Atpažink savąją dieną ir josios Žinią (Recognizing Your Day And Its Message)

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ

IR JOSIOS ŽINIĄ





1 Labas rytas, draugai. Dar minutėlę pastovėkime.

Brangus Dieve, mes nutraukėme šio gyvenimo bėgimą ir skubėjimą, kad gautume tai, ką Tu paruošei dėl mūsų per sekančias minutes ar valandas; kad atiduotume Tau šlovę ir garbę, kad pamokslauti Tavo Žodį ir geriau susipažintume su Tavimi. Dėl šito mes šiandien ir susirinkome čia. Mes dėkojame Tau, o Dieve, už tai, kad yra žmonės, kurie paklusnūs ir pasiruošę tam, kad ateiti ir klausyti. Nežiūrint į aplinkybes ir laiką, kuriame mes gyvename, jie vis dar tiki. Ir mes dėkojame Tau už juos.

2 O Dieve, mes dėkingi Tau už Tavo didžią išgydančią jėgą ir už Tavo Žodžio pažadus. Kaip dega mūsų širdys, kada mes girdime šiuos liudijimus! Iš Tavo malonės ir jėgos, ir pagal Tavo pažadą, Tu išgydei visokias ligas, kurios atėjo ant žmonių. Dabar jie yra čia, liudija apie tai ir šlovina Dievą. Mes dėkojame Tau už tai. Ir tegu mes dabar, šiandien, išgirsime tą Žinią, kurią Tu paruošei mums šiai valandai. Kada mes skaitysime Tavo Žodį, atidenk mums prašau sąsają to, ką mes skaitome. Tebus visame Tavo valia. Mes prašome to Jėzaus Vardan. Amen. (Jūs galite atsisėsti.)

3 Tai privilegija – būti šiandien ryte čia. Esu labai laimingas už visus jus. Brolis Vudas, brolis Roj Robersonas ir daugelis kitų brolių atsidavę dirbo paskutines dvi dienas, kad sumontuotų ta proga pastate kondicionierių, nes praeitą sekmadienį jie matė, kaip jūs kentėjote. Jie turėjo truputį pinigų bažnyčios ižde ir jie ėmėsi darbo, panaudodami tam tuos pinigus, kuriuos jūs davėte kaip paaukojimus tam, kad jūs galėtumėte patogiai sėdėti klausant pamokslo. Šiandien daug vėsiau, nei tuomet. Mes dėkingi Dievui ir jums, brangūs žmonės, už šią galimybę.

4 Aš džiaugiuosi matydamas čia brolį Rojų Bordersą. Jis norėtų šitą rytą likti gale. O aš jam sakiau, kad pasiimtų kėdę ir atsisėstų čia, su šiais tarnautojais, bet jis to nepadarė. Kaip visi jūs žinote, brolis Bordersas atstovauja mus šioje misionieriškoje veikloje. Ir taip, džiaugiuosi matydamas čia brolį Bordersą, ir daugelį kitų tarnautojų, draugų.

2 IŠTARTAS ŽODIS



5 Kada savaitės bėgyje apie tai galvojau, aš pasakiau: “Jeigu aš nuvyksiu ten sekmadienį, tai aš paminėsiu kiekvieną pamokslininką ir visus kitus”. Paskui, kai ateinu čia, taip įsijaučiu į žinią, kad beveik viską užmirštu, ką buvau nusprendęs.

6 Pirmadieni, po savaitės, aš turiu grįžti į Arizoną, kad vaikai prasidedant mokyklai būtų vėl Tuksone. Po to aš grįšiu atgal. Mano žmona turi nuvykti ten iš anksto, pradėti…kad užregistruotų vaikus, dvi savaites prieš prasidedant pamokoms. Po to aš sugrįšiu trumpam laikui čia.

7 Tai mano atostogų laikas. Kaip jūs žinote, aš pamokslavau nuo gruodžio: sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužę, birželį ir liepą. Jeigu Dievui tai patinka, tai dabar tas laikas, kada aš ilsėsiuos ir atostogauju, jei nebus jokio ypatingo iškvietimo. Aš einu į medžioklę.

8 Na, o jei Viešpats pašauks mane kažkam kitam, tada tai irgi neblogai. Visuomet pirmiausia Dievas. Ir aš noriu duoti Jam pirmenybę. Juk jūs irgi norite šito. Bet tuo atveju, jei nebus tam tikro kvietimo, ir tokia bus Jo valia, tai aš sekančius du mėnesius einu į medžioklę, kad pailsėti.

9 Jūs neįsivaizduojate, pasaulis šito nesužinos, per ką aš turiu pereiti. Suprantate? Tai tokia įtampa. Nenuostabu, kad Viešpats, vaikščiodamas su Savo mokiniais, sakė jiems: “Eikite į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite”. Matote? Aš su kiekviena diena, kuo ilgiau gyvenu žemėje, tuo vis labiau tai suprantu, suprantate. Kada suaugi, pradedi suprasti tai. Jūs girdite, kaip mūsų pastorius irgi sako į tai “Amen”. Mes suprantame, jog peržengę penkiasdešimtmetį, esame nebe jaunuoliai. Dabar turime truputį laiko.

10 Mes labai dėkingi už liudijimus, kuriuos mes ką tik girdėjome. Vakar mano žmona buvo pas ponią Vud, kada atvyko žmonės iš Alabamos ir papasakojo apie didžius darbus, kuriuos Viešpats padarė jų susirinkime; kaip buvo išgydyti maži vaikai, ir įvyko daug kito. Ir tiek daug dalykų, ak, prireiktų daug laiko juos išpasakoti.

11 Aš dar kai ką prisiminiau. Manau, man kažkas pasakė, kad sesuo Larson buvo čia du sekmadienius iš eilės su kūdikėliu. Aš nežinau, bet atrodo, jie pasakė, kad tai buvo jos vaikaitis, kurį atsivežė iš Čikagos, kad palaiminti. Ta dama mums buvo labai maloni, ir mes dėkingi jai.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 3



Ji atsivežė šitą mažą kūdikėlį čia iš Čikagos, kad palaimintų jį. Tam buvo reikalingas laikas, bet dėl jos labai brangu tai, kad šis vaikas būtų pašvęstas Viešpačiui. Todėl aš paprašysiu sesę Larson, kol kalbu, išeiti su kūdikiu į prieki dėl vaikučio palaiminimo.

12 Galbūt tuo momentu, kol ji ruošiasi, aš…aš noriu pasakyti, kad šis buvo sunkiausias Pamokslas, kuriam stengiausi pasiruošti, iki vakarykščio vakaro. Visą savaitę aš įeidavau į kambarį, stengdamasis nekreipti dėmesio į skambučius ir visa kita, bandydamas nors valandai prisiartinti prie kažko savo protu. Ir įėjęs, aš…aš negalėjau netgi…Mano galva buvo tuščia. O vakar nuėjau į rūsį. Aš pagalvojau, kad labai karšta, todėl aš nusileidau į rūsį ir prisėdau tenai. Ir aš pabandžiau skaityti Bibliją, ir užmigau. Paskui aš atsistojau ir atsigėriau vandens, bandžiau išsijudinti, išėjau laukan ir pasivaikščiojau, prisėdau ant laiptelio.

13 Kažkas važiavo pro šalį, pamatė mane be marškinių, sėdintį ant laiptų; buvo labai karšta. Jie pamojavo man. Aš iškart netgi nesupratau, kam jie mojavo. Galbūt tai buvo kas nors iš vietinių, iš miesto, o gal kas nors iš bažnyčios, pamojavo man. O aš buvau toks susimąstęs, aš…aš atsitiktinai žvilgtelėjau į pravažiuojantį automobilį. Aš pamojau ranka.

14 Vakar vakare aš sėdau į automobilį ir patraukiau link Čarlstono, vildamasis kažką išgauti. Viešpats, rodėsi, norėjo man kažką pasakyti, bet aš…šėtonas stengėsi atsistoti man ant kelio, sulaikyti mane nuo to. Todėl aš pamaniau: “Ką gi, jei jis taip daro, aš tiesiog lūkuriuosiu, toliau lauksiu, belsdamasis į duris, kol Jis atidarys”. Na, o visai neseniai, truputį po septynių šįryt, kėliausi išties anksti.

15 Vakar, truputi patyriau nemalonumą, mėginau…aš suvalgiau truputi kukurūzų, kurie dėl karščio neišėjo man į naudą, ir aš mėginau atsikratyti pykinimo. O-o, paskui šį rytą, apie aštuonias, aš atsiverčiau Rašto vietą, kuri nustebino mane. Aš dar kartą paskaičiau ją ir vėl nustebau. Ir aš toliau sekiau Tai per visą Šventą Raštą, pabaigiau vos prieš kelias minutes. Gali būti, jog tai yra Viešpaties Žinia mums šį rytą, tai, ką šėtonas stengėsi sulaikyti nuo mūsų.

Sese Larson, ar atnešite čia tą mažylį? [Brolis Branhamas laimina ir pašvenčia kūdikį. Tuščia vieta juostoje–Red.] Dieve, būk su jais ir padėk jiems.

16 Na, aš sulaikiau jus praeitą sekmadienį, dvi dienas ir manau. . .

4 IŠTARTAS ŽODIS



ar du tarnavimus: ryte ir vakare, tai jums buvo sunku. Aš sužinojau, kad kai kurie iš jūsų turėjo važiuoja toli ir praleido sekančią dieną darbą, ir taip toliau. Ir visgi aš jau šiandien pranešiu apie susirinkimą sekantį sekmadienį ir netgi, jeigu mes būsime priversti sugrįžti pirmadienį beveik visai savaitei, jei Viešpats panorės, jeigu tik jūs panorėsite pasilikti iki vakaro. Taip, daugelis iš jūsų. Pasižiūrėkime, kiek jūsų liktų šiam vakarui, vakariniame tarnavime? Na, o kurie už kitą sekmadienį, pakelkite ranką, ateinantį? Nagi, beveik vienodai. Oho kiek daug! [Kažkas sako: “Taip ir nuspręsta, broli!”–Red.] Kaip sakote? [“Tegu būna abu kartus”.] Oho! [Brolis Benas Braentas sako: “Ir šiandien tegu būna abu”.] Taip, taip, Benai! [Brolis Branhamas juokiasi.]

17 Žinia, kurią gavau šį rytą, yra ilga, bet aš nežinau, kaip mes galėtume padaryti tai kitaip: aš žinau, kad aš dalyvavau tame, kad įvesti dėl bažnyčios taisykles, bet jeigu jūs tai pastebėjote, tai aš pasakiau, kad jeigu bus įrašomas įrašas į magnetofono juostą, tada tai bus išbraukimas iš taisyklių. Šis pamokslas bus įrašomas į magnetofono juostą. Galbūt mums geriau ateiti šiandien vakare ir sekantį sekmadienį, jei tokia bus Viešpaties valia. Jeigu jūs negausite pranešimų šioje savaitėje, tai ateikite vėl sekantį sekmadienį.

18 Man nelabai norisi kviesti jūs ateiti du kartus, bet aš jaučiu, kad mums lieka visai nedaug laiko. Atminkite: jeigu laikas sustos, tai mes nebeilgai turėsime šią pirmenybės teisę. Kažkas įvyks: arba įstatymas mums kliudys tame, arba šėtonas įsiterps į vidų ir išsklaidys jus. Visuomet taip būdavo. Suprantate? Kažkas įvyks. Todėl branginkime kiekvieną minutę, kai esame kartu.

19 Na, o dabar tiems, kurie turi grįžti namo: šį vakarą bus taip, kaip praeitą sekmadienio vakarą, turiu tik trumpą Žinią. Na, o jei jūs norite įrašo, ką gi, mes jums, žinoma, atsiųsime juostą, jei jums reikia vykti namo. Arba ne, pamokslausiu šį vakarą, jei Viešpats norės.

20 Vakar ar užvakar aš radau vieną užrašą, kurį aš užsirašiau galbūt daug laiko atgal atmintinai. Tarp visų kitų buvo dvi temos: viena vadinasi: “Prakiurusi cisterna”, o kita – “Sėti vėją, o pjauti audrą”. Tiesiog evangelistiniai pamokslai. Šį rytą bus mokymas. Vakare aš kalbėsiu temą: “Sėti vėją, o pjauti audrą”, arba “Prakiurusi cisterna”.

21 Dabar aš norėčiau perskaityti iš Šventojo Rašto.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 5



Ar jums patogu? Tada pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Tai gerai. Dabar norėčiau, kad savo Biblijose atsiverstumėte kartu su manimi Pranašo Ozėjo Knygą, tie, kurie nori perskaityti. Ir perskaitykime kelias eilutes iš Pranašo Ozėjo Knygos 6-to skyriaus. Atsistokime.

22 Brangus Dieve, mes neverti paimti į rankas šią Knygą, nes mes skaitėme Raštuose, kad niekas nei Danguje, nei žemėje, nei po žeme nebuvo vertas atversti šios Knygos, net pasižiūrėti į Ją. Bet po to atėjo Vienas, Kuris atrodė kaip nužudytas Avinėlis; Jis paėmė Knygą, nes buvo vertas, ir nuplėšė nuo jos antspaudus. Ir mes šį rytą tikimės, kad Jis atskleis reikšmę to, kas parašyta Knygoje, nes tai yra Išpirkimo Knyga. Visi išpirktieji įrašyti ten. Tesurasime mes šiandien ryte mūsų vietą pagal tą laiką, kuriame mes gyvename. Mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.



Eikime, sugrįžkime pas Viešpatį: jis mus sudraskė –

jis ir pagydys; jis sumušė – jis ir aptvarstys. Jis atgaivins

mus po dviejų dienų, trečią dieną pakels, kad gyventume

jo akivaizdoje. Pažinkime, stenkimės pažinti Viešpatį: kaip

aušra jis pasirodys ir ateis pas mus kaip lietus, kaip

vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę.



“Ką darysiu tau, Efraimai? Ką darysiu tau, Judai?

Jūsų gerumas kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri greitai

išnyksta. Aš tašiau juos per pranašus, žudžiau savo

burnos žodžiais: tavo teismai yra kaip nušvintanti šviesa.

Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo

labiau, negu deginamųjų, aukų.



Jie kaip žmonės sulaužė sandorą: jie – jie buvo man

neištikimi. Gileadas yra piktadarių miestas, suteptas

krauju. Kaip tykojanti žmogaus plėšikų gauja – tokie yra

kunigai, kurie žudo pritardami: ir…elgiasi bjauriai.

Izraelio namuose mačiau baisių dalykų: ten paleistuvauja

Efraimas, Izraelis susitepęs. Tau, Judai, taip pat paruošta

pjūtis, kai parvesiu savo tautos ištremtuosius”.



23 Viešpatie Jėzau, pasemk iš čia, Savo Šventąją Dvasią,

6 IŠTARTAS ŽODIS



kontekstą, kurį numatei, nes toliau laukiame dar daugiau iš Tavęs. Jėzaus Vardu. Amen.

24 Ir dabar, šį rytą mano tema: “Atpažink savąją dieną ir josios Žinią”. Praeitą sekmadienį mes turėjome pamoką apie Trimitų šventę. Dabar aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į Dievo laiko paskirstymą Izraeliui.

25 Šiandien mes norime padaryti kaip sekmadieninės mokyklos pamokoje, nes aš norėčiau, kad jūs sužinotumėte ir suprastumėte tą laiką, kuriame mes gyvename. Kaip jūs matote, mes dabar kaip tik prie pat slenksčio. Būtent todėl jūs turite sužinoti valandą ir laiką, o taip pat ženklą, ir Žinią, kurią jūs turite priimti.

26 Dabar, kaip mes pradėjome praeitą sekmadienį…Mes kalbėjome apie tai, kad ruošiamės pamokslauti temą apie Trimitus, paskutinius Septynis Trimitus iš Biblijos. Ir aš pats galvojau, kad jie pasirodys, kaip ir Antspaudai. Bet po to aš pastebėjau, kad atsiveriant kiekvienam atskirai antspaudui vyko kažkas didingo. Ir kada mes pamokslavome apie septynis bažnyčios laikotarpius, tai buvo taip tobula, kad Pati Šventoji Dvasia nusileido mūsų tarpe ir patvirtino tai. Tai buvo užrašyta netgi laikraščiuose, ir paplito visoje tautoje. Jis parodė tai mėnulyje, danguje. Prieš savaites, mėnesius prieš tam įvykstant, Jis tobulai parodė mums, kaip tai bus. Čia, maldykloje, Jis tai apreiškė. Jis paskelbė apie praeinantį laiką. Mėnulyje ir saulėje Jis tai paskelbė. Jis paskelbė tai netgi apie to laiko tautų santykius, tai yra, kada hierarchija keliavo iš Romos į Palestiną. Tai buvo neva pirmasis romos popiežius nuo Petro laikų, apie kurį jie taip pat tvirtina, kad jis buvo popiežium. Tai buvo didinga.

27 Dar prieš atidengiant septynis antspaudus, kurie slėpė savyje visas šias paslaptis, aš nubraižau ant lentos, pasiremiant regėjimu, septynis Bažnyčios laikotarpius. Dievas žinojo, kad aš neturėjau jokio supratimo apie tai, kad Jis po metų ir šešių mėnesių patvirtins tai danguje mėnuliu, ir kad laikraščiai išplatins tai po visą šalį. Aš to nežinojau. Nežinojau taip pat ir to, kad įvyks paslaptingas mėnulio užtemimas, kuris simbolizuoja Laodikėjos Bažnyčios laikotarpį.

28 Laikraščiuose buvo pateikta tik šeši laikotarpiai, nes šiame laikotarpyje bus visiška tamsa. Ar jūs supratote dvasinę šito reikšmę? Dievas parodė tai danguje. Kai aš kalbėjau tai čia, žemėje, aš palikau, kaip jūs matote, dar mažytę dalį atidengtu.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 7



Taip pasiliks, prieš tai, kaip išrinktieji bus iššaukimą nuo šios žemės. Dėl to aš nubraižiau tai septintajame bažnyčios laikotarpyje. Tačiau, kai Dievas parodė tai danguje, tai buvo visiška tamsa. Galbūt tai reiškia, kad paskutinis iš šito Laodikėjos bažnyčios laikotarpio, buvo jau iššauktas. Mes šito nežinome. Apie tai galima būtų pamokslauti visą pamokslą..

29 Vėlgi atkreipkite dėmesį toliau: prieš tai kaip buvo atidengti septyni antspaudai, apie kuriuos aš neturėjau jokio supratimo apie jų turinį, Jis jau kalbėjo apie tai čia, šiuose maldos namuose ir nusiuntė mane į Tuksoną, Arizonoje. Aš visiems jums pasakiau apie tai, kas įvyks. Ir šiandien čia yra vienas žmogus, kuris buvo tenai, ir taip pat pergyveno tai, kaip čia buvo išpranašauta. Turėjo nusileisti Septyni Angelai. Laikraščiai ir savaitiniai žurnalai išspausdino tai po visą šalį: paslaptingas piramidės formos Šviesos vainikas, kaip aš jums čia nupiešiau ir parodžiau jums, pakilo nuo tos vietos, kur stovėjo Angelai. Jis pasiekė į aukštį maždaug 40 kilometrų, ir į plotį maždaug 50 kilometrų. Jis pakilo virš Tuksono, Arizonoje, kur jis atsirado, tačiau jį buvo galima tuo pat metu matyti įvairiose Valstijose.

30 Čia niekas nenori jums ką nors įpiršti, bet tik Dievas nori jums apreikšti jums dvasinę šitos valandos reikšmę.

31 Sekanti po šito žinia atvėrė septynis antspaudus, kurie turėjo savyje visas paslėptas Biblijos paslaptis, tuos mokymus, kurie taip smarkiai dabar puolami pasaulio ir kuriuos jie vadina iškreiptais.

32 Neseniai čia, Arizonoje, iškirpo ir sujungė magnetofono juostos dalis, mėgindami padaryti taip, lyg būčiau sakęs tokius dalykus, kurių aš visai nesakiau. Tik prisiminkite regėjimą dėl Arizonos! Biblija sako, kad jums būtų daug geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį. Ji taip pat perspėja nuo to, jei kas nors atims nors vieną Žodį nuo To, ar pridės nors vieną žodį prie To; ar tai būtų jis pamokslininkas arba kas jis ten bebūtų. Žmonės prideda savo asmeninį aiškinimą apie Žodį, kuris buvo duotas, norėdami pasakyti kažką tokio, ko aš nesakiau. Tai ne mano Žodis, o Jo Žodis! “Jei kas nors ką nors pridės ar atims…”!

33 Regėjime aš mačiau tuos pranašus skrendančius besisukančiame sūkuryje žemyn, kaip aš tai išdėsčiau jums, ko gero, prieš kelis sekmadienius. Taip viskas ir bus. Aš pasakiau: “Laukite šito.” Kol aš pats ginu tai, Dievas negali kovoti.

8 IŠTARTAS ŽODIS



Bet leiskime Jam tai padaryti. Jis pats pasirūpins tuo. Suprantate?

34 Praeitą sekmadienį aš pamokslavau apie šventes. Tai buvo Sekminių šventė. Tarp Trimitų šventės ir Sekminių buvo ilgas laiko tarpas. Lygiai 50 dienų tarp Sekminių ir Trimitų šventės. Sekminės reiškia “50”. Buvo atnešami pirmieji derliaus vaisiai. Natūralus pirmasis vaisius buvo provaizdžiu, pirmuoju Šventosios Dvasios vaisiu, Kuris turėjo išsilieti ant žmonių. Mes žinome, kad pagonims buvo duota tie 50 dienų, per kurias Dievas iššaukia iš jų žmones Savo Vardui. Sekminių šventė. Ir mes ėjome per šitą ilgą Sekminių šventę.

35 Į šias 50 dienų įėjo tiksliai 7 sabatos. Šios 7 sabatos simbolizuoja septynis bažnyčios laikotarpius, per kuriuos Jis, šiuo Sekminių šventės laiku, iššaukia žmones iš pagonių Savo Vardui. Septintame mėnesyje turėjo būti sutaikinimo diena, kuriame trimituoja trimitai. O Trimitai turėjo paskelbti pasininką, nes tą dieną turėjo būti aukojama auka, kuri atliko išpirkimą. Mes išsiaiškinome, kad septini Trimitai lietė tik Izraelį.

36 Viešpats neleido man pamokslauti apie septynis trimitus. Aš jau ruošiausi paskelbti, kad kalbėsiu apie tai ir buvo paruošta salė susirinkimui. Bet aš pasakiau: “Kažkas taip stipriai sulaiko mane nuo šito”. Bilis ir kiti toliau dirba, kad pabaigtų įrengti kondicionierių pastate tai ateinančiai savaitei, kadangi mes norėjome per aštuonias ar dešimt dienų praeiti septynis trimitus. Mes turėjome mokyklos salę, tačiau Šventoji Dvasia neleido man dėl kažkokios priežasties padaryti tai. Aš klausiau savęs, kodėl. Po to aš pasakiau savo žmonai: “Aš įeisiu į kambarį, pasimelsti”. Su nuoširdumu aš palenkiau ten maldoje prieš Dievą kelius. Ir Jis apreiškė man, kad trimitai suskambės po šeštuoju antspaudu, ir kad aš jau pamokslavau apie tai. Matote, tai visur antgamtinė Dievo ranka. Jie liečia Izraelį ir mes išnagrinėjome juos šeštame antspaude, kuri priklauso žydų sielvarto periodui.

37 Pagonių laikas buvo toje Sekminių šventėje. Visi trimitai nuskambėjo po šeštu antspaudu. Mes paminėjome tai praeitą sekmadienį pamoksle “Trimitų šventė”, jei norėtumėte tai įsigyti. Dėl ko tai įvyko? Kad sugražintų žydus iš visų pasaulio kampelių į jų gimtinę. Jie turi būti ten. Per antspaudų atidengimą mes žinome, kad šie septyni trimitai nuskambės šeštajame Antspaude.

38 Septintojo angelo Žinia yra tam,

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 9



kad atskleistų Antspaudų paslaptį, šaukdama vienuoliktos valandos Pagonių darbininkus atsiimti tokį patį atlyginimą, kurį gavo pirmosios valandos darbininkai. Suprantate? Jėzus to mokė. Jis kalbėjo apie darbininkus, kurie buvo pasamdyti į vynuogyną ryte. Jie turėjo gauti dienos uždarbį, vieną denarą. Vidurdienį prisijungė kiti. Ir netgi vienuoliktą valandą, paskutinę dienos valandą buvo dar priimti darbininkai, kurie gavo tokį patį užmokestį kaip ir tie, kurie dirbo nuo pirmosios valandos.

39 Tai taip tobula: Sekminių dieną išėjo pirmos valandos pasiuntiniai su žodžiu – tiesos Evangelija. Paskui sekė tamsusis laikotarpis, kuriame jie buvo sustabdyti. Vidury dienos išėjo Liuteris, Veslis ir kiti. Pagaliau turi išeiti vakaro laiko Žinia, per kurią mes turime priimti tą patį, ką ir jie pradžioje. Vakaro laiko Žinia turi atstatyti visa tai ir sugrąžinti visa į pirminį stovį.

40 Prisiminkite apie tą regėjimą, kurį aš turėjau praėjusioje savaitėje: Nuotakos pristatymą. Tame regėjime aš pamačiau einančią žavią Nuotaką. O aš to ir nesupratau; tiesiog buvau ten ir stebėjau iš šalies. Ir štai ateina Nuotaka. Šalia išgirdau balsą, kuris pasakė: “Čia Nuotakos peržiūra”. Ji ėjo pro šalį. Aš pastebėjau, kad Ji buvo labai žavi, graži, jauna. Ji ėjo labai gražiu žingsniu, ne kaip žygiuojant, o grakščiai ir moterišku žingsniu, kaip vaikšto moteris. Štai taip ji artėjo prie manęs iš šitos pusės – po to praėjo man iš kairės pusės ir dingo iš akių.

41 Paskui Jis pasuko mane į dešinę pusę ir parodė man kiekvieną bažnyčią, kaip jos pasirodydavo atskiruose laikotarpiuose. Ir, o, kokia vulgari! Paskutinė buvo iš šio paskutinio bažnyčios laikotarpio. Ją vedė ragana. Jos buvo taip nepadoriai apsirengusios ir taip bjauriai atrodė, žingsniuodamos tvisto ir rokenrolo žingsniu. Tos moterys ėjo tvisto žingsniu ir veidmainiškai laikė prieš save vien tik pilką popierių. Pilka spalva yra tarp juodos ir baltos spalvos; tai įvedanti į apgaulę spalva. Pilka spalva – ji nei juoda, nei balta: tai apgaulinga spalva. Šį pilką popierių jos laikė prieš save, tarytum nublukusiais nertais sijonais, prilaikomais iš priekio, o į viršų nuo juosmens visiškai plikos. Ir ėjo...tvisto ritmo žingsniu, raitydamosios, artėjo pagal tą muziką. Girdėjosi: “Tai — bažnyčia”.

42 Ir kada ji štai taip ėjo pro mane, man vos nesustojo širdis. Aš pagalvojau: “Jeigu yra tai, ką nori pristatyti Kristui kaip nuotaką… Iš visų pastangų, kurias žmogus dėjo,

10 IŠTARTAS ŽODIS



stengdamasis sukurti Nuotaką Kristui; ir štai tokia vulgari, purvina, sutepta ištvirkėlė ruošiasi būti Kristaus Nuotaka?” Aš labai susikrimtau.

43 Ir po to, kai ji praėjo, po jos…Kada ji ėjo pro mus, kur mes stovėjome, tai ji laikė tą popierių priešais save. Ji raitėsi ir siūbavo eidama iš vienos pusės į kitą, kaip šiandieniniuose moderniuose šokiuose, kurie yra šiandien. Ji elgėsi visiškai amoraliai, tuo laiku, kai ji ėjo.

44 Aš neatsakau už šiuos dalykus; galiu tik pasakyti tai, ką aš mačiau. Dievas man Teisėjas. Bet tai buvo bažnyčia iš JAV.

45 Tai štai, kai ji praėjo, tai iš nugaros ji buvo visiškai nepridengta. Ir tuomet, kai ji praėjo, man pasidarė silpna ir negera.

46 Tada Jis pasakė: “Nuotaka vėl ateis į peržiūrą”. Po to atėjo Nuotaka! Ji atrodė taip pat, kaip ir pirmoji, kuri praėjo pradžioje. Tuomet mano širdis suspurdėjo iš džiaugsmo, nes aš žinojau, kad bus ten tokia Nuotaką, kuri bus tokia pati, apsirengusi taip pat, kaip pradžioje. Ji turi būti iššaukta. Aš žinau, kad tai tiesa. Jei tai netiesa, tuomet visi regėjimai buvo klaidingi. Bet kiekvienas žino, kad tai, ką Jis kada nors sakė mums, buvo tiesa. Ji išsipildė.

47 Dabar galite matyti tą purviną dabartinę bažnyčią, kuri pati save vadina “bažnyčia”?

48 Mano brangus brolis Rudelis, dabar stovintis štai ten prie sienos, pasakė neseniai, kad jis mato ją kaip vynmedžio atžalą. Neseniai mes aptarėme apie tai šiame kambaryje. Brolis Rudelis buvo sunerimęs dėl laiko padėties ir dvasios bažnyčiose, kaip ji pradeda kristi. Iš visur atvyksta tarnautojai, kalbasi ir klausinėja: “Kas vyksta, broli Branhamai? Kas vyksta?” O, aiman!

49 Brolis Rudelis uždavė man klausimą: “Jos gyvena šėtono dvasios dėka ar dar nuo ko?”

50 Aš atsakiau jam: “Ne, ūglis gyvena iš Vynmedžio stiprybės”. Citrinos šaka irgi augs ant apelsino medžio, bet ji neves apelsinų, nors ir gyvena nuo jo duodančio gyvybę syvų. Lygiai taip pat ir taip vadinama bažnyčia yra tik įskiepytu ūgliu, kuris gyvena prisidengęs religija ir su kokios nors bažnyčios vardu. Katalikai ir protestantai yra tik ūgliai, kurie traukia jėgą iš Vynmedžio ir visgi veda tą vaisių, kuo jie yra, nes jie neatsivertę. Jų nebuvo pradiniame, iš anksto paskirtame Dievo plane. Dėl to jie turi atmesti Žodį ir vesti kitokius vaisius.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 11



Teisingas, tikrasis medis ir jo šaknis buvo iš anksto paskirti tam, kad vestų apelsinus apelsinmedyje. Jėzus pasakė: “Aš esu Vynmedis; jūs esate šakos”.

51 Tačiau, jei tas medis kada nors išleis kitą šaką, tai jis ves pirminius vaisius. Turi būti visų šių dalykų atstatymas kaip tik Vynmedžio pabaigoje. Turi būti atstatymas, tai yra turi pasirodyti vakaro šviesa, kad viską nušviestų ir ištaisytų. Bet tai turi išeiti iš Vynmedžio, o ne iš įskiepytos denominacijos ir bus originaliu Žodžio produktu. Jis pasirodys vakaro laiku. “Ir vakaro metu bus Šviesa”. Reikalinga šviesa, kad tai subrandintų.

52 Matote, koks tobulas yra Raštas: tai ta diena, kuri nesivadins diena ar naktimi. Bes saulės vaisius negali sunokti. Nesvarbu, kiek jūs bepamokslautumėte ir ką jūs bedarytumėte – jis gali sunokti, pasireikšti ir būti patvirtintas tik per Vieną, Kuris pasakė: “Aš esu pasaulio Šviesa.” – Žodis. Turi ateiti Jėga, Pati Šventoji Dvasia, kad tai, ką Jis išpranašavo šiai dienai, subręstų, išsipildytų, pasitvirtintų ir būtu paskelbta. Vakaro Šviesa padarys tai. O, koks tai laikas!

53 Nuotaka atsirado toje pačioje padėtyje, kaip ir pradžioje, kada ji ėjo pro šalį. Bet aš pastebėjau, kad ji pradėjo atsilikti ir aš pabandžiau sugražinti ją vėl į vietą. Kaip daug galima būtų pasakyti apie šiuos dalykus ir apie tą laiką, kuriame mes gyvename.

54 Ozėjas sako 6-me skyriuje,1: “Eikime, sugrįžkite pas Viešpatį”. Prisiminkite, ką jis pasakė, kad jie bus išsklaidyti, taip ir buvo. Jis kvietė juos sugrįžti pas Viešpatį, po to, kai jie buvo išsklaidyti, nes Jis būtų juos aptvarstęs. Jie buvo išsklaidyti…jie buvo sudraskyti ir apakę”. Būtent taip ir įvyko. “Jis pagydys mus ir aptvarstys mūsų žaizdas”. Kaip Ezechielio 37, pilnas laukas sausų kaulų. Ezechielis taip pat matė ir jų sugrįžimą namo. Atkreipkite dėmesį į tai, ką pasakė Ozėjas: “Po dviejų dienų Jis atgaivins mus. Po dviejų dienų Jis sugražins juos. Atgaivinti nereiškia “prikelti”. Aš pasitikslinau apie šį žodį. Žodis atgaivinti yra dažnai naudojamu žodžiu ir turi kažką bendro su “prabudimu”. “Jis atgaivins mus po dviejų dienų”. Taigi, tai įvyktų trečią dieną. “Jis vėl priims mus po to, kaip Jis išsklaidė, apakino ir sudraskė mus”.

55 Jūs juk žinote, kad žydai buvo apakinti tik dėl vienos priežasties, kad mes galėtume regėti. Jie buvo, išdraskyti ir išsklaidyti, kaip tauta. Jie atmetė savo Mesiją, kad mes galėtume priimti Jį ir kad iš pagonių būti iššaukti žmonės dėl Jo Vardo.

12 IŠTARTAS ŽODIS



56 Ištekėjusi moteris ima savo vyro vardą. Pagonys, kurie negali matyti naudojamo krikšte Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo, apakinti. Tai baisu, bet taip turi būti. Žydai negalėjo šito pamatyti. Tik tas, kas tam iš anksto paskirtas, tas gali matyti tai. Priešingu atveju jūs niekada šito nepamatysite. Žydai negalėjo suprasti to, kad tai buvo jų Mesijas, nors jie ir buvo mokslininkais ir teologais, labai išsilavinę žmonės ir skaitė tą pačią Bibliją, kaip ir jūs. Po to, kai mums buvo tai apreikšta, mes galime aiškiai matyti tai, kad Jis – Mesijas. Bet jie negalėjo šito pamatyti. Taip pat mažai jie gali pamatyti ir šiandien. Juk buvo išpranašauta apie tai, kad ir jie bus apakinti.

57 Apie šito laiko bažnyčią buvo išpranašauta apie tai, kad ji bus apakinta, kad atmestų vakaro laiko Žinią. Tai parašyta Apreiškimo Knygoje 3: “Tu esi skurdžius, apgailėtinas…”. Pastebėkite “Nuotakos stovį” arba bažnyčios regėjime. Ji nuoga, akla ir nežino šito. Viešpatie Jėzau, būk mums gailestingas. Biblijoje pasakyta, kad ji nuoga. Aš niekada anksčiau šito nepastebėjau. Laodikėjos bažnyčia buvo nuoga. Kada aš mačiau ją regėjime, ji buvo nuoga ir nežinojo šito. Aš niekada ankščiau šito nepastebėjau.

58 O, kokiais dėkingais mes turėtume būti! Nenuostabu, kad mes jau pilni dėkingumo. Bet aš jaučiu, kad mes dar nepakankamai branginame tuos dalykus, kuriuos Dievas atveria mums.

59 Nuoga. Regėjime ji buvo nuoga ir nežinojo šito. Ji apakinta, kaip ir Izraelis buvo apakintas, kad galėtų prisijungi pagonys. Dabar pagonys apakinti, kad Nuotaka galėtų išeiti, o Izraelis galėtų švęsti trimitų šventę. Tiesiog tobula!

60 “Jis atgaivins mus po dviejų dienų,… (ar dovanos prabudimą) …ir pakels mus… (dabar mes kalbame apie žydus ir apie tuos trimitus) …ir mes gyvensime Jo akivaizdoje”. Biblijoje, Ozėjo pranašystėje, pasakyta: “…ir mes gyvensime Jo akivaizdoje… (arba turėsime amžiną Gyvenimą)”. Tai tas pats, kas “turėti gyvenimą Jo akivaizdoje”, – Jo Gyvenimą, Amžiną Gyvenimą. “Turėti Gyvenimą Jo akivaizdoje!”. “Gyvenanti malonumais, dar gyva būdama, yra mirusi”. Jis davė pažadėtą, kad Izraelis vėl gyvens Jo akivaizdoje, nors tai dar faktiškai mirę Sekminių dienos atžvilgiu.

61 Dabar būkite labai atidūs. “Po dviejų dienų”. Tai nepriklauso dviem dienom po 24 valandas, nes tai vyko ganėtinai seniai, prieš daugelį šimtmečių. Matote?

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 13



Tai reiškia, kad “dvi dienos pas Viešpatį”, tai 2.000 metų. Nuo to laiko praėjo netgi 2.700 metų, nes Ozėjas parašė šiuos žodžius maždaug 780 metais p.Kr. Taigi, tai buvo jau maždaug 2.700 metų atgal. Jis pasakė: “Po dviejų dienų, tai yra, trečią dieną Jis mus atgaivins ir suteiks mums Gyvenimą Jo akivaizdoje”. Ten priskiriami ir trimitai. Tai ta valanda, ta diena, kurioje mes gyvename.

62 Žydai buvo išsklaidyti, apakinti ir vėl surinkti. Tai jau toli trečioje dienoje. Ar matote jūs tai? Jie buvo išsklaidyti iš Palestinos po visą pasaulį. Jie buvo apakinti, kad atstumtų Mesiją. O dabar jie vėl surinkti į savo gimtinę ir pasiruošę trimitams, kad priimtų sutaikinimą. Biblija sako, kad po to, kai Bažnyčia bus paimta, jie priims tai ir pamatys Jį su žaizdomis nuo vinių ir paklaus: “Iš kur pas Tave šie randai?” Jis atsakys: “Dėl to, kad Mane sumušė mano artimieji”. Jis pasakė, kad kiekviena šeima ir šauks, ir raudos daug dienų kaip šeima, netekusi vienintelio sūnaus. Ar atmenate, kad šventėje, kurioje trimitavo trimitai, jie turėjo pasninkauti ir raudoti, dėl užmuštos išperkamosios Aukos. Juk jie atstūmė Ją.

63 Jie yra savo žemėje. Jie buvo išsklaidyti ir apakinti, bet vėl surinkti. Trimitai nuskambės šešto antspaudo metu, kad surinktų juos drauge. Septintas – tai tas “didysis trimitas”, kurį mes išdėstėme praeitą sekmadienį. Šeši trimitai nuskambės po šeštu antspaudu, kaip mums buvo tai apreikšta nuimant šeštąjį antspaudą. Viskas vyksta tuo pačiu metu. Tai liečia tik žydus, tuo metu kaip dėl mūsų Sekminės tęsiasi jau maždaug 2.000 metų.

64 Dabar praėjo 2.700 metų nuo to laiko, kada Jis pasakė, kad jie trečią dieną vėl bus surinkti. Po dviejų dienų, tai yra trečią dieną, jie turi būti vėl surinkti ir turi gauti Gyvenimą Jo akivaizdoje. Ar matote tą pažadą? Ši valanda tobulai užrašyta ant sienos. Mes atpažįstame tą laiką, kuriame mes gyvename.

65 Žydai yra savo gimtinėje ir laukia trimitų šventės, kad pažintų sutaikinimą. Jie laukia Jo atėjimo, kuriame jie raudos, nes atmetė Jį pirmą kartą. Dėl to jie yra gimtinėje ir laukia. Viskas sudėliota į vietas.

66 Kaip Evangelijos pamokslininkas aš nematau nieko kito, ko dar reiktų laukti, kaip tik Nuotakos paėmimo, nes Nuotaka turi būti paimta prieš tai, kai jie galės atpažinti, kas įvyko. Jie buvo išsklaidyti, apakinti ir vėl surinkti. Kas dar liko?

14 IŠTARTAS ŽODIS



Turi būti paimta Nuotaka! Jie turi laukti iki tol, kol Nuotakos daugiau nebeliks žemėje ir tuomet pranašai iš Apreiškimo 11 sušauks juos į trimitų šventę. Per tai jie atpažins, ką jie padarė.

67 Pastebėkite, kad šešto antspaudo metu bus iššaukti 144.000 pašauktų ir išrinktųjų. Tarp šešto ir septinto antspaudo įvyks tai, kas aprašyta Apreiškimo Knygos 11-me skyriuje. Tai tiksliai atitinka šeštąjį antspaudą.

68 Kas turi ten įvykti? Kas įvyks? Ateis du liudytojai: pranašai, Mozė ir Elijas. Žydai tiki tiktai savaisiais pranašais. Jie ateis su pranašišku ženklu. Jų darbas bus pranašo darbu, nes per tai, ką jie daro, jie įrodys, kad jūsų esmė nepasikeis, jeigu jūs mirsite ir paliksite šį pasaulį. Jeigu jūs dabar esate melagis, tai jūs būsite ir ten melagiu. Jeigu jūs čia esate greitai įsižeidžiančiu žmogumi, tai jūs būsite ir ten greitai supykstančiu žmogumi. Jeigu jūs čia esate skeptiku, tai jūs ir ten būsite skeptiku. Vyrai ir moterys, ateina laikas, kad jūs paskatintumėte ir patikrintumėte save, kad pamatytume, kur mes esame, nes per mirtį tame niekas nepasikeis.

69 Mozės ir Elijo jau apie 3.500 metų nėra žemėje. Tačiau, remiantis Apreiškimo Knygos 11 skyriumi, jie sugrįš, turėdami tą pačią esybę ir darys tą patį, ką ir tada. Per mirtį žmoguje niekas nepasikeičia, išskyrus jo gyvenamąją vietą. Mirtis nepakeis nei jūsų esmės, nei jūsų tikėjimo. Nieko nepakeičia tavyje, tik jūsų gyvenamoji vieta!

70 Taigi, kokia jūsų prigimtis dabar, tokia ji bus ir ten. Jeigu jūs čia abejojate Dievo Žodžiu, tai jūs abejosite Jame ir ten, nesvarbu, kokiais šventais jūs bebūtumėte, ir kokį nepriekaištingą gyvenimą begyventumėte. Mirtis jūsų ne trupučio nepakeis, o tik jūsų gyvenamąją vietą. Jeigu jūs negalite priimti viso Dievo Žodžio taip, kaip jis parašytas, tai jūs nevykdysite Jo ir ten. Nesirūpinkite jūsų ir tada ten nebus. Jūs turite priimti šį Žodį visoje Jo pilnatvėje, Jo patvirtinimo jėgoje ir apreiškime to, kuo Jis yra. Tuomet jūs būsite Jo dalimi. Jis prikels tik savo Žodį, kaip Jis prikėlė Savo Žodį ir tą pirmą vėlikų rytą. Tada prisikėlė tik Jo Žodis ir tie, kurie mirė su tikėjimu į Jo Žodį ir kuriuose Jo Žodis paskelbė Save.

71 Atkreipkite dėmesį: tai buvo pasakyta 2.700 metų atgal. Jie buvo išsklaidyti ir apakinti, o dabar jie vėl surinkti. Dabar jie priims Gyvenimą. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą—Red.]

72 Pagonys iššaukti. Nuotaka pasiruošusi. Paėmimas artinasi.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 15



Ar mes suvokiame tai? Ar mes iš tikrųjų tuo tikime? Argi tai tik kažkokia istorija, kuri buvo papasakota mums? Ar tai dėl mūsų tik kažkokia pasaka, ar tai tikrovė? Argi tai kažkas tokio, į ką mes galbūt ir tikime, bet tik kaip pašaliečiai? Arba tai kažkas tokio, kas yra mumyse ir yra mūsų sudedamąją dalimi ir daugiau už gyvenimą mums? Su kokiu nusistatymu mes esame čia šį rytą šioje maldykloje? Atminkite,: tai bus tik nedidelė kaimenė, kuri priims tai.

73 Dabar jie yra savo gimtinėje ir laukia trimitų šventės. Jie laukia Nuotakos paėjimo, kad galėtų išpildyti Apreiškimo 11. Šis Bažnyčios laikotarpis pasibaigė. Antspaudai, kurie atidengė tai, kas buvo paslėpta bažnyčios laikotarpiuose, nuimti. Žinia paskelbta. Izraelis veiksmo vietoje (Aleliuja!) ir pasiruošęs trimitų šventei.

74 O, jūs, žmonės, kitose šalyse, kur klausotės šią įrašo juostą – ar negali pabusti, mano broli? Ar Tai daro tave aklu? Ar tu atmesi Tai ir pavadinsi Tai klaidinga pranašyste, nors pasaulis, laikas, tautos ir Šventoji Dvasia, Kuri parašė tai, patvirtina tai? Buvo patvirtinta kūnišku būdu ir dvasiškai. Viskas, ką Jis pasakė, išsipildė ir yra įrodyta.

75 Izraelis yra savo šalyje. Jie buvo suvaryti kartu, kaip avys. Vilkai užpuolė jas ir tuo privertė jas bėgti į saugią vietą, į jų savą šalį. Atminkite, kad pažadėtas palaiminimas Izraeliui buvo veiksmingas tik iki tol, kol jie būdavo savo žemėj. Dievas niekada nelaimina Izraelio už jo šalies ribų. Kada Abromas išėjo iš šalies, tai jis buvo atskirtas nuo palaiminimo. Kiekvienas, kuris palieka šalį, yra nuteistas. Dievas gali laiminti Izraelį tik tada, kai jie pasilieka savo gimtinėje. Dabar jie yra ten, kaip tauta, ir tik laukia Nuotakos paėmimo, nes Bažnyčia iššaukta.

76 Antspaudai atverti. Jie mums atskleisti. Mes matome tai, kas nebuvo aišku. Jūs, kurie norite diskutuoti ir ginčytis dėl gyvatės sėklos, dėl krikšto ir taip toliau, akli ir to nežinote. Šio pasaulio dievas apakino jus dėl Šito ir jūs to nežinote. (Nenuostabu, kad man šiandien ryte reikėjo kovoti prieš šitokį spaudimą.)

77 Taigi, jų pranašai gali ateiti šiuo paskutiniu laiku, bet tik prieš trimitų šventę.

78 Jis pasakė per Ozėją Izraeliui: “Aš baudžiau juos per pranašus”. Taip Dievas elgiasi su Savo tauta. Jis atkirto juos nuo visų kitų tautų. Kuo? Savo dviašmeniu Kalaviju, Savo Žodžiu.

16 IŠTARTAS ŽODIS



Jis išveda Savo tautą iš tautų. Per pranašus ir Savo patvirtintą Žodį Jis atkirto Savo tautą nuo kitų tautų. Taip Jis atkirto Savo Žodžiu ir Savo Nuotaką iš denominacijų, kaip tai pažadėta paskutinėse dienose Malachijo Knygoje 4-me skyriuje. Jis atkirto Savo Nuotaką nuo kitų bažnyčių! Ištašė Savo Nuotaką!

79 Per Savo pranašus Jis atkirto Izraelį savo Žodžiu: “Atsiskirkite nuo jų”. Pažvelkite į juos. Jie norėjo būti kaip ir visi kiti. Jie atėjo pas pranašą Samuelį. Jis pasakė: “Ar aš kada nors ėmiau iš jūsų pinigus? Ar aš kada nors sakiau jums kažką Viešpaties Vardu, kas neišsipildė?” Jie sakė: “Ne, tai yra teisinga, bet mes vis tiek norime karaliaus”.

80 Tą patį padarė ir bažnyčios. “O, mes tikime Žodžiu. Jis teisingas. Tačiau, jūs žinote, jie sako, kad mes turime daryti šitaip”. Man nesvarbu, ką jie sako. Žodis yra teisus! Laukimas. Jis atkirto juos per pranašus.

81 Koks tai laikas, broli? Koks tai laikas, pamokslininke? Ar atpažįstate dienos metą ir ženklą, po kuriuo gyvenate? Ar galite jūs suprasti tai? Ar matote jūs tai?

82 Kiekvienas skundžiasi, kad niekur nėra prabudimų. Tarnautojai skundžiasi. Aš perskaičiau vieną iš žurnalų, kurį mes gauname mūsų bažnyčioje. Tai labai geras žurnalas. Pažįstu leidėją ir jo šeimą. Tai dievobaimingi, nuostabūs žmonės: brolis ir sesuo Moore. “Jo atėjimo šauklys” – tai vienas iš geriausių žurnalų misionieriškoje veikloje, “Jo atėjimo šauklys”. Bet jie nespausdina beveik nieko kito, kaip tik “Pasninkaukite, melskitės! Pasninkaukite, melskitės! Pūskit trimitą!” Kiek tų, kurie skaito jį? Jūs žinote tai. Visą laiką skaitai: “Pasninkaukite, melskitės! Pasninkaukite, melskitės!” Tai viskas, ką jūs girdite. “Pasninkaukite, melskitės! Mes sulauksime galingą tos dienos atėjimą. Įvyks kažkas didingo. Visi jūs: melskitės, melskitės, melskitės! Dar nevėlu!"

83 Kodėl jie tai daro? Kodėl jie tai daro? Nes jie nori didžiulio prabudimo. Jie verkia ir galvoja, kad bus prabudimas. Jie geri žmonės. Bet kas tai? Ką jie padarė? Jie neatpažino to, kad Nuotaka jau prabudo. Suprantate? Kaip Krikščionys, jie jaučia tos valandos trauką. Tačiau jie neatpažino to, kas įvyko. Todėl jie ir yra tokioje padėtyje: jie žino, kad kažkas turi įvykti. Tačiau, matote, jie tikisi, kad tai įvyks toli ateityje, nors tai jau įvyko kaip tik prieš juos.

84 Tai tas pats, ką jie darė ankstesniais laikais.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 17



Jie tikėjo Mesijo atėjimu. Jie tikėjo, kad ateis pirmtakas. Bet tai buvo tiesiai prieš juos, bet jie nepatikėjo tuo. Jie neatpažino jo. Jie tikėjo, kad turi ateiti pirmtakas, kuris turi paskelbti Mesiją. Tačiau jie nukirto jam galvą ir užmušė savo Mesiją, nes buvo išpranašauta, kad jie bus apakinti. Ozėjas taip pasakė.

85 Ir ta pati Dvasia, kuri kalbėjo Ozėjui, kalbėjo ir per Joną, ir pasakė, kad bažnyčia paskutinėmis dienomis bus nuoga ir akla, ir išvarys Jį iš bažnyčios". Jie nemato, kad šios pranašystės išsipildė. Bet būdami ten, jie suprato, kad kažkas turi įvykti, tačiau negali suprasti šito. Jie nesupranta šito. Apakinta Laodikėjos bažnyčia turi daug bendro su tais žydais: ji turtinga ir pilna teologijos, tačiau priešiškai nusiteikusi prieš Bažnyčią ir Žinią. Matote, kokie priešiški tie žydai buvo Jonui. Matote, kokie priešiški jie buvo Jėzui, nors Jis ir buvo Tas, Kurio jie, kaip tvirtino, jie laukė. [Ūžia stiprintuvų sistema–Red.] Tikriausiai perdegė saugiklis. Ko gero, taip pat ir magnetofonai išsijungė. Neišsijungė. Tada gerai.

86 Jie buvo priešiški Žiniai.

Tai, kas ką tik atsitiko, atsitiko dėl to, kad kiekvienas iš jūsų yra šilumos šaltiniu. Nėra jokios galimybės palaikyti pastovią temperatūrą maldos namuose tokiose aplinkybėse. Kiekvienas iš jūsų turite maždaug 37oC kūno temperatūrą. Ir jūs ne šiaip sau čia sėdite; jūs pastoviai išskiriate šilumą. Normaliose sąlygose mes galėtume užšaldyti šias patalpas, tačiau dėl išsiskiriančios šilumos jūs negalite to padaryti.

87 Pastebėkite, priešiškumas! Kaip žydai tada priešiški buvo savo aklume, taip ir jie šiandien Laodikėjos laikotarpyje. “Jie nuogi, apgailėtini ir skurdžiai, ir nežino to”. Turtų, didelių teologinių mokymų, didelio išsimokslinimo diena, o dabar jie tapo priešiški Žiniai. Jie nenori turėti nieko bendra su Ja, lygiai kaip tomis dienomis, kai Jėzus iš Nazareto buvo žemėje.

88 Priežastis, dėl ko žmonės Nojaus dienomis neįėjo į arką, buvo ta, kad jie neatpažino nei žinios, nei pasiuntinio. Vienintelė priežastis, dėl ko jie žuvo, buvo ta, kad jie neatpažino to laiko, kuriame jie gyveno. Jie nesuprato, kad Dievas imsis priemonių prieš nuodėmę, kaip Jis buvo žadėjęs, kad “Jis išnaikins žmones nuo žemės paviršiaus”. Jis iš anksto paskelbė tai, ką galvojo. Ir Jis šiandien galvoja taip pat, kaip ir tada.

89 Žmonės, vietoj to, kad sutiktų su Noju, žiūrėjo į jį, kaip į

18 IŠTARTAS ŽODIS



laukinį žmogų. Jie netikėjo, kad jis pranašas. Pats Jėzus kalbėjo apie Nojaus dienas, kada jie šaipėsi, juokėsi iš Jo, vadindami Jį fanatiku ir kalbėdami daug kita apie Jį. Bet jie neatpažino savo valandos. Jie neatpažino jų dienos. Jie neatpažino ženklo. Jie neatpažino nei žinios, nei pasiuntinio, bet išstūmė jį iš savo tarpo ir išsijuokė iš jo. Jėzus pasakė: “Kaip buvo Nojaus dienomis!”

90 Ir Izraelis savoje tėvynėje, viskas grįžta į savo vietas, ir Žinia tiesiog puikiai sutinka su laiku. Tada kokiu laiku mes gyvename, broli? Kur mes esame?

91 Jie nepažino savo dienos. Jie nesuprato šito. Tai ir yra ta priežastis, kodėl jie pražiopsojo Jį: nes jie nepažino Jo. Kaip šiandien, taip ir tada žmonės buvo patenkinti savimi, apakinti savo moksliniais įrodymais, išsilavinimo sistemomis ir teologijos seminarijomis. Visi šie dalykai apakino juos tada taip pat, kaip ir šiandien. Jie vėl tuo buvo apakinti, lygiai kaip pasiuntiniu bei žinios paprastumu.

92 Nojus nebuvo nei mokytu, nei išsilavinusiu žmogumi. Jis buvo neturtingu ir nuolankiu fermeriu su paprasta žinia. Ji buvo pernelyg paprasta dėl jų aukšto išsilavinimo. Taip yra ir šiandien! Dievas visuomet daro šiuos dalykus paprastais, kad pasiektų žmones, kurie tiki ir pasitiki Juo. Šiandien tai kita, visai kita Žinia, tačiau tas pats Dievas. Aš norėčiau, kad jūs patikėtumėte Ja ir suprastumėte, kad Dievas Tai pasakė.

93 Jėzus sakė, kad jie šaipėsi iš Jo pranašo, Nojaus. Ir kad jie padarys tai vėl prieš Jo atėjimą. Jie padarys tą patį. Dėl šitos priežasties faraonas nuskendo jūroje. Jis neatpažino savo dienos. Jis nesuprato kas vyksta. Jis taip tvirtai buvo įsitikinęs į to mokslinio amžiaus pasiekimus, kad pradėjo statyti miestus su vergų pagalba. Jis buvo per daug užimtas, kad sužinotų apie tą galimybę, kurią jis turėjo. Tokiu būdu jis atmetė Dievo pranašą ir pasiuntinį ir išsiuntė jį į dykumą. Jis nesužinojo šito ir dėl to viskas taip ir atsitiko. Jis nesuprato šito. Jei tik jis būtų sužinojęs pažadėtą Dievo Žodį tai tautai!

94 Jei šios dienos bažnyčios tik galėtų…jei bažnyčios galėtų šiandien sužinoti tą Dievo Žodį, kuris šiam laikui davė tautai pažadą, tai jie nežūtų. Jei Amerika tik atsipeikėtų ir susimastytų apie savo konstituciją, tai jie negalvotų kaip patraukti Biblijas iš mokyklų, kaip ir Dievo vardo nuo monetų,

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 19



bet prisiektų ištikimybe Dievui. Bet jie nesužinos šito. Kodėl? Nes ji akla ir nuoga. Ji negali suprasti tų brangių jaunų žmonių pralieto kraujo, kurie krito kovų lauke dėl šios pirmenybės teisės. Jie seniai užmiršti ir tapo dulkėmis.

95 Tačiau čia yra Tas, Kuris prisimena pranašų pralietą kraują, kaina, kuri buvo sumokėta, kad šiandien mums būtų atnešta Evangelija. Tūkstančiai buvo sudraskyti liūtų, įmesti į duobes, supjaustyti į gabalus, sudeginti ir nukryžiuoti! Dievas pripažįsta tai. Bažnyčia užmiršo savo pranašus. Jie pareiškia, kad jiems daugiau jų nebereikia. Tačiau, Dievas žino, kad jie reikalingi. Jis teisėtai kerta Savo tautą Savo Žodžiu. Bet šią dieną Tai pernelyg senamadiška jiems. Jie To neatpažįsta. Dėl šios priežasties jie ir yra tokioje padėtyje. Priežastis, kodėl jie nuogi, skurdžiai, akli ir apgailėtini, ir to nežino, yra tame, kad jie nesupranta, kokiu laiku mes gyvename. Jie šito nepastebi.

96 Mozė atpažino savo dieną ir savo pašaukimą, kai pamatė patvirtintą Dievo Žodžio pažadą tai dienai. Tuomet jis sužinojo ir suprato, kuo jis buvo ir ką jis turi padaryti per pažadėtąjį Žodį. Jam nerūpėjo ką kas pasakys. Jis nesigėdijo savo žinios, nors joks kunigas, joks faraonas ir joks autoritetingas žmogus nenorėjo sutikti su juo. Jis atpažino, kai pamatė tą Šviesą, tą Ugnies Stulpą buvusį krūme, ir išgirdo balsą, kuris pasakė jam pažadėtą tai dienai Žodį, sakantį: “Aš pašaukiau tave, kad tu eitum tai įvykdyti”. Jis nepabūgo faraono grasinimų ir nuėjo, kad išvestų tą tautą, kaip Dievo Žodis buvo pažadėjęs.

97 Matydamas patvirtintą pažadą, jis paruošė žmones jų išėjimui. Kada? Kai jis pamatė, kad Dievo pažadas pasitvirtino. Prisiminkite: su visa savo teologija ir išsilavinimu jis pabėgo į dykumą. Bet kada jis pamatė Dievo Žodį paskelbtą ir patvirtintą, ir kada Dievas pasakė jam: “AŠ ESU, KURIS ESU”, tuomet jam buvo nebesvarbu, ką kiti pasakys. Jis nebijojo, ką jam padarys faraonas. Jis nebijojo, ką kiti gali padaryti su juo. Jis bijojo tik vieno Dievo, kad jis gali neteisingai suprasti Jį, tai yra, kad kažkokiu būdu jis gali neteisingai suprasti Dievą. Jis nebijojo žmonių ir to, ką jie pasakys arba ką jie gali padaryti. Jis bijojo tik Dievo, po to, kai atpažino, jog tai buvo Dievo Žodis.

98 Jis negalėjo suprasti, kaip gali toks žmogus kaip jis, būti pasiustas ten.

20 IŠTARTAS ŽODIS



Bet kai jis per patvirtintą Žodį suprato apie ką buvo kalbama, tai jis daugiau nebebijojo faraono įsakymų. Jeigu tik jūs atpažintumėte tai! Jeigu mes visi šiandien tik galėtume atpažinti tai! Mozė suprato tai, kai jis pamatė patvirtintą Žodį, pamatė įrodytą patvirtinimą. Tada jis buvo pasiruošęs imtis žmonių išvedimo. Jobas nesuprato, jog tai buvo Dievas. Taip ir su jumis vyks iki tol, kol velnias galės jus priversti kai kada patikėti tuo, kad Dievas nori nubausti jus tais išbandymais, per kuriuos jūs turite praeiti. Dievas norėjo jam kai ką parodyti. Jobas to nė nesuprato, kol nepamatė regėjimo. Kaip ir Mozė; kai Mozė pamatė regėjimą, Ugnies Stulpą krūme, tai buvo patvirtinimas. Jobas paklausė: “Ar miręs žmogus prisikels? Matau žūstantį medį, o jis vėl atgyja. Matau mirštančią gėlę, o ji vėl atgyja”. Toks buvo jo klausimas. “O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra? Jo sūnūs aprauda, jis to nejaučia. O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė” Jis negalėjo suprasti, kodėl gėlė miršta ir vėl atgyja. Ir kaip gali lapas, kuris rudeni nukrenta nuo medžio ir guli ant žemės, vėl atsirasti pavasari. Jis pasakė: “Žmogus miršta ir kur jis yra? Aš tikiu Dievu; bet kas atsitinka su žmogui?”

99 Bet kartą sužaibavo žaibas, sugriaudėjo griaustinis ir Dvasia nusileido ant pranašo. Ir jis pamatė atėjimą To, Kuris galėjo uždėti Savo ranką ant nuodėmingo žmogaus, ir pamatė tai, kad šventas Dievas nuties kelią. Jis sušuko: “Aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas! Ir Jis paskutinę dieną prikels iš dulkių šį irstantį mano kūną, ir aš savo kūne regėsiu Dievą!” Jis suprato, kas buvo tas prisikėlimas.

100 Balaamas tik tada atpažino Angelą, kai asilė prakalbo žmogaus balsu. Jis negalėjo pamatyti to, kad jo kelyje stovėjo Angelas. Jis buvo apakusiu pamokslininku, kuris negalėjo suprasti, kad Dievas, stovintis kelyje, norėjo sulaikyti jį nuo to, kad jis neparduotų savo dovanos už pinigus. Ir tik kada asilė prakalbo žmogaus balsu, tuomet Balaamas pamatė, kad Angelas stovėjo jo kelyje, stengdamasis sulaikyti jį nuo to, ką jis darė.

101 O, jūs, apakusios denominacijos! Jei Dievas gali panaudoti nebilę asilę, kad šį prabiltų žmogaus balsu, kalba kurios nežino, kad parodytų pamokslininkui, jog šis išklydo iš kelio, tai argi Jis negali panaudoti žmogaus, kad padarytų tą patį? Apakę žmonės!

102 Jei tik Ahabas būtų atpažinęs savąją dieną,

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 21



tai jis nebūtų pasmerkęs pranašo Michėjo, kuris atnešė jam Dievo Žodžio pažadą.

103 Kai Ahabas stovėjo ten tą dieną, jis ir Juozapatas. Ir štai ten buvo keturi šimtai pranašaujančių pranašų, sakančių: “Eik! Viskas gerai. Ahabai, tu gyveni nuodėmėje. Tu padarei mus didžiule denominacija! Mes – didi tauta. Mes puikūs tarnautojai. Ir štai mes čia, mūsų keturi šimtai paruoštų kunigų, arba pranašų. Mūsų, keturi šimtai, šiaip taip paruoštų žodyje ir teologijoje. Mes žinome viską apie tai.” Tačiau išaiškėjo, kad jie ne viską žinojo apie tai.

104 Elijas, kurį jie vadino pamišusiu, žmogų prieš tai buvusioje kartoje, kuris buvo tikru Dievo pranašu, pranašavo: “TAIP SAKO VIEŠPATS: ‘Šunys laižys tavo kraują, Ahabai!’” Matote?

105 Tie kunigai, žmonių pastatyti pranašai, galvojo, kad jie viską padarė teisingai. Jie pasakė: “Tėve Ahabai, eik! Viešpats su tavimi. Tu turi Raštą, nes Dievas atidavė šią žemę Izraeliui. Ji priklauso Izraeliui. Eik! Viešpats su tavimi". O!

106 Bet Juozapatas, kuris nebuvo įklimpęs nuodėmėje kaip Ahabas, matė tai truputį kitaip. Jis paklausė: “Ar čia nėra Viešpaties pranašo?”

107 Tas atsakė: “Yra vienas, bet aš jo nekenčiu”. Matote? Ką Dievas darė? Jis vėl plakė Savo žmones per pranašą. “Aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai. Tu juk žinai, kad aš didis žmogus, kitaip aš neturėčiau šio seminaro, jei nebūčiau giliai tikintis. Pas mane visi gerai apmokyti žmonės. Aš aprūpinau juos knygomis ir Biblijomis, ir visu kitu, kad jie galėtų mokyti. Ir aš žinau, kad jie yra įžymūs vyrai”. Jei tik Ahabas būtų supratęs, kas buvo tas vaikinas, tas vargšelis apdriskęs vaikinukas, Imlo sūnus, kuris ten stovėdamas jam kalbėjo: “TAIP SAKO VIEŠPATS”, jis niekuomet nebūtų padaręs tos lemtingos klaidos. Bet jis nuteisė Michėją. O, žmonės, atpažinkite laikotarpį, kuriame gyvenate! Pažvelkite, kas vyksta. Pažvelkite, kas pažadėta. Atpažinkite dieną, kurioje jūs gyvenate.

108 Jei tik bažnyčios ir denominacijos šiandien galėtų suprasti, kodėl jie smerkiami ir kodėl jų nariai bėga iš jų, kaip Izraelis iš Egipto! Jei tik denominacijos baigtų smerkti tuos įrašus ir įsiklausytų į juos! Jūs, pamokslininkai, kurie klausote šią juostą, įsiklausykite! Jei tik jūs atpažintumėte tą laiką, kuriame jūs gyvenate! Jei tik jūs atpažintumėte šio laiko ženklą,

22 IŠTARTAS ŽODIS



tai jūs irgi suprastumėte, kodėl žmonės bėga iš jūsų denominacijų. Tai Viešpaties Dvasia kviečia juos! “Niekas negali ateiti pas Mane, – pasakė Jėzus, – jei Mano Tėvas jo nepatraukia. Ir visi, kuriuos Man davė Tėvas, ateis pas Mane”. Pažiūrėkite į tą moterį prie to šulinio ir į kunigą. Koks skirtumas buvo tarp jų!

109 Šiandien vėl raštas ant sienos. Jie mato jį, tačiau nesupranta jo.

110 Jei tik žydai būtų atpažinę pažadėtą Mesijo ženklą, pasiremiant jų paskutiniu pranašu! Jų paskutinis pranašas Malachija 3-me skyriuje pasakė: “Štai Aš siunčiu Savo pasiuntinį paruošti kelią pirma Manęs”. Jie juk tvirtino, kad laukia Jo.

111 Koks tikslus sugretinimas su šiuo laiku! Jie tvirtino, kad laukė, kad kažkas įvyks. Visos bažnyčios pasninkauja ir meldžiasi, ir sako: “Dabar melskimės. Susieikime kartu. Kažkas didingo turi įvykti. Mes žinome, kad turi įvykti kažkas didingo; bažnyčia turi būti pasiruošusi”. Tai tas, ko jie meldžiasi.

112 Ir tai tas, ko jie meldėsi tada, kada atėjo Jonas Krikštytojas. Bet jis atmetė jų seminarijas, jis pasielgė priešingai tam, ko mokė jų tėvai. Jis atėjo iš dykumos, neturėdamas išsilavinimo, ir nenešiojo “stovinčios apykaklės”, kaip mes pasakytume šiandien. Jis atėjo be jokios teologijos. Bet remdamasis Dievo pažadu jis žinojo, kad jis turi paskelbti Mesiją. Jis pasakė: “Jis dabar stovi tarp jūsų”. Jie pagalvojo, kad jis pamišęs, nes jis neatėjo iš jų mokyklų. Raštas buvo ant sienos, ir jie nesuprato jo. Jie tvirtino, kad laukia ateinančio tokio Žmogaus; o Jis kaip tik buvo tarp jų. Ir jie neatpažino Jo, nors sakė, kad laukė Jo.

113 Taip pat panašiai kaip su žydais, taip pat yra ir su pagonimis, nes buvo ta pati pranašystė. Tvirtino, kad jie laukė Jo. Bet denominacijos pagoniškame Laodikėjos bažnyčios periode yra lygiai tokios pat aklos kaip ir jie, nes (kodėl?) išpranašauta, kad jie tokie bus. Tai turi įvykti.

114 Jei tik Izraelis būtų atpažinęs jiems skirtą ženklą, jie būtų žinoję, kad atėjo Mesijo pasirodymo laikas. Jei tik jie būtų atpažinę! Jūs žinote, mokiniai Jėzaus paklausė: “Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?”

115 O Jėzus pasakė: “Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjo – taip, kaip apie jį parašyta”.

116 Jei tik jie būtų atpažinę tą “fanatiką”, kuris smerkė visokią jų daromą veidmainystę.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 23



Jis pasakė: “Jūs veidmainiai! Nepradėkite…Gyvatės žolėje, jūs angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės? Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’, ‘mes turime šitą, aną ir kitą’, nes aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų”.

117 Nebandykite ramintis, kad jūs savo pusėje turėsite Pasaulinę Bažnyčių Tarybą, ir pas jus ten sėdės puikiai apsirengę Tarybos nariai. Dievas gali iš skersgatvių žiurkių pažadinti vaikus: iš prostitučių, valkatų, girtuoklių ir žaidžiančių azartinius žaidimus, kad išpildytų Savo Žodį. Jis gali tai padaryti. Jis vis dar Dievas.

118 Apie apakusias denominacijas buvo išpranašauta lygiai taip pat, kaip ir apie apakusį Izraelį, kad jie tokie bus. Aš rodysiu iki tol jums paraleles, kol neprieisiu iki to taško, prie kurio aš norėjau prieiti. Pagoniško Laodikėjos laikotarpio denominacijos taip pat apakintos, kaip ir jie tada.

119 Laodikėjos bažnyčios periodas turi priimti Žinią! Taip sakoma Malachijo pranašystėje 4-me skyriuje. Tačiau ko gi jie laukia? Jie sako: “Mūsų denominacija duos Tai. Jei Tai neateis per mus –baptistus, presbiterionus, Dievo asamblėjas arba vienybininkus, – tai ji nėra tikra”. Tą patį jie padarė ir tada. Tai atėjo ir išėjo, o jie ir nežinojo šito. Jie to nepažino, nors išpildė kiekvienas Žodis. Jėzus pasakė: “Jie pasielgė taip, kaip apie juos buvo parašyta. Taip pat ir Žmogaus Sūnus nukentės nuo jų; Jis bus atmestas.”

120 Atkreipkite dabar dėmesį. Pagal pažadą iš Malachijo pranašystės 4-to skyriaus, paskutinioji dalis, dabar, pagonių dienomis, įvyks tas pats. Jėzus pasakė, kad visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir nė dalelė Jo negali likti neišpildyta. Neįmanoma sulaikyti Rašto, kad jis neišsipildytų. Viskas turi išsipildyti. Jėzus pasakė, kad tai įvyks, ir mes matome tai vykstant. Mes tai matome.

121 Kas turi būti “atnaujinta” šiomis paskutinėmis dienomis? Paklausykite broliai iš denominacijų! Pradinė Sekminių šventė, kokia Ji buvo pradžioje, turi būti atnaujinta. Taip Ji bus atnaujinta prieš suskambant Izraelio Trimitų šventei. Turi būti atnaujinta! Kažkas turi būti, per ką tai įvyks. Malachijo pranašystė, paskutinioji 4-to skyriaus dalis kalba apie tai, kad vaikams bus grąžintas tėvų Tikėjimas, ir kad įvyks tai.

122 Jei Izraelis būtų atpažinęs savo Mesiją, pažadėtąjį ženklą, jie nebūtų atsidūrę ten, kur yra šiandien. Jei jie…

24 IŠTARTAS ŽODIS



Bet kodėl jie nepažinto jo? Tai graudu. Kodėl nepažino jo? Nes Dievas pasakė, kad jie to nepadarys. Kiek iš jūsų tiki tuo? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Dievas pasakė, kad jie nepažins jo. Tas pats Dievas pasakė, kad tai įvyks Laodikėjos bažnyčios laikotarpyje, ir tai yra priešais juos. Kaip jie gali pasielgti kitaip?

123 Jei tik jie būtų atpažinę pažadėtą Mesijo ženklą, Žmogaus Sūnaus ženklą! Jis atėjo pasivadindamas “Žmogaus Sūnus”. Viso laiko eigoje, pradedant nuo Sekminių, Jis yra Šventosios Dvasios vaidmenyje pavadintu “Dievo Sūnus”. Tūkstantmetėje Karalystėje, kuri po to seka, Jis vadinsis Dovydo Sūnus. Trys sūnaus pavadinimai, bet tas pats Dievas. Ar tai Tėvas, Sūnus arba Šventoji Dvasia – tai tas pats Dievas. Žmogaus Sūnus, Dievo Sūnus, Dovydo Sūnus – kiekvienąkart tas pats Dievas, tik trijose skirtingose pasireiškimo sferose.

124 Taigi, “Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia” – tai ne trys Dievai, bet Vienas ir tas pats Dievas trijuose apreikštuose pavidaluose, trijuose pasireiškimuose, o būtent: kaip Tėvas, kaip Sūnus ir kaip Šventoji Dvasia. Bet kadangi jie apakinti šiandien, kaip ir tada, tradicijomis, jie nemato šito. Kodėl jie to negali matyti? Jie niekada to nepamatys. Atminkite, tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS.

Pasakysi: “Tuomet kodėl tu tai sakai?”

Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios darė Jonas ir visi kiti: nes kažkur yra dar kažkas, kuris turi būti išvestas. O, Dievo avys, paklausykite Dievo Balso! “Mano avys girdi Mano balsą”.

125 Moteris prie šulinio atpažino savąją dieną per Mesijo ženklą. Ji buvo apgailėtinoje būklėje. Ji nieko nenorėjo turėti bendro su senomis bažnyčiomis ir tuo, ką jie darė. Jie gyveno kaip norėjo ir elgėsi kaip norėjo. Ji netikėjo tuo. Bet ji žinojo, kad kartą ateis Vienas. Ši vargšė būtybė buvo beeinanti prie šulinio, kada ji rado tai, ko ieškojo. Jis atskleidė jai jos širdies paslaptį ir pasakė jai apie nuodėmę, kurioje ji gyveno. Ji pasakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas”. Jau keturis šimtus metų jie neturėjo pranašo. Ji pasakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas. Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

Jis tarė: “Aš ir esu Jis”.

126 Ji atpažino Jį ir klausimų daugiau nebebuvo. “Kaip tu gali tai įrodyti?” Tai jau buvo įrodyta. “Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 25



[Brolis Branhamas penkis kartus pabeldžia į sakyklą–Red.] Jei ji galėjo atpažinti Jį pagal Raštus, tai argi ir mes negalime suprasti šios vakaro Šviesos ir šiandieninio ženklo? “Mes žinome, kai ateis Mesijas, Jis mums parodys visus šiuos dalykus. Jis mums tai paskelbs”.

Jis atsakė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu”.

127 Ji daugiau nebeklausinėjo. Ji nubėgo ir pranešė žmonėms: “Eikite, žiūrėkite! Štai Jis”. Ji daugiau nebeturėjo klausimų. Viskas išsprendė, nes ji atpažino dieną, kurioje gyveno. Ji ją atpažino.

128 Taip pat ir Natanaelis, žymus žydas, kai jis pamatė tą pažadėtą Mesijo ženklą; nesvarbu, kiek kunigų, kiek viso kito. Kas gi atsitiko? Tai privertė sunerimti kunigus, kada pamatė žmones paliekančius bažnyčias ir einančius. Jis pasakė: “Jei kas nors iš jūsų nueis į Jo susirinkimą, bus atskirtas nuo bažnyčios. Mes pašalinsime jus iš savo denominacijos”.

129 Taip pat yra ir šiandien. “Mes pašalinsime jus iš mūsų organizacijos, jei jūs dalyvausite jo susirinkime”.

130 Prisimenate tą akląjį žmogų? Tėvas ir motina netgi nedrįso atsakyti. Jie bijojo, nes buvo pasakyta, kad tie, kurie eis pasižiūrėti Jėzaus arba dalyvaus Jo susirinkimuose, bus atskirti nuo bažnyčios”. Bet tas aklasis galėjo kalbėti pats už save. Jis ankščiau buvo aklas, o dabar galėjo regėti.

131 Aš irgi ankščiau buvau aklas, o dabar galiu matyti. Aš, kuris nežinojau viso šito, dabar tai apreikšta Šventąją Dvasią. Išleiskite į laisvę, denominacijos, kurios buvote surišusios juos pančiais, nes jie vis tiek ateina! “Kai Aš būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie Savęs”.

132 Natanaelis sužinojo ir suprato tai.

133 Tas pats buvo ir su Moze. Įrodymai atitiko Raštą ir Žodis pasitvirtino. Mozė žinojo, jog tai buvo tos dienos pažadas, nes tai atitiko Raštą, nesvarbu, koks keistas jis beatrodytų. Jis pasakė: “Kaip aš galiu jiems pasakyti, kad aš mačiau ten dykumoje Šviesą? Kaip aš galiu jiems pasakyti, kad ten buvo Šviesa, ir kad ši Šviesa liepė man ten eiti?” Jis pasakė: “Tikrai, Moze, Aš būsiu su tavimi”. Ir ne tiktai…

134 Dievas ne tik apsireiškė Egipte per stebuklus ir ženklus, bet ir Pats pasirodė jiems, kada Jis surinko juos visus ir patvirtino Mozės tarnavimą priešais Išrinktuosius ir iššauktuosius.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Po to, kai pranašas atkirtęs išlaisvino juos iš tos tautos ir atvedė juos į vietą, tuomet Ugnies Stulpas pasirodė vėl, ant Sinajaus kalno viršūnės.

135 Sulyginkite tai su mūsų laiku. Amen! Garbė Dievui! Man tai reiškia kur kas daugiau, nei gyvenimas. Tuo laiku, kai aš vis labiau senstu ir matau, kaip nedorumas ir amoralumas užplūsta šalį, kai aš atsigręžiu atgal ir matau, kas įvyko. Mano širdis šokinėja iš džiaugsmo, nes aš žinau, kad ši žemiška buveinė, kurioje gyvenu, ištuštės, ir kad ten manęs laukia kita. Aš bandau išvesti žmones ir atskirti juos nuo vieno ir kito, kad parodyčiau jiems pasiremiant Raštu, kad Dievas patvirtinimui nužengdavo Ugnies Stulpe, kurį matė šimtai ir tūkstančiai žmonių, ir kuris netgi įrodymui buvo nufotografuotas fotoaparatu.

136 Suprantama, sukyla ir mėgdžiotojai; taip turi būti. Taip pat ir Mozės dienomis sukilo mėgdžiotojai, ir darė tą patį. Dievas pasakė: “Atsiskirk nuo jų, Moze. Neturėk nieko bendro su jais. Aš juos prarysiu”. Jie buvo iš pasaulio. Taip pat yra ir šiandien. Apsižvalgykite, juk pasaulyje: pinigų machinacijos ir visa kita. Matote?

137 Mozė turėjo atitinkantį Raštą ženklą. Jis buvo didžiu Dievo pranašu, kuris nuėjo ten išvaduoti jų, ir jie pripažino tai. Jie atpažino ženklą. Jis buvo tikslus, patvirtintas Raštu, pažadas.

138 Jėzus buvo tas pažadas Rašte, patvirtintas tai moteriai. Jėzus buvo Rašto išaiškinimu. Jo Paties Gyvenimas išaiškino Raštą.

139 Argi nematote šios valandos Žinios? Ar atpažįstate, kur mes esame? Pati Žinia iš Rašto išaiškina, kokiu laiku mes gyvename. Tai yra išaiškinimas.

140 Jėzus barė izraeliečius: “Jei tik jūs būtumėte pažinę savąją dieną”. Kartą žvelgdamas nuo Alyvų kalno į Jeruzalę pasakė: “Jeruzale, o Jeruzale!” Jis raudojo. Jis pažvelgė žemyn ir kažką pamatė. Aš neturiu galvoje tai kaip sulyginimą, bet kada aš keletą dienų atgal, maždaug 10 valandą ryte, pamačiau bažnyčią kaip prostitutę, tai aš giliai savo širdyje pajaučiau Šventosios Dvasios verksmą. “Jeruzale, o Jeruzale, kiek kartų Aš kviečiau tave. Bet ką tu padarei? Tu užmušei pranašus, kuriuos Aš tau siunčiau. Tu nužudei juos”. Taip pat ir Žinia, kuri buvo siųsta bažnyčiai šiandien, buvo nužudyta denominacijos lūpomis. Raštas buvo nužudytas jų dogmomis. Jėzus pasakė: “Jei tik jūs būtumėte pažinę savąją dieną!

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 27



Bet dabar jau per vėlu. Jau per vėlu”. Tai pat liečia ir bažnyčias.

141 Aš visa širdimi tikiu, kad jiems nėra daugiau išsigelbėjimo. Tai, ką jūs apie tai galvojate, yra jūsų asmeninė nuomonė; bet tai mano nuomonė. Suprantate? Jūs neprivalote laikytis mano nuomonės, tačiau aš tikiu, kad jiems jau penkeri ar šešeri metai nėra daugiau išsigelbėjimo. Aš prisimenu. Jūs prisimenate Čikagą. Pažiūrėkite atidžiai į tai, kas atsitiko nuo tada ir kas vyksta toliau. Matote? Atminkite, mano vardas stovi prieš tai; tai kaip tik ten ir įstrigo. Tai “TAIP SAKO VIEŠPATS”. Žiūrėkite, jeigu tai nesugrius.

142 Prisiminkite apie 1933 metų regėjimą, kuriame buvo parodyta, kaip elgsis moterys šiomis paskutinėmis dienomis ir kokia bus Musolinio pabaigą, ir kad Hitleris prieis savo paslaptingą pabaigą, ir kad tie trys -izmai sueis į komunizmą, kad mašinos turės kiaušinio formą, ir kad moterys nešios tuos pačius drabužius kaip ir vyrai, ir netgi panašius į jų apatinius drabužius, kol ant jų pagaliau liks tik kažkas panašaus į figos lapelį, o taip pat buvo parodyta ir amoralus šios dienos elgesys. Pažvelkite, ką jie padarė. Ir tai yra priešais jus.

143 Jei tik moterys, kurios neva yra krikščionės tik galėtų atpažinti, kad ta amoralumo dvasia, kuri ant jų – yra nuo šėtono, kuri verčia nusikirpti plaukus! Tik šėtonas gali įkvėpti jas tai daryti. Tai yra priešingai tam Dievo Žodžiui, kaip ir tada Edeno sode. Ką jos daro? Jei tik jos galėtų suprasti tai! Jos sako: “O, tai juk kalba šitas senamadis pamokslininkas”. Tai ne aš. Ne aš jums sakau, ką jūs turite daryti. Aš tik cituoju Žodį. Jei tik jos galėtų atpažinti, kad už šito slepiasi šėtonas!

144 Jie save vadina Krikščionimis. Jėzus pasakė: Kodėl vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau?” Jie negali būti Krikščionimis. Aš jiems ne teisėjas; aš tik sakau tai, ką sako Žodis. “Kodėl vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau” Juk visas Žodis yra Jėzaus Kristaus apreiškimas. “Kodėl vadinate Mane: 'Viešpačiu'?”

145 Jei tik jie galėtų suprasti, kad tai šėtonas, kad tai amorali dvasia. Kai kurios mielos moterys tenai…

146 Kas liečia apsinuoginusias moterimis, aš randu, kad Jeffersonvillis (Indiana) yra pati vulgariausia vieta, kurią man teko kada nors matyti savo gyvenime. Aš buvau Holivude, keliavau po visa pasaulį ir mačiau visokios rūšies moralinį sugedimą. Aš mačiau tai Paryžiuje; aš mačiau tai Anglijoje, kur užvis blogiau.

28 IŠTARTAS ŽODIS



147 Aš manau, kad vieną dieną Anglija nugrims po vandeniu. Ji nusipelnė šito: purvas, nešvara, skurdumas! Tai amorali pasaulio pamazgų duobė, labiausiai Rašto nepriimantys žmonės, kokius esu matęs savo gyvenime. Ji tokia tapo todėl, kad atmetė Tiesą.

148 Bili Graham pasakė, kad turėjo išvesti savo žmoną iš parko, kadangi tame parke, vyrai ir moterys, vaikinai ir merginos atvirai užsiiminėjo seksu. Ji pavirto į pamazgų duobę. Tai pat liečia Prancūziją ir likusį pasaulį. O Jungtinės Valstijos pirmauja tame!

149 Pažiūrėkite į jas šiandien! Leidžia joms kirptis plaukus, dėvėti šortus, kelnes, rūkyti ir dar vadina save tikinčiosiomis. Argi tu nesupranti šito sese…moterie, darydama tokius dalykus? Turiu galvoje ne jus, mano sesės. Argi nesuvokiate, jog už šito slepiasi velnias? Bet kaip tada žydai, taip ir jūs nepatikėsite patvirtintu Žodžiu, ir netgi jei Jis bus įrodytas jums. Jūs laikotės savo denominacinių tradicijų, kurios jums viską leidžia. Jūs kalbate kalbomis, šokinėjate aukštyn ir žemyn, giedate dvasioje ir kerpatės plaukus. Ar galite įsivaizduoti, kad taip elgtųsi krikščionis? Aš pats mačiau kaip velnias ir žyniai kalba kalbomis ir aiškina, kaip jie šokinėja aukštyn ir žemyn, šoka dvasioje, geria kraują iš žmogaus kaukolės ir keikia Jėzaus Kristaus Vardą.

150 Tu sakai: “Aš priklausau bažnyčiai. Aleliuja! Šlovė Dievui!” Kam tu priklausai? Bažnyčia yra Žodis! O Žodis sako: “Kad gėda darančiam taip”. Jūs, akla fariziejų grupelė, vedate tuos vargšus vaikus į pragarą, nes baiminatės dėl duonos kąsnio, ir todėl, kad jus išvarys iš savo denominacijų, jei jūs pradėsite daryti kažką panašaus. Veidmaini, ar negėda tau! Susigėsk! Matydami besiartinančią valandą, jūs vis tiek per savo tradicijas nusisukate nuo Dievo Žodžio. Kaip tu drįsti, aklasis!

151 Argi Biblija nesako, kad jūs būsite apakę? Nejaugi jūs negalite suprasti to, kad jūs akli? Biblija sako, kad “tu esi nuogas, skurdžius, apgailėtinas, aklas ir nežinai to”. Tu galvoji, jog tavo bažnyčia didžiausia mieste ir darai viena, kita ir trečia; o Biblija sako, kad tu esi kaip niekad vargšas ir kad tu aklas. O Jis vis dar stovi prie durų, mėgindamas parduoti tau tepalo akims; ne parduoti, o jo tau duoti, o tu jo nepriimi. Tuo jūs išpildote Raštą.

152 O žmonės, kokioje dienoje jūs gyvenate? Ar atpažįstate valandą, ar atpažįstate ženklą?

153 Jei tik šios moterys galėtų suprasti, kad tai velnias.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 29



Tai vis ta pati nepadori dvasia, kuri išeina religijos vardu. Jis visada darė tai. Jis ateidavo pas kiekvieną pranašą, jis ateidavo pas kiekvieną išminčių, jis netgi buvo atėjęs pas Jėzų Kristų kaip religinis asmuo. Biblija sako, kad jis paskutinėmis dienomis bus tiek arti viso kas tikra, kad netgi pabandys, jei tai būtų įmanoma, suklaidinti net išrinktuosius iš šios sekmininkų bažnyčios.

154 Tai bus visai nedaug, nes Jėzus pasakė: “Nes ankšti vartai ir siauras kelias, ir tik nedaugelis jį randa”. “Kaip buvo Nojaus dienomis, kai buvo išgelbėtos aštuonios sielos, taip pat bus Žmogaus Sūnui ateinant”. Pagalvokite apie tai! Kokią dieną mes gyvename? Ar atpažįstate valandą, ar atpažįstate dieną? Aš užėmiau daug jūsų laiko, bet man reikia dar kelių minučių. Matote?

155 Leidžia joms kirptis plaukus. Na, jie sako: “Mūsų bažnyčiai tai nieko nereiškia”. Ar žinote, kodėl? Nes jie akli. Tame nėra nieko blogo, jei apsikirpsi plaukus”. Biblija sako, kad yra! Tai netgi nepadoru, kada moteris meldžiasi su apkirptais plaukais. Pasakyta: “Moteris turi būti apsigaubusi”. Biblija sako, kad plaukai duoti jai vietoj dangalo. Ne skarelė, o jos plaukai!

156 Kas, jei Mozė būtų pasakęs: “Aš nusiimsiu kepurę vietoj apavo”? Tai nebūtų suveikę. Dievas pasakė “apavą”, ir Dievas turėjo omenyje apavą. Jis pasakė “plaukai”, o ne skarelė! Šlovė Dievui! Jam tai patiko, esu tikras. Garbė Dievui! Jis turi omeny būtent tai, ką sako. Raštas neleidžia jokio asmeninio aiškinimo. Jis nepritaiko savęs prie jūsų denominacijos; tai reiškia būtent tai, ką jis sako, ir Jis išaiškina jį.

157 Sakai: “Aš pažįstu moterį, kuri taip daro”. Manęs nedomina, ką tu pažįsti. Aš žinau, ką Dievas apie tai pasakė. Jei nori žinoti.

158 Jei tik jūs, damos, galėtumėte suprasti, kas tai. O, jei tik jūs, moterys, galėtumėte suprasti, ne damos.

159 Neseniai eidamas iš restorano “Mėlynasis baras”, aš pamačiau virš aludės iškabą, aš manau, kad tai buvo centre, Fift Strito gatvėje, ant kurios buvo užrašyta “Staliukai damoms”. Aš taip ir sustojau ten; aš tariau: “Pas jus jų niekada nebuvo”. Ledi niekada neįeis į tokią vietą. Moteris gali, bet ne dama.

160 Jūs pastebėjote, kad pasaulio smukimas prasidėjo dėl moters amoralumo? Ar žinote, kad jis pasibaigs tokiu pat būdu, tai yra moterų pasileidimu? O bažnyčia vaizduoja moterį. Dvasiškai šnekant, bažnyčia yra moteris; kaip ir Nuotaka yra moteris.

30 IŠTARTAS ŽODIS



161 Ir koks bažnyčios pasileidimas! Atkreipkite dėmesį į regėjimus ir į visus kitus dalykus. Netgi regėjimuose Dievas parodė tai, ir tas regėjimas tikras. Žmonės, jūs kurie klausote šiuos magnetofono įrašus: aš pridedu savo Biblija prie širdies. Čia esantys mato tai. Aš tai mačiau! Visagalis Dievas žino, kad tai Tiesa. Iki šiol aš šito nežinojau. Štai ji – “ji nuoga, ir nežino to”. Ji turėjo puikų laiką. Štai jums, prašom. Bet kai pasirodė ta Nuotaka, ji buvo kitokia. “Alfa ir Omega!”

162 Už šito slepiasi velnias. Kada jie pamato Žodį, tai jie pasielgia, kaip ir žydai tada. Jėzus pasakė Savo mokiniams: “Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį Amžinąjį Gyvenimą. O Raštai liudija apie Mane, jie jums sako, kas yra Manoji Žinia. Jei jūs negalite patikėti Manimi, tai tikėkite Žodžiams, kuriuos Dievas jums kalba.

163 “Šis Žmogus nevadovaus mums. Mes turime savo kunigus ir taip toliau”. Tuomet pirmyn, tai viskas, kas gali būti pasakyta. Tačiau, jau per vėlu. Jų denominacinės tradicijos sako: “Viskas tvarkoje”, – jie to ir klauso. Geriau jie paklausytų…Jūs labiau tikite žmogaus žodžiais, nei Dievo Žodžiui. Jie nesupranta. Šiandien bažnyčios nesupranta 2 Timotiejaus laiško 3. Jei jūs. . .

164 Matau, kai kurie iš jūsų pasižymi Rašto vietas. Taigi, kaip tik nuo čia, aš cituoju Raštą. Jei kas nors susidomės ir norės paklausti manęs, ar sustabdys mane, tai aš galiu parodyti jums vietą iš Rašto apie tai. Gerai?

165 Jie nesupranta to, kad pildosi 2 Timotiejaus Laiško 3-io skyriaus 1-7 eilutės, kur parašyta: “Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi, nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera (Nuotakos), išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą, turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių! Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo”. Jie nepasiekė ir nepasieks šito. Dievas taip pasakė. O aklas fariziejau, argi to nematai? Aš nepykstu. Aš tik kalu vis giliau vinį. Ir bažnyčia Šito neatpažįsta. Moteris negali to suprasti. Jos priverstos…Tai neprotingos moterys, kurios įvairių geidulių vedžiojamos:

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 31



Holivudu ir visu kitu, jos kerpasi plaukus, dėvi šortus, naudojasi kosmetika ir visu kitu, kas nepridera. Ar žinote, kad moteris vaidina didžiulį vaidmenį paskutinėmis dienomis?

166 Ar žinote, kad Biblijoje pasakyta, jog “Tie, kurie ištrūks iš šio didžiulio pasmerkimo, bus nuostabi šaka priešais Viešpatį”? Jei Viešpats panorės, tai aš išdėstysiu kada nors apie tai dėl jūsų, moterys. Tuomet parodysiu jums, ką Dievas galvoja apie moterį, kuri iš tikro išvengė šios dienos pasmerkimo. Jis sako, kad ji bus nuostabi.

167 Šiomis dienomis aš girdėjau, kaip moteris šaipėsi iš…Kažkokia mergina, pulkas pusiau apsinuoginusių moterų, kurių moralė buvo žemesnė nei kalės moralė, juokėsi iš pagyvenusios moters, nes ji nešiojo ilga suknelę. Paklausykite, jūs, iškrypusios moterys: ji turi kažką, apie ką jūs nė nenutuokiate. Ji turi dorovę. Jūs net nežinote, kas tai yra. Jūs praradote savo dorovę dar lopšyje. Jūs netgi negalite atskirti tikro nuo netikro. Bet ji turi tai, kas paslėpta jos širdyje, apie ką jūs neturite ir supratimo. Jūs tai praradote ir niekuomet nesurasite. Nevadinkite jos senamadiška ir t.t., bet ji žino kai ką, ko jūs nė nenutuokiate. Ji paslėpė savo širdyje padorumo lobius. Jūs net nežinote šito žodžio. Jūsų motina jus taip auklėjo. Ir jūsų pastorius leidžia jums tai daryti. Tai rodo, kur jis yra. Šis pamokslas kaip tik skirtas jam. Matote, kur jūs esate, bažnyčios?

168 Jėzus pasakė: “Visas Raštas turi išpildyti”. Taip ir vyksta.

169 Žiūrėkite: “Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei”, jis tikrai ateis, kai kurie iš jų. Ne, dabar čia jis nekalba apie metodistus, baptistus; jie kitame paveiksle. Suprantate? “Bet kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei ir Aaronui, taip ir jie priešinsis; žmonės sugedusio proto, kas liečia Tiesą”, vietoj Biblijos nukryps į bažnyčios dogmas ir mokymus. Be to Janas ir Jambras galėjo padaryti viską, ką ir Mozė. Ar matote čia šias paraleles? “Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šie žmonės sugedusio proto, kas liečia Tiesą, priešinsis Jai”: jie priešinasi jai, neapkenčia Jos savo tarpe, nenori bendradarbiauti su Ja, nenori turėti nieko bendra su Ja. Bet pasakyta, kad “Jų kvailystė išaiškės”. Kai Nuotaka užims Savo vietą ir bus pakelta į dangų, tuomet tai išaiškės, nepergyvenk. Tai bus kaip tada, kada Mozė išvedė Izraelio vaikus iš Egipto, o egiptiečiai nuskendo. Gerai.

170 Jėzus pasakė, kad visas Raštas yra Dievo įkvėptas,

32 IŠTARTAS ŽODIS



ir visas Raštas turi išsipildyti. Kai Jis…Jie atsakė Jam, sakė: “Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.

171 Jis pasakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’? Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, kaip tad jūs galite sakyti: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’.” Visi šie Raštai pateikti per įkvėpimą; visi Jie turi pasireikšti, visi Jie turi išsipildyti. Žvilgtelėkite ten, jie buvo tiek akli, jie buvo tiek sužavėti žmonių žodžiais, vietoj to, kad būtų patraukti Dievo Žodžiu. Dėl tos priežasties ir moterys taip elgiasi. Todėl ir pamokslininkai taip elgiasi. Vietoj to, kad būtų patraukti Jėzaus, jie sužavėti vyskupu. Jiems svarbiau jų piniginė ir didžiulis klausytojų skaičius.

172 Tiesiog pažiūrėkite, ar aš populiarus? Jeigu tuos, kurie atėjo šiandien ryte į šiuos maldos namus iš svetur, atskirti nuo tų, kurie iš Jeffersonvillio, tai nebeliktų ir pusės tuzino, kuriems aš galėčiau pamokslauti. Ką tai reiškia? Ji sudaryta iš visos šalies susirinkusių žmonių: nuo Niujorko iki Masačiusetso, nuo Bostono, Meino ir iki jūros, iš Džordžijos, Alabamos ir iš visur. Jie susirenka iš visos šalies. Amen! Tai tas, ką Jis pasakė. “Vakaro metu bus Šviesa”.

173 Jie negali atpažinti vakaro Šviesos. Štai kas yra. Ji tiesiog neatpažįsta Jos. Ji pernelyg akla. Biblijoje pasakyta, kad ji tokia.

174 Rusija pasiekė pasaulyje savo pripažinimą moksle maždaug prieš 40 metų. Jūs žinote, dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą, niekas nekreipė dėmesio į Rusiją. Broli Rojau…Juos laikė nemokšų grupele, augalotais sibiriečiais, apaugusiais barzdomis, neskiriančius kairės nuo dešinės. Žinoma. Rusija pati pažino savo vietą. Taip turėjo būti, kad galėtų išpildyti Raštą. Jūs žinote mano pranašystes, kuriose aš išpranašavau, kas įvyks, tai yra, kad jie visi susijungs į komunizmą. Dabar ji pirmaujanti pasaulyje mokslo srityje. Mes gerokai atsiliekame nuo jos. Visas pasaulis atsilieka nuo jos. Ji įsitvirtina savo vietoje. Jie suprato, kad irgi turi protinių sugebėjimų.

175 Atkreipkite dėmesį: žmogus ir šiandien dar turi tuos pačius šešis jutimus, kai ir prieš 6.000 metų. Prieš 6.000 metų, su tais jutimais, kuriuos jis turėjo, jis kontaktavo su savo žemišku namu ir tarnavo Dievui. Tačiau, per paskutinius 75 metus, šis žmogus nuo arklio ir vežimo priėjo iki kosmonautikos. Kodėl? Jis nusisuko nuo tikėjimo Dievu ir atsigręžė, kaip žmogus,

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 33



į savo jutimus ir savo proto sugebėjimus. Ar pastebėjote tai? Jis daugiau nebepasitikėti Dievu, o pasitiki savimi.

176 Kaip ta neteisi moteris. Koks jos vardas, ten Vašingtone, kuri visa tai pakeitė? [Kažkas sako: “Murray”–Red.] Koks jos vardas? [“Murray”] Murray, ji pasakė: “Tol kol pas mus yra armija ir laivynas, mums nereikia senojo Jehovos”. Man vis tiek, ką mes turime: man arba Jehova, arba nieko. Armija ir laivynas nuskęs, o taip ir bus, bet Jehova liks visada. Kol aš esu Jo ir Jo Sūnaus dalimi, aš pasiliksiu su Juo amžinai. Ne todėl, kad kažkas pašaukė ir išrinko, bet todėl, kad Jis išsirinko. Amen ir amen! Aš nieko dėtas. Jis yra Vienintelis! Duokite man Jį, arba mirtis! Tautos atsiranda ir žūsta, o Jehova pasilieka amžinai. Jis buvo per visus amžius: Roma, Egiptas, ir visos karalystės žuvo, o Jis vis dar lieka Jehova. O, Aleliuja! Aš jaučiu Jo artumą.

177 Rusija atsigavo, nes ji turėjo. Lygiai kaip Izraelis turėjo sugrįžti į tėvynę. Dievas turėjo priversti izraeliečius sugrįžti atgal į jų tėvynę, dėl Trimitų. Taip pat ir Rusiją Dievas turėjo suvaryti į komunizmą, kad ji tiksliai galėtų įvykdyti tai, kas buvo išpranašauta.

178 Kol žmogus su savo šešiais jutimo organais pasitikėjo Dievu, jis turėjo arklį su vežimu. Per paskutinius 75 metus jis nustojo pasitikėti Dievu. Kada buvo pasirašoma Jungtinių Valstijų konstituciją, žmonės visur ir visada įtraukdavo Dievą. Šiandien Jo Vardas jau nebeminimas jų susitikimuose. Būtent. Jie pasitiki jų mokslo aukštu lygiu, jų išradingu progresu. Tai prakeikta visuomenė. Tiksliai. Visas pasaulis nugrimzdęs į Biblijos nežinojimą. Visas pasaulis nusisuko nuo Dievo. Tik pagalvokite: tarp viso šito, tarp bažnyčių ir denominacijų, tarp jų nenaudingų seminarijų, ir viso kito, Dievas siuntė Savo pranašišką Žodį ir iššaukė Sau Nuotaką, kaip Jis išpranašavo tai iš anksto. Remdamasis Savo pažadu Jis išvedė ją iš ten.

179 Jie pasitiki savo žmogišku intelektu, savo mokslu ir t.t., paliko Dievą, Kuriuo jis kadaise pasitikėjo. Jungtinės Valstijos paliko Dievą. Jie netgi išstūmė Jį iš mokyklų, kad mūsų vaikai nieko nesužinotų apie Jį. Išstūmė Jį iš mokyklų. Dabar jie nori irgi pašalinti nuo dolerių kupiūrų sakinį: “Mes pasitikime Dievu”. Pažodinis tekstas: “Vieninga tauta Dievo vedama” irgi neturi būti daugiau sakoma karinėje priesaikoje. Jie ruošiasi tai pašalinti.

34 IŠTARTAS ŽODIS



180 Matote, jie nusuko į savus jausmus ir pojūčius. Žmogaus jutimai per paskutinius 75 metus nė kiek nepakito, jis vis dar toks pat žmogus, kokį Dievas sutvėrė pradžioje. Bet ar galite jūs suvokti, kur mes šiomis paskutinėmis dienomis esame? Taip pat ir bažnyčia nusisuko nuo Dievo į seminarų patirtį, ir taip toliau, vietoj Žodžio. Ji nenori Jo turėti nei savo susitikimuose, nei savo mokyklose, nei bet kurioje kitoje vietoje.

181 Izraelis per paskutinius 25 metus suprato, kad kažkas atvedė juos į tėvynę, kaip buvo pažadėta. Jie net nežino, kaip tai įvyko. Jie turėjo daug iškentėti ir net mirti kankinių mirtimi prie tų Trimitų, tačiau jie vėl yra savo tėvynėje, nežinodami kodėl.

182 Kodėl Rusija prabudo? Kodėl tautos prabudo? Kodėl žmogus sugebėjo pasiekti tuos dalykus, kuriuos mokslininkai prieš 300 metų laikė neįmanomais? Tada vienas prancūzų mokslininkas pasiremdamas bandymu, per kurį jis ritino rutulį tam tikru greičiu žeme, moksliškai įrodė, kad “jei žmogus kada nors išvystys didžiulį trisdešimties mylių per valandą greitį, tai jis įveiks žemės trauką”; jis pateikė rutulio svorį atitinkamai su savo kūno svoriu. Dabar pasiekiamas 17000 kilometrų per valandą greitis, matote, dar vis stengiasi padidinti. Tai visai neseniai buvo pripažinta. Kodėl? Nes taip turi būti.

183 Uola, ant kurios stovėjo Bažnyčia, buvo Jėzus Kristus. Nežiūrint į tai, ką kalbėjo kas nors kitas, Liuterio laikais, Veslio ir iki pat netolimos praeities, ji laikėsi Žodžio – tos valandos žinios. Dabar gi ji atsigręžė į tradicijas. Kodėl taip atsitiko?

184 Praėjo 25 metai, Izraelis ką tik suvokė, kad jie randasi savo gimtinėje dėl kažko. Buvo išpranašauta, kad jie vėl bus surinkti; Ozėjas taip pasakė. Mes ką tik perskaitėme apie tai. Dieve, padėk mums tai suprasti! Gerai.

185 Tuo pačiu metu Nuotaka atpažino vakaro Šviesą, tik pradeda atpažinti. Trokštantys sekmininkai pradėjo pripažinti, kad jų organizacijos neturi to, ko jie ieškojo, jie tokie susipynę ir išdraskyti. Matote, tai atpažinimo laikas, atpažinimo. Jūs turite atpažinti. Pasaulis žino. Tautos žino. Mokslas žino. Netgi velnias žino, kad tai tas laikas, kada jis gali sužlugdyti moteris, kada jis gali sužlugdyti bažnyčią ir pražudyti žmones. Jis sužinojo tai. Bet Dievas žinojo, kad žemėje yra tokie žmonės, kuriuos Jis iš anksto paskyrė amžinam Gyvenimui.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 35



Jis žinojo, kad tai yra Jo pasiuntimo Žinios laikas, ir Jis pasiuntė ją. Žmonės atpažino šį laiką. Nuotaka pamatė vakaro Šviesą.

186 O kad Sodoma būtų atpažinusi savo dienas, kai pamatė ateinančius tuos pasiuntinius kaip Bilis Graham ir Oralas Robertsas!

187 Štai, kažkoks nedoras žmogus Fionikse pakilo ir pasakė…paleido tą dalį juostos, kur aš pasakiau, “Aš turiu būti pakrikštytas Jėzaus Vardu”. Po to jis pridūrė: “Pažiūrėkite, ką jis čia toliau sako”. Be to, jis užsiminė tą vietą, kur aš pasakojau apie Afriką, kad ten panardina į vandenį tris kartus į priekį ir atgal. Jis tvirtino, jog aš sakiau: “Tame nėra jokio skirtumo”. Matote, jis neperklausė visos juostos; tik šią dalį, ir nutraukė. Šis pasielgimas vertas bausmės. Tos juostos saugomos autorinių teisių. Niekas negali jų klastoti. Geriau reikėjo tai palikti. Tam, kuris vis tiek tai daro, galima pareikšti ieškinį. Argi mes tai darytume? Ne! Jis pasakė: “Palikite juos”. Dievas leido man žinoti, kas įvyktų. Tiesiog stebėk, žiūrėk, kas bus su tuo žmogumi. Suprantate?

188 Tuo pačiu laiku Nuotaka atpažino vakaro Šviesą. Jei tik Sodoma butų atpažinusi savo valandą!

189 Tas pats žmogus įjungė magnetofono juostą ir pasakė: “Pažvelkite čia, sekmininkai”, – pasakė, – “ir jūs, baptistai: šis žmogus, Viljamas Branhamas netikras pranašas, – matote, – “pasakė, kad Oralas Robertsas ir Bilis Graham buvo Sodomoje”. Žiūrėkite, po to jis sustabdė juostą; štai ir viskas, matote. Jis neleido paklausyti jos toliau, kur sakoma, kad “Jie buvo pasiuntiniai Sodomai”. Jie nebuvo Sodomoje, o “buvo pasiuntiniais Sodomai”. Visi žino, kad aš taip pasakiau. Perklausykite savo juostą. “Jei kas prideda ar atima žodį, iš to bus atimta jo dalis…”. Tai Viešpaties Žodis. Jis toks yra.

190 “Jei Sodoma būtų pažinusi savo pasiuntinį, ji stovėtų ir šiandien”. Tai Jėzus pasakė. Jei tik ji būtų atpažinusi tą patį, ką atpažino ir Abraomas. Abraomas žinojo, kad gims pažadėtasis sūnus. Taip pat jis žinojo ir tai, kad turi įvykti jų pasikeitimas, nes jis ir Sara buvo pernelyg seni tam. Bet kai jis susitiko su Tuo, Kuris sužinojo Saros mintis, buvusios už Jo palapinėje, tada jis atpažino ir tą laiką, kuriame gyveno. Jis pasakė: “Mano Viešpatie, leisk man atnešti kiek vandens ir nuplauti Tavo kojas”. Jie valgė duoną. “Aš prašau Tave: pabūk dar truputi”. “O, Viešpatie!” – tai buvo Viešpats-Elohim.

36 IŠTARTAS ŽODIS



Jis pripažino, kad Dievas kalbėjo su juo iš žmogaus kūno. Jis atpažino savo ženklą ir buvo Viešpaties palaimintas. Sodoma neatpažino savo dienos ir buvo sudeginta ugnimi. Jėzus pasakė: “Kaip buvo tomis dienomis, taip bus ir tada, kai Dievo Sūnus…arba kai Žmogaus Sūnus apsireikš”.

191 Taigi, bažnyčia neatpažino savo dienos. Kaip Izraelis buvo priverstas grįžti į Palestiną, taip ir jie bus priversti įstoti į Pasaulinę bažnyčių tarybą. Kodėl? Nes jie neatpažino savo valandos. “Žmonės, išeikite iš jos! Nedalyvaukite jos nuodėmėse! Bėkite, gelbėkite savo gyvybę, arba būsite sučiupti žvėries ženklu ir nieko daugiau negalėsite padaryti. Tada tas, kas ‘susitepęs ir toliau tebūna susitepęs. Bet tas, kuris šventasis, (ne bus šventas, bet šventas dabar), tesišventina toliau. Tas, kas šventas…’ Moteris apsikirpusi trumpai negali būti šventa. Štai, gal tai skamba nekaip, bet tai Raštas. Biblija sako kad: ‘Ji apgėdina savo galvą’, o jos galva yra jos vyras. Jo Galva yra Kristus, todėl ji daro negarbę Kristui. Ar gali nebūti ‘bjauri’, ta, kuri ‘daro gėdą?’ Ta, kuri kerpasi trumpai ir toliau kirpsis. Jei jis ar ji, nešioja šortus, ir toliau sau nešios. Tie, kurie atmeta Žodį ir toliau Jo nepriims”. “Bet šventasis ir toliau tebūna šventas. Teisusis ir toliau tebūna teisus; teisus Dievo Žodis pasireiškė Dievo Sūnuje. Atpažinkite! Jis ir toliau bus šventas ir teisus!” Taip, drauge! Bažnyčia neatpažino savo dienos.

192 Kaip ir izraeliečiai nežino to, kaip jie sugrįžo į savo pažadėtąją žemę. Jie buvo sugrąžinti ten beveik be jų pagalbos. Kieno pagalba? Su valstybinės jėgos pagalba, kuri atvedė juos į jų vietą. Dabar kai ką pasakysiu: valstybinė jėga atvedė Izraelį į tėvynę. Valstybinė jėga įves bažnyčią į Pasaulinę bažnyčių tarybą. Bet Dievo valdžia įves žmones į Nuotaką. Pasaulio jėgos spaudžia šia kryptimi, ir pasaulio jėgos spaudžia ta kryptimi, bet Dievo Jėgos kreipia aukštyn. Dievo Dvasia, kuri yra Dievo Žodis, paruoš Nuotaką, –“Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas”, – pastatys Nuotaką į jos vietą, ir Ji atpažins Savo poziciją Žodyje. Tuomet Ji Kristuje, Ji savo skirtoje vietoje. Jokia valstybinė jėga to nepadarys, nors ji ir sugražino Izraelį į gimtinę. Valstybinės bažnyčių tarybų valdžios privers kiekvieną organizaciją įstoti į Pasaulinę bažnyčių tarybą, bet Dievo Jėga pakels Nuotaką į Šlovę.

193 O žmonės, atpažinkite savąją dieną, Jėzui perspėjant jus, tai yra, dėl Sodomos ženklo ir šiandieninės bažnyčios padėties.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 37



194 Žvilgtelėkite, kas vyks remiantis Jo Žodžiais šiuo laiku. Įsiklausykite labai atidžiai. Šioje dienoje turi pasirodyti Sodomos ženklas; toks ženklas, koki iššauktas Abraomas gavo dieną prieš Sodomos sunaikinimą. Dabar įvyks viskas, kas buvo pasakyta per pranašystę. Atkreipkite dėmesį į šią dieną, kurioje jūs gyvenate! Mes vėl ir vėl kalbame apie tai.

195 Dabar Jis pažadėjo atsiųsti jums Dangiškąją Šviesą, kad Žodžio Sėkla, kuri bus pasėta šiame laike, subręstų. Sėkla yra čia viduje. Sėkla – tai Biblija. Kodėl? Nes Jėzus pasakė, kad “sėkla, kurią pasėjo Sėjėjas”, – yra Žodis. Ir dabar tam, kad nuimti derlių, nesvarbu, net jeigu tu pats pasėjai sėklą, jai reikalinga saulė, kad tie pasėliai subręstų, kitaip jie supus ir iš jų nebus naudos; jie žus. Bet jei jie pasėti į dirvą, gerą žemę, ir krenta saulės šviesa, teisinga šviesa, tuomet jie subręs. O Jis pažadėjo, kad paskutinėmis dienomis, vakaro metu, pasirodys Saulė, kad subrandintų tą Sėklą. Sėkla buvo pasėta pamokslaujant. Dabar Dievo Sūnus subrandina tą sėklą, patvirtindamas ją, leisdamas išdykti jai priešais jus, įrodydamas, kad tai teisinga sėkla. Ar suprantate jūs tai? [Tikintieji sako: “Amen”–Red.] Atpažinkite savąją dieną.

Dabar baigiu. Jau laikas užbaigti.

196 O turtinga, akla, išsilavinusi Laodikėja išstums Žodį iš savo tarpo. Jie tai padarė? [Tikintieji sako: “Amen”–Red.] Jis pasakė, kad jie tai padarys. Kaip senovės pranašai buvo siųsti patvirtinti pažadėtąjį jų dienų Žodį, taipogi žmonės, buvę iš anksto paskirti savo dienai, pamatė Jį. Kaip ta moteris prie šulinio, kaip Natanas, kaip neregys Bartimiejus, kaip Petras, ir visi kiti, kurie atpažino Jį. Jis buvo Žodis ir jo išpildymas. “Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite Manimi! O jeigu darau ir Manimi netikite, – tikėkite darbais, nes jie liudija kas Aš”. Ar jūs suprantate tai? Nesumaišykite šios siustos dienos. Praėjusių dienų vyrai ir moterys atpažino Tai, įėjo ir išsigelbėjo.

197 Kodėl jūs, sekmininkai, neatpažįstate savosios dienos? Atpažinkite šią dieną, kuri atėjo vakaro laiku. Štai ji, štai ji čia, kad patvirtintų Kristaus atėjimą, patvirtintų tai. Mes esame prie pabaigos. Atpažinkite savo dieną.

198 Suprantu, kad ilgokai jus užlaikiau. Dabar jau 12 valandų. Bet man patinka šis Maistas, Tai yra Gyvenimas. Tikrai. Tikrai, dėl tikinčiojo. Atpažinkite dieną, kurioje gyvenate ir šito laiko ženklą.

38 IŠTARTAS ŽODIS



199 Žiūrėkite, kur viskas yra: Izraelis; kur yra nedora bažnyčia; kur yra Nuotaka. Kas dar liko? Sekantis dalykas – Nuotakos paėmimas. Žinoma, kiekviena bažnyčia tikisi kažko didingo. Sekmininkai sako: “Šlovė Dievui! Ateis diena, kada mes darysime tą ir aną”. Matote, jie – šito šalininkai. Jie tiki tuo.

200 Kaip kartą Kajafas pasakė: “Ar negeriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų”. Biblijoje pasakyta, kad jis buvo vyriausias kunigas, štai kodėl jis taip pasakė. Jis pranašavo, pats nesuprasdamas, ką sako. Bet ar jis suvokė tikrąją tiesą, kad jis atidavė mirčiai būtent tą Dievą, Kurio vyriausiuoju kunigu, kaip tvirtino, buvo? Lygiai taip pat ir šiandien! Jie kažkur ten laukia didingų laikų.

201 O kaipgi, aš važinėju į Krikščioniškų verslininkų konferencijas. Jie sako: “Šlovė Dievui!” Pamokslininkai jų tarpe pakyla ir uždega minias kalbomis, sakydami: “Ateina didžiulis prabudimas. Viešpats išties ranka virš žemės!” Ir žmonės įsiaudrina ir bėga, kaip…ir nesupranta, kad tai įvyks Trimitų laiku ir liečia Izraelį. Kodėl jie tai daro? Nes jie pagal savo išpažinimą yra krikščionimis, nors ir neturi jokio pažinimo. Taip pat ir Kajafas nesuprato to, ką darė. Taip pat ir jie nesupranta to, kad jie atstumia būtent tą Žinią, kuri buvo siųsta jiems. Amen!

202 Praėjome kiekvieną Rašto dalį, dieną iš dienos, savaitę po savaitės, iki nenuginčijamos Tiesos. “Jei akli negali To priimti, –sakė Jėzus, – palikite juos. Jei aklas aklą veda, jie visi į duobę įkrenta”. Aš nežinau kada ir kur, bet aš žinau, kad tai įvyks.

203 Žinote, dabar aš suprantu, kodėl šėtonas nenorėjo, kad aš tai daryčiau. Vakar aš taip blogai jaučiausi. Negalėjau gauti jokio Žodžio nuo Viešpaties. Dariau viską, ką žinojau, bet neįstengiau. O šį rytą, kai atsikėliau…Vakar aš užvalgiau truputi kukurūzų ir, rodėsi, kad jie taip ir guli skrandyje. Aš taip sunegalavau, aš tiesiog…aš tiesiog negalėjau suprasti, kas tai. Aš pagalvojau: “Kas atsitiko su manimi? Aš dabar eiti ten ir nežinau, ką pasakyti. Ir, Viešpatie, jokia Rašto vieta man neateina į galvą, kad užsirašyčiau. Iš viso nežinau nieko”. Aš tiesiog nežinojau, ką daryti. Paskui, kai Žinia artėdama pradėjo aiškėti, šėtonas ir toliau kalbėjo: “Tu taip blogai jautiesi. Tavo galva plyšta. Tu sergi. Tu negali ten važiuoti. Tu negalėsi ten išstovėti. Bus taip ir bus štai šitaip”.

204 Prisimenu pasakojimą apie vargšą londonietį Anglijoje.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 39



Jis buvo tiesiog paprastas žmogus. Ir buvo pasakojama, kad karalius, vienas ankstyvųjų karalių, vyko į savo rūmus. Ir šis, jis neturėjo nė vieno…Jis turėjo perduoti žinią, skubią žinią, apie priešą. Ir štai jis pasakė ten stovėjusiam vyrukui, jis pasakė: “Štai, paimk ir nunešk šią žinią! Skubėk į tokią ir tokią vietą ir įsakyk, kad būtų padaryta šitaip”. Ir jis pasakė: “Imk į ranką mano skeptrą. Tai įrodys, kad aš…tu siųstas nuo manęs”.

205 Jis įsikišo jį į užantį ir nuėjo. Sargybiniams ir visiems, kas norėjo jį sulaikyti, jis šaukė: “Traukitės! Turiu žinią nuo karaliaus”. Amen. “Aš – karaliaus pasiuntinys”. Tai patvirtintas žodis.

206 Aš pagalvojau: “Šėtone, traukis man iš kelio! Aš turiu Karaliaus Žinią. Aš privalau eiti”. [Brolis Branhamas keletą kartų beldžia į sakyklą–Red.]

207 Kartą, kai jie užmušė Ramybės Kunigaikštį ir paguldė jį į kapą, ir užantspaudavo užritintą akmenį. Mirtis laikė Jį tris dienas ir naktis, bet Velykų rytą Savo rankoje Jis laikė skeptrą ir sušuko: “Traukis, mirtie! Kapui, atsiverk! Aš ESU Karaliaus Žinia. Aš turiu išeiti, kad įrodyčiau Prisikėlimą. Aš Esu prisikėlimas ir Gyvenimas”. Aleliuja! Dabar išties gerai jaučiuosi. Tai Karaliaus Žinia. Atpažįstame Ją, bičiuliai, nes mes pašaukti susirinkti kartu dėl trimito trimitavimo. “Nes nuskambėjus Viešpaties Trimitui, laiko daugiau nebus”.

208 Jis trečią dieną surinko Izraelį, kaip Jis ir buvo kalbėjęs apie tai. Praėjo 2.700 metų. Jis pažadėjo jiems, kad vėl surinks juos trečią dieną ir Jis padarė tai. Jis pasakė, kad Jis parodys jiems Gyvenimo kelią. Dabar jie yra ten ir tik laukia to, kad būtų paimta Nuotaka. Tada galės pasirodyti du žydų pranašai, kad ir jie galėtų atpažinti.

209 Jūs pamenate, kai aš stovėjau ten, Kaire, kad vykčiau ten, kai Levi Petrus pasakė: “Broli Braunamai, jei tik jie tai pamatytų…Jie tiki savo pranašais”.

210 Aš tariau: “Tai man tinka”. Matote, koks žmogus? Bet ar matote Dievo malonę? Aš tariau: “Perskaitysiu šį Naująjį Testamentą”. Jie skaitė Jį. Levis nusiuntė jiems tenai virš milijono – brolis Levi Petrus iš Švedijos. Jie perskaitė jį, vaikščiodami pirmyn ir atgal. Šie žydai ne tokie, kaip šiuolaikiniai žydai savo tėvynėje. Jie atėjo ir pasakė: “Jei tai bus Mesijas, tai jis turi parodyti pranašo ženklą ir tuomet mes patikėsime tuo”.

211 Levi Petrus pasakė: “Broli Branhamai, štai yra galimybė.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Štai puiki proga!” Kažkas man pasakė, kad tai bus puiki proga. “Turiu važiuoti, – pasakiau, – tiesiai ten”. Keli žmonės priėjo ir atsisėdo su broliu Arganbraitu. Jis tarė: “Broli Branhamai, tai tiesiog sukrėstų Izraelį! Leisk jiems tuo įsitikinti, parodydamas jiems pranašo ženklą, tuomet jie patikės”.

212 Aš pasakiau: “Viešpatie, aš pasiruošęs tam”. Aš pasiėmiau pinigų, nusipirkau sau bilietą, sėdau į lėktuvą ir nusileidau Kaire. Pasakiau: “Taip, aš pasiruošęs”.

213 Šventoji Dvasia pasakė: “Tai ne tavo vieta. Tai ne tavo laikas”. Žiūrėk, galima pervertinti save. Aš pagalvojau: “O, iš taip toli atskridau; aš – aš ruošiuosi eiti”.

214 Kažkas pasakė: “Sustok čia! Neik ten. Skrisk toliau, į Indiją. Skrisk į Indiją, bet ne ten.

215 Aš pagalvojau: “Kodėl?”, po to aš užėjau už aerouosto pastato, pradėjau melstis: “Viešpatie Jėzau, ką tai reiškia?” Ten Jis man leido sužinoti tai. Pasakė, kad šie pranašai ne iš Pagonių. Tai turi įvykti pagal Raštą. Turi ateiti Mozė ir Elijas. Be to, Nuotaka dar nepatraukta iš kelio. Tie pranašai sugrįš ir darys pranašo ženklus. Tai sako Raštas. Tuomet visa tai išsipildys tobulai. Izraelis, kaip tauta, užgims per vieną dieną. Amen! Vakaro šviesuliai sušvis!



Vakaro metu nušvis Šviesa,

Į Šlovę taką surasti gali;

Per krykštą šiandien yra Šviesa,

Panardinant brangiam Jėzaus Varde.

Už savo nuodėmes, jaunas ir senas, atgailauk!

Ir Dvasią Šventoji įeis tikrai;

Atėjo Vakaro Šviesa,

Tikra tiesa –Dievas ir Kristus yra Viena.



216 Mes esame laiko pabaigoje, bičiuli. Dabar mes mąstome apie šią įkvėpto autoriaus giesmę, kurioje jis sako:



Kai tautos suskyla, (tai vyko maždaug prieš 15 metų.)

Izraelis bunda, – ženklai pranašauti ankščiau Rašte.

Sloginančios dienos (pažvelk į jos purvą),

pagonių greit baigsis,

Nušvis amžinybė tuojau.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 41



Diena atpirkimo arti,

Žmonėms gludi baimė širdį.

Taisyk žibintus, prisipildyk Dvasia,

Aukštyn žvelk, – arti ta diena. (Jau tikrai.)



Iškraipo Jo Tiesą klaidingi skelbėjai, (tai jau tikrai!)

Kad Jėzus yra Dievas mūs.



Jie Tuo netiki. Jie turi visokios rūšies “-izmas” ir visa kita!...?... teisingai. Bet pranašas ar įkvėptas autorius pasakė:



Mes norime eiti apaštalų pėdomis.



217 Pamenate mano regėjime? Aš pasakiau: “Jei tie žmonės, kuriems pamokslavo Paulius, įeis ten, tai įeis ir mano, nes aš dariau lygiai tą patį, ką ir jis”. Aš stoviu su Juo. Į tie milijonai žmonių pakėlė savo rankas ir pasakė: “Mes stovime ant to!” Ant ko? Ant to, ką mes sužinome šią dieną, kurioje gyvename, laiką, kuriame mes gyvename ir laiko ženklą, kuriame mes gyvename. Gali būti vėliau, nei mes manome. Ateis diena, kada tas, kuris yra išorėje, pasiliks lauke, bet tas, kuris yra viduje, amžinai pasiliks viduje. Durys užsidarys.

218 O mano mieli žmonės, jei čia šį rytą yra kas nors, kas dar neįėjo, Jėzaus Vardu…Nežiūrėkite į šį neišmanantį, nemokytą, neišsilavinusį tarną, stovintį čia. Žiūrėkite ne į jį, o į Žodį, kuris pasitvirtina. Žiūrėkite į didžią Šventąją Dvasią, Kuri patvirtina, kad tai yra Tiesa. Mes esame vakaro laike. Vėliau, nei jūs manote.

219 Moterys, auginkite plaukus. Sese, prašau, nusivilk tuos nepadorius drabužius. Išmesk tas cigaretes. Nes ateis valanda, kada “tas kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs; o teisusis ir toliau tebūna teisus. Tas, kuris viduje – tepasilieka viduje; tas, kuris išorėje – tepasilieka lauke”. Nežymus, siauras takelis: “Jei teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės nusidėjėlis ir bedievis”, nepriimantis Tiesos, suprantate, “kur jie pasidės?”.

Nulenkime galvas.

220 Brangūs ir mylimi žmonės, jūs, kurie atvykote iš įvairių šalies Valstijų, esantys dabar su manimi padarykime inventorizaciją prie šio altoriaus, šio laiko ir dienos šviesoje, kurioje mes gyvename.

42 IŠTARTAS ŽODIS



Kaip šiandien dėl Dievo Dvasios mūsų širdyse? Atminkite, tai turi būti be kaltės jausmo Dvasia, nesuteršta su kokios nors bažnyčios doktrina. Su visu tuo visiškai baigta.

221 Geriau nemėgink pridėti ką nors prie Žodžio ar atimti nuo Jo. Nes, jei jūs patys mėginsite pridėti savo aiškinimą prie Jo, tai jūsų dalis bus atimta iš Gyvenimo Knygos. Tu mėgini sakyti tai, ko Dievo Dvasia nepasakė? Tu bandai, kad tai skambėtų, lyg Jis būtų kažką pasakęs? Ar tu priimi Jį taip, kaip Jis pasakė ir palieki Jį tokiu, koks Jis yra? Ar sujungiate, nukerpate, surišate, darote, kas neteisu? Darote tai?

222 Sakote: “Na, aš nemanau, kad man reikia tai daryti. Arba, galbūt, aš žinau, kad mano bažnyčia Tuo netiki. Tai tik vieno žmogaus žodžiai apie Tai”. Tai kalba ne žmogus, o Dievas! Biblija sako čia, kad tu neturi kirptis plaukų. Ši Biblija sako, kad Dievui pasibjaurėjimas, kai moterys nešioja vyriškus drabužius. Šventoji Dvasia kalbėjo per šį nuolankų ir nevertą indą, kuris gali stovėti čia, būtent šiame laiko periode, kuriame didysis Karalius pasakė: “Štai Mano apsauga…Mano Žodis. Tiksliau, štai Mano Skeptras. Imk Mano Skeptrą ir pirmyn, nešk šią Žinią”.

223 Aš žinau, kad denominacijos mėgina visomis priemonėmis sulaikyti Ją, pašalinti Ją, išstumti Ją laukan, ir panašiai. Bet Dievo malone aš vis dar esu savo kelyje ir šaukiu iš tautos į tautą, iš vietos į vietą, iš bažnyčios į bažnyčią: “Išeik iš jos!” Tai nepopuliaru, bet tai Tiesa.

224 Ar priimsite Ją toje Dvasioje, Kurioje Ji įrašyta? Ar priimsite Ją toje Dvasioje, Kurioje tai duota? Pas mus nėra čia tiek vietos, kad pakviesti prie altoriaus; bet altorius – yra tavo širdis. Jeigu jūs dar nepadarėte šito, tai pakelkite prašau savo ranką ir pasakykite: “O, Dieve, būk man gailestingas. Tegu Dievo Dvasia įeis į mane iškeldama aikštėn visas mano nuodėmes ir visus mano blogus įpročius, nusivylimus, karštakošiškumą ir nervingumą, muštines ir nerimą, ir viską, kas buvo manyje. Ir aš žinau, kad mano dvasia dar nesubrendo Dangui. Subrandink mane, Viešpatie, šiomis paskutinėmis akimirkomis. Galbūt tai paskutinis pamokslas, kurį aš girdžiu. Galbūt paskutinį kartą aš girdžiu šią Žinią. Aš keliu savo ranką. Dieve, būk man gailestingas”.

225 Telaimina jus Dievas. Daugybė rankų. O dabar tik minutėlę tyliai maldai už jus.

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 43



Tie, kas pakėlė ranką, tai rodo jūsų troškimą. Man atrodo, kad Dvasia vis dar kažką kviečia.

226 Brangus Dieve, Tu, Kuris viską žinai, Tu, Kuris padarei viską dėl tam tikro tikslo, nes kai kurie bus nuteisti, kiti apakinti; vieną, “kaip puodžius, kuris pagamino indą, – kaip pasakė Paulius, – garbingam, o kitą – negarbingam naudojimui”. Tas, kuris buvo pagamintas negarbei, buvo tik tam, kad parodytų tą, kuris turėjo būti garbei. Bet argi tai ne Puodžiaus rankoje daryti, ką Jis nori? Argi tai ne iš anksto paskirtame Dievo plane, pašaukti tuos, kuriuos Jis iš anksto numatė? Tuos, kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos Jis ir pašaukė. Tuos, kuriuos Jis pašaukė, tuos Jis išteisino, o tuos, kuriuos Jis išteisino, tuos Jis ir pašlovino”.

227 Galbūt kai kurie iš jų čia šiandien yra kaip ta moteriškė prie šulinio, skęstanti purve, netikėjime, žmogiškose tradicijose ir žmonių sukurtose doktrinose. Galbūt jie pirmą kartą išgirdi visa tai ir kažkas ypatingai įspėja juos jų širdyse. Pakilo daug, daug rankų, Viešpatie! Tegu dabar didis Puodžius paima šiuos indus ir suformuoja iš jų garbingus indus. Aš tikiu, kad yra priežastis, Viešpatie, arba jie šito nedarytų, jie šito nesakytų. Aš vis dėlto tikiu, aš prašau už juos.

228 Leisk Tavo nuolankiam tarnui prašyti už juos, Viešpatie. Aš noriu melstis už juos kaip tas, kuris stovi tarp gyvų ir mirusių, kaip tas, kuris ragino žmones Sodomoje: “Kuo greičiau išeiti iš jos!”

229 Tegul jie dabar ateis, Viešpatie, prie Dievo sosto nuolankus ir malonūs savo širdyse, sakydami: “Jėzau, nuo šios dienos Tu – mano. Aš pažadu Tau tai dabar, sėdėdamas šioje vietoje, kur Tavo Dvasia liečia mane. Jei Ji palietė mane, tai man nereikia eiti toliau iš čia. Kaip tik čia Tu sutikai mane; kaip tik čia mes norime tai išspręsime; čia šioje 2, 3 arba 5 eilėje, kur tai bebūtų. Kaip tik čia tai turi būti patvirtinta, nes čia Tu nuteisei mane ir čia Tu pažadėjai viską ištaisyti. Ir nors aš nešvarus ir purvinas, tai aš turiu būti baltu, kaip sniegas. Aš tikėsiu visu Tavo Žodžiu. Aš pasiruošęs gyventi pagal Žodį, tikėti Juo ir priimti Jį. Ir dabar aš darau tai Dievo šlovei, žinodamas, kad mano gyvenimas neduoda jokios naudos nei man pačiam, nei Dievui, nei mano kaimynams arba dar kam nors. Ji patinka tik velniui, kuris nori iš manęs padaryti marionetę, kad mėtytų iš čia į ten, arba kad aš būčiau kokio nors vyro žaislu, kurią jis apžiūrinėja, arba kad aš būčiau kokios nors moters stabu.

44 IŠTARTAS ŽODIS



O, Dieve, padaryk mane Tavo tarnu. Suteik tai man, Viešpatie”. Aš dabar pavedu juos Tau Jėzaus Kristaus, Tavo Sūnaus Vardu. Su nulenktomis galvomis ir širdimis mes sugiedosime: Aš girdžiu kaip Gelbėtojas kviečia…Būk nuoširdus, drauge. Tai gali būti paskutinė tavo galimybė. Ar girdi tą tylų Balsą, kuris kviečia? Kas gi kviečia tave, jei ne Jis, tavo Gelbėtojas? Žodis.



Gelbėtojas kviečia.



Ką tu privalai padaryti? Atsisakyk pasaulio.



Imki kryžių ir seki Mane.



“Aš nepaisiau krikšto į Viešpaties Jėzaus Vardą.



Aš su Juo pereisiu per sodą,

Aš pereisiu. . .



Su Juo, kur? Per vandenį, per sodą, per viską; maldos namus, į baseiną dėl krikšto, visur. Nuspręskite patys!



Su Juo pereisiu per sodą,

Visą kelią eisiu tik su Juo.

Aš pereisiu su Juo teismą,

(kas teisus: Žodis ar bažnyčia).



“Aš teisus, ar Jis. Ar mano supratimas teisingas, ar Jo Žodis?” Dabar tu esi teismo vietoje. “Ar teisinga tai, kuo aš galvodamas tikėjau, ar Jo Žodis teisus? Ar yra teisinga turėti trumpus plaukus, ir nešioti šortus? Ar yra teisinga priklausyti denominacijai? Ką apie tai pasakė Jis?”



Eisiu aš ten, kur Jis veda.

Visą kelią eisiu tik su Juo.



Aš taip pat pakėliau savo ranką, Viešpatie. Viešpatie, kur tai bebūtų, kur kita Žinia turi būti pamokslaujama? Ar čia šį vakarą, ar Afrikoje, Vokietijoje, Šveicarijoje? Kur tai bus, Viešpatie?

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 45



Kur Jis. . . (kad ir kur Tu vestum, Viešpatie)

…mane, aš seksiu,

Visą kelią eisiu tik su Juo.



Dabar nulenkę galvas.

230 Ar eisi su Juo visur, kur tik Jis ves tave? Ar eisi su Juo, kada laikas sutrumpėja? “Ir net jei žmonės persekios mane, ir juoksis ir šaipysis iš manęs, aš laikysiuos Jo ir seksiu paskui Jį. Aš eisiu su Tavimi, Viešpatie, kur Tu bevestum. Aš ištikimai laikysiuos Tavęs. Taip pat ir kovos įkarštyje liksiu ištikimu Tau. Jei aš nukrisiu, Tu vėl mane pakelsi, Viešpatie.” “Kas praranda savo gyvybę dėl Manęs, tas atras ją”



Taigi, visą kelią eisiu tik su Juo.



231 Dabar, jei visa tai kyla iš visos tavo širdies, pakelkime savo rankas ir širdis į Jį.



Eisiu aš ten, kur Jis veda.

Eisiu aš ten, kur Jis veda.

Eisiu aš ten, kur Jis veda.

Visą kelią eisiu tik su Juo.



Jis duos šlovę ir malonę.

Jis duos…



Viešpatie Jėzau, padvelk dabar virš į šis skepetėles. Išgydyk šiuos sergančius ir kenčiančius, Viešpatie. Suteik tai, Viešpatie. Išgydyk juos, Viešpatie, Jėzaus Vardu.



Visą kelią eisiu tik su Juo.



232 Jūs gerai dabar jaučiatės? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Jaučiate, kad esate pasiruošę? [“Amen”] Jei Jis…



Kada Viešpaties Trimitas skelbs, kad laiko jau nėra.

(tai yra paskutinis Trimitas)

Suspindės šviesiausias rytas amžinai.

46 IŠTARTAS ŽODIS



Mes dabar visi kartu sugiedokime: “Kada Viešpaties Trimitas skelbs…”. Duokite mums akordą.



Kada Viešpaties Trimitas skelbs, kad laiko jau nėra,

Suspindės šviesiausias rytas amžinai.

Kada žemės išpirktieji susirinks kitam krante,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.

Stebuklingą giedrą rytą prisikels Jo šlovėje,

Tie, kurie jau ilsisi Kristuje seniai.

Susirinks Jo išpirktieji jų namuose danguje,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.



233 Pakelkime savo rankas ir pasakykime: “Iš Tavo malonės, Viešpatie! Iš Tavo malonės, Viešpatie! [Tikintieji sako: “Iš Tavo malonės, Viešpatie”–Red.] Dabar mes broliai ir seserys Kristuje. Tad pasisukime ir paspauskime vienas kitam ranką ir pasakykime: “Iš eilės pakviestas būsiu aš ten iš Dievo malonės”.



Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.

(Ko mes laukiame?)

Kada Viešpaties Trimitas skelbs (paskutinis),

…kad laiko jau nėra,

Suspindės šviesiausias rytas amžinai.

(Įsiviešpataus Amžinybė, “akimirksniu, ūmai”)

Kada žemės išpirktieji susirinks kitam krante,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.

Tiesiog pagiedokime!

ATPAŽINK SAVĄJĄ DIENĄ IR JOSIOS ŽINIĄ 47



Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu,

Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai.



234 O, koks tai bus laikas! Tiesiog vaikštinėji sau vieną dieną ir štai kas nors pasirodo. “Kas tai? Motina!” Amen! “Dabar jau nebeilgai”. Per kelias minutes jūs pasikeisite. Ir mes. . .susitiksime juos, paskui būsime pakelti kartu su jais, kad susitiktume su Viešpačiu ore. Akimirksniu, ūmai. Pasakysi: “Štai brolis Sjuvordas, pagyvenęs brolis, kuris sėdėjo štai čia bažnyčioje! Tai juk brolis DeArk. O štai brolis…Tai juk, pažvelk čia, jie visi aplink mane! Kas atsitiko? Štai, tiesiog per kelias minutes…Aš žinau, jie pasirodė man. Dabar jau nebeilgai: viena akimirka ir būsiu pakeistas, viena akimirka”. O, taip! Ir šviesus, Amžinas rytas išauš. Visi šie paslaptingi debesys…

235 Kaip Jis pasakė: “Izraelis buvo kaip rytmečio migla, kaip rūkas išsisklaidė tavo teisumas”. Ir tada viskas nuplaukė kaip debesys į Sūnų-Šviesą, Kuris saugo visa tai, amen, tuomet: “Iš eilės pakviestas būsiu aš tenai”. Gerai.

Iki šio vakaro. Kol susitiksim! Kol susitiksim!

Mes nežinome, kokiu laiku tai įvyks, draugai. Tai ilgą laiką buvo pasakojimas, bet tai yra Tiesa ir tai įvyks. Mes dabar kaip tik esame tame laike.



Kol…kol susitiksim, kol susitiksim…

(Iš Dievo malonės, mes tikimės,

kad šiandien vakare puse aštuonių.)

Dievas su tavim, kol susitiksim.

Dabar atsistosime.

236 O, argi tai nenuostabu? “Tai Danguje, Jėzuje Kristuje”. Neiškeisčiau to į nieką. Jūs žinote, kaip aš mėgstu žvejoti ir medžioti, nes aš matau tenai, laukinėje gamtoje, Dievą; man patinka ji. Bet, visgi, aš neiškeisčiau į tai ir vienos minutės iš tų šimtų metų. Ir vienos minutės to pasitenkinimo!

237 Dieve, leisk išsiveržti manyje prabudimui. Leisk man būti prabudimu. Leisk kiekvienam iš mūsų būti prabudimu, prabudimu mumyse. Padaryk mane alkstančiu, Viešpatie, padaryk mane trokštančiu. Sutek man, Viešpatie, tai, ko man trūksta.

48 IŠTARTAS ŽODIS



Leisk man nuo šios valandos būti Tavo; labiau pasišventusiu tarnautoju, geresniu tarnu, dar daugiau palaimintu Tavimi; pajėgesniu, nuolankesniu, malonesniu, darbštesniu; daugiau matyti teigiamus ir naudingus dalykus, ir užmiršti tai, kas praėjo ir buvo neigiama. Leisk man veržtis link aukštesnio pašaukimo Kristuje tikslo. Amen. Tai mūsų troškimas, ar ne taip? [Tikintieji: “Amen”–Red.] Gerai, kol susitiksime šį vakarą, pasiimkime Jėzaus Vardą su savimi, kiekvienas iš jūsų.



Tu paimki Jėzaus Vardą,

Vaike sielvarto vargų.

Jis paguos tave ir linksmins,

Imk tu Jį visur kartu.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.

O, brangus, nuostabus,

Vardas džiaugsmo ir vilties.



Dabar nulenksime mūsų galvas.



Tu paimki Jėzaus Vardą,

Jis tau skydas, apsauga;

Jei tave apsups pagundos,

Visad tau padės malda.







Atpažink savąją dieną ir josios Žinią

(Recognizing Your Day And Its Message)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1964 m. liepos 26 d. Branhamo bažnyčioje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 64-0726v, Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.