Apr. 2:22–23. “Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didelį sielvartą, jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų. Jos vaikus išžudysiu, ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, Kuris ištiria protus ir širdis; Aš atlyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus”.
Kas tai? Ši moteris turi vaikų? O ji paleistuvė? Jeigu ji įsigijo vaikų paleistuvaudama, tada ji turi degti ugnyje, kaip pasakyta Žodyje. Tai visiška tiesa. Tai jos galas, nes ji bus sudeginta ugnimi. Jos galas – ugnies ežeras. Bet stabtelėsime ir pagalvosime apie šituos vaikus. Vaikai atsiranda iš moters. Tai akivaizdu, kad vaikai atsirado iš šitos moters, bet jie pasielgė lygiai taip kaip ir ji. Parodykite man nors vieną bažnyčią, kuri išėjo iš organizacijos, ir atgal į ją nesugrįžo. Nėra nė vienos. Nė vienos. Liuteronai išėjo ir paskui iškarto organizavosi, ir šiandien jie artimiausi draugai šitame ekumeniniame judėjime. Metodistai išėjo ir tuojau pat organizavosi. Išėjo sekmininkai, ir jie tuojau pat organizavosi. Bet bus dar vienas išėjimas, ir garbė Dievui, kad jie nesugrįš į organizaciją, nes jie žino tiesą. Ši grupė bus paskutiniosios dienos nuotaka.
Taigi, čia pasakyta, kad ši paleistuvė turėjo vaikų. Kas gi jie tokie? Jos buvo dukros, nes tai buvo bažnyčios, panašios jai. Čia labai įdomus momentas. Jezabelė ir Achabas turėjo dukrą. Ši dukra ištekėjo už Jehoramo, Jehošafato sūnaus ir 2 Karalių 8:18 pasakyta, kad “Jehoramas vaikščiojo savo uošvio keliu”. Per šią santuoką jis įėjo tiesiai į stabmeldystę. Jis įvedė dievobaimingą ir Dievą garbinantį Judą į stabmeldystę. Tai tiksliai tai, ką padarė visos šios dukterinės bažnyčios, tiksliai, kaip aš jums į tai nurodžiau. Jie pradeda tiesoje ir
susituokia su organizacija ir dėl savo tradicijų, tikėjimo mokymų ir t.t. palieka Žodį. Leiskite man tai išdėstyti. Žyd. l3:7 pasakyta: “Atsiminkite savo vadus, kurie jums kalbėjo Dievo Žodį”. Žodis valdo mus, o ne žmonės. Taigi, žmogus, kaip vyras, yra moters galva. Jis vadovauja jai. Bet bažnyčia taip pat yra moteris, ir jos vadovu yra Žodis. Jėzus tai Žodis. Jeigu ji nepriima Žodžio ir priima bet kurį kitą viešpatavimą, tai ji svetimautoja. Dabar jūs pasakykite man nors vieną bažnyčią, kuri nepaliktų Žodžio dėl tradicijų ir tikėjimo mokymų. Jos visos svetimautojos – kaip mama, taip ir dukros.
Kokia bus bausmė šitai paleistuvei ir jos vaikams? Ji dvejopa. Visų pirma Jis pasakė: “Aš mesiu ją į ligos patalą”. Pagal 22-jo sakinio paskutiniąją dalį tai bus nelaimių patalas, arba didelės nelaimės. [sinod. vert. “didis sielvartas”.– Red.]. Tai būtent tai, ką pasakė Jėzus Mato 25:l–13. Ten buvo dešimt mergelių. Penkios gudrios ir penkios paikos. Pas penkias gudrias buvo aliejus (Šventoji Dvasia), o pas kitas penkias jo nebuvo. Kada pasigirdo šauksmas: “Jaunikis ateina!”, penkios paikos nubėgo ieškoti aliejaus, tuo tarpu kaip penkios gudrios įėjo į vestuvių pokyli. Penkios likusios lauke pakliuvo į didžiojo sielvarto periodą. Štai kas įvyks su visais, kas neįeis į paėmimą. Štai kas ištiks šitą paleistuvę ir jos dukras. Antra, pasakyta, kad Jis juos nužudys, arba kaip tai skamba tiesioginiame vertime: “Tebus nužudyti mirtimi”. Tai keistas išsireiškimas. Mes galėtume pasakyti: “Nužudyti pakariant, arba elektros kėdėje, arba dar kokiu nors būdu”. Bet čia pasakyta: “Tebus nužudyti mirtimi”. Pati mirtis yra jų mirties priežastis. Taigi, aš noriu, kad jūs pamatytumėte tai aiškiai, todėl aš vėl sugrįšiu prie mūsų iliustracijos, kaip Jezabelės dukra per santuoką įėjo į Judo namus ir įtraukė jį tiesiai į stabmeldystę, kas tapo priežastimi to, kad Dievas atidavė Judą mirčiai. Ir Balaamas taip pat pasielgė. Taigi, štai ši Jezabelė su savo pagonybe. O ten Judas tinkamu būdu garbino Dievą ir gyveno po Žodžio vadovavimu. Taigi, Jezabelė sutuokia savo dukrą su Jehoramu. Kada tik tai įvyko, Jehoramas priverčia savo tautą būti stabmeldžiais. Šią jungtuvių minutę Judas tapo mirusiu. Įėjo dvasinė mirtis. Tą minutę, kada organizavosi pirma Romos bažnyčia, ji mirė. Tą minutę, kada organizavosi liuteronai, įėjo mirtis ir jie mirė. Sekmininkai atėjo paskutiniai, ir jie organizavosi. Dvasia paliko, nors jie taip negalvoja. Bet jis paliko. Ši santuoka atnešė mirtį. Paskui atėjo Dievo Vienybininkų šviesa. Jie organizavosi, ir jie taip pat mirė. Paskui, po Dievo ugnies, nusileidusios Ogajo upėje 1933 metais, prabudimas išgydimams perėjo per visą pasaulį, bet tai neatėjo per kurią nors organizaciją. Dievas aplenkė sekmininkų grupes už organizacijas ribų, , ir tai, ką Jis darys ateityje, tai bus taip pat už organizacijos ribų. Dievas negali veikti per mirusius. Jis gali veikti tik per GYVUS narius. Šie gyvi nariai randasi už Babilono ribų.
Taigi, jūs matote, atėjo “mirtis” arba “organizacija”, ir bažnyčia mirė, arba dar aiškiau, mirtis apsigyveno ten, kur ką tik viešpatavo GYVYBĖ. Kaip originali Ieva atnešė žmonijai mirtį, taip ir organizacija dabar atnešė mirtį,
nes organizacija – tai dvigubo suirimo produktas – Nikolaizmu ir Balaaizmu, išplatintu pranaše Jezabele. Taigi, Ieva turėtų būti sudeginta kartu su šia gyvate už jų baisų poelgį. Bet įsikišo Adomas, greitai priglaudė ją prie savęs, kad išgelbėtų. Bet kada ši šėtoniška religija pereis savo pilną etapą per visus periodus, tai niekas neįsikiš, ir ji bus sudeginta kartu su savo suvedžiotoju, nes paleistuvė ir jos vaikai, ir antikristas, ir šėtonas – visi ras savo vietą ugnies eže¬re.
Čia aš užbėgsiu į prieki, galbūt derėtų palaikyti tai paskutiniam periodui, bet yra teisinga išdėstyti tai dabar, nes tai tiesiogiai liečia organizaciją ir tam, kas įvyks per ją. Aš noriu perspėti jus. Apr.13:1–18: “Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias gal¬vas ir dešimt ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas. Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą. Jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis – lyg liūto snukis. Slibinas davė jam savo jėgą, savo sostą ir didelę valdžią. Ir aš mačiau vieną iš jo galvų mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa že¬mė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. Žmonės garbino sli¬biną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Ir garbino žvėrį, sakydami: “Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo?” Jam bu¬vo duotas snukis kalbėti išdidžiai ir piktžodžiauti, ir duota valdžia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius. Ir jis atvėrė nasrus piktžodžiauti Dievui, piktžodžiauti Jo Vardui, Jo buveinei ir dangaus gyventojus. Jam buvo duota kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms giminėms, tautoms, kalboms ir gentims. Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio Gyvenimo Knygoje. Kas turi ausis, teklauso. Jei kas veda į nelaisvę, pats į nelaisvę eis. O kas žudo kalaviju, turės nuo kalavijo žūti. Čia šventųjų kantrybė ir tikėjimas. Ir aš pamačiau kitą žvėrį, ateinantį iš žemės. Jis turėjo du ragus, panašius į Avinė¬lio, ir kalbėjo kaip slibinas. Jis naudojasi visa pirmojo žvėries val¬džia jo akivaizdoje ir verčia žemę bei jos gyventojus garbinti pirmąjį žvėrį, kurio mirštama žaizda užgijo. Jis daro didžius ženklus, netgi, žmonėms matant, nuleidžia ugnį iš dangaus į žemę. Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, kuriuos jam buvo duota daryti žvėries akyse, sakydamas žemės gyventojams pa¬daryti žvėries atvaizdą, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo ir išgijo. Jam buvo duota suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir padaryti taip, kad visi, kurie atsisakys pagarbinti žvėries atvaizdą, būtų nužudyti. Jis vertė visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargšus, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad nė vienas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo ar žvėries vardo, ar jo vardo skaičiaus. Čia slypi išmintis! Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; ir skaičius yra šeši šim¬tai šešiasdešimt šeši”.
Šitas skyrius parodo Romos Katalikų Bažnyčios jėgą ir ką ji pa¬sieks per organizaciją. Neužmirškite, kad tai netikra vynšakė. Tegu ji vadinasi Viešpaties Vardu, tai tik melas. Jai vadovauja ne Viešpats, bet šėtonas. Ji baigia tuo, kad pilnai susitapatina su žvėriu. Paleistuvė – sėdinčioji ant skaisčiai rau¬dono žvėries – tai aiškiai parodo, kad jos jėga – tai smurto dievas (šėtonas), o ne mūsų Dievas – Viešpats Jėzus Kristus.
17 eilutėje pabrėžiama, kad ji pasieks absoliučią kontrolę visai pasaulio komercijai, nes be jos arba išskyrus ją niekas negalės nei pirkti nei parduoti. Tai patvirtinama Apr. 18:9–17, kur parodoma, kaip ji susidėjo su karaliais, pirkliais, su visais, kurie turi reikalą su Roma ir komercija.
Iš Apr. 13:14 mes sužinome, kad šitas žvėris platina savo įtaką per atvaizdą, kuris bu¬vo padarytas jam. Padarytas atvaizdas – tai pasaulinė ekumeninė taryba, į kurią įeis ir su¬sivienys visos organizuotos bažnyčios kartu su Romos Katalikų Bažnyčia (jie tai daro jau dabar).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą