Tiktai tikėk

    Kaip Polis Rederis pasakė, kai vieną dieną paliko savo namus. Jis sakė, kad jis su žmona šiek tiek bruzdėjo prie stalo. Jūs visi pamenate velionį Polį Rederį, kuris mirė čia, Kalifornijoje? Pamokslininkų kapinės Los Andžele, visi keliauja ten ir miršta... Taigi, kai...
    Kai jie priėjo iki tos vietos, kai jis paliko...sakė, kad paliko savo žmoną, jie buvo truputį susikivirčiję. Ir sakė, kad įprastai prie durų jis, jis...jis pabučiuodavo ją atsisveikindamas, eidavo prie vartelių ir tada jie mojuodavo vienas kitam atsisveikindami. Sakė, kad tą rytą, kai jis priėjo prie durų, ji truputėlį nuleido savo galvą žemyn. Sakė, jog pabučiavo ją atsisveikindamas, nuėjo prie vartelių bei pamojavo atsisveikindamas.
    Jis pradėjo eiti gatve ir staiga pagalvojo: „O kas bus, jeigu ji mirs? Kas bus, jeigu man kas nors nutiks? Ji – brangiausia moteris žemėje; kaip aš ją myliu. Pamenu, kai prie altoriaus žadėjau, jog būsiu jai ištikimas. Visi tie dalykai, jog visada mylėsiu, gerbsiu ir branginsiu. O, – pasakė, – Dievas dirba su mano širdimi. Grįžau atgal, pro vartelius, prie durų, atidariau jas ir pasakiau: „Faye, kurgi tu?“ Sako, ji ten ir buvo... [Brolis Branhamas šniurkščioja – Red.] (Žinote, kaip moteris moka daryti. Žinote), stovi už durų ir, rodos, verkia.“
    Sakė, jog pažvelgė į ją štai taip, pakėlė jos smakrą ir stipriai pabučiavo ją į lūpas, apsisukęs pasakė: „Iki.“ Atsakė: „Iki.“
    Jis išbėgo pro vartelius, pažvelgė, vėl apsižvalgė aplinkui, sakė, jog pažvelgė atgal – ji stovi prie durų. Ir jis pasakė: „Iki.“
    Ji atsakė: „Iki.“ Sakė: „Ji tai pasakė taip pat, kaip ir pirmą kartą, bet paskutinį kartą tai buvo pasakyta jausmingai .“ Taigi, štai kodėl man patinka tik tie rankų paspaudimai, kurie jie širdingi. Štai toks man patinka tikėjimas (Amen): kada tame yra jausmas, jog perėjote iš mirties į Gyvenimą, ir Šventoji Dvasia tai paliudija tau.
    „Nekintamas Dievo Žodis“, 1960-07-24

Tiktai tikėk
(Autorius Polis Rederis (Paul Rader))

Drąsiau, kaimenėle, - įveikta mirtis,
Nuo kryžiaus į sostą atėjo tik Jis. Visa
Valdžia žemėje ir danguje
Dėl mylimos kaimenės Jam ji duota.

{{Tiktai tikėk} – 2k., Viskas
Įmanoma, tiktai tikėk} – 2k..
(Jėzau, tikiu...)
(Jėzus – čia...)

Drąsiau, kaimenėle, Jis eina pirma.
Piemuo žino taką, juo eis visada.
Tau vandenis Maros pasaldino Jis,
Išgertas jau Getsemanėj kartėlis.

Drąsiau, kaimenėle, nieko nebijok.
Jis gali įeiti visur, - tu žinok. Jisai
Nepaliks, neapleis niekada,
Tikėk, kad tamsoj ir aušroj Jis yra.