GYVATĖS SĖKLA (The Serpent’s Seed)

GYVATĖS SĖKLA


1 …Dievui, didžiam ir galingam Dievui, Kuris viską sukūrė Savo Dvasios jėga ir atidavė Jėzų Kristų, Savo viengimį Sūnų, Kuris laisva valia mirė už mus, nusidėjėlius, Teisusis už neteisiuosius, kad sutaikytų mus ir gražintų į tą nuostabų bendravimą su Dievu, kurį įgijome vėl. Šis palaimintasis Žodis moko mus to, kad bendravimą su Juo mes turėjome dar prieš pasaulio sutvėrimą, “kada ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo” – dar prieš pasaulio sutvėrimą. Iš kur mes žinome, o gal, tuo pat laiku, kai buvo nužudytas Avinėlis, Dievas ir pamatė Savo didžiosiose mintyse, kaip mes džiūgaujame ir džiaugiamės savo išgelbėjimu per Jėzų?!

2 O šiandien mes dar tik iš anksto mėgaujamės tą didžia dieviška šlove, kuri apsireikš Jo Antrame Atėjime. Su visomis ligomis ir vargais bus baigta. Tuomet mes turėsime tokį kūną, kaip Jo šlovingą kūną, nes mes pamatysime Jį, koks Jis yra. Čia, žvelgdami į savo džiūstančias rankas, žilstančius plaukus ir linkstančius pečius, mes suvokiame, kad mes mirtingi žmonės ir grįžtame į dulkes, į kurį mes dabar nulenkėme galvą, ir iš kurio mes paimti. Bet, Viešpatie Dieve, kadangi Tu pats tikriausias Dievas, tai Tu davei pažadą, kad mes prisikelsime paskutinėmis dienomis, ir mes tikime tuo.

3 Šiandien mes iškilmingai, su tikėjimu stovime Tavo Būvime, artinamės su drąsumu, nes Jėzus liepė mums daryti tai. Nieko gero mes dėl šito nepadarėme, nes nėra už mūsų teisingų poelgių, bet mes ateiname nuolankume, išpažindami, kad mes turime šį turtą dėl mums dovanotos Jo malonės. Dėl to mes ateiname ir prašome, kad Tu palaimintum mus šiandien vakare skelbiant Žodį. Nes parašyta, kad “ne vien duona gyvens žmogus, bet kiekvienu Žodžiu išeinančiu iš Dievo lūpų”. Ir tegu šiandien prabils Dievo lūpos. Tegu išeis Žodžiai, ir tegu Jie prasiskverbs į mus, klausytojus, giliai širdyje ir bus pripildyti Tavo Dvasia ir Tavo Būvimu. Nes mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

4 Šiandien ir vakar diena (tiksliau, vakar vakare ir šiandien) iš pradžių, kad padėtume pagrindą, mes kalbėjome tema “Kodėl mes ne denominacija?”

2 IŠTARTAS ŽODIS



Ir gana tiesiogiai buvo pasakyta, kodėl mes ne denominacija ir kodėl mes ne šalininkai denominacijos, nes Biblijoje mes matome, kad denominacijas įsteigė visai ne Dievas, o jas įsteigė šėtonas, ir tai buvo įrodyta Biblija. Ir tai, kad būtent per denominacijas plinta paklydimai. Ir taip, mes visa tai kalbame, kad ištaisyti ir įvesti šią bažnyčią į bendravimą palaimintojo Dievo Žodžio rate. Juk mūsų viltys remiasi ne ant denominacijos teigimų ir ne ant kažkokių žmonių teigimų, o ant to, ką pasakė Viešpats Dievas. Tik tokiu būdų mes ir galėsime pasitaisyti, kaip reikiant.

5 Ir šiandien ryte aš atsinešiau su savimi, mano manymu, penkis skirtingus įstatus, plintančius per denominaciją, apie kuriuos Biblijoje nėra nei žodžio, o prieš juos lenkiasi protestantai ir moko tai kaip mokymą – tą patį, ką pamokslauja senoji mama-paleistuvė, katalikų bažnyčia, o paskui perėjo į protestantišką bažnyčią. Ir mes lenkiamės prieš tą patį, o tai visiškai prieštarauja Dievo Žodžiui.

6 Pirma denominacinė bažnyčia… Mes suradome ją šiandiena nikėjos tėvų istorijoje, nikėjos bažnyčioje. Po apaštalų mirties, būtent tada pasirodė nikėjos tėvai, ir jie gyvavo keletą metų. Pagaliau, po trijų šimtų dvidešimt penkių metų priėjo iki Nikėjos, Prancūzijoje, kur įvyko didis Nikėjos Pasitarimas. Ir jame jie sukūrė šias dogmas, kurios dabar katalikų bažnyčioje, ir kurios taip pat perėjo į protestantus.

7 Ir kaip aš sakiau šios dienos rytinėje pamokoje, per visus tuos bažnyčios periodus iki pat to…iki to Tesalonikiečių bažnyčios periodo, per 1500 tamsos viduramžių metus Jis nė karto nepasakė: “Tu ir toliau laikaisi Mano Vardo”.

8 O vėlai jie jau nebuvo Kristuje, jie išėjo su denominaciniu vardu: katalikas, Liuteris, Veslis, baptistas, presbiterionas, sekmininkas ir taip toliau.

9 Bet prieš pačią periodo pabaigą Jis pasakė: “Aš atvėriau prieš tave duris”. Matote? Ir mes tikime, kad būtent šiame periode mes dabar gyvename – atidarytų durų periode, prieš pasibaigiant paskutiniam, Laodikėjos periodui.

10 O iki Laodikėjos Periodo praėjo trys šimtai dvidešimt penki metai. Ir ten jie priėmė tokias apeigas, kaip šlakstymas, laistymas ir netikras krikštas, netikra šventoji dvasia ir visa kita. Jie juos patvirtino.

11 Ir po to Liuteris, būdamas kunigu,

GYVATĖS SĖKLA 3



išėjo iš katalikų bažnyčios ir atsinešė visa tai su savimi. O po šito pasirodė Cvinglis, po Cvinglio pasirodė kalvinas, po kalvino pasirodė Veslis (o-o!) ir taip toliau. Ir jie viską perėmė vienas iš kito šias dogmas. Ir kaip Dievas gali vesti savo Bažnyčią, jeigu jie eina tuo keliu, kuriuo Jis netgi ir nesiruošė juos vesti?

12 Ir pamenate, Apreiškime 17 mes pamatėme moterį. (Taigi, šie žodžiai aiškiai parašyti. Jie parašyti Biblijoje, tad, manau, ir aš galiu juos pakartoti.) Ten sakoma, kad ši moteris buvo paleistuve. Tai reiškia, kad ji buvo moteris su blogu vardu, kad ji, neva, ištekėjo, o pati paleistuvavo su šiuo pasauliu. Ir ji turėjo… Ji buvo paleistuvių motina, todėl pas ją buvo dukros. Ir tai buvo pavaizduota geografiškai. Būdama… Be to, pamatęs tai Rašte, pamatęs jos mokymus ir visa kitą, aš asmeniškai manau, kad Viešpats tiesiog viską sudėliojo į lentynėles, kad tai ne kitaip kaip katalikų bažnyčia. Kitaip ir būti negali. O ką ji pagimdė? – Protestantiškas bažnyčias. Būtent taip.

13 O jos rankoje buvo vyno taurė, pilna ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų, ir ji dalino jį žemės karaliams. Ir ji valdė visoje žemėje dvasine prasme. Visiškai teisingai. Nėra kito…

14 Žiūrėkite, galima būtų kreiptis į Danielių ir apžiūrėti statulą. Pažvelkite į statulą: galva iš gryno aukso – babilono karalystė, varis…tiksliau, sidabras – medopersai, varis – Aleksandras Makedonietis ir taip toliau, graikų karalystė; po to romos imperija – rytinė ir vakarinė Roma, dvi kojos.

15 Ir atkreipkite dėmesį į šias dešimt karalysčių, kurios tiksliai atitinka tuos dešimt ragų, apie kuriuos mes kalbėjome šiandien ryte: kiekvienoje iš tų karalysčių, kurios turėjo iškilti, buvo geležis, sumaišytas su moliu. O ta geležis perėjo nuo blauzdų, kuriomis buvo Roma. Ir per katalikų bažnyčią kiekvienai tautai po dangumi įskiepytas polinkis į katalikybę. Visiškai teisingai. Ir jie niekur nesusimaišytų.

16 Bet jie susimaišo, tuokdamiesi su kitais santuokoje. Biblijoje tai išpranašauta. Ir pažiūrėkite į juos šiandien. Jūsų vaikinas draugauja su katalike, o kai jie panorės susituokti, jie turės pasižadėti, kad jie auklės savo vaikus katalikais. Matote? Atvirkščiai. Matote, tai tam, kad palaužtų kitų jėgą.

17 Bet kas gi tai? Biblijoje sakoma, kad visa tai paleistuvė. Ir ką jūs į tai pasakysite? Teisingai. O už žmonių nuodėmes bus bausmė.

4 IŠTARTAS ŽODIS



Mes skaitėme iš Pakartoto Įstatymo ir parodėme, kad nesantuokiniam vaikui, ne santuokoje gimusiam vaikui negalima buvo netgi įeiti į Viešpaties susirinkimą net iki keturioliktos kartos. Tai buvo įstatymo laiku. O Kristus atėjo sustiprinti įstatymą. Kiek tai stipriau dabar?

18 Ir kas vyksta su šitais… Kas yra su šiomis besivaikančiomis madų gatvėse, su šiomis moterimis, kurios čiulpia cigaretes ir nešioja šortus, besivaikančiomis trumpų šukuosenų madų ir visa kita? Kas yra su jomis? – Todėl, kad jų motina elgėsi taip. Tai bausmė už nedorybę iš vienos kartos į kitą. Štai kas yra. Ir kas išeina? – Mes nusiritome iki to, kad turime vien tik bjaurios nuodėmės krūvą.

19 Štai kodėl Dievas iškėlė ten Rusiją su atomine bomba, kad sutrintų ją į dulkes, kaip buvo prieštvaniniais laikais, kada prasidedant tvanui jis užleido debesis. Žinoma. Ir Biblijoje taip sakoma. Rusija (nežiūrint į tai, kad tai ateistinė šalis, ateistinė) Visagalio Dievo rankose vaidina nepakeičiamą vaidmenį. Lygiai kaip karalius Nebukadnecaras turėjo sugriauti Izraelį dėl to, kad jie nevaikščiojo prieš Dievą, Rusija kyla, kad išieškoti iš katalikų bažnyčios už šventuosius, šventųjų kraują, kurį jie praliejo – taip sakoma Biblijoje. Viskas bus sunaikinta.

20 Taigi, pažiūrėkite. Jei jų motina jaunystėje giedojo chore ir…tai yra, jų senelė, o jos motina buvo besivaikanti madų, tai kas ji šiandien? – Rokenrolo striptizo šokėja. Kokiais bus jos vaikai?

Ir jūs paklausite: “Argi taip Dievas elgiasi?” Tiksliai.

21 Dievas baudžia vaikus už nedorybes (šią kartą) netgi iki keturioliktos kartos? O jei Kristus atėjo sustiprinti jį [įstatymą], vadinasi, gaunasi iki šimtosios kartos arba penki šimtosios kartos? Juk Jis pasakė: “Protėviai…Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’. O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, tau jau nužudė. Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk’. O Aš jums sakau: kiekvienas kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje”. Jis padarė jį… Ką reiškia “sustiprinti”? – Padauginti daug kartų. Ir jeigu prie įstatymo buvo keturiolika kartų, tai kiekgi šioje dienoje tęsis už tą patį?

22 O jauni vyrai ir moterys vidutinio amžiaus, ir vedę vyrai iš viso prarado visokią pagarbą savo santuokiniams įžadams.

GYVATĖS SĖKLA 5



O kaipgi, jie ima ir gyvena su moterimis, kur patinka – vis tiek, kas lauko šunys. Pas šunį ir tai daugiau pagarbos ir daugiau padorumo, nei pas kai kuriuos žmones. Ir aš žinau, kad tai labai stipriai pasakyta, bet tai tiesa.

23 Kodėl? Ir bažnyčios – kaip niekur nieko, apie tai netgi neužsimins. Kodėl? – Jie elgiasi lygiai kaip jų motina. Bažnyčioms perėjo tai kaip paveldėjimu. Kadangi bažnyčia, ši protestantiška bažnyčia, išėjo iš katalikų bažnyčios, tai protestantai baudžiami už katalikų nuodėmes. Būtinai. Tad obuolys nuo obels netoli nukrenta. Visiškai teisingai.

24 Taigi, mes tai matome Rašte. Mes išsiaiškinome… Šiandien vakare aš taip ir nepamačiau čia ant stalo nei vieno raštelio. Aš pasakiau: “Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įsteigė denominaciją. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas pastatė moterį pamokslauti. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įvedė šlakstymą. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įvedė laistymą. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas liepė kam nors krikštytis vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios”. Pabandykite, suraskite. Tačiau mes nuolatos visa tai darome. Tai ne kažkur, o pačioje bažnyčioje.

25 Taigi, aš kalbėjau jums, kaip…kad mes negalime būti baptistais todėl, kad mes tikime, kad reikia krikštytis į Viešpaties Jėzaus Vardą. Biblijoje niekas nesikrikštijo kaip nors kitaip. Parodykite man nors vieną vietą, kur nors vienas žmogus buvo krikštytas vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – aš pakelsiu rankas ir pasakysiu, kad aš netikras pranašas.

26 Ir jeigu Biblijoje sakoma, kad reikia krikštytis į Jėzaus Kristaus Vardą, tai reiškia, kad būtent taip ir reikia daryti. Paulius paliepė žmonėms krikštytis antrąsyk. Kaip jie bebūtų pakrikštyti, jie turėjo ateiti ir vėl pasikrikštyti. Juos krikštijo tas pats žmogus, kuris pakrikštijo Jėzų Kristų – Jonas Krikštytojas. Jis pasakė: “Tai jau netinka. Jūs turite ateiti ir vėl pasikrikštyti”. Ir jie turėjo tai padaryti, kad gautų Šventąją Dvasią. Tokia buvo Dievo programa.

27 Galbūt, šiandien vakare aš paimsiu dar giliau. Kodėl? Jėzus laikosi savo Žodžio. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Faktiškai visi jūs buvote šiandien ryte čia, bet aš noriu dar prie šito sustoti.

28 Kodėl Paulius paliepė taip? Juk tai buvo jau padaryta.

6 IŠTARTAS ŽODIS



Paulius pasakė: “Net jei Angelas iš Dangaus ateitų ir pamokslautų ką nors kitą, tebūna jis prakeiktas”.

29 Taigi, jūs pasakysite: “Mes matome tai naujoje šviesoje”. Nieko panašaus. Būtent su tuo šėtonas priėjo prie Ievos – su nauja šviesa. Nereikalinga jokia nauja šviesa. Reikia vaikščioti šioje Šviesoje, Kurią Dievas jau čia pasiuntė, ir viskas.

30 Dabar, atkreipkite į tai dėmesį, kaip tai paprasta. Kai jie nusileido nuo Atsimainymo kalno, Jėzus pasakė Savo mokiniams: “Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?”

“Vieni sako, kad Tu Mozė ar Elijas – vienas pranašų”.

Jis paklausė: “O kuo jūs mane laikote”.

31 Tie atsakė, Petras atsakė: “Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

32 Jėzus jam atsakė: “Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė”. Matote, tai ateina ne per seminarijas. Tai ateina ne per denominacijas. “Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Tu sužinojai apie tai ne kokioje nors teologijos mokykloje. Bet Mano Tėvas, kuris yra danguje tai tau apreiškė. Ir ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės”, – dvasinis apreiškimas to, kuo Jis yra.

33 Atkreipkite dėmesį: “Ir Aš sakau, kad tu – Petras. Ir Aš tau duosiu dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje”. Taigi, Jis turėjo laikytis Savo Žodžio, kitaip Jis nebūtų Dievu. Štai, iš kada Jis išsakė tai, po kelių dienų Jis buvo nukryžiuotas, prisikėlė, ir pakilo į Dangų, ir Petras Sekminių dieną atidengė Evangeliją. Argi ne taip? Jis…Žinoma, atidengė. Dabar stebėkite, kada jis…

34 visi žmonės juokėsi iš jų, nes jie prisipildė Dvasios. Juos vadino eretikais, šventais šuoliuotuojais arba dar kažkaip. Ir jie netgi juokėsi ir sakė: “Šie prisigėrė jauno vyno”.

35 Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: “Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, – bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį: ‘Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios’, ir kad Jis išlies tą dieną ant Savo sūnų ir dukterų, ir tarnaičių”, – ir ant kitų.

36 Ir kai tik jie įsiklausė, tie žodžiai vėrė jiems širdį. Juk jie išgirdo žmogaus kalbą, kuris netgi abėcėlės nežinojo,

GYVATĖS SĖKLA 7



tačiau jie negalėjo neatkreipti į jį dėmesio, vadinasi, kad kažkas jame virė – Šventoji Dvasia. Pabandykite sustabdyti jį! Tai juk tas pats, kas bandyti užgesinti ugnį sausame pastate vėjuotą dieną. Tai buvo neįmanoma. Jis buvo pripildytas Šventosios Dvasios. Ir ką jis dabar daro?

37 Jie paklausė: “Ką mums daryti, vyrai broliai, kad būtume išgelbėti?”

38 Dabar atsargiai, Petrai, pas tave juk Karalystės raktai. Ar ne taip?

39 Taigi, kai Jėzus prisikėlė trečią dieną, Jis neturėjo Dangaus karalystės raktų. Jūs žinote apie tai? Jis pasakė: “Aš turiu mirties ir pragaro raktus”, – bet ne nuo Karalystės, nes jie buvo duoti Petrui.

40 Taigi, Jis pasakė: “Petrai, ką tu atriši žemėje, tą Aš atrišiu Danguje. Ką tu suriši žemėje, tą Aš surišiu Danguje”.

41 Taigi, štai jis stovi su raktais, kad apreikštų šį palaiminimą pasauliui. Ir štai pas jį rankoje raktai. Ir jie klausia: “Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti?” Ką šis apaštalas bepalieptų padaryti, Dievas turi tai pripažinti Danguje, jei Jis jau davė jam tokią valdžią.

42 Taigi, Petras pasakė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną”. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir būtent todėl raktai pasisuko Danguje – jokio kito vardo, nieko kito, jokio kito…jokios kitos apeigos. Jie pasisuko žemėje, ir jie pasisuko Danguje, kitaip Jėzus neištesėjo savo Žodžio Petrui. Ir visose Biblijos vietose, kur žmonės krikštijosi po šito, jie krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą. O kas iki to krikštijosi, tie turėjo ateiti ir persikrikštyti – į Jėzaus Kristaus Vardą, kad gautų Šventąją Dvasią. Tiksliai. Kaip buvo, taip ir pasilieka dabar.

43 Ir taip, jeigu mes mokome krikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu – tai netikra pranašystė. Aš nenoriu jūsų skriausti, bet aš turiu išdėstyti visa kaip yra, kad ši bažnyčia žinotų, kas ir kaip. Mes čia ne krūva neraštingų kvailiukų, mes tiksliai žinome, kad stovime ant Dievo Žodžio. Suprantate? Mes žinome…Tegu kas nors pabando parodyti man nors vieną vietą, kur kas nors krikštijosi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tad jūs klausysite netikros pranašystės ar Tiesos? Ištirkite Raštus. Tai jūsų reikalas.

44 Parodykite man, kur nors vienas žmogus Biblijoje, kur…Biblijoje bažnyčia buvo įsteigta kaip denominacija.

8 IŠTARTAS ŽODIS



Parodykite man Biblijoje, kur moterį statydavo pamokslauti. Parodykite man Biblijoje, kur visi šie dalykai, apie kuriuos mes kalbėjome, buvo įsteigti Biblijoje. Jų ten nėra! Parodykite man nors vieną vietą, kad reikia vaikščioti į denominaciją.

45 Kada pasirodė metodistai, jie pamokslavo apie pašventinimą. Tai gerai. Bet, padarydami tai, jie sukūrė denominaciją – kaip tik čia jiems atėjo galas. Štai kodėl Biblijoje sakoma: “Tu turi vardą”.

Tu pasakysi: “Aš krikščionis”.

“O kokiai denominacijai tu priklausai?”

46 Jeigu tu pasakysi: “Metodistams”, – ką gi, tuomet tu paleistuvė. Chm! “Aš baptistas”, – paleistuvė. “Sekmininkas”, – tu paleistuvė. Tu priklausai tai bažnyčiai.

47 Tu turi priklausyti Kristui. Nėra ko čia kalbėti: “Metodistas, baptistas…” Jeigu tu krikščionis, tai tu krikščionis širdyje.

48 Kiekvienoje iš šių denominacijų gali gimti vaikai, Dievo vaikai – juk taip. Bet jei jūs galvojate, kad pateksite į dangų tik todėl, kad jūs metodistas ar baptistas – jūs klystate. Ir todėl mes laikomės kuo toliau nuo tokių dalykų.

Kodėl baptistai nesupranta?

49 Visai neseniai aš paklausiau čia vieno metodisto, kuris rašo disertaciją. Jis pasakė: “Mes prieš tave nieko neturime, išskyrus tai, kad tu terliojiesi su sekmininkais”.

Aš paklausiau: “Kas tie ‘mes’?”

“Mes, metodistai”.

50 Aš pasakiau: “Gerai, tuomet aš padarysiu štai ką. Aš atvyksiu į jūsų miestą, ir tegu metodistai finansuoja”. Chm.

“Oi, – pasakė, – žinoma, tai būtų neįmanoma”.

51 Aš tariau: “Aš taip ir pagalvojau. Chm. Aš pasilieku su sekmininkais, nes sekmininkas tiki tuo. Teisingai. Jie suvažiuoja tai paklausyti. Todėl būtent jie ir gauna iš šito naudą”.

52 Kas iš jūsų skaitė šį straipsnį, neseniai pasirodžiusį žurnale “Gyvenimas”, apie sekmininkų bažnyčią? Vienas didžiausių mūsų laikų fenomenas. Per vienus metus pas juos daugiau įtikėjusių, nei pas visas kitas kartu paėmus bažnyčias. Kodėl? – Netgi nežiūrint į jų paklydimus, Dievas vis tiek leidžia jiems judėti pirmyn, nes jie patikėjo Tiesai ir žygiuoja su Ja toliau. Tai tiesa.

53 Bet ką mes dabar darome? Matote? Štai kodėl mes ne denominacija.

GYVATĖS SĖKLA 9



Ir kaip sekmininkai sukuria denominaciją, lygiai taip pat…

54 Ir dar tada, kada Šventoji Dvasia pirmąsyk išsiliejo ant sekmininkų bažnyčios prieš keturiasdešimt metų, ir jie pradėjo kalbėti kalbomis (viena iš dovanų)… Tai pati mažiausia iš dovanų. Šventojo Pauliaus žodžiais, tai pati mažiausia dovana – kalbėjimas kalbomis. Ir kaip tik Ji nužengė: “O-o, – pasakė, – dabar mes Ją gavome”, – ir sukūrė denominaciją, Generalinę Tarybą, kuri dabar tapo dievo Asamblėja. “O-o, Ją gavo tiktai tie, kas kalba kalbomis”, – o Dievas paėmė ir nuėjo pirmyn, nuo jų toliau, ir jie taip ir pasiliko sėdėti prie savo. Žinoma. Tiksliai.

55 Po to pasirodė vienybininkai, pamatė krikštą į Jėzaus Vardą. Jie pasakė: “O-o, mes Ją gavome”, – jie organizavosi. Kas su jais atsitiko? – Dievas tiesiog nuėjo toliau, o juos paliko.

Tai dėl “kiekvieno norinčio – tegu ateina”.

56 Matote, vienybininkai negali bendrauti su Asamblėjomis. Asamblėjos negali bendrauti su vienybininkais. Aš kalbėjausi su jų geriausiais vyrais: su ponu Gossu, daktaru Poupu ir su kitais – su įžymiais žmonėmis… Aš sėdėjau ir bendravau su jais. Aš paklausiau: “Kaipgi jūs, būdamas išsilavinusiu žmogumi, galite mokyti apie pirminį įrodymą?”

57 “Na, – atsakė, – broli Branhamai, – (vienas, du ar trys, labai sąžiningi) pasakė, – mes žinome, kad tai neteisinga, bet ką mes galime padaryti? Jeigu mes pradėsime prieštarauti tam dabar, tai pažeis visą programą”. Na žinoma, ir nebebūsi vyskupu, vyriausiuoju prižiūrėtoju. Štai kur šuo pakastas.

58 Broli, man geriau turėti nedideles misionierių patalpas ant kampo arba pamokslauti po pušimi, ir turėti Tiesą (žinoma) ir žinoti, kad kalbu Tiesą. Žmogus nori Tiesos. Ir tu kaip krikščionis privalai nešti liudijimą apie Tiesą. Tu turėsi atsakyti už tai prieš Dievą.

59 Vadinasi, dėl šių dalykų: jeigu jūs nebuvote pakrikštyti į Jėzaus Kristaus Vardą ir neįvykdėte viso šito, ir negavote Šventosios Dvasios…

60 Jūs pasakysite: “O-o, aš kalbėjau kalbomis”. Tai nereiškia, kad jūs gavote Šventąją Dvasią.

61 Aš mačiau, kaip raganos, burtininkai, demonai ir visi kiti kalba kalbomis. Žinoma. Jokios Šventosios Dvasios pas juos ir nė ženklo nėra, ir jūs tai žinote. Geria kraują iš žmogaus kaukolės ir šoka, ir šaukiasi šėtono, ir kalba kalbomis. Žinoma.

10 IŠTARTAS ŽODIS



Juk jie neturi Šventosios Dvasios.

62 Todėl tai, kad jūs pradėjote kalbėti kalbomis, tai nereiškia, kad jūs Ją gavote. Jūs žinote, kad gavote Ją, tik tuomet, kada jūsų dvasia liudija apie Jo Dvasią, ir jus lydi Dvasios vaisiai: meilė, tikėjimas, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, romumas, susivaldymas. Štai tuomet jūs žinote, kad gavote Šventąją Dvasią. Ji pati liudija apie Save.

63 Taigi, kada jūs dar pasitikite savo priklausimu Asamblėjoms arba baptistams, arba presbiterionams, jūs matote, ką jūs darote? Jūs pasiimate ant savęs paleistuvės vardą. Visiškai teisingai. Nešdinkitės iš ten! Išeikite iš šito! Aš turiu omenyje, ne iš savo bažnyčios arba dar iš kur nors – tuo klausimu pasielkite kaip norite. Bet nustokite remtis į tai: “O-o, aš presbiterionas. Mes netikime stebuklų dienomis”. O kodėl jūs tuo netikite? Juk Biblija to moko. “O-o, aš priklausau Kristaus bažnyčiai. Ten kalba, kad stebuklų dienos praėjo”. Tai netikri pranašai.

64 Aš galiu parodyti jums, kur Jėzus Kristus davė bažnyčiai jėgą gydyti ligonius ir prikelti mirusiuosius, ir išvarinėti netyrąsias dvasias. Tegu kas nors drįsta parodyti man Biblijoje tokią rašte vietą, kur Jis paėmė ją iš Bažnyčios. Kas ją paėmė? – Jūsų pačių dogma (tiksliai), o ne Dievo Žodis. [Brolis Branhamas kartą pabeldžia į sakyklą–Red.] Šventoji Dvasia ir toliau daro savo darbą, tęsia, nežiūrint į nieką, ir Ji toliau darys.

65 Štai kodėl mes ne denominacija. “Turi dievotumo pavidalą, o atsižada jo jėgos; nuo tokių šalinkis”. Mes tokia nesąmone netikime.

66 Tad nuo ko gi viskas prasidėjo? Mums dabar teks pasiskubinti ir prieiti prie šito kaip galima greičiau: kaipgi visa tai prasidėjo? Čia pasirašiau daug rašto vietų apie Šventąją Dvasią.

67 Ir dar vieną, vakar vakare mes iškėlėme klausimą apie šventųjų ištvermę – ne taip, kaip tiki baptistai. Visai ne. Aš besąlygiškai nesutinku su baptistais ir jų supratimu kalvinizmo teorijoje. Aš besąlygiškai nesutinku su presbiterionais. Aš nesutinku su metodistais, ir su jų armijietišku mokymu. Tiksliai. Nors ir pas tuos, ir pas kitus yra dalis Tiesos, bet reikia viską šviesoje štai čia, kur yra pilnavertė Tiesa. Jeigu jus nuneša, tai jūs išviso įpuolate į kraštutinumus. Žinoma.

68 Ateina baptistai, krikštija čia kelis žmones panardinant, ir pamokslininkas krikštija juos – devyni iš dešimt rūko,

GYVATĖS SĖKLA 11



po to išeina ir stovi ten, ir žaidžia visą naktį kortomis, apgaudinėja, paleistuvauja ir prasuka tamsus darbelius, o visos moterys vaikšto čia šortais, bėgioja gatvėmis ir su trupa šukuosena, ir…ir rūko, ir liežuvauja, ir vaikšto į vakarėlius ir pasakoja bjaurius juokus. Ir jūs tai vadinate krikščionybe?! Ir jūs galvojate, kad pas jus amžinas saugumas? Tokiais tempais jūs einate į pragarą. Danguje jums tiksliai nepatiktų. Žinoma ne. Tai ne amžinas saugumas.

Bet kai žmogus gimsta iš naujo iš Šventosios Dvasios…

69 O jūs, sekmininkai, tai, kad jūs šokinėjote ir bėginėjote, kalbėjote kalbomis, bėgiojote praėjimuose, nereiškia, kad jūs įgijote amžiną saugumą. Išmeskite jūs tai iš galvos. Netiesa tai. Žinoma, netiesa, nes jūs žinote, kad jūsų asmeninė…jūsų pačių gyvenimas liudija apie jus, kad su jumis nėra tvarkoje prieš Dievą. [Brolis Branhamas penkis kartus pabeldžia į sakyklą–Red.] Teisingai. Su jumis netvarkoje. Tai dar ne amžinas saugumas.

70 Bet aš noriu užduoti jums klausimą: ar yra amžinas saugumas? Biblijoje taip sakoma. Biblijoje pasakyta, kad mūsų vardai buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo knygoje dar prieš pasaulio sutvėrimą.

71 Kaip aš kalbėjau šiandien ryte, aš vėl pakartoju. Žmogus, kuris parašė giesmę: “Šiandien vakare Šlovėje buvo užrašytas dar vienas vardas – tai mano vardas”, – mintis pas jį ir nebloga, bet iš Rašto pusės jis klysta. Jūsų vardas buvo užrašytas ne tą vakarą, kai jūs gavote išgelbėjimą.

72 Remiantis Biblija, pagal Apreiškimo 13, 17 ir kitas vietas, jūsų vardas buvo užrašytas ten dar prieš pasaulio sutvėrimą, ir Jėzus Kristus buvo užmuštas prieš pasaulio sutvėrimą.

73 Kaipgi Dievas – juk Jis beribis – kaipgi beribis Dievas, žinantis pabaigą nuo pradžios, kaipgi Jis galėjo prileisti žemėje nuodėmę be kokios nors svarios priežasties?

74 Dabar tiesiog pakartosime kai kuriuos iš tų dalykų, apie kuriuos mes kalbėjome. Kas buvo pradžioje: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? [Žmogus susirinkime sako: “Gelbėtojas”.–Red.] Aišku, Gelbėtojas. Kas stipresnis: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Jei Gelbėtojas gali paimti nuodėmę, tai Jis stipresnis. O kam tada Jis išviso prileido nuodėmę? – kad parodytų, kad Jis iš tikrųjų Gelbėtojas. Kas pats stipriausias: Gydytojas ar liga? [“Gydytojas”.] Gydytojas. Tada kam Jis prileido ligą? – kad parodytų, kad Jis iš tikrųjų Gydytojas. Aš tiesiog dabar jaučiu didžią pagarbą.

12 IŠTARTAS ŽODIS



Tiksliai. O-o, tai bent! Tai Jo atributai.

75 Štai kodėl Jis prileidžia problemas. Štai kodėl Jis prileidžia liūdesį – kad parodytų, kad Jis yra džiaugsmas. Žinoma. Štai kodėl yra naktis – kad įrodytų, kad yra diena. Štai kodėl mes greitai užsidegame – tai reiškia, kad yra ramybė. Žinoma, yra dvi pusės. O-o, Jis nuostabus!

76 Ir taip, nuo ko gi viskas prasidėjo? Pereisime iš kart prie šito, kaip galima greičiau, kad aš neužlaikyčiau jūsų visą vakarą. Taigi, viskas turėjo turėti pradžią.

77 Ir aš noriu užduoti jums tokį klausimą. Taigi, tai gali… Galite tiesiog įsikišti tai sau į kišenę atsargai. Jums nebūtinai pridėti šio prieskonio. Bet paklausykite štai ką.

78 Jeigu jūs amžinas kūrinys, vadinasi, ir jūs irgi niekada neturėjote pradžios ir niekada neturėsite pabaigos, nes žodis amžinas kyla iš žodžio “neturintis nei pradžios, nei pabaigos”.

79 Jūs prisimenate? Aš kalbėjau šiandien ryte apie tai, kaip Melchizedekas sutiko Abraomą, grįžtantį nugalėjus karalius. Ir Biblijoje, Hebrajams 7 sakoma, kad…kad Levis užmokėjo dešimtinę Melchizedekui, kai dar buvo savo tėvo Abraomo strėnose. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbą, Jokūbui gimė Levis – tai buvo tėvas, senelis ir prosenelis. Ir tuo metu kai Levis buvo savo prosenelio strėnose, Biblijoje palaikoma, kad jis sumokėjo dešimtinę Melchizedekui. Tai bent amžinybė! Tai bent! Jis nesakė: “Jis padarė tai provaizdžiu, jis padarė tai potencialiai”. Biblijoje sakoma: “Jis užmokėjo dešimtinę”. Amen!

80 Vadinasi, jeigu mes kylame iš tam tikros sėklos, tai kai Paulius pamokslavo Evangeliją, ir aš ten buvau, ir jūs ten buvote. Po minutės mes pasinersime į tai iki pat ausų. Pastebėkite, štai kas sakoma mums Rašte – čia apima didžiulį laiko tarpą.

81 Tik pamanykite! Levis, po to Jokūbas, jo tėvas, po to Izaokas, šito tėvas, po to Abraomas, šito tėvas – jo prosenelis. Kai Levis buvo savo prosenelio strėnose, jis užmokėjo dešimtinę Melchizedekui.

82 Aš noriu paklausti jus: kas turima galvoja Jobo 27…38, kai Jis pasakė: “Kur tu buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus, kai ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo?” Kas gi tie dievo sūnūs, kurie džiūgavo iš džiaugsmo? Jėzus pasakė jiems: “Aš džiaugiausi su jumis prieš pasaulio sutvėrimą”.

GYVATĖS SĖKLA 13



Mes ne laiko kūriniai, mes amžinybės kūriniai!

83 “Niekas negali ateiti pas Mane, jeigu Mano Tėvas nepritrauks jo. Ir visi, kurie ateina pas Mane, Aš duosiu amžiną gyvenimą ir prikelsiu paskutinėmis dienomis. Niekas negali jų išplėšti iš Mano Tėvo rankos, Kuris davė juos Man”. Kaip jūs galite pasimesti?

84 Matote, jūs baiminatės, jūs bijote, jūs vis nerimaujate. O tai vienas iš geriausių įrodymų pasaulyje, kad jūs dar niekur nepajudėjote. Teisingai. Kaipgi Dievas gali išgelbėti jus, jeigu Jis…

85 Kas iš jūsų šioje bažnyčioje tiki, kad Dievas beribis, ir pakeltų į tai ranką? Jūs žinote, ką reiškia žodis beribis? Tai tiesiog reiškia “tobulas”. Beribis – neįmanoma…neįmanoma paaiškinti žodį “beribis”.

86 Jūs kada nors bandėte nustatyti savo fotoaparatą iki begalybės? Juk tai tiesiog reiškia “be galo ir pabaigos”. Na taip. Toliau jau jo nenustatysi.

87 Toks ir Dievas. Jis beribis. Ir jeigu Jis beribis, vadinasi, nėra tokio vabalo, tokios musės, tokios blusos, tokio uodo, tokio tarakono arba kažko tokio, kas buvo arba dar bus žemėje, ko Dievas nežinotų dar prieš žemės sutvėrimą. Tai tam, kad turėtumėte nors kokį supratimą apie žodį “beribis”.

88 Taigi, beribis Dievas, kuris gelbsti jus čia, žinodamas, kad Jis praras jus sekančioje savaitėje arba sekantį mėnesį, arba sekančiais metais, juk Jis veikia prieš savo tikslus. Jis negali jūsų prarasti! “Kas klauso Mano Žodžių ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną gyvenimą ir neis į teismą, bet jau perėjo iš mirties į Gyvenimą”. Tai neįmanoma. Jūs niekaip…

89 “Gimęs iš Dievo nenuodėmiauja, nes Dievo sėkla yra jame, ir jis negali nuodėmiauti”. Kaip jis gali nuodėmiauti, kai už jo nuodėmę buvo paaukota Auka?

90 Kaip aš galiu sirgti, kai pas mane ideali sveikata? Kaip aš galiu būti aklu, kai aš matau? O-o, tai bent! Kaip aš galiu būti tuo pat metu kambaryje ir ne kambaryje? Kaip aš galiu būti tuo pat metu girtu ir blaiviu? Tai neįmanoma.

91 Ir kai jūs išgelbėti, jūs po išpirkimu, ir jūsų nuodėmės jums neįskaitomos. Argi Dovydas nepasakė: “Palaimintas žmogus, kuriam Dievas neįskaito nuodėmės ir neprisimena jos”? Dievas neįskaito nuodėmės Savo kūriniui. Tai stipriai pasakyta. Tai jums ne pienelis. Bet taip sakoma Biblijoje.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Teisiajam Dievas neįskaito nuodėmės.

92 “Dievas, – iš savo malonės, išankstiniu numatymu, – nenori, kad kas nors pražūtų, bet kad visi atgailautų”. Tačiau, būdamas beribiu ir žinodamas, kas ateis, ir kas neateis, Jis galėjo iš anksto numatyti, kad viskas pasitarnautų Jo valiai. Jeigu Jis šito nepadarė, kodėl tada Jis išviso prileido nuodėmę? Jeigu Jis buvo Gelbėtojas… Jei niekada nebūtų nusidėjėlio, tai Jis niekada netaptu Gelbėtoju – tas atributas, kuris buvo Jame, negalėtų pasireikšti.

93 Kaipgi jis tapo Gydytoju? Kaip jis išviso tapo Gydytoju? – Nes Jis prileido ligą, kad parodytų, kad Jis Gydytojas. Jis buvo Gydytoju. Kaipgi jūs išviso… Kaip Jis išviso pasireikštų? Kaipgi Jo atributas galėtų pasireikšti? Kaip Jis galėtų būti Gydytoju, jeigu niekada nebūtų ligos? Jis turėjo prileisti ligą.

94 Nenuostabu, kad Paulius pasakė Laiške Romiečiams 8: “Neprotingas žmogau, kas gali nurodyti Puodžiui, ką su tuo daryti?” Kas, kai molis atsistojo ir sako: “Kodėl Tu darai mane tokiu?” Argi Jis neiškėlė faraono su tuo pačiu tikslu, kad parodytų Savo šlovę Egipte? Ką nori, Jis užkietina, ir ką nori, išteisina. “Tai ne nuo norinčio ir ne nuo besistengiančio, bet iš Dievo pasigailinčio”!

95 Tad jūs tam neturėjote nieko bendro. Jūs apskritai ne prie ko. Jeigu tai malonė, jeigu tai nepelnyta dovana, vadinasi, jūs čia visai nieko dėti. Dievas davė jums tai, ir tokis Dievo valia. Tai tas, ką Dievas dėl jūsų iš anksto numatė.

96 Biblijoje sakoma, kad mes buvome iš anksto paskirti sūnų įsūnijimui, Dievo sūnų, prieš pasaulio sutvėrimą, kai Dievas užmušė Avinėlį savo mintyse prieš pasaulio sutvėrimą, kad išreikštų savo atributus, savo Esybę. Kai Avinėlis buvo užmuštas, mes buvome užmušti kartu su Juo. Kai Avinėlio Kraujas buvo užfiksuotas Jo prote dar tada, prieš pasaulio sutvėrimą, mūsų su jumis vardai buvo įrašyti į Knygą jau tada – viskas Jo didžiame mąstyme.

97 Jis beribis. Kitaip, kodėl gi Jis tai prileido? Kas stipresnis, kaip aš sakiau: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Kas pats stipriausias? Vadinasi, Stipriausias turėjo prileisti silpniausią, ir Jis daro tai tik dėl Savo šlovės. Kai Jis sukūrė Liuciferį, Jis žinojo, kad jis taps šėtonu. Jis turėjo jį prileisti, kad parodytų, kad Jis Gelbėtojas, Kristus. Jis turėjo prileisti visa tai.

98 O argi Biblijoje nesakoma: “Mylintiems Dievą, viskas išeina į gerą?” [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tad ko jūs bijote?

GYVATĖS SĖKLA 15



Stok į darbą drąsiai,

Atiduok jam jėgas visas.

Ne vergu būk (kurį reikia

maldauti ir įkalbinėti), o didvyriu,

Užgrūdinta krūtine!



99 Man tai patinka. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į sakyklą–Red.] Vaikystėje man labai padėdavo vienas eilėraštukas, jame sakoma kažkaip taip:



Gyveno karys drąsus,

Kilęs iš Romos jis.

Eidamas į priešo tvirtovę,

Išgirdo aimaną bailio:

“Eglėje saugiau,

Lipk ir tu čia!”

Atsakė: “Nesipainiok!

Prieš priešą aš einu!”



100 Štai kaip. Teisingai. Jeigu ši Biblija moko, kad jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats… tai buvo nelengva, kai aš išėjau tą dieną iš šios bažnyčios, ir visi tik man ir tvirtino, kad įvyks viena ir atsitiks kita: “Tave laikys fanatiku, įmes į kalėjimą, ir visa daktarų asociacija eis prieš tave”. Bet Dievas liepė tai daryti. Biblijoje taip pasakyta. Ir dabar kiekvienoje šalyje po dangumi dega prabudimo ugnis. Kodėl? Nebijokite imtis darbo!



Ar visada gali imtis darbo

Arba jėgų neužtenka kartais?

Ar gali tu paimti “jautį už ragų”

Arba tinginyste tuščia pripildytas tu?

(Ech, kaip aš šito nemėgstu.)

Drąsiai imkis darbo, nesielvartauk,

Baimės ir drebėjimo neprileisk.

Galvok, kad gali įveikti tu jį,

Rankų ir galvos nenuleisk!



101 Imkitės darbo. Žinoma.

16 IŠTARTAS ŽODIS



Įdėkite į savo širdį, kaip Danielius, nepasitraukti nuo Dievo nei žingsnio.

102 “Kurgi visa tai įvyko? Kaip tai įvyko? Dėl ko žmonės tokie? Kodėl mes prie pat sunaikinimo? Broli Branhamai, paaiškink man. Kodėl tu manai, kad visa tai turi nušluota nuo žemės paviršiaus?” Kažkada ankščiau visa tai jau buvo nušluota nuo žemės paviršiaus (teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]) – užėjus tvanui. O dabar bus giliau. Pasiruoškime skaitymui.

103 Taigi, aš noriu, kad jūs dabar atsiverstumėte su manimi Pradžios Knygos 3 skyrių. Jeigu jūs iš tikro norite sužinoti tiesą apie ką nors, aš galiu parodyti jums šioje Pradžios knygoje, kad kiekvienas kultas ir kiekviena “izma”, ir visa, kas vyksta tiesiog mūsų laiku, prasideda Pradžios Knygoje. Kas iš jūsų žino, kad būtis reiškia “pradžią”? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma.

104 Mes matome katalikų bažnyčią pradžioje – Babelę, Nimrodą, įkūrėją. Mes matome ją Biblijos viduryje, mes matome ją Biblijos pabaigoje. Mes matome, kaip biblijos pradžioje bandė pastatyti pamokslininkes, garbinančias statulėles, padarytas iš šaknų. Kas iš jūsų skaitė Chislopo “Du Babilonai”, istoriją? Gerai. Paieškokite tuose istoriniuose archyvuose. Tada buvo moteris… Ir dar prisiminkite, netgi Jokūbas pavogė dievus pas savo tėvą, ir jos dukra paslėpė juos po savimi ir nusinešė juos tenai į dykumą, dėl ko susitepė stovykla.



105 Gerai. Dabar perskaitykime nuo čia, iš Pradžios Knygos:



Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus,

kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: “Ar

tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?”

Moteris atsakė gyvatei: “Mums leista valgyti sodo

medžių vaisius,

Išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje.

Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad

nemirtumėte’ ”.

Gyvatė atsakė: “Nemirsite!

Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo,

atsivers jūsų akys (matote, naujos šviesos beieškant), ir

jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga”.

GYVATĖS SĖKLA 17



106 Matote, kaip šie vaikinai šiandien bando atimti iš Biblijos? “Na ir kas? Argi ne geriau laistyti ar šlakstyti, arba taip ar kitaip?” Visai ne. Dievas nustatė programą, ir mes turime laikytis būtent Jos. [Brolis Branhamas ploja aštuonis kartus per Bibliją ir parodo Ją–Red.]



Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami

maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima

įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė

savo vyrui, ir jis valgė.

Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi;

juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.



107 Aš norėčiau čia minutėlei sustoti. Taigi, viskas turi turėti pradžią. Mes turėjome pradžią. Taigi, mes… Štai į ką aš dabar noriu suvesti visa tai, apie ką buvo kalbama šiuose dvejuose paskutiniuose susirinkimuose iki pat šitos akimirkos.

108 Taigi, šiandien ryte mes kreipiamės į Biblijos pradžią ir dramatizavome, kaip Dievas sukūrė žemę, kaip Jis sukūrė dujas, ir po to šios dujos tapo kalciu ir potašu, ir…ir įvairiomis medžiagomis. Jis kūrė jūsų kūną. Jis plėtė statybą, kaip didis architektas, kaip rangovas išdėlioja medžiagas, kad pastatytų namą. Jis kūrė jūsų kūną, ir pas Jį viskas buvo sudėliota. Jis tiksliai sugalvojo, kaip būtent reikėjo padaryti.

109 Štai šią ranką, Dievas sukūrė šią ranką pirmiau, nei Jis…tuo laiku, kaip Jis sukūrė žemę, bet mano dvasią Jis sukūrė dar prieš atsirandant žemei. Štai, o šią ranką ir šį kūną Jis sukūrė tada, kai sukūrė žemę, nes šis kūnas išėjo iš žemės ir sugrįš į žemę. Dievas jį sukūrė. Jis visa tai sudėliojo Savo didžiuliame projekte ir programoje.

110 Taigi, kada Jis pradėjo kurti žemę, Jis sukūrė žmogų, ir žmogus atrodė ne taip, kaip reikia. Taigi, apie tai kalbėjome šiandien ryte, išskleidėme dramą, kaip Tėvas nužengė ir pažiūrėjo į savo sūnų, sukurtą pagal Jo atvaizdą, ir visa kita. Po to Jis sukūrė jam žmoną, pagalbininkę.

111 Taigi, prisiminkite, juk visiems lauko gyvūnams Adomas davė vardus.

112 Jis sukūrė gyvulius ir žvėris, ir visus kitus. Ir šiandien mes… Istorikai, archeologai ir įvairūs

18 IŠTARTAS ŽODIS



didieji moksli protai jau šešis tūkstančius metų bando surasti šią trūkstančią grandį, kodėl būtent gyvūnas… Žmogus vaizduoja gyvulišką gyvenimą. Mes tai žinome, kad mes sukurti…

113 O moteris – tai tiesiog vyro dalis, antrinis produktas. Moteris nebuvo pirminiu kūriniu. Dievas jau senų seniausiai užbaigė kūriniją ir tik paskui Jis sukūrė moterį iš šonkaulio jo šone. Adomas jau davė vardus visai kūrinijai, visa kita, bet sau jis nieko nesurado. Tad Jis sukūrė jam pagalbininkę, išėmė šonkaulį iš jo šono, uždengė įpjovimą ir sukūrė jam pagalbininkę. Ir žmogus savo dvasioje buvo kartu ir vyru, ir moterimi.

114 O moteris – tai tik dalis vyro. Ir kai vyras renkasi sau žmoną, ir jeigu ji jam tinkama žmona, duota Dievo žmona, tai ji jam bus kaip tik, kaip jo dalis.

115 Štai kodėl santuokiniame gyvenime būna tiek nemalonumų – tai todėl, kad jūs pamatėte kur nors mergaitę su gražiomis rusvomis akimis arba žydromis akimis, arba dar su kuo nors, ir gražią figūrą, ir jūs įkliuvote. Tereikia jai pagimdyti pirmą kūdikį, iškris dantys, ir ji susiraukšlės ir pasens, ir tau iš karto norisi ją išmesti. O jūs, moterys, randate kokį nors vaikinuką su prilaižyta šukuosena, ant kurių puse tūbelės mamos tepalo, ir garbanotą. O jie visi nuslinks, aš tai žinau iš patirties. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Bet kas vyksta? Kame reikalas? Jūs ant to kimbate.

116 Pirma jūs turite melstis, nes moteris – tai jūsų dalis. Ir jeigu jūs prispaudėte moterį prie savo krūtinės ir paėmėte ją į žmonas, ir jūs…ji palieka ant jūsų antspaudą – išsireikšiu taip, kad jūs suprastumėte. Ir jokia kita moteris nepritiks šiam antspaudui ant krūtinės. Ir jūs turėsite atsakyti už tai prieš Dievą. Gerai tai įsidėmėkite.

117 Tie, kurie sukasi aplink kitą moterį ir… Aš girdėjau šiandien apie vieną mergaitę čia mieste – vargšelė. Aš ją žinau. Ir kažkoks mėgstantis žaisti kortomis perka jai brangius, gražius rūbus ir visa kita, ir tokiu būdu stengiasi prisiplakti prie jos. Tik niekšas pradėtų taip elgtis – jo netgi negalima pavadinti žmogumi.

118 Žinote, netgi šuo nėra tiek puolęs, tačiau jūs vadinate šunį kale. Juk ji dorovingesnė už pusę moterų Džeffersonvilyje. O kiaulę jus vadinate paršavede, o ji ne… Ji žymiai dorovingesnė už Jungtinių valstijų moteris, už daugelį iš jų. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Visiškai teisingai.

GYVATĖS SĖKLA 19



Aš žinau, kad tai skamba kategoriškai. Aš sakiau jums, kad kalsiu iki pat vynio galvutės, ir aš noriu, kad jūs žinotumėte tai. Ir tai tiesa. Šios šių dienų moterys netgi nežino, kas yra moralė. Sako: “Sąžinė manęs negriaužia”. Juk pas tave jos iš viso nėra! Pastebėkite. Taip, taip. Juk jūs žinote, kas yra gera, ir kas bloga.

119 Dabar pastebėkite. Šis žmogus, kai jis buvo sutvertas, Dievas atskyrė jo dvasią. Ir Jis išėmė gabalą iš vyro, iš jo šono ir sukūrė iš jo moterį. O po to Jis paėmė iš vyro moterišką, švelnią dvasią ir sukūrė iš jo moterį. O vyrą Jis sukūrė vyrišku, dideliu ir stipriu.

120 Ir kai matai vyrą, kuris truputi…žinote, daro manikiūrą (arba kaip tai vadinasi) ant pirštų nagų ir, žinote, iš vienos pusės keturi, o ant kitos – penki, ir prilaižo šukuoseną, ir burna truputi pravira, ir panašiai (koks nors gražuolis) – atmink, sesute, su šituo “balandėliu” kažkas netvarkoje. Čia kažkas ne taip. Geriau būk su juo atsargesnė.

121 Ir kai matai moterį su cigarete dantyse, spec. rūbais, kuri sako: “Aš tau, pacanas, dabar parodysiu!” – broli, atsargiau su šia mergužėle. Su ja kažkas netvarkoje. [Susirinkimas juokiasi–Red.]

122 Moteris turi būti moterimi, ir ji turi rengtis, kaip moteris. Kai Dievas sukūrė vyrą, Jis sukūrė jį tokiu, o moterį Jis sukūrė kitaip. Ir kai Dievas aprengė vyrą, Jis aprengė jį taip, o moterį – kitaip. Ir Biblijoje sakoma: “Jei moteris apsirengia vyriškus drabužius – tai bjaurastis”.

123 O tos moterys, kurios užsideda tuos šortus ir visa kita, ir nešioja juos čia, tuos… Kaip jie vadinasi? Golfus arba… Kaip juos? Kas tai, seserys? [Kažkas sako: “Tai šortai”.–Red.] Ne, ne, tai ne šortai. Tai tokie…pas juos ilgos kelniapusė. [“Bridži”.] Bridži ir spec. rūbai, saržinės darbinės kelnės.

Įeiname, o ten sakoma: “Tai damoms”.

124 Aš pasakiau: “Ne, jūs klystate. Ledi nenešios tokių dalykų. Moterys, gal ir taip, bet tik ne ledi”. Teisingai.

125 Biblijoje sakoma: “Tai pasibjaurėjimas, jeigu moteris užsivelka tokius drabužius, ir jeigu vyras užsivelka moteriškus drabužius”.

126 Ir vyrai su kiekviena diena darosi vis labiau ir labiau išlepę, o moterys darosi labiau vyriškesnėmis. Kame reikalas? Po kelių minučių mes išsiaiškinsime iš Biblijos. Moterys nustojo būti moterimis. Aš turiu omenyje ne jus, krikščionės. Aš kalbu apskritai. Joms norisi elgtis vyriškai; norisi apsikirpti vyriškai;

20 IŠTARTAS ŽODIS



padėti štai taip ranką ant baro stalo ir uždainuoti “Palaimink Dieve Ameriką” su cigarete dantyse.

127 Važiuoja gatve, ir be to taip moka sausomis išlipti iš vandens, kai važinėja plentu… Mes paskaičiavome… Aš noriu kai ką jums papasakoti. Ir tos moterys, kurios už vairo, paklausykite. Mes su Biliu Polu per paskutinę šešių mėnesių kompaniją po šalį…aš skaičiavau apie kelių įvykius. Ir iš trijų šimtų kelių įvykių, atspėkite, kiek vairuotojų moteriškos lyties buvo kaltos? Neužteko tik… Devyniasdešimt atvejų buvo kaltas vyras. O du šimtai aštuoniasdešimt arba…tuomet išeina, du šimtus aštuoniasdešimt vienu atveju kaltos buvo vairuojančios moterys. Moterys už vairo! Aš netvirtinu, kad tarp moterų nebūna gerų vairuotojų. Bet ji pasuks, kur patinka.

128 O jūs tik pabandykite ją paskirti baudą! Ši gražuolė stovės ten, pasitaisydama plaukus, kai prieis policininkas. Jis pasakys: “Na žinoma, kalti tie!” Nėra pas mus jokio įstatymo.

129 Tai buvo neseniai įrodyta teismo byloje dėl mokesčių, į kuriuos aš dabar įtrauktas. Pas mus nėra įstatymo. Jeigu jie yra…

130 Nenuostabu, kad didieji Anglijos lordai pasakė: “demokratija – tai kada plaukia su visiškai išskleistomis burėmis, be to, be inkaro”. Taip ir yra, praveda priešrinkiminę kompaniją, stovi ant dėžės. Taip demokratija supuvo, diktatoriai ir visi kiti irgi – viskas supuvo. Dievui lieka padaryti tik viena – sunaikinti viską visiškai, kaip Jis ir pažadėjo, ir pradėti viską iš naujo. Dabar pažiūrėkite, kaip mes arti prie Atėjimo.

131 Taigi, kada ši moteris…Jis padarė jam pagalbininkę, ir ji turėjo būti jo pagalbininke. O paskui…

132 Taigi, čia… Aš dar nemačiau pamokslininko, kuris sutiktų su tuo. Ir jie bando paaiškinti tai kažkaip kitaip, tačiau aš nematau tame jokios logikos. Jie tvirtina, kad Adomas ir Ieva suvalgė obuolius. Broli, jeigu… Aš nekalbu šito juokiais, bet aš noriu pasakyti tai kaip…jeigu, suvalgius obuolį, moterys suvokia, kad jos nuogos, tai mums geriau vėl išdalinti obuolius. Ir jūs žinote, kad yra taip.

133 Jūs gi žinote, kad jokių obuolių jie nevalgė, ne nuo šito jie suvokė, kad buvo nuogi. Žinoma ne. Tai turėjo būti lytiniu būdu. Niekaip kitaip, nes jie suprato, kad buvo nuogi, kai paėmė šį uždraustą vaisių. Argi moteris nėra vaismedis?

GYVATĖS SĖKLA 21



Argi jūs ne savo motinos vaisius? Tai ir buvo tas vaisius, kurio negalima buvo liesti.

134 Dabar štai kažkas didingo. Tai štai, labiausiai panašus į žmogų, ką sugebėjo surasti mokslininkai… Jie iškasa senus kaulus, jie suranda apanglėjusius, jie suranda galvas, jie suranda kaukoles ir rankas, ir kaulus, ir bando sudėti juos ten, kad būtų panašu į žmogišką būtybę. Ir jie žino, kad labiausiai artima iš surastų jais žmogiškų…artimiausi jam – tai šimpanzė. Tai pati artimiausia žmogui rūšis, tačiau, žmogiška būtybė – ji vienintelė tam tikru požiūriu. Aukščiausia…

135 Žemiausia gyvybės forma – tai varlė, aukščiausia forma – tai žmogus. Dievas pradėjo iš apačios ir kilo toliau ir toliau, kol nepasiekė iki pačios Savo atvaizdo. Pradėjo nuo paukščių ir žvėrių, aukščiau ir aukščiau, kol nesukūrė Dievo atvaizdo. Jis padarė žmogų pagal šitą atvaizdą. Tai aukščiausia forma. Žemiausia forma – tai paprasčiausias buožgalvis, pavirstantis į varlę, ir taip toliau.

136 Taigi, tai trūkstanti grandis, kurios negali surasti… Dabar žiūrėkite į Raštą. Jūs…jūs su tuo nesutiksite (daugelis iš jūsų), bet aš noriu…tiesiog noriu, kad jūs tai turėtumėte galvoje. Ir priimkite tai be išankstinio nusistatymo. Paklausykite.

137 Aš žinau, kad daugelis iš jūsų neseniai klausėsi daktaro Dichano. Aš, žinoma… Tokio kalibro žmogus ir nuostabus brolis baptistas – aš labai vertinu jį. Jis truputi protingesnis ir sumaningesnis, ir…ir jis jau užmiršo tiek, kiek aš niekada nesužinosiu, nes jis daktaras…teologijos, ir jis medikas, ir jis mokslų daktaras. Tai protingas žmogus. Bet jis sako, kad tie…kad kai Dievo sūnūs pamatė žmonių dukterų grožį… Jis užima Juozapo (Flavijo) poziciją ir tvirtina, kad jie…jie įsispraudė į žmogiškąjį kūną ir ėmė sau žmonas, ir Nodo žemėje buvo milžinai, ir jie ėmė sau žmonas ir gyveno su jomis, kai Dievo sūnūs, puolę Angelai, pamatė žmonių dukteris, ir lytinis potraukis buvo toks stiprus (nors po kritimo jie buvo nuodėmingais), kad jie įsispraudė į žmogišką kūną.

138 Jei taip iš tikro buvo, tada tai perbraukia dieviškąjį išgydymą, perbraukia visa kita. Jeigu šėtonas gali kurti, vadinasi, jis lygus su Dievu. Šėtonas negali kurti. Aš noriu, kad jūs parodytumėte man nors vieną vietą, kad šėtonas gali kurti. Jis negali kurti. Jis tik iškreipia jau tai, kas sutverta. Joks jis kūrėjas. Jis tik iškreipia.

22 IŠTARTAS ŽODIS



139 Tad kas gi įvyko? Žiūrėkite. Štai mano versija. Štai ji – trūkstanti grandis.

140 Taigi, yra šimpanzė, bet šimpanzei su moterimi negali gimti vaikas. Žmogų nesujungsi nei su vienu gyvūnu. Jie nesusimaišo. Nei iš vieno gyvūno negalima paimti kraujo perpylimui.

141 Kada aš buvau Afrikoje, su tais vargšais juodaodžiais žmonėmis elgėsi ten štai tokiu būdu, kažkas man pasakė, sako: “Tai juk patys tikriausi gyvuliai”.

142 Aš pasakiau: “Na jau atleiskite. Jie tokie pat žmonės, kaip ir jūs, galbūt, netgi daug labiau”. Pasakysiu aš jums štai ką: su tokiu požiūriu jums iki gyvulio jau netoli. Aš tariau: “šitas žmogus, netgi jei jis juodas kaip pikų tūzas, arba netgi jei jis geltonas kaip moliūgas, arba netgi jei jis mėlynas kaip indigažolė, jis gali išgelbėti tau gyvybę, atiduodamas tau kraują perpylimui. Bet net nemėgink įleisti į save gyvūno kraują”. Žinom, jis žmogus.

143 Tik tiek, kad pas vieną oda juoda, o pas kitą – tamsi, o pas kitą – geltona, o pas ketvirtą – balta, tai neturi jokios reikšmės. Biblijoje sakoma: “Dievas iš vienos kraujo ląstelės sukūrė visus žmones”. Tai visiškai teisingai. Mūsų gyvenamoji vieta, pasikeitusi odos spalva, čia visai ne prie ko. Dievas sukūrė iš vieno…vieno žmogaus visas tautas, iš vienos kraujo ląstelės – visos tautos vienodos.

144 Kinai… Juodaodis žmogus negali pasakyti… Negras negali pasakyti: “Kinas, jis…jis geltonodis, aš neturėsiu su juo nieko bendro”. Jis tavo brolis. [Brolis Branhamas kelis kartus beldžia į sakyklą–Red.] Ir tu, baltasis žmogau, negali pasakyti geltonodžiui arba juodaodžiui, bet kuriam: “Aš neturiu su tavimi nieko bendro”. Jis tavo brolis. Visiškai teisingai.

145 Dabar pastebėkite, štai kas įvyko. Aš manau ir galiu patvirtinti tai Biblija, kad tai padarė būtent gyvatė. Gyvatė yra ta trūkstanti asmenybė tarp šimpanzės ir žmogaus, nes (paklausykite, atkreipkite dabar į tai dėmesį) gyvatė nebuvo ropliu. Ji buvo gudresnė už visų žemės gyvūnus.

146 Taigi, aš šiandien nuėjau ir prisirinkau iš visur žodynų, kad rasčiau tą žodį, ką reiškia žodis gudrus. Jis reiškia “būti protingu, būti mikliu”. Ir pats geriausias šito vertimas…šito seno žydų žodžio “ma-cha”, macha, sako: “Turintis tikrą gyvenimo pradmenų pažinimą”.

147 Dabar truputi peržvelkime tai.

GYVATĖS SĖKLA 23



Ji gudri, mikli, tačiau ji pavadinta gyvate. Bet neužmirškite, ji buvo gudriausia iš visų būtybių ir buvo labiau panašus į žmogų iš visų kitų lauko gyvūnų – artimiausias žmogui.

148 Ir netgi prakeikimas neatėmė iš jos viso grožio, pas gyvatę iki šiol graži, puiki spalva, ji grakšti ir vikri. Netgi prakeikimas ne viską panaikino. Bet atminkite, Dievas pasakė jai, kad jam bus atimtos kojos, ir ji šliauš ant savo pilvo. Ir gyvatėje jūs nesurasite nei vieno kauliuko, panašaus į žmogaus, ir todėl mokslininkai suglumę. Bet štai ji!

149 Dievas tai paslėpė nuo išmintingųjų ir gudriųjų ir pažadėjo apreikšti tai Dievo sūnums paskutinėmis dienomis, kai Dievo sūnūs bus apreikšti. Kada Dievo sūnūs, kurie džiūgavo dar prieš pasaulio sutvėrimą; kai didieji apreiškimai apie Dievą ir visa kita bus pateikta paskutinėmis dienomis, Jis apreikš visa tai per Dievo sūnūs. Jūs žinote, kad Raštas moko šito. Ir štai, prašom. Štai kodėl Dievas atidengia mums šiuos dalykus – Dievas apreiškia Savo sūnus. Jis užeina už visokio žmogiško žinojimo ribų, prasiskverbia į dvasinius apreiškimus ir nuleidžia juos. Argi mes nemokėme iš šios Biblijos: “Tai tiems, kurie turi išmintį”? Ne tai, ko jis išmoko kažkokioje seminarijoje, o tai, ko jis išmoko, klūpėdamas ant kelių prieš Dievą, ir kad Dievui patiko duoti jam. Apreikšti Dievo sūnūs!

150 Štai ji – gyvatė. Štai kuo buvo gyvatė. Aš nupiešiu ją jums.

151 Pas mus… Prasideda nuo varlių ir taip toliau, nuo buožgalvio ir taip toliau, ir toliau, tokie ir šiokie, ir, pagaliau, prieiname prie beždžionės, iki šimpanzės. O po šimpanzės, nuo šimpanzės mes iš karto peršokame prie žmogaus, ir mums neaišku, kodėl yra taip.

152 Na, mokslininkai sako: “Luktelėk! Mes galime suvesti moterį su beždžione ir su šimpanzė, ir paskui atvirkščiai – suvesti vyrą su šimpanze”. Nieko neišeis. Suveskite jį su bet kuriuo kitu gyvūnu – nieko neišeis. Nesusimaišys kraujas, paimkite savo kraują – tai visiškai kitas kraujas.

153 Šioje atkarpoje yra tam tikras kraujas, o šio gyvūno surasti negali. O-o, aleliuja! Mane jau tiesiog dabar šventa pagarba plėšo. Pastebėkite. Kodėl? – Dievas paslėpė tai nuo jų. Gyvatėje nėra nei vieno kaulo panašaus į žmogaus kaulą. Jis taip toli paslėpė ją, kad protingi žmonės negalėtų jos surasti.

154 Ir aš jums parodysiu, iš kur atsiranda šie protingi žmonės, šiaip ar taip, kur…kur ji pati. Matote, jos nepamatysi tokiu būdu.

24 IŠTARTAS ŽODIS



155 Tai turi ateiti per apreiškimą: “Tu – Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės”, – dvasinis apreiškimas. Iš kur…iš kur Abelis sužinojo, kad reikia atnešti avinėlį, o ne žemės vaisius, kuriuos atnešė Kainas? – Jam buvo apreikšta dvasiniu būdu. Seminarijose šito negausi. Per denominacijas šito negausi. Tai gausi tik iš Dangaus.

156 Taigi, pažvelkite į gyvatę, į šią gyvatę, kuri pradžioje buvo… Nagi dabar pavaizduokime ją. Jis buvo stambus. Jis tarp šimpanzės ir žmogaus. Ir gyvatė, šėtonas, Liuciferis, žinojo, kad tik šis kraujas susimaišys su žmogaus krauju, kad jis galėjo panaudoti tik šį asmenį. Jis negalėjo panaudoti šimpanzės – jo kraujas nesusimaišytų. Jis negalėjo panaudoti kitų būtybių. Jis negalėjo panaudoti avies. Jis negalėjo panaudoti arklio. Jis negalėjo panaudoti jokio gyvūno, jam teko panaudoti šią gyvatę.

157 Dabar paimkime ir pažiūrėkime, kaip jis atrodo. Tai buvo didžiulis tipas, priešistorinis milžinas. Štai kodėl randa tokius didžiulius kaulus, ir aš parodysiu tai Biblijoje. Dabar žiūrėkite atidžiai. Gerai. Šis didžiulis tipas, sakysim, jo…trijų metrų ūgio, platūs pečiai – atrodė tiksliai kaip vyras. Ir jo kraujas, vystymesi, sumaišant vieną gyvūną su kitu… Gyvūnus juk galima sukryžminti. Ir kraujas darosi vis aukščiau, gyvybės forma tampa vis aukštesnė, aukštesnė, kol nepakilo iki žmogaus lygio. Bet paskutinė grandis šioje atkarpoje buvo išimta. Kas iš jūsų žino, kad mokslininkai negali surasti šios trūkstančios grandies? Jūs visi žinote tai. Kodėl? Štai jis – gyvatė. Štai jis, prašom – stambus vyras.

Ir nusileidžia šėtonas, štai, jis sako: “Aš galiu įkvėpti”.

158 Ir kai jūs pradedate žvalgytis į moteris ir flirtuoti su moterimis, įsidėmėkite, jūs patepti šėtonu, tai juk ne jūsų žmona.

159 Pastebėkite. Taigi, šėtonas nusileido ir įėjo į šitą gyvatę. Ir jis surado Ievą Edeno sode nuogą, ir jis kalbėjo apie vaisių viduryje. Vidury reiškia – “viduryje” ir panašiai – jūs suprantate, čia mišri auditorija. Ir jis pasakė: “Jis patrauklus. Jis malonus akims”. Ir ką jis padarė? – Jis pradėjo mylėtis su Ieva, ir jis gyveno su ja kaip vyras.

160 Ir ji pamatė, kad tai buvo malonu, todėl ji nuėjo ir papasakojo savo vyrui, bet ji jau buvo nėščia nuo šėtono.

161 Ir ji pagimdė savo pirmą sūnų, kurį pavadino Kainu – šėtono sūnumi.

GYVATĖS SĖKLA 25



Jūs pasakysite: “Tai netiesa”.

162 Gerai, mes paimsime ir išsiaiškinsime, tiesa tai ar ne. “Ir Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavo Sėklos ir gyvatės sėklos”. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Ką? – Gyvatės sėkla! Pas ją buvo Sėkla, ir pas jį buvo sėkla. “Ir Jis sutrins tau galvą, o tu gelsi Jam į kulnį”. O sutrinti reiškia “atlikti išpirkimą”. Štai jums ir gyvatės sėkla.

Taigi, pastebėkite, štai pasirodo šie du vyrai.

163 Taigi, ši gyvatė, kai jis stovėjo ten, šitas didžiulis milžinas stovėjo ten, jis buvo kaltas paleistuvyste su adoma žmona. Kur dabar slepiasi nuodėmė? Kodėl mūsų laiku viskas vyksta tokiu būdu? Taigi, aš…aš… Žinoma, jūs susigaudote, apie ką aš kalbu. Štai jis, prašom.

Ir kai jis tai padarė, Dievas pasakė…pradėjo kviesti Ievą su Adomu.

Ir tas pasakė: “Aš esu nuogas”.

Ir Jis paklausė: “Kas tau pasakė, kad tu nuogas?”

164 Tuomet jie pradėjo, kaip armijoje, versti bėdą vienas ant kito. Pasakė: “Moteris, kurią Tu man davei, padarė tai. Tai ji įkalbėjo mane”.

165 O ji argi pasakė: “Gyvatė man davė obuolį”? Na gerai, pamokslininke, atsikvošėk.

166 Ji pasakė: “Gyvatė mane apgavo”. Jūs žinote, ką reiškia apgauti? Tai reiškia “suteršti”. Ir jis buvo… Jokio obuolio šėtonas jai nedavė. “Gyvatė apgavo mane”.

Ir tada atėjo prakeikimas.

167 Jis pasakė: “Už tai, kad tu paklausiai gyvatės, o ne savo vyro, tu atėmei pasauliui Gyvenimą. Ir tau…tau padaugės nėštumo vargų, ir su skausmu gimdysi vyrui”, – ir taip toliau.

168 “Ir kadangi tu paklausei savo žmonos, o ne Manęs (Buvai paimtas iš dulkių – aukščiausia forma), į dulkes ir sugrįši”.

169 “Ir kadangi tu, gyvate, taip padarei, neteksi savo kojų. Ant savo pilvo slinksi per visą savo gyvenimą. Ir būsi visų nekenčiamas. Ir dulkės bus tau maistas”. Štai kaip. Štai ji – ta trūkstanti grandis.

170 Taigi, pasirodo Kainas. Nagi pažiūrėkime šiuos du charakterius. Štai pasirodo Kainas. Kas jis? – Apsukrus verteiva. Jis apdirba žemę, protingas, apsukrus, religingas, labai religingas. Pažiūrėkite jo…pažiūrėkite dabar jo atributus.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Sekite mano mintį dar kelias minutes.

171 Ir štai pasirodo jis. Jis žino, kad jis neblogas žmogus. Jis nori lankyti bažnyčią. Jis stato sau bažnyčią, aukoja aukas, daro aukurą ir visa kita, stato aukurą, deda ant jo gėles. Padėjo žemės…žemės vaisius, paaukojo juos Dievui. Pasakė: “Tai Tau, Viešpatie. Aš žinau, kad mes suvalgėme obuolius – tai ir buvo viso ko priežastis”. Chm! Pas kai kuriuos jo palikuonis toks pat supratimas – tai kalba apie tai, iš kur tai kyla. Atnešė savo obuolius iš lauko, padėjo juos ten, pasakė: “Tai bus išpirkimas”.

Dievas pasakė: “Ne obuoliai visko priežastis”.

172 Bet per dvasinį apreiškimą Abelis žinojo, kad tai buvo kraujas. Todėl jis paaukojo avinėlį, perpjovė jam gerklę, ir tas mirė.

173 Ir Dievas pasakė: “Teisingai. Tame viskam priežastis. Tai buvo kraujas”. (Jūs žinote, apie kokį kraują aš kalbu. Gerai.) Viskas buvo kraujyje.

174 Dabar žiūrėkite. Ir po to, kai Kainas pamatė, kad jo brolis šventuolis buvo priimtas prieš Dievą, ir ten vyko ženklai ir stebuklai, jis pradėjo jam pavydėti. Jis pasakė: “Mes dabar perkirsime visa tai”. Pažiūrėkite į jo brolius, pažiūrėkite į jo vaikus mūsų laiku. “Aš jau protingesnis už jį”, – todėl jis supyko. Iš kur atsirado šis pyktis? Nejaugi jūs manote, kad pyktis… Jis užmušė savo brolį. Jis buvo žmogžudžiu.

175 Argi jūs galėtumėte pavadinti Dievą žmogžudžiu? O Adomas buvo Dievo sūnumi. Biblijoje sakoma, kad Adomas buvo Dievo sūnumi – tai buvo tyra pradžia. Adomas buvo Dievo sūnus. Ir toks pavydas ir pyktis, ir panašiai negalėjo išeiti iš šitos švarios srovės.

176 Tai būtinai ėjo iš kito šaltinio. Ir tai atėjo per šėtoną, kuris nuo pat pradžių buvo žmogžudžiu. Biblijoje taip sakoma, kad jis nuo pat pradžių buvo melagiu ir žudiku. Ir štai, prašom. Ir jis užmušė savo brolį.

177 Ir tai buvo Kristaus mirties provaizdis. Paskui, po šito, aišku, Jis iškėlė Setą į jo vietą – mirtis, palaidojimas ir Kristaus prisikėlimas.

178 Ir žiūrėkite, tada… Čia ir pasirodo milžinai. Tada Kainas apsigyveno Nodo žemėje. Jeigu jo tėtušis buvo didžiuliu milžinu, tai koks bus Kainas? – Kaip jo tėtušis. Ir jis nuėjo į Nodo žemę ir paėmė vieną iš savo seserų.

179 Kitaip jis negalėjo pasielgti. Moteris galėjo pasirodyti ne kaip kitaip, kaip tik per Ievą.

GYVATĖS SĖKLA 27



Sako, kad jie turėjo septyniasdešimt sūnų ir dukterų. Jeigu…jei nebūtų moters… Biblijoje nerašoma moterų gimimas – tik vyrų. Ir kada… Jeigu be Ievos daugiau nebuvo moters, tai po jos mirties žmonija būtų nustojusi egzistuoti. Jai turėjo gimti dukros. Ir jam teko paimti į žmonas savo seserį.

180 Jis nuėjo į Nodo žemę ir paėmė…ir paėmė sau žmoną. Ir kai jis ją ten vedė, kaip tik ten ir rado tuos didžiulius milžinus, kurie buvo puolusiais Dievo sūnumis, kurie gimė iš savo tėtušio, šėtono, per Kainą. Štai jums trūkstanti grandis.

181 Ir pažiūrėkite gyvatės sėklą. Dabar žiūrėkite. Atminkite, gyvatės sėkla religinga. Truputi pažiūrėkime, kaip ji pradeda reikštis. Štai pasirodo gyvatės sėkla. Kas su jais atsitiko? Dabar aš perskaitysiu čia kai ką, aš užsirašiau tai šiandiena.

182 Kas gimė Abelio genealogijoje? Paklausykite tai. Gerai. Gimė Abelis. Po Abelio gimė Setas. Po Seto gimė Nojus. Po Nojaus gimė Semas. Po Semo gimė Abraomas. Po Abraomo gimė Izaokas. Po Izaoko gimė Jokūbas. Po Jokūbo gimė judas. Po Judo gimė Dovydas. Po Dovydo gimė Kristus – iki tobulumo.

183 Pažiūrėkite, kaip tuomet Dievo Dvasia gyveno Abelyje. Pažiūrėkite, kaip Ji gyveno Sete. Pažiūrėkite, kaip Ji gyveno Jude. Pažiūrėkite, kaip Ji gyveno Dovyde. Pažiūrėkite, kaip ta pati Dvasia iššaukia per tai teisę sėklą per visą laiką. Ką jie bedarytų, jie buvo iš anksto paskirti.

184 Pažiūrėkite į Jokūbą – bjaurus… Aš neniekinu. Bet Jokūbas, šis niekšelis, visą laiką laikėsi už savo motinos prijuostės – nenuovokus, išlepintas berniukas. Apgavo tą, paėmė ir apgavo savo tėvą, kad gautų palaiminimą, bet jis jam buvo duotas prieš pasaulio sutvėrimą. Žinoma.

185 Ėmė ir sumelavo ten savo uošviui: paėmė dėmėtas vyteles, topolio vyteles, ir įdėjo jas į vandenį, kad baidyti galvijus, kai jie kergdavosi, kad jie gimdytų dėmėtus galvijus, kad įsigyti šiuos galvijus apgaulės būdu. Dievas palaimino jį tame. Teisingai.

186 Vargas kiekvienam, kas pasakys ką nors apie Jokūbą. Jūs žinote, kad… Jūs žinote, ką pasakė netikras pranašas…tiksliau, jis teisingai pranašavo – Balaamas? Jis pasakė: “kas laimins jį, tas bus palaimintas, ir kas keiks jį, tas bus prakeiktas”.

187 “Aš paėmiau tave, Jokūbai. Aš suradau jį kaip…kaip svetimoje žemėje. Ir kaip erelė judina savo lizdą,

28 IŠTARTAS ŽODIS



Aš sujudinau jį ir išvedžiau jį”. Aleliuja! [Brolis Branhamas tris kartus suploja delnais–Red.] “Ne jėga, ne galybe, bet Mano Dvasia – sako Viešpats”

188 Pažiūrėkite, kaip priėjo iki šito tobulumo. Ši Dvasia veikė iki pat tobulumo Kristuje – per visus patriarchus, ėjo toliau ir toliau. Nesvarbu, ką jie darė, ką jie kalbėjo, ką jie darė – jie būtinai buvo teisiųjų sėkla.

189 Ir štai, kada teisusis Abraomas… Šlovė! O-o, man tiesiog labai gera. Kai teisusis Abraomas susitiko su Melchizedeku, kuris buvo Pačiu Dievu…

190 Kas buvo Melchizedekas? – “Salemo Karalius, tai yra, Jeruzalės Karalius, ramybės Karalius. Jis neturėjo tėvo. Jis neturėjo motinos. Jis neturėjo nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos”. Kuo jis bebūtų, Jis ir toliau gyvas. Jis niekada negimė, Jis niekada nemirs. “Jis neturėjo nei tėvo, nei motinos. Neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos”.

191 Pasakykite man, kas tai buvo. Tai amžinasis Dievas taip vadinamoje… (oi, užmiršau, kaip ten pas jus vadinasi) … teofanijoje – štai kas tai. Lygiai kaip… Tai ne prasimanymas, tačiau tai tiesiog naujas pasireiškimas. Kaip Jis atėjo ten pas Abraomą prie palapinės kaip angelas ir pranašavo, ir pasakė Sarai už Jo nugaros, kad ji nusijuokė, ir taip toliau – tie patys…tas pats.

192 Ir štai, prašom, jis susitiko su Melchizedeku. Ir prosenelis Abraomas iš teisiųjų sėklos užmokėjo Melchizedekui dešimtinę, ir buvo įskaityta jo pro-proanūkiui, teisiųjų sėklai.

193 Ir dabar štai gyvatės sėkla. Taigi, įsiminkite, tarp jų bus nesantaikai, karas.

194 Pasirodo gyvatės sėkla, ir ką ji pagimdo? Paimkime pirmus kelis metus. Dabar pažiūrėkite, kas ten vyksta. Mes tiesiog skaitysime toliau, nes aš ką tik tai pasitikslinau. Iš gyvatės sėklos gimė Kainas. Kainas nuėjo į Nodo žemę, ir jam gimė milžinai, ir po to jie atėjo į Nojaus žemę.

195 Jie buvo protingais, išsilavinusiais, sumaniais žmonėmis. Teisingai? Jie buvo statybininkais, išradėjais, mokslininkais – ne iš geneo-…teisiųjų sėklos, o iš šėtono sėklos, gyvatės. Tie žmonės buvo mokslininkais ir statybininkais, ir didžiais žmonėmis, mokytojais. Taip sakoma Rašte. Jie galėjo apdirbti varį. Jie galėjo apdirbti geležį. Jie apdirbdavo metalus. Jie išradinėjo.

GYVATĖS SĖKLA 29



Jie užgrūdindavo įvairius metalus ir statė namus, ir taip toliau. Taip sakoma Rašte. Ir jie juokėsi iš moters sėklos – iš Nojaus, teisiojo. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

196 Pažiūrėkime juos dar toliau. Po to mes matome juos arkos laikais. Viskas buvo sunaikinta. Susikaupė tiek nuodėmės (jie viską valdė – patys protingiausi ir sumaningiausi), kad Dievas pažvelgė ir pamatė, kad mažai beliko, todėl Jis tiesiog įvedė Nojų su jo šeima į arką; ir užliejo lietaus vandeniu, ir viską sunaikino, o Henochą pakėlė iš anksto. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ten buvo sėkla, beveik visa sėkla, bet pas Jį buvo tikslas, kuris turėjo išsipildyti.

197 Taigi, Nojus ir jo sūnūs, kurie išėjo (Chamas, Semas ir Jafetas), kilme buvo iš teisiųjų genealogijos.

198 Kaipgi perėjo ta sėkla? Sėkla pateko į arką, lygiai kaip buvo pradžioje – per moterį, per jų žmonas. Jie buvo šėtono sėklos pernešėjomis per arką, lygiai kaip Ieva buvo pernešėja šėtono sėklos, kad gimtų kainas – per moterį.

199 Ir jūs dar statote šias moteris ant pakilos pamokslauti! Biblijoje tai smerkiama! Paulius pasakė: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai. Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”.

200 Štai kodėl aš išėjau iš vietinės baptistų bažnyčios. Brolis Flimanas ką tik čia buvo; man atrodo, jis dalyvavo tą vakarą. Daktaras Devis pasakė: “Tu atsistosi čia ir pašvęsi šias moteris į pamokslininkes”.

Aš atsakiau: “Aš šito nepadarysiu. Nei už ką!”

Jis pasakė: “Aš juk išmesiu tave”.

201 Aš atsakiau: “Geriau mane tegu išmes”. Aš pasakiau: “Tai Dievo Žodis, ir Jame tai smerkiama. Ir aš negaliu palaikyti to, ką Dievas smerkia”. Dar ko?

202 Jeigu kas nors tai ir daro, tas tuo pačiu parodo, kad jie netikri mokytojai, netikri pranašai. Biblijoje sakoma, kad jie – “suklaidins, jeigu įmanoma, net išrinktuosius”. Štai jums, prašom.

203 Dabar atkreipkite į tai dėmesį. Ir po šito gimė Chamas, Chamas su savo žmona ir kiti. Jis užsitraukė prakeikimą. Iš Chamo gimė Nimrodas, kuris pastatė Babelę. Iš Babelės kilo katalikų bažnyčia, prasidėjo ten. Paskui perėjo toliau per Achabą, nuo Achabo ėjo toliau į judą Iskarijotą, užsibaigė antikristu.

30 IŠTARTAS ŽODIS



204 Ir šiomis paskutinėmis dienomis – štai jie: antikristo dvasia ir Kristaus Dvasia. Antikristo dvasia sako: “Stebuklų dienos praėjo”. Kristaus Dvasia sako: “Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Antikristo dvasia sako: “Neturi jokios reikšmės, ar krikštytas tu į Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią ar aplaistytas, pašlakstytas, kaip ten bebūtų – esmė to nesikeičia”. Biblijoje sakoma, kad Dievas neklystantis, ir Jis negali pasikeisti. Kam jūs tarnausite? Jums spręsti.

205 Ir taip, jūs pasakysite: “Ar gali jie gyventi kartu? Tu juk pasakei, broli Branhamai, kad toje arkoje ten buvo ir Chamas, ir Setas”. Taip, visiškai teisingai. Chamas buvo piktu. Setas buvo religingu ir teisiu. Gerai.

206 Nagi pažiūrėkime į Chamą. Gerai. Chamas ir Setas buvo vienoje arkoje: vienas teisus, o kitas neteisus. Vienoje arkoje buvo varnas ir balandis. Vienoje bažnyčioje buvo Judas ir Jėzus. Vienoje bažnyčioje buvo antikristas ir Šventoji Dvasia.

207 Ir šiandien veikia tos pačios dvasios. “Turi dievotumo pavidalą – labai religingi, – bet turi dievotumo pavidalą ir atsižada jo jėgos. Nuo tokių šalinkis”. Šventoji Dvasia tvirtina: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Kokią pusę pasirinksite jūs?

208 Antikristas sako, kad štai tai – paprasčiausiai mokymų knyga. [Brolis Branhamas rodo Bibliją–Red.] “Mes kartosime apaštalinį tikėjimo simbolio mokymą”. Tegu bet kuris pamokslininkas pabando parodyti man, kur Biblijoje gali rasti apaštalinį tikėjimo simbolį: “Aš tikiu į Dievą, Visagalį Tėvą, žemės ir dangaus Kūrėją, ir Jo Sūnų, Jėzų Kristų. Aš tikiu šventa romos katalikų bažnyčia, ir bendravimą su šventaisiais”. Na ir kur tai Biblijoje? Tačiau savo didžiulėse metodistų ir baptistų bažnyčiose jūs ją kartojate. Tai šėtono mokymas, ir jį pamokslauja netikri pranašai!

209 Aš ne… Tikiuosi, aš jūsų neįžeidžiu, bet aš tai išaiškinu šiai maldyklai. Tie, kas čia, Branhamo maldykloje, laikykitės toliau nuo tokių dalykų! Bet koks tikėjimas bendravimu su šventaisiais yra spiritizmas. “Vienas tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus – tai Žmogus Jėzus Kristus”. Kiek ten bebūtų Marijų!

210 Matote, kaip buvo tada su moters sėkla? Matote, kaip moters sėkla tada persikėlė?

211 Pažiūrėkite į šiandieninę Ameriką. Amerika – tai šėtono sėkla. Kas tai? – Ši šalis po moters kulnu.

GYVATĖS SĖKLA 31



Jūs girdėjote: “Šitas pasaulis po moters kulnu”. Taip. Ši šalis po moters kulnu. Jos vadovauja.

212 Aš čia neseniai lankiausi Šveicarijoje. Moterys sako… Viena moteris, pripildyti Šventąją Dvasia, pasakė: “Žinote, jeigu aš vyksiu į Ameriką, sako, kad ten moterims duota laisvė”.

213 Aš pasakiau: “Leiskite papasakoti jums, prie ko tai veda”. Ir aš pradėjau jai pasakoti.

Ji pasakė: “O-o, teisusis Dieve! Šito aš nenoriu”.

Aš pasakiau: “Štai prie ko tai veda”.

Žinote, ten nedaro tokių dalykų, kokius išdarinėja čia.

214 Kas tai? Leiskite parodyti jums, kad Amerika – tai moteris. Ant mūsų monetų moters atvaizdas. Čia visur moteris.

215 Pasakykite man… Jokios aludės šalyje negalės… Šiame mieste galima atidaryti keturiasdešimt aludžių ir pastatyti tris prostitutes, patrauklias moteris, kurios, kraipydamosios, eina gatve – jos nusiųs į pragarą daugiau sielų, žiūrinčius į jas su geismu, nei kartu paėmus visas mieste aludes. Visiškai teisingai.

216 Tuomet kame priežastis? – Moteryje. Kas ji? – Ji Amerikos dievas.

217 Pažiūrėkite į šias kino aktores – vaidina čia, o pačios susituokusios po keturis, penkis kartus, gyvena vienu metu su trimis, keturiais vyrais. O kai kuriuose žurnaluose jas išstato apžiūrėjimui, ir pasakoja apie jas, rodo jas foto nuotraukose nuogomis. O jūs, mergaitės, statote jas kaip pavyzdį. Kodėl? – Tikriausiai, dėl jūsų motinėlės, kuri buvo iki jūsų; dėl jūsų senelės, kuri buvo iki jūsų. Jūs matote, kur veikia gyvatės sėkla? Žinoma.

218 Ir koks rezultatas? Jei prie įstatymo už įstatymo pažeidimą buvo baudžiama iki keturioliktos kartos, tai kokia bausmė bus už įstatymo pažeidimą mūsų laiku? Juk teisiųjų sėkla tuoj pat išnyks, o Dievas pasakė, kad ateis toks laikas, kad, jeigu Jis nebūtų sutrumpinęs šio darbo, išviso nieko nebeliktų. Mes laiko pabaigoje.

219 Pabandykite šiandien rasti teisiuosius, pereikite per miestus! O-o, surasite, žinoma, bažnytinius narius, iki pirties atsidavusius baptistams ir presbiterionams, ir kitiems. Bet Dievas jiems išviso nereikalingas, kaip ir triušiui slidės – nieko apie Jį nežino! Jie tik žino…

– Tu krikščionis?

– Aš katalikas.

32 IŠTARTAS ŽODIS



– Tu krikščionis?

– Aš baptistas.

– Tu krikščionis?

– Aš presbiterionas.

– Tu krikščionis?

– Aš sekmininkas.

Čia iš viso ne prie ko.

220 Tu dėl to krikščionis, kad Dievas iš Savo malonės išgelbėjo tave, ir tu apie tai žinai! [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į sakyklą–Red.] Ir kažkas pakeitė tavo gyvenimą, ir tu gyveni visai kitaip. Ir tu – naujas žmogus ir kūrinys Jėzuje Kristuje. Žinoma.

221 Bet jūs matote, kur gyvatės sėkla? Kokia gyvatės sėkla tai buvo? – Paleistuvystė. Jūs susigaudote? Paleistuvavimas su Ieva. Kas su juo atsitiko? Kas po šito gimė? Kokia ji dabar?

222 Pažiūrėkite, kaip buvo prieš kelis metus, kai nuskambėjo ši nauja daina (jūs, kurie vyresni), kada… Ankščiau, prieš tai kaip leisti atlikti dainą per radiją, jos praeidavo cenzūrą. Ir pirmoje iš tokių, kurią išleido, buvo sakoma: “Užraitykite, mergaitės, užraitykite, parodykite savo gražias kojas”, – ir visa kita:



Juokis iš tėvelio ir mamytės.

“Cha-cha-cha!” – pasakyk visiems mūsų.



Tai pirmoji, kuri pas juos prasiskverbė. Kaip jūs galvojate, kur dabar tas vaikinas, kuris parašė šią dainą? Jis miręs.

223 Ką jūs galvojate apie Klarą Boj, kuri pirma pasirodė ir davė pradžią savo [filmu–Red.] “Pavojingi posūkiai” ir striptizu, dėl kurių tūkstančiai sielų nuėjo į pragarą? Kaip jūs galvojate, kur ji dabar? Ji jau seniai mirusi. Kurgi ji su savo kūnu? – Guli ten dulkėse irdama ir ėdama kirminų ir vikšrų. O jos siela ten teisiojo Dievo akivaizdoje.

224 Kur tas žmogus, kuris paėmė ir su vienos moters pagalba sukūrė šiuos bjaurius drabužėlius, kuriuos jos užsideda, kad pas jas būtų viskas aptemta iš vienos ar kitos pusės, ir būtų ne pagal didį? Tad dėl ko jie tai daro? Kodėl jūs nešiojate tokius dalykus? Nes jūs norite, kad vyrai žvalgytųsi į jus. Ir kitaip šito nepaaiškinsi. [Brolis Branhamas šešis kartus pabeldė į sakyklą–Red.]

225 O jūs žinote, kad kai tai darote,

GYVATĖS SĖKLA 33



ir koks nors užkietėjęs nusidėjėlis į jūs žiūri, jūs žinote, kas vyksta? Teisme… Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, aš ištikima savo vyrui visus šimtą procentų”. Jūs būsite kalta paleistuvavimu. Jėzus pasakė: “Kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje”. Kada šiam vyrui teks atsakyti už paleistuvavimą, kas bus šito iniciatoriumi? – Tai jūs apsirengėte ir išstatėte save taip.

226 Aš nenoriu pasakyti, kad jūs rengtis, kaip koks nors antikvariatas. Tačiau jūs galite būti labiau panaši į ledi.

227 Paskui išeinate į gatvę ir nusirengiate savo trumpus šortus ir apsirišate štai taip juostele, o jūsų kūdikio akys, kaip peleninė – einate gatve su cigarete dantyse – jūs tai darote visai ne su blogais ketinimais. Gal kaip faktas jūs nekalti, bet šėtonas naudoja jus kaip ginklą, lygiai kaip jis panaudojo Ievą.

228 Kodėl ši šalis po moters padu? Nes ji veda tiesiai į katalikybės viešpatavimą. Kas ten šiandien? Ten niekada neišgirsi minint apie Jėzų: “Džiaukis Marija! Marija, Dievo motina! Šventoji Sicilija!” Visokie šventieji, mirę šventieji.

229 Čia neseniai aš… Praeitais metais aš buvau Meksikoje. Ir štai vilkdama kojas eina viena vargšė moteris, visa oda ant kelių štai taip nudraskyta, verkia, pakėlusi rankas. O tėvas eina, nešdamas ant rankų du vaikus, jie verkia, motina taip kenčia, nes mirė kažkokia moteris, kurią padarė šventąja – pas juos ten ant kalno buvo jos statulėlė. Ją užmušė meilužis. Ir jeigu ją taip užmuša, ją, žinoma, laiko šventa, juk ji buvo katalikė. Ir štai ji vilko kojas, kad atlikti išpažintį, ir kad atgailauti, jai teko tris kilometrus vilktis akmenuotu grindiniu.

230 Broli, jeigu man reikia ką nors daryti, tai Jėzus mirė veltui. Malone aš išgelbėtas, o ne pats, bet pagal Dievo valią ir iš Dievo malonės.

231 Reporteris ten paklausė manęs, pasakė: “Pone Branhamai…” Ten buvo prikeltas miręs kūdikis, ir dar keli įvykiai. Trisdešimt tūkstančių katalikų… Ne, prašau atleisti. Ten buvo dvidešimt tūkstančių. Trisdešimt tūkstančių buvo Afrikoje. Dvidešimt tūkstančių katalikų vienu metu priėmė Kristų kaip asmeninį Gelbėtoją, kada tai įvyko – tai buvo Meksikoje. O tie kunigai nieko negalėjo pasakyti – labai daug, prasidėtų neramumai. Mūsų pusėje buvo labai daug žmonių. Tad jis paklausė: “Pone Branhamai, kaip jūs manote, mūsų šventieji galėtų padaryti tą patį, ką ir jūs?”

34 IŠTARTAS ŽODIS



232 Žinodamas jų mokymą, aš atsakiau: “Žinoma, jeigu jie gyvi!” Chm. Suprantate? O jūs žinote, kad pas katalikus pripažįsta šventaisiais tik po mirties.

Taigi, jis pasakė: “O-o, šventais galima tapti tik po mirties”.

233 Aš paklausiau: “O iš kur jūs tai ištraukėte? Paulius pasakė: ‘Šventiesiems, esantiems Efeze ir pašauktiems Dievo; šventiesiems, kurie dabar Efeze, – jis rašė laiške, – ir šventiesiems kitose vietose, Galatijoje, ir…ir šventiesiems Romoje’, – ir taip toliau. Šventiesiems – “pašvęstiesiems”. Kaip dėl šito”.

234 Jis atsakė: “Na žinoma, mums nedera ginčytis su Biblija, nes mes – bažnyčia, ir svarbiausia – ką sako bažnyčia. Mums nesvarbu, kas sakoma Biblijoje. Svarbiausia – ką pasakė bažnyčia”. Paklausė: “Kokia tada jūsų nuomonė apie katalikų bažnyčią?”

235 Aš atsakiau: “Geriau jūs apie tai manęs neklausinėtumėte. Jeigu jau jūs manęs paklausėte, tai dabar aš jums pasakysiu tiesą”.

Pasakė: “Aš ir noriu, kad jūs pasakytumėte man teisybę”.

Aš pasakiau: “Pati, kokia tik gali būti aukščiausia spiritizmo forma”.

Jis paklausė: “O kaip jūs prie to priėjote?”

236 Aš pasakiau: “Kiekvienas, kuris kreipiasi į mirusius užtarėjus, yra spiritistu”. Aš pasakiau: “Jeigu šis šventasis atsako, vadinasi, jis pragare, nes tie, kurie perėjo į kitą pasaulį…mano Biblijoje sakoma, kad jis negali sugrįžti”. Teisingai. Ir aš pasakiau: “O jeigu ir taip, jeigu jis ir buvo šventuoju, tada tai velnias kalba, kaip tas šventasis, ir apskritai jis joks šventasis”.

237 O jis papriekaištavo: “Taip, minutėle”. Pasakė: “Jūs irgi kreipiatės į mirusį užtarėję”.

Aš paklausiau: “Kaip tai?”

Jis atsakė: “Jėzus Kristus mirė”.

238 Aš pasakiau: “Bet Jis ir prisikėlė. Jis ne miręs, bet Jis gyvas, kad užtartų, ir tai vienintelis Tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus”.

239 “Aš esu Tas, Kuris buvo miręs, ir vėl gyvas, ir gyvenu per amžių amžius. Pas Mane mirties ir pragaro raktai. Kiekvienas norintis tegu ateina ir geria Gyvybės vandens dovanai”. Tai bent! Štai mūsų Dievas. Tai mūsų Dievas.

240 O teisiųjų sėkla jau beveik išnyko. Pabandykite pakalbėti apie visa tai su žmonėmis. Pabandykite pakalbėti su žmonėmis apie tai, kad grįžtų į Biblijos kelią.

GYVATĖS SĖKLA 35



Pabandykite pakalbėti su žmonėmis apie stebuklus. Pabandykite pakalbėti su žmonėmis apie tai. Jų bažnyčioje tuo netiki, todėl Dievui tai nesantuokiniai vaikai. Biblijoje sakoma, kad jeigu mes negalime iškęsti persekiojimus ir išbandymus, pajuokas, kai mus pravardžiuoja šventuoliais ir taip toliau, ir panašiai; jeigu jūs negalite šito pakelti, vadinasi, jūs nesantuokiniai vaikai, o ne Dievo vaikai. Taip Biblijoje sakoma.

241 Galite mane vadinti šventuoliu, jeigu norite. Vadinkite mane kaip norite. Kol mano širdis teisi prieš Dievą, ir mano pergyvenimas atitinka Dievo Bibliją, aš judėsiu toliau ta pačia kryptimi. Tiksliai. Štai į ką mes tikime. Štai tai gyvojo Dievo Bažnyčia, kuri vadovaujasi ne teologija. Ji vadovaujasi ne kažkokiu žmogišku, protiniu supratimu. Ji vadovaujasi absoliučiai apreikšta Tiesa, kad Jėzus Kristus – tai Dievo Sūnus.

242 Jeigu aš turėčiau tiktai protinį supratimą dėl to, kad baptistų bažnyčioje arba metodistų bažnyčioje mane išmokė, kad štai tas taip ir taip, o aš išgirsčiau, kad ši Biblija… Jeigu Biblija… Jeigu aš būčiau krikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu ir skaityčiau šią Bibliją, ir pamokslininkas pasakytų man, kad visi Biblijoje krikštijosi tik į Jėzaus Kristaus Vardą, ir aš tai perskaityčiau ir pamatyčiau, kad tai Tiesa, tai aš kaip galima greičiu krisčiau į vandenį. Tiksliai.

243 Jeigu kas nors pasakytų man, kad…kad Jėzus Kristus – didis Gydytojas, o mano bažnyčioje sakytų man, kad stebuklų dienos praėjo, ir man reikėtų to išgydymo, tai aš iš visų jėgų bėgčiau prie altoriaus, kad gauti išgydymą. Tiksliai bėgčiau.

244 Jeigu aš bučiau pamokslininku, prie mano sakyklos stovėtų pamokslininkė, ir aš paskaityčiau iš šios Biblijos ir suprasčiau, kad moteriai neleista pamokslauti, tai aš neprileisčiau jos ten, netgi jeigu man tektų “prikaisti” savo kailiu.

245 Pamenu, kaip kartą vakare tiesiog ten, kur dabar sesuo Rait, sėdėjo viena moteris, kuri ruošėsi išvaryti mane pro duris už panašų elgesį. Taip. Aš pasakiau: “Neikite į mano bažnyčią savo…” Tuomet nešiojo…tiksliau, trumpinu sukneles net iki čia – nesuprasi, kad – ir jų kūnas pusiau apsinuogino. Aš pasakiau: “Jeigu tokios ateis į mano bažnyčią, aš jas tiksliai išgrūsiu pro duris”. Ir viena vietinė vėjavaikė (ji mirė neužilgo po to, ir ji pakvietė mane būdama prie mirties, ji buvo katalike) atėjo ten ir atsisėdo tokiu pavidalu.

36 IŠTARTAS ŽODIS



Aš apsižvalgiau ir pastebėjau, kad ji ten sėdi (žmonės giedojo), nusiėmiau švarką, nuėjau ten, uždėjau jai ant pečių. Aš pasakiau: “Ponia, jeigu jūs ruošiatės klausyti mano pamokslo, tai prašau, kol jūs Dievo bažnyčioje, pabūkite su šiuo švarku”. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Suprantate? Taip.

246 Ji nužingsniavo iš ten ir išėjo iš patalpų, perkreipusi lūpas. Ji pasakė: “jeigu pas jį ir yra kokia religija, tai aš neleisčiau, kad netgi mano karvė turėtų tokią religiją”.

Aš pasakiau: “Nesijaudinkite, ji neturės”.

247 Po to mes pastatėme palapinę, mane iškvietė, kai ji buvo bemirštanti. Ją ištiko širdies priepuolis, ir ji buvo prie mirties. Jos vyras atvažiavo, jis pasakė: “Važiuokime greičiau!” – (o man visu pajėgumu vyko susirinkimas) stambus, augalotas vaikinas stovėjo prie durų, laukė manęs. Ir aš nudūmiau su jo…

248 Aš sėdau į savo mašiną ir nudūmiau ten. Kai aš atvažiavau, aš sutikau ten pagyvenusią medicinos seserį, kuri iki šiol gyvena Govardo parke. Ji pasakė: “Gerbiamasis, nėra prasmės eiti ten”. Tai buvo prieš dvidešimt metų, gal, dar daugiau. Pasakė: “Ji mirė”. Pasakė: “Ji jau tris minutės kaip mirusi”. Pasakė: “Ji šaukė visu balsu ir šaukė jus”. Pasakė: “Aš turiu jums kai ką perduoti”.

Paklausiau: “Ką?”

249 Pasakė: “Pasakyk tam pamokslininkui, apie kurį aš tai išsakiau: ‘Prašau, atleisk man’.”

250 Aš nuėjau ten pažiūrėti jį ją – graži moteris. Ir ji taip smarkiai kentėjo. Jai ant nosies buvo strazdanos – patraukli moteris. Ir atrodė, kad šios strazdanos išsipūtė. O jos akys visiškai išsprogo ir pusiau išsivertė. Žinoma, žarnynas ir inkstai dar joje funkcionavo, ir prakaitas štai taip kilo nuo lovos.

251 Ir jos vyras pažvelgė į mane, pasakė: “Broli Branhamai, pasimelskite, juk ji norėjo pasimatyti su jumis”.

Aš pasakiau: “Dabar nėra jokios prasmės melstis už ją”.

252 “Kur medis linksta, ten jis ir nukris”. Suprantate? “Neapsigaukite, Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus pasėja, tą jis ir nupjaus”.

253 Jūs matote, kur ji? Tad kas gi įvyko? Pažiūrėkite, kokia moteris taip elgtųsi. Pažiūrėkite į moteris, kurios gyveno praeityje, į choristę, kuo buvo jos dukra? – Besivaikanti madų. Ir kokia pas šią besivaikančią madų dukra? – Rokenrolo paauglys.

GYVATĖS SĖKLA 37



Kuo gi bus jos dukra? Chm. Kas tai? Matote teisiųjų sėklą?

254 Pažiūrėkite į save, baptistai. Prisiminkite, kas buvo dar visai neseniai. Prisiminkite, baptistai, Džoną Smitą, savo įkūrėją. Jis taip melsdavosi už žmonių nedorybes, jis taip verkdavo ir melsdavosi už žmones, kad jo akys ištino, ir jo žmonai tekdavo maitinti jį prie pusryčių stalo.

255 O jūs, metodistai, vaikštinėjate čia su brangenybėmis nosyje ir ausyse, ir atrodote, kaip moters balnas šėtonui, ir pasirodote su šortais gatvėje, ir panašiai! O draugužis Džonas Smitas, vienas iš metodistų bažnyčios vyresniųjų, prieš savo mirtį būdamas aštuoniasdešimt penkių metų amžiaus, išsakė “trumpą” keturių valandų pamokslą. Jį turėdavo atnešti ant rankų ir pasodinti jį prie sakyklos. Ir štai jo paskutiniai žodžiai. Jis pasakė: “Aš tiesiog šokiruotas metodistų bažnyčios pasielgimu”. Pasakė: “Netgi metodistų bažnyčios dukterys nešioja ant rankų auksinius žiedus”. Ką gi jis pasakytų dabar, kai gieda chore dėvėdamos šortus.

256 Jūs gerai pradėjote. Kas atsitiko? Jūs elgiatės, kai jūsų motulė. Tiksliai.

257 Štai kodėl mes nenorime čia jokių denominacijų, jokių lentelių: “Mes metodistai. Mes baptistai”. Mes tiesiog Kristaus. Tokiais ir pasilikite, būkite laisvais.

258 Dabar, matote gyvatės sėklą? Kuo gi dabar atmokėtų tokia moteris? Ką ji dabar padarytų? Ką… Jie tęsė toliau, nuolatos risdamiesi. Jie nustūmė baptistus, nustūmė metodistus, nustūmė presbiterionus. Ką jie padarė? – Jie visi grįžo tiesiai atgal, kaip jų motulė, sena paleistuvė. Ir dabar jie visi užsiima ta pačia paleistuvyste: “Na, kokią tai turi reikšmę? Juos panardino. Juos pašlakstė. Jie…jie atėjo, atgailavo. Jie laikėsi sauso įstatymo šešis mėnesius, per tą laiką jie išgerdavo visai nedaug ir visa kita. Iš jų išėjo geri nariai. Jie gerai moka…” Oi-oi-oi! Tai nieko bendro neturi su Dvasios vaisiais.

259 Dvasios vaisiai – tai tikėjimas (tikėti, kad Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats), meilė (broliams), džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, nusižeminimas, romumas, susivaldymas. Štai kas yra Dvasios vaisai.

260 O mes žiūrime į žmogų taip: “Na, jis juk gyvena draugišką tarp kaimynų gyvenimą”. Taip pat ir Ezavas.

261 Ezavas niekada niekam nepadarė skriaudos,

38 IŠTARTAS ŽODIS



bet Ezavas buvo iš šėtono, bet Jokūbas – iš tų pačių įsčių – buvo iš Dievo. Velnio sėkla, moters sėkla, Dievo sėkla ėjo toliau.

262 Taigi, jūs matote, visa tai susiėjo į vieną: kas gi liko šių dienų pasaulyje? Aš pasakysiu tai labai griežtai, įkalsiu iki pat vinies galvutės, o po šito mes pradėsime prabudimą – sekančiuose susirinkimuose. Viskas priėjo prie to… (Ir, prašau jus, aš neniekinu, aš kalbu tai ne iš pykčio.) Viskas nusirito iki to, kad tai pasidarė didžiuliu religiniu nesantuokoje gimusių, nesantuokinių vaikų susibūrimu. Tai mano galutinė išvada. Štai iki ko mes nusiritome. Jūs žinote, kad tai tiesa. Nusirito iki to, kad liko tik prisijungimas prie bažnyčios ir bažnyčios nariai, “turintys dievotumo pavidalą, bet atsižadantys jo jėgos” – jie tiesiog pavirto religinga nesantuokinių vaikų minia. Būtent taip ir yra.

263 Kas dar belieka? – Ten kabo raketos (kelios raketos), kobaltinės bombos ir visa kita. Jos tiesiog laukia, kad kažkas ateitų į valdžią, ir įvyks sunaikinimas ugnimi, kaip buvo sunaikinimas vandeniu.

264 Ir, draugai, ką jūs bedarytumėte, jeigu jūs krikščionis, ir Dievas jūsų širdyje, ir jūs žinote, kad perėjote iš mirties į Gyvenimą, tai jūs turite būti pačiu laimingiausiu žmogumi visame pasaulyje. Kai jumyse Šventoji Dvasia… Kada…

265 Biblijoje sakoma: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”.

266 Denominacijos sako: “O mes manome, kad stebuklai praėjo”.

267 Šventoji Dvasia sako: “Amen! Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Tebūna taip”.

268 Jeigu Biblijoje sakoma: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams, – (pagonims), – ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”. Matote? Ne: “Ką pasišauks metodistai, baptistai”. Bet: “Kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas, tie gaus Šventąją Dvasią ir pasikrikštys Jėzaus Kristaus Vardu”. Taip sakoma Biblijoje.

Kada tai pasiekia jus, sakykite: “Amen”.

Bažnyčia pasakė: “Ai, tai neturi jokios reikšmės”.

269 Bet Šventoji Dvasia jumyse sako į Savo Žodį “amen”. “Ne viena duona gyvens žmogus, bet Žodžiu, išeinančiu iš Dievo lupų”. Štai taip.

GYVATĖS SĖKLA 39



270 Aš noriu, kad jūs parodytumėte man nors vieną Rašto vietą, kur sakoma, kad viskas prasidėjo nuo obuolio. Aš noriu, kad jūs parodytumėte man, kur jie valgė obuolius. Aš parodžiau jums, kad Kainas buvo tokios pat nuomonės, ir kad jo sėkla iki šiol tokios pat nuomonės.

271 Bet dvasinis Dievo apreiškimas įrodo iš Biblijos, kad tai buvo netesėtas tarp vyro ir moters lytinis aktas. Štai iš kur atsirado milžinai. Štai iš kur atsirado nuodėmė. Štai iš kur atsirado visas suirimas. Štai iš kur viskas.

272 Dabar pastebėkite, ir prie viso šito… Žiūrėkite, gyvatė buvo du kart gudresnė, jo sėkla visada buvo du kart gudresnė. Man norisi užlipti ant šios sakyklos ir paimti rankomis šitą mikrofoną, nukabinti kojas nuo sakyklos, ir pasakyti tai. Ir kurgi dabar šiandien visi didieji intelektualai? Jūsų pastorius, kuris kažkur buvo nuvykęs ir įgijo krūvą protinių žinių, ir jis atsistoja – tai pastorius pačių didžiausių bažnyčių šalyje, ir taip toliau, ir panašiai. Kurgi slepiasi ši gyvatės sėkla? – tokiuose štai protinguose intelektualuose, protinguose, įžvalgiuose žinovuose. Štai kur jis. Štai kur jis įsiskverbė.

273 “Ne jėga, ne galybe, bet Mano Dvasia – sako Viešpats”. Matote? Štai kur…

274 Ir po to pažvelgi į broliuką, kuris stovi ant kampo, verkia kūkčiojant ir, galbūt, stovi ten ir barškina sena gitara, maldauja: “Broli, ateik, priimk Viešpatį!”

275 Pastorius praeina pro šalį, atsikosėja ir sako: “Aš neleisčiau savo susirinkimui…Aš išviso nebendraučiau, neleisčiau savo… nenorėčiau, kad Lidija, Džonas ir kiti matytų mane tokioje vietoje”. Laimingo kelio, gyvatės sėkla, tu ir taip eini į savo amžiną paskirties vietą. Teisingai. Aš galėčiau čia pasakyti dar vieną žodelį ir pavadinti nesantuokiniais vaikais, o juk faktiškai taip ir yra. Juk jūs matote, kad jūs…

276 “Niekas negali ateiti pas Mane, jeigu Mano Tėvas nepatrauks jo! Nei vienas nebus prarastas. Jie Mano. Aš išsaugosiu juos. Niekas niekaip kitaip negalės šito padaryti”.

277 Viskas baigiasi Jame. Jūs negalite pasakyti: “Aš kažką pasiekiau”. Tai Dievo malonė viską pasiekė. Tad nieko aš nepadariau. Aš nieko negalėjau padaryti, ir jūs irgi. Jūs nieko neužsitarnavote. Dievas padarė viską nuo pradžios ir pabaigos.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs netgi pirštu nepajudinote, kad įnešti nors kokį savo indėlį. Jūs galite pasakyti: “Na, aš juk iš padorios šeimos. Aš padariau tą ir aną”. Čia visai ne prie ko. Tai Dievas viską daro, Dievo malonė.

278 Prašau atleisti, dabar dar nėra vienuolikos valandų, bet aš vis tiek eisiu prie pabaigos. Gerai?

279 Kas iš jūsų supranta, kad Biblijoje patvirtinama šitų dalykų tikrumas (ypatingai tie žmonės, kurie iš Branhamo maldyklos)? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai tik maždaug viena šešiolikos to, ko mes mokome ir į ką mes tikime. Bet įsidėmėkite. Svetimiems aš galėčiau pasakyti taip (tiems žmonėms, kurie nesilanko čia kaip nariai): tokiu būdu mes tuo tikime, kad tai pagal Bibliją, o Biblija – tai Dievo Tiesa.

280 Ir mes tikime, kad Senajame Testamente žmonės mokėjo atskirti, kas buvo tiesa, ir kas buvo melas.

281 Ir taip, mes visi žinome, kad tada buvo parašytas įstatymas. Kas iš jūsų tai žino? Įstatymas, įsakymai buvo skrynioje ir taip toliau, štai, ir įstatymas apie įsakymus. Sakoma: “Nesvetimauk. Kas paleistuvaus, tą užmušite akmenimis”. Matote? Toks buvo įsakymas ir įstatymas apie įsakymą. Taigi, skrynia stovėjo štai taip, ten viduje buvo įsakymai, o įstatymas apie šiuos įsakymus buvo iš šono skrynios kišenėlėse. Jeigu ten ateidavo paleistuvavęs žmogus, tai imdavo ir žiūrėdavo, kas sakoma įstatyme: “Užmušti jį akmenimis”, – jį iš karto išvesdavo ir užmėtydavo akmenimis. Toks buvo įstatymas apie šį įsakymą.

282 Taigi, tada dar buvo du būdai, kaip galima buvo sužinoti. (Patvirtinimui visada yra trys.) Tuomet buvo dar vienas būdas sužinoti, o būtent: arba per pranašą, arba sapnuotoją. Kas iš jūsų žino apie tai? “Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne”. Teisingai. Štai, pranašavo būtent jis.

283 Ir jeigu žmogus ateidavo su žodžiais: “O, aleliuja, aš gavau! Aš dabar pranašavau Viešpaties Vardu. Aš gavau apreiškimą”, – jie nepalikdavo to savieigai, kaip darote jūs. Jie pirma sutikrindavo tai su Dievu.

284 Taigi, ant Aarono ankrūčio buvo taip vadinamas Urimas ir Tumimas. Kas iš jūsų girdėjo šį išsireiškimą? Kas tai buvo? – Tai dvylika brangakmenių, dvylika patriarchų, po šešis iš kiekvienos pusės: jaspis – Judas ir taip toliau, ir toliau – dvylika brangakmenių.

GYVATĖS SĖKLA 41



Ir tuomet atvesdavo tą pranašą arba sapnuotoją, ir kabindavo tą ankrūtį, ir statydavo jį ten. Ir sakydavo: “Dabar pranašauk ir papasakok savo pranašystę”.

“Viešpats prabilo man ir pasakė tai ir tai”.

285 Kiek tai realiai beatrodytų, tai gali skambėti taip, tarsi tai gryniausia tiesa, bet jei šios šviesos nešvytėdavo ir nesudarydavo ant Urimo ir Tumimo vaivorykštės spindesio; jei šios šviesos nesusiliedavo į vieną, šis antgamtinis poveikis, patvirtinimas (matote, Dievas visada patvirtindavo Savo Žodį, suprantate); jeigu ant jo nesuspindėdavo šios antgamtinės šviesos, tuomet kiek tai beatrodytų realiai, tai buvo netiesa.

286 Jeigu sapnuotojas sakydavo: “Sapnavau sapną, ir šiame sapne buvo parodyta, kad Izraelis turi persikelti ir keliauti į tam tikrą vietą, nes asiriečiai ateis iš šios pusės ir apsups jį”, – tą sapnuotoją atvesdavo ten, jis pasakydavo savo sapną. Jeigu šios ugnys ant jo nesuspindėdavo, vadinasi, jis buvo neteisius, kaip be… Netgi, jeigu asiriečiai buvo karinėje parengtyje, jis buvo neteisus. Tiksliai. Jie absoliučiai… Tai turėjo patvirtinti Urimas ir Tumimas.

287 Taigi, visiems žinoma, kad ankstesnė kunigystė praėjo, užsibaigė, ir su juo nebeliko ir Urimo ir Tumimo. Mes tai žinome, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

288 Ir atėjo nauja kunigystė. O kas… Ar turime mes šiandien Urimą ir Tumimą? Tiksliai, Dievo Žodis! Tiksliai. Štai jis. [Brolis Branhamas rodo Bibliją–Red.] Jeigu pas ką nors yra koks nors apreiškimas, arba jis ką nors sako, arba koks nors mokymas, kuris nesutinka ir ne…ir neatitinka šios Biblijos, visam pilnai Raštui, vadinasi, jis neteisingas. Man nesvarbu, iš kokios jis denominacijos, koks jis doras, koks jis protingas, koks jis išsilavinęs – jis neteisus.

289 Ir jeigu kas nors kalba jums šiuos dalykus, apie kuriuos mes dabar mokėme čia bažnyčioje, ir sako jums, kad jei tave apšlakstė, tai viskas gerai, vadinasi, jis jums sumelavo. Tai nesuspindės ant Urimo ir Tumimo. Jeigu jis sako jums, kas laistymas tiks, tai jis jums sumelavo. Jeigu jis sako jums, kad krikštas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu tiks, tai jis jums sumelavo. Jeigu jis jums sako, kad stebuklų dienos praėjo, jis jums sumelavo. Jeigu jis jums sako, kad moterims galima pamokslauti, jis jums sumelavo. Jeigu jis jums sako, kad galima tiesiog prisijungti prie savo denominacijos ir viskas, jis jums sumelavo. Tai nesuspindės ant Urimo ir Tumimo.

42 IŠTARTAS ŽODIS



Ir dešimtys tokių dalykų, kurios išėjo iš tos senos motulės paleistuvės ir paskui išplito, ir būtent todėl mes laikomės nuo denominacijos toliau.

290 Mes mylime savo brolius ir seseris, kurie šiose denominacijose. Bet man jūs krikščionis ne todėl, kad jūs vaikštote ir sakote: “Aš metodistas”. Jūs krikščionis todėl, kad jūs gimėte iš Dievo Dvasios. Jums nereikia būti metodistu arba baptistu. Jums nereikia būti nei tuo, nei kitu. Jūs turite tik gimti iš Dievo Dvasios. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

291 Remiantis tuo, jeigu kas nors čia nori padėti ir įeiti į šio garbinimo bendravimą, ir nori būti…nori būti panardintu, krikštytu į Jėzaus Kristaus Vardą, štai baseinas. Po minutės bus krikštas.

292 Jeigu čia koks nors žmogus, kas nors prieiti dėl kokios nors kitos priežasties, mes pasiruošę. Tiesa.

293 Taigi, pas mus nėra jokios narystės, jūs tiesiog ateinate į šią bažnyčią. Mes manome, kad Kristus yra metodistų bažnyčioje, baptistų bažnyčioje, presbiterionų bažnyčioje. Jo nariai kiekvienoje iš jų. Ir šiandien neužtenka tik šių dalykų iškėlimo viešumon, netikros pranašystės, šių bažnyčių mokymo, kurie absoliučiai prieštarauja Biblijai.

294 Taigi, jeigu kas nors išaiškintų man visa tai, tai aš tikrai… Aš manau, kad manyje užteks Dievo Dvasios tam, kad ištirti Bibliją, ateiti ir viską ištaisyti. Jeigu tik aš išeičiau ir paspausčiau pamokslininkui ranką, ir užsirašyčiau į sąrašą, o mano širdyje pasiliktų neapykanta ir pyktis, ir pasiliktų pyktis ir priešiškumas, ir aš ir toliau netikėčiau, kad Jėzus Kristus – didis Gydytojas, ir taip toliau, ir panašiai, tai aš iškarto ištaisyčiau viską prieš Dievą. Aš tikras tuo. Aš padaryčiau tai su visu nuoširdumu. Aš sutvarkyčiau viską prieš Dievą. Jeigu aš tik remčiausi ant to, kad aš baptistas arba metodistas, aš nusilenkčiau ir tapčiau širdyje krikščioniu. Aš taip ir padaryčiau. Tiksliai.

295 Taigi, neužmiškite apie artėjantį prabudimą, kuris prasidės, jeigu Viešpats leis, sekantį trečiadieni vakare. Jis praeis ant šitų pagrindų.

296 Paklausykite, draugai, tikrasis ir gyvasis Dievas yra. Tiesa. Jėzus Kristus – tai Dievo Sūnus. Šventoji Dvasia šiandien bažnyčioje.

297 Taigi, jeigu tai man pasakytų koks nors žmogus,

GYVATĖS SĖKLA 43



tai aš turėčiau teisę tuo suabejoti. Bet paklausykite. Kartą, dar vaikystėje, aš stovėjau ten po medžiu ir pamačiau Jį, aš išgirdau Jį. Jis man pasakė: “Laikykis toliau nuo tų nepadorių moterų. Laikykis toliau nuo cigarečių. Laikykis toliau keiksmų, gėrimo ir nuo visų šitų dalykų. Aš numačiau tau darbą, kai tu kiek paaugsi”. Aš žinau, kad Jis realus, gyvas Dievas, Kuris puikiai laikosi Savo Žodžio.

298 Kai aš truputi paaugau, Jis susitiko su manimi asmeniškai, Jis tikrovėje kalbėjosi su manimi! Aš savo akimis mačiau Jį ten degančio krūmo ir ugnies pavidalu, kuris ten judėjo! Aš mačiau, kaip Jis kalba ir smulkiai pasakoja, kas būtent įvyks, ir kiekvieną kart pataikydavo į taikinį – tiksliau ir būti negali.

299 Tas pats, Kuris išsako tokius nepriekaištingus dalykus, tas pats įkvepia mane mokyti iš šios Biblijos būtent taip, kaip aš iš Jos mokau. [Brolis Branhamas kelis kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Teisingai. Tad tai ateina iš Dievo. Aš manau, kad tai Visagalis dievas, ir Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats.

300 Jėzus pasakė: “Aš išėjau iš Tėvo, ir Aš grįžtu pas Tėvą”. Kada Jis atėjo…

301 Kai Jis buvo Dievu dykumoje, Jis buvo degančia Šviesa. Ir kas iš jūsų tai žino? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis buvo degančia Šviesa, Ugnies Stulpu.

302 Ir Jis atėjo čia į žemę, ir Jis pasakė: “Aš išėjau iš Tėvo, ir Aš grįžtu… Aš išėjau iš Dievo, ir Aš grįžtu pas Dievą”.

303 Kai Jis mirė, buvo palaidotas, prisikėlė, ir Paulius kelyje į Damaską vėl sutiko Jį, kuo Jis buvo? [Kažkas atsako: “Ugnies Stulpu”.–Red.] Ir toliau Ugnies Stulpu. Tiksliai.

304 Ką Jis padarė, kai Jis buvo čia žemėje? Ką Jis padarė, kai Jis sutiko Paulių? Kaip Jis jį pasiuntė? – Jis pasiuntė jį pas pranašą, kuris paaiškino jam, kaip krikštytis; pasakė jam, ką reikia daryti, uždėjo ant jo rankas ir išgydė jį; pasakė jam, kad jis matė regėjimą.

305 Tas pats Jėzus yra šiandien čia, darydamas tuos pačius darbus, ir Jis vis dar tas pats Ugnies Stulpas, moko to pačio ir patvirtina tai savo Žodžiu ir ženklais, ir stebuklais. Aš taip džiaugiuosi, kas aš krikščionis. Nežinau, ką dar pasakyti. Aš džiaugiuosi, kad jūs krikščionys.

306 Ir kas iš šios šventyklos, aš sakiau jums, kad mes pakeisime jos pavadinimą. Jai netinka vadintis Branhamo maldykla. Tai juk paprastas žmogus. Suprantate?

44 IŠTARTAS ŽODIS



Mes pervardinsime ją, duosime jai kokį nors kitą pavadinimą. Mes pakalbėsime apie tai vėliau. Aš tiesiog noriu, kad ji būtų gyvojo Dievo bažnyčia. Aš nenoriu, kad ji būtų metodistų, baptistų, presbiterionų, sekmininkų. Aš…

307 Visus šiuos žmones aš myliu iš visos širdies. Aš nežinau, kas yra kas. Aš negaliu jums pasakyti. Aš turiu tiesiog pamokslauti Žodį. Aš užmetu tinklą ir traukiu: patenka varlės ir vandens vorai, ir gyvatės, ir žuvis taip pat patenka. Tai Dievui spręsti. Aš tiesiog traukiu tinklą, tiesiog pamokslauju Žodį ir traukiu, ir sakau: “Štai jie, Viešpatie, susirinko prie altoriaus. Tu pažysti savuosius, Tu žinojai juos nuo pasaulio sutvėrimo. Aš nežinau, kas yra kas. Tu žinai, tad tai jau tavo sritis, Viešpatie. Tai viskas, ką aš galiu padaryti. Ir dabar aš einu ten ir dar kur nors užmesiu tinklą, ir atvesiu dar vieną grupę. Tai viskas, ką aš galiu”. Gerai.



Aš noriu eiti į prieki,

Aš noriu eiti į prieki.

Manęs Danguje namai amžini laukia,

Aš noriu eiti į prieki.



308 Neužmirškite, kas nori paskirti susitikimą, tiesiog paskambinkite ponui Merseriui arba į Batlerio 2-1519. Lauksime jūsų. Jeigu ateis jūsų artimieji, reikės greitai išvyksti prabudimo laiku… Nuo šios dienos vakaro aš atsiskirsiu ir pasiliksiu vienas šias dvi dienas.

309 Aš tiesiog pasitrauksiu ir pradėsiu ruoštis taip: “Viešpatie, Tu šalia manęs. Aš žinau, kad Tu čia. Ir Tavo Žodyje sakoma, kad Tu prisiartinsi prie tų, kas artinasi prie Tavęs”. Aš nuolatos maldoje ir budžiu, kol nepamatysiu Ugnies Stulpo judėjimo. Tada aš žinau, kad viskas paruošta. Tuomet aš išeisiu ant pakilos dėl išgydymo tarnavimo, kad melstis ir padaryti viską, kas įmanoma, kad padėti ligoniams ir sergantiems.

310 Mes labai dėkingi už visą jūsų gerumą. Ir kada ateisite, ateikite su tikėjimu, ir mes tikimės pravesti nuostabius susirinkimus. Aš noriu pasakyti, kad brolis Džeffris…

311 Jis dabar čia? Mes labai dėkingi už brolį Džeffrį ir už jo darbą. Tikriausiai, jis vėl išvyko į salas ir į kitas vietas.

312 Džiaugiuosi matydamas brolį ir seserį Rait, ir daugelį iš jūsų.

GYVATĖS SĖKLA 45



313 Ir aš ką tik pastebėjau advokatą Robinsoną, kuris neseniai įėjo. Aš noriu pasakyti komplimentą dėl jo…dėl jo pamokslo, kurį jis šiomis dienomis kalbėjo. Niekas taip ir nepranešė, kas pasisakė – man buvo gėda. Jis pasakė labai gerą pamokslą apie pranašystę, kažkas panašaus to, ką aš pamokslavau šiandien vakare.

314 Ir štai, čia buvo dar vienas tarnautojas šiandien ryte arba vakar vakare – brolis Smitas iš metodistų bažnyčios…tiksliau, iš vietinės Dievo bažnyčios. Aš nežinau, jis čia dabar ar ne. Stovint už šios sakyklos ir žiūrint nuo čia, sunkoka įžvelgti, visi viename lygyje (suprantate?) ir nematyti. Jeigu tu čia, broli Smitai, mes laimingi matyti tave.

315 O tai ne…Tikriausiai, štai čia sėdi šis broliukas iš Džiordžijos, štai čia sėdi šalia brolio Kolinzo, taip? [Brolis Nevilas sako: “Taip”.–Red.] Džiaugiuosi matydamas, kad tu šiandien vakare vėl čia, broli.

316 Ir visus kitus, visus jus, kiekvienas žino, kas jis.

317 Mano manymu, tai brolis ir sesuo, kurie nuėjo ir pasimeldė tą kartą už mergaitę (štai čia) – daktaras, kuris sėdi čia šone. Telaimina tave Viešpats, daktare.

318 Prašau, nepykite ant manęs, tarnautojai ir broliai, kad aš taip griežtai kalu visa tai iš visų jėgų. Tai mūsų šventykla. Mes tai giname, ir mes norime statyti viską ne ant kažko kito, o ant Žodžio ir supurtyti Juo žmones. Ir paskui, jeigu jūs kur nors nukrypsite, mes galėsime pasiremti ir pasakyti: “Tu juk žinojai, kad taip negalima. Tai yra juostoje”. Suprantate? [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Štai taip. “Tai juostoje”.

319 Tuomet ant mūsų, Leo, guls žymiai daugiau pareigų. Tai bent! Bet mes… Jūs gavote gerą porciją, kol prisilaikote šito, ir paskui mes turėsime ir visa kita. Kaip žmogus valgantis arbūzą, sako: “Buvo labai skanu, bet tai ne visas”. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tad ateityje mes turėsime daugiau.

320 Telaimina jus apsčiai Viešpats. Ir dabar mes… Dabar mes turėsime krikšto tarnavimą, teisingai, broli Nevillai? [Brolis Nevillas sako: “Taip, atrodo, bus”.–Red.] Kas nors čia nori dabar krikštytis? Mums nesvarbu, kas jūs, mes…mes pasiruošę krikštyti. Pakelkite rankas, kam reikia krikštytis. Kažkas, man atrodo… Štai ši ponia. Kas nors dar? Čia mes turime drabužius ir dėl vyrų, ir dėl moterų.

321 Taigi, mes nesakome: “Palikite baptistų bažnyčią. Palikite metodistų bažnyčią”. Mes taip nesakome.

46 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs iškarto sugrįžkite į savo bažnyčią. Bet jeigu jūs nebuvote pakrikštyti pagal raštą į Viešpaties jėzaus vardą (ne tik į Jėzaus Vardą, o į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą – taip pagal Raštą), vadinasi, jūs krikštijotės neteisingai.

322 Kai aš prieisiu prie tos upės, aš nenoriu jokių nemalonumų. Aš noriu, kad nebūtų nieko abejotino, kada laikysiu rankoje šitą bilietą (suprantate?), nes tada aš noriu būti laive. Aš patarčiau jums tą patį.

323 Sugrįžkite į savo bažnyčią. Tai tarp jūsų ir Dievo. Tai viskas, ką aš galiu jums pasakyti.

324 Bet niekas Rašte nesikrikštijo niekaip kitaip, kaip tik į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą. O tiems, kas ir buvo krikštytas, liepė šventasis Paulius, kuris pasakė: “Jei Angelas pamokslautų ką nors kitą, tebus jis prakeiktas”, – liepė jiems ateiti ir persikrikštyti – į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą. Teisingai. Ir jis perkrikštydavo. Ir ką jis darė, tą ir mums liepė daryti, ir būtent tai mes darysime, jeigu Viešpats leis.

Mes tikime kojų plovimu. Mes tikime vakariene.

325 Mes tikime Antru Viešpaties Atėjimu, kad regimas, fizinis Viešpaties kūnas, ne dvasia, bet fizinis Viešpaties Jėzaus kūnas vėl ateis Šlovėje.

326 Mes tikime fizinį mirusiųjų prisikėlimą kad gauti kūną, ne seną ir su raukšlėmis, kuriuo mes nueiname į kapą, bet naują, pačioje jaunystėje, kad gyventi amžinai.

327 Mes tikime sielos nemirtingumu, be abejo. Mes tikime, kad yra tik viena amžino Gyvenimo forma – tai tas Gyvenimas, Kurį jūs gaunate iš Jėzaus Kristaus. Visiškai teisingai.

328 Dėl to mes netikime amžina bausme. Mes tikime pragaro ugnimi, degančia siera, bet mes netikime, kad jis dega amžinai, kitaip ten jūs turėsite amžinas Gyvenimas. Yra tik vienas amžinas Gyvenimas – jis išeina iš Dievo. Teisingai. Jūs degsite, galbūt, milijoną metų, dešimt milijoną metų – aš nežinau, bet ten neįmanoma turėti amžiną Gyvenimą. Jūs negalėsite degti per amžius… Jūs degsite per amžius, bet ne amžinai. Suprantate? Yra skirtumas tarp žodžių “amžinas” ir “per amžius”. Per amžius – tai per amžių amžius, reiškia “laiko tarpą”. Bet amžinas, bausmė nėra amžina.

329 Jūs turite amžiną Gyvenimą, nes yra tik viena amžinojo Gyvenimo forma.

GYVATĖS SĖKLA 47



O kas turi amžiną Gyvenimą, tas gyvena ir palaimintas Dievo per amžius.

330 O nusidedanti siela, ta siela… Kas? [Susirinkimas sako: “…mirs”.–Red.] Teisingai. Vadinasi, ji neturi amžino Gyvenimo. Žinoma. Ji gaus bausmę, bet ne amžiną Gyvenimą.

331 Tad, matote, dar daug ko reikia mokyti, ką mes paliesime ateityje. Telaimina jus Dievas.

332 Dabar sugiedokime šią gerą, seną giesmę, kol mūsų sesuo eina ten. Mano manymu, štai ši ponia gal…

333 Rozela, tai tavo motina? [Sesuo Rozela Grifin sako: “Taip”.–Red.] Palaiminta tavo širdis! Džiaugiuosi matydamas, kad tu ryžaisi tam, sese. Tai labai malonu.

334 Rozela Grifin – viena iš mūsų pačių nuostabiausių draugų. Tai ta jauna moteris, kuri buvo alkoholike – tai dėl kai kurių žmonių, kurie tikriausiai nieko čia nepažysta. Rozela ne prieš, kad aš tai pasakoju. Kai ji atsistojo ten ant pakilos čia Indianoje – jeigu jūs kada nors matėte beviltišką žmogų, ji jau tikrai buvo viena iš tokių, užkietėjusi alkoholikė. Keturi įžymūs daktarai Čikagoje pasakė, kad ji… “Anoniminiai alkoholikai” ir visi kiti numojo į ją ranka. Bet kartą vakare, kai ji atėjo į susirinkimą, Šventoji Dvasia išnarpliojo jos gyvenimą` ir papasakojo jai viską čia. Šito pakako.

335 Dabar pažiūrėkite į ją: tikriausiai, apie trisdešimt metų, jei galima duoti aštuoniolika – maloni, graži jauna moteris. Nuo to laiko net neprisilietė lūpomis prie viskio, visiškai nėra jokio noro. Gyvena dėl Kristaus, vaikšto visur gatvėmis, liudija Dievo garbei nusidėjėliams ir alkoholikams visose lindynėse ir visur, visoje Čikagoje, daro ką nors dėl Viešpaties.

336 Ji buvo pakrikštyta į Viešpaties Jėzaus vardą, o šiandien vakare jos motina eina padaryti tą patį. Jeigu Dievas galėjo išgydyti ją, jeigu Jėzus galėjo išgydyti ją… “Visa, ką jūs darote žodžiu ir darbu, visa darykite Vardu…” [Susirinkimas sako: “…Jėzaus Kristaus”.–Red.] Taip sakoma Biblijoje. Teisingai.

337 Gerai. Dabar mes turėsime krikšto tarnavimą. Mes išjungėme šviesą kelioms minutėms, kol ruošiasi krikšto tarnavimui, ir…ir po to nuostabiai praleisime laiką Viešpatyje, ko mes ir laukiame.

338 [Brolis Branhamas su broliu Nevillu–Red.] Tu dabar atliksi krikšto tarnavimą? Gerai, tu… Tu geriau pasiruošk. O aš pradėsiu…aš vadovausiu giedojimui ir visa kita, kol mes laukiame.

48 IŠTARTAS ŽODIS



Kol jie… [Brolis Nevillas sako: “Dokai, ten yra rūbai?”] Drabužiai dėl krikšto, Dokai, greitai. Gerai.

339 Tiesiog sugiedokime vieną iš šių gerų, senų… [Brolis Branhamas veda giedojimą susirinkime, tuo laiku kaip brolis Nevillas krikštija seserį. Tarpas juostoje–Red.]

340 O iki tol, išsiskirstydami, mes turime padaryti ką?



Klaupiamės prie Jėzaus kojų,

Garbiname Vardą Jo.

Jį Karalium vainikuosim,

Kai parves Jis mus namo.



Gerai, nagi atsitokime.



Tu paimki Jėzaus Vardą…

[Brolis Branhamas kalbasi

su kažkuo ant pakilos–Red.]

… Imk tu jį visur kartu…



341 Žinote, ką padarysime? Pasisukite ir paspauskite ten kam nors ranką ir pasakykite: “Sveikas, broli. Man labai gera būti su tavimi”.



O brangus, nuostabus

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O brangus, nuostabus…



Gyvatės sėkla

(The Serpent’s Seed)

Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. rugsėjo 28 d. sekmadienio vakarą Branhamo bažnyčioje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-0928v, trukmė viena valanda ir keturiasdešimt septynios minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.


Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.