D. Reigano pamokslai audio

https://archive.org/details/MINTYS18ElgesysMusuMinciuPaseka

D.Reagan - Minties galia I dalis

Viljamas Branhamas: mano gyvenimo istorija

Уилльям Бранхам: История моей жизни

http://www.youtube.com/watch?v=PJQef_9JJSo

Krikščionybė prieš stabmeldystę (Christianity Versus Idolatry)

Naujienos lietuvių kalba

                                    "Krikščionybė prieš stabmeldystę" (1961-12-17) (Christianity Versus Idolatry)
   







                                    "Įvyniotoji Dievo dovana" (1960-12-25) (God'S Wrapped Gift)
   

Ar egzistuoja daugiau nei vienas pasaulis? Kas tai NSO - UFO?

Ar egzistuoja daugiau nei vienas pasaulis?

Taip, egzistuoja pasaulių pasauliai, Biblija:

                      Hebrajams 1:2: o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.

Hebrajams 11:3: Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.

Egzistuoja pasaulių pasauliai. Dievas sukūrė pasaulius, pa-sau-lius, pasaulius.

Taigi Dievas visada siunčia angeliškas būtybes, kad perspėtų pasaulį. Jis... Aš tikiu, kad žemėje dabar egzistuoja angeliškos būtybės, perspėjančios pasaulį apie artėjantį teismą. Aš galiu galėčiau kelioms minutėms sustoti prie jūsų šitų „skraidančių lėkščių“, bet aš neužimsiu tiek daug laiko. Bet vis tiek, jūs atkreipėte dėmesį, prieš Sodomos ir Gomoros sunaikinimą, o šiandieną viskas tiksliai taip pat, Dievas pasiuntė ten Angelus, kad iššauktų Lotą? Tai tiesa?

Ateis ta diena ir tai tikrai gali atsitikti iki kito ryto aušros, gali ir po penkiasdešimties metų. Viena raketinė bomba, viena iš tų kobalto ar vandenilio bombų galėtų... Visa šalis karinėje parengtyje. Jūs neseniai matėte laikraštyje, kad Pentagonas prašo duoti atsaką skraidančiai lėkštei? Tai nebuvo išsigalvojimas; tai ne koks nors įsivaizdavimas; tai buvo iš tikrųjų. Tai buvo protingos būtybės. Jie skrido karinėje tvarkoje. Tie galėjo pasisukti. Jie galėjo...?... Jie susekė, jie nustatė, tai buvo protingos būtybės. Jie tai žino. Žmonės pasijuokė. Pasakė: „Skraidančios lėkštės?“, juokėsi iš to.

Bet žinote ką aš manau? Jėzus pasakė, kad prieš tai kai Jis ateis bus ženklai aukštybėse danguje. Jūs atkreipėte dėmesį, prieš tai kai Jis sunaikino Sodomą ir Gomorą dėl jų pasileidimo, Jis pasiuntė Angelus ištirti tai. Per keletą paskutinių metų į žemę atėjo Angelai. Juos matė tarp žmonių (aš turiu galvoje tarp sąžiningų, nuplautų Krauju žmonių, kurie žino tai). Jie netgi stovėjo ir juos fotografavo. Tikrai. Ateina angeliškos būtybės, neša žinią Tėvui, kad prisikaupė šitiek nuodėmės, kad žvaigždės vos-vos gali šviesti. Mėnulis, visą pasaulį mėto kaip girtuoklį grįžtanti vakare. Tikrai.

Ar žinote jūs, kad Jėzus rėmėsi tuo Mato, iš naujo 24-tas skyrius, apie Nojaus dienas? Nojaus dienomis... Jis pasakė: „Kaip buvo Nojaus dienomis...“ Valgė, gėrė, tuokėsi, tuokė. Tą patį Jis pasakė čia Mato 24. Tai visiškai tikslu. Pasakė, kad darys tą patį. Ir jūs atkreipėte dėmesį, kad iškarto po šito Jis taip pat pasakė, kad bus siaubingi reiškiniai danguje, ženklai danguje ir žemėje. Teisingai? Taigi štai, ką gi čia pasakė Jeremijas? „Nebijokite dangiškų ženklų“.

Žiūrėkite. Jūs pasakysite: „Ženklai danguje?“ Juk jie užduoda klausimus, netgi Pentagonas. Jūs neseniai čia matėte apie šitas skraidančias lėkštes. Jie užduoda sau klausimą, kas visa tai buvo. Jie iki šiol negali išsiaiškinti. Tai ateina beveik kaip nematoma jėga, ir visa tai  — tai protinga, tai... Taigi, aš ne šalininkas skraidančių lėkščių. Apie tai kalbėjo daug visokių kvailysčių. Tai visai ne tai. Netikėkite šituo. Bet jos ženklai. Tikrai. Kodėl gi jos kabo tiesiai virš Pentagono? Kodėl jos tiesiai teisiai virš Vašingtono, kur jas visą laiką mato, pastoviai, netgi iki šiol. Truputi palaukę mes prieisime iki to, pažiūrėsime ar nepasakė Jis: „kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo metu“. Tikrai.

Visas pasaulis krūpčioja. Važiuoju į Vokietiją. „O-o, ką mums daryti“. Važiuoju į Indiją: „Ką mums daryti?“. Važiuoju į Šveicariją, visur. „Ką mums daryti?“ Visas pasaulis krūpčioja.

Jungtinės Amerikos Valstijos krūpčioja. Aukštesnieji skyriai ir visi likusieji didžiuliame Pentagone, ir visi šitie antgamtinių dalykų tyrimai. Skraidančios lėkštės, kas jos? O-o, kalba: „Mes matėme jose žmogeliukus“, visokie skirtingi pasakojimai. Jie bando šitai atmesti, bet jie egzistuoja. Kodėl? Dievas pasakė, kad ženklai dangaus aukštybėse ir žemėje bus ženklai. Štai jie yra. Jie išgąsdinti.

Aš noriu pas jus paklausti. Šiandien tarp mūsų tiek visko kūniško (tuo metu, kai jūs meldžiatės), taip daug kūniškų pamėgdžiojimų, visokių keistenybių ir viso kito. Juk tiksliai porą dienų atgal, arba, tiksliau, porą savaičių atgal Dalase, Teksaso valstijoje, žmonės išėjo į lauką. Kažkoks tarnautojas laikraštyje parašė, kad iš dangaus turėjo ateiti kažkokie tai maži supermenai skraidančiose lėkštėse, ir turėjo nusileisti ir įrodyti, kad jo prabudimo centre buvo tikra Šventoji Dvasia. Ir jis išvedė žmones į lauką stovėti ir laukti to. Kiekgi krikščioniška bažnyčia dar gali nusileisti ir iš — ir valgyti iš pamazgynės? Dievo Žodyje šito nėra. Avys neklauso tokios kvailystės. Žinoma, ne. Man vis vien, tegu netgi metalinės skraidančios lėkštės skraidytų po pastatą ir kas tik nori; jei nėra šito Balandžio, broli, tai nieko kito nereikia.

O-o, kokia niūri valanda. Ir visi šitie dalykai, kuriuos jūs girdite apie skraidančias lėkštes... Ir jūs, tikriausiai, vakar per radiją girdėjote interviu su tuo žmogumi, kuris teigia, kad jis kalbėjo su žmonėmis. Nenoriu paniekinti to žmogaus, bet visa jo sistema prieštarauja Žodžiui. Tai neteisinga. Kad „Marse pas juos nėra mirties ir jie atskrido čia išmokyti mus, kaip neturėti mirties“.

Bet kada reikalas priėjo iki įrodymo, pas jį nebuvo nė gramo įrodymo, kuo jis galėtų įrodyti, tiesiog kažkokia tai prigalvota jo mitinė idėja. Ir mano nuomone, tai melaginga, dėl to, kad Biblijoje pasakyta kitaip, negu jis kalbėjo.

Aš galėčiau išsakyti, ką aš galvoju apie skraidančias lėkštes. Aš nemanau, kad jos — šešėliai. Aš nemanau, kad jos — išgalvojimas. Aš manau; ir tai nėra būtinai taip, tai tik mano supratimas. Viešpats nepasakė man, kad jos yra būtent tuo. Bet žiūrint Žodyje, nes ten mes randame viską, Jėzus pasakė: „Kaip buvo Sodomos dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo metu“. Ir prieš Sodomos sunaikinimą, kai krito ugnis ir sudegino miestą ir lygumas, iš dangaus buvo pasiųsti Angelai, kurie žiūrėjo ir tyrinėjo, sužinodavo, ar iš tikrųjų viskas tai taip ar ne.

Aš ne televizijos žiūrėjimo šalininkas, todėl aš prieš tas necenzūrines programas. Bet vakar vakare, ten kur aš sustojau, aš labai vėlai grįžau ir paėmiau knygą, ir pažvelgiau į nedidelę — skaičiau ten knygą, ir pasakyta: „Televizijos gidas“. Ir ten aš netyčia pastebėjau, ten buvo pasakyta, kad rinkosi parodyti tas atomines raketas ar dar kažką iš Pentagono.

Taip kad aš priėjau prie to radijo, ar televizoriaus, ir įjungiau jį, tam kad pažiūrėčiau tas raketas, pamatyti tuos atominius daiktus arba — lėkštes, kaip jas vadina, arba kažką tokio. Buvo daug kritikos, daug už ir prieš. Bet pasekite minutėlę kiekvienas žmogus... Jūs turite teisę į savo nuomonę. Aš turiu teisę į savo. Leiskite man išreikšti savąją.

Taigi, prieš tai, kai sudegė Sodoma, kaip tik prieš... Kas iš jūsų matė šią programą? Galvoju, daugelis iš jūsų matė. Gerai. Tai ne tiesiog koks nors išsigalvojimas. Tai buvo vyriausybės. Ir jie užsiiminėjo tuo, dirbo su tuo tyrimu daug metų, ir jie žino, kad tai visiška tiesa. Tai tiesa. Tai visai nenauja. Jeigu tik skaitytų Raštą, jie čia pat sužinotų, kur randasi. Dėl to jiems neverta jaudintis.

Klausykite. Kiek... Ir kiekvienas iš jūsų, jūs matėte... neseniai šalis buvo supurtyta ženklais. Jūs matėte, ką tas žmogus orbitoje, ne taip seniai...? Jis susidūrė ten su tokiu, ko anksčiau... mokslas netgi nežino kas tai tokio. Kada apskrido aplink žemę... Nors jie žiūrėjo, žiūrėjo ir žiūrėjo, bet taip jų ir nepamatė. Jis galvojo, kad jo orbitinis laivas susprogs į gabaliukus. Bet reikalas buvo ne tame. Su jo laivu viskas buvo tvarkoje. Šviesa...  

Pažiūrėkite, kas ką tik buvo virš... Jūs girdėjote tai per radiją, matėte per televiziją; apie tai rašė visi laikraščiai: aplinkui skraidančios lėkštės. Ir Pentagonas neseniai paskelbė apie tai (kažkur šešias savaites atgal), tai buvo ne išsigalvojimas. Netgi parodė per televiziją, kaip jie pagavo tas lėkštes, su protu (protingi) — šviesos debesys, kurie atsiranda, kabo virš Pentagono, virš sostinės Vašingtono. Ir jie juos pagavo radaru ir į ten pakilo pilotai. Priskris tiesiai iki jų, apsups juos iš visų pusių, po to išskrenda šviesos greičiu. Kažkoks tai protas, kas tai?

Jėzus sakė, kad bus gąsdinantys ženklai, vaizdiniai danguje, žmonių širdys dreba, baimė, laikmečio nerimas, negandos tautose. Argi jūs nematote atėjo sėklos laikas, derliaus metas, viskas kas pasakyta Biblijoje išsipildys? Sėkla kuri buvo pasodinta; nejaugi nematote, kaip ji atgyja ir gyvena? Štai kame reikalas.

Draugai, tai — išsipildymas Malachijo 4 (:5-6 Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu“). Šventojo Luko 17, Šventojo Jono 15, o-o, taip daug, Apreiškimo 10 ( bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.), tiek daug pranašysčių, kurias galima tiksliai priskirti šiai dienai. O taip pat Knygoje Morkaus ir mato, kada Jis pasakė, kad danguje pasireikš dideli stebuklai ir ženklai, ir žmonės vadina juos lėkštėmis, skraidančiomis lėkštėmis, gali — gali išnykti su jėga ir minties griečiu, protas, kuris gali apsireikšti. Jis moka rašyti , Jis moka kalbėti, Jis gali daryti viską, kas jam patinka. Didysis Ugnies Stulpas, „vakar, šiandien ir per amžius Tas pats“... Ir žemėje atsiranda šitie reiškiniai, piramidės, dūmas pakyla į orą daug aukščiau, kur negali būti jokios drėgmės ar kažko kito, trisdešimt mylių į aukštį. Pasakyta prieš pusantrų metų iki kai įvyko, kad taip tai ir bus. Paskui pasuko fotografija ir pamatė, Kas toks žiūri žemyn. Nė vienas iš pasakytų žodžių nepavedė ir štai čia parašytas Dievo Žodis, patvirtina, kad tai tiesa. Ir vėl atėjo vakarinis laikas. Įdomu, ar negrįš Jis šį vakarą iš malonės ir padarys dabar kažką tokio, kaip Jis darė tada. Pasimelskime ir paprašykime Jo. 
Ir pasakė: „ Aš pažiūrėjau į rytus ir pamačiau kažką, lyg panašus kažkokiam taškui, lyg skraidanti lėkštė“.

Matote, pasaulis nežino, kas tai, žinote. Jūs žinote, kad tai vyksta. Mes žinome kas tai. Taip? Mes žinome, kad tai tyrinėjantys teismo Angelai, suprantate. Ir kaip ten Pentagone ir panašiai tam, kaip jie nusileidžia; ir toks protas, kad gali [ Brolis Branhamas suspragsi pirštais — red.] skristi kaip blykstė ir išnyksta, nė su kuo ką jie ten turi, jų nepavysi. Suprantate, jie neatpažįsta, kas tai tokio, suprantate. Tegu galvoja ką nori. Jie vadina tai skraidančiomis lėkštėmis ar dar kažkaip. Jie nežino, suprantate.

Nėra medikų tarpe jokio nuoseklumo, mokslininkų tarpe, įvairių žmonių. Jeigu tik Einšteinas galėtų pritaikyti tai dvasiškai, kaip jis pritaikė fiziškai, kai jis ištyrinėjo šviesos dėsnį ir panašiai, jis galėtų mums kai ką papasakoti. Kada aš išgirdau jo pranešimą apie tą didį centrą kažkur danguje, jeigu tik užmegzti ryšį su tuo centru, būtų galima kurti žemes, daryti ką tik nori; jėgai nebūtų ribų. Suprantate? Jis pamatė tai.
Jūs matote kaip ore skraido tie kūnai, kaip jie vadina „lėkštės“ ir panašiai. Žmonės, kad... Na geriau šito neliesime. „Girdėjote kaip ten dingsta žmonės?“ — kalbate. Nė garso, nė dvasios; stovi ten ir nelieka jų. Štai kaip įvyks paėmimas. Viena tokia nusileis tiesiai į apačia ir šis žemiškas kūnas apsigaubs dangišku kūnu. Ir pasislėps: nei plaukų, nei kaulų. Viskas transformuosis per akimirką, nusileis tiesiai iš kosmoso ir paims namo tą... Mes matome, kaip visa tai dabar vyksta, ir — Pentagonas užduoda klausimus apie tuos šviesos blyksnius, mistinė šviesa ir visa ką jie mato danguje. Jūs matėte čia, Džefersonvilio laikraštyje šią savaitę, buvo viena tokia, mistinė šviesa. Pagalvojau: „O-o, jie nežino kas tai tokio. Bet paklausykite vaikeliai, vieną gražią dieną ji pakels jus (suprantate? Taip?); nesijaudinkite.
Prisiminkite, Jėzus pasakė: „Kaip buvo Sodomos dienomis...“ Kas įvyko kaip tik prieš tai, kai Sodoma...? Dievas nužengė kartu su Angelais, ir jie įvykdė teismo tyrimą. Pasakė: „ Aš išgirdau  tą nuodėmingą šauksmą, tokį stiprų, taigi Aš Pats nužengiau, kad sužinočiau tiesa visa tai ar ne“. Teisingai? Sekite, tas Pagrindinis, kuris liko su Abraomu galėjo matyti mintis Saros širdyje (stovėdamas-red.) už jos nugaros. Dabar apsižiūrėkite truputi ir atkreipkite dėmesį (taip?), sekite, kad Jis daro tą patį ir šiandiena (Brolio Branhamo tarnavimuose Šventoji Dvasia atskleisdavo žmonių širdžių paslaptis —red.). Tai teismo tyrimas. Juk Bažnyčia truputi palaukus, kada Ji užims tą vietą ir kiekviena sėkla bus savo vietoje, jų neliks. Nežinos kas su jais atsitiko. Jie tenai eis. Suprantate? Vienas eis į namus pas pastorių, kitas ten eis ar čia; ir iš karto pamatys, kad jų neliko. Juk Enochas buvo pirmavaizdžiu, Dievas paėmė jį ir neliko jo. Nužengia žemyn, kad ištirti.

Дверь открылась тихонько - durys tyliai atsivėrė

Atsisiųsti :
Дверь открылась тихонько

Du Babilonai

Atsisiųsti В. Рябов pamokslą ''Du Babilonai"'
http://piramida.lt/lt/mp3/audio.php?count_str=2404&action=download

 http://en.believethesign.com/index.php?title=Prophecy  

Florida under water

On November 29, 1953, William Branham prophesied that Florida would one day perish beneath the sea. After seeing the devastation of New Orleans after Hurricane Katrina, or after watching Al Gore's "An Inconvenient Truth", it is no longer a mystery as to the many ways this prophecy could be fulfilled.
Over 50 years later, National Geographic agreed, publishing an article revealing that global warming could sink the Sunshine State. "A 1-meter (3-foot) rise would swamp cities all along the U.S. eastern seaboard. A 6-meter (20-foot) sea level rise would submerge a large part of Florida." (Warming to Cause Catastrophic Rise in Sea Level? Stefan Lovgren for National Geographic News)

The Prophecy

Christian friends, I know Florida is a hard place to catch. I was telling them in there. I...?... Really, but one of these days there isn't going to be any Florida. She's going to be sunk, and the things that you so worship now will perish.

That's only eternal God can save you, so if you're not where you think you should be, or where God says you should be, that's the point. "There's a way that seemeth right unto a man, but the end whereof is the way of death."

Sermon: The Faith That Was Once Delivered To The Saints, West Palm Beach, Florida, November 29, 1953 

Other prophesies made by William Branham

                            

   

Coming... Destruction of Los Angeles

   

Coming... Destruction of the Vatican    

Fulfilled 1950 'Star' of light

Coming... Florida under water

Fulfilled 1912 Raised in New Albany     Fulfilled 1963 Constellation of Angels

Fulfilled 1929 Louisville Bridge     In Process... WCC & Catholic Union

Avinėlio Šlovė - Miesto Šviesa (ištrauka iš pamokslo)

Apreiškimas Jonui 21,23 Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jame šviečia Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.

П. Степаненко

"Avinėlio Šlovė - Miesto Šviesa"

(2011-02-06)

Klausyti visą pamokslą:    
http://piramida.lt/lt/mp3/audio.php?count_str=2351&action=stream 
Atsisiųsti visą pamokslą :
http://piramida.lt/lt/mp3/audio.php?count_str=2351&action=download

Ištrauka iš pamokslo "Змей на шесте"

V.Riabov (В. Рябов)  „Змей на шесте“.   Doneckas, 2011-01-23.

Atsisiųsti visą pamokslą:

http://piramida.lt/mp3/audio.php?count_str=2320&action=download

Klausyti visą pamokslą:

http://piramida.lt/mp3/audio.php?count_str=2320&action=stream        

Paskutinis ženklas prieš Sodomos sunaikinimą (Pradžios knyga 18sk.12-13, paskutinis ženklas prieš šio pasaulio pabaigą )

Ekleziasto 3:15 Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.

Ženklų reikalautojai ir ieškotojai prieš 2000 metų :

GUNDYTOJAS, RAŠTO ŽINOVAI IR FARIZIEJAI, PIKTA IR SVETIMAUJANTI KARTA, KRISTAUS ŽUDIKAI, NETIKINTIEJI KAIP TOMAS ir kt.

Mato 4:3 Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. 6 ir tarė Jam: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’
Mato 12:38 Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: „Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą“.39 Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.
Morkaus 15:32 Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį. 

Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio. (Romiečiams 10:17)

TIKĖJIMO PAKAITALAS- ŽENKLAI

Prieš 2000 metų žmonės, kurie Raštuose nepažino Kristaus, prašė Jėzaus ženklų ir Viešpats iš savo malonės parodydavo jų tokiems kaip Tomas, bet tai nebuvo tobula Dievo valia.

(Jono 2:22 Todėl, Jam prisikėlus iš numirusių, Jo mokiniai prisiminė Jį apie tai kalbėjus ir jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytu žodžiu.) 

Šiandien žmonės neturėdami tikėjimo Biblija (dažniausiai  tikėjimo neturi dėl to, kad yra klaidinami savo vadovų, kurie siekia nešvaraus pelno) turi tenkintis emocijomis, vadintis charizmatais, nuolat ieškoti ženklų bei palaikyti savo emocinį tikėjimą įvairiais pakaitalais, tokiais kaip: kitos kalbos, šūkavimai, griuvinėjimai ar intelektualinės denominacinių doktrinų džiunglės.

Mato 23:13 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.

Dvasiniai vadovai, sakydami (pavyzdžiui): „To negali būti, šitai reikia suprasti taip, kaip moko denominacija, ar mano nuomonė tokia“, daro Dievo Žodį neveiksmingą, taip vėl kryžiuodami Viešpatį Jėzų Kristų, kuris yra Žodis.

Žydams 6:6 ir atpuolė, tų nebeįmanoma vėl grąžinti naujai atgailai, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.   Mato 4:4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’ „.
I Timotiejui 6:5 ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog dievotumas esąs pasipelnymas. Šalinkis tokių.
Izaijo 28-7Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose.
⁸ Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos.
⁹ Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą(Gerąją Naujieną-Žinią)? Ką tik nujunkytiems kūdikiams?
¹⁰ Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį.

Nors Viešpats netikinčiam žmogui duoda kokį nors ženklą , kad dėl ženklo jis atkreiptų dėmesį į Dievo Žodį, dažnai žmogus, pasiėmęs tik Jo dovaną, dar toliau nutolsta nuo Dievo. Kareiviai pasiėmė Jėzaus rūbus, o Patį Jėzų nukryžiavo. Tas pats vyksta šiandien denominaciniame pasaulyje. Kiekvienas pasiima, kas jam patinka ir yra paranku, o pats Žodis nė kiek nerūpi. Jono 6:26 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.
Žydams 3:19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.


I korintiečiams 14:21,22 Įstatyme parašyta: „Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs“, – sako Viešpats.  Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas – ne netikintiems, bet tikintiems.
I korintiečiams 14:39 Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis. Mato 13 ²⁷ Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’
²⁸ Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’.
²⁹ Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Apreiškimas Jonui 22:11 Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja“.

Jėzaus mokiniai pamokslavo (pranašavo-kalbėjo apie pranašišką Žodį) Tomui apie prisikėlusį Jėzų, bet jis nepatikėjo. Šiandien pamokslininkai vis dar skelbia Jėzaus prisikėlimą, bet žmonės, kaip ir tada netiki. Pažiūrėkime to meto netikinčiojo elgesį ir šių dienų netikinčiuosius- charizmatus.

Jono 20-24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.
²⁵ Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis atsakė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu“.
²⁶ Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“
²⁷ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis – būk tikintis“.
Jono 20: ²⁸ Tomas atsakė Jam: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ 29 Jėzus jam tarė: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

PRAKILNESNIS KELIAS - TIKĖJIMAS (= MEILĖ ŽODŽIUI)
Dievui neįmanoma patikti be tikėjimo.

I korintiečiams 1,21 Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki.
²² Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties,²³ bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė. Galatams 3:5 Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo? ⁶ Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.I korintiečiams 12:31 Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią. Jono 14:23 Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.

JONOS ŽENKLAS - PRISIKĖLIMAS 

Efeziečiams 2:1 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, Kolosiečiams 3:1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Efeziečiams 2:6 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,

  
Liudijimas ir ženklas šiai kartai yra Dievui pašvęstas gyvenimas.

II korintiečiams 3:2,3 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse. 

Efeziečiams 2:1 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, Kolosiečiams 3:1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Efeziečiams 2:6 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,

Išėjimo 17-7,8 Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems.
Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka.

Faraonas persekiojo Izraelio vaikus, kad šie neišeitų ir neįeitų į pažadėtąją žemę. O šeši šimtai reiškia pakaitalą, gyvenimo tikėjimu pakaitalą.  http://sauklys.blogspot.com/2009/08/ismintis.html

Šiandien vietoj tikėjimo kiekvienu Dievo Žodžiu jūs gausite ką tik norite. Emocijas, šūkavimus, gražias, intelektualias, humaniškas pasakas, doktrinas, apeigas, mistika. Gyvybės Medis iškeistas į gero ir blogo pažinimo medį.
II Timotiejui 4:4 jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms.
II Timotiejui 3:7 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo.

Žydams 3:19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.

I korintiečiams 13:1,2 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
² Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.

PRAKILNESNIS KELIAS - TIKĖJIMAS = MEILĖ ŽODŽIUI.  Jono 14:23 Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

Pradžios 5:24 Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė. Žydams 11:5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui.

Paulius vaikščiojo su Dievu ir jo nebeliko- Jonos ženklas

Galatams 2:20 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. Morkaus 8:35 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.

Mato 26:39 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!“

 













http://sauklys.blogspot.com/2010/03/as-trys-atskiri-zmones.html
Šventosios Dvasios krikštas :
Kūno krikštas-išgydymas.
Žmogiškos dvasios krikštas- pamokslavimas, kitos kalbos, stebuklai ir kitos dovanos.   Išdavikas Judas turėjo Dvasios dovanas ir Jėgą, bet jo siela, jo valia buvo pavergta šėtono.  
Sielos krikštas- nauja natūra. 

Mato 7:22 Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’

Kiek kartų blogesnis ir apgaulingesnis -izmas už savo motina?

 Mato 12-43,45„Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.
Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“.

Mato 24:24 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.

 PASKUTINIS ŽENKLAS PRIEŠ SODOMOS SUNAIKINIMĄ
Pranašiškas žodis, kad gims kūdikis ir širdies minčių atskleidimas.

Psalmės 8:4
kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
Luko 7:16 Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų“, ir: „Dievas aplankė savo tautą“. 

Žmonės žinojo, kad Dievas aplanko pranašus ir  tikinčiuosius per pranašišką tarnavimą, nes jie puikiai žinojo Raštą ir juo rėmėsi:
Amoso 3:7 Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams. 

Kas yra žmogaus sūnus?
  Luko 18:7-8 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?
 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ Apaštalų darbai 3:22 Juk Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys. 
Išėjimo 20:19 Jie sakė Mozei: „Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!“
Ezekielio 13:2 „Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja tai, kas yra jų pačių širdyse: ‘Pasiklausykite Viešpaties žodžių! 
Mato 24:39 nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Amoso 3:7 Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams.

Mato 10:40-41 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.
 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.
Malachijo 4:6Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.
Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus(į apaštalų tikėjimą-red), kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu“.
morkaus9-12Jėzus jiems atsakė: „Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas?
Apreiškimas Jonui 10:7 bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.

Apreiškimas Jonui 3:14„Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.

Luko Evangelija 17 skyrius

²⁰ Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.
²¹ Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
( jūmyse-red.)
Apreiškimas Jonui 1:6 ir padarė iš mūsų karalystę bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, – Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.   ²² Ir Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.
²³ Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’ – Nesekite jais ir neikite paskui juos.
²⁴ Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
²⁰ Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.
²¹ Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
²⁵ Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.
²⁶ Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.
²⁷ Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.
²⁸ Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.
²⁹ O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.
³⁰ Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.
Pradžios knyga 18 skyrius 
¹ Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.
² Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,
³ tarė: „Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!(Viešpats kūno palapinėje)-
^{LUKO 20}  Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.²¹  Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
( jūmyse-red.)

⁴ Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,
⁵ kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną“. Jie tarė: „Daryk taip, kaip sakei!“
⁶ Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: „Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių“.
⁷ Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti.
⁸ Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.
⁹ Jie paklausė jį: „Kur yra tavo žmona Sara?“ Jis atsakė: „Palapinėje“.
¹⁰ Vienas iš jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!“(pasakoma pranašystė).
Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.
¹¹ Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.
¹² Todėl Sara savyje juokėsi: „Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?“
¹³ Viešpats tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokėsi, sakydama: (Viešpats, kuris kūno palapinėje žino žmogaus mintis - red.)

‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’
¹⁴ Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!“
¹⁵ Sara gynėsi, sakydama: „Aš nesijuokiau“, nes išsigando. O Jis tarė: „Ne! Tu juokeisi!“ (Sara meluoja Šventajai Dvasiai, bet jos neištinka Ananijaus ir Sapfyros likimas-red.)
¹⁶ Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.
¹⁷ Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
¹⁸ Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
¹⁹ Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.
²⁰ Viešpats tarė: „Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė – labai sunki.
²¹ Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu“.
²² Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
²³ Abraomas priartėjęs tarė: „Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?

33 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.

p

^{19 skyrius.1} Kai du angelai (angelas-pasiuntinys-red.) vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.
² Jis tarė: „Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu“. Bet jie atsakė: „Ne, mes nakvosime gatvėje“.



Brolio Branhamo tarnavimų metu Šventoji Dvasia atskleisdavo žmonių širdžių paslaptis, taip pat kaip prieš Sodomos sunaikinimą.

              

Luko 6:8 Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tas atsistojo.

Mama, viskas ne veltui

            

        Mato 15:28 Tada Jėzus jai tarė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

Kristaus atėjimas Nuotakoje

Atsisiųsti 

http://piramida.lt/lt/video/video.php?count_str=2239&action=download

865.1 Mb

G. Matanie

MPEG4

"Kristaus atėjimas Nuotakoje"
(2010-11-02)

Wapenveld

 

Efeziečiams 5:32 Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią.

 Atskleista Nuotakos širdies paslaptis - Ji Amžina Viešpaties mintis.

Tikroji Kalėdų prasmė- Kristaus Gimimas

...Visai netrukus pasaulis gavo savo didžiausią Dovaną, kokią tik buvo gavęs – mažą įvyniotą Siuntinį, pirmąjį Kalėdų Siuntinuką, koks tik buvo kada nors įvyniotas pasaulio istorijoje, įvyniotas Paties Dievo... 


http://piramida.lt/Files/books/Christmas_booklet_LT_final.pdf

Klausyti:
http://piramida.lt/lt/Christmas_CD_WAVE.ogg
Atsisiųsti: 
http://piramida.lt/lt/CHRISTMAS_CD_LT_2010.mp3

Raktas Durims

http://piramida.lt/lt/mp3/index.php?page=1&filter=W.%20M.%20Branham

Pirmasis lietuviškai įgarsintas Viljamo Marijono Branhamo pamokslas „Raktas Durims“ apie krikščionišką tikėjimą.

Eidamas per šalį aš giedu visada, rodau sieloms kelią ten, į Kalvariją

Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės – tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, – tai septynios bažnyčios“.

Apreiškimas Jonui 1:12-13
      Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, o septynių žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.

      Apreiškimas Jonui 1:20
      Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės – tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, – tai septynios bažnyčios“.

     Apreiškimas Jonui 2:1
   „Efezo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? (Why Are We Not A Denomination?)

KODĖL MES NE DENOMINACIJA?

1 Didžiulė garbė vėl stovėti už šios sakyklos po to, kai nebuvau apie tris mėnesius, atrodo, maždaug tiek. Voverėms buvo nelengva, ir man irgi. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] O-o, bet tai buvo geras poilsis, ir atsirado dar daugiau noro vėl imtis tarnavimo. Ir dabar ateinančioje savaitėje, sekantį trečiadienio vakarą ruošiuosi pradėti prabudimą tiesiog čia, maldykloje. Ir jeigu Dievas leis, pas mane tarsi… Viešpats pažadėjo man duoti kitą naujo tipo tarnavimą. Ir jeigu Jis panorės tai padaryti, aš turiu viltį į tai, kad pradėsiu šį…šį naujos rūšies tarnavimą sekančioje savaitėje čia, maldykloje, pirmiausia tai bus pas mus.

2 Ir be to aš neturiu numatytų pagal tvarkaraštį susirinkimų, nebent tik Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sekančių metų sausyje. O paskui brolis Osbornas rengia jungtinius susirinkimus, dėl kurių aš atrodo kažkada pažadėjau jam Talse, bet tai vėliau, nors mes dar tame netikri.

3 Buvo labai malonu, broli Džeffri, paspausti tau čia ranką, o taip pat išgirsti, kaip tavo sūnus sugiedojo šią giesmę, o tu grojai. Man tai patinka – tėvas ir sūnus. O jums patinka tai? “Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti”. Tiksliai, pone Genteri, tu…tu žinai, kad taip yra – jūs abu. “Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo”. Ir tai tiesa. Galbūt, jis kada nors ir nukryps nuo jo, bet jis nuo jo nenukryps. Suprantate? Jis…jis jam įsimins visam laikui. Tai pamokymai jaunystėje ir visas jo auklėjimas – tiksliai jam gerai įsimins.

4 Taigi, tai… Aš susitikau ten su broliu Džeffrisu, ir pasakiau: “Broli Džeffrisai…” Aš pagalvojau: “Žinai, aš visada džiaugiuosi matydamas čia svečiuose bet kurį mano brolį, bet šį kartą šis brolis atvyko tokį vakarą!…” [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Šitą vakarą čia tik šios bažnyčios parapijiečiai, prieš pat prabudimą, šitą vakarą… Šiandien vakare, rytoj ryte ir rytoj vakare norėtųsi pakalbėti būtent apie tai, į ką mes tikime čia, maldykloje, pakartojimo tikslu. Pas mus yra labai “keisti mokymai”, labai “neįprasti”, bet, kaip ten bebūtų, mes randame juos štai čia, Biblijoje. Chm! Jie yra joje, tai jau tikrai.

5 Taigi, ir jeigu čia svečiuose brolis arba sesuo,

2 IŠTARTAS ŽODIS



kurie priklauso kokiai nors denominacijai, arba…arba nesutinka, ir tiesiog atsitiko taip, kad jie dalyvauja šiandien vakare tokia proga, norėtųsi jums pasakyti: jauskitės kaip namuose, visiškai. Suprantate? Mes čia jumis labai džiaugiamės. Bet dabar aš tikiuosi… O pas mus tai būna ganai grubiai. Tad, jeigu jums pasirodys, kad jūs su tuo nesutinkate, na, tuomet darykite taip, kaip aš darau, kai valgau vyšnių tortą. O kai aš valgau vyšnių tortą (tai mano mėgstamiausias), aš visada, kai aš…kai aš valgau tortą, jeigu pasitaiko kauliukas, aš neišmetu torto, aš išmetu tik kauliuką, o tortą valgau toliau. Tad… Arba kai valgome vištą. Juk visi jūs mėgstate vištą. Taip? Ir kai jus susiduriate su kaulu, jūs juk neužbaigiate, jūs apčiulpiate kaulą ir valgote vištą toliau. Štai taip šiandien ir darykite su tuo, ką aš čia kalbėsiu, jūs tiesiog…kai susidursite su kažkuo, pasakykite: “Na, aš tiesiog ne… Aš tiesiog dalyvauju šitų nedidelių bažnyčios mokymų apžvalgoje šiose įvyksiančiuose trijuose susirinkimuose. Tiesiog pas juos čia vyksta tarsi pakartojimas to, į ką jie…į ką jie tiki, ir jie visa tai nagrinėja”.

6 Ir paskatinti žmogų patikėti tuo galima, praktiškai tik jeigu įkalsi taip stipriai, kad jis tiksliai žinos, kad būtent tai yra tiesa. Tik tokiu būdu galima tai užtvirtinti. Lygiai kaip mano draugas, ponas Vudas, su kuriuos aš buvau – jeigu tu įkalsi vinį tik iki pusės, o visa lenta vartosi, tai labai greitai ją nupūs vėjas. Bet reikia įkalti jį iki galo, kad ji gerai laikytųsi. Tad, jeigu aš apie kai kuriuos dalykus kalbėsiu labai griežtai – tegu jums, apsilankiusiems, kurie šitą vakarą čia, nepasirodys, kad aš…aš bandau jus išvaryti, aš tik stengiuosi kaip reikiant išaiškinti šiai bažnyčiai, į ką mes tikime. Visi, kas labai gerai tai supranta, pasakykite: “Amen”. [Susirinkusieji pritardami sako: “Amen”.–Red.] Gerai. Tai…tai puiku. Štai, ir išlaisvinkite mane nuo šitos naštos. Ir be to…be to tai įrašoma ir taip toliau, tad vėliau, jeigu žmonės paskui panorės sužinoti, ką mes iš tikrųjų giname, ir ant kokio pagrindo mes stovime, šituose įrašuose visa tai bus paaiškinta. Be to laikas nuo laiko mes tai surengiame, nes apsilanko nauji žmonės, ir mes einame pirmyn. Taigi, mums nepavyks praeiti visus bažnyčios mokymus, bet norėtųsi pakalbėti tik apie kai kuriuos iš jų. Štai, tačiau trečiadieni vakare prasideda…

7 Taip, pirmadieni ir antradieni aš užsidarysiu vienas, kad pabūčiau maldoje, pasiruoščiau išgydymo tarnavimams.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 3



O jūs galite paskambinti, arba kaip panorėsite, pakvieskite, ką tik panorėsite, į šį įvyksiantį prabudimą. Ir pasakykite jiems, kad neitų skubotai, ne tai, kad: “Na, aš užbėgsiu, ir už mane šiandien vakare pasimels, o rytoj vakare jau viskas…” Nereikia taip daryti. Ateikite ir paklausykite truputi, nes mums norėtųsi, nesiskubinant, išdėstyti šį Žodį taip rūpestingai, kad šėtonas visiškai negalėtų pasijudinti. Ir kada jūs leisite, kad jūsų tikėjimui ateitų galas, kad jūs pradėtumėte tikėti, tuomet tegu jūsų pasąmonė pradės veikti, tuomet Dievo tikėjimas tai patvirtins, ir jūs iš karto eisite pirmyn. Suprantate?

Juk iš jūsų tikėjimo bus maža naudos. Jūsų pasąmonė turi judėti ta kryptimi, kokia juda jūsų tikėjimas, ir tuomet po šito įeina Dievo tikėjimas ir patvirtina visa tai. Suprantate? Bet jeigu šis jūsų tikėjimas: “O-o, taip, aš gavau tai dabar!” – o jūsų pasąmonė traukiasi atgal ir sako: “Nežinau, padės man tai ar ne”, – tuomet tiksliai nieko neišeis. Suprantate? Todėl norėtųsi, kad tai būtų tikras išgydymo tarnavimas. Ir prieš man pakviečiant ką nors į kambarį ir taip toliau dėl išgydymo, arba į šiuos naujus tarnavimus, aš noriu, kad jie iš tikrųjų suprastų, dėl ko jie ten ateina. Tad neužmirškite, ateikite pas mus į svečius, mes labai džiaugsimės.

8 Taigi, atsiminkite, rytoj ryte ir vakare mes toliau dėstysime bažnytinį mokymą – tą patį. Tad, prašau, ateikite, ir gali ateiti bet kuris. Mes visada visais džiaugiamės. Bet tai, kas bus šiandien vakare, skirta tik dėl mūsų žmonių, kurie iš šios maldyklos, kurie buvo auklėjami šiame mokyme. Juk išvykose, evangelistinėse išvykose, mes apžvelgiame tik pačius pagrindinius evangelinius Rašto mokymus. Bet čia maldykloje pas mus kaip…kaip…kaip bažnyčia turi savo mintis ir savo įsitikinimus, ir būtent tai mes ruošiamės apžvelgti šiandien vakare.

9 O prieš tai kaip mes atversime Jo palaimintą Žodį, mes tiesiog nulenksime dabar minutėlei galvas ir pasimelsime.

10 Visagalis ir galingasis Dieve, Kuris…kai ši žemė dar nepradėjo vystytis nuo pirmo atomo, Tu buvai Dievu. Tu nei kiek nepasikeitei. Ir kai jau nebeliks atomų, jos sudedamųjų dalių, ir žemei jau nebebus iš ko susidaryti, tu vis tiek būsi Dievu. Tu būsi per amžių amžius. Tu esi Dievas. Tu niekada neturėjai dienų pradžios ir gyvenimo pabaigos. Tu visada būsi. Ir, Tėve, Tu beribis, o mes riboti, todėl mes prašome Tavo dieviškos malonės, Dieve, suvokdami, kad ši mūsų dvasia turės susilieti su amžinybe,

4 IŠTARTAS ŽODIS



išeiti iš šitų laiko elementų ir įeiti į amžinybę. Todėl, Viešpatie, mes čia, kad patikrintume savo išgelbėjimą, pamatytume savo stovį Tavo Žodžio akivaizdoje ir pamatytume, kokiame lygyje mūsų pergyvenimas. Ar gyvename mes taip, kaip tau patinka? Ar liudija mūsų dvasia apie Tavo Dvasią? Ir ar liudija mūsų mokymas apie šią Bibliją? Ir, Tėve, leisk mums ištirti ir tai, ir kita per šiuos tris sekančius, būsimus tarnavimus. Suteik tai, Viešpatie.

11 Palaimink čia pastorių, diakonus, prižiūrėtojus ir visus parapijiečius, tuos žmones, kurie vaikšto į šią bažnyčią. Per mano buvimo laiką čia, Viešpatie, daugelio iš jų aš nežinau, kuo vardu, arba iš kur jie, bet aš tikras, kad Tu žinai apie juos visus. Ir mes šiandien čia su vienu tikslu, Viešpatie – kad turėtume bendravimą aplink parašytą Žodį. Ir suteik mums Šventąją Dvasią mūsų gyvenime, kad mes būtume ramybėje, apdairūs ir Dievo baimėje, ir tikrintume savo gyvenimą pagal Jo Žodį. Suteik tai, Viešpatie.

12 Ir šiame pastate šiandien vakare, Viešpatie, yra mano broliai, atliekantys įvairias bažnyčios funkcijas. Ir, Viešpatie, aš taip dėkingas už tai, kad jie čia dėl bendravimo. Galbūt, mes nesutinkame nereikšminguose mokymų principuose, bet šiame viename svarbiausiame, pagrindiniame principe mes stovime priešakinėje linijoje kaip vieningi broliai. O Dieve, tesustiprins tai mūsų…mūsų bendravimą ir mūsų…ir Dievo malonės ir meilės ryšiai apsčiai tesiilsi ant mūsų. Dabar suvokiame, Viešpatie, kad žmogui ši užduotis ne pagal jėgas, nes čia šiandien mes apžvelgsime sielų paskirties vietą, kurie keliauja į amžinybę. Todėl mes meldžiame, kad Šventoji Dvasia įeitų tiesiai į Žodį ir išdėstytų Jį, ir paaiškintų jį mums savaip – visa tai, ką Ji nori mums pasakyti. Suteik tai, Viešpatie. Ir kada pasibaigs trys…šis tarnavimas, leisk mums išsiskirstyti sustiprinta bažnyčia, vieningais tarp savęs, susivienijusiais visiems savo širdyse ir tiksluose su savo Dievo Karalystės bendrapiliečiais ir judėti pirmyn taip, kaip niekada ankščiau.

13 Aš noriu padėkoti Tau, Viešpatie, čia, esant bažnyčiai ir…ir žmonėms, , esantiems čia, kad Tu davei man dabar gerai pailsėti per kelias savaites. Šį vakarą aš jaučiuosi puikiai Tavo būvimo ir Tavo palaiminimo dėka. O Dieve, mes meldžiamės už šitą brolį, mūsų brolį, kuris vyksta į užsienį, į tas tolimas, tamsias, niūrias šalis, kur netgi jo gyvybė tampa taikiniu.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 5



O Viešpatie, palaimink mūsų brolį Deffrisą, kada jis vyks su savo sūnumi ir žmona, ir gausiai jį ............. Leisk jam prakirsti skylę tamsoje, kol Evangelijos Šviesa nenušvis visur. Išgirsk mus, Tėve, nes mes atnešame šį prašymą Viešpaties Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu. Amen.

14 Taigi, šiandien vakare perskaitysiu iš mano mažos Skaufildo Biblijos. Man visai neseniai sukako dvidešimt penki metai. Aš dar galiu ją skaityti, bet matau jau miglotai. Tad aš nusipirkau sau akinius skaitymui, kai aš ruošiuosi, ir aš šiandien noriu pirmą kart patikrinti, kas iš šito išeis.

Taigi, pas mane yra tokios temos, kaip: “Ar turi Bažnyčia…” Oi, daug ko, o kad tik iki jų nusigauti. Viena iš jų: “Kodėl mes vadinamės Bažnyčia? Kodėl mes ne denominacija? Kodėl…kodėl mes tikime amžinu tikinčiojo sielos saugumu? Kodėl mes smerkiame pamokslininkes? Kodėl mes krikštijame per panardinimą? Ir ar Bažnyčia pereis per sielvartą?” Ir čia daug tokių temų, tikriausiai, pas mane jų penkiolika ar aštuoniolika – sekančius kelis vakarus.

15 Tad šiandien vakare aš nusprendžiau pradžiai, kad nuo kažko pradėti… Panašu, Viešpats įdėjo man į širdį būtent šią temą: “Kodėl mes ne denominacija?” Priežastis, dėl kurios… Mes nieko neturime prieš kitus žmones, kurie yra denominacija. Mes nieko neturime prieš juos, bet aš noriu paaiškinti, kodėl mes niekada neperėjome nei į vieną denominaciją. Kaip jums žinoma, aš buvau su rankų uždėjimu paskirtas nedidelėje baptistų bažnyčioje. Ir baptistai nėra denominacija, nebuvo iki kurio laiko, o dabar jie darosi lygiai tokia pat denominacija, kaip ir visos kitos. Bet kodėl mes niekada nebūsime denominacija…

16 Taigi, mes esame organizacija. Mes – organizacija, užregistruota čia valdžios kaip organizacija, žmonių grupė, organizuota dėl Kristaus garbinimo, bet mes ne denominacijoje – niekas virš mūsų neviešpataus. Suprantate? Tai ne denominacija. Tai…tai tiesiog organizacija, tikinčiųjų krikščionių organizacija. Žmonės vaikšto čia į bažnyčią, ir ji tampa jų namų bažnyčia, jeigu jie nori vaikščioti visą likusį gyvenimą.

17 Ir jie gali čia vaikščioti ir nesutikti su viskuo, ką mes pamokslaujame. Tame nėra nieko blogo. Jūs vis tiek … Jeigu jūs krikščionis, tai jums siūlomas bendravimas

6 IŠTARTAS ŽODIS



ir pagalbos ranka lygiai taip pat, kaip ir visiems kitiems. Suprantate? Jeigu aš kalbėčiau, kad tikiu krikštu su panardinimu į vandenį, o jūs tikėtumėte į apšlakstymą ir laikytumėtės savo, tai mes vis tiek palaikytume tokius pat santykius, tarsi mes abu būtume vienos nuomonės. Gal, suprasime mes skirtingai. Bet jeigu tu (brolis ir sesuo) krikščionis, tai tu visada čia geidžiamas, bet kuris.

18 Tad pas mus nėra jokios denominacijos, nes aš manau, kad denominacijos skaldo brolybę. Kai kurie sako: “Na, mes neturime su šiuo prabudimu nieko bendro, tai juk metodistų prabudimas”. “Na, tai baptistai. Mes neturime… Mes metodistai, mes neturime su tuo nieko bendro”. Mano broli, jeigu tame Kristus, tai mes…mes visi esame viena. Mes turime pridėti savo… Juk kenčia būtent Kristaus Kūnas. Ir šiandien aš matau šalyse labai daug to, kas pas mus… taigi, Kristus niekada, nei vienu atveju neorganizavo kokią nors denominacinę bažnyčią. Norisi, kad jūs būtumėte tame tvirtai tikri.

19 Taigi, dabar aš noriu paprašyti jūsų, kad rytoj vakare, jeigu jūs norite ką nors iš viso šito sužinoti, pavyzdžiui, kokius istorinius duomenis aš cituoju, arba dar kažką… Aš neturiu laiko kruopščiai visa tai išnagrinėti, kitaip aš nepereisiu prie kitos temos, juk šitoje pačioje temoje galima būtų praleisti ištisas savaites. Bet jeigu jūs norite žinoti nuorodas arba bet ką, tiesiog paklauskite manęs ir padėkite štai čia, ant sakyklos, ir aš atsakysiu į jūsų klausimą.

20 Taigi, seniausia denominacija ir pirma denominacinė bažnyčia iš visų – tai katalikų bažnyčia. Ir ji buvo organizuota maždaug po trijų šimtų metų po paskutinio apaštalo mirties. Taip. Jūs rasite tai ankstyvuosiuose “Nikėjos tėvuose”, ir jūs rasite tai Juozapo Flavijo veikaluose, ir, o-o, pas kitus didžius istorikus. Suprantate? O kas liečia tai, kas buvo kokiame nors bažnyčios periode, net iki pat pačio paskutinio apaštalo mirties ir trijų šimtų metų laikotarpyje po apaštalų – nebuvo denominacinių bažnyčių. Ir katalikų bažnyčia buvo pirma denominacine bažnyčia.

21 O protestantiškos bažnyčios yra denominacijomis, kurios ištruko iš tos denominacijos. Prasidėjo pirma reformacija – tai buvo Liuteris, po Liuterio buvo Cvinglis, po Cvinglio buvo Kalvinas ir taip toliau, ir toliau buvo Veslio prabudimas, ir po to Aleksandras Kembelis, Džonas Smitas ir kiti (matote?), ir taip toliau. Ir paskutiniai judėjimai,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 7



kurie dabar vyksta pas mus – tai įvairios sekmininkų periodo stadijos.

22 Ir aš manau, kad Dievas darbavosi kiekviename periode. Bet ar atkreipėte dėmesį, kad kiekvieną kart, kai bažnyčia puldavo, ir kaip tik jie sukurdavo denominaciją, jie iš karto sužlunga, ir kada jie tik sužlunga, Dievas jau niekada nebekelia šios bažnyčios, ji iš karto sužlunga? Jūs tiesiog…jeigu norite sužinoti apie tai iš istorijos, mes…mes galime tai parodyti, kad nei viena bažnyčia per visą bažnyčių istoriją neturėjo tokios denominacijos, kuri kristu, ir po to vėl atsikeltų. Baptistai, metodistai, presbiterionai, liuteronai, kas tai bebūtų – kai jie krisdavo, juos ištikdavo žlugimas. Tai ir yra. O tai… Aš juk sakiau jums, kad jūs “prisisegtumėte”, nes mes kaip reikiant tai aiškinsime. Suprantate? Niekada, nei karto, kai vienas žmogus išeidavo ir organizuodavo bažnyčią, sukurdavo…

23 Dievas turi reikalą su kiekvienu atskirai, ne su denominacija. Dievas nei viename periode neturėjo reikalo su denominacija. Jis visuomet turi reikalą su atskirais žmonėmis. Senajame Testamente Jis turėjo reikalą su atskirais žmonėmis. Naujajame Testamente Jis turėjo reikalą atskirais žmonėmis. Bet kuriame periode Jis visada turi reikalą su atskirais žmonėmis, o ne su denominacijomis. Todėl, jeigu denominacijoje Dievo nėra, tai kokia man prasmė prasidėti su ja kaip su denominacija? Taigi, aš nekalbu apie žmones toje denominacijoje, aš kalbu apie pačią denominaciją, nes Dievo tauta yra visose tose denominacijose.

24 Taigi, visada, jeigu Dievas ką nors prileidžia, Jis pirmiausia perspėja apie tai. Aš netikiu, kad atsitinka kas nors…

25 Kaip, pavyzdžiui, pas mus bažnyčiose iškyla tokios situacijos, kokia pas mus neseniai iškilo apie kraują ir aliejų, ir taip toliau. Ir jūs visi žinote, apie tą laišką: “Brangus broli Branhamai”, – ir taip toliau. Bet aš stovėjau prieš šitą dėl to, kad šito nėra Žodyje. Ir aš prieš denominaciją dėl tos priežasties, kad šito nėra Žodyje. O juk mes turime ant kažko grįsti savo tikėjimą. Ir jeigu mes negalime jos grįsti ant kažkokios denominacijos, tai mes turime jį grįsti ant Dievo žodžio. Juk tai vienintelis pagrindas – Dievo Žodis.

26 Ir, reiškia, jeigu Dievo Žodyje nekalbama denominacijos naudai, vadinasi, mes turime kalbėti, kaip ir Žodis. Nežiūrint į tai, ką sako vyskupas, arba dar kažkas, ką kas nors galvoja, ką sako koks nors geras žmogus,

8 IŠTARTAS ŽODIS



ką dar kas nors sako – jeigu tai pagal dievo Žodį, vadinasi, tai neteisinga. Suprantate? Jis turi būti… Žodis turi būti galutiniu autoritetu. Dievo Žodis turi būti galutiniu “amen”.

27 Taigi, turėkite omenyje, aš nieko denominacijose neišbraukiu iš krikščionybės (jūs tai suprantate). Visose tose denominacijose dešimtys tūkstančių brangių sielų, kurios yra Dievo vaikai. Bet kad atskirti juos ir skirstyti juos – aš prieš šitą, ir Dievo Žodis prieš šitą.

28 Ir aš manau, kad šiandien žemėje nėra tokios “-izmos”, kad žemėje niekada ir nebuvo tokios “-izmos”, apie kurios atsiradimą nebūtų išpranašauta Dievo Žodyje. Aš manau, kad Dievo Žodis aprūpina viskuo, ko mums reikia – tiesiog čia, Žodyje. Nuo pradžios iki pabaigos. Ir be to aš…aš manau, kad jeigu tai iš tikro Dievo žodis, tuomet mums reikia… Jis išpranašauja, ir Dievo Žodis – tai įspėjimas.

29 Taigi, jūs skaitote Dievo Žodį ne taip, kaip skaitote laikraštį. Jūs skaitote Dievo Žodį Šventąja Dvasia (suprantate?), nes pati Šventoji Dvasia kalba per Kristų. Kristus dėkojo Dievui už tai, kad Jis paslėpė visa tai nuo gudriųjų ir išmintingųjų akių, ir apreiškė tai mažutėliams, kuries mokysis. Tad, jūs matote, išsilavinimu šito visiškai nepasieksi, denominizavimusi šito visiškai nepasieksi. Būti teisiu galima tik vienu būdu – tai vadovaujant Dievo Dvasiai. Ir jūsų pergyvenimas turi atitikti šitą Žodį. Suprantate? Tuomet pas jus tai, kas reikia. Suprantate?

30 Pavyzdžiui, kai mes užsiimsime tuo po kelių minučių, mes kalbėsime apie žmones, kurie yra… Kai kurie iš jų – radikalūs kalvinistai, kai kurie iš jų – radikalūs armeniečiai, ir įvairios pažiūros. Taigi, kaip tik tu bepjaustytum, visuomet bus dvi pusės. Visiškai teisingai. Ir pas tuos, ir pas kitus yra ginčitini klausimai. Bet svarbiausia – kame yra Tiesa? Prie šito mes ir prieiname, o mes manome, kad iš Dievo malonės mes parodysime jums Tiesą. Taigi, tiesiog paimkime… O čia aš kaip tik užsirašiau kai kuriuos iš tų bažnytinius mokymus.

31 Dabar atsiverskime Biblijas kelioms minutėms, visi kartu, ir pradžiai kreipkimės į Apreiškimo 1 skyrių, tiksliau, į Apreiškimo 17 skyrių. Ir tiesiog pradėkime skaityti ir išsiaiškinkime, iš kur prasidėjo šios bažnyčios, ir nuo ko…nuo ko jos prasidėjo.

Taigi, Biblija įspėja apie viską. Ji įspėja apie tuos laikus, kuriuose mes gyvename. Taigi, prašau, Apreiškimo 17 skyrius.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 9



Aš pasakiau “13-as”, aš ne tai turėjau galvoje, ji… Neužilgo mes ją irgi paliesime, tai pranašystė apie Jungtines Valstijas. Bet dabar klausykite labai atidžiai:



Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių

septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: “Eikš,

aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios

ant daugybės vandenų.



32 Taigi, įsidėmėkite, tai skamba paslaptingai. Taigi, tai gėdinga moteris. Jeigu mes mokysime šito, būtina pirma išsiaiškinti, ką reiškia šie simboliai. Taigi, moteris Biblijoje simbolizuoja bažnyčią. Kas iš jūsų tai žino, kas mes Nuotaka? Bažnyčia – tai Nuotaka.

33 “Eikš, aš parodysiu tau teismą”. Taigi, teismas bus išsakytas ant šios didžios paleistuvės, netyros moters, sėdinčios ant daugybės vandenų. Taigi, moteris simbolizuoja bažnyčią, o vanduo simbolizuoją žmones. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, taip pat pažvelkite į 15 eilutę, kol pas jus atverstos, 15-ta to pačio skyriaus eilutė:



Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai,

kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

(Matote?)



34 Taigi, tai didi bažnyčia, didi moteris (neužmirškite) – tai gėdinga moteris. Ir jeigu moteris simbolizuoja bažnyčią (o Kristaus Bažnyčia yra Nuotaka, šventa Nuotaka), vadinasi, tai nedora moteris, vadinasi, tai nedora, taip vadinama nuotaka. Suprantate? Štai, ir ką ji daro? Ji sėdi “ant” arba “virš” – reiškia, kad ji valdo virš daugybės vandenų. Kitais žodžiais, ji turi valdžią visose šalyse, kalbose ir tautose. Tai didi asmenybė (ši moteris). Dabar:



Su ja ištvirkavo žemės karaliai…



35 “Nes žemės karaliai ištvirkavo”, – turtuoliai, dideli žmonės. O kaip jūs tai padarysite…kaip karalius gali ištvirkauti su bažnyčia? Tai dvasinis ištvirkavimas. Dvasinis! Kas yra ištvirkavimas? Tai… Na, tai kai moteris neištikima savo vyrui, ji gyvena su kitu vyru,

10 IŠTARTAS ŽODIS



tada kai pas ją yra vyras. Ir vadinasi, ši bažnyčia apsimeta, neva, ji – Kristaus Nuotaka, o pati ištvirkauja su šito pasaulio karaliais savo netyru gyvenimu, netyru išpažinimu. O-o, tai gilu ir tai sočiai. Aš labai myliu Žodį. Dabar pastebėkite:



Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu

pasigėrė žemės gyventojai”.



36 Jos vynas – yra tai, ką ji dalina, jos susijaudinimas: “Mes – ta pati Bažnyčia! Pas mus yra viskas, ko reikia”. Matote? Taip, tiesiog įsivaizduokite tik sau. Gerai.



Ir jis Dvasia nunešė…



37 Taigi, Angelas pasakė Jonui: “Aš parodysiu tau tą teismą, kurį įvykdysiu tai didžiai bažnyčiai”. Dabar žiūrėkite:



Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau

moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono…



38 Skaisčiai raudonas Biblijoje simbolizuoja karališką personą. Skaisčiai raudona spalva reiškia raudoną. O žvėris simbolizuoja jėgą.

Jūs atkreipėte dėmesį į tą žvėrį, kuris išnyro iš vandens, kuris buvo Apreiškimo 13-me skyriuje? Ir kada matote, žvėrį išnyrantį iš vandens, tai reiškė, kad ši jėga kilo tarp žmonių.

Bet Apreiškimo 13-me skyriuje, kai išėjo šitas avinėlis, bet jis išėjo iš žemės, nėra žmonių – Jungtinės Valstijos. Bet jau paskui jam išdygo du nedideli ragai – pasaulietinė ir bažnytinė valdžia. Ir po to jis gauna valdžią ir prabilo, kaip prieš jį slibinas. Tad jums būtinai reikia tai pasižymėti: mes artinamės prie religinio persekiojimo, kai bus viskas tas pats, ką darė pagoniškoje Romoje daug metų atgal, nes tai TAIP SAKO VIEŠPATS.

Dabar pažiūrėkite – sėdi ant žvėries, ant jėgos.

39 Jūs atkreipėte dėmesį į Rebeką? Kai Eliezeras surado ją, tai buvo vakaro laikas, ir ji pagirdė kupranugarius, nes Eliezeras pasakė: “Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk!

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 11



Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui”. Ir jam dar besimeldžiant, atėjo Rebeka ir pasėmė vandens, ir davė jam atsigerti, ir pagirdė kupranugarius. Pastebėkite, kupranugaris – tai gyvūnas. Ir tas pats gyvūnas, kurį ji pagirdė, jis ir atnešė ją pas jos jaunikį – Izaoką.

40 Ir šiandien Šventosios Dvasios jėga, kurią Bažnyčia girdo ir kurią garbina, būtent ji ir nuneš ją iš šios žemės į susitikimą su Jaunikiu. Žinoma. Izaokas buvo vakare lauke. Mes susitiksime su Viešpačiu ne Šlovėje, Laiško Efeziečiams 5-me skyriuje sakoma, kad “mes susitiksime su juo ore”. O-o, dėl šito metodistai pasiruošę džiaugsmingai šaukti. Tik pagalvokite! Matote? Viešpats…

Izaokas išėjo iš savo tėvo namų ir buvo lauke, kai pamatė, kaip Rebeka artinasi ant kupranugario. Ir ji pamilo jį iš pirmo žvilgsnio ir nušoko nuo kupranugario, ir nubėgo jo pasitikti. Taip. Būtent mes taip ir susitiksime su Viešpačiu. Ir tas pats kupranugaris, kurį ji pagirdė, atgabeno ją pas jos vyrą.

Ir ta pati jėga, kuriai Bažnyčia lenkiasi, kurią šis pasaulis vadina fanatizmu, kurią Bažnyčia garbina, ta pati jėga ir pakels Bažnyčią į orą “pasitikti Viešpatį ore” – Šventoji Dvasia! Matote? Štai…

41 Ir, pažiūrėkite, Rebeka buvo skaisti mergina, o ši moteris – paleistuvė, apie kurią mes čia kalbame. Taigi, jums dabar aišku, kas yra jėga? Jėga, kas…reiškia, kad žvėris…Ji buvo ant skaisčiai raudono. Ir kas gi šis žvėris? Purpurinis – tai yra, turtingas jėga. Kas tai per bažnyčia, kuria ji yra? Ji – turtinga bažnyčia, ir ji – didi bažnyčia, ir ji – galinga bažnyčia, ir jos įtaka apima daugybę žmonių. Ir žemės karaliai ištvirkavo su ja dvasiškai – tai yra, didieji žemės žmonės. Dar po minutės mes išsiaiškinsime, kas ji tokia, ir išsiaiškinsime dėl šių denominacijų.



Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu

(karališkai), išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais.

Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo

šlykštybių ir nešvarumų.



42 Kas buvo jos rankoje? – Jos mokymai, tai, ką ji dalina žmonėms: “Mes – ta pati bažnyčia, mes tokie tai”. Ir ji padarė taip, kad kartu su ja žemės karaliai pasigėrė štai taip: “Mes tokie tai.

12 IŠTARTAS ŽODIS



Pas mus didžiulė valdžia! Mes apimame visas šalis. Mes pati didžiausia iš visų bažnyčia. Ateikite, gerkite mūsų… Na, įpilk truputi. Tu imk, tu imk”. Štai, prašom. Matote? Ir jos rankoje buvo taurė. Žiūrėkite:



Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu,

išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė

rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir

nešvarumų.



43 Draugai, mes ne kasdieninį laikraštį skaitome, mes skaitome amžiną ir palaimintą Dievo Žodį. Visi dangūs ir žemė praeis, bet šis Žodis pasiliks. Teisingai.



Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: “Paslaptis,

didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”.



44 Taigi, čia prieš kurį laiką (negalvoju, kad čia bažnyčioje, bet) aš pamokslavau temą: “Rašysena ant sienos” ir aiškinau istorinę Babelės padėtį. Taigi, visos atsiradusios “-izmos”, visos religijos ir visos dabartinio pasaulio “-izmos” prasidėjo Pradžios Knygoje. Taigi, jeigu jūs paimsite Chislopo “Dvi Babelės”, jeigu norite peržvelgti tai per istoriją, arba kokią nors iš tokių gerų knygų, jūs netgi surasite visas “-izmas”, kokias tik galima surasti. Po kelių minučių aš nukreipsiu jūsų dėmesį iš temos apie pamokslininkes (suprantate?) ir parodysiu jums, nuo ko būtent visa tai prasidėjo (suprantate?) – dar Pradžios knygoje, ir apie įvairius dalykus, kaip būtent jos pasirodė iš Pradžios Knygos. Pradžios knyga reiškia “pradžią”. Kas iš jūsų žino, kad yra taip? Pradžios Knyga – tai pradžia. Tad visa, kas yra, turėjo turėti pradžią.

45 Kai aš žvelgiu į medį… Aš išbuvau miške keletą…tris, du mėnesius. Aš matau medį, koks jis gražus. Aš matau, kad jis sudžiūsta, į jo vietą išauga kitas – nepertraukiamas gyvenimo ciklas. Ir aš susimąstau: juk kažkada šis medis turėjo pradžią, jis turėjo turėti pradžią. O būti medžiu arba ąžuolu, arba buku, arba tuopa, arba palme, arba kuo ten bebūtų, jis galėjo būti paskirtas vieninteliu būdu – už viso to turėjo stovėti didis Protas. Arba jeigu būtų tik viena, būtų tik ąžuolas, tai visame pasaulyje augtų tik ąžuolai.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 13



Bet kažkas, didis, vyriausiasis Protas turėjo išdėstyti viską tam tikroje tvarkoje.

Palaimintas Jo šventas Vardas! Būtent Jis išdėstė mėnulį ir žvaigždes saulės sistemoje. Jis viską išdėsto tam tikroje tvarkoje. Ir Jis sutvarkys Savo Bažnyčią. Ji pasuks būtent ten, kur Jis šito nori: į rytus, vakarus, šiaurę arba pietus, arba kur Jis panorės – kada mes išmesime iš galvos šiuos denominacinius supratimus ir visiškai pasiduosime Golgotoje. Jis sutvarkys ją, jeigu tik mes būsime paklusnūs, kaip medžiai ir visi kiti Jo kūriniai. Niekada nėra taip, kad mėnulis sakytų: “Aš šią naktį nešviesiu. Tegu kokios nors žvaigždės šviečia vietoj manęs”. Bet štai pas mus, ach, pas mus kitaip. Matote?

46 Ir taip, Babelė, žiūrėkite, kaip atsirado Babelė. Ji pradžioje buvo Biblijoje, ji yra Biblijos vidury, ir ji yra Biblijos pabaigoje. Taigi, yra kažkas tokio… Ji prasidėjo nuo Nimrodo. Nimrodas įkūrė Babelę lygumoje Šinaro krašte, tarp Tigro ir Eufrato upių. Ir ten tekėjo Eufratas. Ir…ir juk visi keliai visoje toje šalyje vedė tiesiai į Babelę.Ir kiekvieni iš tų vartų buvo šešiasdešimt metrų pločio – tie vartai, padaryti iš vario. Ir įeinant į Babelės miesto vidų, visos gatvės vedė tiesiai prie sosto.

47 Taigi, šiandien galima nuvykti į romą, ir visi keliai nuves į Romą. Ir ant kiekvieno kampo, prie sankryžos, stovi mergelė Marija su kūdikiu Kristumi ant rankų, nurodydama į Romos pusę. Matote? Ji yra Biblijos pradžioje, ji yra Biblijos vidury, ir štai ji Biblijos pabaigoje.

Dabar aš tiesiog noriu toliau paskaityti kelias minutes, kad jūs pamatytumėte viso šito priešistoriją. Suprantate? Gerai.



Mačiau tą moterį…



Dabar žiūrėkite, tai bažnyčia. Kai jūs matote moterį, iš karto galvokite apie bažnyčią. Suprantate?



Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo…



48 O iš kur kyla žodis šventas? Žodis šventas kyla iš žodžio “gyvenantis šventai” arba “pašventintas”, “gyvenantis šventai”. Gerai.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo…



49 Taigi, jeigu ši moteris yra bažnyčia, ji persekiojo šventuosius. Ir ji – pati didžiausia bažnyčia. Ji turi valdžią visoje žemėje. Ji virš daugybės vandenų. Ir ji… Žemės karaliai ištvirkavo su ja. Kas ji? Tarsi paslaptis. Dabar Dvasia… Žinote, bažnyčioje turi būti devynios dvasinės dovanos: turėti išmintį, o kitas – pažinimą, o trečias – gydimui, ir ketvirtas – visa kita.



…ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo.



50 Panašu, jiems visai nesvarbu, ką pasakė Jėzus. Svarbiausia – ką pasakė bažnyčia. Teisingai. Ir tai irgi tiesa.



Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.



51 “Aš stebėte stebėjausi. Aš… Aš kas joje buvo nuostabaus, aš stebėjausi, kaipgi ji…” Leiskite aš atsistosiu į Jono vietą ir pabandysiu tai truputi atidengti. Gerai? Jonas pasakė: “Štai ji sėdi. Ji apsimeta, tarsi ji būtų krikščioniška bažnyčia. Ji turi priėjimą prie visų pasaulio pinigų. Prie jos kojų žemės karaliai. Ji turtinga ir papuošta, ir kaipgi ji gali būti pasigėrusi Jėzaus kankinių krauju? Kaipgi ji gali persekioti šventuosius? Kaipgi ji gali žudyti šiuos Kristaus kankinius? Ir be to ji tvirtina, kad pati yra krikščione, krikščioniška bažnyčia”. Ir taip, žiūrėkite:



O angelas man tarė: “Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu

paslaptį moters ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias

galvas ir dešimt ragų”.



52 Taigi, čia viskas parašyta labai paprastai. Jūs suprasite tai, tai bus labai lengva.



Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi

išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai,

kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio

sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo

nebėra, ir jis vėl pasirodys.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 15



53 Taigi. O štai tai įžnybs. Dabar, štai kas. Jis pasakė (dabar pastebėkite), kad kada visi, ne tik keli, bet visi, gyvenantys žemėje, stebėsis…Visi jie stebėsis, visas pasaulis stebėsis šia moterimi. Tik viena grupė nesistebės tuo, ir tai bus tie, kurių vardai buvo Avinėlio gyvenimo Knygoje.

54 Taigi, aš galiu iškart ir tai įterpti, nes po kelių minučių mes į tai įsigilinsime. Suprantate? Kada jų vardai buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje? Nuo (kokių?) praėjusių laikų prabudimo, kuriame jie pabuvojo? Tą vakarą, kai jie nuėjo prie altoriaus? Tą vakarą, kai jie prisijungė prie bažnyčios? Aš nenoriu jūsų įžeisti, bet aš sakau jums, kas Biblijoje pasakyta: “Jų vardai buvo įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą nuo pasaulio sutvėrimo”. Būtent taip. Kada pradžioje Dievas matė, kad Jis pasius savo Sūnų, ir kad Jis užims nusidėjėlio vietą, kai buvo pralietas Dievo Sūnaus Kraujas… Biblijoje sakoma, kad Jo Kraujas buvo pralietas prieš pasaulio sutvėrimą? Kai šis Kraujas buvo pralietas, vardai visų kūno narių buvo įrašyti šiuo Krauju į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Ko jūs taip bijote? O, mano broli! Nuo šito durys atsiveria, tiesa?

55 Ką gi, dabar tiesiog štai čia perskaitysime ir pažiūrėsim, ar tiesa tai, kas čia sakoma. Suprantate?



O angelas man tarė: “Ko tu… (mano manymu tai 8 eilutė.)

Žvėris, kurį regėjai… (na taip, štai jis.)

Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti

iš bedugnės



Taigi, mes prie šito sugrįšime, bet aš noriu paliesti kita, nes mes apie tai kalbame.



…tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai

nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo,…



56 Kitais žodžiais, žemėje bus tokia grupė, kuri bus suvedžiota, nes jis juos suvedžios. Ir tik viena grupė nebuvo suvedžiota, o būtent tie, kurių vardai buvo Gyvenimo Knygoje nuo pasaulio sutvėrimo. Mes įsigilinsime į tai kiek vėliau.

57 Dabar atkreipkite dėmesį į moterį, į bažnyčią,

16 IŠTARTAS ŽODIS



ji buvo “Paslaptis, didžioji Babelė”. Mes matome, kaip ji pasirodė prie Nimrodo. Koks tikslas buvo pas Nimrodą? Nimrodas įkūrė miestą ir privertė visus kitus miestus mokėti šiam miestui duoklę. Ar galime mes tą patį pamatyti? Ar yra šiandien tokia vieta? Ar yra tokis bažnyčia, kuri viešpatauja visoms pasaulio šalims? Žinoma. Ar yra šiandien tokia vieta, kuri verčia visas šalis mokėti jai duoklę? Ar yra tokia vieta?

Paimkime ir truputi paskaitykime kita, kad jūs pamatytumėte visą šį paveikslą. Gerai.



…žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl

pasirodys.



Čia reikia proto, turinčio išmintį!



58 O kas iš jūsų žino, kad išmintis – tai viena iš Dvasios dovanų? Tad į kokią gi grupę Jis kreipiasi? Galbūt, Jis kreipiasi į žmonių grupę, pas kurios šioje Bažnyčioje veikia Dvasios dovanos.



Čia reikia proto, turinčio išmintį!



59 Jūs stabtelėkite, paieškokite tai per visus šiuos bažnyčios periodus. Iškelia… Šventoji Dvasia aiškiai sako, kaip šios dovanos turi veikti paskutinėmis dienomis. Taigi, pas mus veikia išgydymo dovanos. O-o, su tuo reikalai klostosi gerai. Bet, mano broli, yra ir kitos dovanos. Tai tik viena iš jų. Ji visai nereikšminga. Štai tiesiog čia dovana, kuri žymiai didesnė. Kas būtų geriau už viską: Šventosios Dvasios išminties dovana, kuri sujungia Dievo Žodį ir parodo Bažnyčia, kokiame mes stovyje, ar tiesiog kažkokio žmogaus išgydymas? Mes visi norime būti sveikais. Tačiau bet kuriuos atveju geriau, kad mano siela būtų sveika, nei kūnas. O-o, tai bent!

Išgirskite, ką Šventoji dvasia, kalbėdama per Joną Patmos saloje, pasakė: “Čia turintiems išmintį. Tegu jis tai paklauso”. Dabar pas mus čia išryškėja paveikslas.



Čia reikia proto, turinčio išmintį! Septynios galvos

reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 17



60 Pasaulyje yra tik vienas miestas, kuris man žinomas. Aš žinau du miestus kurie stovi ant septynių ir daugiau kalvų. Viena iš jų Cincinati, o apie Cincinati yra išgalvotas pasakojimas – neva, tai motina vilkė, žinote, kuri…ir taip toliau. Bet tame yra ne tik tai. Juk nei viena bažnyčia nevaldo Cincinati.

Yra tik viena vieta visame pasaulyje, kur bažnyčia sėdi ant septynių kalvų ir valdo visą pasaulį.

O aš tik ką atvykau iš ten. Visi šie dalykai… Ir aš mačiau tai, apie ką sakoma: “Čia reikia proto, turinčio išmintį”. Apreiškimas 13: “Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; (ne žmonių minios, ne žmonių grupės, o vieno žmogaus.) jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši”.

61 Aš dažnai girdžiu, kad virš romos popiežiaus sosto parašyta: “VICARIVS FILII DEI”. Aš dažnai susimastydavau, tiesa tai ar ne. Nubrėžkite liniją ir sudėliokite į romėniškus skaičius, ir pamatysite, taip yra ar ne – tai tikra tiesa. Aš stovėjau štai taip arti prie tos trigubos popiežiaus tiaros po stiklu: “Valdžia pragarui, dangui ir skaistyklai”. Matote? Tad visa tai…Aš tik atvykau iš ten, tik atvykau iš Romos ir žinau, kad tai tiesa. Taigi, mes žinome, kad tai gerai pailiustruota.



Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo ( tai yra, tuo

laiku), vienas tebėra (tai yra tas, kuris turėjo tada ateiti, o

būtent cezaris), o vienas dar neatėjo ( tai yra Erodas, kuris

buvo nedoreliu);…



62 Dabar žiūrėkite. Žiūrėkite, kaip tai tikslu.



…kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.



63 Kas nors žino, kiek karaliavo Erodas? – Puse metų. Pratempė savo motiną gatve ant rąsto, pririšto prie arklio, ir sudegino miestą, ir suvertė viską ant krikščionių, o pats grojo smuiku ant kalno šlaito, kol jie…kai degino miestą. Puse metų! Ir… Matote?



O žvėris…



Dabar žiūrėkite, koks jis buvo niekšas. Matote? Dabar žiūrėkite.

18 IŠTARTAS ŽODIS



O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra, – tai aštuntasis,

bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.



64 Visiems žinoma, ką reiškia pražūtis – tai “pragaras”. Ir žiūrėkite, iš kur jis pakilo – iš pragaro. Kas tai? – Iš bedugnės. Katalikiškame mokyme nėra pagrindo. Niekur Biblijoje nepatvirtinama katalikiškas mokymas. Biblijoje visiškai nėra nieko tokio, kas patvirtintu katalikišką mokymą, visai nėra. Jie ir netvirtina apie tai. Kunigas sėdėjo ten, lankėsi vienas kunigas čia iš Švenčiausios Širdies bažnyčios. Jis pasakė: “O, jis…” Aš pasakojau jam apie tai, kad krikštijau Elizabet Fraizer. Jis tarė: “A, tu krikštijai ją pagal tai, kaip krikštijo ankstyvoji katalikų bažnyčia”.

Aš paklausiau: “Nuo kurio laiko?”

Jis atsakė: “Biblijoje, jūsų Biblijoje”.

65 Aš pasakiau: “Argi katalikų bažnyčia taip krikštijo? Argi tai katalikų bažnyčios mokymas?”

“Taip”.

66 Aš pasakiau: “Dar prie viso šito katalikų bažnyčios neklystamumo, kodėl gi ji taip stipriai pasikeitė?” Matote?

67 Jis atsakė: “Na, matote, jūs tikite Biblija, o mes tikime bažnyčia”. Matote? “Mums nesvarbu, kas sakoma Biblijoje. Svarbiausia – ką sako bažnyčia”. Būtent taip. Jeigu jūs kalbėsitės kada nors atvirame pokalbyje, pabandykite nors kartą. Suprantate? Jiems nesvarbu, kas sakoma Biblijoje, tai neturi jokios reikšmės. Jiems svarbu, ką sako bažnyčia. Suprantate?

68 Bet mums nesvarbu, ką sako bažnyčia. Mes tikime tuo, ką sako Dievas! Amen. Juk Biblijoje parašyta: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Štai kodėl mes ne denominacija.

69 Dabar žiūrėkite. Paklausykite minutei štai ką: “Penki karaliai (o taip ir buvo) žlugo, penki karaliai”. Jeigu norite iš istorijos, aš parodysiu tai jums. “Vienas tebėra, o vienas dar neatėjo”.

Dabar žiūrėkite, “žvėris”. Žvėris nebuvo karaliumi. Su juo buvo taip: “Vienas yra ir nėra jo, tarsi jis yra, o tarsi jo ir nėra, tarsi jis yra, o tarsi nėra”. Ką tai reiškia? – popiežių įpėdinystė, valdžia, valdo žvėris. Štai kada pagoniška Roma pavirto į popiežiškąją Romą. Pagoniška Roma tapo “atsivertusiu”, ir tada jis tapo popiežyste, tai yra, pas juos buvo popiežius, o ne karalius, o popiežius – tai dvasinis karalius.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 19



Štai kodėl jis karūnuotas dvasiniu karaliumi, tvirtina, kad jis Jėzaus Kristaus vietininkas. Štai jums, prašom. Dabar pastebėkite.

70 Ir mes paimsime iš ten katalikišką mokymą ir parodysime jums, kaip jis prasiskverbė tiesiai į protestantiškas bažnyčias (suprantate?), kad jis iki šiol slūgso tiesiog protestantiškoje bažnyčioje (daugybe iš to) – tiesiog priešingai Biblijai, absoliučiai priešingai. Dabar: “Žvėris buvo, bet jo nebėra”. Taigi, atminkite: “Žemėje bus suvedžioti visi tie, kurių vardai nebuvo užrašyti nuo pasaulio sutvėrimo”. Pažiūrėkime:



O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra ( 11 eilutė ), – tai

aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.

(Jis tęs toliau, kol kelio pabaigoje neatsidurs bedugnėje.)

Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių,…



Dabar pažiūrėkite čia. Jeigu norite pamatyti kažką nepaprasto, tai pažiūrėkite į tai:



…yra dešimt karalių, kurie dar negavo karalystės, bet

jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai kartu su

žvėrimi.



71 Tai ne karūnuoti karaliai, tai diktatoriai. Matote, jie niekada nebuvo karūnuotais karaliais, bet jie gauna valdžią, kaip karaliai, vienai valandai šito žvėries valdymo laiku. Būtent dabar, šiuo trumpu užtemdytu laiku, pakyla diktatoriai. Suprantate? “Gavo valdžią su žvėrimi, kaip karaliai, vienai valandai”. Taip, gerai.



Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos

žvėriui.

Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės (Šlovė!),

nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo

visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.



72 Norėtųsi man dabar pasakyti apie tai pamokslą: “Išrinktieji prieš pasaulio sutvėrimą ir pasiliekantys ištikimais savo pašaukime”. Aleliuja! Štai taip. “Jie pašauktieji, išrinktieji ir ištikimi”. Ir – tai jungtukas (suprantate?): “Išrinkti ir ištikimi”.

20 IŠTARTAS ŽODIS



Jie nugalės jį, kokiais stipriais tie bepasidarytų.

73 Ir šitas stiprus komunizmas, komunizmo judėjimas, kuris pas mus šiandien – dėl šito nesijaudinkite. Jis tik Dievui į naudą viską daro. Aš galiu įrodyti tai iš šios Biblijos. Jis privers ją kentėti už kiekvieną nužudytą ja kankinį. Tiksliai. Štai pamatysite, kaip tie karaliai susitars vienas su kitu ir ims neapkęsti jos. Ir visa šalis, visas pasaulis prarijamas komunizmo. Juk tai būtinai Dievo judėjimas, kad nubaustų ją. Jūs pasakysite: “Minutėlę, broli Branhamai. Komunizmas – Dievo judėjimas?” Be abejo, žinoma, tai Dievo judėjimas. Biblijoje taip sakoma. Bet jis artinasi, kad paskelbtų teismą bedieviams ir nedorėliams, ne santuokoje gimusiems žmonėms. Kas šiame pasaulyje liko? Ką mes turime?

74 Čia šiomis dienomis… (aš truputi nukrypsiu nuo savo temos, jeigu išeis) …aš skaičiau vieną Rašto vietą apie tai, kad nesantuokinis vaikas neįeis į Viešpaties susirinkimą iki keturioliktos kartos. Kas iš jūsų tai žino? Taip. Pakartoto Įstatymo 23 – nesantuokinis vaikas. Jeigu moterį pagaus lauke, tai yra ten, kur vyras negali jos apginti, ir koks nors vyras užvaldys šią moterį, tai tas vyras turės vesti ją. Ir netgi jei ji taps paleistuve, jis turi gyventi iki pat mirties. Ir jeigu ši moteris ištekės už jo, apsimesdama skaisčia mergele, ir tai ne taip, tas ją gali už tai užmušti. Ir jeigu vyras ir moteris susituokė, ir jiems gimė nesantuokinis vaikas, tuomet į Viešpaties susirinkimą jis neįeis net iki keturioliktos kartos. O karta – tai keturiasdešimt metų. Tai yra, praeis keturi šimtai metų, kol ši nuodėmė nepasitrauks iš Izraelio.

75 Dievas neapkenčia nuodėmės! Kaip jūs galite tikėtis, peržengę per šventą Viešpaties Jėzaus Kraują, ir tik todėl, kad jūs priklausote kažkokiai denominacijai, tikėtis to, kad įeisite? Jūs ateisite arba ant Dievo pagrindo, arba visai neateisite. Teisingai. Diakonas, pamokslininkas – kuo mes bebūtume – čia visiškai ne prie ko. Jūs ateinate su Dievo sąlygomis.

76 Keturiolika kartų. Dabar čia sėdi žmogus, kuris svarstė tai su manimi. Paklausė: “Tada iš kur mums žinoti, kas išviso bus išgelbėtas?”

77 Aš pasakiau: “Štai kada tu turi būti geru kalvinistu”. Jūsų vardas buvo įrašytas į Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Dievas užsiima šia kraujo linija, tai Jo reikalas. Suprantate?

“O prie ko čia tai?”

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 21



78 Ir paklausykite. Jūs, šiandieninis jaunimas (aš nežinau, vaikštote jūs į šią bažnyčią ar ne, arba kur jūs vaikštote), jaunuoliai ir merginos: ar suvokėte jūs, kad visa tai, ką jūs darote, jeigu ateis kita karta, jūsų vaikai bus pasmerkti už tai, ką jūs darote? Nejau pas jus nėra pagarbos arba padorumo? Tos iš jūsų, mergaitės, kurios čia nešioja tokius šorčiukus ir kita, jūs žinote, kad tai atsilieps jūsų dukroje? Tu žinai, kad tavo bobutė buvo pasileidėle, o tavo mamytė – estrados dainininke, ir būtent todėl tu šiandien striptizo šokėja? Žinoma. Kokiais gi bus tavo vaikai? Tiksliai. Dievas pasakė, kad už tėvų nuodėmes Jis nubaus vaikus ir jų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.

79 Ir ar tu suvoki, mano broli, kad kiekvieną kart, kai tu pasielgi teisingai, tai būtent bus tavo vaikams?

80 Pažiūrėkite, paimkime Laišką Hebrajams, 7 skyrių. Biblijoje sakoma, kad kai…kai Melchizedekas sutiko Abraomą, grįžtantį nugalėjus karalius, ir palaimino jį, ir ten pasakyta: “Levis…” (Jis kalba apie dešimtinės mokėjimą.) Pasakyta: “Levis turėjo paliepimą nuo Viešpaties imti dešimtines iš savo brolių”. O Levis, gaudamas dešimtines, užmokėjo dešimtines, nes jis dar buvo Abraomo strėnose, kai tas susitiko su Melchizedeku. O Abraomas buvo jo proseneliu. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Levis – tėvas, senelis, prosenelis Levis. Ir kai Levis buvo Abraomo strėnose, Biblijoje sakoma, kad jis užmokėjo dešimtines Melchizedekui. Aleliuja!

81 Tegu niekas jums nesako, kad koks nors pasaulyje judėjimas gali pamaišyti didžiam Dievo ratui. Jis vis tiek sukasi toliau! Tai buvo suplanuota dar tada, pradžioje, ir nėra tokių demonų arba neužteks demonų, kad pažeistų Jo programą.

82 Taigi, Biblijoje nepasakyta, kad jis užmokėjo ją potencialiai. Biblijoje sakoma, kad jis užmokėjo dešimtinę, kai buvo savo prosenelio strėnose. Šlovė! Tai mano Viešpats. O-o, Jis tai žinojo dar prieš žemės sutvėrimą. Jis žinojo viską. Ir Abraome jis užmokėjo dešimtinę.

83 Ir, sese, broli, kaip jūs galite čia ištvirkauti, ir žmonės gyvena taip, kad gyvena su svetimomis žmonomis, ir žmonos griauna šeimas, ir jūs gyvenate tokiu būdu – ko gi jūs laukiate iš sekančios kartos? Štai kur priežastis. Dabar visa tai pavirto į vieną ištisą sugedimą, ir jiems lieka tik viena – tai atominis amžius,

22 IŠTARTAS ŽODIS



kuriame mes gyvename. Visiškai teisingai. Mes laiko pabaigoje.

84 Šiandien ryte toli Kentukų kalnuose sėdėjo vienas vaikinukas, prie jo ir tris metrus negalima buvo prieiti dėl to, kad jis darė sorgų sirupą. Tikriausiai, ir nežinojo, kur dešinė ir kairė. Kai jis išgirdo… Aš užklydau į kažkokį paženklintą stulpais sklypą. Aš nežinojau kur randuosi. Tiesiog aš buvau vienoje iš daubų. Ir aš lipau ten, norėjau pamedžioti voverių. Ir kai aš ten atsisėdau, aš su juo įsišnekėjau. Ir šis vaikinukas pasakė, kad eis į armiją. Ir po to išaiškėjo… Mes pradėjome kalbėti apie Viešpatį, ir jis pasakė: “Pamokslininke, o tu argi netiki, kad mes laiko pabaigoje?” Tokiame aukštame klonyje, tuose kalnuose.

85 Aš pasakiau: “Žinoma, pabaigoje. Pabaigoje, sūneli, mes laiko pabaigoje”.

86 Štai, prašom. Tokiu laiku mes gyvename, mano broli. Mes atvykome. Argi jūs nematote, kaip tada motinos ir tėvai, kaip jie gyveno, ir senelis su senele? Argi jūs nematote, kaip gyveno tėtis ir mama? Nenuostabu, kad mes šiandien sugedime. Nenuostabu, kad galima pamokslauti iki pulso praradimo, o jie vis tiek nešioja šortus ir spjaudo tau į veidą, jie rūkys cigaretes ir pus tiesiai į tave, ir sakys: “Nekišk nosie kur nereikia”. Kodėl? Nes jie iš prigimties iš tokios giminės. Aš prieisiu prie šito betarpiškai, prie “Gyvatės sėklos”. Mes sužinome, kur ji prasideda, pamatysime, kodėl jie taip elgiasi. Tai šėtono vaikai nuo pasaulio sutvėrimo. Teisingai. Ir mums jau nieko nebelieka, tad belieka vien tik teismas. Nebegali būti daugiau nieko, kaip teismas. Dievas tiesiog sutrins visa tai į dulkes, ir žmonės tai padarė patys. Dievas neturėjo tokių ketinimų, bet Jis žinojo, kad taip bus. Štai kodėl Jis pasakė, kad tas suvedžios visus, gyvenančius žemėje, išskyrus tuos, kurių vardai buvo užrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą.

87 Pažiūrėkime. Paskaitykime dabar kiek toliau. Taip, mano manymu, mes sustojome ties 12-tu:



Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių,

kurie dar negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip

karaliai vienai valandai kartu su žvėrimi. Jie turi vieną

tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui.

Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes

Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 23



visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.

Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai,

kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

Tie dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries – jie ims

nekęsti paleistuvės,…



88 Dabar žiūrėkite, tie dešimt ragų, dešimt karalysčių. Suprantate, čia viskas įtraukta, kuo yra šie diktatoriai. Žiūrėkite, prie ko linksta diktatoriai? Parodykite man nors vieną diktatorių, kuris neliktų į komunizmą. Matote? Ir jie (ką?) ims nekęsti paleistuvės (moterį, bažnyčią). Bet ką? Žiūrėkite, kas tai padarys:



…jie ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir paliks ją

nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.



89 Jie susprogdins visa tai ir nušluos nuo žemėlapio, nestovėti man šioje vietoje. O kad būtų laiko paimti iš čia temą apie šią bažnyčią ir peržvelgti tai per Raštą, kur sakoma, parašyta: “Visi šios žemės karaliai ir visi jūrininkai, ir visi ims šaukti, nes didi Babelė buvo per vieną valandą nusiaubta”. Per vieną valandą, jos laikas atėjo! Ir, o-o, ten sakoma: “Džiūgauk dėl jo, jūs, šventieji, ir apaštalai, nes Dievas atkeršijo jai už šventųjų ir jūsų brolių kraują”. Matote? Taip ir yra. Žinoma, komunizmas padeda tik Dievui. Lygiai kaip karalius Nebukadnecaras padėjo Jam – atėjo ir užgrobė tuos žydus, kai jie išėjo nuogais.

90 O nuodėmė gali toliau pūti, teisioji sėkla gali ten pasilikti, o sėkla gali toliau pūti, pūti ir pūti, kol visai neišnyks. Dėl to, kad jų motinos ir tėveliai, ir kiti iki mūsų gyveno taip ir tokiu būdu, prieina iki to, kad dėl mūsų nieko nebelieka. O jūs žinote, ką pasakė Jėzus? Jeigu Jis nebūtų sutrumpinęs darbo, tai neišsigelbėtų visai nei vienas kūnas.

91 Jūs matote? Jūs suprantate, kodėl pas mus (aš netvirtinu) šie Artūrai Godfri ir visi, žinote (taip?), ir Elviai Presliai, ir pusiau nuleistos kelnės, šie ......, ir plaukai nukarę ant kaklo, ir šis paauglių elgesys? Ir kur visa tai? Kur priežastis? [Brolis Branhamas beldžia į sakyklos–Red.] Nes tai atėjo iš ankščiau gyvenusių nesantuokinių žmonių krūvos. Nieko nebelieka! Na taip, jie atsistos ir sudainuos: “Tau Viešpatie, Tau vis arčiau”,

24 IŠTARTAS ŽODIS



kaip skarmalius Ernis ir visi kiti į jį panašūs, sudainuos kokį nors himną ir kita, panašiai. Broli, ar žinai ką? Tai…tai pati tikriausia veidmainystė. Tiksliai.

92 Nėra ką veikti už šios sakyklos tokiam žmogui, kuris užsiima ten rokenrolu ir bugi-bugi, ir visais tais niekais. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Jam čia visai nėra ką veikti. Tai dėl kunigystės, dėl Dievo pašauktųjų. Čia priekyje vieta pašauktiems Dievo tarnautojams. O štai tokiems čia ne vieta. Štai kame šiandien reikalas, jie pavertė bažnyčią į pačią tikriausią ložę. Ložė – tai gerai; jeigu norite ten lankyti, tai jūsų reikalas. Bet leiskite pasakyti jums: “yra didžiulis skirtumas bandyti…tarp ložės ir bažnyčios. Tiksliai. Jeigu norite daryti visa tai ložėje ir vaikščioti į visus šiuos vakarėlius, ir kita, tai jūsų reikalas. Bet, mano broli, bažnyčia turi būti iššluota, pradedant nuo sakyklos ir užbaigiant rūsiu. Tiksliai. Iššluota – aš neturiu galvoje, kad naujus langus įstatė ir kita; aš turiu omenyje, senamadžiu, Dievo siustu prabudimu, kuris išmėtys visa tai į įvairias puses. Tiksliai. Kaip nukreipti šviesą, elektros šviesą į krūvą tarakonų prie obuolio griaužto (tiksliai) – jie išsilakstys, kai užsidegs šviesa.”

93 Dabar žiūrėkite, “jie turi vienas mintis, atiduoti savo valdžią”. Aš jau žemiau. “Dešimt ragų”. Taip, štai:



Nes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą ( Na štai,

prašom. ), vykdyti vieną tikslą, – kad jie atiduotų savo

karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai.

Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis

žemės karalius”.



94 Taigi, nėra prasmės vaikščioti tai šen, tai ten, mes žinome, kad tai katalikų hierarchija. Nereikia niekam… Aš tikiu tuo taip pat tvirtai, kaip ir tikiu tuo, kad gavau Šventąją Dvasią. Aš tikiu tuo tiksliai taip pat, kaip ir tiki tuo, kad stoviu čia ir esu krikščioniu, kad tai katalikų hierarchija – tai…Vatikano miestas – tai miestas, išsidėstęs ant septynių kalvų. Bažnytinė hierarchija – tai tas žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra. Ji – Babelė. Tai visai tiksliai prailiustruota, su visišku tikslumu visuose Raštuose. Tai katalikų bažnyčia.

95 Taigi, o štai tuo jūs būsite šokiruoti.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 25



Jūs pasakysite: “Na, broli Branhamai, tu juk manęs nei kiek neužgauni”. Bet aš noriu jūsų kai ko paklausti. Dabar grįžkime prie 5-os eilutės:



Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: “Paslaptis,

didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”.



96 Kuo ji buvo? – Paleistuve. Ir ji buvo motina. Kuo? – Mo-ti-na. Ji kažką pagimdė. Sūnų motina? – Paleistuvių! Kas yra paleistuvė? – Tas pats, kas…kas ir kekšė, amorali moteris. Dėl ko ji tapo amoralia? – Dėl savo mokymo. Ji apsimetė krikščioniška bažnyčia, bet platino žmogiškas dogmas. Ir čia ji sako, kad ji…jeigu ji buvo pirma organizacija, vadinasi, panašu, kad iš jos išėjo dar kai kurios organizacijos. Ji buvo paleistuvių motina. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paleistuvių motina. Ji negalėjo būti sūnų motina, negalėjo būti motina…tai turėjo būti moterų motina. Ir jei tai buvo moterys, vadinasi, tai buvo bažnyčios. Dabar išsiaiškinkime. Kas išėjo iš…

97 Kokia buvo pirma organizacija? – katalikų bažnyčia. Kokia buvo antra organizacija? – Liuteris. Kokia buvo trečia organizacija? – Cvinglis. Į ką po to perėjo? – kalvinui. O paskui anglosaksams, ir nuo anglosaksų metodistams. Metodistai, ką pagimdė metodistai? – Iš ten atsirado Aleksandras Kembelis. O nuo Aleksandro Kembelio atsirado Džonas Smitas. Nuo… Aleksandras Kembelis – tai krikščioniška bažnyčia, po to pas juos atsirado keturios ar penkios; Kristaus bažnyčia ir išsišakojo visos kitos mažos “-izmos”. Po to atsirado baptistų bažnyčia, ji turėjo daug smulkių išsišakojimų. O iš metodistų bažnyčios išėjo…iš metodistų bažnyčios pirma išėjo…atsirado veslietiški metodistai, o paskui jie pasidalino keturis ar penkis kartus. Po to atsirado kito tipo metodistai, ir po to jie vėl pasidalino, po to pas juos atsirado lavieji metodistai. Ir paskui, po šito, pas juos atsirado nazariečiai. O iš nazariečių – šventumo piligrimai, ir iš šventumo piligrimų nuėjo toliau. Tiesiog nedidelės “-izmos” štai taip išsišakojo, plito vis toliau ir toliau, visi šie tuomet nedideli išsižiebimai, taip ėjo toliau ir toliau. Ir ką jie visi padarė? Ir, galu gale, jie užbaigė Sekminėmis.

98 Ir ką padarė sekmininkai? – Tą patį, ką padarė jų motina, jie grįžo tiesiai atgal ir organizavosi. Ir kuo jie tapo? – Denominacija.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Apsilankykite, pirmiausia: “Koks tavo mokymas?” Chm! Oi, tave labai kruopščiai patikrins (suprantate?), kad sužinoti, kuo tu esi, į ką tu tiki. Ir jeigu tu nors kažkame su jais nesutinki, mano broli, tave iš karto atskirs. Taip ir yra.

99 Ir negalvokite, kad jūs saugūs tik todėl, kad jūs vadinatės sekmininkais. Mano broli, už borto sekmininkų bus ne mažiau, nei jų bus tame pačiame kelyje – aš tikras. Suprantate?

100 Taigi, visos šios organizacijos, jei tik jie paliktų sekmininkišką palaiminimą tokiu, koks jis yra, neorganizuotų jo, o tiesiog saugotų jį brolybėje ir leistų Šventajai Dvasiai atlikti atskyrimą… Juk Šventoji Dvasia atskiria. Ananijas ir Sapfyra kartą atėjo, pasakė tą ir tą, o Šventoji Dvasia pasakė: “Kodėl jūs sumelavote?”

101 Bet mes sakome: “Tai juk brolis Ivanovas, nedrįsk apie jį kalbėti nieko blogo, mūsų bažnyčioje jis aukoja daugiau už visus. Aš žinau, kad jis gavo Šventąją Dvasią, aš girdėjau, kaip jis kalba kalbomis, ir aš mačiau, kaip jis šūkauja Dvasioje”. Tai tas pats, kaip berti žirnius ant sausos karvės odos. Suprantate? Tai visai ne prie ko. Paskutinis Dievo Žodis. Tai Jis turi pasakyti, turi jis ar ne. Be abejo. Bet mes priėmėme jį į savo denominaciją. Na, mes išmetėme jį iš…iš Asamblėjos, jį paėmė vienybininkai. Vienybininkai su juo truputi pasiterlios, o paskui ir jie jį išmes, nes jie jį iki ten nuves, ir jį paims jėzuitai. Jėzuitininkai pasiterlios su juo truputi, ir paskui jį paims sekantys – Dievo bažnyčia jį paims. Dievo pranašystės bažnyčia paims jį, ir jo imsis Tomlinsono judėjimas. O, tai bent! Mano broli, na ar mes neišsekome? Tai yra, pas sekmininkus, paskutiniame prabudime. Ir dabar pas juos melsva ugnis, ir pas juos aliejaus garbintojai, ir kraujas ant veido, ir (o-o, mano Dieve!) aš nežinau, iki ko jie nusirito.

102 Tiesiog viskas iškrypo, kitaip ir nepasakysi. Jūs žinote apie tai, kas Biblijoje sakoma, kad viskas iškryps? Jūs žinote apie tai, kas Biblijoje sakoma, kad ateis toks laikas, kad net Viešpaties stalai bus apvemti? Ir sakoma: “Ką Aš galiu pamokyti? Kam galiu paaiškinti? Nes taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės”. Ką Aš galiu pamokyti? “Ką tik nujukintiems kūdikiams”, – nuo mamytės. Suprantate?

103 taigi, šiame miestelyje nėra…nėra tokios moters, nedoros moters, kuri nepagimdytų skaisčios dukros. Kai ji gimsta, ji skaisti, štai, ir jai gali sektis, bet jeigu jūs neatkreipsite dėmesio, kadangi pas jos mamą buvo toks charakteris,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 27



tai ši mergaitė devyni iš dešimties atvejų elgsis lygiai taip pat, kaip jos motina. Juk jūs žinote, kad taip. Kokia nors nedora moteris, vadovaujanti viešnamiui, galėtų pagimdyti mergaitę. Jei sukaktų šešiolika metų, būtų tyra ir skaisti, kaip bet kuri lelija, tik jeigu ji tokia pasiliks. Bet reikalas tame, kad ji įpuola į tą patį ir elgiasi, kaip jos motina.

104 Taigi, katalikų bažnyčia buvo pirma paleistuve, kuri pasirodė su mokymais, kuriuos ji pati ir išgalvojo, su prietarais, apie kuriuos Biblijoje sakoma: “Ji išėjo iš bedugnės ir sugrįš į pražūtį”. Taip Biblijoje sakoma. Taigi, jeigu jie to moko, tai neteisinga. Pagal Dievo Žodį tai neteisinga. O po to pasirodo metodistų bažnyčia, kuri gimė iš jos – graži mergaitė, bet ką ji padarė? – Ji pasuko tiesiai atgal ir daro tą patį, ką daro jos motina: leidžia savo susirinkimui nešioti šortus, leidžia jiems rūkyti cigaretes, visame nuolaidžiauja ir leidžia jiems elgtis, kaip nepridera. Apie tai nė žodžio nesako. Tai neiškeptas pastorius ten priekyje, ten už sakyklos, bijo, kad sykį neteks algos arba keptuvės su sausainiais.

105 Leisk man pasakyti tau, mano broli. Aš geriau pamokslausiu Evangeliją ir valgysiu liesą galetą, ir gersiu vandenį iš upelio, ir kalbėsiu apie Tiesą. Jeigu mano susirinkime visi iki vieno atsistotų ir išeitų, aš kalbėčiau jiems apie tai Tiesą. Būtent taip.

106 Kur priežastis? – O-o, pasirodo, talone pietums: “Na, žinai, aš juk pačios didžiausios bažnyčios mieste pastorius”. Jūs, baptistai ir metodistai, klausote netikro pranašo. Tai grubu, bet kiekvienas, kas moko priešingai šiai Biblijai, yra netikri pranašai. Kaip tai bebūtų atšlifuota, tai netikra pranašystė. Teisingai.

107 “O-o, viskas gerai, svarbu, kad tavo vardas yra sąrašuose”. Ir tegu jūsų vardas bus kad ir dešimt sąrašuose – jeigu jo nėra Gyvenimo Knygoje, jūs pražuvę! Jūs galite būti labai gerais, jūs galite būti tokiais atsidavusiais, tyrais ir doringais, kaip niekas kitas – tai neturės jokios reikšmės.

108 Ezavas buvo du kart geresnis už Jokūbą, jeigu jau kalbėti apie tai, kas buvo vyru: rūpinosi savi pagyvenusiu aklu tėvu ir panašiai. O Jokūbas niekšiuku, kuris visą laiką laikėsi už savo motinos skverno, išlepintu berniūkščiu. Bet Dievas pasakė: “Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiu”, – dar prieš gimstant abiems berniukams. Taip sakoma Laiške Romiečiams 8. Visiškai teisingai.

109 Dievas žino, kas žmoguje. Ir Jis taip pat žino, kas bažnyčioje.

28 IŠTARTAS ŽODIS



Mes gyvename Gyvenimo Duona, Dievo Žodžio duona. Štai dėl ko mes ne denominacija.

110 Dabar aš noriu parodyti jums dar vieną nedidelę… Aš noriu parodyti jums nedidelę iliustraciją, kuri pas mane čia užrašyta – nuostabi. Dabar Apreiškime 19:2. Pas mane čia kai kas pažymėta. Aš noriu pažiūrėti ir pamatyti, kas čia:



Nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją

paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis

atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis. (Tai

katalikų bažnyčios pabaiga.)



111 Taigi, taip pat norėtųsi, kad jūs ir čia atkreiptumėte dėmesį, kad denominacija…kad denominacija irgi yra čia Raštuose, kad… O Biblijoje niekada nekalbama apie denominacijas. Denominacijos atsirado iš katalikų bažnyčios. Ji – pirma denominacijos motina, ir kiekviena denominacija išėjo iš ten. O dabar truputi įžnybs. Toliau žnaibys vis daugiau ir daugiau. Suprantate? Bet aš noriu, kad jūs suprastumėte, kad denominacijos negimė ir nebuvo pastatytos Dievo, jos buvo pastatytos šėtono.

112 Dievo Bažnyčia – tai:

Kūnu mes viena su Kristumi,

Neatskiriami mes viename moksle, ir vienoje meilėje.



Štai tai gyvojo Dievo Bažnyčia. Nežiūrint į tai, kad jie… visam tam, mes kartu viena! Taip. Metodistas jis ar baptistas – mano broli, jeigu jis gimė iš naujo ir pripildytas Šventąja Dvasia, jis – mano brolis, mes žygiuojame petys į petį. Tiesa. Tiksliai. Be skirtumo.

113 Mozė. Kartais aš apsižvalgau ir sakau: “Tu juk žinai šią minią sekmininkų fanatikų, broli Branhamai, kam gi tu susidedi su tokia štai minia?” Chm. Jūs žinote ką? Mozė žiūrėjo į Izraelio vaikus, jis žiūrėjo pro tą patį langą, pro kurį žiūrėjo faraonas. Faraonas žiūrėjo į juos kaip į molio minkytojų minią, o Mozė žiūrėjo į juos kaip į Dievo išrinktuosius. Jis žinojo, kad jie turėjo pažadą. Kodėl? – Jis žinojo tai iš Žodžio. Ir tikėjimu… Jis buvo viena koja soste, būsimu faraonu, visas pasaulis gulėjo prie jo kojų, sėdėjo ten ir gėrė sau vyną, ir gražios moterys mosikavo vėduoklėmis,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 29



kaip imperatorių arba diktatorių, arba pasaulio karalių, kuris buvo jauno, keturiasdešimties metų Mozės rankoje. Jis žiūrėjo į tą molio minkytojų minią, bet jis žinojo, kad jis buvo viena iš jų. Aleliuja! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Štai taip. Jis žinojo, kad buvo vienas iš jų. Ir tik tikėjimu jis padarė pasirinkimą!

114 Visi turi padaryti pasirinkimą. Mes turime padaryti pasirinkimą. Jūs padarysite pasirinkimą dabar. Jūs padarysite pasirinkimą ryte. Jūs padarysite pasirinkimą rytoj vakare, jeigu būsite gyvi. Kažkada jums reiks pasirinkti. Mano broli, aš pasirinkau senų seniausiai. Ši Biblija buvo mano žodynu. Ši Biblija buvo mano Gyvenimo Knyga. Ši Biblija buvo Dievo Žodžiu. Būtent Biblija aš gyvenu. Būtent už šią Bibliją aš stoviu.

115 Todėl, Mozė žiūrėjo į Izraelio vaikus. Ir jis ne tik sakė: “O-o, tai nuostabi tauta. Aš nieko prieš juos neturiu. O-o, ne, aš nepasakyčiau prieš juos nei žodžio”. Būtent taip elgiasi šiandien daugelis žmonių: “O-o, tie sekmininkai ir tie žmonės, kurie gavo Šventąją Dvasią, ir tie žmonės, kurie tiki dieviškuoju išgydymu – o-o, aš…aš nieko prieš tai neturiu”. Bet Mozė buvo ne tokiu. Jis paliko Egiptą ir tapo vienu iš jų. Jis iškeliavo pas savo brolius. Jis buvo vienas iš jų.

116 Mano broli, štai kurių skaičiuje aš busiu – aš busiu Viešpaties paniekintųjų vaikų skaičiuje, net jeigu tai saujelė, kiek bebūtų. Jie gavo pažadą, ir aš matau jų vardus Avinėlio Gyvenimo Knygoje. Tai mano broliai ir seserys. Teisingai. Apsispręskite ir atsistokite su jais. Teisūs ar neteisūs, vis tiek stovėkite su jais. Jeigu jie neteisūs, tai padėkite jiems tapti teisiais. Teisingai. Dėl to, kad jūs visa laiką juos spardysite, jie nepasidarys geresniais. Suprantate, pasistenkite ištraukti juos.

117 Čarli, kaip kalbėjo apie brolį Aleną, apie tą ugnį…apie kraują ant rankų. Aš pasakiau: “Aš visada, visada gerbiau A. A. Aleną”. Aš tariau: “Jeigu aš mokėčiau pamokslauti kaip A. A. Alenas, tai man niekada neprireiktų išgydymo tarnavimo”. Taigi, kai reikalas liečia nesutarimą su tuo, kad kraujas ant rankų yra Šventosios Dvasios įrodymas, su tuo aš nesutinku. Bet kai reikalas liečia brolybę, jis – mano brolis. Aš stoviu su juo kovoje petys į petį. Taip. Jei jis neteisus, aš pasistengsiu jam padėti. O jei jis teisus, o aš neteisus, tai aš noriu, kad jis padėtų man. Ir tokiu būdu mes…mes sutariame. Dabar žiūrėkite. Ji buvo:

30 IŠTARTAS ŽODIS



Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių

motina…



118 Dabar jūs matote, kaip šiandien bažnyčia… Draugai, jūs matote, kaip šios bažnyčios šiandien gyvena, kaip joms tik šauna į galvą? “Viskas gerai, tai galima”, – žmogus žmogui kiaulė, nekreipia jokio dėmesio. “Juk tame nėra nieko blogo. Tu juk stengiesi būti senamadišku”. Taigi, pažiūrėkite į jų mokymą. Dabar aš noriu… Dabar žiūrėkite. Tai jų įprotis. Jūs suprantate, kad prieš kelis metus tik katalikų bažnyčiai buvo leidžiama eiti į kiną? Metodistų bažnyčiai net ir į galvą tai neateitų ir visoms šioms denominacijoms: “Ne-e! tai juk velnio darbai”. Chm! Įdomu, kas atsitiko? Tiksliai.

119 Ir, žinote, jei paimti šias katalikes mergaites, jos vaikšto šiomis trumpomis… (kai kurie iš jūsų, pagyvenę vyrai, irgi mano amžiaus) …vaikšto, pastebėkite, tokiais trumpais iki kelių golfais. Tikriausiai, šiandien tas vaikinas pragare – aš nežinau. Ne man jį teisti. Bet tada jis sulipdė tą pirmą nepadorią dainelę, kuri prasiskverbė į radiją, nepraėjusi cenzūros, tai:



Užraitykite, mergužėlės, užraitykite,

Parodykite savo gražias kojas.



Kas iš jūsų prisimena, kaip išleido šią pirmą prieš daug metų? Tai ir buvo pirma klaida. Teisingai. Ir kai surado šitą vaikiną iš Teksaso, ir rodo ten tas moteris ir naudoja jų apatinius drabužius, kad suteiktų joms tokią išvaizdą, kokios iš tikrųjų pas jas nebuvo, ir panašius dalykus, ir žiūri į tai pro pirštus, ir kas dabar vyksta? – Tai pradėjo skverbtis, tai dvasia.

120 Šiomis dienomis vienas žmogus pasakojo, jis pasakė: “Aš nežinau ką darysiu. Aš turiu gerą, sąžiningą sūnų, ir šis vaikinas darosi tokiu, kad išneš viską, kas paklius po ranka”.

Aš paklausiau: “Kodėl?”

“Jis draugauja su vagiu”.

121 Jeigu susidėsi su kokiu nors vagiu, ir pats tapsi vagiu. Mano pagyvenusi motulė Kentukuose sakydavo: “Su kuo susidėsi, tuo ir tapsi”. Paimkite…paimkite, pavyzdžiui, nedorą moterį ir tegu…mergaitę – jei ji ištekės už gero, tvarkingo vaikino,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 31



tai nesuspėsi apsidaryti, kaip jis taps bjauresniu už bet kurį akiplėšą; pasidarys viskas atvirkščiai. Jūs esate tokie, kas jus supa. Atsiskirkite! “Išeikite iš jų tarpo, – pasakyta Biblijoje, – atsiskirkite!” Teisingai.

122 Jeigu jų denominacijos grįžta į tokį sugedimą, kad leidžia savo žmonėms… Štai čia šiomis dienomis vienoje didelėje, gražioje baptistų bažnyčioje teko paleisti žmones – gali pamokslauti tik dvidešimt minučių (tas žmogus galėjo), nes pastoriui reikėjo parūkyti. Visas susirinkimas išėjo į lauką, visi jie stovėjo ten, ir iš eilės rūkė, o paskui vėl suėjo atgal – pastorius ir visi. Aš nuvykau į kongregacionalistų bažnyčią, ten stovėjo vienas vyras dideliu ilgu drabužiu, stovėjo ten, kalbėjo, atsirėmęs štai taip į sakyklą, pasakojo apie kažkokią gėlytę, kurią surado ant kalvos. Praktiškai daugiau apie nieką ir nekalbėjo, ir po to išėjo, o pirštai pas jį buvo pageltę nuo cigaretės dūmų (taip), ir kalbėjo apie tai, kad moterys…kad vyrai žais…Kažkoks vokiškas žaidimas, kurį žaidžia, kur reikia dėlioti kortas, žinote? Jame… Oi, aš maniau, kad prisimenu. Pinoklis, jie ruošėsi žaisti ponoklį. Manau, kad taip. Taip, tai kada išdalina kortas, tai paprastas žaidimas kortomis. Žaidimas binoklio rūsyje! Teisusis Dieve! Štai koks pas juos pagrindas. Nenuostabu, kad jie tuo užsiima, o dar šaukia čia ant katalikų bažnyčios, kad dalyvauja tose rotarianiškose užeigose ir žaidžia loteriją. Taip jūs, protestantai, tokie pat sugedę, kaip ir jie – tad ką galite į tai pasakyti? Obuolys nuo obels netoli nukrenta. Žinoma. Jūs tuo užsiimate, ir dar sakote: “Na, aš presbiterionas, aš metodistas”. Jūs – niekas, kol negimsite iš naujo. Tiesa. O kai jūs gimę iš naujo, jūs žinosite, kažkas jūsų viduje kalbės jums, kad visa tai neteisinga, ir jūs išeisite iš to – tiesiog kitaip ir būti negali. Jūs žinote, kad tai Tiesa. Žinoma. Tiksliai. Ten vyksta visi tie niekai. Kodėl? – “Paleistuvių motina”.

123 Vieną gražią dieną ši sena motulė pasakys: “Ar žinai? Galu gale, brangioji, mes abi vienodos”. Ir jūs žinote, kas tada atsitiks? – Bažnyčių Konfederacija suvienys visus kartu, kas jau vyksta. Ir jūs žinote, kas atsitiks su štai tokia grupele? – Jūs užmokėsite už tai. Visiškai teisingai.

124 Bet nesijaudinkite, Avinėlis nugalės jį! Nes Jis viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir Dievas vadovaus Savo Bažnyčiai, o ne denominacija.

32 IŠTARTAS ŽODIS



Jis išlies ant šios Bažnyčios auksinį Šventosios Dvasios aliejų. Mano broli, ugnis nužengs iš Dangaus, ir vyks ženklai ir stebuklai, kokių jūs dar niekada nematėte. Tiksliai. “nebijok, mažoji kaimene, Tėvas panoro jums duoti Karalystę”. Tiksliai. “Iškentę iki galo!” Štai taip. Eikite toliau, nenuleiskite akių nuo Golgotos. Ši Biblija teisi. Nesijaudinkite.

125 Dabar žiūrėkite. Pas juo yra kai kurie įpročiai, pas juos yra moraliniai pricipai. Galima būtų vardinti be pabaigos. Nespėjo apsidairyti, kaip tai prasiskverbė į protestantų bažnyčias. Tada katalikės pradeda… Jeigu užsimaus šortus, tai nei kiek nepakenks – svarbiausia, kad jie vaikšto į bažnyčią ir užsideda ant galvos skarelę. Kažkokia tradicija: “Nevalgyti mėsos didį penktadienį”. Ir, o-o, iš kur jūs paėmėte, kad reikia ant galvos užsidėti skarelę, kad įeiti į bažnyčią? Aš noriu, kad jūs man parodytumėte Rašte. Tai netikra pranašystė. Kada bažnyčioje buvo tai, kad bažnyčioje reikėtų nešioti skrybėlę? Kai jūs nešiojate ant galvos skrybėlę, jūs apgėdinate Kristų (teisingai) – aš kalbu apie vyrus. Moterys, jūs turite dangalą, bet aš reikalauju, kad kas nors man parodytų, kad tai skrybėlė ar skarelė. Tai jūsų plaukai! O jūs visiškai juos apkirpote. Kaip dėl šito? O-o, sako: “Tai senamadiška”. Jeigu taip, tada tai Biblija! Ir Dievo Žodis teisus.

126 Kalbėjau čia neseniai apie tą moterį, kuri plovė Jėzui kojas, žinote, paėmė ir savo plaukais nuvalė jas. Aš pasakiau: “Moteris galėtų tai padaryti, tik atsistojusi ant galvos, kad užtektų plaukų, kad nuplauti Jo kojas, nuvalyti jas”. Taip ir yra. O-o, taip tai…tai gėda, kai matau, kaip…netgi per šaltį vaikštinėja štai tokia trumpa suknele, ir matosi jų apnuogintas kūnas.

127 Dabar pasakykite: “Ko tu kimbi prie moterų?” Prie jūsų reikia kibti.

128 Ir jūs, vyrai, kurie leidžiate savo žmonoms tai daryti – broli, aš nežinau, ką ir galvoti apie tave. Taip.

129 Ir jūs pastoriai… Nemanau, kad jūs čia, bet jeigu jūs pamatysite tokį, tai pasakykite jam, kad atvažiuotų, papasakotų…susitiktų su manimi. Suprantate? Jeigu pas jį tokia pagarba Kristui, kad leidžia savo susirinkimui daryti ką nori ir ne… Taip, jis… Tikriausiai, jie tai daro už jo nugaros, bet jeigu jis nieko nesako apie tai, tai jis netinkamas Jėzaus Kristaus tarnas. Visiškai teisingai. Jis netinkamas Kristaus tarnas.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 33



Kristaus tarnas turi būti bebaimis, jeigu tai liečia Bibliją. Žinoma. Bet pažvelkite į juos, jie ima ir vis tiek tai daro.

130 Ir po to nespėji apsidairyti, kaip ir protestantai pasigavo tai. Jūs, geri metodistai ir baptistai, ir presbiterionai, arba nazariečiai, šventumo piligrimai ir visi jūs – tas pats, vieno lauko uogos, skirtumas tik pavadinime. Štai jums, prašom: “Paleistuvių motina”. Jūsų denominacija: “Koks čia skirtumas? Svarbiausia, kad jie susikūrė mūsų centre”. Matote? Yra didžiulis skirtumas. Tai prasidėjo visai ne šiame Centre. Gal, prasidėjo mūsų centre čia, bet ne tame aukštai. Viskas priklauso nuo to, kur gimę. Tai tiesa.

131 Taigi, nemanau, kad mes turime laiko paliesti dar vieną dalyką; gal, aš geriau paliksiu tai rytui. Gerai, paimkime šią trumpą vietą. Čia mes turime “vandens krikštą”, ir čia taip pat “iš ankstinis paskirimas”, ir, o-o, daug ko. Tad paimkime šią…šią trumpą vietą apie pamokslininkes ir peržvelgsime štai šią.

132 Ir taip, moterys pamokslininkės, aš nenoriu jūsų įžeisti, bet aš noriu tau kai ką pasakyti. Tu neturi nei vienos rašte vietos, Biblijoje nei vienos. Taip, aš žinau, į ką jūs nurodysite, ir aš jau prisiklausiau iš jūsų, taip: “ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, jeigu tavo pastorius nežino, ką reiškia žodis “pranašauti”, tai jis nieko nežino. Jam už prie sakyklos iš viso nėra ką veikti, jeigu jis pataria būti tau pamokslininke. Suprantate? Juk tai…tai visiškai smerkiame nuo Pradžios Knygos iki Apreiškimo Knygos. Dabar aš noriu parodyti jums tai. Gerai?

133 Dabar aš noriu, kad jūs atsiverstumėte su manimi 1 Laišką Timotiejui 2:11. Tiesiog atsiverskite čia, ir mes išsiaiškinsime tai, štai, ir mes čia paliesime taip pat ir jūsų Apaštalų 2. Taip. Ir tiesiog…tiesiog paklausykite, kas Rašte sakoma šia tema.

134 Taigi, kažkas vis sakydavo: “Na, broli Branhamai, tu tiesiog senas moterų nekentėjęs”. Ne joks aš moterų nekentėjęs. Aš…aš tiesiog nenoriu, kad moterys bandytų užimti vietą, kuri joms ji nepriklauso.

Jūs prisimenate tą Govardo laivų statyklą, vieną iš pačių klestinčių laivų statyklų Ohajo upėje? Ten pastatė moterį – pažiūrėkite, kas atsitiko.

Moteriai davė teisę balsuoti – pažiūrėkite, kas atsitiko.

135 Leiskite man dabar papasakoti jums. Ne tai, kad aš lupu kailį nuo moterų. Aš noriu, kad vyrai suprastų, kad jūs irgi tame įvelti.

34 IŠTARTAS ŽODIS



Bet aš noriu kai ką pasakyti tau, broli. Ši šalis – tai moteriška šalis. Aš įrodysiu tai jums iš Rašto, įrodysiu jums, kuo norite. Tai… Kas atsirado ant mūsų pinigų? – Moteris. Kur ji yra čia Apreiškimo Knygoje? – Jūs ją pamatysite. Taip pat ji su skaičiumi trylika (viskas, ką ji pradėjo): trylika žvaigždžių, trylika juostų, trylika kolonijų, trylika…visur buvo trylika nuo pat pradžių. Jis pasirodo Apreiškimo Knygos 13-me skyriuje. Moteris – trylika!

136 Ir 1933 metais, kai Viešpats…kai mes pravedėme susirinkimą čia, kur dabar stovi Kristaus bažnyčia, sename masonų name, aš čia pamačiau Viešpaties regėjimą ir pranašavo, kad Vokietija sukils ir pastatys ten Možino liniją. Daugelis iš jūsų tai prisimena. Ir kad jie ten pastatys gerus įtvirtinimus, ir kad amerikiečiai nukentės tiesiog ten, toje linijoje, didelį pralaimėjimą. O taip pat buvo pasakyta, kas vyks, ir apie Ruzveltą, ir apie tuos dalykus, kad jis bus išrinktas ketvirtiems metams – tiksliai, būtent taip ir įvyko.

O taip pat buvo pasakyta, kad mašinos bus vis daugiau ir daugiau panašesnės į kiaušinio formą, tad paskutinėmis dienomis jos įgaus tikslią kiaušinio formą. Ir aš pasakiau: “Bus taip, kad tos mašinos nebus valdomos vairu, o bus valdomos kažkuo kitu”. Būtent tokios mašinos gaminamos jau dabar – saugumui su distanciniu valdymu. Teisingai. Jūs negalėsite įvažiuoti į miestą… Tada kai zonoje, kur galima trisdešimt kilometrų į valandą, jūs važiuosite tik trisdešimt kilometrų į valandą greičiu. Nebeišeis susidurti su kita mašina, nes ji valdoma su distanciniu valdymu. Suprantate, ji štai taip važiuoja, be to jau dabar.

Ir aš pasakiau: “Atminkite, tą dieną, prieš pat laiko pabaigą, prieš pat laiko pabaigą, moteris…” (Ir tegu visa tai pas jus bus užrašyta.) “Iškils didi įtakinga moteris – ar prezidentė, ar diktatorė, ar kažkokia didi įtakinga moteris tose Jungtinėse Valstijose. Ir jie grims po moterų įtaka. Taigi, įsiminkite, tai TAIP SAKO VIEŠPATS”. Suprantate?

137 Ir jie neteisūs. Ir kam jie atsidavė? Aš noriu jums papasakoti. Būkite dvasingi. Tegu… Atsiverkite. Žiūrėkite. Kodėl jie taip elgiasi? – Kad katalikų bažnyčia turėtų galimybę prasiskverbti. Suprantate? Jūs garbinate čia tas kino žvaigždes ir kitus įvairiausius dalykus. Prisimenate tą pamokslą, kurį aš kalbėjau (Mardži, tu prisimeni jį) prieš daug metų – apie Jungtinių Valstijų įsiveržimą, kad nuversti amerikietišką vyriausybę?

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 35



O aš juk sakiau, kad jis pakilo iš Paryžiaus, po to kai mes juos išgelbėjome ten nuo tų moterų, vyno ir pasilinksminimų, o nusileido jis tiesiog Holivude. Dabar vietoj to, kad mes vyktume dėl modelių į Paryžių, tie siunčia dėl modelių čia.

Prie ko tai privedė? – Tai… Mes neleistume jūsų vaikus į kiną, bet jis prasiskverbė tiesiai į televiziją ir ėjo toliau, ir viską suteršė, toliau jį plečia. Ir štai kokioje mes šiandien padėtyje – visos mergaitės ir berniukai, visi panašūs į šiuos televizijos aktorius. Kas tai? – Praminamas takas.

O kaipgi, viena nedora moteris gali nuvesti į pragarą daugiau žmonių, nei visos naminės degtinės vietos mieste. Teisingai. Pažiūrėkite, kaip ji eina gatve pusnuogė, be drabužių – kuo bebūtų vyras, jeigu jis sveikas, normalus vyras, tai, kada jis žvelgia į moterį, ant jo būtinai kažkas užeis. Būkite tiesiog atvirais. Man nesvarbu…

138 Aš turiu Šventąją Dvasią jau daug metų. Negali būti, kad tu žiūrėdamas į pusnuogę moterį…Mano mašinoje kabo kryžiukas, daugelis iš jūsų jį matė. Kažkas manęs paklausė: “Tu katalikas?” Nuo kada pas katalikus išimtinė teisė į kryžių? Kryžius reiškia “krikščionis”.

139 Tos šventosios Sicilijos ir kita yra katolicizmo žyme. Mes tokiais dalykais netikime. Mes tikime į Kristų. Pas juos įvairūs mirę žmonės, kuriuos jie garbina. Tai aukščiausia spiritizmo forma, štai ir visa kalba – mirusiųjų garbinimas. Nieko panašaus nėra.

140 Aš paklausiau to kunigo. Aš pasakiau: “Kodėl tada, jeigu… Nejau, Petras buvo pirmu romos popiežiumi?”

Jis atsakė: “Būtent taip”.

141 Aš pasakiau: “Tada kodėl Petras pasakė: ‘Nėra kito tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, kaip tik Žmogus Jėzus Kristus’? O pas jus penki tūkstančiai mirusių moterų ir kitų, kuriuos jūs padarėte tarpininkais. Tad kas atsitiko?” Štai jums, prašom. Jie neturi į tai atsakymo. Teisingai.

142 Taigi, jų mokymas, jų melagingas mokymas, atsirado netikrų protestantiškų pranašų minia ir moko to, o jūs, protestantai, priimate viską “entuziastiškai”. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Visiškai teisingai. Denominacijos ir krikšto formos, ir įvairios nuostatos, ir visa kita, ko jūs laikotės – tai absoliučia ne pagal Raštą. Raštas prie šitą, tačiau jūs imate ir pritariate visam tam. Taip.

36 IŠTARTAS ŽODIS



143 Taigi, paklausykite apie pamokslininkes. Gerai. 1 Timotiejui, man reikia 1 Timotiejui 2:11. Dabar paklausykite, kas čia sakoma:



Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu.

Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų

vyrui, – ji tesilaiko tyliai.



144 Aš atsakau ne už tai, kad parašyta ten; aš atsakau už tai, kad kalbėčiau jums, kas ten yra. Suprantate? Suprantate?



Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. (Gal

jūs kada nors buvote pravoslavų bažnyčioje ir stebėjote

juos. Suprantate? Matote?)

Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų (būti

pastoriu, diakonu ir panašiai) vyrui (matote?), – ji tesilaiko

tyliai.

Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva.



145 O jūs žinote… Dabar paklausykite, moterys. Tvarkingos, teisios krikščionės – tai geriausia, ką Dievas galėjo duoti vyrui, kitaip Jis būtų davęs kažką kitą. Tiksliai. Suprantate? Moteris netgi nebuvo originaliu kūriniu. Moteris – tai ne Dievo kūrinys, ji – antrinis iš vyro produktas. Dievas sukūrė žmogų, ir vyrą ir moterį, ir Jis juos atskyrė. Ir kai žmogus pradėjo gyventi žemėje ir davė žvėrims vardus, ir nugyveno čia daug laiko, Jis išėmė šonkaulį iš Adomo šono kaip antrinį produktą ir padarė iš jo moterį.



…pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva.

(Dabar žiūrėkite.)

Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta

ir nusidėjo.



146 Dievas išsirinko vyrą, o šėtonas išsirinko moterį. Pažvelkite faktams į veidą, kas darosi šiandien. Pažvelkite į tikrą Dievo Bažnyčią – pasakys: “Jėzus!” O antikristas pasakys: “Marija!” Pažvelkite į tas dvasias. Matote? Jie akivaizdūs. “Džiaukis, Marija, Dievo motina, palaiminta tu tarp moterų, ir melskis už mus nusidėjėlius mūsų mirties valandą. Amen. Marija, melskis!”

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 37



O-o, teisusi Dieve! Matote? Štai jums, prašau – moteris, pavaldi šėtonui. Kristus – garbinimo objektas, ir tik Jis! Štai kaip. Štai kaip.

147 “Pirmas sutvertas buvo Adomas, o paskui – Ieva”. Adomas nebuvo apgautas. Tai kaipgi pas jus gali būti moteris, pastorė, diakonė? Adomas nebuvo apgautas, bet moteris buvo apgauta. Ji buvo iš tikrųjų… Ji negalvojo, kad buvo neteisi, bet ji buvo neteisi. “Moteris, apgauta, nusidėjo”, – nes jos…kaskart, kai gatve eina laidotuvių ceremonija, tai dėl moters. Kiekvienas kūdikio riksmas – dėl moters. Kiekviena žmogiška mirtis – dėl moters. Visi žili plaukai – dėl moters. Viskas ir taip pat mirtis – dėl moters. Viskas, kas neteisinga – dėl moters. Ir dar stato ją bažnyčios priekyje, pastore, o-o, kartais ir vyskupu. Chm. Sarmata ir gėda!

148 Dabar aš noriu minutei atkreipti jūsų dėmesį dar į vieną vietą. Gerai? Dabar atsiverskime 1 Laišką Korintiečiams 14:32 ir pažiūrėkime, ką čia sako Paulius, ir po to, po minutės, mes pereisime dar prie kelių vietų. Ir po to mes… Nesinorėtų užlaikyti jūsų labai ilgai, o tai ryte jūs būsite tokiais pavargusiais, kad negalėsite vėl susirinkti. Gerai. Aš noriu perskaityti. Kas iš jūsų tiki, kad Paulius buvo įkvėptu mokytoju? Neužmirškite, Paulius parašė apie tai taip pat ir Timotiejui. Matote? Tai… Taip, 1 Laiškas Korintiečiams 14:32. Dabar pradėkime tiesiog nuo čia ir pradėsime skaityti čia, 14:34, mano manymu:



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli,…



149 Jūs girdėjote, ką jis pasakė?



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama

kalbėti, jos turi būti klusnios,…



150 Ir pas jus yra čia išnašos laukeliuose? Jeigu taip, tai peržvelkite tai ir pamatysite, kad ji nukreipia į Pradžios Knygą 3:16, kur Dievas kalbėjo Ievai, kadangi ji paklausė gyvatės, o ne savo vyro, kad jis viešpataus jai per visas jos gyvenimo dienas. Kaipgi moteris gali imti ir viešpatauti vyrui, būti pastore arba diakone, tada kai Biblijoje sakoma, kad ji būtų klusnume, lygiai kaip buvo pradžioje? Kada Jis… Dievas… Dievas negali pasikeisti. Negali padaryti taip, kad Žodyje čia būtų kalbama viena, o kitur – kita.

38 IŠTARTAS ŽODIS



Taip neišeis. Visą laiką viena ir tas pats.

151 Tad pradžioje, būtent tada… Prieš tai, kaip visa tai pasibaigs, jeigu man pavyks, aš noriu išaiškinti jums šitą klausimą apie santuoką ir skyrybas. Aš dar niekada nedariau šio šioje bažnyčioje. Bet pažvelkite į šitą dvigubą sandorą. Vienas sako, kad ji gali ištekėti; kitas pasakė, kad jie negali susituokti; o šitas sako viena, kita ir trečia. Tik palaukite truputi ir pamatysite, kas sakoma Biblijoje, kai mes prie to prieisime. Suprantate? Gerai. Dabar žvilgtelėkite čia:



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama

kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.



152 Vadinasi, Senajame Testamente joms nebuvo leidžiama kalbėti, nes Paulius čia pasakė, kad joms nebuvo leidžiama. Teisingai? “Moterys tetyli, tai paklusnumas”. Jeigu jūs pažvelgsite ten savo išnašose laukeliuose, ji nukreips jus atgal į Pradžios Knygą 3:16? Gerai.



…kaip sako ir įstatymas.

Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie

savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.

Argi…?



153 Dabar pažiūrėkite į šitą klausimo Biblijoje ženklą pas kiekvieną iš jūsų po šito žodžio: “Argi…?” Kas paskatino Paulių kalbėti taip ir pasielgti tokiu būdu? Jeigu jūs rasite laiškus, kuriuos korintiečiai rašė Pauliui… (o juos galima surasti bet kurioje geroje bibliotekoje, štai) …kuriuos korintiečiai rašė Pauliui, jie rašė jam ir kalbėjo, kad po šitų moterų atsivertimo… Pas juos ten buvo dievaitė vardu Diana. Ji buvo ir Efezo. Ir korintiečiai garbino taip pat ir ją, nes tai buvo pagoniškas garbinimas. Ir kartą jie surado lauke kažkokį akmenį, jis savo forma priminė moterį. Jie pasakė: “Dievas – tai moteris, ir ji numetė mums savo atvaizdą”. Ir jų šventyklos didingumu pranokdavo Saliamono šventyklą, kaip liudija istorikai. O-o, ji buvo visa iš marmuro, apdengta auksu, tada kai Saliamono šventykla buvo pastatyta iš kedro, apdengto auksu. Matote? Ir didingumu pranokdavo. O tai…

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 39



Jei Dievas buvo moteris, vadinasi, žinoma, ji galėjo turėti ir dvasininkes. Žinoma, jei Dievas – moteris, tai galimos ir pamokslininkės. Bet Dievas – tai Vyras. Biblijoje sakoma, kad Jis – Vyras, ir Jis iš tikrųjų Vyras. Suprantate? Ir jeigu Dievas yra Vyras, vadinasi, turi būti vyrai.

Dabar atkreipkite čia dėmesį: “Argi…?”

154 Taigi, kai kurios iš tų dvasininkių, kai jos gręždavosi iš pagonybės į krikščionybę, jos galvojo, kad galėjo pasilikti pamokslininkės pareigose, paprastai pereidamos ten. Jeigu jos pamokslavo ten apie Dianą, tai jos pereidavo čia ir pamokslaudavo apie Kristų.

155 Jis pasakė: “Argi iš jūsų išėjo Dievo Žodis?” Tik paklausykite tai. Mano broli, kaipgi tarnautojai gali taip pasielgti? 36 eilutė:



Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?

Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus ( netgi

nebūtinai pranašu, o tiesiog dvasiškai mąstančiu žmogumi),

tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties

įsakymai. (Jūs tikite tuo?)

Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.



156 Na, čia kategoriškiau ir būti negali. Suprantate? Jis pasakė: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai”. Bet pridūrė: “Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”. Matote? Daugiau nieko nepadarysi. Jeigu nori ir toliau laikytis šito, tai jums tiesiog teks taip ir palikti, nes jis matė, kaip tai visa prasidėjo jau tada.

157 O viena moteris man sakė, pasakė: “Ai, Paulius buvo tiesiog senu moterų nekentėju”.

158 Jokiu moterų nekentėju jis nebuvo. Žinote, Paulius buvo apaštalu ir…pagonių Bažnyčiai. Paklausykite. Ar jūs žinote, kad Paulius… kas iš jūsų tiki, kad būtent taip Paulius ir pamokslavo? Argi ne taip jis čia pasakė? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paulius pasakė…

159 Jūs pasakysite: “Na, broli Branhamai, luktelėk minutėlę. Vieną minutėlę! Mūsų vyskupas sako, kad tai galima. Vyriausias Asamblėjos prižiūrėtojas sako, kad tai galima. Vienybininkų vyskupas sako, kad tai galima”.

40 IŠTARTAS ŽODIS



160 Man nesvarbu ką jie sako. Tai melas! (Ir aš sakiau jums, kad mes kalsime iki pat vynio galvutės.) Ir netikri pranašai taip kalbės. Nes Biblijoje sakoma: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai”. Ir jeigu jo dvasia neliudija apie šitą Žodį, vadinasi, jis tikrai netikras pranašas. Aš geriau būsiu moterų nekentėju, nei moterų gerbėju ir užsiimsiu štai tokiais niekais, taikysiuos štai su tokiais niekais Dievo Bažnyčioje – priešingai Dievo įsakymams. O Paulius pasakė… Atsiverskite Laišką Galatiečiams 1:8, Paulius pasakė: “Bet nors ir mes patys ar Angelas iš Dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, – tebūnie prakeiktas!”. Dabar ką jūs su tuo darysite?

161 Dabar jūs pasakysite: “O kaip dėl to, kad pasakyta: ‘Jūsų sūnūs bei dukros pranašaus’, – pas Joelį ir…ir ką Petras citavo Sekminių dieną?” Visiškai teisingai.

162 Jūs žinote apie tai, kad vienintelis būdas Senajame Testamente, net ir dabar vienintelis būdas, kaip bet kuris gali įeiti į sandorą – tai per Abraomą, kuriam buvo duotas pažadas, o pažado antspaudu buvo apipjaustymas? Kas iš jūsų tai žino? Tai buvo patvirtinimas iš Dievo.

163 Kaip vienas brolis iš baptistų, jis pasakė: “Broli Branhamai, juk mes, baptistai, gavome Šventąją Dvasią”.

Aš paklausiau: “Kada gi jūs Ją gavote?”

Atsakė: “Tą valandą kai mes įtikėjome”.

164 Aš pasakiau: “Paulius pasakė: ‘Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?’” Matote? Aš tariau: “Jūs, baptistai, pirma gaukite Ją, o paskui mes su jumis pasikalbėsime apie amžiną saugumą”. Aš pasakiau: “Bet kaipgi jūs Ją taip gaunate?” Matote?

165 Jis pasakė: “Ar gavote jūs Ją po to, kai įtikėjote?” Jie buvo tikinčiaisiais ir šūkavo, ir džiaugėsi, ir visa kita, bet jie dar negavo Šventosios Dvasios. Paulius pasakė, kad jie Jos neturėjo. Suprantate? “Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?”

Jie atsakė: “Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia”.

Paklausė: “Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?”

166 Jie atsakė: “Mes buvome pakrikštyti”, – klaidingai. Suprantate? Tad jis turėjo iš naujo krikštyti. Gerai.

167 Dabar atkreipkite į tai dėmesį, kad tos pamokslininkės,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 41



kai jos atėjo, jos galvojo, kad ir toliau valdys. Bet Dievas kategoriškai draudžia tai daryti. Ir tiesiog kol mes kalbame šia tema, apie tokias moteris (suprantate?), ir tai…jis pasakė: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai. Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”. Ir dėl to šioje bažnyčioje nebus skiriamos pamokslininkės su rankų uždėjimu, diakonės, arba kad moteris užimtų kokias nors pareigas šioje bažnyčioje – tai todėl, kad čia guli šis Raštas, ir Jis aiškiai atidengtas.

168 Taigi, taip, Biblijoje sakoma: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. O ką reiškia žodis pranašauti? Pažiūrėkite į reikšmę. Jis reiškia “kalbėti ką nors si įkvėpimu” arba “pranašauti ką nors”. Tai daugiareikšmis žodis.

169 Lygiai kaip pašventinti reiškia “būti apvalytu ir atskirtu tarnavimui”. Suprantate? Tai yra, tai ne… tai daugiareikšmis žodis, turintis ne vieną reikšmę.

170 Pavyzdžiui, mūsų anglų kalboje labai daug tokių. Pavyzdžiui, mes sakome “dvasia”. O ką reiškia “dvasia”? Jūs pasakysite: “Na, jis turi galvoje, kad jis užmokėjo už savo kvepalus”. “Ne, visai ne tai. Jis turėjo galvoje, kad jis užsimojo kiek turėjo jėgų ir pradūrė skylę”. “Ne, visai ne tai. Jis turėjo galvoje, kad jie su juo šiandien nesutaria”. Arba… Matote, tiesiog toks žodis, jūs turite žinoti, apie ką kalbama. Suprantate?

171 Tas pats ir su tuo daugiareikšmiu žodžiu, kad: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, viena, kaip Dievas…

172 Šis baptistas pasakė: “Na, mes gavome Šventąją Dvasią”. Aš pasakiau…“kai mes patikėjome tuo”. Aš tariau… Matote, jis pasakė: “Dievas davė Abraomui…”

Pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu”. Taip jis išsireiškė. Jis pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”. Kas iš jūsų žino, kad tai tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar žiūrėkite, kaip…kaip lengvai šėtonas gali pakišti tai broliui. Matote, paprastai. Juk tai pagal Raštą.

173 Mano broli, užtikrinu tave, dargi tu turi būti pateptas, kad prieti prie šito. Tu turi įeiti į slaptą vietą ir melstis. Žmonės sako: “Kodėl tu neišeini, kad susitikti su žmonėmis?” Mano broli, jeigu tu ruošiesi kalbėtis su žmonėmis ar mokyti juos, tai tau geriau pabūti kurį laiką vienut vienam su Dievu,

42 IŠTARTAS ŽODIS



prieš išeinant prie sakyklos (žinoma, matote?), nes šėtonas įžvalgus, suktas žmogus.

174 Jis pasakė… Atkreipkite dėmesį, jis pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”. Taip. Jis pasakė: “Ką dar galėjo padaryti Abraomas, kaip tik tikėti?”

Aš pasakiau: “Daugiau jis nieko negalėjo padaryti”.

175 Jis pasakė: “Tuo labiau, ką galite padaryti jūs arba dar kas nors, kaip tik tikėti?”

176 Aš paskiau: “Daugiau mes nieko negalime padaryti. Bet paklausyk, broli, po to Dievas sutaikė…tiksliau, pripažino Abraomo tikėjimą – Jis davė jam antspaudą, apipjaustymo ženklą kaip sandoros antspaudą. Supranti? Jis davė jam… Jis pasakė: ‘Abraomai, Aš pripažįstu tavo tikėjimą, todėl dabar Aš duosiu tau to ženklą, kad Aš tave priėmiau’.”

177 Todėl Jis apipjaustė Abraomą, ir tai buvo sandoros antspaudas. Ir dabar, mūsų laiku… Taigi, moteris negalėjo būti šioje sandoroje – tik ištekėjusi moteris. Išsiaiškinkite. Moters negalima buvo apipjaustyti, tad tai turėjo būti įtraukta. Todėl ji su savo vyru viena. Jie jau ne du, jie viena. Kas iš jūsų žino tai? Rašte taip sakoma. Tad, kadangi ji buvo ištekėjusi, tada ji…ji tapdavo viena. Ir ji… Paskaitykite čia toliau ir pažiūrėkite čia į Timotiejaus – pasakyta tas pats, pasakyta: “Bet ji bus išgelbėta, gimdydama vaikus, – jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą”.

178 Taigi, bet tada senojo testamento apipjaustymas buvo kūniškai, o šiame Naujame Testamente – Joelis pasakė: “Aš išliesiu Savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, žodis pranašauti nereiškia “mokyti”. Pranašauti reiškia arba “pasakoti įkvėptam tai ką pergyvenai”, arba “pranašauti būsimuosius dalykus”. Ir mes žinome, kad Senajame Testamente buvo pranašės. Jos negalėjo pasisakyti susirinkime, kalbėti bažnyčioje, susirinkime kaip mokytojas. Bet ji, Ona, ir daugelis iš jų šventykloje – jos buvo pranašėmis. Ir jos buvo… Mirjama buvo pranaše, arba kažkas panašiai. Ant jos buvo Dvasia – tai tiesa, bet ji turėjo savo apribojimus. Moterys šiandien gali būti pranašėmis, be abejo, bet ne mokytojomis ir taip toliau čia ant pakilos. Kitaip pas jus…jums išeis taip, kad Biblija sau prieštarauja. Čia Biblijoje negali būti kalbama viena, o ten visai kita. Joje turi būti visada kalbama viena ir tas pats, kitaip tai ne Dievo Žodis. Suprantate?

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 43



Tad: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”, – reiškia, kad jos arba pranašaus, arba liudys. Patikrinkite šį žodį, paimkite biblijos žodyną ir pamatysite, taip yra ar ne. “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”.

179 Taigi, Biblijoje taip pat kalbama apie moterį, kuri pretendavo į tai arba sakėsi, kad ji… Tai liečia ir katalikų bažnyčią, o taip pat liečia ir…ir tą temą, apie kurią mes kalbame. Nagi atsiverskime Apreiškimo Knygą, ir paimkime, tikriausiai, 2 skyrių ir 20 eilutę, kol mes visai čia netoli, kad jūs atkreiptumėte čia dėmesį ir tiesiog pamatytumėte, kokia visa tai gali būti velniava – čia sakoma apie tai, kad vyks šiose paskutinėse dienose, kaip jos…kokia tai bus moteris. Neužmirškite, katalikų bažnyčia – tai moteris. Mes ką tik tai perskaitėme, ar ne taip? Dabar paklausykite tai, kaip čia sakoma. Apreiškimo Knygos 2:20: Bet…

Jis kreipiasi į šią Tiatyros bažnyčią. Suprantate? Bet…

Ir ši viduramžių bažnyčia, pergyvenusi tamsos viduramžius.



Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei

Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei

suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų

stabams paaukotas aukas.



180 Taigi, atkreipkite dėmesį, pažiūrėkite į šiuos bažnyčios periodus, po to mes užbaigsime. Paskui ryte mes paliesime kitus dalykus. Žiūrėkite. Po auksiniu žydų šventyklos žibintuvu… Viduje, šalia padėtinės duonos ir kito, buvo septyni auksiniai žibintuvai. Visi jūs tai žinote. Taip? Tai septyni bažnyčios periodai. Tai taip pat kalba apie septynis bažnyčios periodus. Taigi, jeigu jūs pastebėsite, Apreiškimo Knygoje 1-me skyriuje mes matome, kad Jėzus stovi septyniuose bažnyčios perioduose, tarp septynių aukso žibintuvų, kai jis atsigręžė ir pamatė, kad stovi panašus į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį taip, kaip ten buvo. Tai Nuotaka stovėjo pavaizduotuose žibintuvuose.

181 Taigi, Senajame Testamente imdavo vieną žibintuvą ir uždegdavo jį, imdavo kitą žibintuvą ir uždegdavo jį nuo to žibintuvo, po to uždegdavo nuo šito, nuo šito kitą – tokiu būdu uždegdavo visus septynis žibintuvus.

182 Pradžioje, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kai Dievas pradėjo darbą su žydais, jie pergyveno auksinį amžių,

44 IŠTARTAS ŽODIS



ir po to pats tamsiausias periodas savitarpio santykių tarp Dievo ir žydų karaliaujant Achabui. Jeigu jūs pastebėsite, skaitydami ten tuos bažnyčios periodus, Jis vėl sugrįžta būtent prie šito. Jis pasakė: “Turiu šį tą…” Ir pasakė… Taigi, tiesiog tame tamsos periode (tuos vieną su puse tūkstančio metų, tiksliau, pradžioje Achabo ir žydų laikais), pats tamsiausias pas juos buvo periodas tada, kai Achabas vedė Jezabelę ir įvedė Izraelį į stabmeldystę, ir privertė visus žmones garbinti paskui Achabą Jezabelės dievui. Jūs prisimenate, jie ėmė ir įrengė giraites, ir sugriovė Dievo aukurus. O Elijas šaukė, kad jis tik vienas liko, o pas Dievą buvo septyni šimtai, kurie dar nesulenkė kelių prieš Baalą. Jūs tai prisimenate? Tai ir yra provaizdis to, kaip išeina ši išrinktoji Bažnyčia. Štai matote? Matote, kaip tai vyksta?

183 Taigi, šioje bažnyčioje, jeigu atkreipsite į pirmą bažnyčią, pirmą bažnyčią, Efezo bažnyčią, buvo didžia bažnyčia. Jis pasakė: “Tu dar turi gyvybę”. Ir atkreipkite dėmesį, su kiekviena bažnyčia darėsi vis tamsiau, tamsiau ir tamsiau, kol neprasidėjo Tiatyra. Paskui, po vieno su puse tūkstančio metų, ji pasirodė kitoje pusėje: “Pas tave visai mažai šviesos. Stiprink tai, ką turi, kad nepatraukčiau iš vietos tavo žibintuvo”. Ir po to perėjo į Filadelfijos bažnyčios periodą, o po to į Laodikėjos bažnyčios periodą.

184 Taigi, tai gražumėlis. O, tai bent! Aš tai mėgstu, broli Smitai. Matote? Pažvelkite į tai. Taigi, štai šiame bažnyčios periode, kaip mes praėjome… Dabar žiūrėkite. Pirmu bažnyčios periodu buvo Efezas, Efezo bažnyčios periodas. Taigi, kiekvienas iš tų bažnyčios periodų, kol neatėjo šie vienas su puse tūkstančio metų, jeigu jūs pastebėsite… Perskaitykite tai, kai sugrįšite šiandien vakare namo, jeigu turėsite laiko, arba anksti ryte, prieš ateinant į bažnyčią, Apreiškimo Knygos 1-2-3 skyrius. Jūs pamatysite, kad kiekviename iš tų bažnyčios periodų Jis kalbėjo: “Nedaug turi jėgų, ir tu neišsižadėjai Mano Vardo”, – kol nepriėjo iki šių vieno su puse tūkstančio Tiatyros metų, tamsos periodo. Po to Jis perėjo prie tų, kas buvo kitoje pusėje, ir pasakė: “Turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs”.

185 Ir šie…nei vienas iš kitų bažnyčios periodų, nei tas, nei Filadelfijos bažnyčios periodas, taip ir nepaėmė šio Vardo. Šito Vardo taip ir nebuvo, nes per tą laiką Jis dingo. Taigi. O, kaip galima dabar būtų įnykti į šiuos netikrus mokymus,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 45



tiesiog iš ten parodyti jums, kad ši motina…katalikų bažnyčia – viso šito motina, kad ji motina, paslaptis, didžioji Babelė. Ir tai… Žiūrėkite, štai šiame bažnyčios periode, kai ji pasirodė, ji turėjo truputi šviesos, po to pas ją darėsi vis tamsiau ir tamsiau, ir paskui ji įėjo į organizaciją per šiuos viena su puse tūkstančio metų. Ir čia ji pasirodo ne kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčia, bet kaip katalikų bažnyčia. Koks pasirodė Liuteris? – Kaip liuteronų bažnyčia. Kokiais pasirodė baptistai? – Kaip baptistų bažnyčia. Ne Jo Vardas, ne Jo Vardas, o kitas vardas: “Turi vardą”. “Nes neduota po Dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti, kaip tik Jėzaus Kristaus Vardas”. “Turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs”, – tai yra, šioje denominacijoje.

186 “O, aš presbiterionas”, – ir tu miręs! “O, aš baptistas”, – ir miręs! Jūs gyvi tik tada, kai jūs atgyjate Jėzuje Kristuje. Taip. Jūsų klaidingi krikštai, vandens klaidingas krikštas, apšlakstymas, laisto; o ne panardina; naudoja “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią” vietoj Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardo – visi šie klaidingi dalykai tęsias ir toliau. Biblijoje aiškiai sakoma, išsklaido juos į dulkes, o mes juos ramiai pakenčiame: “Na, mano bažnyčioje taip tiki”. Bet Biblijoje sakoma taip. Suprantate? Nieko panašaus, šito nėra.

187 Ir nei vienoje Biblijos vietoje žmonės neiškišdavo liežuvio, kad priimti šventą eucharistiją, ir kad kunigas gertų vyną ir vadintų jį Šventąja Dvasia. Niekur Biblijoje nebuvo šito, kad rankų paspaudimas ir ištiesimas dešinės bendrystės rankos vadintųsi Šventąja Dvasia. Niekur nebuvo šito, kad kas nors atsistotų ir sakytų: “Dabar aš tikintysis”, – ir gavo Šventąją Dvasią. Jeigu taip būtų, tai Ap. Darbų 2 turėtų būti parašyta taip: “Ir kai atėjo Sėkminiu diena, keliu atėjo katalikų kunigas su atlenkta apykakle. Jis priėjo sakydamas: ‘Dabar visi iškiškite liežuvį ir priimkite šventą eucharistiją, pirmą vakarienę’.” Argi taip būtų parašyta Ap. Darbų Knygoje 2?

188 O jūs, protestantai, irgi geri – ateinate ir sakote: “Dabar mes prieisime prie jūsų, metodistai, duosime jiems dešinę ranką…paduosime jiems bendrystės dešinę ranką, ir puse metų bandomojo laikotarpio”. Kur jūs tai radote Darbų Knygoje 2? Matote? Iš kur jūs tai paėmėte? Matote?

189 Ten pasakyta: “Jiems visiems būnant vienoje vietoje ir vienos širdies…”

46 IŠTARTAS ŽODIS



Ne tai, kad kažkoks vyskupas prieidavo ir darydavo tą ir tą, ir ne tai, kad kažkoks kunigas prieidavo ir darydavo tą ir tą. Bet: “Iš Dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo”. Štai kaip jie Jį gavo (tiksliai) – tarsi pūstų smarkus vėjas, nusileidžiantis iš Šlovės, ne nuo kelio ir ne iš kažkokios denominacijos.



…turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs.



190 Matote, jūsų mokymai ir denominacijos aptvėrė Dievą iki tokio lygio, kad: “Mes tikime tuo ir tuo, ir mes tikime, kad stebuklų dienos praėjo”. Tai netikras pranašas taip sako. Tai netikras pranašas kalba jums, kad jūs galite paspausti rankas, ir gauti Šventąją Dvasią. Tai netikras pranašas sako jums: “Tu gavai Šventąją Dvasią kai įtikėjai”. Tai netikras pranašas sako jums: “Tave turi aplaistyti arba pašlakstyti, o ne krikštyti”. Tai netikras pranašas sako jums krikštytis Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, nors Biblijoje nei viena Rašto vieta šito nepatvirtina. Teisingai. Biblijoje nei viena Rašto vieta nesako jums taip krikštytis, kur kas nors būtų taip pakrikštytas – tik į Jėzaus Kristaus Vardą. Tik mokiniai…Jono, ir jie turėjo ateiti ir vėl pasikrikštyti – į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, kad gautų Šventąją Dvasią. Teisingai. Tai ne jezuistų mokymas. Aš žinau jezuistų mokymą. Tai ne tas. Tai būtent biblijos mokymas. Teisingai.

191 Ir štai jums, prašom. Ką jūs su tuo padarysite? Tai juk jūsų motinėlė. Tai tų mokymų motinėlė.

192 Taigi, paimkite, pažvelkite į Bibliją ir pasakykite man, kur ką nors šlakstė. Metodistai, presbiterionai, katalikai, pasakykite man, kur Biblijoje nors vieną laistė nuodėmėms atleisti. Priminkite tai. Jūs galite tai surasti? Jeigu taip, tai prieikite prie manęs, ir aš pereisiu šia gatve su užrašu ant nugaros: “Netikras pranašas, aš klystu”. Arba suraskite visoje Biblijoje nors vieną vietą, kur kas nors buvo krikštytas Tėvo, sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, kaip buvo krikštyti aštuoniasdešimt procentų iš jūsų. Raskite man nors vieną Rašto vietą, kur kas nors krikštijo tokiu būdu, ir aš pakabinsiu sau ant nugaros užrašą: “Netikras pranašas”, – ir pereisiu su juo štai taip keliu. Ir parodykite man, kur kas nors buvo krikštytas naujoje Bažnyčioje, ir jam nereikėtų ateiti ir vėl iš naujo pasikrikštyti…

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 47



ne tik į Jėzaus Vardą, bet į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą. Taip. Patikrinkite, taip yra ar ne.

193 Ir štai, kas tai? Ji buvo paleistuvių motina. Dėl ko ji tapo paleistuve? Dėl ko ji tapo kekše? – Dėl savo mokymo! Dėl ko ji tapo paleistuve? – Dėl jos mokymo!

194 Ir dėl šios priežasties mes nesame kantrūs jų denominacijoms ir jų dogmoms. Mes liekame švariais pagal šią Bibliją. Aš nežinau, kiek jūs tuo gyvenate, bet, šiaip ar taip, jūs to išmokyti. Teisingai. Tai jau jūsų reikalas. Aš negaliu priversti jus gyventi tuo. Aš galiu tik kalbėti jums Tiesą. Štai kodėl mes ne denominacija. Aš ne…nenorėčiau, kad jūs susiteptumėte ir užsiimtumėte štai tokiais niekais, kad mums reikėtų pritarti kažkokiai dogmai. Aš geriau būsiu Viešpaties paniekintųjų vaikų skaičiuje. Aš geriau pasiliksiu švarume ir tyrume prieš Žodį ir Dievą, stovėti tame ir sakyti: “Ant mano drabužio nėra niekieno kraujo”. Štai kodėl mes pasiliekame Branhamo maldykloje. Štai kodėl mes ne Asamblėjos, štai kodėl mes ne vienybininkai, štai kodėl mes ne jezuistai, štai kodėl mes ne metodistai, štai kodėl mes ne baptistai. Čia tiesiog nedidelė bažnyčia. Pas mus iš viso nėra jokios denominacijos. Mes laisvi Kristuje. Štai kodėl mes pasiliekame taip, kaip yra. Ir Dievas palaimino mus, ir Dievas padeda mums.

195 Taigi, mes pasakojame jums, kodėl mes dalyvaujame vakarienėje. Mes pasakojame jums, kodėl mes plauname kojas, kodėl mes neleidžiame nariams priimti jos, jeigu mes žinome, kad jie nuodėmėje. Štai kodėl per paskutines dvi, tris savaites aš lankiau vieną narį po kito, juk jūs irgi turėjote nedidelius barnius. Vaikščiojote čia, nenorėjote čia vienas su kitu kalbėtis, pravažiuodavote nusisukdami vienas nuo kito. Sarmata ir gėda jums, kurie ėmėte palaimintąją Dievo taurę štai prie šio altoriaus ir vadinatės broliais ir seserimis, o po to sėdatės prie telefono ir apkalbate vienas kitą – jūs neverti vadintis krikščionimis, jei jūs tokie! Tiksliai. Geriau nelieskite jūs tų telefonų; jeigu jūs negalite kalbėti apie ką nors gera, tai iš viso nieko nekalbėkite. Atsiminkite, jūs turėsite atsakyti prieš Dievą – jeigu jumyse tokia dvasia, jūs žinote, kad jūs neteisūs prieš Dievą. Jeigu jūs nejaučiate…

196 Jeigu žmogus klysta – nueikite pas jį ir susitaikykite. Jeigu jūs negalite susitaikyti, tai pasiimkite ką nors su savimi. Nenuostabu, kad Dievas negali auklėti Savo Bažnyčios,

48 IŠTARTAS ŽODIS



nes jūs neteisingai tai darote. Vietoj to kad sėstis prie telefono ir plepėti apie tai, apie tai, kas įvyko, daryti nepastebimus kultus ir kita panašiai; vietoj to kad užsiimti tuo, kodėl gi jums nepasielgti taip, kaip sakoma Biblijoje? Jeigu koks nors brolis turi kokį nors trukumą, tai nueikite pas jį ir pasistenkite su juo susitaikyti. “Bet juk jis man tai padarė!” Man nesvarbu, ką jis padarė – vis tiek nueikite pas jį! Ten nepasakyta, kad jis turi ateiti pas jus. Jūs nueikite pas jį, jeigu jis neteisus. Jūs pasakykite: “Bet juk jis buvo neteisus, tai jis turi pas mane ateiti”. Biblijoje ne taip pasakyta. Biblijoje pasakyta, kad jūs eitumėte pas jį. Jeigu jis neteisus, tai jūs eikite pas jį.

197 O jeigu jis jūsų nepaklausys, tuomet pasiimkite su savimi ką nors liudininkais.

198 Ir paskui, jeigu jis nepripažįsta šito liudininko, tada pasakykite: “Dabar aš atvesiu tavo pastorių”. Tada jūs pasakykite jam taip: “Aš papasakosiu apie tai bažnyčiai, ir lygiai po trisdešimt dienų, jeigu jūs, broliai, nesutvarkysite šito reikalo… Štai šis brolis pasiruošęs susitaikyti, o tu nenori. Ir jeigu tu nesutvarkysi visko per trisdešimt dienų (tuomet kas atsitiks?), tu daugiau nebebūsi vienas iš mūsų”.

199 Biblijoje sakoma: “Jei jis nepaklausys bažnyčios, tada jis būna jums kaip pagonis ir muitininkas”. Jūs matote, kol brolis yra po šitos bažnyčios apsauga, Kristaus Kraujas saugo jį. Štai dėl ko pas mus bažnyčia nejuda taip, kaip reikia. Na taip, toks baptistų mo-… ne baptistų bažnyčios mokymas, tiksliau, šios Branhamo maldyklos, jums tik vykdyti tai. Matote, kodėl negalima…

200 Sakykime pavyzdžiui, jūs matote čia du žmones, sakykim, mane ir Leo. Na, aš imsiu ir pasakysiu jums: “Bet juk jis pasielgė neteisingai su manimi”. Tai neturi jokios reikšmės. Aš turiu eiti pas jį. Juk jis mano bažnyčios narys, jis…jis tapo krikščioniu, jis valgo vakarienę čia prie pertvaros. Ir mes krikštijomės į Viešpaties Jėzaus Vardą, gyvenome teisiai kaip broliai vienas prieš kitą. Po to kažkas atsitinka.

201 Tai ne žmogus. Devyniasdešimt procentų atvejų tai šėtonas kišasi tarp žmonių. Tai ne žmonės, tai šėtonas. Ir kol jūs leidžiate šėtonui tai daryti, jūs kenkiate savo broliui. Taip.

202 Jeigu kas nors negerai su manimi ir su Leo, paimkime ir viską sutvarkykime. Ir jeigu jūs ką nors tokio matote, tai būtent jūs privalote prieiti prie mūsų ir pasakyti: “Draugai, jūs abu ateikite čia, susirinkite, ir mes viską sutvarkysime”.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 49



Taigi, jeigu jis ateis ten ir gausis taip, kad mes visgi susitikome, aš sakau: “Na, pirma, mes…mes negalime ateiti prie susitarimo”, – ir jūs ateinate štai taip į bažnyčią.

203 Ir be to, jeigu jūs nieko nesiimsite, Jėzaus Kristaus Kraujas jus abu saugos. Suprantate? Bet po to nuo šito vėžio užaugs kitas vėžys, o nuo šito vėžio užaugs kitas vėžys, ir visi visur susirgs, visa bažnyčia. Paskui prieinama iki to, kad ateini į bažnyčią, ir vyrauja toks šaltis, kad teks paprašyti valytojo numušti varveklius, kad susirinkimas galėtų įeiti. Jūs juk žinote, kad tai tiesa. Toks šaltis! Kažkas sėdi, žinote, ir tiesiog nieko nesako: [Brolis Branhamas vaizduoja–Red.] “Na, ankščiau mes buvome tokiais dvasingais”. O kas atsitiko? Jūs ėjote gerai, kas atsitiko? Matote? Jūsų nuodėmė atskiria jus. Ir jūs turėsite atsakyti už tai prieš Dievą, broliai ir seserys. Sutvarkykite visa tai.

204 Su manimi viskas gerai, su Leo viskas gerai, tai šėtonas įsikiša tarp mūsų. Teisingai. Sutvarkykite šį reikalą. Nueikite pas jį. Ir jeigu jis nepaklausys, arba aš nepaklausysiu, kaip ten bebūtų, tuomet papasakokite apie tai bažnyčiai. Jeigu jis per trisdešimt dienų neateis susitaikyti su bažnyčia, tuomet jis patraukiamas iš po Jėzaus apsaugos. Mes paleidžiame jį. Visiškai teisingai. Tuomet pamatysite, kas atsitiks. Tegul tada Dievas užsiima auklėjimu. Jūs jau daugiau nesikišate, jūs padarėte viską, ką galėjote. Tuomet atiduokite jį trumpam Dievui, Jis perduos jį šėtonui. Tuomet jis tikrai ateis. Jeigu ne, tai jam gyventi liko visai nedaug.

205 Jūs atsimenate Biblijoje, kad buvo vienas brolis, kuris nenorėjo susitaikyti su Dievu? Kas iš jūsų prisimena tą atvejį? Jis gyveno su savo pamote, ir jie negalėjo jo pataisyti. Paulius pasakė: “Atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų…” Antrame Korintiečiams Laiške jūs sužinosite, kad jis pasitaisė.

206 Vienas brolis, mano geras draugas, aš su malonumu paminėsiu čia jo pavardę – brolis pamokslininkas. Ir šį brolį pamokslininką, brolio vardas Rasmusenas. Pas daugelį iš jūsų, tarnautojai, sėdintys šiandien čia, jo pavardė pas jus sąrašuose. Tai tas tarp denominacinis iš Čikagos. Ir pažiūrėkite. Jis turėjo tarnautoją sūnų, o jis ėmė ir susituokė su katalike, ir nuo to viskas prasidėjo. Ir jie ruošėsi daryti viena, kita ir trečia, ir ko tik…prasidėjo kažkokie nemalonumai. Ir jo tėtis priėjo prie jo, pasakė: “Paklausyk, sūneli, tau teks susitaikyti?”

50 IŠTARTAS ŽODIS



Pasakė: “Tėti…”

Jis pavadino jų bažnyčią (savo tėtį) šventųjų šuoliuotuojų krūva. Jis pasakė: “Paklausyk, tu ruošiesi sutvarkyti šį reikalą su bažnyčia?”

207 Jis atsakė: “Tėti, tu mano tėtis, ir aš nenoriu turėti su tavimi jokių problemų”. Gerai.

208 Jis nuėjo, pasiėmė vieną iš diakonų ir nuėjo pas jį į namus, pasakė…pasakė: “Vesli, aš noriu su tavimi pasikalbėti”. Paklausė: “Tu ruošiesi sutvarkyti šį reikalą su bažnyčia?” O tas, atrėždamas, atsakė taip grubiai. Pasakė: “Atsimink, Vesli, aš šios bažnyčios pastorius. Aš tavo tėtis, bet aš padarysiu tai, ką Dievas lieps daryti. Aš duodu tau trisdešimt dienų tam, kad susitaikytum su bažnyčia, kitaip mes tave atskirsime nuo Dievo Būvimo. Tu mano sūnus, o čia mano Gelbėtojas”. Pasakė: “Aš myliu tave. Ir tu žinai, kad aš tave myliu, Vesli. Aš tiesiog dabar mirčiau už tave. Bet tu turi pasitaisyti pagal Dievo Žodį”. Suprantate? Jis pasakė: “Aš pastorius, aš šios kaimenės ganytojas. Ar tai būti mano vaikas, arba kuo tu bebūtum, tu turi lygiuotis į Dievo Žodį. Jeigu tu šito nepadarysi, tuomet aš netinku būti Jam ganytoju”.

209 Oho, tai bent pastorius. Tai vyras. Jūs taip negalvojate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai vyras. Jis pasakė tai savo sūnui: “Ir įžeidė jį”, – pasakė jis. Bet pridūrė: “Ką? Ką tu įžeisi – žmogų, ar įžeisi savo Gelbėtoją? Tad, – pasakė jis, – mes ėmėme ir išėjome”. Ir pasakė: “Jis nesiruošė nieko daryti. Ir mes…Aš papasakojau bažnyčiai”.

210 Jis pasakė:

– Manasis sūnus Veslis, jis atsisako mane klausyti dėl šito atvejo. Jis atsisako klausyti diakono. Ir tu, broli toks tai, tam liudininkas?

– Taip, aš.

– Gerai. Lygiai po keturių savaičių sekantį sekmadieni aštuntą valandą, jeigu jis nesutvarkys šio reikalo su šia bažnyčia, mes atiduosime Veslį, mano sūnų, šėtonui, kad sužlugdytų kūną. Jo Kraujas, Jėzaus Kristaus Kraujas ir ši bažnyčia daugiau nebegins jo.

211 Ir atėjo tas vakaras, atsistojo už sakyklos ir pasakė: “jam dar liko dvi minutės”. Laikas suėjo, ir jis pasakė: “Kas liečia mano sūnų Veslį Rasmuseną, – pasakė šiam susirinkimui, – prieš Tave, Visagalis Dieve, mes padarėme viską,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 51



ką mes galėjome pagal Tavo žodžius ir nurodymus, kuriuos paliko mums Tavo…Tavo Sūnus, mūsų Gelbėtojas. Dabar mes, aš kartu su šia bažnyčia atiduodu mano sūnų šėtonui, kad sužlugdytų jo kūną, kad jo siela būtų išgelbėta”. Štai ir viskas, ką jis pasakė. Dvi savaites, gal ir du mėnesius nieko nevyko.

212 Kartą vakare šis Veslis susirgo. Ir kai jis sirgo, jam darėsi vis blogiau ir blogiau. Jis pakvietė daktarą. Daktaras atvyko ir apžiūrėjo jį. Jam buvo keturiasdešimt laipsnių temperatūra. Jis negalėjo surasti tam jokios priežasties. Tiesiog darėsi jam vis blogiau ir blogiau. Daktaras pasakė: “Klausyk, aš nežinau, kas su tavimi atsitiko”. Jis nežinojo, ką daryti. Pasakė: “Mes pakviesime specialistą”. Pakvietė specialistą, ir ten atvyko specialistas. Jį nuvežė į ligoninę, apžiūrėjo jį ir vis kita, ir pasakė: “Man netgi nėra ką jums pasakyti. Šitas vaikinas, panašu, tiesiog…tiesiog prie mirties”. Jo žmona stovėjo ten ir verkė, ir visa kita. Ir vaikai stovėjo aplink lovą ir visur štai taip. Jis pasakė: “Jis miršta ir viskas”. Pasakė: “Jo pulsas ir kvėpavimas kas kart blogėjo”.

213 Tas pasakė: “Pakvieskite tėtį”. O, taip! Štai kaip reikia daryti. Būtent. “Pakvieskite tėtį”. Ir jo tėtis greitai atvažiavo pas jį į ligoninę. Jis pasakė: “Tėti, dabar aš negaliu, bet Dievas girdi mano žodžius. Aš viską sutvarkysiu, aš viską ištaisysiu. Tikrai”. Tad, mano broli. Ir iškart jo kvėpavimas pasitaisė.

214 Ir sekantį sekmadienį jis stovėjo prieš bažnyčią. Jis pasakė: “Aš nusidėjau prieš Dievą šios bažnyčios akivaizdoje. Aš atsisakinėjau klausyti pastoriaus žodžių, aš atsisakinėjau klausyti diakono”. Ir pasakė: “Aš prašau šios bažnyčios atleisti man už padarytą blogį”, – tokioje dvasioje. Pasakė: “Dievas pasigailėjo manęs”. Užtikrinu jus, jis iškart pasitaisė. Taip. Štai ką jūs turite daryti. Suprantate? Matote? Jūs… Jeigu tik jūs elgsitės kaip Dievas…! Suprantate?

215 Štai, matote, o mes darome taip: mes pravedame tarybos susirinkimą, ir mes sakome: “Ar turime mes palikti…” (aš nesakau apie šią bažnyčią, bet aš turiu omenyje jus, protestantus.) Mes sukviečiame tarybą ir: “Ką jūs galvojate apie Ivanovus? Kaip jūs galvojate, ką mums reikia su juo daryti? Aš manau, kad pas metodistus jis bus geresniu nariu, nei pas mus”. Še tau, kad nori! Taip negalima. Štai kodėl mes neturime laikytis jų tradicijų. O mums dar reikia pakviesti kažkokį vyskupą, pamenate, kokį nors… (kaip jį ten vadina, šios sekmininkiškos bažnyčios srities vyresnįjį?)

52 IŠTARTAS ŽODIS



…srities presbiterį, pakviesti jį, kad jis pažiūrėtų į šito žmogaus elgesį.

216 Biblijoje mums sakoma, ką mums daryti. Štai kodėl mes nesiterliojame su jų denominacijomis. Mes pasiliekame laisvais nuo viso šito. Amen! Nepykite ant manęs, tiesa? Nedarykite šito. Gerai. Rytoj vakare aš, tikriausiai, gausiu užtektinai klausimų. Bet mes… Taip ir yra. Suprantate? Turėkite omenyje. Žinokite…

217 Aš pasakysiu dabar štai ką. Tie žmonės, kurie čia iš įvairių denominacinių bažnyčių, jūsų denominacija… Ir, mano broli, aš nesakau, kad tu ne krikščionis. Aš nesakau, kad jūsų denominacijoje nėra tūkstančių mielų krikščionių. Aš noriu paaiškinti priežastį, kodėl mes nesame denominacija, nes aš tiesiog neičiau į tai (visai ne), aš tiksliai neičiau į tai ir nenurodinėčiau jums, ką daryti. Jeigu Dievas pašaukė mane pamokslauti Evangeliją, tuomet aš pamokslausiu Ją taip, kaip Dievas liepia man tai daryti (būtent taip) taip, kaip parašyta šioje Biblijoje. Jeigu nelygiuosiu į Ją, tuomet tai…tai…Dievas teis mane už tai. Bet jei aš…jei aš…jei aš matau, kad artinasi vilkas arba artinasi priešas, o aš jų neperspėsiu, tada Dievas pareikalaus iš manęs. Bet jei aš jus perspėju, tuomet tai jau jūsų reikalas. Suprantate?

218 Įsidėmėkite: “Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, išdidūs, pasipūtę, piktžodžiautojai”. Matote, piktžodžiautojai: “Ai, tai krūva idiotų. Stebuklų dienos praėjo. Šito nebūna”. Tai tas pats netikras pranašas! “Mes žinome, kad mūsų moterys ne kvailesnės už jūsų vyrus”. Aš su tuo nė trupučio nesiginčiju, bet Dievo Biblijoje pasakyta neprileisti jos prie sakyklos. Man šito…šito užtenka. Suprantate? Teisingai. Gerai. Matote?

Ir sako: “O mūsų denominacijose irgi labai daug nuostabių žmonių, kaip ir pas jus ten bažnyčioje”. Aš visai nesiginčiju, bet Biblija smerkia denominacijas. Teisingai. Ir… Tad aš nesakau, kad jūsų bažnyčioje nėra nuostabių narių. Tai puiku. Tai puikūs žmonės. Nuostabesnių žmonių aš sutinku visose jų – tarp katalikų ir visų. Visose aš sutinku nuostabių narių.

219 Taigi, draugai, kaip mes pateiksime tai, jeigu Viešpats leis, sekančiose dvejose pamokose, galbūt… Aš pranešiu jums rytoj ryte, teks mums pratęsti rytoj vakare arba ne (suprantate?), kad užbaigtume tai.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 53



Mes stengiamės tai daryti todėl, kad aš noriu privesti prie tam tikro momento. Jeigu jūs norite kažką su savimi atsivesti, tai, prašom, galite padaryti tai. Negalvokite, ne…nereikia išeiti ir tiesiog stengtis rasti trūkumą. Jūs ateikite čia… Aš kreipiuosi tik į savo susirinkimą. Suprantate? Aš nemokau šito už mano susirinkimo čia ribų, nes tai jau to žmogaus reikalas. Tai… Jis tos kaimenės ganytojas. O aš tik… [Tarpas juostoje–Red.]

220 …tiesiai atgal į Pradžią, ištirkite visa tai iki galo, pamatysite, iš kur visa tai. Taigi, mes grįšime į Pradžią, kad išsiaiškinti, kodėl ne santuokoje gimusiam vaikui nebuvo galima įeiti į Viešpaties susirinkimą per keturiolika kartų. Juk reikia… Praeis keturi šimtai metų, kol šita nuodėmė neišnyks. Mes išsiaiškinsime, kaip dėl tėvų nuodėmes baudžiami vaikai ir tie vaikai, kad tai prasidėjo Pradžios Knygoje ir taip toliau.

221 Ir tuomet jūs pamatysite, kad… (peržvelkite nuo pačios pradžios) …kad Dievas – prieš pasaulio sutvėrimą, kai dar nesprogo nei vienas atomas, dar tada, kai nebuvo nei vieno šviesos meteoro – Dievas žinojo kiekvieną kūrinį ir viską, kas bus žemėje. Argi kas nors čia… Jūs negalėtumėte paaiškinti, kad žodis…išnagrinėti jį ir pasakyti, ką reiškia žodis “beribis”. Lygiai kaip nustatyti savo fotoaparatą ant begalybės. Tiesiog…tiesiog nuo čia ir toliau, štai ir viskas. Suprantate? Beribis! Ir mes negalime ribotu protu suprasti tai, ką gali suvokti beribis Protas. Suprantate, mes negalime šito padaryti, jūs…jūs negalėsite šito padaryti. Suprantate? Bet jei tik jūs būsite atidūs, pasiliksite dvasioje, tai jūs pajausite tai iš toli, o po to sugrįšite čia prie Rašto ir pamatysite (suprantate?), kad dar prieš, kaip buvo padėtas žemės pamatas…

222 Taigi, Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus buvo Dievo avinėliu. (Dabar klausykite labai atidžiai. Juk kai kurių iš jūsų rytoj nebus, ir jūs neišgirsite pabaigos.) Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus buvo Dievo Avinėliu, užmuštu prieš pasaulio sutvėrimą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kada Jis buvo užmuštas? – Nuo sutvėrimo. Tai yra, prieš žemei (jeigu ji sudaryta iš daugybės išskaidytų atomų) atskilus nuo saulės – iki to. Vadinasi, prieš pirmam atomui sprogus saulėje, jeigu tai buvo meteoras nuo saulės – ir tai prieš šimtus milijardų trilijonų, trilijonų, trilijonų metų, kai dar nebuvo nei vieno šviesos meteoro – Kristus buvo užmuštas. Kai didis Dievo protas kažką konkretaus nusprendžia,

54 IŠTARTAS ŽODIS



tai užbaigtas darbas. Kai Dievas pasakė: “Teatsiranda”, – tai jau užbaigta. Netgi jai tam praeitų milijardai metų, tai jau užbaigta, kai tik Jis tai išsakė. “Ir kai Avinėlis buvo užmuštas nuo pasaulio sutvėrimo, – toje pačioje Biblijoje ta pati Dvasia parašė ir pasakė, – mūsų vardai buvo įtraukti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą”.

223 Tad tas žmogus, kuris parašė giesmę “Šlovėje užrašė naują vardą”, jis turėjo gerus ketinimus, bet tai ne pagal Raštą. Suprantate? Tas vardas buvo užrašytas Šlovėje, kai žemė…dar prieš atsirandant žemei. Kai Avinėlis buvo užmuštas, mūsų vardai buvo įtraukti į Avinėlio Gyvenimo knygą.

224 Leiskite aš parodysiu jums vieną trumpą Rašto vietą. Jūs pakentėkite dar vieną minutę? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tiesiog…tiesiog aš dabar ją prisiminiau. Manau, kad galėsiu iš karto ją atversti. Aš netikras. Štai, atleiskite, kad laikau jus taip ilgai, bet aš sakiau jums, kad vyks iki vidurnakčio, o dar visai ne vėlu. Bet man tiesiog tai norisi paliesti, tik vieną Rašto vietą apie tai.

Atsiverskite dabar su manimi Laišką Romiečiams, ir aš noriu, kad jūs paskaitytumėte tai su manimi. Taip, pažiūrėsim, Romiečiams, jeigu aš tai surasiu, maždaug štai čia. Taip, atsiverskime Romiečiams 8, ir…ir pradėkime nuo 28-os eilutės 8 skyriaus Romiečiams. Ir aš noriu, kad jūs dabar su manimi paskaitytumėte tai maldoje. Paklausykite, kad būtent Dievas čia pasakė:



Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina

į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.

O kuriuos Jis iš anksto numatė…



225 Tai duoda jums… Jūs skaitote kartu su manimi?



O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos [ Brolis Branhamas

daro pauzę, ir sesuo susirinkime sako: “…tuos iš anksto ir paskyrė”.–

Red.] iš anksto ir paskyrė (gerai) tapti panašius į Jo Sūnaus

atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos

pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 55



226 Nuo pasaulio sutvėrimo, kai Dievas pažvelgė žemyn… Taigi, Dievas netvarko savo darbų taip, kad pasakytų: “Taip, Aš darysiu… Oi, o ką dabar darysime?” Suprantate? Niekas…

227 Atminkite, netiesa…nuodėmė – tai iškreiptas teisumas. Šėtonas nepajėgus kurti. Visi iki vieno tai supranta? Toks šios bažnyčios mokymas. Šėtonas nepajėgus kurti. Jis gali iškreipti tai, ką sukūrė Dievas. O kas yra iškreipimas? Žvilgtelėkite. Panašu, dauguma iš jūsų suaugę. Paklausykite štai ką. Mes vedę žmonės. Ir jūs, vedę vyrai ir susituokusios moterys, galite gyventi kartu kaip vyras ir žmona, ir šios moterys vis tiek, kaip niekada ir…jos skaisčios – jeigu tik jūs gyvenote su savo vyru. Taip. Taigi, tai teisėta ir leistina, ir su tuo viskas gerai. Tai nustatyta Dievo. Kita moteris gali atlikti tą patį aktą, kaip ir jūsų žmona; su viena iš jų jūs teisus Dievo akyse, bet tas pats aktas su kita moterimi, ir jūs nuteisti prieš Dievą mirčiai. Kas tai? – Iškreiptas teisumas (suprantate?), iškreiptas teisumas. Taigi, šėtonas negali kurti, bet jis iškreipia tai, ką Dievas jau sutvėrė.

228 Kas yra melas? – Iškreipta tiesa. Kažkas pasakė: “O, žiūrėkite, tai buvo šeštadieni, devintą valandą vakaro, – na taip, – Billi Branhamas buvo Džeffersonvilyje, – teisingai, – Enco bare girtas”, – melas. Kame reikalas? Džeffersonvilyje aš buvau, tai tiesa. Tai teisumas, iškreiptas į melą. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Matote? Melas iškreipia tiesą, tai yra, sakant apie tai, kur aš buvau. Taigi, jeigu būtų pasakę: “Pamokslavo bažnyčioje”, – teisingai. Tai teisumas. Jis pasakė tiesą. O: “Gėrė smuklėje”, – melas, iškreipta (suprantate?), iškraipyta tiesa. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Bet koks neteisumas yra iškreiptu teisumu.

229 Mirtis, kas tai? – Iškreiptas gyvenimas. Liga? – Iškreipta sveikata. Jums skirta būti tvirtu, stipriu vyru. Gerai. Jeigu jūs sergate, kas tai? – Iškreipta jūsų sveikata. Suprantate? Štai ir visa kalba. Kas tai? Ankščiau jūs buvote jaunomis, gražiomis moterimis ir stipriais, gražiais vyrais, o dabar jūs susiraukšlėjate, senstate. Kas tai? – Iškreiptas gyvenimas (suprantate?), sugrįžta vėl atgal. Suprantate? Ir jis turi sugrįžti atgal. Palaimintas Viešpaties Vardas! Dievas pažadėjo sugražinti jį. Ir lygiai taip pat, kaip jis… Jeigu jis yra… Mes gi žinome, kad jis yra. Todėl irgi tiksliai, kaip ir tai, kad jis yra, Dievas sugražins jį atgal. Jis pažadėjo ir prisiekė, kad padarys tai. Štai kas duoda jį.

56 IŠTARTAS ŽODIS



230 Taigi, kaip…kokiais mes turime būti žmonėmis? Ir taip, pastebėkite, kaip visa tai vyksta. Kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos Jis pašaukė; kuriuos Jis pašaukė, tuos Jis išteisino. Kada? – Prieš pasaulio sutvėrimą, dar prieš atsirandant žemiai. Taigi, jeigu tik mes paimtume šią Rašto vietą ir kaip reikiant užtvirtintume ją, tai mes tam sugaištume daug laiko, bet nesinorėtų šito daryti. Bet visas štai šis neteisumas – tai teisumas, iškreiptas į neteisumą. Štai ką daro šėtonas.

Ir taip, kada jūs pasiekiate atsakomybės amžių, ir jūs žinote gera ir bloga, jūs turite nusisukti nuo blogio, nes jūs gimėte nuodėmėje, pradėti neteisybėje, atėjote į pasaulį su melu lūpose. Tai yra, jūs…jūs iš tikrųjų gimėte iš lytinio potraukio, ir paskui jūs turite gimti iš naujo tam, kad gautumėte naują gimimą, kad patektumėte į Dangų. Juk toks gimimas, kuris pas jus čia…

231 Matote, kaip smarkiai klysta tame Jehovos liudytojai, manydami, kad naujas gimimas – tai kūno prisikėlimas? Jūs matote? Taip negali būti. Suprantate? Turi būti kažkas…

232 Jūs…jūs laiko tarpe. Ir amžinu yra tik kažkas tokio, kas neturėjo nei pradžios, nei pabaigos. Visa kas amžina neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos. Suprantate? Tad, jeigu jūs Dievo dalis, tai ta Dvasia, Kuri jumyse, niekada neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos, ir jūs amžini, kaip ir ta Dvasia, Kuri jumyse. Suprantate? Kaip meilė agapė, po to nusileidžia iki meilės filio, ir paskui žemiau iki geidulingos meilės. Ji leidžiasi nuolatos vis žemiau ir žemiau, toliau iškrypdama iki tol, kol netampa visišku (ko?) vien purvo telkiniu. Jėzus negalėjo kitaip, kaip tik nusileisti tais pačiais laiptais čia žemyn, kad pakelti ir vėl sugražinti į aukščiausią formą iš žemiausios formos: iš mirties į Gyvenimą, iš ligos į sveikatą, iš neteisybės į teisumą. Suprantate? Jis perėjo iš aukščiausios į žemiausią, kad atvesti žemiausią į aukščiausią. Jis tapo manimi, kad aš galėčiau iš Jo malonės tapti Juo, Sosto paveldėtoju Šlovėje. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Štai tokie dalykai.

Dabar žiūrėkite. Dar daug laiko iki to, kaip ši žemė užgimė tuose atomuose, tolimoje praeityje, kai Dievas pamatė, kas vyks, jau tada Jis pamatė jus, Jis pamatė mane, Jis pamatė kiekvieną blusą, kiekvieną musę, kiekvieną varlę, kiekvieną mašalą – viską, kas bus žemėje, Jis jau pamatė tada. Žinoma.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 57



233 Taigi, Jis nesakė: “Aš siusiu Savo Sūnų, kad Jis mirtų, ir, galbūt, kas nors pasigailės Jo, ir tai bus toks apgailėtinas reginys, kad būtinai kas nors išsigelbės”.

234 Jis iš anksto numatė, kas bus išgelbėtas! Tiksliai. Jis pasakė: “Ezavo aš neapkenčiau, o Jokūbą Aš pamilau”, – kai dar nei vienas iš jų neturėjo galimybės įrodyti, kokiais jie buvo, nes Jis žinojo, kokiais jie buvo. Jis žinojo. Jis žino viską. Jis žinojo, ką jūs darysite dar prieš jums gimstant, arba prieš susikuriant žemiai.

235 Dabar žiūrėkite. Kaip jums žinoma, aš…aš šaulys, aš mėgstu šautuvus. Ir viena moteris iš Teksaso (mano manymu, iš Teksaso) nupirko man “Svift”, 22 kalibro “Svift”. Aš visada norėjau tokį turėti. Aš noriu jį ištirti. Tai pats galingiausias šaunamasis šautuvėlis, 22 kalibro kulka, 3 gramų kulka. Ir jį galima užtaisyti rankiniu būdu. Taigi, gamykloje sako: “Nedarykite šito, tai labai pavojinga”. Bet šią kulką galima rankiniu būdu užtaisyti taip, kad ji skris puse kilometro per sekundę, ir dar lygiai išlaikys jos trajektoriją. Puse kilometro per sekundę – tai juk mylia per sekundę. Kitais žodžiais, už dviejų šimtų metrų tupi vanagas, tu šauni į vanagą ir matai, kaip skrenda plunksnos dar prieš šautuvo atatranką. Suprantate? Tai…

Bet jei jūs paimsite ir lygia dantų šepetuko dalimi pasemsite parako, ir įbersite ten dar štai tiek, lygiai tiek, kiek pas jus tilps ant dantų šepetuko, ir iššausite į švilpiką, sėdintį štai šito pastato gale, tai jis tiesiog sėdės ir žiūrės į jus. Kame reikalas? Kulka susiskaido, ji lekia labai greitai. Ir galima ištiesti tarp šitų dviejų taškų paklodę, ir jūs pamatysite, kad ant paklodės nepateks netgi nei viena kruopelytė. Ji tiesiog grįžta į pradinį būvį, ne į pelenus, vulkaninius pelenus, bet dar toliau. Ji grįžta į pradines rūgštis, iš kurių susidaro varis ir švinas, esantis ten. Ji sugrįžta į tą stovį, koks buvo prieš šimta milijonų metų. Taigi, štai maža kulka, 3 gramų kulka, kurią aš laikau rankoje, o po sekundės jis sugrįš į tą stovį, kokiame ji buvo prieš šimta milijonų metų. Ir jeigu žemė dar egzistuotų apie šimta milijonų metų, tai iš šito vėl galima būtų padaryti kulką, galima būtų gražinti į tą patį stovį, nes tai pavirstu į varį.

236 Dabar žiūrėkite, ką padarė Dievas, ir tuomet jūs pamilsite Jį, po to grįšite namo, ir ryte ilgiau pamiegosite; ir jūs…jūs pamilsite Jį dar stipriau, nei ankščiau. Taigi, Dievas yra rangovas. Kas iš jūsų tai žino? Jis Statybininkas. Gerai. Klausykite labai atidžiai.

58 IŠTARTAS ŽODIS



Taigi, Dievas dar tada, kada, sako… dabar mes paimsime chronologų supratimus. Dievas prieš šimta milijardų metų, kai Jis ruošėsi sukurti žemę, Jis ėmėsi darbo…Jis… Savo mintyse Jis turėjo sumanymą.

237 Dabar jūs pasakysite: “Broli Branhamai, jei Jis toks didis, tai kaip Jis leido šėtonui padaryti nuodėmę?” Na, Jis žinojo netgi dar prieš sukuriant šėtoną, kad jis bus šėtonu. Šlovė! Štai dabar aš jaučiu didžią pagarbą. O, tai bent! Jis žinojo prieš sukuriant šėtoną, kad jis bus šėtonu. Dabar jūs paklausite: “O kaip dėl šito?” Jūs pasakysite: “Kodėl Jis leido, kad tas tapo šėtonu?” – Kad įrodyti, kad Jis – Dievas. Štai kodėl Jis tai leido. Kodėl išviso atsirado neteisusis? Kodėl?

238 Kas buvo pirmas – Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Kas buvo pirmas? – Gelbėtojas. Kas buvo pirmas – Gydytojas ar sergantis žmogus? Kodėl buvo leista, kad atsirastų nusidėjėlis? Nes Jo atributai – tai Gelbėtojas. Jeigu niekada nebūtų nusidėjėlio, tai Jo niekada nepažintų kaip Gelbėtojo. Aleliuja! Jis gali padaryti taip, kad viskas tarnautų Jo šlovei. “Ar gali nusidėjėlis pasakyti…” Tiksliau: “Ar gali puodas sakyti Puodžiui: ‘Kodėl padarei mane tokiu?’” Chm. Kas prie sukimo rato? Pas ką molis? Kieno jis rankose? Paulius pasakė: “O, neprotingas žmogau, argi Jis nepasakė, kad Jis pastatė faraoną su tuo pačiu tikslui?” Žinoma. Jis tai žinojo. Dar prieš žemės atsiradimą Jis žinojo, kas kuo bus. Ir jis prileido nuodėmę, kad būti Gelbėtoju. Jis prileido ligą, kad būti Gydytoju. Jis prileido neapykantą, kad būti meile. Žinoma. Jis Dievas, ir tokie Jo atributai. Ir Jis turi ant kažko išreikšti Savo atributus.

239 Kaip jūs sužinotumėte, kad yra naktis, kaip jūs išviso ką nors sužinotumėte? Jeigu tik būtų dienos šviesa, tai kaip jūs žinotumėte, kada naktis? Yra naktis, kad įrodytų dienos šviesą. Žinoma. Amen. Jūs matote, ką Jis padarė?

240 Bet kada Jis buvo dar tada, prieš pasaulio sutvėrimą, prieš Jam paimant šią seną saulę ir suko ją aplink šią seną žvaigždę, kurioje mes dabar gyvename, šią žemę, ir Jis formavo ją čia šalia saulės ir apsupo ją saule… Sakysim, štai čia saulė. Jis formuoja ją iš šios pusės ir leidžia jai pakibti taip šimtą milijardų metų. Ką Jis kūrė? – Dujas. Jis pastūmėjo į šią pusę, Jis kūrė dar kažką. Ką Jis tada kūrė? – potašą. Jis pastūmėjo ją į šią pusę, ir ką Jis čia darė? – Kūrė kalcį. Ką Jis darė? – Jis kūrė mus su jumis.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 59



Ką Jis darė? – Kaip rangovas, dėdamas visus smulkaus ir stambaus sijų pjūvius, klojinius, lauko apdailą, jis tiksliai žinojo, kiek jis pastatys namų. Ir mes sukurti iš šešiolikos žemės elementų, ir Jis kūrė mus visus, ir sudėjo mus ten dar prieš atsirandant žemei. Ir Jis… Gal ji buvo tuo laiku pailga – aš nežinau, kokia ji buvo. Kam Jis kūrė auksą, varį, žalvarį ir vandenį, ir visus šiuos dalykus? – Jis Rangovas, Jis… Statybininkas, Jis viska ten sudėjo, viską paruošė pagal dydį. Kai Jis visa tai sukūrė, buvo vien tik vulkaninis lava. Jis leido, kad ši lava lietusi šimtą milijonų metų, kad sukurti tiek tai kalcio. Kas tai? – Tai dalis jūsų.

241 Ir tada, kai šioje žemėje dar nebuvo nei trupučio gyvybės, čia jau slūgsojo mūsų kūnai. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Aleliuja! Dar prieš tai, kaip žemėje atsirado nors vienas rasos lašas, mes jau slūgsojome čia. Kai Adomas vaikštinėjo po Edeno sodą, aš slūgsojau čia. Amen! Cha-cha-cha! Tiksliai. O šlovė! Kai Cherubai, ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo, aš slūgsojau čia, tiesiog laukdamas, kada ateis gyvybės kvapas. Aš buvau čia. Jis sukūrė mane čia, mano kūnas čia slūgsojo. Tiksliai. Kitaip iš kur jis atsirado? A? Dievas jį čia padėjo, Dievas jį sukūrė. Mes padaryti iš šešiolikos elementų: naftos, potašo ir kosminės šviesos, ir viso kito. Matote, mes čia slūgsojome.

242 Po to kas įvyko? – Po to Dievas pasakė Šventajai Dvasiai (mes tiesiog parodysime simboliškai): “Dabar tu eik ir pradėk reikšti žemei meilę, nes Aš meilė, ir Aš tave pagimdžiau, tad eik ir išreikšk žemei meilę”. Ir ši didi Šventoji Dvasia, įsivaizduokime, nuvyko ten… Tiesiog įsivaizduojame. Taip nebuvo. Žinoma, Šventoji Dvasia ir Dievas – tai vienas ir tas pats tikslas, vienas…vienas ir tas pats tikslas… Asmuo (prašau atleisti). Ir įsivaizduokime, kad Ji išskleidė savo sparnus aplink žemę, Ji pradėjo brandinti. Ką reiškia brandinti? – Kaip višta savo viščiukus, kudakuoja, išreiškia meilę: “Ko-ko-ko”.

243 “O, gyvybė, atsirado!” – sušuko Jį. Ji apsižvalgė: “Aš noriu, kad šioje žemėje būtu gražu. Teatsiranda šviesa!” Šventoji Dvasia pradėjo sklandyti. Ir kai Ji tai padarė, aš matau, o iš ten nuo kalvos upeliu teka kalcis, iš ten tiesiai liejasi ir susimaišo su potašu. Kas iš šito susikuria? “Teatsiranda gyvybė!” Ir velykinė gėlelė iškišo galvutę iš po akmens.

– Ateik čia, Tėve, žvilgtelk į tai.

60 IŠTARTAS ŽODIS



– Atrodo neblogai, brandink toliau.

244 Jis brandino gėles, Jis sukūrė augmeniją, Jis sukūrė gyvūnus. Paukščiai atsirado iš dulkių. Po kurio laiko atsirado vyras ir moteris, atsirado žmogus, o žmogus buvo ir vyru, ir moterimi. Tik ne hermafroditu. Tiesiog…tiesiog jame buvo moteriška dvasia.

245 Jei paimtume labai išlepusi vyrą, su juo, galbūt, viskas gerai, gerai susivaldantis, bet kažkas ne taip.. Ir jei paimtume moterį, kuriai [Brolis Branhamas kalba grubiu vyrišku balsu–Red.] patinka kirpti savo plaukus ir dėvėti kombinezoną, išeina tokiu išvaizda ir: “Dievaži, klausyk čia!” – kažkas ne gerai. Pas moterį moteriška dvasia, pas vyrą vyriška. Mes tai žinome, ir jūs tai žinote. Argi moteris atrodo normaliai, jeigu ji bando būti…elgtis, kai vyras?

246 Kartą aš sėdėjau (aš buvau čia girininku), ir aš sėdėjau autobuse, važiavau ir paplekšnojau moterį ranka, kalbėdamasis su ja, pats nežinodamas, kad tai, pasirodo, moteris. Ji buvo su tokiu suvirintojo šalmu ir štai tokie dideli apsaugos akiniai, ir aš sėdėjau ten šalia, o ji pasakojo vieną kažkokį atvejį. Ji pasakė: “Žinai, – pasakė, – vakar vakare…” – ir iš išvaizdos tokia grubi, kad nėra toliau kur, rūkė cigaretę. Ji pasakė: “Vakar vakare, įsivaizduok, vienas vyras paslydo ten viršuje. Kaip sušuks: ‘A-a!’ Kad ims riedėti”. Pasakė: “Man niekada gyvenime nebuvo taip linksma”.

247 O aš juokiausi, žinote, štai taip. [Brolis Branhamas suplojo per kažką–Red.] Aš tariau: “Tai bent, tai numeris, a?!” Sėdėjau ten ir kalbėjausi štai taip. Ir ji po to paėmė ir nusiėmė tą daikčiuką, ir papurtė galva, o pas ją ten buvo kuokštas plaukų – pasirodo, tai moteris. Aš niekada gyvenime nesijaučiau taip nejaukiai. Aš…aš pasakiau: “Jūs, ką, moteris?”

Ji atsakė: “Na žinoma”.

248 Aš pasakiau: “Prašau atleisti”. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš niekada šito nemačiau. Tai…tai tiesa.

249 Šiomis dienomis aš mačiau iškabą, kuri vos manęs nenustebino. Ten buvo didžiulė iškaba, parašyta: “Moterys, pasiruoškite, dėl jūsų yra drabužiai!” Aš pagalvojau: “Garbė Dievui už tai”. Matote? [Susirinkimas juokiasi–Red.] Bet po to pasirodė, kad tai kažkokie drabužiai, kuriuos jau ir ankščiau gamino, žinote. Aš galvojau, kad jos iš tikrųjų ruošėsi apsirengti. Aš iš tikro taip pagalvojau. Parašyta: “Moterys, pasiruoškite, dėl jūsų yra drabužiai!” Aš pasakiau: “Garbė Dievui už juos.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 61



Puiku. Tai… Aš laibai dėkingas už tai Viešpačiui”. Bet, matote, pasirodė, kad tiesiog drabužiai, kuriuos jau pagamino ankščiau. Aš… Kažkas… Kitaip būtų ne charakteringa dėl mūsų šalies, tiesa? Na gerai.

250 Kai atsirado Adomas, Adomas buvo vienišas, todėl jis išėmė šonkaulį iš jo šono ir padarė iš jo Ievą, antrinį produktą. Ir Jis sukūrė… Jis išėmė iš Adomo moterišką dvasią ir įdėjo ją į moterį, meilės dvasia, moteriška, gera, švelni. O vyrišką dvasią jis paliko Adome. Taigi, jeigu tai kažkaip kitaip, vadinasi, kažkur yra iškreipta. Štai, ir tada jie abu buvo viena.

251 Taigi, suvaidinkime nedidelę dramą, o po to užbaigsime. Tai pasirodo… Štai Adomas paima Ieva už parankės, ir jie eina pasivaikščioti. Man labai patinka ši istorija. Ir jie vaikštinėja, ir Ieva sako:

– O, brangusis, tu nori pasakyti, kad tu…

– Taip, aš jį pavadinau.

– Ir kaip tu jį pavadinai?

– Jį vadina arkliu. Aha.

– O kas čia?

– Tai karvė. Aha.

– Štai šį tu irgi pavadinai?

– Taip, aha.

252 – O kaip tu pavadinai štai šiuos – jie sėdi ten, prisiglaudę galvytėmis vienas prie kito?

– Tai neperskiriamos papūgėlės.

253 – A, supratau. Aišku. (Ir taip toliau.) O štai čia kas toks?

– Aš vadinu jį taip ir štai šitą

254 – A, aišku, aha. Gražu. (Ir riaumoja liūtas.) O kaip tu pavadinai jį?

– Tai liūtas.

– O čia kas?

– Tigras. (Ir, o, kaip…)

– A, supratau.

Kaip kačiukai, žinote, vaikšto ir miauksi.

255 Taigi, po kurio laiko ji apsižvalgo, ji sako: “Brangusis, žvilgtelk ten, saulė leidžiasi. Laikas eiti į bažnyčią”.

256 Žinote, kažkodėl, kai nusileidžia saulė, norisi garbinti. Jeigu jūs neinate tą vakarą į bažnyčią, tai jums norisi įeiti į kambarį,

62 IŠTARTAS ŽODIS



paskaityti Bibliją. Kam iš jūsų patinka taip daryti, atsiskirti? Matote? Žmoguje tai tiesiog įdėta. Jūs turite taip daryti.

“Laikas eiti į bažnyčią”.

257 Jie nesakė: “Luktelėk minutėlę, juk Ivanovai priklauso Asamblėjoms, o mes priklausome…” ne, tada visai nieko tokio nebuvo, tad jie iškart nuėjo. Jie neturėjo bažnyčios, patogios kėdės, kad štai taip atsisėsti. Jie tiesiog ateidavo į didžiulį miške susirinkimą ir palenkdavo kelius.

258 Ir ten krūmuose kabėjo ši Aureolė. Suprantate? Aš girdžiu, kaip pasigirsta balsas ir sako:

– Ar gerai Mano vaikai praleido šiandien laiką žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, davė tau?

259 – Taip, Viešpatie, mes šiandien puikiai praleidome laiką. Ar tiesa, brangioji?

– Taip, taip, brangusis, puikiai.

– Viešpatie, mes labai dėkingi Tau. Dabar aš einu miegoti.

260 Matote? Ir jis ištiesia savo didelę ranką, ir ji gulasi jam ant rankos, ir ji paguldo tigrą ir liūtą, ir visus ilsėtis pilnoje ramybėje.

261 Ir štai Dievas nusileidžia, ir Jis atsiveda su savimi visą grupę Angelų: Gabrielių, Jo Dangaus kūrinį. Ir štai jie nusileidžia, ir labai tylai ant pirštų galiukų įeina į miegamąjį (suprantate?), apsižvalgo. Gabrielius sako: “Ateik čia, Tėve. Ateik čia. Žvilgtelėk. Štai jis. Štai…štai čia guli Tavo vaikai”.

262 Kas iš jūsų čia prieidavote prie lovytės (jūs, motinos, kartu su tėčiu) ir žiūrėdavote į sūnelį, į dukrytę, ir jūs vienas kitam primindavote: “Argi…argi jis nepanašus į tave tame arba tame?” Jūs kada nors taip darydavote? O kaipgi, daug kartų aš einu ir sakau Medai, kalbu apie Juozapą. Ji sako:

– Billai, pas jį aukšta kakta, kaip pas tave.

– Taip, bet, Meda, pas jį didžiulės akys, kaip pas tave.

263 Kodėl? Jis dalis mūsų… Jis mūsų vaisius…mūsų sąjungos.

264 Taigi, ir Tėvas pasakė…gali pasakyti apie tai tą patį. Pasakė: “Žinai…” O Gabrielius pasakė: “Žinai, jis panašus tiksliai į Tave”. Būtent taip atrodo Dievas. Pažvelkite į save – būtent taip atrodo Dievas. Jis atrodo, kaip jūs. Jūs – Jo atžala. Kas iš jūsų žino tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote?

265 Dabar žiūrėkite. Kokia pas mus žemiausia gyvybės forma? – Varlė. Kokia aukščiausia gyvybės forma? – Žmogus. Žinoma.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 63



O kas yra aukščiausia forma? Iš žemiausios toliau kilo vis aukščiau ir aukščiau, nuo varlės į vieną, po to į kitą, ir į paukštį, ir į…ir taip toliau – š aukštesnes gyvybės formas, kol neatsirado aukščiausia forma iš visų atsiradusių, tada ji buvo sukurta pagal Dievo atvaizdą. Štai jums, prašom. O moteris buvo sukurta ne pagal Dievo atvaizdą, o pagal vyro atvaizdą. Suprantate?

Taigi, štai jie guli, ir Dievas žiūri į juos, ir sako: “Taip, jie tokie…jie tokie nuostabūs”.

266 Kas tai buvo, broli? Jie niekada nemirtų. Tai buvo pati pirma sauja kalcio, pirmas potašas, ir viskas nuo šito ir prasidėjo. Kaip tai nuostabu, tiesa? Bet atėjo nuodėmė ir sugadino visą paveikslą. Taigi, Dievas… Ką Dievas leido jam padaryti? Kodėl Jis prileido ją, kaip mes ką tik kalbėjome? Jis prileido ją tam, kad įrodytų, kad Jis – Gelbėtojas. Jis tai padarė. Jis prileido ligą, kad įrodytų, kad Jis – Gydytojas. Jis prileido mirtį, kad įrodytų, kad Jis – Gyvenimas. Suprantate? Jis prileido visus šiuos blogus dalykus, kad įrodytų, kad Jis geras, kuo Jis ir yra. Mes…

267 Čia istoriją apie išpirkimą ne taip užgiedosi! Mano broli, kai ateis Jėzus, ši…ši Bažnyčia stovės ten, ant šios žemės krašto, ir giedos išpirkimo istoriją, o Angelai nulenks galvas ir nežinos, apie ką kalbama. Juk jie niekada nebuvo pražuvusiais. Jie nežino, ką mes išgyvenome. Mes žinome, ką reiškia būti prarastais ir būti surastais. Ach, kaip mes Jam šauksime šlovę! Jiems Jis ne Gelbėtojas – jiems niekada nereikėjo gelbėtis. Jiems Jis nebuvo Gydytoju. Ne. Šlovė! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Jiems Jis ne… Jis nėra Gyvenimu. Žinoma, ne. Jie nebuvo mirę nuodėmėje ir nusikaltimuose. O mes buvome, bet mes atgijome. Štai kaip. Ką gi mes pasakysime, nuimdami savo vainikus? – “O, tu didžiai gerbiamas toks tai”? Ne, ne, ne, ne, ne. Visa šlovė Jam! Štai kaip. Štai jums, prašom.



Tuomet mes papasakosime, kaip mes nugalėjome Jame.

Greitai mes daug geriau viska suprasime.



268 Tada…tada dargi, kas tada įvyko? Argi Dievas tada iškart pasakė: “Na, Aš paimsiu ir paprasčiausiai sunaikinsiu visa Savo potašą ir kalcį, viska sugadino”? Ne-ne. Jis žinojo, kad taip bus.

Ir taip. Taigi, jei Šventoji Dvasia sukūrė mane tokiu,

64 IŠTARTAS ŽODIS



koks aš esu… O aš valgau maistą ir patenka viskas į vidų, ir užaugau tokiu, koks aš dabar. Aš… Tačiau aš buvau sukurtas tam tikru pavidalu. Kiekvieną paveikslą, kurį Dievas matė prieš pasaulio sutvėrimą, materializuosis. Suprantate? Jis išėjo iš moters, kaip Jis tai ir pažadėjo, o sekantį kartą jis išeina iš Dievo. Tą kartą jis atsirado per moterį, o šį kartą – per Vyrą. Suprantate? Šį kartą atsirado dėl lytinio potroškio, o šį kartą jis atsiranda per ištartą Dievo Žodį. Suprantate? Ir tada…

269 taigi, man niekas negali pakenkti. Visai ne. Niekas negali mums pakenkti. Paulius pasakė: “Nei tai, kas yra dabartyje, nei ligos, nei mirtis – niekas negali atskirti mus nuo Dievo meilės, kuri Kristuje”. Visiškai niekas negali mūsų atskirti.

270 Kaip aš pasakojau vieną nedidelę istoriją. Pas mane liko, tikriausiai, penki plaukeliai, ir aš visiškai praplikau. Ir aš čia neseniai šukavau tuos kelis plaukus, o mano žmona sako: “Billai, tu vos ne plikas”.

Aš tariau: “Bet aš nei vieno iš jų nepamečiau”.

Ji paklausė: “Kurgi jie?”

271 Aš atsakiau: “Kur jie buvo prieš tai, kaip jie atsirado pas mane?” Matote? “Ten, kur jie ir buvo iki to, kaip atsirado pas mane”.

Taigi, vienu metu, prieš šimtą metų, šitų plaukų išviso nebuvo, bet jie buvo čia dulkėse. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paskui, prieš penkiasdešimt metų, jie pradėjo augti ant mano galvos. Jie atsirado iš ko? – Iš dulkių. O dabar jie grįžta ten, kur jie ir buvo. Teisingai? Jų nebuvo, paskui jie užaugo, o dabar jų nėra. Kas tai? Kas padarė juos tokiais, kokie jie yra? – Dievas, būtent Jis! Jis nupiešė paveikslą, pasakė: “Štai kokiu Aš noriu jį matyti”.

272 “O mirtie, kur tavo geluonis? Mirtie, kur tavo pergalė?” Vieną gražią dieną jūs mane, gal, čia palaidosite – aš nežinau. Bet, mano broli, aš nebusiu miręs – aš jums tiksliai sakau. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Visai ne. O-o!



Mes kilsime (Aleliuja!) į Dangų.

Šlovingą prisikėlimo rytą Dievas sutraukys mirties pančius,

Mes kilsime (Aleliuja!) į Dangų.



Niekas nesutrukdys man prisikelti.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 65



Visame pragare neužteks demonų, kad sutrukdytų man prisikelti. Niekur nieko neužteks, kad sutrukdytų man prisikelti. Aš turiu Dievo pažadus. Aš turiu Šventąją Dvasią. Aš turiu Zoi, amžiną Dievo Gyvenimą, besiilsinčia čia viduje. Ši sena skerdiena paimta iš ten, ir Dievas išnešiojo mane iš žemės. Ir jeigu Tas, Kuris išnešiojo mane iš žemės…

273 Kai aš užaugau, kiekvieną kart, kada aš girdėdavau bažnytinį varpą, kažkas kalbėdavo man, tylus-tylus balsas. Angelas prakalbo iš krūmo, sakydamas:

– Niekada negerk ir nerūkyk. Aš turiu dėl tavęs darbą. Neteršk savo kūno ir nesilinksmink su moterimis, ir taip toliau. Tu… Aš turiu dėl tavęs užduotį, kai tu paaugsi.

– Kas Tu? Kas Tu?

– Vėliau tu daugiau sužinosi apie tai.

274 Praėjo laikas, ir Jis pasirodo. Jis pakimba ten krikštijant, Jis parodo Save, Jis atskleidžia Save, Jis atsako. Aš matau, kaip Jis stovi ten – visur, iš visų pusių. Kaipgi jūs…

275 Jeigu Jis padarė mane tokiu, koks aš esu, kam aš visai neturėjau pasirinkimo… Aš juk nesakiau tolimoje praeityje: “Taip, Čarlis Branhamas, susituok su Elli Charvi ir pagimdyk mane iš žemės”. Visai ne. Aš visai neturėjau jokio pasirinkimo. Dievas tai padarė.

Ir jeigu Dievas mane padarė tokiu, koks aš esu, be pasirinkimo, tai tuo labiau, kai ši Šventoji dvasia pradeda sklandyti virš manęs, ir aš sakau: “Taip, Viešpatie, Tu mano Kūrėjas. Aš myliu Tave, ir aš priimu Tave kaip mano Gelbėtoją”, – kaipgi jūs sulaikysite mane dulkėse? Tai tiesiog neįmanoma, broli. Tai tiesiog neįmanoma.

276 Dievas nei vieno gabalėlio kalcio arba potašo, arba dar ką nors ne…nesukūrė veltui. “Visi, kuriuos Man duoda Tėvas prieš pasaulio sutvėrimą, ateis pas Mane”. Ach! Man norisi iš džiaugsmo šaukti, garbės žodis. “Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir nei vienas iš jų nepražus, bet Aš prikelsiu juos prisikėlime”. Aš išgirdau Jo kvietimą, kai aš atėjau pas Jį. Kaipgi gali mane sulaikyti žemės dulkėse? Jokie grabdirbiai pasaulyje, kiek jie beplotų virš mano veido kastuvu, vis tiek nesulaikys manęs žemės dulkėse. Kartą aš prisikelsiu ir tapsiu pagal Jo panašumą, apiplautas Jo Krauju, gimęs iš Jo Dvasios! Aleliuja! Pasiimkite sau visas denominacijas, kokias patinka – aš renkuosi Jėzų. Amen!

66 IŠTARTAS ŽODIS



277 Pas mane lankėsi draudėjas Uilberis Snaideris, mano geras draugas. Jis pasakė: “Billai, aš noriu parduoti tau draudimo polisą”.

278 Aš pasakiau: “Jis jau yra pas mane”. (Mano žmona susižvalgė, tarsi sakydama: “Ko tu meluoji, a?”)

Pasakė: “Tu turi draudimą?”

Aš pasakiau: “Tiksliai”.

Paklausė: “Iš kokios jis kompanijos? Kokia ji?”

279 Aš atsakiau: “Palaimos draudimas, mano Jėzus! O-o, šis šlovingas dangaus ryšys! Dievo paveldėtojas – Juo aš išgelbėtas, krauju apvalytas, gimęs Dvasia”.

280 Jis pasakė: “Billai, tai puiku, bet su juo tavęs nepalaidos kapinėse”.

281 Aš pasakiau: “Jis mane išves iš ten”. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Aleliuja! Aš nesijaudinu apie tai, kaip ten patekti, svarbiausia – išsikapstyti iš ten.

282 Tad aš turiu draudimą, kalbantį man: “Aš prikelsiu. Visi, kuriuos Man davė Tėvas – Mano”. Nesvarbu, ką darė mano tėtis, ką darė mano mama, kas buvo dar pas ką: “Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir niekas negali ateiti, jeigu Mano tėvas nepatrauks jo”. Aleliuja! Kodėl Jis juos žinojo? “Aš iš anksto numačiau juos prieš pasaulio sutvėrimą. Kai Aš užmušiau Avinėlį, Aš nužudžiau jį kartu su Juo”. Amen! “Aš iš anksto paskyriau Bažnyčią”. Pas ką paskyrimas? – Pas Bažnyčią. Kaip įeiti į Bažnyčią? – “Viena Dvasia mes buvome pakrikštyti į vieną Kūną”. Jis žinojo prieš pasaulio sutvėrimą, kad mes būsime ten. “O ką jis iš anksto numatė, tuos Jis ir pašaukė. Ką Jis pašaukė, tuos Jis ir išteisino. Ką jis išteisino, tuos jis jau pašlovino”.

283 Dievo Knygose jis jau pasakė, kad Jis susitiks su manimi būtent ten. Jokie demonai iš pragaro negalės jų sulaikyti kokioje nors kitoje vietoje ir sumaišyti jiems ateiti būtent ten, nes Dievas jau taip pasakė, ir tuo baigta. Jeigu prieš šimta milijardų metų prieš atsirandant žemei ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo dar prieš pasaulio sutvėrimą (suprantate?), prieš pasaulio…ir tie Angelai ir visi buvo laimingi, džiūgavo apie tai dar prieš pasaulio sutvėrimą, tai kaipgi šėtonas sulaikys mane žemės dulkėse? Tai tiesiog neįmanoma. [Brolis susirinkime sako: “Garbė Viešpačiui!”–Red.] Tu teisus.

284 Taip, pažiūrėsime.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 67



Čia pas mane rodo laiką, kaip pas demokratus. Dabar be dvidešimt minučių vienuolika, o tik be dvidešimt minučių dešimt. Teisingai, broli Vudai? [Brolis Vudas sako: “Taip”.–Red.] teisingai, be dvidešimties minučių dešimt. Visi laimingi? [Susirinkimas sako: “Amen”.]



Taip, ten veržiuosi aš siela.

Ten veržiuosi aš siela.

Danguje – mano šviesūs namai.

Ten veržiuosi aš siela.



Taip, ten veržiuosi aš siela.

Ten veržiuosi aš siela.

Danguje – mano šviesūs namai.

Ten veržiuosi aš siela.



285 Jums patinka tokios senos giesmės? Ankščiau mes giedojome seną giesmę, ten buvo kažkaip taip: “Jis meilę apreiškia, skaisti Žvaigždė apšviečia”. Kokia tai, sese Gerti? Palaukite. Kaip… Kokia tai, broli Nevillai? Suprantate, kažkaip taip: “Jis meilę apreiškia, ryte skaisti Žvaigždė sielą apšviečia”. [Brolis Nevillas tyliai dainuoja ir sako: “Tai ‘Kristaus kryžius’.”–Red.] Aha. Taip. “Prie kryžiaus”. Sugrok mums jos akordą, sese. Tai “Kristaus kryžius”. [“Taip”.] Prieik čia, broli Nevillai. O-o, aš jas mėgstu. Kas iš jūsų mėgsta šis senas įkvėptas giesmes? Pasiimkite sau visus savo šokinėjimus, bugi-bugi, kokie tik patinka.

O aš noriu šią: “Būtent čia Jis man meilę apreiškia”. Štai kaip. Gerai, dabar tylai:



Jėzau, tu laikyk mane

Visada prie kryžiaus.

Ten gyvybė man duota

Tik per Kraują Kristaus.



Kryžiuje, kryžiuje,

Bus šlovė manoji.

Kol į poilsį ateis

Siela džiaugsmingoji.

68 IŠTARTAS ŽODIS



286 [Brolis Branhamas tyliai dainuoja “Kristaus kryžius”–Red.] O-o, kaip puiku! Tik pagalvokite! O kas, jeigu nebūtų Gelbėtojo? Kas, jeigu pas mus nebūtų šito Žodžio? Kas, jeigu Jis nepašauktų jūsų? Kas, jeigu Jis iš anksto nenumatytų jūsų, ir jūs būtumėte šiandien ten pasaulyje, kaip visi kiti? Jūs mylite Jį? O-o, tai bent! Neužmirškite apie susirinkimą ryte, puse dešimt.



Kryžiuje, kryžiuje,

Bus šlovė manoji.

Kol į poilsį ateis

Siela džiaugsmingoji.



287 Dabar sugrokite mums akordą: “Vieta prie Šaltinio”. Ši sena gera giesmė: “Yra ten prie Šaltinio vieta”. Kas iš jūsų ją žino? “Vieta, vieta yra, yra tau vieta prie Šaltinio”. Ir kai ją dabar giedosite, ramiai ištieskite ranką ir paspauskite ranką broliui šalia jūsų. Žinote, dabar yra vieta dėl visų metodistų, yra vieta dėl metodistų, yra vieta dėl sekmininkų – dabar yra vieta prie Šaltinio dėl visų mūsų. Kas iš jūsų žino šią seną giesmę? O-o, žinoma, jūs žinote. Kai kurie iš jūsų čia senbuviai, ši gera sena kentukiška giesmė.



Vieta, vieta yra,

Yra tau vieta prie šaltinio;

Vieta, vieta yra,

Ir tau prie šaltinio vieta.



O, vietos, vietos daug,

Yra tau vietos prie šaltinio;

O, vietos, vietos daug,

Yra tau vietos ir dėl tavęs.



288 Aš turiu jums nedidelį siurprizą. Visi paskutiniai pamokslai ir knygos, ir visa kita bus parduodama bažnyčios gale sekančioje savaitėje susirinkimuose – juostos ir visa kita, ir viskas gražioje literatūriškoje formoje. Ten pačiame gale, viename iš kambarių bus stalas. Ir literatūra, patys paskutiniai pamokslai ir kai kurie nuostabūs veikalai, kurie buvo išleisti pradžioje,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 69



tik naujose knygose, nauju leidiniu – visa tai bus padėta ir…pastato gale sekantį trečiadienį vakare.

Ir mes ruošiamės nuostabiai praleisti laiką Viešpatyje. Ateikite su malda. Paskambinkite sergantiems ir trokštantiems, parašykite jiems laišką, pakvieskite juos čia. Ir mes tiesiog… Dievas judės galingai. Ir mes žinome, kad Jis tai padarys.

289 Taigi, aš aplankiau visus, kuriuos tik žinojau, pas ką buvo kažkas negerai. Jeigu dar kas nors negerai, tai atsiminkite, aš kalbėjau jums senų seniausiai, kad mes visa tai ištaisysime. Ir aš suvokiu, kad jūs žinote, kad čia visai ne tokia dvasia, kokia buvo ankščiau. Matote? Teisingai. Matote? Taip. Daugiau neleiskite, kad Jis pasitrauktų. Aš prisakau jums prieš Jėzų Kristų: neleiskite jam išeiti. Taip čia ir laikykitės (suprantate?), tiesiog stenkitės, kad viskas pasiliktų sklandžiai ir judėkite toliau. Jūs – broliai ir seserys. Tai ne tavo brolis arba sesuo daro kažką neteisingai, o tai šėtono dvasia įsiterpia. Suprantate? Jis įlenda. Ir tiesiog būkite gailestingi broliui ir seseriai, ir žinokite, kad tai šėtonas įsiterpia. Jeigu pas jus koks nors tam priešiškumas, tai greičiau atsikratykite nuo jo (suprantate?), nes jis jus sugriauš. Taip, tikrai. Tad laikykitės nuo šito toliau. Tiesiog atsiminkite.



Vietos, vietos daug…



Yra vietos dėl metodistų, vietos dėl baptistų, vietos dėl presbiterionų – yra vietos visiems.



Vieta, yra vieta,

Yra vieta ir dėl tavęs.



290 Kas iš jūsų prisimena dar vieną seną giesmę išsiskirstymui?



Tu paimki Jėzaus vardą,

Vaike sielvarto vargų.

Jis paguos tave ir linksmins,

Imk tu Jį visur kartu.



Gaila, kad tu negali pasilikti su mumis, broli Džeffrisai, jūs su seserimi Džeffri, ir vaikai, ir visi jie. Ir dar:

70 IŠTARTAS ŽODIS



Klaupiamės prie Jėzaus kojų,

Garbiname vardą Jo.

Jį Karalium vainikuosim,

Kai parves Jis mus namo.



Tu paimki Jėzaus vardą,

Jis tau skydas, apsauga.

Jei tave apsups pagundos,

Visad tau padės malda.



O, aš tai myliu, o jūs? Ši nuostabų Jėzaus Vardą! Taigi, nagi dabar atsistosime ir sugiedosime. Gerai.



Tu paimki Jėzaus vardą,

Vaike sielvarto vargų.

Ir nešk…

[Brolis Branhamas kalbasi su broliu Nevillu–Red.]



O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.



291 O dabar truputi kitaip. Dabar tiesiog nulenkime galvas, ir lėtai pakelkime vieną ranką, sugiedokime:



Klaupiamės prie Jėzaus kojų,

Garbiname vardą Jo.

Jį Karalium vainikuosim,

Kai parves Jis mus namo.



O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.



292 Nepakeldami galvos, mes tyliai dainuokime. [Brolis Branhamas ir susirinkimas pradeda pusbalsiu dainuoti “Tu paimki Jėzaus vardą”–Red.]

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 71





Kodėl mes ne denominacija?

KODĖL MES NE DENOMINACIJA?








1 Didžiulė garbė vėl stovėti už šios sakyklos po to, kai nebuvau apie tris mėnesius, atrodo, maždaug tiek. Voverėms buvo nelengva, ir man irgi. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] O-o, bet tai buvo geras poilsis, ir atsirado dar daugiau noro vėl imtis tarnavimo. Ir dabar ateinančioje savaitėje, sekantį trečiadienio vakarą ruošiuosi pradėti prabudimą tiesiog čia, maldykloje. Ir jeigu Dievas leis, pas mane tarsi… Viešpats pažadėjo man duoti kitą naujo tipo tarnavimą. Ir jeigu Jis panorės tai padaryti, aš turiu viltį į tai, kad pradėsiu šį…šį naujos rūšies tarnavimą sekančioje savaitėje čia, maldykloje, pirmiausia tai bus pas mus.

2 Ir be to aš neturiu numatytų pagal tvarkaraštį susirinkimų, nebent tik Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sekančių metų sausyje. O paskui brolis Osbornas rengia jungtinius susirinkimus, dėl kurių aš atrodo kažkada pažadėjau jam Talse, bet tai vėliau, nors mes dar tame netikri.

3 Buvo labai malonu, broli Džeffri, paspausti tau čia ranką, o taip pat išgirsti, kaip tavo sūnus sugiedojo šią giesmę, o tu grojai. Man tai patinka – tėvas ir sūnus. O jums patinka tai? “Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti”. Tiksliai, pone Genteri, tu…tu žinai, kad taip yra – jūs abu. “Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo”. Ir tai tiesa. Galbūt, jis kada nors ir nukryps nuo jo, bet jis nuo jo nenukryps. Suprantate? Jis…jis jam įsimins visam laikui. Tai pamokymai jaunystėje ir visas jo auklėjimas – tiksliai jam gerai įsimins.

4 Taigi, tai… Aš susitikau ten su broliu Džeffrisu, ir pasakiau: “Broli Džeffrisai…” Aš pagalvojau: “Žinai, aš visada džiaugiuosi matydamas čia svečiuose bet kurį mano brolį, bet šį kartą šis brolis atvyko tokį vakarą!…” [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Šitą vakarą čia tik šios bažnyčios parapijiečiai, prieš pat prabudimą, šitą vakarą… Šiandien vakare, rytoj ryte ir rytoj vakare norėtųsi pakalbėti būtent apie tai, į ką mes tikime čia, maldykloje, pakartojimo tikslu. Pas mus yra labai “keisti mokymai”, labai “neįprasti”, bet, kaip ten bebūtų, mes randame juos štai čia, Biblijoje. Chm! Jie yra joje, tai jau tikrai.

5 Taigi, ir jeigu čia svečiuose brolis arba sesuo,

2 IŠTARTAS ŽODIS



kurie priklauso kokiai nors denominacijai, arba…arba nesutinka, ir tiesiog atsitiko taip, kad jie dalyvauja šiandien vakare tokia proga, norėtųsi jums pasakyti: jauskitės kaip namuose, visiškai. Suprantate? Mes čia jumis labai džiaugiamės. Bet dabar aš tikiuosi… O pas mus tai būna ganai grubiai. Tad, jeigu jums pasirodys, kad jūs su tuo nesutinkate, na, tuomet darykite taip, kaip aš darau, kai valgau vyšnių tortą. O kai aš valgau vyšnių tortą (tai mano mėgstamiausias), aš visada, kai aš…kai aš valgau tortą, jeigu pasitaiko kauliukas, aš neišmetu torto, aš išmetu tik kauliuką, o tortą valgau toliau. Tad… Arba kai valgome vištą. Juk visi jūs mėgstate vištą. Taip? Ir kai jus susiduriate su kaulu, jūs juk neužbaigiate, jūs apčiulpiate kaulą ir valgote vištą toliau. Štai taip šiandien ir darykite su tuo, ką aš čia kalbėsiu, jūs tiesiog…kai susidursite su kažkuo, pasakykite: “Na, aš tiesiog ne… Aš tiesiog dalyvauju šitų nedidelių bažnyčios mokymų apžvalgoje šiose įvyksiančiuose trijuose susirinkimuose. Tiesiog pas juos čia vyksta tarsi pakartojimas to, į ką jie…į ką jie tiki, ir jie visa tai nagrinėja”.

6 Ir paskatinti žmogų patikėti tuo galima, praktiškai tik jeigu įkalsi taip stipriai, kad jis tiksliai žinos, kad būtent tai yra tiesa. Tik tokiu būdu galima tai užtvirtinti. Lygiai kaip mano draugas, ponas Vudas, su kuriuos aš buvau – jeigu tu įkalsi vinį tik iki pusės, o visa lenta vartosi, tai labai greitai ją nupūs vėjas. Bet reikia įkalti jį iki galo, kad ji gerai laikytųsi. Tad, jeigu aš apie kai kuriuos dalykus kalbėsiu labai griežtai – tegu jums, apsilankiusiems, kurie šitą vakarą čia, nepasirodys, kad aš…aš bandau jus išvaryti, aš tik stengiuosi kaip reikiant išaiškinti šiai bažnyčiai, į ką mes tikime. Visi, kas labai gerai tai supranta, pasakykite: “Amen”. [Susirinkusieji pritardami sako: “Amen”.–Red.] Gerai. Tai…tai puiku. Štai, ir išlaisvinkite mane nuo šitos naštos. Ir be to…be to tai įrašoma ir taip toliau, tad vėliau, jeigu žmonės paskui panorės sužinoti, ką mes iš tikrųjų giname, ir ant kokio pagrindo mes stovime, šituose įrašuose visa tai bus paaiškinta. Be to laikas nuo laiko mes tai surengiame, nes apsilanko nauji žmonės, ir mes einame pirmyn. Taigi, mums nepavyks praeiti visus bažnyčios mokymus, bet norėtųsi pakalbėti tik apie kai kuriuos iš jų. Štai, tačiau trečiadieni vakare prasideda…

7 Taip, pirmadieni ir antradieni aš užsidarysiu vienas, kad pabūčiau maldoje, pasiruoščiau išgydymo tarnavimams.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 3



O jūs galite paskambinti, arba kaip panorėsite, pakvieskite, ką tik panorėsite, į šį įvyksiantį prabudimą. Ir pasakykite jiems, kad neitų skubotai, ne tai, kad: “Na, aš užbėgsiu, ir už mane šiandien vakare pasimels, o rytoj vakare jau viskas…” Nereikia taip daryti. Ateikite ir paklausykite truputi, nes mums norėtųsi, nesiskubinant, išdėstyti šį Žodį taip rūpestingai, kad šėtonas visiškai negalėtų pasijudinti. Ir kada jūs leisite, kad jūsų tikėjimui ateitų galas, kad jūs pradėtumėte tikėti, tuomet tegu jūsų pasąmonė pradės veikti, tuomet Dievo tikėjimas tai patvirtins, ir jūs iš karto eisite pirmyn. Suprantate?

Juk iš jūsų tikėjimo bus maža naudos. Jūsų pasąmonė turi judėti ta kryptimi, kokia juda jūsų tikėjimas, ir tuomet po šito įeina Dievo tikėjimas ir patvirtina visa tai. Suprantate? Bet jeigu šis jūsų tikėjimas: “O-o, taip, aš gavau tai dabar!” – o jūsų pasąmonė traukiasi atgal ir sako: “Nežinau, padės man tai ar ne”, – tuomet tiksliai nieko neišeis. Suprantate? Todėl norėtųsi, kad tai būtų tikras išgydymo tarnavimas. Ir prieš man pakviečiant ką nors į kambarį ir taip toliau dėl išgydymo, arba į šiuos naujus tarnavimus, aš noriu, kad jie iš tikrųjų suprastų, dėl ko jie ten ateina. Tad neužmirškite, ateikite pas mus į svečius, mes labai džiaugsimės.

8 Taigi, atsiminkite, rytoj ryte ir vakare mes toliau dėstysime bažnytinį mokymą – tą patį. Tad, prašau, ateikite, ir gali ateiti bet kuris. Mes visada visais džiaugiamės. Bet tai, kas bus šiandien vakare, skirta tik dėl mūsų žmonių, kurie iš šios maldyklos, kurie buvo auklėjami šiame mokyme. Juk išvykose, evangelistinėse išvykose, mes apžvelgiame tik pačius pagrindinius evangelinius Rašto mokymus. Bet čia maldykloje pas mus kaip…kaip…kaip bažnyčia turi savo mintis ir savo įsitikinimus, ir būtent tai mes ruošiamės apžvelgti šiandien vakare.

9 O prieš tai kaip mes atversime Jo palaimintą Žodį, mes tiesiog nulenksime dabar minutėlei galvas ir pasimelsime.

10 Visagalis ir galingasis Dieve, Kuris…kai ši žemė dar nepradėjo vystytis nuo pirmo atomo, Tu buvai Dievu. Tu nei kiek nepasikeitei. Ir kai jau nebeliks atomų, jos sudedamųjų dalių, ir žemei jau nebebus iš ko susidaryti, tu vis tiek būsi Dievu. Tu būsi per amžių amžius. Tu esi Dievas. Tu niekada neturėjai dienų pradžios ir gyvenimo pabaigos. Tu visada būsi. Ir, Tėve, Tu beribis, o mes riboti, todėl mes prašome Tavo dieviškos malonės, Dieve, suvokdami, kad ši mūsų dvasia turės susilieti su amžinybe,

4 IŠTARTAS ŽODIS



išeiti iš šitų laiko elementų ir įeiti į amžinybę. Todėl, Viešpatie, mes čia, kad patikrintume savo išgelbėjimą, pamatytume savo stovį Tavo Žodžio akivaizdoje ir pamatytume, kokiame lygyje mūsų pergyvenimas. Ar gyvename mes taip, kaip tau patinka? Ar liudija mūsų dvasia apie Tavo Dvasią? Ir ar liudija mūsų mokymas apie šią Bibliją? Ir, Tėve, leisk mums ištirti ir tai, ir kita per šiuos tris sekančius, būsimus tarnavimus. Suteik tai, Viešpatie.

11 Palaimink čia pastorių, diakonus, prižiūrėtojus ir visus parapijiečius, tuos žmones, kurie vaikšto į šią bažnyčią. Per mano buvimo laiką čia, Viešpatie, daugelio iš jų aš nežinau, kuo vardu, arba iš kur jie, bet aš tikras, kad Tu žinai apie juos visus. Ir mes šiandien čia su vienu tikslu, Viešpatie – kad turėtume bendravimą aplink parašytą Žodį. Ir suteik mums Šventąją Dvasią mūsų gyvenime, kad mes būtume ramybėje, apdairūs ir Dievo baimėje, ir tikrintume savo gyvenimą pagal Jo Žodį. Suteik tai, Viešpatie.

12 Ir šiame pastate šiandien vakare, Viešpatie, yra mano broliai, atliekantys įvairias bažnyčios funkcijas. Ir, Viešpatie, aš taip dėkingas už tai, kad jie čia dėl bendravimo. Galbūt, mes nesutinkame nereikšminguose mokymų principuose, bet šiame viename svarbiausiame, pagrindiniame principe mes stovime priešakinėje linijoje kaip vieningi broliai. O Dieve, tesustiprins tai mūsų…mūsų bendravimą ir mūsų…ir Dievo malonės ir meilės ryšiai apsčiai tesiilsi ant mūsų. Dabar suvokiame, Viešpatie, kad žmogui ši užduotis ne pagal jėgas, nes čia šiandien mes apžvelgsime sielų paskirties vietą, kurie keliauja į amžinybę. Todėl mes meldžiame, kad Šventoji Dvasia įeitų tiesiai į Žodį ir išdėstytų Jį, ir paaiškintų jį mums savaip – visa tai, ką Ji nori mums pasakyti. Suteik tai, Viešpatie. Ir kada pasibaigs trys…šis tarnavimas, leisk mums išsiskirstyti sustiprinta bažnyčia, vieningais tarp savęs, susivienijusiais visiems savo širdyse ir tiksluose su savo Dievo Karalystės bendrapiliečiais ir judėti pirmyn taip, kaip niekada ankščiau.

13 Aš noriu padėkoti Tau, Viešpatie, čia, esant bažnyčiai ir…ir žmonėms, , esantiems čia, kad Tu davei man dabar gerai pailsėti per kelias savaites. Šį vakarą aš jaučiuosi puikiai Tavo būvimo ir Tavo palaiminimo dėka. O Dieve, mes meldžiamės už šitą brolį, mūsų brolį, kuris vyksta į užsienį, į tas tolimas, tamsias, niūrias šalis, kur netgi jo gyvybė tampa taikiniu.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 5



O Viešpatie, palaimink mūsų brolį Deffrisą, kada jis vyks su savo sūnumi ir žmona, ir gausiai jį ............. Leisk jam prakirsti skylę tamsoje, kol Evangelijos Šviesa nenušvis visur. Išgirsk mus, Tėve, nes mes atnešame šį prašymą Viešpaties Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu. Amen.

14 Taigi, šiandien vakare perskaitysiu iš mano mažos Skaufildo Biblijos. Man visai neseniai sukako dvidešimt penki metai. Aš dar galiu ją skaityti, bet matau jau miglotai. Tad aš nusipirkau sau akinius skaitymui, kai aš ruošiuosi, ir aš šiandien noriu pirmą kart patikrinti, kas iš šito išeis.

Taigi, pas mane yra tokios temos, kaip: “Ar turi Bažnyčia…” Oi, daug ko, o kad tik iki jų nusigauti. Viena iš jų: “Kodėl mes vadinamės Bažnyčia? Kodėl mes ne denominacija? Kodėl…kodėl mes tikime amžinu tikinčiojo sielos saugumu? Kodėl mes smerkiame pamokslininkes? Kodėl mes krikštijame per panardinimą? Ir ar Bažnyčia pereis per sielvartą?” Ir čia daug tokių temų, tikriausiai, pas mane jų penkiolika ar aštuoniolika – sekančius kelis vakarus.

15 Tad šiandien vakare aš nusprendžiau pradžiai, kad nuo kažko pradėti… Panašu, Viešpats įdėjo man į širdį būtent šią temą: “Kodėl mes ne denominacija?” Priežastis, dėl kurios… Mes nieko neturime prieš kitus žmones, kurie yra denominacija. Mes nieko neturime prieš juos, bet aš noriu paaiškinti, kodėl mes niekada neperėjome nei į vieną denominaciją. Kaip jums žinoma, aš buvau su rankų uždėjimu paskirtas nedidelėje baptistų bažnyčioje. Ir baptistai nėra denominacija, nebuvo iki kurio laiko, o dabar jie darosi lygiai tokia pat denominacija, kaip ir visos kitos. Bet kodėl mes niekada nebūsime denominacija…

16 Taigi, mes esame organizacija. Mes – organizacija, užregistruota čia valdžios kaip organizacija, žmonių grupė, organizuota dėl Kristaus garbinimo, bet mes ne denominacijoje – niekas virš mūsų neviešpataus. Suprantate? Tai ne denominacija. Tai…tai tiesiog organizacija, tikinčiųjų krikščionių organizacija. Žmonės vaikšto čia į bažnyčią, ir ji tampa jų namų bažnyčia, jeigu jie nori vaikščioti visą likusį gyvenimą.

17 Ir jie gali čia vaikščioti ir nesutikti su viskuo, ką mes pamokslaujame. Tame nėra nieko blogo. Jūs vis tiek … Jeigu jūs krikščionis, tai jums siūlomas bendravimas

6 IŠTARTAS ŽODIS



ir pagalbos ranka lygiai taip pat, kaip ir visiems kitiems. Suprantate? Jeigu aš kalbėčiau, kad tikiu krikštu su panardinimu į vandenį, o jūs tikėtumėte į apšlakstymą ir laikytumėtės savo, tai mes vis tiek palaikytume tokius pat santykius, tarsi mes abu būtume vienos nuomonės. Gal, suprasime mes skirtingai. Bet jeigu tu (brolis ir sesuo) krikščionis, tai tu visada čia geidžiamas, bet kuris.

18 Tad pas mus nėra jokios denominacijos, nes aš manau, kad denominacijos skaldo brolybę. Kai kurie sako: “Na, mes neturime su šiuo prabudimu nieko bendro, tai juk metodistų prabudimas”. “Na, tai baptistai. Mes neturime… Mes metodistai, mes neturime su tuo nieko bendro”. Mano broli, jeigu tame Kristus, tai mes…mes visi esame viena. Mes turime pridėti savo… Juk kenčia būtent Kristaus Kūnas. Ir šiandien aš matau šalyse labai daug to, kas pas mus… taigi, Kristus niekada, nei vienu atveju neorganizavo kokią nors denominacinę bažnyčią. Norisi, kad jūs būtumėte tame tvirtai tikri.

19 Taigi, dabar aš noriu paprašyti jūsų, kad rytoj vakare, jeigu jūs norite ką nors iš viso šito sužinoti, pavyzdžiui, kokius istorinius duomenis aš cituoju, arba dar kažką… Aš neturiu laiko kruopščiai visa tai išnagrinėti, kitaip aš nepereisiu prie kitos temos, juk šitoje pačioje temoje galima būtų praleisti ištisas savaites. Bet jeigu jūs norite žinoti nuorodas arba bet ką, tiesiog paklauskite manęs ir padėkite štai čia, ant sakyklos, ir aš atsakysiu į jūsų klausimą.

20 Taigi, seniausia denominacija ir pirma denominacinė bažnyčia iš visų – tai katalikų bažnyčia. Ir ji buvo organizuota maždaug po trijų šimtų metų po paskutinio apaštalo mirties. Taip. Jūs rasite tai ankstyvuosiuose “Nikėjos tėvuose”, ir jūs rasite tai Juozapo Flavijo veikaluose, ir, o-o, pas kitus didžius istorikus. Suprantate? O kas liečia tai, kas buvo kokiame nors bažnyčios periode, net iki pat pačio paskutinio apaštalo mirties ir trijų šimtų metų laikotarpyje po apaštalų – nebuvo denominacinių bažnyčių. Ir katalikų bažnyčia buvo pirma denominacine bažnyčia.

21 O protestantiškos bažnyčios yra denominacijomis, kurios ištruko iš tos denominacijos. Prasidėjo pirma reformacija – tai buvo Liuteris, po Liuterio buvo Cvinglis, po Cvinglio buvo Kalvinas ir taip toliau, ir toliau buvo Veslio prabudimas, ir po to Aleksandras Kembelis, Džonas Smitas ir kiti (matote?), ir taip toliau. Ir paskutiniai judėjimai,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 7



kurie dabar vyksta pas mus – tai įvairios sekmininkų periodo stadijos.

22 Ir aš manau, kad Dievas darbavosi kiekviename periode. Bet ar atkreipėte dėmesį, kad kiekvieną kart, kai bažnyčia puldavo, ir kaip tik jie sukurdavo denominaciją, jie iš karto sužlunga, ir kada jie tik sužlunga, Dievas jau niekada nebekelia šios bažnyčios, ji iš karto sužlunga? Jūs tiesiog…jeigu norite sužinoti apie tai iš istorijos, mes…mes galime tai parodyti, kad nei viena bažnyčia per visą bažnyčių istoriją neturėjo tokios denominacijos, kuri kristu, ir po to vėl atsikeltų. Baptistai, metodistai, presbiterionai, liuteronai, kas tai bebūtų – kai jie krisdavo, juos ištikdavo žlugimas. Tai ir yra. O tai… Aš juk sakiau jums, kad jūs “prisisegtumėte”, nes mes kaip reikiant tai aiškinsime. Suprantate? Niekada, nei karto, kai vienas žmogus išeidavo ir organizuodavo bažnyčią, sukurdavo…

23 Dievas turi reikalą su kiekvienu atskirai, ne su denominacija. Dievas nei viename periode neturėjo reikalo su denominacija. Jis visuomet turi reikalą su atskirais žmonėmis. Senajame Testamente Jis turėjo reikalą su atskirais žmonėmis. Naujajame Testamente Jis turėjo reikalą atskirais žmonėmis. Bet kuriame periode Jis visada turi reikalą su atskirais žmonėmis, o ne su denominacijomis. Todėl, jeigu denominacijoje Dievo nėra, tai kokia man prasmė prasidėti su ja kaip su denominacija? Taigi, aš nekalbu apie žmones toje denominacijoje, aš kalbu apie pačią denominaciją, nes Dievo tauta yra visose tose denominacijose.

24 Taigi, visada, jeigu Dievas ką nors prileidžia, Jis pirmiausia perspėja apie tai. Aš netikiu, kad atsitinka kas nors…

25 Kaip, pavyzdžiui, pas mus bažnyčiose iškyla tokios situacijos, kokia pas mus neseniai iškilo apie kraują ir aliejų, ir taip toliau. Ir jūs visi žinote, apie tą laišką: “Brangus broli Branhamai”, – ir taip toliau. Bet aš stovėjau prieš šitą dėl to, kad šito nėra Žodyje. Ir aš prieš denominaciją dėl tos priežasties, kad šito nėra Žodyje. O juk mes turime ant kažko grįsti savo tikėjimą. Ir jeigu mes negalime jos grįsti ant kažkokios denominacijos, tai mes turime jį grįsti ant Dievo žodžio. Juk tai vienintelis pagrindas – Dievo Žodis.

26 Ir, reiškia, jeigu Dievo Žodyje nekalbama denominacijos naudai, vadinasi, mes turime kalbėti, kaip ir Žodis. Nežiūrint į tai, ką sako vyskupas, arba dar kažkas, ką kas nors galvoja, ką sako koks nors geras žmogus,

8 IŠTARTAS ŽODIS



ką dar kas nors sako – jeigu tai pagal dievo Žodį, vadinasi, tai neteisinga. Suprantate? Jis turi būti… Žodis turi būti galutiniu autoritetu. Dievo Žodis turi būti galutiniu “amen”.

27 Taigi, turėkite omenyje, aš nieko denominacijose neišbraukiu iš krikščionybės (jūs tai suprantate). Visose tose denominacijose dešimtys tūkstančių brangių sielų, kurios yra Dievo vaikai. Bet kad atskirti juos ir skirstyti juos – aš prieš šitą, ir Dievo Žodis prieš šitą.

28 Ir aš manau, kad šiandien žemėje nėra tokios “-izmos”, kad žemėje niekada ir nebuvo tokios “-izmos”, apie kurios atsiradimą nebūtų išpranašauta Dievo Žodyje. Aš manau, kad Dievo Žodis aprūpina viskuo, ko mums reikia – tiesiog čia, Žodyje. Nuo pradžios iki pabaigos. Ir be to aš…aš manau, kad jeigu tai iš tikro Dievo žodis, tuomet mums reikia… Jis išpranašauja, ir Dievo Žodis – tai įspėjimas.

29 Taigi, jūs skaitote Dievo Žodį ne taip, kaip skaitote laikraštį. Jūs skaitote Dievo Žodį Šventąja Dvasia (suprantate?), nes pati Šventoji Dvasia kalba per Kristų. Kristus dėkojo Dievui už tai, kad Jis paslėpė visa tai nuo gudriųjų ir išmintingųjų akių, ir apreiškė tai mažutėliams, kuries mokysis. Tad, jūs matote, išsilavinimu šito visiškai nepasieksi, denominizavimusi šito visiškai nepasieksi. Būti teisiu galima tik vienu būdu – tai vadovaujant Dievo Dvasiai. Ir jūsų pergyvenimas turi atitikti šitą Žodį. Suprantate? Tuomet pas jus tai, kas reikia. Suprantate?

30 Pavyzdžiui, kai mes užsiimsime tuo po kelių minučių, mes kalbėsime apie žmones, kurie yra… Kai kurie iš jų – radikalūs kalvinistai, kai kurie iš jų – radikalūs armeniečiai, ir įvairios pažiūros. Taigi, kaip tik tu bepjaustytum, visuomet bus dvi pusės. Visiškai teisingai. Ir pas tuos, ir pas kitus yra ginčitini klausimai. Bet svarbiausia – kame yra Tiesa? Prie šito mes ir prieiname, o mes manome, kad iš Dievo malonės mes parodysime jums Tiesą. Taigi, tiesiog paimkime… O čia aš kaip tik užsirašiau kai kuriuos iš tų bažnytinius mokymus.

31 Dabar atsiverskime Biblijas kelioms minutėms, visi kartu, ir pradžiai kreipkimės į Apreiškimo 1 skyrių, tiksliau, į Apreiškimo 17 skyrių. Ir tiesiog pradėkime skaityti ir išsiaiškinkime, iš kur prasidėjo šios bažnyčios, ir nuo ko…nuo ko jos prasidėjo.

Taigi, Biblija įspėja apie viską. Ji įspėja apie tuos laikus, kuriuose mes gyvename. Taigi, prašau, Apreiškimo 17 skyrius.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 9



Aš pasakiau “13-as”, aš ne tai turėjau galvoje, ji… Neužilgo mes ją irgi paliesime, tai pranašystė apie Jungtines Valstijas. Bet dabar klausykite labai atidžiai:



Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių

septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: “Eikš,

aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios

ant daugybės vandenų.



32 Taigi, įsidėmėkite, tai skamba paslaptingai. Taigi, tai gėdinga moteris. Jeigu mes mokysime šito, būtina pirma išsiaiškinti, ką reiškia šie simboliai. Taigi, moteris Biblijoje simbolizuoja bažnyčią. Kas iš jūsų tai žino, kas mes Nuotaka? Bažnyčia – tai Nuotaka.

33 “Eikš, aš parodysiu tau teismą”. Taigi, teismas bus išsakytas ant šios didžios paleistuvės, netyros moters, sėdinčios ant daugybės vandenų. Taigi, moteris simbolizuoja bažnyčią, o vanduo simbolizuoją žmones. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, taip pat pažvelkite į 15 eilutę, kol pas jus atverstos, 15-ta to pačio skyriaus eilutė:



Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai,

kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

(Matote?)



34 Taigi, tai didi bažnyčia, didi moteris (neužmirškite) – tai gėdinga moteris. Ir jeigu moteris simbolizuoja bažnyčią (o Kristaus Bažnyčia yra Nuotaka, šventa Nuotaka), vadinasi, tai nedora moteris, vadinasi, tai nedora, taip vadinama nuotaka. Suprantate? Štai, ir ką ji daro? Ji sėdi “ant” arba “virš” – reiškia, kad ji valdo virš daugybės vandenų. Kitais žodžiais, ji turi valdžią visose šalyse, kalbose ir tautose. Tai didi asmenybė (ši moteris). Dabar:



Su ja ištvirkavo žemės karaliai…



35 “Nes žemės karaliai ištvirkavo”, – turtuoliai, dideli žmonės. O kaip jūs tai padarysite…kaip karalius gali ištvirkauti su bažnyčia? Tai dvasinis ištvirkavimas. Dvasinis! Kas yra ištvirkavimas? Tai… Na, tai kai moteris neištikima savo vyrui, ji gyvena su kitu vyru,

10 IŠTARTAS ŽODIS



tada kai pas ją yra vyras. Ir vadinasi, ši bažnyčia apsimeta, neva, ji – Kristaus Nuotaka, o pati ištvirkauja su šito pasaulio karaliais savo netyru gyvenimu, netyru išpažinimu. O-o, tai gilu ir tai sočiai. Aš labai myliu Žodį. Dabar pastebėkite:



Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu

pasigėrė žemės gyventojai”.



36 Jos vynas – yra tai, ką ji dalina, jos susijaudinimas: “Mes – ta pati Bažnyčia! Pas mus yra viskas, ko reikia”. Matote? Taip, tiesiog įsivaizduokite tik sau. Gerai.



Ir jis Dvasia nunešė…



37 Taigi, Angelas pasakė Jonui: “Aš parodysiu tau tą teismą, kurį įvykdysiu tai didžiai bažnyčiai”. Dabar žiūrėkite:



Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau

moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono…



38 Skaisčiai raudonas Biblijoje simbolizuoja karališką personą. Skaisčiai raudona spalva reiškia raudoną. O žvėris simbolizuoja jėgą.

Jūs atkreipėte dėmesį į tą žvėrį, kuris išnyro iš vandens, kuris buvo Apreiškimo 13-me skyriuje? Ir kada matote, žvėrį išnyrantį iš vandens, tai reiškė, kad ši jėga kilo tarp žmonių.

Bet Apreiškimo 13-me skyriuje, kai išėjo šitas avinėlis, bet jis išėjo iš žemės, nėra žmonių – Jungtinės Valstijos. Bet jau paskui jam išdygo du nedideli ragai – pasaulietinė ir bažnytinė valdžia. Ir po to jis gauna valdžią ir prabilo, kaip prieš jį slibinas. Tad jums būtinai reikia tai pasižymėti: mes artinamės prie religinio persekiojimo, kai bus viskas tas pats, ką darė pagoniškoje Romoje daug metų atgal, nes tai TAIP SAKO VIEŠPATS.

Dabar pažiūrėkite – sėdi ant žvėries, ant jėgos.

39 Jūs atkreipėte dėmesį į Rebeką? Kai Eliezeras surado ją, tai buvo vakaro laikas, ir ji pagirdė kupranugarius, nes Eliezeras pasakė: “Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk!

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 11



Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui”. Ir jam dar besimeldžiant, atėjo Rebeka ir pasėmė vandens, ir davė jam atsigerti, ir pagirdė kupranugarius. Pastebėkite, kupranugaris – tai gyvūnas. Ir tas pats gyvūnas, kurį ji pagirdė, jis ir atnešė ją pas jos jaunikį – Izaoką.

40 Ir šiandien Šventosios Dvasios jėga, kurią Bažnyčia girdo ir kurią garbina, būtent ji ir nuneš ją iš šios žemės į susitikimą su Jaunikiu. Žinoma. Izaokas buvo vakare lauke. Mes susitiksime su Viešpačiu ne Šlovėje, Laiško Efeziečiams 5-me skyriuje sakoma, kad “mes susitiksime su juo ore”. O-o, dėl šito metodistai pasiruošę džiaugsmingai šaukti. Tik pagalvokite! Matote? Viešpats…

Izaokas išėjo iš savo tėvo namų ir buvo lauke, kai pamatė, kaip Rebeka artinasi ant kupranugario. Ir ji pamilo jį iš pirmo žvilgsnio ir nušoko nuo kupranugario, ir nubėgo jo pasitikti. Taip. Būtent mes taip ir susitiksime su Viešpačiu. Ir tas pats kupranugaris, kurį ji pagirdė, atgabeno ją pas jos vyrą.

Ir ta pati jėga, kuriai Bažnyčia lenkiasi, kurią šis pasaulis vadina fanatizmu, kurią Bažnyčia garbina, ta pati jėga ir pakels Bažnyčią į orą “pasitikti Viešpatį ore” – Šventoji Dvasia! Matote? Štai…

41 Ir, pažiūrėkite, Rebeka buvo skaisti mergina, o ši moteris – paleistuvė, apie kurią mes čia kalbame. Taigi, jums dabar aišku, kas yra jėga? Jėga, kas…reiškia, kad žvėris…Ji buvo ant skaisčiai raudono. Ir kas gi šis žvėris? Purpurinis – tai yra, turtingas jėga. Kas tai per bažnyčia, kuria ji yra? Ji – turtinga bažnyčia, ir ji – didi bažnyčia, ir ji – galinga bažnyčia, ir jos įtaka apima daugybę žmonių. Ir žemės karaliai ištvirkavo su ja dvasiškai – tai yra, didieji žemės žmonės. Dar po minutės mes išsiaiškinsime, kas ji tokia, ir išsiaiškinsime dėl šių denominacijų.



Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu

(karališkai), išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais.

Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo

šlykštybių ir nešvarumų.



42 Kas buvo jos rankoje? – Jos mokymai, tai, ką ji dalina žmonėms: “Mes – ta pati bažnyčia, mes tokie tai”. Ir ji padarė taip, kad kartu su ja žemės karaliai pasigėrė štai taip: “Mes tokie tai.

12 IŠTARTAS ŽODIS



Pas mus didžiulė valdžia! Mes apimame visas šalis. Mes pati didžiausia iš visų bažnyčia. Ateikite, gerkite mūsų… Na, įpilk truputi. Tu imk, tu imk”. Štai, prašom. Matote? Ir jos rankoje buvo taurė. Žiūrėkite:



Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu,

išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė

rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir

nešvarumų.



43 Draugai, mes ne kasdieninį laikraštį skaitome, mes skaitome amžiną ir palaimintą Dievo Žodį. Visi dangūs ir žemė praeis, bet šis Žodis pasiliks. Teisingai.



Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: “Paslaptis,

didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”.



44 Taigi, čia prieš kurį laiką (negalvoju, kad čia bažnyčioje, bet) aš pamokslavau temą: “Rašysena ant sienos” ir aiškinau istorinę Babelės padėtį. Taigi, visos atsiradusios “-izmos”, visos religijos ir visos dabartinio pasaulio “-izmos” prasidėjo Pradžios Knygoje. Taigi, jeigu jūs paimsite Chislopo “Dvi Babelės”, jeigu norite peržvelgti tai per istoriją, arba kokią nors iš tokių gerų knygų, jūs netgi surasite visas “-izmas”, kokias tik galima surasti. Po kelių minučių aš nukreipsiu jūsų dėmesį iš temos apie pamokslininkes (suprantate?) ir parodysiu jums, nuo ko būtent visa tai prasidėjo (suprantate?) – dar Pradžios knygoje, ir apie įvairius dalykus, kaip būtent jos pasirodė iš Pradžios Knygos. Pradžios knyga reiškia “pradžią”. Kas iš jūsų žino, kad yra taip? Pradžios Knyga – tai pradžia. Tad visa, kas yra, turėjo turėti pradžią.

45 Kai aš žvelgiu į medį… Aš išbuvau miške keletą…tris, du mėnesius. Aš matau medį, koks jis gražus. Aš matau, kad jis sudžiūsta, į jo vietą išauga kitas – nepertraukiamas gyvenimo ciklas. Ir aš susimąstau: juk kažkada šis medis turėjo pradžią, jis turėjo turėti pradžią. O būti medžiu arba ąžuolu, arba buku, arba tuopa, arba palme, arba kuo ten bebūtų, jis galėjo būti paskirtas vieninteliu būdu – už viso to turėjo stovėti didis Protas. Arba jeigu būtų tik viena, būtų tik ąžuolas, tai visame pasaulyje augtų tik ąžuolai.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 13



Bet kažkas, didis, vyriausiasis Protas turėjo išdėstyti viską tam tikroje tvarkoje.

Palaimintas Jo šventas Vardas! Būtent Jis išdėstė mėnulį ir žvaigždes saulės sistemoje. Jis viską išdėsto tam tikroje tvarkoje. Ir Jis sutvarkys Savo Bažnyčią. Ji pasuks būtent ten, kur Jis šito nori: į rytus, vakarus, šiaurę arba pietus, arba kur Jis panorės – kada mes išmesime iš galvos šiuos denominacinius supratimus ir visiškai pasiduosime Golgotoje. Jis sutvarkys ją, jeigu tik mes būsime paklusnūs, kaip medžiai ir visi kiti Jo kūriniai. Niekada nėra taip, kad mėnulis sakytų: “Aš šią naktį nešviesiu. Tegu kokios nors žvaigždės šviečia vietoj manęs”. Bet štai pas mus, ach, pas mus kitaip. Matote?

46 Ir taip, Babelė, žiūrėkite, kaip atsirado Babelė. Ji pradžioje buvo Biblijoje, ji yra Biblijos vidury, ir ji yra Biblijos pabaigoje. Taigi, yra kažkas tokio… Ji prasidėjo nuo Nimrodo. Nimrodas įkūrė Babelę lygumoje Šinaro krašte, tarp Tigro ir Eufrato upių. Ir ten tekėjo Eufratas. Ir…ir juk visi keliai visoje toje šalyje vedė tiesiai į Babelę.Ir kiekvieni iš tų vartų buvo šešiasdešimt metrų pločio – tie vartai, padaryti iš vario. Ir įeinant į Babelės miesto vidų, visos gatvės vedė tiesiai prie sosto.

47 Taigi, šiandien galima nuvykti į romą, ir visi keliai nuves į Romą. Ir ant kiekvieno kampo, prie sankryžos, stovi mergelė Marija su kūdikiu Kristumi ant rankų, nurodydama į Romos pusę. Matote? Ji yra Biblijos pradžioje, ji yra Biblijos vidury, ir štai ji Biblijos pabaigoje.

Dabar aš tiesiog noriu toliau paskaityti kelias minutes, kad jūs pamatytumėte viso šito priešistoriją. Suprantate? Gerai.



Mačiau tą moterį…



Dabar žiūrėkite, tai bažnyčia. Kai jūs matote moterį, iš karto galvokite apie bažnyčią. Suprantate?



Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo…



48 O iš kur kyla žodis šventas? Žodis šventas kyla iš žodžio “gyvenantis šventai” arba “pašventintas”, “gyvenantis šventai”. Gerai.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo…



49 Taigi, jeigu ši moteris yra bažnyčia, ji persekiojo šventuosius. Ir ji – pati didžiausia bažnyčia. Ji turi valdžią visoje žemėje. Ji virš daugybės vandenų. Ir ji… Žemės karaliai ištvirkavo su ja. Kas ji? Tarsi paslaptis. Dabar Dvasia… Žinote, bažnyčioje turi būti devynios dvasinės dovanos: turėti išmintį, o kitas – pažinimą, o trečias – gydimui, ir ketvirtas – visa kita.



…ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo.



50 Panašu, jiems visai nesvarbu, ką pasakė Jėzus. Svarbiausia – ką pasakė bažnyčia. Teisingai. Ir tai irgi tiesa.



Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.



51 “Aš stebėte stebėjausi. Aš… Aš kas joje buvo nuostabaus, aš stebėjausi, kaipgi ji…” Leiskite aš atsistosiu į Jono vietą ir pabandysiu tai truputi atidengti. Gerai? Jonas pasakė: “Štai ji sėdi. Ji apsimeta, tarsi ji būtų krikščioniška bažnyčia. Ji turi priėjimą prie visų pasaulio pinigų. Prie jos kojų žemės karaliai. Ji turtinga ir papuošta, ir kaipgi ji gali būti pasigėrusi Jėzaus kankinių krauju? Kaipgi ji gali persekioti šventuosius? Kaipgi ji gali žudyti šiuos Kristaus kankinius? Ir be to ji tvirtina, kad pati yra krikščione, krikščioniška bažnyčia”. Ir taip, žiūrėkite:



O angelas man tarė: “Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu

paslaptį moters ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias

galvas ir dešimt ragų”.



52 Taigi, čia viskas parašyta labai paprastai. Jūs suprasite tai, tai bus labai lengva.



Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi

išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai,

kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio

sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo

nebėra, ir jis vėl pasirodys.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 15



53 Taigi. O štai tai įžnybs. Dabar, štai kas. Jis pasakė (dabar pastebėkite), kad kada visi, ne tik keli, bet visi, gyvenantys žemėje, stebėsis…Visi jie stebėsis, visas pasaulis stebėsis šia moterimi. Tik viena grupė nesistebės tuo, ir tai bus tie, kurių vardai buvo Avinėlio gyvenimo Knygoje.

54 Taigi, aš galiu iškart ir tai įterpti, nes po kelių minučių mes į tai įsigilinsime. Suprantate? Kada jų vardai buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje? Nuo (kokių?) praėjusių laikų prabudimo, kuriame jie pabuvojo? Tą vakarą, kai jie nuėjo prie altoriaus? Tą vakarą, kai jie prisijungė prie bažnyčios? Aš nenoriu jūsų įžeisti, bet aš sakau jums, kas Biblijoje pasakyta: “Jų vardai buvo įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą nuo pasaulio sutvėrimo”. Būtent taip. Kada pradžioje Dievas matė, kad Jis pasius savo Sūnų, ir kad Jis užims nusidėjėlio vietą, kai buvo pralietas Dievo Sūnaus Kraujas… Biblijoje sakoma, kad Jo Kraujas buvo pralietas prieš pasaulio sutvėrimą? Kai šis Kraujas buvo pralietas, vardai visų kūno narių buvo įrašyti šiuo Krauju į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Ko jūs taip bijote? O, mano broli! Nuo šito durys atsiveria, tiesa?

55 Ką gi, dabar tiesiog štai čia perskaitysime ir pažiūrėsim, ar tiesa tai, kas čia sakoma. Suprantate?



O angelas man tarė: “Ko tu… (mano manymu tai 8 eilutė.)

Žvėris, kurį regėjai… (na taip, štai jis.)

Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti

iš bedugnės



Taigi, mes prie šito sugrįšime, bet aš noriu paliesti kita, nes mes apie tai kalbame.



…tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai

nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo,…



56 Kitais žodžiais, žemėje bus tokia grupė, kuri bus suvedžiota, nes jis juos suvedžios. Ir tik viena grupė nebuvo suvedžiota, o būtent tie, kurių vardai buvo Gyvenimo Knygoje nuo pasaulio sutvėrimo. Mes įsigilinsime į tai kiek vėliau.

57 Dabar atkreipkite dėmesį į moterį, į bažnyčią,

16 IŠTARTAS ŽODIS



ji buvo “Paslaptis, didžioji Babelė”. Mes matome, kaip ji pasirodė prie Nimrodo. Koks tikslas buvo pas Nimrodą? Nimrodas įkūrė miestą ir privertė visus kitus miestus mokėti šiam miestui duoklę. Ar galime mes tą patį pamatyti? Ar yra šiandien tokia vieta? Ar yra tokis bažnyčia, kuri viešpatauja visoms pasaulio šalims? Žinoma. Ar yra šiandien tokia vieta, kuri verčia visas šalis mokėti jai duoklę? Ar yra tokia vieta?

Paimkime ir truputi paskaitykime kita, kad jūs pamatytumėte visą šį paveikslą. Gerai.



…žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl

pasirodys.



Čia reikia proto, turinčio išmintį!



58 O kas iš jūsų žino, kad išmintis – tai viena iš Dvasios dovanų? Tad į kokią gi grupę Jis kreipiasi? Galbūt, Jis kreipiasi į žmonių grupę, pas kurios šioje Bažnyčioje veikia Dvasios dovanos.



Čia reikia proto, turinčio išmintį!



59 Jūs stabtelėkite, paieškokite tai per visus šiuos bažnyčios periodus. Iškelia… Šventoji Dvasia aiškiai sako, kaip šios dovanos turi veikti paskutinėmis dienomis. Taigi, pas mus veikia išgydymo dovanos. O-o, su tuo reikalai klostosi gerai. Bet, mano broli, yra ir kitos dovanos. Tai tik viena iš jų. Ji visai nereikšminga. Štai tiesiog čia dovana, kuri žymiai didesnė. Kas būtų geriau už viską: Šventosios Dvasios išminties dovana, kuri sujungia Dievo Žodį ir parodo Bažnyčia, kokiame mes stovyje, ar tiesiog kažkokio žmogaus išgydymas? Mes visi norime būti sveikais. Tačiau bet kuriuos atveju geriau, kad mano siela būtų sveika, nei kūnas. O-o, tai bent!

Išgirskite, ką Šventoji dvasia, kalbėdama per Joną Patmos saloje, pasakė: “Čia turintiems išmintį. Tegu jis tai paklauso”. Dabar pas mus čia išryškėja paveikslas.



Čia reikia proto, turinčio išmintį! Septynios galvos

reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 17



60 Pasaulyje yra tik vienas miestas, kuris man žinomas. Aš žinau du miestus kurie stovi ant septynių ir daugiau kalvų. Viena iš jų Cincinati, o apie Cincinati yra išgalvotas pasakojimas – neva, tai motina vilkė, žinote, kuri…ir taip toliau. Bet tame yra ne tik tai. Juk nei viena bažnyčia nevaldo Cincinati.

Yra tik viena vieta visame pasaulyje, kur bažnyčia sėdi ant septynių kalvų ir valdo visą pasaulį.

O aš tik ką atvykau iš ten. Visi šie dalykai… Ir aš mačiau tai, apie ką sakoma: “Čia reikia proto, turinčio išmintį”. Apreiškimas 13: “Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; (ne žmonių minios, ne žmonių grupės, o vieno žmogaus.) jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši”.

61 Aš dažnai girdžiu, kad virš romos popiežiaus sosto parašyta: “VICARIVS FILII DEI”. Aš dažnai susimastydavau, tiesa tai ar ne. Nubrėžkite liniją ir sudėliokite į romėniškus skaičius, ir pamatysite, taip yra ar ne – tai tikra tiesa. Aš stovėjau štai taip arti prie tos trigubos popiežiaus tiaros po stiklu: “Valdžia pragarui, dangui ir skaistyklai”. Matote? Tad visa tai…Aš tik atvykau iš ten, tik atvykau iš Romos ir žinau, kad tai tiesa. Taigi, mes žinome, kad tai gerai pailiustruota.



Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo ( tai yra, tuo

laiku), vienas tebėra (tai yra tas, kuris turėjo tada ateiti, o

būtent cezaris), o vienas dar neatėjo ( tai yra Erodas, kuris

buvo nedoreliu);…



62 Dabar žiūrėkite. Žiūrėkite, kaip tai tikslu.



…kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.



63 Kas nors žino, kiek karaliavo Erodas? – Puse metų. Pratempė savo motiną gatve ant rąsto, pririšto prie arklio, ir sudegino miestą, ir suvertė viską ant krikščionių, o pats grojo smuiku ant kalno šlaito, kol jie…kai degino miestą. Puse metų! Ir… Matote?



O žvėris…



Dabar žiūrėkite, koks jis buvo niekšas. Matote? Dabar žiūrėkite.

18 IŠTARTAS ŽODIS



O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra, – tai aštuntasis,

bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.



64 Visiems žinoma, ką reiškia pražūtis – tai “pragaras”. Ir žiūrėkite, iš kur jis pakilo – iš pragaro. Kas tai? – Iš bedugnės. Katalikiškame mokyme nėra pagrindo. Niekur Biblijoje nepatvirtinama katalikiškas mokymas. Biblijoje visiškai nėra nieko tokio, kas patvirtintu katalikišką mokymą, visai nėra. Jie ir netvirtina apie tai. Kunigas sėdėjo ten, lankėsi vienas kunigas čia iš Švenčiausios Širdies bažnyčios. Jis pasakė: “O, jis…” Aš pasakojau jam apie tai, kad krikštijau Elizabet Fraizer. Jis tarė: “A, tu krikštijai ją pagal tai, kaip krikštijo ankstyvoji katalikų bažnyčia”.

Aš paklausiau: “Nuo kurio laiko?”

Jis atsakė: “Biblijoje, jūsų Biblijoje”.

65 Aš pasakiau: “Argi katalikų bažnyčia taip krikštijo? Argi tai katalikų bažnyčios mokymas?”

“Taip”.

66 Aš pasakiau: “Dar prie viso šito katalikų bažnyčios neklystamumo, kodėl gi ji taip stipriai pasikeitė?” Matote?

67 Jis atsakė: “Na, matote, jūs tikite Biblija, o mes tikime bažnyčia”. Matote? “Mums nesvarbu, kas sakoma Biblijoje. Svarbiausia – ką sako bažnyčia”. Būtent taip. Jeigu jūs kalbėsitės kada nors atvirame pokalbyje, pabandykite nors kartą. Suprantate? Jiems nesvarbu, kas sakoma Biblijoje, tai neturi jokios reikšmės. Jiems svarbu, ką sako bažnyčia. Suprantate?

68 Bet mums nesvarbu, ką sako bažnyčia. Mes tikime tuo, ką sako Dievas! Amen. Juk Biblijoje parašyta: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Štai kodėl mes ne denominacija.

69 Dabar žiūrėkite. Paklausykite minutei štai ką: “Penki karaliai (o taip ir buvo) žlugo, penki karaliai”. Jeigu norite iš istorijos, aš parodysiu tai jums. “Vienas tebėra, o vienas dar neatėjo”.

Dabar žiūrėkite, “žvėris”. Žvėris nebuvo karaliumi. Su juo buvo taip: “Vienas yra ir nėra jo, tarsi jis yra, o tarsi jo ir nėra, tarsi jis yra, o tarsi nėra”. Ką tai reiškia? – popiežių įpėdinystė, valdžia, valdo žvėris. Štai kada pagoniška Roma pavirto į popiežiškąją Romą. Pagoniška Roma tapo “atsivertusiu”, ir tada jis tapo popiežyste, tai yra, pas juos buvo popiežius, o ne karalius, o popiežius – tai dvasinis karalius.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 19



Štai kodėl jis karūnuotas dvasiniu karaliumi, tvirtina, kad jis Jėzaus Kristaus vietininkas. Štai jums, prašom. Dabar pastebėkite.

70 Ir mes paimsime iš ten katalikišką mokymą ir parodysime jums, kaip jis prasiskverbė tiesiai į protestantiškas bažnyčias (suprantate?), kad jis iki šiol slūgso tiesiog protestantiškoje bažnyčioje (daugybe iš to) – tiesiog priešingai Biblijai, absoliučiai priešingai. Dabar: “Žvėris buvo, bet jo nebėra”. Taigi, atminkite: “Žemėje bus suvedžioti visi tie, kurių vardai nebuvo užrašyti nuo pasaulio sutvėrimo”. Pažiūrėkime:



O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra ( 11 eilutė ), – tai

aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.

(Jis tęs toliau, kol kelio pabaigoje neatsidurs bedugnėje.)

Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių,…



Dabar pažiūrėkite čia. Jeigu norite pamatyti kažką nepaprasto, tai pažiūrėkite į tai:



…yra dešimt karalių, kurie dar negavo karalystės, bet

jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai kartu su

žvėrimi.



71 Tai ne karūnuoti karaliai, tai diktatoriai. Matote, jie niekada nebuvo karūnuotais karaliais, bet jie gauna valdžią, kaip karaliai, vienai valandai šito žvėries valdymo laiku. Būtent dabar, šiuo trumpu užtemdytu laiku, pakyla diktatoriai. Suprantate? “Gavo valdžią su žvėrimi, kaip karaliai, vienai valandai”. Taip, gerai.



Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos

žvėriui.

Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės (Šlovė!),

nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo

visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.



72 Norėtųsi man dabar pasakyti apie tai pamokslą: “Išrinktieji prieš pasaulio sutvėrimą ir pasiliekantys ištikimais savo pašaukime”. Aleliuja! Štai taip. “Jie pašauktieji, išrinktieji ir ištikimi”. Ir – tai jungtukas (suprantate?): “Išrinkti ir ištikimi”.

20 IŠTARTAS ŽODIS



Jie nugalės jį, kokiais stipriais tie bepasidarytų.

73 Ir šitas stiprus komunizmas, komunizmo judėjimas, kuris pas mus šiandien – dėl šito nesijaudinkite. Jis tik Dievui į naudą viską daro. Aš galiu įrodyti tai iš šios Biblijos. Jis privers ją kentėti už kiekvieną nužudytą ja kankinį. Tiksliai. Štai pamatysite, kaip tie karaliai susitars vienas su kitu ir ims neapkęsti jos. Ir visa šalis, visas pasaulis prarijamas komunizmo. Juk tai būtinai Dievo judėjimas, kad nubaustų ją. Jūs pasakysite: “Minutėlę, broli Branhamai. Komunizmas – Dievo judėjimas?” Be abejo, žinoma, tai Dievo judėjimas. Biblijoje taip sakoma. Bet jis artinasi, kad paskelbtų teismą bedieviams ir nedorėliams, ne santuokoje gimusiems žmonėms. Kas šiame pasaulyje liko? Ką mes turime?

74 Čia šiomis dienomis… (aš truputi nukrypsiu nuo savo temos, jeigu išeis) …aš skaičiau vieną Rašto vietą apie tai, kad nesantuokinis vaikas neįeis į Viešpaties susirinkimą iki keturioliktos kartos. Kas iš jūsų tai žino? Taip. Pakartoto Įstatymo 23 – nesantuokinis vaikas. Jeigu moterį pagaus lauke, tai yra ten, kur vyras negali jos apginti, ir koks nors vyras užvaldys šią moterį, tai tas vyras turės vesti ją. Ir netgi jei ji taps paleistuve, jis turi gyventi iki pat mirties. Ir jeigu ši moteris ištekės už jo, apsimesdama skaisčia mergele, ir tai ne taip, tas ją gali už tai užmušti. Ir jeigu vyras ir moteris susituokė, ir jiems gimė nesantuokinis vaikas, tuomet į Viešpaties susirinkimą jis neįeis net iki keturioliktos kartos. O karta – tai keturiasdešimt metų. Tai yra, praeis keturi šimtai metų, kol ši nuodėmė nepasitrauks iš Izraelio.

75 Dievas neapkenčia nuodėmės! Kaip jūs galite tikėtis, peržengę per šventą Viešpaties Jėzaus Kraują, ir tik todėl, kad jūs priklausote kažkokiai denominacijai, tikėtis to, kad įeisite? Jūs ateisite arba ant Dievo pagrindo, arba visai neateisite. Teisingai. Diakonas, pamokslininkas – kuo mes bebūtume – čia visiškai ne prie ko. Jūs ateinate su Dievo sąlygomis.

76 Keturiolika kartų. Dabar čia sėdi žmogus, kuris svarstė tai su manimi. Paklausė: “Tada iš kur mums žinoti, kas išviso bus išgelbėtas?”

77 Aš pasakiau: “Štai kada tu turi būti geru kalvinistu”. Jūsų vardas buvo įrašytas į Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Dievas užsiima šia kraujo linija, tai Jo reikalas. Suprantate?

“O prie ko čia tai?”

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 21



78 Ir paklausykite. Jūs, šiandieninis jaunimas (aš nežinau, vaikštote jūs į šią bažnyčią ar ne, arba kur jūs vaikštote), jaunuoliai ir merginos: ar suvokėte jūs, kad visa tai, ką jūs darote, jeigu ateis kita karta, jūsų vaikai bus pasmerkti už tai, ką jūs darote? Nejau pas jus nėra pagarbos arba padorumo? Tos iš jūsų, mergaitės, kurios čia nešioja tokius šorčiukus ir kita, jūs žinote, kad tai atsilieps jūsų dukroje? Tu žinai, kad tavo bobutė buvo pasileidėle, o tavo mamytė – estrados dainininke, ir būtent todėl tu šiandien striptizo šokėja? Žinoma. Kokiais gi bus tavo vaikai? Tiksliai. Dievas pasakė, kad už tėvų nuodėmes Jis nubaus vaikus ir jų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.

79 Ir ar tu suvoki, mano broli, kad kiekvieną kart, kai tu pasielgi teisingai, tai būtent bus tavo vaikams?

80 Pažiūrėkite, paimkime Laišką Hebrajams, 7 skyrių. Biblijoje sakoma, kad kai…kai Melchizedekas sutiko Abraomą, grįžtantį nugalėjus karalius, ir palaimino jį, ir ten pasakyta: “Levis…” (Jis kalba apie dešimtinės mokėjimą.) Pasakyta: “Levis turėjo paliepimą nuo Viešpaties imti dešimtines iš savo brolių”. O Levis, gaudamas dešimtines, užmokėjo dešimtines, nes jis dar buvo Abraomo strėnose, kai tas susitiko su Melchizedeku. O Abraomas buvo jo proseneliu. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Levis – tėvas, senelis, prosenelis Levis. Ir kai Levis buvo Abraomo strėnose, Biblijoje sakoma, kad jis užmokėjo dešimtines Melchizedekui. Aleliuja!

81 Tegu niekas jums nesako, kad koks nors pasaulyje judėjimas gali pamaišyti didžiam Dievo ratui. Jis vis tiek sukasi toliau! Tai buvo suplanuota dar tada, pradžioje, ir nėra tokių demonų arba neužteks demonų, kad pažeistų Jo programą.

82 Taigi, Biblijoje nepasakyta, kad jis užmokėjo ją potencialiai. Biblijoje sakoma, kad jis užmokėjo dešimtinę, kai buvo savo prosenelio strėnose. Šlovė! Tai mano Viešpats. O-o, Jis tai žinojo dar prieš žemės sutvėrimą. Jis žinojo viską. Ir Abraome jis užmokėjo dešimtinę.

83 Ir, sese, broli, kaip jūs galite čia ištvirkauti, ir žmonės gyvena taip, kad gyvena su svetimomis žmonomis, ir žmonos griauna šeimas, ir jūs gyvenate tokiu būdu – ko gi jūs laukiate iš sekančios kartos? Štai kur priežastis. Dabar visa tai pavirto į vieną ištisą sugedimą, ir jiems lieka tik viena – tai atominis amžius,

22 IŠTARTAS ŽODIS



kuriame mes gyvename. Visiškai teisingai. Mes laiko pabaigoje.

84 Šiandien ryte toli Kentukų kalnuose sėdėjo vienas vaikinukas, prie jo ir tris metrus negalima buvo prieiti dėl to, kad jis darė sorgų sirupą. Tikriausiai, ir nežinojo, kur dešinė ir kairė. Kai jis išgirdo… Aš užklydau į kažkokį paženklintą stulpais sklypą. Aš nežinojau kur randuosi. Tiesiog aš buvau vienoje iš daubų. Ir aš lipau ten, norėjau pamedžioti voverių. Ir kai aš ten atsisėdau, aš su juo įsišnekėjau. Ir šis vaikinukas pasakė, kad eis į armiją. Ir po to išaiškėjo… Mes pradėjome kalbėti apie Viešpatį, ir jis pasakė: “Pamokslininke, o tu argi netiki, kad mes laiko pabaigoje?” Tokiame aukštame klonyje, tuose kalnuose.

85 Aš pasakiau: “Žinoma, pabaigoje. Pabaigoje, sūneli, mes laiko pabaigoje”.

86 Štai, prašom. Tokiu laiku mes gyvename, mano broli. Mes atvykome. Argi jūs nematote, kaip tada motinos ir tėvai, kaip jie gyveno, ir senelis su senele? Argi jūs nematote, kaip gyveno tėtis ir mama? Nenuostabu, kad mes šiandien sugedime. Nenuostabu, kad galima pamokslauti iki pulso praradimo, o jie vis tiek nešioja šortus ir spjaudo tau į veidą, jie rūkys cigaretes ir pus tiesiai į tave, ir sakys: “Nekišk nosie kur nereikia”. Kodėl? Nes jie iš prigimties iš tokios giminės. Aš prieisiu prie šito betarpiškai, prie “Gyvatės sėklos”. Mes sužinome, kur ji prasideda, pamatysime, kodėl jie taip elgiasi. Tai šėtono vaikai nuo pasaulio sutvėrimo. Teisingai. Ir mums jau nieko nebelieka, tad belieka vien tik teismas. Nebegali būti daugiau nieko, kaip teismas. Dievas tiesiog sutrins visa tai į dulkes, ir žmonės tai padarė patys. Dievas neturėjo tokių ketinimų, bet Jis žinojo, kad taip bus. Štai kodėl Jis pasakė, kad tas suvedžios visus, gyvenančius žemėje, išskyrus tuos, kurių vardai buvo užrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą.

87 Pažiūrėkime. Paskaitykime dabar kiek toliau. Taip, mano manymu, mes sustojome ties 12-tu:



Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių,

kurie dar negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip

karaliai vienai valandai kartu su žvėrimi. Jie turi vieną

tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui.

Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes

Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 23



visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.

Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai,

kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

Tie dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries – jie ims

nekęsti paleistuvės,…



88 Dabar žiūrėkite, tie dešimt ragų, dešimt karalysčių. Suprantate, čia viskas įtraukta, kuo yra šie diktatoriai. Žiūrėkite, prie ko linksta diktatoriai? Parodykite man nors vieną diktatorių, kuris neliktų į komunizmą. Matote? Ir jie (ką?) ims nekęsti paleistuvės (moterį, bažnyčią). Bet ką? Žiūrėkite, kas tai padarys:



…jie ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir paliks ją

nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.



89 Jie susprogdins visa tai ir nušluos nuo žemėlapio, nestovėti man šioje vietoje. O kad būtų laiko paimti iš čia temą apie šią bažnyčią ir peržvelgti tai per Raštą, kur sakoma, parašyta: “Visi šios žemės karaliai ir visi jūrininkai, ir visi ims šaukti, nes didi Babelė buvo per vieną valandą nusiaubta”. Per vieną valandą, jos laikas atėjo! Ir, o-o, ten sakoma: “Džiūgauk dėl jo, jūs, šventieji, ir apaštalai, nes Dievas atkeršijo jai už šventųjų ir jūsų brolių kraują”. Matote? Taip ir yra. Žinoma, komunizmas padeda tik Dievui. Lygiai kaip karalius Nebukadnecaras padėjo Jam – atėjo ir užgrobė tuos žydus, kai jie išėjo nuogais.

90 O nuodėmė gali toliau pūti, teisioji sėkla gali ten pasilikti, o sėkla gali toliau pūti, pūti ir pūti, kol visai neišnyks. Dėl to, kad jų motinos ir tėveliai, ir kiti iki mūsų gyveno taip ir tokiu būdu, prieina iki to, kad dėl mūsų nieko nebelieka. O jūs žinote, ką pasakė Jėzus? Jeigu Jis nebūtų sutrumpinęs darbo, tai neišsigelbėtų visai nei vienas kūnas.

91 Jūs matote? Jūs suprantate, kodėl pas mus (aš netvirtinu) šie Artūrai Godfri ir visi, žinote (taip?), ir Elviai Presliai, ir pusiau nuleistos kelnės, šie ......, ir plaukai nukarę ant kaklo, ir šis paauglių elgesys? Ir kur visa tai? Kur priežastis? [Brolis Branhamas beldžia į sakyklos–Red.] Nes tai atėjo iš ankščiau gyvenusių nesantuokinių žmonių krūvos. Nieko nebelieka! Na taip, jie atsistos ir sudainuos: “Tau Viešpatie, Tau vis arčiau”,

24 IŠTARTAS ŽODIS



kaip skarmalius Ernis ir visi kiti į jį panašūs, sudainuos kokį nors himną ir kita, panašiai. Broli, ar žinai ką? Tai…tai pati tikriausia veidmainystė. Tiksliai.

92 Nėra ką veikti už šios sakyklos tokiam žmogui, kuris užsiima ten rokenrolu ir bugi-bugi, ir visais tais niekais. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Jam čia visai nėra ką veikti. Tai dėl kunigystės, dėl Dievo pašauktųjų. Čia priekyje vieta pašauktiems Dievo tarnautojams. O štai tokiems čia ne vieta. Štai kame šiandien reikalas, jie pavertė bažnyčią į pačią tikriausią ložę. Ložė – tai gerai; jeigu norite ten lankyti, tai jūsų reikalas. Bet leiskite pasakyti jums: “yra didžiulis skirtumas bandyti…tarp ložės ir bažnyčios. Tiksliai. Jeigu norite daryti visa tai ložėje ir vaikščioti į visus šiuos vakarėlius, ir kita, tai jūsų reikalas. Bet, mano broli, bažnyčia turi būti iššluota, pradedant nuo sakyklos ir užbaigiant rūsiu. Tiksliai. Iššluota – aš neturiu galvoje, kad naujus langus įstatė ir kita; aš turiu omenyje, senamadžiu, Dievo siustu prabudimu, kuris išmėtys visa tai į įvairias puses. Tiksliai. Kaip nukreipti šviesą, elektros šviesą į krūvą tarakonų prie obuolio griaužto (tiksliai) – jie išsilakstys, kai užsidegs šviesa.”

93 Dabar žiūrėkite, “jie turi vienas mintis, atiduoti savo valdžią”. Aš jau žemiau. “Dešimt ragų”. Taip, štai:



Nes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą ( Na štai,

prašom. ), vykdyti vieną tikslą, – kad jie atiduotų savo

karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai.

Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis

žemės karalius”.



94 Taigi, nėra prasmės vaikščioti tai šen, tai ten, mes žinome, kad tai katalikų hierarchija. Nereikia niekam… Aš tikiu tuo taip pat tvirtai, kaip ir tikiu tuo, kad gavau Šventąją Dvasią. Aš tikiu tuo tiksliai taip pat, kaip ir tiki tuo, kad stoviu čia ir esu krikščioniu, kad tai katalikų hierarchija – tai…Vatikano miestas – tai miestas, išsidėstęs ant septynių kalvų. Bažnytinė hierarchija – tai tas žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra. Ji – Babelė. Tai visai tiksliai prailiustruota, su visišku tikslumu visuose Raštuose. Tai katalikų bažnyčia.

95 Taigi, o štai tuo jūs būsite šokiruoti.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 25



Jūs pasakysite: “Na, broli Branhamai, tu juk manęs nei kiek neužgauni”. Bet aš noriu jūsų kai ko paklausti. Dabar grįžkime prie 5-os eilutės:



Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: “Paslaptis,

didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”.



96 Kuo ji buvo? – Paleistuve. Ir ji buvo motina. Kuo? – Mo-ti-na. Ji kažką pagimdė. Sūnų motina? – Paleistuvių! Kas yra paleistuvė? – Tas pats, kas…kas ir kekšė, amorali moteris. Dėl ko ji tapo amoralia? – Dėl savo mokymo. Ji apsimetė krikščioniška bažnyčia, bet platino žmogiškas dogmas. Ir čia ji sako, kad ji…jeigu ji buvo pirma organizacija, vadinasi, panašu, kad iš jos išėjo dar kai kurios organizacijos. Ji buvo paleistuvių motina. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paleistuvių motina. Ji negalėjo būti sūnų motina, negalėjo būti motina…tai turėjo būti moterų motina. Ir jei tai buvo moterys, vadinasi, tai buvo bažnyčios. Dabar išsiaiškinkime. Kas išėjo iš…

97 Kokia buvo pirma organizacija? – katalikų bažnyčia. Kokia buvo antra organizacija? – Liuteris. Kokia buvo trečia organizacija? – Cvinglis. Į ką po to perėjo? – kalvinui. O paskui anglosaksams, ir nuo anglosaksų metodistams. Metodistai, ką pagimdė metodistai? – Iš ten atsirado Aleksandras Kembelis. O nuo Aleksandro Kembelio atsirado Džonas Smitas. Nuo… Aleksandras Kembelis – tai krikščioniška bažnyčia, po to pas juos atsirado keturios ar penkios; Kristaus bažnyčia ir išsišakojo visos kitos mažos “-izmos”. Po to atsirado baptistų bažnyčia, ji turėjo daug smulkių išsišakojimų. O iš metodistų bažnyčios išėjo…iš metodistų bažnyčios pirma išėjo…atsirado veslietiški metodistai, o paskui jie pasidalino keturis ar penkis kartus. Po to atsirado kito tipo metodistai, ir po to jie vėl pasidalino, po to pas juos atsirado lavieji metodistai. Ir paskui, po šito, pas juos atsirado nazariečiai. O iš nazariečių – šventumo piligrimai, ir iš šventumo piligrimų nuėjo toliau. Tiesiog nedidelės “-izmos” štai taip išsišakojo, plito vis toliau ir toliau, visi šie tuomet nedideli išsižiebimai, taip ėjo toliau ir toliau. Ir ką jie visi padarė? Ir, galu gale, jie užbaigė Sekminėmis.

98 Ir ką padarė sekmininkai? – Tą patį, ką padarė jų motina, jie grįžo tiesiai atgal ir organizavosi. Ir kuo jie tapo? – Denominacija.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Apsilankykite, pirmiausia: “Koks tavo mokymas?” Chm! Oi, tave labai kruopščiai patikrins (suprantate?), kad sužinoti, kuo tu esi, į ką tu tiki. Ir jeigu tu nors kažkame su jais nesutinki, mano broli, tave iš karto atskirs. Taip ir yra.

99 Ir negalvokite, kad jūs saugūs tik todėl, kad jūs vadinatės sekmininkais. Mano broli, už borto sekmininkų bus ne mažiau, nei jų bus tame pačiame kelyje – aš tikras. Suprantate?

100 Taigi, visos šios organizacijos, jei tik jie paliktų sekmininkišką palaiminimą tokiu, koks jis yra, neorganizuotų jo, o tiesiog saugotų jį brolybėje ir leistų Šventajai Dvasiai atlikti atskyrimą… Juk Šventoji Dvasia atskiria. Ananijas ir Sapfyra kartą atėjo, pasakė tą ir tą, o Šventoji Dvasia pasakė: “Kodėl jūs sumelavote?”

101 Bet mes sakome: “Tai juk brolis Ivanovas, nedrįsk apie jį kalbėti nieko blogo, mūsų bažnyčioje jis aukoja daugiau už visus. Aš žinau, kad jis gavo Šventąją Dvasią, aš girdėjau, kaip jis kalba kalbomis, ir aš mačiau, kaip jis šūkauja Dvasioje”. Tai tas pats, kaip berti žirnius ant sausos karvės odos. Suprantate? Tai visai ne prie ko. Paskutinis Dievo Žodis. Tai Jis turi pasakyti, turi jis ar ne. Be abejo. Bet mes priėmėme jį į savo denominaciją. Na, mes išmetėme jį iš…iš Asamblėjos, jį paėmė vienybininkai. Vienybininkai su juo truputi pasiterlios, o paskui ir jie jį išmes, nes jie jį iki ten nuves, ir jį paims jėzuitai. Jėzuitininkai pasiterlios su juo truputi, ir paskui jį paims sekantys – Dievo bažnyčia jį paims. Dievo pranašystės bažnyčia paims jį, ir jo imsis Tomlinsono judėjimas. O, tai bent! Mano broli, na ar mes neišsekome? Tai yra, pas sekmininkus, paskutiniame prabudime. Ir dabar pas juos melsva ugnis, ir pas juos aliejaus garbintojai, ir kraujas ant veido, ir (o-o, mano Dieve!) aš nežinau, iki ko jie nusirito.

102 Tiesiog viskas iškrypo, kitaip ir nepasakysi. Jūs žinote apie tai, kas Biblijoje sakoma, kad viskas iškryps? Jūs žinote apie tai, kas Biblijoje sakoma, kad ateis toks laikas, kad net Viešpaties stalai bus apvemti? Ir sakoma: “Ką Aš galiu pamokyti? Kam galiu paaiškinti? Nes taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės”. Ką Aš galiu pamokyti? “Ką tik nujukintiems kūdikiams”, – nuo mamytės. Suprantate?

103 taigi, šiame miestelyje nėra…nėra tokios moters, nedoros moters, kuri nepagimdytų skaisčios dukros. Kai ji gimsta, ji skaisti, štai, ir jai gali sektis, bet jeigu jūs neatkreipsite dėmesio, kadangi pas jos mamą buvo toks charakteris,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 27



tai ši mergaitė devyni iš dešimties atvejų elgsis lygiai taip pat, kaip jos motina. Juk jūs žinote, kad taip. Kokia nors nedora moteris, vadovaujanti viešnamiui, galėtų pagimdyti mergaitę. Jei sukaktų šešiolika metų, būtų tyra ir skaisti, kaip bet kuri lelija, tik jeigu ji tokia pasiliks. Bet reikalas tame, kad ji įpuola į tą patį ir elgiasi, kaip jos motina.

104 Taigi, katalikų bažnyčia buvo pirma paleistuve, kuri pasirodė su mokymais, kuriuos ji pati ir išgalvojo, su prietarais, apie kuriuos Biblijoje sakoma: “Ji išėjo iš bedugnės ir sugrįš į pražūtį”. Taip Biblijoje sakoma. Taigi, jeigu jie to moko, tai neteisinga. Pagal Dievo Žodį tai neteisinga. O po to pasirodo metodistų bažnyčia, kuri gimė iš jos – graži mergaitė, bet ką ji padarė? – Ji pasuko tiesiai atgal ir daro tą patį, ką daro jos motina: leidžia savo susirinkimui nešioti šortus, leidžia jiems rūkyti cigaretes, visame nuolaidžiauja ir leidžia jiems elgtis, kaip nepridera. Apie tai nė žodžio nesako. Tai neiškeptas pastorius ten priekyje, ten už sakyklos, bijo, kad sykį neteks algos arba keptuvės su sausainiais.

105 Leisk man pasakyti tau, mano broli. Aš geriau pamokslausiu Evangeliją ir valgysiu liesą galetą, ir gersiu vandenį iš upelio, ir kalbėsiu apie Tiesą. Jeigu mano susirinkime visi iki vieno atsistotų ir išeitų, aš kalbėčiau jiems apie tai Tiesą. Būtent taip.

106 Kur priežastis? – O-o, pasirodo, talone pietums: “Na, žinai, aš juk pačios didžiausios bažnyčios mieste pastorius”. Jūs, baptistai ir metodistai, klausote netikro pranašo. Tai grubu, bet kiekvienas, kas moko priešingai šiai Biblijai, yra netikri pranašai. Kaip tai bebūtų atšlifuota, tai netikra pranašystė. Teisingai.

107 “O-o, viskas gerai, svarbu, kad tavo vardas yra sąrašuose”. Ir tegu jūsų vardas bus kad ir dešimt sąrašuose – jeigu jo nėra Gyvenimo Knygoje, jūs pražuvę! Jūs galite būti labai gerais, jūs galite būti tokiais atsidavusiais, tyrais ir doringais, kaip niekas kitas – tai neturės jokios reikšmės.

108 Ezavas buvo du kart geresnis už Jokūbą, jeigu jau kalbėti apie tai, kas buvo vyru: rūpinosi savi pagyvenusiu aklu tėvu ir panašiai. O Jokūbas niekšiuku, kuris visą laiką laikėsi už savo motinos skverno, išlepintu berniūkščiu. Bet Dievas pasakė: “Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiu”, – dar prieš gimstant abiems berniukams. Taip sakoma Laiške Romiečiams 8. Visiškai teisingai.

109 Dievas žino, kas žmoguje. Ir Jis taip pat žino, kas bažnyčioje.

28 IŠTARTAS ŽODIS



Mes gyvename Gyvenimo Duona, Dievo Žodžio duona. Štai dėl ko mes ne denominacija.

110 Dabar aš noriu parodyti jums dar vieną nedidelę… Aš noriu parodyti jums nedidelę iliustraciją, kuri pas mane čia užrašyta – nuostabi. Dabar Apreiškime 19:2. Pas mane čia kai kas pažymėta. Aš noriu pažiūrėti ir pamatyti, kas čia:



Nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją

paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis

atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis. (Tai

katalikų bažnyčios pabaiga.)



111 Taigi, taip pat norėtųsi, kad jūs ir čia atkreiptumėte dėmesį, kad denominacija…kad denominacija irgi yra čia Raštuose, kad… O Biblijoje niekada nekalbama apie denominacijas. Denominacijos atsirado iš katalikų bažnyčios. Ji – pirma denominacijos motina, ir kiekviena denominacija išėjo iš ten. O dabar truputi įžnybs. Toliau žnaibys vis daugiau ir daugiau. Suprantate? Bet aš noriu, kad jūs suprastumėte, kad denominacijos negimė ir nebuvo pastatytos Dievo, jos buvo pastatytos šėtono.

112 Dievo Bažnyčia – tai:

Kūnu mes viena su Kristumi,

Neatskiriami mes viename moksle, ir vienoje meilėje.



Štai tai gyvojo Dievo Bažnyčia. Nežiūrint į tai, kad jie… visam tam, mes kartu viena! Taip. Metodistas jis ar baptistas – mano broli, jeigu jis gimė iš naujo ir pripildytas Šventąja Dvasia, jis – mano brolis, mes žygiuojame petys į petį. Tiesa. Tiksliai. Be skirtumo.

113 Mozė. Kartais aš apsižvalgau ir sakau: “Tu juk žinai šią minią sekmininkų fanatikų, broli Branhamai, kam gi tu susidedi su tokia štai minia?” Chm. Jūs žinote ką? Mozė žiūrėjo į Izraelio vaikus, jis žiūrėjo pro tą patį langą, pro kurį žiūrėjo faraonas. Faraonas žiūrėjo į juos kaip į molio minkytojų minią, o Mozė žiūrėjo į juos kaip į Dievo išrinktuosius. Jis žinojo, kad jie turėjo pažadą. Kodėl? – Jis žinojo tai iš Žodžio. Ir tikėjimu… Jis buvo viena koja soste, būsimu faraonu, visas pasaulis gulėjo prie jo kojų, sėdėjo ten ir gėrė sau vyną, ir gražios moterys mosikavo vėduoklėmis,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 29



kaip imperatorių arba diktatorių, arba pasaulio karalių, kuris buvo jauno, keturiasdešimties metų Mozės rankoje. Jis žiūrėjo į tą molio minkytojų minią, bet jis žinojo, kad jis buvo viena iš jų. Aleliuja! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Štai taip. Jis žinojo, kad buvo vienas iš jų. Ir tik tikėjimu jis padarė pasirinkimą!

114 Visi turi padaryti pasirinkimą. Mes turime padaryti pasirinkimą. Jūs padarysite pasirinkimą dabar. Jūs padarysite pasirinkimą ryte. Jūs padarysite pasirinkimą rytoj vakare, jeigu būsite gyvi. Kažkada jums reiks pasirinkti. Mano broli, aš pasirinkau senų seniausiai. Ši Biblija buvo mano žodynu. Ši Biblija buvo mano Gyvenimo Knyga. Ši Biblija buvo Dievo Žodžiu. Būtent Biblija aš gyvenu. Būtent už šią Bibliją aš stoviu.

115 Todėl, Mozė žiūrėjo į Izraelio vaikus. Ir jis ne tik sakė: “O-o, tai nuostabi tauta. Aš nieko prieš juos neturiu. O-o, ne, aš nepasakyčiau prieš juos nei žodžio”. Būtent taip elgiasi šiandien daugelis žmonių: “O-o, tie sekmininkai ir tie žmonės, kurie gavo Šventąją Dvasią, ir tie žmonės, kurie tiki dieviškuoju išgydymu – o-o, aš…aš nieko prieš tai neturiu”. Bet Mozė buvo ne tokiu. Jis paliko Egiptą ir tapo vienu iš jų. Jis iškeliavo pas savo brolius. Jis buvo vienas iš jų.

116 Mano broli, štai kurių skaičiuje aš busiu – aš busiu Viešpaties paniekintųjų vaikų skaičiuje, net jeigu tai saujelė, kiek bebūtų. Jie gavo pažadą, ir aš matau jų vardus Avinėlio Gyvenimo Knygoje. Tai mano broliai ir seserys. Teisingai. Apsispręskite ir atsistokite su jais. Teisūs ar neteisūs, vis tiek stovėkite su jais. Jeigu jie neteisūs, tai padėkite jiems tapti teisiais. Teisingai. Dėl to, kad jūs visa laiką juos spardysite, jie nepasidarys geresniais. Suprantate, pasistenkite ištraukti juos.

117 Čarli, kaip kalbėjo apie brolį Aleną, apie tą ugnį…apie kraują ant rankų. Aš pasakiau: “Aš visada, visada gerbiau A. A. Aleną”. Aš tariau: “Jeigu aš mokėčiau pamokslauti kaip A. A. Alenas, tai man niekada neprireiktų išgydymo tarnavimo”. Taigi, kai reikalas liečia nesutarimą su tuo, kad kraujas ant rankų yra Šventosios Dvasios įrodymas, su tuo aš nesutinku. Bet kai reikalas liečia brolybę, jis – mano brolis. Aš stoviu su juo kovoje petys į petį. Taip. Jei jis neteisus, aš pasistengsiu jam padėti. O jei jis teisus, o aš neteisus, tai aš noriu, kad jis padėtų man. Ir tokiu būdu mes…mes sutariame. Dabar žiūrėkite. Ji buvo:

30 IŠTARTAS ŽODIS



Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių

motina…



118 Dabar jūs matote, kaip šiandien bažnyčia… Draugai, jūs matote, kaip šios bažnyčios šiandien gyvena, kaip joms tik šauna į galvą? “Viskas gerai, tai galima”, – žmogus žmogui kiaulė, nekreipia jokio dėmesio. “Juk tame nėra nieko blogo. Tu juk stengiesi būti senamadišku”. Taigi, pažiūrėkite į jų mokymą. Dabar aš noriu… Dabar žiūrėkite. Tai jų įprotis. Jūs suprantate, kad prieš kelis metus tik katalikų bažnyčiai buvo leidžiama eiti į kiną? Metodistų bažnyčiai net ir į galvą tai neateitų ir visoms šioms denominacijoms: “Ne-e! tai juk velnio darbai”. Chm! Įdomu, kas atsitiko? Tiksliai.

119 Ir, žinote, jei paimti šias katalikes mergaites, jos vaikšto šiomis trumpomis… (kai kurie iš jūsų, pagyvenę vyrai, irgi mano amžiaus) …vaikšto, pastebėkite, tokiais trumpais iki kelių golfais. Tikriausiai, šiandien tas vaikinas pragare – aš nežinau. Ne man jį teisti. Bet tada jis sulipdė tą pirmą nepadorią dainelę, kuri prasiskverbė į radiją, nepraėjusi cenzūros, tai:



Užraitykite, mergužėlės, užraitykite,

Parodykite savo gražias kojas.



Kas iš jūsų prisimena, kaip išleido šią pirmą prieš daug metų? Tai ir buvo pirma klaida. Teisingai. Ir kai surado šitą vaikiną iš Teksaso, ir rodo ten tas moteris ir naudoja jų apatinius drabužius, kad suteiktų joms tokią išvaizdą, kokios iš tikrųjų pas jas nebuvo, ir panašius dalykus, ir žiūri į tai pro pirštus, ir kas dabar vyksta? – Tai pradėjo skverbtis, tai dvasia.

120 Šiomis dienomis vienas žmogus pasakojo, jis pasakė: “Aš nežinau ką darysiu. Aš turiu gerą, sąžiningą sūnų, ir šis vaikinas darosi tokiu, kad išneš viską, kas paklius po ranka”.

Aš paklausiau: “Kodėl?”

“Jis draugauja su vagiu”.

121 Jeigu susidėsi su kokiu nors vagiu, ir pats tapsi vagiu. Mano pagyvenusi motulė Kentukuose sakydavo: “Su kuo susidėsi, tuo ir tapsi”. Paimkite…paimkite, pavyzdžiui, nedorą moterį ir tegu…mergaitę – jei ji ištekės už gero, tvarkingo vaikino,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 31



tai nesuspėsi apsidaryti, kaip jis taps bjauresniu už bet kurį akiplėšą; pasidarys viskas atvirkščiai. Jūs esate tokie, kas jus supa. Atsiskirkite! “Išeikite iš jų tarpo, – pasakyta Biblijoje, – atsiskirkite!” Teisingai.

122 Jeigu jų denominacijos grįžta į tokį sugedimą, kad leidžia savo žmonėms… Štai čia šiomis dienomis vienoje didelėje, gražioje baptistų bažnyčioje teko paleisti žmones – gali pamokslauti tik dvidešimt minučių (tas žmogus galėjo), nes pastoriui reikėjo parūkyti. Visas susirinkimas išėjo į lauką, visi jie stovėjo ten, ir iš eilės rūkė, o paskui vėl suėjo atgal – pastorius ir visi. Aš nuvykau į kongregacionalistų bažnyčią, ten stovėjo vienas vyras dideliu ilgu drabužiu, stovėjo ten, kalbėjo, atsirėmęs štai taip į sakyklą, pasakojo apie kažkokią gėlytę, kurią surado ant kalvos. Praktiškai daugiau apie nieką ir nekalbėjo, ir po to išėjo, o pirštai pas jį buvo pageltę nuo cigaretės dūmų (taip), ir kalbėjo apie tai, kad moterys…kad vyrai žais…Kažkoks vokiškas žaidimas, kurį žaidžia, kur reikia dėlioti kortas, žinote? Jame… Oi, aš maniau, kad prisimenu. Pinoklis, jie ruošėsi žaisti ponoklį. Manau, kad taip. Taip, tai kada išdalina kortas, tai paprastas žaidimas kortomis. Žaidimas binoklio rūsyje! Teisusis Dieve! Štai koks pas juos pagrindas. Nenuostabu, kad jie tuo užsiima, o dar šaukia čia ant katalikų bažnyčios, kad dalyvauja tose rotarianiškose užeigose ir žaidžia loteriją. Taip jūs, protestantai, tokie pat sugedę, kaip ir jie – tad ką galite į tai pasakyti? Obuolys nuo obels netoli nukrenta. Žinoma. Jūs tuo užsiimate, ir dar sakote: “Na, aš presbiterionas, aš metodistas”. Jūs – niekas, kol negimsite iš naujo. Tiesa. O kai jūs gimę iš naujo, jūs žinosite, kažkas jūsų viduje kalbės jums, kad visa tai neteisinga, ir jūs išeisite iš to – tiesiog kitaip ir būti negali. Jūs žinote, kad tai Tiesa. Žinoma. Tiksliai. Ten vyksta visi tie niekai. Kodėl? – “Paleistuvių motina”.

123 Vieną gražią dieną ši sena motulė pasakys: “Ar žinai? Galu gale, brangioji, mes abi vienodos”. Ir jūs žinote, kas tada atsitiks? – Bažnyčių Konfederacija suvienys visus kartu, kas jau vyksta. Ir jūs žinote, kas atsitiks su štai tokia grupele? – Jūs užmokėsite už tai. Visiškai teisingai.

124 Bet nesijaudinkite, Avinėlis nugalės jį! Nes Jis viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir Dievas vadovaus Savo Bažnyčiai, o ne denominacija.

32 IŠTARTAS ŽODIS



Jis išlies ant šios Bažnyčios auksinį Šventosios Dvasios aliejų. Mano broli, ugnis nužengs iš Dangaus, ir vyks ženklai ir stebuklai, kokių jūs dar niekada nematėte. Tiksliai. “nebijok, mažoji kaimene, Tėvas panoro jums duoti Karalystę”. Tiksliai. “Iškentę iki galo!” Štai taip. Eikite toliau, nenuleiskite akių nuo Golgotos. Ši Biblija teisi. Nesijaudinkite.

125 Dabar žiūrėkite. Pas juo yra kai kurie įpročiai, pas juos yra moraliniai pricipai. Galima būtų vardinti be pabaigos. Nespėjo apsidairyti, kaip tai prasiskverbė į protestantų bažnyčias. Tada katalikės pradeda… Jeigu užsimaus šortus, tai nei kiek nepakenks – svarbiausia, kad jie vaikšto į bažnyčią ir užsideda ant galvos skarelę. Kažkokia tradicija: “Nevalgyti mėsos didį penktadienį”. Ir, o-o, iš kur jūs paėmėte, kad reikia ant galvos užsidėti skarelę, kad įeiti į bažnyčią? Aš noriu, kad jūs man parodytumėte Rašte. Tai netikra pranašystė. Kada bažnyčioje buvo tai, kad bažnyčioje reikėtų nešioti skrybėlę? Kai jūs nešiojate ant galvos skrybėlę, jūs apgėdinate Kristų (teisingai) – aš kalbu apie vyrus. Moterys, jūs turite dangalą, bet aš reikalauju, kad kas nors man parodytų, kad tai skrybėlė ar skarelė. Tai jūsų plaukai! O jūs visiškai juos apkirpote. Kaip dėl šito? O-o, sako: “Tai senamadiška”. Jeigu taip, tada tai Biblija! Ir Dievo Žodis teisus.

126 Kalbėjau čia neseniai apie tą moterį, kuri plovė Jėzui kojas, žinote, paėmė ir savo plaukais nuvalė jas. Aš pasakiau: “Moteris galėtų tai padaryti, tik atsistojusi ant galvos, kad užtektų plaukų, kad nuplauti Jo kojas, nuvalyti jas”. Taip ir yra. O-o, taip tai…tai gėda, kai matau, kaip…netgi per šaltį vaikštinėja štai tokia trumpa suknele, ir matosi jų apnuogintas kūnas.

127 Dabar pasakykite: “Ko tu kimbi prie moterų?” Prie jūsų reikia kibti.

128 Ir jūs, vyrai, kurie leidžiate savo žmonoms tai daryti – broli, aš nežinau, ką ir galvoti apie tave. Taip.

129 Ir jūs pastoriai… Nemanau, kad jūs čia, bet jeigu jūs pamatysite tokį, tai pasakykite jam, kad atvažiuotų, papasakotų…susitiktų su manimi. Suprantate? Jeigu pas jį tokia pagarba Kristui, kad leidžia savo susirinkimui daryti ką nori ir ne… Taip, jis… Tikriausiai, jie tai daro už jo nugaros, bet jeigu jis nieko nesako apie tai, tai jis netinkamas Jėzaus Kristaus tarnas. Visiškai teisingai. Jis netinkamas Kristaus tarnas.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 33



Kristaus tarnas turi būti bebaimis, jeigu tai liečia Bibliją. Žinoma. Bet pažvelkite į juos, jie ima ir vis tiek tai daro.

130 Ir po to nespėji apsidairyti, kaip ir protestantai pasigavo tai. Jūs, geri metodistai ir baptistai, ir presbiterionai, arba nazariečiai, šventumo piligrimai ir visi jūs – tas pats, vieno lauko uogos, skirtumas tik pavadinime. Štai jums, prašom: “Paleistuvių motina”. Jūsų denominacija: “Koks čia skirtumas? Svarbiausia, kad jie susikūrė mūsų centre”. Matote? Yra didžiulis skirtumas. Tai prasidėjo visai ne šiame Centre. Gal, prasidėjo mūsų centre čia, bet ne tame aukštai. Viskas priklauso nuo to, kur gimę. Tai tiesa.

131 Taigi, nemanau, kad mes turime laiko paliesti dar vieną dalyką; gal, aš geriau paliksiu tai rytui. Gerai, paimkime šią trumpą vietą. Čia mes turime “vandens krikštą”, ir čia taip pat “iš ankstinis paskirimas”, ir, o-o, daug ko. Tad paimkime šią…šią trumpą vietą apie pamokslininkes ir peržvelgsime štai šią.

132 Ir taip, moterys pamokslininkės, aš nenoriu jūsų įžeisti, bet aš noriu tau kai ką pasakyti. Tu neturi nei vienos rašte vietos, Biblijoje nei vienos. Taip, aš žinau, į ką jūs nurodysite, ir aš jau prisiklausiau iš jūsų, taip: “ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, jeigu tavo pastorius nežino, ką reiškia žodis “pranašauti”, tai jis nieko nežino. Jam už prie sakyklos iš viso nėra ką veikti, jeigu jis pataria būti tau pamokslininke. Suprantate? Juk tai…tai visiškai smerkiame nuo Pradžios Knygos iki Apreiškimo Knygos. Dabar aš noriu parodyti jums tai. Gerai?

133 Dabar aš noriu, kad jūs atsiverstumėte su manimi 1 Laišką Timotiejui 2:11. Tiesiog atsiverskite čia, ir mes išsiaiškinsime tai, štai, ir mes čia paliesime taip pat ir jūsų Apaštalų 2. Taip. Ir tiesiog…tiesiog paklausykite, kas Rašte sakoma šia tema.

134 Taigi, kažkas vis sakydavo: “Na, broli Branhamai, tu tiesiog senas moterų nekentėjęs”. Ne joks aš moterų nekentėjęs. Aš…aš tiesiog nenoriu, kad moterys bandytų užimti vietą, kuri joms ji nepriklauso.

Jūs prisimenate tą Govardo laivų statyklą, vieną iš pačių klestinčių laivų statyklų Ohajo upėje? Ten pastatė moterį – pažiūrėkite, kas atsitiko.

Moteriai davė teisę balsuoti – pažiūrėkite, kas atsitiko.

135 Leiskite man dabar papasakoti jums. Ne tai, kad aš lupu kailį nuo moterų. Aš noriu, kad vyrai suprastų, kad jūs irgi tame įvelti.

34 IŠTARTAS ŽODIS



Bet aš noriu kai ką pasakyti tau, broli. Ši šalis – tai moteriška šalis. Aš įrodysiu tai jums iš Rašto, įrodysiu jums, kuo norite. Tai… Kas atsirado ant mūsų pinigų? – Moteris. Kur ji yra čia Apreiškimo Knygoje? – Jūs ją pamatysite. Taip pat ji su skaičiumi trylika (viskas, ką ji pradėjo): trylika žvaigždžių, trylika juostų, trylika kolonijų, trylika…visur buvo trylika nuo pat pradžių. Jis pasirodo Apreiškimo Knygos 13-me skyriuje. Moteris – trylika!

136 Ir 1933 metais, kai Viešpats…kai mes pravedėme susirinkimą čia, kur dabar stovi Kristaus bažnyčia, sename masonų name, aš čia pamačiau Viešpaties regėjimą ir pranašavo, kad Vokietija sukils ir pastatys ten Možino liniją. Daugelis iš jūsų tai prisimena. Ir kad jie ten pastatys gerus įtvirtinimus, ir kad amerikiečiai nukentės tiesiog ten, toje linijoje, didelį pralaimėjimą. O taip pat buvo pasakyta, kas vyks, ir apie Ruzveltą, ir apie tuos dalykus, kad jis bus išrinktas ketvirtiems metams – tiksliai, būtent taip ir įvyko.

O taip pat buvo pasakyta, kad mašinos bus vis daugiau ir daugiau panašesnės į kiaušinio formą, tad paskutinėmis dienomis jos įgaus tikslią kiaušinio formą. Ir aš pasakiau: “Bus taip, kad tos mašinos nebus valdomos vairu, o bus valdomos kažkuo kitu”. Būtent tokios mašinos gaminamos jau dabar – saugumui su distanciniu valdymu. Teisingai. Jūs negalėsite įvažiuoti į miestą… Tada kai zonoje, kur galima trisdešimt kilometrų į valandą, jūs važiuosite tik trisdešimt kilometrų į valandą greičiu. Nebeišeis susidurti su kita mašina, nes ji valdoma su distanciniu valdymu. Suprantate, ji štai taip važiuoja, be to jau dabar.

Ir aš pasakiau: “Atminkite, tą dieną, prieš pat laiko pabaigą, prieš pat laiko pabaigą, moteris…” (Ir tegu visa tai pas jus bus užrašyta.) “Iškils didi įtakinga moteris – ar prezidentė, ar diktatorė, ar kažkokia didi įtakinga moteris tose Jungtinėse Valstijose. Ir jie grims po moterų įtaka. Taigi, įsiminkite, tai TAIP SAKO VIEŠPATS”. Suprantate?

137 Ir jie neteisūs. Ir kam jie atsidavė? Aš noriu jums papasakoti. Būkite dvasingi. Tegu… Atsiverkite. Žiūrėkite. Kodėl jie taip elgiasi? – Kad katalikų bažnyčia turėtų galimybę prasiskverbti. Suprantate? Jūs garbinate čia tas kino žvaigždes ir kitus įvairiausius dalykus. Prisimenate tą pamokslą, kurį aš kalbėjau (Mardži, tu prisimeni jį) prieš daug metų – apie Jungtinių Valstijų įsiveržimą, kad nuversti amerikietišką vyriausybę?

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 35



O aš juk sakiau, kad jis pakilo iš Paryžiaus, po to kai mes juos išgelbėjome ten nuo tų moterų, vyno ir pasilinksminimų, o nusileido jis tiesiog Holivude. Dabar vietoj to, kad mes vyktume dėl modelių į Paryžių, tie siunčia dėl modelių čia.

Prie ko tai privedė? – Tai… Mes neleistume jūsų vaikus į kiną, bet jis prasiskverbė tiesiai į televiziją ir ėjo toliau, ir viską suteršė, toliau jį plečia. Ir štai kokioje mes šiandien padėtyje – visos mergaitės ir berniukai, visi panašūs į šiuos televizijos aktorius. Kas tai? – Praminamas takas.

O kaipgi, viena nedora moteris gali nuvesti į pragarą daugiau žmonių, nei visos naminės degtinės vietos mieste. Teisingai. Pažiūrėkite, kaip ji eina gatve pusnuogė, be drabužių – kuo bebūtų vyras, jeigu jis sveikas, normalus vyras, tai, kada jis žvelgia į moterį, ant jo būtinai kažkas užeis. Būkite tiesiog atvirais. Man nesvarbu…

138 Aš turiu Šventąją Dvasią jau daug metų. Negali būti, kad tu žiūrėdamas į pusnuogę moterį…Mano mašinoje kabo kryžiukas, daugelis iš jūsų jį matė. Kažkas manęs paklausė: “Tu katalikas?” Nuo kada pas katalikus išimtinė teisė į kryžių? Kryžius reiškia “krikščionis”.

139 Tos šventosios Sicilijos ir kita yra katolicizmo žyme. Mes tokiais dalykais netikime. Mes tikime į Kristų. Pas juos įvairūs mirę žmonės, kuriuos jie garbina. Tai aukščiausia spiritizmo forma, štai ir visa kalba – mirusiųjų garbinimas. Nieko panašaus nėra.

140 Aš paklausiau to kunigo. Aš pasakiau: “Kodėl tada, jeigu… Nejau, Petras buvo pirmu romos popiežiumi?”

Jis atsakė: “Būtent taip”.

141 Aš pasakiau: “Tada kodėl Petras pasakė: ‘Nėra kito tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, kaip tik Žmogus Jėzus Kristus’? O pas jus penki tūkstančiai mirusių moterų ir kitų, kuriuos jūs padarėte tarpininkais. Tad kas atsitiko?” Štai jums, prašom. Jie neturi į tai atsakymo. Teisingai.

142 Taigi, jų mokymas, jų melagingas mokymas, atsirado netikrų protestantiškų pranašų minia ir moko to, o jūs, protestantai, priimate viską “entuziastiškai”. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Visiškai teisingai. Denominacijos ir krikšto formos, ir įvairios nuostatos, ir visa kita, ko jūs laikotės – tai absoliučia ne pagal Raštą. Raštas prie šitą, tačiau jūs imate ir pritariate visam tam. Taip.

36 IŠTARTAS ŽODIS



143 Taigi, paklausykite apie pamokslininkes. Gerai. 1 Timotiejui, man reikia 1 Timotiejui 2:11. Dabar paklausykite, kas čia sakoma:



Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu.

Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų

vyrui, – ji tesilaiko tyliai.



144 Aš atsakau ne už tai, kad parašyta ten; aš atsakau už tai, kad kalbėčiau jums, kas ten yra. Suprantate? Suprantate?



Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. (Gal

jūs kada nors buvote pravoslavų bažnyčioje ir stebėjote

juos. Suprantate? Matote?)

Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų (būti

pastoriu, diakonu ir panašiai) vyrui (matote?), – ji tesilaiko

tyliai.

Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva.



145 O jūs žinote… Dabar paklausykite, moterys. Tvarkingos, teisios krikščionės – tai geriausia, ką Dievas galėjo duoti vyrui, kitaip Jis būtų davęs kažką kitą. Tiksliai. Suprantate? Moteris netgi nebuvo originaliu kūriniu. Moteris – tai ne Dievo kūrinys, ji – antrinis iš vyro produktas. Dievas sukūrė žmogų, ir vyrą ir moterį, ir Jis juos atskyrė. Ir kai žmogus pradėjo gyventi žemėje ir davė žvėrims vardus, ir nugyveno čia daug laiko, Jis išėmė šonkaulį iš Adomo šono kaip antrinį produktą ir padarė iš jo moterį.



…pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva.

(Dabar žiūrėkite.)

Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta

ir nusidėjo.



146 Dievas išsirinko vyrą, o šėtonas išsirinko moterį. Pažvelkite faktams į veidą, kas darosi šiandien. Pažvelkite į tikrą Dievo Bažnyčią – pasakys: “Jėzus!” O antikristas pasakys: “Marija!” Pažvelkite į tas dvasias. Matote? Jie akivaizdūs. “Džiaukis, Marija, Dievo motina, palaiminta tu tarp moterų, ir melskis už mus nusidėjėlius mūsų mirties valandą. Amen. Marija, melskis!”

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 37



O-o, teisusi Dieve! Matote? Štai jums, prašau – moteris, pavaldi šėtonui. Kristus – garbinimo objektas, ir tik Jis! Štai kaip. Štai kaip.

147 “Pirmas sutvertas buvo Adomas, o paskui – Ieva”. Adomas nebuvo apgautas. Tai kaipgi pas jus gali būti moteris, pastorė, diakonė? Adomas nebuvo apgautas, bet moteris buvo apgauta. Ji buvo iš tikrųjų… Ji negalvojo, kad buvo neteisi, bet ji buvo neteisi. “Moteris, apgauta, nusidėjo”, – nes jos…kaskart, kai gatve eina laidotuvių ceremonija, tai dėl moters. Kiekvienas kūdikio riksmas – dėl moters. Kiekviena žmogiška mirtis – dėl moters. Visi žili plaukai – dėl moters. Viskas ir taip pat mirtis – dėl moters. Viskas, kas neteisinga – dėl moters. Ir dar stato ją bažnyčios priekyje, pastore, o-o, kartais ir vyskupu. Chm. Sarmata ir gėda!

148 Dabar aš noriu minutei atkreipti jūsų dėmesį dar į vieną vietą. Gerai? Dabar atsiverskime 1 Laišką Korintiečiams 14:32 ir pažiūrėkime, ką čia sako Paulius, ir po to, po minutės, mes pereisime dar prie kelių vietų. Ir po to mes… Nesinorėtų užlaikyti jūsų labai ilgai, o tai ryte jūs būsite tokiais pavargusiais, kad negalėsite vėl susirinkti. Gerai. Aš noriu perskaityti. Kas iš jūsų tiki, kad Paulius buvo įkvėptu mokytoju? Neužmirškite, Paulius parašė apie tai taip pat ir Timotiejui. Matote? Tai… Taip, 1 Laiškas Korintiečiams 14:32. Dabar pradėkime tiesiog nuo čia ir pradėsime skaityti čia, 14:34, mano manymu:



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli,…



149 Jūs girdėjote, ką jis pasakė?



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama

kalbėti, jos turi būti klusnios,…



150 Ir pas jus yra čia išnašos laukeliuose? Jeigu taip, tai peržvelkite tai ir pamatysite, kad ji nukreipia į Pradžios Knygą 3:16, kur Dievas kalbėjo Ievai, kadangi ji paklausė gyvatės, o ne savo vyro, kad jis viešpataus jai per visas jos gyvenimo dienas. Kaipgi moteris gali imti ir viešpatauti vyrui, būti pastore arba diakone, tada kai Biblijoje sakoma, kad ji būtų klusnume, lygiai kaip buvo pradžioje? Kada Jis… Dievas… Dievas negali pasikeisti. Negali padaryti taip, kad Žodyje čia būtų kalbama viena, o kitur – kita.

38 IŠTARTAS ŽODIS



Taip neišeis. Visą laiką viena ir tas pats.

151 Tad pradžioje, būtent tada… Prieš tai, kaip visa tai pasibaigs, jeigu man pavyks, aš noriu išaiškinti jums šitą klausimą apie santuoką ir skyrybas. Aš dar niekada nedariau šio šioje bažnyčioje. Bet pažvelkite į šitą dvigubą sandorą. Vienas sako, kad ji gali ištekėti; kitas pasakė, kad jie negali susituokti; o šitas sako viena, kita ir trečia. Tik palaukite truputi ir pamatysite, kas sakoma Biblijoje, kai mes prie to prieisime. Suprantate? Gerai. Dabar žvilgtelėkite čia:



Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama

kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.



152 Vadinasi, Senajame Testamente joms nebuvo leidžiama kalbėti, nes Paulius čia pasakė, kad joms nebuvo leidžiama. Teisingai? “Moterys tetyli, tai paklusnumas”. Jeigu jūs pažvelgsite ten savo išnašose laukeliuose, ji nukreips jus atgal į Pradžios Knygą 3:16? Gerai.



…kaip sako ir įstatymas.

Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie

savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.

Argi…?



153 Dabar pažiūrėkite į šitą klausimo Biblijoje ženklą pas kiekvieną iš jūsų po šito žodžio: “Argi…?” Kas paskatino Paulių kalbėti taip ir pasielgti tokiu būdu? Jeigu jūs rasite laiškus, kuriuos korintiečiai rašė Pauliui… (o juos galima surasti bet kurioje geroje bibliotekoje, štai) …kuriuos korintiečiai rašė Pauliui, jie rašė jam ir kalbėjo, kad po šitų moterų atsivertimo… Pas juos ten buvo dievaitė vardu Diana. Ji buvo ir Efezo. Ir korintiečiai garbino taip pat ir ją, nes tai buvo pagoniškas garbinimas. Ir kartą jie surado lauke kažkokį akmenį, jis savo forma priminė moterį. Jie pasakė: “Dievas – tai moteris, ir ji numetė mums savo atvaizdą”. Ir jų šventyklos didingumu pranokdavo Saliamono šventyklą, kaip liudija istorikai. O-o, ji buvo visa iš marmuro, apdengta auksu, tada kai Saliamono šventykla buvo pastatyta iš kedro, apdengto auksu. Matote? Ir didingumu pranokdavo. O tai…

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 39



Jei Dievas buvo moteris, vadinasi, žinoma, ji galėjo turėti ir dvasininkes. Žinoma, jei Dievas – moteris, tai galimos ir pamokslininkės. Bet Dievas – tai Vyras. Biblijoje sakoma, kad Jis – Vyras, ir Jis iš tikrųjų Vyras. Suprantate? Ir jeigu Dievas yra Vyras, vadinasi, turi būti vyrai.

Dabar atkreipkite čia dėmesį: “Argi…?”

154 Taigi, kai kurios iš tų dvasininkių, kai jos gręždavosi iš pagonybės į krikščionybę, jos galvojo, kad galėjo pasilikti pamokslininkės pareigose, paprastai pereidamos ten. Jeigu jos pamokslavo ten apie Dianą, tai jos pereidavo čia ir pamokslaudavo apie Kristų.

155 Jis pasakė: “Argi iš jūsų išėjo Dievo Žodis?” Tik paklausykite tai. Mano broli, kaipgi tarnautojai gali taip pasielgti? 36 eilutė:



Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?

Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus ( netgi

nebūtinai pranašu, o tiesiog dvasiškai mąstančiu žmogumi),

tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties

įsakymai. (Jūs tikite tuo?)

Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.



156 Na, čia kategoriškiau ir būti negali. Suprantate? Jis pasakė: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai”. Bet pridūrė: “Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”. Matote? Daugiau nieko nepadarysi. Jeigu nori ir toliau laikytis šito, tai jums tiesiog teks taip ir palikti, nes jis matė, kaip tai visa prasidėjo jau tada.

157 O viena moteris man sakė, pasakė: “Ai, Paulius buvo tiesiog senu moterų nekentėju”.

158 Jokiu moterų nekentėju jis nebuvo. Žinote, Paulius buvo apaštalu ir…pagonių Bažnyčiai. Paklausykite. Ar jūs žinote, kad Paulius… kas iš jūsų tiki, kad būtent taip Paulius ir pamokslavo? Argi ne taip jis čia pasakė? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paulius pasakė…

159 Jūs pasakysite: “Na, broli Branhamai, luktelėk minutėlę. Vieną minutėlę! Mūsų vyskupas sako, kad tai galima. Vyriausias Asamblėjos prižiūrėtojas sako, kad tai galima. Vienybininkų vyskupas sako, kad tai galima”.

40 IŠTARTAS ŽODIS



160 Man nesvarbu ką jie sako. Tai melas! (Ir aš sakiau jums, kad mes kalsime iki pat vynio galvutės.) Ir netikri pranašai taip kalbės. Nes Biblijoje sakoma: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai”. Ir jeigu jo dvasia neliudija apie šitą Žodį, vadinasi, jis tikrai netikras pranašas. Aš geriau būsiu moterų nekentėju, nei moterų gerbėju ir užsiimsiu štai tokiais niekais, taikysiuos štai su tokiais niekais Dievo Bažnyčioje – priešingai Dievo įsakymams. O Paulius pasakė… Atsiverskite Laišką Galatiečiams 1:8, Paulius pasakė: “Bet nors ir mes patys ar Angelas iš Dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, – tebūnie prakeiktas!”. Dabar ką jūs su tuo darysite?

161 Dabar jūs pasakysite: “O kaip dėl to, kad pasakyta: ‘Jūsų sūnūs bei dukros pranašaus’, – pas Joelį ir…ir ką Petras citavo Sekminių dieną?” Visiškai teisingai.

162 Jūs žinote apie tai, kad vienintelis būdas Senajame Testamente, net ir dabar vienintelis būdas, kaip bet kuris gali įeiti į sandorą – tai per Abraomą, kuriam buvo duotas pažadas, o pažado antspaudu buvo apipjaustymas? Kas iš jūsų tai žino? Tai buvo patvirtinimas iš Dievo.

163 Kaip vienas brolis iš baptistų, jis pasakė: “Broli Branhamai, juk mes, baptistai, gavome Šventąją Dvasią”.

Aš paklausiau: “Kada gi jūs Ją gavote?”

Atsakė: “Tą valandą kai mes įtikėjome”.

164 Aš pasakiau: “Paulius pasakė: ‘Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?’” Matote? Aš tariau: “Jūs, baptistai, pirma gaukite Ją, o paskui mes su jumis pasikalbėsime apie amžiną saugumą”. Aš pasakiau: “Bet kaipgi jūs Ją taip gaunate?” Matote?

165 Jis pasakė: “Ar gavote jūs Ją po to, kai įtikėjote?” Jie buvo tikinčiaisiais ir šūkavo, ir džiaugėsi, ir visa kita, bet jie dar negavo Šventosios Dvasios. Paulius pasakė, kad jie Jos neturėjo. Suprantate? “Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?”

Jie atsakė: “Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia”.

Paklausė: “Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?”

166 Jie atsakė: “Mes buvome pakrikštyti”, – klaidingai. Suprantate? Tad jis turėjo iš naujo krikštyti. Gerai.

167 Dabar atkreipkite į tai dėmesį, kad tos pamokslininkės,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 41



kai jos atėjo, jos galvojo, kad ir toliau valdys. Bet Dievas kategoriškai draudžia tai daryti. Ir tiesiog kol mes kalbame šia tema, apie tokias moteris (suprantate?), ir tai…jis pasakė: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai. Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”. Ir dėl to šioje bažnyčioje nebus skiriamos pamokslininkės su rankų uždėjimu, diakonės, arba kad moteris užimtų kokias nors pareigas šioje bažnyčioje – tai todėl, kad čia guli šis Raštas, ir Jis aiškiai atidengtas.

168 Taigi, taip, Biblijoje sakoma: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. O ką reiškia žodis pranašauti? Pažiūrėkite į reikšmę. Jis reiškia “kalbėti ką nors si įkvėpimu” arba “pranašauti ką nors”. Tai daugiareikšmis žodis.

169 Lygiai kaip pašventinti reiškia “būti apvalytu ir atskirtu tarnavimui”. Suprantate? Tai yra, tai ne… tai daugiareikšmis žodis, turintis ne vieną reikšmę.

170 Pavyzdžiui, mūsų anglų kalboje labai daug tokių. Pavyzdžiui, mes sakome “dvasia”. O ką reiškia “dvasia”? Jūs pasakysite: “Na, jis turi galvoje, kad jis užmokėjo už savo kvepalus”. “Ne, visai ne tai. Jis turėjo galvoje, kad jis užsimojo kiek turėjo jėgų ir pradūrė skylę”. “Ne, visai ne tai. Jis turėjo galvoje, kad jie su juo šiandien nesutaria”. Arba… Matote, tiesiog toks žodis, jūs turite žinoti, apie ką kalbama. Suprantate?

171 Tas pats ir su tuo daugiareikšmiu žodžiu, kad: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, viena, kaip Dievas…

172 Šis baptistas pasakė: “Na, mes gavome Šventąją Dvasią”. Aš pasakiau…“kai mes patikėjome tuo”. Aš tariau… Matote, jis pasakė: “Dievas davė Abraomui…”

Pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu”. Taip jis išsireiškė. Jis pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”. Kas iš jūsų žino, kad tai tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar žiūrėkite, kaip…kaip lengvai šėtonas gali pakišti tai broliui. Matote, paprastai. Juk tai pagal Raštą.

173 Mano broli, užtikrinu tave, dargi tu turi būti pateptas, kad prieti prie šito. Tu turi įeiti į slaptą vietą ir melstis. Žmonės sako: “Kodėl tu neišeini, kad susitikti su žmonėmis?” Mano broli, jeigu tu ruošiesi kalbėtis su žmonėmis ar mokyti juos, tai tau geriau pabūti kurį laiką vienut vienam su Dievu,

42 IŠTARTAS ŽODIS



prieš išeinant prie sakyklos (žinoma, matote?), nes šėtonas įžvalgus, suktas žmogus.

174 Jis pasakė… Atkreipkite dėmesį, jis pasakė: “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”. Taip. Jis pasakė: “Ką dar galėjo padaryti Abraomas, kaip tik tikėti?”

Aš pasakiau: “Daugiau jis nieko negalėjo padaryti”.

175 Jis pasakė: “Tuo labiau, ką galite padaryti jūs arba dar kas nors, kaip tik tikėti?”

176 Aš paskiau: “Daugiau mes nieko negalime padaryti. Bet paklausyk, broli, po to Dievas sutaikė…tiksliau, pripažino Abraomo tikėjimą – Jis davė jam antspaudą, apipjaustymo ženklą kaip sandoros antspaudą. Supranti? Jis davė jam… Jis pasakė: ‘Abraomai, Aš pripažįstu tavo tikėjimą, todėl dabar Aš duosiu tau to ženklą, kad Aš tave priėmiau’.”

177 Todėl Jis apipjaustė Abraomą, ir tai buvo sandoros antspaudas. Ir dabar, mūsų laiku… Taigi, moteris negalėjo būti šioje sandoroje – tik ištekėjusi moteris. Išsiaiškinkite. Moters negalima buvo apipjaustyti, tad tai turėjo būti įtraukta. Todėl ji su savo vyru viena. Jie jau ne du, jie viena. Kas iš jūsų žino tai? Rašte taip sakoma. Tad, kadangi ji buvo ištekėjusi, tada ji…ji tapdavo viena. Ir ji… Paskaitykite čia toliau ir pažiūrėkite čia į Timotiejaus – pasakyta tas pats, pasakyta: “Bet ji bus išgelbėta, gimdydama vaikus, – jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą”.

178 Taigi, bet tada senojo testamento apipjaustymas buvo kūniškai, o šiame Naujame Testamente – Joelis pasakė: “Aš išliesiu Savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”. Taigi, žodis pranašauti nereiškia “mokyti”. Pranašauti reiškia arba “pasakoti įkvėptam tai ką pergyvenai”, arba “pranašauti būsimuosius dalykus”. Ir mes žinome, kad Senajame Testamente buvo pranašės. Jos negalėjo pasisakyti susirinkime, kalbėti bažnyčioje, susirinkime kaip mokytojas. Bet ji, Ona, ir daugelis iš jų šventykloje – jos buvo pranašėmis. Ir jos buvo… Mirjama buvo pranaše, arba kažkas panašiai. Ant jos buvo Dvasia – tai tiesa, bet ji turėjo savo apribojimus. Moterys šiandien gali būti pranašėmis, be abejo, bet ne mokytojomis ir taip toliau čia ant pakilos. Kitaip pas jus…jums išeis taip, kad Biblija sau prieštarauja. Čia Biblijoje negali būti kalbama viena, o ten visai kita. Joje turi būti visada kalbama viena ir tas pats, kitaip tai ne Dievo Žodis. Suprantate?

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 43



Tad: “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”, – reiškia, kad jos arba pranašaus, arba liudys. Patikrinkite šį žodį, paimkite biblijos žodyną ir pamatysite, taip yra ar ne. “Jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus”.

179 Taigi, Biblijoje taip pat kalbama apie moterį, kuri pretendavo į tai arba sakėsi, kad ji… Tai liečia ir katalikų bažnyčią, o taip pat liečia ir…ir tą temą, apie kurią mes kalbame. Nagi atsiverskime Apreiškimo Knygą, ir paimkime, tikriausiai, 2 skyrių ir 20 eilutę, kol mes visai čia netoli, kad jūs atkreiptumėte čia dėmesį ir tiesiog pamatytumėte, kokia visa tai gali būti velniava – čia sakoma apie tai, kad vyks šiose paskutinėse dienose, kaip jos…kokia tai bus moteris. Neužmirškite, katalikų bažnyčia – tai moteris. Mes ką tik tai perskaitėme, ar ne taip? Dabar paklausykite tai, kaip čia sakoma. Apreiškimo Knygos 2:20: Bet…

Jis kreipiasi į šią Tiatyros bažnyčią. Suprantate? Bet…

Ir ši viduramžių bažnyčia, pergyvenusi tamsos viduramžius.



Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei

Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei

suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų

stabams paaukotas aukas.



180 Taigi, atkreipkite dėmesį, pažiūrėkite į šiuos bažnyčios periodus, po to mes užbaigsime. Paskui ryte mes paliesime kitus dalykus. Žiūrėkite. Po auksiniu žydų šventyklos žibintuvu… Viduje, šalia padėtinės duonos ir kito, buvo septyni auksiniai žibintuvai. Visi jūs tai žinote. Taip? Tai septyni bažnyčios periodai. Tai taip pat kalba apie septynis bažnyčios periodus. Taigi, jeigu jūs pastebėsite, Apreiškimo Knygoje 1-me skyriuje mes matome, kad Jėzus stovi septyniuose bažnyčios perioduose, tarp septynių aukso žibintuvų, kai jis atsigręžė ir pamatė, kad stovi panašus į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį taip, kaip ten buvo. Tai Nuotaka stovėjo pavaizduotuose žibintuvuose.

181 Taigi, Senajame Testamente imdavo vieną žibintuvą ir uždegdavo jį, imdavo kitą žibintuvą ir uždegdavo jį nuo to žibintuvo, po to uždegdavo nuo šito, nuo šito kitą – tokiu būdu uždegdavo visus septynis žibintuvus.

182 Pradžioje, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kai Dievas pradėjo darbą su žydais, jie pergyveno auksinį amžių,

44 IŠTARTAS ŽODIS



ir po to pats tamsiausias periodas savitarpio santykių tarp Dievo ir žydų karaliaujant Achabui. Jeigu jūs pastebėsite, skaitydami ten tuos bažnyčios periodus, Jis vėl sugrįžta būtent prie šito. Jis pasakė: “Turiu šį tą…” Ir pasakė… Taigi, tiesiog tame tamsos periode (tuos vieną su puse tūkstančio metų, tiksliau, pradžioje Achabo ir žydų laikais), pats tamsiausias pas juos buvo periodas tada, kai Achabas vedė Jezabelę ir įvedė Izraelį į stabmeldystę, ir privertė visus žmones garbinti paskui Achabą Jezabelės dievui. Jūs prisimenate, jie ėmė ir įrengė giraites, ir sugriovė Dievo aukurus. O Elijas šaukė, kad jis tik vienas liko, o pas Dievą buvo septyni šimtai, kurie dar nesulenkė kelių prieš Baalą. Jūs tai prisimenate? Tai ir yra provaizdis to, kaip išeina ši išrinktoji Bažnyčia. Štai matote? Matote, kaip tai vyksta?

183 Taigi, šioje bažnyčioje, jeigu atkreipsite į pirmą bažnyčią, pirmą bažnyčią, Efezo bažnyčią, buvo didžia bažnyčia. Jis pasakė: “Tu dar turi gyvybę”. Ir atkreipkite dėmesį, su kiekviena bažnyčia darėsi vis tamsiau, tamsiau ir tamsiau, kol neprasidėjo Tiatyra. Paskui, po vieno su puse tūkstančio metų, ji pasirodė kitoje pusėje: “Pas tave visai mažai šviesos. Stiprink tai, ką turi, kad nepatraukčiau iš vietos tavo žibintuvo”. Ir po to perėjo į Filadelfijos bažnyčios periodą, o po to į Laodikėjos bažnyčios periodą.

184 Taigi, tai gražumėlis. O, tai bent! Aš tai mėgstu, broli Smitai. Matote? Pažvelkite į tai. Taigi, štai šiame bažnyčios periode, kaip mes praėjome… Dabar žiūrėkite. Pirmu bažnyčios periodu buvo Efezas, Efezo bažnyčios periodas. Taigi, kiekvienas iš tų bažnyčios periodų, kol neatėjo šie vienas su puse tūkstančio metų, jeigu jūs pastebėsite… Perskaitykite tai, kai sugrįšite šiandien vakare namo, jeigu turėsite laiko, arba anksti ryte, prieš ateinant į bažnyčią, Apreiškimo Knygos 1-2-3 skyrius. Jūs pamatysite, kad kiekviename iš tų bažnyčios periodų Jis kalbėjo: “Nedaug turi jėgų, ir tu neišsižadėjai Mano Vardo”, – kol nepriėjo iki šių vieno su puse tūkstančio Tiatyros metų, tamsos periodo. Po to Jis perėjo prie tų, kas buvo kitoje pusėje, ir pasakė: “Turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs”.

185 Ir šie…nei vienas iš kitų bažnyčios periodų, nei tas, nei Filadelfijos bažnyčios periodas, taip ir nepaėmė šio Vardo. Šito Vardo taip ir nebuvo, nes per tą laiką Jis dingo. Taigi. O, kaip galima dabar būtų įnykti į šiuos netikrus mokymus,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 45



tiesiog iš ten parodyti jums, kad ši motina…katalikų bažnyčia – viso šito motina, kad ji motina, paslaptis, didžioji Babelė. Ir tai… Žiūrėkite, štai šiame bažnyčios periode, kai ji pasirodė, ji turėjo truputi šviesos, po to pas ją darėsi vis tamsiau ir tamsiau, ir paskui ji įėjo į organizaciją per šiuos viena su puse tūkstančio metų. Ir čia ji pasirodo ne kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčia, bet kaip katalikų bažnyčia. Koks pasirodė Liuteris? – Kaip liuteronų bažnyčia. Kokiais pasirodė baptistai? – Kaip baptistų bažnyčia. Ne Jo Vardas, ne Jo Vardas, o kitas vardas: “Turi vardą”. “Nes neduota po Dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti, kaip tik Jėzaus Kristaus Vardas”. “Turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs”, – tai yra, šioje denominacijoje.

186 “O, aš presbiterionas”, – ir tu miręs! “O, aš baptistas”, – ir miręs! Jūs gyvi tik tada, kai jūs atgyjate Jėzuje Kristuje. Taip. Jūsų klaidingi krikštai, vandens klaidingas krikštas, apšlakstymas, laisto; o ne panardina; naudoja “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią” vietoj Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardo – visi šie klaidingi dalykai tęsias ir toliau. Biblijoje aiškiai sakoma, išsklaido juos į dulkes, o mes juos ramiai pakenčiame: “Na, mano bažnyčioje taip tiki”. Bet Biblijoje sakoma taip. Suprantate? Nieko panašaus, šito nėra.

187 Ir nei vienoje Biblijos vietoje žmonės neiškišdavo liežuvio, kad priimti šventą eucharistiją, ir kad kunigas gertų vyną ir vadintų jį Šventąja Dvasia. Niekur Biblijoje nebuvo šito, kad rankų paspaudimas ir ištiesimas dešinės bendrystės rankos vadintųsi Šventąja Dvasia. Niekur nebuvo šito, kad kas nors atsistotų ir sakytų: “Dabar aš tikintysis”, – ir gavo Šventąją Dvasią. Jeigu taip būtų, tai Ap. Darbų 2 turėtų būti parašyta taip: “Ir kai atėjo Sėkminiu diena, keliu atėjo katalikų kunigas su atlenkta apykakle. Jis priėjo sakydamas: ‘Dabar visi iškiškite liežuvį ir priimkite šventą eucharistiją, pirmą vakarienę’.” Argi taip būtų parašyta Ap. Darbų Knygoje 2?

188 O jūs, protestantai, irgi geri – ateinate ir sakote: “Dabar mes prieisime prie jūsų, metodistai, duosime jiems dešinę ranką…paduosime jiems bendrystės dešinę ranką, ir puse metų bandomojo laikotarpio”. Kur jūs tai radote Darbų Knygoje 2? Matote? Iš kur jūs tai paėmėte? Matote?

189 Ten pasakyta: “Jiems visiems būnant vienoje vietoje ir vienos širdies…”

46 IŠTARTAS ŽODIS



Ne tai, kad kažkoks vyskupas prieidavo ir darydavo tą ir tą, ir ne tai, kad kažkoks kunigas prieidavo ir darydavo tą ir tą. Bet: “Iš Dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo”. Štai kaip jie Jį gavo (tiksliai) – tarsi pūstų smarkus vėjas, nusileidžiantis iš Šlovės, ne nuo kelio ir ne iš kažkokios denominacijos.



…turi vardą, tave vadina gyvu, o tu esi miręs.



190 Matote, jūsų mokymai ir denominacijos aptvėrė Dievą iki tokio lygio, kad: “Mes tikime tuo ir tuo, ir mes tikime, kad stebuklų dienos praėjo”. Tai netikras pranašas taip sako. Tai netikras pranašas kalba jums, kad jūs galite paspausti rankas, ir gauti Šventąją Dvasią. Tai netikras pranašas sako jums: “Tu gavai Šventąją Dvasią kai įtikėjai”. Tai netikras pranašas sako jums: “Tave turi aplaistyti arba pašlakstyti, o ne krikštyti”. Tai netikras pranašas sako jums krikštytis Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, nors Biblijoje nei viena Rašto vieta šito nepatvirtina. Teisingai. Biblijoje nei viena Rašto vieta nesako jums taip krikštytis, kur kas nors būtų taip pakrikštytas – tik į Jėzaus Kristaus Vardą. Tik mokiniai…Jono, ir jie turėjo ateiti ir vėl pasikrikštyti – į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, kad gautų Šventąją Dvasią. Teisingai. Tai ne jezuistų mokymas. Aš žinau jezuistų mokymą. Tai ne tas. Tai būtent biblijos mokymas. Teisingai.

191 Ir štai jums, prašom. Ką jūs su tuo padarysite? Tai juk jūsų motinėlė. Tai tų mokymų motinėlė.

192 Taigi, paimkite, pažvelkite į Bibliją ir pasakykite man, kur ką nors šlakstė. Metodistai, presbiterionai, katalikai, pasakykite man, kur Biblijoje nors vieną laistė nuodėmėms atleisti. Priminkite tai. Jūs galite tai surasti? Jeigu taip, tai prieikite prie manęs, ir aš pereisiu šia gatve su užrašu ant nugaros: “Netikras pranašas, aš klystu”. Arba suraskite visoje Biblijoje nors vieną vietą, kur kas nors buvo krikštytas Tėvo, sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, kaip buvo krikštyti aštuoniasdešimt procentų iš jūsų. Raskite man nors vieną Rašto vietą, kur kas nors krikštijo tokiu būdu, ir aš pakabinsiu sau ant nugaros užrašą: “Netikras pranašas”, – ir pereisiu su juo štai taip keliu. Ir parodykite man, kur kas nors buvo krikštytas naujoje Bažnyčioje, ir jam nereikėtų ateiti ir vėl iš naujo pasikrikštyti…

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 47



ne tik į Jėzaus Vardą, bet į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą. Taip. Patikrinkite, taip yra ar ne.

193 Ir štai, kas tai? Ji buvo paleistuvių motina. Dėl ko ji tapo paleistuve? Dėl ko ji tapo kekše? – Dėl savo mokymo! Dėl ko ji tapo paleistuve? – Dėl jos mokymo!

194 Ir dėl šios priežasties mes nesame kantrūs jų denominacijoms ir jų dogmoms. Mes liekame švariais pagal šią Bibliją. Aš nežinau, kiek jūs tuo gyvenate, bet, šiaip ar taip, jūs to išmokyti. Teisingai. Tai jau jūsų reikalas. Aš negaliu priversti jus gyventi tuo. Aš galiu tik kalbėti jums Tiesą. Štai kodėl mes ne denominacija. Aš ne…nenorėčiau, kad jūs susiteptumėte ir užsiimtumėte štai tokiais niekais, kad mums reikėtų pritarti kažkokiai dogmai. Aš geriau būsiu Viešpaties paniekintųjų vaikų skaičiuje. Aš geriau pasiliksiu švarume ir tyrume prieš Žodį ir Dievą, stovėti tame ir sakyti: “Ant mano drabužio nėra niekieno kraujo”. Štai kodėl mes pasiliekame Branhamo maldykloje. Štai kodėl mes ne Asamblėjos, štai kodėl mes ne vienybininkai, štai kodėl mes ne jezuistai, štai kodėl mes ne metodistai, štai kodėl mes ne baptistai. Čia tiesiog nedidelė bažnyčia. Pas mus iš viso nėra jokios denominacijos. Mes laisvi Kristuje. Štai kodėl mes pasiliekame taip, kaip yra. Ir Dievas palaimino mus, ir Dievas padeda mums.

195 Taigi, mes pasakojame jums, kodėl mes dalyvaujame vakarienėje. Mes pasakojame jums, kodėl mes plauname kojas, kodėl mes neleidžiame nariams priimti jos, jeigu mes žinome, kad jie nuodėmėje. Štai kodėl per paskutines dvi, tris savaites aš lankiau vieną narį po kito, juk jūs irgi turėjote nedidelius barnius. Vaikščiojote čia, nenorėjote čia vienas su kitu kalbėtis, pravažiuodavote nusisukdami vienas nuo kito. Sarmata ir gėda jums, kurie ėmėte palaimintąją Dievo taurę štai prie šio altoriaus ir vadinatės broliais ir seserimis, o po to sėdatės prie telefono ir apkalbate vienas kitą – jūs neverti vadintis krikščionimis, jei jūs tokie! Tiksliai. Geriau nelieskite jūs tų telefonų; jeigu jūs negalite kalbėti apie ką nors gera, tai iš viso nieko nekalbėkite. Atsiminkite, jūs turėsite atsakyti prieš Dievą – jeigu jumyse tokia dvasia, jūs žinote, kad jūs neteisūs prieš Dievą. Jeigu jūs nejaučiate…

196 Jeigu žmogus klysta – nueikite pas jį ir susitaikykite. Jeigu jūs negalite susitaikyti, tai pasiimkite ką nors su savimi. Nenuostabu, kad Dievas negali auklėti Savo Bažnyčios,

48 IŠTARTAS ŽODIS



nes jūs neteisingai tai darote. Vietoj to kad sėstis prie telefono ir plepėti apie tai, apie tai, kas įvyko, daryti nepastebimus kultus ir kita panašiai; vietoj to kad užsiimti tuo, kodėl gi jums nepasielgti taip, kaip sakoma Biblijoje? Jeigu koks nors brolis turi kokį nors trukumą, tai nueikite pas jį ir pasistenkite su juo susitaikyti. “Bet juk jis man tai padarė!” Man nesvarbu, ką jis padarė – vis tiek nueikite pas jį! Ten nepasakyta, kad jis turi ateiti pas jus. Jūs nueikite pas jį, jeigu jis neteisus. Jūs pasakykite: “Bet juk jis buvo neteisus, tai jis turi pas mane ateiti”. Biblijoje ne taip pasakyta. Biblijoje pasakyta, kad jūs eitumėte pas jį. Jeigu jis neteisus, tai jūs eikite pas jį.

197 O jeigu jis jūsų nepaklausys, tuomet pasiimkite su savimi ką nors liudininkais.

198 Ir paskui, jeigu jis nepripažįsta šito liudininko, tada pasakykite: “Dabar aš atvesiu tavo pastorių”. Tada jūs pasakykite jam taip: “Aš papasakosiu apie tai bažnyčiai, ir lygiai po trisdešimt dienų, jeigu jūs, broliai, nesutvarkysite šito reikalo… Štai šis brolis pasiruošęs susitaikyti, o tu nenori. Ir jeigu tu nesutvarkysi visko per trisdešimt dienų (tuomet kas atsitiks?), tu daugiau nebebūsi vienas iš mūsų”.

199 Biblijoje sakoma: “Jei jis nepaklausys bažnyčios, tada jis būna jums kaip pagonis ir muitininkas”. Jūs matote, kol brolis yra po šitos bažnyčios apsauga, Kristaus Kraujas saugo jį. Štai dėl ko pas mus bažnyčia nejuda taip, kaip reikia. Na taip, toks baptistų mo-… ne baptistų bažnyčios mokymas, tiksliau, šios Branhamo maldyklos, jums tik vykdyti tai. Matote, kodėl negalima…

200 Sakykime pavyzdžiui, jūs matote čia du žmones, sakykim, mane ir Leo. Na, aš imsiu ir pasakysiu jums: “Bet juk jis pasielgė neteisingai su manimi”. Tai neturi jokios reikšmės. Aš turiu eiti pas jį. Juk jis mano bažnyčios narys, jis…jis tapo krikščioniu, jis valgo vakarienę čia prie pertvaros. Ir mes krikštijomės į Viešpaties Jėzaus Vardą, gyvenome teisiai kaip broliai vienas prieš kitą. Po to kažkas atsitinka.

201 Tai ne žmogus. Devyniasdešimt procentų atvejų tai šėtonas kišasi tarp žmonių. Tai ne žmonės, tai šėtonas. Ir kol jūs leidžiate šėtonui tai daryti, jūs kenkiate savo broliui. Taip.

202 Jeigu kas nors negerai su manimi ir su Leo, paimkime ir viską sutvarkykime. Ir jeigu jūs ką nors tokio matote, tai būtent jūs privalote prieiti prie mūsų ir pasakyti: “Draugai, jūs abu ateikite čia, susirinkite, ir mes viską sutvarkysime”.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 49



Taigi, jeigu jis ateis ten ir gausis taip, kad mes visgi susitikome, aš sakau: “Na, pirma, mes…mes negalime ateiti prie susitarimo”, – ir jūs ateinate štai taip į bažnyčią.

203 Ir be to, jeigu jūs nieko nesiimsite, Jėzaus Kristaus Kraujas jus abu saugos. Suprantate? Bet po to nuo šito vėžio užaugs kitas vėžys, o nuo šito vėžio užaugs kitas vėžys, ir visi visur susirgs, visa bažnyčia. Paskui prieinama iki to, kad ateini į bažnyčią, ir vyrauja toks šaltis, kad teks paprašyti valytojo numušti varveklius, kad susirinkimas galėtų įeiti. Jūs juk žinote, kad tai tiesa. Toks šaltis! Kažkas sėdi, žinote, ir tiesiog nieko nesako: [Brolis Branhamas vaizduoja–Red.] “Na, ankščiau mes buvome tokiais dvasingais”. O kas atsitiko? Jūs ėjote gerai, kas atsitiko? Matote? Jūsų nuodėmė atskiria jus. Ir jūs turėsite atsakyti už tai prieš Dievą, broliai ir seserys. Sutvarkykite visa tai.

204 Su manimi viskas gerai, su Leo viskas gerai, tai šėtonas įsikiša tarp mūsų. Teisingai. Sutvarkykite šį reikalą. Nueikite pas jį. Ir jeigu jis nepaklausys, arba aš nepaklausysiu, kaip ten bebūtų, tuomet papasakokite apie tai bažnyčiai. Jeigu jis per trisdešimt dienų neateis susitaikyti su bažnyčia, tuomet jis patraukiamas iš po Jėzaus apsaugos. Mes paleidžiame jį. Visiškai teisingai. Tuomet pamatysite, kas atsitiks. Tegul tada Dievas užsiima auklėjimu. Jūs jau daugiau nesikišate, jūs padarėte viską, ką galėjote. Tuomet atiduokite jį trumpam Dievui, Jis perduos jį šėtonui. Tuomet jis tikrai ateis. Jeigu ne, tai jam gyventi liko visai nedaug.

205 Jūs atsimenate Biblijoje, kad buvo vienas brolis, kuris nenorėjo susitaikyti su Dievu? Kas iš jūsų prisimena tą atvejį? Jis gyveno su savo pamote, ir jie negalėjo jo pataisyti. Paulius pasakė: “Atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų…” Antrame Korintiečiams Laiške jūs sužinosite, kad jis pasitaisė.

206 Vienas brolis, mano geras draugas, aš su malonumu paminėsiu čia jo pavardę – brolis pamokslininkas. Ir šį brolį pamokslininką, brolio vardas Rasmusenas. Pas daugelį iš jūsų, tarnautojai, sėdintys šiandien čia, jo pavardė pas jus sąrašuose. Tai tas tarp denominacinis iš Čikagos. Ir pažiūrėkite. Jis turėjo tarnautoją sūnų, o jis ėmė ir susituokė su katalike, ir nuo to viskas prasidėjo. Ir jie ruošėsi daryti viena, kita ir trečia, ir ko tik…prasidėjo kažkokie nemalonumai. Ir jo tėtis priėjo prie jo, pasakė: “Paklausyk, sūneli, tau teks susitaikyti?”

50 IŠTARTAS ŽODIS



Pasakė: “Tėti…”

Jis pavadino jų bažnyčią (savo tėtį) šventųjų šuoliuotuojų krūva. Jis pasakė: “Paklausyk, tu ruošiesi sutvarkyti šį reikalą su bažnyčia?”

207 Jis atsakė: “Tėti, tu mano tėtis, ir aš nenoriu turėti su tavimi jokių problemų”. Gerai.

208 Jis nuėjo, pasiėmė vieną iš diakonų ir nuėjo pas jį į namus, pasakė…pasakė: “Vesli, aš noriu su tavimi pasikalbėti”. Paklausė: “Tu ruošiesi sutvarkyti šį reikalą su bažnyčia?” O tas, atrėždamas, atsakė taip grubiai. Pasakė: “Atsimink, Vesli, aš šios bažnyčios pastorius. Aš tavo tėtis, bet aš padarysiu tai, ką Dievas lieps daryti. Aš duodu tau trisdešimt dienų tam, kad susitaikytum su bažnyčia, kitaip mes tave atskirsime nuo Dievo Būvimo. Tu mano sūnus, o čia mano Gelbėtojas”. Pasakė: “Aš myliu tave. Ir tu žinai, kad aš tave myliu, Vesli. Aš tiesiog dabar mirčiau už tave. Bet tu turi pasitaisyti pagal Dievo Žodį”. Suprantate? Jis pasakė: “Aš pastorius, aš šios kaimenės ganytojas. Ar tai būti mano vaikas, arba kuo tu bebūtum, tu turi lygiuotis į Dievo Žodį. Jeigu tu šito nepadarysi, tuomet aš netinku būti Jam ganytoju”.

209 Oho, tai bent pastorius. Tai vyras. Jūs taip negalvojate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai vyras. Jis pasakė tai savo sūnui: “Ir įžeidė jį”, – pasakė jis. Bet pridūrė: “Ką? Ką tu įžeisi – žmogų, ar įžeisi savo Gelbėtoją? Tad, – pasakė jis, – mes ėmėme ir išėjome”. Ir pasakė: “Jis nesiruošė nieko daryti. Ir mes…Aš papasakojau bažnyčiai”.

210 Jis pasakė:

– Manasis sūnus Veslis, jis atsisako mane klausyti dėl šito atvejo. Jis atsisako klausyti diakono. Ir tu, broli toks tai, tam liudininkas?

– Taip, aš.

– Gerai. Lygiai po keturių savaičių sekantį sekmadieni aštuntą valandą, jeigu jis nesutvarkys šio reikalo su šia bažnyčia, mes atiduosime Veslį, mano sūnų, šėtonui, kad sužlugdytų kūną. Jo Kraujas, Jėzaus Kristaus Kraujas ir ši bažnyčia daugiau nebegins jo.

211 Ir atėjo tas vakaras, atsistojo už sakyklos ir pasakė: “jam dar liko dvi minutės”. Laikas suėjo, ir jis pasakė: “Kas liečia mano sūnų Veslį Rasmuseną, – pasakė šiam susirinkimui, – prieš Tave, Visagalis Dieve, mes padarėme viską,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 51



ką mes galėjome pagal Tavo žodžius ir nurodymus, kuriuos paliko mums Tavo…Tavo Sūnus, mūsų Gelbėtojas. Dabar mes, aš kartu su šia bažnyčia atiduodu mano sūnų šėtonui, kad sužlugdytų jo kūną, kad jo siela būtų išgelbėta”. Štai ir viskas, ką jis pasakė. Dvi savaites, gal ir du mėnesius nieko nevyko.

212 Kartą vakare šis Veslis susirgo. Ir kai jis sirgo, jam darėsi vis blogiau ir blogiau. Jis pakvietė daktarą. Daktaras atvyko ir apžiūrėjo jį. Jam buvo keturiasdešimt laipsnių temperatūra. Jis negalėjo surasti tam jokios priežasties. Tiesiog darėsi jam vis blogiau ir blogiau. Daktaras pasakė: “Klausyk, aš nežinau, kas su tavimi atsitiko”. Jis nežinojo, ką daryti. Pasakė: “Mes pakviesime specialistą”. Pakvietė specialistą, ir ten atvyko specialistas. Jį nuvežė į ligoninę, apžiūrėjo jį ir vis kita, ir pasakė: “Man netgi nėra ką jums pasakyti. Šitas vaikinas, panašu, tiesiog…tiesiog prie mirties”. Jo žmona stovėjo ten ir verkė, ir visa kita. Ir vaikai stovėjo aplink lovą ir visur štai taip. Jis pasakė: “Jis miršta ir viskas”. Pasakė: “Jo pulsas ir kvėpavimas kas kart blogėjo”.

213 Tas pasakė: “Pakvieskite tėtį”. O, taip! Štai kaip reikia daryti. Būtent. “Pakvieskite tėtį”. Ir jo tėtis greitai atvažiavo pas jį į ligoninę. Jis pasakė: “Tėti, dabar aš negaliu, bet Dievas girdi mano žodžius. Aš viską sutvarkysiu, aš viską ištaisysiu. Tikrai”. Tad, mano broli. Ir iškart jo kvėpavimas pasitaisė.

214 Ir sekantį sekmadienį jis stovėjo prieš bažnyčią. Jis pasakė: “Aš nusidėjau prieš Dievą šios bažnyčios akivaizdoje. Aš atsisakinėjau klausyti pastoriaus žodžių, aš atsisakinėjau klausyti diakono”. Ir pasakė: “Aš prašau šios bažnyčios atleisti man už padarytą blogį”, – tokioje dvasioje. Pasakė: “Dievas pasigailėjo manęs”. Užtikrinu jus, jis iškart pasitaisė. Taip. Štai ką jūs turite daryti. Suprantate? Matote? Jūs… Jeigu tik jūs elgsitės kaip Dievas…! Suprantate?

215 Štai, matote, o mes darome taip: mes pravedame tarybos susirinkimą, ir mes sakome: “Ar turime mes palikti…” (aš nesakau apie šią bažnyčią, bet aš turiu omenyje jus, protestantus.) Mes sukviečiame tarybą ir: “Ką jūs galvojate apie Ivanovus? Kaip jūs galvojate, ką mums reikia su juo daryti? Aš manau, kad pas metodistus jis bus geresniu nariu, nei pas mus”. Še tau, kad nori! Taip negalima. Štai kodėl mes neturime laikytis jų tradicijų. O mums dar reikia pakviesti kažkokį vyskupą, pamenate, kokį nors… (kaip jį ten vadina, šios sekmininkiškos bažnyčios srities vyresnįjį?)

52 IŠTARTAS ŽODIS



…srities presbiterį, pakviesti jį, kad jis pažiūrėtų į šito žmogaus elgesį.

216 Biblijoje mums sakoma, ką mums daryti. Štai kodėl mes nesiterliojame su jų denominacijomis. Mes pasiliekame laisvais nuo viso šito. Amen! Nepykite ant manęs, tiesa? Nedarykite šito. Gerai. Rytoj vakare aš, tikriausiai, gausiu užtektinai klausimų. Bet mes… Taip ir yra. Suprantate? Turėkite omenyje. Žinokite…

217 Aš pasakysiu dabar štai ką. Tie žmonės, kurie čia iš įvairių denominacinių bažnyčių, jūsų denominacija… Ir, mano broli, aš nesakau, kad tu ne krikščionis. Aš nesakau, kad jūsų denominacijoje nėra tūkstančių mielų krikščionių. Aš noriu paaiškinti priežastį, kodėl mes nesame denominacija, nes aš tiesiog neičiau į tai (visai ne), aš tiksliai neičiau į tai ir nenurodinėčiau jums, ką daryti. Jeigu Dievas pašaukė mane pamokslauti Evangeliją, tuomet aš pamokslausiu Ją taip, kaip Dievas liepia man tai daryti (būtent taip) taip, kaip parašyta šioje Biblijoje. Jeigu nelygiuosiu į Ją, tuomet tai…tai…Dievas teis mane už tai. Bet jei aš…jei aš…jei aš matau, kad artinasi vilkas arba artinasi priešas, o aš jų neperspėsiu, tada Dievas pareikalaus iš manęs. Bet jei aš jus perspėju, tuomet tai jau jūsų reikalas. Suprantate?

218 Įsidėmėkite: “Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, išdidūs, pasipūtę, piktžodžiautojai”. Matote, piktžodžiautojai: “Ai, tai krūva idiotų. Stebuklų dienos praėjo. Šito nebūna”. Tai tas pats netikras pranašas! “Mes žinome, kad mūsų moterys ne kvailesnės už jūsų vyrus”. Aš su tuo nė trupučio nesiginčiju, bet Dievo Biblijoje pasakyta neprileisti jos prie sakyklos. Man šito…šito užtenka. Suprantate? Teisingai. Gerai. Matote?

Ir sako: “O mūsų denominacijose irgi labai daug nuostabių žmonių, kaip ir pas jus ten bažnyčioje”. Aš visai nesiginčiju, bet Biblija smerkia denominacijas. Teisingai. Ir… Tad aš nesakau, kad jūsų bažnyčioje nėra nuostabių narių. Tai puiku. Tai puikūs žmonės. Nuostabesnių žmonių aš sutinku visose jų – tarp katalikų ir visų. Visose aš sutinku nuostabių narių.

219 Taigi, draugai, kaip mes pateiksime tai, jeigu Viešpats leis, sekančiose dvejose pamokose, galbūt… Aš pranešiu jums rytoj ryte, teks mums pratęsti rytoj vakare arba ne (suprantate?), kad užbaigtume tai.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 53



Mes stengiamės tai daryti todėl, kad aš noriu privesti prie tam tikro momento. Jeigu jūs norite kažką su savimi atsivesti, tai, prašom, galite padaryti tai. Negalvokite, ne…nereikia išeiti ir tiesiog stengtis rasti trūkumą. Jūs ateikite čia… Aš kreipiuosi tik į savo susirinkimą. Suprantate? Aš nemokau šito už mano susirinkimo čia ribų, nes tai jau to žmogaus reikalas. Tai… Jis tos kaimenės ganytojas. O aš tik… [Tarpas juostoje–Red.]

220 …tiesiai atgal į Pradžią, ištirkite visa tai iki galo, pamatysite, iš kur visa tai. Taigi, mes grįšime į Pradžią, kad išsiaiškinti, kodėl ne santuokoje gimusiam vaikui nebuvo galima įeiti į Viešpaties susirinkimą per keturiolika kartų. Juk reikia… Praeis keturi šimtai metų, kol šita nuodėmė neišnyks. Mes išsiaiškinsime, kaip dėl tėvų nuodėmes baudžiami vaikai ir tie vaikai, kad tai prasidėjo Pradžios Knygoje ir taip toliau.

221 Ir tuomet jūs pamatysite, kad… (peržvelkite nuo pačios pradžios) …kad Dievas – prieš pasaulio sutvėrimą, kai dar nesprogo nei vienas atomas, dar tada, kai nebuvo nei vieno šviesos meteoro – Dievas žinojo kiekvieną kūrinį ir viską, kas bus žemėje. Argi kas nors čia… Jūs negalėtumėte paaiškinti, kad žodis…išnagrinėti jį ir pasakyti, ką reiškia žodis “beribis”. Lygiai kaip nustatyti savo fotoaparatą ant begalybės. Tiesiog…tiesiog nuo čia ir toliau, štai ir viskas. Suprantate? Beribis! Ir mes negalime ribotu protu suprasti tai, ką gali suvokti beribis Protas. Suprantate, mes negalime šito padaryti, jūs…jūs negalėsite šito padaryti. Suprantate? Bet jei tik jūs būsite atidūs, pasiliksite dvasioje, tai jūs pajausite tai iš toli, o po to sugrįšite čia prie Rašto ir pamatysite (suprantate?), kad dar prieš, kaip buvo padėtas žemės pamatas…

222 Taigi, Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus buvo Dievo avinėliu. (Dabar klausykite labai atidžiai. Juk kai kurių iš jūsų rytoj nebus, ir jūs neišgirsite pabaigos.) Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus buvo Dievo Avinėliu, užmuštu prieš pasaulio sutvėrimą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kada Jis buvo užmuštas? – Nuo sutvėrimo. Tai yra, prieš žemei (jeigu ji sudaryta iš daugybės išskaidytų atomų) atskilus nuo saulės – iki to. Vadinasi, prieš pirmam atomui sprogus saulėje, jeigu tai buvo meteoras nuo saulės – ir tai prieš šimtus milijardų trilijonų, trilijonų, trilijonų metų, kai dar nebuvo nei vieno šviesos meteoro – Kristus buvo užmuštas. Kai didis Dievo protas kažką konkretaus nusprendžia,

54 IŠTARTAS ŽODIS



tai užbaigtas darbas. Kai Dievas pasakė: “Teatsiranda”, – tai jau užbaigta. Netgi jai tam praeitų milijardai metų, tai jau užbaigta, kai tik Jis tai išsakė. “Ir kai Avinėlis buvo užmuštas nuo pasaulio sutvėrimo, – toje pačioje Biblijoje ta pati Dvasia parašė ir pasakė, – mūsų vardai buvo įtraukti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą”.

223 Tad tas žmogus, kuris parašė giesmę “Šlovėje užrašė naują vardą”, jis turėjo gerus ketinimus, bet tai ne pagal Raštą. Suprantate? Tas vardas buvo užrašytas Šlovėje, kai žemė…dar prieš atsirandant žemei. Kai Avinėlis buvo užmuštas, mūsų vardai buvo įtraukti į Avinėlio Gyvenimo knygą.

224 Leiskite aš parodysiu jums vieną trumpą Rašto vietą. Jūs pakentėkite dar vieną minutę? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tiesiog…tiesiog aš dabar ją prisiminiau. Manau, kad galėsiu iš karto ją atversti. Aš netikras. Štai, atleiskite, kad laikau jus taip ilgai, bet aš sakiau jums, kad vyks iki vidurnakčio, o dar visai ne vėlu. Bet man tiesiog tai norisi paliesti, tik vieną Rašto vietą apie tai.

Atsiverskite dabar su manimi Laišką Romiečiams, ir aš noriu, kad jūs paskaitytumėte tai su manimi. Taip, pažiūrėsim, Romiečiams, jeigu aš tai surasiu, maždaug štai čia. Taip, atsiverskime Romiečiams 8, ir…ir pradėkime nuo 28-os eilutės 8 skyriaus Romiečiams. Ir aš noriu, kad jūs dabar su manimi paskaitytumėte tai maldoje. Paklausykite, kad būtent Dievas čia pasakė:



Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina

į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.

O kuriuos Jis iš anksto numatė…



225 Tai duoda jums… Jūs skaitote kartu su manimi?



O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos [ Brolis Branhamas

daro pauzę, ir sesuo susirinkime sako: “…tuos iš anksto ir paskyrė”.–

Red.] iš anksto ir paskyrė (gerai) tapti panašius į Jo Sūnaus

atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos

pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 55



226 Nuo pasaulio sutvėrimo, kai Dievas pažvelgė žemyn… Taigi, Dievas netvarko savo darbų taip, kad pasakytų: “Taip, Aš darysiu… Oi, o ką dabar darysime?” Suprantate? Niekas…

227 Atminkite, netiesa…nuodėmė – tai iškreiptas teisumas. Šėtonas nepajėgus kurti. Visi iki vieno tai supranta? Toks šios bažnyčios mokymas. Šėtonas nepajėgus kurti. Jis gali iškreipti tai, ką sukūrė Dievas. O kas yra iškreipimas? Žvilgtelėkite. Panašu, dauguma iš jūsų suaugę. Paklausykite štai ką. Mes vedę žmonės. Ir jūs, vedę vyrai ir susituokusios moterys, galite gyventi kartu kaip vyras ir žmona, ir šios moterys vis tiek, kaip niekada ir…jos skaisčios – jeigu tik jūs gyvenote su savo vyru. Taip. Taigi, tai teisėta ir leistina, ir su tuo viskas gerai. Tai nustatyta Dievo. Kita moteris gali atlikti tą patį aktą, kaip ir jūsų žmona; su viena iš jų jūs teisus Dievo akyse, bet tas pats aktas su kita moterimi, ir jūs nuteisti prieš Dievą mirčiai. Kas tai? – Iškreiptas teisumas (suprantate?), iškreiptas teisumas. Taigi, šėtonas negali kurti, bet jis iškreipia tai, ką Dievas jau sutvėrė.

228 Kas yra melas? – Iškreipta tiesa. Kažkas pasakė: “O, žiūrėkite, tai buvo šeštadieni, devintą valandą vakaro, – na taip, – Billi Branhamas buvo Džeffersonvilyje, – teisingai, – Enco bare girtas”, – melas. Kame reikalas? Džeffersonvilyje aš buvau, tai tiesa. Tai teisumas, iškreiptas į melą. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Matote? Melas iškreipia tiesą, tai yra, sakant apie tai, kur aš buvau. Taigi, jeigu būtų pasakę: “Pamokslavo bažnyčioje”, – teisingai. Tai teisumas. Jis pasakė tiesą. O: “Gėrė smuklėje”, – melas, iškreipta (suprantate?), iškraipyta tiesa. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Bet koks neteisumas yra iškreiptu teisumu.

229 Mirtis, kas tai? – Iškreiptas gyvenimas. Liga? – Iškreipta sveikata. Jums skirta būti tvirtu, stipriu vyru. Gerai. Jeigu jūs sergate, kas tai? – Iškreipta jūsų sveikata. Suprantate? Štai ir visa kalba. Kas tai? Ankščiau jūs buvote jaunomis, gražiomis moterimis ir stipriais, gražiais vyrais, o dabar jūs susiraukšlėjate, senstate. Kas tai? – Iškreiptas gyvenimas (suprantate?), sugrįžta vėl atgal. Suprantate? Ir jis turi sugrįžti atgal. Palaimintas Viešpaties Vardas! Dievas pažadėjo sugražinti jį. Ir lygiai taip pat, kaip jis… Jeigu jis yra… Mes gi žinome, kad jis yra. Todėl irgi tiksliai, kaip ir tai, kad jis yra, Dievas sugražins jį atgal. Jis pažadėjo ir prisiekė, kad padarys tai. Štai kas duoda jį.

56 IŠTARTAS ŽODIS



230 Taigi, kaip…kokiais mes turime būti žmonėmis? Ir taip, pastebėkite, kaip visa tai vyksta. Kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos Jis pašaukė; kuriuos Jis pašaukė, tuos Jis išteisino. Kada? – Prieš pasaulio sutvėrimą, dar prieš atsirandant žemiai. Taigi, jeigu tik mes paimtume šią Rašto vietą ir kaip reikiant užtvirtintume ją, tai mes tam sugaištume daug laiko, bet nesinorėtų šito daryti. Bet visas štai šis neteisumas – tai teisumas, iškreiptas į neteisumą. Štai ką daro šėtonas.

Ir taip, kada jūs pasiekiate atsakomybės amžių, ir jūs žinote gera ir bloga, jūs turite nusisukti nuo blogio, nes jūs gimėte nuodėmėje, pradėti neteisybėje, atėjote į pasaulį su melu lūpose. Tai yra, jūs…jūs iš tikrųjų gimėte iš lytinio potraukio, ir paskui jūs turite gimti iš naujo tam, kad gautumėte naują gimimą, kad patektumėte į Dangų. Juk toks gimimas, kuris pas jus čia…

231 Matote, kaip smarkiai klysta tame Jehovos liudytojai, manydami, kad naujas gimimas – tai kūno prisikėlimas? Jūs matote? Taip negali būti. Suprantate? Turi būti kažkas…

232 Jūs…jūs laiko tarpe. Ir amžinu yra tik kažkas tokio, kas neturėjo nei pradžios, nei pabaigos. Visa kas amžina neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos. Suprantate? Tad, jeigu jūs Dievo dalis, tai ta Dvasia, Kuri jumyse, niekada neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos, ir jūs amžini, kaip ir ta Dvasia, Kuri jumyse. Suprantate? Kaip meilė agapė, po to nusileidžia iki meilės filio, ir paskui žemiau iki geidulingos meilės. Ji leidžiasi nuolatos vis žemiau ir žemiau, toliau iškrypdama iki tol, kol netampa visišku (ko?) vien purvo telkiniu. Jėzus negalėjo kitaip, kaip tik nusileisti tais pačiais laiptais čia žemyn, kad pakelti ir vėl sugražinti į aukščiausią formą iš žemiausios formos: iš mirties į Gyvenimą, iš ligos į sveikatą, iš neteisybės į teisumą. Suprantate? Jis perėjo iš aukščiausios į žemiausią, kad atvesti žemiausią į aukščiausią. Jis tapo manimi, kad aš galėčiau iš Jo malonės tapti Juo, Sosto paveldėtoju Šlovėje. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Štai tokie dalykai.

Dabar žiūrėkite. Dar daug laiko iki to, kaip ši žemė užgimė tuose atomuose, tolimoje praeityje, kai Dievas pamatė, kas vyks, jau tada Jis pamatė jus, Jis pamatė mane, Jis pamatė kiekvieną blusą, kiekvieną musę, kiekvieną varlę, kiekvieną mašalą – viską, kas bus žemėje, Jis jau pamatė tada. Žinoma.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 57



233 Taigi, Jis nesakė: “Aš siusiu Savo Sūnų, kad Jis mirtų, ir, galbūt, kas nors pasigailės Jo, ir tai bus toks apgailėtinas reginys, kad būtinai kas nors išsigelbės”.

234 Jis iš anksto numatė, kas bus išgelbėtas! Tiksliai. Jis pasakė: “Ezavo aš neapkenčiau, o Jokūbą Aš pamilau”, – kai dar nei vienas iš jų neturėjo galimybės įrodyti, kokiais jie buvo, nes Jis žinojo, kokiais jie buvo. Jis žinojo. Jis žino viską. Jis žinojo, ką jūs darysite dar prieš jums gimstant, arba prieš susikuriant žemiai.

235 Dabar žiūrėkite. Kaip jums žinoma, aš…aš šaulys, aš mėgstu šautuvus. Ir viena moteris iš Teksaso (mano manymu, iš Teksaso) nupirko man “Svift”, 22 kalibro “Svift”. Aš visada norėjau tokį turėti. Aš noriu jį ištirti. Tai pats galingiausias šaunamasis šautuvėlis, 22 kalibro kulka, 3 gramų kulka. Ir jį galima užtaisyti rankiniu būdu. Taigi, gamykloje sako: “Nedarykite šito, tai labai pavojinga”. Bet šią kulką galima rankiniu būdu užtaisyti taip, kad ji skris puse kilometro per sekundę, ir dar lygiai išlaikys jos trajektoriją. Puse kilometro per sekundę – tai juk mylia per sekundę. Kitais žodžiais, už dviejų šimtų metrų tupi vanagas, tu šauni į vanagą ir matai, kaip skrenda plunksnos dar prieš šautuvo atatranką. Suprantate? Tai…

Bet jei jūs paimsite ir lygia dantų šepetuko dalimi pasemsite parako, ir įbersite ten dar štai tiek, lygiai tiek, kiek pas jus tilps ant dantų šepetuko, ir iššausite į švilpiką, sėdintį štai šito pastato gale, tai jis tiesiog sėdės ir žiūrės į jus. Kame reikalas? Kulka susiskaido, ji lekia labai greitai. Ir galima ištiesti tarp šitų dviejų taškų paklodę, ir jūs pamatysite, kad ant paklodės nepateks netgi nei viena kruopelytė. Ji tiesiog grįžta į pradinį būvį, ne į pelenus, vulkaninius pelenus, bet dar toliau. Ji grįžta į pradines rūgštis, iš kurių susidaro varis ir švinas, esantis ten. Ji sugrįžta į tą stovį, koks buvo prieš šimta milijonų metų. Taigi, štai maža kulka, 3 gramų kulka, kurią aš laikau rankoje, o po sekundės jis sugrįš į tą stovį, kokiame ji buvo prieš šimta milijonų metų. Ir jeigu žemė dar egzistuotų apie šimta milijonų metų, tai iš šito vėl galima būtų padaryti kulką, galima būtų gražinti į tą patį stovį, nes tai pavirstu į varį.

236 Dabar žiūrėkite, ką padarė Dievas, ir tuomet jūs pamilsite Jį, po to grįšite namo, ir ryte ilgiau pamiegosite; ir jūs…jūs pamilsite Jį dar stipriau, nei ankščiau. Taigi, Dievas yra rangovas. Kas iš jūsų tai žino? Jis Statybininkas. Gerai. Klausykite labai atidžiai.

58 IŠTARTAS ŽODIS



Taigi, Dievas dar tada, kada, sako… dabar mes paimsime chronologų supratimus. Dievas prieš šimta milijardų metų, kai Jis ruošėsi sukurti žemę, Jis ėmėsi darbo…Jis… Savo mintyse Jis turėjo sumanymą.

237 Dabar jūs pasakysite: “Broli Branhamai, jei Jis toks didis, tai kaip Jis leido šėtonui padaryti nuodėmę?” Na, Jis žinojo netgi dar prieš sukuriant šėtoną, kad jis bus šėtonu. Šlovė! Štai dabar aš jaučiu didžią pagarbą. O, tai bent! Jis žinojo prieš sukuriant šėtoną, kad jis bus šėtonu. Dabar jūs paklausite: “O kaip dėl šito?” Jūs pasakysite: “Kodėl Jis leido, kad tas tapo šėtonu?” – Kad įrodyti, kad Jis – Dievas. Štai kodėl Jis tai leido. Kodėl išviso atsirado neteisusis? Kodėl?

238 Kas buvo pirmas – Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Kas buvo pirmas? – Gelbėtojas. Kas buvo pirmas – Gydytojas ar sergantis žmogus? Kodėl buvo leista, kad atsirastų nusidėjėlis? Nes Jo atributai – tai Gelbėtojas. Jeigu niekada nebūtų nusidėjėlio, tai Jo niekada nepažintų kaip Gelbėtojo. Aleliuja! Jis gali padaryti taip, kad viskas tarnautų Jo šlovei. “Ar gali nusidėjėlis pasakyti…” Tiksliau: “Ar gali puodas sakyti Puodžiui: ‘Kodėl padarei mane tokiu?’” Chm. Kas prie sukimo rato? Pas ką molis? Kieno jis rankose? Paulius pasakė: “O, neprotingas žmogau, argi Jis nepasakė, kad Jis pastatė faraoną su tuo pačiu tikslui?” Žinoma. Jis tai žinojo. Dar prieš žemės atsiradimą Jis žinojo, kas kuo bus. Ir jis prileido nuodėmę, kad būti Gelbėtoju. Jis prileido ligą, kad būti Gydytoju. Jis prileido neapykantą, kad būti meile. Žinoma. Jis Dievas, ir tokie Jo atributai. Ir Jis turi ant kažko išreikšti Savo atributus.

239 Kaip jūs sužinotumėte, kad yra naktis, kaip jūs išviso ką nors sužinotumėte? Jeigu tik būtų dienos šviesa, tai kaip jūs žinotumėte, kada naktis? Yra naktis, kad įrodytų dienos šviesą. Žinoma. Amen. Jūs matote, ką Jis padarė?

240 Bet kada Jis buvo dar tada, prieš pasaulio sutvėrimą, prieš Jam paimant šią seną saulę ir suko ją aplink šią seną žvaigždę, kurioje mes dabar gyvename, šią žemę, ir Jis formavo ją čia šalia saulės ir apsupo ją saule… Sakysim, štai čia saulė. Jis formuoja ją iš šios pusės ir leidžia jai pakibti taip šimtą milijardų metų. Ką Jis kūrė? – Dujas. Jis pastūmėjo į šią pusę, Jis kūrė dar kažką. Ką Jis tada kūrė? – potašą. Jis pastūmėjo ją į šią pusę, ir ką Jis čia darė? – Kūrė kalcį. Ką Jis darė? – Jis kūrė mus su jumis.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 59



Ką Jis darė? – Kaip rangovas, dėdamas visus smulkaus ir stambaus sijų pjūvius, klojinius, lauko apdailą, jis tiksliai žinojo, kiek jis pastatys namų. Ir mes sukurti iš šešiolikos žemės elementų, ir Jis kūrė mus visus, ir sudėjo mus ten dar prieš atsirandant žemei. Ir Jis… Gal ji buvo tuo laiku pailga – aš nežinau, kokia ji buvo. Kam Jis kūrė auksą, varį, žalvarį ir vandenį, ir visus šiuos dalykus? – Jis Rangovas, Jis… Statybininkas, Jis viska ten sudėjo, viską paruošė pagal dydį. Kai Jis visa tai sukūrė, buvo vien tik vulkaninis lava. Jis leido, kad ši lava lietusi šimtą milijonų metų, kad sukurti tiek tai kalcio. Kas tai? – Tai dalis jūsų.

241 Ir tada, kai šioje žemėje dar nebuvo nei trupučio gyvybės, čia jau slūgsojo mūsų kūnai. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Aleliuja! Dar prieš tai, kaip žemėje atsirado nors vienas rasos lašas, mes jau slūgsojome čia. Kai Adomas vaikštinėjo po Edeno sodą, aš slūgsojau čia. Amen! Cha-cha-cha! Tiksliai. O šlovė! Kai Cherubai, ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo, aš slūgsojau čia, tiesiog laukdamas, kada ateis gyvybės kvapas. Aš buvau čia. Jis sukūrė mane čia, mano kūnas čia slūgsojo. Tiksliai. Kitaip iš kur jis atsirado? A? Dievas jį čia padėjo, Dievas jį sukūrė. Mes padaryti iš šešiolikos elementų: naftos, potašo ir kosminės šviesos, ir viso kito. Matote, mes čia slūgsojome.

242 Po to kas įvyko? – Po to Dievas pasakė Šventajai Dvasiai (mes tiesiog parodysime simboliškai): “Dabar tu eik ir pradėk reikšti žemei meilę, nes Aš meilė, ir Aš tave pagimdžiau, tad eik ir išreikšk žemei meilę”. Ir ši didi Šventoji Dvasia, įsivaizduokime, nuvyko ten… Tiesiog įsivaizduojame. Taip nebuvo. Žinoma, Šventoji Dvasia ir Dievas – tai vienas ir tas pats tikslas, vienas…vienas ir tas pats tikslas… Asmuo (prašau atleisti). Ir įsivaizduokime, kad Ji išskleidė savo sparnus aplink žemę, Ji pradėjo brandinti. Ką reiškia brandinti? – Kaip višta savo viščiukus, kudakuoja, išreiškia meilę: “Ko-ko-ko”.

243 “O, gyvybė, atsirado!” – sušuko Jį. Ji apsižvalgė: “Aš noriu, kad šioje žemėje būtu gražu. Teatsiranda šviesa!” Šventoji Dvasia pradėjo sklandyti. Ir kai Ji tai padarė, aš matau, o iš ten nuo kalvos upeliu teka kalcis, iš ten tiesiai liejasi ir susimaišo su potašu. Kas iš šito susikuria? “Teatsiranda gyvybė!” Ir velykinė gėlelė iškišo galvutę iš po akmens.

– Ateik čia, Tėve, žvilgtelk į tai.

60 IŠTARTAS ŽODIS



– Atrodo neblogai, brandink toliau.

244 Jis brandino gėles, Jis sukūrė augmeniją, Jis sukūrė gyvūnus. Paukščiai atsirado iš dulkių. Po kurio laiko atsirado vyras ir moteris, atsirado žmogus, o žmogus buvo ir vyru, ir moterimi. Tik ne hermafroditu. Tiesiog…tiesiog jame buvo moteriška dvasia.

245 Jei paimtume labai išlepusi vyrą, su juo, galbūt, viskas gerai, gerai susivaldantis, bet kažkas ne taip.. Ir jei paimtume moterį, kuriai [Brolis Branhamas kalba grubiu vyrišku balsu–Red.] patinka kirpti savo plaukus ir dėvėti kombinezoną, išeina tokiu išvaizda ir: “Dievaži, klausyk čia!” – kažkas ne gerai. Pas moterį moteriška dvasia, pas vyrą vyriška. Mes tai žinome, ir jūs tai žinote. Argi moteris atrodo normaliai, jeigu ji bando būti…elgtis, kai vyras?

246 Kartą aš sėdėjau (aš buvau čia girininku), ir aš sėdėjau autobuse, važiavau ir paplekšnojau moterį ranka, kalbėdamasis su ja, pats nežinodamas, kad tai, pasirodo, moteris. Ji buvo su tokiu suvirintojo šalmu ir štai tokie dideli apsaugos akiniai, ir aš sėdėjau ten šalia, o ji pasakojo vieną kažkokį atvejį. Ji pasakė: “Žinai, – pasakė, – vakar vakare…” – ir iš išvaizdos tokia grubi, kad nėra toliau kur, rūkė cigaretę. Ji pasakė: “Vakar vakare, įsivaizduok, vienas vyras paslydo ten viršuje. Kaip sušuks: ‘A-a!’ Kad ims riedėti”. Pasakė: “Man niekada gyvenime nebuvo taip linksma”.

247 O aš juokiausi, žinote, štai taip. [Brolis Branhamas suplojo per kažką–Red.] Aš tariau: “Tai bent, tai numeris, a?!” Sėdėjau ten ir kalbėjausi štai taip. Ir ji po to paėmė ir nusiėmė tą daikčiuką, ir papurtė galva, o pas ją ten buvo kuokštas plaukų – pasirodo, tai moteris. Aš niekada gyvenime nesijaučiau taip nejaukiai. Aš…aš pasakiau: “Jūs, ką, moteris?”

Ji atsakė: “Na žinoma”.

248 Aš pasakiau: “Prašau atleisti”. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš niekada šito nemačiau. Tai…tai tiesa.

249 Šiomis dienomis aš mačiau iškabą, kuri vos manęs nenustebino. Ten buvo didžiulė iškaba, parašyta: “Moterys, pasiruoškite, dėl jūsų yra drabužiai!” Aš pagalvojau: “Garbė Dievui už tai”. Matote? [Susirinkimas juokiasi–Red.] Bet po to pasirodė, kad tai kažkokie drabužiai, kuriuos jau ir ankščiau gamino, žinote. Aš galvojau, kad jos iš tikrųjų ruošėsi apsirengti. Aš iš tikro taip pagalvojau. Parašyta: “Moterys, pasiruoškite, dėl jūsų yra drabužiai!” Aš pasakiau: “Garbė Dievui už juos.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 61



Puiku. Tai… Aš laibai dėkingas už tai Viešpačiui”. Bet, matote, pasirodė, kad tiesiog drabužiai, kuriuos jau pagamino ankščiau. Aš… Kažkas… Kitaip būtų ne charakteringa dėl mūsų šalies, tiesa? Na gerai.

250 Kai atsirado Adomas, Adomas buvo vienišas, todėl jis išėmė šonkaulį iš jo šono ir padarė iš jo Ievą, antrinį produktą. Ir Jis sukūrė… Jis išėmė iš Adomo moterišką dvasią ir įdėjo ją į moterį, meilės dvasia, moteriška, gera, švelni. O vyrišką dvasią jis paliko Adome. Taigi, jeigu tai kažkaip kitaip, vadinasi, kažkur yra iškreipta. Štai, ir tada jie abu buvo viena.

251 Taigi, suvaidinkime nedidelę dramą, o po to užbaigsime. Tai pasirodo… Štai Adomas paima Ieva už parankės, ir jie eina pasivaikščioti. Man labai patinka ši istorija. Ir jie vaikštinėja, ir Ieva sako:

– O, brangusis, tu nori pasakyti, kad tu…

– Taip, aš jį pavadinau.

– Ir kaip tu jį pavadinai?

– Jį vadina arkliu. Aha.

– O kas čia?

– Tai karvė. Aha.

– Štai šį tu irgi pavadinai?

– Taip, aha.

252 – O kaip tu pavadinai štai šiuos – jie sėdi ten, prisiglaudę galvytėmis vienas prie kito?

– Tai neperskiriamos papūgėlės.

253 – A, supratau. Aišku. (Ir taip toliau.) O štai čia kas toks?

– Aš vadinu jį taip ir štai šitą

254 – A, aišku, aha. Gražu. (Ir riaumoja liūtas.) O kaip tu pavadinai jį?

– Tai liūtas.

– O čia kas?

– Tigras. (Ir, o, kaip…)

– A, supratau.

Kaip kačiukai, žinote, vaikšto ir miauksi.

255 Taigi, po kurio laiko ji apsižvalgo, ji sako: “Brangusis, žvilgtelk ten, saulė leidžiasi. Laikas eiti į bažnyčią”.

256 Žinote, kažkodėl, kai nusileidžia saulė, norisi garbinti. Jeigu jūs neinate tą vakarą į bažnyčią, tai jums norisi įeiti į kambarį,

62 IŠTARTAS ŽODIS



paskaityti Bibliją. Kam iš jūsų patinka taip daryti, atsiskirti? Matote? Žmoguje tai tiesiog įdėta. Jūs turite taip daryti.

“Laikas eiti į bažnyčią”.

257 Jie nesakė: “Luktelėk minutėlę, juk Ivanovai priklauso Asamblėjoms, o mes priklausome…” ne, tada visai nieko tokio nebuvo, tad jie iškart nuėjo. Jie neturėjo bažnyčios, patogios kėdės, kad štai taip atsisėsti. Jie tiesiog ateidavo į didžiulį miške susirinkimą ir palenkdavo kelius.

258 Ir ten krūmuose kabėjo ši Aureolė. Suprantate? Aš girdžiu, kaip pasigirsta balsas ir sako:

– Ar gerai Mano vaikai praleido šiandien laiką žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, davė tau?

259 – Taip, Viešpatie, mes šiandien puikiai praleidome laiką. Ar tiesa, brangioji?

– Taip, taip, brangusis, puikiai.

– Viešpatie, mes labai dėkingi Tau. Dabar aš einu miegoti.

260 Matote? Ir jis ištiesia savo didelę ranką, ir ji gulasi jam ant rankos, ir ji paguldo tigrą ir liūtą, ir visus ilsėtis pilnoje ramybėje.

261 Ir štai Dievas nusileidžia, ir Jis atsiveda su savimi visą grupę Angelų: Gabrielių, Jo Dangaus kūrinį. Ir štai jie nusileidžia, ir labai tylai ant pirštų galiukų įeina į miegamąjį (suprantate?), apsižvalgo. Gabrielius sako: “Ateik čia, Tėve. Ateik čia. Žvilgtelėk. Štai jis. Štai…štai čia guli Tavo vaikai”.

262 Kas iš jūsų čia prieidavote prie lovytės (jūs, motinos, kartu su tėčiu) ir žiūrėdavote į sūnelį, į dukrytę, ir jūs vienas kitam primindavote: “Argi…argi jis nepanašus į tave tame arba tame?” Jūs kada nors taip darydavote? O kaipgi, daug kartų aš einu ir sakau Medai, kalbu apie Juozapą. Ji sako:

– Billai, pas jį aukšta kakta, kaip pas tave.

– Taip, bet, Meda, pas jį didžiulės akys, kaip pas tave.

263 Kodėl? Jis dalis mūsų… Jis mūsų vaisius…mūsų sąjungos.

264 Taigi, ir Tėvas pasakė…gali pasakyti apie tai tą patį. Pasakė: “Žinai…” O Gabrielius pasakė: “Žinai, jis panašus tiksliai į Tave”. Būtent taip atrodo Dievas. Pažvelkite į save – būtent taip atrodo Dievas. Jis atrodo, kaip jūs. Jūs – Jo atžala. Kas iš jūsų žino tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote?

265 Dabar žiūrėkite. Kokia pas mus žemiausia gyvybės forma? – Varlė. Kokia aukščiausia gyvybės forma? – Žmogus. Žinoma.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 63



O kas yra aukščiausia forma? Iš žemiausios toliau kilo vis aukščiau ir aukščiau, nuo varlės į vieną, po to į kitą, ir į paukštį, ir į…ir taip toliau – š aukštesnes gyvybės formas, kol neatsirado aukščiausia forma iš visų atsiradusių, tada ji buvo sukurta pagal Dievo atvaizdą. Štai jums, prašom. O moteris buvo sukurta ne pagal Dievo atvaizdą, o pagal vyro atvaizdą. Suprantate?

Taigi, štai jie guli, ir Dievas žiūri į juos, ir sako: “Taip, jie tokie…jie tokie nuostabūs”.

266 Kas tai buvo, broli? Jie niekada nemirtų. Tai buvo pati pirma sauja kalcio, pirmas potašas, ir viskas nuo šito ir prasidėjo. Kaip tai nuostabu, tiesa? Bet atėjo nuodėmė ir sugadino visą paveikslą. Taigi, Dievas… Ką Dievas leido jam padaryti? Kodėl Jis prileido ją, kaip mes ką tik kalbėjome? Jis prileido ją tam, kad įrodytų, kad Jis – Gelbėtojas. Jis tai padarė. Jis prileido ligą, kad įrodytų, kad Jis – Gydytojas. Jis prileido mirtį, kad įrodytų, kad Jis – Gyvenimas. Suprantate? Jis prileido visus šiuos blogus dalykus, kad įrodytų, kad Jis geras, kuo Jis ir yra. Mes…

267 Čia istoriją apie išpirkimą ne taip užgiedosi! Mano broli, kai ateis Jėzus, ši…ši Bažnyčia stovės ten, ant šios žemės krašto, ir giedos išpirkimo istoriją, o Angelai nulenks galvas ir nežinos, apie ką kalbama. Juk jie niekada nebuvo pražuvusiais. Jie nežino, ką mes išgyvenome. Mes žinome, ką reiškia būti prarastais ir būti surastais. Ach, kaip mes Jam šauksime šlovę! Jiems Jis ne Gelbėtojas – jiems niekada nereikėjo gelbėtis. Jiems Jis nebuvo Gydytoju. Ne. Šlovė! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Jiems Jis ne… Jis nėra Gyvenimu. Žinoma, ne. Jie nebuvo mirę nuodėmėje ir nusikaltimuose. O mes buvome, bet mes atgijome. Štai kaip. Ką gi mes pasakysime, nuimdami savo vainikus? – “O, tu didžiai gerbiamas toks tai”? Ne, ne, ne, ne, ne. Visa šlovė Jam! Štai kaip. Štai jums, prašom.



Tuomet mes papasakosime, kaip mes nugalėjome Jame.

Greitai mes daug geriau viska suprasime.



268 Tada…tada dargi, kas tada įvyko? Argi Dievas tada iškart pasakė: “Na, Aš paimsiu ir paprasčiausiai sunaikinsiu visa Savo potašą ir kalcį, viska sugadino”? Ne-ne. Jis žinojo, kad taip bus.

Ir taip. Taigi, jei Šventoji Dvasia sukūrė mane tokiu,

64 IŠTARTAS ŽODIS



koks aš esu… O aš valgau maistą ir patenka viskas į vidų, ir užaugau tokiu, koks aš dabar. Aš… Tačiau aš buvau sukurtas tam tikru pavidalu. Kiekvieną paveikslą, kurį Dievas matė prieš pasaulio sutvėrimą, materializuosis. Suprantate? Jis išėjo iš moters, kaip Jis tai ir pažadėjo, o sekantį kartą jis išeina iš Dievo. Tą kartą jis atsirado per moterį, o šį kartą – per Vyrą. Suprantate? Šį kartą atsirado dėl lytinio potroškio, o šį kartą jis atsiranda per ištartą Dievo Žodį. Suprantate? Ir tada…

269 taigi, man niekas negali pakenkti. Visai ne. Niekas negali mums pakenkti. Paulius pasakė: “Nei tai, kas yra dabartyje, nei ligos, nei mirtis – niekas negali atskirti mus nuo Dievo meilės, kuri Kristuje”. Visiškai niekas negali mūsų atskirti.

270 Kaip aš pasakojau vieną nedidelę istoriją. Pas mane liko, tikriausiai, penki plaukeliai, ir aš visiškai praplikau. Ir aš čia neseniai šukavau tuos kelis plaukus, o mano žmona sako: “Billai, tu vos ne plikas”.

Aš tariau: “Bet aš nei vieno iš jų nepamečiau”.

Ji paklausė: “Kurgi jie?”

271 Aš atsakiau: “Kur jie buvo prieš tai, kaip jie atsirado pas mane?” Matote? “Ten, kur jie ir buvo iki to, kaip atsirado pas mane”.

Taigi, vienu metu, prieš šimtą metų, šitų plaukų išviso nebuvo, bet jie buvo čia dulkėse. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Paskui, prieš penkiasdešimt metų, jie pradėjo augti ant mano galvos. Jie atsirado iš ko? – Iš dulkių. O dabar jie grįžta ten, kur jie ir buvo. Teisingai? Jų nebuvo, paskui jie užaugo, o dabar jų nėra. Kas tai? Kas padarė juos tokiais, kokie jie yra? – Dievas, būtent Jis! Jis nupiešė paveikslą, pasakė: “Štai kokiu Aš noriu jį matyti”.

272 “O mirtie, kur tavo geluonis? Mirtie, kur tavo pergalė?” Vieną gražią dieną jūs mane, gal, čia palaidosite – aš nežinau. Bet, mano broli, aš nebusiu miręs – aš jums tiksliai sakau. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Visai ne. O-o!



Mes kilsime (Aleliuja!) į Dangų.

Šlovingą prisikėlimo rytą Dievas sutraukys mirties pančius,

Mes kilsime (Aleliuja!) į Dangų.



Niekas nesutrukdys man prisikelti.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 65



Visame pragare neužteks demonų, kad sutrukdytų man prisikelti. Niekur nieko neužteks, kad sutrukdytų man prisikelti. Aš turiu Dievo pažadus. Aš turiu Šventąją Dvasią. Aš turiu Zoi, amžiną Dievo Gyvenimą, besiilsinčia čia viduje. Ši sena skerdiena paimta iš ten, ir Dievas išnešiojo mane iš žemės. Ir jeigu Tas, Kuris išnešiojo mane iš žemės…

273 Kai aš užaugau, kiekvieną kart, kada aš girdėdavau bažnytinį varpą, kažkas kalbėdavo man, tylus-tylus balsas. Angelas prakalbo iš krūmo, sakydamas:

– Niekada negerk ir nerūkyk. Aš turiu dėl tavęs darbą. Neteršk savo kūno ir nesilinksmink su moterimis, ir taip toliau. Tu… Aš turiu dėl tavęs užduotį, kai tu paaugsi.

– Kas Tu? Kas Tu?

– Vėliau tu daugiau sužinosi apie tai.

274 Praėjo laikas, ir Jis pasirodo. Jis pakimba ten krikštijant, Jis parodo Save, Jis atskleidžia Save, Jis atsako. Aš matau, kaip Jis stovi ten – visur, iš visų pusių. Kaipgi jūs…

275 Jeigu Jis padarė mane tokiu, koks aš esu, kam aš visai neturėjau pasirinkimo… Aš juk nesakiau tolimoje praeityje: “Taip, Čarlis Branhamas, susituok su Elli Charvi ir pagimdyk mane iš žemės”. Visai ne. Aš visai neturėjau jokio pasirinkimo. Dievas tai padarė.

Ir jeigu Dievas mane padarė tokiu, koks aš esu, be pasirinkimo, tai tuo labiau, kai ši Šventoji dvasia pradeda sklandyti virš manęs, ir aš sakau: “Taip, Viešpatie, Tu mano Kūrėjas. Aš myliu Tave, ir aš priimu Tave kaip mano Gelbėtoją”, – kaipgi jūs sulaikysite mane dulkėse? Tai tiesiog neįmanoma, broli. Tai tiesiog neįmanoma.

276 Dievas nei vieno gabalėlio kalcio arba potašo, arba dar ką nors ne…nesukūrė veltui. “Visi, kuriuos Man duoda Tėvas prieš pasaulio sutvėrimą, ateis pas Mane”. Ach! Man norisi iš džiaugsmo šaukti, garbės žodis. “Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir nei vienas iš jų nepražus, bet Aš prikelsiu juos prisikėlime”. Aš išgirdau Jo kvietimą, kai aš atėjau pas Jį. Kaipgi gali mane sulaikyti žemės dulkėse? Jokie grabdirbiai pasaulyje, kiek jie beplotų virš mano veido kastuvu, vis tiek nesulaikys manęs žemės dulkėse. Kartą aš prisikelsiu ir tapsiu pagal Jo panašumą, apiplautas Jo Krauju, gimęs iš Jo Dvasios! Aleliuja! Pasiimkite sau visas denominacijas, kokias patinka – aš renkuosi Jėzų. Amen!

66 IŠTARTAS ŽODIS



277 Pas mane lankėsi draudėjas Uilberis Snaideris, mano geras draugas. Jis pasakė: “Billai, aš noriu parduoti tau draudimo polisą”.

278 Aš pasakiau: “Jis jau yra pas mane”. (Mano žmona susižvalgė, tarsi sakydama: “Ko tu meluoji, a?”)

Pasakė: “Tu turi draudimą?”

Aš pasakiau: “Tiksliai”.

Paklausė: “Iš kokios jis kompanijos? Kokia ji?”

279 Aš atsakiau: “Palaimos draudimas, mano Jėzus! O-o, šis šlovingas dangaus ryšys! Dievo paveldėtojas – Juo aš išgelbėtas, krauju apvalytas, gimęs Dvasia”.

280 Jis pasakė: “Billai, tai puiku, bet su juo tavęs nepalaidos kapinėse”.

281 Aš pasakiau: “Jis mane išves iš ten”. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Aleliuja! Aš nesijaudinu apie tai, kaip ten patekti, svarbiausia – išsikapstyti iš ten.

282 Tad aš turiu draudimą, kalbantį man: “Aš prikelsiu. Visi, kuriuos Man davė Tėvas – Mano”. Nesvarbu, ką darė mano tėtis, ką darė mano mama, kas buvo dar pas ką: “Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir niekas negali ateiti, jeigu Mano tėvas nepatrauks jo”. Aleliuja! Kodėl Jis juos žinojo? “Aš iš anksto numačiau juos prieš pasaulio sutvėrimą. Kai Aš užmušiau Avinėlį, Aš nužudžiau jį kartu su Juo”. Amen! “Aš iš anksto paskyriau Bažnyčią”. Pas ką paskyrimas? – Pas Bažnyčią. Kaip įeiti į Bažnyčią? – “Viena Dvasia mes buvome pakrikštyti į vieną Kūną”. Jis žinojo prieš pasaulio sutvėrimą, kad mes būsime ten. “O ką jis iš anksto numatė, tuos Jis ir pašaukė. Ką Jis pašaukė, tuos Jis ir išteisino. Ką jis išteisino, tuos jis jau pašlovino”.

283 Dievo Knygose jis jau pasakė, kad Jis susitiks su manimi būtent ten. Jokie demonai iš pragaro negalės jų sulaikyti kokioje nors kitoje vietoje ir sumaišyti jiems ateiti būtent ten, nes Dievas jau taip pasakė, ir tuo baigta. Jeigu prieš šimta milijardų metų prieš atsirandant žemei ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo dar prieš pasaulio sutvėrimą (suprantate?), prieš pasaulio…ir tie Angelai ir visi buvo laimingi, džiūgavo apie tai dar prieš pasaulio sutvėrimą, tai kaipgi šėtonas sulaikys mane žemės dulkėse? Tai tiesiog neįmanoma. [Brolis susirinkime sako: “Garbė Viešpačiui!”–Red.] Tu teisus.

284 Taip, pažiūrėsime.

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 67



Čia pas mane rodo laiką, kaip pas demokratus. Dabar be dvidešimt minučių vienuolika, o tik be dvidešimt minučių dešimt. Teisingai, broli Vudai? [Brolis Vudas sako: “Taip”.–Red.] teisingai, be dvidešimties minučių dešimt. Visi laimingi? [Susirinkimas sako: “Amen”.]



Taip, ten veržiuosi aš siela.

Ten veržiuosi aš siela.

Danguje – mano šviesūs namai.

Ten veržiuosi aš siela.



Taip, ten veržiuosi aš siela.

Ten veržiuosi aš siela.

Danguje – mano šviesūs namai.

Ten veržiuosi aš siela.



285 Jums patinka tokios senos giesmės? Ankščiau mes giedojome seną giesmę, ten buvo kažkaip taip: “Jis meilę apreiškia, skaisti Žvaigždė apšviečia”. Kokia tai, sese Gerti? Palaukite. Kaip… Kokia tai, broli Nevillai? Suprantate, kažkaip taip: “Jis meilę apreiškia, ryte skaisti Žvaigždė sielą apšviečia”. [Brolis Nevillas tyliai dainuoja ir sako: “Tai ‘Kristaus kryžius’.”–Red.] Aha. Taip. “Prie kryžiaus”. Sugrok mums jos akordą, sese. Tai “Kristaus kryžius”. [“Taip”.] Prieik čia, broli Nevillai. O-o, aš jas mėgstu. Kas iš jūsų mėgsta šis senas įkvėptas giesmes? Pasiimkite sau visus savo šokinėjimus, bugi-bugi, kokie tik patinka.

O aš noriu šią: “Būtent čia Jis man meilę apreiškia”. Štai kaip. Gerai, dabar tylai:



Jėzau, tu laikyk mane

Visada prie kryžiaus.

Ten gyvybė man duota

Tik per Kraują Kristaus.



Kryžiuje, kryžiuje,

Bus šlovė manoji.

Kol į poilsį ateis

Siela džiaugsmingoji.

68 IŠTARTAS ŽODIS



286 [Brolis Branhamas tyliai dainuoja “Kristaus kryžius”–Red.] O-o, kaip puiku! Tik pagalvokite! O kas, jeigu nebūtų Gelbėtojo? Kas, jeigu pas mus nebūtų šito Žodžio? Kas, jeigu Jis nepašauktų jūsų? Kas, jeigu Jis iš anksto nenumatytų jūsų, ir jūs būtumėte šiandien ten pasaulyje, kaip visi kiti? Jūs mylite Jį? O-o, tai bent! Neužmirškite apie susirinkimą ryte, puse dešimt.



Kryžiuje, kryžiuje,

Bus šlovė manoji.

Kol į poilsį ateis

Siela džiaugsmingoji.



287 Dabar sugrokite mums akordą: “Vieta prie Šaltinio”. Ši sena gera giesmė: “Yra ten prie Šaltinio vieta”. Kas iš jūsų ją žino? “Vieta, vieta yra, yra tau vieta prie Šaltinio”. Ir kai ją dabar giedosite, ramiai ištieskite ranką ir paspauskite ranką broliui šalia jūsų. Žinote, dabar yra vieta dėl visų metodistų, yra vieta dėl metodistų, yra vieta dėl sekmininkų – dabar yra vieta prie Šaltinio dėl visų mūsų. Kas iš jūsų žino šią seną giesmę? O-o, žinoma, jūs žinote. Kai kurie iš jūsų čia senbuviai, ši gera sena kentukiška giesmė.



Vieta, vieta yra,

Yra tau vieta prie šaltinio;

Vieta, vieta yra,

Ir tau prie šaltinio vieta.



O, vietos, vietos daug,

Yra tau vietos prie šaltinio;

O, vietos, vietos daug,

Yra tau vietos ir dėl tavęs.



288 Aš turiu jums nedidelį siurprizą. Visi paskutiniai pamokslai ir knygos, ir visa kita bus parduodama bažnyčios gale sekančioje savaitėje susirinkimuose – juostos ir visa kita, ir viskas gražioje literatūriškoje formoje. Ten pačiame gale, viename iš kambarių bus stalas. Ir literatūra, patys paskutiniai pamokslai ir kai kurie nuostabūs veikalai, kurie buvo išleisti pradžioje,

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 69



tik naujose knygose, nauju leidiniu – visa tai bus padėta ir…pastato gale sekantį trečiadienį vakare.

Ir mes ruošiamės nuostabiai praleisti laiką Viešpatyje. Ateikite su malda. Paskambinkite sergantiems ir trokštantiems, parašykite jiems laišką, pakvieskite juos čia. Ir mes tiesiog… Dievas judės galingai. Ir mes žinome, kad Jis tai padarys.

289 Taigi, aš aplankiau visus, kuriuos tik žinojau, pas ką buvo kažkas negerai. Jeigu dar kas nors negerai, tai atsiminkite, aš kalbėjau jums senų seniausiai, kad mes visa tai ištaisysime. Ir aš suvokiu, kad jūs žinote, kad čia visai ne tokia dvasia, kokia buvo ankščiau. Matote? Teisingai. Matote? Taip. Daugiau neleiskite, kad Jis pasitrauktų. Aš prisakau jums prieš Jėzų Kristų: neleiskite jam išeiti. Taip čia ir laikykitės (suprantate?), tiesiog stenkitės, kad viskas pasiliktų sklandžiai ir judėkite toliau. Jūs – broliai ir seserys. Tai ne tavo brolis arba sesuo daro kažką neteisingai, o tai šėtono dvasia įsiterpia. Suprantate? Jis įlenda. Ir tiesiog būkite gailestingi broliui ir seseriai, ir žinokite, kad tai šėtonas įsiterpia. Jeigu pas jus koks nors tam priešiškumas, tai greičiau atsikratykite nuo jo (suprantate?), nes jis jus sugriauš. Taip, tikrai. Tad laikykitės nuo šito toliau. Tiesiog atsiminkite.



Vietos, vietos daug…



Yra vietos dėl metodistų, vietos dėl baptistų, vietos dėl presbiterionų – yra vietos visiems.



Vieta, yra vieta,

Yra vieta ir dėl tavęs.



290 Kas iš jūsų prisimena dar vieną seną giesmę išsiskirstymui?



Tu paimki Jėzaus vardą,

Vaike sielvarto vargų.

Jis paguos tave ir linksmins,

Imk tu Jį visur kartu.



Gaila, kad tu negali pasilikti su mumis, broli Džeffrisai, jūs su seserimi Džeffri, ir vaikai, ir visi jie. Ir dar:

70 IŠTARTAS ŽODIS



Klaupiamės prie Jėzaus kojų,

Garbiname vardą Jo.

Jį Karalium vainikuosim,

Kai parves Jis mus namo.



Tu paimki Jėzaus vardą,

Jis tau skydas, apsauga.

Jei tave apsups pagundos,

Visad tau padės malda.



O, aš tai myliu, o jūs? Ši nuostabų Jėzaus Vardą! Taigi, nagi dabar atsistosime ir sugiedosime. Gerai.



Tu paimki Jėzaus vardą,

Vaike sielvarto vargų.

Ir nešk…

[Brolis Branhamas kalbasi su broliu Nevillu–Red.]



O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.



291 O dabar truputi kitaip. Dabar tiesiog nulenkime galvas, ir lėtai pakelkime vieną ranką, sugiedokime:



Klaupiamės prie Jėzaus kojų,

Garbiname vardą Jo.

Jį Karalium vainikuosim,

Kai parves Jis mus namo.



O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.



292 Nepakeldami galvos, mes tyliai dainuokime. [Brolis Branhamas ir susirinkimas pradeda pusbalsiu dainuoti “Tu paimki Jėzaus vardą”–Red.]

KODĖL MES NE DENOMINACIJA? 71






















































Kodėl mes ne denominacija?

(Why Are We Not A Denomination?)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. rugsėjo 27 d. šeštadienio vakarą Džeffersonvilyje, (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-0927. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.

Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.




Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. rugsėjo 27 d. šeštadienio vakarą Džeffersonvilyje, (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-0927. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.