2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Paskutinis ženklas prieš Sodomos sunaikinimą (Pradžios knyga 18sk.12-13, paskutinis ženklas prieš šio pasaulio pabaigą )

Ekleziasto 3:15 Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.

Ženklų reikalautojai ir ieškotojai prieš 2000 metų :

GUNDYTOJAS, RAŠTO ŽINOVAI IR FARIZIEJAI, PIKTA IR SVETIMAUJANTI KARTA, KRISTAUS ŽUDIKAI, NETIKINTIEJI KAIP TOMAS ir kt.

Mato 4:3 Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. 6 ir tarė Jam: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’
Mato 12:38 Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: „Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą“.39 Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.
Morkaus 15:32 Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį. 

Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio. (Romiečiams 10:17)

TIKĖJIMO PAKAITALAS- ŽENKLAI

Prieš 2000 metų žmonės, kurie Raštuose nepažino Kristaus, prašė Jėzaus ženklų ir Viešpats iš savo malonės parodydavo jų tokiems kaip Tomas, bet tai nebuvo tobula Dievo valia.

(Jono 2:22 Todėl, Jam prisikėlus iš numirusių, Jo mokiniai prisiminė Jį apie tai kalbėjus ir jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytu žodžiu.) 

Šiandien žmonės neturėdami tikėjimo Biblija (dažniausiai  tikėjimo neturi dėl to, kad yra klaidinami savo vadovų, kurie siekia nešvaraus pelno) turi tenkintis emocijomis, vadintis charizmatais, nuolat ieškoti ženklų bei palaikyti savo emocinį tikėjimą įvairiais pakaitalais, tokiais kaip: kitos kalbos, šūkavimai, griuvinėjimai ar intelektualinės denominacinių doktrinų džiunglės.

Mato 23:13 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.

Dvasiniai vadovai, sakydami (pavyzdžiui): „To negali būti, šitai reikia suprasti taip, kaip moko denominacija, ar mano nuomonė tokia“, daro Dievo Žodį neveiksmingą, taip vėl kryžiuodami Viešpatį Jėzų Kristų, kuris yra Žodis.

Žydams 6:6 ir atpuolė, tų nebeįmanoma vėl grąžinti naujai atgailai, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.   Mato 4:4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’ „.
I Timotiejui 6:5 ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog dievotumas esąs pasipelnymas. Šalinkis tokių.
Izaijo 28-7Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose.
8 Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos.
9 Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą(Gerąją Naujieną-Žinią)? Ką tik nujunkytiems kūdikiams?
10 Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį.


Nors Viešpats netikinčiam žmogui duoda kokį nors ženklą , kad dėl ženklo jis atkreiptų dėmesį į Dievo Žodį, dažnai žmogus, pasiėmęs tik Jo dovaną, dar toliau nutolsta nuo Dievo. Kareiviai pasiėmė Jėzaus rūbus, o Patį Jėzų nukryžiavo. Tas pats vyksta šiandien denominaciniame pasaulyje. Kiekvienas pasiima, kas jam patinka ir yra paranku, o pats Žodis nė kiek nerūpi. Jono 6:26 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.
Žydams 3:19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.


I korintiečiams 14:21,22 Įstatyme parašyta: „Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs“, – sako Viešpats.  Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas – ne netikintiems, bet tikintiems.
I korintiečiams 14:39 Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis. Mato 13 27 Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’
28 Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’.
29 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Apreiškimas Jonui 22:11 Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja“.


Jėzaus mokiniai pamokslavo (pranašavo-kalbėjo apie pranašišką Žodį) Tomui apie prisikėlusį Jėzų, bet jis nepatikėjo. Šiandien pamokslininkai vis dar skelbia Jėzaus prisikėlimą, bet žmonės, kaip ir tada netiki. Pažiūrėkime to meto netikinčiojo elgesį ir šių dienų netikinčiuosius- charizmatus.
Jono 20-24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.
25 Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis atsakė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu“.
26 Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“
27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis – būk tikintis“.
Jono 20: 28 Tomas atsakė Jam: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ 29 Jėzus jam tarė: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!


PRAKILNESNIS KELIAS - TIKĖJIMAS (= MEILĖ ŽODŽIUI)
Dievui neįmanoma patikti be tikėjimo.
I korintiečiams 1,21 Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki.
22 Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties,23 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė. Galatams 3:5 Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo? 6 Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.
I korintiečiams 12:31 Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią. Jono 14:23 Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.

JONOS ŽENKLAS - PRISIKĖLIMAS 

Efeziečiams 2:1 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, Kolosiečiams 3:1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Efeziečiams 2:6 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,

  
Liudijimas ir ženklas šiai kartai yra Dievui pašvęstas gyvenimas.

II korintiečiams 3:2,3 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse. 

Efeziečiams 2:1 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, Kolosiečiams 3:1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Efeziečiams 2:6 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,


Išėjimo 17-7,8 Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems.
Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka.
Faraonas persekiojo Izraelio vaikus, kad šie neišeitų ir neįeitų į pažadėtąją žemę. O šeši šimtai reiškia pakaitalą, gyvenimo tikėjimu pakaitalą.  http://sauklys.blogspot.com/2009/08/ismintis.html
Šiandien vietoj tikėjimo kiekvienu Dievo Žodžiu jūs gausite ką tik norite. Emocijas, šūkavimus, gražias, intelektualias, humaniškas pasakas, doktrinas, apeigas, mistika. Gyvybės Medis iškeistas į gero ir blogo pažinimo medį.
II Timotiejui 4:4 jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms.
II Timotiejui 3:7 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo.

Žydams 3:19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.
I korintiečiams 13:1,2 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
2 Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.


PRAKILNESNIS KELIAS - TIKĖJIMAS = MEILĖ ŽODŽIUI.  Jono 14:23 Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

Pradžios 5:24 Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė. Žydams 11:5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui.

Paulius vaikščiojo su Dievu ir jo nebeliko- Jonos ženklas

Galatams 2:20 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. Morkaus 8:35 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.
Mato 26:39 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!“

 













http://sauklys.blogspot.com/2010/03/as-trys-atskiri-zmones.html
Šventosios Dvasios krikštas :
Kūno krikštas-išgydymas.
Žmogiškos dvasios krikštas- pamokslavimas, kitos kalbos, stebuklai ir kitos dovanos.   Išdavikas Judas turėjo Dvasios dovanas ir Jėgą, bet jo siela, jo valia buvo pavergta šėtono.  
Sielos krikštas- nauja natūra. 
Mato 7:22 Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’


Kiek kartų blogesnis ir apgaulingesnis -izmas už savo motina?

 Mato 12-43,45„Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.
Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“.
Mato 24:24 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.




 PASKUTINIS ŽENKLAS PRIEŠ SODOMOS SUNAIKINIMĄ
Pranašiškas žodis, kad gims kūdikis ir širdies minčių atskleidimas.




Psalmės 8:4
kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
Luko 7:16 Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų“, ir: „Dievas aplankė savo tautą“. 

Žmonės žinojo, kad Dievas aplanko pranašus ir  tikinčiuosius per pranašišką tarnavimą, nes jie puikiai žinojo Raštą ir juo rėmėsi:
Amoso 3:7 Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams

Kas yra žmogaus sūnus?
  Luko 18:7-8 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?
 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ Apaštalų darbai 3:22 Juk Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys. 
Išėjimo 20:19 Jie sakė Mozei: „Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!“
Ezekielio 13:2 „Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja tai, kas yra jų pačių širdyse: ‘Pasiklausykite Viešpaties žodžių! 
Mato 24:39 nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Amoso 3:7 Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams.

Mato 10:40-41 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.
 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.
Malachijo 4:6Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.
Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus(į apaštalų tikėjimą-red), kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu“.
morkaus9-12Jėzus jiems atsakė: „Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas?
Apreiškimas Jonui 10:7 bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.

Apreiškimas Jonui 3:14Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.

Luko Evangelija 17 skyrius

20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.
21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
( jūmyse-red.)
Apreiškimas Jonui 1:6 ir padarė iš mūsų karalystę bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, – Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.   22 Ir Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.
23 Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’ – Nesekite jais ir neikite paskui juos.
24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.
21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
25 Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.
26 Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.
27 Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.
28 Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.
29 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.
30 Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.
Pradžios knyga 18 skyrius 
1 Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.
2 Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,
3 tarė: „Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!(Viešpats kūno palapinėje)-
LUKO 20  Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.21  Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.
( jūmyse-red.)

4 Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,
5 kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną“. Jie tarė: „Daryk taip, kaip sakei!“
6 Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: „Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių“.
7 Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti.
8 Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.
9 Jie paklausė jį: „Kur yra tavo žmona Sara?“ Jis atsakė: „Palapinėje“.
10 Vienas iš jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!“(pasakoma pranašystė).
Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.
11 Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.
12 Todėl Sara savyje juokėsi: „Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?“
13 Viešpats tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokėsi, sakydama: (Viešpats, kuris kūno palapinėje žino žmogaus mintis - red.)
‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’
14 Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!“
15 Sara gynėsi, sakydama: „Aš nesijuokiau“, nes išsigando. O Jis tarė: „Ne! Tu juokeisi!“ (Sara meluoja Šventajai Dvasiai, bet jos neištinka Ananijaus ir Sapfyros likimas-red.)
16 Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.
17 Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
19 Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.
20 Viešpats tarė: „Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė – labai sunki.
21 Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu“.
22 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
23 Abraomas priartėjęs tarė: „Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?
33 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.
p
19 skyrius.1 Kai du angelai (angelas-pasiuntinys-red.) vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.
2 Jis tarė: „Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu“. Bet jie atsakė: „Ne, mes nakvosime gatvėje“.



Brolio Branhamo tarnavimų metu Šventoji Dvasia atskleisdavo žmonių širdžių paslaptis, taip pat kaip prieš Sodomos sunaikinimą.
              
Luko 6:8 Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tas atsistojo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą