Tobulo žmogaus atvaizdas

TOBULO ŽMOGAUS

ATVAIZDAS

VILJAMAS MARIJONAS BRANHAMAS

TOBULO ŽMOGAUS

ATVAIZDAS













BAŽNYČIOS PERIODAI JĖZUS PASIUNTINIAI


2 Petro 1:1-8 Mato 5:48 Izaijo 6:1-8

Ap. Darbų 7:44-49 Efeziečiams 4:11-15 Hebrajams 11:32-40



Šį brėžinį brolis Branhamas nubraižė ant lentos ir juo rėmėsi pamokslo metu.



IŠTARTAS ŽODIS 3



1 Dėkoju, Broli Nevilai. Telaimina tave Dievas. Malonu vėl sugrįžti į maldyklą šį rytą. Gero ir palaiminto visiems jums ryto. Ir tikiu, kad tai visiems mums bus puiki diena Viešpaties Akivaizdoje. Taigi, šį rytą bus pamoka. Iškart noriu pradėti šią pamoką, nes tai yra…Manau, kad tai svarbu. Ir taip…kad nevarginčiau žmonių, (suprantate, turi ilgai laukti, daugelis stovi), iškart imuosi pamokos.

2 Na, o šį vakarą noriu kalbėti tema “Mano gyvenimo Vedlys”. Ir tikiuosi, kad tie, kurie galės dalyvauti, šį vakarą bus tuo laiku. Tačiau, jei turite savo bažnyčią, mes. . .žinoma, mes norime, kad jūs būtumėte savoje bažnyčioje. Tai jūsų pareiga – būti toje vietoje, kur jūs atliekate savo pareigas, kad skleisti šviesą.

3 Ir taip, kaskart, kai jūsų atvykstate, mes vis tikimės turėti daugiau vietos. Bet turime sunkumų, o-o, ko besiimtumėme. Globėjų taryba gilinosi smulkiai į šį klausimą. Jie nusiunčia į vieną vietą – ten pritaria; paskui nusiunčia į kitą vietą, o ten uždraudžia. Grąžina vėl, o tie pritaria čia, ir atgal. Oi, koks vargas! Bet, žinote, šėtonas visuomet kovoja prieš tai, kas teisu. Atminkite, jūs visada teisūs dėl…

4 Įdomu, kur tu buvai, Antonijau, aš nepastebėjau tavęs. Sutikau tavo tėvą. Ir aš žvalgiausi…“Ten auditorijoje”, – jis pasakė, kad tu sėdi ten. Mes labai džiaugiamės matydami tave ir tavo tėtį čia pas mus, brolį Milano iš Niujorko. Aš tikiuosi, kad šį kart, vykdamas į užsienį, aš darkart užvažiuosi į Niujorką, kur nors į tuos kraštus, jei Viešpaties leis.

5 Taigi, mes labai džiaugiamės jumis. Tiesiog…tiesiog puiku, kad jūs čia.

6 O vakar vakare mes nuostabiai praleidome laiką…arba…bent jau aš, aš turėjau. [Susirinkusieji sako: “Amen”–Red.] “Izaijas šventykloje”. Taigi, jūs…

7 O šį rytą norėčiau pakalbėti tema…arba, tiksliau, mokyti, jei galėsime, tema apie “Gyvosios Buveinės statymą, gyvojo Dievo gyvenamosios vietos, gyvosios Buveinės statymą – tobulo žmogaus; apie gyvojo Dievo gyvąją Buveinę, kurioje Jis gyvena”. Ir jei. . .

8 Kiek aš žinau, čia labai gražiai gieda, o man niekaip nepavyksta pasiklausyti. O šį vakarą stengsiuosi pasiklausyti. Mano žmona papasakojo man apie brolį Angreną, (manau, toks jo vardas) iš Tenesio valstijos. Jis čia buvo praeitą vakarą. Nematau jo šį rytą, bet, ko gero, jis kažkur čia.

4 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Ir norėčiau išgirsti jį giedantį šį vakarą, jei įmanoma, “Nužengęs iš Savo Šlovės” ar “Koks didis Tu”. Norėčiau tai išgirsti. Kas iš jūsų norėtų pasiklausyti brolį Angreną? [Tikintieji sako: “Amen”–Red.] O, man patinka geras giedojimas. Meda sakė, kad jis baritonas. Tai primena man Brolį Baksterį; jis taip pat giedotojas, kaip mes visi žinome. Ir “Nužengęs iš Savo Šlovės” arba “Koks didis Tu”. Ko gero, aš jį pastebėjau, ten… Būtų gerai, Broli Ungrenai, šį vakarą, jei norėsite, ar pasiliksite? Jūs ketinate pasilikti ar pasistengsite pasilikti vakariniam tarnavimui? Gerai, aš… Gerai, ne… Štai ką aš pasakysiu: o kas jei mes… Nenoriu jums sukelti nepatogumų. Tad kodėl gi nesugiedoti, jeigu mes…Septynių Antspaudų metu, kai jie bus pamokslaujami, jei kartais atvažiuosite. Norėčiau tai įsirašyti, suprantate, į juostą – “Koks didis Tu” ir, žinoma, “Nužengęs iš Savo Šlovės” [Brolis Branhamas juokiasi–Red.], – tuo metu.

9 O, argi nenuostabu tarnauti Viešpačiui? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Nežinau, ką daryčiau, jei nebūčiau Krikščioniu! Jeigu aš…Suprantate? Taip gera būti Krikščioniu! Man tiesiog norisi šokinėti ir šaukti visu balsu. Būti Krikščionimi! Tik pagalvokite, tvirtai įinkarintą Kristuje!

10 Žinau, kad kiekvieną kartą ištariu to žmogaus vardą neteisingai. Tai arba S.T., arba T.S., ar panašiai. Sumnersas, brolis Sumnersas. Jis…Noriu padėkoti jam ir jo mielai žmonelei. Manau, kad jei prireikė maždaug, maždaug šešių mėnesių, kad surinkti spausdinant mašinėle šiuos Septynis Bažnyčios Periodus. Ir dabar mes štai turime juos atspausdintus, paruoštus korektūrai ir įforminimui kaip knygą – Septyni Bažnyčios Periodai. Sesuo Sumner, kur bebūtumėte, jūs, žinoma, leisite, kad mes sumokėtume už tai. Tai…tai pareikalavo daug darbo. Žinoma, štai tokio storio. Man prireiktų šešių mėnesių vien perskaityti ją, nekalbant jau apie spausdinimą iš juostos, ir paskui dar įtraukimas pataisymų ir kartojimosi pašalinimas, ir padaryti iš to knygą. Mes paruošime ją ir iškart išsiųsime į spaustuvę, nes manome, kad būtent tai dabar žmonėms būtų prieinama, ir jūs galėsite ją studijuoti. Ir Bilis ką tik rodė man, kai įėjau tenai prieš kelias minutes, kad…kad ji…kad ji jau paruošta spausdinti. Tad, sese, maldykla sumokės tau už tai. Aš nemanau, kad tu turi tai daryti nemokamai. Ir…ir arba mes…Jei mes išspausdinsime knygą ir nustatysime jos kainą, ar panašiai, mes nustatysime kainą, kad jūs kažkiek gautumėte nuo pardavimo,

IŠTARTAS ŽODIS 5



kiek ten bebūtų. Jūs tiesiog kreipkitės į tarybą, globėjų tarybą ar į ką nors iš jų, ir jie tuo pasirūpins dėl jūsų. Telaimina Viešpats jus išties gausiai.

11 Čia sėdi senutėliai brolis ir sesuo Kiddai, jiems netoli šimto, nedaug trūksta. [Brolis Banhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Neseniai susitikau ją ir ji tarė: “Na, galbūt, paskutinį kartą matau tave, broli Billi”. Pasakė: “Jau susenau”.

12 Aš pasakiau: “Na, ne! Aš ir girdėti šito nenoriu. Jūs kaip pagyvenę mama ir tėtis”. Mes mylime brolį ir seserį Kiddus, taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Mes, kiekvienas mylime. Ir tai tiesiog. . .

13 Mane taip paveikia, kai pamatau juos įeinančius į bažnyčią – tokia miela senukų porelė. Tik pamanykite: jie, dar prieš man gimstant, pamokslavo Evangeliją. Ir aš pats jau senukas. Taip. Tik pamanykite: dar prieš man gimstant jie pamokslavo. Ir štai dabar aš; aš pradedu galvoti, kad irgi pasenau. Aš kone pamaniau, kad jau laikas užbaigti. Kaip tik pamatau įeinančius brolį ir seserį Kiddus: “Šlovė Dievui! Aleliuja!” – ir sakau: “Ne, aš puikiai jaučiuosi”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Tiksliai. Kai matau juos, kaip jie…nuo jų iš tikro užsidegi!

14 Tuomet suvokiu, nors ir vyresni abu už mane, bet taip pat kaip ir ankščiau vis darbuojasi. Šį rytą priėjo ir paprašė knygų, kad galėtų pasiėmę knygas jas pardavinėti. Paprašė juostų, kad galėtų eiti ir laimėti sielas, leisdami tas juostas – būdami beveik šimto metų! Na štai, o kurgi tavo “du sparnai”, apie kuriuos mes kalbėjome vakar vakare? [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Taip. Aš susimąsčiau: “O kurgi mano?” – kaip buvo pasakyta (tik pagalvokite) vakar. Kiek jums metų, sese Kidd? [Sesuo Kidd sako: “Man aštuoniasdešimt vieneri”–Red.] O kiek jums metų, broli Tomai? [Brolis Kiddas sako: “Aštuoniasdešimt du”.] Aštuoniasdešimt vieni ir aštuoniasdešimt du metai, ir taip pat kaip ir ankščiau mojuoja savo sparnais, darbuojasi, vis dar dirba.

15 Kai tik Sesuo Kidd sužino, kad Ohajyje kažkas atsitiko, namuose suskamba telefonas. Neseniai ji skambino: kūdikėlis (manau, tai buvo mergytė) gimė su išvirtusiais viduriais. [Sesuo Kidd sako: “Su šlapimo pūsle”–Red.] Šlapimo pūslė kūdikiui išorėje. Ir gydytojas nežinojo, ką daryti, ir bijojo daryti operaciją. Mes pasimeldėme.

6 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



[“Išoperavo, broli Branhamai, ir sudėjo atgal, jie sakė, kad ji neišgyvens. Ir tiesiog sudėjo tuos vidurius atgal”.] Operuodami sudėjo vidurius atgal, manė, kad ji neišgyvens. O ji išgyveno. [“Nebuvo praeinamumo”.] Nebuvo praeinamumo dėl…pro…pro tiesiąją žarną negalėjo praeiti maistas. Ir Sesuo Kidd vėl paskambino. Mes vėl pasimeldėme, ir tada praeinamumas tapo normalus. [Susirinkimas džiaugiasi ir šlovina Viešpatį.] Ir štai, ji čia kaip liudininkė; taip pat ir gydytojas. Matote? Tai liudijimas, kad Viešpats Jėzus didis Kūrėjas… Matote, ką šėtonas mėgino padaryti? Nutraukti to kūdikio gyvybę. O paskui…matote, paskui, manau, kad ta moteris atėjo pas Viešpatį. [“Ji grįžo pas Viešpatį kaip tik mano namuose”.] Grįžo pas Viešpatį. Sesuo Kidd atvedė ją pas Kristų, po šio didžiulio stebuklo, įvykusio jos kūdikiui.

16 Man vakar iš Kalifornijos paskambino vienas tenykštis brolis-tarnautojas, pas kurį aš buvau, kai pirmą kartą, daug metų atgal, važiavau į Kaliforniją. Jo anūkėlis gimė su…su keturiais…trim aklinais širdies vožtuvais. Ir aš jam papasakojau apie tą atvejį. Aš pasakiau: “Tas Dievas, Kuris galėjo sukurti toje situacijoje ir viską sutvarkyti, neabejotinai gali išgydyti ir tavo anūkėlį”. Tik pasakyk berniukui, kad nenusimintų.

17 Ir tas berniukas buvo surinkime, kai aš pirmą kartą buvau Kalifornijoje, maždaug prieš aštuoniolika metų… tai buvo prieš šešiolika metų. Aš buvau Kalifornijoje. O jis…Surinkimas taip paveikė berniuką, kad…Kai jiems gimė kūdikis, jie pamatė, kad kažkas ne taip, jis pamėlynavo, jie mėgino jam duoti deguonies ir taip toliau. Atrodė, kad jis neišgyvens, paskui gydytojai padarė tyrimus ir pamatė, kad trys jo širdies vožtuvai aklini. Visiškai nefunkcionavo (suprantate?), tik…tik vienas dirbantis vožtuvas. Ir jis paskambino tėčiui ir pasakė: “Tėti, tučtuojau skambink broliui Branhamui. Pasakyk jam, kad visi…tiesiog paprašyti Kristaus. Jis tai padarys”. Štai kaip reikia. O, tai bent! Ta įtaka, kurią mato jie (suprantate?), apie kurią mes kalbėjome vakar vakare. Teisingas veiksmas reikiamu laiku.

18 Ką gi, jeigu taip šnekėsime, tai niekaip neprieisime prie pamokos, ar ne? Tai kaip tirštas sirupas vėsų rytą – toks tirštas-tirštas, žinote, lipte limpa. Mes labai laimingi turėdami tokį bendravimą. Tiksliai.

19 Tad dabar nusiraminkime ir pradėkime pamoką.

IŠTARTAS ŽODIS 7



Aš, galbūt…Nežinau, ar matosi jums ant lentos ar ne. Galbūt, jei aš ją pasuksiu šitaip kuriam laikui, tai mes tiksliai galėsime…Taip, kas nors iš jūsų, kad… [Brolis Edgaras “Dokas” Branhamas sako: “Norėtum dėl jos apšvietimo?”–Red.] Ką sakai? [“Norėtum dėl jos apšvietimo?”–Red.] Ne, dabar kol kas, manau, nereikia, Dokai. Galbūt truputį vėliau. [“Tiesiog ant grindų aš galiu pastatyti šviestuvą”.] Na, mes…mes tai padarysime, kada turėsiu kelis…Čia yra šviestuvas? Gerai. Pasukime jį tiesiog į ją. Ar matosi jums ten gale? Matosi? Jei matosi, pakelkite ranką, jei matote šią lentą, perskaitykite šitai čia. Ne. Gerai. Atneškite šviestuvą. Taigi, kol jie tai paruošia…

20 Šiandien ryte užsivėlinau, arba…Ne, ne, maždaug penkiolika minučių anksčiau. Taigi, tuomet mes neskubėsim, nes mes nenorime veikti skubotai. Kai tu skubiniesi, tuomet tu paprasčiausiai suardai tai, ką ketinai pasakyti. Šiomis dienomis klausiausi juostos, savo kalbos jums, ir man buvo taip gėda už save; ne už tai, ką aš sakiau, bet už tai, kad aš kalbėjau pernelyg greitai, ir dar su tokiu suirzusiu tonu. Taip, jaučiuosi taip, lyg klaidžioju…

21 Aš…aš neseniai mačiau tą vietą, kur ruošiasi pastatyti didžiulį zoologijos sodą čia, vidury Luivilio. Ir ponas Braunas (Mano manymu, tai buvo ten) paaukojo zoologijos sodui vieną milijoną dolerių. Jei aš turėčiau juos, aš ko gero atiduočiau juos tam, kad išlaisvintų tuos gyvulius. Aš nesutinku, kad kas nors štai taip būtų uždaromas į narvą. Aš tiesiog… Einu į zoologijos sodą ir matau tuos vargšus gyvulėlius: meškas, liūtus, ir kitus; vaikšto pirmyn atgal, įkalinti visam gyvenimui, suprantate. Darosi taip nejauku. Juk, galu gale, juos gudrumu sugavo žmogus, kuris gudresnis už juos. Suprantate? O jie sugauna juos ir uždaro į nelaisvę.

22 Ir aš manau, kad taip daro ir velnias. Jis paima brangius žmones, kurie turėtų keliauti puikiomis Dievo vietovėmis ir laukais, ir taip toliau, paskui uždaro į kokios nors denominacijos arba kokio mokymo kalėjimą, arba dar kur nors, ir suriša juos tenai. Ir kaip tai baisu!

23 Ir aš nemėgstu zoologijos sodų. Man toks jausmas, kaip pas tuos gyvūnus, kai tu pavergtas ir stengiesi išsivaduoti iš nelaisvės, žinote, ištrūkti, kad ką nors padaryti.

24 Dabar, prieš mums nukreipiant žvilgsnius į Žodį, nulenkdami galvas maldoje, kreipkimės į Žodžio Autorių,.

25 Mūsų gailestingas Dangiškasis Tėve,

8 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



šį rytą mes vėl susirinkome Viešpaties Jėzaus, Tavo brangiojo Sūnaus, Vardu. Dievas, įsikūnijęs, atėjo į žemę permaldavimui už mūsų nuodėmes ir mirė – Teisusis – kad mes, per Jo teisumą, būdami neteisūs, Jame taptume tobuli. Mes ateiname, išpažindami, jog esame neverti, Viešpatie. Nieko mumyse nėra gera. Ir mes visi esame viename dideliame kalėjime. Nesvarbu, kokiame kampe stovime, vis tiek visi mes kalėjime. Negalime padėti vienas kitam. Bet Dievas Savo begalinėje malonėje nužengė ir atidarė kalėjimo duris, kad išlaisvintų mus. Dabar mes jau ne narve. Mes ne šito pasaulio zoologijos sode, ir dabar mes laisvi. Mes laisvėje.

26 O, kaip mes mylime Jį ir gėrimės Juo! Mes galime vaikštinėti neaprėpiamomis Jo pažado platybėmis ir matyti prieš save jų pasireiškimus, ir savosiomis akimis matyti, kaip didis Amžinybės Dievas atsiskleidžia prieš mus, ir parodo, kad Jis realus, koks Jis buvo senovės pranašams; žinant tai, kad jie ilsisi su užtikrintumu, jog vieną dieną mes vėl būsime sugražinti atgal, po to kai pasibaigs šis gyvenimas, ir prikelti Amžinam Gyvenimui, Kuris niekuomet nesibaigs. Mūsų kūnai nesens. Ir mes nebemirsime. Ir niekuomet nebebūsime alkani. Ir mes nieko nebestokosime. Bet mes vaikščiosime su Juo. Mes norime išgirsti Jį, sakantį: “Įeikite į Viešpaties džiaugsmą, paruošta jums nuo pasaulio sukūrimo”. Prieš įeinant nuodėmei, pas Jį jau buvo viskas paruošta, kaip dėl Adomo ir Ievos, kad jie niekada nesirgtų ar neturėtų rūpesčių. O dabar Jis tai paruošė mums, ir Jis iš anksto žinojo, kad mes ateisime. Nuodėmė pastatė didžiulę užkardą, o dabar nuodėmė buvo pašalinta per Jėzaus Kraują. Dabar mes einame į pažadėtąją Žemę pagal Dievo, kuri yra Amžina, pažadą.

27 Palaimink mus dabar, Tėve, kai mes nagrinėsime Tavo Žodį. Mes norime žinoti, kokiais mums reikia būti žmonėmis, kad pakliūtume Tenai. Padėk mums šiandien šioje pamokoje, kad su mumis būtų didysis Aukščiausiasis Mokytojas, Šventoji Dvasia, Kuri ateitu ir apreikštu Save mums per Savo Žodį. Nes mes prašome šito Jo Vardu ir Jo šlovei. Amen.

28 Dabar, visų pirma, aš norėčiau, kad jūs kartu su manimi atsiverstumėte 2 Petro Laišką, 1-ą skyrių. Noriu perskaityti dalį iš šio Rašto – 2 Petro, 1-as skyrius. O dabar tiems, kas turi pieštukus ir popierių…

29 Ir, mano manymu, man šiandien ryte pasakė,

IŠTARTAS ŽODIS 9



kad…kad kartais, kai aš pasisuku į šoną, juostoje neaiškiai įrašoma. Aš visai netyčia tai darau. Ir aš manau, mums būtu gerai kada nors pagalvoti apie membraninių mikrofonų įsigijimą, kad galėtume pakabinti juos čia prie lubų. Tuomet kur tu bestovėtum, tu prieš juos…Būtu idealiai iš visų pusių – mikrofonai po lubomis.

30 Ir dabar, kol kalbu… Ir jei jūs po tarnavimo…arba panorėsite, galite persibraižyti štai šį brėžinį. Be to, aš turiu jį taip pat čia spausdintinėje formoje. Aš paimsiu smeigtuką ir prismeigsiu jį čia priekyje, jei panorėtumėte tai kada nors padaryti, ateikite truputį anksčiau po pietų, tam, kad suprastume.

31 Dabar mes artėjame prie Septynių Antspaudų. Mes neseniai pabaigėme Septynis Bažnyčios periodus. O dabar pamokslas iš mokymo, kuris supažindins su tuo žmogumi, kuris bus išpirktas Viešpaties Jėzaus Krauju ir bus tame Bažnyčios periode, tame Amžiname Bažnyčios periode Antspaudų pabaigoje. Ir taip, mes žinome, kad mūsų laukia Septyni Trimitai, Septynios Negandos, Dubenys ir taip toliau, į kuriuos mes gilinsimės, eidami toliau. Bet mes laukiame, kol bus daugiau vietos, kad žmonės galėtų atsisėsti.

32 Ir aš pagalvojau, kad tai kaip tik įsikomponuos, kaip aš ir tikėjausi. Aš ir neketinau braižyti šios schemos, bet šiomis dienomis aš buvau pas mano brangius draugus – pas Koksus, Kentukyje. Aš nuvažiavau, nusprendžiau skirti dar dienelę voverėlių medžiokliai prieš sezono uždarymą. Ir aš buvau miške su savo draugu Čarliu (stovi ten) ir jo broliu Rodniu. Aš taip ir nepamačiau nei vienos voverės. Tikriausiai aš visas jas išgąsdinau, kai pradėjau šaukti ten miške. Kaip tik tai ir atėjo į galvą, draugai, ir…ir sese Neli, ir Mardži, kada sakiau jums, kad papasakosiu jums sekmadieni, kada imsiuosi šito. Štai kas man atėjo į galvą, apie pamokslą, kurį ruošiausi kalbėti, o visa kita taip tiksliai įsikomponavo į jį! Ir, o, man tai patinka. Ten miške turėjau tikrą…tikrą džiaugsmingo šūkavimo dvasią.



33 Ir taip, dabar paskaitykime, 1 Petro Laišką…tiksliau, 2 Petro, 1-ą skyrių, dalį jo:



Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas,

gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo

ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu.

10 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



34 Man patinka šis formulavimas, nes visa mano tema šį rytą pagrįsta tikėjimu. Suprantate? Leiskite, vėl perskaitysiu. Atidžiai klausykite.



Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas,

gaunantiems…gavusiems…lygiai brangų tikėjimą mūsų

Dievo teisumu…Gelbėtojo ir Jėzaus Kristaus.



35 Atkreipkite dėmesį, jis sako, kad “Aš gavau šį tikėjimą ir aš adresuoju tai tiems, kurie gavo lygiai brangų tikėjimą”. Aš noriu… Tai nėra išoriniam pasauliui. Tai yra Bažnyčiai (suprantate?), tiems, kurie Kristuje.



Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir (per)

Jėzaus Kristaus mūsų Viešpaties pažinimu,



Jo dieviška jėga padovanojo mums viską…jo dieviška

jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui…

dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlovei

ir dorybei,



Drauge Jis davė mums…davė mums be galo didžius

bei brangius pažadus, kad per juos ( tuos pažadus ) mes

taptume dieviškosios prigimties dalininkais…



36 Dabar tegu tai kaip reikiant įsisavina. Ne pamokslas šį rytą, tiesiog šios pamokos apie “Dieviškąją prigimtį” dėstymas. Kad jums nepraleisti šito, aš vėl perskaitysiu šią 4-tą eilutę:



Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius

pažadus, kad per juos ( tuos pažadus ) mes taptume

dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo,

kuris sklinda pasaulyje geiduliais.



37 Matote, “pasaulis”, mes jau nuo jo pasitraukėme. Jis čia kreipiasi į Bažnyčią. Štai dėl ko mes šį rytą čia: kad išsiaiškintume, koks yra kelias, kokie Dievo reikalavimai. Čia nėra žmogaus, kuris mylėtų Dievą, bet nenorėtų būti, nenorėtų tapti panašesniu į Kristų.

IŠTARTAS ŽODIS 11



Taigi, visa tai išdėstyta čia. Kiekvienas Krikščionis… Aš esu senas veteranas. Pažvelkite į brolį ir seserį Kiddus; galbūt, jie patys vyriausi čia. Bet jei aš paklausčiau jų: “Koks jūsų širdies troškimas?” Atsakymas būtų: “Būti arčiau prie Dievo”. Kai tik sužinote apie Kristų, Jame tiek daug meilės, tiesiog stengiesi pasinerti į Jį.

38 Atleiskite už sekantį išsireiškimą. Aš sakiau savo žmonai ne taip seniai, ji…abu senstame, ir aš paklausiau jos, pasakiau: “Ar tu myli mane kaip ir anksčiau?”

Ji atsakė: “Žinoma”.

39 Ir aš tariau: “Žinai, aš taip stipriai tave myliu, kad norėčiau paimti tave ir įsidėti į savo vidų, kad mes iš tiesų būtume viena”.

40 Taigi, tai… Padauginkite tai šimta milijonų kartų, ir tuomet jūs suprasite, kaip tikintysis, kuris įsimyli Kristų, nori pasinerti į Jį, nes tai yra meilė. Ir čia Jis ketina parodyti mums, kaip per šiuos pažadus mes galime būti Kristaus Dieviškosios prigimties dalininkais. (Šie mirtingi kūnai, – kaip mums tapti dalininkais.)

41 Čia aš galiu kai ką pamatyti. Kodėl aš tikiu… Kai kas neseniai visiškai neteisingai mane suprato. Aš gavau laišką nuo tarnautojų asociacijos, kuriame sakoma, kad aš tikiu, jog yra…kad esame suporuotos sielos, ir kad mes turime išsiskirti su mūsų gyvenimo draugu, jei jis mums neporinė siela, ir vesti kitą, kuris būtų porine siela. Tai bent!

42 Aš pasakiau: “Aš nesu kaltas dėl tokios erezijos”. Aš visuomet buvau prieš. Aš netikiu tuo. Žinoma, ne. Aš tikiu, kad Dievas duoda mums porą. Tai tiesa. Ir tuomet mes tampame vienas kito dalimi. Teisingai. Ir prieš susituokiant vyrui reikia visa tai apsvarstyti, pagalvoti.

43 Neseniai vienas jaunas vyrukas manęs paklausė, pasakė: “Broli Branhamai, tu manai, kad aš galiu…turėčiau vesti tokią ir tokią merginą?”

Aš tariau: “Kaip dažnai tu galvoji apie ją?”

Jis pasakė: “O, aš labai myliu ją”.

Aš tariau: “Ką gi, jei tu negali be jos gyventi, tuomet geriau vesk ją. Bet jei tu gali gyventi be jos, geriau to nedaryk. Taigi…Bet jei mirsi be jos, tai geriau…geriau imk ir vesk”, – pasakiau. Ir taip… Aš stengiausi išaiškinti jam tai, kad jis pamatytų, jei jis jau myli taip ją…

12 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



44 Taigi, dabar, prieš susituokiant, viskas tiesiog puiku ir šaunu. Bet po santuokos prasideda sunkumai ir gyvenimo išbandymai. Štai kada reikia būti tiek įsimylėjusiais, kad suprastumėte vienas kitą. Kai tu esi nusivylęs ja, ji nusivylusi tavimi, jūs vis tiek suprantate vienas kitą.

45 Taip yra ir su Kristumi. Suprantate? Mes turime taip pamilti Jį, jog kai mes kažko prašome, o Jis mums neduoda, mes nei trupučio nepergyvename. Suprantate? Matote? Kodėl? Vienintelis būdas jums tai padaryti – tapti Jo Dieviškosios prigimties dalininkais, tuomet jūs suprasite priežastį, kodėl Jis to negali jums duoti. “Jo Dieviškosios prigimties dalininkai”.

46 Ir žvilgtelėkite čia: “Ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais”. Ištrūkę iš jų! Matote, kam tai? Tai –Bažnyčiai, tiems, kurie Kristuje, pakilo virš šių dalykų. Ne jis pats pakilo, bet Kristus jį iškėlė.

47 Mano tamsiaodžiams broliams ir seserims, esantiems čia šį rytą, aš nenoriu tuo kaip nors įžeisti. Tačiau kurį laiką atgal mes buvome surinkime. Aš nežinau, ar esu kada apie tai kalbėjęs maldykloje ar ne, aš pasakojau apie tai įvairiose vietose. Viena tamsiaodė sesuo pasakė: “Ar galiu pateikti liudijimą, tai yra, paliudyti?”



“Žinoma, sese, prašom”.



48 Ji tarė: “Aš noriu šituo paliudyti Dievo šlovei”. Ji pasakė: “Jūs suprantate, aš nesu tokia, kokia turėčiau būti, – ji tęsė, – aš nesu tokia, kokia norėčiau būti, bet, – ji pasakė, – vienintelis neabejotinas dalykas; aš nebesu tokia, kokia buvau ankščiau”. Matote? Ji žengė žingsnį nuo kažkurio taško. Ji pakilo.

49 Štai kaip mes sužinome, kad perėjome iš mirties į Gyvenimą. Mes pažiūrime atgal į tą duobę, iš kurios mes iškirsti. Matote? Mes nesame tokie, kokiais norime būti. Mes netgi nesame tokiais, kokiais turėtume būti. Bet už vienintelį dalyką mes esame dėkingi –mes nebesame tokie, kokie buvome ankščiau! Teisingai. Mes kelyje.



50 “Ir ištrūkę iš pasaulio sugedimo”. Ištrūkome iš to pasaulio geidulių ir sugedimo. Jūs esate aukščiau to. Ir taip, tai…Štai į tokį žmogų jis kreipiasi, į žmogų, kuris ištrūko iš viso šito (suprantate?), iš pasaulio sugedimo.

IŠTARTAS ŽODIS 13



Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo

tikėjimą dorybe, dorybę – pažinimu,

Pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme,

ištvermę –dievotumu,

Dievotumą – brolybe, brolybę – meile.



51 Dabar, čia Jis davė mums planą, ką daryti, supratimą, kaip tai padaryti. Na, kaip sakiau, mes visi stengiamės priartėti prie Dievo. Štai dėl ko išrinkau šią Žinią bažnyčiai šįryt, žinodamas, nes žmonės važiuoja… Vakar vakare aš paklausiau: “Kas iš jūsų esate atvykę iš kitų miestų?” Maždaug, devyniasdešimt aštuoni procentai žmonių – iš kitų miestų. “Kam iš jūsų reikia važiuoti iki čia šimtą šešiasdešimt kilometrų?” Ko gero, daugiau nei aštuoniasdešimt procentų. “Kam iš jūsų reikia važiuoti iki čia daugiau nei aštuonis šimtus kilometrų?” Ir beveik trečdalis čia esančių žmonių važiavo iki čia aštuonis šimtus kilometrų. Tik pagalvokite, kiek žmonėms reikia važiuoti. Na šie…tokie žmonės atvažiuoja į bažnyčią ne tam, kad į juos pažiūrėtų. Nėra tokio... Išorinis pasaulis šioje vietoje nepamatytų jokio grožio. Žmonės čia paprasti: neturtingi, paprastai apsirengę. Negieda skambių himnų, vaidindami iš savęs angelišką chorą; nėra vargonų, ir vitražų. Čia sunku susirasti sėdimą vietą ant suolelio ir reikia stovėti prie sienos. Jie ne dėl šito atvažiuoja. Jie atvažiuoja, nes jų viduje kažkas mato grožį, kurio nepamatysi paprastomis akimis. Tai dvasinės akys stebi Kristaus grožį. Štai dėl ko jie atvažiuoja.

52 Taigi, prieš prasidedant susirinkimams, aš be perstojo ištisomis dienomis meldžiuosi. Einu į miškus, įsidedu į kišenę…Pasakau žmonai: “Šiandien einu medžioti voverių”. O į kišenę įsidedu pieštuką ir bloknotą. Kai tik pakankamai prašvinta, aš sėdžiu kur nors atsirėmęs į medį, iškeliu aukštyn rankas ir sakau: “Viešpatie, ką aš galiu šiandien nuveikti? Ką Tu duosi man Savo vaikams?”

53 Kada aš stengiuosi rasti tai, kas, rodosi, užsidega, ateina kažkas panašaus; kai Jo Buvimas priartėja, aš pradedu girdėti kažką tolumoje, kažką panašaus: “Du kart du – keturi”. Arčiau: “Du kart du – keturi. Du kart du – keturi. Du kart du – keturi”. [Brolis Branhamas kaskart kartoja vis greičiau–Red.] Dar, dar, dar, šitaip. Tai artėja Jo Buvimas.

54 Visiškai atsiduodi ir po kiek laiko tu atsiskiri nuo savęs.

14 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Štai ir regėjime: “Eik į tokią ir tokią vietą, taip ir taip, tas ir anas”. Matote? Prasideda nuo to, kad sutelki savo mintis į Dievą, nebe pasaulyje, toli nuo pasaulio, tyrlaukyje, vienui vienas.

55 Ir Tai prasideda: “Vienas…vienas” Aš sakau bet kokį skaičių, tai yra, bet ką, tiesiog kažkas prasideda, palaipsniui, pamažu ateina. Paskui greitėja, greitėja. Tu sėdi tenai ir pakeli rankas, netardamas nė žodžio, tiesiog rankas laikai iškėlęs. Akimirksniu visa mano esybė pasineria. Paskui tu pamatai dalykus, kuriuos Jis nori, kad tu sužinotum, parodydamas tau įvyksiančius dalykus.

56 Kartais tai prieina iki tokios vietos, iki tam tikros vietos ir sustoja. Nepereina į regėjimą. Tuomet Raštų vietos tiesiog liejasi vienas paskui kitą. [Brolis Branhamas tris kartus spragteli pirštais–Red.] Aš čiumpu savo pieštuką, kad nepamirščiau, ir užsirašau tai, užsirašau tai.

57 Ir grįžtu namo, peržiūriu, ir išstudijuoju tai. O kartais netgi nesuprantu prasmės, kai peržiūrinėju. O paskui, po kiek laiko, – štai vėl! Ateina aiškumas galvoje, ir vėl prasideda. Tuomet pasiimu knygelę, panašą į šią, ir tiesiog stengdamasis iš visų jėgų pasižymiu tai, ką Jis man sako. Aš pagalvojau: “Viešpatie, vyksiu į maldyklą ir papasakosiu jiems, ką aš…” – “Važiuok. Aš kai ką jiems turiu”. Štai kaip tai ateina. Būtent taip. Kol Jis pirmiausia neduoda to man, aš negaliu to pateikti.

58 Tad iš šių pasižymėtų užrašų (į kuriuos jūs matote mane žvilgčiojantį)… Ir tai… Pirma, aš pradėjau… Aš gavau štai šią dalį prieš dvi ar tris dienas miške.

59 Dabar, šie žmonės yra… Petras čia kalba, kaip mes turime būti Jo Dieviškosios prigimties dalininkais. Taigi, kiekvienas iš mūsų stengiasi suaugti į Dievo atvaizdą.

60 Taigi, po to, kai mes praeisime Septynis Antspaudus, tuomet, Septintojo Antspaudo trimitavimo metu, ar atidengimo… Žinoma, mes žinome, ką reiškia antspaudas – tai atrišti tarnavimą, atrišti Septynis Antspaudus (ir mes tai pamatysime schemoje) – atriša Žinią, kažką, kas užantspauduota.

61 Praeitą sekmadienio vakarą aš pamokslavau apie “Raktą”. O raktas – tai tikėjimas. Tikėjimas turi raktą, o raktas – tai Raštas. Kristus yra Durys. Suprantate? Tad tikėjimas paima tas mažytes Rašto sąvaras ir atveria Dievo šlovę ir gėrį Jo žmonėms. Suprantate? Tad tai…tikėjimas turi raktą,

IŠTARTAS ŽODIS 15



kuris atveria Kristų žmonėms; atrakina, apreiškia tai.

62 Ir šiandien mes pasistengsime pasinaudoti tuo pačiu raktu, kad pamatytume, kokiu būdu galime tapti doru pagal Dievo atvaizdą Krikščioniu…ir būti gyva šventykla gyvajam Dievui gyventi.

63 Atminkite, Dievas apreiškia Save trimis būdais. Pirmą kartą Jis apsireiškė Ugnies Stulpe, tai buvo pavadinta Tėvyste. Paskui tas pats Dievas pasireiškė Jėzuje Kristuje, tai yra, Jis sukūrė kūną, padarė šį kūną. Trečia, per to kūno mirtį Jis pašventino Bažnyčią, Kurioje Jis galėtų gyventi. Tai buvo Dievas virš mūsų, Dievas su mumis, Dievas mumyse – tas pats Dievas.

64 Štai dėl ko tai vadinosi Tėvu, Sūnumi, Šventąja Dvasia. Ne trys Dievai, bet trys vieno Dievo tarnavimai. Jei tik jie būtų apie tai pagalvoję Nikėjos Pasitarime, tai nebūtu pas mus tokios sumaišties, ar ne taip? Teisingai. Ne trys Dievai. Žmonės negalėjo suprasti, kaip Jėzus kalbėjosi su Tėvu, o Jis ir Tėvas – Viena. Štai kame esmė. Žinoma, kaip tik tame ir atskleidimas. Be abejo. Matote? Tai ne trys Dievai. Trys tarnavimai! Trys pasi-…

65 Kas tai? Dievas, nužengiantis pas Savo kūriniją. Dievas nori būti garbinamas. Žodis Dievas reiškia “garbinimo objektas”. Ir tokiu būdu Dievas stengiasi privesti Savo žmones iki tokios būklės, kad galėtų iš jų gauti tai, dėl ko Jis juos ir sutvėrė. Jis sukūrė jūsų tam, kad būtumėte ne kuo kitu, kaip Dievo sūnumi arba dukterimi. Jei jūs praleidote tai – buvimą Dievo sūnumi ar dukterimi – tai jūs padarėte klaidą.

66 O “klaida”…žodis nuodėmė reiškia “padaryti klaidą”, suklysti. Tuomet, jei aš šaudau į taikinį, prismeigiu kulka smeigtuką už penkiasdešimties metru, ir šaunu; pasiimu ginklą ir šaunu, ir nepataikau dešimt-penkiolika centimetrų – kas atsitinka? Mano ginklą reikia sureguliuoti. Kažkas negerai. Ir jeigu mano tikėjime Dievu “klaida”, jeigu mano Krikščioniškame gyvenime klaida… Dievas įkurdino jus čia būti Krikščioniu. Jeigu jūs nukrypote į šoną, sugrįžkite ir susireguliuokite. Ir tik viena gali tave sureguliuoti – tai Raštas. Šventoji Dvasia Rašte ištiesina jus, vėl nukreipia jus tiesiai į tikslą. Teisingai.

67 Dabar mes nagrinėsime Jo Žodį. Steponas pasakė, Darbų 7, ir taip pat… Tiesiog perskaitykime tai. Kalbant apie… Mes kalbame apie Dievo Šventyklą. Taigi, Steponas pasakė (kadangi kalbama apie gyvojo Dievo gyvąją Buveinę)…

16 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Steponas pasakė Darbų 7-me skyriuje. Ir, aš manau, mes… Darbų 7, pradedant maždaug nuo 44-os eilutės:



Mūsų tėvai dykumoje turėjo Liudijimo palapinę, kaip

įsakė Tas, kuris kalbėjo Mozei, kad padarytų ją pagal

regėtą jos vaizdą.



Mūsų tėvai su Jozue pasiėmė ją ir atsigabeno į žemes

pagonių, kuriuos Dievas išvijo nuo mūsų tėvų akių. Taip

pasiliko iki Dovydo dienų.



Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir meldė, kad rastų

buveinę Jokūbo Dievui.

Ir Saliamonas pastatė Jam namus.



Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose,

kaip sako ir pranašas:



‘Dangus – mano sostas, o žemė – pakojis po mano

kojomis. Kokius gi namus man statysite? – klausia

Viešpats, – ar kokia mano poilsio vieta?



68 Dabar… Taigi, “buveinė” – tai, žinoma, vieta, kur mes einame pailsėti (tai štai), pasisemti jėgų, ir taip toliau, pavyzdžiui: išsimiegoti ir taip toliau. Dabar Žydams 10, 5-ta eilutė, apie tai pradeda kalbėti Paulius:



Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: “Aukų… ( Tai

Kristus) …ir atnašų tu nenorėjai, bet paruošei man kūną”.



69 Tuomet kas yra Buveinė? Kūnas, Dievas apsigyvena kūno šventykloje.

70 Ankščiau Dievas buvo aukštybėse; kai Jis nusileido ant kalno, netgi jei jautis ar karvė paliestų kalną, jie turėjo užmušti juos. Dievas yra šventas.

71 Kaip, vakar vakare, tie Angelai pridengė savo veidus. Šventi Serafimai su šventais veidais, net nežino, kas yra nuodėmė, ir jie turi pridengti savo veidus Dievo Akivaizdoje,

IŠTARTAS ŽODIS 17



pridengti savo kojas nuolankume.

72 Taigi, šventas Dievas negalėjo taikstytis su nuodėme, todėl niekas negalėjo prisiliesti prie kalno, kur buvo Dievas.

73 Paskui Dievas tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų Jėzaus Kristaus, Jo Sūnaus, Jo tvarinio pavidalu. Paskui tas Sūnus atidavė Savo gyvybę, ir Dievo Kraujo ląstelė buvo pažeista, kad mums iš Kraujo galėtų išeiti ta Gyvybė.

74 Per tą Kraują mes esame apvalomi. Ir dabar mūsų kraujas, mūsų gyvybė, kuri atėjo į pasaulį per lytinį sueities potraukį, mūsų gyvybė atėjo į šį pasaulį… Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo mus, pakeičia mūsų prigimtį, siųsdamas mums Šventąją Dvasią; tuomet mes įeiname į Dievišką Dievo prigimtį, tuomet mes tampame buveine Dievui. Jėzus sakė: “Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve ir Tėvas Manyje, ir Aš jumyse, ir jūs Manyje”. Matote?

75 Žinokite, kad Dievas yra Savo Bažnyčioje. Dabar Bažnyčia turi pavaduoti Kristų, tęsdama Jo tarnavimą. “Kas Manimi tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau. Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys; o jūs Mane matysite, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Matote? Štai, prašom – Jo darbo tęsinys.

76 Taigi, Dievas…tiksliau, čia Biblijoje pasakyta, kad Steponas kalbėjo apie tai, kad Saliamonas pastatė šventyklą: “Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose. ‘Nes Dangus –Mano Sostas, o žemė – Mano pakojis. Kokia Mano poilsio vieta?’ ‘Bet paruošei Man Kūną’.” Amen. Štai jums, prašom.

77 “Paruošei Man Kūną”. Dievas gyvena žmogaus atvaizde, atspindėdamas Save toje būtybėje. Tobulas garbinimas! Dievas mumyse kaip Savo šventykloje, Dievas pasireiškia. O, tame mes galėtume užsilaikyti taip ilgai, kad jūs, tikriausiai, uždūstumėte čia nuo karščio. Atkreipkite dėmesį, kad Dievas visada, visais laikais, atspindėdavo Save žmoguje.

78 Tai Dievas buvo Mozėje. Pažvelkite į jį: gimęs būti vadu; Kristus. Tuo metu, kai jis gimė, buvo persekiojami vaikai, stengėsi jį surasti – taip pat nutiko ir Kristui. Ir jis buvo…jis buvo išgelbėtas tuo metu – taip pat ir Kristus. Jis buvo įstatymų leidėjas – taip pat ir Kristus. Mozė pakilo keturiasdešimčiai dienų ir gavo įsakymus, ir nusileido. Kristus išėjo į dykumą keturiasdešimčiai dienų ir grįžo, sakydamas: “Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta:

18 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



‘Nesvetimauk!’. O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje”. Matote? Įvairiais būdais Dievas atspindi Save.

79 Pažvelkite į Juozapą: brolių tarpe gimė dvasinis berniukas. Visi jie buvo geri žmonės, visi tie patriarchai. Bet kai gimė Juozapas, jis buvo kitoks. Jis matė regėjimus, aiškino sapnus, ir dėl to buvo brolių nekenčiamas. Būtent dėl to darbo, kurį atlikti Dievas jį patalpino žemėje, jo broliai ir nekentė jo. Matote? Ir visa tai rodė į kryžių. Ir, žiūrėkite, jo broliai pardavė jį beveik už trisdešimt sidabrinių. Jo broliai įmetė jį į duobę, kad numirtų. Buvo ištrauktas iš duobės ir atsisėdo faraono dešinėje. Ir niekas negalėjo ateiti pas faraoną, kuris valdė tų dienų pasaulį, nei vienas negalėjo ateiti pas faraoną, kaip tik per Juozapą. Niekas negali ateiti pas Dievą, kaip tik per Kristų. Ir kai Juozapas išvykdavo iš rūmų, prieš jam išvykstant trimituodavo trimitas ir priešais jį bėgdavo šaukliai, šaukdami: “Klaupkitės! Juozapas eina!” Kur tu bebūtum arba ką tu bedarytum, koks svarbus bebūtų tavo darbas – prieš pasirodant Juozapui turėjai pulti ant kelių.

80 Ir vieną gražią dieną, kai suskambės Trimitas, kiekvienas kelis priklaups, ir kiekvienas liežuvis išpažins. [Brolis Branhamas aštuonis kartus beldžia į sakyklą–Red.] Kai Kristus, mūsų Juozapas, paliks Šlovę ir ateis, tuomet tavo darbas jau nebebus toks svarbus. Kiekvienas kelis priklaups, ir išpažins, kad Jis – Dievo Sūnų. Tikrai.

81 O, kaip mes Jį matome Dovyde! Kaip Dovydas, atstumtasis karalius, nuo savo sosto buvo nustumtas savo brolių, savo sūnaus. Sėdėjo Alyvų kalne, užlipęs ant pačio Alyvų kalno, atsigręžęs pažvelgė atgal į Jeruzalę ir pravirko: nes jo žmonės, kuriems jis tarnavo ir mokė apie Dievą, jo tautos žmonės atstūmė jį ir apsvaidė jį, apspjaudė ir išjuokė, kai jis kilo į kalną, ir buvo atstumtas. O, koks tobulas Dievo Sūnus panašumas praėjus aštuoniems šimtams metų: atstumtasis Karalius, Savo tautos tarpe, sėdėjo ant kalno ir apraudojo Jeruzalę kaip atstumtasis Karalius.

82 Kas tai buvo? Dievas atspindėjo Save tuose pranašuose, atspindėjo Kristų.

83 Paskui atėjo Tas, Kuris buvo Dievo tobulumu. Tai ir buvo Dievas tarp mūsų.

84 Ir nuo to laiko Jis atspindi Save Savo Bažnyčioje, po Golgotos. Taigi, jūs matote, mes visi stengiamės pasiekti tą gyvenamąją vietą,

IŠTARTAS ŽODIS 19



gyvojo Dievo Šventyklą. Taigi, kai kurie žmonės…

85 Mes čia pastebėjome, Jis pasakė, kad pirma mes turime tikėjimą, dorybę, pažinimą, susivaldymą, ištvermę, gerumą…tiksliau, dievotumą ir brolišką meilę. Gerai. Brolybę, o paskui pridėkite meilę. Leiskite man visa tai perskaityti dar kartą, kad jūs tikrai tai dabar suprastumėte. Dabar mes pradėsime nuo 5-tos eilutės:



Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo

tikėjimą dorybe; dorybę – pažinimu;

Pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme,

ištvermę –dievotumu;

Dievotumą – brolybe, brolybę – meile.

Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda

jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus

Kristaus pažinime.



86 Ir taip, Petras čia pateikia mums trumpą aprašymą, kaip pasiekti tenai.

87 Dabar aš noriu pasakyti, kad yra tokių žmonių, kurie dalinai turi šios dorybės, pažinimo, išminties, ištvermės ir taip toliau, nors jie netgi nelaiko save Krikščionimis. Dabar, mes tiesiog…mes pravedame sekmadieninės pamokos pamoką. Ir tai tiesa: kai kurie žmonės dalinai turi tai, nors netgi ir nesistengia būti Krikščionimis. Bet tai ne…Tai nieko neduos. Tai panašu į juodąjį strazdą, kuris stengiasi prisidėti povo plunksnų į savo sparnus, kad taptų povu. Jis tik daro sau gėdą. Jau geriau likti juoduoju strazdu. Suprantate? Kai jis mėgina visa tai įgyvendinti, nebūdamas Krikščioniu, jis paprasčiausiai ne savo vietoje.

88 Tai panašu į figmedį, kuris mėgina vesti obuolius. Nieko neišeitų (suprantate?), nors jis ir medis. Bet obuolių užauginti jis negali.

89 Tai tarsi mulas, mėginantis duoti vilnos, mėginantis tapti avele, kai jis vis dar mulas. Matote, jis negali duoti vilnos. Jis negali. Vilna yra dovana aviai, o ne mului. Jis gali mėginti elgtis kaip avis, bet jis vis tiek mulas. Suprantate? Na, jis sako: “Na, aš jau ėdu kaip avis. Aš elgiuosi jau kaip avis”. Ir ką tu bedarytum – reikia būti avimi, kad būtų vilna.

20 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



90 Leiskite man stabtelėti čia minutėlę. Avis neužsiima vilnos auginimu. Ji turi vilną todėl, kad yra avis. Daugelis žmonių nori pasakyti: “Na, aš pasistengsiu tapti geru. Aš pabandysiu padaryti štai tai”. Nereikia nieko “ugdyti”. Ne, jūs neįstengsite. Avis ne…jos neprašoma…jos neverčia atauginti vilną. Ji duoda vilną, ir tai, todėl, kad ji yra avis.

91 Ir jei jūs Krikščionis, jūs tiesiog duodate Dvasios vaisių. Jūs ne…jūs neauginate jo patys. Jūs nesistengiate ką nors išgalvoti. Tiesiog stengiatės… Nebūk tuo, kuo nesi. Tiesiog tapk tuo, kuo turi būti, o tuomet viskas vyks savaime. Jūs girdėjote, kaip žmonės kalba: “Na, užtikrinu tave, aš…aš tapau bažnyčios nariu. Aš tikrai turiu baigti meluoti”? Jūs vėl mėginate kažką patys išugdyti. Nepavyks, tad nėra reikalo ir mėginti; taip pat, kaip…kaip ir mulas negali apaugti vilna. Jis negali.

92 Arba maitvanagis mėginantis lesti kartu su balandžiu, maitvanagis bando būti balandžiu. Ar galite įsivaizduoti suopį tenai, kalbantį: “Žinai, aš – balandis, – prisikabina kelias plunksnas, sakydamas, – matai, koks panašus aš?” Matote? Į ką jis būtų panašus?! Toks žmogus, kuris nepagrįstai iš savęs vaizduoja kažką, nors nėra tokiu. Matote, nebandyk!

93 Jūs negalite pasakyti: “Klausyk, vadinasi taip: aš privalau būti doras, todėl aš būsiu doras. Aš privalau gyventi dievotai, todėl aš imsiu ir pradėsiu gyventi”. Juk jūs tik mėginate “prisikabinti plunksnas”. Nors jums jie pasiekiami, tu negali pridėti plunksnų ne tam paukščiui. Matote? Tai paprasčiausiai nesuveiks. Ir tai tik parodo, koks veidmainis tas paukštis. Suprantate? Ar galite įsivaizduoti seną suopį, mėginantį rūpestingai prisikabinti porą balandžio plunksnų, kalbantį: “Štai, pažvelk, matai, aš balandis”? Suprantate? Juk visiems žinoma, kad tai suopis. Suprantate? Matote? Štai ir viskas. Iš kart matosi, kad tai suopis.

94 Na, šitaip yra ir stengiantis padirbti Krikščionybę. Tai neįmanoma. Pirma, ką turi padaryti – tai gimti iš naujo. [Brolis Branhamas tris kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Tau reikia pasikeisti. Suprantate? O, pasikeitę, jūs tampate nauju kūriniu. Štai tuomet jūs teisingame kelyje. Matote? Dabar jums nereikia jaudintis dėl plunksnų, jos pačios išaugs, jei…jei jūs gimę iš naujo. Tikrai.

95 Kaip aš visada sakydavau, paimkite meitėlį, garai nušveiskite jį ir apvilkite kostiumu…

IŠTARTAS ŽODIS 21



tiksliau, smokingu, ir paleiskite jį – jis iškart pasileis į purvynę ir išsivolios. Todėl, jūs matote, iš to nebūtų jokios naudos. Jis yra meitėlis. Tokia jo prigimtis. Išsivolioti purve – tai jo noras. Reikia pakeisti jo prigimtį, ir jis…visa kita įvyks savaime.

96 Dabar atkreipkite dėmesį. Jūs turite gimti iš naujo, tai yra, pasikeisti. Turi įvykti permaina.

97 Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, aš pažįstu čia vieną moterį, ji tikrai niekada nėra padariusi nieko bloga. Ji gera moteris. Arba toks ir toks vyras – jis geras žmogus. Jis niekada nieko blogo nedaro, žinai, jis nieko neįžeidžia”. Tai neturi jokios reikšmės. Jis gali būti geras kaimynas, bet jis nėra Krikščionis, kol negimė iš naujo.

98 Jėzus pasakė: “Jei žmogus negims iš naujo”, – Švento Jono 3, – tai negalės netgi pamatyti Karalystės”. [Brolis Branhamas du kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Na tai reiškia… Pamatyti reiškia “suprasti”.

99 Tu į ką nors žiūri, sakai: “Aš tiesiog nematau, kaip tai gali būti”. Tu turi galvoje, kad nesupranti to.

100 Žmogus negali suprasti, kodėl kiti šaukia. Žmogus negali suprasti, kodėl pasikeičia žmogaus kalba, ir jis pradeda kalbėti kalbomis. Kūniškas žmogus negali suprasti, kaip Dievo šlovė užvaldo žmogaus akis, ir jis mato regėjimą, ir kalba žmonėms tam tikrus dalykus, ir ką reikia daryti; papasakoja jiems viską, kas turi įvykti, ir viską, kas atsitiks; kaip Viešpats padarė mums netgi vakar vakare. Matote? Matote? Kūniškas protas stengiasi perprasti: “Ir ką jis čia padarė? Arba kokie čia dar triukai? Kokia čia gudrybė?” Matydami žmogų, kalbantį kalbomis, jie sako… Ir kas nors aiškina, ir tiksliai pasako tam tikram Kūno nariui, ką jis padarė, ir ko nereikia daryti. Suprantate? Matote? Jie galvoja, kad tai kažkokia apgaulė. “Jie susitarę tarpusavyje”.

101 Toks žmogus negalės šito suprasti, kol jis negims iš naujo. Tuomet, kai jis gimęs iš naujo, tuomet jis bendrauja, nes yra naujas kūrinys. Tas senasis įtarus, abejojantis charakteris, kuris buvo pas jį, – miręs. Dabar jis yra naujas kūrinys. Taigi, jūs matote, jam nebereikia kažką pridėti prie savo…dabar, nes tai prisideda automatiškai.

102 Įsidėmėkite, jūs turite gimti iš naujo. Ir kai jūs gimę iš naujo… jūs negalite gimti iš naujo, neturėdami tikėjimo. Teisingai. Taigi, jūs matote, čia mano brėžinyje pats pagrindas, tikėjimas – tai viskam pagrindas. [Brolis Branhamas du kartus pabeldė į sakyklą–Red.]

22 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



“Nes be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina”. Matote? Jis turi būti tokiu. O kada jūs skeptiški Biblijos atžvilgiu, kai jūs abejojate Žodžio teisumu, tai jūs geriau susilaikykite, nelyskite, kol jūs nepatikėsite Juo.

103 Kas yra nuodėmė? Netikėjimas! Yra tiktai du elementai, kurie valdo žmogų: tai arba abejonė, arba tikėjimas: viena ar kita. Jumyse viešpatauja viena, jis vyrauja tavo gyvenime. Tiesiog, kiek jumyse tikėjimo – į tokį aukštį jūs ir galėsite pakilti.

104 Bet pirmiausia turi būti tikėjimas. Leiskite trumpam sustoti prie šio pagrindo. Dabar, tikėjimas jums sako, kad jūs turite kažkuo tikėti. Tikėjimas – kas tai? “Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės”. Kai pas jus yra tikėjimas, tai…tai jau turite, nes tai apreikšta tikėjime. “Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės”, – Žydams 11, (matote?), – tikrumas…” Ir kas…koks tikrumas? Šventas tikrumas.

105 Todėl, kai tu sakai: “Broli Branhamai, aš tikiu, kad Dievas yra Gydytojas”. Ką gi, jei tu tuo tiki ir priimi Jį kaip savo Gydytoją, ir nemeluoji, bet iš tikrųjų tiki, kad Jo žaizdomis tu esi išgydytas, nėra nieko, kas nukreiptų tave nuo to. Tai išspręsta. Tu gali turėti viltį, ir toliau šokinėti tai prie to, tai prie ano. Bet kai tu turi tikėjimą – tu tikrai žinai, nes tai ir yra įrodymas to, kad tai jau turite. Aš buvau…

106 Kas iš jūsų…kas nors klausė šį rytą Oralą Robertsą, kai jis pamokslavo šį rytą, Oralą Robertsą? Aš girdėjau, kaip jis kažką ten kalbėjo apie tai, kad yra išlaisvinantis tikėjimas, meldėsi išlaisvinančia tikėjimo malda. Jis kalbėjo: “Palieskite, prisiliesdami radijo imtuvą! Palieskite, prisiliesdami prie ko nors, kad…” Jis tai darė tam, kad žmonės galėtų už ko nors užsigriebti. Kažką… Jūs pasakysite: “Dabar aš tai turiu, nes jis man liepė prisiliesti prie radijo imtuvo. Aš tai gavau”. Matote? Taigi, tai neblogai. Bet tikram, teisingam tikėjimui nereikia nei prie nieko liestis. Na, aš nesmerkiu Brolio Oralo, nė kiek. Jis dirba didžiulį darbą, ir tai dievobaimingas žmogus, ir aš, be abejo, geros nuomonės apie Oralą Robertsą. Labai blogai, kad nedaug tokių teturime.

107 Bet aš noriu pasakyti tai, kad tikėjimui nieko nereikia! Suprantate? Tikėjimas tiki Dievo Žodžiu. Ar tikėjimas ateina nuo prisilietimo? Ne. “Tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo Žodžio”. Ant šito stovi jo inkaras. Jis stovi. Matote? Ir tikėjimui, kaip aš sakiau, nėra ribų. Tikėjimas– tai tiesiog dabar.

IŠTARTAS ŽODIS 23



Tikėjimas –tai čia. Taigi, kaip jei kas nors…

108 Neseniai tas kūdikėlis… Ta motina, apie kurią jie su sese Kidd kalbėjo, kuri turėjo kūdikį su išvirtusiais viduriai, be angos tiesiojoje žarnoje, per kurį turėjo praeiti maistas… Taigi, ši dama, išgirdusi sesers Kidd ir kitų liudijimą, patikėjo, jog jei ji kaip nors susisieks, ir aš melsiuosi už tą kūdikį… Matote, Dievas duoda mums žmones.

109 Kai kurie iš mūsų išgyvena kažką su Dievu taip realiai, kad Dievas tiesiog tampa toks kaip…kaip tarsi imti ir pakalbėti su broliu Nevilliu arba su savo pažįstamu. Ir mes kartais prašome šitų žmonių pasimelsti už mus. Tai mes ir turime daryti. Vadinasi, jei mes tikime, jog tas vyras ar moteris, (kas už mus bepasimelstų) kreipiasi į Dievą, tuomet mūsų tikėjimas yra užtvirtintas, jis sustiprintas, jis įtvirtintas.

110 Štai, romėnų šimtininkas išėjo sutikti Jėzų. Ir jis pasakė: “Aš buvau… Aš nevertas, kad Tu užeitumei po mano stogu. Nesu. Aš nevertas. Ir aš-aš ne… Aš nelaikau savęs tokiu. Bet, – tęsė, – mano sūnus labai serga. Tu tiesiog tark Žodį, (matote?), ir mano sūnus pasveiks”.

111 Kas atsitiko? Atstumas neturėjo jokios reikšmės. Suprantate? Nes Dievas visur esantis! Dievas visagalis! Ir visur, kur yra Dievas, ten ir visagalybė. Ir kadangi Dievas visur esantis, , Dievas yra visur, visa kur. Suprantate? Dievas yra lygiai toks didis Vokietijoje, Šveicarijoje, iki pat Afrikos štai šią minutę, koks Jis yra ir čia. O! Štai kaip.

112 Taigi jis pasakė: “Aš nesu vertas, kad Tu užeitum po mano stogu. Tik tark Žodį”. Kas tai buvo? Tai buvo to romėno tikėjimas. Jis tikėjo tuo.

Ir Jėzus tarė: “Eik savo keliu. Tavo sūnus gyvas”.

113 Ir jis išėjo, buvo dvi dinos kelio. O kitą dieną, toli nuo namų, jį pasitiko keli jo tarnai. Ir pasakė: “Tavo sūnus gyvas”.

114 Ir romėnas taip susijaudino, net paklausė: “Kurią dienos valandą jam pasidarė geriau? Kurią dienos valandą?”

Tie atsakė: “Apie vienuoliktą valandą jis pradėjo taisytis”.

115 Taip romėnas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: “Tavo sūnus gyvas”, – ir jis patikėjo. Amen.

116 Visagalis, visur esantis, visa žinantis, begalinis – toks Dievas. Taigi, kada suskamba telefonas ir pasigirsta: “Pasimelskite!” – užsimezga ryšys, ir tavo tikėjimas atveda Dievą.

24 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Būtent jis suveda kartu maldą ir Dievą į įvykio vietą. Malda! Tikėjimas pereina iš ten – į čia. Jis visa suveda kartu.

117 “Tark Žodį. Aš noriu, kad Tu tik tartum Žodį, ir viskas bus gerai”. Matote, Jam nereikėjo būti tenai. “Tik tark Žodį”. Kodėl? Dievas visur esantis. Jis yra visa galintis. Jis toks pat galingas žemės rutulio apačioje, kaip ir viršuje, ar kiekvienoje pusėje. Jis – Dievas. “Bet tik tark Žodį”, – pasakė jis.

118 O visa kita daro tikėjimas. Visa kita imasi tikėjimas. Tad pas jus kaip pagrindas turi būti tikėjimas. Visa Krikščionybė, jūsų dabartinė padėtis, jūsų būsima padėtis, visiškai pagrįsta ant tikėjimo Žodžiu. Štai kodėl aš tikiu Žodžiu. Suprantate?

119 Aš negaliu pasitikėti savo tikėjimu niekuo kitu. Jei galėčiau pasitikėti bažnyčia, tai kuria bažnyčia turėčiau pasitikėti: katalikų, liuteronų, metodistų, baptistų, sekmininkų? Kuria pasitikėti man? Aš nežinau. Pas jas visas painiava ir visa kita, iškreipia eilutes ir visa kita.

120 Bet kai aš savo tikėjimą statau ant Jo Žodžio, jis įsitvirtina inkaru. Niekas Jo neaiškina. Štai Jis – TAIP SAKO VIEŠPATS. Tuomet aš Tuo tikiu. Yra pagrindas.

121 Vienas puikus čia mieste daktaras, mano draugas, daktaras Semas Ederas. Mes kartu augome. Jūs visi pažįstate Semą. Ir jis man pasakė, jis tarė: “Billai…” Po to regėjimo, kuriame jam buvo pasakyta, kur jis pasistatys savo pastatą, kaip jis atrodys. Užsukite ten, paklauskite jo kaip nors, tiesa tai ar ne. Prieš du-tris metus iki to, kaip tai įvyko, pasakiau jam, kur tai bus. Aš pasakiau: “Tu užimsi vos ne visą miesto kvartalą”. O tarp jo ir tos vietos stovi tik viena – tai tas reabilitacijos centras. Daktaras Ederas įsigijo likusią dalį ir vaistinę. Štai ir viskas. Daktaras Ederas labai tiksliai išpildė tą regėjimą. Apie tą vietą, apie kurią jis kalbėjo: “Jos netgi dvidešimt penkis metus niekas nelies. Ji teismo rankose”.

122 Aš tariau: “Daktare, Viešpats atiduoda ją tau dėl tavo nuolankumo”.

Jis tarė: “Aš niekam tikęs žmogus”.

123 Aš tariau: “Tu – vėžlys. Iš išorės tave gaubia kiautas, šarvas, iš po kurios tu žvelgi į savo draugus, bet viduje tu išties šaunus vaikinas. Lįsk iš to kiauto”. Aš tariau: “Dievas davė tai tau”.

124 Jis pasakė: “Aš niekada tavimi neabejojau, Billi, bet šituo man teks suabejoti”.

IŠTARTAS ŽODIS 25



Aš tariau: “Grįžkite į savo kabinetą”. Taip jis ir išėjo.

125 Kitą rytą jis man paskambino, pasakė: “Kraujas mano venose sustingo”.

126 Aš paklausiau: “Kas atsitiko?” Buvo liepos mėnuo. Aš paklausiau: “Kas atsitiko, daktare?”

127 Atsakė: “Aš jau nupirkau tą vietą, Billi. Vakar vakare jie turėjo Bostone posėdį, o šįryt aš jau nupirkau tą vietą”.

Tariau: “Aš juk tau sakiau”.

128 Šiomis dienomis aš buvau ten, kalbėjausi su juo, kai šautuvas sprogo prieš mano veidą. Jis pasakė: “Manau, kad pasakojau tai tūkstančiams žmonių, ateinančių čia”, – panašiai. Kas tai? Taigi, kai Dievas ką nors sako, tai turi įvykti.

129 Praeitą vakarą užėjo keli draugai. Jie išgirdo apie tą regėjimą, kuriame šiaurinio elnio ragai siekė keturiasdešimt du colius, ir apie sidabraspalvį rudąjį lokį. Nė nebežinau, kiek žmonių lankėsi namuose, norėdami juos pamatyti. Aš tariau: “Štai matuoklė. Pamatuokite ragus”. Jūs girdėjote, dar prieš įvykstant tai buvo pasakyta. Matote? Kodėl? Kai Dievas ką nors sako, tai turi įvykti! Štai kodėl – tai pagrįsta.

130 Ir taip, štai išgelbėjimo planas. Ir tuomet, jei Jo regėjimas visiškai išsipildo, tiksliai taip, kaip juose sakoma (ir ši bažnyčia žino, kad tai tiesa), tuomet kaip dėl Jo Žodžio. Matote? Jis patikimesnis už regėjimą. Jei regėjime buvo kalbama ne pagal Žodį, vadinasi, regėjimas klaidingas. Bet pirmoje vietoje Žodis, nes Žodis yra Dievas. Suprantate? Taigi, Jis visur esantis. Jis ištarė tai čia, o įvykdė tai Kanadoje. Amen. Matote, Jis visur esantis. Gerai.

131 Pirma, jūs turite gimti iš naujo. O gimę iš naujo, jūs turite tikėjimą, jūs tikite Žodžiu. Kol negimsite iš naujo, jūs ir toliau ginčisitės su Juo. Jei pas jus tik religiniai polinkiai, ir…ir pas jus kažkoks žmogiškas supratimas, kad jūs turite elgtis teisingai, tai jūs niekada negalėsi sutikti su Dievo Žodžiu. Jūs šito niekada neturėsite. Jūs turite gimti iš naujo. O gimimas iš naujo duoda tikėjimą. Gerai. Paskui, po to kai jūs įgyjate tikėjimą, štai čia [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.], ti-kė-ji-mą, tikėjimą, jūs tik pradėjote augti.

132 Ir taip, daugybė žmonių ateina prie altoriaus ir meldžiasi, ir sako: “Viešpatie, atleisk man”. Ir jie pergyvena galingą pašventinimą, ir visa kita.

26 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Tuomet jums taip gera: atsistojate prie altoriaus, šūkaujate. Nueinate su žodžiais: “Garbė Dievui, aš gavau”. Ne, jūs tik pradėjote augti. Jūs dar nieko nepadarėte. Suprantate? Jūs tik padėjote pamatą.

133 Taigi, jūs ruošiatės pastatyti namą, išliejate pamatą ir sakote: “Na štai, aš jau pastačiau”. Matote? Jūs padėjote pamatą, ant kurio galima statyti namą. Dabar jums reikia statyti namą.

134 Kaip tik štai čia ir prasideda tai, apie ką mes šiandien ryte kalbėsime. Gerai. Namas…Pradžioje reikalingas šis pamatas. Kas yra Krikščionybės pamatas? Tikėjimas Dievo Žodžiu. Tai jūsų pagrindas. Tuomet jūs pradedate augti. Tuomet jūs pradedate, jūs pradedate pridėti prie šito pamato.

135 Taigi, statant namą statai pastolius ir visa kita. Brolis Vudas ir tie dailidės, ir rangovai čia galėtų mums papasakoti, kaip pastatyti namą. Suprantate? Bet aš papasakosiu jums, kaip pastatyti dvasinį namą, kuriame gali gyventi Dievas. Jis nori gyventi tavyje. Jis nori padaryti jus tokiais, kaip Jis Pats. Jis nori, kad jūs atsispindėtumėte…tiksliau, atspindėtumėte Jo Esmę.

136 Žinote, senovėje, kai kasdavo auksą, prieš atsirandant lydimo krosnims jo lydymui, auksą ankščiau plakdavo: išplakdavo purvą, geležį, varį ir taip toliau, ir ilgai daužydavo; apversdavo ir vėl plakdavo. Indėnai iki šiol taip daro – plaka auksą. Ir jie išplaka jį… Ar žinote, kaip jie nustatydavo, kad jau nebeliko geležies, viso to purvo ir viso kito, ir pasišalino šlakai? Kai plakėjas galėdavo pamatyti jame savo paties atspindį, kaip veidrodyje. Jis būdavo toks švarus ir grynas, kad atspindėdavo plakėją.

137 Taip daro ir Dievas. Jis ima auksą, kurį Jis rado žemėje, ir plaka jį Šventąja Dvasia, apverčia jį vėl, vėl ir vėl, ir plaka jį iki tol, kol Jam pavyks…nepamatys Savo atspindžio. [Sakydamas šį sakinį, brolis Branhamas ploja aštuonis kartus delnais–Red.]

138 Ir mes privalome daryti – atspindėti Dievo Sūnų. Ir mes turime daryti Jo darbą. Jis pasakė: “Kas Mane tiki…” Švento Jono 14:10: “Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau”. Jūs pradedate atspindėti Kristaus darbus.

139 Bet daugelis iš mūsų bando daryti Kristaus darbus prieš atsirandant Kristaus atspindžiui mumyse. Štai kur bėda. Mes matome, kad tokie dalykai vyksta. Jūs tai žinote. Aš tai žinau. Mes matome klumpančius šiame kelyje. Mes matome, kaip palei šitą kelią “sąvartyne” krūvomis guli kritę tarnautojai,

IŠTARTAS ŽODIS 27



krikščionys – tai todėl, kad jie neteisingai prie šito priėjo.

140 Ir todėl šį rytą aš čia – kad pamėginčiau pamokyti šią nedidelę bažnyčią ir save patį, kaip mums tapti gyvojo Dievo buveine. Kas iš jūsų norėtu juo būti? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Gyvojo Dievo buveine!

141 Dabar, štai ką mes darome. Kas pirmiausia? Turėkite tikėjimą ir gimkite iš naujo. Tai pamato klojimas.

142 Paskui, kai mes padedame pagrindą, antra, jūs pridedate prie savo pagrindo. “Pridėkite prie savo tikėjimo”, – čia Petras pasakė. Pridėkite prie savo… Pirma, jūs turite tikėjimą, paskui jūs prie savo tikėjimo pridedate dorybę. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Tai sekanti kolona. Pirma, reikia išlieti pamatą –tikėjimą. Paskui prie savo tikėjimo pridėkite dorybę.

143 Ir taip, čia kaip tik daugelį iš mūsų ir partrenkia. Tikrai. Taip. “Prie savo tikėjimo pridėkite dorybę”. Tai nereiškia gyventi skaistų gyvenimą, jūs žinote, kaip moteris ar vyras ir taip toliau. Tai neturi nieko bendra su tuo.

144 Biblijoje pasakyta, mes skaitome čia, Luko Evangelijoje, kur sakoma: “Iš Jo išėjo jėga”. Teisingai? [Tikintieji sako: “Amen”–Red.] Jei mes ruošiamės tapti kaip Jis, tuomet mes turime turėti dorybės jėgą. Mes turime turėti ją, kad būti tokiais, kaip Jis. Pati pirmoji giesmė, kurią aš pamilau, viena iš…iš didingiausių himnų – tai “Būt toks, kaip Jėzus”. Ir jeigu aš noriu būti tokiu, kaip Jėzus, tai manyje turi būti dorybės jėga ir kanalas, kad ji galėtų pereiti toliau…iš manęs žmonėms, nes dorybės jėga išėjo iš Jo žmonėms. Dorybės jėga! O tam, kad ji lietusi, pirmiausia jūs turite turėti ją. Jei jos neturite, ji neišeis. Nėra kam išeiti.

145 Kas būtų, jei kas nors pamėgintų išgauti iš mūsų dorybės jėgą, o čekis grįžtų su pranešimu “nepakanka sąskaitoje lėšų”?! Suprantate? Ne, ne, nėra ką išimti – sugrįžo nemokus čekis. Kas nors žiūri į jus kaip į Krikščionį, o rytoj mato kvailus išsišokimus, kaip pas nusidėjėlį – neypatingai daug jėgos iš to išgausi. Suprantate? Teisingai.

146 Dorybės jėga turi būti mumyse. Ir kol mes negausime dorybės jėgos… Tuomet, kai gausime tikrą dorybės jėgą, galėsime pridėti ją prie savo tikėjimo. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Tai kita pagrindo siena. Taigi, pirma, jūs turite turėti tikėjimą. Vien tik vieno tikėjimo neužteks.

28 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Jūs... Petras pasakė: “Po to prie savo tikėjimo pridėkite dorybės jėgą”. Jūs privalote turėti dorybės jėgą, kad ją pridėtumėte prie savo tikėjimo.

147 Taigi, dar: tikriausiai, jos jūs neturite todėl, kad daugelis šiandieninių bažnyčių moko, jog jums nereikia jos turėti arba kad jos dienos jau praėjo. “Jums nebūtina jos turėti. Tau reikia tik prisijungti prie bažnyčios. Taip, tie laikai praeityje”.

148 Dorybės jėga. Visi žino, ką reiškia žodis “jėga” (taip?), ir mes privalome ją turėti. Jei dorybės jėga išėjo iš Jo, kad išgydytų sergančią moterį, Jis tikisi tokios pačios dorybės jėgos iš Savo Bažnyčios, nes Jis buvo mūsų pavyzdys. Ir jei Jis turėjo dorybės jėgą, kad duotų žmonėms, Jis laukia, kad ir mes turėtume dorybės jėgą, kad duotume ją žmonėms. O kas yra dorybės jėga? Dorybės jėga – tai jėga, galia.

149 Kai kurie jų netgi netiki Dievo jėga. Jie kalba: “Tai – tai praėjo. Tau tik reikia įrašyti savo vardą į sąrašą, ir tave apšlakstys arba aplies, arba krikštys, arba dar kažkaip. Štai ir viskas, ką reikia padaryti”.

150 Bet Petras čia pasakė: “Pridėkite dorybės jėgą”. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Ir dabar Petras kalba apie Dievo Namų statybą (suprantate?), Dievo Šventyklą, stato ją, ir po to, kai turite dorybės jėgą, jūs turite turėti… Po to, kai įgijote tikėjimą, jūs turite kartu su juo turėti dorybės jėgą (teisingai), turėti dorybės jėgą visam pasauliui.

151 Beveik prieš dvidešimtį metų aš pamokslavau apie Gerbiamą viešpatį Leliją, apie pastorių Leliją. Paėmiau jį iš tos ištraukos, kur Jėzus pasakė: “Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų”.

152 Pažiūrėkite į leliją. Ji išdygsta giliai iš purvo. Ir visą dieną jai be perstojo tenka maitintis iš žemės. Suprantate? Ir ką ji daro su ta dorybės jėga, kurią ji traukia? Ji ją dalina. Savo grožiu ji džiugina tą, kuris grožisi ja. Ji išsiskleidžia dėl medaus – tam, kad atskridusi bitutė atskristų gautų savąją dalį. Nesiskundžia. Ji tiesiog turi tai ir dalina. Kas būtų, jei bitė atskristų, o ten “tuščia sąskaita”, nėra medaus? Ta bitelė pasikrapštytų galvą ir pasakytų: “Kokia čia lelija?”

153 Tai panašu į žmogų ieškantį išsigelbėjimo, ateina į bažnyčią,

IŠTARTAS ŽODIS 29



o ten tiki, kad stebuklų dienos jau praėjo?

154 Kaip kartą pasakė Džekas Kei, užėjo į restoraną ir įteikė didžiulį meniu sąrašą, pradėjo jį skaityti: “Bifšteksas iš jautienos”, –ir taip toliau. Pasakė:

– Prašyčiau, bifštekso iš jautienos.

– Na, jis buvo praėjusią dieną. Dabar neturime.

155 Tuoj pat gali padėti meniu ir išeiti. Matote? Teisingai. Nes pas juos nėra ką valgyti. Tad geriau eiti į tokį restoraną, kur yra ką valgyti.

156 O augančiam dvasiniam žmogui reikia kažkuo maitintis, o būtent: Dievo Žodžiu. Aš tikiu kiekvienu Jo Žodžiu.



Dievo stalas paruoštas,

Kas ateis, tas sotus bus.

Šventuosius kviečia ten valgyti su Juo!

Siunčia maną mums,

Padeda stokojantiems Pats.

O, kaip puiku su Juo būt puotoje!



157 Tikrai. Tiksliai. Pas Jį tai yra. Tai turi Bažnyčia, gyvojo Dievo Bažnyčia, kuri kuriama į šitą tobulą žmogų Kristaus pažinime. Ir taip. Taigi, jūs turite turėti dorybės jėgą.

158 Aš tada sakiau, kad nepraeis daug laiko, kaip kažkam patiks šis malonus kvapas. Ji nėra savanaudė. Ji kvepia. Tam, kad ji galėtų skleisti kvapą, ji turi kvepėti. Tam, kad ji galėtų dalinti medų, ji turi jį turėti. Tam, kad grožėtųsi ja, ji turi būti graži.

159 Tam, kad lietusi dorybės jėgą, reikia būti pilnu dorybės jėgos. Todėl pridėkite prie savo tikėjimo dorybės jėgą. Amen. Suprantate? Mes ilgam galėtume čia sustoti, bet mūsų laikas bėga. Pridėkite prie savo tikėjimo dorybės jėgą. Taigi, pirma – tikėjimas, paskui dorybės jėga.

160 O paskui, trečia, jūs pridedate pažinimą. Pažinimas. Tai nėra pasaulietiškas pažinimas, nes Dievui tai yra kvailumas; bet pažinimas, kad nuspręsti. Nuspręsti ką? Kas teisinga, ir kas neteisinga. Kaip jūs tada nuspręsite, turėdami Krikščionišką pažinimą kartu su dorybės jėga ir tikėjimu? Jūs nuspręsite, ar tiesa kalbama Žodyje, ar ne. Ir jei jums pavyksta atidėti į šalį visus savo mokymus ir visą savo netikėjimą,

30 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



visus savo girtinus praeities poelgius, vadinasi, jūs įgijote pažinimą ir tikite tuo, kad Dievas negali meluoti. “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Matote? Štai tada jūs įgyjate pažinimą. Tai aukščiausias pažinimas. Kad jį turėti, jums nebūtina gauti kokiame nors koledže keturis mokslo laipsnius, nieko panašaus, nes visos šios dorybės jums duotos Dievo, kad būtų padėtos ant jūsų tikėjimo pagrindo, kad jūs galėtumėte suaugti į pilną tikro, gyvo Dievo žmogaus atvaizdą. Tiksliai.

161 Pridėkite…pridėkite pažinimą, nes…Jo Žodžio pažinimą. Jūs turite tikėti tuo tokiu būdu, pavyzdžiui: jūs turite šiandien tikėti, kad…ir priimti tai, kad stebuklų dienos dar nepraėjo – pažinimas to, kad ką Dievas pasakė, tą Jis sugebės įvykdyti.

162 Abraomas patikėjo tuo. Ir būdamas šimto metų jis nesusvyravo Dievo pažadu netikėjimu. Pažiūrėkite, kokiu kvailu atrodė šis Žodis. Štai šimtametis vyras laukia savo namuose gimsiančio kūdikio iš devyniasdešimtmetės moters. Matote? Buvo nevaisingas jau beveik penkiasdešimt metų, gyveno su ja nuo tada, kai ji buvo jauna mergina, paauglė. Ir štai, prašom – jo gyvybės jėgos išseko. Ir Saros įsčios apmirė. Ir nebeliko jokios vilties, jei kalbėtume apie viltį. Tačiau, kas liečia viltį, jis tikėjo viltimi, nes jis turėjo pažinimą, kad Dievas pajėgus įvykdyti viską, ką Jis pažadėjo.

163 Taigi, kai šitai turite, tuomet pridėkite jį prie savo tikėjimo. Kai turite tikrąją dorybės jėgą, pridėkite ją prie savojo tikėjimo. Kai galite išeiti į gatvę, gyventi krikščioniškai, elgtis krikščioniškai, būti Krikščioniu – pridėkite tai prie savo tikėjimo. Įgiję pažinimą…

164 Jūs pasakysite: “Na, aš šiaipjau nežinau, ar šiame Rašte kalbama tiesa ar ne. Štai čia Darbų 2:38 – nežinau, kaip tai sugretinti su Darbų 28:19. Aš ne…”. Gerai. Nepridėkite…nieko nepridėkite, nes jūs dar šito neturite. Suprantate? Ką gi jums daryti? Nes jūs dar neturite pakankamo pažinimo apie Dievą, jog Biblija neprieštarauja Pati Sau. Palikite viską kaip yra. Nieko apie tai nesakykite. Suprantate? Palieskite šito.

165 Bet kada jūs pamatysite, kad Rašte nėra prieštaravimų, ir galėsite pasakyti, kad…ir matysite per Dievo apreiškimą, kad visas Žodis parašytas paslaptimis, ir tiktai Dievo pažinimas gali Jį atskleisti; kada jūs drąsiai galėsite patvirtinti, atsakyti į kiekvieną Dievo Žodį: “Amen”, – tuomet pridėkite tai prie savo tikėjimo.

166 O, dabar jūs jau po truputi vyriškėjate. Matote?

IŠTARTAS ŽODIS 31



Jūs augate. Suprantate? Kieno dėka? Tikėjimo dėka, po to dorybės jėgos, po to pažinimo. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Matote, kaip kuriamas šis žmogus? Jūs matote, kad šito niekaip neišvengti. Štai tokiu būdu galima įgyti pilnavertį Kristaus atvaizdą. Tiksliai.

167 Spręsti, teisingai nuspręsti. Nuspręsti, galima ar negalima tikėti Dievo Žodžiu. Nuspręsti, galima ar negalima – ar aš turiu tarnauti mokymui, ar tarnauti Dievui? Nuspręsti tiesą ir netiesą – ką man daryti: gimti iš naujo ar prisijungti prie bažnyčios? Tuomet jūs pradedate… Nuspręsk teisingai, kai pamokslininkas sako: “Stebuklų dienos praėjo”. Biblijoje pasakyta: “Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Taigi kuo gi jūs tikėsite?

168 Kai jūs pasakote: “Aš renkuosi kas Dievo”, – štai, jūs sakote tai tiesiog ne tam, kad pasakyti: “Na taip, aš…aš su tuo nuoširdžiai sutinku”, – bet kažkas tavyje, jūsų tikėjimas stumtelėja jus į tai. Štai kas. Jūsų tikėjimas sako: “Aš žinau, kad Jis tas pats. Aš liudininkas to, kad Jis tas pats. Neįmanoma šito atimti iš manęs. Aš žinau, kad Jis realus!”. Amen. Tuomet ir pridėkite tai prie savo tikėjimo. Padėk tai ant pagrindo. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Dabar jau augate, kylate tiesiog link Karalystės. Jau priėjote iki šio lygio. Gerai.

169 Taigi, ir dar, pamokslininkas pasakys jums, net ir daugelis žmonių sako: “Visa tai, ką tu skaitai Biblijoje, buvo praėjusiems laikams. Aš pasakysiu tau, kodėl. Nes mūsų laiku viso šito mums nereikia. Mums šito nereikia. Supranti? Mes neprivalome… Kam mums visu tuo užsiimti: Dieviškuoju išgydymu? Mūsų bažnyčioje nepraktikuojama kalbėjimas kalbomis, kad mūsų bažnyčioje būtų tvarka. Ir mes nedarome štai šito”.

170 Mes dar prie šito prieisime. Aš turiu užsirašęs Rašto vietą apie tai (suprantate?), ar mes vis dėlto turime tai daryti ar ne.

171 Ir taip. Bet štai jis pasakė: “Aš nežinau. Mes neturime to daryti šiandien. Vienintelis dalykas, kurį, manyčiau, mes turėtume padaryti: mes turime išmokti tinkamai kalbėti žmonėms. Mes turėtume nueiti pas psichiatrą, kad jis patikrintų mūsų protinius sugebėjimus: ar mokame mes pateikti save žmonėms, ar pakankamas mūsų tam protinio intelekto koeficientas ir taip toliau, ir panašiai. Aš manau… O pas mus patys didžiausi susirinkimai. Mes kuriame savo organizaciją”.

32 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



172 Mes kuriame ne organizaciją! Aš čia šį rytą ne tam, kad sukurčiau organizaciją. Kristus manęs nesiuntė kurti organizacijos. Kristus siuntė mane statyti individualiai iš žmonių Jėzaus Kristaus atvaizdą, kad jie būtų jėgos jėgaine ir Jo Dvasios buveine, Jo Žodžio pagalba, pagal Jo Žodį. Suprantate? Atvesti atskirus žmones į tokį stovį. Nekurti iš organizacijos dar didesnę denominaciją, bet kurti individualiai iš žmonių Dievo sūnus ir dukras. Štai kur esmė. Matote? Pridėkite prie savo tikėjimo dorybės jėgą, prie savo dorybės jėgos pridėkite pažinimą. Dabar jūs pasiekiate tam tikrą lygį.

173 Tai štai, kai pradeda kalbėti: “Na, mums šito šiandien nebūtina priimti…” Ne, būtina! Taip turi būti.

174 Raštai negali meluoti. “Ir jie negali būti savavališkai aiškinami”, –pasakyta Biblijoje. Tiesiog kaip ten Joje parašyta, taip Ja ir tikėkite. Suprantate? Pas jus visa tai turi būti. Ir jūs visa tai galite turėti tik tada, kai pas jus yra Dangiškas pažinimas. O Dangiškas pažinimas patvirtins Žodį. Suprantate?

175 Jūs turite tikėti, neapsimetinėti. Štai visa tai – ne dirbtina. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Suprantate, jei mėginsi sakyti: “Aš tai turiu”, – nebūkite strazdu, prisikaišiojusiu povo plunksnų (suprantate?), nes jos visos iškart iškris. Jos nėra natūraliai išaugusios. Jos tik įkištos.

176 Aš prisimenu, ką Dovydas pasakė ten, pirmoje psalmėje: “Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas”. Žinote, yra skirtumas tarp pasodinto ir įkišto, įbesto. Kaip senas ąžuolas – jis pasodintas, jis linguoja ir laikosi tvirtai. O jei įbestas koks nors sausas kreivas kelmas, tu nežinai, kas su juo bus. Jis neturi šaknų. Jis neturi pagrindo. Suprantate?

177 Tai panašu į žmones, užbaigusius seminariją arba dar ką nors. Matote? Nėra reikalo sakyti: “Toks ir toks daktaras rankų uždėjimu paskyrė mane tarnavimui”. Neturi jokios reikšmės, kas tai buvo.

178 Kristus jus pagimdė į tai (suprantate? Suprantate?), pagal tavo tikėjimą. Suprantate? Jūs visiškai pasikeičiate ir gimstate tame. O jau po to, kai jūs gimėte, Jis laukia, kad jūs pridėsite štai visa tai. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Tiesiog ir toliau pridėk juos. Štai, mes čia viską praeiname iš eilės.

179 Ir taip, yra dar kai kas, apie ką mes galėtume pakalbėti kas liečia šitą pažinimą, dievobaimingą pažinimą. Taip?

IŠTARTAS ŽODIS 33



“Ar šią dieną Biblija prarado Savo reikšmingumą?” Matote, jie… dauguma žmonių kalba jums, kad Biblijoje turima galvoje kai kas kita. Jei Dievas sergi mane ir pataiso mane mano nuodėmėje… Ir jei aš – Dievo sūnus, Jis daro tai. Jis ir su jumis taip elgiasi, su sūnumis ir [Tarpas juostoje–Red.] dukromis. Kai jūs kažkame padarote klaidą, Jis pataiso jus. Jeigu Dievas toks reiklus jums, kad sergi jus ir pataiso jus, kaip daug labiau Jis tai daro dėl Savo Žodžio, Kuris yra tavo pavyzdys, Kuris yra Jis Pats!



Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir

Dievas buvo Žodis.

Ir. . . tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų,. . .



180 Žodis – tai Jėzaus Kristaus apsireiškimas (Biblijoje taip pasakyta); Kristus apsireiškia Savo Žodyje. Ir jei Jis sergėjo jus, kai jūs laužėte šiuos įstatymus, Jis teisia tave už tai, kaip labiau Jis sergsti Savo įstatymą, teisiantį jus! Amen.

181 [Brolis Branhamas vieną kartą suploja delnais–Red.] Gali man nepasakoti, nieko neišeis!

182 Aš tikiu tikruoju Šventosios Dvasios pažinimu. Šventosios Dvasios pažinimas visuomet kalbės į šitą Žodį “Amen”. Kai Biblijoje susiduriate su tokiais dalykais, kurie atrodo prieštaringais, atsisėskite ir ištirkite tai maldoje, ir viskas. Ir patys nepastebėsite, kaip Šventoji Dvasia prisiartins. Po kurio laiko pamatysite, kaip viskas susijungia kartu – ir jūs tai suprasite! Matote? Tai pažinimas.

183 Kai kurie sako: “Na štai, Biblijoje pasakyta, kad Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius”.

184 O bažnyčia sako: “Tam tikra prasme Jis yra tas pats”. Ne! Ne! Štai čia pas jūs ir nesusijungia. Matote? Tiksliai. Ne-ne. Jis yra tas pats. Tiksliai.

185 “Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Nėra pasikeitimų Jame, visiškai. Jis gyvena Savo Bažnyčioje, darydamas tą patį. “Dar valandėlė, – kaip aš neseniai citavau, – dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys, o jūs Mane matysite. Nes, – pasakė Jis, – Aš būsiu su jumis, netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Dar Jis pasakė: “Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”. Vėl Jis pasakė: “Aš būsiu Vynmedis. Jūs būsite šakos”. O šaka gyvena tiktai dėka Vynmedžio Gyvybės. Viskas, kas Vynmedyje, pasireiškia per šaką.

34 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Šlovė! Tuomet “Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Tai gimdo Viešpaties Jėzaus Kristaus Gyvenimą. [Brolis Branhamas tris kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Amen.

186 Pažinimas. Ne žemiškas – jis apsvarstomas. Bet koks žemiškas pažinimas argumentuojamas. Suprantate? Bet tikėjimas neturi jokių svarstymų. Dievas jums apreiškia, kad įvyks toks ir toks, ir tas ir tas (visi pasaulio mokslininkai galėtų pasakyti jums, kad tai prieštaringa, kad tai negali įvykti), o jūs vis tiek tuo tikite. Suprantate? Tiksliai. Jis nepasiduoda svarstymams. Biblijoje pasakyta: “Mes atmetėme samprotavimus”. Su tikėjimu neimsi svarstyti. Tikėjime nėra samprotavimų. Tikėjimas žino, ant ko stovi. Tikėjimas veikia. Tikėjimas nepasiduoda. Jis nepajudinamas. Niekas negali jo pajudinti. Kas bekalbėtų viena, kita ir trečią – jis nė truputėlio nesusvyruos. Jis pasilieka ant savo. Laukia ir laukia, ir laukia, ir laukia – tai neturi jokios reikšmės, jis pasilieka ant savo.

187 Dievas pasakė Nojui, kad įvyks tas ir tas. Jis tuo patikėjo. Matote? Dievas pasakė Mozei, kad įvyks tas ir tas. Jis tuo patikėjo. Dievas pasakė mokiniams, kad įvyks tam tikri dalykai: “Užlipę ten, laukite, Sekminių”, – jie niekur nepasitraukė iš ten. Tiksliai. Gerai.

188 Taigi pažinimas. Štai, ne žemiškas pažinimas, bet tai Dangiškasis pažinimas. O Dangiškasis pažinimas (kadangi viso pažinimo Šaltiniu yra Dievas, o Dievas yra Žodis) reiškia, kad jei pas jus Dangiškas pažinimas, tai jūs tikite Žodžiu ir apie viską sprendžiate pagal Žodį.

189 Ir ši byla dėl mokesčių, į kurią buvo įtraukta bažnyčia, tiksliau, aš… Vienas iš tų žmonių kartą svarstant bylą sakė man, pasakė… Aš pasakiau… Jie negalėjo rasti jokių pažeidimų. Tad jie pradėjo…

190 Aš tariau: “Jei nėra jokių pažeidimų, tada kodėl prie manęs kimbate?!” Suprantate? Matote? Ir toliau aš pasakiau jam apie kai kurias Rašto vietas.

191 Jis pasakė… Stambus vyrukas su cigarete rankoje, jis pasakė: “Pone Branhamai, aš studijuoju Bibliją”.

Aš tariau: “Labai malonu”.

192 Jis pasakė: “Dabar aš noriu sužinoti, koks čia dar prietaras: jūs imate pinigus už tas skiauteles, kurias siuntinėjate; kažkoks prietaras – melstis už tas nosines ir siuntinėti jas, tas ‘pateptas medžiagos atraižas’, kaip jūs vadinate ‘skiauteles’.” Jis pridūrė: “Be to už jas imate pinigus…”

IŠTARTAS ŽODIS 35



Aš tariau: “Ne, pone. Mes neimame mokesčio už jas”.

O jis pasakė: “Bet juk tai prietarai”.

193 Aš tariau: “Pone, jūs vadinate tai prietarais?! Prieš kelias minutes jūs man sakėte, kad studijuojate Bibliją”.

Jis pasakė: “Taip”.

194 Aš pasakiau: “Pacituokite man Darbų 19:11”. [Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas juokiasi–Red.] Pažinimas! Jis pats papuolė į šiuos spąstus, mėgino pakeisti temą. Aš tariau: “Tuomet pacituokite man Jono 5:14”. Negalėjo. Pridūriau: “Tuomet Jokūbo 5:14”. Jis negalėjo. Aš paklausiau: “Ar žinote Jono 3:16?” [Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas juokiasi.] Matote? Pažinimas! Išmaningas žemiškai! Bet kai…

195 Jis pasakė: “Bet, pone Branhamai, jūs bandote tirti šį bylos nagrinėjimą pagal Bibliją. O mes jį tiriame pagal šalies įstatymus”.

196 Aš paklausiau: “Pone, argi šalies įstatymai nepagrįsti Biblija? Tuomet tai teisėta”. Amen! Be abejo.

197 Pažinimas, ne žemiškas, o dvasinis Žodžio pažinimas: žinoti, ką pasakė Dievas, daryti, ką pasakė Dievas. Teisingai. Tuomet, jei jūs turite tai, ir jūs pajėgūs patikėti visu tuo, kad Jis yra tas pats visose tiesose, patvirtintose Žodyje, į kiekvieną iš jų jūs sakote “Amen”, – tuomet viskas gerai, pridėkite tai prie savo tikėjimo. Viskas gerai. Taip.

198 Jeigu kas nors panorės jums pasakyti, kad Biblija prarado Savo jėgą, kad tokio dalyko, kaip Šventosios Dvasios krikšto nėra – ne, šito nepridėkite. Tai netiks. Tai atšoks. Kaip molį prilipdyti prie akmens – jis neišsilaikys. Jis sutrupės.

199 Dar žmonės kalba jums: “Šiandien Biblija negali pasitikėti. Būk atsargus. Net nebandyk tikėti tuo. Ja negalima pasi-…” Jūs visą laiką tai girdite, tokią frazę: “Negalima pasitikėti Biblija”. Ką gi, jei…jei tai tavo galvoje, tai nemėgink to pridėti, nes tai neišlaikys. Visas pastatas dėl šito sugrius.

200 Jis turi būti sucementuotas Šventąja Dvasia…aš turiu galvoje, sustiprintas cementu, kuris visa tai sutvirtina. O tą patį, kas sutvirtina… Jūs žinote, kaip…

201 Vulkanizuota kamera visuomet tarnauja ilgiau, nei koks nors senas užklijuotas lopas. Senas lopas ant padangos vos įkais, tegu tik ši padanga kiek daugiau įkais, įsisuks greičiau – ir ji išsilydįs ir nukris. Tiksliai. Matote?

36 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



202 Štai kas yra šiandien daug kam. Jie bando prilipdyti pažinimą prie pasaulietiško pažinimo kažkokiais žemiškais klijais, ir kai prasideda išbandymai: “Na, galbūt aš klydau”. Matote? Ir oras išeina – kelios minutės ir padanga nuleista. Ir visų jūsų šūkavimų ir šokinėjimų nebuvo jokios naudos. Žmonės mato, kad jūs vėl toje pačioje baloje. Suprantate? Teisingai.

203 Bet jei jūs ištversite tokį Šventosios Dvasios karštį, kad jūs ir “kamera” susilydo į vieną (cha!) – štai ko reikia. Jūs ir kamera susiliejate į vieną! Jei jūs stovėsite iki tol, kol jūs ir kiekvienas Dievo pažadas nesusilies į vieną, tuomet pridėkite tai prie savo tikėjimo. Kitaip išvis nepridėkite šito.

Jūs pasakysite: “Žodžiu negalima pasitikėti”. Šito netgi nemėgink pridėti.

204 Jūs pasakysite: “Šie pažadai apie Šventosios Dvasios krikštą buvo skirti tik dvylikai apaštalų”, – kaip šiandien kalba kai kuriose bažnyčiose, netgi nebandykite šito pridėti. Štai šitoje vietoje visas jų pagrindas ir sugriūna. Matote? Kaip buvo su Ozija vakar vakare, kai jis pamatė, kad to žmogaus pagrindas, kuriuo jis pasitikėjo, visiškai sugriuvo – buvo ištiktas raupsų, viskas nuėjo niekais.

Taigi. “Tik dvylikai apaštalų, tiktai dvylikai apaštalų”.

205 Lankiausi pas brolį Raitą (manau, jie kažkur ten, gale) kartą vakare, ir ten buvo vienas tarnautojas. Aš pamokslavau kartu su kitais keturiais ar penkiais pamokslininkais. Vienas pamokslininkas atsistojo ir tarė: “Aš noriu kai ką pasakyti jums, brangūs žmonės. O, aš manau, kad jūs nuostabūs žmonės”.

206 Aš pasakiau…Aš pasakiau kažkam, tariau: “Štai tas, sėdintis ten. Štai pamatysi.

207 Ir taip, Džiunioras Džeksonas, kuris ten gale, kaip tik pabaigė kalbėti. Ir jis pasakė…kalbėjo apie Dievo malonę.

208 O, tas net degė iš nekantrumo. Jis atsistojo ir pabandė…ir jis pasakė: Aš noriu pasakyti, kad ponas Branhamas (užtikrinu jus) – antikristas”. Ir jis šitaip tęsė tokioje dvasioje visą vakarą.

209 Ir kažkuris iš pamokslininkų pradėjo…Aš tariau: “Palūkėkite minutėlę, broliai, nieko nesakykite. Jis tik vienas, o mūsų daug”. Aš pasakiau: “Palikite jį ramybėje. Jis užkabino mane”. Aš ir pats to norėjau, kad net nežinojau, ką daryti. Suprantate? [Susirinkimas juokiasi–Red.]

210 Taigi, jis tarė: “Ponas Branhamas – antikristas”, – ir jis tęsė,

IŠTARTAS ŽODIS 37



visaip apkalbėdamas, žinote, apie… Jis pasakė…jis tarė: “Štai… Šventosios Dvasios krikštas”. Tęsė: “Biblijoje pasakyta, kad tik dvylika buvo pakrikštyti Šventąja Dvasia”. Kalbėjo apie Dieviškąjį išgydymą: “Tik dvylika apaštalų turėjo Dieviškąjį išgydymą”. Jis pasakė: “Mes kalbame ten, kur Biblija kalba ir tylime, kur Biblija tyli”. Aš laukiau visą pusvalandį, kol jis visa tai išdrėbė.

211 Aš pasakiau: “Palaukite minutėlę. Aš čia tiek daug užsirašiau, –aš tariau, – aš…suteikite man galimybę į kai ką atsakyti”. Ir kai aš atsistojau, pasakiau: “Šis ponas, jis pasakė, kad jis kalba tai, ką kalba Biblija (tai yra, jo bažnyčia), ir nesako to, ko Ji nekalba. Jūs visi liudininkai”.

“Taip”.

Aš tęsiau: “Ir taip, jis pasakė, kad tik dvylika gavo Šventąją Dvasią. Mano Biblijoje pasakyta, kad pirmame nusileidime buvo šimtas dvidešimt”. Amen! Išmeskite tokį pažinimą (suprantate?), ką jis bandė…

212 Aš pasakiau: “Tai reiškia, išeina, kad Paulius negavo Šventosios Dvasios, nors jis pasakė, kad gavo”. Matote?

213 Aš tariau: “Kai Pilypas ėjo ir pamokslavo samariečiams, jie pasikrikštijo į Jėzaus Vardą. Tik dar Šventoji Dvasia nebuvo nužengusi ant jų. Ir jie nusiuntė pakviesti Petrą ir Joną, kad atvykę dėtų ant jų rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Na kaip, kas liečia ‘tik dvylika’?!”

214 Aš pasakiau: “Darbų 10:49, kai Petras buvo ant plokščiastogio ir matė regėjimą, kaip jie eina pas Kornelijų. ‘Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi Žodžio’.” Aš tęsiau: “Biblija visa tai kaip ir ankščiau tebekalba, o kaip yra su tavo bažnyčia?” Ji vis “jeigu tai būtų”. Tiksliai. Matote?

215 Aš pasakiau: “Dieviškasis išgydymas – jūs pasakėte, kad tik dvylika apaštalų turėjo Dieviškąjį išgydymą. Biblijoje pasakyta, kad Steponas nuvyko į Samarijos miestą, išvarinėjo netyras dvasias ir gydė ligonius, ir mieste buvo didelis džiaugsmas. O jis nebuvo vienas iš dvylikos. Jis nebuvo apaštalas. Jis buvo diakonas”. Amen. Amen.

216 Aš pasakiau: “Ir Paulius nebuvo vienas iš dvylikos buvusių aukštutiniame kambaryje, o jis turėjo gydymo dovaną”.

217 Aš tariau: “Tik pažvelkite į gydymo dovanas! Ir netgi po to, praėjus trisdešimčiai metų,

38 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



jis ir pas korintiečius skiria gydymo dovaną Kristaus Kūnui”.

218 Štai toks pažinimas, kurį jūs pasisėmėte iš kažkokios knygelės, jums geriau išmesti į šiukšlių dėžę. Supraskite šį pažinimą. Jei Dievas pasakė, kad Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius”, – pasakykite: “Amen”. Tiksliai Taip. Ne dvylikai, tai dėl visų. Kai jūs įgyjate tokį tikėjimą, kai jūsų tikėjimas be išimties sako į visa tai “Amen”, tuomet jūs sakote: “Viskas gerai”, – tai pridėkite.

219 Ketvirta. Mes turime paskubėti, nes aš tiesiog… Taip gera čia stovėti ir kalbėti apie tai. Amen. [Brolis sako: “Mums labai patinka”.–Red.] Taip. Ketvirtas. (Ačiū.)

220 Pridėkite “susivaldymą”. Oho! Mes priėjome iki susivaldymo. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Ir taip, iš pradžių jūs turite tikėjimą – visų pirma reikia turėti jį. Po to jūs pridedate prie savo tikėjimo dorybės jėgą, jei tai tinkamos rūšies dorybės jėga. Paskui jūs pridedate pažinimą, jei tai tinkamos rūšies pažinimas. Dabar laikas pridėti susivaldymą.

221 Čia susivaldymas nereiškia nebegerti alkoholio. Ne-ne. Susivaldymas nereiškia gydymo nuo alkoholizmo, šiuo atveju – ne. Tai Biblinis susivaldymas, Šventosios Dvasios susivaldymas. O tas – viso tik vienas iš kūno geidulių. Bet mes kalbame apie Šventosios Dvasios susivaldymą. Tai reiškia prilaikyti savo liežuvį, nebūti plepiu, susivaldyti, ne įsižiebti kaskart, kai kas nors tau prieštarauja. O-o, tai bent!

222 Oi, mes dar šito nepradėjome, o daugelis iš mūsų jau atkrito, ar ne taip? Matote? Ir mes dar stebimės, kodėl Dievas nedaro Savo Bažnyčioje stebuklų ir to, kas vykdavo ankščiau. Taip. Matote?

223 Pridėkite šias savybes. Pridėkite prie šito susivaldymą. O-o! Susivaldymas – atsakyti maloniai, kai jums kalbama su įniršiu. Kas nors pasako: “Ei jūs, šventųjų šuoliuotuojų minia!” Nepašokite raitydamiesi rankoves. Suprantate? Ne taip. Bet kalbėkite su dievobaiminga meile, susivaldymu, maloniai. Chm-m. Jūs norite tokiais būti? [Susirinkusieji sako: “Amen”.–Red.] Kai ant jūsų pyksta, neatsakykite tuo pačiu. Tebūna Jis jūsų pavyzdys.

224 Kai kalbėjo: “Jei Tu Dievo Sūnus, paversk šiuos akmenis duona”, – Jis galėtų tai padaryti ir parodyti, kad Jis Dievas. Bet Jame buvo susivaldymą. Kai jie pavadino Jį “Belzebubu”, Jis atsakė: “Aš jums atleidžiu tai”. Teisingai? Jie kuokštais pešė iš Jo barzdos ir spjaudė Jam į veidą, ir kalbėjo: “Nulipk nuo kryžiaus!”

IŠTARTAS ŽODIS 39



225 Jis pasakė: “Tėve, atleisk jiems. Jie net nežino, ką daro”.

226 Nors Jame buvo dovana… Jis viską žinojo, nes Jame kūniškai buvo Dievybės pilnatvė. Jie matė Jį darantį stebuklus, sakantį žmonėms, kas juose buvo blogai, ir taip toliau, ir panašiai. Jie užrišo štai taip skuduru Jo galvą, Jam ant akių, ir mušė Jį per galvą lazda, ir sakė: “Pranašauk, pasakyk mums, kas sudavė Tau. Mes patikėsime Tavimi”. Matote? Jis buvo susivaldančiu.

227 Taigi, jei pas jus toks susivaldymas, tai pridėkite jį prie savo tikėjimo. Jei jūs dar nirštate ir šiurkščiai atsakote, baratės ir karščiuojatės, ir triukšmaujate – ne, jumyse nėra jokio…To negali pridėti, nes tai nebus pridėta. Suprantate? Tai nesusivulkanizuos. Juk neįmanoma paimti gabalą gumos ir suvulkanizuoti ją su geležies gabalu. Tiesiog nieko nebus. Ne, kažkas turi būti lankstus, kaip ir guma. Suprantate? Ir kai jūsų tikėjimas ir jūsų susivaldymas tampa tokiu pat Šventosios Dvasios susivaldymu, kuris buvo Jame, tuomet tai susivulkanizuos su Juo. Jūs pridedate ten.

Kai jūsų dorybės jėga tokia, kaip Jo, tuomet ji pridedama ten.

228 Kai jūsų pažinimas toks, kaip Jo pažinimas: “Aš ateinu įvykdyti Tavo valios, o Dieve”. Matote? Tėvo Žodžiu Jis nugalėjo visus demonus. Dangus ir žemė praeis, bet Žodis nepraeis. Suprantate? Kai pas jus toks pažinimas, jis susivulkanizuos su jūsų tikėjimu.

229 Jei jumyse tinkamos rūšies susivaldymas, koks buvo Jame, jis susivulkanizuos. Jei jo nėra, o tik dirbtinis, dalinis, skystas įsitikinimas arba susivaldymas: “O-o, kad rėžtelti jam gerai, bet…bet, gal geriau nereikia, o tai apie mane už tai parašys laikraštyje”, – ne apie tokį susivaldymą kalbėjo Jis. Tokio netgi nebandykite pridėti. Jis nepadės. Bet kai jūs iš tikrųjų maloniai iš visos širdies galite atleisti kiekvienam, nutylėti, užmiršti apie tai (suprantate?), tuomet tai susivulkanizuos. Jūs galėsite tai pridėti prie savo tikėjimo.

230 Nenuostabu, kad bažnyčiai tiek daug trūksta. Argi ne taip? Nenuostabu. Aš pasakyčiau: “Atgailaukite ir krikštykitės, – Biblijoje pasakyta, – į Jėzaus Kristaus Vardą”. O nepalenkiamas trejybininkas netikintis tuo, pasakys: “Na ir antikristas. Jis iš ‘Jėzaus Vardas’. Jis iš ‘Tiktai Jėzus’.” Atsargiai, vyruti, aš jau abejoju tavo susivaldymu. Matote? Kodėl neateini ir nepasakai: “Paaiškinkite, kad pamatyčiau”, bet imate ir išeinate… Mes, mes prieisime prie šito po kelių minučių, kalbėdami apie dievotumą. Suprantate?

40 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Bet kada jūs…kai jūs nesusivaldote, nuolatos darote skubotas išvadas – ne, tai ne tas. Suprantate? Kai jūs taip pasielgiate, jumyse dar nėra Biblinio susivaldymo – kaip reikia reaguoti į atsakymą. Ir jei jumyse yra visa tai, tai galite pridėti tai prie savo tikėjimo.

231 Paskui, po šito, ketvirta, reikia pridėti prie savo tikėjimo kantrybę. Jei jumyse yra tikėjimas, tai Biblijoje pasakyta, kad “jis ugdo kantrybę”. Taip? Taigi šitai ši kantrybė. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Taigi, tai kita, kas kuria šį atvaizdą. Žinote, Dievas Savo statyboje naudoja tikras medžiagas.

232 Matote, kiek visko mums trūksta, broli, sese? Matote? Matote, kodėl…kokiame mes stovyje? Tiksliai. Matote? Pas mus viskas šaunu, šūkaujame ir taip toliau, nes pas mus yra tikėjimas. Bet kai mes prieiname iki štai šių dalykų, Dievas negali iš mūsų kurti šį atvaizdą. Suprantate? Jis negali… Jis negali pakelti mūsų iki tokio lygio. Mumyse dar kiti dalykai, dėl kurių mes paslystame ir krentame. Suprantate? Jis negali statyti Savo Bažnyčios.

233 Kantrybė kam? Kokia kantrybė? Pirma, turėti kantrybę Dievui. Jei tavyje tikras, nepadirbtas tikėjimas, tai tavyje bus tikra, nepadirbta kantrybė, nes tikėjimas ugdo kantrybę. Kai Dievas ką nors sako, jūs tuo tikite. Štai ir viskas. Pas jus yra kantrybė.

234 Pasakysite: “Vakar vakare aš paprašiau Jo išgydyti mane, o šį rytą aš vis tiek sergu”. Cha-cha-cha! Oi! Na ir kantrybė!

235 Dievas pasakė Abraomui, o po dvidešimt penkių metų nebuvo netgi nei jokio ženklo. Jis vis tiek tikėjo. Jis buvo kantrus Dievui. Aha.

236 Visuomet Jį statykite prieš save. Tegu Jis būna priekyje. Jo neaplenksi, todėl tegu Jis visada būna prieš jus. “Jis taip pasakė ir tai įvyks”. Suprantate? Nenuleiskite nuo Jo akių. Teisingai.

237 Pas Nojų buvo kantrybė. Taip. Pas Nojų buvo tikrą, dievobaimingą kantrybė. Dievas pasakė: ”Aš sunaikinsiu šį pasaulį lietumi”, – o Nojus dar pamokslavo šimtą dvidešimtį metų. Labai kantrus. Net rasa iš Dangaus nekrito. Nebuvo nieko. Dulkės, kaip ir visuomet, per visą šimto dvidešimt metų laikotarpį, bet jis buvo kantrus.

Paskui Dievas išbando jūsų kantrybę. Taip. Dievas išbando jį.

238 Po to kai Jis pasakė Nojui…Tai štai, Jis pasakė: “Nojau, aš noriu, kad tu įeitum į arką. Aš suvarysiu ten gyvūnus, ir Aš noriu, kad tu įeitum, užliptum į viršutinį denį,

IŠTARTAS ŽODIS 41



kad galėtum žvalgytis pro langą viršuje. Aš noriu, kad tu įeitum ten. Aš noriu, kad tu pasakytum šiems žmonėms: ‘Tai, ką aš skelbiau šimtą dvidešimtį metų, įvyks rytoj’. Gerai, eik pas juos ir pasakyk jiems”.

239 Koks buvo pirmas ženklas? Nojus įėjo į arką. Lietaus dar nebuvo. Nojus pasiruošė, apsisiautė lietpalčiu, ir visa kita, kad jam laikas nuo laiko pažiūrėti – pasiruošė. Bet kitą dieną…

240 Tikriausiai, jis pasakė savo šeimai, savo marčioms ir visiems jiems, pasakė: “O, tai bent! Rytoj jūs pamatysite tai, ko niekada nematėte, nes visas dangus apsiniauks. Griaudės ir žaibuos. Didžiulis Dievo kardas švystelės per dangų. Jis nuteis tas nusidėjėlių minias, atstūmusius mus tuos šimtą dvidešimtį metų. Jūs tik stebėkite ir pamatysite”. Suprantate?

241 Kai kurie neapsisprendę tikintieji, kurie vis sukiojasi netoliese, bet taip ir neįeina, jūs žinote… Tokie iki šiol yra. Taigi, jie…jie priėjo, pasakė: “Na, gal ir teisus buvo šis senelis, tad mes nueisime ir palauksime keletą dienų…arba kelias valandas ryte ir pažiūrėsime”.

242 Kitą dieną vietoj juodų debesų, saulė kilo lygiai taip pat, kaip ir visuomet. Nojus pažvelgė. Pasakė:

– Ei, nėra jokio debesėlio.

243 Vienas vaikinas priėjo, pasakė:

– Aha-a! Aš taip ir žinojau, kad tu vienas iš jų. Matai, kad tu sukinėjiesi čia.

244 – Oi, atleiskite, pone. Cha-cha. Gal, aš…aš…aš tiesiog… žinote, tik užsižiopsojau; žinote, tarsi… Suprantate? Cha-cha-cha.

245 Bet pas Nojų buvo kantrybė. Pasakė:

– Jei šito neįvyko šiandien nelis, lis rytoj.

Kodėl? Dievas taip pasakė.

– Kada Jis tau pasakė tai, Nojau?

246 – Prieš šimtą dvidešimtį metų. Aš jau šitaip toli nuėjau, todėl dabar tik laukiu.

247 Matote? Ir paskui mes matome, kad Dievas taip pat šitiek atėjo, laukdamas Savo Bažnyčios, bet Ji pasirodys. Nesibaiminkite. Jis pažadėjo tai.

248 Visą tą laiką laukė prisikėlimo. Jis įvyks. Nesibaiminkite. Dievas tai pažadėjo. Tiesiog laukite kantriai. Jei užmigsite, tai ne… Gal, jūs neilgam nusnūsite, prieš tam įvykstant,

42 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



bet jūs tuo laiku nubusite. Jis tai pažadėjo. Suprantate? Nusnūsite. Suprantate? Tai, ką mes vadiname mirties miegu, jūs žinote, ką mes vadiname mirtimi – tai tik trumpam nusnūsti arba užmigti Kristuje. Mirties, kaip tokio dalyko, nėra Kristuje. Gyvenimas ir mirtis neegzistuoja drauge. Suprantate? Mes tik nusnausime – snaudulys, iš kurio mūsų draugai negali mūsų pažadinti. Jis Vienas gali tik pažadinti. “Jis pašauks, o aš Jam atsakysiu”, – pasakė Jobas. Jobas miega jau keturis tūkstančius metų. Nesijaudinkite, jis pabus. Nesibaiminkite. Jis taip pat kaip ankščiau laukia.

249 Nojus laukė. Praėjo ketvirta diena. Jokio lietaus. Nieko baisaus. Bus.

250 Aš girdžiu, kaip Nojaus žmona, prieina ir klausia:

– Tėti, tu tikras…?

– Nekalbėk šitaip.

251 Jis turėjo kantrybę, nes turėjo tikėjimą. Tiksliai. Jis turėjo dorybės jėgą. Jis turėjo pažinimą to, kad Dievas teisus. Jis turėjo susivaldymą. Jis nebuvo nesusivaldantis, nepasakė: “Ir galu gale, kas gi čia dedasi, a? Aš netekau viso savo populiarumo”. Ne-ne. “Aš daugiau niekam nebereikalingas. Einu aš ir pradėsiu vėl viską iš naujo”. Ne-ne. Jis turėjo kantrybę. Dievas pažadėjo. Dievas padarys tai. Dievas tai įvykdys, nes Dievas taip pasakė.

252 Ir tarsi matau prieinantį prie jo sūnų, sakantį: “Tėti, žinai…”, – glostydamas jį, žinote, ilgus, žilus plaukus. Ir jam buvo šimtai metų, žinote, sėdėjo ten. Pasakė:

– Aš žinau, kad tu senas patriarchas. Aš myliu tave, tėti. Bet, galbūt, tu visgi truputėlį suklydai?

– O, ne. Ne.

– Kodėl?

– Dievas taip pasakė!

253 – Na, tėti, jau šešios dienos kaip mes čia sėdime. Sėdime čia, šioje didžiulėje, sausoje arkoje, susėdome čia. Ir ji visa, išorėje ir viduje, ištepta derva. Ir visus šiuos metus mes statėme ją. O tu stovėjai ten ir pamokslavai, kol nepražilai ir nepraplikai. O dabar tu čia mėgini kalbėti tokius ir tokius dalykus. O žmonės šaiposi ir mėto papuvusiais pomidorais ir visa kita į jos bortą. Pažvelk, ką tu darai. Juk tu žinai…

– Buk kantrus, sūnau.

– Ar tu įsitikinęs?

IŠTARTAS ŽODIS 43



– Lis!

Jo marti pasakė:

– Tėve, tu žinai, aš…

– Tikrai Lis!

254 – Bet mes laukėme visus tuos metus. Mes ruošėmės. O tu mums prieš savaitę pasakei, kad lis. Ir mes čia, visos durys uždarytos, ir štai mes vaikštinėjame čia, o saulė kaip ir anksčiau svilina.

– Vis dėlto lis!

– Iš kur tu žinai?

– Dievas taip pasakė!

255 Taigi, kai jūs tampate tokiais, pridėkite tai. Bet jei su jumis ne taip, tai ne…nebandyk to pridėti. Nepadės. Nepadės gydyme, nepadės visame kitame. Suprantate? Tai turi susilieti su ta pačia medžiaga, prie kurios tai vulkanizuojama. Teisingai. Turi tai pridėti – kantrybę Dievo pažadui. Tiksliai. Nojus tuo tikėjo. Ir jis buvo kantrus Dievui šimtą dvidešimtį metų.

256 Mozė – jis buvo kantrus Dievui. Tiksliai. “Moze, Aš išgirdau Savo tautos šauksmą. Aš mačiau jų kančias. Aš ateinu jų išlaisvinti. Aš siusiu tave”.

257 Ir ten įvyko nedidelis konfliktas su Dievu, ir Dievas jam parodė Savo šlovę. Tarė: “Aš eisiu”. Kai tik jis pamatė Dievo šlovę (matote?), jis įgijo tikėjimą.

Paklausė: “Ką laikai rankoje, Moze?”

Jis atsakė: “Lazdą”.

Jis pasakė: “Mesk ją ant žemės”.

Ji pavirto gyvate. Jis sušuko: “Oi-oi-oi” Pradėjo…

258 Pasakė: “Pakelk ją, Moze. Jei Aš galiu ją paversti gyvate, tai Aš galiu ir atgal atversti”.[Brolis Branhamas tris kartus suploja delnais–Red.] Amen!

259 Jei Dievas gali duoti man kūnišką gyvenimą, tai Jis gali duoti man ir dvasinį Gyvenimą! Jei Dievas davė man gimti pirmą kartą, tai Jis gali man duoti ir antrą Gimimą! Amen! Jei Dievas gali išgydyti šitai per Dieviškąjį išgydymą, tai Jis gali ir prikelti tai dėl Savo šlovės paskutinėmis dienomis. Teisingai.

260 – Aš galiu numesti šią lazdą ir paversti ją gyvate. Galiu vėl atversti į lazdą. Nutverk ją už uodegos!

261 Mozė ištiesė ranką ir nutvėrė ją – štai vėl lazda. Tuomet jis pradėjo pridėti pažinimą. Matote?

44 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



– Kas tavo rankai, Moze?

– Nieko.

– Įkišk ją į užantį.

262 – Gerai. Na ir kas toliau…

Pabalo nuo raupsų.

– O, Viešpatie, tik pažvelk į mano ranką!

– Įkišk ją vėl atgal į užantį, Moze.

263 Jis vėl įkišo ją šitaip, pasidarė lygiai kaip…[Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Tuomet jis tiesiog pradėjo štai taip pridėti visa tai. Matote? Tiksliai.

264 Jis nuėjo tenai. Ir kai tik jis ten nuėjo, iš karto kilo konfliktas. Išėjo ten ir tarė: “Viešpats Dievas pasakė: ‘Išleisk Mano tautą’. Faraone, aš noriu, kad tu žinotum štai ką: aš atėjau kaip Dievo įgaliotinis. Tu privalai man paklusti”.

265 Faraonas pasakė: “Paklusti? O ar bent tu žinai, kas aš esu? Aš –faraonas. Paklusti tau, vergui?”

266 Pasakė: “Arba tu paklusi man, arba žūsi. Arba viena arba kita, kaip nori”. Kodėl? Jis žinojo, ką kalba. Jis turėjo pavedimą. Jis tai pergyveno. Jis kalbėjosi su Dievu. Jis turėjo tikėjimą. Jis žinojo, ant ko stovi.

– Tu nori, kad aš tau paklusčiau? Tučtuojau nešdinkis iš čia!

– Aš tau parodysiu.

– Parodyk man ženklą.

Jis numetė lazdą – pavirto gyvate.

267 Tas pasakė: “Tai juk pigus burtininko triukas! Ateikite čia. Ateik čia, Janai, tu ir Jambrai, meskite žemėn savo lazdas”. Jie numetė jas žemėn, o jos pavirto gyvatėmis.

268 Pasakė: “Ech tu, prastuoli, atėjai čia pas mane, egiptietį, Egipto faraoną. Ir tu atėjai čia su savo pigiais burtininkų triukais (cha!), su kažkokiu juoku, su telepatija”. Jūs žinote, ką aš turiu galvoje. Tikiuosi, jūs susigaudote. Protinė telepatija arba kažkas tokio. Suprantate? Taip. Ateini čia su tokiu nieku”. Pasakė: “Mes galime padaryti tą patį, ką ir tu”.

269 O kaip Mozė? Jis nepasakė: “O, ponuli Faraonai, oi, atleiskite man, pone. Aš būsiu jūsų vergas”. Visai ne.

270 Jis stovėjo nejudėdamas. Amen. Laikėsi savo. Dievas pasakė (jo širdyje nebuvo jokios abejonės): “Nutylėk. Aš tau parodysiu kai ką”. Kai tiksliai padarai tai, ką Jis sakė,

IŠTARTAS ŽODIS 45



atrodo, kad suveikė neteisingai; būk ramus, būk kantrus.

271 Mozė pasakė: “Žinai, kai aš dėjau šį pamatą, ant jo buvo padėta kantrybė, tad aš tiesiog palauksiu ir pažiūrėsiu, ką Dievas padarys”.

272 Ir štai ten šliaužiojo tos gyvatės, pūtėsi, šnypštė viena ant kitos. Nespėjo nei apsidairyti, kaip Mozės gyvatė tik “gurkt, gurkt, gurkt”, ir prarijo jas visas. Jis turėjo kantrybę.

Tie, kurie laukia Viešpaties,

Įgaus naujų jėgų,

Jie pakils ant sparnų kaip ereliai. Teisingai?

[Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Matote? Taip.

Jie bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.

Matote, tik laukite nuo Viešpatyje. Turėkite kantrybę. Suprantate? Tiksliai.

273 Toliau, reikėjo išvesti Izraelį. Pasirodė didžiulis kontrastas ir paėmė…Mozė laukė.

274 Paskui jis nuėjo į dykumą. Tai viso tik trys-keturios dienos kelio. Tik šešiasdešimt kilometrų iki tos vietos, kur jis perėjo, kur jie paskui perėjo. Bet Mozė dykumoje laukė keturiasdešimt metų. Kantrybė. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Amen. Taip. Jis laukė keturiasdešimt metų. O! Tiksliai.

275 Ir mums taip pat reikia turėti kantrybę vienas kitam. Suprantate? Kartais mes pasidarome…pasidarome tokie nekantrūs vieni kitiems. Mes manome, kad mes turime būti kaip Mozė. O Mozė buvo kantrus žmonėms. Žiūrėkite, būtent dėl šito jis ir neperėjo. Matote? Jeigu jūs stengiatės padaryti kažką…

276 Kaip aš stengiausi nešti šią Žinią maldyklon, kad kiekvienas maldyklos narys taptu štai Šituo. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Tai sunku. Aš stengiausi būti kantrus – jau praėjo trisdešimt trys metai. Matote? Turėkite kantrybę. Moterys kaip ir ankščiau kerpasi plaukus – viskas kaip ir ankščiau. Draugai, turėkite kantrybę. Suprantate? Tiesiog būkite kantrūs. Laukite. Chm-chm. Kitaip nesigaus Jei jūs jos neturite, tai nemėginkite statyti štai ant šito. Turėkite kantrybę.

277 Netgi kartą, kai ta maištininkų grupė buvo tokia nekantri, kad net privertė Mozę padaryti neapgalvotą poelgį. Tačiau, kai pasiekė ribą, Dievui nusibodo jų veikla. Jis pasakė: “Pasitrauk nuo jų, Moze. Aš juos visus sunaikinsiu ir pradėsiu iš naujo”.

278 Jis puolė pralaužime ir pasakė: “Dieve, nedaryk šito”.

46 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Kas? Kantrybė žmonėms, kurie maištavo prieš jį.

279 O ar mes galėtume taip pasielgti? Jei jūs negalite, tai nemėginkite statyti ant šito, [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] nes čia niekas nepasikeičia, jūs suprantate. Tokiu būdu čia susivulkanizavo pirma [savybė], ir tokiu būdu turi susivulkanizuoti kiekviena iš jų. Jei ne, tai jūs netapsite tuo gyvojo Dievo buveinės atvaizdu – jei jūs neturite kantrybės, kantrybės vienas kitam. Gerai.

280 Žydų jaunuoliai turėjo kantrybės. Žinoma, kad turėjo. Dievas pažadėjo jiems, pasakė jiems: “Nesilenkite prieš jokius stabus”. Bet juose buvo kantrybė. Pasakė:

– Mūsų Dievas stiprus. Tačiau mes neketiname nusilenkti tavo statulai.

Kantrybė – žinojo, kad Dievas prikels juos paskutinėmis dienomis.

281 Pagaliau šis gyvenimas nereiškia tiek jau daug. Suprantate?

– Dievas paskutinėmis dienomis vėl prikels. Bet kad garbintume stabą – mes šito nedarysime. Taigi, mes atiduosime, kas ciesoriaus, ciesoriui, bet kai ciesorius pradeda kištis, kas Dievo, tai pirmoje vietoje Dievas.

282 – Dievas pasakė: “Nesilenkite prieš šią statulą”, – ir aš to nedarysiu. Mūsų Dievas galingas mus išgelbėti. Jei neišgelbės, aš negarbinsiu statulos”.

Pasakė:

– Gerai, štai krosnis.

283 Jis pasakė:

– O, manau, kad šį vakarą stipriai lis ir viską užgesins.

Bet nieko tokio neatsitiko. Kaip ankščiau kantrūs.

284 Kitą rytą, kai jie buvo atvesti į teismą, ir ten sėdėjo Nebukadnecaras. Jis pasakė:

– Gerai, vaikinai, jūs pamenate, kad aš karalius?

– Žinoma. Gyvuok per amžius, o karaliau.

– Dabar nusilenkite mano statulai.

– O, ne.

285 – Juk jus sudegins. Jūs juk išmintingi, protingi žmonės. Jūs suteikėte mums didžiulę pagalbą. Jūs atnešėte palaiminimą mūsų karalystei. Jūs ką, nesuprantate, kad aš nenoriu šito daryti? Bet aš išleidau įsakymą, ir jis turi būti įvykdytas. Aš nenoriu jūsų tenai įmesti. O, vyručiai, kas yra?

IŠTARTAS ŽODIS 47



286 – Aš žinau, kad tai visai gerai skamba. Bet mūsų Dievas galingas mus išgelbėti. Bet, vis dėlto… Turėjo kantrybę.

287 Pasuko link laiptelių. Pažvelgė vienas į kitą:

–Viskas gerai?

– Gerai.

Įgijo kantrybės. Žengė žingsnį – Dievo nebuvo. Antrą žingsnį – Jo nebuvo. Trečią, ketvirtą, penktą žingsnius, ėjo toliau – Jo vis tiek nebuvo. Ir įžengė tiesiai į liepsnojančią krosnį. Juose buvo kantrybė. Bet Jis staiga pasirodė. Matote? Ugnis tik nudegino virves ant jų rankų ir kojų. Ir kada jie atsidūrė pačiame duobės dugne, Jis staiga pasirodė. Matote? Juose buvo kantrybė.

288 Taip pat ir Danieliui. Pas Danielių buvo kantrybė. Žinoma. Jis neketino pasiduoti. Nei už ką! Ką jis padarė? Jis vis tiek pravėrė langines ir meldėsi. Toks buvo Dievo reikalavimas. Jame buvo kantrybė. Jis laukė iš Dievo, žinodamas, kad Dievas pajėgus išpildyti Savo Žodį. Jį įmetė į liūtų duobę, pasakė: “Mes atiduosime tave liūtams suėsti”.

289 Jis pasakė: “Na ir gerai”. Jame buvo kantrybė. Kodėl? “Ką gi, aš ilgą laiką laukiau Dievo. Jei reiktų palaukti dar kelis tūkstančius metų, aš vėl prisikelsiu paskutinę dieną”. Tad įgijo kantrybės, laukė.

290 Pauliuje buvo kantrybė. Žinoma, buvo. Pažvelkite, ką Paulius turėjo padaryti. Štai kur kantrybė!

291 Kaip dėl Sekminių dienos žmonių? Kol jie turėjo įsakymą: “Laukite iki tol. (Matote?) Laukite, kol būsite aprengti Jėga”. Kiek? Jie neturėjo klausimo “kiek ilgai”? Jie tik turėjo atsakymą: “Laukite iki tol, kol”.

292 Jie susirinko ten ir pasakė: “Taip, vyručiai, galbūt po penkiolikos minučių Šventoji Dvasia nusileis ant mūsų ir mes turėsime savo tarnavimą”. Praėjo penkiolika minučių – nieko. Diena praėjo – nieko; dvi, trys, keturios, penkios, šešios, septynios.

293 Kai kas iš jų gal klausė:

– Ei, ar jūs nemanote, kad mes jau Ją gavome?

– Ne, ne, ne, ne.

Štai kaip. Ne. Teisingai.

294 – Geriau paskubėkite, vyručiai.

Velnias pasakė:

– Jūs…jūs juk žinote, kad jau gavote, ko norėjote. Eikite, pradėkite savo tarnavimą.

48 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



295 – Ne-ne. Mes dar Jos negavome, nes Jis pasakė, kad ateis…kas įvyks paskutinėmis dienomis: “Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai, kuriai sakė: ‘Tai poilsis, apie kurį Aš kalbėjau’.” Matote? Izaijo 28:11.

Pasakė:

– Tai…tai ir yra Tai, jūs gausite Ją, kai…Kai Ji ateis, mes tikrai žinosime. Mes žinosime, kai Ji ateis. Mes žinosime tai – Tėvo pažadas.

Jis ten laukė devynias dienas. O paskui dešimtą dieną atėjo Ji. Jie užteko kantrybės sulaukti.

296 Tai štai, jei jumyse būtent tokia kantrybė (kai Dievas duoda jums pažadą, ir jūs matote jį Biblijoje: “Tai mano”), tuomet laikykitės. Jei jumyse būtent tokia kantrybė, tuomet pridėkite ją prie savo tikėjimo. Ir matote, kaip aukštai jūs jau pakilote? Dabar jūs va kaip aukštai. Gerai. Laikrodžio rodyklė irgi greitai sukasi, tiesa? Gerai. Gerai. Pridėkite tai prie savo tikėjimo.

297 Visuomet laikykite Jį prieš save ir atminkite, kad pažadėjo tai Jis, o ne kas kitas. [Brolis Branhamas vieną kartą pabeldžia į sakyklą–Red.] Ne aš pažadėjau, ne pastorius pažadėjo (mūsų brolis Nevillis), ne kažkuris kitas tarnautojas pažadėjo, ne kažkoks kunigas arba romos popiežius, ne kažkoks žemiškas žmogus. Tai Dievas davė pažadą, ir Dievas pajėgus įvykdyti viską, ką Jis pažadėjo. Gerai. Jei jumyse būtent toks tikėjimas, žinai, kad Dievas tai pažadėjo… Pasakysite: “Broli Branhamai, aš sergu. Man labai reikia išgijimo”. Priimk jį. Tai dovana, duota jums (tiksliai), jei tu gali patikėti. “Na, – jūs pasakysite, – aš tvirtai tikiu”. Tuomet pamirškite apie tai. Štai ir viskas. Klausimas išspręstas. Suprantate?

298 Turėkite kantrybę. Jei jumyse yra kantrybė…Jeigu ne, tai jums griūna štai šis Pastatas. Matote? Dėl šito sugrius visa kita – dėl šio vieno. Ji turi būti. Nepridėkite tokio, nes dėl šito suirs jūsų statinys, jei jumyse nėra kantrybės, jei jumyse nėra dorybės jėgos, kurią reikia pridėti prie savo tikėjimo, juk jūs sakote, kad ji yra jumyse. O jei jumyse nėra jokio tikėjimo, ir jūs stengiatės pridėti prie jo dorybės jėgą, tai jūsų tikėjimas suirs. Suprantate? Jūs pasakysite: “Taip, luktelėk minutėlę. Galbūt vis dėlto visa tai yra nesusipratimas. Galbūt, Dievas – tai visai ne Dievas. Galbūt, Dievo visiškai nėra. Matote, tuomet viskas suskils per puse. Suprantate?

299 Bet jei jumyse tikras tikėjimas,

IŠTARTAS ŽODIS 49



tuomet pridėkite prie jo tikrą dorybės jėgą, po to tikrą pažinimą, paskui tikrą susivaldymą, po to tikrą kantrybę. Suprantate? Jūs iš eilės kylate tiesiai į viršų. Gerai.

300 Penkta, pridėkite dievotumą. O, tai bent! Reikia pridėti dievotumą. Ką reiškia dievotumas? Aš pažiūrėjau keturiuose ar penkiuose žodynuose ir netgi negalėjau rasti, ką tai reiškia. Galų gale, būdamas pas brolį Džeffrisą, mes suradome jį viename žodyne. Dievotumas reiškia “būti kaip Dievas”. O, tai bent! Po to kai jumyse tikėjimas, dorybės jėga, pažinimas, susivaldymą, kantrybė, po to būkite panašiais į Dievą. Štai tau!

301 Jūs pasakysite: “Aš šito neįstengsiu, broli Branhamai”. O, taip, įstengsite.

302 Leiskite perskaityti jums minutėlei kelias Rašto vietas. Mato 5:48. Mes paimsime tai ir pažiūrėsime, kaip ten skamba (Mato 5:48), ir pasižiūrėsime, priklauso jums būti panašiais į Dievą ar ne. Žinote, Biblijoje sakoma: “Jūs esate dievai”. Jėzus pasakė taip. Kodėl? Visa dorybės jėga, visa tai, kas Dieve, yra jumyse. Mato 5:48.



…būkite…



Jėzus kalbėjo palaimos įsakymuose.



Taigi būkite to-bu-li, (Kas tai?) …tobuli, kaip ir jūsų

Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.



303 Iš jūsų tai reikalaujama, tik kada jūs jau pakilote net iki čia. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Pirmiausia turi būti pridėtos visos šios savybės. O kai jūs užlipate štai čia, tuomet Jis prašo jus būti tobulais – dievotumas – Dievo sūnumis ir dukromis. Teisingai. Kiek daug galėčiau aš pasakyti šia tema!

304 Atsiverskime Efeziečiams 4 ir sužinosime iš čia, kad… Laiške Efeziečiams irgi kalbama apie tai…apie tai, kaip mes turėtume…kaip mes turėtume pasielgti. Efeziečiams 4-tas skyrius, pradėkime nuo 12-tos eilutės. Efeziečiams 4, pradedant nuo 12-tos eilutės. Gerai. Pradėkime nuo čia, nuo 11-tos eilutės.



Ir jis paskyrė vienus apaštalais; kitus pranašais…

50 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



305 Prisimenate praeitą vakarą? Nemėginkite užimti kito žmogaus pareigų. Suprantate?



…kitus evangelistais, kitus pastoriais ir mokytojais.

Išlavintų Dievui…



306 Argi taip parašyta? [Susirinkimas sako: “Ne”–Red.] Kieno ugdymui? [“Šventųjų”.] Kas yra šventieji? Pašventintieji. [Brolis Branhamas juokiasi.] Amen. Tie, kurie pradėjo štai nuo pačios apačios.



…išlavintų šventuosius tarnavimo darbui ( Jėzaus

Kristaus tarnavimas), Kristaus kūno ugdymui (ugdymui,

Jo kūrimui, ugdymui),



Kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo

Sūnaus pažinimą, ir subręsime iki tobulo žmogaus,

tikrumo (o, tai bent!), į Kristaus amžiaus pilnatvės saiko.



307 “Tobulo!” – reikalingas dievotumas. Reikia pridėti prie savo tikėjimo dievotumą. Matote, jūs pradedate nuo pačios apačios, nuo dorybės jėgos. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Po to pereinate prie pažinimo. Paskui pereinate prie susivaldymo. Po to pereinate prie kantrybės. Dabar dievotumas! Panašumas į Dievą! O, tai bent! Matau mūsų laikas bėga. Bet jūs žinote, ką reiškia dievotumas. Jūs giedojote šią giesmę:



Būt toks kaip Jėzus,

Būt toks kaip Jėzus,

Čia trokštu būt toksai, kaip Jis;

Šioje kelionėj į dangaus šlovę

Aš tik prašau būt toks, kaip Jis.



308 Tai dievotumas. Kai Jį mušė per vieną skruostą, Jis atsuko kitą. Kai su Juo šiurkščiai kalbėjo, Jis neatsikalbinėjo, Jis neatkirsdavo grubiai. Matote? Dievobaimingas, visada siekė tik vieno: “Aš visuomet darau tai, kas patinka Tėvui”. Matote? Tiksliai. Visada. Tai dievotumas.

309 Matote, po to kai jūs jau perėjote iš čia į čia,

IŠTARTAS ŽODIS 51



po to čia, čia, čia, čia [Brolis Branhamas keletą kartų pabeldžia į lentą–Red.], dabar jūs jau įgyjate pilnavertį Dievo sūnaus atvaizdą. Bet jumyse turi būti tai, plius visa tai, ir kol jūs negausite šito, jūs netgi negalite ir pradėti.

310 Taigi, prisiminkite juodąjį strazdą su povo plunksnomis. Nepamirškite jo. Suprantate? Nemėginkite nieko pridėti, kol iš tikro negimsite iš naujo, nes jūs…nieko neišeis, ir jūs…jūs negalėsi panaudoti tai praktikoje. Prieisite iki šito arba štai iki čia, kur nors sugrius.

311 Bet kai tu štai čia apačioje tampi tikru iš naujo gimusiu balandžiu, tuomet tu pats daugiau nieko nebepridedi. Tai prisideda prie tavęs (suprantate?), auga aukštyn. Gerai. Dabar įeiname į tobulumą. Gerai.

312 Paskui, šešta, pridėkime…čia Biblijoje pasakyta, pridėkime brolišką meilę, brolybę. Tai geras dalykas. Štai čia – šeštas… septintas. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Gerai. Pridedame brolybę. Gerai. Kai mes prieiname prie šito, iki brolybės: pastatyk save susidariusioje situacijoje į kito vietą.

313 Ir taip, jūs pasakysite: “Mano brolis nusidėjo man”, – pasakė Petras. “Ar turiu jam atleisti, – paklausė jis, – septynis kartus per dieną?” Jis atsakė: “Septyniasdešimt kart po septynis”. Matote?

314 Brolybė. Taigi, matote, jei brolis nesutaria su tavimi, būk kantrus jam. Suprantate? Ne. Suprantate? Būk malonus jam. Kaip ten bebūtų.

315 Kažkas pasakė, neseniai pasakė: “Juk tu savaip tiki į visa tai. Kaip tu vis dėlto gali dar lankyti Dievo Asamblėjas ir vienybininkus, visus kitus?” Ką gi, matote, brolybė. Suprantate? Suprantate? Tikiesi, kad kada nors… Suprantate? Turi jam kantrybę (matote?); susivaldymą – pakenti jį; pažinimas – suvoki, kuo jis tiki (prisimeni, kad tai jo širdyje, tame ir reikalas); dorybės jėga tavyje – kad ji geranoriškai, švelniai lietusi į jį; turi tikėjimą, kad kada nors Dievas atves jį. Matote?

316 Brolybė – septintas laiptelis. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni. [Brolis Branhamas septyniskart pabeldžia į lentą–Red.] Matote, septintas laiptelis. Po to…Dabar jūs priartėjate.

317 Po to sekantis – pridėkite gailestingumą, tai yra meilę. Tai užbaigiamasis akmuo. Vieną gražią dieną bažnyčioje…

318 Dabar, prašau, tegu bus tai žinoma juostoje ar kur tai bebūtų:

52 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



tai, ką aš pasakysiu, aš nedėstau to kaip mokymo. Bet aš tiesiog noriu jums parodyti su Dievo pagalba, kas iš tiesų tai yra. Juk pačią pirmąją Bibliją Dievas parašė danguje Zodiake. Jis prasideda nuo Mergelės. Jis pasibaigia Liūto žvaigždynu, Liūtu. Ir kai aš imsiuos to Šešto ir Septinto Antspaudo, jūs pamatysite, kad kai atsiskleis tas kitas Antspaudas, toje vietoje Zodiako ženklu buvo Vėžys, sukryžiuotos Žuvys. Ir būtent šiame Vėžio periode mes gyvename – apreikšta. O kitas, kas nuplėš Antspaudą, – Jis atskleis Liūto žvaigždyną; Liūtas – Antrasis Kristaus Atėjimas. Pirmąkart Jis atėjo pas Mergelę; kitą kartą Jis ateina su Liūto ženklu. Aš parodysiu tai per tuos…

319 Dabar aš nežinau, ar turėsiu laiko šįryt ar ne. Aš kiek galima pasistengsiu parodyti jums, kad šie laipteliai yra piramidėje –visiškai tiksliai, antroje Dievo parašytoje Biblijoje. Henochas juos parašė ir išdėstė piramidėje.

320 Ir trečia (Dievas visada yra tobulas trijuose), po to Jis Pats tapo Savo Žodžiu.

321 Štai. Taigi, atminkite, piramidėje…Tikriausiai, daugelis iš jūsų, kareiviai ir kiti, buvote Egipte. Ant piramidės nėra viršūnės, niekada nebuvo. Yra Skouno Akmuo ir visa kita, bet vis tiek…

322 Jei savo kišenėje turite dolerio banknotą, pasižiūrėkite į jį ir jūs pamatysite, kad dešinėje pusėje pavaizduotas erelis su amerikietiška vėliava. Ir ten parašyta: “Jungtinių Valstijų antspaudas”. Kitoje pusėje yra piramidė ir didžiulis užbaigiantis akmuo su žmogaus akimi. Šioje pusėje užrašyta: “Didysis antspaudas”. Ką gi, jei tai didi tauta, tai kodėl gi šiam didžiam antspaudui nebūti šios šalies nuosavu antspaudu? Dievas priverčia juos liudyti, – kur beeitų.

323 Kartą šnekėjausi su gydytoju ir jis užkūrė man tokią pirtį kas liečia Dieviškąjį išgydymą. Stovint gatvėje, jis pasakė: “Pone Branhamai, jūs tik kiršinate žmones”. Pasakė: “Gydo tik medikai”.

324 Aš netikėtai pasisukau, pažiūrėjau į ženklą ant automobilio – ten buvo gyvatė ant karties. Aš tariau: “Tada geriau nuimkite nuo savo mašinos tą emblemą, nes netgi jūsų ženklas liudija, kad Dievas yra Gydytojas”.

325 Tikras gydytojas tiki tuo. O čia – kažkokie apgavikai. Tiksliai. Gyvatė ant karties! Mozė iškėlė gyvatę ant karties. Jis pasakė: “Aš –Viešpats, gydantis visas tavo ligas”. Ir jie žvelgdavo į tą gyvatę dėl Dieviškojo išgydymo.

IŠTARTAS ŽODIS 53



Tačiau šie liudija priešingai, nors netgi jų pačių ženklas liudija prieš juos.

326 Štai mūsų šalyje pripasakoja tokių dalykų ir išjuokia visa tai, o netgi jų pinigai, jų valiuta įrodo, kad visos visatos antspaudas – tai Dievas. Matote šią viršuje esančią akį tame vieno dolerio banknote? Tai didysis antspaudas.

327 Jis taip ir nebuvo pastatytas ant piramidės viršaus. Žmonės negalėjo suprasti, kodėl. Užbaigiamasis Akmuo buvo atmestas – Galva, Kristus. Bet karta Jis ateis.

328 Dabar, dorybės jėgos statyboje, šito monumento statyboje, šito atvaizdo (matote?) statyboje viskas prasideda nuo pamatinio akmens: tikėjimas, dorybės jėga, pažinimas, susivaldymas, kantrybė, dievotumas, brolybė. Dabar kas vyksta? Tuomet jie laukia Kertinio Akmens, Kuris yra meilė, nes Dievas yra meilė, ir Jis kontroliuoja, ir Jame kiekvienam iš šių dalykų jėga. Teisingai. Tiksliai.

329 Tiesiog štai čia, štai čia, [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] jūs matote, pas mane čia protarpyje (visos šios veikiančios dalys štai čia), o čia praeina nedidelės bangos. Kas tai? Šventoji Dvasia nusileidžia per Kristų. Matote? Šventoji Dvasia! Šventoji Dvasia virš viso šito, sucementuoja visa tai kartu, kuria (ką?) tobulą Bažnyčią užbaigimui Kertiniu Akmeniu.

330 Dar kartą, kaip tai atsitiko? Tai pasireiškia per Septynis Bažnyčios Periodus ir septynis Bažnyčios pasiuntinius.

331 Tai prasidėjo štai čia. Kur pirmąkart buvo įkurta Bažnyčia? Kur buvo pirmąkart įkurta sekminių Bažnyčia? Šventu Pauliumi Efeze – Efezo Bažnyčios Periodo žvaigžde, Efezas.

332 Antru Bažnyčios Periodu buvo Smirna. “Dorybės jėga” – Irenėjus, didis žmogus, kuris ginė Pauliaus Evangeliją.

333 Sekančiu Bažnyčios Periodu buvo Pergamas, kuris buvo… Martinas buvo didžiu žmogumi, kuris ginė… Paulius, Irenėjas, Martinas.

334 Po to Tiatyruose pasirodė Kolumbas. Jūs prisimenate? Štai, prašom, tai nubraižyta štai ten. Kolumbas. Po Kolumbo… Ten prasidėjo tamsos viduramžiai.

335 Po to prasidėjo Sardai (kas reiškia miręs) – Liuteris. Aleliuja! [Brolis Branhamas keturis kartus suploja delnais–Red.] Kas toliau? Kas po to sekė, po Sardų, Liuterio?

54 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



336 Po to prasidėjo Filadelfija – “dievotumas”, Veslis, šventumas! “Teisusis gyvena tikėjimu”, – sakė Liuteris. Pašventinimas – per Veslį.

337 Po to prasidėjo brolybė per Laodikėją. Ir mes tikime, kad antrojo Elijo pasirodymo didi Žinia paskutinę dieną praūš pasaulyje.

338 Štai jums, prašau – Septyni Bažnyčios Periodai, septyni laipteliai. Dievas stato Savo Bažnyčią – kaip ir kiekvieną žmogų individualiai – į Patį Save. Per šituos štai nusileidžia šlovė, Dievo Jėga, sucementuodama visa tai kartu. Todėl sekmininkai, kurie išėjo iš liuteronų, išėjo iš vesliečių ir kitų, nežino, apie ką tie kalba. Jūs matote, jie gyveno šioje šventyklos dalyje. Štai kodėl kai kurie žmonės gali pakilti į tokį aukštį ir nukristi. Bet dalis tikrųjų toliau stato šį statinį toliau. “Aš atstatysiu”, – sako Viešpats.

339 Jūs prisimenate Nuotakos Medį? Jūs pamenate pamokslą apie Nuotakos Medį? Jį suėdė, bet Jis jį apipjaustė. Išaugo denominacinės šakos – Jis apkarpė jas. Iškilo kitą bažnyčią, denominacinės šakos, o Jis apkarpė jas. Bet to Medžio šerdis ir toliau auga. “Ir vakaro laiku bus Šviesa”. Matote? Štai kada ateina Kristus, Šventoji Dvasia. Tuomet nužengia Kristus ir užima savo vietą, kaip Bažnyčios Galva, ir Jis prikels šią Bažnyčią, kuri yra Jo Paties Kūnas. Štai ten ir yra Kūnas.

340 Ir Dievas tikisi, kad kiekvienas iš mūsų atskirai augsime tokiu būdu, kaip Jis augino Savo Bažnyčią, kiekvieną Bažnyčios Periodą – tampa viena didžiulė Bažnyčia. Matote?

341 Iš šitų nebuvo reikalaujama to, ko iš tų. Iš štai šitų nebuvo reikalaujama to, ko iš tų. [Brolis Branhamas nurodo į schemą lentoje–Red.] Suprantate? Bet Jis augino Savo Bažnyčią tokiu pačiu būdu. Jis augino Savo…Savo Bažnyčią taip pat, kaip Jis augina Savo tautą. Tada Petras čia, pirma, išvardina septynis dalykus: tikėjimas, dorybės jėga (Matote? Kyla.), pažinimas, susivaldymas, kantrybė, dievotumas, broliška meilė (pridėkite brolybę), ir paskui Dievo meilė. Šventoji Dvasia, Kristus Šventosios Dvasios Asmenyje nusileidžia ant jūsų tikru Šventosios Dvasios krikštu, ir jūs turite visas šias dorybes, užantspauduotas jumyse. Tuomet Dievas gyvena šventykloje, vadinamu statiniu, gyvojo Dievo buvimas gyvojoje šventykloje.

342 Kai žmogus įgyja tokias savybes, tuomet ant jo nusileidžia Šventoji Dvasia.

IŠTARTAS ŽODIS 55



Nesvarbu… Galima kalbėti kalbomis, galima pamėgdžioti bet kokią dovaną, kurią turi Dievas. Jūs galite tai daryti. Bet kol į jus neįėjo štai šios dorybės, jūs ir toliau ne ant tikro, teisingo tikėjimo pagrindo. Bet kai šios dorybės įauga ir jūs pridėjote juos čia, tuomet jūs – gyvas monumentas. Jūs – gyvas, judantis stabas.

343 Bet jūs žinote, kad stabmeldžiai, jie puldavo ant kelių prieš stabą, įsivaizduojamą dievą. Ir įsivaizduodami jie tiki, jog įsivaizduojamas dievas atsako jiems. Tai pagonybė. Tai katalikybė. Jie lenkiasi prieš visokius šventuosius ir visa kita. Ir pas juos šventoji Cecilija, namų židinio deivė ir daugybe panašių dalykų. Jie lenkiasi prieš juos ir faktiškai tiki tuo vaizduotės lygyje. Juk tai…juk tai toks tikro gyvojo Dievo provaizdis!

344 Bet kai mes neįsivaizduojame, bet parklumpame prieš gyvąjį Dievą, gyvą dorybės jėgą, gyvą pažinimą, gyvą kantrybę, gyvą dievotumą, gyvą Jėgą, išeinančią iš gyvojo Dievo, tuomet gyvas žmogus tampa gyvu panašumu, Dievo atvaizdu. Ką jis daro? Tą patį, ką darė Jėzus: gyvena taip pat, kaip Jis gyveno, daro tą patį, ką Jis darė, nes tai ne kažkas įsivaizduojamo. Pati realybė, tai įrodo.

345 Suprantate, ką turiu galvoje? Matote, kaip šios dorybės, šios statybinės medžiagos derinasi su pasiuntiniais Bažnyčioms, su Bažnyčios Periodais? Taigi, kada nors mes paimsime kiekvieną iš šių žodžių ir išnagrinėsime juos, ir parodysime, kad jie patvirtina šitai. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Visa tai derinasi. Žinoma. Matote? O, tai bent! Kaip tai nuostabu (suprantate?), kai matai, kas…kas iš to išeina!

346 Taigi, tai tas namas, kuriame gyvena Dievas: ne pastatas su didžiule varpine ant stogo ir aukšta bokšto smaile. Suprantate? “Bet kūną Tu paruošei Man”, – kūną, kuriame Dievas gali gyventi, kurio dėka Dievas gali vaikščioti, pro kurį Dievas gali žiūrėti, kuriame Dievas gali kalbėti, su kurio pagalba Dievas gali veikti. Amen! Gyva Dievo priemonė, Dievas, vaikščiojantis dviem kojomis, tavyje. Šlovė! “Dievas nukreipia teisiojo žingsnius”, – Dievas, vaikščiojantis, jumyse. “Jūs esate parašyti laiškai, visų žmonių skaitomi”. Ir jei tas Gyvenimas, kuris yra Kristuje – jumyse, tai jūs reikšite Gyvenimą, kurį išreiškė Kristus.

347 Kaip aš visada sakydavau: jei paimti persiko medžio syvus ir pernešti perpilant juos į obelį, tai obelis ves persikus. Žinoma. Tikrai taip ir bus.

56 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Kaip beatrodytų šakos, jose obels syvai (suprantate?), arba koks ten bebūtų medis. Matote? Jei išimti gyvybę iš obels, visiškai pašalinti ją ir perpilti syvus, ir iš persiko medžio įpilti į obelį, kas atsitiks? Ji augins persikus. Suprantate? Ne-ne. Neaugins. Tiksliau, jeigu persiko medžio gyvybė įeis į obelį, ji daugiau nebeaugins obuolių. Ji augins persikus (Suprantate? Matote?), nes ta gyvybė joje.

348 Jei paimti mus, tai mes tik laukinis moliūgas, bukagalviai (suprantate?), ir mes esame niekas, nes visi mes mirę nuodėmėje ir nusikaltimuose. Mes visi tokioje būklėje. Ir po to mes patys galime pargriūti, tiek atsiduoti, kad Dievas paima Savo lašelinę perpylimui – Jėzaus Kristaus Vardą (nes “neduota žmonėms po dangumi kito Vardo, Kuriuo turime būti išgelbėti”) – ir perpila į mus Kristaus Gyvybę. Tuomet jumyse štai toks tikėjimas, tikėjimas, koks buvo Kristuje. O Kristaus tikėjimas nesirėmė nei tais fariziejais arba sadukiejais, arba jų puodais, virduliais ir keptuvėmis, ar jų apsiplovimu. Jis buvo pagrįstas ant Dievo Žodžio (amen!), tiek, kad Kristus ir buvo Žodžiu, Žodis tapo kūnu. Ir kada mes gauname tokį, Jo Jėgos dėka, perpylimą, kad mirštame savo mąstymui, ir mūsų tikėjimas tampa tikru tikėjimu (aleliuja!), tuomet Kristaus Gyvybė persipila į mus. Mes tampame gyvais Dievo kūriniais, buveine, kur Šventoji Dvasia gali siųsti Savo spinduliuojančius palaiminimus, ir mes esame Kristaus atvaizdas.

349 Jėzus pasakė: “Ar neparašyta? Jūs smerkiate Mane dėl žodžių: ‘Aš esu Dievo Sūnus’. Ar neparašyta, kad ‘jūs esate dievai’. Ar jūsų įstatymas to neskelbia?” Kaip Mozė, kaip Elijas, kaip tie pranašai, kurie gyveno taip arti Dievo, kad Dievas tiesiog persikeldavo į juos. Ir jie kalbėdavo; ne jie patys, bet Dievas. “Nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse”. Jo Žodžiai nėra jo paties, nes jo gyvenimas…jis miręs.

350 Jei žmogus miršta, jam nuleidžiamas kraujas, jį balzamuoja. Bėda tame, kad daugelį taip ir neužbalzamavo. Suprantate? Nuleisk žmogaus kraują ir jis mirs. Tada viena, ką galima padaryti – tai įlieti jam kitą kraują, ir jis vėl bus gyvas. Nuleido iš jo kraują.

351 O dabar įliejame Jėzaus Kristaus Kraują (suprantate?), ir tai duoda Jėzaus Kristaus tikėjimą, Jėzaus Kristaus dorybės jėgą, Jėzaus Kristaus pažinimą, Jėzaus Kristaus susivaldymą, Jėzaus Kristaus kantrybę, Jėzaus Kristaus dievotumą, Jėzaus Kristaus brolybę ir Dievo meilę, kuri ir yra Jėzus Kristus.

IŠTARTAS ŽODIS 57



Jis – Galva, valdanti jus. O jūsų kojų pėdos – tai pagrindas, tikėjimas. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą–Red.] Amen! Valdoma Galva, paima žmones…?… [Brolis Branhamas du kartus suploja delnais.] Štai kaip. Štai jis – tobulas Dievo žmogus, kai jis turi šias dorybes.

352 Tada Dievas, pristatydamas Savo Bažnyčią kaip Nuotaką, moterį… Dievas pristato Savo Bažnyčią kaip Nuotaką. Ir kaip Jis atveda kiekvieną atskirai, darydamas Savo sūnumi, kad dalyvautų šioje Nuotakoje, taip Jis pravedė ir Nuotaką per šiuos periodus [Brolis Branhamas septynis kartus beldžia į lentą–Red.], kol Jis neatves šią bendrą užbaigtą Bažnyčią štai iki čia.

353 Mano kojos juda. Kodėl? Nes mano galva taip liepia. Jos negali judėti, kaip mano ranka, nes tai mano kojos. Liuteris negalėjo daryti to, ką darome mes, taip pat ir metodistai, nes jie buvo kažkuo kitu. Suprantate? Kojos juda todėl, nes taip liepia galva. O galva niekada nesakys: “Kojos, tapkite rankomis. Ausis, tapk akimi”. Suprantate?

354 Bet kiekviename periode Dievas patalpindavo visa tai į Savo Bažnyčią ir davė šitą pavyzdį, parodydamas, kad kiekvienas atskirai turi tas…turi tas savybes. Ir štai čia (kai jau užbaigta) – Dievo Bažnyčia, einanti į Paėmimą. O štai čia (kai jau užbaigta) – tai Dievo tarnas Dievo Bažnyčioje, einantis į Paėmimą. Šlovė! Suprantate, ką turiu galvoje? Štai jums, prašom. Štai visas paveikslas.

355 Čia pasirodo žmogus – Paulius, deda pamatą. Irenėjus pradeda lieti ten štai šį. Kitas štai šį. Kitas išliejo štai šį. Kitas štai šį ir tą, ir taip toliau, kol neprieina iki paskutinio periodo. Bet kas tai? Tai ta pati Dvasia.

356 Ta pati dvasia, gyvenanti manyje, sako: “Rankos, paimkite šitą lagaminą”. Ta pati dvasia sako: “Kojos, ženkite žingsnį”. Suprantate, ką aš turiu omenyje?

357 Tuomet šie bruožai kontroliuoja ir valdo visą jūsų esybę, bet ji negali būti visiškai kontroliuojama, kol ją visiškai neužvaldys šiomis savybėmis.

358 Ar girdėjote tai kada nors? Dabar leiskite man štai ką jums pasakyti. Ir būkite labai… Įsikalkite tai sau į galvą. Suprantate? Grandinė stipri tiek, kiek ji stipri savo silpniausioje grandyje. Teisingai. Ne stipresnė, nei silpniausia grandis.

359 Nesvarbu, kaip stipriai pastatyti štai šie,

58 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



pastatyta tai – jei ten yra silpna grandis, ten ji ir sutrūks. Ir ji negali būti stipresnė už tą silpniausia grandį. [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] Dabar, jei jūs turite…jūs sakote, kad turite štai tai, tai, tai, o štai šito neturite, tai ten ji ir sutrūks. Jei jūs turite tai, o šito neturite, tai ten ji ir sutrūks. Jei turite tai, o neturite šito – ji sutrūks. Jei turite tai, o nėra šito – ji sutrūks. Jei yra tas, o nėra šito – ji sutrūks. Suprantate? O neturint šito, neįmanoma turėti štai šio.

360 Tad kai jūs visiškai atiduodate save, tada Šventoji Dvasia tiesiog liejasi per jus šiose dorybėse; tuomet jūs – gyva šventykla. Tuomet žmonės žiūri ir sako: “Šis žmogus pilnas dorybės jėgos, pažinimo (jis tiki Žodžiu), susivaldymo, kantrybės, dievotumo, brolybės, pilnas Šventosios Dvasios meilės”. Matote, štai taip jis gyvena. Kas tai? Atvaizdas, į kurį netikintieji gali žvelgti ir pasakyti: “Štai Krikščionis. Štai vyras ar moteris, kurie žino, apie ką kalba. Tokio gero, malonaus, dievobaimingo žmogaus niekur nepamatysi”. Jūs užantspauduoti. Antspaudas matomas iš abiejų pusių. Iš kokios pusės bepažiūrėtum, šis antspaudas vis tiek matomas. Štai kaip. Suprantate? Kai vyras ar moteris turi štai šiuos, tuomet nusileidžia Kertinis Akmuo ir užantspauduoja juos Dievo Karalystei, Kuria yra Šventoji Dvasia.

361 Tuomet Žodis, ateinantis iš čia, pasireiškia per kiekvieną iš esančių čia (suprantate?), ir padaro visą šią Esybę gyvojo Dievo Buveine, vaikščiojančiu, gyvu Krikščionybės pavyzdžiu. Koks buvo Kristus, tokie ir šie žmonės, nes čia viduje – Jo Gyvenimas, jie Kristuje, ir jų gyvenimas miręs ir Dievo paslėptas Kristuje ir užantspauduota ten viduje Šventąja Dvasia – 1 Korintiečiams 12. Teisingai. Matote? Jūs laikote save mirusiais, tuomet jūs gimę iš tikėjimo, tuomet jūs…dorybės jėga ir visi kiti dalykai pridedami jums, kol jūs netapsite tobulu, gyvuoju Dievo atvaizdu. Argi tai nenuostabu? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.]

362 Ir per tai Dievas taip pat pervedė Septynis Bažnyčios Periodus, kad parodytų septynis laiptelius, kuriais Jis praveda kiekvieną atskirai žmogų, kurdamas į Savo paveikslą. Jis pastatė visą Bažnyčią pagal Savo panašumą. Ir prisikėlimo metu visas šis Kūnas prisikels, kad gyventų su Juo amžinai, nes tai yra Nuotaka. Suprantate? Tad į tai įeina kiekvienas periodas, kiekvienas praėjęs periodas.

363 O reikalavimai vis didesni, atminkite.

IŠTARTAS ŽODIS 59



Prisiminkite, ką Paulius pasakė čia, Žydams 11? Leiskite man jums perskaityti kai ką prieš užbaigiant, tik minutėlę. Ir paskui jūs… Tai tarsi apstulbina, kai aš…visada, kai aš tai skaitau. Aš noriu perskaityti Žydams 11 ir pradėsiu nuo 32-os eilutės.



Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau

pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą,

Samuelį ir pranašus,

Kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą,

įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus,

Užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo

ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje,

privertė bėgti svetimųjų pulkus.

Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo

kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį

prisikėlimą.



364 Štai čia žemai. Matote? [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] Gerai.



Dar kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat pančius

ir kalėjimą.

Jie buvo akmenimis užmušami, pjaustomi pusiau,

gundomi, kardu žudomi, klajojo prisidengę avių ir ožkų

kailiais, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus.



(Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas,)…



365 Matote, čia skliausteliuose, atkreipkite dėmesį savo Biblijoje.



…klajojo dykumose ir kalnuose, slapstėsi olose ir

žemės plyšiuose.

Ir jie visi, per tikėjimą gavę gerą liudijimą…



366 Čia! [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.]



…per tikėjimą gavę gerą liudijimą, negavo to, kas

buvo pažadėta, (Matote?)

60 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Nes Dievas geresnius dalykus buvo numatęs mums,

kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą.



367 Jūs suprantate? Šie žmonės, kurie mirė štai čia, priklauso nuo mūsų ir laukia mūsų. Todėl ši Bažnyčia turi pasiekti tobulumą, tam, kad įvykdyti prisikėlimą. Ir jie po…sielos po aukuru, laukia, kad ši Bažnyčia pasiektų tobulumą. Bet kai Kristus ateis…

368 Ir ši Bažnyčia (matote?) mažėja, mažumoje. [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] (Ten išvis daug smailiau, bet tiesiog norėjau pridėti ten tą kryžių. Matote?) Pakilo kaip iki adatos smaigalio, ir Bažnyčiai mažumoje ateis toks laikas, kai turės tokį pat tarnavimą, kokį paliko štai Šis, nes kai sugrįš šis Kertinis Akmuo…

369 Štai čia yra lyg ir nedidelis išsikišimas, į kurią Jis nusileis. Tai ne šiaip viršūnė, kuri statoma ant viršaus. Jis truputi su išsikišimu, ir Jis nusileisti ant jos, nes juo nuteka vanduo.

Ir kai Jis ateis, ši Bažnyčia turi būti nugludinta.

370 Visi tie kiti piramidėje akmenys suleisti taip idealiai, kad tarp jų neįkišti netgi skustuvo peiliuko; sveria tonomis – sudėti ten. Kaip juos pakėlė, nežinoma. Bet jie buvo pastatyti.

371 O čia viršuje, kai nusileis piramidės Viršūnė, pati piramidė (Kristaus Kūnas) turės būti nugludinta. Ne šiaip koks nors mokymas arba doktrina, arba dar kas nors, ką mes praėjome. Ji turi būti taip idealiai panaši į Kristų, kad kai Jis ateis, Jis ir tas tarnavimas tiksliai atitiks vienas kitą. Matote? Tuomet įvyks Paėmimas, išėjimas Namo.

372 Pažvelkite, kur mes dabar gyvename – Laodikėjoje, kai bažnyčia pačiame blogiausiame bažnyčios periode iš visų. Biblijoje mes matome, kad tik šiame bažnyčios periode Dievas yra už bažnyčios durų, beldžiasi, stengdamasis grįžti į Savo Paties pastatą. [Brolis Branhamas penkis kartus pabeldė į sakyklą–Red.] Mokymai ir denominacijos išstūmė Jį netgi iš Jo paties bažnyčios. “Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu. [Brolis Branhamas keturis kartus pabeldžia į sakyklą.] Jei kas trokšta ir atvers duris, Aš įeisiu, vakarieniausiu su juo”. Matote? Štai taip šiame bažnyčios periode. Jie palaipsniui Jį stūmė, kol čia jie galutinai Jį išvarė. Jie nenori turėti su Tuo nieko bendra.

373 Dabar jūs šiandien matote, kur mes einame. Pabaigoje Laodikėjos Bažnyčios Periodas tapo netgi tiek formalus,

IŠTARTAS ŽODIS 61



kad jis ir katalikybė, kuri štai čia įnešė susiskaldymą, susijungia ir susivienija į vieną didžiulę bažnyčią. O kas liečia bažnyčių federaciją – tai tas pats, kas katalikybė.

374 Tėra vienas skirtumas (jei tik jie galės dėl šito susitarti) – tai komunija. Tik viena vyskupijoje, kas…kas trukdo katalikybės ir protestantizmo susivienijimui – komunijos tvarka. Katalikų bažnyčia sako: “Tai ir yra kūnas”. O protestantų bažnyčia sako: “Tai simbolizuoja kūną”. Katalikas padaro iš šito mišias. Mišios – tai kada jie priima komuniją, tikėdamiesi, jog jiems atleista. Protestantas tai priima tikėjimu, dėkodami Dievui komunijoje, kad jam jau atleista. Protestantas sako: “Mums jau atleista”. Katalikas sako: “Mes tikimės, kad mums atleista”. Mišios ir komunija. Jie tai vadina mišiomis, o mes tai vadiname komunija. Mišios – tai tikėjimasis, kad taip ir yra. Komunija – to žinojimas ir dėkojimas Jam už tai. Suprantate? Ir jie negali sutikti tik tame. Nieko, jie susitars.

375 O, viskas atrodo labai patraukliai. Jie susivienys, kad valdyti… Jie…jie valdys visus… Juk Biblijoje pasakyta: “Ir jų žvėris atidavė savo valdžią paleistuvei”, – matote, susivienijo vienas su kitu. Suprantate? Tiksliai kaip pasakyta apie juos Biblijoje, jie tai daro dabar. Tai kaip tik svarsto tiesiog šioje savaitėje. Ne tai, kad aš turiu ką nors prieš katalikus, visai ne, kaip ir prieš protestantus.

376 Metodistai ir baptistai, ir daugelis iš sekmininkų, kai jūsų bažnyčios įstojo į šią bažnyčių federaciją, kai jie pastatė ten Niujorke šią didžiulę bažnyčių federacijos “lavoninę”; tai tas pats, kas Jungtinės Tautos ir visa kita. Jie bando suvienyti visą protestantizmą.

377 Taigi, katalikai visa tai supranta ir ruošiasi privesti… Šis popiežius Jonas dvidešimt trečiasis ar dvidešimt antrasis (koks jis ten iš eilės), jis stengiasi po truputi, nepastebimai atvesti visą protestantų ir katalikų tikėjimą prie vieno tikėjimo – tiksliai taip, kaip pasakyta apie juos Biblijoje. Štai jums, prašom. Ir protestantai iš karto ir besąlygiškai pakliuvo ant to.

378 Kodėl? Kodėl? Nes jie neturi šių dalykų. [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] Pažinimas: “Žodis yra tiesa”. Kantrybė – “Laukiantys iš Viešpaties”. Suprantate, ką aš turiu omenyje?

379 Kaip neseniai pasakė tas metodistų vyskupas, kada išleido šitą… Ir visiems žinoma, kas…kaip…

62 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



kas įkvėpė įvesti tam tikrą maldą bažnyčioje…tiksliau, mokykloje, ir norėjo… Mano manymu…man atrodo, tai presbiterionų maldaknygė arba dar kažkas, ir tėvai padavė mokyklą į teismą, nes jie nesutiko su tuo, kad mokykloje būtų kalbama tokia malda. Ir šis metodistų vyskupas – išmintingas pagyvenęs žmogus, jis atsistojo ir tarė: “Tai neteisinga”. Pasakė: “Tai nekonstituciška”. Jis suprato, kuo čia kvepia. Jis pasakė: “Kaip mūsų metodistų bažnyčioje, – pasakė jis, –mūsų metodistų bažnyčioje, – pasakė, – dauguma mūsų žmonių nuolatos kalba apie Holivudo begėdiškumą, ir devyniasdešimt penki procentai vis tiek eina to pasižiūrėti”.

380 Kas atsitiko? Jiems trūksta štai šito. [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] Tiksliai. Jie liko be to.

381 Kaip tik šiame kambaryje neseniai kalbėjausi su vienos didžiausių Falls Sičio metodistų bažnyčių atstovu, viena dvasiškiausių metodistų bažnyčių Falls Sityje, rodžiau, kad metodistų periodas eina pirma mūsų periodo – sekmininkų. Ir jis pasakė: “Sent-Luise, Misūrio valstijoje, prieš tris ar keturis mėnesius atliko tyrimus ir sužinojo…” Šis žmogus galbūt sėdi čia šį rytą. Juk jis rangovas, kuris stato tai…remontuoja mūsų pastatą. Jis priklauso metodistams Pagrindinėje gatvėje, kur jų brolis Lamas pastorius. Tad mes sužinojome, kad tarp jų, man atrodo, septyniasdešimt keli procentai metodistų, ištyrus…ataskaita apie tyrimus Sent-Luise parodė, kad septyniasdešimt keli procentai metodistų rūko, o šešiasdešimt aštuoni procentai jų geria alkoholinius gėrimus. Metodistai! Ir keisčiausia tai, kad kai buvo pateikti apklausos duomenys, apskaičiuota, kiek vyrų ir moterų; moterų buvo septyniasdešimt, septyniasdešimt keli procentai, tuo tarpu vyrų – apie penkiasdešimt procentų. Rūkančių ir geriančių moterų daugiau, nei vyrų. Moterų septyniasdešimt…apie septyniasdešimt procentų – daugiau, nei vyrų.

382 Ir kas, jei mes imtumėmės iš Biblijos Mokymo apie šortų dėvėjimą ir trumpus plaukus, ir visa kita? Matote? Ir koks ten dievotumas? Moterys, išpažįstančios dievotumą ir šventumą, kortų vakarėliuose ir visa kita, apkalba, plepa, negali nulaikyti savo liežuvio; šneka ir apkalbinėja visur. Kaip dėl vyrų? Kortų vakarėliai, golfas, vaikšto pusnuogiai tais nepadoriais drabužiais su moterimis, kurie ten vis slampinėja. Nieko nuostabaus!

383 Matote, kokią įžūlią intrigą surezgė šiandien ryte

IŠTARTAS ŽODIS 63



apie tą pamokslininką, pamokslavusi kalėjimuose? Tiksliai. Aš netikiu, kad tas žmogus kaltas tame. Ką tai davė? Tai brolis… Negaliu prisiminti, koks jo… [Kažkas sako: “Denis Gilbertas”.–Red.] Taip. Denis Gilbertas, pamokslavęs kalėjimuose. Prieš kelis mėnesius tas žmogus įbėgo ir užmušė Denį, o dabar jo žmona laukiasi kūdikio. Žinoma, Denis mirė, dabar nėra galimybės patikrinti su kūdikio krauju. Ji sako, kad Denis ją išprievartavo, ir kad tai jos…kad tai Denio kūdikis. Toks… Aš netikiu tuo taip pat, kaip netikiu tuo, kad…kad pas varną balandžio plunksnos. Jokiu būdu. Aš manau, kad tai melas. Aš tikiu, kad Denis Gilbertas buvo Dievo žmogus. Ir aš manau, kad tai velnio pinklės.

384 Kaip šie mėginimai įpiršti maldas. Tas pagyvenęs metodistų vyskupas buvo pakankamai išmintingas, kad pastebėjo tai. Jei jis būtų…jei tai būtų priėmę, šito kvėpėju vis tiek būtų kiti. Teisingai.

385 Lygiai kaip ši problema su segregacija pietuose – tas pats. Aš manau, kad žmonės turi būti laisvi. Aš manau, kad ši šalis stovi už laisvę. Aš nekaltinu p. Kenedžio dėl karinių pajėgų siuntimo. Nors aš nesu “Naujojo kurso” šalininkas, ir aš ne demokratas. Aš ne respublikonas. Aš – Krikščionis. Tad aš… Bet aš prieš tai. Aš manau, kad tamsiaodžiai žmonės irgi neturi už tai pardavinėti savo pirmagimystės teisės. Buvo pareiga… Kas liečia respublikonų partiją, Abraomas Linkolnas savo krauju išlaisvino tuos žmones, nes jis buvo dievotas žmogus. Aš manau, kad jie bent jau turi palaikyti savo partiją, jei jie iš viso ketina balsuoti.

386 Bet aš pasakysiu jums vieną: tas vaikinas tenai buvo ne tik dėl mokyklų. Šis vaikinas – pilietis. Jis – amerikietis. Tai laisvė –visiems. Juk žmogaus odos spalva neturi jokios reikšmės. Mes visi… Dievas pasakė: – “Iš vieno žmogaus kilo visas kraujas… visos tautos”. Mes visi – viena. Bet tas vaikinas – jis buvo kareivis. Jis veteranas. Jis kovojo už teisų reikalą. Jis turėjo teisę eiti į mokyklą. Teisingai. Bet jis turėjo didelį mokyklų pasirinkimą, į kurias jis gali eiti.

387 Štai kame ten reikalas. Jei pažvelgsi už uždangos, už viso šito stovi šios dabartinės denominacinės machinacijos. Kodėl? Jie pervilioja tuos tamsiaodžius respublikonų rinkėjus į demokratus, ir tokiu būdu tie parduota savo pirmagimystės teisę. Būtent taip. Šventoji Dvasia čia ne…

388 “Tegu turintis išmintį…” “Tegu turintis pažinimą…” Tiksliai.

64 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Lygiai kaip ši bažnyčia dabartiniame amžiuje – parduodanti save. Argi jūs nematote, kas įvyks?

389 Man nesvarbu, užrašoma tai ar ne. Štai, paklausykite. Aha. Taip. Kas atsitiko? Mano mama sakydavo: “Atiduok kas priklauso priešininkui”.

390 Tik vienas žmogus pasielgė iš tikro protingai – tai buvo Kastro. Tiksliai. Jis nuvažiavo tenai. O kapitalistų rankose buvo visos cukranendrės ir visa kita. Jie, paremta aukso standartu, kaip Jungtinėse Valstijose. Ką jis padarė? Jis supirko visas obligacijas. Visais įmanomais būdais įsigijo pinigų. Ką jis darė paskui? Jis padirbo pinigus ir juos pakeitė. Grąžino juos atgal… Tik taip galėtų padaryti ir ši šalis.

391 Ar klausėtės neseniai “Laif Lain”? Žinote, juk tai tas pats, kaip parduoti obligacijas už auksą. Obligacijos jau supirktos. Ir dabartinė vyriausybė dabar eikvoja pinigus kieno dėka? Dėka mokesčių mokėtojų pinigų, kurie bus renkami ateinančius keturiasdešimt metų. Su ja baigta. Tai “Laif Lain” tiesiai iš Vašingtono, Kolumbijos valstija, perdavė visoje šalyje. Mokesčiai – jie švaisto ir stengiasi nupirkti užsieninius… Juk jie viską švaisto dešinėn ir kairėn. Argi jūs nematote, kad būtent tai jie…jie ir ruošiasi padaryti. Matote? Kas tai? Taigi, jei ši šalis nuskurs… O jai tik ir liko nuskursti. Jai lemta tik viena – bankrutuoti.

392 Vienintelis protingas poelgis – tai pakeisti pinigus. Bet jie šito nepadarys. Dabar valdanti romos katalikų bažnyčia turi viso pasaulio auksą. Ir ką jie padarys? Parsiduos. Tie turtuoliai ir visi kiti žemėje, kaip pasakyta Biblijoje, ką gi jie padarys – prieš prarasdami Brauno ir Williamsono tabako kompaniją (jie vis tiek vos ne visi priklauso katalikams) ir visa kita – ką jie darys? Jie sutiks su tuo ir priims pinigus iš Romos, ir tuo pačiu ji parduos ne ką kitą, kaip savo pirmagimystės teisę. Roma ją palaiko. Tiksliai. Ji tai paremia. Ir jie dabar sparčiai juda politikoje, pritraukia prie savęs daugiau žmonių, įveda į savo kabineto sudėtį. Pažvelkite, ko prašo p. Kenedis.

393 Ir, kaip jūs neseniai pamatėte, daugiau nėra reikalo balsuoti. Kokia nauda iš balsavimo? Juk laikraštyje išspausdino ir įrodė visuomenei, bet jie atsisakė ką nors dėl to padaryti. Nors įrodė, kad visoje šalyje buvo išderinti aparatai, kad p. Kenedį išrinko suklastotu balsavimu.

IŠTARTAS ŽODIS 65



Argi nepasakyta Biblijoje, kad jis ateis apgaule? Žinoma, melas. Aš ne prieš demokratų partiją, kaip ir ne prieš respublikonų partiją, bet aš tik konstatuoju faktus iš Biblijos. Kokia nauda iš balsavimo? Jie žino, kas bus išrinktas.

394 Kas iš jūsų prisimena televizijos laidą, kur buvo dvi moterys? Ir viena pasakė: “Aš balsuosiu už poną…” Tiksliau, protestantė pasakė: “Aš balsuosiu už p. Kenedį”.

Paklausė: “Kodėl?”

395 Atsakė: “Nes aš manau, kad jis pajėgesnis už p. Niksoną. Jis bus geresnis prezidentas”.

396 Paskui jis pasakė: “Ši moteris – katalikė. Už ką jūs balsuosite?”

397 Ji atsakė: “Aš katalikė, romos katalikė, ištikima katalikė”. Ji pasakė: “Ir aš balsuosiu už p. Niksoną”.

“Kodėl?”

398 Atsakė: “Nes aš manau, kad p. Niksonas bus geresnis prezidentas, kadangi jis labiau patyręs tokiuose dalykuose. Jis daugiau susipažinęs su komunizmu”. Ta moteris melavo.

399 Turiu, kaip jie vadina, “Mūsų tikėjimo faktai” – pati autoritetingiausia, perkamiausia iš visų katalikiška knyga. Ir ten parašyta: “Jei kandidatų sąraše yra katalikas, kuris balotiruojasi lygiomis teisėmis su protestantu; jei katalikas balsuoja už protestantą, jie atskiriami nuo katalikų bažnyčios bendruomenės”. Teisingai. Ir jei du katalikai balotiruojasi į tas pačias pareigas, jie išsirinks tą kataliką, kuris yra labiau ištikimas motiniškai bažnyčiai, ir balsuos už jį”.

400 Matote šią apgaulę, ką jie mėgina padaryti? Išleidžia pinigus, kad nupirkti… Kodėl? Jie stengiasi ją sužlugdyti. Ir jie tai daro, ir jie žlunga. Ir ką tai reiškia? Tai paremta aukso standartu. O katalikų bažnyčia (hierarchija) valdo pasaulio auksą. [Kažkas sako: “Šimtą šešiasdešimt aštuonis milijardus dolerių”.–Red.] Šimtą šešiasdešimt aštuonis milijardus. Štai kaip. Vėl ją gražins prie aukso standarto, ir jūs tiesiog liksite savo namo šeimininku ir visa kita, bet jūs priklausote katalikų bažnyčiai. Ši šalis priklauso katalikų bažnyčiai. Viskas pilnai užgrobta tokiu būdu per jų pinigus. Argi nepasakyta apie tai Biblijoje? Ar ne tokį paveikslą mums piešia Biblija?

401 Broli, štai ką aš noriu pasakyti. Šiandien kalba: “Išeis puiki bažnyčia. Tai suvienys protestantizmą”. Kūniškomis akimis tai atrodo neblogai, bet šio pasaulio pažinimas – tai kvailybė Dievui.

66 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



402 “Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti žūstančius”, – Dieviškojo tarnavimo pagalba, kurį Ji paskyrė Savo Bažnyčioje, kad pastatytų Bažnyčią ant šių dvasinių savybių, o ne ant ko nors žemiško.

403 Petras pasakė: “Ir kadangi jūs pasitraukėte nuo viešpataujančio pasaulyje sugedimo, geismo pinigams ir geismo linksmybėms ir malonumams – valgyti ir gerti, ir tai mūsų kūnas – jūs pasitraukėte nuo šito ir dabar jūs pastatyti į gyvą atvaizdą. Aš tai adresuoju Bažnyčiai”, – sakė jis. Štai jums, prašom. Jūs skaitėte tai? Jūs supratote? Jūs girdėjote, kai mes skaitėme čia, Antrame Petro? Tik paklausykite, ką jis čia sako, kaip puikiai čia parašyta, kaip jis…jis tai adresuoja. Gerai. Dabar paklausykite jo, kai jis kalbės. Gerai.



Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas,

gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo

ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu.

Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų

Viešpaties Jėzaus pažinimu.

Jo dieviška jėga padovanojo mums viską,…



404 Kas paveldės žemę ir viską? [Kažkas atsako: “Šventieji”.–Red.] Žinoma.



…ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To,

kuris pašaukė mus šlove ir dorybe.

Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius

pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties

dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje

geiduliais.



405 Pinigų troškimas, didybės manija, populiarumo troškimas –tikinčiajam visai tai mirė. [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į sakyklą–Red.] Mums nesvarbu: “Ar būtų rūmas ar pirkia, ko man sielotis?” Kiek tai bekainuotų, net gyvybės kaina, aš suinteresuotas štai kame [Brolis Branhamas pabeldžia į lentą.] – Dievo Karalyste. Nors aš išlaikau savo namą, nors aš išlaikau šeimą, ką aš beišlaikyčiau, aš laikysiuos Kristaus, Šlovės vilties.

406 Kurk mane, o Viešpatie, į Tai.

IŠTARTAS ŽODIS 67



Tegu Kristus būna mano Galva, kuri veiktų per mane. Ant mano pagrindo, mano tikėjimo į Jį, tegu dorybės jėga, pažinimas, susivaldymas, kantrybė, dievotumas ir brolybė veikia manyje, o Viešpatie – tokia mano malda. Man nesvarbu; kiek tai bekainuotų, net gyvybės kaina; yra denominacija – nėra denominacija; yra draugas – nėra draugo. Tegu Tai veikia manyje, tegu Kristaus dorybės jėga, Jo pažinimas, Jo…trykšta srove, kad aš galėčiau išmokyti juos.

407 “Dievas paskyrė Bažnyčioje apaštalus, pranašus, mokytojus, pastorius ir evangelistus”, – viską dėl ugdymo ir visų šių dorybių į Ją įnešimo, dėl tobulumo, Dievo Sūnaus Atėjimo. Kiekvienas iš šių akmenų yra medžiaga nuo to. [Brolis Branhamas nurodo į brėžinį lentoje–Red.] Štai ši medžiaga ano. Kiekviena iš šių dorybių priklauso Jam, ir jos liejasi iš Jo žemyn per juos. Amen.

408 Dvylika valandų. Kaip greit jos prabėgo? Amen. Jūs mylite Jį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs tikite tuo? [“Amen”.] Paklausykite, vaikai.

409 Sesuo Kidd pasakė ryte: “Broli Billai, aš nežinau, ar vėl pamatysiu jus”. Tai pritrenkė mane. Suprantate? Ji galvoja, kad sensta, taip ir yra. Aš meldžiausi, kad Dievas dar duotų jai ir broliui Kiddui daug metų.

410 Leiskite pasakyti jums: mes nežinome, kiek mes būsime kartu. Aš nežinau, kiek aš būsiu su jumis. Dievas gali mane pašaukti iš šio pasaulio. Jis gali pašaukti mane kitos srities tarnavimui. Jis gali ir jus kur nors pašaukti. Mes nežinome. Bet…įgykime… Tegu visa tai nepralėks pro ausis. Priimkime tai.

411 Štai, tai Biblijoje. Juk visa kita juda pagal tą patį pavyzdį. Ir jei tik turėčiau tam laiko… Per vieną dieną to nepadarysi. Jūs tai žinote. Bet galiu visa tai surišti kartu!

412 Žiūrėkite, kai mes praėjome tada tą skelbiamą Žinią, jūs matėte, ką Šventoji Dvasia padarė ten ant sienos, ar ne taip? Kas iš jūsų čia tada buvo? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Matote? Be abejo. Nusileido, nupiešė tą patį – Viešpaties Angelas.

413 Matote, tai tiesa. Nepraleiskite šito. Laikykitės to, vaikai. Laikykitės to. Atminkite: statykite ant savo tikėjimo dorybės jėgą, pažinimą, kantrybę!

414 Taigi, man atrodo, aš čia turėjau popieriaus lapelį, jei nepamečiau jo kur nors, kai pamokslavau.

68 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



A, štai jis. (Ačiū, broli. Labai ačiū.) Jei norite žvilgtelėti į jį, galbūt, jūs galėsite ką nors nuo čia… Galbūt šis piešinys geresnis už tą, kad jūs galėtumėte iš jo persibraižyti. Aš tiesiog prismeigsiu jį čia, ir jūs, žinoma, galėsite žiūrėti ir persibraižyti jį.

415 Ir aš noriu, kad jūs tai paimtumėte ir išnagrinėtumėte, ir sulygintumėte, ir po to elgtumėtės pagal tai. Ne tik nagrinėkite, lyginkite, bet elkitės pagal tai, kai jūs tai padarysite. Pritaikykite tai nuoširdžiai sau pačiam. Nesakykite: “Na, man patiko pasiklausyti”. Man irgi. Bet paklausyti tai, ir paskui priimti – tai kas kita. Suprantate? Matote? Tai visai kas kita. Suprantate?

416 Dievo atvaizdui sukurti yra septynios savybės. Yra Septyni Bažnyčios Periodai, per kuriuos Dievas pervedė Bažnyčią prie šių savybių. Ir tam Jis turėjo septynis pasiuntinius. Septyni, septyni, septyni. Matote? Septyni – tai Dievo užbaigimo skaičius, o trys – tai Dievo tobulumo skaičius. Taigi, štai trys ir septyni trejetai. Tad matematiškai, dvasiškai, pagal Žodį, pagal Šventosios Dvasios liudijimą – visa tai atvedė prie visiškos pabaigos. Panagrinėkime tai.

417 Tuomet pridėkime prie savo tikėjimo visa tai, kad mes visiškai suvyriškėtume į Kristaus atvaizdą, susijungę dievobaiminga meile, Dievo baime, nuoširdžia pagarba vienas kitam, gilia pagarba vienas kitam, broliška ir seseriška meile; jokio vulgarumo, nieko, išskyrus vien tyrą Šventosios Dvasios gyvenimą. Suprantate? Gyvenkite kartu, būkite Krikščionimis. Vaikščiokite su tikėjimu. Tegu Dievo dorybės jėga teka per jus, tegu Dievo pažinimas, kai susiduriame su geriu ir blogiu… Kai velnias pakiša ką nors, kas nėra tiksliai pagal Raštą, šalinkitės to. Teisingai.

418 Tikriausiai, apaštalai niekada nesielgė taip, kaip mes. Jie vaikščiojo…galbūt, buvo mažai kalbančiais žmonėmis, kol neatsistodavo prie sakyklos. Jie ateidavo ir darė, ką turėjo padaryti, ir išeidavo. Tiksliai. Jie turėjo jėgą. Jie turėjo dorybės jėgą. Jie nesiginčijo su žmonėmis. Jie žinojo, ko laikosi. Štai ir viskas. Jie žinojo, į ką įtikėjo. Jie nuolatos vaikščiojo Dvasioje, darydami tik…

419 Tiksliai kaip aš neseniai sakiau: vieną kart linktelėti – štai ir viskas, ką Dievui reikėjo padaryti, paskui niekas nebegalėjo jų sustabdyti. Jie neuždavinėjo klausimų ir nemąstė, nedvejojo ir nesijaudino, kaip mes, ar reikia jiems padaryti vieną ar kita. Jie tiesiog imdavo ir darydavo taip. Tik vienas nuo Dievo linktelėjimas – šito pakako. Būtent. Kodėl?

IŠTARTAS ŽODIS 69



Iš kur jie žinojo, kad tai buvo linktelėjimas nuo Dievo? Juose čia viduje buvo visos šios dorybės, visos šios savybės. Ir mažiausias linktelėjimas nuo Dievo atitiko visam šitam ir Jo Žodžiui, tai jie žinojo, kad tai buvo Dievo Žodis, ir jie iškart ėjo. Daugiau nebereikėjo niekuo jaudintis. Kai Dievas kalbėjo, jie ėjo. Mes kalbame…

420 Dievas kalba mums, o mes sakome: “Na ką gi, pradėsime. Pažiūrėsime, galėsime mes gyventi šiuo Gyvenimu ar ne”. Pats nepastebėsi, kaip tave kas nors nuliūdins. Na žinoma, tai velnias.

421 Jūs būtumėte matę, kaip jis bandė šiandien ryte manęs neleisti į šį susirinkimą. O, kad jums kartelį. O, mano Dieve! Man tenka kovoti kiekvienąkart, kada aš tik užsimenu apie surinkimą. Ir jei aš ruošiuosi melstis už ligonius, ir kažkas miršta ir nėra išgelbėtas, tai per dešimtį minučių pasigirs trisdešimt skambučių (jei tik pavyks), kad sulaikytų mane. “O, broli Branhamai, tau reikia padaryti štai šį”. Bet čia juk siela pavojuje. Taip.

422 Kartą vakare mane pakvietė į vieną vietą. Vienas jaunas žmogus… Aš kalbėjausi su juo čia (kaip jį ten?) supermarkete prieš keletą metų. Jis tapo alkoholiku. Aš pažinojau tą vaikiną – geras, nuostabus vaikinas, bet jis buvo nusidėjėlis. Taigi, paskambino jo motina. Manau, ji kelis kartus skambino Dokui, ir aš paskambinau… Jie paskambino Biliui, ir, galų gale, žinia pasiekė mane. Ir kai aš tik apie tai sužinojau, garbės žodis, man gyvenime niekada neteko pereiti tiek kliūčių, kad nusigauti iki to vaikino.

423 Ir kai nuvykau tenai, šis vargšelis netgi nebepažino manęs. Ir štai jis ten gulėjo be sąmonės, vos gyvas. Jo tėvas glostė jį ir sakė: “Sūneli”. O jam penkiasdešimt…maždaug, penkiasdešimt vieni metai. Ir kalbėjo: “Sūneli, štai taip, gulėk ramiai”. O jis bandė keltis. Jo štai tokios stambios rankos. Tas vaikinas buvo taip apimtas vėžio, kad ten buvo vien tik vėžys. Visuose jo kūno organuose buvo vėžys. Netgi jo kraujyje buvo vėžys, visur. Ir štai jis bandė keltis, ir toks nesuvaldomas.

424 Aš paėmiau jį už rankos, aš tariau: “Vudrojau, Vudrojau, čia brolis Branhamas”.

425 Jo tėtis pasakė: “Tu ką, nepažįsti? Tai juk brolis Billas. Vudrojau, tai brolis Billas”.

Jis pramurmėjo: “A-a, m-m. A-a, a-a, a-a”, – štai taip.

426 Ir jo tėtis pasižiūrėjo ir tarė: “Billi, tu truputi pavėlavai”.

70 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



Aš pasakiau: “Niekada ne per vėlu. Jis čia. Man teko veržtis”.

427 Ir tuomet ten stovėjo kiti vaikinai, dar keletą vaikinų, nusidėjėlių, iš jo giminaičių. Aš pasakiau: “Jūs matote, vaikinai? Pasiruoškite! Nes ir jums ateis tokia akimirka. Jūsų laukia tas pats. Suprantate? Galbūt ne vėžys. Gal jums bus kažkas kita, mirtinai kraujuosite ten ant plento arba dar kažkaip. Jums šito neišvengti”. Mes kalbėjomės su jais.

428 Aš laukiau, ką Dvasia pasakys. Laukiau. Po to netikėtai aš pajutau tą linktelėjimą: “Uždėk ant jo rankas”.

429 Aš priėjau, pasakiau: “Visi nulenkite galvas”. Jie visi nulenkė galvas – du ar trys jauni vaikinukai.

430 Aš uždėjau ant jo rankas. Aš tariau: “Viešpatie Dieve, leisk šiam vaikinui suvokti, kad jis žinotų, ką daro, prieš susitinkant su tuo. Jis miršta. Šis demonas surišo jį, ir jis išeina. Ir jis mirtinai nusigėrė, ir štai jis tokiame stovyje. Aš meldžiu, kad Tu pasigailėtum jo”. Ir kai aš pasimeldžiau už jį, kitą rytą jis sėdėjo ir kalbėjosi su tėčiu.

431 Basti Rodžersas neseniai, kai mane pakvietė čia į ligoninę… Tą dieną buvau tenai, po to kaip pamokslavau ten Miltaune, kur buvo išgydyta vargšė Džordži Karter. Visi jūs tai pamenate. Ir ten brolis Smitas, metodistų pamokslininkas, pasakė: “Jei kas nors krikštysis Jėzaus Kristaus Vardu, tas tegu nešdinasi iš mano palapinės”, – tokioje dvasioje. Ten Tottens-Fode, vedžiau ten susirinkimą. Ir, o-o, kaltino mane viskuo, ką tik galima sugalvoti. Aš nei žodžio nepasakiau, tęsiau toliau. Aš turėjau užduotį. Viešpats parodė man regėjimą. Ten buvo avelė, įsipainiojusi kažkur krūmyne. Jūs visi prisimenate tą regėjimą, visi jūs. Tikriausiai prisimenate. Jūs jį prisimenate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma. Gerai. Po to aš ėjau ten per krūmynus, ieškodamas jos.

432 Aš nuvykau į Tottens-Fordą. Brolis Raitas ten žino. Mes išvažiavome, nežinojome, ką daryti. Aš nusipirkau dėžę už dešimt centų. Aš ketinau nuvykęs atsistoti ten ir pamokslauti ant laiptelio. Jis pasakė, kad lips aukštyn į kalną, kai ką parduoti. Aš nuvažiavau kartu su juo. Tenai stovėjo didelė sena baptistų bažnyčia, buvo tuščia. Viešpats man pasakė: “Sustok čia”.

433 Aš pasakiau: “Broli Raitai, išleisk mane tiesiog čia”. Aš pasilikau. Jis nuvažiavo toliau aukštyn ir sugrįžo.

434 Aš nuėjau tenai, bet negalėjau atidaryti durų.

IŠTARTAS ŽODIS 71



Aš pasakiau: “Viešpatie, jeigu tai iš Tavęs, ir Tu nori, kad aš įeičiau į bažnyčią, atidaryk man duris”. Aš atsisėdau ir susimąsčiau.

435 Išgirdau kažkieno žingsnius – kažkoks žmogus priėjo ir pasakė: “Sveiki! Ko gero, – paklausė, – jūs norite įeiti į bažnyčią?”

Aš atsakiau: “Taip, pone”.

Jis tarė: “Aš turiu raktą”.

436 Pradėjau surinkimus. Pirmą savaitę beveik nieko. Pirmąjį vakarą mano klausytojais buvo brolis Raitas ir jo šeima. Nespėjome apsidairyti, kaip savaitės pabaigoje žmonės netgi negalėjo sutilpti kieme. Ta avelė vis dar nesirodė. Tuo metu buvo išgelbėtas brolis Hollas, kuris dabar ten pastorius, visi jie… Aš niekaip negalėjau rasti tos avelės. Po kurio laiko kalno papėdėje gyveno viena mergaitė iš Kristaus bažnyčios, kuri nevaikščiojo devynis metus ir aštuonis mėnesius, gulėjo ten. Tai ir buvo ji. Jūs visi žinote šią istoriją. Tiksliai.

437 Tą popietę, kai Bastis Rodžersas, stambus, aukštas veteranas, stovėjo ten…aš nuėjau tenai. O ten stovėjo brolio Smito bendruomenė ir juokėsi iš manęs, šaipėsi iš manęs už tai, kad krikštijau į Jėzaus Vardą. Aš įbridau į drumzlinus Tottens-Fordo vandenis, kur pas juos buvo… [Tarpas juostoje–Red.] …žvelgė į tą upelį, o jis kunkuliavo visas. Su manimi išėjo du diakonai.

438 Aš pasakiau: “Aš stoviu čia šiandien kaip Šventojo Dievo Rašto atstovas”. Aš tariau: “Aš skaitau čia Biblijoje, kur Petras pasakė: ‘Atgailaukite ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės’.” Aš pasisukau, padaviau Knygą vienam iš diakonų.

439 Aš išėjau ten ir pasakiau: “Kiekvienas norintis, kas atgailauja už savo nuodėmę, turi ateiti”. Įbridau ten į vandenį. Aš pasakiau: “Man atrodo, kad dabar ant kiekvienos šakos sėdi Angelai ir stebi”. O, tai bent! Tuo laiku, kai aš krikštijau, tikriausiai, du ar tris, visa jo bendruomenė, moterys gražiomis šilkinėmis suknelėmis metėsi į vandenį, šaukdamos visu balsu. Aš pakrikštijau visą jo bendruomenę į Jėzaus Kristaus Vardą. Jūs tai žinote. Aš turiu tą nuotrauką. Taip ir buvo.

440 Kas tai yra? Pridėkite prie savo dorybės jėgos. Suprantate? Palikite visą, kaip yra. Dievas žino, kaip tai padaryti. Dievas žino, kaip visa tai atlikti. Tegu jie kalba, ką nori. Neturi jokios reikšmės. Tiesiog eikite toliau.

72 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS



441 Bastis Rodžersas stovėjo tenai ir kai pamatė visa tai, jis pasakė: “Dabar aš tikiu tuo visa savo širdimi”. Ir jis irgi įbrido į vandenį savo gerais drabužiais ir krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą.

442 Prieš tris ar keturis metus jie pakvietė mane į ligoninę Niu Olbanyje. Jis ten merdėjo nuo vėžio, beveik suėstas jo. Gydytojai pasakė, kad jis išgyvens tik iki kito ryto. Pasakė: “Jis miršta”. Pasakė: “Atvyk kuo skubiau”.

443 Aš įėjau į palatą. Kai aš įėjau, tiesiog stovėjau ten ir meldžiausi. Jis pasakė: “Billi, ten kampe sukasi vaivorykštė”.

444 Ir aš atsigręžiau ir pažiūrėjau. Aš tariau: “Bastai, tai sandora. Tu nemirsi. Kraujo sandora gelbsti tave”.

445 Aš uždėjau rankas ant jo, tariau: “Viešpatie Dieve, tas regėjimas patvirtina, kad Tu čia. Tavo sandora tame, kad ‘Jo žaizdomis mes išgydyti’.” Uždėjau ant jo rankas, ir jis iš karto pasveiko. Išsiuntė jį namo.

446 Ir keturis-penkis metus, apie ketverius metus žvejojo išilgai upės ir visa kita, ir ten, kur buvo vėžys skrandžio stemplėje, sukietėjo, susiformavo didelis kietas mazgas. Patyrę ligoninės gydytojai pasakė jam, kad gydymas kobaltu gali ištempti jį, kad galėtų daugiau maisto į jį patektų. Jam sunku buvo suvalgyti iškart daug maisto. Jis turėdavo valgyti lėtai. Jis nuvyko, kad padarytų jam tai. Aš nežinojau, kad jis ten buvo.

447 O kai jie jį išoperavo, paaiškėjo, kad dėl šito jam prasidėjo jam konvulsijos, ir jį suparalyžavo, jam suparalyžiavo štai šį šoną. Ir jis galėjo verkti tik tarsi viena puse. Ir jis paėmė pieštuką štai taip ir pradėjo: “Uū-ū-ū”. Ir jis bandė rašyti tokiuose traukuliuose sveika ranka. Jo kairioji pusė buvo paralyžiuota. Ir jis rašė ranka: “Jėzus gelbsti, 1900” kažkuriais metais. Jie negalėjo suprasti.

448 Taigi, kada jo žmona pasakė: “Broli Branhamai, aš nežinau, ką jis tuo nori pasakyti”.

449 Aš tariau: “P. Rodžers, jis nori pasakyti, kad 1900 kažkuriais metais jis buvo išgelbėtas ir krikštijosi ten į Jėzaus Vardą. Štai kas dabar atnešė gerus vaisius. Jis nebijo mirti”.

450 Aš pasakiau: “Viešpatie Dieve, išsaugok jo gyvybę. Aš meldžiu šito Jėzaus Vardu, kad Tu išsaugotumei jo gyvybę”. Uždėjau ant jo rankas. Paralyžius dingo, konvulsijos liovėsi. Ir jis atsisėdo lovoje. Dabar jis vaikšto ir liudija. [Susirinkimas labai džiaugiais–Red.]

451 Prie savo tikėjimo pridėkite dorybės jėgą,

IŠTARTAS ŽODIS 73



prie savo dorybės jėgos pažinimą, prie savo pažinimo – susivaldymą, prie savo susivaldymo – kantrybę, prie savo kantrybės – dievotumą, prie savo dievotumo – brolišką meilę, prie savo broliškos meilės – Šventąją Dvasią, ir Kristus ateis. Nes kaip tik po Juo… Šventoji Dvasia ir yra Jėzaus Kristaus Dvasia Bažnyčioje, kad išreikštų tas dorybes. O, tai bent!

Štai, jau penkiolika po dvylikos.



Aš myliu…myliu Jį

Pamilo Jis pirma



Štai čia iš tikrųjų, o po to visa kita.



Išpirko… (Ką Jis padarė?) …man Kalvarijoj,

Išganymą.



Kodėl aš tapau štai šituo? Nes pamilo Jis pirma mane.



Aš myliu Jį, aš myliu Jį,

Pamilo Jis pirma… (Štai kodėl.)

Išpirko man Kalvarijoj

Išganymą.



452 Šįryt aš iš visos širdies pasižadu Jam, kad su Jo pagalba ir iš Jo malonės…aš meldžiu, kad aš kasdien siekčiau, be perstojo, kol nepajusiu, kad visi šie reikalavimai teka šiame kukliame mano atvaizde, kad aš bučiau gyvojo Kristaus pasireiškimu. Nes Jis tapo nuodėme, kaip aš, kad aš galėčiau tapti…tapti Dievo teisumu, kaip Jis. “Jis užėmė mano vietą; Viešpatie, leisk dabar man užimti Jo”. Nes su šiuo tikslu Jis ir numirė. Kas iš jūsų pasižadės taip pat iš Dievo malonės? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Dabar nulenkime galvas ir pakelkime rankas.

453 Aš pažadu, Viešpatie, ši bažnyčia pasižada – pilnavertis Jėzaus Kristaus atvaizdas!



Pamilo Jis pirma

Išpirko man Kalvarijoj

Išganymą.

74 TOBULO ŽMOGAUS ATVAIZDAS























































Tobulo žmogaus atvaizdas

(The Stature of a Perfect Man)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1962 m. spalio 14 d. sekmadienio rytą Branhamo bažnyčioje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 62-1014r, trukmė dvi valandos ir keturiasdešimt penkios minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.