KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ
1 Pakartoto Įstatymo knygoje, 32 skyriuje, 11 eilutėje skaitome: “Kaip erelė kviečia skristi savo jauniklius ir pati skraido viršum savo lizdo, taip ji ištiesė savo sparnus ir juos paėmė, ir nešė ant savo pečių”.

2 Mėgdamas gamtą, aš visuomet norėjau sužinoti, kodėl Dievas prilygino savo palikimą ereliui. Mano pirmoji Biblija buvo gamta, ir aš tikrai ją mėgau. Tu matai Dievą gamtoje, jei ieškai Jo, nes Jis yra jos Kūrėjas.

3 Aš mačiau tuos didžiulius paukščius ir patyriau tai, būdamas aukštai kalnuose, kur jie gyvena. Ganant galvijus, kai buvau gamtos apsaugos inspektorius, paskui įtikėjus ir skaitant Bibliją, tai niekuomet manęs neapleido. Aš tikrai mėgstu būti gamtoje ir stebėti, kaip Dievas buvoja Savo pasaulyje.

4 Dievo palikimas sulyginamas su didžiuliu ereliu. Aš skaičiau, kad Palestinoje yra 40 erelių rūšių. Žodis “erelis” reiškia maitinimą snapu, ir tai yra tikrai nuostabus simbolis Dievo, Savo burna maitinančio Savo vaikus Žodžiu.

5 “Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos”. Jis yra Erelis, maitinantis Savo ereliukus Žodžiu. Ir mes pastebėsime, kad Dievas dažnai sulygina Savo pranašus su ereliais, o taip pat ir Save sulygina su ereliu. Jis yra Jehova-erelis, o mes esame Jo ereliukai, Jo mažieji ereliukai. Argi Jis nemaitina mūsų Savo Paties burna? “Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos”. Dievas maitina mus, Savo ereliukus, Savo Žodžiu, Savo ištartu Žodžiu.

6 Daugelį kartų aš mėgavausi geru kepsniu ar viščiuku, bet niekada negalėjau patirti tokio malonumo vaišindamasis, kokį patyriau su Dievu prie Jo stalo. Tik leiskime Dievui maitinti mus Jo patikimu Žodžiu, o tai yra nuostabus maistas mūsų burnose ir mūsų viduje. Mano nuomone, bažnyčia šiandien yra mirtinai išalkusi, todėl, kalbant apie dvasinius laikus, šiandien niekas negali pakeisti ereliško maisto, patenkins vien tiktai tikras ereliškas maistas,

2 IŠTARTAS ŽODIS



o kadangi mes esame ereliai, mes turime valgyti tą patį maistą, kaip ereliai—ne draugijos susirinkimas, ar vakarienė bažnyčios pusrūsyje, ne kažkokie mezgimo-siuvimo būreliai, – mums reikia ereliško maisto, duodamo iš Jehovos-erelio burnos.

7 Du didžiuliai erelio sparnai yra išsilaisvinimui. Jie taip pat simbolizuoja Senąjį ir Naująjį Testamentą. Kitas faktas apie erelį –jis gali pakilti į padangę aukščiau už bet kurį paukštį. Jūs girdėjote posakį, kad žmogaus akys – kaip sakalo, bet sulyginus sakalo ir erelio sugebėjimą matyti, sakalas tėra tik mėgėjas. Sakalas negali matyti nei pusės to atstumo, kurį mato erelis; jei sakalas bandys sekti paskui erelį aukštyn į aukštybes, jis žus. Todėl erelis yra ypatingai sutvertas gyventi aukštybėse.

8 Dievas sulygina Savo pranašus su ereliais. Aukščiau kildamas, toliau gali matyti. Jei tu ruošiesi aukštai pakilti, o negavai akių, kad toliau matytum, nieko gero iš to, kad pakilsi aukščiau. Tuo būdu, kai Dievas pakelia mus aukščiau, duoda mums sugebėjimą matyti toliau. Man tai patinka. Kildamas aukščiau, gali matyti toliau.

9 Taigi, jei mes esame sulyginti su ereliukais, tuomet mes sklandysime danguje taip, kaip erelis. Bet ar jūs pastebėjote kitus paukščius, bandančius skraidyti pernelyg aukštai? Ir pažiūrėkite, kas atsitinka: jie, mėgdžiodami erelį, kyla aukštyn lygiai kaip erelis, bet paskui, pakilę tenai, pradeda skųstis. Jie įsitikina, kad yra nepritaikyti erelio skrydžiui. Vienas sakys: “Aš negaliu to ištverti”,—o kitas dar dėl kažko skųsis. Kas tai? Jie nei sukurti, nei pašaukti skraidyti aukštai, kaip erelis, ir jie nukris tiesiog atgal į savo šaltas, mirusias bažnyčias ir numirs iš bado. Išskyrus erelį – jis sklendžia aukštyn ir aukštyn.

10 Dabar atkreipkite dėmesį, kaip erelis sklando vėjyje. Jis pakreipia savo galingus sparnus ir lėtai sklendžia. Man tai patinka. Tokiu pat būdu veikia tikintysis. Jis nebėgioja šen bei ten: metodistas šią savaitę, kitą – sekmininkas, – jis nukreipia savo tikėjimą į Dievą ir sklendžia, nešamas puikaus Dievo vėjo. Aš noriu jums papasakoti apie atsitikimą Kolorade, kurio liudininku buvau, medžiodamas tose vietose.

11 Vieną dieną aukštai kalnuose aš medžiojau briedžius. Buvo sezono pradžia. Pusnys dar neprivertė jų nusileisti žemyn, todėl aš turėjau pakilti iki medžių augimo ribos. Nuo manęs 70 mylių atstumu nebuvo nei vieno žmogaus.

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 3



Rančos savininkas ieškojo kitų pėdsakų, mes turėjome susitikti po keturių dienų. Tą rytą aš pririšau savo arklį ir nuėjau aukštyn, ten, kur anksčiau varydavau galvijus.

12 Staiga užėjo lietus. Aš pasislėpiau po išverstu medžiu, lietus praėjo. Trumpai palijo, paskui trumpai pasnigo, po to švietė saulė. Aš truputį sušlapau, todėl, nusišluostęs veidą, pasitraukiau nuo medžio. Aš stovėjau tenai, kai išgirdau kažką judant į klonio iškyšulį. Senas vilkas sustaugė, o jo patelė atsiliepė žemiau slėnyje.

13 Dovydas pasakė: “Bedugnė šaukiasi bedugnės”. Aš mėgstu tyrlaukį, ir kai išgirdau kaukiant seną vilką ir jam atsakančią patelę, kažkas mano viduje pradėjo šaukti. Vakariniame horizonte pro uolas pasirodė saulė. Besileisdama ji apšvietė visžalius augalus, ten buvo šalta, pasirodė vaivorykštė.

14 Kaip tik tada aš išgirdau briedžių bandą, kurios ieškojau. Didelis senas briedis išleido tokį garsą, tarsi kas pūstų medžioklės ragą didelio tankumyno gilumoje. O, aš pradėjau verkti. Aš negalėjau susilaikyti. Kažkas manyje myli gamtą, ir kai “Bedugnė šaukiasi bedugnės, Tavo kriokliams griaudžiant” (Psalmių 42:7), aš tiesiog susigraudinau. Jei yra kažkas, šaukiantis bedugnę, TURI būti bedugnė, kuri atsilieptų.

15 Prieš atsirandant pelekui ant žuvies nugaros, turėjo būti vanduo, kuriame ji plaukiotų. Prieš atsirandant žemėje medžiui, pirmiausia turėjo būti žemė, kitaip nebūtų buvę medžio. Prieš keletą metų aš skaičiau, kaip mažas berniukas valgė trintukus nuo pieštukų, o jo mama užtiko jį, griaužiantį dviračio pedalą. Tyrimas klinikoje parodė, kad mažajam bičiuliui trūko sieros. Jei tavyje yra kažkas, reikalaujantis sieros, TURI būti siera, kad patenkintų šį norą.

16 Jei yra kūrinys, turi būti Kūrėjas, kad sukurtų kūrinį. Nėra vyro ar moters, kurie kažkada pažinę Dievą, šią akimirką netrokštų daugiau Dievo. Tu sieki daugiau Dievo. Jei tavyje yra troškimas daugiau Dievo, kažkur turi būti daugiau Dievo, kad gautum tai.

17 Aš stebėjau vaivorykštės spalvas, ir manyje buvo kažkas, dėl ko aš negalėjau savyje išlaikyti ramybės. Aš galėjau matyti Dievą vaivorykštėje; aš galėjau matyti Dievą saulėlydyje; aš galėjau išgirsti Dievo kvietimą; aš galėjau girdėti ir matyti Dievą visur. Jei tavyje yra Dievas, tu Jį matysi visur, kur bepažvelgsi. Bet pirmiausia Jis turi įeiti į tavo širdį.

4 IŠTARTAS ŽODIS



Jis turi pakeisti tave iš viščiuko į erelį. Jis turi suteikti tau troškimą kažką daryti.

18 Ir kai aš tai stebėjau, staiga išgirdau mažą pušų voveraitę. Galbūt tu, broli, žinai, kokie jie yra…jie sukelia daug triukšmo, bet nieko nepasiekia. Ji buvo ten: sėdėdama ant kelmo tik tauškė, tauškė, tauškė. Aš pagalvojau: “Mažoji drauguže, kas tau?” Ji pamatė didžiulį erelį, nuo audros radusį prieglobstį po šiuo išverstu medžiu. Paskui didysis erelis staiga pakilo.

19 Aš tariau: “O, aš supratau, mažoji pušų voverėle, dėl ko tu tokia triukšminga”. Ji manęs nepastebėjo. Ji stebėjo tą erelį. Aš juos stebėjau keletą akimirkų ir pagalvojau: “Dieve, kodėl Tu čia nukreipei mano minčių tėkmę? Kas yra tame?”

20 Štai čia voverė-skraiduolė, neverta nė sudilusio skatiko. O šičia – prityręs erelis, vienintelis dalykas, ką jis veikia – tai skraido danguje. Tačiau aš pagalvojau: “Kodėl Tu pakeitei mano ketinimą žiūrėti ta kryptimi?” Ir aš stebėjau tą draugužį, tebejudinantį sparnus. Aš pagalvojau: “Ar tu manęs bijai? Aš čia turiu šautuvą; jei norėčiau, galėčiau tave nušauti”. Pagriebiau šautuvą ir pastebėjau didelių akių žvilgsnį, o jis ir toliau judino savo plunksnas. Aš pagalvojau: “Taip, aš suprantu, kodėl tu esi toks drąsus. Yra priežastis, dėl ko tu nesi bailys. Dievas davė tau du didelius galingus sparnus, ir tavo pasitikėjimas – tuose sparnuose”.

21 Jeigu tik mes galėtume pasiimti Biblijos, Dievo parašyto Žodžio sparnus ir pasitikėtume Dievo Žodžiu per Šventąją Dvasią. Jeigu tik mes pasitikėtume taip, kaip erelis pasitiki savo sparnais! Jis žinojo, kad padaręs vieną šuolį, gali atsidurti virš to miško, ir aš niekuomet negalėsiu jo nušauti. Aš jį stebėjau: po kurio laiko jam nusibodo; padaręs vieną didelį šuolį ir dukart sumosavęs, kaip manote, ką jis padarė? Jis daugiau nebemosavo. Jis tik žinojo, kaip pakreipti savo sparnus, ir jis juos ištiesė, o kai papūtė vėjas, pakėlė jį aukštyn, o aš stovėjau ir stebėjau jį, kol jis tapo mažu taškeliu.

22 Po to aš vėl pravirkau. Aš pagalvojau: “Dieve, taip ir yra. Jei tik bažnyčia žinotų, kaip pakreipti savo tikėjimo į Dievo pažadą sparnus ir neprisijungti prie kiekvieno ateinančio mažo -izmo. Tai –ne tas. Tai yra tik sparnų nukreipimas į Jo pažadą, ir Šventoji Dvasia tave kelia aukštyn”.

23 Jis paliko tą mažą, susijusią su žeme pušų voverę, tupinčią ten, plepančią, plepančią, plepančią: stebuklų dienos praėję,

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 5



nėra tokio dalyko, kaip krikštas Šventąja Dvasia, jūs – tik grupė idiotų, viskas čia eina prie to, ir taip toliau, ir taip toliau. Erelis tik kilo ir kilo aukštyn, palikdamas tą mažą seną tauškėjimą ple-ple čia ir ple-ple ten.

24 Dieve, padėk mums pasiimti erelio sparnus, pasiimti kiekvieną Dievišką pažadą, Biblijoje mums duotą Dievo. Bičiuliai, dėl šios priežasties mes gyvename ne vergijoje. Taip yra todėl, kad jūs nukreipiate savo sparnus į Dievo pažadą, ir per tikėjimą Šventoji Dvasia pakėlė jus aukštyn.

25 Erelė judina savo lizdą ir jei čia yra nors vienas, kuris išdrįs nukreipti savo sparnus į Dievo pažadą, į Jo Žodį, Dievas paims tave iš šio pasigailėtino, nuodėmingo, bedieviško, savanaudiško gyvenimo, kurį tu gyveni, ir padarys tave laisvą ir laimingą, gyvenantį aukščiau nuodėmės palaimingoje atmosferoje, apie kurią pasaulis nieko nežino. Amen.

26 Aš prisiminiau, kaip kartą, būdamas zoologijos sode Cincinatyje, Ohajo valstijoje, stebėjau erelį, kuris buvo ką tik pagautas nelaisvėn. Tai buvo vienas labiausiai keliančių pasigailėjimą, mano matytų, reginių! Kažkas paspendė spąstus šiam puikiam dangaus paukščiui, pagavo jį į nelaisvę ir įmetė į narvą.

27 Šis vargšelis taip blogai jautėsi, kad mosuodamas sparnais šokdavo iš visų jėgų į tas dideles grotas tik tam, kad nukristų ant nugaros. Jis tol daužėsi į tas grotas, kol visos sparnų plunksnos buvo sulaužytos, o galva – sumušta.

28 Aš toliau stebėjau jį: jis išdidžiai vaikščiojo pirmyn ir atgal, ir po to iš visų jėgų metėsi į tas grotas, tam, kad vėl atgal nukristų. Paskui jis gulėjo ten, ant grindų, jo nuvargę akys peržvelgė padanges, o aš galvojau apie tai, kaipgi jis nebuvo sutvertas gyvenimui žemėje.

29 Jis yra dangaus paukštis; jo visa struktūra sukurta gyventi danguje, daug aukščiau šio senojo pasaulio. Be to, įsivaizduokite tokį paukštį, sutvertą sklandyti dangaus žydrynėje, bet gulintį tenai. Sutvertą sklandyti, bet žmogaus klasta pagautą gyvenimui nelaisvėje. Koksai keliantis pasigailėjimą reginys!

30 Tačiau, broli, įprastas dalykas, išėjus į Čikagos ar kurio kito didžiulio miesto gatves, stebėti žmones, sukurtus pagal Dievo atvaizdą, Aukščiausiojo sukurtus būti sūnumis ir dukterimis, o rasti juos pakeistus nuodėmės, įpročių ir šio gyvenimo rūpesčių.

6 IŠTARTAS ŽODIS



Jie yra daug labiau vertoje pasigailėjimo padėtyje, negu tas erelis.

31 Žmogus nebuvo sukurtas tam, kad būtų surištas. Žmogus sukurtas tam, kad būtų laisvas. “Tą, kurį Sūnus išlaisvino, laisvas iš tikrųjų”. Jis neturi būti surištas. O, man prireiktų daug laiko širdies jausmams išreikšti, kai aš galvoju apie tai, kaip yra pakeisti žmonės ir kaip jie nesinaudoja Dievo duotomis privilegijomis.

32 Žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą, ir jis neturi būti Šėtono vergas. Dievas sukūrė žmogų pagal Savo paties atvaizdą – būti sūnumi. Jis patalpino jame sielą ir Dievo troškimą. Tuomet žmogus bando numalšinti šį palaimintą, šventą troškimą viskiu, alkoholiu, tabaku ar gyvenimo būdo įvairove. Gėda stengtis slopinti Dievo troškimą kitkuo.

33 Surišti nuodėme – ne to trokšta Dievas, tai žmogus savavališkai atsiduria tokioje būklėje. Mums būtų naudinga patyrinėti erelio gyvenimą, pastebėti jo būdą ir sekti jo pavyzdžiu.

34 Aš tikiu Žodžiu. Jis pasakoja apie erelį, atnaujinantį savo jaunystę. Buvo manoma, kad erelis visada gana dažnai atnaujina savo jaunystę, vėl tapdamas jaunu. Vėliau mes išsiaiškinome, kad tai nėra tikslus jaunystės sugrąžinimas, tačiau retkarčiais jis pasijaučia taip gerai, kad elgiasi, tarsi vėl būtų jaunas.

35 Aš sulyginčiau tai su prabudimu, kai Dievo ereliukai, nors ir pagyvenę, kai ateina prabudimas, vėl pasijaučia jaunais. Jie pradeda gerai jaustis, tarsi būtų atjaunėję. Aš jaučiuosi geriau, negu bet kuriuo kitu metu, kai žinau, kad šalia esama Dievo.

36 Taigi, jei jūs atidžiai įsižiūrėsite, pamatysite, kad mes esame panašūs į erelį tuo atžvilgiu, kad jis atnaujina savo jaunystę. Pirma, jis yra vienintelis paukštis, kuris gali būti visiškai išsekęs, ir apskritai netoli mirties, – jis sugrįš stiprus ir sklandys padangėse kaip jaunas paukštis. Taigi, kodėl Dievas sulygina mus su ereliu? Tai yra štai dėl ko: kai jūs esate visiškai “purve”, kaip mes dažnai sakome, ateina smarkus prabudimas ir jūs esate atnaujinti Dvasioje. Aš mačiau, kaip į miestą ateina prabudimas: ir senas, ir jaunas vienodai tampa atnaujinti, ir kaip laimingi vaikai šokinėja ir džiūgauja Viešpatyje. Aš mačiau žmones, prikaustytus prie invalidų vežimėlių ir mirtinuose vėžio pataluose, bet kai Dievo Dvasia apimdavo prabudimą, jie būdavo atnaujinti, ir džiūgaudami pašokdavo iš invalidų vežimėlių ir gultų! Mūsų didis Dievas atnaujina mus – Jis atnaujina mūsų sveikatą,

KAIP E RELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 7



Jis atnaujina mūsų jėgas, Jis atnaujina mūsų viltį, Jis pastoviai atnaujina mus! Amen. Ar jūs suvokiate, brangieji, kodėl mes esame panašūs į erelius? Mes esame atnaujinti Dvasioje, kaip ir jie.

37 Kitas dalykas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį: motina erelė nesuks lizdo ant žemės. Ji skrenda į aukščiausio kalno viršūnę. Motina erelė suka lizdą ant uolos, maitina savo mažylius, ir vieną dieną nusprendžia, kad nenori, jog jos jaunikliai būtų panašūs į viščiukus. Viščiukas yra paukštis, taip pat kaip erelis, bet jis yra surištas su žeme tvarinys. Jis gali plasnoti ir truputį paskristi, tačiau jis vos-ne-vos atplėšia kojas nuo žemės.

38 Tai man primena taip vadinamą krikščionybę, kurią kai kas praktikuoja šiandieną. Religingumo jiems užtenka vien tam, kad atrodyti pasigailėtinais. Jūs galite pasakyti, kad jūsų vardas – knygų viršeliuose, bet ar jūs kada nors sklandėte padangėse?

39 Erelis niekuomet nesuka savo lizdo čia, žemėje. Jis suka jį kiek galėdamas aukščiau, ant uolos. Jis – tai gyvojo Dievo bažnyčios simbolis. Kokia palaiminta privilegija žinoti, kad Dievas mus paslėpė Kalvarijos uolos plyšyje, toli nuo priešo staugimo. O, kokias privilegijas mes turime! Ten, ant aukštos uolos, motina erelė duoda gyvybę savo mažyliams. Ji augina, rūpinasi jais aukštai ant uolos, kur niekada negalės užkopti kojotai. Ji yra nepasiekiama jiems. Aš esu toks laimingas, kad mes turime dangiškąjį Tėvą, kuris, jei mes leisime Jam, patalpins mus į tokią vietą, kur mums negalės trukdyti piktųjų dvasių staugimas, kur mūsų negalės paliesti viskio ir naktinių klubų vilionės, toli anapus užterštų šio pasaulio srovių ir fantazijų.

40 Taigi, kai motina erelė suka lizdą, ji neša vijoklius ir šakalėlius, medžių atplaišas ir erškėčius. Ji labai atsargi, nes nenori, kad jos mažieji vaikučiai būtų erškėčių perdurti ar baksnojami šakelių. Ką gi ji daro? Ji skrenda ir, suradusi ėriuką, nužudo jį, atneša ėriuko kailį į lizdą, sudrasko jį ir tvarko tol, kol lizdas tampa jaukus ir patogus jos vaikams. Tą patį mums ruošia Dievas. Kai Dievas mato, kad mes tuojau gimsime iš aukšto. Jis stebi mus tarnavimo metu, kad pamatytų, ką mes darysime – nepamirškite to. Ir Jis paruoš jums lizdą Savo karalystėje, nes Jis žino – greitai Jam gims kitas erelis. Ir kai Jo Dvasia rūpinasi jumis, atkreipkite dėmesį, kaip šiltai ir ramiai jūs jaučiatės. Pažvelkite, ar tai ne Dievas Avinėlis daro jūsų buveinę tokią puikią ir ramią, ir saugią?

8 IŠTARTAS ŽODIS



Jis yra jūsų lizdo, jūsų buveinės Avinėlis! Šlovė Viešpačiui!

41 Čia, bičiuliai, aš noriu štai ką užakcentuoti: visų pirma, įvertinkite Dievą dėl puikios buveinės, kurią Jis duoda jums. Atminkite: tiktai kvailiai vaikšto pakaustytais batais ten, kur angelai bijo net žengti. Kaip mane liūdina, girdint Dievo vaikus skundžiantis ir niurnant. Gėda jums visiems, jei esate kalti! Ir jūs, žmonės, kurie vadinate kitus šventaisiais velenėliais ar fanatikais – kaip jums negėda! Ar jūs nežinote, kad esate kvailiai, naudodami tokius išsireiškimus. Leiskite man pasakyti štai ką: tik kvailys vadins kitą krikščionį šventuoju velenėliu, ar kokiu kitu negarbingu vardu, nes angelai bijo ne tik ištarti, bet ir pagalvoti apie tokius dalykus. O jūs, žmonės, kurie ateinate į susirinkimą ir Dievo darbus vadinate Belzebubo darbais, padarote abejingą išraišką arba gūžtelėjate pečiais ir išvykstate po vakaro ar dviejų – kaip jums negėda! Argi nežinote, kad angelai neišdrįstų ištarti nei žodžio prieš jokį Dievo tarną, ar Jo vaiką. Ir kiekviename vykstančiame susirinkime Dievas turi Savo angelus, kad padėtų bėdoje, ir šie angelai stebi jus ir rūpinasi jumis viso susirinkimo metu, o po to jiems pavesta eiti namo su jumis, sergėti ir palikti jus saugiais. Ir kaip tik čia leisk tavęs paklausti: ar TU lygiai taip pat esi susirūpinęs savo broliu, ar tu lygiai taip pat esi susirūpinęs susirinkimu? O, kaip lengvai Jis leidžia mums vaikščioti su Juo!

42 O dabar vėl pažvelkime į motiną erelę. Atkreipkite dėmesį, kaip ji stebi mažuosius ereliukus, stebi kiekvieną jų judesį. Ji nerimauja, ji neleistų jiems iškristi iš lizdo. Ir pažvelk, kaip mūsų didis Dangiškasis Tėvas sergsti tave – Jis neleis tau iškristi. Jehova-erelis sergsti savo mažylius! O, aleliuja! Aš kartais pagalvoju, kad mes nusilaužtume sprandą su Dievo jėga, jei Dievas nesaugotų mūsų. Jis nustato mūsų ribas, Jis išsaugo mus lizde ir ištiesia Savo didelius sparnus virš mūsų – kai Jis tai daro, niekas negali nuskriausti mūsų, ar atimti mus iš Jo rankos, iš Jo nuosavo lizdo. Tik pagalvokit, kokie bejėgiai iš pradžių jūs buvote, kai gimėte iš Jo, bet žiūrėkite, kaip Jis sergsti jus! Jis niekada nesiliaus jūsų saugoti. Kokie palaiminti!

43 Motina erelė saugo savo ereliukus, kol jie pilnai apsiplunksnuoja. Kai ji suvokia, kad jie pakankamai subrendo, ji judina lizdą. Aš pravirkau, kai tai pamačiau pro žiūronus. Ji nuskrenda į lizdą

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 9



ir tais didžiuliais sparnais sukelia smarkų vėjo gūsį. Taip nulekia visos kybančios ereliukų plunksnos, kadangi ji ruošia juos pirmam savarankiškam skrydžiui. Mažieji ereliukai žino, kad kažkas turi atsitikti, nes jie yra ereliai. Jie jaučia veržlaus, galingo vėjo gūsį, ir lizdas sukrečiamas.

44 Motina išleidžia tam tikrą klyksmą, staigiai išskleidžia sparnus, ir tie mažyliai ereliukai kažkaip iš prigimties žino, kaip įsikabinti savo kojytėmis į jos sparnus, įsikibti ir laikytis snapeliais už didelių stiprių plunksnų.

45 Motina pasuka savo išdidžią galvą ir mato jauniklius ant savo sparnų, suklykia, nes ji pripildyta džiaugsmo. Jos ereliukai žino savo vietą, ir ji kyla į aukštumas. Ji kyla, kiek gali aukščiau, mažieji ereliukai nė kiek neniurna. Jie paprasčiausiai laikosi ir kyla ten, kur niekada ir nemanė, kad atsidurs.

46 Jie kyla aukštai į dangaus žydrynę, ir ji, pasiekusi aukščiausią tašką, juos nukrato ore. Juos nukračiusi, ji nepalieka jų, bet stebėdama apsuka didelį ratą.

47 Štai ten tie mažyliai. Jie pirmą kartą plasteli savo sparneliais. Jie verčiasi kūliavirsčiu ir visaip kitaip, bet kaip ten bebūtų, jie plasnoja. Kai jie nuvargsta, motina krenta žemyn po jais ir vėl neša juos aukščiau. Kartais ji pagauna vieną už vienos kojos, kitą – už kitos, ir neša juos aukščiau. Mažieji ereliukai yra nerūpestingi, kadangi jie priklauso ne nuo savo sugebėjimų, o visada nuo motinos, kuri juos stebi, turimo sugebėjimo. Paprasčiausiai jie švenčia senovišką Sekminių jubiliejų.

48 Tuomet, kai ji pabaigia su jais, ir kai jie būna patyrę pilną džiaugsmą, ji išskleidžia savo didžiulius sparnus ir jie tupia ant jos sparnų, snapeliais laikydamiesi plunksnų. Ji neša juos žemyn, vėl į kažką naują, žemyn į pievą. Jie dar niekad nebuvo kėlę kojos į tokią vietą, todėl jie tik nušoka ir švenčia kitą jubiliejų. Jie yra visiškai nerūpestingi, ir kai ji susitvarko su jais, pasiima juos ir nuskrenda aukštai ant uolos, ten ji tupi ir sergsti savo mažuosius ereliukus. Vargas bet kokiam sutvėrimui, kuris bandys juos nuskriausti.

49 Mažieji ereliukai žino, kaip įsikabinti savo kojytėmis į erelės sparnus, kaip laikytis snapeliais už plunksnų. Dievas jiems pasako, kaip; ir gyvojo Dievo bažnyčia žino, kaip laikytis Dievo Žodžio, ir šių didžiulių, stiprių išsilaisvinimo sparnų, ir kiekvieno Dieviško pažado, kai vyksta didžiuliai sukrėtimai.

10 IŠTARTAS ŽODIS



Jie žino, kaip laikytis – jie laikosi, nes yra ereliškos prigimties.

50 Motina erelė pasuka savo išdidžią galvą ir mato jauniklius ant savo sparnų. Aš dažnai mąstydavau, ką Dievas darytų, kai pamatytų Savo bažnyčią, užimančią savo vietą Žodyje, pretenduojančią į kiekvieną Dievo duotą pažadą. Dievas žiūri į juos išdidžiai ir myli juos tikra meile.

51 Kiekvienas kūno narys poziciškai užima savo vietą: tarnautojas—savo vietoje, pranašas—savo. Kokia tai bus diena, kai Dievas turės Savo bažnyčią Žodyje, o po to ateina Dievo jėga, ir visą kelią sekame ant to didžiulio Dievo erelio sparnų, didžiulės Šventosios Dvasios.

52 Kai erelė kyla aukščiau ir aukščiau, mažieji ereliai nė kiek neniurna. Įsitvėrę jos plunksnų savo mažais snapeliais, jie tiesiog negali niurnėti. Tokiu pat būdu Dievas pasiima Savo bažnyčią: jei tu iš tiesų įsitvėręs Žodžio, tu nemurmi, tu paprasčiausiai tik laikaisi, lygiai kaip mažieji ereliai. Jei Dievas davė pažadą, Jis gali ištesėti Savo pažadą, ir todėl tie, kurie įsikibę Žodžio, – išsilaiko.

53 Kaip motina erelė sergsti savo mažylius, taip Kristus sergsti mus. Jis sėdi Didybės dešinėje, aukštybėse, ir nėra skirtumo, ką pasaulis sako, ar ką žmonės mano. Tiktai džiaukitės nuostabiu laiku. Jei tu nežinai, kad Dievas tau kažką turi, apie ką tu niekada nežinojai, paprasčiausiai ateik ir pabandyk.

54 Dievas Savo pranašus taip pat prilygina ereliams. Šventoji Dvasia paims pranašą aukštyn į dangišką atmosferą ir parodys jam daugelį dalykų, kurie įvyks ateityje. Jis paėmė Nahumą iš Senojo Testamento taip aukštai, kad jis matė šių dienų automobilius, kaip jie susidurdavo keliuose, ir jis pasakė: “Keliuose kovos vežimai šėlsta, jie atsitrenkia vieni į kitus plačiuose keliuose; jų išvaizda—kaip žiburių, jie laksto kaip žaibai”. (Nahumo 2:4) Paulius buvo paimtas taip aukštai, kad matė paskutines dienas, kai žmonės bus “nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus, negu į Dievą, dedasi maldingais, bet atsižadėję maldingumo jėgos”. (2 Tim. 3:3-4-5) Paulius, kaip Dievo erelis, pakilo aukštai į Dievo sritį, ir pamatė visa tai, dėl to paskui sugrįžo mūsų perspėti. O, dėkoju Viešpačiui!

55 Kai aš galvoju apie erelius ir pranašus, apie tai, kaip aukštai jie skraido, lyginant su vargšais, surištais su žeme viščiukais.

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 11



Erelė yra užtikrinta, kad jos jaunikliai nebus panašūs į žemės apribotus viščiukus. Ji tuo pasirūpins! Taigi, viščiuku gali būti tavo denominacinis brolis, bet jis nieko nežino apie padanges – jis niekada nebuvo ten, aukštai. Ir tie seni diendaržių paukščiai sutūps į savo senąsias gūžtas ir gagens: “Nėra tokio dalyko, kaip Dieviškasis išgydymas, nėra tokio dalyko, kaip kalbėjimas kalbomis, nėra tokio dalyko, kaip Šventosios Dvasios krikštas”. Gerai, iš kur jis tai sužino? Jis niekada nebuvo išėjęs iš diendaržio, kad tai sužinotų. Jis niekada nesklandė žydrose Dievo didžiųjų dvasinių aukštumų padangėse.

56 Taigi, viščiukas yra paukštis, taip, kaip erelis, bet viščiukas nedaug ką žino apie dangiškąją atmosferą. Kalbėdamas apie erelius, aš prisiminiau ūkininką iš Vakarų, kuris padėjo erelio kiaušinį kartu su vištos perimais kiaušiniais. Kai jis prasikalė, atrodė kaip juokingiausias mažas sutvėrimas. Visi kiti viščiukai cypsėjo, o ereliukas negalėjo suprasti, apie ką jie cypsi, kadangi jis šnekėjo kitokia kalba. Aš tikiuosi, jūs suprantate, ką aš turiu omenyje. Jis stebėjo juos ir nežinojo, ką daryti. Jie visi erzindavo jį, sakydami, kad jis – keistuolis.

57 Senoji višta ir mažieji viščiukai kudakavo, bet erelis nesuprato to kudakavimo. Jis neateidavo, kaip kiti, kadangi neatpažindavo to kudakavimo. Aš nesiruošiu daug kalbėti, bet tikiuosi, kad jūs suprantate, apie ką aš kalbu.

58 Tikrai iš aukšto atgimęs Dievo vaikas nesielgia, kaip pasaulio žmonės. Jie sako, kad priklauso bažnyčiai, bet tu nesupranti to kudakavimo. Tu buvai gimęs ereliu. Dievas žino savuosius.

59 Vieną dieną jie buvo išėję iš diendaržio, o motina erelė atsitiktinai skrido virš tos vietos. Kai ji pro ten skrido, jos didžiulis šešėlis nusidriekė ant diendaržio kiemo. Ji pažvelgė žemyn ir pamatė savo mažylį. Ji suklykė jam ir mažylis iškart pasuko savo galvelę, pradėjo dairytis į viršų. Kai jis pažvelgė aukštyn, ji suklykė jam: “Skrisk, tu nesi viščiukas, tu nepriklausai jiems, tu esi mano!”

60 Mažasis erelis norėjo sužinoti, ką daryti, nes to ir jis pats troško. Galbūt mane girdi daug erelių, ilgą laiką vaikščiojusių kokiame nors denominaciniame viščiukų kieme. Aš tikiuosi, Jis šaukia tave ir sako: “Tu esi Mano”.

61 Ji kvietė jį: “Tik padaryk pirmą didelį šuolį ir suplasnok savo sparnais”. Jis padarė pirmąjį šuolį,

12 IŠTARTAS ŽODIS



suplasnojo savo sparnais ir suprato, kad jis daugiau neparištas žemės, kadangi jis tuomet buvo kieme ant diendaržio stulpo. Ji pasakė: “Sūnau, skrisk aukščiau, daryk kitą šuolį ir aš paimsiu tave ant savo sparnų”. Štai ko reikia gyvojo Dievo bažnyčiai: peršokti per denominacionalizmo užtvarą, per visus – izmus ir išsilaisvinti. Lizdo išjudinimo laikas jau atėjo, bet mums reikia kito šuolio. Mes esame tokiam nuotolyje, kaip diendaržio stulpas, bet mums reikia išsilaisvinti ir ant Jo sparnų skristi pirmąjį savarankišką skrydį.

62 Aš esu toks laimingas, kad Dievas turi vaikų visuose gyvenimo keliuose, kurie, išgirdę Evangeliją su Jėzaus Kristaus jėga, atpažįsta, kad tai – Jo balsas.

63 Aš taip pat jaučiau denominacijos vadovybės spaudimą, tačiau vieną dieną aš išgirdau Balsą iš Aukšto. Jis buvo ne iš centro, ne nuo pastoriaus, ne nuo diakonų valdybos, ne nuo vyskupo – aš girdėjau šauksmą iš dangaus. Koks realus virpulys apėmė mano širdį!

64 Bėda ta, kad šie diendaržio viščiukai nežino, apie ką jie kudakuoja. Jie – ne ereliai, o tik įsišakniję diendaržio viščiukai, kurie niekada nebuvo bandę Dievo jėgos. Jie niekada nebuvo išgydyti, nei palaiminti didžios Šventosios Dvasios, jie niekada nešokinėjo ir neverkė Dvasioje. Bet erelis – jis turi visa tai, ir net daugiau – jis vis sklando dangiškose srityse.

65 Būtent čia aš noriu parodyti jums, sekmininkai, paprastą tiesą, išplaukiančią iš kito pavyzdžio su ereliu. Motina erelė yra labai išmintinga: ji žino, kad jos mažylis negali visą gyvenimą gyventi lizde. Jis turi išeiti, veikti ir dirbti pats. Mažajam ereliui labai minkšta lizde, vaikštant po ėriuko kailį, jį kiekvieną dieną maitina motina erelė – nagi jam niekas pasaulyje nerūpi! Jis toks laimingas lizde – kaip ir tas, kuris yra gavęs Šventąją Dvasią, ir galvojantis, kad gali sudeginti pasaulį ugnimi. Bet jūs žinote, kad jis negali visą laiką išbūti lizde ir paprasčiausiai gyventi tuo palaiminimu. Taip yra ir su sekmininkų bažnyčia.

66 Klausykite, jūs, sekmininkiški ereliai! Jūs per ilgai užsibuvote lizde. Atkreipkite dėmesį, ką darys ši stipri motina erelė: ji atskris į lizdą ir savo dideliu snapu pradės draskyti viską, kas daro lizdą minkštu ir patogiu jos jaunikliams. Ji išmes ėriuko ir triušio kailius, išmes kamšalus, padarys lizdą tokį nepatogų, kad mažieji ereliai negalės net atsitūpti; jei pabandys,

KAIP E RELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 13



tai atsitūps ant šakalio ar erškėčio, arba susitrenks į akmenį.

67 Ar tu žinai, kad Dievas gali padaryti taip, kad tu užsinorėsi ką nors daryti? Tai atsitinka daugeliui mūsų. Jis tik išpeša kamšalą mūsų šauniose apsiplunksnavusiose bažnyčiose, Jis nupučia plunksnas, ir mes greitai tampame tokiais menkais ir pasibjaurėtinais, aš manau, kad jei kada nors sekmininkų bažnyčia buvo nepatogi ir pasibjaurėtina, taip yra dabar! Mes, žinoma, kamšome savo lizdus, o, taip! Bet pažiūrėk, ką daro Dievas! Jis plėšo mūsų lizdus, Jis daro juos nepatogius. Kodėl Jis taip daro? Jis daro, kad tu savanoriškai paliktum denominaciją ir pakiltum į skrydį—lygiai kaip motina erelė padaro lizdą tokį apgailėtiną, kad jaunikliai nebenori jame pasilikti, jie išskrenda ir sklando padangėse, kurioms priklauso.

68 Dievas turi daug būdų, kaip padaryti, kad mes panorėtume išeiti ir leistis į skrydį dėl Jo: Jis gali atimti iš jūsų mylimąjį, gali prileisti ligą, kad paveiktų jus. Jis turi tai daryti, kadangi jūs norite tai lengvai pasiekti kurioje nors bažnyčioje ar denominacijoje, kai tuo tarpu turi būti atliktas darbas. Jis nenori laikyti tave visą gyvenimą uždarytą lizde, nepaisant, kokį puikų jį tau padarė. Jis laukia, kol tavyje atsiras troškimas išeiti ir padaryti daugiau, negu tik būti palaimintu – Jis nori, kad tu jam dirbtum – būtum ereliu ir augintum šeimą pats, maitintum kitus mažylius erelius.

69 Motina erelė prieš pasiimdama savo mažąją šeimyną į pirmą skrydį, atskrenda į lizdą ir atsistoja virš jų. Ji mato, kad jie turi per daug palaidų plunksnų, todėl ji pradeda plakti savo dideliais sparnais su didžiule jėga; ir štai: plunksnos skrenda iš lizdo, ir labai greitai visos mažųjų erelių palaidos plunksnos būna nupūstos. Šiandien mūsų didi motina erelė (Jehova) yra virš sekmininkų lizdo ir iš visų jėgų plaka savo didžiuliais sparnais, kad nupūstų palaidas plunksnas nuo bažnyčios. Sekmininkų bažnyčia negali atskristi atgal prie Dievo su pluoštu palaidų plunksnų! Nagi priėjome iki to, kad nebeįmanoma atskirti sekmininkų moters nuo šiuolaikinės pasaulietinės bažnyčios moters: ji trumpai kerpasi, rengiasi apgulančius drabužius, naudoja kosmetiką. Kas atsitiko? Aš jums pasakysiu: per daug palaidų plunksnų.

70 O jūs, vyrai, pamokslaujantys patraukliu Holivudo stiliumi – kaip jums negėda! Jūs turite per daug palaidų plunksnų, jei skrendate taip žemai, pamokslaudami tai, ką jūs pamokslaujate.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Ir jūs, bažnyčios nariai, žiūrintys televiziją, – jūsų plunksnos vos laikosi, klausantis Artūro Godfrio ir Elvio Preslio, ar kitų bedieviškų dalykų. Paskui jūs stebitės, kodėl negalite skristi Šventojoje Dvasioje. Jūs stebitės, kodėl Dievas nesugrąžina dovanų bažnyčiai. Aš jums pasakysiu, kodėl: Dievas neturi nei vieno, kuriame galėtų atgaivinti dovanas! Pamokslininkai kabančiomis plunksnomis, nepamokslaujantys tiesos – gėda jums!

71 Tik atmink štai ką: jei nenori likti sename diendaržyje su viščiukais, geriau būk išmintingas. Viščiukai juk neturi tiek plunksnų, kad pakiltų nuo žemės – o tai ir yra visa jūsų jėga, kurią turite jūs, sekmininkų bažnyčia. Jei jūs neinate toliau su Dievu, tai esate taip toli pražūtyje, kaip ir bažnyčia, iš viso niekada netikėjusi giliais Dievo dalykais.

72 Bažnyčiai reikalingas skrydis. Mums reikia skristi į nežinomas, nepasiekiamas sferas. Neapsistokite ties pasivaikščiojimu po diendaržio kiemą. Pasiruoškime sklandyti dangiškose srityse. Laikykitės Dievo pagal Jo Žodį. Jūs negalite laikytis kažkokių įsitikinimų ir dogmų, ar palaidų plunksnų. Leisk savyje degti šiai ugniai dieną ir naktį, kad sužinotum: Dievas yra TAVO Dievas, kuris turės pasiimti tave skrydžiui su Juo į nežinomas sferas. Žinok, kad Jis dieną ir naktį sergsti Savo palikimą, kad niekas neišplėštų jo iš Jo rankos. Jūs esate Jo palikimas, šlovė Viešpačiui. Kelkis, kelkis dėl Jo; jei mes atsikelsime ir leisime Dievui apvalyti save nuo visų palaidų plunksnų, iš dangaus atsklis garsas, kaip galingas gūsių vėjas, ir mes eisime pirmyn, kaip ėjo ankstyvoji bažnyčia.

73 Jei nori įeiti į dangų, tu turėsi žengti, kaip Dievo erelis. Tu turėsi palikti savo bažnyčią, jei ji neis su tavimi. Tu turėsi palikti viską ir pašokti link Jo taip aukštai, kaip tik gali, Jis užplūs tave su galingu vėju ir pakels aukštyn. Aš netikinu tavęs palikti savo susirinkimo ar mažos bažnytėlės, bet sakau užžengti ant Jehovos sparnų – pakilk aukščiau. Jei tu niekad nebuvai išskridęs iš savo denominacijos lizdo, dabar yra laikas išeiti ir skristi į Jo didžiulę, beribę Karalystę. Laikas sužinoti viską, ką Jis tau turi, ir viską, kas yra Jo Karalystėje. Ten yra daugiau, nei bažnyčios narystė, bičiuli.

74 Lygiai kaip erelė išjudina savo lizdą, kartais ir Dievas daro tą patį Savo bažnyčioje. Kai tik mes visiškai nurimstame ties kažkuo, Dievas judina lizdą. Jis išvedė Martiną Liuterį iš katalikybės, paskui jie tapo tokiais ceremonialiais,

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 15



kad Jis išjudino lizdą ir nusiuntė Džoną Veslį. Jie vėl tapo formalūs, todėl Jis nusiuntė Finėjų. Dabar vėl laikas judinti lizdą, nes mes vėl nurimome.

75 Jis siunčia galingą gūsių vėją ir nupučia visas palaidas plunksnas. Tu negali turėti palaidų plunksnų, kai savarankiškai skraidai Viešpačiui. Dievas išjudina lizdą ir ateina su gūsingu, galingu vėju, kaip Sekminių dieną, ir nuskrenda visos senos, palaidos plunksnos. Jis siuntė Sekminių prabudimą ir supurtė lizdą. Kai matote, kad ateina supurtymo metas, ereliai pasiruošę palaiminimui. Bažnyčia kai kam pasiruošusi.

76 Nukreipkime savo sparnus į Dievo pažadą, į Jo Žodį, ir per tikėjimą leiskime Šventajai Dvasiai pakelti mus aukštyn. Amen.

77 Praeitą vakarą mano širdyje kilo noras kalbėti rašysenos ant sienos tema, ir Dievas mus palaimino. Aš stebiuosi, kaip Šventoji Dvasia atskleidė mums, patepdama mane kalbėti, o jus – išgirsti tokius dalykus iš Dievo, kurie yra taip arti. Jūs prisimenate, praeitą vakarą aš sugretinau didįjį Babiloną iš Senojo Testamento ir pastebėjau, kad mes esame tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo jie, kai ant sienos pasirodė rašysena. Šiandien Amerikoje yra tokia pati padėtis, kaip tada; mūsų dorovė yra kraštutinai žema ir silpna, mes geriame vyną, moterys tampa mūsų stabais. Kaip ir jie, lygiai taip pat darome ir mes šiandieną, ir, be abejo, mes žinome, kad mūsų dienos taip pat suskaičiuotos. Mes esame pasverti svarstyklėmis ir rasti pernelyg lengvais.

78 Nuodėmė visur ir visada ta pati. Tu gali nuodėmę padaryti atrodančią gražiai, paslėpti ją po romantiška aureole ir papuošti, bet tai – vis dar nuodėmė. Nuodėmė visur išsklaidyta, kadangi buvo padaryta taip, kad ji atrodytų tokia žavi žmonių akyse čia, Amerikoje. Aš dažnai mąstau apie tą blogį, kurį atneša alkoholis. Aš prisimenu, kai buvau berniukas, svaigalai buvo vadinami “mėnulio šviesa” ar “Senuoju Čarliu Miežio Grūdu”. Šiandien svaigalai pateikiami fantastiškuose buteliuose gražiais pavadinimais ir netgi gražiai nuspalvinti, bet tai yra tas pats senasis bjaurusis velnio viralas. O pažvelkite į tabaką: prieš daugelį metų senutė imdavo kukurūzų burbuolės koto pypkę ir rūkydavo, kai jai skaudėdavo dantis, bet pažvelk, koks populiarus šis velnias tapo šiandieną. Motinos, dukterys ir net maži vaikai šiandien rūko, tai populiaru, tačiau čia ta pati nuodėmė, tik paslėpta po kitu pavadinimu.

16 IŠTARTAS ŽODIS



Anksčiau buvo laikoma, kad žmonėms lošti azartinius žaidimus netinka, todėl reikėdavo eiti į blogos reputacijos namus, norint sulošti partiją. Bet pažvelkite į tai dabar! Anksčiau būdavo, kad moterys, eidavusios gatve, verčiau pereidavo į kitą pusę, nei eidavo pro smuklės duris. Pažvelkite į tai dabar: ji, palikusi vaikus namie su aukle, užkėlusi savo kojas ant baro skersinio, tampa baro plaštake vietoj to, kad būtų motina – ji tampa populiaresnė. Visa tai – nuodėmė, populiari ir madinga, ar ne; o Dievas neapkenčia nuodėmės, ir Jis padarys taip, kad tu užmokėsi už savo nuodėmes, nes Jis yra Šventasis Dievas, o Šventasis Dievas negali toleruoti nuodėmės. Nuodėmė reikalauja mirties, ir tie, kurie nuodėmiauja – jau mirę savo nusižengimuose.

79 Pažvelgę į tas didžiules blogybes, kurios mus šiandien vargina, tiesiog štai ten, virš horizonto galime pamatyti kylančius didžiulius besiartinančius į šią šalį teismus, nes Dievas negali leisti, kad mes liktume su nuodėme. Jis nebūtų teisingas Dievas, jei leistų mums ir toliau taip gyventi ir likti su nuodėme. Jis privers mus užmokėti už mūsų nuodėmes ir, kaip jau prieš tai sakiau, sakau ir dabar: jei Teisingasis Dangaus Dievas leis mums likti su nuodėme, Jis turės atstatyti Sodomą ir Gomorą, atsiprašyti jų už sunaikinimą, nes mes esame tokie pat nedori, kaip ir jie, galbūt net blogesni.

80 Tas, kuris savo širdyje turi gyvojo Dievo Dvasią, be abejo, turi jausti karštą ateinančio teismo gūsį, kuris ruošiasi smogti pasauliui. Savo dvasioje tu gali įžiūrėti ir sužinoti, kad kažkas įvyksią. Visas pasaulis: mažos tautos, didelės tautos, yra virpantis ir neramus, nes komunistų ir bedievių, blogų, ištvirkusių žmonių rankose yra galia paversti šį pasaulį į pelenus per minutę. Juos sulaiko tik Dievo gailestingumas ir didelė kantrybė—Jis neleis jiems to padaryti. Mes turime tai atsiminti ir būti dėkingi Dievui už Jo dievišką rūpinimąsi Savo bažnyčia. Mes privalome tai atsiminti! Mes galėjome tapti Rusijos provincija dar prieš aušrą, tačiau mes nesusimąstome apie tai, o einame sau toliau.

81 Pasaulis tapo toks nervingas, kad net patys psichiatrai yra nerviškai išsekę. Didieji mokslo vyrai nesuvokia, kas vyksta – jie sutrikdyti žalingo poveikio nervų karo, vykstančio visatoje. Kiekviename mieste, kiekviename ūkyje, kiekvienoje gatvėje, kiekvienoje vietoje jūs susiduriate su ta pačia bloga tamsos atmosfera, kuri nuolat gaubia žemę.

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 17



Bet Dvasios pripildytas Dievo vaikas supranta, kas vyksta – jis žino atsakymą: Viešpats greitai ateina, o Dievo Žodis pildosi tokiu greičiu, kad tiktai iš tiesų atgimę, pripildyti ir vedami Dvasios Krikščionys gali išsilaikyti scenoje šią valandą. Pasaulis toliau delsia, suprasdamas, kad kažkas ne taip, bet nemato išaiškinimo. Taigi, jie rokenroluoja tokiu svarbiu metu tam, kad užsimirštų ir išvengtų nervinės įtampos, kuri juos slegia. Šios taip toli nuklydusios, šaltos, formalios bažnyčios (įskaitant ir sekmininkus), siekia kitokiais būdais nusikratyti minčių apie tuos įgrisusius nemalonumus, kadangi jiems nepavyksta gauti atsakymo nuo Dievo, kuris jiems parodytų išeitį. Vietoj to, kad melstųsi tiesiog Dievui, kad pašalintų blogį, kuris kamuoja pasaulį, ir nuo jo išsilaisvintų, jie verčiau pritaria poilsiui ir televizoriaus žiūrėjimui, eina į vakarienes ir siuvimo kursus, bėga į paplūdimius ir pasaulietiškų susibūrimų vietas, sako pamokslus apie gėles ir laimės paukščius, ir visiškai atsisako tikrų problemų ir Dievo palaiminimų: kad Jis gali išgydyti ir daryti stebuklus, prikelti mirusius; jie nustojo pamokslauti ir visas kitas tiesas. Kaip tik tuomet, kai jie turi pamokslauti šiuos dalykus griežčiau, nei bet kada, jie neištaria nė žodžio. Kodėl? Kadangi jie yra atskalūnai. Vietoj to, kad giliai ir nuoširdžiai melstis, tvirtai laikytis Dievo, jie nutraukė maldos susirinkimus ir pakeitė juos kažkuo kitu, pavyzdžiui, siuvimo kursais ar golfo užsiėmimais. Jei tu nori išvengti pasaulio blogio, įsikibk Dievo, nepaleisk. Galbūt atrodo, kad tapo tamsiau, nei bet kada, bet jei tu nesimelsi ir nesieksi Dievo, tu niekada negausi atsakymo. Įsikibk šventųjų. Jei tavo denominacija liaunasi ir atsisako melstis ir kreipti dėmesį į Dievo pilnumą šiai valandai, ir drąsiai sutikti nepagražintą tiesą, tuomet palik savo bažnyčią ir susirask tokią, kuri tvirtai to LAIKOSI.

82 Vietoj to, kad melstis giliai, jūs meldžiatės paviršutiniškai. Kas su jumis atsitiko, silpnavaliai krikščionys? Jūs nuleidote barjerus. Žinoma, lengviau nuleisti barjerus; jūs negalvojote, kad būsite taip stipriai veikiami šio pasaulio. Tačiau vieną dieną jūs patirsite tiek sunkumų, kad įsitikinsite, jog būtų buvę daug lengviau išlaikyti barjerus aukštai, nei kęsti bausmę, nuleidus juos žemyn. Ar jūs kada susimąstėte apie puikųjį Juozapą? Kas, jei jis būtų nustojęs melstis, kai buvo požeminiame kalėjime? Jei koks žmogus ir turėjo teisę atstumti, atsisakyti Dievo, nes rodėsi, kad buvo paliktas,

18 IŠTARTAS ŽODIS



– tai buvo Juozapas. Jis buvo įmestas į požeminį kalėjimą dėl pasipriešinimo nuodėmei. Kaip galėjo Dievas leisti, kad jis būtų įmestas į kalėjimą, kai jis buvo toks narsus ir ištikimas Dievui? Žinoma, Juozapas turėjo teisę piktintis ir atšalti po viso to! Jis galėjo, bet meldėsi ir vis tikėjo antgamtiškumu, pasitikėjo Dievo GALINGA RANKA, KURI JĮ IŠTRAUKTŲ. Kiek jūsų, sekmininkų Holivudo pamokslininkų, būtų išsilaikę, kaip Juozapas? Trys ilgi metai bjauriame, knibždančiame blakėmis požeminiame kalėjime, nuolat su piktais žmonėmis. Pagalvokite apie tai: trys ilgi metai, bet jis tvirtai laikėsi Dievo, jis laikėsi maldos, jis nesvyravo. Savaitės sudarė mėnesius, mėnesiai – metus, Dievas vis nepaėmė jo iš ten. O, jis galėjo liautis, bet ne, ne Juozapas – jis buvo gimęs iš aukšto, jis negalėjo liautis, kažkas jo viduje šaukė, kaip buvo ir su Jobu: “Netgi jei užmuštum mane, vis dėlto tikėsiu Tavimi”. Jis tvirtai laikėsi tris ilgus metus, po to Dievas ištraukė jį Savo galinga ranka.

83 Jis ištraukė Juozapą antgamtišku pasireiškimu, ir nuo tos dienos, kai Juozapas paliko tą požeminį kalėjimą, Dievo antgamtiškumas lydėjo jį visur, kur beeitų. Šį vakarą aš sakau, kad, jeigu bažnyčia melsis, o, melsis ir tvirtai laikysis to, kad vieną dieną ji sukils ir Dievas išves ją Savo galinga ranka ir suteiks jai jėgą iš aukšto, kaip Jis padarė Sekminių dieną, jie kaip Juozapas vaikščios po šalį, lydimi Dievo antgamtiškumo. Likite ištikimi, greitai ateis Bažnyčios išlaisvinimas. Tikėkite manimi, kaip Dievo tarnu – aš sakau tiesą.

84 Gyvojo Dievo bažnyčia dabar gali būti išbandoma tam tikrą laiką, bet atgimę iš aukšto sūnūs ir dukterys dabar yra vedami kartu ir yra veikiami Šventosios Dvasios, kad išsilaisvintų nuo pasaulio ir visų jo saitų. Aš žinau, kad apsisaugosime nuo viso blogio, kuris ištiks pasaulį, tiktai jeigu klausysime Dievo. Bet žmogus nepaklausys, netgi jei įspėjantis Dievo balsas kalba diena iš dienos; žmogus vis dar trokšta gyventi nuodėmėje, Krikščioniui, atrodo, patinka užsiiminėti pasaulietiškais dalykais.

85 Yra vėliau, negu mes galvojame, bet dauguma žmonių galvoja, kad jie turi galybę laiko. Šventas Raštas, nežiūrint to, skelbia kita. Jėzus sakė: “Kaip yra buvę Nojaus ir Loto dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant”. Pažvelkime į ateinantį sunaikinimą ir teismą, kaip tai įvyko Nojaus ir Loto dienomis.

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 19



Jie abu yra trečiojo sunaikinimo simboliai ir pavyzdžiai Dievo Žodyje.

86 Prieš ateinant Dievui sunaikinti Sodomą ir Gomorą, ar prieš sunaikindamas žemę vandeniu, Jis siuntė tikrą malonės kvietimą. Atkreipkite dėmesį, kaip Henochas atėjo ir pamokslavo prieš nuodėmę, Dievas taip pat siuntė angelą, siuntė ir Savo pranašą Nojų. Bet ką darė žmonės? Jie valgė, gėrė, statė, tai buvo "vynas, moterys ir dainos", jie atmetė Henocho ir Nojaus atneštą žinią. Henocho ir Nojaus atnešta žinia buvo Gailestingumas, Malonė ir Išsigelbėjimas, tačiau žinia buvo atmesta, ir jie toliau nuodėmevo –lygiai kaip jie tai daro šiandien. Tų dienų pasaulis turėjo didžiuosius mokslo vyrus ir didžiulius mokslo pasiekimus, jie mieliau tikėjo savo pačių žiniomis, negu Dievo Žodžiu ar Dievo pranašais, tuo būdu, jie atmetė Dievą, dėl to Dievas savo ruožtu atstūmė juos. Kai užplūdo teismo vandenys, tikintieji buvo paimti į saugią vietą, tačiau netikintys – į mirtį ir kančią. Tai buvo tas pats vanduo, kuris sunaikino netikinčius ir kuris paėmė Nojų į saugią vietą. Šiomis dienomis Šventojo Rašto žinia sunaikins netikintį, o tikintį paims į šlovės karalystę, paims Dievo sūnus prieš teismui užgriūvant. Bažnyčia bus saugiai pervesta per tai. Amen.

87 Mes bandome nešti antgamtiško mūsų širdies regėjimo žinią, kuri kalba mums, kad laikotarpio pabaiga – čia pat, tačiau dabartinė bažnyčia atmeta tai, kaip ir Loto giminės. Žmonės juokiasi ir šaiposi iš antgamtiškumo, lygiai taip pat Loto giminės juokėsi ir šaipėsi iš jo. Aš taip pat pastebėjau, kad yra tokių pamokslininkų, kurie nepamokslauja Jo greito atėjimo žinios: jie apeina šią svarbią temą arba palieka tai savo pasekėjams – sekančiai kartai. Bet faktas, kad tai, aš tuo tikiu visa savo širdimi,—paskutinė karta ir Dievas nusileis iš šlovės krikštyti bažnyčios Savo jėga. Jėzus sakė: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai”, ir kita eilutė: “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki”. Pažvelkite, ko tai iš tiesų verta: kuri kita karta nuo ankstyvosios bažnyčios priėmė šią šviesą ir darė šiuos Dievo darbus? Ankstyvoji bažnyčia turėjo tą patį tarnavimą, po to prasidėjo ilgi tamsūs laikai, o dabar – čia pat pabaiga, ir Jėzaus žodžiai vėl liepsnoja Jo žmonių širdyse, nes Jis pasakė: “Eikite į visas šalis ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai, ir kai tai bus padaryta, bus laiko pabaiga”. Ar jūs nematote, kad Dievo bažnyčiai suteikta jėga,

20 IŠTARTAS ŽODIS



kaip tai buvo jos pradžioje? Jo sūnūs skelbia gailestingumo, malonės ir išsilaisvinimo žinią, ir ženklai, paminėti Biblijoje, lydi juos, o taip pat ir reiškiniai danguje. Tas, kuris turi nors lašą dvasiškumo, patys gali suvokti, kad ši karta įvykdys Dievo Žodį.

88 Lotas buvo doras žmogus, – skelbia Biblija, tačiau jo žmonių ir Sodomos nuodėmės kasdien pykdė jo dorą sielą, lygiai kaip pykdo tikrų Dievo sūnų širdis šiandien. Lotas matė žmogaus kūno iškrypimą ir piktnaudžiavimą, apsvaigusius narkomanus, girtuoklius, jaunus nusikaltėlius, bet Loto giminės tyčiojosi ir netikėjo juo. O, aš girdžiu juos juokiantis iš Loto: “Kaip gali toks didžiulis miestas, kaip Sodoma, būti sunaikintas su visa savo galia ir jėga, su aukščiausia moksline pažanga?” O jie tą patį sako šiandieną: “Kaip gali būti pasaulis sunaikintas ugnimi, kaip galima prieiti pabaigą?” Jie vėl ir vėl tauškia…Mieli mano broliai, aš pasakysiu, kaip tai įvyks: tas pats Žodis, kuris suteikė pasauliui egzistavimą, ir atims tą egzistavimą, – Viešpaties Žodžiu jis buvo pašauktas egzistuoti ir Viešpaties Žodžiu jis bus atšauktas iš egzistavimo. Dieve, būk gailestingas šiai vargingai, apgailėtinai, aklai, menkai tautai. Ji tapo turtinga ir praturtėjo savo prekėmis, bet ji yra nuoga prieš Dievą, ir to nežino. Koks niekingas reginys!

89 Pažvelkite, kas įvyko prieš Dievui sutriuškinant Sodomą. Aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tai, kad Sodoma buvo sunaikintas ugnimi, o Nojaus laikais – vandeniu. Dievas sudarė sutartį su žmogumi, kad Jis daugiau nesunaikins pasaulio vandeniu, tačiau Jis nesudarė su žmogumi sutarties dėl ugnies, todėl Jis gali sunaikinti pasaulį ugnimi ir nesulaužyti Savo žodžio. Apaštalas Petras suprato ir kalbėjo apie tai.

90 Prieš Dievui sunaikinant Sodomą, Jis nusiuntė Savo angelą perspėti Abraomo. Kodėl? Kadangi Abraomas buvo vienintelis, kuris gyveno pagal Žodį ir laikėsi Žodžio. Taip, kaip angelai ateina pas žmogų – nes jie laikosi Dievo Žodžio. Trys angelai atėjo pas Abraomą ir pasakė jam (dievobaimingam Dievo pranašui), kad Dievas sunaikins Sodomą. Pastebėkite šių trijų angelų apsilankymo priežastį – jie atnešė paskutinio perspėjimo apie sunaikinimą žinią. Angelai paliko Abraomo namus ir nuėjo į Sodomą paskelbti Sodomai apie artėjantį teismą. Sodoma, savo ruožtu, juokėsi iš angelų ir netgi stengėsi jiems padaryti pikta. O, kaip panašu į šių dienų taip vadinamas pasaulio bažnyčias.

KAIP ERELĖ IŠJUDINA SAVO LIZDĄ 21



Tikras Dievo siųstas žmogus ateis į jų miestą, o jie verčiau stengsis padaryti jam pikta ar užgauti, vietoj to, kad užsistotų, paremtų, palaikytų jį ir įsiklausytų į atneštą žinią. Tačiau Biblija sako, kad jie bus lygiai tokie, kaip aiškiai pasakyta: paskutinėmis dienomis “žmonės bus mėgstantys pasaulio dalykus, nesusivaldantys, išdidūs, nesutaikomi, šmeižikai, niekinantys tuos, kurie geri”. Jūs sakote: “Broli Branhamai, šie žmonės turėtų būti komunistai”. Ne, jie yra taip vadinami krikščionys, turintys dievobaimingumo pavidalą, bet atsižadėję šio jėgos – atsižadėję paskutinės dienos žinios nuo Dievo, atsižadėję antgamtiškumo, neįsiklausantys.

91 O, tačiau koks palaiminimas dėti viltis į Dievą ir tikėti, ir būti atlygintais, kaip Lotas ir Nojus – išrinktais dėl mūsų ištikimybės ir Jo malone išgelbėti. Ar jūs kada skaitėte apie Žodyje aprašytą didįjį tvaną? Prieš nukrentant pirmajam lašui ant žemės, Nojus įėjo į laivą, – ir prieš nukrentant pirmam ugnies kamuoliui iš dangaus ant Sodomos, Lotas buvo paimtas iš Sodomos. O Jėzus pasakė, kad, kaip buvo Nojaus dienomis ir kaip buvo Loto dienomis, taip bus ir ateinant Žmogaus Sūnui mūsų dieną. Bažnyčia, raštas jau ant sienos. Prabusk! Jei raštas jau ant sienos, kaip arti yra bažnyčios paėmimas? Pagalvok apie tai: Nojus įėjo į laivą, kad apsisaugotų, o Lotas išėjo iš Sodomos dėl tos pačios priežasties. Vienas išėjo, kitas įėjo. Koks tai simbolis? Gerai, aš savo širdyje įsivaizduoju šitaip: tai bažnyčios išeinančios iš pasaulio simbolis, kad apsisaugotų, ir įeinančios į Kristaus laivą, kad išplauktų į šlovę. Nojus įėjo į laivą dėl saugumo, o Kristus yra saugumo laivas. Ir atminkite tai: prieš krušai, tamsai ir mirčiai apimant Egiptą, Izraelis nukeliavo į Gošeną, kur buvo šviesa. Vyrai ir moterys, paklausykite dabar manęs: prieš tai, kai ateis ta diena, ir jūs pasiliksite čia, ant žemės, tamsoje ir teisme, bėkite iš visų jėgų prašyti apsaugos – priimkite Jo malonės žinią. “Paskubėk, – pasakė angelas, – gelbėkis, nes aš nieko negaliu daryti, kol tu neišėjai”. Teismas negali ateiti. Rusija turi raketą, kuri nuvarys mus į kapus. Apie ką tai kalba nacionaliniu ir dvasiniu požiūriu? Dievas sako Savo bažnyčiai: “Išeik, nes aš nieko negaliu daryti, kol tu neišėjai”. Dievas laukia, kol Jo bažnyčia sulaužys savo denominacines užtvaras ir susirinks tikram Šventosios Dvasios išsiliejimui, kuris pakels Jo bažnyčią į šlovę. “Aš nieko negaliu daryti, kol tu nenueisi ten”. Mes turime susirinkti, kad Jis galėtų sujungti mus į vieną kūną

22 IŠTARTAS ŽODIS



ir paimti mus prieš pasaulio sunaikinimą.

92 Jis šiandien lanko tave malonėje, Bažnyčia, ir kol Jis dar kreipia dėmesį, priimk Jo siųstą žinią. Išeik iš šių žmonių sukurtų denominacijų Babilono sienų; bėk nuo žmonių sukurtų teologijų ir įsitikinimų; bėk į patį Dievo gailestingumo vidurį ir šaukis malonės, nes tai yra Jo Sūnaus kraujas, kuris išgelbės tave! Pabėk nuo savo senos abejojančios prigimties, nuo savo prietarų, būk atidus ir bėk į patį Jo gailestingumo vidurį ir gyvenk. Nes aš jums sakau: žmonių sukurtų denominacijų sienos trupės ir žus su netikinčiu pasauliu. Bet teisingasis Lotas ir teisingasis Nojus buvo paimti, todėl ir gyvojo Dievo bažnyčia bus paimta. Jei įsiklausysi į tai, nepamatysi nei vienos atominės bombos ir nei vienas naikinantis ginklas neprisiartins prie tavęs – tu būsi saugus puikioje Dievo Karalystėje. Argi tu nejauti Dievo Dvasios traukos, bandančios paimti tave iš viso to, kas sukurta žmogaus šioje miegančioje bažnyčioje, išsaugoti tave Savo gyvąja Dvasia? Tegu bus palaimintas Viešpats, Jis atveria mūsų akis! Mes ateiname, brangusis Dieve, atnaujink ir prabudink mus. Amen.



























Mano nuoširdi padėka Leo Mercierui ir vadovams už jų triūsą ir pasiryžimą dirbti su manimi, pristatant jums šią mažą knygelę, kuri, aš meldžiu, bus palaiminimas jums ir padės Dievo Karalystei.



Viljamas Branhamas

Neregimas Nuotakos ir Kristaus ryšys

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS

1 Aš atšaukiau išvyką į medžioklę, tad aš nenutraukiu tarnavimo Viešpačiui. Taigi, tai…Mums džiugu būti čia. Atrodo, praeitą kartą aš kalbėjau jums čia: kas kart kai mes atvažiuojame, kažko pasigendame. Ir jeigu ir sekančiais metais atvažiuosime, jeigu Viešpats uždels, kažko nebebus.

2 Jis buvo labai, labai brangus mano širdžiai, dvasiai. Tai buvo brolis Lailas. Mes visada džiaugdavomės, kai atvažiuodavo, stovėdavo ir klausydavo, brolio Džeko kabinete, to nejauno kvarteto giedojimą. Šiandien ten Šlovėje gieda. Ką gi, vienas iš tų balsų jau Ten, laukdamas kitų trijų. Manau, aš niekada jau daugiau neišgirsiu jų čia žemėje. Bet, aišku, aš laukiu juos išgirsti vėl, vietinius brolį, sesę Moor, toje Šalyje, kur jie…tai niekada neišblės.

3 Brolis Palmeris buvo žymus Kristaus tarnas. Prisimenu kaip brolis Džekas pasakojo man apie jo…jo pašvęstą Dievui gyvenimą. Jie kartu dirbo dailydėmis. Ir pasakė, kad tas valgė savo…savo pietus, paimdavo į ranką sumuštinį, valgydavo sumuštinį ir skaitydavo Bibliją. Suprantate? Jis atliko kai kuriuos didžius, galingus darbus, brolis Palmeris. Jis buvo geru dailyte, geru savo vaikams tėvu, nuostabi šeima. Jis užaugino juos visus tarnauti Viešpačiui. Kiek aš žinau, jie visi išgelbėti ir pripildyti Šventąja Dvasia. Ir tai svarbi pagalba bet kuriam žmogui šiomis dienomis – sūnūs ir dukros. Bet, suprantate, visa ką jie padarė neturėtų didelės reikšmės be tarnavimo Dievui, jeigu jis netarnautų Dievui. Ir šiandien vakare, tai, ką jis atliko žemėje, jo geri dabai, jis išėjo savo apdovanojimo, kad pasilikti su visais kitais. Dievas tesuteikia mūsų brolio sielai ramybę.

4 Aš žinau, kol čia stovės šventykla, aš…aš žinau, kad jis…jo balsas ir toliau bus čia. Jūs galėsite girdėti jį. Sesuo Ana Džin ir…ir jos sesuo, kuri groja vargonais ir pianino, kaip jiems niekada nereikėdavo laukti. Brolis Palmeris pasirodys čia, ir jis tiesiog užgiedos giesmę, tęs toliau. Jie pasigaus ją. Ir aš niekada…Aš norėjau išgirsti, kaip jis vadovauja giedojimui.

2 IŠTARTAS ŽODIS



5 Jo vaikams; jo žmonai; ir broliui Džekui, jo artimam draugui, jie visa laiką buvo draugais; broliui Braunui ir sesei Braun, visiems jums, kas šventykloje – telaimina jus Dievas. Man irgi trūksta jo. Dievas tesuteikia jo sielai ramybę, kol mes susitiksime jo pasaulyje.

Nulenksime mūsų galvas.

6 Gailestingas Dangiškas Tėve, tiesiog kalbėdami apie šitą žymų tarną, man šiandien jo trūksta – to, kaip jis pasisveikindavo, ir tos skvarbios šypsenos, kuri buvo jo veide, kada jis pasakydavo: “Telaimina tave Dievas, broli Branhamai”, – kada mes susitikdavome prie durų. Aš žinau, kad šiandien jis grįžo į Tavo Namus. Ir aš meldžiu, brangus Dieve, kad Tu leistu jo darbų vaisiams, lydinčius jį, augti, toliau liktų ant jo vaikų, ant jo žmonos. Mes meldžiame, kad Tu palaimintum ją, Viešpatie. Tu pasakei, kad Tu būsi vyru “našlėms, kurios tikros našlės”. Aš meldžiu už mūsų sesę Palmer ir už visus vaikus. Aš žinau, kaip užjausti ir ją, ir juos, netekus kelionės draugę, ir, taip pat, netekus savo tėčio.

7 Todėl, Tėve, kol mes čia šiandien, mes meldžiame, kad Tu paruoštum taip pat ir mūsų širdis tai valandai. Mes nežinome. Ji gali ateiti taip pat netikėtai, kaip ir jam. Mes nežinome, kada ji ateis, bet mes žinome, kad ji turi ateiti. Ir mes meldžiame, Dieve, kad Tu ištirtum kiekvieno čia esančio širdį. Dieve, nepalik ir mano nepastebėjęs. Ištirk ir mano taip pat ir išbandyk mane. Viešpatie, jeigu yra mumyse kokia veidmainystė – pašalink ją. Mes norime tarnauti Tau. Toks mūsų visų siekimas – tarnauti Tau.

8 Išliek ant mūsų Savo Dvasios šiandien ir per visą šią savaitę. Palaimink šią šventyklą, pavadintą Gyvenimo Šventykla. Viešpatie, tegu ji šioje savaitėje priims pilnus šito pavadinimo palaiminimus ir prisipildys Dievo Gyvenimu dėl išgelbėjimo kiekvienos paklydusios sielos, prisipildys kiekvienas tikintysis Šventąja Dvasia ir atsinaujins nauja viltimi, kuri mumyse. Mes meldžiame, kad Tu taip pat išgydytum visus sergančius ir kenčiančius, kurie ateina pas mus. Tegu Tavo didinga Šventoji Dvasia būna čia, Viešpatie, ir tiesiog gydo. Ir patepk kiekvieną, kad tikėtų. Suteik visa tai, Tėve.

9 Dieve, padėk man dabar. Jeigu taip reikia, man reikia kalbėti Pamokslą. Aš meldžiu, Dieve, kad Tu tiesiog patrauktum žmogišką pusę į šoną. Tegu Šventoji Dvasia ateis ir nužengs ant mūsų, Viešpatie. Tegu Šventoji Dvasia paims į savo rankas susirinkimą, Viešpatie. Mes žinome, kad mes tokie silpni.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 3



Mes negalėtume padaryti tai, niekas iš mūsų. Mes netvirtiname, kad pajėgūs padaryti tai. Bet, Viešpatie, mes žinome, kad Tu esi tas. Ir mes laukiame Tavęs, Viešpatie. Pradėk veikti, Dievo Dvasia, ir iš naujo nuženk ant mūsų. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.

10 Dabar, aš noriu perduoti linkėjimus prisijungusiems per telefono liniją bažnyčioms visoje valstybėje. Pas mus pradėjo veikti telefono pajungimas, ir tai geras ryšys, kurį mes galėjome įrengti su mūsų brolio Peri Grino iš Bomanto, Teksaso, pagalba. Ir iš visų Jungtinių Valstijų, visos absoliučiai bažnyčios, kurios seka paskui šią Žinią, prisijungę šiandien vakare. Mes siunčiame linkėjimus į šiaurę ir į pietus Vakarų pakrantėje, nuo Bankuverio iki Tichuano, Meksika, per San-Chose, Los Andželas. Visoms vietinėms bažnyčioms – mes sveikiname jus iš Šrifporto. Taip pat iki pat Preskoto, Arizoa, vietinei bažnyčiai, pasitikinčiai Viešpačiu – mes siunčiame jums sveikinimus, ir į Tusoną, taip pat į Sjer-Vistą. Iki pat Niujorko, aukštyn ir žemyn, visoje šalyje – telaimina jus Viešpats, kiekvieną. Norėčiau, kad jūs šiandien būtumėte čia, šioje nuostabioje Luizianos valstijoje, kuri man vos ne antri namai. Aš…

11 Žinote, jūs, Niujorko gyventojai, jūs truputi šaipotės iš to, kaip kalbamės. Aš tiesiog kaip namuose. Taip. Visi čia, suprantate, jie sako: “Sveiki, broli Branhamai. Atsivežk seserį Branham, ir visus vaikučius, atvažiuok pas mus”. O, pagalvok tik! Man nuo to pasidaro geriau. Kaip man, tai ir yra tikra angliška kalba. Nemenkindamas jūsų, gyvenantys rytuose, ir šiaurėje, ir įvairiose vietose. Bet, žinote, aš galvoju, kad aš gimiau pietiečiu ir juo ir pasiliksiu. Man…man ji patinka, man pačiam. Tai ir yra tikra angliška kalba.

12 Aš neseniai čia pusryčiavau pas verslininkus, ir ten pasakė: “Dabar mes atsistosime ir sudainuosime valstybinį himną”. Ir aš atsistojau, pasakiau: “Kaip toli mano namai Kentukuose”. Ką gi, kaip man, tai ir yra valstybinis himnas, aš nežinojau kito. Tad, mes siunčiame jums linkėjimus. Taigi, dėl…

13 Atrodo, jie ketina pabandyti įgyvendinti taip pat ir vakarienės transliaciją, vakarienę pas verslininkus, šeštadienio rytą. Brolis Grinas praneš jums, kadangi jis dabar ten prie mikrofonų. Tad jis praneš jums, kurią valandą prasidės pusryčiai, ir kurią valandą, kiekvieną vakarą, reikia prisijungti. Mes nuoširdžiai dėkojame jums. Melskitės už mus.

4 IŠTARTAS ŽODIS



14 Dabar, čia esančios vietinės bažnyčios, brolio Džeko bažnyčios, aš ketinu paprašyti jūsų šiandien vakare vienos paslaugos. Kadangi aš šiandien vakare ruošiausi išdėstyti savo Pamokslą Padėkos visoje šalyje dienai, mūsų vietinėms bažnyčioms, kurios laikosi Žinios. Galbūt aš…aš truputi užtesiu. Ir po to, vėlgi, tikriausiai, aš pamokslausiu kai ką iš Mokymo. Tad, jei taip, ir jūs nesutiksite su Tuo…

15 Panašiai kaip aš nuolatos sakydavau apie tai, kaip valgau vyšnių pyragą, kai aš randu kauliuką. Aš neišmetu pyrago. Aš išmetu kauliuką, o pyragą valgau toliau.

16 Todėl, jeigu taip atsitiks, kad šiandien vakare aš paminėsiu kažką tokio, aš…Ką gi, būtent dėl šios priežasties aš ir priėmiau šį kvietimą – būti šiandien vakare čia, dėstyti savo Pamokslą Padėkos dienai įvairių šalies kampelių grupėms – nes brolis Džekas visada taip plačiai atidaro duris ir sako: “Pamokslauk tai, kas tavo širdyje”. Tad aš iš tikrųjų jaučiuosi kaip namuose.

17 Dabar, tikriausiai, esančiame čia vietiniame brolio Džeko susirinkime, čia gali būti tarnautojai ir kiti žmonės, kurie nesutiks su Mokymu. Įprastai man užtenka mandagumo nepaminėti apie mokymą už kokio nors vyro sakyklos, kuris pakvietė mane atvykti, papamokslauti pas jį. Taigi, po šiandieninio vakaro, aš manau, kad tiesiog melsiuos už ligonius ir vesiu paprastus tarnavimus. Bet, aš pagalvojau, kad aš perspėsiu jus iš anksto, kad, galbūt, jeigu ką nors iš to, ką aš pasakysiu, pasirodys nepriimtina, ką gi, tiesiog tai palikite man kai nesusipratimą, manau, ir kad aš nežinau nieko geriau. Ir melskitės už mane.

18 Taigi, dabar kreipsimės į Žodį, į vieną iš čia skyrių. Šiandien vakare aš noriu kreiptis į įvairias vietas, nes pas mane čia užrašų knygelėje užrašytos kai kurios Rašto vietos ir kai kokios pastabos.

19 Prisimenu pirmą kartą, kai aš užlipau ant pakilos Gyvenimo Maldykloje, dvidešimt metų atgal. Man…man nereikėdavo užsirašyti Rašto vietų ir nuorodų. Aš tuomet buvau jaunesnis dvidešimčia metų. Bet dabar aš jau peržengiau dvidešimt penkių metų ribą, tad aš…antrąkart. Tad pas mane…jau ne tokia atmintis tam, kaip ankščiau. Man tenka užsirašyti Rašto vietas, ir, laikas nuo laiko, trumpai konspektuoti vieną ar kitą, į ką aš noriu pasiremti.

20 Ir dabar, tegu Viešpats palaimina, kada mes skaitysime iš Dievo Žodžio, iš Laiško Romiečiams, 7-to skyrius.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 5



Tai štai, aš noriu mokyti šito, kaip sekmadieninės mokyklos pamokoje.

21 Aš matau, kad žmonės stovi. Ir, maldykloje, įprastai, Džeffersonvilyje, mes norime taip pat pasveikinti ir jus visus, žinau, kad jūs prisijungėte ten maldykloje. Ir, jeigu jūs būtumėte čia, čia šiandien vakare kaip maldykloje – žmonės prie sienų, perpildyta. Taigi, aš manau, kad ir pas jus irgi taip – pas visus, kurie toje šalies dalyje, kurie atėjo dėl Žinios.

22 Dabar mes ruošiamės panaudoti tai kaip sekmadieninės mokyklos pamoką. Ir tai ne į ką nenukreipta, kam nors konkrečiai iš žmonių arba kam nors dar; būtent Bažnyčiai, Kristaus Kūnui, kurį mes stengiamės skirti žymiai gilesniems apmąstymams ir aukštesniems tikslams, tikėdami, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus Atėjimas arti. Mes tikime tuo. Daug arčiau, ji tapo dvidešimt metų arčiau, nei kada aš pirmą kart atvykau į Šrifportą. O, nuo to laiko atsitiko tiek daug! Taigi, mes laukiame Viešpaties Atėjimo mūsų kartoje. Aš nelaukiu prabudimo mūsų kartoje. Aš laukiu Viešpaties Atėjimo mūsų kartoje.

23 Dabar, Romiečiams 7. Tikiuosi, kad pas jus dabar visur visoje šalyje atverstos Biblijos. Mes norime dabar skaityti atidžiai. Ši…ši Žinia iš čia, atrodo, kad ji apie santuoką ir skyrybas, bet tikrumoje tai ne taip. Kaip man, tai pranašystė Bažnyčiai paskutinėje dienoje. Skaitysime.



Ar nežinote, broliai, – aš kalbu žinantiems įstatymą,

– kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?

Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru,

kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo

įstatymo, rišusio ją su vyru.

Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus

žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo

įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.

Taip ir jūs, mano broliai, per Kristaus kūną esate mirę

įstatymui, kad priklausytumėte kitam – prikeltam iš

numirusių – ir kad mes neštume vaisių Dievui.

Kol gyvenome pagal kūną, mumyse veikė įstatymo

pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes nešėme vaisių

mirčiai.

6 IŠTARTAS ŽODIS



Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti,

esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne

pasenusia raide.



24 Dabar pasimelsime.

25 Brangus Dieve, mes ką tik perskaitėme tai, kas, kaip mes tikime, yra šventu Dievo Žodžiu. Ir tuo mes tikime, kad nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Šito, kol viskas išsipildys. Ir mes tikime, ką mūsų Viešpats pasakė mums, Apreiškimo Knygos 22-me skyriuje, kad “Kas atims vieną Žodį iš Šito arba pridės vieną žodį prie Šito – tai jo dalis bus atimta iš Gyvenimo Knygos”.

26 Ir mes matome tai: dėl neteisingo šito Žodžio aiškinimo, kada šėtonas neteisingai išaiškino Jį Ievai, privertė ją suabejoti vienu Žodžiu, pasmerkė visą žmogiškąją rasę pulti į chaosą. Tik dėl vieno Žodžio!

27 Paskui Knygos viduryje mes matome, kaip atėjo mūsų Viešpats ir Gelbėtojas, ir Jis pateikė štai tokią citatą apie tai. “Ne viena duona gyvens žmogus, bet kiekvienu Žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų”.

28 Po to, rimtas perspėjimas paskutinėje Knygoje, Jėzaus Kristaus Apreiškime: “Kas pridės vieną žodį arba atims vieną Žodį – jo dalis bus atimta iš Gyvenimo Knygos”.

29 O Dieve, žinant, matant, kokie mes laikini, žinant, kad mes vaikštome šito mirtingo gyvenimo trapiomis gyvenimo siūlėmis, nežinodami, kurią valandą mus pašauks atsiskaityti prieš Aukščiausiąjį. Leisk mums, o Viešpatie, atidėti viską mūsų širdyje, viską mūsų prote ir nukreipti savo žvilgsnį šiandien į Tavo Žodį, ir kad Tu ateitum ir išaiškintum Jį gyvu išsireiškimu. Suteik tai.

30 Tegu Tavo Dvasia nužengs ant mūsų ir pateps Žodį mūsų širdžiai, kad mes šitą vakarą išeitume iš čia geresniais žmonėmis, nei mes dabar esame, kad mes geriau pamatytume Jėzų Kristų. Suteik tai, Viešpatie, kad mes suprastume kokioje dienoje mes gyvename, ir Dievo pasiruošimą dėl Jo tautos šią valandą; šiuo didžiu, lemiamu tamsos laiku, kuriame mes gyvename. Dieve, patepk ne tik kalbantįjį, bet ir klausantįjį. Ir visiems mums, duok mūsų širdims drebėti prieš Tavo Žodį. “Nes Dievo baimė – tai išminties pradžia”. Suteik visa tai, Tėve, nes mes prašome to Jėzaus Vardu. Amen.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 7



31 Aš norėčiau pavadinti šiuos kelis komentarus, kuriuos aš ruošiuosi išsakyti čia, ir kai kurias Rašto vietas, kurias aš norėčiau atidžiai išnagrinėti, jeigu Viešpats panorės, kaip Pamokslą Padėkos dienai, apie neregimąjį – Neregimą Nuotakos ir Kristaus ryšį. Neregimas Nuotakos ir Kristaus ryšys. Nelabai jau panašu į Pamokslą Padėkos dienai. Nors, bet kuri Rašto vieta – mes dėkingi už viską Jame.

32 Aš dėkingas Dievui, kad gyvenu šioje užbaigiamojoje šito pasaulio istorijos scenoje. Aš nežinau. Jeigu man, prieš pasaulio sutvėrimą, būtų duota teisė pasirinkti, ir Dievas pateiktų prieš mane visą pilnai programą ir pasakytų man: “Aš…aš noriu, kad tu pamokslautum. Ir dabar, kokioje epochoje tu norėtum ateiti į žemę pamokslavimui?” Aš pasirinkčiau šią epochą, nes aš manau, kad tai aukso epocha.

33 Žinoma, man norėtųsi pabūti čia Jo aplankymo šios žemės laiku. Bet visgi, aš manau, kad dabartinis laikas daug didingesnis, nes tai laikas, kada Jis ateis pasiimti žmones, kuriuos Jis išpirko, besiartinantis išpirkimas, kada prisikels visi išpirktieji. Kokią nuostabią galimybę mes turime – kalbėti mirtingiems žmonėms, didis laikas! Mes įkvėpti tuo.

34 Ir mes žinome, kad istorija artėja prie pabaigos. Pasaulio istorija greitai užsibaigs, ir po to mes įžengsime į naują dieną, į didingą Tūkstantmetę Karalystę. Tai, kaip vienas iš tikinčiųjų, aš tikiu…į Tūkstantmetę Karalystę, į karaliavimą su Kristumi Tūkstantmetėje Karalystėje, tūkstantį metų žemėje; Jėzaus Kristaus sugrįžimas kūne, kad priimti tautą kūnu, nuskaistintą Jo apvalomuoju Krauju.

35 Paulius čia mūsų Rašto vietoje piešia paveikslą apie įstatymą ir malonę ir pateikia kaip santuoką ir skyrybas. Iš šios ištraukos pamokslauja labai mažai, dėl tos priežasties, kam jis, mažiau ar daugiau skiriamas – santuokai ir skyryboms. Bet tai irgi liečia žymiai didingesnę santuokos ir skyrybos dalį, kaip jis stengiasi išaiškinti tai, kad mes, kaip…kaip Bažnyčia, negalime vienu metu būti santuokoje su šiuo pasauliu ir Kristumi, ir…ir kad tai būtų teisėtai ir atitiktų taisykles, kaip ir moteris negali gyventi su vyru, kol pas ją yra gyvas vyras. Ir aš turiu savo mintis tuo klausimu, ir aš tikiu, kad tai, kas pasakyta Biblijoje – Tiesa.

36 Taigi, bet aš irgi tikiu, pasiremdamas savo įsitikinimais,

8 IŠTARTAS ŽODIS



kad čia atsiskleidžia viena iš didžių pranašystės paslapčių. Ir aš tikiuosi, kad Viešpats padės mums šiandien vakare, kada mes dėstysime tai mūsų laukiantiems visoje šalyje žmonėms.

37 Pasakė kartą. Aš skaičiau, kai pasižymėjau apie tai, aš…aš negalėjau tiksliai prisiminti knygos, kurioje tai buvo. Bet aš tikras, kad tai teisingai, kad tai buvo vienoje iš knygų, kurias aš skaičiau apie poną Mudi, Duaitą Mudį, Čikagoje. Mus šiandien klauso taip pat ir Čikagoje, didžiulė bažnyčia. Kad ponas Mudis, po to, kai perskaitė Romiečiams 7, išbėgo į gatvę, ir, pirmo sutiktojo jis paklausė: “Ar tu pažinai malonę?”

Ir tas žmogus pasakė: “Kokią Greis? [angliškas žodis “Grace”, kuris verčiamas kaip “malonė”, yra taip pat moterišku vardu – Greis.]”

Ponas Mudis pasakė: “Dievo malonę”.

38 Tai štai, tai tiek sukrėtė jį, kada jis pamatė, kokiu būdu, kaip malonė atskyrė mus nuo įstatymo, ir kaip, kokį vaidmenį suvaidino malonė. Ką gi, dabar, ką aš benorėčiau daryti, kada…Aš visuomet kalbėjau žmonėms: kai aš peržengsiu tą ribą, kitoje Pusėje aš panorėsiu atsistoti ir sugiedoti.



Tavimi, o malone išgelbėtas!

Aš iš vagų gelmių!

Malonė, brangi malonė!

Ir malonės pažint daugiau!



39 “Nes malone mes išgelbėti; ne tuo, ką mes galėtume padaryti”. Tai, kam mes pajėgūs, ką mes bedarytume – tai mums neįskaitoma. Malonė – štai kas gelbsti mus. “Malone jūs išgelbėti, tikėjimu”.

40 Tegu ir aš pridėsiu prie šios Moters – prie Malonės. Tegu ir aš nurodysiu Biblijoje vietą Tai, kuria pavadinta: išrinktoji Ponia – šią mis Malonę, apie kurią aš ruošiuosi kalbėti. Žinome, kad Biblijoje skelbiama, kalbama: “Išrinktajai Poniai”. Šis, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, “išrinktasis” kyla iš žodžio “išrinktoji Ponia”. Tarp visų kitų ponių buvo išrinkta viena Ponia.

41 Lygiai kaip su mergele, kuri turėjo pagimdyti Dievo kūną žemėje. Ji buvo išrinktąja moterimi. Dievas išsirinko Mariją.

42 O taip pat, Dievas pasirinko išrinktąją Ponią, kuri yra Jo Nuotaka. Ji išrinkta. Aš tikiuosi, kad mes, šiandien, įvairiuose pasaulio kraštuose, esame šito nariais.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 9



43 Šioje iliustracijoje čia rodomi tarpusavio Nuotakos ir Kristaus santykiai, išrinktosios Ponios, ir kaip Ji turėjo būti atvesta pas Jį; iš kur Ji atsirado; ir kaip Ji bus atvesta pas Jį. Bažnyčia čia, iliustracijoje, kurią mes nagrinėjame, pavaizduota moterimi. Kuri…Moteris visada yra Bažnyčios prototipu, nes Bažnyčia įžiūrima kaip Nuotaka. Ji yra Dievo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Nuotaka.

44 Visada, jeigu jūs pastebėsite, pažiūrėkite į stovį ir į moterų elgesį, jūs pamatysite, kur yra bažnyčia.

45 Taigi, kai kurios iš čia pastabos gali atrodyti keistomis kai kuriems iš jūsų, bet tai atitinka Žinią, kurią aš turiu iš Viešpaties, kurią aš stengiuosi išsakyti žmonėms. Tai…Įsižiūrėkite į viską kas natūralu, kaip tai vyksta, į gamtą, įsižiūrėkite į tai. Tai irgi susiderina ir dvasiškai.

46 Taigi, jeigu jūs pastebėsite moterų elgesį šiandieniniam pasaulyje, įsižiūrėkite į šių dienų pasaulio bažnyčios elgesį. Tiesiog įsižiūrėkite. Taigi, žinoma, yra taip pat ir dvasinės Nuotakos elgesys – Bažnyčios. Suprantate? Įsižiūrėkite irgi ir į Tai. [Tarpas juostoje.–Red.] Nes natūrali, taip vadinama, tvirtina, kad ji Nuotaka.

47 Taigi, prašau, leiskite man pasakyti dar kartą vietiniam susirinkimui. Nepykite dabar. Aš…aš kalbu visiems, esantiems įvairiuose šalies kampeliuose, į tuos, kurią aš laikau išrinktąja Ponia. Todėl, jeigu atsitiks taip, kad dalyvaujantys čia tarnautojai nesutiks, ką gi, tiesiog pasėdėkite ramiai kurį laiką. Suprantate? Įsidėmėkite. Tiesiog paklausykite.

48 Atkreipkite dėmesį į šį charakterį. Kada jūs matote, kaip moterys tiesiog pasiduoda šėlimui, tiesiog daro kas šauna į galvą, žvilgtelk – tą patį daro ir bažnyčia. Atkreipkite dėmesį.

49 Bet žiūrėkite: kada dvasinė Nuotaka, kada Joje prasideda prabudimas – kai Ji sugrįžta ir ištiesina Save pagal Dievo Žodį. Ir tuomet pažiūrėkite dar kartą, suprantate, kaip Rašto vietos, tuo laiku iš Ten išeis Žinia, kad patraukti tą Nuotaką, patraukti tą Moterį. Išrinktąją.

50 Nes kaip šis pasaulis, šėtonas, suvedžiotojas, kuris apgaule įvedė pirmąją nuotaką į nuodėmę prieš Dievą, dėl netikėjimo Jo Žodžiui.

51 Ir štai šiandien, kada mes matome, kad kūniška bažnyčia, jūsų intelektualia evangelija, tolsta vis toliau ir toliau nuo Žodžio,

10 IŠTARTAS ŽODIS



socialinėje evangelijoje; mes pamatome, kad šio pasaulio moterys, gatvėse, kaip tokios gyvena tokioje aplinkoje. Ir tu joms nieko nepasakysi. Jie prarado visokį padorumo jausmą – žmonės. Matote? Taip pat ir su bažnyčia. Ir jūs matote, kaip ji juda tiesiai į ekumeninį susirinkimą, tai aišku kaip diena, tiesiai į Romą, iš visų jėgų, matote, nes tai buvo išpranašauta. Ir štai ji, prašom. Štai kaip ji elgiasi.

52 Ir dar, vėlgi, įsižiūrėkite į dvasinę Bažnyčią, kaip buvo su ta iššauktų žmonių grupe, su ta Išrinktąja, kiekviename prabudime. Prie Martyno Liuterio, reformacijoje vyko taip pat. Tas pats vyko Džono Veslio laikais. Tas pats vyko, kada pasirodė pirmi sekmininkai. Jie atvesdavo tas moteris prie Žodžio, o paskui jas nunešdavo į šoną. Ir ji sugrįžta vėl į tą patį chaosą. Bet po to, tuo laiku kai žmonės pasiruošę pasitaisymui – pasirodo Žinia, ir jie išsitiesina pagal Jį.

53 Liuteris buvo vienos išteisinimo dienos pasiuntiniu, ir Bažnyčia išsilygino pagal tai, kai kurie iš jų. Visi kiti eidavo toliau. Pasirodė Veslis su pašventinimu – Bažnyčia išsilygino pagal tai. Pasirodė sekmininkai su dovanų atstatymu – Bažnyčia išsilygino pagal tai, tos dienos Išrinktoji; o po to užgeso, sugrįžo vėl į denominacizmą ir nuėjo kartu su visais, jie visi juda viena kryptimi.

54 Taigi, bet atkreipkite dėmesį: kai žmonės ima stengtis išsilyginti pagal Žodį, žmonėms iškart ateina švieži iš Dievo Žodžio Žinia. Ir jie priima tą Žinią ir išsilygina, kiekvienąkart. Tai tiesiog Dieve…Mes turime tai.

55 Mes turime šeimas. Kiekvienai iš čia esančiai šeimai įprasta tai. Kartais būna taip, kad ilgą laiko tarpą jums viskas klojasi puikiai. Po to netikėtai jums prasideda toks periodas, kur, kaip dažnai pas mus kalba Pietuose: “Jeigu lietus – tai patvinsta iki ausų”, – viskas ne taip. Jūs einate nakties laiku. Po to išaušta rytas, po to – naktis. Viskas pakaitomis.

56 Pranašas, Paulius kalba čia, kad moteris negali antrą kart ištekėti, kol gyvas jos pirmas vyras; jai, jokiomis aplinkybėmis, visiškai. Ji turi pasilikti netekėjusi iki tol, kol gyvas jos pirmas vyras. Ir jeigu ji padaro tokią nuodėmę – “ją pavadins svetimautoja”. Aš dabar kalbu kūniškai, kad sulyginti tai provaizdyje dvasiškai. Jeigu ta moteris padarys tokią nuodėmę, tokiu atveju ant jos bus “svetimautojos” ženklas,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 11



jeigu pas ją iškart du gyvi vyrai. Todėl, padariusi tai, ji neteko savo teisių į Dievą ir į Dangų, pasielgusi taip. Be abejo. Jai nėra vietos Dievo versle, pagal tas Rašto vietas, kurias aš ką tik perskaičiau.

57 Taip ir bažnyčia kada ji bando sumaišyti mokymus ir denominaciją su Dievo Žodžiu. Jai negalima tuo pat metu būti santuokoje su denominacija ir būti Kristaus Nuotaka. Jis turi mirti vienam arba kitam. Taip sakoma čia įstatyme. Dievo žodyje pakankamai įsakymų. Ir tai yra Jo įstatymas. Paulius kalba čia tą patį. Ji negali būti santuokoje su pasaulietinio mokymo bažnyčia ir būti Kristaus Nuotaka, nes (ji) viena prieštarauja kitam. Taigi, atminkite.

Kartais sako: “Na, mes tikime tuo, bet mes netikime Šituo”.

58 Jeigu jūs santuokoje su Kristumi, Kristus yra Dievo Žodis. Šventojo Jono 1-me skyriuje pasakyta: “Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir jis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”. Kristus buvo gyvu Žodžiu. Jis visada buvo Žodžiu. Jis ir toliau Žodis. Jis visada bus Žodžiu. Jis buvo tik Dievo atributo pasireiškimu, nes jis buvo Dievo Sūnumi.

59 Ir bet kuris sūnus – tai jo tėvo atributas, taip pat, kaip ir jūs buvote jūsų tėvo genuose, jūsų tėvo kūne, kada jis buvo jaunuoliu. Jūs buvote jame. Visgi, jis negalėjo turėti bendravimo su jumis, nes jis nežinojo jūsų. Bet po to, per motinos lysvę, jūs gimėte šioje žemėje ir įgijote savo tėvo išvaizdą, ir tada jis galėjo turėti su jumis bendravimą.

60 Ir taip buvo ir su jumis, Dievo sūnūs ir Dievo dukros, dar prieš atsirandant mėnuliui, žvaigždėms ir molekulei. Jūs buvote Dievo sūnumis ir dukromis, nes jūs esate viso tik pasireiškimais atributų kūne, pradžioje buvusiais Dieve. Nes yra tik viena Amžino Gyvenimo forma, ir tuo buvote jūs, pirma. Jūs nieko nežinote apie tai. Kaip nežinojote jūs ir kada buvote savo žemiškame tėve, bet jūs irgi pasireiškėte, pagal jo išvaizdą. Jūs buvote sutverti pagal Dievo panašumą, ir jūs pasireiškėte dėl šlovės ir Dievo bendravimo.

61 Ir , todėl, lygiai taip pat, kaip tas, kad jūsų genas turėjo būti jūsų tėve dar prieš jums gimstant kūniškai, jūsų dvasinis genas turėjo būti Dieve, nes jūs esate Jo minčių pasireiškimo atributais, dar prieš atsirandant pasauliui. Teisingai. Šito niekaip neapeiti. Tiesa. Taigi, dabar mes pastebime, tokiu atveju, kad Gyvenimas buvo jumyse,

12 IŠTARTAS ŽODIS



Dievo Gyvenimas buvo jumyse nuo pasaulio sutvėrimo.

62 Tai štai, denominacijos mokymo nesumaišysi su Žodžiu, nes jie labai prieštarauja vienas kitam.

63 Tai tiksliai tai, ką šėtonas pasistengė padaryti Ievai savo intelektualia koncepcija. Jis pasakė, kad pripažįsta, kad tai Dievas pasakė, bet jis pridūrė: “Be abejonės, nemirsite”. Suprantate? Ir jie tiki tuo.

64 Ir yra tai, ką šiandien padarė mokymas. Denominacija atskyrė žmones nuo Dievo Žodžio. Argi Jėzus, kada Jis atėjo nepasakė: “Jūs, savo tradicijomis, padarėte Dievo Įsakymus negaliojančiais žmonėms”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir, mūsų mokymu mes apribojome Šventosios Dvasios bendravimą, kuri patepa Dievo Žodį, kuris buvo skirtas šiai kartai. Mes, denominacijos dėka, taip atskyrėme žmones, kad jie neturi galimybės pamatyti Tai.

65 Taigi, Dievas, Jis, kiekvienoje kartoje Jis prideda Savo Knygos naują dalį. Ji visa susiderina.

66 Kaip panašiai formavosi mano kūnas. Man sakė, kad jis prasidėjo nuo nugaros kremzlytės, bet jis nepasidarė visiškai stuburu. Po šito atsirado šonkauliai, ir po to – plaučiai, ir plaštakos, ir dilbiai, ir kojų pėdos, ir taip toliau, ir gavosi žmogus – aš.

67 Taip ir Dievas pasireiškė pradžioje. Ir, galu gale, Jis tapo kaip Jehova, Dievas-Tėvas. Po to Jis tapo kaip Dievas-Šventoji Dvasia. Tas pats Dievas, nuolatos, trys pasireiškimai vieno…vieno ir to pačio Dievo.

68 Taigi, mes pamatome tame, kad kiekvienoje kartoje nuo pradžios Dievas seikėjo Savo Žodį.

69 Lygiai kaip atsirado evoliucija. Lygiai kaip, pirma, ką Dievas sukūrė, buvo, tikriausiai…sakysim, pradžioje Jis sukūrė augmeniją. Po to, sekantis, Jis sukūrė gyvūniją. Po to, sekantis, Jis sukūrė žmoniją. Kažkas panašaus į evoliuciją – kilo vis aukščiau.

70 Taip buvo su Dievu ir Jo Bažnyčia. Prie Liuterio – išteisinimas. Štai, tai buvo Jo Nuotakos ištraukimas. Jis kūrė Savo Nuotaką. Prie Liuterio – išteisinimas. Prie Veslio – pašventinimas, ir taip toliau, suprantate. Jis, Dvasios evoliucija, kurios duodama vis daugiau ir daugiau, nes statomas Kūnas, kyla iki Galvos, kuri yra Kristus – Kristaus Kūnas.

71 Taigi, Ji, kaip moteris, jeigu Ji susituokusi su Kristumi-Žodžiu, Ji negali tuo pat metu būti santuokoje su bažnytine denominacija,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 13



nes Ji bus surišta su tuo. Jis bus…negali tuo pat metu gyventi su dviem vyrais. Jie prieštarauja vienas kitam. Vienas – tai siustas Dievo, kitas – žmogiškų rankų darbas, tad jie prieštarauja. Sakoma: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Tai Dievas pasakė.

72 Tiek pat priešingi vienas kitam, kaip įstatymas malonės atžvilgiu, kaip kalba čia Paulius. Vienas turi mirti, kad būti su kitu. “O jeigu ji pabandys suderinti juos – ją vadins “svetimautoja”. O-o! Pagalvokite apie tai. Niujorkas, Arizona, visoje šalyje, pagalvokite apie tai. Dievas pasakė: “Jeigu ji pabandys būti santuokoje iš karto su dviem – ją pavadins svetimautoja”. O kokia svetimautoja galės įeiti į Dangų? Nejau Dievas imtų į žmonas svetimautoją? Žinoma, ne. Jis prašė, kad mes nedarytume taip. “Ją pavadins svetimautoja”.

73 Tokiu atveju, jos vaikai, jeigu ji svetimautoja, jos vaikai nesantuokiniai. Nesantuokiniai! Nesantuokiniai kam? Ne bažnyčiai, bet Žodžiui. Ji nesantuokinė. Kaip čia pavaizduotas paskutinės, Apreiškimo 3 – Laodikėjos bažnyčios periodo, dienos paveikslas! Kokia tai nesantuokinių grupė! Kas per denominacinis mišinys! Drungni, elgiasi kvailai, ir vadinasi Krikščionimis, ir atmeta Dievo Žodį – “Turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadantys Jo jėgos”, – kaip pasakė apie juos pranašas.

74 Santuoka – tai seniausiais pasaulyje institutas. Santuoka pirmą kart buvo sudaryta ir įsteigta Edeno sode.

75 Moteriai suteiktos tam tikros jai įgimtos savybės, kurių ji neturi suteršti. Moteris patikėta tai. Panašaus į moterį kūrinio nėra. Jokiai kalei, jokiai iš bet kokios rūšies pateliai nesuteikta tos savybės, kurias turi moteris.

76 Moterys netgi ir nebuvo pradžioje kūriniais, nes Dievas žinojo, kad ji puls. Visos kitos patelės negali svetimauti. Tik ji viena gali svetimauti. Jeigu ji būtų sutverta kaip pirminis – tai neatitiktų didžiojo Dievo išminties. Suprantate? Ji buvo sutverta kaip šalutinis iš vyro produktas.

77 Bet, dėl tos priežasties, kas jai buvo suteikta šioje pusėje, jai buvo taip pat duota šventa atsakomybė prieš Dievą, dėl išpirkimo. Ji apdovanota savybėmis, kurių ji neturi suteršti.

78 Jeigu ji suterš jas – ji visam gyvenimui liks suteršta. Neturi reikšmės, kiek jai daug atleista, ji negalės būti išteisinta. Aš paliesiu šito po kurio laiko. Po kelių minučių, yra viena Rašto vieta apie tai.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Jai gali būti atleista jos susiteršimas, bet ji negalės būti išteisinta šiame gyvenime. Tai visada pasiliks su ja. Taigi, įsidėmėkite. Jai buvo duota tai. Ji gali gauti atleidimą, bet ne išteisinimą.

79 Jai patikėtas jos kūnas kaip šventa nuosavybė nuo Dievo. Jokia kalė, joks paukštis, joks kitas gyvūnas, joks kitas tvarinys ne toks. Ne. Ji tik viena tokia. Dėl šito, ji…Priežastis, kodėl tai yra labai šventa – ji turi gimdyti gyvybę šioje žemėje. Jos kūnas yra gyvybės lysve, todėl jai ir duota ši šventa pareiga.

80 Taigi, būtent čia jūs, gal, daugelis iš jūsų, teologų, nesutiksite. Būtent tai suteršė visą pilnai žmogiškąją rasę – tas pradžioje svetimavimas. Jos lysvė buvo suteršta. Ji pagimdė tuos dvynius: Kainą ir Abelį. Vienas aktas, du vaikai. Ištirkite Raštą. Aha.

81 Taigi, atkreipkite dėmesį. Mes matome, kad jos kūnas – tai lysvė, ir todėl ji yra šventa patikėta nuosavybe, kurios neturi suteršti. Taigi, aš kalbu dabar, privedamas prie iliustracijos, kad parodyti jums, kur randasi Bažnyčia. Aš kalbu ne apie jus, moterys. Kokiomis jūs bebūtumėte – tai tarp jūsų ir Dievo, ir ne apie jus, vyrai. Bet aš kalbu apie Bažnyčią ir Kristų.

82 Taigi, jai duota tai, kad gimdytų gyvybę, kurią gali duoti tik Pats Dievas. Jos vyras gali būti gemalo nešiotoju, bet išauginti gyvybę turi Dievas. Bet kokia gyvybė turi ateiti iš Dievo. Ji iškreipta, ir dėl šito ji nuodėminga, bet gyvybė turi ateiti iš Dievo. Jis yra gyvybės Autorius. Taigi, pas ją yra…vienas…

83 Aš noriu paminėti čia tris dalykus, nuo kurių ji neturi pasitraukti. Taigi, aš sakau, turėkite galvoje bažnyčia, kada aš kalbu tai apie prigimtinę moterį, kaip ir Paulius kalba čia 7-me Romiečiams skyriuje.

84 Jai patikėta jos Viešpačiu šventa dorybės pareiga, tam tikros dorybės. Šito nėra nė pas ką, tik pas moterį. Teisingai. Tai patikėta jai Dievo. Ji neturi suteršti šios dorybės.

85 Jeigu ji netgi ir padarys ką nors neteisingai, ji turi pripažinti tai savo vyrui prieš jam paimant ją, ir sutvarkyti tai. Lygiai taip pat kaip ir bažnyčia, kuri buvo santuokoje su įstatymu, turi taip pat pasirodyti prieš Kristų iki atros santuokos. Ji turi išpažinti tai. Jeigu ji nepadarys šito, ir ji nugyvens su savo vyru dešimt metų ir paskui išpažins tai – jis turi teisę išsiskirti su ja ir vesti kitą moterį. Tai Raštas. Paleistuvystė – tai netyras gyvenimas.

86 “Juozapai, nebijok, parsivesti į namus savo žmonos Marijos,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 15



nes jos vaisius iš Šventosios Dvasios”. Jis norėjo tylomis ją atleisti, suprantate, po to, kai jau buvo susižadėję. Kada susižadėjai su ja, Dievas laiko tai kaip būtum jau susituokęs su ja

87 Taigi, atkreipkite dėmesį. Ji turi šventą dorybės atsakomybę, kuri buvo duota jai, kurią Dievas patikėjo jai. Dievas davė jai šią dorybę. Lygiai kaip buvo ir Edeno sode, ji gali pasakyti “taip” arba “ne”. Jai patikėta šventa moteriškumo atsakomybė, kurios ji neturi sulaužyti. Moteriškumas, apie kurį aš kalbu čia – tai jos elgesys, jos charakteris, kai ji tarp vyrų. Neleidžia bet kokiam vyrui…

88 Pažvelkite į šiuos ekranus ir pažiūrėkite, kaip šios kino žvaigždės bučiuojasi, ir glėbesčiuojasi, ir garsiai bučiuojasi, ir visa kita, su tomis moterimis. Moteris, kuri pasielgia taip – ištvirkęs charakteris. Kitame ji gali būti dora. Bet, suprantate, jos širdyje…Kai tos liaukos, lūpose yra lytinės liaukos. Vyras bučiuoja moterį – jis iš tikro potencialiai paleistuvavo. Moters lūpose ir vyro lūpose yra lytinės liaukos. Jis gali pabučiuoti jai ranką, jų lytinės liaukos nesusilies. Bet lūpose yra lytinės liaukos. Ir pažiūrėkite į visą tą šiandieniniame Holivude nesąmonę: visas tas garsus bučiavimasis, ir romanai su moterimis, ir taip toliau, o jaunos mergaitės žiūri į visa tai. Nenuostabu, kad mūsų moralė supuvusi, suirusi ir bjauri, suprantate, nes tai demonstruoja vaikams. Tiesa. Taip turi būti paskutinėse dienose.

89 Taigi, turėkite galvoje bažnyčia. Ji bučiuojasi, ir garsiai bučiuojasi, ir įsivelia į bet ką, tik ne į Žodį, leisdami šėtonui, ir išsilavinimui, ir moksliniams tyrinėjimams, ir visam kitam.

90 Tuo laiku kai mokslas, išsilavinimas, visa kita – absoliučiai prieštarauja Dievui. Visa civilizacijos sistema, kurią mes turime dabar, absoliučiai antikristinė. Išsilavinimo sistema – tai antikristas. Civilizacija – tai antikristas. Ji prieš Dievą. Jūs pasakysite: “Prieš civilizaciją?” Dievas karta turės civilizaciją, kurioje nebus vietos mirčiai. Ši dabartinė civilizacija atėjo per šėtoną. Aš įrodysiu tai jums, jeigu leis Viešpats, šiandien vakare, iš Biblijos. Visi šie dalykai iš šėtono. Mūsų naujoje civilizacijoje nieko nebus iš šito.

Ji turi šį šventą moteriškumą.

91 Nenuostabu, kad vyrai elgiasi su moterimis taip, kaip jos elgiasi – nes moterys elgiasi su vyrais taip, kaip jie elgiasi. Ji apibūdina save čia su šortais, ir aptemtu drabužiu, ir vyro drabužiais, ir panašiai, raitosi ten gatvėje.

16 IŠTARTAS ŽODIS



Neturi reikšmės, ką ji sako, savo vyro atžvilgiu ji gali būti tiek dora, kaip iš viso tik galima, bet, Dievo akyse – “Ji svetimautoja”. “Kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje”. Ir ji išstatė save tam.

Ir tai tiksliai tai, ką bažnyčia padarė su šiuo pasauliu.

92 Atkreipkite dėmesį. Tai buvo patikėta jai: šventa dorybė, šventas moteriškumas, ir dar, šventa motinystė, pagarba savo vyrui.

93 Tiesiog pažiūrėkite šiandien. Kai kuriuose miestuose, daugeliuose miestuose netgi surengia triukšmingus vakarėlius tame, kas vadinama visuomene, ir bažnyčios nariai irgi. Sudeda savo skrybėles ant grindų, ir visi nusigeria, ir meta ten savo raktus. Kiekviena moteris prieina ir pasiima iš tos skrybėlės vyro raktus, su kuriuo ji gyvens savaitgalyje. Įvairūs panašūs renginiai! Aš tiek galėčiau pasakyti čia apie tai, jeigu Viešpats panorės, aš neturiu laiko gilintis į tai. Tokia bjaurastis!

94 Ir bažnyčia ne ką geresnė, teisingai, paleistuvauja su kuo papuola, ir ji neturi jokios teisės kištis į tai. Ji turi pasilikti su Žodžiu.

95 Namai – tai viskas gerai. Ligoninės – su šituo viskas gerai. Visi šie kiti dalykai – viskas gerai. Išsilavinimo programos – su tuo viskas gerai. Mes turime gyventi čia, turime mokytis skaityti ir rašyti. Tai viena iš struktūrų.

96 Panašiai kaip buvo pradžioje, kada nereikėjo rengtis drabužiais. Vėliau, šioje savaitėje, jeigu Viešpats leis, aš pamokslausiu apie tai. Bet mes turime nešioti drabužius, nes Dievas davė mums drabužius. Bet, pradžioje, mums nereikėjo jų. Mes buvome apdengti.

97 Šiandien dangalas dengia nuo jos nuodėmę. Ji netgi nesuvokia, kad nuodėmiauja, suprantate, kaip buvo tuomet su ta. Dėl…Dabar ant jos dangalas iš šėtono; tuo laiku ji turėjo dangalą iš Dievo. Štai koks skirtumas.

98 Taigi, mes matome, kad jai duota ši šventa atsakomybė, kurios ji neturi sulaužyti: moteriškumas, elgesys, turėti savo charakterį, auklėti vaikus, gerbti savo vyrą.

99 Dabartiniu laiku į tai iš viso nekreipia jokio dėmesio. Jums reikia kaip nors pasėdėti pas mane ofise ir pamatyti, kaip vyrai atveža savo žmonas, kada jie stengiasi susitvarkyti su Dievu ir prisipažinti visame vyrams, su kuriais jos gyveno, ir visa kita,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 17



nuo tada, kai susituokė. O-o, jūs pasakysite: “Tai juk…” Ne. Tai sekmininkai. Aha. Kiti neateis. Tad tai…

100 Aš kalbu apie tai, kaip tai gali nukrypti į šoną – kada jūs susidedate su šiuo pasauliu, bažnyčia, ir su visomis madomis, ir kitu, kas pas mus yra. Su pirminėmis Sekminėmis nėra skirtumo, kaip diena su naktimi. Mus kažkur nunešė, kažkur į kažkokį tamsų chaosą, ir paklydome.

101 Kokia tai šventa atsakomybė! Kokia tai atsakomybė guli ant moters! Taigi, matote, kodėl ji yra Bažnyčios provaizdžiu, ant kurios guli tokia pat atsakomybė. Kaip ant moters guli šventa atsakomybė jos moteriškumo atžvilgiu, ir jos dorybių, jos vyrui – ant Bažnyčios guli šventa atsakomybė maldos, Žodžio ir Kristaus atžvilgiu – lygiai taip pat, kaip ir ant moters.

102 Ir kaip moterį nuneša kur nors su kitu vyru; kada bažnyčia nukrypsta nuo kelio su šiomis įsteigtomis programomis, ir statybų programomis, ir mokyklomis, ir taip toliau. Ir nieko neturiu prieš juos. Su tuo viskas gerai. Jie tarnauja savo paskirčiai. Bet jie ne…

103 Jėzus niekada nesakė: “Eiti, statyti mokyklų”. Jis pasakė: “Pamokslaukite Žodį”.

104 Štai kur jie ignoruoja Tai. Nestatyti įstaigų, ligoninių, ir taip toliau. Su tuo viskas gerai, bet ne tai bažnyčios pareiga. Jų pareiga – pamokslauti Evangeliją, bet mes padarėme bet ką, tik ne tai. Mus nunešė, lygiai kaip padarė šėtonas, ir sumaišė tai su kažkokia evangelija, su dar kažkuo ir dar su kuo, kol tai nepavirto į niekingą minią. Suirimas, netgi mūsų visos esybės, viso pasaulio! Pažiūrėkite kur juda šis pasaulis.

105 Neseniai skaičiau čia žurnale “Riders Daidžest”, kad jaunos mergaitės išgyvena menopauzės periodą, ir vyrai – pasikeitimo laikas tarp dvidešimties ir dvidešimt penkių metų. Jiems prasideda vidurinis amžius. Suirimas (kodėl?) dėl mokslinių tyrimų maisto sferoje ir viso kito, kas suardyta, kas liečia natūralius produktus, kuriais mes turime aprūpinti savo kūną. Mes tapome ne kuo kitu, kaip irstančių numirėlių minia.

106 Taigi, tai tas, kuo tapo bažnyčia irgi. Ji tokiame pat stovyje.

107 Ji yra provaizdžiu. Dvasios dėka Jai suteikti tos pačios brangios dorybės, kad saugoti Dvasią ir Žodį ir niekuomet nepaleistuvauti su kuo nors iš pasaulio arba dar kuo nors.. Pasilikite nesutepta prieš Žodį,

18 IŠTARTAS ŽODIS



kaip ir moteris turi likti dorybinga prieš savo vyrą. Tai ir yra šventa pareiga – gerbti Savo Šeimininko Žodį labiau už bet kokį žmogišką mokymą, išmintį, denominaciją. Bažnyčiai duota ši pareiga.

108 Jeigu kiti sako: “Na, mano bažnyčia…” Manęs nejaudina, kuo tiki jūsų bažnyčia. Jeigu tai prieštarauja Dievo Žodžiui – laikykitės toliau nuo šito.

109 Biblijoje sakoma: “Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Morkaus 16 sakoma: “Įtikėjusius lydės šie ženklai”. Jeigu kokia nors bažnyčia pamokslauja besiskiriančią nuo Šito – netikėk tuo. Mirk dėl to dalyko. Gimk iš naujo į Dievo Žodį. “Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją visai kūrinijai”. Štai iki kol Ji turi plisti. “Šie ženklai lydės tuos, kas įtikės, visame pasaulyje, ir bet kuris tvarinys, kuris tiki”. Matote, kaip mes nukrypome nuo Šito? Be abejo. Bet Ji atsakinga už Tai.

110 Bet dabar pažvelkite, kuo Holivudas atėmė iš mūsų moterų šias sudedamąsias dorybes.

111 Aš iš čia žiūri į vieną brangią pagyvenusią moterį, seserį Šnaider, į daugelį moterų čia, ir iš galo, ir į seserį Mor čia, į vyresniojo amžiaus moteris, kurios prisimena tai, kas buvo keletą metų atgal. Jeigu jų motina arba netgi jos pačios preitų gatve taip, kaip vaikšto šiandien kai kurios iš tų moterų, bažnyčios nariai, tokią moterį pasodintu po raktu kaip išprotėjusią. “Ji užmiršo užsimauti suknelę”. Ką gi, jeigu tai tada buvo išprotėjimu, tai yra išprotėjimu ir šiandien.

112 Ką gi, žvilgtelėkite, visas pasaulis liudija, kad jis išprotėjo. Pažiūrėkite į žmogžudystes ir visa kita, kas vyksta dabar pasaulyje. Matote? Išprotėjimas!

113 Viskas artėja prie to, kad išpildyti apreiškimą. Tikriausiai, šioje savaitėje mes paliesime tai. Kur tos bauginantys dalykai – tai viskas nenatūralu. Tai bus dvasiniai dalykai, nuo kurių žmonės šauks kalnams, ir uoloms, ir visam kitam, kad griūtų ant jų.

114 Absoliučiai visiškas išprotėjimas, į kurį greitai įeis šis pasaulis, jau priartėjo. Jūs juk matote jo pėdas. Štai jis, prašom. Jis…jis žingsniuoja tiesiog gatvėmis, užima savo vietas bažnyčioje, visiškas išprotėjimas – daro tai, kas civilizuotam žmogui netgi ir į galvą neateitų.

115 Pažiūrėkite, ką Holivudas padarė su moterimi. Pažiūrėkite, kaip tai. Jis pavogė šventas moters dorybes.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 19



Mes galėtume tęsti ir tęsti. Suprantate?

116 Ji prarado visa tai. Kai gi taip atsitiko? Nes ten buvo vienas gudrus ginklas, kuris vadinosi bažnyčia, panašiai kaip ir Edeno sode. Gudrus sukčius – šėtonas, įėjo į bažnyčią, lygiai kaip jis padarė ir Edeno sode, ir apgaule įviliojo ją į tai. Ją suvedžiojo. Moteris galvoja; ji nenori būti neteisi.

117 Ieva nenorėjo pasielgti neteisingai. Tai nebuvo tyčia. Bet ji…Biblijoje, 2 Timotiejui Laiške, 1 Timotiejui Laiške 3 sakoma: “Ją suvedžiojo”. O suvedžioti tai ne tas, kada tu darai tai tyčia. Tai kada tave apgaule įviliojo padaryti tai.

118 Ir būtent tai ir įvyko šiandien, tiksliai. Ją suvedžiojo: per televizorių, per žurnalus, per tuos žmones, tuos, per visas tuos patrauklius daikčiukus, kuriais jie vaikšto gatvėmis. Dabartinės merginos – jos žiūri į žurnalus, ir jos žiūri į foto nuotraukas. Jos mato gatvėse. Jo mato drabužius parduotuvėse. Kaip šėtonas, – tas galingas pragaro ginklas, – įsigavo į žmonių tarpą ir apgaule įtraukė juos į visa tai! Ir moteris galvoja, kad su ja viskas gerai. O ji mirusi ir nežino šito. Ji toli nuo Dievo. Matote, kaip ji visa tai išbarstė, ir kaip tai gudriai tai buvo?

119 Šiandien, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį. Jėzus kalbėjo apie tai. Taip pat, jeigu norite perskaityti tai, Jėzus paminėjo, kad visa tai vyks. Jūs žinojote tai? Jo paskutinėmis valandomis, kaip tik prieš Jo nukryžiavimą. Tiesiog paskaitykime tai, Šventojo Luko 23-as skyrius, tik minutei, kaip sekmadieninėje mokyklos pamokoje. Pradėsime nuo 27-os eilutės, atrodo, pažymėta čia. Jėzus eina į Golgotą. Paklausykite, kai aš skaitysiu tai. Dabar. Šventojo Luko 23:27, galvoju, tai yra būtent ten. Mano užrašuose yra būtent tai. Taip. Štai jis.



Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo

ir aimanavo dėl Jo.

Atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: “Jeruzalės dukros! Verkite

ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų!

Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos

nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir

krūtys, kurios nežindė!’

Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms:

‘Pridenkite mus!’

20 IŠTARTAS ŽODIS



Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?”



120 Pagalvokite: šiandien turėti kūdikį – jai tai gėda. Matote?

121 Kalbama apie dienas, kada jau moterys nebenorės vaikų. Joms reikalingas šuniukas, arba katytė, arba kas nors panašaus, bet vaikų ji jau nebenorės. Kodėl? “Ji juk pavirs į seną močiutę Chabard, jeigu pas ją bus kūdikis”. Suprantate? Ji nenori. Visa tai holivudiški išsireiškimai. Jam nereikia, kad jo moteris būtu sena močiute Chabard. Tad ji, jis padarys sau arba jai kokią nors operaciją, kad pas juos nebūtų kūdikio. Jie nenori jokių vaikų.

122 Jėzus kalbėjo apie tai. Ir ką Jis pasakė? “Tuo metu jie šauks kalnams ir uoloms, kad jie griūtų ant jų”.

123 Ji reguliuos gimstamumą, kad ji galėtų vaikščioti į vakarėlius. Jai nereikia surišti save su kūdikiu, kurį reikia maitinti krūtimi. “Ji juk sugadins figūrą dėl šito. Kai jis bus nėščia, tai, dėl šito ji sugadins figūrą. Ji jau atrodys ne taip, kaip ankščiau”. O jos vyrui užtenka nemokšiškumo tam, kad leidžia jai elgtis taip. Ji nepadovanos jam kūdikio.

124 Jėzus kalbėjo apie tai. Ir Jis pasakė, kad “kai jie elgėsi taip, tuo metu jie šauks kalnams, kad jie griūtų ant jų”. Tai Viešpaties Atėjimas.

125 Moka didžiules pinigų sumas už katytes, šuniukus, kad rūpintųsi. Tai tiesa. Ji turi kažkuo rūpintis, nes tokia yra duota jai Dievo prigimtis.

126 Aš pastebiu. Aš medžioju stambius gyvūnus. Kokia nors lokė, rudenį, kada ji buvo suėjusi su lokiu, jai paskui gimsta meškiukai. Jie pasidaro jau gana dideliais meškiukais, svoriu, galbūt, šimtą kilogramų ar daugiau. Ji nuveja juos ir palieka juos žiemos miegui vienus, nes ji turi atsivesti dar meškiukai. Jie gimsta vasarį. Lokė nieko nežino apie tai.

127 Jie gimsta mažuose maišiukuose. Kaip Dievas leidžia jiems perplėšti tuos maišiukus patiems, maži…kažkas panašaus į celofaninius maišiukus. Jie išsiropščia iš ten. Jų mama kietai miega. Nuo pat spalio ji nieko nevalgė, o dabar vasaris. Jie prišliaužia ir žindžia ją iki gegužės vidurio.

128 Po to, kada ji pamato savo meškiukus, jie tapo jau gana dideliais meškiukais, svoriu, galbūt, po penkiolika, po dešimt, penkiolika kilogramų kiekvienas. Jie maitinasi iš jos.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 21



Iš kur pas ją imasi tiek pieno – tai žino tik Dievas. Ji gyvena pati ir gamina pieną dėl meškiukų.

129 Ir dar, jeigu ji neapsivaisino, ir ji nepagimdė nei vieno meškiuko, ji susiras tuos metinius, praėjusių metų meškiukus ir rūpinsis jais visą vasarą, nes tai duotas Dievo instinktas. Ji turi kuo nors rūpintis.

130 Ir jeigu moteris nepagimdys savo vyrui kūdikio, ji paims šuniuką, arba katytę, arba kažką panašaus. Ji turi kuo nors rūpintis. Tokia prigimtis. Bet pagimdyti savo vyrui kūdikį ir išauginti jį tarnauti Dievui – tai jai netinka, absoliučiai. Ji turi. O-o, ji…O-o, jai užtrauks gėdą, jeigu ji pasielgs taip, jos nuodėminga visų 1965 metų moterų visuomenės pavyzdys.

131 Tikrasis dabartinės šių dienų bažnyčios paveikslas! Ir dabartinė bažnyčia nenori turėti čia aplink save nei vieno iš šitų šūkaujančių, šaukiančių, kalbančių mažylių kabomis iš Ap. Darbų 2:38. Taip. Suprantate? Taip. Ji nenoriu jokių šitų šauksmų, ir verksmo, ir šūkavimų: “Amen! Aleliuja!” O kaipgi, su tokiu vaikučiu ją iškart išvarys iš jos denominacijos. Tegu tik atsitiks kas nors panašaus pas juos vienoje iš bažnyčių – juk ją iškarto išvarys iš ten.

“Kam jūs leidžiate, kad vyktų tokie dalykai”.

132 Tad, matote, ji kažkuo susirūpinusi, nes ji nuolatos gimdo narius. Bet ji nenori nei vieno iš tų šūkaujančių, šaukiančių, tauškiančių, bejėgių, jos manymu, tvarinių Darbų 2:38. Žinoma, ją sutrikdys tai. Tai sugriaus jos autoritetą ir jos išsilavinusią, etišką, mokslinę bažnyčią – bendriją, kuriai ji čia priklauso. Ją išvarys už durų, sekančiame pasitarime. Jai negalima šito turėti. Todėl ji ir nenori pastoti iš Žodžio, nes Žodis gali gimdyti tik tokius.

133 Gimusi iš Dievo Dvasios, ji turi savyje Dievo Dvasią. Jokių intelektualių prisijungimų prie bažnyčios ir laikymosi mokymų, kirptų plaukų, išdažytų veidų – tame niekur nėra nieko panašaus. Jūs nerasite šito Dievo Žodyje. Jūs rasite senamadišką, pašventintą, pripildytą Šventąja Dvasia vaiką, gimusį iš Dievo Dvasios, šaukiantį, klykiantį, aukštinantį, šlovinantį Dievą.

134 Tai gi tai visiškai nepasiekiama. Ji nenori Šito. O-o, ne, ponai! Ne, žinoma. Ką gi ji daro paskui? Ji gimdo, tokiu būdu, porelę išsidažiusių, šortais, priklausančius jezabeliškai nesantuokinių “katyčių” bendrijai, kaip juos vadina, aš galvoju, taip. Suprantate?

22 IŠTARTAS ŽODIS



Manau, tai vadina katytėmis. Suprantate? “pažvelk, kokia katytė eina”, – pasako, arba kažkas panašaus, jūs žinote.

135 Ji gimė, tai yra, ištekėjo, susirišo su savo pirmu vyru, pirmu Adomu, per svetimaujančią žmoną Ievą, pirmą Adomo žmoną. Jūs pasakysite: “Svetimautoją?” Žinoma, ji buvo tokia. Bet, o-o, ji tvirtina, kad šis Adomas, šis pirmas Adomas, miręs. “O-o, be abejo, jis seniai mirė. Aš gimusi iš naujo, – pasakė ji, – ir, žinoma, aš ištekėjau už antrojo Adomo – Kristaus. Žodis”.

136 Kaip? Atkreipkite dėmesį į tai, ką ji myli. Pažvelkite į jos mylimąjį, jeigu norite suprasti, į ką ji įsimylėjusi. Žodis sako štai Tai, bet ji pasakė: “Mano bažnyčia kalba tai”. Tokiu atveju, ką ji myli? Kas jos vyras? Juk jos vaisiai įrodo, kas ji tokia. Būtent taip, tai parodo, kas ji tokia. Atkreipkite dėmesį. Pradžioje ji gimė dėl adomo, nes tai buvo jos prigimtinis gimimas. Suprantate? Ir ji taip ir nepaliko šito. Ši šio pasaulio meilužė. Ji tvirtina, kad išgyveno antrą gimimą dėl Kristaus. Bet jos mylimuoju, – įsidėmėkite, – visgi yra Adomas, nes ji myli šitą pasaulį.

137 Ir dar viena: atkreipkite dėmesį, kokio tipo vaikus ji gimdo. Tai nustato, kas jų tėtis – arba pirmasis adomas, arba Antrasis Adomas. Jeigu Bažnyčia pagimdys kūdikį iš Antrojo Adomo, jis elgsis kaip Antras Adomas, panašiai kaip elgėsi tie Sekminių dieną. Štai tai iš tikrųjų tikri Antrojo Adomo vaikai. Suprantate? Teisingai. Juk tų prigimtis – kaip pas tą ir ją. Taip, ponai. Pas jos dukras išdažyti veidai, apkirpti plaukai, nešioja vyriškus drabužius, kelnes. Biblijoje jai pasakyta “nedaryti šito”. Ji apkerpa savo plaukus. “Tai negarbė jai”.

Tu pasakysi: “Nustokite apie tai…”.

138 Tai tas, ką sako Biblija. Aš tik nurodau į esmę. Tai tas, ką ji daro.

139 Jos sūnūs, jos sūnūs, gimę iš jos, remiasi išsilavinimu, išsimokslinimu, kokia nors biblijine mokykla, taip vadinamą, kokiu nors įžymiu koledžu, kuris, kaip manoma, gyvuoja jau ilgą laiką, peri juos, kaip kokiame nors inkubatoriuje. Ieškotojai kas denominacijų, religingumu panašūs į Kainą, tokie pat nesantuokiniai dėl Žodžio, kaip ir Kainas; teisingai, tokie pikti, nesantuokiniai, kaip ir Kainas, tiksliai, ieškantys kas denominacijų. Jūs suprantate, kas tai yra?

140 Dievas niekada neorganizavo denominacijos.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 23



Jis visada buvo prieš ją. Jo Žodis prieš ją.

141 Bet jie stipriai laikosi už jos, tad jūs matote, ką jie gimdo. Tai parodo, kas jų tėtis ir mama. Tiksliai. Tiksliai. Tokie pat nesantuokiniai, kaip ir Kainas. Štai koks vaikutis gimė jam iš Ievos. Jie nukrypo nuo Žodžio, ir, tada, matote, ką ji pagimdė. Lygiai toks pat gimė ir bažnyčiai, toks pat.

142 Galiu įrodyti jums tai iš Žodžio, kad štai iš kur kilo išsilavinimas ir civilizacija – per Kainą. Visiškai teisingai. Nes jie tvirtina…Bet jie…jie tvirtina, kad jie Dievo sūnūs, bet jie denominacinės veislės, išsimokė denominacinėje mokykloje, ir visa kita. Visiškai teisingai. Gudrūs, supratingi! O-o, tik pagalvok! Tokiu buvo ir gyvatė, jų tėvas. Teisingai. Pamokslininkai tokie pat gudrūs ir mokyti, kaip ir kainas. Suprantate? Tai absoliučiai tas pats.

Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, tai tiesa?”

143 Kreipkitės į Pradžios Knygos 4:16 ir išsiaiškinkite. Grįžkime į pradžios 4:16, tik minutėlei, jūs pamatysite, kaip tai atsitiko.



Kainas pasitraukė iš Viešpaties akivaizdos ir apsigyveno

Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.

Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė

Henochą. Kainas pastatė miestą ir tą miestą pavadino savo

sūnaus vardu – Henochas.



144 Iki Tubalo, ir toliau, nes nuo jų prasidėjo, atsirado įrankių, muzikos meistrai ir taip toliau. Civilizacija prasidėjo per Kainą, teisingai – statė miestus, įrankius. Mokslininkai kilo per Kainą, gyvatės sėklą. Dabar, atkreipkite dėmesį į 25 eilutę.



Adomas vėl pažino savo žmoną,



145 Taigi, jis pažino ją kartą, ir jai gimė dvyniai. Ištirkite Raštą. Jai gimė Kainas ir Abelis. Vienas aktas, du vaikai. Jūs pasakysite…

146 Man neseniai kalbėjo, kad šito negali būti. Mes turėjome vieną atvejį Holivude. Juk Holivude? Tiesiog pas mus Tusone, teisme nagrinėjo vieną atvejį. Moteris vienu metu pagimdė juodaodį ir baltą kūdikius. Kalba, kad jai neįmanoma tai. Joje irgi gali susiformuoti dvi subrendusios sėklos. Tai dabar aiškinasi teisme. Aš žinau, kad pas kales būna taip. Gyvūnams atsitinka taip.

24 IŠTARTAS ŽODIS



Ir ji nuėjo ten, baltas žmogus pasakė: “Aš išlaikysiu savo kūdikį, bet ne šį”.

147 Ir ta moteris prisipažino. Tą rytą ji buvo su savo vyru, o po pietų – su juodaodžiu vyru. “Jeigu jis patenka ten, – pasakė gydytojas, – dvidešimt keturių valandų laikotarpyje, tai įvyks, jeigu ten pateks dar viena subrendusi sėkla”. Taip jai ir atsitiko.

148 Ir būtent taip atsitiko ir čia, tiksliai. Kainas, tą…Šėtonas, tą rytą, gyvatėje; ir Adomas – tą dieną po pietų. Kai ji…Ir ji pagimdė du vaikus.



Adomas vėl pažino savo žmoną ( antrą kart ), ir ji

pagimdė sūnų,…



149 Atminkite, Biblijoje niekur nepasakyta, kad kainas buvo Adomo sūnumi. Pasakyta: “Jis buvo iš piktojo, – ne iš Adomo, – iš šėtono”.



…pažino savo žmoną (antrą kart), ir ji pagimdė sūnų,

vardu Setas, sakydama: “Dievas man davė… (Tai nebuvo

tikra Sėkla. ) …kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas

užmušė”. Tad tai…

Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet

žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.



150 Ne per Kaino liniją eina ta kartų genealogija, bet Seto genealogiją.

Tad “Kainas – tai piktasis”. Štai ir pasirodo gyvatė.

151 Taigi, atkreipkite dėmesį. Biblijoje čia aiškiai sakoma, kad “Jos pirmasis vyras turi mirti”, – ne išsiskirti. Jis turi mirti.

152 Aš ką tik baigiau pamokslauti apie Santuoką ir Skyrybas, ir jums visiems žinoma apie tai. Aš dabar kreipiuosi ne tik į šią bendruomenę čia, bet visoje šalyje. Gerai. Taigi, Santuokoje ir Skyrybose, jūs matote, kas ten atsitiko. Kada…?…Buvo atidengti Septyni Antspaudai, kurie parodė tikrąją Tiesą apie tai.

153 Tokiu būdu, kad susituokti su Antru Adomu, Kristumi, Žodžiu, jūs turite atsiskirti, per mirtį, nuo jūsų pirmo denominacinio vyro, nes tarp jų nėra nei vieno, kas galėtų priimti visą Dievo Žodį. Tiesiog parodykite man, kur toks yra.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 25



“O-o, – pasakysite jūs, – tai mano”. Ir kitas taip pat pasakys, kad tai jo.. Sugretinkite juos, ir pamatysite, kad jūs, kaip tik tampate denominacija, jūs abu neteisūs. Paskaitykite Apreiškimo 17. Tad, matote, jūs turite mirti tam.

154 Tai štai, aš kalbu dabar ne šiam vietiniam susirinkimui. Aš kreipiuosi apskritai į visą šalį. Jūs turite mirti savo pirmam vyrui. Jeigu jūs susijungėte su Kristumi ir toliau esate santuokoje su denominacija – jūs svetimautoja. Jūs Laodikėja.

155 Bažnyčia įvairiuose šalies kampeliuose – mes sekame paskui Jėzų Kristų, paskui Žodį. Kad patekti į Nuotaką, jūs turite vėl susituokti su Dievo Žodžiu, kuris yra Kristus. “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”.

156 Iki tol, kol jūs laikotės už žmogiškų denominacijos tradicijų, Dievo Žodyje jus vadina – “svetimautoja”. Iki tol, kol jūs nusiteikę denominaciniams mokymams, priklausote denominaciniai bažnyčiai, kuri atmeta Žodį, jūs – “svetimautoja”, kaip sakoma Biblijoje.

157 Jėzus pasakė: “Neįmanoma kartu tarnauti dviem ponams. Tarnaukite arba Dievui, arba mamonai”. Mamona – tai yra “šis pasaulis”. “Kas myli šį pasaulį ir tai, kas yra pasaulyje, nėra jame Dievo meilės”. Dievo Sėkla negali pasilikti jame kartu (Dievo meilė) su meile šiam pasauliui. Kai Dievo Sėkla darbuojasi per tave – tai Dievo Žodis. Ten negali kartu būti meilė šiam pasauliui. Taigi, kur trumpi plaukai, ir šortai, ir išdažyti veidai? Taigi, kur visa tai?

158 Negalima būti geru Kristaus atžvilgiu, Dievo Žodžiui ir kartu tarnauti žmogiškai denominacijai. Tai prieštarauja Žodžiui. Paulius pasakė čia. “Ar gali būti tai?” Romiečiams 7.

159 Kaip ir jūs negalėsite gimdyti Jo Žodžio Dievo sūnų dėl šios nesantuokinės denominacinės grupės. Jums nepavyks tai. Jūs negalėsite pagimdyti Dievo sūnaus-Žodžio jūsų inkubatoriuje. Aš kreipiuosi į bažnyčią. Bet, visgi, jūs pareiškiate, kad jūs labai religingi. Tokiu buvo ir Kainas, prostitutės Ievos sūnus – labai religingas: statė aukurus, ir aukojo aukas, ir mokėjo dešimtines, ir vykdė viską, ką daro bet kuris kitas religingas žmogus. Bet jam nepavyko laikytis šio Žodžio. Jam nepavyko gauti apreiškimo.

160 O apreiškimas – tai yra tas vienintelis, Žodžio apreiškimas. Kas yra…kas yra apreiškimas?

26 IŠTARTAS ŽODIS



Jėzus pasakė: “ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės”. Tikėjimas – tai apreiškimas, nes Tikėjimas apreikštas tau.

161 “Abelis, Tikėjimu, aukojo per apreiškimą (Tikėjimas), aukojo Dievui geresnę auką, nei Kainas”.

162 Kainas galvojo, kad tie suvalgė obuolius. Šis požiūris vyrauja ir iki šiol, bet yra ne taip. Tai buvo svetimavimas, gyvatės sėkla. Ir ten, kai buvo atidengti Septyni Antspaudai, tai buvo paskelbta ir įrodyta. Pas mane kaip tik leidžiama knyga apie tai. Pagalvokite, pas mus dabar čia yra tūkstantis. Suprantate? Įsidėmėkite. Tai sutinka su raštu, nuo Pradžios iki Apreiškimo.

163 Paskutiniu laiku du medžiai atneš vaisių ir įrodys save. Ir štai, prašau, kaip tik šioje dienoje: Laodikėja ir Nuotaka, tiek aiškiai ir suprantamai, kad nebegali būti aiškiau Rašte, tiesiog prieš jūsų akis. “Negali tarnauti Dievui ir mamonai”. Tu negalėsi būti dorovingu, tikinčiu Biblija Krikščioniu ir veltis į denominacinius reikalus. Tu tiesiog neįstengsi daryti vienu metu. Kažkas viena turi mirti, kad gyventų kitas.

164 Kaip ir negalėsi tu pagimdyti Dievo Žodžio sūnaus. Ir bažnyčia negalės pagimdyti. Jiems tokie nereikalingi – rėksmingi vaikučiai, šūkaujantys, ir kalbantys kalbomis, ir panašiai. Jie, denominacinėje bažnyčioje neišeis tai. Tavęs ten nepakęs. Ten tokiu būdu negimsta. Ten priveda, ir paspaudžia ranką, ir sako: “Jeigu tu tiki – tu turi Tai. Kadangi tavo vardas įtrauktas į knygą – tai viskas, ko iš tavęs reikalaujama”. Suprantate? Žodžiui tai nesantuokiniai vaikai, tačiau tvirtina, kad tikintys.

165 Bažnyčia tapo tokia nėščia šėtoniška išmintimi ir žiniomis! Jie siunčia savo narius į mokyklą, kad išmokti, kaip teisingai pasakyti “amen”. Juo moko, kaip kalbėti visa tai ir būti labai intelektualiais. Kas tai? Tai nėštumas iš šėtono. Kuo šėtonas apvaisino Ievą? Žodžio netikėjimu, dėl intelektualumo, intelekto, ir tai sugriovė visą kūriniją. Tai tiksliai tas, pagal Žodį, kaip ji pasielgė šiandien – bažnyčia. Ji tapo nėščia biblijinėmis mokyklomis, ir koledžais, ir visa kita panašiai, skaitymu, rašymu, matematika, ir žino apie Dievą ne daugiau, nei hotentotas žino apie egiptietišką naktį. Jie žino visus savo mokymus, savo maldaknyges, visa kita, bet apie Dievą nežino nieko.

166 Jiems žinoma, kai Žodis patvirtinamas,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 27



kai Dievas tolimoje praeityje kalbėjo ir seikėjo Savo Žodį kiekvienai kartai pagal tai, jiems pasirodant.

167 Taigi, kas jeigu ateitų Mozė ir pasakytu: “Statysime arką”. Pas jį būtų visiškas neatitikimas pavyzdžiui. Bet jis buvo pranašu. Jis turėjo Dievo apreiškimą.

168 Dievas patvirtino, kad tai yra Tiesa. Jis iššaukė vaikus, išvedė Izraelį, ir apreiškė prieš juos Ugnies Stulpą, ir patvirtino pranašą; ir pasakė, kad būtent Jis padarys, ir Jis tai ir padarė.

169 Jie pasakė: “Tenekalba Dievas. Tegu kalba Mozė, kad mums nemirti”.

170 Jis pasakė: “Aš daugiau nebekalbėsiu į juos tokiu būdu, bet Aš iškelsiu jiems pranašus, ir jie kalbės”.

171 Štai stovi Izaijas, pasakė: “Mergelė pradės įsčiose”. Žmogus, panašus jam, dieną, kada…Kaip ši mergelė pradės įsčiose? “Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jis viešpataus Savo tėvo soste, Dovydo. Jo Karalystei nebus galo”. Kaip gali būti? Jis nežinojo. Jis tiesiog išsakė tai, ką pasakė Dievas. Tai buvo už visokių intelektualaus įsivaizdavimo ribų. Tai buvo už visokių mokslinių tyrinėjimo ribų. Tai buvo Dievo Žodis.

172 Šiuo metu mes mokome mūsų studentus seminarijose visokios rūšies biblijine teologija ir visu kitu, sukurta žmogaus teologija, įgijome bažnytinę minią – išlietą Laodikėją, kaip ir Dievas pasakė, kad taip bus. O-o, tik pagalvok! Mane sukrečia šiurpulis kai matau tai. Nėščia intelektualiu įsivaizdavimu! Tu turi baigti vidurinę mokyklą, prieš tau norint įstoti. Tu turi pateikti…praeiti patikrinimą pas psichiatrą, prieš tave paskiriant.

173 Jūs galite įsivaizduoti, kad Petras, Jokūbas ir Jonas praeitų patikrinimą pas psichiatrą? Pamenate tuos šimtą dvidešimt ten, kurie netgi negalėjo parašyti savo vardo? Praeina patikrinimą pas psichiatrą, kad įsitikinti, ar tikrai jie…ar viskas su jais…viskas gerai su jų refleksais, ir taip toliau? Jie turėjo refleksą, bet tai buvo intelektualiu įsivaizdavimu arba moksliniu tyrimu. Tai buvo per Dievo Jėgą. Kai Ji juos palietė, jiems rūpėjo viena – įvykdyti tai, ką pasakė padaryti Šventoji Dvasia. Jie nekreipė jokio dėmesio nei į vieną intelektualą, ką pasakė bažnyčia, ką pasakė kunigai, ką pasakė šis, ką pasakė tas. Jie judėjo Dvasia, bebaimiai vyrai.

28 IŠTARTAS ŽODIS



174 1 Jono 2:15, Jis pasakė: “Jei mylite pasaulį arba tai, kas yra pasaulyje, nėra jame net arti Dievo meilės”. Suprantate? Tokiu būdu, kaipgi jūs galite pastoti Dievo žodžiu, kuris smerkia ši pasaulį, smerkia Holivudą, smerkia visas jo madas, smerkia visus tuos vakarėlius, ir kvailą elgesį, ir visa kas vadinama, kas vyksta religijos vardu? Jis smerkia tai. Kaip žmogus gali pastoti nuo Žodžio – apkirpta moteris, su išdažytu veidu, kuri nešioja šortus, – kaip?

175 Kaip gali pamokslininkas, kuris įstoja į seminariją, ir žiūrėdamas į Ap. Darbų 2:38 matyti, kad Biblijoje nei vieno iš žmonių nei karto nekrikštijo į tuos titulus, ir po to toliau kalbėti, kad jis nėščias Dievo žodžiu? Meluoja jums! Jis pardavė savo pirmagimystę. Jis svetimauja prieš Tą patį, ką jis pasakė. Su juo išsiskyrė, pavarė jį tolyn.

Pas Dievą bus dorovinga Bažnyčia, visiškai teisingai – Nuotaka.

176 Biblijoje pasakyta: “Žodžio jumyse nėra”. Tad kokios rūšies vaikus jus gimdote? Nėščius denominacija. Mirties, kad atskirti jus su jūsų pirmu meilužiu – jos dar nebuvo.

177 “Ką pagalvos Džionsai, jeigu aš pradėsiu šūkauti ir kalbėti kalbomis? Ką jie pagalvos, jeigu aš iš naujo pasikrikštysiu?” Kokia nesąmonė! Jūs ką, už Džionsus ištekėjote? Jūs su bažnyčia susituokėte? Jūs susituokėte su Kristumi, Žodžiu?

178 Taigi, štai kodėl ji iki šiol gimdo jo vaikus. Kokie gi jos vaikai? Štai kai kurių iš jų vardai, kuriais juos pavadina: kačiukai, bitlai, monstrai, rikiai, riketės. Kačiukai, bitlai – tai bažnyčios nariai. Žinoma. Tai visi jo sūnūs – Kaino sūnūs, kurie yra gudraus žvėries sūnumis, tiek mandagūs, kiek tai beįmanoma.

179 Taigi, gerai įsižiūrėkite savo dvasiniu žvilgsniu į savo sielą, tik akimirkai. Tiesiog žvilgtelėkite. Aš dabar kreipiuosi į visą šalį. Pažvelkite tik kelias minutes, jūs, ten Branhamo Maldykla, jūs, bažnyčia Vakarų pakrantėje, ir Arizonoje, ir visur, kur jūs esate. Pažiūrėkite kelias minutes į save. Jūs pasakysite: “Ši Žinia, kuri čia pamokslaujama, broli Branhamai, neteisinga”. Įsižiūrėkite labiau į save. Leiskite Šventajai Dvasiai ištirti jūsų protą Žodžiu, jūs sutiksite su žinia. Leiskite Kristui, pateptam Žodžiui, ištirti jūsų sąžinę. Leiskite jam įeiti į jus, pamatysite teisinga Tai ar ne. O tai tiesiog keli dalykai, kuriuos aš paminėjau, tuo metu kai jų šimtai.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 29



180 Ar sutiks Biblija su moterimi, kuri kerpa savo plaukus? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Ar tiki Biblija, ar sutiks su trimis, su krikštu “Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios” vardu? [“Ne”.] Nieko panašaus nėra. Ar sutiks Biblija su tuo, kad moteris nešioja vyriškus drabužius? [“Ne”.] Ką gi, tiesiog paimkite šį trejetą ten, o ar yra dar šimtai kitų. Išnagrinėkite tai Dievo Žodžio Šviesoje.

181 Tu pasakysi: “Aš bažnyčios narys”. Ir Kainas buvo tokiu. Tokia buvo ir Ieva. Biblija pranašauja, paskutinėmis dienomis, kad Laodikėja lygiai tokia bus.

182 Leiskite Šventajai Dvasiai ištirti jūsų sąžinę, ir jūs sutiksite su Danieliaus 5:12. Kai karalienė atėjo pas Belšacarą, ji pasakė žinanti, kad ten tarp tų buvo pranašas – danielius, ir kad jis buvo tuo, kas išspręsdavo klausimus. Įleiskite Šventąją Dvasią. Ji šios dienos Pranašas. Leiskite jai dabar įeiti į jūsų širdį ir patikrinti Dievo Žodžiu, ir abejonės Žodžio atžvilgiu visiškai išsisklaidys. Jis išsklaido visokias abejones. Jūs pamatysite, kad tai tiksliai pagal Žodį, šiai dienai.

183 Tu negali šiandien pamokslauti Liuterio žinios. Jis yra tame, bet tai kojų pėdos. Aha. Negali pamokslauti Veslio. Negali pamokslauti sekmininkų. Mes pasistūmėjome toliau. Jie sukūrė denominaciją ir mirė. Jie – tai buvo stiebas.

184 Stiebas pradėjo nuo žolytės stiebelio, ir tai buvo bažnyčios pirma pakopa. Tai štai, tai, kas ten, nepanašu į pradinį grūdą, pasodintą į žemę, kvietį.

185 Toliau kas išauga – tai kvietys nešantis žiedadulkes. Netgi ir jis nepanašus į grūdą. Jis daugiau turi panašumo su juo. Jis žymiai labiau panašesnis į tikrąjį grūdą. Bet lapeliai, žinoma, atrodo visai ne taip, kaip grūdas, kuris krito į žemę. Tai gyvybės nešėjas, kuris buvo grūde. Bet kas toliau buvo? Jis sukūrė denominaciją, ir tai vystosi lygiagrečiai su visa gamta. Jis mirė.

186 Kas po to? Gyvybė juda į kviečio kutą. Ant jos kabo daug mažų…mažų rutuliukų, joje tarsi tokie mažyčiai…mažyčiai grūdeliai. Panašu į tikrą grūdą, bet tai ne jis.

187 Paskui juda į grūdo luobelę. Ir ką jis duoda? Luobelę.

188 Taigi, paimkite kviečio grūdą, kada kviečiai pradeda plaukėti. Ir Jėzus pasakė: “Kviečio grūdas”. Ir tu paimk tą grūdą ir praskleis jo luobelę. Tu priėjai prie stiebo. Tu žiūri į tai ir sakai: “Na štai, jau ir kviečiai”. Būk atsargus.

30 IŠTARTAS ŽODIS



Jis lygiai toks pat, kaip ir grūdas, bet ten nėra nei trupučio grūdo. Tai luobelė.

189 Tai sekmininkai – “Tokie, – kaip sakoma Mato 24:24, – jeigu būti galima, suklaidintų paskutinėmis dienomis ir pačius Išrinktuosius”. Bet tu nuimi luobelę po luobelės – tu nerasi grūdo. Grūdas dar kažkur už viso to. Suprantate?

190 Ir paskui Gyvybė išeina iš tos denominacijos, įeina į grūdą. Kas vyksta toliau? Kai grūdas pradeda brinkti ir didėti, kad Jis galėtų kažką perdengti, denominacija atsiskiria nuo Jo. Kodėl pas mus iš šito nesusiformavo denominacija? Jų daugiau nebebus. Tai pats grūdas. Tolimesnio judėjimo į priekį negali būti. Mes paskutiniame laike. Taigi, ką gi Jis turi daryti dabar? Pagulėti Sūnaus akivaizdoje, kad subręstų, būtent taip, kad Žodis subręstų mūsų širdyje, kad parodyti ir gyventi tuo, apie ką mes kalbame. Taip, ponai.

191 Ir tuomet tu daugiau nebeabejosi, jeigu tu leisi Šventajai Dvasiai apreikšti Tai tau, panašiai kaip pasakė karalienė apie Danielių.

192 Galbūt tu pasakysi: “Ką gi visa tai bendro turi su Padėkos šventę? Apie ką tu kalbi, broli Branhamai? Štai jau be penkiolikos devynios. Tu nieko nepasakei apie Padėkos šventę”. Kokia tai Žinia šia proga man! Taip, būtent taip.

193 Tėvai-piligrimai buvo labai dėkingi už savo naujai atrastą gyvenimo kelią, atsiskyrę nuo senų angliškų denominacijų ir mokymų. Jie galėjo susituokti su nauju pateptu Žodžiu jų periodui; tai tiesa – su nauju Žodžio patepimu jų periodui, jų dienai.

194 Taip ir mes galime būti dėkingi, kaip piligrimai, kaip Abraomas, atsiskyręs nuo pasaulio dalykų, nuo visų mūsų draugų. Abraomas buvo piligrimu. Dievas atskyrė mus nuo visų negyvų mokymų. Ir kam? Atskyrė mus ir atvėrė mums naują žemę, naują Žinią šiai dienai.

195 Sekmininkai sudžiuvo ir mirė, panašiai kaip ir Liuteris. Veslis ir visi kiti. Tai tapo ne kas kita, kaip bažnyčių susirinkimu, surištų į vieną krūvą. Ten geri žmonės, tačiau turi išeiti.

196 Ką Jis padarė? Jis atidengė paskutinės Žinios Septynis Antspaudus. Jūs atkreipiate į tai dėmesį? Septyni Antspaudai, kadangi visos septinių bažnyčios periodų paslaptys buvo užantspauduotos Septyniais Antspaudais.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 31



Reformatoriams neužteko laiko išpildyti tai savo dienomis. Jiems neužteko gyvybės. Bet šis palaimintas Septinių Antspaudų apreiškimas, jie atidengiami mums šiomis paskutinėmis dienomis, pranašystės dėka, kuri pasiekė Arizoną.

197 Kaip aš kartą paklausiau Dievo: “Kam aš Tau čia dykumoje?”

198 Jūs žinojote, kad Mozė parašė Naująjį Testamentą…tai yra, Senąjį Testamentą? Žinoma, tai jis parašė. Pirmose keturiose Knygose išdėstomas įstatymas, visa kita – Pradžios, Išėjimo, Kunigų ir Pakartoto įstatymo. Jis parašė Senąjį Testamentą. Kad įgyvendinti tai, jis turėjo palikti visus savo draugus ir gimines ir keliauti į dykumą.

199 Paulius parašė Naująjį Testamentą. Tai tiesa. Jis parašė Romiečiams, Romiečiams ir visa kita iš To ten, Hebrajams, ir Timotiejui, ir taip toliau. Ir, kad atlikti tai, jis turėjo atsiskirti nuo pačio savęs, ir keliauti į Arabiją, į dykumą, trims metams, gauti apreiškimą iš Dievo.

200 “O-o, – pasakysite jūs, – kaipgi su Morku, Matu, Luku ir Jonu?” Jie buvo raštininkais, kurie tiesiog užrašė tai, ką padarė Jėzus.

201 Paulius atskyrė save patį nuo savęs, sutvarkė Žodį. Tai tiesa. Ką gi, tokiu atveju, pažvelkite, reikalinga buvo tai ar ne, ir ar turėjo jis keliauti į dykumą, nuo savų artimųjų.

202 Pamenate, kas buvo Kokia valanda, ponai? Kas iš jūsų girdėjo tai? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai tiksliai atitiko? [“Amen”.] Tokiu atveju, mes šiomis paskutinėmis dienomis gavome apreiškimą, kad Viešpaties Dievo žinia surinktų kartu Jo Nuotaką. Šito nebuvo pažadėta jokioje kitoje epochoje. Tai pažadėta šioje epochoje: Malachijo 4, Luko 17:30, Šventojo Jono 14:12, Joelio 2:38. Tie pažadai visai kaip tie, kuo Jonas Krikštytojas parodė save Rašte.

203 Jėzus parodė Save. Ką ten kalbėjo? “Vykite tokį lauk!” “Jonas – tai laukinis”. Bažnyčia nebuvo pajėgi priimti tai. Tai buvo pavyzdys. Bažnyčia nepriims šito ir šiandien.

204 Bet, kas liečia Išrinktuosius, Dievas kreipiasi į Išrinktuosius. Jie žino tai: iššaukia dorovingą Nuotaką, Žodį, paskutinės dienos Nuotaką, išrinktąją mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Ponią, Žodį. Jeigu…Jėzus yra Žodis. Kas iš jūsų tiki tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai.

32 IŠTARTAS ŽODIS



Tokiu atveju Nuotaka – tai visuomet Jaunikio dalis, tad Bažnyčia nebus denominacija. Ji turi būti pasireiškusiu žodžiu, kad būtų Kristaus Nuotaka. Jis pažadėjo atlikti tai. Jis pasakė, kaip Jis atliko. Niekada nenaudoja…nekeičia savo pavyzdžio. Jis visuomet darė tai pagal pavyzdį. Jis darė tai, kiekvienąkart, pagal pavyzdį. Jis vėl daro tai – iššaukia Savo dorovingą Nuotaką paskutinėmis dienomis, nuostabiąją Rebeką, kuri laukia Savo Izaoką. Koks tai nuostabus laikas!

205 Čia greitai turėsime dvi knygas, kurios pasirodys jums paslaptingomis, kada skaitysite “Septyni Bažnyčios Periodai” Knygą. Dvi knygos: gyvenimo knyga, sakoma, vienoje vietoje sakoma, kad tavo vardas gali būti užrašytas ten, tu pasiliksi ten visam laikui; kitoje sakoma, kad iš Gyvenimo Knygos tavo vardas pašalinamas. Čia visiškai aišku iš visų pusių, būtent čia. Galbūt aš sustosiu čia kelioms minutėms, keliose pastabose, ir apimsime tai, prieš mums užbaigiant.

206 Gyvenimas – tai šventa, Dievui, ir jis užrašytas knygoje. Dievas yra gyvenimo autorius. Ar tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”. –Red.]

207 Mūsų prigimtinis gyvenimas čia, kurį mes turime, yra tiesiog iškrypimu. Iš tikro jis turėjo būti teisingu gyvenimu, nuo pradžios, bet jis iškreiptas natūraliu gimimu. Pirmas gyvenimas, arba, jūsų pirmas ryšys, į kurį jūs įėjote gimstant, kaip gamtoje, natūralus aktas. Natūralus žmogus, susieidamas, vyras ir moteris kartu suėjo per lytinį ryšį, dėl ko ir atsirado jūsų pirminis gyvenimas, ir jis surištas su nuodėme ir mirtimi. Kaip jūs galite nematyti gyvatės sėklos?

208 Kada jūs matote moterį, antrinį produktą; panašios į ją moteriškos lyties būtybės daugiau nėra; sukurta tokia, žinant, kad ją galima suvedžioti. Dievas žinojo. Jeigu Jis nežinotų pabaigos nuo pradžių, tuomet Jis nebūtų Dievas. Jeigu Jis nėra beribis, jeigu Jis nebūtų…O Jis negali būti beribiu, nebūdamas visa žinančiu, visur esančiu, viską žinančiu, Amžinu. Todėl, Jis žinojo viską, ir Jis privalėjo sukurti tą moterį.

209 Vyras neturėjo žmonos. Moteris ir vyras buvo viena. Jis turėjo savyje moterišką ir vyrišką dvasią.

210 Jis turėjo atskirti, paimti antrinį produktą, po to, kai buvo sukurta visa tvarinyje.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 33



Nei viena moteriškos lyties būtybė, sukurta Dievo pirminėje kūrinijoje, negalėjo panašiai pasielgti. Ji buvo sukurta tokia, kad pasielgtų taip. Jis žinojo, kad ji taip pasielgs. Jeigu Jis nebūtų žinojęs, Jis nebūtu Dievu.

211 Bet, suprantate, atributai, kurie buvo Dieve, turėjo pasireikšti. Jis…Jis turėjo tapti Gelbėtoju. O sukurdamas viską tobulai – tame stovyje, kaip pas Ji taip buvo, tai negalėtu būti nieko kas pražūtų. O-o, nepasilikite vaikais. Būkite vyrais ir moterimis. Mes kelio pabaigoje. Atkreipkite dėmesį.

212 Taigi, tai buvo prigimtis, surišta su mirtimi. Jūsų pirmas vyras, kuris turėjo jums valdžią – tai buvo jūsų prigimtis natūraliu gimimu. Natūralus: jūs mylite pasaulį, nes jūs esate pasaulis ir pasaulio dalis. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūsų norai iš prigimties myli pasaulį, kurio dalimi jūs esate. Jūs esate gamtos dalimi. Jūs tikite tuo? [“Amen”.] Ir tai yra jūsų prigimties sudedamoji dalis.

213 Tai priežastis, kodėl jums reikia gimti iš aukšto. Jums reikia atsiskirti; jūs turite mirti dėl to pirmo vyro. Jums nepavyks su tuo gyventi. Jums tiesiog nepavyks pasakyti: “Na ką gi, aš su juo išsiskirsiu ir pakabinsiu jį čia, dėl visa ko”. Ne, ponai. Jokių skyrybos raštų! Jis miršta. Kūniška prigimtis turi mirti. Kiekviena jos ląstelė turi mirti. Jums reikia iš naujo sudaryti sąjungą su kita Prigimtimi.

214 Jūsų pirmos gimusios prigimties vardas buvo įtrauktas į gyvenimo knygą. Ten surašyti taip pat ir visi jūsų poelgiai. Viską, ką jūs padarėte tos prigimties įtakoje, buvo įtraukta į knygą, kuri pavadinta gyvenimo knyga.

215 Atkreipkite dėmesį, pas Danielių, kada jis priėjo prie “Amžinojo. Kurio plaukai buvo balti, kaip vilna. Dešimčių dešimtys tūkstančių atėjo su Juo, kad tarnauti Jam – Nuotaka. Ir po to buvo atverstos knygos”. “Ir buvo atversta dar viena, būtent Gyvenimo Knyga”. Matote? Šventieji jau yra ten – Bažnyčia, Nuotaka. “Ir buvo atversta dar viena, būtent Gyvenimo Knyga”.

216 Tai štai, jūs, bet kada jūs atsiskyrėte nuo tos sąjungos, per dvasinę mirtį. Jūsų natūralus noras – kirpti savo plaukus. Jūsų natūralus noras – nešioti šortus, dažytis. Jūsų natūralus noras – būti protingais, įžymiais žmonėmis, žinoti kažką daugiau, nei kiti. Šito ir užsinorėjo Ieva. Ji panorėjo būtent šito.

34 IŠTARTAS ŽODIS



217 “Gerai, klausyk! Tu, neūžauga, siaurapeti pamokslininke, stovi ten ir pasakoji man? Aš turiu f.m.d. [filosogijos mokslų daktaras,– vert.], teisių daktaro diplomą”. Tai kaip tik daro tave dar toliau nuo Dievo, kaskart, kada pridedi ką nors. Suprantate? Suprantate? Tai tiesa, Tai tiesa. Suprantate?

218 Štai ką pasirinko Ieva. Tokios rūšies vaisiu ji ir pastojo. Štai kokia šiandien yra bažnyčia, dėl biblijinių mokyklų ir intelektualų. Ir, pažiūrėkite, kiekviena nesutinka su kita, didžiulė sumaištis, kaip ir pasakyta Biblijoje – “Babelė”, – labai tiksliai.

219 Nuotaka žino, kur Ji stovi. Ji labai maža. Išgelbėtųjų bus nedaug, viso tik, visai, visai nedaug. Tu pasakysi: “Na ten pasakyta: ‘tūkstančiai’”. Taip. Bet jie irgi įeidavo per du tūkstančius metų, kiekviename periode, kada Tai ateidavo. Kada…

220 Liuterio epocha ir ta grupė; po to mirė, ir jie ėjo ir tapo denominacija; paskui Veslis; ir paskui sekmininkai, ir taip toliau. Visi baptistų, presbiterionų, metodistų, nazariečių, šventumo piligrimų išsišakojimai ir taip toliau, suprantate, jie visi užaugo tame, kaip lapai.

221 Bet, pamenate, po to kai krito; o grūdas pradeda bręsti. Jūs pamatysite – prieš tam grūdui subręstant, viskas tame stiebe turi mirti. Aleliuja! Nejaugi jūs nematote, kur mes! Gyvybė vėl grūde. Kas tai? Lygiai toks pat, kaip ir tas grūdas, kuris buvo pasodintas į žemę, tas pats Jėzus Nuotakos pavidale, ta pati jėga, ta pati Bažnyčia, tas pats, tas pats Žodis. Tas pats Žodis maitinosi per tuos, ir pakilo čia, ir čia artėja prie pabaigos. Ir visa ta Gyvybė, kuri atėjo per visa tai čia, pagavo savo vaikus. Dabar tai formuodamasi artėja prie pabaigos, Paėmimui. Kalbėsime apie tai rytoj arba poryt vakare, jeigu Viešpats panorės.

222 Ką gi, jūs atsiskyrėte nuo savo pirmos sąjungos, per dvasinę mirtį. Dabar jūs gimėte iš naujo, arba, vėl susituokėte, į naują dvasinę sąjungą; ne su savo natūraliu pasaulio dalykų gyvenimu, bet su amžinu Gyvenimu. Ta sėkla, kuri pradžioje buvo jumyse, surado jus.

223 Taigi, dabar jūsų senos vardas, jūsų…buvo perkeltas. Taigi, jūs pasakysite: “Tu ką, nori pasakyti, kad mano sena knyga…” Dievas numetė ją į savo Užmaršties Jūrą. Jūs stovite prieš Dievą tobuli.

224 Taigi, dabar jūsų vardas yra naujoje Knygoje;

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 35



ne gyvenimo knygoje, bet Avinėlio Gyvenimo Knygoje, kurią išpirko Avinėlis. Ne senoje jūsų prigimtinės sąjungos knygoje, bet jūsų naujoje – Nuotakoje. Aleliuja! Jūsų naujas gyvenimas yra Avinėlio gyvenimo Knygoje, jūsų liudijimas apie santuoką, aleliuja, kada jūsų tikrasis Amžinasis genas, nuo pradžios, įgauna savo teises. Dabar jums ne tik atleista, bet jūs išteisinti. Šlovė! “Išteisinti”, – sakoma Romiečiams 5:1. Taip. Romiečiams 5:1 sakoma: “Todėl išteisinti tikėjimu”.

225 Suraskite šį žodį. Šis žodis nereiškia – atleistas. Šis žodis reiškia – išteisintas. Čia nekalbama, kad jums atleido.

226 Pavyzdžiui, jūs išgirdote, kad aš prisigėriau, ir…ir kažką iškrėčiau, ir taip toliau. Ir paskui jūs ateinate, pasisakote man. Jūs sužinojote, kad su manimi nieko tokio nebuvo, ir paskui jūs ateinate, sakote: “Broli Branhamai, aš atleidžiu jums”. Atleidžiate man? Aš, visu pirma, nieko tokio nepadariau. Suprantate?

227 Taigi, jeigu aš iš tikrųjų padariau tai, aš kaltas. Bet jūs galėtumėte man atleisti, ir aš nebūčiau kaltas. Bet, visgi, aš neišteisintas, nes aš iš tikrųjų padariau tai.

228 Bet žodis išteisintas – tai tarsi tu niekada nedarei šito. Amen. Tai netgi ir nepasiduoda svarstymui, absoliučiai. Kaipgi tai vyksta? Dievo Užmaršties Jūros Knygoje, jūsų sena knyga ir santuoka – jie anuliuoti ir mirę. Šito netgi nėra dievo atmintyje. Amen. Tu išteisintas. “Todėl išteisinti”. Buvo kaltinimas. Kaltino tave. Tu juk, pirmučiausia šito niekada nedarei. Sena sąjunga – Dievo Užmaršties Jūroje. Visų pirma tu nebuvai santuokoje su tuo. Jis, Pats Jaunikis paėmė tavo gėdą, vietoj tavęs. Jis užėmė tavo vietą, nes tu buvai iš anksto numatytas Jam, kad būti jo Nuotakoje, prieš pasaulio sutvėrimą. Taip sakoma Biblijoje. Tu esi iš anksto paskirta Sėkla.

229 Kaip tu įėjai į tai? Tu buvau apgaule įtrauktas į tai per pirmą tavo santuoką, per tavo svetimaujančią motiną Ievą. Tu juk pats be jokios kaltės. Savo natūraliu gimimu tu paveldėjai Ievos prigimtį, kuri svetimavo. Štai priežastis, kodėl tu gimei svetimautoju. Pirma, tu nusidėjėlis. Tai tiesa. Tu buvau apgaule įtrauktas į tai. Tu ne…Ne, tu, tai ne tavo kaltė.

230 Tu nedarei šito. Nes ta nedidelė sėkla, kuri buvo tavyje, tai ir turėjai būti tu, prieš pasaulio sutvėrimą. Dievas patalpino tavo vardą į Avinėlio Gyvenimo Knygą.

231 Lygiai kaip mano istorijoje su ereliuku, jūs visi ją girdėjote.

36 IŠTARTAS ŽODIS



Viena perekšlė…Kartą fermeris patupdė perekšlę perėti viščiukus. Ir štai, jam neužteko kiaušinių, kad padėti po perekšle. Tad jis surado erelės kiaušinį , ir jį padėjo po perekšle. Kai šis ereliukas išsirito, jis buvo pačiu juokingiausiu viščiuku, kurį tos vištos kada nors matė – vaikšto štai toks ereliukas. Ir perekšlė kudakavo: “ko-ko-ko-ko”.

232 Ereliukas sakė: “Aš nežinau, į ką ji panaši, bet vis tiek vaikščiosiu paskui ją”.

233 Ir jie išėjo į paukščių kiemą ir pradėjo kapstytis mėšlo krūvose. Ir ji: “ko-ko-ko. Tai skanu. Tai skanu. Prisijunk prie mūsų. Ir štai kas…”

234 Tas ereliukas, jis negalėjo valgyti to maisto. Suprantate? Jis tiesiog…jis tiesiog vaikščiojo su vištomis, nes jis nežinojo. Jis nežinojo, ką reikia daryti. Ir paskui ji išeidavo ten, ir ji iškasdavo vieną ir kitą. Ereliukas tiesiog…jis tiesiog turėjo virškinti tai, bet jis…jis nežinojo, kaip tai daroma. Bet jis matė, kaip visi viščiukai daro tai, bet ten buvo kažkas besiskiriančio. Jam nepatiko tai.

235 Ir štai, kartą, erelė žinojo, kad ji padėjo du kiaušinius. Ir štai, ji ėmė ieškoti to kito, skraidė, ieškojo, kaip ir galinga Šventoji Dvasia. Kartą ji skrido virš paukščių kiemo, tos denominacijos. Ji pažvelgė žemyn, ir ji pamatė savo vaiką. Ji sušuko. Tai buvo Balsas to, kas aidu atsiliepė jo viduje. [Tarpas juostoje.–Red.] O-o, tai skamba taip, kaip reikia! O-o! Tikras iš anksto paskirtas gimimui, iš anksto numatyta Dievo sėkla, duokite jam paklausyti Dievo žodžio – jam tai muzika. Jis žino, kad Tai tiesa.

236 Vis tiek jį nuvargino ta denominacinės nesąmonė – “Prisijunk prie mūsų. Ateik, eik su mumis. Pas mus vakarėliai dėl žmonių. Pas mus yra tai. Pas mus yra…” Tam mažyliui tai neatrodė teisingai.

237 Ji sušuko: “Sūneli, tu vis tiek nepriklausai tai grupei. Tu priklausai man. Tu mano”.

238 Jis atsakė: “Mama, tai skamba kaip tikra. Kaip man ištrukti?”

239 “Tiesiog pašok. Aš tave pagausiu”. Aha. Tai viskas, ką tau būtina padaryti.

240 Pateptas Dievo Žodis, kuris patvirtinamas prieš bet kokį žmogų, kuris gimė, kad būti Dievo sūnumi, su iš anksto paskirta sėkla jame tai valandai – jis pamatys Dievo Žinią, tai taip pat neabejotina, kaip ir tai, kad Danguje yra Dievas. Martynas Liuteris pamatė tai dėl savų. Veslis pamatė tai dėl savų.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 37



Sekmininkai pamatė Tai dėl savų. O kaip su tavimi? Suprantate? Jie pasidavė į denominaciją. Juk Žodis smerkia tai; kalba jums, ką mes turime turėti šiandien, ir Malachijo 4, visiškai tiksliai, ir visi tie kiti pažadai šiai valandai. Ką jūs matote? Į ką jūs žiūrite? Amen. Štai kaip. Teisingi, tikri ereliai girdi. “Mano avys pažysta Mano Balsą. Paskui svetimą neis”.

241 Kodėl? Tai buvo įdėta ten per iš ankstinį paskyrimą. Tau buvo iš anksto skirta būti Dievo sūnumi. Tu buvai Dieve prieš pasaulio sutvėrimą. Tu tik pasireiškei šioje dienoje Jo garbei ir šlovei. Kaip tu gali negerbti Dievo Žodžio ir nestovėti už kiekvieną Dievo Žodį? Taip, ponai. Tu juk esi šito Žodžio dalimi, iš ankstiniu paskirimu. Nes, žvilgtelėkite, Dievas yra Žodis. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ką gi, tokiu atveju, jeigu…Jis visuomet buvo Žodžiu. “Pradžioje buvo žodis”. Ir jeigu Žodis buvo Dievu, tokiu atveju tu buvai Dieve. Žodis, tas vaidmuo, kurį turi atlikti – tai buvo Dieve prieš pasaulio sutvėrimą. Jis matė tave. Jis žinojo tave. Jis iš anksto paskyrė tam.

242 Sakau jums: lygiai taip pat, kaip tas ereliukas atpažino tą balsą, taip ir tikrai gimęs iš aukšto Krikščionis atpažįsta dievo Balsą, kalbantį per Žodį, kada jie mato Jį pateptą ir patvirtintą. Žvilgtelėkite. Jis pakėlė Ten akis. Jis nematė tos kudakuojančios perekšlės štai čia – “Prisijunk prie mūsų ir eime čia. Ir pabandyk štai šį, ir einame čia ir ten”. Jis pamatė, kaip ore sklando būtybė, į kurio panašumą jis norėjo būti – šaukia, laisva, aukštesnėse srityse, aukščiau bet kokių maitvanagių ir viso žemiško. Aleliuja! Jis panoro būti tokiu, nes buvo tokiu – tai buvo jame.

243 Ir žmogus, kuris gimęs iš Dievo, Dievo sūnus turi turėti Dievo prigimtį. Jis turi būti panašus Dievui. Jis gerbia Dievą. Jis yra Dievo Žodžio dalimi. Ir šiomis paskutinėmis šios Nuotakos formavimosi dienomis lygiai ta pati jėga, kuria Jis buvo pradžioje, praėjo kiaurai šias organizacijas ir vis kita ir išėjo dėl Nuotakos. Jis gali būti tik tokiu.

244 Jiems reikėjo pamatyti Tai, tiems žydams jų dienomis, kai jie pamatė Tai apreikštu ten prie juos, kaip pasakė pranašas apie tai, koks Jis bus. Jis pasakė: “Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį Amžinąjį Gyvenimą. O Raštai liudija apie Mane. Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir Manimi netikite, – tikėkite darbais”.

38 IŠTARTAS ŽODIS



245 Jie sakė: “Mūsų tėvai keturiasdešimt metų valgė maną dykumoje. Mes žinome, ant ko mes stovime”.

246 Jis pasakė: “Ir jie visi mirė”, – tai yra, Amžinai atskirti. Kiekvienas mirė. Išėjo tik trys, du iš milijono, iš dviejų milijonų. Tai yra – vienas iš milijono.

247 Išsiliejant spermai iš patino į patelę, ten paprastai būna viena subrendusi kiaušialąstė. Viena kiaušialąstė, vienas subrendęs embrionas, jeigu jūs matote, kai kryžmina galvijus. Atkreipkite dėmesį. Štai čia – milijonai kiaušialąsčių; šia – milijonai embrionų; ir kai jie išleidžiami, kad pasiektų gimdą, praeina pro kanalą ir patenka į gimdą, jie susitinka. Ir vienos pusės – kiaušialąstės. Milijonai kiaušialąsčių; milijonas embrionų. Subrendusia bus ten tik viena kiaušialąstė. Tik vienas embrionas bus subrendęs. Jie visi gyvi. Jūs galite pamatyti, kaip ten susiduria maži veršiukai, lašelyje dydžiu kaip degtuko galvutė.

248 Ir šiandien vakare klauso Dimas ir visi kiti, ir jie prisimena, kai mes imdavome juos. Jis nusivesdavo mane, rodydavo man, kaip tai veikia. Bandomieji mėgintuvėliai, ir imdavo tik tiek, kiek telpa degtuko galvutėje. Ten buvo tūkstančiai mažyčių veršiukų ir jautukų, bet išgyventi galės tik vienas iš jų. Tik vienas! Ir štai, čia jų visa krūva. Ir, jūs pamatysite, vienas iš jų iššliauš iš po kito štai čia, peršliaužia, šis embrionas veržiasi štai čia; ir kokia nors kiaušialąstė pralis pro visas kitas kiaušialąstes štai čia, ir jie susitinka. O visi kiti mirs. Tačiau, jie gyvi, bet jie mirs.

249 Nes yra Kažkas, Kuris padarė subrendusią šią, ir paskyrė irgi ir štai šitą. Viskas iš ankstiniame paskirime, mano broli. Tiesa. Dievas turi nustatyti, ar bus tai berniukas ar mergaitė, rudaplaukis, juodaplaukis arba kaip ten išeis. Tai nusprendžia Dievas. Kaip man, tai dar paslaptingiau, nei nekaltas prasidėjimas. Bet, atkreipkite dėmesį: visi kiti miršta.

250 Išėjo du milijonai žmonių: šūkavo, šaukė, darė kas tik galima. Kalbėjo…dar nekalbėjo kalbomis. Bet jie džiaugsmingai šūkavo, ir…ir šlovino Dievą, ir šoko čia ir ten per jūrą, ir darė tą patį, ką ir kiti, bet į pažadėtą žemę įėjo tik du. Įėjo Kalebas, Kalebas ir Jozuė – tik du. Tai yra – po viena iš milijono. Natūralus gimimas – vienas iš milijono. Pas kiekvieną iš jų buvo tie patys palaiminimai.

O-o, jūs sekmininkai, aš tikiuosi, kad jūs ne per vėlai pabusite.

251 Vienas iš milijono. Žvilgtelk.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 39



Laikoma, kad šiandien pasaulyje yra 500 milijonų Krikščionių, taip vadinamų. Jeigu ateitų Jėzus, su juo išeitu tik penki šimtai, tokiu atveju, jeigu ta statistika bus teisinga. O juk kiekvieną dieną visame pasaulyje be žinios dingsta dar daugiau. Ir apie tai nieko nežino.

252 “‘Aš prisimenu, – kalbėjo Rašto žinovai, – jūs žinote, kad…’ Kodėl Rašto žinovai sako, kad…kad ‘pirmiau turįs ateiti Elijas’?” Kalbėjo Jėzui.

253 Jis pasakė: “Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino”. Suprantate? Jis atliko būtent tai, kas buvo pasakyta apie Jo darbus Rašte, tiksliai. Suprantate? “Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus”. Jie nepažino Jo. Tačiau jie visi buvo bažnyčioje. Visi tvirtino, kad gyvi.

254 Duok tikram, gimusiam iš aukšto Krikščioniui, tikram Dievo tarnui išgirsti tą Dievo Žodį, jis prasibraus pro bet kokią denominaciją į tą tikrą, su Žodžio pagalba, derlingą žemę, lysvę. Jis būtent taip ir padarys. Aš nežinau, kaip jam tai pavyks. Dievas paskyrė, kad tai būtų įvykdyta.

255 Jūs buvote pradžioje apgauti, per jūsų pirmą santuoką. Dabar jums žinoma, kas yra teisingai. Lygiai kaip aš pasakiau: ereliukas, kada jis išgirdo Jaunikio Balsą, jis nuėjo prie To – prie patepto, patvirtinto paskutiniai dienai Dievo Žodžio.

256 Nojus buvo patvirtintu jo dienoje Žodžiu. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ką gi, šiandien jo siusta žinia nesuveiks.

257 Mozė buvo patvirtintu jo dienos Žodžiu. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar tai nesuveiks. Jėzus buvo…

258 Jonas buvo patvirtintu Žodžiu. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jėzaus dienomis tai neveikė. Ne, žinoma. Ne, ponai. “Įstatymas ir pranašai buvo iki Jono; nuo tada – Dangaus Karalystė”.

259 Apaštalai, tie, kurie surinko Bibliją. Štai išeina Liuteris, reformacijoje, jo žodis, jo bažnyčia – šiandien tai nesuveiks. Veslis – irgi neveiks. Sekmininkai – irgi neveiks. Tai turėjo poveikį jų dienose.

260 Bet šiandien kita diena. Tai Septynių Antspaudų apreiškimas. Aš žinau, kad Jis atrodo jums keistu, bet Dievas tiek tobulai patvirtino tai. Su Juo jokių…jokių klausimų. Idealiai tobula! Aš barstau tai ne dėl čionykščio, vietinio susirinkimo. Aš kreipiuosi į žmones esančius įvairiuose šalies kampeliuose.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Suprantate? Pasielkite kaip jums patinka.

261 Dabar, atkreipkite dėmesį į jo dienos pateptą Žodį, kurio dalimi jūs esate, per išankstinį paskyrimą. Jūs iškart tarsi susiprotėjote. Kai jūs išgirdote tai, jūs tą pačią akimirką supratote, kad jūs erelis. Jūs taip pat suvokėte, kad, pirma, jūs nebuvote denominacines višta. Jūs supratote, kad ten kažkas neteisingai. Ten kažkas neteisingai, teisingai, nes jūs suprantate, kad jūs įviliojo į tai, pradžioje.

262 Jis, Jaunikis patraukė jūsų gėdą – “Ir numetė tai į Užmaršties Jūrą, apiplovė Žodžio vandeniu ir Gyvybės Krauju”. Tai tas, kas pasakyta Biblijoje. Jūsų pirmas vyras, su kuriuo jūs buvote santuokoje – šitas pasaulis; pateptasis Jaunikis, kuris iš anksto paskyrė jus, nuplovė jus Vandens apiplovimu. Per “bažnyčią”? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Tai neteisingai. Juk neteisinga? [“Ne”.] Tai, galbūt, surasi metraštyje, bet ne Dievo Biblijoje. “Vandens apiplovimu per Žodį”. Žodyje! Suprantate? Per…

263 Jūs stovite visiškai išteisinti, kaip jūs niekada ir nedarėte šito nuo pradžios. Štai tokia pas mane šiandien Žinia Bažnyčiai. Kadangi jūs…kadangi po minutės mums išjungs ryšį. Jūs stovėkite, jeigu jūs stovite, ant Dievo Žodžio ir su Dievo Žodžiu, – su kiekvienu amen, kiekvienu jota, kiekvienu brūkšneliu. Ant ko jūs stovite? Aš stengiuosi jums pasakyti, atskirti nuo tų pelų, ir išvesti čia kviečius, kur jūs galėsite subręsti prieš Sūnų. Aš girdžiu artėjantį kombainą. Pirma, jūs stovite užbaigti, išteisinti, tarsi jūs iš viso nedarėte šito. Aleliuja!

264 Kalbate apie Padėkos šventę! Aš jaučiu puikiai. Aš dėkingas už tai labiau, nei už ką nors iš to, kas man žinoma.

265 Jūs – tyra, doringa, be nuodėmės gyvojo dievo Sūnaus Nuotaka. Kiekvienas vyras ir moteris, gimę iš Dievo Dvasios, ir apiplauti Jėzaus Kristaus Krauju, ir tikintys kiekvienu Dievo Žodžiu, yra tokioje padėtyje, tarsi tu, pirma, niekada ir nenusidėjai. Jūs tobuli. Kristaus Jėzaus Kraujas! Kaip jūs galite…Jeigu žmogus…

266 Jeigu man ryte reiktų mirti, kuris nors žmogus užimtų mano vietą, aš negalėčiau mirti už tą nuodėmę. Kažkas užėmė mano vietą.

267 Ir Jėzus, žodis – užėmė mano vietą. Jis tapo manimi, kad nusidėjėliui, kad man tapti Juo – Žodžiu. Amen. Te tvirtai laikysiuosi šito, be bažnyčios. Žodžio! Amen.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 41



268 O-o, šis dabartinis dvasinis Kristaus ir Nuotakos ryšys, kada kūnas tampa Žodžiu, o Žodis tampa kūnu, apreikštas, patvirtintas. Būtent tai, kas, kaip sakoma Biblijoje, įvyks šioje dienoje – jis vyksta, diena iš dienos. O-o, tai kaupiasi taip greitai ten, tose dykumose, ir vyksta įvairūs įvykiai, kad aš netgi nespėju paskui juos. Mes ant Jėzaus Atėjimo slenksčio, dėl susivienijimo su visa Bažnyčia, kur Žodis taps Žodžiu. Šventosios Dvasios kvietimas, ištiriantis širdis!

269 Jūs stovite užbaigti. Pirma, jūs niekada nenusidėjote. Dievas ne neprisimena. Tai Užmaršties Jūroje. Jūs niekada nedarėte šito. Kaltintojas kaltino jus tame. Bet, iš tikrųjų, nuo pradžių jums buvo skirta būti Dievo sūnumi ir dukra.. Jūs stovite ten, apiplauti. Ir jūsų seną skyrybų knygą numesta toli, ir ji mirusi, nėra jos visiškai, netgi ir dievo mintyse.

270 Jūs – doringa Kristaus Nuotaka, apiplauta Kristaus Krauju. Brangus, doringas, be nuodėmės Dievo Sūnus stovi su švaria, tyra Žodžiu-Nuotaka, kurią Jis apiplovė Savo Paties Kraujo Vandeniu; kuris tapo kūnu ir pasireiškė, kad Jis priimtų jus, kurie buvote iš anksto paskirti Tėvo prieglobstyje, dar pradžioje, lygiai taip pat, kaip ir Jis. Jis buvo tuo didžiu Dievo atributu, pavadintu “meile”.

271 Kuo jūs bebūtumėte, jūs Dievo tarnai – ko tik bepanorėtų iš jūsų Dievas, kur jus bebūtumėte. “Dievas pastatė Bažnyčioje: vienus apaštalais, pranašais, mokytojais, pastoriais…” Jis pastatė tai Savo Paties iš ankstine patvarkymo jėga. Ir jūs buvote tuo nuo pradžios.

272 Jūsų pirma santuoka buvo anuliuota. Anuliuota. Pirma, pas jus jos niekada ir nebuvo. Nes, viena, kas galėjo tai įvykdyti – Dievas, kuris nužengtų Pats ir užimtų jūsų vietą Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus pavidale, ir apiplautų jus Vandeniu, Vandens apiplovimu per Žodį. Žodis, ne denominacija! Žodis apiplovė jus. Bet jeigu jūs nenorite būti Žodžio Vandenyje, kaipgi jūs apsivalysite? Jūs ir toliau tokie pat sutepti, kaip ir Ieva.



O-o, brangus mirštantis Avinėli,

Tavo brangus Kraujas

Niekada nepraras Savo jėgos,

Kol visa išpirkta Dievo Bažnyčia

Nebus išlaisvinta iš nuodėmės.

42 IŠTARTAS ŽODIS



273 Kas yra nuodėmė? Nuodėmė – tai “netikėjimas”. Netikėjimas (kuo?) Žodžiu; netikėjimas Dievu, kuris ir yra Žodis.

274 Švari, tyra; o-o, aleliuja; greitai keliaus į dangų; amen; yra laukime. Pagalvokite. Jūsų drabužiai apiplauti kraujuojančio žodžio Vandeniu! Žodis tapo Krauju. Žodis kraujavo už jus, ir jūs apiplauti kraujuojančiame Kraujyje. Žodis kraujuoja! Dievo Gyvybė Žodyje, o Žodis kraujavo už jus, kad jums apsiplauti nuo tų prostitutės nešvarumų, ir apsivalyti, ir pasišventinti Žodžio Vandens apsiplovimu, ir sutelkia jūsų dėmesį ir jūsų širdį į Dievą ir į jo Žodį.

275 Taigi, kaip jums žinoti, kad Tai tiesa? Kai Dievas nužengia, ir patvirtina Tai, ir įrodo.

276 Tu pasakysi: “Ką gi, aš ne taip tikėjau Tuo”. Tie tikėjo Tuo ne taip, kaip Jėzus, bet Dievas patvirtino Tai. Tie tikėjo Tuo ne taip, kaip Nojus. Tie tikėjo Tuo ne taip, kaip Mozė. Jie norėjo vietoj To priimti Balaamo žodį – “Mes visi viena, tad bendraukime kartu”.

“Atsiskirkite, – sakoma Biblijoje, – nuo netikėjimo”.

277 Aleliuja! Taigi, atkreipkite dėmesį. Jūs esate ne tik tuo, bet jūs vykstate į Vestuves danguje. Ir jūs nešiojate vestuvinę iš anksto paskirtosios, nepelnytos malonės, vestuvinę malonės juostą, kuri ne dėl jūsų darbų. Dievas Pats padarė tai. Jis žinojo jus prieš pasaulio sutvėrimą, todėl Jis uždėjo Ten ant jūsų tą vestuvinę juostą, patalpino jūsų vardą į Knygą. Kokia tai Padėkos šventė! Aleliuja! Garbė mūsų Dievui!

278 Ir taip, pabaigai, aš pasakysiu, tikriausiai štai ką. Mes visi žinome, kad dabartinė bažnyčia, sekmininkų, ir jos šiandieninis stovis, visos denominacijos kartu! Aš metu juos visus į vieną ryšulį, nes jie ir yra viena. Atminkite, kad pirma Jis suriš rauges ir sudegins juos. Paims…Pirma Jis surinks visus kviečių šiaudus ir sudegins visa tai; po to Jis surinks, ateis, ir surinks Savo kviečius, ir pasiims juos Namo. Tie visi susirinks į ryšulį – metodistų, baptistų, sekmininkų ryšulį – visi keliauja į ekumeninį judėjimą. Štai ir viskas. Jie visi bus sudeginti. Suprantate?

279 Mes visi žinome, kad dabartiniai bažnyčiai, jos dabartiniame stovyje ir jos dabartinėje padėtyje – jai niekada neužbaigti didžio paliepimo išpildymo, kurį Dievas davė Bažnyčiai šioje dienoje. Kas iš sekmininkų gali pasakyti į tai “amen”? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Teisingai. Matote? Tai…

280 Mes tapome vienybininkais, dvejybininkai, trejybininkais, tuo,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 43



anuo, kitu, baramės, kovojame. Vienas – toks, o kitas – toks, ir dar koks nors. Ir jie, kiekvienas, bijo stoti prieš Žodį, patikrinti. Suprantate? Jie žino. Papasakok jiems apie Tai; jie pasakys: “Aš…aš negaliu kitaip. Aš negaliu tikėti Tuo. Manęs nejaudina, ką jis daro. Aš…” Matote? Matote? Matote? Parodo, kas jūsų tėtis ir mamytė. “Kada nors, gal, tapsi srities presbiteris. Gal, tapsi šituo, anuo arba dar kuo”. Geriau tapk Dievo sūnumi.

281 Tai štai, mes žinome, kad bažnyčia negalėtų, sekmininkų bažnyčia, jokiomis aplinkybėmis negalėtų įvykdyti paskutiniosios dienos Žinios, jos dabartiniame stovyje. Galėtų? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Ji juk nepajėgi ateiti į vienybę kas liečia netgi vieną ar du Žodžius Biblijoje. Kaip jūs ruošiatės tai įgyvendinti? Jai niekaip nepavyks. Tad, jūs matote, denominacija pasilieka už borto. Tai tiesa.

Tai įgyvendins išrinkta tauta, kuri išrinkta tam. Suprantate?

282 Taigi, žinokite, ir taip žino ir kiekvienas iš jūsų, kad visi pilnai denominacijos eilėse – sekmininkai ir visi kiti – mirę, tai yra, jeigu sulyginti su gimusiais iš aukšto Žinioje Krikščionimis. Aha. Jūsų pirmas vyras miręs. Jums žinoma, kad jis miręs. Dievas leido mirti. Su tuo baigta. Visi jo moksliniai, intelektualiniai, išsilavinimo, moksliniai jo taip vadinamų biblijinių mokyklų brėžiniai ir viso kito – mirė. Ką gi ji darė? Skaldė: vienybininkus – čia, o trejybininkus – šičia, o dvejybininkus – čia, ir štai čia, ir štai čia, ir tokia sumaištis, ir vadina save sekmininkais.

283 Neseniai aš lankiausi pas vieną jauną žmogų; jis dabar klauso. Ir viena jauna moteris, ji priklausė vienai bažnyčiai. Ji pasakė…Aš pasakiau…Jie pradėjo gyventi atskirai. Aš pasakiau: “Kame reikalas?”

Pasakė: “Mūsų skirtingas tikėjimas”.

Aš pasakiau: “O-o, atleiskite. Jūs ką, katalikai?”

284 Ji pasakė: “Ne”. Ji pasakė man denominacinę bažnyčią, kuriai ji priklausė, sekmininkų.

285 Aš pasakiau: “O kas gi jūs?” Jis irgi buvo sekmininkas, bet iš kitos denominacijos. O-o!

286 Jums žinoma, kad romos katalikų bažnyčia startavo kaip sekmininkiška? Kas iš jūsų žino, kad tai tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jai prireikė dviejų tūkstančių metų, kad ateitų ten, kur ji dabar – nepriima daugiau nieko iš Rašto. Nieko.

44 IŠTARTAS ŽODIS



O sekmininkai, nepraeis ir dvidešimt penki metai nuo šios dienos, taps dar blogesniais, nei tie dabar, jeigu ir toliau taip judės, kaip eina dabar. Taip, žinoma. Suprantate? Kas tai? Kas tai? Pažiūrėkite, kas jų tėtis ir mama. Leidžia savo moterims kirpti plaukus. Joms galima daryti vos ne viską, kas joms šauna į galvą. “Kadangi jie priklauso bažnyčiai – tai viskas, ko reikia”.

287 O-o, nenuostabu, kad Dievo pasmerkimas kaupiasi! Dievas patalpinai Tai tiesiog prieš jūsų akis. Jūs gi užmerkiate savo akis ir nedrįstate pažvelgti į Tai. Taip. Uždarote savo širdį, kai matote, kaip tikrasis Dievo Žodis ir šie Septyni Antspaudai pasitvirtina ir įrodomi kaip tokie. Ir liudininkas danguje, įvairiose šalyse ir visur, per galingus ženklus ir stebuklus, kuriuos, kaip Jis pažadėjo, Jis darys, ir po to jūs užsidarote, sakote: “Aš…aš nežinau. Aš…aš negaliu kitaip. Aš…” Matote? O-o, koks siaubas! Ji mirusi, ir nežino šito. Nuodėmės ir nusikaltimai! Tu miręs. O-o, tik pagalvok!

288 Mums visiems žinoma, kad bažnyčia tokiame stovyje negalės privesti prie šito paskutinės dienos užbaigimo. Kaip ji gali išreikšti Malachijo 4? Kaip jai pavyks? Jie netgi ir netiki tuo. Kaip ji gali tikėti, išreikšti Luko 17:30? Kaip ji gali išreikšti visas kitas Rašto vietas, pažadėtas šioje paskutinėje dienoje? Jai nepavyks, nes ji atmeta Tai. “kaip buvo Lito dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus Atėjimu”.

289 Pažvelkite į stovį, Lotas, kuriame buvo Sodoma toje dienoje. Pažvelkite į šiandieninės bažnyčios stovį. Pažvelkite, kas atsitiko su Abraomu, su Išriktaisiais.

290 Pažvelkite, kas atsitiko su Lotu ir visais kitais ten Sodomoje. Pažiūrėkite į Bili Grahamą ir Oralą Robertsą, į likusius ten tarp tų denominacijų. Pažvelkite į išrinktąją Abraomą Bažnyčią, iššauktąją.

291 Pažvelkite, kokios rūšies ženklas – tai buvo Pats Jėzus, įsikūniją Dievas, kuris buvo ten žmogiškame kūne. Jūs pasakysite: “Tai buvo Angelas”. Biblijoje sakoma, kad tai buvo Dievas.

292 Viešpats Dievas, Elohim buvo ten žmogiškame kūne, parodydamas, kad Jis štai taip pateps paskutinėse dienose savo Bažnyčią. Tai bus Dievas, vėl veikiantis žmogiškame kūne. “Kaip buvo Sodomos dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus Atėjimu”. Tokios rūšies pasirodymas. Jie mato tai tiesiai ten Raštuose. Skaitykite…“Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį Amžinąjį Gyvenimą. O Raštai liudija apie mane”. Suprantate? Suprantate?

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 45



293 Tai štai, mes žinome, kad jie mirę. Dievas davė tam mirti jų pačių egoistiniuose, moksliniuose, išsilavinimo programose.

294 Senais laikais, kada čia buvo brolis Loetas ir visi kiti, pas visus sekmininkus – jei prabiltų apie tai, kad išsiusti savo vaiką į biblijinę mokyklą – tave būtų išvarę iš bažnyčios. “Bet, o-o, dabar tai puikus sumanymas. Mano sūnus nuvyko į biblijinę mokyklą”. Jis kasa jam duobę. Taigi, dabar, jūs galvojate jie galėtų priimti Tai, šiandien?

295 Galvojate, aš bandau palaikyti nemokšiškumą? Ne. Aš sakau jums, kad yra skirtumas tarp šio intelektualaus amžiaus, kuriame mes gyvename, kur bažnyčia pastojo mokslu, ir visu tuo vadinamu “išsiaiškinimu iki smulkmenų”, ir visu kitu. Dievo nepasieksi protiniais nagrinėjimais.

296 Ką gi, pas tuos…pas tuos kunigus buvo toks aiškus įsivaizdavimas apie Dievą. Jie žinojo, kaip ateis Mesijas, bet Jo atėjimas tiek skyrėsi nuo to, ką jie įsivaizdavo. Tai nebuvo moksliškai. “Kaip šis Žmogus, nesantuokinis Vaikas, gali taip? Kokią bažnyčią Jis lankė? Iš kur Jam ta išmintis? Kur Jis gavo šią išmintį?”

297 “Tu ką, bandai mus mokyti? Tu gimęs iš paleistuvės”. Suprantate? O-o, dėl viso švento!

298 Matote, kaip tas pats kartojasi vėl? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote, kad tai kartojasi vėl? Visa jų religiniame moksle, religiniame moksle buvo pagal tai, ką kalbėjo jų biblijinė mokykla – štai kaip jie norėjo To. “Būtent taip Tai ir turi būti, priešingu atveju tai ne Jis”.

299 Dievas tiesiog palieka juos apkvailintais, kas kart. Tai visuomet ateina kitaip. Taip buvo Nojaus laikais, taip buvo Mozės laikais, taip buvo Kristaus laikais, taip buvo Jono laikais, taip buvo mokinių laikais, taip buvo Veslio laikais, taip buvo Liuterio laikais, taip buvo sekmininkų laikais, ir taip vyksta ir vėl. Jo pavyzdys nesikeičia. Visuomet ateina viena ir tas pats. Tu septynių, šešių periodų laikotarpyje – vien tik reformatoriai, iki septinto. Ir, Apreiškime 10 sakoma, kad šiuos laiku įvyks permaina. Taip ir įvyko.

300 Dabar, eisime prie pabaigos, pasakydamas štai ką. Įvykdyti didį paliepimą, kaip jiems tai pavyks? Mes žinome, kad jie mirę. Dievas leido tam mirti šioje mokslinėje epochoje, visiškai,

46 IŠTARTAS ŽODIS



kad…kad Jis galėtų (padaryti ką?) apreikšti ne denominaciniai Nuotakai Septinių Antspaudų paslaptį. Kaip denominacija gali priimti tuos Septynis Antspaudus, kai tai absoliučiai prieštarauja – gyvatės sėkla ir visi kiti likusieji dalykai? Viskas pilnai, tos septynios paslaptys visiškai – tai prieštarauja tam, ko jie buvo išmokyti, nes jie priėmė seną mokymą iš savo biblijinės mokyklos.

301 Ir Septyni Dievo Antspaudai, kada tai buvo apreikšta ten, ant kalno, tegu Dievas ištiks mane mirtimi tiesiog dabar už šios sakyklos, jeigu tai ne Tiesa. Ir aš išpranašavau jums, prieš metus ir šešis mėnesius iki to, kaip tai įvyko, ką Jis pasakė man: “Vyk į Arizoną”, – ir kas vyks ten dykumoje. Ir čia šiandien sėdi vyrai, kurie buvo, dalyvavo ten, kada nusileido septyni Angelai. Ir netgi žurnale…Žurnalas, žurnale “Gyvenimas” įdėjo straipsnį apie Tai. Tai buvo iš observatorijos, iš visur. Taigi, jie netgi ir nesupranta, kam visa Tai.

302 Ir viskas, kas buvo pasakyta, o-o, net apie Kalifornijos sunaikinimą, dabar apie tai pradėjo kalbėti, ir visi tie kiti dalykai. Ir kaip aš pasakiau jiems, kiek dienų tai tęsis, kaip bus ten Aliaskoje, kur įvyko tas galingas žemės drebėjimas, ir kad tai bus laiko ženklo pradžia, ir kas vyks. Ir tiesiog žodis į žodį – tai, kas Juo buvo pasakyta – tame nebuvo nei vienos klaidos. Jūs nė karto nematėte, kad Tai apsiriktų. Ir Jis negali suklysti, nes Tai Dievo Žodžiai. “Dangus ir žemė praeis, bet Mano nepraeis”. Tai tiesa.

303 Dievas turėjo apreikšti tuos Septynis Antspaudus ne kokiai tai denominacijai. Aš visuomet buvau prieš tai. Bet – ne denominacijoje Jis galės išsirinkti Nuotaką iš didžiosios raidės, ne kokia nors denominacinę nuotaką. Jis nepadarys šito. Tai prieš Jo Pačio Žodį. Jis apreiškė ten tas septynias paslaptis. Tai atskleidžia, parodo tuos dalykus, kurie buvo paslėpti nuo pasaulio sutvėrimo, kad paskutinėmis dienomis jie būtų atskleisti Dievo sūnums. Ir dabar jie atskleidė tai prieš žmones, kad tie pamatytų tai, dabar, jums, dėl šios ne denominacinės Nuotakos. O-o, tik pagalvok!

304 Štai jūsų dvi knygos. Viena iš jų – tai avinėlio gyvenimo Knyga. Jūsų vardas ten – jam skirta ten būti. Jis negali dingti, nes jo jau niekaip nepašalinsi, suprantate, nes jam buvo skirta būti Ten. Bet įprastoje gyvenimo knygoje – jis gali būti išnaikintas bet kuriuo momentu. Suprantate? Jums nepavyks atgailauti, jo vis tiek ten nėra, nes jūs stosite prie Teismą.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 47



Nuotaka netgi ir nebus Teisme; išeis į Paėmimą. Tiksliai…

305 Pabaigai aš pasakysiu štai ką. Darosi vėlu, ir jau puse dešimt. O mes buvome nutarę išeiti iš čia puse dešimt, jeigu Viešpats panorės. Dabar pasilikite kiek galima pagarbesniais, paklausykite. Kartą…

306 Pasakysiu dabar štai ką; tai perduodama po visą šalį. Niujorke dabar dvidešimt penkios minutės dvyliktos. Toliau Filadelfijoje ir aplink, tie brangūs šventieji sėdi ten, klauso tiesiog dabar bažnyčiose ten visur. Toli šiaurėje ir čia netoli Meksikos, ten Kanadoje ir visur, įvairiuose kampeliuose. Du šimtai mylių, visur per visą šiaurinį Amerikos kontinentą, beveik, žmonės klauso. Tūkstančių tūkstančiai, klauso.

307 Tokia mano Žinia jums, Bažnyčios, jums, kurie laikote save sąjunga, dvasinė sąjunga per Žodį – jūs mirę tiems seniems vyrams. Jūs gimėte iš naujo. Nebandykite jo vėl iškasti. Jis miręs. Jeigu tu gimęs iš aukšto Krikščionis, tas nedidelis embrionas, kuris buvai iš anksto skirtas tau – tai yra Žodis, kuris auga į Žodį, į Žodį, į Žodį, į Žodį, ir pasiekia pilną Kristaus atvaizdą, tai tiesa, kad Jis galėtų ateiti paimti Savo Nuotaką. Dabar mes kaip tik pasiruošę vienam – Viešpaties Atėjimui.

308 Gyvenimo Knygoje yra jūsų vardas. Gyvenimo Knyga – tai Dievo Žodis, nes Žodis yra Dievas, o Dievas – tai vienintelis, kuris yra Gyvenimas. Tad jūsų vardas buvo pateiktas Biblijoje iki to, kaip Biblija perėjo į Žodį. Ir jeigu jūs čia tam, kad įvykdyti tai, argi Ji nepatvirtins to Žodžio? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Nejaugi Bažnyčia nepatvirtins Savęs? Malachijo 4, visa kita, – tobulai, tobulai, – nejaugi nepatvirtins Savęs ir neparodys, kad Tai ir yra būtent Jis? [“Amen”.]

309 Kai Jėzus atėjo, Jis pasakė: “Jei Aš nedarau darbų, kuriuos Man skirta daryti – netikėkite Manimi”. Prie kokios iš grupių jis prisijungtų? Jis pasakė: “jie visi…Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus”. Suprantate? Suprantate?

310 Mes paskutinėse dienose, Bažnyčia. Tokia mano Žinia jums Padėkos dienai.

311 Dabar, prieš užbaigiant. Kartą, aš buvau Tautiniame Ledo Parke. Mes visą dieną girdėjome, kad ten…ten vakare ruošiasi surengti fejerverką ant ledo. Ir žmonės visą dieną buvo užimti to pasiruošimui, nes tą vakarą ten ruošėsi leisti tą ugnį.

48 IŠTARTAS ŽODIS



Ten dėjo užtaisus su skyst ugnimi, kaip didžiuliai ledokšniai. Bet tai…Ji, kai leidžiasi, panaši į vaivorykštę, – ir ta ugnis, kada ji krenta nuo to ledokšnio. Aš su žmona ir vaikais visą dieną vaikščiojome po visą parką. Mes norėjome sulaukti, pamatyti tą fejerverką. Taigi, mums pažadėjo, kad mes pamatysime jį, ir mes vėl būsime šito liudininkai. Pasakė, kad jį nuolatos surengia vasara. Aš pasakiau: “Na, o mes galėsime pamatyti jį?”

312 Pasakė: “Mes pažadėjome tai šiam vakarui. Mes pažadėjome tai”. Pasakė: “Ten viršuje dabar ruošia visa tai”.

313 Galu gale, viskas buvo paruošta tam įvykiui. Būtent tai ir vyksta dabar. Visame vyksta pasiruošimas tam įvykiui: Bažnyčia iššaukiama dėl Jo Vardo, išrenkama Jo Nuotaka iš šio pasaulio tarpo, šitų denominacijų, ir viso pasaulio, ir pasaulio purvo ir viso kito.

314 Kiekvienas; viskas buvo paruošta tam įvykiui. Visi buvo pasiruošę. Pasakė: “Dabar nenuleiskite akių nuo to kalno viršaus”.

315 Štai kaip Tai vykdavo visada. Ne per denominaciją! Dievas niekada nenaudojo denominacijos, niekada!

316 Pasirodo reformatorius, jis gauna Viešpaties Žodį. Ir paskui, kai jis miršta, iš šito stato denominaciją. Štai ką padarė sekmininkai ir visi kiti. Kada išauga nauji ūgliai, visa kita – būtent taip ir buvo. Štai kaip visa tai atsirado. Prisidėdavo naujas žodis, paskui iš šito statė bažnyčią, kūrė denominaciją, atsiskyrė. Taip turėjo būti.

317 Taigi, gamtos nepavyks apeiti – neįmanoma apeiti. Gamtoje vyksta tas pats procesas, nuolatos: stiebas, lapai, kutas ir taip toliau, pelai, ir po to kvietys.

318 Tai štai, atkreipkite dėmesį. Viskas buvo paruošta. Viskas buvo uždegta ir paruošta. Ir visi buvo pasiruošę. Aš pakėliau savo galvą aukštyn; apkabinau savo žmoną ranka. Mes žiūrėjome. Ir vaikai stovėjo ten, mes visi štai taip žiūrėjome viršun. O-o! Tai buvo kažkas, nes mes laukėme šito. Tai buvo mums pažadėta.

319 Amen! Žodis pažada štai tai. “Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš vaikų širdis į tėvus”…?…“Paskutinėmis dienomis: Aš išliesiu savo Dvasios iš Aukštybių”. “Ankstyvasis ir vėlyvasis lietus išsilies kartu paskutinę dieną”. Mūsų žvilgsnis nukreiptas aukštyn. Žiūrėkite, kaip tikroji Nuotaka visoje šalyje šią valandą pakėlė žvilgsnį. Bažnyčia, Jis ateis vienoje iš dienų.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 49



Lygiai taip pat be abejo, kaip ir tai, kad Jis atėjo pirmą kart. Jis ateis vėl. Viską paruošk. Atsiskirk nuo pelų. Gulėk prieš Sūnų. Nenuleisk akių. Būk laukime.

320 Netikėtai mes išgirdome kažką, nuo kalno viršaus, per garsiakalbį nuskambėjo balsas, pasakė: “Viskas paruošta”.

321 Tuomet šitas žmogus, kuris stovėjo ten šalia manęs, pasakė: “Paleisk ugnį”. Ir štai jis nuėjo, išsiliedamas per visą tą kalną – ugnis per ledą, ugnies liežuviai – tai reikėjo pamatyti.

322 Broli, viską paruoškime, nes vienoje iš dienų nusileis Ugnis. Mes pakilsime aukštyn. Taigi, ruoškimės tai akimirkai, kai nusileis Ugnis. Mes paskutinėse dienose, mums visiems tai žinoma, ir mes pasiruošę Viešpaties Atėjimui. Ką jums būtina padaryti – atsiskirkite nuo bet kokios nuodėmės. Atsiskirkite nuo visko, kas riša jus su šiuo pasauliu. “Nemylėkite pasaulio, nei to, kas pasaulyje”.

323 “Tegu niekas savo mokymais nesuklaidina jūsų”. Tvirtai stovėkite Dievo pažade, Dievo Žodyje. Ir tas Žodis, jeigu Tai yra šios dienos Žodis, Dievas Jį taip ir patvirtina. Jeigu Jis nepatvirtina – tai nėra šios dienos Žodis.

324 Žodis, kuris nusileido Sekminių dieną, nesuveiks šioje dienoje. Ne, ponai. Tai buvo Sekminių dienai. Šis – dėl Nuotakos, Nuotakos išėjimas Namo. Pas mus kai kas kita. Sekmininkai vėl pateikė tai. Mes Nuotakos epochoje. Ne daugiau, nei Nojaus Žodis duotų ką nors Mozės dienomis; ne daugiau, nei Mozės įstatymas duotų ką nors laikais, kada Paulius buvo čia. Jis bandė pasakyti jiems: “Jūs mirėte tam, ir jums nereikia to turėti”.

325 Bažnyčia, jūs, į ką aš kreipiuosi šiandien, įvairiuose šalies kampeliuose, jei…jei jūs atsiskyrėte nuo denominacijų, ir nuo visokio pasaulio purvo ir visų kitų dalykų, ir viso kito, kas laiko jus žmogiškuose mokymuose, ir nutarimuose, ir panašiai – jūs atsiskyrėte. Pažvelkite aukštyn. Pasiruoškite. Vienoje iš šių dienų paleis Ugnį. Dievas įvykdys Jo atėjimą, ir tai verta pamatyti. Ar būsi pasiruošęs, kai Jis ateis? Ar būsi tu pasiruošęs pakilti kartu su Juo, kai Jis ateis? Paslaptingas antgamtiškos Nuotakos Paėmimas – “Ji apsivilks…marus į nemarybe; pasikeisime, staiga, akimirksniu. Mes, gyvieji, neaplenksime tų, kurie užmigo”.

326 Kartą, Veteranų dieną [šventė, kuri minima lapkričio 11 – Pirmo pasaulinio karo pabaigos metinėse.–Red], aš buvau ten Tusone.

50 IŠTARTAS ŽODIS



Mano sūnus norėjo pamatyti paradą. Aš buvau užsiėmęs nagrinėjimu, ir aš neturėjau tam laiko. Aš turėjau daug skambučių nuo ligonių ir visų kitų. Tad aš pasakiau: “Tėti, manęs nenori imti”. Jis pasakė: “Nuvesk mane”.

327 Aš pasakiau: “Gerai”. Brolis Simsonas, manau, jis čia; ir jo sūnelis panoro važiuoti. Tad aš pasodinau juos į mašiną ir išvažiavau.

328 Aš stovėjau ten ant kampo ir stebėjau. Ir, praėjus kuriam laikui, girdžiu, iš toli pasigirsta tylus garsas: “bam, bam”, – muša į būgnus. Aš stovėjau ten. Aš pagalvojau: “Ką gi, šie vaikinai, jie iš tikro perskaitė visas tas knygas apie armiją. Jiems tai labai patinka”. Aš pastebėjau, kad pirmas važiavo senas Pirmo pasaulio karo tankas. Ir štai prisiartina jie – tokie pat mažyliai. Už šito pravažiavo sekantis; tas, kuris buvo sekančiu, tai buvo didžiulis naujas Antrojo pasaulinio karo tankas, masyvus “Šerman” takas su pabūklu. Po to pravažiavo dar, ir dar, ir, po kurio laiko, ėjo motinos su Raudonos Žvaigždės ordinu.

329 Ir paskui, po kurio laiko, eina dvylika veteranų, kurie liko, iš visos Arizonos valstijos, nuo Pirmo pasaulinio karo – dvylika veteranų. Po to važiuoja pakyla, nežinomas kareivis – nedidelis baltas kryžius. Ten stovėjo jūreivis – jūrininkas, ir kareivis, stovėjo sargyboje; tokia nedidelė pertvara ant pakilos. Iš kitos pusės sėdėjo žila motina su auksine žvaigžde ant krūtinės, kažkieno nuostabi žmona, verkė, jos vyras žuvo; mažas berniukas nuskurusiais drabužiais, žiūrėjo į šoną. Jo tėtį užmušė. Ir paskui, po šito ėjo dar, ir dar, ir dar, ir paskui – nauja armija. Aš stovėjau ten. Koks tai buvo reginys, bet koks liūdnas!

330 Aš pagalvojau: “O Dieve, kartą aš pamatysiu kitą reginį”.

331 Jie išeis prisikėlimo dieną, kurioje “Pirmieji bus paskutiniai; paskutiniai bus pirmaisiais”. Pirmais kelsis senieji pranašai, ir tie pamatys, kaip ta procesija eis, kils į orą. “Mes, gyvieji, neaplenksime tų, kurie užmigo. Trimitas nuskambės, ir mirusieji Kristuje bus prikelti pirmais”. Mes prisijungsime prie jų iškart, aleliuja – prie visų tų iš Liuterio Veslio epochos, prie metodistų, presbiterionų ir taip toliau iki paskutinės epochos, kurie priėmė Žodį jų epochoje.

Telaimina jus Dievas. Paruoškite viską, ir nusileis Ugnis.

332 Nulenksime mūsų galvas tik minutei.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 51



Aš norėčiau žinoti, šiandien vakare, šioje regimoje auditorijoje, tuo laiku, kai aš užlaikiau jus čia dėl…iki pusės dešimt. Ar bus čia kas nors, ar atsiras čia tuzinas, kiek čia bus tokių, kas pasakys: “Broli Branhamai, man gėda už save, už tai, kaip aš gyvenau. Aš daug kame pataikavau denominacijoje ir žmonėms. Aš žinau, kad neatitinku Dievo Žodžiui. Aš tiesiog ruošiuosi paprašyti tave pasimelsti už mane, broli Branhamai?” Pakelkite savo ranką. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Tiesiog pažiūrėkite, aukštai balkonuose, aplink. Telaimina jus Dievas. “Aš žinau…” Taigi, nesigėdinkite. Taigi, nesigėdinkite.

333 Ir ten , visoje šalyje, nuo Niujorko iki Kalifornijos, nuo Kanados iki Meksikos, jūs, žmonės, kurie susirinkote tose bažnyčiose, kur yra tos mažos ištikimos grupelės, kas visa savo širdimi tiki šiai Žiniai. Jie išėjo, išėjo iš didžio sielvarto, išėjo per tas denominacijas. Juose yra Gyvenimo embrionas. Ar jaučiate traukimą, šiandien, panašiai kaip pas tą ereliuką, kada jūs girdite Kažką besiskiriančio nuo to, ką jūs girdėjote, bet, visgi, savo širdyje nežinote, kad tai Tiesa? Jūs, ten, ten kur stovi pastorius. Jūsų ranka pakelta. Aš melsiuosi už jus.

334 Tai viskas ne kampe vyko, drauge. Atmink: “Siauri vartai, ir siauras takas, ir bus labai mažai tokių, kas atras jį”. Neik su ta minia, kuri juda ten, drauge, su tuo Laodikėjos Bažnyčios periodu. Jie gali šokinėti aukštyn ir žemyn, šokti skabant muzikai, drungna. Nepasakyta dabar, kad ji šalta kaip ledas. Sakoma: “Ji drungna, – tai sekmininkai, – ir nežino, kad ji skurdi, apgailėtina, akla”. Akla kam? Žodžiui, Žodžio pasireiškimui, nes tai niekada neateis per jų organizacijas. Jie negali šito priimti.

335 Ir jūs, tarnautojai ten Tusone, aš šiandien neklausiu iš jūsų už tai. Dievas pareikalaus. Aš buvau ten tris metus. Aš kalbėjau jums, kad nesteigsiu bažnyčios. Aš ir nesteigiau. Brolis Peris Grinas įkūrė ją. Aš buvau ten tris metus, ir jūs nė karto nepakvietėte mane už savo sakyklos. Aš buvau Tusone beveik tris metus. Vienoje iš šių dienų Dievas paims mane iš dykumos. Ši Žinia turi gyventi. Aš įdėjau visas pastangas, kad patekti pas jus. Man…man žinoma priežastis, dėl kurios jūs taip pasielgėte. Girdite? Vienintelė priežastis, kodėl jūs pasielgėte taip – jūsų denominacija išmestų jus į gatvę. Ir jūs žinote, daugelis iš jūsų, su kuo aš kalbėjausi, ten Furros restorane, jūs žinote, kad tai tiesa. Kaip jums negėda.

52 IŠTARTAS ŽODIS



336 Išeikite iš šito. Nešdinkitės iš ten, broli. Jeigu tavyje yra nors kiek Gyvybės, tu būsi kaip tas ereliukas, apie kurį aš ką tik kalbėjau – tu išgirsi Dievo Žodį. Atmink, vienoje iš šių dienų tu išgirsi Tai paskutinį kart. Mes dabar labai arti. Nejaugi tu neateisi šiandien?

337 Brangus Dieve, mums tai iškilminga, tikrai dėkojimo diena, Viešpatie. Aš dėkingas, Viešpatie, kad gyvenu šioje dienoje. Tai didingiausia diena. Apaštalas Paulius labai troško pamatyti šią dieną. Įžymūs praeities vyrai labai norėjo pamatyti ją. Pranašai laukė šios dienos, nes jis ieškojo Miesto, Statytoju ir Kūrėju kurio buvo Dievas; jis kabo tiesiai virš mūsų, šiandien. Jonas matė Dievo Dvasią, nusileidžiančią iš Dangaus, paliudijo, žinojo, kad tai Dievo Sūnus. Ir, pagalvok, šiandien Jis išsirenka Sau Nuotaką.

338 Brangus Dieve, ten visur, visoje šalyje, prakalbėk į jų širdį. Tu vienintelis, Kuris gali pakeisti jų širdį. Jeigu ta Sėkla nebuvo įdėta ten nuo pradžios – jie niekada nepamatys Šito, Viešpatie. Jie tiesiog…“Aklas ves aklą. Kartu įpuls į duobę”, – be jokios abejonės, nes tavo Žodis sako, kad jie įpuls.

339 dabar, Viešpatie, kadangi mes matome, kaip visoje šalyje, visame pasaulyje, Afrikoje, tuzinai, tuzinai, Pietų Afrikoje, Mozambike, visoje šalyje – nedideli susirinkimai ima šias juostas. Ir taip ši juosta pasieks apie dvidešimt įvairių šalių. Jie pradeda matyti Tai ir pasitraukia šalin – šimtai ir šimtai iš jų. Daugelis nesupras, Viešpatie. Tada, kai į Kūną bus priimtas paskutinis narys, ateis Kristus.

340 Viešpatie, Dieve, aš šiandien vakare prašau Nuotakos, tų, kurie, kaip aš jaučiu, pasitraukė ir laukia. Tegu jie atsiskirs nuo visko šiame pasaulyje. Jiems reikia pagulėti šildančio Dievo Sūnaus, Sūnaus Veido Šviesos, pasinerti į Jo Žodį, į Jo meilę. Suteik tai, brangus Dieve.

341 Tegu šie žmonės, ką matau čia, kurie pakėlė savo rankas aukštyn, šiandien vakare šioje didelėje bažnyčioje jų tuzinai. Aš meldžiu, Dieve, kad juose įeitu naujas Gyvenimas. Aš meldžiu apie tai, kad įvairiuose šalies kampeliuose ir netgi visame pasaulyje, kur klausys šis juostas, kad ir ten taip pat priimtų šią padėkos Žinią ir suprastų, per užuominas ir visa kita, kas buvo pateikta, kas jiems būtina čia. Aš meldžiu apie tai, Tėve. Suteik tai. Palaimink juos. Jie tavo.

342 Aš žinau, kad dabar tai įprastas reikalas, Tėve,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 53



kad mes kviečiame žmones prie altoriaus. Aš meldžiu, brangus Dieve, kad kiekvienoje misijoje, visur – čia ir visame pasaulyje – kad ateitų prie altoriaus: juodaodžiai, baltaodžiai, geltonodžiai, rudaodžiai, kas ten bebūtų; turtingi, vargšai, abejingi, skurdžiai, kas ten bebūtų.

343 Denominacijos nariai, tie, kas tapo apsišaukėliu ir egoistu, o Dieve, – “Nuogi, nelaimingi, apgailėtini, akli, ir net nežino šito”. Tu pasakei, kad taip bus, ir taip ir yra.

344 Todėl, aš meldžiu, Tėve, kad Tu šiandien prabiltum kiekvienai Sėklai. Ir kiekvienoje vietoje visame pasaulyje, kur Tai pateks, tegu Jis sugriebs tą ereliuką, kuris pažysta savo Viešpaties Balsą. Suteik tai, Viešpatie. Aš perduodu juos tau, Jėzaus Vardu. Amen.

345 Taigi, su nulenktomis galvomis, čia matomoje auditorijoje. Ar yra čia kas nors toks, kuris neišgelbėtas, netgi ir neatidavė savo širdies Dievui, ar nemanote jūs, kad jums reikia būti dėkingu už tai, ką Jėzus padarė dėl jūsų? Tik pagalvok, kad jūs buvote nusidėjėliu, kad jūs buvote atskirti nuo Dievo, ir visgi, Kažkas beldžia į jūsų širdį. [Broli Branhamas beldžia į sakyklą.–Red.] Kaip jūs dar sužinosite, jeigu jūs nesate vienu iš tų ereliukų! Jūs apgailėtini, ir jūs pasiliksite apgailėtinais, kol neatsiduosite Tam. Kodėl nepadaryti šito didingiausią iš visų Padėkos dieną, kurią jūs kada nors turėjote – kada jūs priėmėte Jėzų Kristų savo Gelbėtoju.

346 Ar neprieisite jūs čia ir neatsistosite prie altoriaus? Aš melsiuosi su jumis, jeigu jūs ateisite, bet kuris iš nusidėjėlių – vyras ar moteris, jaunuolis ar mergina, bažnyčios narys ar ne bažnyčios narys. Bažnyčios narys, taigi, tai nepadaro tave Krikščioniu. Altorius prieinamas. Ar neprieisi tu – kas nors iš nusidėjėlių, kas nori ateiti, priimti Viešpatį Jėzų Kristų. Norėtų tikrai atsikratyti…

347 Kas nors iš jūsų, denominacijos nariai, kurie norėtų nustoti maitintis tuo vištų maistu, sakantys: “Priklausyk šitiems, ir viskas bus gerai”. Jūs iš tikrųjų norite žinoti, kas yra tikras Šventosios Dvasios krikštas? Ateikite, išsiaiškinkite.

348 Altorius laukia. Mes pasiruošę. Ateikite tiesiai iš ten kur esate. Ateikite ir nusilenkite čia prie altoriaus, prie šito brolio, kuris ką tik priėjo.

349 “Padėkos Diena”, o Dieve, aš taip dėkingas Tau. Nes visą savo gyvenimą, Viešpatie, aš žinojau, kas kažkas yra. Aš niekada nerasdavau pasitenkinimo. Aš bandžiau.

54 IŠTARTAS ŽODIS



Aš galvojau: ‘Sekančiais metais aš padarysiu tai. Aš padarysiu tai sekančią savaitę, sekantį kartą, kai aš išgirsiu kvietimą prie altoriaus. Kada nors aš padarysiu tai.’ Aš atidėdavau tai ir atidėdavau. Bet, Viešpatie, šiandien vakare, aš dėkingas už paruošimą, kuris buvo atliktas Dievo sūnumi, kad mano nuodėmės, iš tikrųjų – mano netikėjimas, tai bus nuplauta nuo manęs. Aš ateinu šiandien ir palenkiu kelius, kad priimti didį Padėkos dieną palaiminimą, kurį Jėzus Kristus atliko dėl manęs, kai Jis mirė už mane Golgotoje”.

350 Jūs ateisite? Taigi, žmonės priklaupia čia prie altoriaus. Kodėl jums neatsistoti ir neateiti? Jūs norėjote tai padaryti. Jūs bandėte.

351 Tiesiog prisiminkite apie broli Lailą Palmerį, mūsų gerą, brangų brolį. Aš taip suprantu, jis buvo kieme, stebėjo, kaip jo dukrelė žaidė ten kroketą ar kažką tokio, ir jis nukrito ant kėdės ir mirė, nesuspėjo ir pajudėti. Jūs nežinote, kokią valandą jūs išeisite iš čia. Jums tiesiog nežinoma, kokią valandą jūs išeisite. Tai gali būti dar šiandien, tad kodėl neateiti ir nesutvarkyti tai dabar?

352 Nagi, žmonės. Nejaugi jūs nejaučiate, kaip Kažkas traukia jus? Aš žinau, kad čia esančiųjų tarpe yra nemažai tokių, kam reikia būti čia prie altoriaus, ir tai viso šeši ar septyni žmonės čia – tai ne visi, kam būtina iš esančiųjų čia. Taigi, jeigu jūs tikite man ir stebite, kaip čia ant pakilos kažkas vyksta, tikėkite man dabar. Kartą mano balsas nutils. Jūs jo daugiau neužgirsite. Tikriausiai jūs panorėsite ateiti.

353 Tu pasakysi: “Bet, broli Branhamai, aš buvau bažnyčios nariu”. Nėra jokio skirtumo, kuo tu buvai. Juk ir Nikodemas buvo bažnyčios nariu.

354 Paulius buvo bažnyčios nariu, kol kartą naktį kažkas neįvyko, tai yra, tai buvo diena, ir jis atėjo. Jis tapo tuomet pakeistu bažnyčios nariu Dievo sūnumi. Nejaugi jūs neateisite? O-o, jį išmokė. Jis buvo intelektualas. Jis žinojo, kad buvo išmokytas vienoje iš geriausių mokymo mokyklų, pas Gamalielį – vieną iš geriausių tos šalies mokytojų. Bet jis žinojo, kad jam kažko reikėjo.

355 Nejaugi jūs neateisite? Aš klausiu jus dar kartą. Kur…Čia arba visoje šalyje, aš klausiu jūsų, kur jūs bebūtumėte, kokiame susirinkime jūs bebūtumėte, šioje Padėkos dienoje. Atminkite, mane čia užrašo; ne tik čia, bet ir Danguje.

356 Žinote, mokslas įrodė, kad kiekvienas jūsų daromas judesys –

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 55



užrašomas. Tai įrodo. Atminkite, televizija patvirtino tai. Televizorius neatkuria vaizdo. Vaizdas – tai jūs. Jis tiesiog perduoda tai, ką jūs darote, kanalu. Jūs vis tiek esate ten. Suprantate? Kada jūs judinate savo pirštu, šį judesį mato visas pasaulis. Kiekvieną kart kada jūs užsidedate suknelę, jūsų išorę mato visas pasaulis. Tai užrašoma. Užrašoma kiekviena mintis, kuri praeina jūsų prote. Ir kartą įrašą išjungs, tai įdės į albumą.

357 Ir paskui, Teisme, tai vėl įjungs. Jūs pasirodysite ten su apkirptais plaukais, teigdama, kad jūs Krikščionė. Jūs pasirodysite ten su mintimis jūsų prote prieš Žodį – tai buvo būtent jūsų prote. Šito nepaslėpsi. Atminkite, netgi televizijai, mokslui žinoma, kad tai tiesa. Jūs stovite dabar, žinodami, kad jums reikia būti čia, atminkite, juk tai įrašoma. Teismo dieną, ta pati mintis, kuri dabar tavyje – vėl pasieks jūsų protą. Tai bus tame įraše. Visas pasaulis pamatys, kai rodys. Kodėl gi pasauliui ne…Žiūrės į jus, Teismo dieną, visi ten Angelai.

358 “Jeigu tu pasigėdysi manęs čia, kai tave čia įrašo, Teismo dieną Aš pasigėdysiu tavęs. Nes aš patepiau Savo Žodį, pasiunčiau Jį tau. Tu nenorėjai Juo patikėti. Tu slėpeisi už kažko”.

359 “O-o, – pasakysi tu, – aš gana neblogas. Aš vykdžiau štai tai. Aš šokau Dvasioje. Aš kalbėjau kalbomis”. Taip daro ir stabmeldys. “Aš šūkavau”. Taip daro ir stabmeldys. Kaipgi tu gali tada nusigręžti nuo Žodžio?



Kodėl gi ne?

Kodėl neateini pas Jį?

Kodėl gi, kodėl gi ne?

Kodėl neateini pas Jį?



Kodėl gi tu dar lauki, mano broli?

O-o, kodėl dar delsi?

Jėzus laukia, kad duotų tau

Vietą Šventųjų Namuose.

(Įtraukti tave į Savo Kūno narius!)



Kodėl gi ne?

(O-o, ereliuk, ateik dabar.)

O-o, kodėl gi neateini?

56 IŠTARTAS ŽODIS



360 Viešpatie, aš dėkingas. Aš labai dėkingas. Padėka tau, Viešpatie; ne už kasdienį maistą, nors ir už tai. Bet, Viešpatie, atėjo paskutinis laikas. Aš dėkingas už šį dvasinį Maistą, Viešpatie, už dvasinį Septynių Antspaudų Maistą, kuriems buvo pažadėta pasirodyti.

Tu pasakysi: “Na, tame pasireikš kažkokia paslaptis”. O-o, ne.

361 Negalima pridėti nei vieno žodžio. Ir atimti…Tai jau yra Ten, tiesiog paslėpta. Tai užantspauduota. Kas iš jūsų prisimena tai? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote?

362 Tai jau yra Laiškuose. Prie Šito negalima pridėti kokį nors žodį arba atimti ką nors iš To. Suprantate? Tai jau yra Ten. Tai tiesiog turi būti apreikšta paskutinėje dienoje.

363 Nejaugi neateisi? Ateik dabar, drauge. Jeigu ir nesupranti, ateik. Palenk kelius, pakalbėk su Juo apie Tai. Jeigu aš negaliu išaiškinti Šito tau, Jis paaiškins, nes Ji yra Išsprendžiantis visus klausimus.



…Jo šventųjų Soste.

O-o, kodėl, kodėl gi tu neini?

Kodėl gi neateini pas Jį dabar?



364 Atminkite, įrašoma tai, ne tik į juostą, bet Dievo didis įrašas. Kiekvienas iš jūsų, kiekvienas jūsų judesys, kada jūs nulenkiate savo galvą, palenkiate savo širdį, kokia mintis praeina jūsų galvoje, atminkite, ten tiesiog dabar Šlovėje tai įrašoma, ir šis įrašas bus parodytas Teismo dieną. Koks bus jūsų sprendimas? O-o, kaip jūs galėsite pakeisti tą Dieną.

365 Aš tiesiog palauksiu, nes dabar daug, daug prie altoriaus. Matote? Tikriausiai kas nors iš jų, jeigu aš palaikysiu dar truputi, ten, galbūt, atsiras dar kas nors, gal, kažkur Niujorke, gal, kur nors Filadelfijoje, ten Kalifornijoje, Arizonoje. Galbūt kur nors ateis dar kas nors. Pastorius, kur tu bebūtum, neatmes dabar kvietimo prie altoriaus.

366 Tikriausiai, mes niekada jau nebepamatysime kitos Padėkos dienos. Tikriausiai ši taps paskutinė, ir šiandien vakare įrašys paskutinį kart. Vienoje iš dienų juosta pasibaigs. Įrašas bus sustabdytas, ir tai pateks į Dievo albumą. Paskui vėl paleista, kokios dabar jūsų mintys. Nesakykite, kad jūs nežinojote. Jūs žinote.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 57



“Bet niekas negali ateiti pas Mane, jeigu nepatrauks jo Mano Tėvas. Ir visi, kuriuos Man davė Tėvas – ateis”.



…eini pas Jį?



367 Aš manau, jeigu aš sėdėčiau kur nors ten, ir aš turėčiau nors mažiausią mintį, aš, be abejo, iš visų jėgų bėgčiau čia.



Kodėl, kodėl gi ne?



368 Tai viskas? Jūs tikri, kad neliūdinate dabar Jo Dvasios? Tokiu atveju tegu jūsų galvos pasiliks nulenktos. Jūs tikri, kad jūs nenuliūdinote jo Dvasios? Jūs tikri, kad padarėte tiksliai tai, ką Jis jums liepė padaryti? Jūs dabar tikri? Atminkite, jūs…jūs galbūt nebeturėsite kitos galimybės. Įrašas gali pasibaigti šiandien. Tai gali būti pabaiga. Tai gali būti paskutiniu jūsų įrašu. Jūs tikri dabar, kad pasiruošę? Jeigu taip, aš palieku tai jūsų rankose, Viešpaties Jėzaus Vardu.

369 Taigi, kol choras švelniai giedos, aš melsiuosi už tuos, kurie čia. Aš tiesiog vienas iš tokių labai neįprastų Krikščionių. Aš tikiu, kad išgelbėjimą atlieka Dievas. Aš tikiu, kad Dievas sodina Žodį. “Aš Viešpats, – sakoma Biblijoje, pas Izaiją, – Aš Viešpats įsodinau Jį. Aš laistysiu Jį dieną ir naktį, kad niekas neišplėštų iš Mano rankos”. Prieš man paprašant ką nors prieiti prie altoriaus prie šitų žmonių, aš noriu pasimelsti už juos pats.

Nulenkime dabar savo galvas.

370 Brangus Jėzau, aš ką tik pracitavau Tavo Žodį, kurį pasakė tavo pranašas, ir aš žinau, kad pranašų žodžiai teisingi. Ir Tu pasakei: “Aš Viešpats įsodinau Jį”. Ir žinoma, Tu įdėjai tai į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. “Aš Viešpats įsodinau Jį, ir Aš laistysiu jį dieną ir naktį, kad kas nors neišplėštų iš Mano rankos”. Šie, Viešpatie, tikriausiai girdėjo nemažai kvietimų prie altoriaus. Bet Tu ir toliau laistai Jį, Viešpatie.

371 Štai jie, šiandien. Tegu jie tiesiog išsilaisvins šiandien, Viešpatie, nuo visko pasaulietiško, nuo visų nuodėmių ir problemų, kas jų širdyje, ir būtent blaiviai ir pagarbiai išsilaisvins savo širdyje dėl Tavo Žodžio, būtent dabar, pasakys: “Viešpatie Jėzau, aš, giliai širdyje, visada tikėjau, kad man yra kažkas tokio,

58 IŠTARTAS ŽODIS



ko aš dar negavau”. Nors aš ir stengiausi, kaip buvo šiandien pasakyta, sekti paskui perekšlę, bet ten buvo kažkas tokio, kas atrodė man svetimu. Tai buvo tiesiog ne tas. Dargi, šiandien, aš jaučiu, kad aš dabar arčiau prieinu prie gyvojo Žodžio rankų. Aš ateinu čia kiek galėdamas pagarbiau, sveiku protu. Aš nusilenkiau čia prie altoriaus. Aš taip smarkai trokštu išgelbėjimo, Viešpatie. Aš taip trokštu! Aš noriu, kad Tu, viešpatie, paimtum šiandien mane pas save ant rankų. Ne kažkokiomis emocijomis, bet meilės Dvasia – paimk mane pas Save ant rankų, brangus Dieve.

372 “Aš tavo vaikas. Aš jaučiu, kad aš ir esu tas ereliukas, apie kurį kalbėjo. Sugriebk mane, Viešpatie. Aš pašoku. Aš pakilau iš savo vietos ir nulenkiau čia kelius. Sugriebk mane, Viešpatie. Aš šoku. Nunešk mane ant Savo sparnų, Viešpatie, nuo šitų pasaulietiškų dalykų. Leisk man nuskristi šalin nuo šio pasaulio purvo, nuo mano senų įpročių, nuo kiekvienos mano denominacinės tradicijos. Leisk man ateiti tik pas Tave, brangus Dieve, kad Tavo Šventoji Dvasia galėtų išlieti į mane atleidimą visų mano abejonių. Tegu šiandien aš tapsiu Tavo vaiku, atnaujintu, gimusiu, ir nauju kūriniu, šiandien. Sugriebk mane. Nunešk mane ten, kur nėra perekšlės kudakavimo. Nunešk mane į Erelio lizdą, į tą vietą, kur aš galėsiu maitintis Dievo Žodžiu, kol pats neišmoksiu skraidyti”.

373 Suteik tai, brangus Dieve. Paimk juos. Jie tavo. Tokia mano nuoširdi malda, kai meldžiuosi už mirtingus žmones. Suteik tai, Tėve. Aš pakeliu šią maldą už juos. Aš prašau šito dėl Tavo šlovės.

Dabar, su nulenktomis galvomis.

374 Aš norėčiau žinoti, dabar aplink altorių, jūs, kurie nusilenkėte čia. Daugelis iš jūsų teigė, kad jūs Krikščionys, bet jūs jautėte, kad nuolatos kažkur buvo kažkas tokio, ko jūs neturėjote. Tikriausiai jūs darėte visokius religinius veiksmus. Tikriausiai jūs šūkavote. Gal jūs darėte kas tik įmanoma. Tikriausiai šokote Dvasioje. Tikriausiai jūs kalbėjote kalbomis. Ir niekas negali pasakyti nieko blogo prieš tai. Tai teisinga. Tai viskas gerai. Bet, suprantate, tai yra Dvasios dovanos, be Dvasios. Jeigu ten būtų Dvasia, tame jausme nebūtų tokio pasmerkimo jausmo.

375 Jūs iš tikro nuoširdūs, neapsimetate, čia prie altoriaus, tikite, kad tiesiog dabar, kol jūs čia, kad būtent per šį išlaisvinimo veiksmą, taigi, ne kokia nors emocija, bet tikru, tyru tikėjimu, kad Dievas priims jus ir maitins jus Savo Žodžiu,

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 59



kol jūs visi tapsite ereliais ir galėsite skraidyti? Jeigu jūs tikite ir norite, kad Dievas padarytų tai, pakelkite savo ranką, jūs, kas čia prie altoriaus. Telaimina jus Dievas. Kiekvieno ranka pakelta.

376 Taigi, visiškoje tyloje, aš kreipiuosi į pašvęstus vyrus ir moteris, kurie iš tikro žino Dievą.

377 Beveik visi iš jų, tai labai keista, atrodo, kad būtent taip – beveik visi, kas atsiliepė į mano kvietimą prie altoriaus – tai vyrai. Žinote, įprastai atsiliepia moterys. Bet čia visi vyrai. Manau, čia prie altoriaus šiandien vakare yra viena moteris, galbūt, dvi. Įprastai ten būtent moterys. Bet, vienaip ar kitaip, manau, atrodo taip, lyg kad moterys galvoja, kad aš kalbu prieš jas. Ne, sese. Kažkas atrodo pasakė, kad ten trys. Man nesimato iš čia per sakyklą. Gerai.

378 Kas nors iš jūsų, pašvęsti Krikščionys, išeikite čia ir pabūkite čia su manimi maldoje, tik minutę. Prie altoriaus, kur jūs bebūtumėte, ant pakilos, kuris nors, kuris iš tikro žino Dievą, būtent žino, kaip pabūti čia tik kelias minutes dėl maldos su jais, ir paskui paleisime susirinkimą. Kiekvienas pasilikite dabar didžiulėje pagarboje. Neišeikite. Tiesiog išeikite čia ir atsistokite aplink.

379 Kas nors iš jūsų, žmonės, kas iš tikro tiki, kad tai Tiesa, kad mes įeiname į kitą epochą. Mes įeiname į Paėmimo epochą. Jūs žinote, kad bažnyčia, savo stovyje negali išeiti, ir ji netaps geresnė. Ji darysis vis blogesnė. Kam iš jūsų tai žinoma? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ji turi pasidarys dar blogesnė. Ir ji negali išeiti tokia. Suprantate? Turi pasirodyti Kažkas, ir Jis ateina kaip tik dabar, drauge. Tai…tai…tai veikia, judėjimas vyksta dėl Nuotakos. Tai yra Tiesa. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS.

380 Prieikite dabar, pašvęsti Krikščionys, kas nori, kad jūsų…jūsų užrašuose būtu rasta tai, – tie, kurie prieina nuoširdžiai, – kad jūs pareiškiate norą ateiti ir pakelti su mumis, kaip su jūsų broliais ir seserimis, maldą, – prieikite prie altoriaus. Atsistokite čia aplink tik minutę, dėl maldos. Ar nori kas nors dar ateiti, atsistoti čia? Tiesiog atsiklaupkite kartu su jais. Tiesiog prieikite, vyrai – ten, kur vyrai; jūs, moterys. Tyliai, nuolankiai prašykite maldoje už juos.

Brangus Dieve, padėk…?…

381 “Viską aš atiduodu. Aš atiduodu savo denominaciją. Aš atiduodu savo pirmą santuoką. Aš atiduodu savo pirmą vyrą. Aš atiduodu viską, Viešpatie”.

60 IŠTARTAS ŽODIS



…aš aukoju tau.

Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju Tau.

Aš aukoju Tau…



382 Jūs atiduodate savo įsivaizdavimus? Ar pajėgus jūs atiduoti savo įsivaizdavimus dėl Dievo Žodžio?



Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju Tau.

Aš aukoju Tau.

Aš aukoju Tau.

Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju Tau.



383 Dabar, susirinkime, visi, kas tiki, atsistokite. Dabar sugiedosime ją visi kartu.



Aš aukoju Tau…

(Jūs visi atiduodate, pasiruošę sugiedoti tai?)



Viską…

Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju Tau.



384 Dabar jūs, kas prie altoriaus, jeigu jūs iš tikro atiduodate, pakelkite į Jį savo rankas, giedokite: “Aš aukoju Tau. Aš atiduodu tau denominaciją. Aš atiduodu Tau denominaciją. Aš atiduodu bažnyčią. Aš aukoju patį save. Aš atiduodu savo įsivaizdavimus. Viską tau, mano palaimintasis Atpirkėjau, aš aukoju Tau. Tau mano…”



Aš aukoju Tau.

Aš aukoju Tau.

Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju Tau.

(Jūs tikrai tai turite galvoje?)

Atiduodu viską tau.

NEREGIMAS NUOTAKOS IR KRISTAUS RYŠYS 61



385 Jūs, kurie dabar prie altoriaus. Jūs, kas čia aplink altorių, už ką meldėtės. Bažnyčia meldėsi už jus. Jūs meldėtės patys. Taigi, viena, kaip jūs galite išsigelbėti – tai “Tikėjimu jūs išgelbėti, ir tai iš malonės”. Dievo malonė prabilo į jus, atvedė jus prie altoriaus. Jūs ieškote Dievo palaiminimų. Jūs ieškote Jo Žodžio. Jūs ieškote Šventosios Dvasios. Jūs ieškote Dievo palankumo. Ir jeigu su jumis taip, ir jūs iš tikro visa savo širdimi galite atiduoti tai. Taigi, neieškokite jokių emocijų. Ieškokite Tiesos – Tiesos, kuri iš jūsų širdies, per tikėjimą. “Viešpatie, aš noriu padaryti viską, ką Tavo Žodis liepia man padaryti. Aš atiduodu patį save, viską, ką aš turiu”.

386 Jeigu jūs tikite visa savo širdimi, aš noriu, kad jūs atsistotumėte, atsigręžtumėte į šią bažnyčią, į susirinkimą, ir pakeltumėte savo rankas, ir mes giedosime tai kartu su jumis – “Aš atiduodu viską, ką aš turiu, Dieve. Kiek aš žinau, viską, ką aš turiu – aš atiduodu”.

387 Užlipkite čia ant šios pakilos, jūs, kas prie altoriaus. Užlipkite čia ant pakilos, broliai, tiesiog čia, jūs visi, ir broliai, ir seserys.

Pažvelkite čia, bažnyčia.

388 [Sesuo sako: “Broli Branhamai, aš priklausau bažnyčiai, bet visai neseniai aš jau ne ten.–Red.”] Atiduodate? [“Viešpačiui žinoma, kur aš noriu, kad Jis mane vestų. Aš noriu…?…bažnyčia. Ir aš noriu Šventosios Dvasios, būti pripildyta Dvasia. Ir aš greičiau mirsiu, jeigu tai prireiktų”.] Taip. Teisingai. Ar atiduodate kiekvieną smulkmeną jam ir Jo Žodžiui?

389 Čia yra viena sesuo iš denominacijos. Ji pasakė: “Aš priklausau vienai denominacijai”. Mums nereikia jos pavadinti. Ji ten dirba. Bet ji pasakė: “Broli Branhamai, aš noriu ateiti prie Tiesos. Aš noriu kai ko gilesnio, negu tai”. Suprantate?

390 Leiskite aš pacituosiu Jo Žodį: “Palaiminti kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti”.

391 Taigi, jūs, kurie čia ant pakilos, kas ką tik atėjo, jeigu jūs pasiruošę atiduoti viską, kuo jūs esate, viską, kad paklusti Dievo Žodžiui. Niekas nekalbėjo jums, šioje savaitėje, ką reikia daryti. Taigi, jeigu jūs pasiruošę tiesiog dabar atiduoti Jam, tiesiog pakelkite rankas, štai taip, prieš susirinkimą. Taigi, jūs, kurie čia ant pakilos, dabar sugiedosime ją – “Viską aš aukoju”. Visi kartu. Gerai.

Aš aukoju Tau.

62 IŠTARTAS ŽODIS



392 Jūs iš tikro turite tai omenyje? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pasakykite “Amen” dar kartą. [“Amen”.] Pasakykite “Viešpatie”, [“Viešpatie”,] “ištirk mane”. [“ištirk mane”.] “Išbandyk mane”. [“Išbandyk mane”.] “Ir suteik man galimybę”. [“Ir suteik man galimybę”.] “tai viskas, ką aš galėjau padaryti šiandien –” [“Tai viskas, ką aš galėjau padaryti šiandien –”] “atsiduoti Tau”. [“atsiduoti Tau”.] “Tu žinai mano širdies troškimą”. [“Tu žinai mano širdies troškimą”.] “Tau žinomas mano noras”. [“tau žinomas mano noras”.] “Tavo pažadas turėjo įvykdyti tą troškimą”. [“Tavo pažadas turėjo įvykdyti tą troškimą”.] “Dabar aš priimu jį”. [“Dabar aš priimu jį”.] “Ir aš atiduodu Tau”. [“Ir aš atiduodu Tau”.] Visi kartu.



Aš aukoju Tau,

Aš aukoju Tau.

Viską, mano Atpirkėjau,

Aš aukoju tau.























Neregimas Nuotakos ir Kristaus ryšys

(The Invisible Union Of The Bride Of Christ)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1965 m. lapkričio 25 d. ketvirtadienio vakarą Gyvenimo Bažnyčioje, Šrifporte, (Luizianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 65-1125v. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.