Kada visa tai bus?

Kada visa tai bus? Kada nepaliks akmens ant akmens? Koks bus ženklas? Ir kada ateis pasaulio pabaiga?” Matote? Jie uždavė Jam tris klausimus.
Ir štai kada Jis prabilo apie pasaulio pabaigą, Jis pasakė: “Kada jūs pamatysite, kaip ant figmedžio sprogsta lapai, žinokite, kad tas laikas jau arti. Iš tiesų sakau jums, ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks”. Ateistams be išaiškinimo taip jau patinka už šito kibti Matote? Jis pasakė: “Ši karta, – ne ta karta, į kurią Jis kreipėsi, o, – ta karta, kuri pamatys, kaip ant figmedžio sprogsta lapai”.
Dabar aš tiesiog noriu užduoti jums klausimą. Tik…tik pažiūrėkite į tai atvirai. Izraelis pirmą kart per du su puse tūkstančius metų tapo tauta. Šiandien virš Jeruzalės plevėsuoja seniausia pasaulyje vėliava. Izraelis tėvynėje.
Dabar atkreipkite dėmesį štai į ką. “Bet, – pasakė Jis, – kada pamatysite, kaip ant figmedžio ir ant kitų medžių sprogsta lapai…” Dabar žiūrėkite.
Per visus du su puse tūkstančius metų Izraelis dar niekada nebuvo sugrįžęs į tėvynę. Štai, prašau – tai tauta; plevėsuoja šešiakampė Dovydo žvaigždė, ir visi šie įvykiai.
Argi kada nors denominacijose buvo tokie prabudimai, kaip per paskutinius kelėta metų? Jūs tik susimąstykite. Mes atvykome.
Kada gi dar taip denominacijos klestėjo kieno nors tarnavime, kaip prie Billi Greimo: metodistai, baptistai ir visi kiti? Mūsų Brolio Billi Greimo tarnavimas nukreiptas į pasaulį, į kūnišką bažnyčią – štai į ką nukreiptas jo tarnavimas.
Kūniška bažnyčią buvo Lotas Sodomoje. Ir kada šitas žmogus nuėjo ten ir pamokslavo, ir apakino žmones Evangelija.
Bet vienas pasiliko su Abromu, ir Abromas pavadino Jį Elohimu, Viešpačiu. Taigi, kada Abromas pamatė ateinančius tris, jis pasakė : “Mano Viešpatie”.
Kada Lotas pamatė ateinančius du, jis pasakė: “Mano viešpačiai”. Štai jums ir skirtumas. Matote, ką jūs, trejybininkai, padarėte? Matote?
Jėzus pasakė: “Kaip buvo Loto dienomis”. Jūs suprantate? Pastebėkite. Turėkite tai omenyje.
Taigi, vienas atėjo pas dvasinę Bažnyčią, pas Nuotaką, pas Abraomą, kuris apskritai nebuvo…Sodomoje. Taigi žiūrėkite, ką Jis padarė. Jis visiškai nepamokslavo, kaip tie. Jis mokė juos, bet paskui Jis prieš juos padarė ženklą. Jis parodė Mesijo ženklą. Jis pasisuko nugara į palapinę ir pasakė: “Abraomai”. O atmenate, prieš kelėta dienų iki šito jį iš tikrųjų vadino Abromu. Bet Jis pasakė: “Abraomai, kur tavo žmona, Sara?” Prieš kelėta dienų iki šito ją vadino Saraja.
Abraomas atsakė: “Ji palapinėje, už Tavęs”.
Ir Jis pasakė: “Abraomai, Aš…” Štai jums vėl asmeninis įvardis. “Aš tikrai sugrįšiu pas tave dėl pažado, kurį Aš tau daviau”. Jūs suprantate, kas tai buvo Toks. Taip? Žmogus dulkėtais rūbais, Kuris valgė veršiuko mėsą ir gėrė karvės pieną, ir valgė kukurūzų duoną (tiksliai) – Dievas, Elohim, apreikštas kūne pažadėjęs, kad paskutinę dieną Jis vėl apsireikš kūne Įsidėmėkite.
– Abraomai, kur tavo žmona, Sara?”
– Ji palapinėje, už Tavęs”. Pasakė:
– Aš aplankysiu tave.
Ir ši šimtametė moteris, natūraliai, tarsi šyptelėjo iš savęs (taip) – palapinės prieangyje, už palapinės uždangalų. Ji pasakė: “Aš gi sena moteris”. Juk jie, žinote, jau seniai negyveno kaip vyras ir žmona, nes jam buvo šimtas metų, o…o jai buvo devyniasdešimt. Pasakė: “Tai niekada neįvyks”.
Ir Jis paklausė: “Kodėl ji susijuokė?” Oho Nusigręžęs nugara į palapinę: “Kodėl ji susijuokė, sakydama: ‘Kaip visa tai gali būti?’” Matote? Jis parodė jam ženklą.
Tai štai, Jis pažada, kad paskutiniu laiku tai vėl pasikartos.
O tie du nuėjo ten ir pamokslavo Žodį ir ragino žmones išeiti iš ten, kad miestas sudegs ir taip toliau. Taip ir atsitiko. Ir Lotas nušlubavo iš ten – kūniška bažnyčia, įgrimzdusi į nuodėmę ir purvą, vis dėlto dar velka kojas su savo organizacinėmis programomis. Bet Nuotaka…
Pas juos tas Žmogus, kuris buvo vienas, nenuėjo. Jis nuėjo ir pašaukė tik Nuotakos atstovus. Ir mes gyvename paskutinėse dienose. Suprantate? Dabar, atkreipkite dėmesį.
“Tu pasakei tada: ‘Dievas, apreikštas kūne?’”
Pats Jėzus pasakė: “Kodėl jūs smerkiate Mane?” Pasakė: “Argi neparašyta jūsų Biblijoje, įstatyme, kad jie, pranašai, pas kuriuos atėjo Dievo Žodis…” Jėzus pasakė, kad Žodis ateidavo pas pranašus, nes Jis visame laikėsi Rašto. Jis pasakė: “Dievo Žodyje sakoma, kad Žodis ateidavo pas pranašus. Ir jūs vadinote juos dievais, nes pas juos ateidavo Dievo Žodis”. Paklausė: “Tada kaipgi jūs ruošiatės teisti Mane, kada Aš sakau, kad Aš Dievo Sūnus?” Jų pačių įstatymu Jis pastatė juos į vietą. Štai jums, prašau. Matote?
Tai štai, kurgi mes? Mes paskutiniame laike. Dabar klausykite labai atidžiai.
Vadinasi taip, mes matome, kad bus karai ir karų gandai. Ir dabar mes matome, kad ant figmedžio išsprogo lapai, ir ant kitų medžių išsprogo lapai.