tai netiesa. Suprantate? Bet… Tiesiog aš skaitau, kad gera moteris – tai tokia…tai brangenybė. Bet aš skaitau, kad bloga (kaip sako Saliamonas) – “vanduo tavo kraujyje”. Tad aš tikrai nenoriu turėti reikalo su…su blogą vardą turinčiomis arba įžūliomis moterimis.



363 Taigi, visos šios moterys priėjo. Jos pradėjo mane glėbesčiuoti. Tai juk neįprasta. Jūs žinote, kad aš tam nepritarčiau. Štai, ir jos buvo… Man teks pasakyti tokiu būdu, kad… Čia…čia mišri auditorija. Bet tai buvo…tai buvo moterys. Tai buvo moterys. Ir jos…jos visos glėbesčiavo mane ir kalbėjo: “Mūsų…mūsų brangus broli” Viena apkabina mane, ir paskui kita apkabina mane.



364 Aš stoviu ten ir žiūriu. Aš pagalvojau: “Taip, kas gi visa tai reiškia?” Suprantate? Ir jos stovėjo ten. Aš pagalvojau: “Kas atsitiko?” Aš vėl pažvelgiau žemyn – štai aš guliu tiesiog ten žemai ir tuo pat laiku stoviu čia.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 359



Aš pagalvojau: “Tai taip keista! Aš…aš šito nesuprantu”.



365 O tos moterys šaukė: “O-o, mūsų brangus broli”, – ir glėbesčiavo. Taigi, remiantis jausmais tai buvo pačios tikriausios moterys.



366 Dabar, atleiskite man, seserys, kad aš taip pasakysiu, nes… Bet jūs juk paklausote savo daktaro. Ir jeigu pas jus nešvarios mintys, reiškia, mes nekrikščionys. Man nesvarbu…



367 Aš visada gyvenau tyrai. Dievas tai žino. Kada aš buvau dar mažu berniuku, Viešpaties Angelas liepė man neteršti savo kūno, nerūkyti, ir negerti. Ir tai taip ir buvo. Iš Dievo malonės aš tai vykdžiau. Kada aš buvau nusidėjėliu, aš nepaleistuvavau su moterimis. Ir štai…



368 Bet kada vyras (bet kuris) leidžia, kad moteris atsidurtų jo glėbyje (jis susideda iš vyriškų ląstelių, o ji – iš moteriškų), jie patiria jausmus (nesvarbu, kas jūs, tik nesakykite man, kad tai ne taip), jeigu jūs sveikas žmogus.



369 Bet ten – nėra, nes ten daugiau nėra skirtumo ląstelėse. Ten niekada nenusidėsi. Įvyko pasikeitimas. Ten buvo vien tik broliška meilė toms moterims, nors jos atrodė labai žavios.



370 Aš manau, kad moteris, maloni moteris, kuri teisingai save laiko ir elgiasi, kaip ledi – tai…tai brangenybės pavyzdys žemėje. Man patinka kas grakštu. Aš manau, kad moteris, kuri stovi savo vietoje ir stengiasi būti ledi – tai garbės simbolis. Aš iš tikrųjų taip manau. Ir aš manau, kad priešingybė jai… Tai tiksliai kaip Kristus ir antikristas – tas pats.



371 Man patinka viskas kas natūralu. Pavyzdžiui, gražus žirgas arba kažkas tokio – jis tiesiog yra kaip labai gražaus žirgo paveikslas, arba kažkas panašaus: gražus kalnas, gražios moterys, gražūs vyrai – viskas, kas Dievo. Aš visada tuo žavėjausi.



372 Ir jos buvo tobulos. Bet kiek jos beglėbesčiuotų mane (ir tai buvo moterys, jūs suprantate), ten negalėjo būti jokios nuodėmės. Nebuvo nei vyriškų, nei moteriškų liaukų. Padėka Viešpačiui Tai buvo šimtu procentu mano seserys.



373 Aš pažvelgiau ir pradėjau… Aš pažiūrėjau į savo rankas, aš pamačiau, kad jos visos tokios jaunos. Ir aš pažvelgiau – aš irgi buvau jaunas. Ir aš…



374 O vaikystėje man nukrito plaukai – kirpėjas užpylė ant jų karbolio rūgštį ir blogai ją nuploviau, kada aš buvau dar jaunuoliu. Ir dėl manęs tai visada buvo didžiausia problema – aš…aš labai gretai peršaldavau,

360 PENKTAS ANTSPAUDAS



nes mano galvos oda ir toliau švelni, žinote. O plaukų šaknys iki šiol yra ten, bet juos išdegino karbolio rūgštis, ir plaukai negali augti. Suprantate?



375 Ir aš… Mano žmona (kada aš…daug metus atgal) ėmė ir nupirko man peruką, kuokštą plaukų, peruką galvai. Bet man visada buvo gėda jį nešioti, nes tai buvo panašu į kažką dirbtiną, o aš nenorėjau nieko dirbtino.



376 Taigi, aš pagalvojau: “Paimsiu aš užsidėsiu megztą kepuraitę”. Ir aš ją kai kurį laiką nešiojau. Jūs žinote, ką žmonės pasakė? Tada mane pradėjo vadinti vyskupu, pasakė, kad aš nusprendžiau pasipuikuoti. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš tiesiog numojau į visa tai ranka.



377 Tad tenka tiesiog kęsti nuo stipraus peršalimo, ir kad… Bet… Jeigu jūs netgi atversite šiuos langus arba dar kažką, ir truputi štai taip iš ten skersvėjis – viskas, peršalimas garantuotas.



378 Aš nuėjau pas daktarą ir paklausiau jo, ką jis galvoja. Jis pasakė: “Matote, jums atviros poros. Tu prakaituoji nuo pamokslavimo. Kaip tik skersvėjis, taip čia gleivėse iškart atsiranda peršalimo mikrobas, ir paskui pereina į gerklę. Sekantį rytą tu jau užkimęs. Štai ir viskas”.



379 Ir…ir… Tad… O kaipgi! Tie vaikinai, pas ką yra plaukai, jūs neįsivaizduojate, kaip jūs turite būti dėkingi ir…kad turite juos. Sakau tiesą. Suprantate?



380 Ir štai, paskui aš supratau, kad man teks… Vienąsyk, jeigu man iškris dantys, man teks juos įsidėti, tad…arba apseiti be jų.



381 Tad, jeigu vaikinas…jeigu vaikinas… Na, galvoju, kad vyrui nešioti peruką, jeigu jis panorėtų, būtu taip pat tinkama, kaip ir moteriai nešioti šiuos pylimėlius arba skrituliukus (arba ką jos ten įsideda į savo plaukus) dėl moterų šukuosenos. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Suprantate? Bet…bet, žinoma, jeigu jūs tai darote, viskas priklauso nuo to, dėl ko jūs tai darote. Suprantate? Viskas priklauso nuo to, dėl ko jūs tai darote. Tad…



382 Na, apskritai, stoviu ten, aš paliečiau galvą – aš vėl turėjau plaukus. Tai bent, aš buvau jaunas, ir jos…visos jos jaunos. Ir aš pagalvojau: “Kaip tai keista! Jos visos jaunos”. Ir jos visos bėgo…



383 Ir aš pažvelgiau, kas eina, ir aš pamačiau, kaip eina Chaup. Ji pažvelgė… Jūs žinote, ji mirė dvidešimt dviejų. Ji ir toliau buvo tokia graži, kaip ir visada. Daugelis iš jūsų prisimena ją, tokios didelės juodos akys. Ji buvo vokietė. Už nugaros nukarę juodi plaukai. Aš pagalvojau: “Štai, kada ji prieis, ji pasakys…ji pasakys: ‘Billai’.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 361



Aš tikrai žinau. Aš žinau, ką ji pasakys: ‘Billai’, – kada prieis čia”.



384 Aš stebėjau. Ir visos tos moterys praeidavo ir apkabindavo mane su žodžiais: “O-o, brangus broli, mes taip džiaugiamės matydami tave” Aš pagalvojau… Visos apsirengusios vienodai, o jų plaukai buvo skirtingi, žinote: auksaplaukės, ir juodaplaukės, ir baltaplaukės. Ir…ir jos ėjo, bet jos visos buvo jaunos.



385 Ir kada ji priėjo prie manęs, aš pagalvojau: “Pažiūrėsime, ką ji pasakys”.



386 O ji pažvelgė į mane ir pasakė: “O-o, mūsų brangus broli” Ji apkabino mane ir tiesiog nuėjo toliau sau. Paskui kitos moterys priėjo, apkabino mane.



387 Ir aš išgirdau triukšmą ir pažvelgiau į šitą pusę, ir štai eina vyrų grupė, jaunų vaikinų – visi maždaug dvidešimt metų. Jie buvo tamsiaplaukiai ir šviesiaplaukiai. Ir visi jie buvo su baltais drabužiais ir basi. Ir jie irgi pribėgo prie manęs ir apkabindami mane, šaukė: “Brangus broli”



388 Aš galvojau… Ir aš pasisukau atgal – aš kaip gulėjau ten, taip ir guliu. Ir aš pagalvojau: “Štai keista, a?”.



389 Ir kaip tik tada su manimi kalbėjo balsas. Aš nemačiau balso. Jis pasakė: “Tu buvai siustas… Tu…tu buvai siustas savo tautai”. Ir tada vyrai mane pakėlė, aukštai mane pasodino ant kažko didelio ir aukšto štai taip.



Aš paklausiau: “Kodėl jūs tai padarėte?”

Atsakė: “Žemėje tu buvai lyderiu”.

O aš pasakiau: “Bet aš šito nesuprantu”.



390 Ir šitas balsas kalbėjo man. Aš nemačiau balso. Jis buvo tiesiai virš manęs ir kalbėjosi su manimi.



391 Aš pasakiau: “Na jau jeigu aš…jeigu aš numiriau, tai aš noriu pamatyti Jėzų”. Aš pasakiau: “Aš… Jis… Jis – visas mano gyvenimas, aš noriu pamatyti Jį”.



Taigi, jie pasakė: “Dabar tu negali pamatyti Jo. Jis dar aukščiau”.



392 Matote? Tai buvo dar po aukuru (suprantate?) – šešta vieta, kur eina žmonės (suprantate?); ne septintas, kur Dievas (septintas išmatavimas), o šeštas



393 Ir jie buvo…ir jie visi buvo ten, ir jie ėjo toliau. Ir aš pasakiau… Atrodė, kad jų iš tikrųjų buvo milijonai. Aš jų niekada nemačiau.

362 PENKTAS ANTSPAUDAS



Ir kada aš sėdėjau ten, šios moterys ir vyrai vis pribėgdavo ir apkabindami mane vadindami mane broliu. Ir aš sėdėjau ten.



394 Ir tada šitas balsas pasakė: “Tu buvai siustas pas savo žmones, kaip Jokūbas buvo siustas pas jo žmones”.



Aš paklausiau: “Visi jie – mano tauta? Visi jie Branhamai?”

Jis atsakė: “Ne, tai tavo atverstieji į Kristų”.



395 Aš apsižvalgiau aplink, ir pribėgo viena labai graži moteris. Ji atrodė praktiškai tokia pat. Ji apkabino mane ir pasakė: “O-o, mano brangus broli” Ji pažvelgė į mane.



396 Aš pagalvojau: “Tai bent Ji panaši į Angelą”. Ir ji nuėjo toliau.



Ir šitas balsas paklausė: “Tu nepažysti jos?”

Aš atsakiau: “Ne, nepažystu”.



397 Pasakė: “Tu atvedei ją pas Kristų, kada jai buvo virš devyniasdešimt”. Pasakė: “Tu žinai, kodėl tu jai toks brangus?”



Aš pasakiau: “Ir ką, šitai gražiai mergaitei buvo virš devyniasdešimt?!”



398 “Taip”. Pasakė: “Dabar ji jau daugiau niekada nepasikeis”. Pasakė: “Štai kodėl ji sako: ‘Brangus broli’.”



399 Aš pagalvojau: “O-o, tai bent Ir aš dar bijojau šito? Tai juk realūs žmonės”. Jie…jie niekur neskubėjo, jiems ten nenusibosdavo.



Ir aš paklausiau: “O kodėl aš negaliu pamatyti Jėzaus?”



400 Pasakė: “Taigi, vienąsyk Jis…Jis ateis, ir pirmiausia Jis ateis pas tave, ir tu busi teisiamas”. Pasakė: “Šie žmonės – tavo atverstieji, kuriuos tu atvedei”.



401 Ir aš paklausiau: “Tu turi omenyje, kad kadangi aš buvau lyderiu, aš…kad Jis teis mane?”



Atsakė: “Taip”.



402 Ir aš paklausiau: “Ir tokiu būdu bus teisiamas kiekvienas lyderis?”



Atsakė: “Taip”.



Aš paklausiau: “O kaip su Pauliumi?”

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 363



Jis atsakė: “Jį teis su savais”.



403 “Na, – pasakiau aš, – jeigu jo grupė įeis, tai ir mano irgi, nes aš pamokslavau tiksliai tą patį Žodį”. [Susirinkimas džiūgauja: “Amen!”–Red.] Taip. Aš pasakiau: “Jeigu jis krikštijo Jėzaus Vardu, tai ir aš irgi. Aš pamokslavau…”



404 Ir staiga milijonai sušuko, pasakė: “Ant šito mes stovime”



405 Ir aš pagalvojau: “ Tai bent Jeigu aš tiktai būčiau žinojęs apie tai prieš man ateinant čia, tai aš priversčiau žmones eiti čia. Šito tiesiog negalima praleisti! Tik tu pažiūrėkite” Ir tada…



406 Ir Jis pasakė: “Vienąsyk Jis ateis, ir tada… O čia mes nevalgome, negeriame, nemiegame. Mes tiesiog visi kaip viena…”



407 Tai netgi ne tobulumas, tai aukščiau tobulumo. Tai ne tas, kad aukščiau visko, tai dar aukščiau. Nei vienas pavadinimas negali… Netgi neparinksi… Neužtenka žodyne žodžių, kad išreikšti tai. Jūs tiesiog pasiekėte, štai ir viskas.



408 Ir aš pagalvojau: “Tai juk…juk tai tobulumas. O ką mes darysime paskui?”



409 Atsakė: “Paskui, kada ateis Jėzus, ir mes…ir Jis apspręs tave arba…tavo tarnavimą, kada mes sugrįšime į žemę ir priimsime kūną”. Na, tada aš…aš niekada apie tai nesusimasčiau. Juk tai tiksliai pagal Raštą. Pasakė: “Tada mes grįšime į žemę ir priimsime kūnus, tada mes valgysime. Čia mes nevalgome, ir mes nemiegame”. Pasakė: “Mes valgome ten žemai, bet mes sugrįšime į žemę”.



410 Aš pagalvojau: “Tai bent, kaip tai nuostabu Oho Ir aš dar šito bijojau. Kodėl aš bijojau mirties? Aš gi ateičiau štai čia? Juk tai tobulumas plius tobulumas, plius tobulumas. O-o, tai nuostabu”



411 Matote? Mes buvome tiesiog po aukuru. Suprantate? Tai ir buvo tas. Jie buvo tiesiog po aukuru, laukdami Atėjimo (suprantate?), kada Jis ateis ir pasiims užmigusius…kūnus, gulinčius dulkėse, kad mus prikeltų, praeidami ir prikels mus.



412 Kaip Jėzus perėjo per rojų ir pakėlė Abraomą, Izaoką ir juos visus, žinote, kurie laukė pirmojo prisikėlimo. Jie įėjo į miestą ir pasirodė daugumai.



413 Tai visiškai pagal Raštą. Regėjimas apie tai (arba kas ten bebūtų) buvo tiksliai pagal Raštą.

364 PENKTAS ANTSPAUDAS



414 Ir aš pasakiau: “Kaip tai nuostabu” Ir tada… Aš pagalvojau: “Kaip tai nuos-…”



415 Ir aš išgirdau kažką panašaus į žirgo žvengimą. Ir aš pažvelgiau, o tai mano jojamasis arkliukas, ant kurio aš ankščiau jodavau, mylimasis Princas (jis man buvo toks brangus), jis stovėjo ten, šalia manęs, padėjęs galvą man ant peties, tarsi apkabindamas mane. Taip, aš ankščiau duodavau jam cukraus, žinote, ir jis dėdavo…. Aš apkabinau jį ranką, aš pasakiau: “Princai, aš žinojau, kad tu būsi čia”.



Aš pajaučiau, kaip kažkas laižė man ranką – tai buvo mano senas medžioti meškėnus šuo.



416 Kada…kada misteris Šortas čia nunuodijo jį, aš prisiekiau, kad užmušiu už tai misterį Šortą. Man buvo maždaug šešiolika metų. Jis nunuodijo jį, davė jam činčibero riešutą. Ir mano tėtis pagavo mane su šautuvu, kada aš ėjau, kad nušaučiau jį tiesiog policijos nuovadoje. Ir aš pasakiau: “Aš jį užmušiu”. Aš pasakiau: “Gerai…” Aš nuėjau prie savo šuns kapo. Ir aš palaidojau jį, aš pasakiau: “Fricai, tu man buvai kaip draugas. Tu mane sušildydavai ir nuvesdavai į mokyklą. Aš būčiau rūpinęsis tavimi, kada būtum pasenęs. O dabar tave užmušė”. Aš pasakiau: “Aš pažadu tau, Fricai, kad jis negyvens”. Aš pasakiau: “Aš pažadu tau, kad jis negyvens. Aš užtiksiu jį kada nors einantį gatve ir jį sutraiškysiu”. Matote? Ir aš pasakiau: “Aš jam atkeršysiu už tave”.



417 Bet žinote ką? Aš atvedžiau šitą žmogų pas Kristų, krikštijau jį Jėzaus Vardu ir palaidojau jį, kada jis mirė. Taip. Aš gi įtikėjau maždaug po dviejų metų po šito. Tada aš viską pamačiau kitoje šviesoje. Suprantate? Aš pamilau jį, vietoj to kad jo neapkęsčiau.



418 Ir štai… Na, trumpiau, Fricas stovėjo ten ir laižė mano ranką. Ir aš buvau… Aš pamačiau.



419 Aš negalėjau verkti. Niekas neverkė. Ten buvo tik džiaugsmas. Neįmanoma buvo liūdėti, nes ten buvo tik laimė. Negalėtum numirti, nes ten buvo tik Gyvenimas. Taip. Suprantate? Suprantate? Negalėtum pasenti, nes ten buvo tik jaunystė. O juk… Tai pats tobulumas. Aš pagalvojau: “O-o, kaip tai nuostabu” Ir milijonai… O-o, tai bent Aš jaučiausi kaip namie. Suprantate?



420 Ir…ir kaip tik tada aš išgirdau balsą. Jis prakalbo, sakydamas: “Visus, kuriuos tu mylėjai…” – apdovanojimas už tavo tarnystę. (Man nereikalingas joks apdovanojimas.) Jis pasakė: “Visus, kuriuos tu mylėjai, ir visus, kas mylėjo tave, Dievas davė tau”.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 365



Aš pasakiau: “Garbė Viešpačiui”



421 Aš pasijaučiau labai keistai. Aš pagalvojau: “Kame reikalas? Kažkoks nesuprantamas jausmas”. Aš pasisukau ir pažiūrėjau, o ant lovos judėjo mano kūnas. Aš pasakiau: “O-o, aš nenoriu sugrįžti atgal, tik ne tai. Ne…negražink manęs”.



422 Bet turi būti skelbiama Geroji Naujiena. Po sekundės aš atsidūriau vėl lovoje (suprantate?) – štai taip.



423 Tiesiog apie du mėnesius atgal… Jūs girdėjote, kaip skaitėte tai iš…iš verslininkų žurnalo “Balsas”. (Tai apskriejo visą pasaulį. Suprantate?) Ir brolis Normanas čia (tikriausiai, jis dabar kažkur čia), jis perkėlė iš ten ir išsiuntė brošiūromis. Jos išplito po visur. Ir tarnautojai parašė atsiliepimus (daugelis iš jų) ir kalbėjo…



424 Čia viename… Aš papasakosiu tik vieną atvejį. Žinoma, jų buvo šimtai. Čia vienas žmogus parašė: “Broli Branhamai, tavo regėjimas verslininkų žurnale ‘Balsas’…”



425 Ir aš dėkingas Tomui Nikelsui, nors jis jau daugiau nebe su verslininkais (aš nežinau kodėl, bet yra taip), bet jis ten parašė visiškai tiksliai. Kada aš pasakiau… Tiesiog tame trejybininkų žurnale jis parašė: “Jeigu aš… Jeigu Paulius krikštijo Jėzaus Vardu ir liepė žmonėms pasielgti taip pat, aš dariau tą patį”. Matote? Jis parašė būtent taip, kaip ir buvo. Suprantate? Taigi, aš…aš pagalvojau: “Tai bent”



426 Šitas tarnautojas parašė tokį atsiliepimą: “Broli Branhamai, tavo regėjimas…”



427 O tai galėtų būti regėjimas. Parašė… Aš nenoriu pasakyti “persikėlimas”. Jeigu Paulius… Jeigu aš buvau paimtas į šį pirmą dangų ir pamačiau tai, tai kaip su Pauliumi, kuris buvo paimtas net į trečią dangų? Kas gi ten buvo? Jis pasakė, kad netgi negalėjo kalbėti apie tai (matote?), jeigu jis buvo paimtas. Buvo tai paėmimas ar ne – aš nežinau, negaliu pasakyti. Aš negaliu pasakyti jums.



428 Apskritai, šitas tarnautojas parašė: “Broli Branhamai, tavo regėjimas skamba labai bibliškai, ir viskas buvo gerai, kol tu nepasakei apie tai, kad ten buvo arklys”. Rašo: “Arklys Danguje?” Rašo… Štai matote, kaip svarsto bažnytinė žmogiška išmintis? Matote? Jis rašo: “Dangūs buvo sutverti dėl žmonių, o ne dėl arklių”.



429 Kagi, aš tiesiog prisėdau. Billis, mano sūnus, padėjo laišką štai čia,

366 PENKTAS ANTSPAUDAS



senoje bažnyčios kontoroje tris ar keturis mėnesius atgal.



430 Aš atsakiau: “Mano brangus broli, aš stebiuosi tavo išmintimi, bet…ir tavo Rašto pažinimu. Aš nesakiau, kad aš buvau Danguje. Aš pasakiau, kad tai buvo vieta, panaši į rojų, nes Kristus buvo dar aukščiau”. Suprantate? “Bet, – aš parašiau, – kad jūs būtumėte patenkinti, kreipkitės į Apreiškimo Knygos 19 skyrių. Ir kada Jėzus ateis iš ten, kur dangų Dangūs, Jis jos ant balto žirgo, ir visi šventieji su Juo jos ant baltų žirgų”. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Teisingai. Neabejotinai. Taip, būtent.



431 Ir toje pačioje Vietoje buvo būtybė, panaši į erelį, o kita panaši į veršį, ir… Tai bent! Na jau, o iš kurgi atsirado tie žirgai, kurie paėmė Eliją? Tai tiesiog kalba apie tai (matote?), kad žmogiškas protas tiesiog nori prie kažko prikibti. Tai tiesa.



432 Dabar pastebėkite. Bet aš tiesiog masčiau apie tą brangų, dievobaimingą brolį Joną. (Aš tiesiog pagalvojau, kad čia būtu gerai pridurti tai, prieš pačią pabaigą. Suprantate?) Jeigu Jonas pažvelgė tenai, ir tai buvo jo broliai (suprantate?), jo broliai, kuriems reikėjo truputi pakentėti, tada (suprantate?) Viešpats Dievas leido man pamatyti mano brolius ir šventuosius, kurie laukė Viešpaties Atėjimo. Pastebėkite, jie nebuvo po aukojamuoju aukuru, mano nebuvo. O šie buvo, tai buvo kankiniai. Suprantate? Manieji nebuvo po kankinių aukuru.



433 Dabar aš noriu, kad jūs klausytumėte labai atidžiai. Ir aš užbaigsiu, tikrai, tiesiog po dešimties minučių, dešimtą valandą, netgi, jeigu man tektų nutraukti ir užbaigti rytoj.



434 Pažiūrėkite. Jie…jie nebuvo… Mano… Tuos, kuriuos man parodė Viešpats (Nuotaką), Ji nebuvo po kankinių bloku, ne (po aukojamuoju kankinių aukuru), bet buvo duoti balti drabužiai, priimdami pasigailinčią gyvojo Žodžio malonę. Kristus jiems davė baltus drabužius.



435 Aš neįsitikinęs, dėka apreiškimo… Tiksliau, aš tvirtai įsitikinęs, šito Penkto Antspaudo apreiškimo dėka (o aš manau, kad jis mums apreikštas), kad aš padariau tai su tyra sąžine, su aiškiu prieš Dievą apreiškimu. Ne tam, kad sudaryčiau įspūdį, juk aš visada buvau prieš organizaciją, niekada joms nepriklausyčiau, bet dabar jis apreikštas man.



436 Ir aš tvirtai įsitikinęs dar viename: šito Penkto Antspaudo apreiškimas mūsų laiku ištaiso mokymą (kurį aš, galbūt dabar paliesiu) apie miegančią sielą. Aš žinau, kad čia yra žmonės, kurie iš tikrųjų tiki tuo (suprantate?) – į miegančias sielas. Aš manau, kad ji tai paneigia. Jos nemiega, jos gyvos. Jų kūnai mirę, bet siela ne kape, jie Dievo Buvime (suprantate?), po aukuru.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 367



437 Štai kur aš nesutinku su vienu brangiu broliu, mokytoju. Ir aš pastebėjau… Aš žinau, matau, kad čia sėdi kai kurie iš jo žmonių. Ir aš žinau, kad jis didis mokytojas. Jis daktaras ir…teologijos, filosofijos ir teisės daktaras. Ir taip pat tai…tai labai geras žmogus. Mano manymu, dabar jo jau nebėra gyvųjų tarpe. Bet jis buvo geras žmogus ir geras rašytojas – tai brolis Urija Smitas, knygos “Danielius ir apreiškimas” autorius.



438 Dabar kreipiuosi į tuos žmones, kurie laikosi jo mokymo (taip?): aš ne…tiesiog aš ne-…nenoriu kalbėti tai išdidžiai, bet aš tiesiog… Suprantate? Bet brolis Smitas, bandydamas patvirtinti (suprantate?), bandydamas patvirtinti tai, kad siela miega, jis ten užsimena, kad siela miega, ir Danguje nėra deginamųjų aukų aukuro, kad vienintelis aukuras (kaip jis mano) Danguje, apie kurį kalbama – tai smilkymo aukuras. Bet brangūs žmonės… Ne tai, kad aš nesutinku su mano broliu. (Aš tikriau-…tikiuosi susitikti su juo kitoje pusėje. Suprantate?) Ne tai, kad aš nesutinku su šituo didžiu mokytoju, bet tiesiog parodau jums, kad jis paneigia tai. Matote? Jis tai paneigia.



439 Šito Antspaudo apreiškimas šituo paskutiniu laiku parodo, kad miegančių sielų ir neminima. Suprantate? Jos gyvos, jos nemirusios. Suprantate? Pastebėkite.



440 Dabar pastebėkite štai ką. Taigi, jeigu Danguje nėra deginamųjų aukų aukuro, kurgi tada guli Auka už nuodėmę, Avinėlis? Juk turi būti vieta, kur guli šitas nužudytas, kraujuojantis Avinėlis, kur Kraujas.



441 Taigi, smilkymas – buvo malonus kvapas, aromatas, kuriuos degindavo, o Biblijoje sakoma, kad tai šventųjų maldos. Jeigu ant aukuro nėra Aukos, reiškia, maldos negali būti priimtos. Tiktai Kraujo dėka ant aukojamųjų aukų aukuro maldos gali pasiekti Dievą.



442 Brolis Smitas suklydo. Suprantate? Ne tai, kad aš su juo nesutinku. Galvoju, kad aš aiškiai paaiškinau su broliška meile ir pagarba jo didžiam darbui. Suprantate? Bet jis suklydo.



443 Penktas Antspaudas atidengė tai (suprantate? suprantate?), ir įvairūs kiti dalykai, jeigu jūs supratote. Suprantate? Aš laukiu klausimų (suprantate?), jeigu aš… Gerai.



444 Dabar, kur buvo sandoros skrynia, užmuštas, sužeistas, kraujuojantis, aptaškytas krauju Avinėlis išpirkimui dėl šitų malonaus kvapo maldų?



445 Pastebėkite, Biblijoje sakoma: “Jeigu šita žemiška palapinė, kurioje mes gyvename, suirs, mūsų jau laukia kita”. Štai kur aš pamačiau tuos šventuosius. Suprantate?

368 PENKTAS ANTSPAUDAS



446 Žiūrėkite, kada naujagimis… Dar kartą prašau atleisti, seserys, už tokį atvirą pokalbį prie jaunų mergaičių. Bet pažiūrėkite. Kada įvyksta apvaisinimas, ir šitas raumenų gumulėlis trūkčioja ir spardosi (jūs suprantate), šis fizinis kūnas. Ir lygiai kaip gamta suformuoja fizinį kūną…



447 Jūs kada nors atkreipėte dėmesį į savo žmoną prieš kūdikiui gimstant? Pabaigoje ji visada pasidaro labai gera ir švelni. Jeigu ji tokia nebuvo visą gyvenimą, tada ji tokia tikrai bus. Jūs pastebėjote, koks šventas arba štai toks jausmas pastebimas motinoje?



448 O kada matai, kaip koks nors nusidėjėlis gatvėje juokauja iš motinos, nėščios moters, aš manau, kad tai kvailumas. Juk tai gyvybė ateina į pasaulį.



449 Bet jūs pastebėjote, kad aplink šitą motiną tarsi toks malonus jausmas? Kas tai? – Tai dvasinis kūnas, dvasinė gyvybė, laukia įėjimo į tą kūnelį, kaip tiktai gims. Čia jis tik užgimęs, bet kada jis gimsta, tai jau gimęs. Dvasinis kūnas susijungia su fiziniu kūnu.



450 Ir be to Biblija moko, kad mes dabar gimę iš Dievo, kad mes gimę iš Šventosios Dvasios, kad mumyse Kristus, mumyse formuojasi Dievo sūnus. Ir kada šitas žemiškas kūnas suirs, šitas dvasinis kūnas, susidarantis iš žemės gelmių, jo laukia priimti kitas kūnas. “Jeigu ši žemiška palapinė nukris, ją priims kitas kūnas”. Šitas mirtingas kūnas apsivilks nemirtingumu. Šitas žemiškas apsirengs dangišku. Tai… Suprantate, ką aš turiu omenyje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Egzistuoja fizinis kūnas, kuris nuodėmingas, bet yra kitas kūnas pagal jo panašumą, tiksliai panašus į jį, į kurį mes nueisime.



451 Ir aš taip dėkingas Dievui, kad aš galiu pasakyti kaip jūsų pastorius ir brolis, kad aš mačiau tuos žmones (garbės žodis) tame kūne ir liečiau juos savo rankomis. Tai tiesa. Pastebėkite.



452 Žiūrėkite. Pažiūrėkite į Mozę, Eliją. Po to kai Mozė mirė, o Elijas buvo paimtas į Dangų, jis stovėjo čia ant Atsimainymo Kalno su savo kalbos, klausos, supratimo jausmais ir kalbėjosi su Jėzumi prieš nukryžiavimą. Koks gi kūnas buvo pas jį?



453 Pažiūrėkite į Samuelį: nors jis maždaug du metus kaip buvo miręs, tą naktį uoloje jis buvo iššauktas dvasių iššaukoja iš En Doro ir kreipėsi į Saulių kalbėdamas, girdėjo Saulius, atsakinėjo ir išpranašavo įvykius, kurie dar turėjo įvykti. Jo dvasia nė trupučio nepasikeitė, jis buvo pranašu.



454 Kada Elijo dvasia nužengs ant žmogaus, ji ves jį, lygiai kaip Eliją: ji išeis į negyvenamas vietas, ji mylės dykumą, ji neapkęs amoralių moterų,

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 369



ji bus prieš organizaciją, ji nė vienam nesistengs į tikti. Ir tai tiesiog… Tokia…tokia bus jo dvasia. Ji buvo kiekvieną kartą, kada ateidavo. Suprantate?



Mozė bus tokiu pat žmogumi.

Štai, ir mes matome Apreiškime 22:8 tą patį.



455 Taigi, arba kad išspręstume šitą klausimą dėl tų, kas… Šios sielos (dabar žiūrėkite) po aukuru nuimant šitą Antspaudą, kurios buvo užmuštos per tą laiką, pradedant nuo Kristaus mirties ir baigiant Bažnyčios paėmimu (Eichmano grupė ir visi likusieji – tie tikimi žydai, kurių vardai Knygoje) – jeigu tu atkreipsi dėmesį, mano broli – remiantis Raštu jie galėjo bendrauti, šaukti, kalbėti, girdėti, ir turėjo visus penkis jausmus. Nemiegojo kape be sąmonės. Jie nemiegojo ir galėjo bendrauti, kalbėti, girdėti ir visa kita. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] O-o, padėk mums



456 Dvi minutės. Amen. Atleiskite, kad užlaikiau jus pusvalandį. Ne, aš negaliu…aš neturiu taip kalbėti. Suprantate? Matote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Teisingai. Suprantate?



457 Bet žiūrėkite, kiek aš suprantu, kiek tiktai….ir remiantis tuo apreiškimu, kurį Viešpats Jėzus Kristus davė man šiandien ryte, prieš patekant saulei, štai jums atidengtas Penktas Antspaudas, kartu su prieš tai keturiais buvusiais. Iš Savo malonės Jis davė tai man, iš Savo malonės mums su jumis. Mes dėkingi Jam už tai. Ir su Jo pagalba aš ketinu gyventi dar neatskiriamiau, kiek galėsiu, mokydamas kitus elgtis taip pat, kol aš nesutiksiu Jo su jumis Šlovėje, kada viskas pasibaigs. Aš myliu Jį už tai. Ir kiek aš žinau, visa tai būtent taip.



458 Ir aš tikrai tikiu iš visos širdies, kad tikri apreiškimai apie atskleistus Pirmą, Antrą, Trečią, Ketvirtą ir Penktą Antspaudus dabar mums atidengti.



Aš myliu Jį, aš myliu Jį,

Pamilo Jis pirma…



[Brolis Branhamas su kažkuo tyliai kalbasi.–Red.]



Išpirko man Kalvarijoj

Išganymą.



[Brolis Branhamas pradeda dainuoti “Aš myliu Jį”.]



459 Dabar tyliai, su pagarba prieš Dievą. Kaip mes pamatėme atidengiant šitą Antspaudą, Dievui teko paimti ir apakinti Savo Paties mylimų vaikų akis, ir pasiusti juos, nes Jo Paties teisingu-…teisingumas reikalauja teismo

370 PENKTAS ANTSPAUDAS



už nuodėmę. Tik pagalvokite. Jo teisingumas ir Jo šventumas reikalauja teisingumo. Įstatymas be bausmės – ne įstatymas. O Savo įstatymų Jis Pats negali nepaisyti ir tuo pačiu pasilikti Dievu.



460 Štai kodėl Dievas turėjo tapti žmogumi. Jis negalėjo paimti pakaitalo, sūnaus, kuris nebuvo…tiesiog paprasto Savo sūnaus arba dar kažką. Dievas tapo tuo pat metu…Jėzus tapo tuo pat metu ir Sūnumi ir Dievu – tiktai taip Jis galėjo padaryti tai teisingai. Pats Dievas turėjo pasiimti bausmę. Būtu neteisinga uždėti ją ant kažko kito, ant kito žmogaus. Todėl Jėzaus Asmeniu buvo Dievas, apreikštas kūne, pavadintas Emanueliu.



461 O kad padarytų tai ir paimtų Nuotaką, ir išgelbėtų bedievių pagonių pražuvusią grupę, Jam teko apakinti Savus vaikus, ir paskui nubausti juos kūne už tai, už atmetimą. Bet Jo malonė numatė drabužius. Tačiau Gyvenimas… Matote, kas įvyko?



462 Ir jeigu Jam teko padaryti tai tam, kad suteiktų mums galimybę, tai kaipgi mes galime atstumti šitą galimybę, pasiūlytą su meile? Jeigu šitame pastate šiandien yra toks žmogus, jaunas arba senas, kuris iki šiol atmesdavo šią galimybę, kuri taip brangiai kainavo Dievui, ir jūs norėtumėte priimti šį pasiūlymą nuo Dievo… O kiek mes žinome, jums nebūtina tapti kankiniu, nors ir tai įmanoma, bet jums buvo paruošti balti drabužiai. Ir jeigu dabar Dievas beldžiasi į jūsų širdį, kodėl gi nepriimti tai?



Dabar vėl nulenksime galvas.



463 Jeigu čia yra toks žmogus arba žmonės, kurie nori šito arba nori priimti tai ant savo tikėjimo pagrindo į pralietą Kraują, kurį Dievui teko pralieti už jus – tiek kentėjo, kad joks kitas mirtingasis… Juk nė viena mirtinga būtybė negalėjo taip kentėti, kad nuo tokio sielvarto vanduo Jo venose atsiskyrė nuo Kraujo. Prieš Jam einant į Golgotą, nuo Jo kūno varvėjo Kraujo lašai nuo tokio sielvarto ir sudužusios širdies dėl to, ką Jis turėjo išgyventi, nors irgi galėjo atsisakyti šito, bet savo noru padarė tai dėl mūsų su jumis. Nejaugi tu gali atstumti tokią neprilygstamą meilę?



464 Ir dabar jūs matote tai, dėka šitų Antspaudų atidengimo, ką padarėte jūs, ir ką Dievas padarė dėl jūsų, ir jūs pasiruošę atiduoti gyvenimą Dievui; ir tai…jeigu Jis išplėš jus iš antikristo rankų, kuriose jūs dabar esate, tai jūs priimsite Jo pasiūlymą, tiesiog pakeldamas savo ranką į Jį, sakydamas: “Dieve, tuo aš parodau, kad aš priimu šią siūlomą malonę. Ir, broli Branhamai, aš noriu, kad tu pasimelstum, kad aš visada pasilikčiau ištikimas”.



465 Pakelk ranką, ir aš pasimelsiu. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas.

SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 371



466 Tik rimtai. Ne…nedarykite šito, jeigu jūs iš tikrųjų nenorite šito. Ir tiesiog ten, kur jūs sėdite, priimkite tai tiesiog ten, nes, atsiminkite, jūs negalėtumėte pakelti rankos, jeigu kažkas nepasakytų jums tai padaryti. Ir niekas kitas negalėtų padaryti tai, išskyrus Dievą.



467 Taigi, kada jūs matote taip tobulai atsiskleidžiantį Raštą; matote, kas vyko amžių bėgyje per paskutinius kelėta metų, dvidešimt, trisdešimt metų; matote, kad tai visiškai patvirtinta; matote, kas Rašte sakoma, kas būtent vyko, ir kas dar įvyks – tada ant tikėjimo į Kristaus darbą pagrindo ten, kur jūs dabar sėdite ir kur pakėlėte rankas, pasakykite: “Nuo šios minutės klausimas išspręstas. Dabar aš priimu Kristų kaip savo Gelbėtoją. Ir aš gyvensiu dėl Jo visą likusį gyvenimą. Ir aš noriu, kad Dievas pripildytų mane Šventąja Dvasia”. Ir jeigu jūs nebuvote pakrikštyti Jėzaus Kristaus Vardu, baseinas laukia jūsų. Pasimelsime.



468 Viešpatie Dieve, žmonių tarpe pakilo didžiulis skaičius rankų. Ir aš tikras, kad Tu tas pats Viešpats Jėzus, Kuris įvykdei dėl mūsų išpirkimą daug metų atgal. Ir matydami, kaip atsiskleidžia šie Antspaudai, ir dideli įvykiai, kurie įvyko tiesiog čia per paskutinius kelėta metų, aš tikiu iš visos širdies, kad malonės durys pradeda užsidaryti, ir Tu jau pasiruošęs išvykti, kad išpirktum Savo tautą. Kol yra vieta, ir atidarytos durys, kaip buvo Nojaus dienomis, tegu šios brangios sielos, kurios gyvena šitoje kūno palapinėje, kuri vienąsyk suirs, kuri pakėlė šią mirtingą ranką, nes jų viduje yra įsitikinimas ir išpažinimas, kad jie tiki ir nori priimti Tavo pasiūlymą jiems apie išgelbėjimą ant šitos atverstos už Antspaudų Knygos pagrindo, Kuri buvo mums apreikšta – duok jiems šiandien, Viešpatie, Jėzaus Kristaus teisumo drabužius, ir apvilk į juos jų sielas, kad jie galėtų stovėti prieš Tave tą dieną, kuri visai ne už kalnų, tobulais, dėka Kristaus Kraujo.



469 Viešpatie Dieve, jeigu jie dar nebuvo krikštyti Jėzaus Kristaus Vardu ir ant apreiškimo pagrindo, kurį Tu davei man apie tai, ir kadangi Paulius liepė žmonėms, kuriuos krikštijo pats Jonas Krikštytojas, vėl persikrikštyti – Jėzaus Kristaus Vardu tam, kad gautų Šventąją Dvasią (Apaštalų Darbuose 19), tai aš prašau, kad Tu įtikintum juos, Viešpatie, Tiesoje, ir tegu jie paklus Tau.



470 Ir toliau, kadangi jie paklausys ir priims, ir paklus savo išpažinimui ir eis į vandenį, Tu, savo ruožtu, pripildyk juos Šventąja Dvasia dėl tarnavimo jėgos visam jų likusiam gyvenimui. Dabar aš pavedu juos Tau Dievo aukojamojo Avinėlio, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen. Amen.



Aš myliu Jį, aš myliu Jį,

Pamilo Jis pirma,

Išpirko man Kalvarijoj,

Išganymą.

372 PENKTAS ANTSPAUDAS



471 Dabar kreipiuosi į tuos, kas buvo pakėlę rankas. Paklusite sekantiems Dvasios paliepimams, Žodžio įstatymui apie atgailavusį nusidėjėlį, įvykdysite kiekvieną jo punktą, ir Dangiškas Tėvas atsilygins jums už tai, kad jūs stovite už Jį. Telaimina jus Viešpats.



472 Rytoj vakare atsineškite pieštukus ir popierių, kaip jūs ir darėte. Mes planuojame būti čia tuo pačiu laiku – lygiai puse septynių, jeigu Viešpats leis. Ir… Melskitės už mane, kad Dievas apreikštų man rytoj Šeštą Antspaudą, kad aš galėčiau perteikti jį jums taip, kaip Jis parodys jį man. O iki tol mes dar kartą dainuosime, ir ne tiktai giedosime himnus, bet taip pat šlovindami Jį, Kuris mirė vietoj mūsų ir išpirko mus. “Aš myliu Jį”.



Aš myliu… (Dabar jūsų pastorius.) …myliu Jį…

Pamilo Jis pirma.

Išpirko man Kalvarijoj,

Išganymą.