Ar sielvartui prasidėjus išeis Bažnyčia?

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA?




1 Nulenkime galvas maldai.

2 Šventasis ir teisusis Dieve, mes norime padėkoti Tau už Tavo meilę ir gerumą, nes ji mums brangesnė, nei gyvenimas. Ir mes meldžiame, kad Tu šiandien susitiktum su mumis ypatingu būdu ir suteiktum mums nuo Savo palaiminimų. Tepamatysime mes ištiestą didžią mūsų mylinčio Gelbėtojo ranką, kad padėtų sergantiems ir ligoniams. Ir kad šiandien ištiesti geranoriškumo tanką tiems, kurie pavargo nuodėmės kelyje. Kad pakviesti juos į Tėvo namus, kur jų laukia.

3 Mes norime paprašyti tavęs prisiminti tuos, kurie nusuko nuo šito ankšto ir siauro kelio, kad jie irgi galėtų vėl sugrįžti į bendravimą su Tėvu.

4 Ir šiandien mes meldžiame, Viešpatie, kad Tu atvertum žmonių ausis, kad girdėtų Evangeliją, ir kad Tu apipjaustytum kalbančiojo lūpas. Ir tegu mes tiesiog būsime panaudoti Tavo šlovei. Ir šito tarnavimo pabaigoje, kada mes išsiskirstysime ir grįšime namo, tegu mes pasakysime kaip tie, kurie keliavo į Emausą: “Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo?” Nes mes prašome šito Tavo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu. Amen.

5 Aš noriu šiandien perskaityti kai ką iš Rašto, iš Šventojo Luko 17 skyriaus ir pradedant nuo 26-os eilutės:



Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus

Sūnaus dienomis.

Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai

Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė,

pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus

krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.



6 Ir kaip temą noriu paimti iš Pradžios Knygos 19:22.



Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti,

kol nuvyksi ten”.

2 IŠTARTAS ŽODIS



7 Šiandien ryte aš kalbėjau apie ateisiančius teismus, ir šiandien vakare aš noriu pratęsti. Mes galime jausti artėjančias karšto Visagalio Dievo teismo audras. Kada mes pradedame jausti tokius dalykus, mums reikia truputi stebėti tai, kur mes gyvename, ir tą laiką, kuriame mes gyvename.

8 Ir kurį laiką atgal man buvo garbė aplankyti Indiją. Ir prieš tai, kaip atvykau į Indiją, pas juos buvo stiprus žemės drebėjimas. Ir aš skaičiau laikraščiuose Indijoje apie tai, kaip prieš dvi dienas dar prieš žemės drebėjimą jie žinojo, atrodė, kad kažkas ne taip; visi tie maži paukščiukai, kurie gyveno šito didžiulio pastato plyšiuose, gyveno šitose akmeninėse sienose. Indijoje daugiausia akmeninės sienos. Ir visi maži paukščiukai, kurių lizdeliai buvo šituose plyšiuose, paliko sienas. Ir visi galvijai, kurie dieną paprastai stovėjo aplink didelių pastatų šešėlyje ir aplink didžiules akmenines sienas; maždaug prieš dvi dienas iki žemės drebėjimo visi šie gyvūnai ir paukščiai išėjo ir susirinko lauko viduryje.

9 Matote, kažkas tame yra, Dievas rūpinosi Savo paukščiukais ir Savo gyvuliais. Jūs žinote, tas pats Dievas, kuris valdė jų arką senais laikais, kada buvo sunaikinti vandeniu, Nojaus pamokslavimo laiku, tas pats Dievas vis dar gyvena ir valdo šiandien, ir pas Jį Sava kontrolė visoms būtybėms.

10 Ir aš pagalvojau: “Jeigu Dievas taip rūpinasi Savo paukščiais, Savo galvijais ir avimis, kad išgelbėti juos nuo mirties, prieš tam prasidedant, tai kiek labiau Jis rūpinasi Savo vaikais, kurie buvo gimę iš Jo Dvasios, apiplauti Jo Krauju. Jis rūpinasi Jais”. Ir kaip Jis perspėjo mažus paukščiukus pasitraukti nuo savi lizdelių, aš tikrai tikiu, kad Jis šiandien perspėja Savo tautą. Kada mes matome didžius Jo greito Atėjimo ženklus, aš tikiu, kad Dievas perspėja Savo tautą susirinkti kartu dėl didžio iššaukimo šioje paskutinėje dienoje.

11 Šiandien mano tema – “Ar sielvartui prasidėjus išeis Bažnyčia?”

12 Jau vėliau, nei mes manome. Taip vėlu, aš manau, kad tai jau vos nepervėlu Amerikai. Mes tiesiog kelio gale. Ir šitą rytą, kol aš pamokslavau apie Babelę ir jos stovį, aš pagalvojau, kad šiandien vakare būtų labai gerai pamokyti iš Biblijos, kad parodyti, kaip mes arti prie Viešpaties Atėjimo. Ir mes matome mūsų fizinėmis akimis, kad kažkas turi įvykti.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 3



13 Tokia sumaištis tautos tarpe, tiesiog sunku netgi bandyti turėti prabudimą. Tokios skirtingos bažnyčios ir riejasi tarp savęs dėl mokymų skirtumų. Ir krikščionys, atrodo tokie irzlūs ir sutrikę. Bet, jūs žinote, – tai keista, bet mūsų Viešpats pasakė: “Kai tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas”, nes artinasi mūsų išpirkimas.

14 Ir kada mes matome Jo didžią malonę, matome Jo didžių ženklų ir stebuklų ranką, kaip ji buvo mums apreikšta; mūsų akys netrukus atsivers, kad stebėtume juos. Ir tuomet mums duoda tai pačią švenčiausią paguodą: žinant, kad Biblijos Dievas vis dar gyvas šiandien. Ir Jis myli Savo vaikus, ir Jis perspėja juos. Ir tie, kurie mąsto dvasiškai – išeis.

15 Ir mes pastebime, kad toje dienoje, apie kurią kalbėjo Jėzus, Jis pasakė: “Kaip buvo Loto ir Nojaus dienomis”.

16 Dabar, kiekvienoje laikų sankryžoje Dievas, visuomet prieš pakviečiant teismui, pakviesdavo malonę.

17 Ir jeigu jūs istorikai, ir aš nagrinėjau istoriją šioje savaitėje ir paskutines dvi ar tris savaites: apie prieš Nikėjos tėvus, apie senosios bažnyčios istoriją, tiesiog prieš Nikėjos Pasitarimą, ir kaip po to susiformavo Katalikų bažnyčia penkiolikos šimtmečių laikotarpyje, per tamsos amžius. Ir aš matau, kad šiuose Nikėjos užrašuose, arba prieš Nikėjos Pasitarimą, kad pas juos buvo lygiai taip pat, kaip ir pas mus dabar. O, kaip visa tai kartojasi!

18 Ir matant bažnyčios stovį, ir tautos stovį, ir laikų ženklus, jie visur užrašyti.

19 Dabar, prieš ką nors Dievui darant, kiekvienoje laiko sankryžoje, Jis visuomet siunčia malonę, angelą, pranašą, Žinią. Ir visgi, kaip ir kiekvieną kartą, tai buvo su panieka atmesta. Bažnyčia nenori priimti Tai.

20 Nojus, Jis čia kalbėjo apie Nojų. Ir tas pamokslavo šimtą dvidešimt metų. Ir nors jo žinia buvo malonė, žmonės negalėjo atkreipti dėmesio į jo mokymą. Tai buvo tas, kas turėjo juos išgelbėti, ir visgi jie nenorėjo klausyti. Argi tai ne nuostabus šių dienų laiko paveikslas!

21 Dabar, jūs galite pasakyti man: “Broli Branhamai, kaip tu gali sakyti ‘nuostabus’, ir piešti mums tokį paveikslą?”

22 Jis nuostabus, nes Viešpats Jėzus greitai ateina Savosios Bažnyčios, ir tai pati nuostabiausia mintis, apie kurią tik gali galvoti bet kuris Dievo tvarinys.

4 IŠTARTAS ŽODIS



Išeiti iš šio chaoso ir įeiti į Jo palaimintą Šlovę, kur seni bus jaunais ir sergantys bus išgydyti amžinai. Ten daugiau nebebus liūdesio ir širdies skausmų. Argi tai ne pats nuostabiausias dalykas, apie ką tik aš galiu galvoti! Ir koks tai palaiminimas dėl tų, kas laukia šio surinkimo laiko.

23 Dabar mes išsiaiškinome, kaip Jėzus kreipėsi į Nojaus dienas. Tiesiog sugrįžkime atgal, nes Jis pasakė: “Kaip buvo Nojaus dienomis”.

24 Dabar, kada Abelis ir Kainas. Kada Kainas užmušė Abelį, tuomet Setas užėmė jo vietą. Mes sužinome, kad šėtonas bandė sunaikinti tą Sėklą, kuri turėjo ateiti, kurią pažadėjo Dievas, ta “Moters Sėkla, kuri sutrins gyvatės sėklos galvą”. Ir šėtonas bandė sunaikinti tą karališką Sėklą, ir jis galvojo, kad sunaikino, kada užmušė Abelį. Bet Dievas pastatė Setą į jo vietą. Labai nuostabus Kristaus mirties ir prisikėlimo, ir karališkos Sėklos atėjimo paveikslas.

25 Po to, nuostabu pamatyti, kaip iš Kaino pusės jie pasidarė labai religingais. Ir jie buvo žmonėmis, vaikščiojančiais į bažnyčią; o taip pat ir Kainas vaikščiojo į bažnyčią. Jis garbino Dievą. Jis pastatė aukurą. Jis priklausė bažnyčiai. Jis mokėjo savo skolas, visais atžvilgiais, kaip žmonės bepažiūrėtų į jį – jis buvo tikru tikinčiuoju.

26 Bet yra tik trys žmonių klasės: tikintieji, netikintys ir apsimetę tikintys. Ir šiandien jie vis dar pildo šį pasaulį.

27 Ir Kainas tik apsimetė. Ir iš jo genealogijos išeina didžiulė žmonių grupė, vaikščiojančių į bažnyčią, labai religingi.

28 Ir taip, tai labai neįprasta, bet jūs pastebėjote, kad iš jo pusės išeina kultūringa, išsilavinusi giminė? Biblija labai aiškiai patvirtina tai. Jis pasakė: “Jie statė, jie darė didžius darbus”. Mokslas kilo iš Kaino genealogijos. Ir didieji mokslininkai, ir daktarai, ir įžymūs žmonės kyla iš Kaino genealogijos.

29 Kai iš kitos pusės buvo vargšai, valstietiškos kilmės žmonės, bet jie buvo žmonėmis, kurie tikėjo, kad jų Dievas realus. O Dieve, priskaičiuok mane prie jų!

30 Ir tiesiog prieš tai, kai atėjo laiko pabaiga, ten buvo didžiulė sumaištis. Ir didžiulė bažnytinė pusė, atrodė, buvo pagauta mokslo lygiai, kaip ir šiandien.

31 Ir dar vieną svarbų dalyką Jis pasakė: “Jie statė”. Niekada nebuvo tokio laiko visoje istorijoje,

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 5



kad statyba būtų tokia plati, kaip dabar. Tai vienas iš paskutinių laikų ženklų. Niekada taip pas mus nestatė. Ir dabar, netgi čia, mūsų miestelyje, aš nebegaliu daugiau rasti vietos, kad pamedžioti kiškį. Visur planuojami namai; tiesiog statyba ir plytimas. Ir jeigu mes atmerktume savo akis – tai vienas iš Dievo ženklų, kad arti pabaiga.

32 Ir šį rytą pamokslavome apie palydovus ir raketas, kaip jie gali sėdėti Maskvoje ir nukreipti raketą į Ketvirtosios gatvės Luisvilyje vidurį, netgi nepaliekant Maskvos. Ir ji susprogs, sudarydama žemėje šimto septyniasdešimt penkių pėdų gylio duobę, apie šimtą penkiasdešimt mylių aplink. Štai kokia didžiulė bus duobė. Trys tokios sunaikintų visą pasaulį, pajudintų ją iš orbitos. Mokslas, matote, kokioje jis pusėje? Ji nedorelių pusėje.

33 Dievas laukia iš savų vaikų, kad jie visame kame Juo pasitikėtų. O mes norime pasitikėti žmogaus rankai. Aš geriau turėčiau savo viltis, pastatytas ant Kristaus, užimdamas savo šventą padėtį ant Jo malonės ir gailestingumo, nei bet kokiai išsilavinusiai žmonių grupei, kurie suformavę organizaciją pasakytų: “Štai šis kelias”. Kristus pasakė: “AŠ ESU Kelias, Tiesa ir Šviesa. Ir niekas negali ateiti pas Tėvą, jeigu jis nepraeina per Mane”.

34 Todėl jūs matote, kad tai didi išsilavinimo diena. Didi pasaulio nesantaikos diena. Ir nežiūrint į visa tai, pas juos, galbūt, mokslo pasaulis buvo daugiau išsivystęs, nei dabar pas mus. Jie pastatė piramides. Pas mus nėra nieko tokio, kuo būtų galima pastatyti tokias piramides, jeigu jūs kada nors buvote arti jų. Aš buvau šalia tų, kurios Egipte, ir prie tų, kurios Meksikoje. Ir ten buvo luitai su miesto kvartalu, kurie svertų šimtus tonų; pastatyti ten, ant pačio šito didžiulio ir milžiniško statinio viršaus. Ir jie taip tobulai ištašyti, kad negalima įkišti netgi skutimosi peiliuko; jie buvo taip meistriškai ištašyti. O-o, kokia mokslo diena! Ir be to, jie išdėstyti taip tiksliai žemės centre, kad nesvarbu, kur saulė, aplink juos niekada nėra šešėlio. Aš abejoju, kad mes galime lygiuotis su tuo šiandiena, su mūsų dabartiniu mokslu.

35 Bet Jėzus pasakė: “Kaip buvo tomis dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Dievo Sūnus”. Dabar, Nojus pamokslavo šimtą dvidešimt metų, ir stebėkite, iš jo juokėsi.

36 Dabar, Jėzus irgi pasakė, kad: “Kaip buvo Loto dienomis, taip bus…”. Loto dienomis jie valgė, gėrė, vedė ir tuokėsi, planavo, statė, pirko ir pardavinėjo.

6 IŠTARTAS ŽODIS



37 O, niekada nebuvo tokios dienos, kad taip daug prekiautų, kaip šiandien, daug panaudotų mašinų stovėjimo aikštelių ir viso kito. Tiek daug, kad tu nusiperki šaldytuvą šiais metais ir užmoki už jį maždaug keturis ar penkis šimtus dolerių, o sekančiais metais jis niekam nereikalingas. Jis nebemadoje. Argi jūs nematote, kad šis prekybos pasaulis vedžioja jus už nosies, kad jūs dar uoliau dirbtumėte? Jūs galite šiais metais nusipirkti mašiną, ir sekančiais metais ji, tikriausiai, tokia pat gera, kaip ta, kurią tu galėjai nusipirkti tada, bet jos nukrito kaina iki tūkstančio dolerių, nes jie pakeitė radiatoriaus groteles arba pritaisė prie jos kažkokį daikčiuką. Tai tik išreklamavimo prekė, kad išsipildytu Biblija.

“Kaip buvo Nojaus ir Loto dienomis”.

38 Nežiūrint į tai, kiekvieną kart pasirodydavo angelai, pasirodydavo pranašai, ir jų žinia visada buvo malonė, gailestingumas ir išlaisvinimas. Dievo žinia visada buvo išlaisvinimu tiesiog prieš pabaigą. Patikrinkite tai pagal Raštus. Kai Nojus pamokslavo išgelbėjimą, jie juokėsi iš jo ir pašiepdavo jį, šaipėsi.

39 Ir kaip buvo tomis dienomis, taip ir šiandien. Ir kai tu išeini su Žinia, kad Kristus prisikėlė ir mirusiųjų, kaip Jis pažadėjo, kad paskelbs Patį Save. Ir šiandien jie elgiasi su šia Žinia lygiai taip, kaip elgėsi su Žinia tą dieną.

40 Lotas nuėjo į Sodomą, stengėsi padaryti viską ką galėjo, kad jo giminės paklausytų Angelo žinios, bet jie pasijuokė iš jų ir sakė, kad jie tiesiog juokauja.

41 O koks šios dienos paveikslas! Kada tu neši jiems Dievo išgelbėjimo Žinią, jie sako: “Tu juk iš religijos darai pajuoką. Tu bandai kažką pamėgdžioti”. Tokia pati grupė! Koks tai laikas, kuriame mes gyvename! “Taip-taip, jie galvoja, kad jie vieninteliai, kurie bus išgelbėti. Jie galvoja, kad jie vieninteliai, kurie pamokslauja Evangeliją”.

42 Jėzus pasakė: “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki”. Tai ne mano Žodis. Tai jo Žodis.

43 Ir atkreipkite dėmesį, aš noriu, kad jūs pastebėtumėte, greitai, kokio tipo buvo šita žinia. O-o, mano širdis virpa nuo šito. Kai aš galvoju, kad Sodoma ir Gomora buvo taip morališkai smukę, kad visur buvo iškrypėliai, atsimetėliai.

44 Bet tiesiog prieš galutinį, didį sunaikinimą,

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 7



Dievas pasiuntė ten pranašą. Ir aš taip pat galvoju, kad Jis pasiuntė ten Angelą, ir aš noriu, kad jūs pastebėtumėte Angelo žinią. Abromas, kuris nuėjo keliu su nedaugelį Viešpaties paniekintųjų, jis gyveno dykumoje, kur žemė buvo skurdi.

45 O Lotas nuėjo ir tapo miesto meru, ir jis buvo didžiu žmogumi tarp nuodėmės. Man geriau nebūti tokiu populiariu, bet būti teisinguose su Dievu santykiuose. Bet Lotas buvo labai populiarus, ir sėdėjo gatvėje, prie miesto vartų. Jis buvo teisėju to, kas galėjo įeiti, ir kas negalėjo įeiti. Ir štai jis gyveno savo gyvenimą tarp viso šito ištvirkimo, žinodamas, kad jo mieste vyksta tokie dalykai.

46 Argi tai ne šių dienų mūsų šalyje paveikslas: nepraeinančios cenzūros programos, visokia kvailystė, bjaurumas, miklumas! O-o, jie galėtų nutraukti tai, jeigu panorėtų, bet jie nenori. Ir jie negali tai padaryti, nes Dievas pasakė, kad tai bus taip. Jeigu jie galėtų atmerkti savo akis ir suprasti!

47 Ir atkreipkite dėmesį, tiesiog prieš pat ateinant lemtingai valandai. Abraomas ir Sara, kurie kartą sėdėjo po ąžuolu, kada jie buvo ten. Sara pamatė, kaip ėjo kažkokie Vyrai. Ir ji nuėjo į palapinę.

48 Kaip skiriasi mūsų dienų moterys, tai skyrėsi ir ten Sodomoje. Kada tuoj-tuoj į namus turi ateiti vyrai, jos visos apsirengia savo trumpais drabužėliais ir išeina į pamiškės pievelę. Koks skirtumas!

49 Bet Sara nuėjo į palapinę. Ir kai ji nuėjo, priėjo tie Vyrai. Ir Abraomas pažvelgė į Juos. Atrodė, kad Jie atrodė gana keistai. Ir vienas iš jų, kalbėjo, tarsi visų vardu, ir kai Jis atsisėdo, Jis pradėjo kalbėti su Abraomu.

50 Abraomas pasakė: “Prisėskite čia ir aš nueisiu pasemti truputi vandens ir nuplausiu Jūsų kojas. Ir iškepsiu truputi duonos. Ir mes paruošime, ir Jūs pavalgysite truputi mėsos, ir keliausite toliau”.

51 Ir po to jis nubėgo prie bandos ir surado riebų veršiuką, ir papjovė jį. Liepė Sarai iškepti truputi duonos ir padaryti paplotėlių.

52 Ir jis kalbėjosi su tuo Vyru. Aš galvoju, kad kažkokiu būdu Abraomas žinojo, kas tai buvo. Ir Vyras, kuris kalbėjo, Jis nugara buvo nusigręžęs į palapinę. Jis buvo tos dienos Pasiuntiniu. Ir Jis pasakė: “Abromai, Aš aplankysiu tave pagal pažadą. Dvidešimt penkis metus atgal Aš daviau tau pažadą, ir Aš stovėsiu su tuo”.

53 O, tebūna palaimintas Viešpaties vardas! Dievas davė pažadą: “Paskutinėmis dienomis Jis išlies savo Dvasios kiekvienam kūnui”,

8 IŠTARTAS ŽODIS



– ir Jis stovės su tuo. Jėzus pažadėdamas pasakė: “Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”, – ir Jis stovės su tuo, nes Jis teisingas.

54 Ir Abromas pažvelgė į Jį. Ir Jis pasakė: “Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku”, – tai buvo dėl Saros, – “Aš sugrįšiu pas tave, ir tavo žmona Sara turės sūnų, kurį Aš pažadėjau”. Taigi, Abromui buvo šimtas metų, o Sarai – devyniasdešimt.

55 Ir Sara, už Angelo nugaros, palapinėje, pradėjo…nusijuokė.

56 Ir Angelas, sėdintis nugara, pasakė: “Kodėl Sara juokėsi?” Tai buvo pasiuntinys. [Brolis Branhamas septynis kartus beldžia į sakyklą–Red.] O-o, jūs žinote, apie ką aš kalbu? Kas čia per minčių telepatija, kada Jis sėdėjo nugara į palapinę, o ji buvo viduje? Ir ji nusijuokė. Ir Jis pasakė: “Kodėl jį juokėsi?” Jis žinojo tai. Ir tai buvo paskutinė Žinia prieš tai, kaip sudegė Sodoma ir Gomora. Broli, jei tu girdi Tai, šiandien – tai paskutinė Žinia, prieš sudegant šiam pasauliui. Matote Angelo prigimtį? Kuo buvo tas Angelas? Jis buvo Dievu.

57 Pamenate, Abraomas pavadino Jį: “Viešpatie”. Ir šito vertimas – “Elohim, didis, galingas Jehova”. Tai buvo persikūnijęs Jėzus Kristus.

58 Kažkas pasakė: “Tu tikrai nori pasakyti, kad taip buvo? Iš kur Jis paėmė tą kūną?”

59 Jis tiesiog pašaukė tuos du Angelus. Pūstelėjo, štai taip, ir atomai, ir kalcis, ir kalis susijungė, ir Gabrielis įėjo į vieną, ir kitas Angelas įėjo į kitą. Ir Jis padarė vieną dėl Savęs.

60 Tebūna palaimintas Jo šventas Vardas! Aš šiandien taip džiaugiuosi žinodamas, kad tas pats Visagalis Dievas, Kuris galėjo sukurtu sau kūną, kad gyventų jame, aš tikiu Juo, kad kartą Jis prikels tai, kaip Jis pažadėjo padaryti tai.

61 Ir Jis tarp mūsų, darantis tą patį, ką Jis darė tada. O-o, šlovė Jo nuostabiam Vardui; perspėja mus, praneša mums, liepia mums pasiruošti. Žinoma, jis pasakė: “Dar valandėlė ir pasaulis nebematys daugiau Manęs, bet jūs pamatysite Mane, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Kokia valanda, kurioje mes gyvename!

62 Atkreipkite dėmesį, tas Angelas, kuris atnešė ugnį, buvo tuo, Kuris padarė šį stebuklą. Ir visi mes žinome, kad sekantį kartą pasaulis bus sunaikintas ugnimi. Ir Angelas, kuris buvo siustas į Sodomą ir Gomorą…Pažvelkite, ką pasakė Jėzus. O-o, siela virpa, kada prieinu prie šito.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 9



“Kaip buvo Sodomos laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimo dienomis”. [Brolis Branhamas pabeldė septynis kartus į sakyklą–Red.] Ką darė tas Angelas? Jis turėjo atskirimo dvasią. Ir Jis pasakė: “Kaip buvo tada, taip bus kada Žmogaus Sūnus apsireikš iš Dangaus”. Jūs tai matote? Tik pagalvokite, kad tarp mūsų dabar stovi tas pats Dievo angelas, ne kas kitas, kaip Viešpats Jėzus Kristus Šventosios Dvasios pavidale. Jis tarp mūsų, “toje dienoje”. Ir Jis buvo Dievu, ir tai buvo Jo Gerąja Naujiena tiesiog prieš ateinant sunaikinimui.

63 Dabar pastebėsime, kad tai buvo išlaisvinimo Žinia. Jis nužengė ir bandė išgelbėti žmones, o jie nepaklausė Jo.

64 Ir šiandien tas pats mūsų šalyje, mūsų tautos tarpe. Aš turėjau garbės matyti mūsų viešpatį Jėzų susirinkimuose, darantį ženklus ir stebuklus, ir didžius darbus. Ir kada žmonės stovi ant pakilos ir žino be jokios abejonės, kad…kad didis, nenykstantis, amžinas Dievas yra čia ir parodo tos pačios rūšies stebuklus; ir jie stovi ten ir kramto kramtomą gumą, ir nueina nuo pakilos nesusimastydami. Juos nejaudina.

65 Man atrodo, kad jeigu žmogus turėtų savyje nors kiek dvasingumo arba turėtų savyje Dievo Dvasios, ir kai pamato, kad Viešpats Jėzus daro tai, ką Jis pasakė, kad darys, jo širdis suspurdėtų tiek, kad jis nebegalėtų toliau tylėti. Jis su šia Žinia uždegtų visą tautą. “Kaip tai buvo tomis dienomis, – Jis pasakė, – taip ir atsitiks”.

66 Ta Žinia išėjo, ir jie tiesiog pasijuokė iš to ir šaipėsi iš to, kaip iš to, kas pasakotų kokio nors tipo pasakas. O-o, bet tai buvo apie gailestingumą, ir tai buvo apie malonę, ir tai buvo apie išlaisvinimą!

67 Ir tą rytą Angelas pasakė Lotui, po to, kaip perdavė Žinią; Jis pasakė: “Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Aš noriu, kad dabar jūs tai pastebėtumėte, nes čia reikia sutrumpinti, dėl maldos eilės. Jūs pastebėjote, ką pasakė Angelas? “Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Kas tai buvo? Tai buvo išgelbėjimo Žinia. Dar prieš vienam ugnies lašui nukrentant iš Dangaus, Lotas turėjo išeiti iš Sodomos.

68 Dar prieš vienam lietaus lašui nukrentant iš Dangaus, Nojus įėjo į arką.

69 Ir prieš tai, kaip atominė bomba nukris ant šios šalies, Bažnyčia pakils į orą pasitikti Viešpaties Jėzaus. Ir jei palydovai ir raketos nukreiptos, ir gaidukai užlaušti, tuomet visi Angelai yra pasiruošę.

10 IŠTARTAS ŽODIS



Aleliuja! Didžiuliai dangaus koridoriai visiškai pilni. Visos arfos nustyguotos. Jau susirepetavę didžiulei orkestrai. Labai greitai gyvojo Dievo Bažnyčiai ateis sugrįžimo namo laikas, dėl tų, kas laukė Jo Atėjimo. Visi pasiruošę. Aš taip džiaugiuosi. Aš jau taip pavargau. O-o, dėl tos didžios valandos!

70 Ir tik pagalvok, kad mes dalyvavome šiame susijungimo laike! Atminkite, “Taip bus Žmogaus Sūnaus Atėjimo dienomis, kada Žmogaus Sūnus pasirodys iš Dangaus”.

Dabar, pamenate, kad prieš pradedant lyti lietui, Nojus buvo arkoje.

71 Prieš nusileidžiant ugniai, Lotas buvo ne Sodomoje. Nes Angelas pasakė: “Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten. Mano rankoje yra priemonė, kad įsiveiktų tai ir padaryti taip, kad ugnis kristų iš Dangaus”.

72 Ir aš galvoju, kad tai tikra. Sunaikinimo Angelas sulaiko Rusijos ranką su atominėmis bombomis, kol Bažnyčia nesusirinks kartu į vieną didį Kristaus Kūną. “Aš negaliu atlikti darbo, kol tu nuvyksi ten”. O-o, argi tai nepalaimintas užtikrintumas!

73 Ir jeigu mes matome, kad viskas sutvarkyta, Bažnyčios išėjimas namo – tvarkoje. Čia yra Dievo Angelas su ta pačia Žinia, rodydamas tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus, viskas sutvarkyta. Branhamo Maldykla, maždaug dvidešimt penki metai atgal aš kalbėjau jums iš šios sakyklos ir pasakiau jums, kad šie dalykai vyks vienoje iš šių dienų. Tai jau čia! Mes paskutiniame laike. Tai susikirtimas. Čia pat Bažnyčios išėjimui laikas namo.

74 Kritikai šaiposi, tyčiojasi, pajuokia, kaip tai buvo prie karalių Nebukadnecaro ir Belšacaro. Taip buvo su jais ir Nojaus dienomis. Taip buvo ir Loto dienomis. Ir tą patį jie daro šiandien.

“Aš negaliu nieko daryti, kol tu nueisi ten”.

75 Aš noriu, kad jūs pastebėtumėte, kad Lotas išėjo iš to, kas būtų sunaikinę jį, ir Nojus įėjo į tai, kas išgelbėjo jį. Ir tai yra Bažnyčios provaizdis. Mes išeiname iš pasaulio, kuriame mes gyvename, iš šito Elvio Preslio ir Artūro Godfri amžiaus. Išeik iš pasaulio ir įeik į Kristų! Išeik iš pasaulio. “Tie, kurie iš šio pasaulio, žus kartu su pasauliu”. Tie, kas Kristuje, sugrįš namo su Kristumi. “Nes užmigusius Kristuje, Dievas atves su savimi, kada Jis ateis”. Mes išeiname iš pasaulio, kad įeitume į Kristų mūsų saugumui. O-o!

76 “Bet Aš negaliu nieko daryti, kol tu nueisi ten”.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 11



Man patinka tai. “Skubėk! Gelbėkis!” Žinia buvo skubi. “Skubėk! Skubėk! Gelbėkis!”

77 Tebūna palaimintas Viešpaties Vardas! Jėzus pažadėjo, kad ši Evangelija bus pamokslaujama. Tai tęsėsi jau daug metų. Ir tai jau čia, paskutiniame laike, paskutinis didis ženklas. Prieš pat Angelams sušunkant: “Skubėk”. Jis atsigręžė ir pasakė: “Kodėl Sara nusijuokė?”, sunaikinimo Angelas. Jis pasakė: “Aš išgirdau apie jų nuodėmes, ir Aš nužengiau, kad įsitikinčiau, tiesa tai ar ne”. Ir Jis pamatė, kad tai tiesa. Ir Žinia buvo malone, ir gailestingumu, ir išgelbėjimu. Bet: “Skubėk! Skubėk!”

78 O vaikai, nesėdėkite susikūprinę ir stebėdamiesi. Paskubėkite! Paskubėkite! Greičiau! Laikas arti. Bėkite. Iš kur? Iš viso šito, kaip padarė šie maži paukščiukai, pasitraukite nuo šitų didelių šių dienų Babelės sienų, šitų didelių, senų denominacijų, kurios sako: “Nėra skirtumo laike”. Šitų didelių, senų netikinčių bažnyčių, kurios sako: “Nėra tokio, kaip Dieviškasis išgydymas. Nebūna stebuklų”. Pasitraukite nuo tų sienų, nes jos sugrius. Jos juda į sunaikinimą ir pralaimėjimą, nes mano Dievas taip pasakė.

79 Bėkite ten, prie Golgotos! Jeigu paukščiai suskrido ant medžių, tai ir jūs irgi eikite prie medžio, prie to medžio, kur buvo nukryžiuotas Kristus. Pasilikite ten, Jo malonėje, ir žvelkite į Dievą, kol nepasibaigs audra.

80 Paskubėkite! Gelbėkitės! “Gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Ir laukia tavęs. Pasitrauk nuo šitų šiuolaikinių daiktų. Pasitrauk nuo šitų televizijos laidų, kada jie transliuoja kokias nors varžybas. Pasitrauk…Išjunk radiją, kada prasideda tas rokenrolas. Elkis kaip dama. Renkis kaip dama. Elkis kaip vyras. Renkis kaip vyras. Kalbėk kaip Krikščionis. Gyvenk kaip Krikščionis. Sudegink už savęs visus tiltus. Paskubėk! Išeik! Sunaikinimas arti. Dievui jau nusibodo visa tai.

81 O, jau vėliau, nei jūs galvojate. Tas laikas arti. Angelo malonė, malonės Angelas, Kuris siuntė Savo Žinią, yra tiesiog šiandien čia. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ar sielvartui prasidėjus turi išeiti Bažnyčia? [“Amen”.]

82 Žiūrėkite. Izraelis įėjo į Gošeną; o Egiptas nuėjo į tamsą. Izraelis, kuris buvo Gošene, buvo paimtas į pažadėtąją žemę. Egiptas nuėjo į tamsą ir buvo palaidotas į Negyvojoje jūroje.

83 Paskubėkite! Paskubėkite! Gelbėkitės!

12 IŠTARTAS ŽODIS



Tai gali būti jūsų paskutine galimybe. Ir atminkite, mes matome, kaip įrengiamos raketos. Mes girdime tai, mes matome tai laikraščiuose. Visas pasaulis dreba. Visa, ką Dievas pasakė-pildosi.

84 Ir kas paskui su tuo? “Tą dieną, kai Žmogaus Sūnus apreikš save iš Dangaus”. Kuo yra Žmogaus sūnus, apreikštas? Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Pažvelkite į 21-mą eilutę, arba tai 30-je eilutėje.



Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.



85 Kas tai? Tai Žinia, kuri…Tai nebuvo nuo to laiko, kada Jėzus buvo žemėje. Ir tai jau čia, pagonių amžiaus pabaigoje. Pažiūrėkime į šiuos kelis atvejus ir susimastykime.

86 Kada Jėzus buvo čia žemėje, Jis nepretendavo būti gydytoju. Jis pasakė: “tai ne Aš darau darbus; tai Mano Tėvas. Ir Aš darau tiktai tai, ką Tėvas parodo Man daryti”. Šventojo Jono Evangelijoje, 5:19 Jis pasakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą”.

87 Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kad kai Pilypas įtikėjo. Ne…Jis tik pradėjo savo tarnavimą, Viešpats Jėzus, ir kas atsitiko?

88 Nagi pažiūrėkime, kaip Žmogaus Sūnus ruošiasi apreikšti save. Jeigu Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius, Jis turės apreikšti save lygiai taip pat, kaip Jis apreiškė save vakar. Jeigu Jis apreiškia save taip pat, Jis turės apreikšti tą pačią Žinią. Tyliai. Ir stebėkite.

89 Kada Petras priėjo prie Jo po Jo tarnavimo, Šventojo Jono 1:42. Petras priėjo prie Jo. Tuomet jį vadino ne Petru; jis turėjo kitą vardą. Ir kada jis priėjo prie Jo, Ji pasakė: “Tu esi Simonas, ir tavo tėvas – Jona”.

Tas žvejys pagalvojo: “Iš kur jis mane pažįsta?”

90 Ir po to, taip pat, Pilypas iš Betsaidos, apeidamas kalną suranda draugą, Natanaelį, besimeldžiantį po medžiu. Jis pasakė: “Ateik ir pažiūrėk ką mes radome: Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”.

Dabar stebėkite, kaip Jis apreiškė Save.

91 Ir jis pasakė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?”

92 Jis atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!”. Tai geriausias atsakymas, kurį žmogus gali duoti vienas kitam. Nekritikuok. Eime, pats sužinosi. O-o, jeigu tik mes galėtume būti tokiais nuoširdžiais šiandien.

93 Ir kelyje jis pradėjo mokyti jį.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 13



Jis pasakė: “Petras vakar, tas žmogus…Tu pažįsti aną žvejį, Kefą?”

“Taip”.

94 “Jis priėjo prie to Žmogaus, ir Tas pasakė jam, kuo jis buvo, ir kuo vardu buvo jo tėvas”.

“A-a, – pasakė Natanaelis, – nežinau, kas tai”.

95 Ir kai jis atėjo ten, kur buvo Jėzus, toje eilėje, kur Jis meldėsi už ligonius, Jėzus pervėrė jį žvilgsniu ir pasakė: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos”.

96 Iš kur Jis žinojo, kad tas buvo izraeliečiu? Graikai ir visi kiti rengėsi panašiai ir atrodė panašiai. Iš kur Jis žinojo, kad tas buvo izraeliečiu? Jis buvo Dievu, apreikštu kūne. Ką Jis padarė? Jis pažvelgė, ir Jis pamatė jį.

Jis paklausė: “Iš kur mane pažįsti, rabi?”

97 Jis atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”.

98 Jis pasakė: “Šito pakanka. Tu – Dievo Sūnus, Izraelio karalius”.

99 Jėzus atsakė: “Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu?” Pasakė: “Pamatysi dar didesnių dalykų”.

100 Bet netikintys bažnyčios nariai stovėjo šalia. O-o, visoje savo pagarboje ir atsidavime. Žinoma. Jie stovėjo ten su aukštu išsilavinimu, su didžia teologijos seminarine patirtimi. Jie pasakė: “Šis žmogus – kerėtojas. Jis – Belzebubas”.

101 Jėzus pasakė: “Kadangi kalbate Man tai, Aš atleidžiu jums. Bet kai ateis Šventoji Dvasia ir darys tą patį, ir kas tartų vieną žodį prieš Ją, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje”.

102 Ten buvo moteris, kuri sirgo kraujoplūdžiu. Ir ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto, nes ji sakė sau: “Jei aš paliesiu tą Žmogų, aš pasveiksiu”. Ji prisilietė prie Jo. Ji išbėgo iš minios ir atsisėdo, ar ką ji ten darė.

Jėzus atsigręžė ir paklausė: “Kas prisilietė prie Manęs?”

103 Petras papriekaištavo Jam: “Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’”

104 Jis atsakė: “Bet Aš nusilpau. Dorybė arba jėga išėjo iš Manęs”. Ir Jis apsižvalgė aplink, tomis akimis, kol Jis nesurado jos. Kaip Jis tai padarė? Mes šito nežinome. Bet Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Ir Jis tokiu būdu apreiškė Save Žydų tautai.

105 Kai Jis užsuko į Samarijos miestą, moteris buvo prie šulinio, nuostabi samarietė.

14 IŠTARTAS ŽODIS



106 Atminkite, yra tik trys žmonių tautybės. Tai Žydai, Pagonys ir Samariečiai; Semo, Chamo ir Jefeto tautos. Ir Samariečiai buvo pusiau Žydai ir pusiau pagonys. Ir jūs pamenate, kada tai prasidėjo, kada jie vedė jų moteris ir taip toliau.

107 Ir ten atėjo ši jauna moteris, kuri, galvoju, mūsų šalyje būtu su blogu vardu, bet ji nebuvo tokia. Šis vaikinas iš Indijos gali pasakyti jums tai. Tai rytų Knyga, o jūs bandote skaityti ją su vakarietišku išsilavinimu.

108Kai aš atvykau į Indiją ir išlipau iš lėktuvo Babėjuje, ten stovėjo metodistų bažnyčios vyskupas ir visi kiti. Pasakė: “Brolis Branhamai, tik nesakykite mums, kad jūs misionierius. Mes žinome apie Bibliją daugiau, nei jūs, amerikiečiai, kada nors žinojote”. Ir tai tiesa. Jis pasakė: “Pas mus buvo Biblija 2000 metų prieš jums tampant tauta”. Taip. Šventojo Tomo bažnyčia ten vis dar stovi, kur lankėsi Šventasis Tomas ir pamokslavo. “Bet, – jis pasakė, – mes suprantame, kad Dievas aplankė jus, kad vėl padaryti šią Bibliją gyva”. Pasakė: “Štai ką mes norime žinoti”. Štai. Pasaulis trokšta gyvosios duonos.

109 Kai ši samarietė stovėjo prie šulinio. Jėzus pasakė jai: “Duok man gerti”.

110 Ji žinoma pasakė, kad tarp jų yra nesutarimai. Bet Jis leido jai suprasti, kad nebuvo skirtumo. Dievas padarė visus iš vieno kraujo, visas tautas.

111 Ir Jis pasakė: “Jei tu žinotum, su kuo tu kalbėjai, pati būtum Jį prašiusi gerti”.

112 Ir pokalbis tesėsi, kol Jis nepajautė jos dvasią. Tuomet Jis sužinojo, kas su ja buvo. Jis pasakė: “Eik, pakviesk savo vyrą?”.

113 Kas atsitiko, kada tai buvo pasakyta Žydui? Žydas pasakė: “Tu – Dievo Sūnus”. Taip.

114 Kas atsitiko su samariete, kada jai buvo papasakota tai, pasakyta: “Eik, pakviesk savo vyrą?”

115 Jis atsakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas. Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs. Bet kas Tu?”

Jis pasakė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”.

116 Ji nubėgo į miestą, ir ji paskelbė: “Eikite pažiūrėti Žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

117 Ir Jis niekada nedarė to, vieną kart, Pagonims. Kodėl?

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 15



Jis paliko tai iki šios dienos. Štai ką Jis pasakė čia: “Tą dieną, kai Žmogaus Sūnus apreikš Save iš Dangaus”. Jis dabar apreiškia Save Bažnyčiai, iš malonės. Sekantį kartą, kada jis apreiškia Save – dėl sunaikinimo tų, kurie atmetė Žinią.

118 Dieve, būk gailestingas už…mums, kol minutėlei meldžiamės. “Ramiai ir švelniai”. Sese Gerti, jeigu galite.

119 Aš tiesiog nežinau, gailiuosi, kad jūs stovite prie sienų. Ir aš galiu jausti jūsų laukimą. Įdomu, ar galite būti sąžiningi sau ir Dievui, vienai minutei.

120 Jūs iš tikro norite kuo greičiau išeiti iš čia? Vyras, vardu Jėzus Kristus, yra šiandien čia. Pas jį yra tau bilietas, ir visa, ką tu turi padaryti – tai atiduoti savo širdį. Jis apiplaus ją Savuoju Krauju ir apvalys tave nuo visų nuodėmių ir abejojimų, ir paims tave į Savo Dangų, kai Jis ateis.

121 Ir jų palydovai gali prisiartinti prieš auštant rytui. Mokslas sako, kad nieko nebeliko…Jūs girdite tai kiekvieną dieną per radiją, kai jie per televizijos laidą, kada ima interviu iš šitų mokslininkų. Jie sako: “Niekas nemaišo tam, kad šis pasaulis bet kurią minutę pakiltų į orą”. Tam reikalingas tik geras gurkšnis vodkos, ir jie nuspaus mygtuką, ir viskas.

122 Paskubėk! Skubi Žinia. Paskubėk! Gelbėkis! Gelbėkite savo gyvybes! Išeikite iš šito. Išeikite iš šios šių dienų Babelės. Pasitraukite nuo šių sienų. Argi jūs nejaučiate, kaip kažkas traukia jūsų širdį? Jeigu jūs iš tikro dvasiniai, ir Dievas kalba jums! Žinoma, jeigu Jis pasakė tai tiems mažiems paukščiukams, Jis gali pasakyti jums.

123 Ar nepakelsite jūs į Jį savo rankos? Pas mus nėra vietos, kad sutalpinti žmones prie altoriaus. Bet tiesiog pakelkite ranką ir pasakykite: “Dieve, pasigailėk manęs”. Dievas telaimina tave, broli. Dievas telaimina jus. O-o! Visame pastate. Aš nežinau kiek ten rankų. “Pasigailėk manęs, o Dieve. Štai mano ranka. Aš noriu išsigelbėti, Viešpatie. Dar prieš auštant aš galiu išgirsti šauksmą, aš pažvelgsiu, ir vaivorykštė judės per Dangų, Žmogaus Sūnus ateina”.

124 Kokia siaubinga diena, kai jūs praleisite savo galimybę. Jūs tiesiog pasilikote savo bažnyčioje, ar ne taip? “O-o, – jūs pasakysite, – mama priklausė jai”. Tai gerai, broli. Tai gerai, sese. Bet mamos išgelbėjimas niekada nepaims jus su savimi. Mama gyveno vienoje dienoje, o tu gyveni kitoje.

16 IŠTARTAS ŽODIS



125 Išgirsk Viešpaties Žinią ir išgirsk Dvasios perspėjimą. Kokia tai buvo Dvasia, ta, Kuri pažino, kaip Sara susijuokė palapinėje? Viešpaties Angelas.

126 Dabar nulenkite savo galvas, aš noriu pasimelsti už kiekvieną iš jūsų.

127 Ką jūs padarėte, kai pakėlėte rankas? Jūs pasakysite: “Argi tai ką nors reiškė, broli Branhamai?” Žinoma, reiškė. Jeigu tu iš tikro turėjai tai omenyje, tai reiškė skirtumą tarp mirties ir Gyvenimo. Skubi Žinia. Ar nepakelsi tu savo rankos aukštyn tiesiog dabar? “Pasigailėk, Dieve, manęs”.

128 Dieve, palaimink mažąją mergaitę. Dieve, palaimink tą ponią. Dievas telaimina tave; tave sūneli; tave, tave jaunuoli. Išilgai šito altoriaus maži vaikai pakėlė savo rankutes. Palaimink jų širdeles!

Jūs pasakysite: “Jie nesupranta”. Ne, jie supranta.

129 Jėzus pasakė: “Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas Mane, nes tokių yra Dangaus Karalystė”. Gal jie nepriaugs iki brandumo. Bet jie ten bus. Jie ne…Galbūt, jie išvengs viso to, ką mes turėjome išgyventi.

130 “Dieve, būk gailestingas!” Kai tu pakeli ranką, tai rodo, kad kažkas tavyje priėmė sprendimą. Jūsų kūnas būtų negyvu, jeigu nebūtų kažko jumyse, kas pasakė: “Pakelk rankas”. Tai buvo ta Dvasia. Tuomet tu pakeli ranką. Dievas buvo to liudininkas. Dvasia paskatino jus pakelti ranką.

131 Dievas telaimina jus ir visus mažus vaikus ten. Tuos mažus, juodaodžius vaikučius irgi, ties šituo, Dievas telaimina jūsų mažas širdeles, brangieji. Dievas myli jus. Žinoma.

132 Mes išeisime iš čia, vienoje iš šių dienų. Aš nežinau, kada tai bus, bet tai…tai artėja. Paskubėkite, labai greitai, įeikite į Karalystę! Tu pasakysi: “Bet aš girdėjau tai ankščiau”. Taip pat tu gali išgirsti tai ir paskutinį kartą. Tegu tai bus šis kartas.

Dievas telaimina jus ten, jauna dama.

133 Pasitraukite nuo visų šitų dabartinių daikčiukų, šitų senų sienų. Visos jos sugrius. Visas šis rokenrolas ir visi šie niekai pražus kartu su šiuo pasauliu. Neįsitrauk į pasaulį. Išeik iš ten. Dievas ateina Savosios Bažnyčios. Jis išsirinko tave, štai kodėl Jis kalba tau. Skubi Žinia. Ateik greičiau!

134 Dabar, kol mes meldžiamės, būk nuoširdus ir prašyk Dievą būti gailestingu tau.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 17



135 Palaimintasis Viešpatie, galbūt, čia yra žmonės, kurie niekada ankščiau nematė Dievo jėgos darbų, bet kažkas jų širdyje pasakė: “Pakelk savo ranką. Tai Aš”. Ir jie mato, kad vyksta skubus kvietimas. Jie, jie pakankamai protingi, kad apsižvalgytų aplink ir pamatytų, kad kažkas turi įvykti.

136 Maži vaikai, daugelis iš jų pakėlė savo rankutes į viršų. Dieve, pasigailėk jų. Daug senų ir vidutinio amžiaus, jie pakėlė aukštyn savo rankas. Jaunuoliai ir merginos pakėlė rankas. Dieve, jie laukia malonės. Ir aš taip džiaugiuosi žinodamas tai, kad pirmas Kristaus apreiškimas – malonė; antras apreiškimas – teismas. O Dieve, dėkoju Tau už tuos, kurie priėmė šiandien malonę, malonės kelią. “Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti”.

137 Viešpatie, uždek šiandien jų žibintus. Tegu jie bus žibintais, pastatytais ant kalno, kurie negali būti uždengti, bet nuo šiol teiktų šviesą mokykloms ir tose vietose, kur jie yra. Suteik tai, Viešpatie. Tegu jie bus žibintais, kurie švies Dievo šlovei. Palaimink juos.

138 Ir kartą, Viešpats, geresniame pasaulyje, tegu mes susitiksime už to didžiulio Dievo stalo Vestuvių Puotoje. Palik ant mūsų Savo Dvasią, Viešpatie. Palaimink tuos, kurie stovi prie sienų, ir ten, vestibiulyje ir aplink, kas pakelia savo rankas ir visus kitus. Būk su jais, Viešpatie. Jie šiandien stovėjo, ir maudė kojas. Bet būk gailestingas. Suteik visa tai.

139 Šiandien jie yra šitos nedidelės paskatinančios Žinios vaisiais. Aš meldžiu, kad Dievo Angelai padarytų tai taip realiai dėl jų širdžių, kad jie nieko iš Šito nepraleistų. Jie – vaisiai, ir aš atiduodu juos Tau. Ir Tu atiduok juos Jėzui, nes jie yra Tavo meilės dovanos Jam. “Niekas negali jų išplėšti iš rankos, nes nėra nei vieno, kas būtų didesnis, už Dievą”. Ir aš meldžiu, kad Tu saugiai išsaugotum juos iki to laiko, kada Jėzus ateis jų.

140 Tegu visi kiti iš jų paskubės, Viešpatie, paskubės, nes Žinia skubi. Mes turime greitai išeiti, kol neatėjo sunaikinimas. Ir dabar, Viešpatie Dieve, aš meldžiu, kad Tu siustum savo Angelą, Tą patį, kuris sėdėjo su Abraomu. Suteik tai, Viešpatie. Ir galėjai pasakyti, ką veikė Sara, už nugaros palapinėje. Ir tai buvo Sandoros Angelas. Tai buvo Angelas, kuris atnešė malonę, prieš nukrentant ugniai. Vos ne kiekvieną minutę dabar gali kristi ugnis, atomas, kuris gali suplėšyti visą šį pasaulį perpus.

18 IŠTARTAS ŽODIS



Tegu Jis ateis šiandien vakare ir suteiks mums malonę, Viešpatie, nes mes prašome to Jėzaus Vardu. Amen.

141 O-o, kažkas ypatingo yra šioje palaimintoje Evangelijoje, atrodo, kad Ji apiplauna tave. Aš myliu Ją.

142 Tiesiog vieną kart sugiedosime tai: “Ramiai ir švelniai Jėzus kviečia”. Visi, tiesiog pakelkime savo rankas į Jį. Jūs pakelsite?



Ramiai ir švelniai Jėzus kviečia,

Mylėdamas kviečia visus.

Stovi prie durų, beldžia ir laukia,

Laukia Jis manęs ir tavęs.



Ateik, ateik. (Ir pasislėpk Kristuje.)

Kiekvienas, kuris trokšta, ateik!

Švelniai su meile Jėzus kviečia,

Nedelsk, nusidėjėli, ateik!



143 [Tarpas juostoje–Red.]…nė karto ankščiau nebuvo mūsų išgydymo tarnavimuose, leiskite pamatyti jūsų rankas. Niekada nebuvo tarnavimuose? Tai gerai. Aš taip laimingas, kad jūs čia.

144 Dabar, aš nepretenduoju būti gydytoju. Aš skelbiu, kad Jėzus ne miręs, bet Jis gyvas. Aš ne gydytojas. Nėra gydytojų. Kristus jau išgydė tave. “Jo randais esate išgydyti”.

145 Bet aš noriu jus, kurie pirmą kart, kai ko paklausti. Jūs, tikriausiai, norite į bažnyčią. Daugelis iš jūsų pakėlė savo rankas tada, pakėlėte savo rankas maldai, minutę atgal. Jeigu pas jus nėra bažnyčios pasirinkimui, mes kviečiame jus čia, į Branhamo Maldyklą, kur mūsų brangus brolis Ormanas Nevilas, dievobaimingas žmogus, kuris moko ne ką kita, kaip tiesą iš šios Biblijos. Sveiki atvykę į mūsų bendravimą. Mes tiesiog…Ne denominacija. Mes čia tiesiog bažnyčia, bendravimas. Mes – Metodistai, Baptistai, Presbiterionai, Sekmininkai, Liuteronai, mes visi. Mes – Krikščionys, kurie myli jus. Ir meldžiame, kad jūs susirastumėte sau…Jeigu jūs negalite ateiti čia, suraskite sau gerą bažnyčią namuose, kur nors, kur jie iš tikrųjų pamokslauja Evangeliją, ir kad jūs galėtumėte pamaitinti Dievo Dvasia.

146 Visur, visame pastate, šiandien…Jeigu Viešpats Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, ir aš pasakiau jums tiesą,

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 19



tuomet Dievas ištikimas Savo Žodžiui, kad padarytų tai. Matote?

147 O-o, nebijokite pasitikėti Juo. Arba ši Biblija – Tiesa, arba tai ne Tiesa. Jeigu tai ne Tiesa, tuomet tai būtų pati didžiausia apgavystė, kuri tik buvo parašyta, nes tai apgautų milijonus. Aš daug kartų stovėjau, laikydamas vienoje rankoje Koraną, o kitoje Bibliją, prie Musulmonus, ir sakiau: “Viena teisinga, o kita neteisinga. Tegu Dievas, kuris tikras Dievas, kalba”. Nebijokite. Jis niekuomet nepaliks. Jis niekada nepaliks.

148 Dabar, Viešpats Jėzus, kada Jis buvo čia, žemėje, tuos darbus, kuriuos Jis darė, ką mes ką tik pacitavome, Jis pažadėjo, kad Jis ateis vėl laiko pabaigoje ir darys tą patį. Jis pasakė, kad Jis darys tai per savo Bažnyčią. Dabar, Jis pasakė: “Aš – vynmedis, o jūs – šakelės”. Dabar, vynmedis neneša vaisiaus. Šakos neša vaisių.

149 Tai štai, jeigu tai moliūgo augalas – jis išaugins moliūgus. Jeigu tai meliono augalas – jis išaugins melionus. Jeigu tai muskusinis meliono augalas – jis išaugins muskusinį melioną. Jeigu tai vynmedžio šaka – ji išaugins vynuoges.

150 Jeigu tai Krikščioniška vynmedžio šaka – ji išaugins Kristų. Kristaus Gyvenimą, Kristaus darbus. Matote? Tuomet jūsų dvasia turi iš kažko gauti energiją.

151 Aš taip džiaugiuosi šiandien būdamas Jame. Jūs nežinote, mažoji kaimene, kaip aš čia jaučiuosi, man keturiasdešimt aštuoni metų, senas žmogus. Ir aš jau pamokslauju dvidešimt septynis metus. Mano pečiai linksta. Ir, o-o, aš suprantu, kad aš jau ne berniukas, kuris žaidė rutuliukais gatvėje. Bet viena aš tikrai žinau, aš – Jo tarnas. Aš geriau turėčiau tai, negu visa tai, ką aš žinau. Nes kokia nauda iš viso kito?

152 Aš bandžiau būti sąžiningu su jumis, su žmonėmis. Aš bandžiau daryti viską, ką tik galėjau, kad būti sąžiningu, teisingu ir tikru jūsų akyse ir Dievo akivaizdoje, nes aš žinau, kad Jis visą laiką stebi mus. Dabar, jeigu aš galėčiau…

153 Aš dabar noriu pasakyti jums. Šį nedidelį Pamokslą šiandien aš stengiausi užbaigti ankščiau, bet aš meldžiu, kad Dievas paimtų ir įdėtų į jūsų širdį tai, kas buvo nepasakyta. Paskubėk! Paskubėk! Paskubėk! Išeik iš Babelės, kaip galima greičiau. Nepasilik pasaulyje. Pasitrauk nuo šių niekų. Išeik! Išeik čia, laisvas su Kristumi. Pasitrauk nuo tų dalykų. Nes tu nežinai, kurią valandą kažkas, išskyrus dulkes, nebeliks ant šios žemės, tiesiog dujos,

20 IŠTARTAS ŽODIS



ir senas pasaulis subyrės į gabalus. Tai gali atsitikti pirmiau, nei užsibaigs šis tarnavimas, ir tai nei kiek neprieštarautų Raštams. Tai tik išpildytų Raštą. Evangelija buvo pamokslauta. Štai skelbiama paskutinė žinia.

154 Dabar, nelauk didelių įvykių ateityje. Amerika atmetė savo nuodėme malonės dieną. Tai visiškai teisingai. Pasižymėkite tai savo Biblijose ir patikrinkite, teisus aš ar ne. Ji dabar du metai kaip savo nupuolime.

155 Ne taip seniai, pusryčiaudamas, Bilis Graham pasakė. Jis laikė pakeltą Bibliją. Jis pasakė: “Čia yra pavyzdys. Pauliui atėjus į miestą įtikėdavo keli, sugrįždavo sekančiais metais, ir ten jų būdavo trisdešimt”. Pasakė: “Aš atvykstu į miestą, ir ten prabudimas, dvidešimt tūkstančių įtikėjusiųjų, atvykstu po šešių mėnesių ir negaliu rasti, galbūt, dvidešimties”.

156 Kame reikalas? Tiesiog tvenkinyje yra štai tiek žuvų. Tiesiog yra štai tiek tų, kuriuos Dievas žinojo prieš pasaulio sutvėrimą ir iš anksto paskyrė Amžinam Gyvenimui. Kada tas paskutinis ateis – viskas užsibaigs.

157 Buvo tiek daug paukščių, kurie skrido į arką, tiek daug skirtingų gyvūnų ėjo į arką. Ir Dievas uždarė duris, ir visi kiti liko lauke, nors jie bandė patekti į vidų.

158 Ir, mano brangus drauge, jeigu tu ne viduje, įeik tiesiog dabar, kada Dievas kviečia, nes malonės durys dėl Pagonių gali užsidaryti, bet kuriuo laiku. Dabar, ką aš dabar darau, dabar bus…Ką aš dabar kalbu…

159 Aš pasakiau, ir mano žodžiai, jeigu pamokslaučiau valandomis, tai nieko nereikštų ir puse to, ką reikštų vienas žodis iš mūsų mylinčio Kristaus. Bet aš pamokslavau, aš kalbėjau arba Tiesą, arba melą. Jeigu aš kalbėjau melą – Dievas nieko su tuo nepadarys. Jeigu aš pasakiau Tiesą – Dievas stovės už Savo Žodį.

Kiek jūs pasakėte? Išdalinote penkiasdešimt kortelių?

160 Aš parodysiu jums, kodėl turi būti dalinamos kortelės, kada pravedu atpažinimo tarnavimą. Aš ne sakau, kad Jis tai padarys. Jis gali ir nepadaryti. Bet aš noriu, kad jūs būtumėte sąžiningi su manimi. Kiek čia iš jūsų norėtų atsistoti į eilę? Pakelkite rankas, visame pastate, kur bebūtumėte. Visi, kas nori atsistoti į eilę, pakelkite rankas. Dabar, tarsi…Kas bus pirmas? Matote? Nepavyks tai padaryti. Mes turime dalinti korteles, kad išlaikyti šią eilę.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 21



161 Dabar jis išdalino penkiasdešimt kortelių. Ir tiesiog iškviesime iš visur, pagal tų kortelių skaičių, ir tai kiekvienam suteik galimybę sueiti su kuo nors į kontaktą.

162 Ir taip, tai ne tas, kas vyksta čia. Tai tas, kas vyksta čia. Matote? Tai ne tas, kad paliesti mane. Bet paliesti Jį. Kas iš jūsų žino, kad Naujajame Testamente, Jeremijo pranašystės Knygoje pasakyta, kad tiesiog dabar, kad “Kristus – vyriausiasis Kunigas, kurį galima paliesti mūsų negalėse”? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Bet kaipgi jums sužinoti, kad palietėte Jį? Iš to, kad Jis iškart atsako, lygiai kaip Jis darė. Jeigu Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius, Jis turi apreikšti Save lygiai taip pat, kaip Jis apsireikšdavo vakar ir per amžius. Taigi, jūs matote, paskutinis Hebrajams laiškas ir kitus, kaip Jis tai darė? Dabar tai…

163 Jeigu Jis apreikš save kokiu nors kitu keliu, per denominaciją, Jis būtų neteisus. Jis neapreiškė Savęs denominacijoje, nes Jo dienomis nebuvo denominacijos. Jis apreiškė save antgamtiškai, kaip mes pasakėme šį rytą, kaip rašysena ant sienos, išaiškinimas. Jis tas pats šiandien, šiandien ir per amžius. Tepasilieka su jumis Dievas.

164 Jis pasakė: “Nuo pirmo iki penkiasdešimto”. Gerai. Pas ką maldos kortelė numeris vienas, pakelkite savo ranką. Žvilgtelėkite į savo korteles. Kas nors ant neštuvų arba dar kur nors ir negali atsistoti, visi pažiūrėkite š kaimyno kortelę. Tai maža kortelė. Ant šitų, aš galvoju, netgi nėra mano foto nuotraukos. Tai tik paprasta nedidelė kortelė. Numeris vienas, kur jūs bebūtumėte. [Kažkas sako: “Štai čia”.–Red.] Gerai. Atsistokite prašom ten, kur jūs esate, pone. Numeris du, pakelkite ranką. Ponia, štai čia. Numeris trys, pakelkite ranką. [Tarpas juostoje.–Red.]

165 Mes nepažįstami. Tuomet, aš manau, tai pirmas kartas gyvenime, kada mes susitinkame. Tuomet Viešpats Dievas žino mus abu. Jis viską žino apie jus. Jis viską žino apie mane. Bet jeigu Jis, savo gerume, būtų pajėgus…

166 Jeigu aš pasakyčiau jums: “O-o, pone jūs sergate. Ir aš…Jūs pasveiksite”. Jūs turėtumėte teisę suabejoti tuo. Šie susirinkusieji turėtų teisę stebėtis šituo atveju. Aišku, jūs tik girdėjote mano žodį.

167 Bet jeigu Šventoji Dvasia ateis ir pasakys jam ką nors iš to, ką jis padarė, ką nors, apie ką nieko nežinau, kas buvo, jis žinos, tiesa tai ar ne.

22 IŠTARTAS ŽODIS



168 Jeigu Jis žino kas buvo, jeigu tai teisinga, žinoma, Jis gali pasakyti jums, kas bus, ir viskas bus gerai.

169 Jūs turite tikėti tuo, ponia Koks, ar ne taip? Ponia Koks iš Kentukų sėdi ten, aš ką tik netikėtai pastebėjau ją, štai čia. Tai ponia Vuds…kažkur čia, bažnyčioje, jos motina. Vėžys išėdė visą jos veidą, štai čia.

170 Aš ėjau iš ten žemyn, iš šiaurinių miškų. Mano žmona paskambino man, pasakė: “Niekada gyvenime nematė tokios išsekusios, kaip ponia Vuds”. O brolis ir sesuo Vudai – mano artimi draugai. Ir aš nuėjau ten, pas tą seserį, grįžau atgal, TAIP SAKO VIEŠPATS. Vėžys mirė.

171 Ten, ten sėdi moteris, ir visai ir nepasakysi, kad…Prašom, atsistokite, ponia Koks, kad žmonės galėtų matyti. Viena nosies pusė ir viskas išėsta vėžio, net iki jos akies. Pasisukite, kad susirinkusieji galėtų matyti jus ten. Vėžys.

Jis visada teisus. Jis niekada nebūna neteisus.

172 Ir taip, jeigu Viešpats Dievas atidengs šitam broliui, tegu jis būna teisėju, jeigu mūsų Viešpats Dievas atidengs jam, dėl ko jis čia. Arba kaip Jis pasakė moteriai prie…Arba kaip Jis pasakė, kaip Jis pasakė Natanaeliui, kada Pilypas surado Natanaelį. Ir atidengs tai; jūs visi patikėtumėte, visi jūs, žmonės, patikėtumėte? Jeigu…jeigu žmogus žino, kad aš nieko apie jį nežinau; ir aš pakeliu savo rankas, aš nieko apie jį nežinau. Jis pakelia rankas, kad aš nepažįstu jo arba jis nepažįsta manęs. Tuomet, jeigu Viešpats apreikš tai, jūs priimsite tai, ar ne taip? Kiek? Pakelkite savo rankas, kad aš galėčiau pamatyti. Dabar, telaimina jus Dievas.

173 Dabar, pone, aš tiesiog stoviu čia, laukdamas, kad Jis man parodys, kad pasakyčiau, taigi, jums spręsti. Ir jeigu kas nors pažvelgtų, pas vyrą užmerktos akys, tad, matote, tai negali būti telepatija. Tiesiog pasilikite su užmerktomis akimis. Jeigu mūsų Viešpats Jėzus…Jeigu Jis tai atidengs, mes būsime dėkingi Jam.

174 Bet vyras, kuris stovi prieš mane, kodėl jis čia – tai dvasinis reikalas, už ką jis nori pasimelsti. Tai tiesa. [Vyras sako: “Taip”. –Red.] Jeigu tai tiesa, pakelkite savo ranką, kad žmonės galėtų matyti. Dabar jūs tikite? Niekada gyvenime jo nemačiau, bet štai, prašom. Kažkuo susirūpinęs. Tai štai, daugiau kalbėčiau su juo, daugiau būtų pasakyta. Dabar būkite pagarbiais.

175 Ką darė tas Angelas?

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 23



Jis sėdėjo, pasisukęs nugara, ir pasakė: “Kodėl Sara nusijuokė?”

Jis pasakė: “Aš nesijuokiau”.

Pasakė: “O taip, susijuokei”. Nes ji išsigando.

176 Ar gali susirinkusieji vis dar girdėti mano balsą per garsiakalbius? Vyras, atrodo, nutolsta nuo manęs. Aš matau, kaip stovi moteris. Tai pirma, dėl ko čia šitas žmogus. Dėl savo žmonos, ir jos nėra čia, kartu su juo. Ir pas ją moteriška lyga, moters negalė, ir ją vargina nugara. Tai tiesa.

177 Jūs ne iš šito miesto. [Vyras sako: “Tai tiesa”.–Red.] Jūs iš kito miesto, vardu Marisvil. [“Tai tiesa”.] Tai teisingai. Dabar eikite namo ir surasite ją tokią, kaip tikėjote. Tai atsitiks tokiu būdu, Viešpaties Vardu. Dievas telaimina jus. Šitos nosinaitės jums nebereiks dėti ant jos; ji dabar pas jus kišenėje, dėl jos, bet jos jums neprireiks.

178 Aš žinau jus. Aš nežinau jūsų vardo. Bet jus ta moteris, kuri stovėjo ten prie galinių durų kartą; Viešpaties Angelas atėjo pas mane, kada jūs pirmąkart buvote čia Maldykloje, ir atidengė tai, kas buvo visiška paslaptimi. Ir jūs buvote išgydyta nuo vėžio. Taip. [Moteris sako: “Taip”.–Red.] Bet aš supratimo neturiu, kas su jumis dabar. Aš nežinau. Jūs tai žinote. Aš supratimo neturiu, kas su jumis. Bet jeigu Viešpats atidengs tai, jūs priimsite tai? [“Taip”.]

179 Jūs čia ne dėl savęs. Jūs čia dėl vaikučio. Ir šitas kūdikis su negalia. [Moteris sako: “Amen”.–Red.] Ir negalė yra stubure. [“Taip”.] Jis lyg, negali atsikelti arba kažkas taip. Ir aš matau kūdikio tėvus su rožančiu. Jie katalikai. [“Taip”.] Ir pora vyresnių, tai jų senelė ir senelis, irgi Katalikai. [“Taip”.] Ir jūs stovite dėl kūdikio. Imkite savo nosinaitę ir uždėkite ant jo. Neabejokite, jūs galite gauti tai, ko jūs prašote. Tikėkite dabar visa savo širdimi.

Jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

180 Aš manau, kad aš nežinau šios ponios. Mes nežinome vienas kito, bet Viešpats Jėzus žino mus abu. Dabar čia tobulas paveikslas. Čia paveikslas iš Šventojo Jono, 4. Juodaodis, baltaodis vyras; tą kartą buvo Samariečiai ir Žydai, dvi žmonių rasės. Jėzus greitai leido jai sužinoti, kad nebuvo skirtumo. Mes visi Dievo kūriniai. Šalis, kurioje mes gyvename, pakeičia mūsų spalvą, nieko bendro su tuo neturi. Dievas panorėjo, kad jo tauta būtų tokia. Jis padarė žmogų baltą ir juodą, rudą, geltoną, raudoną. Jis padarė juos tokiais. Tai Jo reikalas. Ir Jis visus mus myli. Bet čia tobulas paveikslas, du žmonės, kurie ankščiau niekada nebuvo susitikę,

24 IŠTARTAS ŽODIS



ir mes pirmą kart, dvi skirtingos rasės.

181 Dabar, aš jaučiu, kad jūs – tikinti. Jūs – krikščionė, nes jūsų geranoriška dvasia. Ir šis Dievo Angelas nepriimtų nieko, kas neteisinga. Žinoma, ne. Jūs matote ten šia fotografiją, Angelą, ant tos fotografijos, tą Šviesą virš tos vietos, kur aš stoviu? Tai ir yra tai, kas paskatina jus jausti tai, ką jūs jaučiate dabar. Tai tiesiog nusileidžia ant jūsų.

Vieną minutėlę, sesute Gerti.

182 Atrodo, kad kažkas yra, aš negaliu kažkodėl gerai suprasti jos. Taip. Moteris serga nerviškai. Jis darosi irzli. Ji mėto daiktus. Taip. Ir tuomet pas jus atsirado dvasinė problema, kurią jūs bandote išspręsti, nes už jus keletą kartų meldėsi. Tai tiesa. Ir jums artritas. Aš matau, kaip jūs bandote išlipti iš lovos, lėtai, ypatingai ryte. Jums taip pat kažkas negerai stubure, nugaros liga. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS.

183 Jūs tikite, kad aš – Dievo pranašas? Jūs tikite, kad tas pats Dievas, kuris žinojo Simoną, žino ir jus? Jeigu Dievas atidengs tai, ar padarys jūs stipria tikinčiąją, kad gauti tai, ką jūs gaunate? Jus vadina “Nana”. [Sesuo sako: “Amen”.–Red.] Ir jūsų pavardė – Džionson. [“Amen”.] Ir jūs gyvenate Niu Olbane. Grįžkite namo ir būkite sveika, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Tiesiog tikėkite.

184 Ponia, mes nežinome vienas kito? Nežinome. Tiesiog, kad žmonės pamatytų, pakelkite tiesiog savo ranką, tuo paliudydama: “Mes nežinome. Tiesiog…” Dabar, Viešpats Dievas žino mus abu. Ir jeigu Jis patenkins šį prašymą, ar tapsite dėl šito laimingesnė?

Dabar kai kurie iš jūsų pradėjo tikėti.

185 Dabar baltaodis žmogus pasirodo čia prieš šią moterį.

186 Tai vyras, sėdintis štai ten. Pas jus…Viskas gerai, tiesiog stovėkite, kur jūs dabar. Pas jus inkstų liga. Taip pat skausmai nugaroje, ir su skrandžiu. Taip. Dabar eikite, tikėdami, ir tai daugiau jūsų nebevargins.

187 Jūs tiesiog tikėkite. Aš raginu jus tikėti tuo. Kiek iš jūsų tiki tuo visa savo širdimi? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai, tuomet greičiau.

188 Jeigu mūsų Viešpats Dievas atidengs šiai moteriai, kurios aš absoliučiai nežinau. Ir štai mūsų pakeltos rankos, kad mes niekada ankščiau sąmoningai nebuvome susitikę.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 25



Ir jeigu mūsų Viešpats Dievas atidengs šiai moteriai ir padarys tą patį, ką Jis padarė, kaip moteriai prie…samarietei. Ar patikėsite jūs tuomet visi visa savo širdimi? Dėl jūsų išspręsta visam laikui? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

189 Suprantate, aš turėsiu sekančius susirinkimus. Rytoj aš turiu išvykti. Ir aš turiu vykti į Virdžiniją, artinasi didžiulis susirinkimas. Aš nenoriu per daug nusilpti stovėdamas čia. Gerai, aš skirsiu laiko, vieną minutę, dėl moters. Ir jūs tikėkite.

190 Kuo bebūtų moteris, paskui ją seka siaubinga tamsa. O, tai liūdesys. Su jumis neseniai kažkas atsitiko. Jūs netekote kūdikio, žindomą kūdikį. [Moteris sako: “Amen”.–Red.] Taip. Ir dar viena, jus vargina moteriška liga, ir nugaros skausmas. Ir su jumis atsitinka tipo kaip, atsitinka jums, tarsi jūs nualpstate. O-o, epilepsija. Taip. Jūs, be to, ne iš šio miesto. Jūs persikėlėte per upę, kad nusigauti čia. Jūs iš Luisvilio. [“Taip”.] Jūs gyvenate numeriu, pavadinimas – Vest Oik strit, 1754. [Moteris šaukia: “Taip, taip”.] Jūsų vardas – Margaret Kvin. [“Taip”.] Gerai.

191 Viešpats Dievas, žemės ir dangaus Kūrėjas, suteik šiai moteriai tai, ko ji nori, nes aš prašau, kad šis priešas paliktų ją, Jėzaus Vardu. Amen.

192 Tepalaimina jus Dievas, ledi. Daugiau neabejokite. Eikite dabar ir priimkite tai, ko jūs prašėte.

193 Jūs tikite visa savo širdimi? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

194 Sveiki, pone. Aš manau, kad mes pirmąkart susitinkame. Ar tikite, kad mūsų Viešpats Dievas dabar čia, kad parodytų ir duotų jums tai, ko jūs norite. [Vyras sako: “Taip, aš tikiu. Aš žinau, kad Jis čia. Aš matau Jį.–Red.”] Stebiuosi jūsų drąsa. Ir jūs čia dėl svarbios priežasties. [“Ar ne taip”.] Jūs norite išsilaisvinti iš cigarečių ir alkoholio. [“Būtent”.] Na ką gi, tai dabar jus paliko. Eikite, ir tegu Dievo ramybė pasilieka su jumis, ir visada tikėkite. Dievas su jumis.

“Jei gali tikėti – viskas įmanoma”.

195 Jūs norite išsilaisvinti iš nugaros skausmo? Eikite, šlovindami Jį, ir jūs išsilaisvinsite nuo šito. Tiesiog eikite tikėdami tuo visa savo širdimi.

196 “Jei tik gali tikėti”, – sako Biblija. Būkite pagarbūs. Tikėkite, ką daro Dievas – Tiesa.

197 Aš žinau jus. Aš kaip tik ruošiuosi melstis už jus. Aš žinau jūsų ligą.

26 IŠTARTAS ŽODIS



198 Viešpatie Dieve, pasigailėk šios moters ir atsakyk į jos prašymą, nes aš prašau šito Jėzaus Vardu. Amen. Aš nepamenu…Jūsų vardas Baiker? [Sesuo sako: “Taip, pone”.–Red.] Taip. Dabar aš prisiminiau. Telaimina jus Dievas. Ir toliau eikite pirmyn ir tikėkite Juo visa savo širdimi. Gerai.

199 Aš nežinau jūsų, ledi. Mes nepažįstami. Taip. Jūs norite suvalgyti savo vakarienę, išsilaisvinti nuo šios skrandžio ligos, šitos opos, kuri buvo pas jus visą šį laiką? Tuomet eikite, valgykite, ir Jėzus Kristus išgydo jus.

200 Aš žinau jus. Ir aš žinau, kokia pas jus liga. Jūs nežinote…jūs nežinote, kad aš tai žinau, bet aš tai žinau. Taigi, kaip jūs atėjote į bažnyčios pastatą, aš šito nesakysiu. Bet artritas paliko jus, jeigu tik jūs patikėsite tuo. Eikite, telaimina jus Dievas.

201 Nagi pasakykime: “Padėka Dievui”. [Susirinkimas sako: “Padėka Dievui”.–Red.]

202 Jūs taip pat irzlus. Jums skrandžio liga, kuri vargina jus. Jūs tikite, kad Viešpats Jėzus išgydys jus? [Sesuo sako: “Aš tikiu”.–Red.] Tuomet eikite, ir tegu Dievo ramybė ilsisi ant jūsų. Tiesiog noriu uždėti ant jūsų rankas ir tikėti visa savo širdimi, kad Dievas padarys tai.

203 Aš manau, ledi, kad aš jūsų nežinau. Jūs mane žinote? Jūs vaikštote čia į bažnyčią? Jūs vaikštote. Aš niekada nemačiau jūsų. Nes tiek daug žmonių praeina. Gerai. Eikite tikėdami ir ta moters liga paliks jus, moteriška liga, kuri buvo pas jus. Jūs tikite? [Ponia sako: “Taip”.–Red.] Gerai, tuomet eikite, ir Dievas bus su jumis ir padės jums, aš tikras.

204 Jūs tikite, pone? Jūs tikite, kad Dievas paims nuo jūsų šį nejudamumą ir išgydys jus nuo to artrito? Eikite tiesiog ten, dėkodami Jam ir šlovindami Jį už tai, ir jūs pasveiksite.

205 Jums kelia nerimą psichinė liga, ar ne taip, ponia? Tai psichinis irzlumas. Jūs labai silpstate, kenčiate nuo nervinio priepuolio, ypatingai vėlai vakare. Šėtonas netgi pasakė jums, kad jūs išprotėsite. Tiesa. Bet tai melas. Jūs pasveiksite. Tai ne kas kita, kaip tiesiog gyvenimo ciklai, į kurį jūs įeinate. Tai menopauzė. Kiekviena moteris turi su tuo susidurti. Bet dabar su jumis bus viskas gerai. Jūs tikite mano žodžiui? Tuomet eikite, dėkokite Dievui, ir giedokite giesmes ir džiaukitės, ir būkite sveiki.

206 Gerai, ledi. Aš irgi nežinau jūsų.

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 27



Įdomu, kada aš jai pasakiau tai, tuo pat akimirksniu paliko jus, nes tai kaip tik tai, kokia buvo jūsų bėda – irzlumas. Dabar eikite sau toliau ir tikėkite visa savo širdimi, ir jūs pasveiksite. Amen. Eikite ir tikėkite visa savo širdimi.

207 Aš žinau jus, ledi. Man matytas jūsų veidas, bet aš ne…Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus? Taigi, aš žinau kas jūs. Jus moteris, kuri lankotės čia, bažnyčioje. Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus? Leiskite man tiesiog pasimelsti už jus.

208 Viešpatie Dieve, žemės ir dangaus Kūrėjau, pagydyk šią moterį, aš meldžiu Jėzaus Vardu. Amen.

209 Neabejokite. Negaliu prisiminti šios moters vardo, bet aš žinau, kas ji…

210 O kas su jumis, susirinkusieji čia? Jūs tikite? Dabar sėdėkite labai tyliai. Pasilikite pagarbume. Kažkas čia, šia kryptimi. Aš kviečiu jūs tikėti, Jėzaus Kristaus Vardu, kad patikėtumėte tuo.

211 Juodaodė pakėlė rankas, ten. Jūs tikite, ledi, kad aš – Dievo tarnas? [Moteris sako: “Taip, pone”.–Red.] Jeigu Dievas atidengs man, kokia jūsų bėda, jūs priimsite tai? [“Taip, pone”.] Jūs norite maldos už save ir už tą mergaitę. Už jūsų akis, štai ten sėdi. Taip. Uždėkite rankas ant vaikučio ir tikėkite visa savo širdimi.

212 Viešpats Dievas, aš meldžiu, kad jie priimtų tai, Jėzaus Vardu. Amen. Jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

213 Dievo Angelas stovi šalia su tuo juodaplaukiu vyru. Aš galvoju, kad jis vaikšto čia į bažnyčią, nors. Aš ne tikras. Pone, jeigu aš ir žinau jus, aš nežinau, kas su jumis, jeigu Dievas atidengs tai. Bet čia stovi Jo malonės dalelytė. Ir pas jus ant pėdos opa. Taip. Jūsų tikėjimas kažką palietė.

214 Kaip su jumis, šioje pusėje, jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Taip”.–Red.] Tuomet turėkite tikėjimą. Neabejokite.

215 Čia sėdi ponia juoda kepure, su akiniais. Jūs turite maldos kortelę, ledi? Tiesiai už šito berniuko, eilės gale, jūs! Jūs turite maldos kortelę? Jūs neturite maldos kortelės. Jūs tikite, kad aš – Dievo pranašas? Jeigu Dievas atidengs man, kokia jūsų bėda, jūs tuomet priimsite tai? Jums širdies liga. Jūsų vyras sėdi šalia jūsų, ir jam limfinio mazgo uždegimas. Dabar, eikite ir tikėkite.

Kas tiki Juo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

216 O kai su šiuo negru, kuris sėdi čia? Jūs tikite, pone? [Vyras sako: “Taip, pone”.–Red.] Jūs tikite, kad aš Jo tarnas? [“Taip”.]

28 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs norite maldos, ar ne taip? [“Taip”.] Jeigu Dievas atidengs man, iš manęs jums, jūs tikite, kad Jis…kad mes galėtume priimti tai? [“Taip”.] Jums fistulė. [“Taip, pone”.] Ir jums išvarža. [“Taip”.] Taip.

217 O kaip su kuo nors iš jūsų štai ten, jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

218 Ten dar viena juodaodė, tiesiai už tos ponios, štai ten. Jūs pakėlėte ranką, sese. Jūs ko nors norite iš Viešpaties? Jūs tikite, kad aš Jo tarnas? Tai problema su balsu, jūs kenčiate nuo to. Taip. Jūs tikite, kad Jis išgydė jus?

219 Tiesiog iš ten, nuo jūsų, žvelgiant į šią pusę, tiesiai nuo jūsų, prie eilės krašto; per vieną, du , tris, keturis, penkis žmones, ten, iš krašto. Jums skydliaukės liga. Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus?

220 Kaip su jumis štai čia? Vyras ant suolo krašto, tiesiai čia eilėje. Jums ant storosios žarnos opa. Taip, pone. Jūs tikite, kad Dievas išgydo jus? Tuomet atsistokite ir priimkite tai, Viešpaties Jėzaus Vardu.

221 Telaimina jus Dievas. Aš niekada jūsų nemačiau. Aš jūsų nepažįstu. Bet Dievas žino jus.

222 Jūs tikite tuo, kiekvienas iš jūsų? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ar tikite jūs, kad tas pats Dievo angelas, Kuris atėjo su malone pas Abraomą, Kuris žinojo slaptas Saros mintis, tas pats, Kuris stovėjo šioje žemėje ir žinojo širdžių paslaptis, argi jūs netikite, kad Jis dabar čia? [“Amen”.] Tas pats Dievas, tiesiog prieš pat sudegant pasauliui, argi jūs netikite, kad Jis čia? [“Amen”.] Tuomet priimkime Jį. Tikėkime Juo. Priimkime Jį, kaip mūsų gydytoją, tiesiog dabar. Kiek iš jūsų tiki tuo?

223 Kiek iš jūsų tikrai tiki? Pakelkite rankas. Dabar, nuleiskite savo rankas.

224 Biblija sako taip: “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki”.

225 Tuomet uždėkite vienas ant kito rankas, jeigu jūs tikintys. Melskitės už žmogų, kuris šalia jūsų. Ir tas, kuris šalia jūsų, už kurį jau pasimeldė, tegu meldžiasi už jus. Kiekvienas iš jūsų, melskitės dabar vienas už kitą, visame pastate. Aš kviečiu šį tikėjimą.

Ponia su tuberkulioze, užmirškite apie tai. Jūs išgydyta.

226 Jums jėgų išsekimas, pone, štai ten sėdite, pabundate naktimis. Užmirškite apie tai. Jums jau nebereikės to daryti. Telaimina jus Dievas.

227 Aš kviečiu jus daryti tikėjimo darbus. Jūs tai darote?

AR SIELVARTUI PRASIDĖJUS IŠEIS BAŽNYČIA? 29



Tuomet melskitės kiekvienas iš jūsų kaip tik gali. Padėkite rankas ant ko nors ir melskitės už ką nors šalia jūsų, kol aš meldžiuosi už jus visus.

228 Viešpatie Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau, amžinojo Gyvenimo autorius, visokios geros dovanos davėjas, siusk tiesiog dabar Savo dvasią ant šitų žmonių.

229 Aš pasmerkiu šėtono darbus, nes šėtonas aptiktas. Šėtone, tu daugiau nebegali sulaikyti jų. Jų tikėjimas pakyla, ir jie padėjo rankas vienas ant kito. Ir aš iššaukiu tave, nes tu pralaimėjai kovą, ir teismas arti. Išeik iš jų, Jėzaus Kristaus Vardu. Pasitrauk nuo jų, Jėzaus Vardu.

230 Jūs tikite juo? Pakelkite rankas ir atiduokite Jam girių už jūsų išgydymą. Jeigu tu luošas – stokis ant kojų; Kristus išgydo tave. Jeigu tu suluošintas, pas tave suluošintos rankos, pakelk jas; viskas užsibaigė. Štai čia luoša moteris, ji keliasi.

231 Šlovė Viešpačiui! Nagi pasakykime: “Šlovė Viešpačiui”, visi kartu. [Susirinkimas sako: “Šlovė Viešpačiui!” Brolis Branhamas penkis kartus ploja delnais–Red.] Amen.

















Ar sielvartui prasidėjus išeis Bažnyčia?

(Will The Church Go Before The Tribulation?)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. kovo 9 d. sekmadienio vakarą Branhamo bažnyčioje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-0309v, trukmė viena valanda ir dvidešimt trys minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.