ŠIE TEISIEJI NEBUS NUOTAKA, NES NUOTAKA TEISME SĖDI SU JUO

Apr.20:11–15: “Paskui mačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo Kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atverstos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent Gyvenimo Knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus. Jūra atidavė savo mirusiuosius, o mirtis ir pragaras atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal savo darbus. Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. Kas tik nebuvo rastas įrašytas Gyvenimo Knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą”. Šitame teisme dalyvaus ir teisieji ir neteisieji. Taip pasakyta. ŠIE TEISIEJI NEBUS NUOTAKA, NES NUOTAKA TEISME SĖDI SU JUO. 1 Kor.6: 2–3: “Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų? Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau – kasdieniniu dalykus?” Apr.3:21: “Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia Savęs, Savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia Savo Tėvo, Jo soste”. Matote, nuotaka su Juo, Jo soste. Kadangi ji turi teisti šį pasaulį, teisme ji turi sėdėti su Juo. Lygiai tai, ką pamatė Danielius. Dan.7:9–10: “Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, Kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna. Jo sostas – kaip ugnies liepsna, Jo ratai – kaip liepsnojanti ugnis. Ugnies srovė išėjo ir praėjo prieš Jį. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje. Teismas atsisėdo, ir knyga buvo atversta”. Matote, tai tas pats paveikslas, nes tūkstančių tūkstančiai, kurie tarnavo Jam, − tai nuotaka, nes kas tarnauja vyrui, išskyrus žmoną?

Dabar iškyla klausymas, kodėl teisme randasi šie teisieji? Nėra kitos vietos, kur galėtų jie pasirodyti, nes yra tik du Prisikėlimai, ir kadangi jie nebuvo pasiruošę, ir negalėjo įeiti į pirmą prisikėlimą, jie turi pasirodyti antrajame, kuris yra prisikėlimas teismui. Tie kurie buvo verti pirmo prisikėlimo (nuotaka) nėra teisminiame procese. Jono 5:24: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą (tai yra tikintysis jau yra amžinojo gyvenimo gavėjas, kurį jis jau dabar turi) ir nepateks į teismą (čia sakoma: neis į teismą), nes iš mirties yra perėjęs (nuolatinai) į gyvenimą”.
Bet pažiūrėkite atidžiau, Jėzus, tikriausiai turi galvoje dar kitą grupę, kurie, prisikėlę, gaus amžiną gyvenimą. Jie jį gaus prisikėlime, NEGAUNANT PAKARTOTINAI, KAIP NUOTAKOS NARIAI. Jono 5:28–29: “Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai VISI, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga – teismo prisikėlimui”. Visi mes žinome, kad Jono 5:28–29 tai NE PAĖMIMAS, nes tuo metu kelsis iš kapo tik mirusieji Kristuje kartu su gyvąja nuotaka, kuri kol kas dar žemėje. 1 Tes. 4:16–17: “Nes Pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu”. Bet Jono 5:28–29 sakoma, kad VISI kelsis iš kapų. Tai tas pats prisikėlimas, apie kurį sakoma Apr.20:11-15, kada MIRUSIEJI atvesti Viešpaties akivaizdon ir teisiami pagal jų darbus, ir visi, kurių vardai nebuvo Gyvenimo Knygoje, buvo įmesti į ugnies ežerą.

Dabar iškyla klausymas, kodėl jiems teisme bus duotas amžinas gyvenimas, tuo tarpu kaip Raštas, atrodytų, pagrįstai nurodo, kad žmogus arba turi turėti Kristaus Dvasią, arba žus. Nors atrodo taip, mes negalime nepasitikėti Jėzaus žodžiais, Kuris pabrėžtinai išdėsto, kad Gyvenimo Knygoje yra kai kurie, kurie gaus amžinąjį gyvenimą prieš visų prisikėlimą arba po jo. Paulius nepraeina pro šią tiesą, nes jis visiškai aiškiai kalba Filip.3:11: “Tikėdamasis kaip nors pasieksiąs prisikėlimą iš numirusių”. Tai pakankamai savotiškas teiginys. Mes visi žinome, kad mes VISI prisikelsime, norime mes šito ar ne. Visi bus prikelti, todėl kažin ar Paulius galėjo pasakyti: “Tikėdamasis KAIP NORS pasieksiąs prisikėlimą iš numirusių”. Reikalas tame, kad jis ne tai turi galvoje. Skaitant pažodžiui, bus: “Tikėdamasis kokiu nors būdu galėsiąs pasiekti “prisikėlimą ne” su anais mirusiaisiais. Tai ne visuotinio arba antrojo prisikėlimo pasiekimas, bet pasiekimas pirmojo prisikėlimo, apie kurį pasakyta: “Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime. Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir valdys su Juo tūkstantį metų”. Pirmasis prisikėlimas neturi jokio reikalo su antrąja mirtimi. Tai bus tūkstantmečio pabaigoje, kada vėl prisikels VISI LIKUSIEJI iš mirusiųjų. Ir tą dieną ten bus tie, kurie ateis į amžiną gyvenimą, ir kiti, kurie bus užklupti antrosios mirties. Dabar mums nereikia spėlioti apie tuos, kuriems antrame prisikėlime duotas gyvenimas. Mums pasakyta, kad gyvenimas duotas dėl jų gero elgimosi su “Broliais”. Kas liečia tuos, kurie bus prikelti ir įmesti į ugnies ežerą, su jais taip pasielgs dėl jų blogo elgesio su “Broliais”. Kadangi tai Dievo Žodis, mes tiesiog priimame jį. Čia nėra ginčų, tai tiesiog fakto pripažinimas.

Kad būtų dar aiškiau atkreipkite ypatingą dėmesį į žodžius užrašytus Mato 25: 31–46. Čia nepasakyta, kad piemuo tiesiog atskiria avis nuo ožių, bet pasakyta, KAIP piemuo, atskiria avis nuo ožių. Būtent šį kartą tai ne avys(teisme prie Baltojo Sosto). Avys Jo bandoje, jos išgirdo Jo balsą (Žodį), ir jos pasekė Juo. JOS JAU TURI AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ IR Į TEISMĄ NEINA. Bet šie Neturi amžino gyvenimo, ir jie randasi teisme. Jiems leido ĮEITI į amžinąjį gyvenimą. Bet kokiu pagrindu jie įeina į amžinąjį gyvenimą? Žinoma, jie neturi tokio pagrindo, kad jie jau turi Jo gyvenimą, kaip turi nuotaka, bet jie gauna jį, nes jie buvo geri Jo broliams. Jie ne Jo broliai: tai padarytų juos bendraįpėdiniais su Jėzumi. Jie Nepaveldės nieko, išskyrus gyvenimą. Jis nesidalina su jais sostu ir t.t. JŲ VARDAI BUVO GYVENIMO KNYGOJE IR PASILIKO. Dabar dėl jų meilės Dievo tautai jie pripažinti ir išgelbėti. Nėra abejonių, kad jie tarnavo ir padėjo Dievo vaikams. Galbūt, jie, panašiai Nikodemui ir Gamaleliui, užstojo už Dievo vaikus sunkiais laikais.

Dabar būkite atidūs, kad tai neatrodytų “atstatymu”, nes nedorėliai NEBUS atstatyti, bet bus įmesti į ugnies ežerą. Iš sunaikintųjų skaičiaus daugelių vardai taip pat buvo Gyvenimo Knygoje; bet jie buvo išdildyti, kadangi jie nepagerbė Dievo tautos, kuri buvo gyvu Žodžio pasireiškimu (gyvais laiškais) jų dienai.

Pabandykime gerai įsiaiškinti. Tai ne tautos, kurios tarsi bus teisiamos ir įeis į tūkstantmetę karalystę, nes padėjo žydams ir suteikė jiems prieglobstį. Tai darosi aišku iš baigiamos sakinio dalies. “Ir šie (nedorėliai) eis į amžiną pražūtį (ugnies ežerą), o teisieji į amžiną gyvenimą”. Nėra tokių užrašų apie DU teismo procesus, kada nedorėliai įmetami į ugnies ežerą. Ne, tai Baltojo Sosto teisme juos teisia pagal tai kas parašyta knygose.

Tai antrame prisikėlime, kaip išdėstyta Penktame antspaude (Apr.6:9–11), toms “sieloms po aukuru” bus duoti balti drabužiai, ir žinoma, amžinas gyvenimas, nes kitaip nebūtu pasakyta apie baltus rūbus. “Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo Žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi. Jie sušuko garsiu balsu, sakydami: “Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!” Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar trumputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie”. Ypatingai atkreipkite dėmėsi, kad niekas iš esančiųjų po aukuru nebuvo užmuštas už liudijimą apie Jėzų. Tai ne tie, kaip Antipas, kuris buvo užmuštas už tai, kad tvirtai laikėsi Jo Vardo. Jie ne iš gimusiųjų iš aukšto, turintys savo žinioje amžiną gyvenimą. Jie prisikels ir gaus gyvenimą už tai, kad jie stovėjo už Žodį. Ir pastebėkite, kaip jie šaukia apie kerštą. Jie ne iš tos medžiagos, iš kurios nuotaka. Nuotaka atsuka kitą skruostą ir prašo: “Atleisk jiems, Tėve, jie nežino ką daro”. O čia − žydai. Būtent taip, nes jie penktame antspaude, o nuotaka iš pagonių eina į paėmimą ketvirtame antspaude. Taigi, šie žydai neatgimę iš Jo Dvasios. Jie net netiki, kad Jėzus − tai Mesijas. Bet kadangi jie buvo apakinti Dievo dėl Pagonių, Dievas suteikė jiems amžiną gyvenimą tuo pagrindu, kad nors jie negalėjo ateiti pas Jį, tačiau,jie iš tikrųjų buvo ištikimi visam tam Žodžiui, kurį jie žinojo, ir mirė dėl Jo, kaip mirė daugelis žmonių prie Hitlerio, Stalino ir kt., ir dar žus.

Antrame prisikėlime kelsis penkios paikos mergelės. Atkreipkite dėmesį, kad jos buvo mergelės. Jos neturėjo Šventosios Dvasios, todėl joms nepavyko būti nuotakoje, tuo tarpu kaip penkios gudrios, pas kurias buvo aliejus, tapo šitos nuotakos dalimi. Bet šie žmonės, būdami atskirti, tauta mylinti Dievą, besistengiantys gyventi Žodyje pagal tai, ką jie žinojo apie jį, ir suteikdami pagalbą Viešpaties darbe, jie ateis laiko pabaigoje. Jie praleis tūkstantmetę karalystę, kuri, kaip jūs matote iš šitų tiesų, daug svarbesnė ir nuostabesnė, negu mes galime sau įsivaizduoti.

Vardai visų šitų žmonių buvo Gyvenimo Knygoje ir pasiliko ten. Bet kieno vardai ten nepasiliko? Vardai tų, kurie pasaulietinėje bažnyčių sistemoje persekiojo nuotaką, bus būtent tais vardais, išbrauktais iš Gyvenimo Knygos. Štai kas patirs nesėkmę. Jie bus įmesti į ugnies ežerą.

Dabar, prieš tai kaip mes padarysime dar vieną žingsnį, apžvelkime praeitą medžiagą. Visų pirma mes tiksliai žinome, kad Dievo tikslas yra išsirinkime. Jis Pats taip nusprendė. Tai buvo Dievo tikslu − turėti tautą, panašią Jam, kuri bus Žodžiu − Nuotaka. Prieš pasaulio sutvėrimą ji buvo išrinkta JAME. Ji buvo pažinta ir mylima dar prieš tai, kaip amžių sekoje buvo pagimdyta žemėje. Ji buvo išpirkta Jo krauju ir JOKIU BŪDU negali būti nuteista. Ji neteisiama, nes nuodėmė neįskaitoma jai. Rom.4:8: “Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!” Bet ji iš tikrųjų bus su Juo Jo teismo soste teisti pasaulio ir net angelus. Jos vardas (kiekvieno iš jos narių) buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygos skyriuje prieš pasaulio sutvėrimą. Antra, yra kita žmonių grupė. Jų vardai taip pat Gyvenimo Knygoje, ir jie ateis antrame prisikėlime. Tokie, kaip neprotingosios mergelės ir teisieji, apie kuriuos pasakyta Mato 25. Į šią žmonių grupę įeina tie, kurie negarbina žvėries ir kurie nėra įtraukti į antikristinę sistemą, bet miršta dėl tikėjimo, nors jie ir neįeina į nuotaką, neatgimę iš aukšto. Bet jie ateis antrame prisikėlime ir eis į amžiną gyvenimą. Trečia, yra tarsi pasienio krikščionys, tokie, kokius mes matėme Izraelyje, išeinančius iš Egipto. Jų vardai buvo Gyvenimo Knygoje, ir jų darbai parašyti tose knygose. Kadangi jie nustojo klausyti Dievo, netekę Dvasios, nors tarp jų ir vyko stebuklai ir ženklai, jų vardai išdildyti iš Gyvenimo Knygos. Tarp šitos grupės bus ir tokie, kaip Judas, kurie nors pilnai netekę Dvasios, bet religingi, juose bus pasireiškimai jų gyvenimuose, nors, pagal knygas, nebuvo išrinkti JAME. Taip pat toje grupėje bus tokie, kaip Balaamas. Ir, galiausiai, ketvirta, ten bus tie, vardai kurių niekada nebuvo ir nebus įrašyti į knygas. Tokius mes randame Apr.13:8 ir Apr.17:8: “Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio Gyvenimo Knygoje”. “Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys”. Jėzus pasakė, kad tam tikra žmonių grupė priims tą, kuris ateis savo vardu. Šitas yra antikristas. Tai tikra, kas pasakyta apie juos Apr.13:8 ir 17:8. Šitie buvo numatyti Dievo, bet ne išrinkimui. Ir toje grupėje yra tie, kaip faraonas. Pasakyta: “Tam tikslui Aš iškėliau tave. Rūstybės indai, paruošti pražūčiai”. Rom.9:17 ir 22. Niekas iš tokių nepatalpinti gyvenimo užrašuose. Aš nesakau, kad apie juos visai neparašyta. Be abejo, apie juos yra kažkokie užrašai, bet NE GYVENIMO UŽRAŠUOSE. Jų egzistavimo tikslas, paminėtas kitose šios knygos vietose, bet mes pridėsime dar dvi Rašto vietas iš Patarlių 16:4: “Viešpats viską padarė savo tikslui ir net nedorėlį nelaimės dienai”. Jobo 21:30: “kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus pašaukti rūstybės dieną”.

Kadangi šią Žodžio dalį sunku suprasti žmogiškam protui, jį reikia priimti tikėjimu. Kai kuriuos nuliūdins tai, ką aš išdėsčiau, nes jiems neišeina suprasti Dievo viešpatavimo, kuris nustato, kad DIEVAS YRA DIEVAS ir kadangi Jis yra Dievas, negalima nei sužlugdyti Jo planų, nei sukliudyti Jo valiai ir Jo tikslui; Bet Jis būdamas visagalis, valdo VISUS dalykus ir daro, ką Jis panori, su kiekvienu Savo kūriniu, nes viskas buvo sukurta Jo gera valia. Todėl, kaip sako Paulius: “Jeigu Dievas paims gabalą molio ir padarys iš to paties gabalo vieną indą garbei, o kitą indą negarbei, kas gali pykti ir šaukti prieš Jį?” Mes negalime neigti to, kad Jis turi teisę daryti tai, nors kūrimo pagrindu. Tačiau Jis ėjo dar toliau, nes pagal Rom.14:7–9, mes turime neginčijamą įrodymą, kad Jėzus užmokėjo išpirkimo kainą už visą pasaulį, ir todėl su Savo nuosavybe Jis gali elgtis, kaip Jis panorės. “Nes niekas iš mūsų negyvena sau ir niekas nemiršta sau. Ar gyvena − gyvena dėl Viešpaties, ar miršta − dėl Viešpaties miršta. Ir todėl gyvena ar miršta − mes Viešpaties. Nes Kristus tam ir numirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad viešpatautų IR MIRUSIEMS IR GYVIESIEMS”. (VIEŠPATAVIMAS; NE giminystė čia turima galvoje.) Tai irgi parodyta Jono 17:2: “nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą”.

Taigi, jeigu mes priskiriame Dievui visą žinojimą, mes taip pat turime pripažinti, kad Jis tobulas išmintyje ir teisybėje. Tas išsirinkimo ir pasmerkimo planas yra Dievo išmintis, atidengtas visose epochose, kaip ir pasakyta Ef.1:3–11: “Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje, mus išsirinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje. Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame. Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės, kurią Jis dosniai suteikė mums su visa IŠMINTIMI ir supratimu, paskelbdamas mums Savo valios paslaptį pagal savo palankumą, kaip nusprendė Savyje, kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje. Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, Kuris visa veikia pagal Savo valios nutarimą”. Todėl, jeigu Dievas taip paskyrė, kad būtų tie, kurių vardai įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygos skyrių, ir nebuvo ištrinti, nes tai Jo nuotakos vardai, tada mes turime tai priimti. Jeigu taip pat tvirtinama, kad yra tie, kurių vardai buvo užrašyti Gyvenimo Knygos užrašuose, bet Dievo išankstiniame žinojime pasirodė, kad Apr.20:11–15: “Paskui mačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo Kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atverstos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent Gyvenimo Knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus. Jūra atidavė savo mirusiuosius, o mirtis ir pragaras atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal savo darbus. Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. Kas tik nebuvo rastas įrašytas Gyvenimo Knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą”. Šitame teisme dalyvaus ir teisieji ir neteisieji. Taip pasakyta. ŠIE TEISIEJI NEBUS NUOTAKA, NES NUOTAKA TEISME SĖDI SU JUO. 1 Kor.6: 2–3: “Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų? Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau – kasdieniniu dalykus?” Apr.3:21: “Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia Savęs, Savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia Savo Tėvo, Jo soste”. Matote, nuotaka su Juo, Jo soste. Kadangi ji turi teisti šį pasaulį, teisme ji turi sėdėti su Juo. Lygiai tai, ką pamatė Danielius. Dan.7:9–10: “Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, Kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna. Jo sostas – kaip ugnies liepsna, Jo ratai – kaip liepsnojanti ugnis. Ugnies srovė išėjo ir praėjo prieš Jį. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje. Teismas atsisėdo, ir knyga buvo atversta”. Matote, tai tas pats paveikslas, nes tūkstančių tūkstančiai, kurie tarnavo Jam, − tai nuotaka, nes kas tarnauja vyrui, išskyrus žmoną?

Dabar iškyla klausymas, kodėl teisme randasi šie teisieji? Nėra kitos vietos, kur galėtų jie pasirodyti, nes yra tik du Prisikėlimai, ir kadangi jie nebuvo pasiruošę, ir negalėjo įeiti į pirmą prisikėlimą, jie turi pasirodyti antrajame, kuris yra prisikėlimas teismui. Tie kurie buvo verti pirmo prisikėlimo (nuotaka) nėra teisminiame procese. Jono 5:24: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą (tai yra tikintysis jau yra amžinojo gyvenimo gavėjas, kurį jis jau dabar turi) ir nepateks į teismą (čia sakoma: neis į teismą), nes iš mirties yra perėjęs (nuolatinai) į gyvenimą”.Bet pažiūrėkite atidžiau, Jėzus, tikriausiai turi galvoje dar kitą grupę, kurie, prisikėlę, gaus amžiną gyvenimą. Jie jį gaus prisikėlime, NEGAUNANT PAKARTOTINAI, KAIP NUOTAKOS NARIAI. Jono 5:28–29: “Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai VISI, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga – teismo prisikėlimui”. Visi mes žinome, kad Jono 5:28–29 tai NE PAĖMIMAS, nes tuo metu kelsis iš kapo tik mirusieji Kristuje kartu su gyvąja nuotaka, kuri kol kas dar žemėje. 1 Tes. 4:16–17: “Nes Pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu”. Bet Jono 5:28–29 sakoma, kad VISI kelsis iš kapų. Tai tas pats prisikėlimas, apie kurį sakoma Apr.20:11-15, kada MIRUSIEJI atvesti Viešpaties akivaizdon ir teisiami pagal jų darbus, ir visi, kurių vardai nebuvo Gyvenimo Knygoje, buvo įmesti į ugnies ežerą.

Dabar iškyla klausymas, kodėl jiems teisme bus duotas amžinas gyvenimas, tuo tarpu kaip Raštas, atrodytų, pagrįstai nurodo, kad žmogus arba turi turėti Kristaus Dvasią, arba žus. Nors atrodo taip, mes negalime nepasitikėti Jėzaus žodžiais, Kuris pabrėžtinai išdėsto, kad Gyvenimo Knygoje yra kai kurie, kurie gaus amžinąjį gyvenimą prieš visų prisikėlimą arba po jo. Paulius nepraeina pro šią tiesą, nes jis visiškai aiškiai kalba Filip.3:11: “Tikėdamasis kaip nors pasieksiąs prisikėlimą iš numirusių”. Tai pakankamai savotiškas teiginys. Mes visi žinome, kad mes VISI prisikelsime, norime mes šito ar ne. Visi bus prikelti, todėl kažin ar Paulius galėjo pasakyti: “Tikėdamasis KAIP NORS pasieksiąs prisikėlimą iš numirusių”. Reikalas tame, kad jis ne tai turi galvoje. Skaitant pažodžiui, bus: “Tikėdamasis kokiu nors būdu galėsiąs pasiekti “prisikėlimą ne” su anais mirusiaisiais. Tai ne visuotinio arba antrojo prisikėlimo pasiekimas, bet pasiekimas pirmojo prisikėlimo, apie kurį pasakyta: “Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime. Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir valdys su Juo tūkstantį metų”. Pirmasis prisikėlimas neturi jokio reikalo su antrąja mirtimi. Tai bus tūkstantmečio pabaigoje, kada vėl prisikels VISI LIKUSIEJI iš mirusiųjų. Ir tą dieną ten bus tie, kurie ateis į amžiną gyvenimą, ir kiti, kurie bus užklupti antrosios mirties. Dabar mums nereikia spėlioti apie tuos, kuriems antrame prisikėlime duotas gyvenimas. Mums pasakyta, kad gyvenimas duotas dėl jų gero elgimosi su “Broliais”. Kas liečia tuos, kurie bus prikelti ir įmesti į ugnies ežerą, su jais taip pasielgs dėl jų blogo elgesio su “Broliais”. Kadangi tai Dievo Žodis, mes tiesiog priimame jį. Čia nėra ginčų, tai tiesiog fakto pripažinimas.

Kad būtų dar aiškiau atkreipkite ypatingą dėmesį į žodžius užrašytus Mato 25: 31–46. Čia nepasakyta, kad piemuo tiesiog atskiria avis nuo ožių, bet pasakyta, KAIP piemuo, atskiria avis nuo ožių. Būtent šį kartą tai ne avys
teisme prie Baltojo Sosto). Avys Jo bandoje, jos išgirdo Jo balsą (Žodį), ir jos pasekė Juo. JOS JAU TURI AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ IR Į TEISMĄ NEINA. Bet šie Neturi amžino gyvenimo, ir jie randasi teisme. Jiems leido ĮEITI į amžinąjį gyvenimą. Bet kokiu pagrindu jie įeina į amžinąjį gyvenimą? Žinoma, jie neturi tokio pagrindo, kad jie jau turi Jo gyvenimą, kaip turi nuotaka, bet jie gauna jį, nes jie buvo geri Jo broliams. Jie ne Jo broliai: tai padarytų juos bendraįpėdiniais su Jėzumi. Jie Nepaveldės nieko, išskyrus gyvenimą. Jis nesidalina su jais sostu ir t.t. JŲ VARDAI BUVO GYVENIMO KNYGOJE IR PASILIKO. Dabar dėl jų meilės Dievo tautai jie pripažinti ir išgelbėti. Nėra abejonių, kad jie tarnavo ir padėjo Dievo vaikams. Galbūt, jie, panašiai Nikodemui ir Gamaleliui, užstojo už Dievo vaikus sunkiais laikais.

Dabar būkite atidūs, kad tai neatrodytų “atstatymu”, nes nedorėliai NEBUS atstatyti, bet bus įmesti į ugnies ežerą. Iš sunaikintųjų skaičiaus daugelių vardai taip pat buvo Gyvenimo Knygoje; bet jie buvo išdildyti, kadangi jie nepagerbė Dievo tautos, kuri buvo gyvu Žodžio pasireiškimu (gyvais laiškais) jų dienai.

Pabandykime gerai įsiaiškinti. Tai ne tautos, kurios tarsi bus teisiamos ir įeis į tūkstantmetę karalystę, nes padėjo žydams ir suteikė jiems prieglobstį. Tai darosi aišku iš baigiamos sakinio dalies. “Ir šie (nedorėliai) eis į amžiną pražūtį (ugnies ežerą), o teisieji į amžiną gyvenimą”. Nėra tokių užrašų apie DU teismo procesus, kada nedorėliai įmetami į ugnies ežerą. Ne, tai Baltojo Sosto teisme juos teisia pagal tai kas parašyta knygose.

Tai antrame prisikėlime, kaip išdėstyta Penktame antspaude (Apr.6:9–11), toms “sieloms po aukuru” bus duoti balti drabužiai, ir žinoma, amžinas gyvenimas, nes kitaip nebūtu pasakyta apie baltus rūbus. “Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo Žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi. Jie sušuko garsiu balsu, sakydami: “Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!” Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar trumputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie”. Ypatingai atkreipkite dėmėsi, kad niekas iš esančiųjų po aukuru nebuvo užmuštas už liudijimą apie Jėzų. Tai ne tie, kaip Antipas, kuris buvo užmuštas už tai, kad tvirtai laikėsi Jo Vardo. Jie ne iš gimusiųjų iš aukšto, turintys savo žinioje amžiną gyvenimą. Jie prisikels ir gaus gyvenimą už tai, kad jie stovėjo už Žodį. Ir pastebėkite, kaip jie šaukia apie kerštą. Jie ne iš tos medžiagos, iš kurios nuotaka. Nuotaka atsuka kitą skruostą ir prašo: “Atleisk jiems, Tėve, jie nežino ką daro”. O čia − žydai. Būtent taip, nes jie penktame antspaude, o nuotaka iš pagonių eina į paėmimą ketvirtame antspaude. Taigi, šie žydai neatgimę iš Jo Dvasios. Jie net netiki, kad Jėzus − tai Mesijas. Bet kadangi jie buvo apakinti Dievo dėl Pagonių, Dievas suteikė jiems amžiną gyvenimą tuo pagrindu, kad nors jie negalėjo ateiti pas Jį, tačiau,jie iš tikrųjų buvo ištikimi visam tam Žodžiui, kurį jie žinojo, ir mirė dėl Jo, kaip mirė daugelis žmonių prie Hitlerio, Stalino ir kt., ir dar žus.

Antrame prisikėlime kelsis penkios paikos mergelės. Atkreipkite dėmesį, kad jos buvo mergelės. Jos neturėjo Šventosios Dvasios, todėl joms nepavyko būti nuotakoje, tuo tarpu kaip penkios gudrios, pas kurias buvo aliejus, tapo šitos nuotakos dalimi. Bet šie žmonės, būdami atskirti, tauta mylinti Dievą, besistengiantys gyventi Žodyje pagal tai, ką jie žinojo apie jį, ir suteikdami pagalbą Viešpaties darbe, jie ateis laiko pabaigoje. Jie praleis tūkstantmetę karalystę, kuri, kaip jūs matote iš šitų tiesų, daug svarbesnė ir nuostabesnė, negu mes galime sau įsivaizduoti.

Vardai visų šitų žmonių buvo Gyvenimo Knygoje ir pasiliko ten. Bet kieno vardai ten nepasiliko? Vardai tų, kurie pasaulietinėje bažnyčių sistemoje persekiojo nuotaką, bus būtent tais vardais, išbrauktais iš Gyvenimo Knygos. Štai kas patirs nesėkmę. Jie bus įmesti į ugnies ežerą.

Dabar, prieš tai kaip mes padarysime dar vieną žingsnį, apžvelkime praeitą medžiagą. Visų pirma mes tiksliai žinome, kad Dievo tikslas yra išsirinkime. Jis Pats taip nusprendė. Tai buvo Dievo tikslu − turėti tautą, panašią Jam, kuri bus Žodžiu − Nuotaka. Prieš pasaulio sutvėrimą ji buvo išrinkta JAME. Ji buvo pažinta ir mylima dar prieš tai, kaip amžių sekoje buvo pagimdyta žemėje. Ji buvo išpirkta Jo krauju ir JOKIU BŪDU negali būti nuteista. Ji neteisiama, nes nuodėmė neįskaitoma jai. Rom.4:8: “Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!” Bet ji iš tikrųjų bus su Juo Jo teismo soste teisti pasaulio ir net angelus. Jos vardas (kiekvieno iš jos narių) buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygos skyriuje prieš pasaulio sutvėrimą. Antra, yra kita žmonių grupė. Jų vardai taip pat Gyvenimo Knygoje, ir jie ateis antrame prisikėlime. Tokie, kaip neprotingosios mergelės ir teisieji, apie kuriuos pasakyta Mato 25. Į šią žmonių grupę įeina tie, kurie negarbina žvėries ir kurie nėra įtraukti į antikristinę sistemą, bet miršta dėl tikėjimo, nors jie ir neįeina į nuotaką, neatgimę iš aukšto. Bet jie ateis antrame prisikėlime ir eis į amžiną gyvenimą. Trečia, yra tarsi pasienio krikščionys, tokie, kokius mes matėme Izraelyje, išeinančius iš Egipto. Jų vardai buvo Gyvenimo Knygoje, ir jų darbai parašyti tose knygose. Kadangi jie nustojo klausyti Dievo, netekę Dvasios, nors tarp jų ir vyko stebuklai ir ženklai, jų vardai išdildyti iš Gyvenimo Knygos. Tarp šitos grupės bus ir tokie, kaip Judas, kurie nors pilnai netekę Dvasios, bet religingi, juose bus pasireiškimai jų gyvenimuose, nors, pagal knygas, nebuvo išrinkti JAME. Taip pat toje grupėje bus tokie, kaip Balaamas. Ir, galiausiai, ketvirta, ten bus tie, vardai kurių niekada nebuvo ir nebus įrašyti į knygas. Tokius mes randame Apr.13:8 ir Apr.17:8: “Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio Gyvenimo Knygoje”. “Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys”. Jėzus pasakė, kad tam tikra žmonių grupė priims tą, kuris ateis savo vardu. Šitas yra antikristas. Tai tikra, kas pasakyta apie juos Apr.13:8 ir 17:8. Šitie buvo numatyti Dievo, bet ne išrinkimui. Ir toje grupėje yra tie, kaip faraonas. Pasakyta: “Tam tikslui Aš iškėliau tave. Rūstybės indai, paruošti pražūčiai”. Rom.9:17 ir 22. Niekas iš tokių nepatalpinti gyvenimo užrašuose. Aš nesakau, kad apie juos visai neparašyta. Be abejo, apie juos yra kažkokie užrašai, bet NE GYVENIMO UŽRAŠUOSE. Jų egzistavimo tikslas, paminėtas kitose šios knygos vietose, bet mes pridėsime dar dvi Rašto vietas iš Patarlių 16:4: “Viešpats viską padarė savo tikslui ir net nedorėlį nelaimės dienai”. Jobo 21:30: “kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus pašaukti rūstybės dieną”.

Kadangi šią Žodžio dalį sunku suprasti žmogiškam protui, jį reikia priimti tikėjimu. Kai kuriuos nuliūdins tai, ką aš išdėsčiau, nes jiems neišeina suprasti Dievo viešpatavimo, kuris nustato, kad DIEVAS YRA DIEVAS ir kadangi Jis yra Dievas, negalima nei sužlugdyti Jo planų, nei sukliudyti Jo valiai ir Jo tikslui; Bet Jis būdamas visagalis, valdo VISUS dalykus ir daro, ką Jis panori, su kiekvienu Savo kūriniu, nes viskas buvo sukurta Jo gera valia. Todėl, kaip sako Paulius: “Jeigu Dievas paims gabalą molio ir padarys iš to paties gabalo vieną indą garbei, o kitą indą negarbei, kas gali pykti ir šaukti prieš Jį?” Mes negalime neigti to, kad Jis turi teisę daryti tai, nors kūrimo pagrindu. Tačiau Jis ėjo dar toliau, nes pagal Rom.14:7–9, mes turime neginčijamą įrodymą, kad Jėzus užmokėjo išpirkimo kainą už visą pasaulį, ir todėl su Savo nuosavybe Jis gali elgtis, kaip Jis panorės. “Nes niekas iš mūsų negyvena sau ir niekas nemiršta sau. Ar gyvena − gyvena dėl Viešpaties, ar miršta − dėl Viešpaties miršta. Ir todėl gyvena ar miršta − mes Viešpaties. Nes Kristus tam ir numirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad viešpatautų IR MIRUSIEMS IR GYVIESIEMS”. (VIEŠPATAVIMAS; NE giminystė čia turima galvoje.) Tai irgi parodyta Jono 17:2: “nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą”.

Taigi, jeigu mes priskiriame Dievui visą žinojimą, mes taip pat turime pripažinti, kad Jis tobulas išmintyje ir teisybėje. Tas išsirinkimo ir pasmerkimo planas yra Dievo išmintis, atidengtas visose epochose, kaip ir pasakyta Ef.1:3–11: “Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje, mus išsirinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje. Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame. Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės, kurią Jis dosniai suteikė mums su visa IŠMINTIMI ir supratimu, paskelbdamas mums Savo valios paslaptį pagal savo palankumą, kaip nusprendė Savyje, kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje. Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, Kuris visa veikia pagal Savo valios nutarimą”. Todėl, jeigu Dievas taip paskyrė, kad būtų tie, kurių vardai įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygos skyrių, ir nebuvo ištrinti, nes tai Jo nuotakos vardai, tada mes turime tai priimti. Jeigu taip pat tvirtinama, kad yra tie, kurių vardai buvo užrašyti Gyvenimo Knygos užrašuose, bet Dievo išankstiniame žinojime pasirodė, kajie puolė ir jų vardai išbraukti, mums ir tai tenka priimti. Ir jeigu yra tie, kurių vardai NIEKADA nebuvo patalpinti gyvenimo užrašuose, mes turime tai taip pat priimti. Ir jeigu yra tie, kurie įeis į amžinąjį gyvenimą po Baltojo Sosto teismo tuo pagrindu, kad jie buvo geri, palankūs ir teisingi Dievo išrinktiesiems, tai yra Jo broliams, tada mums nieko nelieka, kaip tik pripažinti tai. NES KAS PAŽINO DIEVO MINTĮ, KAD GALĖTŲ PAMOKYTI JĮ? Tad geriau būkime paklusnus tikėjime Jam, Kuris yra mūsų Tėvas, ir gyvensime.