1963m. kovo 17-25d. atskleistos Septynių Antspaudų Paslaptys

Po šio antgamtiško debesies pasirodymo, kurį sudarė septyni angelai, atėję iš Viešpaties buvimo, buvo atskleistos paslaptys, užantspauduotos Danieliaus ir apreiškimo knygose. Taip Viešpats per brolį Branhamą išpildė Savo pažadą, paliktą
apreiškimo knygoje 10:7

bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.

Ištrauka iš „Septynių Antspaudų Apreiškimas“
(The Revelation Of The Seven Seals)


PIRMASIS ANTSPAUDAS



1 Dabar nulenkime galvas maldai. Mūsų Dangiškas Tėve, šitą vakarą mes dėkojame Tau už dar vieną galimybę ateiti ir garbinti Tave. Mes dėkingi, kad mes gyvi, ir kad mes turime šį dydį amžinojo Gyvenimo apreiškimą, esantį mumyse. Ir mes susirinkome šiandien vakare, Tėve, kad kartu nagrinėtume Tavo Žodį, šias didžias paslėptas paslaptis, kurios buvo paslėptos nuo pasaulio sutvėrimo. Ir tik vienas Avinėlis gali apreikšti jas mums. Aš meldžiu, kad Jis ateitų šiandien vakare pas mus, paimtų Savo Žodį ir atidengtų Jį mums, kad mes žinotume, kaip mums tapti geresniais tarnais dėl Jo šituo paskutiniu laiku. O Dieve, mes matome, kad jau dabar paskutinis laikas, padėk mums suvokti savo vietą, Viešpatie, ir savo bejėgiškumą, ir neabejotiną greito Viešpaties Atėjimo faktą. Mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

2 Rodos, tai Dovydas pasakė: “Džiaugiausi, kai jie man pasakė: “Eikime į Viešpaties namus”. Ateiti čia – tai visada didelė garbė. Ir kada kartu nagrinėjame Žodį, mes įgyjame šią didžiulę viltį.

3 Taigi, daugelis stovi, ir aš pasistengsiu pasiskubinti. Bet aš galvoju, kad jūs, kaip ir aš, patyrėme malonumą nuo Šventosios Dvasios Būvimo per šiuos du paskutinius susitikimus. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

4 Ir šiandien su manimi įvyko tai, ko su manimi jau seniai nebuvo. Aš ruošiausi tam…štai šitam apreiškimui, Antspaudo atidengimui.

5 Daug metų atgal aš prabėgomis liečiau tai (turbūt, dvidešimt metų atgal arba maždaug tiek), bet kažkodėl pilnai aš nebuvau tuo patenkintas. Atrodė, kad tame kažkas yra, ypatingai šituose Antspauduose, nes šie Antspaudai ir yra visa Knyga. Suprantate? Ši Knyga. Visa Knyga – tai viena Knyga, užantspauduota. Ji prasideda...

6 Pavyzdžiui, jeigu aš čia turėčiau ką nors rankoje, aš jums parodyčiau, ką aš turiu omenyje. [Naudodamas popieriaus lapus, Brolis Branhamas iliustruoja, kaip susisuka ir užantspauduojamas ritinys.–Red.] Čia vienas antspaudas. Tai vienas, ir suvyniojate jį štai taip, štai kaip jis buvo susukamas.
112 PIRMAS ANTSPAUDAS

Ir štai taip jis susisuka, o pabaigoje išsikišęs galas, štai taip. Tai pirmas antspaudas. Štai. Paskui… Tai pirma knygos dalis. Paskui sekantis antspaudas susisuka štai tokiu būdu, tiesiai šalia šito. Ir jis irgi susisuka tokiu būdu, kaip štai čia. O paskui štai čia gale kyšo dar vienas. Tai reiškia du antspaudus.

7 Ir tokiu būdu buvo parašyta visa Biblija – ritinėliuose. Taigi, kada nuimami šie Antspaudai, tada atsiskleidžia Knygos paslaptys.

8 Jūs suspėjote panagrinėti Jeremiją, kaip jis ten parašė (daugelis iš jūsų pasižymėjote tai vakar vakare)? Kaip buvo parašyti tie antspaudai ir padėti išsaugojimui, kol jis nesugrįžo iš nelaisvės praėjus septyniasdešimt metų. Jis sugrįžo ir pareikalavo savo nuosavybės.

9 Ir man labai patinka nagrinėti tai. Neįmanoma...neįmanoma išreikšti viso, nes tai amžinas Žodis ir tai amžina Knyga. Todėl, mums tiesiog teks tarsi praeiti per viršūnes. Ir šiandien, kada ruošiausi, aš užrašiau daug Rašto vietų, kad jūs galėtumėte išstudijuoti tai. Ir taip pat... Ir kasetėse bus daug apreikšta, kada nagrinėsite. Ir čia tiek visko!

10 Jeigu aš tiktai galėčiau iš čia nuo platformos atskleisti tai jums taip, kaip buvo apreikšta man kambaryje, o-o, tai būtu nuostabu! Bet kada ateinu čia, laikas spaudžia, ir tiesiog peršoki nuo vieno prie kito, ir stengiesi, kad žmones pasiektų kas svarbiausia, kad jie suprastų tai.

11 Didelis ačiū už tą daina, kurią brolis Angrenas ką tiktai sudainavo: “Iš Dangaus nusileido”. Jeigu Jis nebūtų nusileidęs iš Dangaus, tai kur mes šiandien būtume? Tad mes dėkingi, kad Jis nusileido, kad padėtų mums.

12 Taigi, kadangi daugelis stovi, mes pasiskubinsime, kiek įmanoma. Aš nesakau, kad mes darysime greitomis, bet aš turiu omenyje, kad mes pradėsime kaip galima greičiau. O dabar atverskime, po...

13 Mes praėjome 1 skyrių, 2, 3 ir 4, ir 5 – vakar vakare. O šiandien vakare mes pradedame Apreiškimo Knygos 6 skyrių.

14 Dabar, nagrinėdami šį skyrių mes remsimės į įvairias vietas kaip Senajame, taip ir Naujajame Testamentuose, nes visa Knyga pilnai yra Jėzaus Kristaus apreiškimas. Suprantate? Visa tai pilnai – Viešpaties Jėzaus apreiškimas, apreiškimas Jėzaus Kristaus. Tai Dievas apreiškia Save Knygoje, apreiškia Save per Kristų Knygoje. O Kristus ir yra Dievo apreiškimas. Jis atėjo apreikšti Dievo, nes Jis ir Dievas yra viena. “Dievas buvo Kristuje, taikydamas šitą pasaulį su Savimi”. Kitais žodžiais, jūs niekada tiksliai nežinojote, Koks Dievas, kol Jis neapreiškė Savęs per Kristų – štai tada pasidaro aišku.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 113

15 Daug metų atgal aš galvojau, kad Dievas tikriausiai pyksta ant manęs, o Kristus mane myli. O paskui supratau, kad tai vienas ir tas pats Asmuo. Suprantate? Ir Kristus – tai pati Dievo širdis.

16 Ir dabar, kada mes tai nagrinėsime, mes sulyginsime. Pirmos trys Biblijos Knygos, Apreiškimo (kurias mes gana nuodugniai išnagrinėjome) – tai bažnytiniai periodai, Septyni Bažnyčios Periodai. Taigi, yra Septyni Bažnyčios Periodai, Septyni Antspaudai, Septyni Trimitai ir Dubenys, ir…ir netyrosios dvasios, kaip varlės, ir visa tai susiję.

17 Oi, kaip aš norėčiau pakabinti didžiulę lentą ir viską nubraižyti taip, kaip aš tai matau žinote, kaip būtent visi jie išsidėsto. Aš nubraižiau tai ant popieriuko, bet aš... Jūs suprantate. Ir kol kas viskas visiškai teisinga: ir su laiku, ir su periodais, kaip jie prasidėjo ir pasibaigė – viskas susijungia tiesiog idealiai. Tad…Gal, tai ne visai teisingai, bet, šiaip ar taip, geresnio kol kas aš nežinau. Ir aš žinau, kad jeigu…jeigu aš darau viską, kas man priklauso, ir padarau klaidą, kada darau viską, kas man priklauso, nežinodamas nieko geresnio, tai Dievas, žinoma, atleis man už šią…už klaidą, jeigu aš padariau kažką neteisingai. Bet…

18 Taigi, šios pirmos trys knygos – tai pirmi Septyni Bažnyčios Periodai. O paskui mes matome Apreiškimo Knygos 4-me skyriuje, kad Jonas užžengė. Suprantate? Mes matome, kad bažnyčios…Apie bažnyčios periodus mažai kas sakoma. Aš galvoju, kad būtent šituo žmonės bus labai nustebinti. Jie…jie…jie galvoja, kad Bažnyčią bus net pačiame sielvarte, tuose įvykiuose, kurie įvyks ateityje. O kaip aš pasakiau sekmadienį, vakar: nepastebėsi kaip prasidės sielvartas, o tu vis galvosi: “Kodėl nebuvo…pirmiau neįvyko Paėmimas?” Ir tai įvyks taip pat, kaip ir ankščiau buvo: jis praėjo, o jūs ir nežinojote šito. Suprantate?

19 Taigi, ne taip jau daug pažadėta šitai Bažnyčiai, šitai pagoniškai Bažnyčiai, Nuotakai. Taigi, aš noriu, kad jūs atsimintumėte, kad yra bažnyčia ir Nuotaka. Suprantate?

20 Visada reikia, kad išeitų trejetais, ketvertais – neteisingai. Trejetai! Po tris, po septynis, po dešimt, po dvylika ir po dvidešimt keturis, ir po keturiasdešimt, po penkiasdešimt – šie pilni skaičiai. Biblija – tai... O Dievo siunčiama Žinia eina kartu su...su…su…Biblijos skaitvardžiais, su šitais skaičiais. Ir jeigu jums kažkas nesutinka su vienu iš šitų skaičių, tai geriau budėkite, toliau viskas nusiris kūliavirščiais. Reikės vėl pradėti iš naujo.

21 Brolis Veilas, brolis Li Veilas, jis…jis... Aš galvoju, jis čia. Mes su juo kažkurią dieną kalbėjome apie žmones, kurie nuklysta nuo kelio. Tai panašu šaudymą į taikinį. Jeigu šautuvas idealiai subalansuotas,
114 PIRMAS ANTSPAUDAS

idealiai pritaikytas ir nutaikytas, būtinai pataikysi į taikinį, jeigu tik nepajudės vamzdis ir jo nepasuks, arba atatranka jo nenukreips, ir nuo ko ten…arba papūs vėjas. Kur bebūtų šis “nukrypimas”, yra tik viena išeitis – sugrįžti prie tos pozicijos, kada jis “nukrypo” nuo trajektorijos, ir vėl pradėti iš naujo, jeigu iš viso ruošiesi pataikyti į taikinį. Kituo atveju į taikinį tiesiog nepataikysi, štai ir viskas.

22 Ir aš skaitau, kad taip reikia nagrinėti Raštą. Jeigu matome, kad čia mes kažką pradėjome, o paskui tai nesusieina (jūs matote, kad nesusieina; mes…mes kažkur padarėme klaidą), reiškia, reikia sugrįžti į pradinį tašką. Savo protu niekada nesuprasi. Tai tiesiog ne...

23 Mes ką tik išsiaiškinome iš Rašto, kad nė vienas žmogus nei Danguje, nei žemėje, nei po žeme, nei iš tų, kas buvo arba bus, negali šito padaryti. Tiktai Avinėlis gali tai padaryti. Tad seminariniai paaiškinimai (kokiais jie bebūtų) – yra niekas. Suprantate? Tiktai Avinėlis gali tai apreikšti, štai ir viskas. Tad mes pasitikime Jo pagalba.

24 Jonas paimtas 4-me skyriuje, kad pamatytų tai, “kas buvo, kas yra ir kas bus”. Bet Bažnyčia užsibaigia 4-me skyriuje. Ir Kristus pasiima Bažnyčią – Ji patraukiama į orą pasitikti Jį ir vėl pasirodo tiktai 19-me skyriuje, kada Jis sugrįžta kartu su...su Bažnyčia kaip karalių Karalius ir viešpataujančiųjų Viešpats. O dabar… O-o, tikiuosi, kad kada nors mes spėsime praeiti visa tai pilnai, galbūt, prieš Jo atėjimą. Jeigu ne, tai mes vis tiek tai pamatysime, tad nesvarbu.

25 Taigi, šitame 5-me skyriuje – šitų Antspaudų nuėmimas. Ir štai, Knyga už Septynių Antspaudų… Pirmiausia norėtųsi perskaityti Pirmąjį Antspaudą.

26 Vakar vakare (kad dar truputi užtvirtinti) mes sužinojome, kad kai Jonas pažiūrėjo ir pamatė, kad ši Knygą vis dar pirminio Savininko rankose, Dievo… Jūs prisimenate, kaip Ji buvo prarasta? – Adomas, tai jis iškeitė Gyvenimo Knygą į šėtono pažinimą ir prarado savo paveldėjimą, prarado viską, o dėl išpirkimo nebuvo kelio. Tada Dievas, tapdamas panašiu į žmogų, nužengė ir tapo mūsų Atpirkėju, kad išpirktų mus.

27 Ir štai, mes matome, kad visa tai, kas praėjusiais laikais buvo paslaptingu, turi būti atidengta mums paskutinėse dienose.

28 Taigi, dar mes čia matome, kad kai tiktai Jonas išgirdo šitą pranešimą, kad išeitų Giminaitis Atpirkėjas ir pateiktų Savo teises, nei vienas žmogus negalėjo šito padaryti: niekas Danguje, niekas žemėje, niekas po žeme – niekas nebuvo vertas netgi pažiūrėti į Knygą. Tik įsivaizduokite. Apskritai nei vienas žmogus nebuvo vertas netgi pažiūrėti į Ją.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 115

29 Ir Jonas tiesiog pravirko. Jis žinojo, kad (o-o!), tada nebuvo galimybės į išpirkimą, viskas žuvo.

30 Ir iš karto mes matome, kad jo verksmas tuojau užsibaigė, nes vienas iš keturių gyvūnų…arba, tiksliau, vyresniųjų, paskelbė…vienas iš vyresniųjų pasakė: “Neverk, Jonai, nes Liūtas iš Judo giminės nugalėjo, – kitais žodžiais, – nugalėjo ir pavergė.

31 Jonas, pasisukdamas, pamatė išeinantį Avinėlį. Turbūt, Jis buvo visas kruvinas, supjaustytas ir sužeistas. Jis buvo užmuštas, pasakyta: “Avinėlis, Kuris buvo užmuštas”. Ir, žinoma, Jis vis dar kraujavo. Jeigu papjauti avinėlį ir…ir užmušti jį taip, kaip užmušė, bent, šitą Avinėlį… Juk Jis buvo visas sukapotas ant kryžiaus, ietis šone ir vinys rankose ir kojose, ir dygliai ant kaktos – Jis buvo baisioje padėtyje. Ir šitas Avinėlis išėjo ir priėjo prie Sėdinčiojo Soste, Kuris turėjo pilną teisinį išpirkimo dokumentą. Ir Avinėlis prieina ir paima Knygą iš Sėdinčiojo Soste rankos, ir buvo…paėmė ir atskleidė Antspaudus, ir atvertė Knygą.

32 O kada tai įvyko, mes pamatėme, kad Danguje, turbūt, įvyko kažkas nepaprasto, nes vyresnieji ir…dvidešimt keturi vyresnieji ir gyvūnai, ir visi Danguje pradėjo šaukti: “Vertas!” Ir tuomet atėjo Angelai ir išpylė dubenis su šventųjų maldomis. Šventieji po aukuru sušuko: “Tu vertas, Avinėli, nes Tu išpirkai mus, ir dabar padarei mus karaliais ir kunigais; ir mes karaliausime žemėje”. O-o, tai bent! Ir tai kada Jis atvertė šią Knygą.

33 Suprantate, ši Knyga iš tikrųjų buvo suplanuota ir parašyta prieš pasaulio sutvėrimą. Ši Knyga, Biblija, iš tikrųjų buvo parašyta prieš pasaulio sutvėrimą. Ir Kristus, tai yra Avinėlis, buvo užmuštas prieš pasaulio sutvėrimą. Ir Jo Nuotakos nariai, jų vardai buvo įtraukti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Bet Ji buvo užantspauduota, o dabar Tai atsiskleidžia, kieno vardai buvo ten, visos smulkmenos. Tai bent nepaprastas dalykas.

34 Ir Jonas, kada jis pamatė tai, jis…jis pasakė: “Visi Danguje, visi po žeme...” Visi girdėjo, kaip jis sakė: “Amen, palaiminimas ir pagarba!” Jis tiesiog buvo ne savyje iš džiaugsmo ir…nes Avinėlis buvo vertas.

35 Ir štai, stovi Avinėlis… Dabar, šiandien vakare, kada mes pradedame šį 6-tą skyrių, Jis laiko rankoje Knyga ir pradeda Ją atskleisti.

36 Ir, o-o, aš šiandien... (ir aš tikiuosi, kad žmonės – dvasiniai, hm) …aš tiksliai padaryčiau tame baisią klaidą, jeigu šiandien apie dvyliktą valandą nebūtų įėjusi į kambarį Šventoji Dvasia ir nebūtų pataisiusi pas mane tai, ką aš užsirašinėjau ir ruošiausi pasakyti.
116 PIRMAS ANTSPAUDAS

37 Aš ėmiau iš senų užrašų. Aš nieko apie tai neturėjau. Aš nežinau ką vaizduoja Antras Antspaudas – supratimo neturiu. Bet aš paėmiau senus užrašus to, apie ką aš pamokslavau keletą metų atgal ir užsirašiau juos. Ir aš surinkau tuos užrašus…daktaro Smito užrašus, daugelio didžių, įžymių mokytojų – aš visa tai surinkau. Ir visi jie tikėjo tuo, todėl aš tai užrašiau. Ir aš tariau: “Kagi, dabar aš išnagrinėsiu iš šito požiūrio”.

38 Ir štai apie dvyliktą dienos valandą Šventoji Dvasia tiesiog įskrido į kambarį, ir man iš karto atsivėrė visas paveikslas, ir štai, prašau (taip ir yra, štai) [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] – apie šito…apie šito Pirmojo Antspaudo atskleidimą. Aš įsitikinęs visu šimtu procentu, kad tai ne kas kita, kaip Evangelijos Tiesa, kurią aš čia kalbėsiu. [Susirinkimas džiaugiasi.]

39 Aš tiksliai žinau, kad yra taip, nes jeigu apreiškimas prieštarauja Žodžiui, reiškia, tai ne apreiškimas. Ir, žinote, yra kai kurie dalykai, kurie gali atrodyti jau tokiais teisingais, tačiau tai ne jokia tiesa. Suprantate? Taip atrodo, bet tai ne taip.

40 Dabar, čia mes matome Avinėlį su Knyga. Taigi, 6-me skyriuje mes skaitome.

Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau
vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: “Ateik ir
žiūrėk!”

Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis,
turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas,
kad dar nugalėtų.

41 Taigi, tai Pirmas Antspaudas, tas, kurį mes su Dievo malone pabandysime šiandien vakare paaiškinti, kiek tai… O aš visiškai suprantu, kad jeigu žmogus bando paaiškinti tai, jis vaikšto bedugnės pakraščiu, jeigu nesusigaudo tame, ką daro. Suprantate? Tad, jeigu tai ateis man per apreiškimą, tai aš jums taip ir pasakysiu. O jeigu man tektų tiesiog perleisti tai per savo protą, tada aš…aš perspėsiu apie tai jus, dar man prieš pradedant apie tai kalbėti. Bet aš absoliučiai tikras, nestovėčiau aš čia šiandien, jeigu tai nebūtų atėję man nuo Visagalio tiesiog šiandien. Aš nelinkęs kalbėti tokius dalykus šiaip sau, kada dalykas liečia šitą Rašto dalį. Aš…aš...aš…

42 Aš tikiuosi, jūs suprantate apie ką aš dabar kalbu. Taip? Taigi, žinote, negali nieko sakyti... Jeigu kažkas turi štai čia gulėti, prieš tai, kaip kažkas įvyks, tai negalima šito sakyti, kol jis tenai nebus padėtas. Suprantate? Jūs susigaudote? Ar atidžiai jūs klausote? Taip?

43 Štai, suvyniota Knyga po Septyniais Antspaudais
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 117

dabar atskleidžiama Avinėliu. Mes artėjame prie šito momento šiandien vakare. Tepadeda mums Dievas. Kada nuimami ir atskleidžiami Antspaudai, apreiškiamos Knygos paslaptys.

44 Taigi, suprantate, tai užantspauduota Knyga. Mes tikime tuo. Arba ne? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Mes tikime, kad tai užantspauduota Knyga. Tai štai, ankščiau mes šito nežinojome, bet yra taip! Ji užantspauduota Septyniais Antspaudais. Tai yra, kitoje pusėje Knyga užantspauduota Septyniais Antspaudais.

45 Jeigu mes kalbėtume apie tokią knygą, tada tai būtų tas pats, kas perrišti ją dirželiu, septyniais dirželiais. [Brolis Branhamas parodo knygą kaip iliustraciją.–Red.] Bet ši Knyga ne tokia.

46 Tai ritinys. O kada ritinys atsivynioja, tai vienas, tada tiesiog ritinyje yra antras. Ir tiesiog čia sakoma, kas tai, bet tai paslaptis. Tačiau mes bandėme suprasti tai. Bet neužmirškite. Knyga užantspauduota. Ir ši Knyga yra apreiškimo paslapties Knyga. Tai Jėzaus Kristaus apreiškimas (suprantate?), apreiškimų Knyga. Ir štai, jūs žinote, kad amžių bėgyje žmogus apmąstė ir bandė Ją suprasti. Mes visi bandėme. Tačiau…

47 Aš prisimenu, kaip kartą... Jeigu…jeigu atsitiktinai čia yra ponas Bochenonas, arba…arba kas nors iš jo artimųjų, neįžeidžiant bus pasakyta. Ponas Bochenonas – mano artimas draugas, ir jis buvo komunalinio aptarnavimo kompanijos valdytoju, kada aš ten dirbau. Kada aš tik gavau išgelbėjimą, aš papasakojau jam apie tai, kad skaitau Apreiškimo Knygą. Jis pasakė: “Aš bandžiau skaityti šį dalyką…” Jis pasakė… O ponas Bochenonas buvo nuostabiu žmogumi, ir jis…jis buvo bažnyčios narys. Ir…ir aš nežinau, kokiai būtent jis priklausė, bet jis pasakė: “Aš galvoju, kad Jonas, turbūt, tą vakarą prisivalgė raudonojo pipiro vakarienei ir nuėjo miegoti su pilnu skrandžiu”.

48 Aš pasakiau jam, nors aš galėjau netekti darbo, aš pasakiau: “Ir jums negėda taip kalbėti?” O aš buvau dar vaikinukas. Bet aš pasakiau: “Argi jums negėda kalbėti taip apie Dievo Žodį?” Suprantate? Nors aš buvau dar vaikinukas, ne daugiau…galbūt, dvidešimt vieno, dvidešimt dviejų metų, ir darbą rasti buvo sunku, buvo krizė. Tačiau viduje buvo baimė, kada aš pašai-...girdėjau kokią nors kandžią užuominą Dievo Žodžio atžvilgiu. Juk tai Tiesa, visa Tiesa. Todėl tai nebuvo sapnas ir ne nakties košmaras, Jonas nieko tokio nesuvalgė.

49 Jis buvo Patmos saloje, nes jis bandė išleisti Dievo Žodį knygos formoje ir buvo išsiųstas ten romos vyriausybe, ir buvo saloje Viešpaties Dieną. Ir jis išgirdo už savo nugaros daugelio vandenų Balsą,
118 PIRMAS ANTSPAUDAS

ir atsigręžė, kad pažiūrėti, ir jis pamatė septynis aukso žibintus. Ir ten tarp jų stovėjo Dievo Sūnus.

50 Taigi, ir ši Knyga – tai apreiškimas. Taigi, apreiškimas – tai kada kažkas apie kažką tampa žinoma, kažkas buvo atidengta. Ir štai, pastebėkite, kad jūs neužmirštumėte šito, Ji paslėpta iki vėlesnių laikų. Suprantate? Visa Jos paslaptis paslėpta iki vėlesnių laikų. Mes matome tai čia Rašte.

51 Taigi, Knygos paslaptis išaiškėja, kada nuimami Antspaudai. Ir kada Antspaudai pilnai nuimti, išpirkimo laikas užsibaigia, nes Avinėlis paliko užtarėjo pareigas, kad išeitų ir pareikalautų Savo. Tame laiko tarpe Jis buvo Tarpininku. Bet kada įvyksta tikras apreiškimas apie Antspaudus, kada jie nuimami, Avinėlis išeina iš šventyklos. Tai pagal Žodį. Mes skaitėme tai vakar vakare. Jis išėjo iš...iš jų tarpo ir paėmė Knygą, todėl Jis daugiau nebe Tarpininkas, nes Jis netgi buvo pavadintas Liūtu, o tai…tai Karalius, ir tada Jis ne Tarpininkas.

52 Tačiau šitų Antspaudų aktoriai pasirodė pirmame bažnyčios periode. Atsiminkite tai, kad jums…jūs kiek įmanoma geriau įsižiūrėtumėte į veikiančius asmenis arba kaip galima geriau. “Aktoriai” – aš pavadinsiu juos taip, nes aktorius – tai žmogus, kuris keičia kaukes. Suprantate?

53 Ir šitame veiksme šiandien vakare mes pamatysime, kad tai šėtonas keičia kaukę. Ir visi aktoriai…

54 Kristus, atlikdamas Savo vaidmenį, kada Jis iš Dvasios tapo žmogumi, Jis tiktai užsidėjo aktoriaus kostiumą, žmogišką kūną, ir atėjo Žmogaus pavidale, kad taptu Giminaičiu Atpirkėju.

55 Tai štai. Štai, jūs matote, tai tik aktoriaus išvaizda. Štai kodėl jie visi čia palyginimuose ir ale-...ir kaip jie čia aprašyti, pavyzdžiui: gyvūnai ir žvėrys, ir taip toliau – čia vaidinamas veiksmas. Ir šie aktoriai pasirodė pirmame bažnyčios periode, nes tai buvo Kristus beatsiveriantis Septyniems Bažnyčios Periodams. Dabar jūs suprantate tai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Gerai. Matote? Kristus buvo beatsiveriantis Septyniems Bažnyčios Periodams.

56 Paskui visų šitų bažnyčios periodų bėgyje atsiranda didelė sumaištis. Paskui bažnytinės epochos pabaigoje, septintojo angelo Žinia turi surinkti šias prarastas paslaptis ir perduoti jas Bažnyčiai. Suprantate? Tai štai, mes pamatysime tai.

57 Bet tada jų tikroji esmė nebuvo apreikšta. Taigi, biblijiniais laikais – tada buvo tos pačios paslaptys, ir žmonės matė, kaip vyksta šie dalykai, kaip Jonas matė tai čia. Jis pasakė: “Raitelis ant balto žirgo”.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 119

Bet kame buvo pati paslaptis? Juk su šituo raiteliu siejasi paslaptis. Tai štai, ką tai reiškė – jie nežinojo, bet tai turi būti apreikšta…bet tai turi būti apreikšta po to, kai Avinėlis paliks Tėvo Sostą, Savo užtarimą Giminaičio Atpirkėjo vaidmenyje.

58 Čia aš kai ką įterpsiu. Taigi, jeigu kas nors paims šias juostas... Bet kuris žmogus gali kalbėti viską, ką nori. Jis turi teisę į viską, kas liečia jo įsitikinimą. Bet jeigu... Žinote, jeigu tarnautojas nenori, kad tai patektų jo žmonėms, tada pasakykite jiems, kad neimtų jų. Bet aš…aš...tai dėl tų žmonių, pas kuriuos aš pasiųstas kreiptis, todėl aš turiu atskleisti, kas yra Tiesa. Suprantate?

59 Taigi, Avinėlis, kada dar užtarinėjo ten, Jis žinojo, kad ten buvo vardai, įtraukti ten nuo pasaulio sutvėrimo. Ir kol šie vardai dar nepasireiškė žemėje, Jis turi pasilikti ten Užtarėju. Jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Grynai išankstinis nulėmimas! Suprantate? Gerai. Jis turėjo pasilikti ten, nes Jis atėjo mirti už tuos, kuriuos Dievas paskyrė amžinam Gyvenimui. Suprantate? Suprantate? Iš anksto žinodamas Jis matė juos, ne Savo valia. Jo valia tame, kad niekas nepražūtų. Bet iš anksto žinodamas Jis žinojo, kas išsigelbės, o kas – ne. Todėl, jeigu nors vienas vardas dar pasilieka ne paskelbtas…nepaskelbtas žemėje, Kristus turi pasilikti ten kaip Užtarėjas, kad pasirūpintų tuo vardu.

60 Bet kai tiktai šis paskutinis vardas paners į tą “Kloroksą” arba Baliklį, tada Jo užtarimo dienos pasibaigs: “Netyras tegu toliau susitepa. Šventasis toliau tesišventina”. Suprantate? Ir Jis palieka šventyklą, ir tada ji tampa teismo Sostu. Tada vargas tiems, kas ne Kristuje!

61 Tai štai, pastebėkite, bet tai turi būti apreikšta, kada Avinėlis paliks Savo užtarimo vietą pas Tėvą. (Tai Apreiškimas 5.) Taigi, Jis paima Antspaudų Knygą, Antspaudų Knygą, arba Knygą, užantspauduotą Antspaudais, nuima ir parodo juos (žiūrėkite) periodo pabaigoje. Taigi, kada pasibaigs užtarimas, bažnyčios periodai jau pasibaigs…

62 Jis atėjo pirmąją periode, Efezo Periode, apreiškė, pasiuntė pasiuntinį.

63 Atkreipkite dėmesį, kas vyksta toliau. Toks planas: pirma, kas vyksta – pradžioje Danguje skamba pranešimas. Kas vyksta? – Atidengiamas Antspaudas. Ką tai reiškia? – Atsiskleidžia paslaptis. Suprantate? O kada atsiskleidžia paslaptis, tada skamba trimitas. Jis skelbia karą. Krenta piktlygės, nelaimės, ir atsiveria bažnyčios periodas. Suprantate?

64 Kas tai per “karas”? Bažnyčios angelas suvokia Dievo paslaptį, dar pilnai neatidengtą. Bet kada jis suvokia,
120 PIRMAS ANTSPAUDAS

jis suvokia šią Dievo paslaptį ir paskui jis eina pas žmones… (po to, kai jam buvo duota paslaptis) …išeina pas žmones – ką jis ten daro? – Jis pradeda skelbti šią žinią. O kas nuo šito prasideda? – Karas, dvasinis karas.

65 Ir paskui Dievas pasiima Savo pasiuntinį kartu su to periodo išrinktaisiais ir atideda juos numirusius. O paskui Jis užleidžia piktligę ant atstūmusiųjų tai – laikinasis teismas.

66 O paskui, kada tai pasibaigia, Jis eina toliau, ir jie denominuojasi ir sukuria denominacijas, ir prasideda ši žmogiška veikla, kaip su Vesliu ir visais likusiais. Ir tada vėl prasideda visiška sumaištis.

67 Ir paskui apreiškiama dar viena paslaptis. Tada kas vyksta? – Pasirodo kitas pasiuntinys žemėje dėl bažnyčios periodo. Suprantate? Ir kada jis pasirodo, jis…skamba trimitas – jis skelbia karą. Suprantate? O paskui kas vyksta? – Paskui, galu gale, jis paimamas. O kada jis jau paimtas, tada ištinka piktlygės, sunaikina juos, bažnyčią ištinka dvasinė mirtis, ir su ja baigta (su ta grupe).

68 Paskui Jis pereina prie kito (o-o, tai didis planas!), kol neprieina iki šito paskutinio angelo. Taigi, jis neturi kažkokios konkrečios paslapties. Bet jis surenka visas, kurios buvo prarastos per kitus periodus, visas Tiesas, kurios dar nebuvo tikrumoje atskleistos (suprantate?), kada ateina apreiškimas, tada jis atidengia savo laiku visus dalykus. Jeigu norite tai perskaityti – štai, prašau: Apreiškimas 10, nuo 1-jo iki...nuo 1-jo maždaug iki 4-to, jūs suprasite. Gerai. Matote? Paima Knygą ir…Antspaudų ir nuima juos, ir parodo septintam angelui, nes tos pačios Dievo paslaptys ir yra septinto angelo tarnystė. Taigi, mes neseniai praėjome bažnyčios periodus ir netgi iš istorijos tai įrodėme. Taip? Tokia septintos bažnyčios angelo Žinia, štai – atidengia visas paslaptis, kurios buvo praeityje, viską kas praėjo. Apreiškimas 10:1–7 – tai turi išsipildyti. Taigi, neužmirškite: septinto angelo dienomis, kada jis skelbia, pučia į Evangelijos trimitą, jis turi užbaigti visas Dievo paslaptis.

69 Panašiai kaip pirmuose bažnyčios perioduose (mes tai kiek vėliau) atsiranda mokymas. O paskui… Pradžioje tai tampa išsireiškimu, paskui mokymu, o paskui tampa įstatymu, paskui tampa bažnyčia, ir taip tamsaus viduramžio bėgyje.

70 Paskui iš tamsos viduramžio išeina pirmoji reformacija – Liuteris. Ir jis atnešė su savimi visokius paslaptingus dalykus, kurie vyko tame bažnyčios periode (visa tai buvo dar tada), bet jis taip ir neužbaigė viso šito.

71 Paskui atėjo Veslis su pašventinimu, gavo dar daugiau.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 121

Vis tiek taip ir neužbaigė, paliko visur neaiškumus, pavyzdžiui: pašlakstymas vietoj krikšto. O Liuteris priėmė “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią” vietoj “Viešpaties Jėzaus Kristaus” – visus šiuos įvairius niuansus.

72 Paskui ateina sekmininkų periodas su Šventosios Dvasios krikštu, ir tame jie taip ir “užsimarinavo”. Taigi, daugiau negali būti jokių periodų – visi praėjo. Dabar Filadelfijos...tiksliau, ne, Laodikėjos periodas. Bet paskui...

73 Nagrinėjant Raštą, mes sužinojome, kad pasiuntinys periodui ateina pačiame periodo gale – kiekvieną kartą. Paulius atėjo periodo pabaigoje. Mes matome, kad Irinėjus atėjo periodo pabaigoje. Martynas – periodo pabaigoje. Liuteris – katalikiško periodo pabaigoje. Ir kas? – Veslis liuteroniško periodo pabaigoje. Ir sekmininkai – pašventinimo periodo pabaigoje, pereinant prie krikšto Šventąja Dvasia.

74 O sekmininkų periodo pabaigoje pagal Žodį mes turime priimti… (jeigu Dievas padės man šiandien parodyti jums per visa tai) …mes turime pamatyti…priimti pasiuntinį, kuris paims visus tuos neaiškumus ir atidengs visą Dievo paslaptį dėl Bažnyčios Paėmimo.

75 Ir paskui skamba septyni paslaptingi Griaustiniai, kurie visiškai netgi neparašyti. Teisingai. Ir aš skaitau, kad per…šie Septyni Griaustiniai bus atidengti paskutinėmis dienomis tam, kad surinktų Nuotaką kartu dėl pakeliančio tikėjimo, nes su tuo, ką mes turime dabar, mums…mums nieko nesigautų. Kažkokiu būdu mes turime žengti toliau. Mums…mums vos užtenka tikėjimo dėl dieviškojo išgydimo. Mums reikia turėti pakankamai tikėjimo, kad pasikeisti akimirksniu ir pakilti nuo šitos žemės. Ir mes tai rasime vėliau, jeigu Viešpats leis, rasime, kur tai parašyta.

76 Paskui visi teismai šitiems piktadariams… Suprantate, šitų periodų bėgyje šie Antspaudai buvo nuimami, o dabar nuimamas paskutinis Antspaudas. Ir štai, jie…jie atidžiai žiūrėjo į šiuos Antspaudus ir tiesiog spėliojo, kas juose vyko, o dabar, periodų pabaigoje, bažnyčios periodų, visi šie piktadariai išaiškės ir, galu gale, atsidurs sielvarte – visi šie Septynių Antspaudų piktadariai, kurie slaptai darė savo darbą bažnyčioje.

77 Ir po minutės mes pamatysime, kad jie darbavosi netgi bažnyčios vardu. Jie vadina save, kad jie bažnyčia. O jūs pamatykite, taip yra ar ne. Nenuostabu, kad aš taip priešinausi denominacijai, pats nežinodamas kodėl. Suprantate? Matote?

78 Galu gale, pas juos… Visa tai prasideda švelnioje formoje ir nuolatos darosi vis blogiau ir blogiau, ir taip toliau, kol... O žmonės drąsiai eina tenai, sakydami: “O-o, taip, tai tiesiog puiku”.
122 PIRMAS ANTSPAUDAS

Bet paskutinėmis dienomis visa tai išaiškėja. Ir jie, galu gale, nueis taip toli, kad pateks ne kitaip, kaip į sielvarto periodą.

79 Ir kaip žmogus gali teigti, kad Kristaus Nuotaka paklius į sielvartą? Aš negaliu šito suprasti. Suprantate? Ji paimama nuo sielvarto. Jeigu…jeigu Bažnyčia eina per teismą, ir jie patys nuteisė save ir priėmė Kraują, tai kaipgi Dievas gali teisti žmogų, kuris visiškai, pilnai nenusidėjęs?

Jūs pasakysite: “Tokių žmonių nėra”.

80 Kiekvienas gimęs iš aukšto tikintysis, tikras tikintysis pilnai, absoliučiai nenusidėjęs prieš Dievą. Jis pasitiki ne savo darbais, bet Jėzaus Krauju, į Kurį nugrimzdo jo išpažinimas. Taip sakoma Biblijoje. Suprantate? “Gimęs iš Dievo nenusideda, nes jis negali nusidėti”. Kaip jūs galite vadinti žmogų nusidėjėliu, kada tarp jo ir Dievo yra balinantis Jėzaus Kristaus Kraujas, kuris išdildo nuodėmę taip, kad iš jos nieko nebelieka. Suprantate? Kaipgi toks švarus Kristaus Kraujas gali įleisti ten nuodėmę? Jis negali.

81 Jėzus pasakė: “Būkite tobuli, kaip tobulas jūsų Dangiškas Tėvas”. O mes negalėjome netgi pagalvoti apie tai, kad būsime tobuli? Bet Jėzus reikalauja šito. Ir jeigu Jėzus pareikalauja šito, tai Jis turi padaryti prieinamu. Ir Jis tai padarė Savo Paties Krauju!

82 Taigi, visas…atidengia visas paslaptis, praleistas praeityje. Tai štai, mintis tokia, kad paskutiniu laiku tos paslaptys, kurios prasidėjo dar labai seniai ir išbuvo visuose bažnyčios perioduose, turi atsiskleisti nuimant dabar Antspaudus, šiose paskutinėse dienose, kada užtarimo laikas tuoj-tuoj pasibaigs – šiuo laiku.

83 Tada likusius laukia teismai. Jie iškart patenka ten. Tai
84 O-o, perskaitykime Raštą. Jūs norėtumėte užsirašyti kelėta Rašto vietų? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Minutėlei paimsime Antrą Tesolonikiečiams ir pažiūrėsime trumpam čia. Čia taip…taip gražiai nupiešta! Man tai patinka. Ir… E-e, taip, pažiūrėsime. Taip, Antras Tesolonikiečiams. Ir man reikalingas 2-as skyrius Antrame Laiške Tesolonikiečiams ir 7-ą eilutė. Pažiūrėsime. Antras Laiškas Tesolonikiečiams 2:7. Aš atrodo, taip. Aš rašiau tai drebėdamas, krūpčiodamas.

Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko.

85 Kas? – “Sulaikantysis”. Matote? Matote, paslaptis, “nedorybės paslaptis” dar tada, pačiame pirmame bažnyčios periode.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 123

Čia Paulius rašo, sako, kad nedorybės paslaptis… Kas yra nedorybė? Nedorybė – tai kada tu žinai, kad šito negalima daryti, ir tu vis tiek tai darai. Ir Paulius pasakė, kad šiandien yra tokie žemėje, darantys nedorybę. O-o, jeigu jūs... Mes prieisime iki... Dar truputi paskaitykime šią vietą, pradėsime truputi aukščiau, 3 eilutė.

Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti
atkritimas ir būti apreikštas (ž-m-o-g-u-s) nuodėmės žmogus, pražūties
sūnus, (teisingai)

Prieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama
Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi kaip Dievas Dievo šventykloje,
rodydamas save esant Dievu (atleisdamas nuodėmes).

Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų?

86 Norėčiau aš pasėdėti ir paklausyti, kaip jis mokymo, o jūs?

Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu.

87 Ne tada (matote?), ne tada, bet “savo metu” (suprantate?), nuimant tą Antspaudą – mes tiksliai žinome, kas jis. Kas gi šis nedorybės žmogus? Kas gi šitas nuodėmės žmogus, šitas tipas, kuris daro nedorybę? “Bet jis apsireikš savo metu”.

Nedorybės paslaptis jau veikia (Suvedžiotojai (matote?), suvedžioja
žmones ir nuveda juos kažkur. Suprantate?), ir neįvyks iki tol, kol Jis
(Dievas) neleis, kol nebus patrauktas tas (Bažnyčia, Kristus, Nuotaka),
kas jį sulaiko.

Ir tada apsireikš šitas nedorėlis...

88 Nuimant Antspaudą, “savo metu”. Paulius pasakė: “Ne mano laiku, bet tuo laiku, kada jis apsireikš”. Suprantate?

…kurį Viešpats Jėzus sunaikins Savo burnos kvėpimu...

89 Mes ir iki šito kiek vėliau prieisime – “Savo burnos kvėpimu”. Pažiūrėkite, ką tai reiškia.

…ir sutriuškins Savo atėjimo spindulingu pasirodymu tą, kurio
atėjimas pasireiškia šėtono veikimu...

90 “Tą” – jį, žmogų, kurio veikimas – pasireiškia šėtono veikimu.
124 PIRMAS ANTSPAUDAS

…su visokia galia, apgaulingais ženklais bei stebuklai, ir su visokia
neteisumo apgaule (suvedžioja žmones neteisumu) žūstantiems (ne šią
Nuotaką, o tuos, kurie ieško tokio) už tai, kad atsisakė mylėti tiesą...

91 O Kristus yra Tiesa, ir Kristus yra Žodis, bet jie vertina mokymus. Hm! Matote?

…savo išgelbėjimui.

Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu…

92 Čia reikėtų išversti (aš pažiūrėjau leksikone) “tam pačiam melui”, ne paprastai “melui”, o “tam pačiam melui” – tam pačiam, kurį jis pasakė Ievai.

Ir būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisumą.

93 Tai bent pasakyta! Tai bent! Po to, kai Nuotaka bus paimta, tada apsireikš šitas nuodėmės žmogus.

94 Ji, tikroji Kristaus Nuotaka, buvo išrinkta iš kiekvieno bažnyčios periodo.

95 Taigi, šiomis dienomis aš pasisakiau apie tai, kad Nuotaka išeis Namo, o jūs netgi apie tai nieko nesužinosi”. Tai tiesa.

96 Kažkas pasakė: “Broli Branhamai, reiškia, tai bus labai jau maža grupelė”.

97 Jėzus pasakė: “Kaip buvo Nojaus dienomis, – tai jau aiškinkitės su Juo (suprantate?), – kada aštuonios sielos išsigelbėjo vandeniu, taip bus ir Žmogaus Sūnaus Atėjimu”. Jeigu šiandien aštuoni šimtai žmonių išeitų į Paėmimą, tai jūs ir žodžio neišgirstumėte apie tai nei rytoj, nei sekančią dieną, nei kokiu nors kitu laiku. Jie dingtų, ir jūs nieko apie tai nesužinotumėte. Suprantate? Bus tiksliai tas pats.

98 Ką gi aš tuo noriu pasakyti? Aš nesiruošiu jūsų gąsdinti, kibti prie jūsų. Aš…aš noriu, kad jūs budėtumėte. Būkite pasiruošę, budėkite kiekvieną minutę. Užbaikite savo niekus. Turėkite reikalą su Dievu, nes dabar vėliau, negu jūs galvojate.

Tai štai, atsiminkite, tikroji Nuotaka…

99 Taigi, yra netikra nuotaka. Mes matome tai Apreiškimo Knygoje 17. Ji pasakė: “Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu”, – (matote?) sėdi ant šito skaistaus raudono žvėries ir taip toliau…tiksliau, ant žvėries.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 125

100 Štai, bet tikroji Nuotaka bus sudaryta iš tūkstančio tūkstančių žmonių, bet tai bus išrinktieji iš kiekvieno bažnyčios periodo. Kiekvieną kartą, kada skambėjo žinia, ir žmonės tikėjo ja ir priimdavo ją visoje toje Šviesoje, Kurioje ji buvo, ant jų buvo dedamas Antspaudas, saugantis juos iki pačios išpirkimo dienos.

101 Ar ne apie tą patį mokė Jėzus, kada Jis pasakė: “Septintą sargybą pasigirdo balsas”? Tai yra, paskutiniame bažnyčios periode. Suprantate? Ir pasakė: “Štai, Jaunikis ateina, išeikite pasitikti Jo”.

102 Ir tada atėjo mieganti mergelė, pratrynė akis ir pasakė: “Regis, man irgi reikalingas šis Aliejus, tad, gal geriau gauti Jo”.

103 O tikroji, tikra Nuotaka stovėjo ten ir pasakė: “Mums užteks tik dėl savęs”. Hm-hm. Mums pačioms užtenka tik tiek, kad įeitumėme. Mes nieko negalime jums duoti. Jeigu jis jums reikalingas, eikite ir kaip reikiant pasimelskite”.

104 Ir kol jos nebuvo, atėjo Jaunikis, ir Nuotaka įėjo. Ir tada likusieji ten, tie, kurie buvo absoliučiai nekalti (bažnyčia), pasiliko lauke. Ir Jis pasakė: “Ten bus verksmas, dejonės ir dantų griežimas”.

105 Štai taip, tai išrinktieji. Ir kada pasigirdo šauksmas: “Jaunikis ateina”, – tada visi tie, kurie buvo užmigę tų periodų bėgyje, pabudo. Visi iki vieno. Matote, ne tai, kad Dievas (kaip mes pagalvotume) ruošiasi tiesiog susirasti Sau kelėta tūkstančių žmonių iš šito periodo ir paimti juos – tai tie patys išrinktieji iš kiekvieno periodo. Štai kodėl Kristui reikia būti dar ten Soste tarpininkautoju Užtarėju, kol paskutiniame periode neįeis tas paskutinis. Ir tada žmonėms atsiveria šie apreiškimai apie tai, ką visa tai reiškia, ir jie mato, kas vyko. Matote? Dabar jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai.

106 Atkreipkite dėmesį: “Likusieji iš mirusiųjų, – bažnyčios nariai – neatgijo, kol nepraėjo tūkstantį metų”. Bažnyčios nariai, krikščionys (bažnyčia) neatgijo, kol nepasibaigė tūkstantis metų. Ir paskui jie prisikels ir stos prieš Nuotaką (teisingai), stos prieš Karalių ir Karalienę. Garbė!

Mūsų laiku kažkokia bažnyčia drįsta vadinti save Dangaus karaliene?!

107 Dangaus Karalienė – tai išrinktoji Kristaus Nuotaka, ir Ji ateis su Juo. Danielius pamatė tai ir pasakė: “Dešimčių dešimtys tūkstančių tarnavo Jam”. Taigi, peržiūrėkite šią Rašto vietą pas Danielių: “teismas prasidėjo ir knygos atsivertė”. Atsiminkite, kada Jis ateis, Jis ateis su Savo Nuotaką. Žmona tarnauja savo vyrui. “Ir dešimčių dešimtys tūkstančių tarnavo Jam. Teismas prasidėjo ir knygos atsivertė. Ir kita Knyga buvo atversta,
126 PIRMAS ANTSPAUDAS

tai yra Gyvenimo Knyga”, – visai ne Nuotaka. Ji jau seniai pakilo ir sugrįžo ir stovi ten tų kartų teisme, kurie atmetė Gerosios Naujienos Žinią.

108 Argi nepasakė Jėzus: “Pietų karalienė kelsis teisme su šia karta ir nuteis ją, nes ji atėjo nuo pasaulio krašto paklausyti Saliamono išminties; ir štai, čia daugiau Saliamono”? Ten vyko teismas, Sabos karalienė, iš pietų, stovėjo ten teisme ir savo liudijimu…

109 Netgi ne žydaitė, prisikėlė su ta karta, kurie buvo žydais. O jie buvo akli ir pražiopsojo Jį, nes jie laukė Jo, o Jis atėjo taip paprastai, kad buvo su jais štai čia, panosėje, o jie nepastebėjo.

110 O ta dydi karalienė nusižemino ir atėjo, ir priėmė žinią. “Ir ji stos Teisme, – Jis pasakė, – ir nuteis tą kartą”.

111 Dabar jūs matote? Visada trys klasės. Iš Knygų buvo teisiami mirusieji. Kita Knyga, Gyvenimo Knyga… Tie, kurių vardai buvo Gyvenimo Knygoje…

112 Jūs pasakysite: “Jeigu tavo vardas Gyvenimo Knygoje, tai viskas gerai, argi ne taip?” Visai ne!

113 Žiūrėkite, Judo Iskarijoto vardas buvo Gyvenimo Knygoje. Pabandykite įrodyti, kad tai ne tiesa! Jėzus Mato 10 davė jiems jėgą išvaryti demonus ir pasiuntė juos gydyti ligonius ir apvalyti raupsuotuosius, ir prikelti mirusiuosius. Ir jie nuėjo ir sugrįžo – Judas kur buvęs, nebuvęs kartu su jais. Ir jie išvarinėjo demonus, ir darė visokius stebuklus, ir sugrįžę pasakė: “Net demonai paklūsta mums”.

114 Jėzus pasakė: “Tačiau nesidžiaukite tuo, kad dvasios jums pasiduoda; verčiau džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti Danguje”. O Judas buvo su jais. Bet kas įvyko? – Kada atėjo laikas Išrinktajai grupei pakilti į Sekmines ir iš tikrųjų gauti Šventąją Dvasią, Judas parodė savo tikrąjį veidą. Jis pasirodys ten Teisme.

115 Taigi, knygos buvo atverstos, ir Gyvenimo knyga buvo atversta, ir kiekvienas žmogus tokiu būdu buvo teisiamas. Tai štai, Nuotaka stovi ten su Kristumi, kad teistų pasaulį. Argi Paulius nesako: “Kaip drįsta kas nors pas jus, – kreipiasi į Nuotaką, – turėdami reikalų su kitais, teistis pas netikinčius. Argi nežinote, kad šventieji teis pasaulį?” Matote? Štai jums, prašau. Šventieji teis žemę ir valdys. Taip!

116 Pasakysite: “Kaipgi apskritai tokia maža grupelė?…” Aš nežinau, kaip tai įvyks. Bet Jis pasakė, kad bus taip, tad, kiek man žinoma, klausimas išspręstas.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 127

117 Dabar žiūrėkite. Taigi, atkreipkite dėmesį. “Likusieji iš mirusiųjų, – bažnyčios nariai, mirę bažnyčios nariai, – neatgijo dar tūkstantį metų”. Ir paskui, po tūkstančio metų, jie bus surinkti. Įvyko kitas prisikėlimas, tai yra antrasis prisikėlimas, ir jie bus surinkti. Ir Kristus su bažnyčia…su Nuotaka… Ne bažnyčia, o Nuotaka! Kristus ir Karalienė, ne bažnyčia! Baž-... Ten stovi Kristus ir Nuotaka.

118 Ir jie buvo atskirti, kaip avys nuo ožių. Teisingai. Štai kur pasirodo bažnyčios nariai. Ir jeigu jie girdėjo Tiesą ir atmetė Tiesą, tada kas bus pasakyta, kada ant drobės bus išskleistas didelis ekranas, kad ten bus netgi jūsų mintys, ką jūs apie tai galvojote? Kaipgi jūs išvengsite šito, kada tai bus tiesiog ten, dangaus drobėje ir didžiulėje Dievo televizijoje, kai maištauja jūsų pačių mintys? Juk jūsų pačių mintys tą valandą kalbės prieš jus.

119 Tad, jeigu jūs kalbate viena, o galvojate kita, tai geriau sustokite. Nukreipkite savo mintis į Dievą, saugokite jas tyrume ir stovėk su tuo, ir visada kalbėk vieną ir tą patį. Suprantate? Nesakyk: “Na, aš pasakysiu, kad tuo tikiu, bet visgi aš išsiaiškinsiu”. Jūs tikėkite tuo! Amen.

120 Įsidėmėkite, toks žmonių tipas, jie miršta todėl, kad praeina per apvalomą sielvarto teismą, nes tikrumoje jie ne po Krauju. Jie taip tvirtina, bet tai ne taip. Kaipgi jie gali eiti per išbandymą dėl apvalymo, kada…kada nubalinantis Jėzaus Kristaus Kraujas pašalina nuo jūsų visokius nuodėmės simptomus ir kita? “Ir jūs jau mirę, ir jūsų gyvenimas paslėptas Jame per Dievą ir ten viduje užantspauduotas Šventąja Dvasia”. Už ką jus teisti? Kam jums apvalymas? Nuo ko jums reikia apsivalyti, jeigu jūs pilnai Kristuje, be nuodėmės? Kaip... Kam gi teismas? Bet žmonės negali niekaip suprasti apie šitą miegančią grupę.

121 Štai taip, jie metais nesuprato (suprantate?), bet atėjo apreiškimo valanda (suprantate? suprantate?), kuris apreiškiamas kaip tik Nuotakos atėjimui – paskutiniai rezultatai, ateina paskutiniai dalykai…viskas artinasi į pabaigą, drauge – aš taip tikiu. Kada? – Aš nežinau. Aš…aš negaliu pasakyti jums. Bet kuriuo... Aš noriu šiandien gyventi taip, tarsi tai įvyktų šiandien vakare, kad būčiau pasiruošęs. Suprantate? Jis gali ateiti netgi šiandien vakare, ir Jis gali ateiti po dvidešimt metų. Aš nežinau, kada Jis ateis. Bet kada tai beatsitiktų, aš... Ir mano gyvenimas šiandien vakare gali užsibaigti, ir tada ką aš bedaryčiau čia – tą valandą užsibaigs viskas, aš…aš turėsiu susitikti su Juo teisme tokiu, koks aš išėjau iš čia. “Kur medis linksta, tenai jis ir krenta”.

122 Prisimenate, kada jos ėjo pirkti Aliejaus, jie... “O-o, – jūs sakysite, – palauk minutėlę, broli Branhamai. Apie tai aš nežinau”. Kada jos nuėjo pirkti Aliejaus, kada jos sugrįžo, Nuotakos jau nebebuvo, ir durys buvo užrakintos, ir jos beldėsi, ir sakė: “Įleiskite mus! Įleiskite mus!”
128 PIRMAS ANTSPAUDAS

[Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Bet jos pasiliko lauke tamsoje.

123 Tai štai, norite šito įvaizdį? Žiūrėkite. “Nojaus laiku”, – pasakė Jėzus, remdamasis į tai. Taigi, Nojaus laikais jie įėjo į arką. Bet jie perplaukė...teismo laiku, bet tai…tai nebuvo Kristaus Nuotakos simboliu.

124 Nuotakos simboliu buvo Enochas. Enochas… Nojus perėjo per Nuotaką...perėjo per sielvarto periodą ir nukentėjo, pradėjo gerti, ir mirė. Bet Enochas vaikščiojo prieš Dievą penkis šimtus metų, ir jis turėjo liudijimą, kad jis patiko Dievui pakeliančiu tikėjimu, ir kaip žengė, taip tiesiai ir pakilo į dangų, ir nuėjo į Namus, netgi neparagavęs mirties – liko gyvas.

125 Tai įvaizdis apie mus, pasilikusius gyvais, kurie nepralenksime arba nesukliudysime tokiems žmonėms, kurie užmigo, kurių priežastis mirtis ir žmogaus amžiaus padėtis. Tada jie mirė, bet jie nemirę. Jie miega. Amen! Jie užmigo, o nemirę. Ir reikia tiktai, kad Jaunikis pažadintų juos. Taip, taip. “O mes, pasilikę gyvi, nesukliudysime tiems, kurie jau užmigo. Nes suskambės Dievo trimitas, ir mirusieji Kristuje kelsis pirma; paskui mes, pasilikę gyvi, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore”.

126 “O likusieji iš mirusiųjų neatgijo dar tūkstantį metų”. Štai jums, prašau – jie praėjo per sielvarto periodą.

127 Kaip tai buvo? – Kaip Enochas. Žinote, Nojus stebėjo Enochą, nes kada Enochas dingo be žinios, jis žinojo, kad visai arti buvo teismas. Tada jis neatsitraukė nuo arkos.

128 Bet Nojus neužžengė. Jis tiktai pakilo tame nedideliame laivelyje ir praplaukė virš sielvarto. Jį buvo perneštas per sielvarto periodą, kad mirtų savo mirtimi. Suprantate? Bet… Nojus buvo perneštas.

129 Enochas buvo perkeltas be mirties – įvaizdis to, kad Bažnyčia bus paimta su užmigusiaisiais pasitikti Viešpaties ore, o likusi bažnyčia įėjo į sielvarto periodą. Asmeniškai aš šito negaliu suprasti kažkaip kitaip. Enochas paimtas be mirties.

130 Taigi, dabar po truputi pradėkime nagrinėti, imsimės mūsų pamokos. Jeigu aš toliau apie tai kalbėsiu, tai mes nepereisime prie šitų…šito Antspaudo. Taigi, atkreipkite dėmesį. Dabar pradėkime, nes toliau, gal, rytoj vakare ir sekantį vakarą, mes kartas nuo karto liesime Trimitą, nes Trimitas skamba tuo pačiu metu, kada Antspaudai – juk tai tas pats. Prasideda bažnyčios periodas...Tiesiog tas pats. Suprantate?

131 Tai štai, Trimitas visada reiškia karą arba, kitais žodžiais, politinius neramumus… (Tai Trimitas reiškia) …politinius neramumus,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 129

ir dėl šito prasideda karas. Kada pradedi kištis į politiką, visi patenka ten į sumaištį, kaip vyksta dabar – būkite atsargūs, netoli karas.

132 Bet, matote, karalystė vis dar priklauso šėtonui. Ši dalis vis dar jo rankoje. O kodėl? – Tai išpirkta Kristaus, bet Jis atlieka Giminaičio Atpirkėjo vaidmenį, priimdamas Savo pavaldinius, kol paskutinis vardas, įtrauktas į šią Knygą, nepriims šito ir nebus saugiai užantspauduotas. Dabar jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

133 Tada Jis nulipa nuo Savo Sosto, nuo Savo Tėvo Sosto, išeina į priekį, paima Knygą iš Dievo rankos, nuo Sosto, ir reikalauja to, kas priklauso Jam teisėtai. Pirmiausia, Jis pareikalaus Savo Nuotakos . Amen! Ką Jis paima paskui? – Jis paima ir suriša Savo priešininką, šėtoną, ir meta jį ten į ugnį su visais jo pasekėjais.

134 Taigi, atsiminkite, tai buvo ne Rusija. Ne. Antikristas – jis vikrus žmogus. Tiktai pažiūrėkite, koks jis vikrus. Jis protingas. Tiksliai. Vien tik Šventoji Dvasia, tiktai Ji gali susitvarkyti su juo.

135 Pastebėkite, Trimitai reiškia politines riaušes, karus. Mato 24 Jėzus kalba apie tai, Jis pasakė: “Girdėsite apie karus ir karų gandus”, – (matote?) visą laiką. Jūs prisimenate kaip Jėzus kalbėjo apie tai: karai, gandai ir karai, ir gandai ir karai, ir taip iki pačios pabaigos. Tai yra, tai skamba Trimitai.

136 Taigi, kada mes pradėsime Trimitus, mes išnagrinėsime praeitus laikus ir paimsime kiekvieną iš tų karų ir parodysime jums, kad jie lydėjo tas bažnyčias, parodysime jums, kad jie lydi tuos Antspaudus: “Karai ir karų gandai”. Bet Trimitas reiškia politinius neramumus, tada kai Antspaudai susiję su religiniais neramumais. Suprantate?

137 Atsidengia Antspaudas, krinta žinia. Ir paskui bažnyčia visada užstringa savo politikoje ir dar, ir su visa savo aukštuomene. Ir kada krenta tikroji žinia, išeina pasiuntinys ir stipriai juos sukrečia. Teisingai. Vyksta religinis neramumas, kada atsidengia Antspaudas. Taip ir vyko. Suprantate? Taip.

138 Jie pasidaro aplaidūs Sione. Bažnyčia viską organizavo ir: “Pas mus viskas surašyta”. Tiksliai kaip anglikonų bažnyčia, jie gerai įsitaisė. Katalikų bažnyčia gerai įsitaisė, ir tuomet pasirodo Liuteris – įvyko religinis neramumas. Cha, taip! Dar koks! Taigi, bažnyčia judėjo toliau su Cvingliu. O po Cvinglio pasirodė kiti, ir paskui Kalvinas. O po kurio laiko įsigyveno anglikonų bažnyčia, ir tapo aplaidi, ir tuomet pasirodo Veslis – įvyko religinis neramumas. Teisingai. Matote? Jis visada reiškia religinį neramumą.

139 Taigi, Antspaudas. Dabar truputi paskaitykime.
130 PIRMAS ANTSPAUDAS

Aš noriu apžvelgti šį… Mes tiesiog perskaitysime. O tai aš vis kalbu, aš...

Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų (Kas įvyko?),
ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant...

140 O-o, kaip aš norėčiau apsistoti prie šito kelėta minučių! Ir aš tikiuosi, kad visi žmonės, kas žino šituos dalykus ir laukia paguodos nuo Viešpaties, dabar pradės nagrinėti labai atidžiai, o taip pat klausantys kasetes: pamastykite apie tai.

141 Pirma, kas įvyko, kada Avinėlis nuėmė šį Pirmąjį Antspaudą – sugriaudėjo Griaustinis. Taigi, tai gana svarbu. Tai turi...tai…tai labai svar-…. Tame įdėta prasmė. Tai turi prasmę. Nieko nevyksta šiaip sau. Gerai, Griaustinis, sugriaudėjo Griaustinis. Įdomu, kas tai per Griaustinis?

142 Dabar truputį paskaitykime. Atverskime Matą... Ne, iš pradžių atverskime Šventojo Jono, Šventojo Jono, 12-as skyrius, ir tegu ji kol kas bus pas jus atversta. Šventojo Jono, 12-as skyrius. Ir dabar pradėkime nuo 23-os eilutės Šventojo Jono 12. Tai štai, klausykite dabar labai atidžiai, tada jums daugiau nebeliks klausimų apie tai, ką reiškia tai.

O Jėzus jiems tarė: “Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus
Sūnus.

143 Matote, tai vyksta šitos epochos pabaigoje. Jo tarnavimas artėja prie pabaigos. Suprantate? “Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus”.

144 Kaip dėl, kad atėjo ta valanda, kada Jo Nuotaka turi būti paimta? Kaip? Atėjo valanda, kada “laiko jau nebebus”. Angelas, su vaivorykšte virš Jo, pasiruošęs pastatyti vieną koją ant žemės, o kitą – ant jūros, atsistoti kojomis ir pasakyti: “Laiko nebėra”. Ir, be to, Jis pakėlė Savo ranką ir prisiekė, kad laiko jau nebebus, kada tai įvyko. Kaip…kaip tai tobula – raštiškas įrodymas, patvirtintas Bažnyčiai priesaika!

…atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir
nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.

Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame
pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir
mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas. Dabar mano
siela sukrėsta.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 131

145 Jūs pasakysite: “Jis juk ateina prie kelio pabaigos, koks čia dar nerimas?” O ką jūs pagalvosite, kada įvyks kažkas dvasiškai didingo ir kels jums nerimą? Aha, dar kaip!

Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane
nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.

Tėve, pašlovink savo vardą!” Tada iš dangaus pasigirdo balsas:
“Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!”

Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus...

146 Reiškia, kada Avinėlis paėmė Knygą ir nuėmė šį Pirmąjį Antspaudą, Dievas prakalbo nuo Savojo amžinojo Sosto, sakydamas, ką slėpė tas Antspaudas, kuris turėjo būti atidengtas. Bet kada jis buvo parodytas Jonui, jis buvo simboliu. Kada Jonas pamatė jį, jis taip ir pasiliko paslaptimi. Kodėl? – Tuo momentu jis dar nebuvo atidengtas. Jis negali būti atidengtas, kol neateis, kaip Jis pasakė, paskutinis laikais. Bet tai atėjo kaip simbolis.

147 Kada sugriaudėjo Griaustinis… Įsiminkite, garsus Griaustinio trenksmas – tai Dievo Balsas. Tai sakoma Biblijoje (matote?) Griaustinio griausmas. Žmonės pagalvojo, kad tai buvo griaustinis, bet tai buvo Dievas. Jis suprato tai, nes Jam buvo apreikšta. Suprantate? Tai buvo Griaustinis.

148 Ir pastebėkite, atsidengė Pirmasis Antspaudas… Kada Pirmasis Antspaudas buvo atidengtas simbolio formoje, sugriaudėjo Griaustinis. O kaipgi bus tada, kada jis pasirodys realiai? Kaip tiktai Avinėlis nuplėšė Antspaudą, sugriaudėjo Griaustinis. Ir kaipgi jis tapo matomas? Dalinai. Pirmiausia jis pas Dievą, paskui jis simbolyje, paskui jis atidengiamas – trys dalykai. Suprantate? Tai ateina nuo Sosto.

149 Pradžioje jo negalima nei pamatyti, nei išgirsti – apskritai nieko. Jis užantspauduotas. Kaina užmokėta Avinėlio Krauju.

150 Kad Jis jį ištarė, nugriaudėjo Griaustinis. Ir kada Jis ištarė, raitelis ant balto žirgo pradėjo šuoliuoti, ir jis vis dar buvo simbolyje. Dabar pažiūrėkite, Jis pasakė, kad tai išaiškės paskutiniu laiku. Bet jis pasireiškia bažnytiniu simboliu. Bažnyčia, jūs suprantate tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis pasireiškia bažnyčios simbolyje, tai yra, žmonės žino, kad yra Antspaudas, bet ką būtent jis reiškia – jie dar nežino, nes tai raitelis ant balto žirgo.

151 Ir tai bus atidengta tiktai paskutiniu laiku, kada bus nuimtas šis tikrasis Antspaudas. Nuimamas kam? – Ne dėl Kristaus, bet dėl Bažnyčios. Įsidėmėkite. Taigi. O-o, tai bent, aš tiesiog virpu!
132 PIRMAS ANTSPAUDAS

Aš…aš tikiuosi, kad Bažnyčia iš tikrųjų supranta tai, ką aš turiu omenyje (žmonės). Aš ruošiuosi pavadinti jus Nuotaka (suprantate?), kad jūs suprastumėte tai.

152 Balsas – tai Griaustinis. Iš kur pasigirdo Balsas? – Nuo Užtarėjo Sosto, kurį Avinėlis ką tik paliko. Dabar Jis stovi čia, kad užimtų Savo vietą ir pareikalautų Savo. Bet Griaustinis pasigirdo nuo Sosto, nugriaudėjo! O Avinėlis stovėjo čia. Griaustinis, kada Avinėlis paliko…paliko Tėvo Sostą, kad eitų ir užimtų Savo Paties Sostą. Garbė! Nepraleiskite šito, draugai.

153 Kaip krikščionys mes visi žinome, kad Dievas prisiekė Dovydui, kad iškels Kristų, Kuris atsisės į jo Sostą, ir duos Jam amžiną Karalystę čia žemėje. Jis tai padarė.

154 Ir Jėzus pasakė: “Nugalintis antikristą ir viską kas pasaulyje, atsisės su Manimi Mano Soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau į Savo Tėvo Sostą”. Matote?

155 Taigi, vieną kartą Jis atsikels nuo Tėvo Sosto ir atsisės į Savo Paties Sostą.

156 Dabar Jis išeina, kad pašauktų Savo pavaldinius. Kaipgi Jis juos pareikalaus? – Išpirkimo Knygą jau Jo rankoje. Garbė! O-o, man norisi sugiedoti himną.

Ateis Jis Nuotaką pasiimt, kad būtu kartu,
Susirinks Kristaus kariuomenė Danguje (į tai pažiūrėti);
Tyrame grožyje visi šventieji pasirodys ten,
Kad švęstų su Jėzumi visada.

157 O-o, tai bent! Ir tai jau dabar, kada pasodinti Dangiškose vietose, kas gi bus tada? Jeigu mes taip jaučiamės, kada sėdime čia žemėje dar iki Paėmimo, savo dabartiniame stovyje, ir mes galime mėgautis, stovėdami palei sienas ir stovėdami po lietumi, kad tiktai išgirsti apie tai, tai kas bus tada, kada mes pamatysime Jį, sėdintį ten?! O-o, tai bent! O-o, tai bus nuostabus laikas.

158 Paliko Tėvo Sostą, išėjo į priekį, kad... (Jo Sūnus) …kad taptų... Jis – Dovydo Sūnus. Izraelis galvojo, kad būtent Jis tada padarys tai. Prisimenate, sirofenikietė pasakė: “Dovydo Sūnau!” Prisiminkite aklą Bartimiejų: “Dovydo Sūnau!” Aha. O Jėzus žinojo koks buvo planas, tačiau jie nežinojo, jie bandė priversti ir pastūmėti Jį užimti sostą. Ir netgi Pilotas klausinėjo Jį.

159 Bet Jis pasakė: “Jei Mano Karalystė būtų iš šio pasaulio,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 133

Mano tarnai kovotų. Bet Mano Karalystė iš aukštai”. Bet Jis pasakė: “Kai meldžiatės, sakykite: ‘Teteinie Tavo Karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje’.” Amen! Aha. Kaip nuostabu, tiesiog puiku!

160 Paliko Tėvo Sostą, kad užimtų Savo Paties Sostą. Čia Jis išėjo į priekį po Savo užtariamojo darbo, kad pareikalautų Savo Paties Sosto, pavaldinius, kuriuos Jis išpirko – štai dėl ko Jis atėjo nuo Sosto. Būtent tada būtybė, panaši į liūtą, pasakė Jonui: “Ateik ir žiūrėk”. Žiūrėkite. Jūs skaitote?

…pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum
griaustinio balsu…

161 Jūs žinote, kokios tai buvo per gyvūnas. Mes apžvelgėme juos. Vienas panašus į liūtą, kitas panašus į jautį, o trečias panašus į žmogų, o ketvirtas panašus į erelį. Tai štai, šis pirmas gyvūnas pasakė... Žiūrėkite, kol prajoja šie keturi raiteliai, kiekvieną kartą pasirodo kitas gyvūnas. Yra keturi gyvūnai, ir yra keturi raiteliai.

162 Atkreipkite dėmesį, kiekvienas iš šitų gyvūnų skelbia – Matas, Morkus, Lukas ir Jonas. Mes dar grįšime ir įrodysime, kuris Matas, Morkus…kuris Morkus…Morkus, kuris buvo Jonas – kiekvieną iš išėjusių! Dabar žiūrėkite:

…vienas iš… gyvūnų pasakė… ateik ir žiūrėk.

163 Jis išgirdo Griaustinio griaudėjimą. Ir vienas iš gyvūnų pasakė: “Dabar ateik ir žiūrėk”.

164 Kitais žodžiais, štai stovi Avinėlis, ir Jonas stovi ten tolėliau ir stebi kas vyksta. Ir Avinėlis pakilo nuo Sosto, tarsi užmuštas – Jis visas kruvinas. Būtent Jis pasirodė vertas. Ir kada Jis ištiesė ranką ir paėmė Knygą, būtent tada visi pradėjo šaukti ir šūkčioti, ir klegėti (suprantate?), nes jie žino apie tai, kad už išpirkimą buvo sumokėta.

165 Dabar Jis atėjo pareikalauti Savų. Todėl Jis paima Knygą, atsistoja ten prieš Joną ir atverčia Ją, ir nuima Antspaudą, nuplėšia Antspaudą! Ir kada Jis nuplėšia Antspaudą, ten pasigirdo Griaustinio trenksmas. Ir kada sugriaudėjo Griaustinis, Jonas turbūt pašoko (kada sugriaudėjo Griaustinis).

166 Ir tuomet vienas iš keturių gyvūnų pasakė: “O štai dabar ateik, žiūrėk, kas ten, kas po juo pasirodė”. O-o, tai bent! “Jonas, užrašyk tai, ką tu matei”. Taigi, Jonas eina žiūrėti, pamatyti, kas ten buvo. Jonas eina pažiūrėti, ką pasakė Griaustinis. Būtent tada tas gyvūnas pasakė Jonui: “Ateik ir žiūrėk, kokia paslaptis po Pirmuoju Antspaudu”. Griaustinis, Kūrėjo Balsas ištarė jį. Jis tai turi žinoti kas jame. Suprantate? O-o, tai bent! Bet pagalvokite.
134 PIRMAS ANTSPAUDAS

167 Tai štai, tai jis užrašė. Bet kada jis pradėjo rašyti tuos kitus Septynis Griaustinius, Jis pasakė: “Nerašyk šito”. Jam buvo pavesta užrašyti viską, ką jis matė. Bet kada prakalbo šie Septyni Griaustiniai Apreiškime 10, Jis pasakė: “Visai jų nerašyk”. Tai paslaptys. Mes dar nežinome, ką jie reiškia. Bet, mano manymu, labai greitai jie bus apreikšti. Ir kada tai įvyks, tai suteiks tikėjimo dėl tos pakeliančios malonės, Bažnyčios išėjimui. Suprantate?

168 Mes jau praėjome viską, ką tiktai žinome, visas epochas; mes viską peržiūrėjome, mes pamatėme Dievo paslaptis, mes pamatėme didingo Nuotakos susiėjimo paskutinėmis dienomis pasirodymą. Tačiau tame yra kažkas, ko mes negalime patys išsiaiškinti. Yra kažkas kita.

169 Bet aš įsivaizduoju, kada pradėjo skambėti šios paslaptys, Dievas pasakė: “Paslėpk dabar tai. Palauk, Aš atidengsiu tai tą dieną. Šito visai nerašyk, Jonai, nes žmonės suklups ant šito. Tiesiog…tiesiog palik, kaip yra”. Suprantate? “Bet Aš atidengsiu tai tą dieną, kada reikės”.

170 Jie neprakalbo šiaip sau. Atmenate, kaip rašalo lašelis – viskas dėl kažkokio tikslo, viskam yra priežastis. Bet pastebėkite, Kūrėjas prabilo. Ir jis…jis išgirdo šitą Balsą, ir jis nuėjo pažiūrėti.

171 Bet dabar Avinėlis parodo Jonui, ką rašyti, simboliu...tarsi…tarsi bažnytinio Rašto, kad bažnyčia žinotų. Jis tiesiog parodo jam, sako: “Ne…nepasakok šito, ką būtent tai reiškia. Nereikia, Jonai, kalbėti: ‘Štai ką tai reiškia’. Kas po tuo Septintuoju Antspaudu – ne…nereikia šito pasakoti, nes, jeigu Aš papasakosiu tai, Jonai, tada visas planas per amžius žlugs. Tai paslaptis”. Suprantate? Jis tiesiog nori... Tai yra, Jo Atėjimas. Jis pasakė: “Ir niekas nežinos kada Aš ateisiu. Aš ateisiu ir viskas”. Suprantate? Suprantate? Štai ir viskas. Ne mano reikalas žinoti kada. Aš tiesiog turiu būti pasiruošęs. Suprantate. Taigi, paskui jis pasakė...

Tai štai, Jonas nuėjo, jis pagalvojo: “Dabar aš pamatysiu”.

172 Ir ką jis padarė? Kada Jonas nuėjo, jis… Tad ką jis turėjo padaryti? – Jis turėjo parašyti tai dėl bažnytinės epochos. Štai ką jis turi padaryti – parašyti tai dėl bažnyčios periodų. “Pirmiausia užrašyk, ką tu matai apie šituos septynis aukso žibintus. Užrašyk šitai bažnyčiai ir papasakok jiems”. Taip.

173 Ir pasigirdo Griaustinis. Jonas žinojo, kad tai Dievo Balsas. Ir tada būtybė, panaši į liūtą, pasakė: “Ateik ir pažiūrėk kas tai”. Ir dabar Jonas eina su plunksna, kad užrašytų tai, ką jis mato.

174 Taigi, jis nepamatė konkrečiai, kas tai buvo. Jis taip ir nesuprato šito. Bet ką jis pamatė, tai Dievas siuntė bažnyčiai kažkuriam laikui.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 135

Taigi, pas Jį...Jis taip darys, Jis visada taip daro – Jis paaiškins tai, kada ateis laikas paaiškinti. Kodėl? Nes Jis ruošėsi išsaugoti tai paslaptyje iki paskutiniojo periodo. Ir skambėjimas Žinios paskutiniojo angelo turėjo surinkti šias paslaptis. Suprantate?

175 Nepaaiškino šito. Bet ką pamatė Jonas? Jis tiesiog pamatė: “Pasirodė baltas žirgas, o ant jo raitelis”. Tad jis tai ir užrašė (suprantate?), kada pamatė.

Taip jis ir pasakė: “Ateik ir žiūrėk”.

176 Tai štai, Jonas nuėjo pažiūrėti, kas bus jam parodyta, kad užrašytų bažnyčiai. Ir kai jis nuėjo, jis pamatė baltą žirgą, o sėdintysis ant jo turėjo lanką, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų, ir jam buvo duotas vainikas. Štai ir viskas, ką pamatė Jonas, tad jis tiesiog rašo…užrašė visa tai. Matote, tai simboliu.

177 Tokiame pavidale tai priėmė bažnyčia, bet pagal pažadą paskutiniu laiku Jis apreikš tai, parodys, ką tai reiškia. Tepadeda mums Dievas suprasti.

Bažnyčios periodai… Bet pilnai tai taps žinoma tiktai šito paskutiniojo bažnyčios periodo, paskutinėje septintoje žinioje.

178 Įsidėmėkite, jis tvirtina... Atkreipkite dėmesį, šitas septinto periodo bažnyčios pasiuntinys, jis nekuria denominacijos, kaip darė visi kiti. Prisiminkite, jis kuria ar ne? – Ne. Jeigu jūs pastebėsite, jis prieš šitą. O Elijas…o Elijas buvo prieš šitą? [Susirinkimas sako: “Taip”.–Red.] – Žinoma, buvo. O Jonas Elijo Dvasioje buvo prieš šitą? [“Amen”.]

179 Kokia Dvasia buvo ant Elijo? Jis buvo... Mažai kas apie jį žinoma. Tai buvo paprastas žmogus, bet jis buvo pranašu. Jo neapkentė. Žinoma, o kaipgi! O kokiu laiku jis pasirodė? – Kaip tik tuo laiku, kada Izraelis buvo atiduotas populiarumui, kada jie visi pasidarė pasaulietiškais. Ir jis juos ten , ir jis buvo “moterų nekentėju”. Aha. Taip. Žinoma, buvo. Ir jis mylėjo laukinę gamtą. Štai tokio jis buvo charakterio.

180 Tie žmonės turėjo žinoti, kada ten atėjo šitas vaikinas, ant kurio buvo ta pati Dvasia, atėjo ten – Jonas. Neapsirengęs, kai įžymybė, kaip aš vakar vakare kalbėjau: jie bučiuoja kūdikius ir sutuokia, ir laidoja, ir taip toliau. Bet šitas žmogus išėjo kaip dykumos žmogus. Koks jis buvo? – Jis mėgo negyvenamas vietas. Ir dar prie viso šito jis neapkentė denominacijos. Jis pasakė: “Nepradėkite čia sakyti: ‘Mes priklausome šitiems arba tiems’, – nes aš sakau jums, kad Dievas gali iš šitų akmenų prikelti Abraomui vaikų”.

181 Jis nei su vienu nėjo į kompromisą. Jie negalėjo... Paklausė:
136 PIRMAS ANTSPAUDAS

“Jūs atėjote pažiūrėti nendrės, vėjo linguojamos? Cha-cha-cha! Jonas visai ne toks. Ne-ne.

182 Ką dar jis padarė? – Tiksliai kaip Elijas išbarė Jezabelę, jis išbarė Erodijadą, priėjo prie Erodo ir pasakė atvirai jam: “Nedera tau turėti ją”. Už tai ji nukirto jam galvą. Matote? Ji bandė susidoroti su Elijų. Ta pati dvasia, kuri buvo Jezabelėje, buvo ir toje moteryje.

183 Ir šiandien tas pats yra šiandieninėje Jezabelės bažnyčioje – tas pats. Tai štai, atkreipkite į tai dėmesį. Mes matome čia tokią svarbią pamoką!

184 Taigi, atrodė žmonės iš karto pažins. Jonas pradeda juos barti, stovėdamas ten – atrodė jie sužinos, kad tai Elijo Dvasia. Jie turėjo tai suprasti. Juk tai ir buvo jis.

185 Tai štai, ir mes matome, ir pamatėme, praeidami bažnyčios periodus, pagal Raštą, kad mums pažadėtas tos Dvasios sugrįžimas prieš pačią laiko pabaigą. Taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

186 Taigi, ir pastebėkite, atkreipkite dėmesį į jo prigimtį. Jis nepradės sekančio bažnyčios periodo, kaip Liuteris, Veslis ir visi likusieji. Jis nepradės steigti kitos bažnyčios, nes bažnyčios periodų daugiau nebėra. Suprantate? Jų daugiau nebebus. Todėl jis turi būti prieš šitą, nes jo Dvasia bus tiksliai tokia, kokiomis jos buvo tada – ta pati Dvasia.

187 Kaip vakar vakare aš pasakiau, Dievui patiko panaudoti Ją visus tris kartus. Tai Jo skaičius – trys; ne du, o trys. Du kartus Ją jau panaudojo, dabar Jis ruošiasi vėl Ją panaudoti. Chm. Jis taip pasakė, Jis pažadėjo tai. Dabar pastebėkite, jis...

188 Dabar atkreipkite dėmesį, kada jis atėjo… Jis nesiruošia pradėti denominacijos, nes Laodikėjos bažnyčios periodas – tai paskutinis periodas. Ir septintojo angelo pasiuntinys, kuris yra septintu pasiuntiniu septintam bažnyčios periodui – būtent jis atidengs Šventąja Dvasia visus tuos paslaptingus dalykus, kurie bus... Kas iš jūsų buvo čia vakar vakare? Pakelkite ranką. Tada, tikriausiai, man nereikės šito skaityti. Jūs žinote, kur būtent tai yra, 10-me skyriuje. Taip? Gerai. Gerai.

189 Reformatoriai atėjo reformuoti paskutinį atėjusį į nuosmukį bažnyčios periodą, kuris buvo iki jų. O paskui, kada ateidavo reformatoriai ir reformuodavo bažnyčios periodą iš jo ankstesnio stovio, ir sugrįždavo į pasaulį, tada jie pradėdavo naują bažnyčios periodą. Visada taip buvo, visada. Tai štai, mes tai praėjome. Suprantate?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 137

190 Kitais žodžiais, štai buvo romos katalikų bažnyčios, katalikiškas bažnyčios periodas. Čia pasirodo Liuteris, reformatorius. Jį taip ir vadina reformatoriumi. Ir ką jis daro? – Jis iš karto paleidžia į darbą “kūjį”, tai yra jis protestuoja prieš bažnyčią. Kaip staiga, jis daro ką? – Jis stato tą patį, iš ko atėjo juos išvesti, eilinę bažnyčią.

191 Paskui prasideda sekantis bažnyčios periodas. Tada, nežinia iš kur atsiradęs, pasirodo… (bažnyčios periodas tokioje sumaištyje)…čia pasirodo Džonas Veslis, dar vienas reformatorius (matote?), stato sekantį bažnyčios periodą. Aišku apie ką aš? [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Statomas dar vienas bažnyčios periodas. Visi jie reformatoriai.

192 Atkreipkite dėmesį, tai paskutinė paskutinio bažnyčios periodo žinia – tai ne reformatorius; jis pranašas, o ne reformatorius. Parodykite man, kur nors vienas pranašas buvo bažnyčios periodo pradininku. Jis ne reformatorius, jis pranašas.

193 Kiti buvo reformatoriais, bet ne pranašais. Jeigu jie būtų jais buvę, Viešpaties Žodis ateina pas pranašą. Štai kodėl jie vis prisilaikė krikštijo į “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią” ir viso kito, nes jie buvo reformatoriais, o ne pranašais. Tačiau tai buvo dideli Dievo vyrais, ir jie matė to laiko svarbius poreikius, kuriame jie gyveno. Ir Dievas patepė juos, ir jie buvo pasiųsti ten, ir plėšė į gabalus šituos dalykus. Bet pilnas Dievo Žodis niekada pas juos neatėjo, nes jie nebuvo pranašais, jie buvo reformatoriais.

194 Bet paskutinėse dienose būtinai turi pasirodyti pranašas, kuris imsis šių Dievo paslapčių, kad atstatytų jas, nes paslaptis žinojo tik pranašai. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Todėl būtinai turi ateiti šitas žmogus. Dabar aišku, ką aš turiu omenyje? [“Amen”.] Jis negali būti reformatorius. Tai turi būti pranašas, nes tai turi būti apdovanotas ir pastatytas tam žmogus, kuris suvokia Žodį.

195 Tai štai, tie reformatoriai žinojo, kad kažkas buvo netvarkoje. Liuteris žinojo tai, kad duona – tai ne Kristaus kūnu. Ir todėl jis pamokslavo: “Teisusis gyvens tikėjimu”. Ir tokia buvo jo žinia. O kada atėjo Džonas Veslis, jis pamatė, kad turi būti pašventinimas, todėl jis pamokslavo apie pašventinimą – tai ir buvo jo žinia. Suprantate? Sekmininkai atnešė Šventosios Dvasios žinią ir taip toliau.

196 Bet paskutinėse dienose, šitame paskutiniame periode pasiuntinys turi pradėti ne kažkokią reformaciją, o turi paimti ir surinkti kartu visas tas paslaptis, kurias atidėjo tie reformatoriai, ir atskleisti jas žmonėms. Leiskite man perskaityti tai vėl. Man taip patinka ši vieta! Aš …aš mėgstu tai skaityti.
138 PIRMAS ANTSPAUDAS

Aš išvydau dar vieną galingą Angelą, nužengiantį iš dangaus,
apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip
saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai.

197 Tai štai, mes pamatėme tą patį, ir tai buvo Kristus. O mes žinome, kad Kristus visada yra Pasiuntinys Bažnyčiai. Gerai. Jis pavadintas Ugnies Stulpu, sandoros Angelu ir taip toliau.

Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę.

198 Aha, reiškia, čia Antspaudai jau nuimti. Mes dabar juos nuimame. Bet ši…ji atversta.

Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos,

Ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis
sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais. ( Tai bent
Pilnatvė)

Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, aš (Jonas)
puoliau rašyti ( Ką rašyti? –Tai, ką jie pasakė.), bet išgirdau iš
dangaus balsą (Dievo), sakantį man: “Užantspauduok, ką pasakė
septyni griaustiniai, ir to nerašyk!” (“Nerašyk jų”. Suprantate?)

O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė
savo ranką į dangų

Ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė
dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas
joje, – kad laiko daugiau nebebus.

199 Žiūrėkite Neužmirškite šito, skaitome toliau.

Bet septintojo angelo trimitavimo dienomis…

200 Tas paskutinis angelas, žemiškas angelas. Šitas Angelas nužengia iš Dangaus. Čia buvo ne Jis, Jis nužengia iš Dangaus. Bet čia Jis kalba apie septintojo angelo balsą, o Angelas reiškia “pasiuntinys” – tai jau visiems žinoma. Ir pasiuntinys bažnyčios periodui…


…bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo
paslaptis, (Septyni Antspaudai, viskas, visos paslaptis) kaip Jis yra
paskelbęs Gerąją naujieną Savo tarnams pranašams.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 139

201 Atsiskleidžia visa paslaptis! Tokia šito angelo tarnystė. Suprantate? Tai bus taip paprastai, kad žmonės netgi nepastebės šito. Tačiau tai bus nepriekaištingai visur patvirtinta. Tai bus visiems aišku. Suprantate? Kiekvienas, kas nori tai pamatyti, galės pamatyti tai. Suprantate? Taip. Bet tie…

202 Jėzus pasakė… Kaip Jis pasakė, kada atėjo, pasakė: “Jūs turite akis ir nematote. Izaijas pasakė apie jus taip”. Matote? “Jūs turite ausis ir negirdite”. Tai štai. Taigi, mes matome, kad…

203 Aš išsigandau, pažvelgiau į tą laikrodį ir pagalvojau, kad jau dešimt valandų. Bet dabar… Pas mane… Dabar dar netgi devynių nėra. Matote? Gerai. O-o, tai bent Nagi, toliau! Pastebėkite. Tai gražumėlis!

204 Kiti – reformatoriai, bet kaip įžymūs Dievo vyrai, jie matė svarbius tos dienos poreikius ir atnešė reformaciją.

205 Bet Apreiškimo Knygoje 10 sakoma, kad jo Žinia turi atidengti (ne reformuoti), atidengti paslaptis, atidengti slėpinius Tai Žodis žmoguje. Laiške Žydams 4 sakoma, kad: “Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus”. Matote? Šitas žmogus ne reformatorius, jis atidengėjęs, atskleidėjas (ko?) Dievo paslapčių. Tuo laiku kai bažnyčios visa tai supainiojo ir visa kita, jis turi pasirodyti su Dievo Žodžiu ir visa tai išnarplioti, nes jis turi atgręžti vaikų tikėjimą į tėvus.

206 Septintas angelas turi atstatyti pradinį biblijinį tikėjimą. Štai. O-o, kaip man tai patinka Visos Antspaudų paslaptys, kurių reformatoriai visai nesuprato… Suprantate? Tai štai, žvilgtelėkite minutėle į Malachijo Knygą 4. (Na, jūs tiesiog pasižymėkite sau.) Jis – pranašas ir atstato originalų tėvų tikėjimą. Mes dabar laukiame šito žmogaus pasirodymą. Jis bus tokiu romiu, kad dešimtys ir dešimtys milijonų… Visai nedidelė grupelė tai supras.

207 Kada… Jūs prisimenate iš vakarykštės pamokos, kada Jonas turėjo ateiti kaip pranašavo, pasiuntinys prieš Kristaus atėjimą, “dykumoje šaukiančiojo balsas”? Malachijas matė jį. Žiūrėkite, pranašo Malachijo 3 skyrius – tai Elijo atėjimas, kuris turėjo ateiti ir paskelbti Kristaus Atėjimą.

208 Jūs pasakysite: “O-o, ne-ne, broli Branhamai. Tai 4-as skyrius”. Ne, atleiskite.

209 Jėzus pasakė, kad tai 3-me skyriuje. Dabar atverskite Šventąjį…atverskite Šventojo Mato, 11-tą skyrių ir 6-tą eilutę – ten Jis…Jis sako taip… 11…
140 PIRMAS ANTSPAUDAS

11-as skyrius, mano manymu, tai 6-ta eilutė, 4-ta, 5-ta arba 6-ta, kažkur ten. Jis pasakė: “Jeigu norite priimti, – kada Jis kalbėjo apie Joną, – tai tas, apie kurį buvo pasakyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį’.” Dabar perskaitykite Malachijo 3. Kai kurie priskiria tai Malachijui 4. Visai ne taip, tai ne tas.

210 Atkreipkite dėmesį, Malachijo 4, kaip tiktai pasirodys šitas pasiuntinys, pasaulis visiškai bus sudegintas, ir teisieji Tūkstantmetyje vaikščios per jų pelenus. Taigi, matote, jeigu jūs galvojate, kad jis skirtas tam laikui, tada…tada Biblijoje kažkas ne taip pasakyta. Praėjo du tūkstančiai metų, o pasaulis dar nebuvo sudegintas, kad jame galėtų gyventi teisieji. Todėl tai turi įvykti ateityje. O-o, tai bent [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.]

211 Jeigu jūs pereisite čia, į Apreiškimo Knygą ir pažiūrėsite, ką turi padaryti šitas pasiuntinys šito periodo pabaigoje, tada jūs suprasite, kas ir kaip. Jis turi būti pranašu. Jis turi imtis tų neaiškumų, kurių nepamatė tie reformatoriai, ir viską sudėlioti į vietas.

212 Kaip galima Mato 28:19 sugretinti su Ap.Darbų 2:38 be dvasinio nuo Dievo apreiškimo? Kaip tie žmonės gali tvirtinti, kad stebuklų dienos praėjo, ir taip toliau, ir panašiai (hm), be apreiškimo nuo Dievo? Juk tik taip jie tai ir sužinos, sužinos, tiesa tai ar netiesa Suprantate? Bet jie pabaigė seminarijas… Tikiuosi, kad mes turime laiko paliesti juos.

213 Aš noriu pasiskubinti, nes aš nenoriu laikyti jus čia ilgiau savaitę (jūs žinote, ką aš turiu omenyje), prie šitų… atidengiant šiuos Antspaudus. Turiu vieną dieną atsargoje, ir tą dieną aš jei galima norėčiau pasimelsti už ligonius.

214 Dabar žiūrėkite, Malachijo Knygą 4, jis pranašas ir atstato originalų tėvų tikėjimą.

215 Paskutiniu laiku, kada ateina didžio sielvarto periodas…Čia vienas nedidelis niuansas, kurį mes trumpam pakartosime: trys su puse metų arba septyniasdešimt Danieliaus savaičių (paskutinė septyniasdešimtos Danieliaus savaitės pusė, tai yra trys su puse metų)… Mes… Kas iš jūsų prisimena tai iš bažnyčios periodų? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma. Matote? Skirta septyniasdešimt Danieliaus savaičių. Pažiūrėkite, kaip tai tobula. Pasakyta: “Ateis Mesijas ir septyniasdešimtos savaitės viduryje bus paaukotas kaip Auka, ir sustabdys aukojimą”. Paskui dar lieka trys su puse metų dėl Mesijinio mokymo žydams.

216 O Dievas neturi reikalo su žydais ir pagonimis tuo pat metu. Su Izraeliu Jis turi reikalą kaip su tauta, o su pagonimis – individualiai. Jis nepaėmė pagonių Sau į Nuotaką, Jis paėmė žmones iš pagonių. Suprantate?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 141

Taigi, su Izraeliu Jis turi reikalą kaip su tauta. Ir dabar jie yra ten kaip tauta.

217 Šiandien aš gavau laišką nuo Polo, nuo Polo Boido. Ir man jis pasakojo, rašo: “Broli Branhamai, kokia tai tiesa Kas beatsitiktų, tie žydai vis dar priešiški pagonims”. Žinoma, bus taip. Juk taip ir turi būti.

218 Martynas Liuteris paskelbė, kad visus žydus reikia vyti, o jų namus – sudeginti, nes jie – antikristas. Matote? Pats Martynas Liuteris taip užrašė savo veikaluose. Taigi, Hitleris išpildė tiktai tai, ką pasakė Martynas Liuteris. Kodėl Martynas Liuteris pasakė taip? Nes jis buvo reformatorius, o ne pranašas.

219 Dievas pasakė: “Mano pranašas palaimino Izraelį, jis pasakė: ‘Kas laimins tave, bus palaimintas, o kas keiks tave, bus prakeiktas’.” Kaip gali vienas pranašas atsistoti ir neigti tai, ką pasakė kitas pranašas? Jis negali. Viskas turi buti harmonijoje. Suprantate?

220 Bet todėl jie priskiria… Suprantate, Vokietija laikoma krikščioniška tauta, o jie… Sprendžiant iš to, kaip jie pasielgė su Izraeliu, jie iki šiol laiko akmenį užantyje, ir jų negali kaltinti. Bet atsiminkite, jeigu čia sėdi žydai, nesijaudinkite, ateis diena Dievas niekada negalės jų užmiršti. Jie buvo apakinti dėl mūsų.

221 Žinote, Jis pasakė pranašui, Jis…Pranašas sušuko, pasakė: “Ar užmirši Tu Izraelį?”

222 Jis pasakė: “Paimk matuoklę: kaip aukštai dangus? Koks jūros gylis?”

Jis pasakė: “Aš negaliu išmatuoti”.

223 Pasakė: “Taip ir Aš niekada negaliu užmiršti Izraelio”. Tai Jo tauta, Jo tarnai.

224 O iš pagonių Jis labai mažai paimta Sau į Nuotaką. Visiškai teisingai. Tai Nuotaka.

225 Tai štai, buvo skirta septyniasdešimt savaičių, tiksliai kaip Danielius pasakė, kad ateis Mesijas ir bus užmuštas savaitė viduryje. O Jėzus pranašavo tris su puse metų. Taigi, šitų trijų su puse Danieliaus metų viduryje, viduryje, Jis buvo užmuštas. Bet paskutinioji dalis – tai sielvarto periodas, kada pagoniška bažnyčia bus… O-o, tai puiku Tiktai nepraleiskite. Nuotaka įeis su Jaunikiu, o po Tūkstantmečio žengs per nedorelių pelenus.

226 Leiskite aš jums kai ką čia parodysiu, kol mes apie tai mąstome. Leiskite aš jums parodysiu, kas ten pasakyta, kas sakoma Biblijoje.
142 PIRMAS ANTSPAUDAS

O mes negalime neigti, kad tai Dievo Žodis. Jeigu mes neigiame, reiškia, mes netikintys. Suprantate, mes turime Juo tikėti. Tu pasakysi: “Aš Jo nesuprantu”. Aš irgi. Bet aš laukiu, kad Jis apreikštų Jį. Žiūrėkite.

“Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji (kaip
amerikiečiai ir kiti) …ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos (jie sudegs),
– sako Kareivijų Viešpats. – Jiems neliks nei šaknies, nei šakos.

227 Iš kur pas jus ten bus amžinas pragaras? Matote? Visa tai atidengiama būtent paskutinėmis dienomis. Nė vienoje Biblijos vietoje nepasakyta, kad pragaras amžinas. Reiškia, kad turėti…kad būti amžiname pragare, kad būti ten, reikia turėti amžiną Gyvenimą, Yra tiktai viena amžino Gyvenimo forma, būtent už ją mes ir kovojame. Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Pragaras buvo sutvertas šėtonui ir jo angelams, ir bus sudegintas ir sunaikintas. Teisingai. Suprantate? Bet kada tai įvyks, “iš jų neliks nei šaknies, nei šakos”.

Bet jums, bijantiems Mano vardo, užtekės teisumo Saulė su išgydymu
po Jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.

Jūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą
dieną, kai Aš tai padarysiu, – sako Kareivijų Viešpats.

228 Kuo bus nedorėliai po sielvarto? – Pelenais.

Atsiminkite mano tarno Mozės įstatymą, kurį daviau Horebe visam
Izraeliui, jo nuostatus ir potvarkius.
Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai
Viešpaties dienai.

229 Amen Štai tokiu būdu užsibaigia Senas Testamentas, ir tuo pačiu užsibaigia Naujasis Testamentas. Nuo šito niekur nepasidėsi? Niekur! Žiūrėkite: “Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant tai dienai”.

Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad
neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu. (Cha)

230 Štai jums, prašau. Tai Viešpaties Žodis. Jis pažadėjo tai. Jis turi ateiti. Taigi, atkreipkite dėmesį, kaip tai vyksta. Puiku, kaip Dievas viską daro! Nuotaka išeina ir… su Jaunikiu. O…o paskui, po šito, nedorėliai bus sudeginti neužgesinama ugnimi. Ir po to kai žemė apsivalys, atsinaujins… Visi tai pergyvens, turi praeiti apvalymo stadiją.

231 Paskutinį kartą išsilies ugnikalnių lava, žemė prasivers,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 143

spjaudys ir taip toliau, ir visos šitos nuodėmės nuosėdų duobės ir viskas, kas žemėje, išsilydys ir išnyks. Ji degs tokioje aukštoje temperatūroje, kad tai bus kaip tas baliklis, kuris paverčia rašalo spalvą į jo pradinį būvį. Taip ir Ugnis nuo Dievo bus tokia deginanti, kad sugražins visokią bjaurystę į pradinį būvį, kada šėtonas ir visokia nuodėmė, ir viskas bus sudeginti. Ir po to ji pasidarys tokia graži, kokia buvo Edeno sode. Teisingai. O-o, šita didi valanda visai ne už kalnų

232 Sielvarto periodo laiku… (Štai į ką aš noriu dabar atkreipti jūsų dėmesį, aš čia kai ką įterpiau.) Šito sielvarto periodo laiku, kada jau Nuotaka iššaukta, ir bažnyčia eina per sielvarto periodą, tada dviem liudytojais iš Apreiškimo 11 iššaukiami šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai. Dabar žiūrėkite. Jie pranašaus tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų, apsivilkę ašutinėmis.

233 Tai štai, mes žinome, kad šitame romiečių kalendoriuje… Pas mus dvidešimt aštuonios dienos ir…kartais, ir trisdešimt, ir trisdešimt viena. Bet tikrame kalendoriuje kiekvienas mėnuo turi po trisdešimt dienų. Teisingai. Ir paimkite šimtą…tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų ir padalinkite iš trisdešimt, ir pažiūrėkite, kas pas jus gausis – (cha-cha!) lygiai trys su puse metų. Tiek laiko…tiek laiko skirta tam, kad Izraeliui būtų pamokslaujama Mesijinė Žinią (kaip buvo tada), kada Jis sugrįž ir atsiskleis simbolyje. Juk kai Jis ateina…

234 Kada Juozapą paėmė į kitą šalį, ir jis buvo atstumtas savo brolių dėl to, kad buvo dvasiniu žmogumi… Jis matė regėjimus ir išaiškindavo sapnus. Ir kada su juo tai įvyko, jį paėmė į kitą šalį, ir jis buvo parduotas beveik už trisdešimt sidabrinių, jis tiksliai atspindėjo Kristų, nes jame buvo Kristaus Dvasia.

235 Atkreipkite dėmesį, kas po to įvyko. Ir pastebėkite, kada su juo taip atsitiko, jį pasodino į kalėjimą, ir vienas žmogus išsigelbėjo, o kitas – žuvo. Tiksliai kaip su Jėzumi, kada Jis buvo “įkalintas” ant kryžiaus: vienas plėšikas buvo išgelbėtas, o kitas žuvo – visiškai tiksliai.

236 Įmetė į duobę ir palaikė mirusiu, paskui paėmė iš ten ir išaukštino iki faraono dešinės, tad niekas negalėjo pamatyti faraono, nesusitikęs pirmiau su Juozapu. Jėzus sėdi Dievo dešinėje, ir niekas negali ateiti pas Tėvą kitaip, kaip tiktai per Sūnų. Teisingai.

237 Ir pastebėkite, kiekvieną kartą, kada išvykdavo Juozapas, kada Juozapas, būdamas sosto dešinėje, pakildavo… Žiūrėkite Šlovė Juozapas sėdėjo faraono dešinėje. Ir kada Juozapas pakildavo, kad paliktų sostą, skambėjo trimitas. “Visi ant kelių Juozapas eina”

238 Kada šitas Avinėlis paliks ten Sostą Savo tarpininkavimo darbo dienomis,
144 PIRMAS ANTSPAUDAS

kada Jis paliks ten Sostą ir paims šią išpirkimo Knygą, ir išeis į priekį, priklaups kiekvienas kelis, kiekvienas liežuvis išpažins. Teisingai. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Štai Jis. Pastebėkite.

239 Ir kada Juozapui, atstumtam savo brolių, buvo duota žmona-pagonė… Potifaras jam davė… Tiksliau, faraonas davė jam pagonę žmoną, ir jam gimė pagoniški vaikai – pusiau pagonys ir pusiau žydai. Jie parodo svarbų simbolį. Kada Jokūbas laimino juos, Efraimas iš vienos pusės, o Manasijas iš kitos, jis sukryžiavo rankas ir suteikė palaiminimą jauniausiam vaikui. Ir šie du mažyliai prisidėjo prie dvylikos giminių (juk tuo laiku buvo tiktai dešimt), ir jis palaimino juos (pats Jokūbas). O Juozapas, jo sūnus-pranašas, stovėjęs ten, pasakė: “Tėve, tu padarei ne taip”. Pasakė: “Tu uždėjai savo dešinę ranką palaiminimui ant jaunesniojo vaiko, tada kai jis turėjo pereiti ant vyresniojo”.

240 Ir jis pasakė: “Aš žinau, kad mano rankos sukryžiuotos, bet Dievas sukryžiavo jas”. Kodėl? – Izraelis, turėdamas teisę būti Nuotaka, atmetė ir pardavė savo pirmagimio teises, ir…nuo vyresniojo sūnaus, Izraelio, perėjo ant naujo – ant pagonių, ir iš ten per kryžių palaiminimas perėjo ant pagonių. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.]

241 Bet pastebėkite, po šito, (suprantate?), per tai, kada visi… Jis paėmė sau nuotaką. Bet kada tie vaikinai atėjo nusipirkti maisto…

242 O-o, tai toks puikus paveikslas Aš nukrypau nuo Antspaudo, bet man tiesiog reikia tai išsakyti (suprantate?), nes, aš galvoju, taip jūs geriau pamatysite visą paveikslą. Pastabėkite.

243 Tai štai, kada jie atėjo nusipirkti maisto, žinote, Juozapas juos iš karto pažino. O Juozapas buvo klestėjimo sūnus. Kur jis benuvykdavo, ten visada buvo klestėjimas.

244 Palaukite, greitai Jis vėl ateis į žemę; palaukite, greitai ateis mūsų Juozapas Suprantate? “Dykuma sužydės kaip rožė, ir teisumo Saulė pakils su išgydimu Jo spinduliuose”. O-o, tai bent Bus gražu, kai visi Arizonoje kaktusai sužydės gražiais medžiais.

245 Atkreipkite dėmesį, štai jis išeina ir jis truputi su jais suvaidina ten. Ir jis siunčia ir klausia: “Ar gyvas dar mano tėvas?” Matote? Jis norėjo sužinoti, ar gyvas to berniuko tėvas. Atsakė: “Taip”. Jis žinojo, kad tai jo brolis.

246 Bet jūs pastebėjote? Kada jis buvo pasiruošęs atsiverti savo broliams, jis rado mažąjį Benjaminą, kuris gimė po jo išėjimo. O jis simbolizuoja šiuos žydus, šie šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, kurie dabar tiesiog ten ir renkasi Jam nesant. O kada jis sugrįžo, jis pasakė…
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 145

Jo širdis vos neplyšo, kai Jis pažvelgė į Benjaminą.

247 Ir neužmirškite, jie…jis… Jie nežinojo, kad jis moka kalbėti žydiškai. Jis kalbėjo per vertėją. Jis elgėsi tarsi būtų egiptietis. Suprantate? O paskui, kada tai išaiškėjo, kada jis norėjo atsiverti, jis vis žiūrėjo į mažąjį Benjaminą… Ir atmenate, jis paleido savo žmoną. Ji buvo rūmuose, kada jis atsivėrė savo broliams.

248 Ir pagoniška Nuotaka, Žmona… Po to kai Jėzus buvo atstumtas Savo Paties tauta, Jis paėmė Sau pagonišką Nuotaką, o iš čia nuves Ją į Rūmus, į Savo Tėvo Namus Šlovėje, į Vestuvių Pokylį. O Pats išeis, nusileis žemyn, kad atidengtų Save Savo broliams, dėl šimto keturiasdešimt keturių tūkstančių, kad atidengtų ten. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Matote?

249 Ir štai jis stovi ten Ir atminkite…žiūrėkite, kokie tobuli simboliai. Ir kada jis grįžo ten, kur tai vyko, jis pažvelgė į juos iš viršaus, ir jis pasakė…jis pasakė…pažiūrėjo. O jie pradėjo kalbėti tarp savęs. Jie pasakė: “Taip, Rubenai, tu žinai, kad dabar jau mums klius, – (matote?), – nes tu žinai, ką mes padarėme? Mes įtraukėme šitą vaikiną į tokią istoriją. Ir kodėl gi mes pardavėme savo brolį?”. O tas jų brolis ir stovėjo ten, tas galingas princas, o jie nežinojo to.

250 Štai kodėl Izraelis negali Jo šiandien suprasti. Dar neatėjo laikas sužinoti apie tai.

251 Ir tada jis… jie galvojo, kad jis nesupranta žydiškai, o jis stovėjo ir klausė juos. Jie pasakė: “Dabar jau mums klius”. Ir Juozapas, pažiūrėjęs į juos, daugiau negalėjo susilaikyti.

252 Ir atmenate, jo žmona ir vaikai tuo laiku buvo rūmuose, Šventieji jau išėjo, nedalyvavo.

253 Ir jis pasakė: “Aš Juozapas, jūsų brolis”. Ir jis pribėgo ir apkabino mažiausiąjį Benjaminą, apkabino ir pravirko. Matote? Ir jis atsivėrė.

254 Ir tada jie pasakė: “Dabar aišku, kad mums klius ko nusipelnėm, nes mes jį pardavėme. Juk tai mes jį pardavėme. Juk tai mes bandėme užmušti jį. Dabar aišku, kad jis mus užmuš”.

255 Jis pasakė: “Ne, nesikrimskite, jūs padarėte tai tiktai tam, kad išsaugotumėte gyvybes. Štai kodėl Dievas pasiuntė mane čia”.

256 Ir kada Jis atskleis Save, Biblijoje sakoma… Mes praėjome tai. Kada Jis atskleis Save tiems šimtui keturiasdešimt keturiems tūkstančiams,
146 PIRMAS ANTSPAUDAS

mažajam šiandieniniam Benjaminui, ir žydų likučiui, pasilikusiems ten; kada Jis atsivers, jie paklaus: “Iš kur pas Tave tokie randai? Ką jie padarė su Tavo rankomis?”

257 Jis atsakys: “O-o, Aš gavau juos Mano draugų namuose”. Matote? O-o, tada jie supras, kad jie užmušė Mesiją. Bet ką gi Jis pasakys? – Tą patį, ką pasakė Juozapas. “Jūs padarėte tai, kad išsaugotumėte gyvybes, ne…išgelbėtumėte gyvybes. Nepykite ant savęs”. Juk, jeigu žydai nebūtų taip gudriai apakinti, pagonys nebūtų įėję. Todėl Jis išgelbėjo Bažnyčios gyvybę dėka viso to, ką jie padarė. Tad štai jums, prašom. Štai kodėl jie šiandien negali suprasti šito – dar ne laikas.

258 Taip ir mes negalime suprasti šitų dalykų, kol neateis laikas suprasti visa tai. O-o, tai bent Septyni Griaustiniai iš Apreiškimo Knygos – tegu Jis parodys Nuotakai, kaip pasiruošti didžiam išsikėlimo tikėjimui

259 Tai štai. Pasiskubinsime, nes mes turime dar penkiolika, dvidešimt minučių.

260 Dabar, ką gi reiškia šitas baltas žirgas? Nagi aš perskaitysiu… Aš taip nukrypau, atleiskite, kad nukrypau nuo savo temos. Bet…bet aš dar kartą perskaitysiu šitą sakinį… tuos du sakinius.

Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau
vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: “Ateik ir
žiūrėk!

Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas…

261 Dabar mes pereiname prie 2-jo sakinio.

…baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas
vainikas…(Tada vainiko jis neturėjo.) …vainikas; ir jis išjojo kaip
nugalėtojas, kad dar nugalėtų.

262 Štai ir viskas. Štai toks Antspaudas. Dabar išnagrinėsime simbolius.

263 Mes išsiaiškinome, ką reiškia Griaustinis. Visiškai tiksliai, mes žinome tai. Taip? Griaustiniu buvo Dievo Balsas, kada atsiskleidė Antspaudas.

264 O ką gi reiškia baltas žirgas? Štai apie tai ir atėjo apreiškimas. Aš tuo tikras taip pat, kaip ir tame, kad stoviu čia, žinodamas, kad tai Žodis.

265 Aš perskaičiau šia tema visas knygas, kurias tik galėjau rasti. Ir… Aš… Paskutinį kartą, kada aš pabandžiau jį praeiti, mokydamas šito,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 147

trisdešimt metų atgal, aš paėmiau knygą…Kažkas man pasakė, kad nė pas vieną iš žinomų jiems žmonių Antrojo Kristaus Atėjimo tema nenušviesta taip gerai, kaip pas adventistus. Todėl aš radau kelėta jų gerų knygų, kad jas perskaityčiau. Aš gavau Smito knygą apie Danieliaus apreiškimus. Ir jis rašo, kad šitas baltas žirgas, kuris pasirodė, buvo baltas, ir jis simbolizavo nugalėtoją. Ir nugalėdamas… Daugelis iš esančių čia brolių adventistų žino šią knygą, ir daugelis kitų irgi skaitė ją. Ir…ir kitas, aš perskaičiau dvi ar tris. Aš skaičiau… Ir aš negaliu prisiminti… Dar dvi knygas aš perskaičiau, ir abu žmonės buvo vieningi su tuo, kad tai buvo teisinga. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Tai puikūs mokytojai, laikomi vienais iš geriausių, labiausiai apsišvietusiais. Tad aš pagalvojau: “Na, jeigu aš nežinau, tai aš tiesiog kalbėsiu tai, ką pasakė jie, stengsiuosi mokyti tokiu būdu”.

266 Jie tai labai gerai paaiškina, ką tai iš tikro reiškia. Ir jie rašo: “Štai baltas žirgas, o baltas žirgas – tai jėga, karinis žirgas”. Ir rašo: “Žmogus, kuris sėdi ant jo, buvo… Baltas žirgas – tai buvo Šventoji Dvasia, Kuri išėjo pirmoje epochoje ir užkariavo tą epochą dėl Dievo Karalystės. Jo rankoje buvo lankas – tai reiškė, kad jis, kaip Kupidonas, leisdavo meilės strėles į žmonių širdis, Dievo meilėje, ir jis nugalėjo”.

267 Skamba tai labai gerai, bet tai ne Tiesa. Suprantate? Visai ne. Taip, tai netiesa. Žinoma, balta spalva reiškia teisumą. Mes…mes tai žinome. Balta spalva reiškia teisumą. Šito mokė mokytojai, kad tai Šventoji Dvasia nugalėdavo pirmame periode, bet mano apreiškimas nuo Šventosios Dvasios visai ne toks.

268 Mano apreiškimas nuo Šventosios Dvasios toks: Kristus ir Šventoji Dvasia – tai vienas ir tas pats Asmuo, tiktai skirtingomis išvaizdomis. Taigi, čia stovi Kristus, Avinėlis. Mes žinome, kad Jis buvo Avinėliu. Jis stovėjo štai čia su Knyga rankoje, o štai ten prajoja raitelis ant balto žirgo. Matote? Todėl tai buvo ne Šventoji Dvasia.

269 Taigi, tai viena iš paskutiniųjų dienų paslaptis: kaip Kristus gali būti trim asmenimis Viename. Tai ne trys skirtingi žmonės – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – tarsi trys dievai, kaip bando mums įteigti trejybės gerbėjai. Tai trys…tai trys vieno ir to paties Asmens pasireiškimai. Arba, galime pavadinti tai trimis funkcijomis. Jeigu kreipiesi į tarnautojus, tai negali pritaikyti žodį “funkcija”, nes… Na taip, aš atsitiktinai prisiminiau, kad mane užrašo. Tad aš pasakysiu jums… Žinoma, Kristus negalėjo pasakyti: “Aš pasimelsiu Mano funkcijai, ir Jis pasius jums kitą funkciją”. Mes žinome tai. Bet jeigu jau tai pradėjome, tada tai trys to paties Dievo atributai. Suprantate? Tai ne trys dievai, o trys to paties Dievo atributai Suprantate?

270 Taigi, kaipgi Kristus galėjo būti štai ten, nugalintis ant balto žirgo,
148 PIRMAS ANTSPAUDAS

ir stovėti štai čia su Knyga rankoje? Tai ne taip, tai ne Kristus.

271 Pastebėkite. Taigi, Šventoji Dvasia (apreiškime) ir Kristus – tai… Šventoji Dvasia ir yra Kristus, tiktai kitoje formoje. Teisingai.

272 Pastebėkite, būtent Avinėlis atvertė Knygas, o Avinėlis – tai Kristus. Ir nuo to laiko Kristaus daugiau nematyti, bet Jis pasirodo Apreiškimo Knygoje 19-me skyriuje, ir joja ant balto žirgo.

273 Jeigu jūs norėtumėte tai perskaityti, kreipkimės į Apreiškimo Knygą 19:11-6 ir greitai perskaitykime, kol mes…kol mes…kol mes turime laiko (aš tikiuosi), tad iš šito mums pasidarys dar aiškiau. 19, 19:11, pradėsime nuo 11-tos eilutės ir perskaitysime iki 16-os imtinai.

Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas (Ne ant
žemės, o Danguje! Matote?). Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis…
Teisusis Jis teisingai teisia ir kovoja.
Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų
(Pažiūrėkite į diademą) ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino,
tik Jis Pats.

274 Kaip aš norėčiau truputi apsistoti prie šito! [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą ir sustoja–Red.] O-o, tai bent Man atėjo viena gera mintis, bet, galbūt… Kada aš matau, kad jūs… [Susirinkimas sako: “Tęskite”]

275 Suprantate, niekas nežino šito. Jūs žinote apie tai, kad Vardas “Jehova” netikslus? Visi žino. Daktare Veilai, tu žinai, kad tai tiesa. Vertėjai negalėjo niekaip jo išversti. Jis tariamas taip: J-A-H-V-E…tiksliau J-A-H-V-E. Tai ne “Jehova”. Jie nelietė šito. Jie nežino, kas tai, pavadino “Jehova” ir viskas, bet Jo Vardas ne toks.

276 Žiūrėkite, kiekvieną kartą, kada pasiekiama pergalė, arba kažkas vyksta, keičiasi vardas.

277 Pažiūrėkite į Abraomo laikus. Pirmiausia jis buvo Abromas ir negalėjo turėti kūdikio, kol nepasikeitė jo vardas į Abraomas. Ir Saraja (S-a-r-a-j-a) neturėjo nieko, išskyrus apmirusias įsčias, kol jos vardas nepasikeitė į Sara.

278 Jokūbas reiškia “gudruolis, apgavikas”, o tokiu jis ir buvo. Jis užsidėjo avies kailį ir apgavo savo tėvą-pranašą, kad gautų pirmagimio teisę. Jis įdėjo į vandenį topolio vyteles, išpjaustė ant jų dryžius ir baidė gyvulius, kada jie pradėdavo, kad galvijai ir avys gimtų plėmuoti. Pats tikriausias apgavikas

279 Bet kartą naktį jis nusigriebė už kažko realaus, ir jis žinojo,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 149

kad tai buvo realu. Ir jis nepaleido Jo ir laikėsi, kol nenugalėjo. Ir jo vardas pasikeitė, ir jis buvo pavadintas Izraeliu, kas reiškia “kunigaikštis, stiprus prieš Dievą”.

280 Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kiekvienas nugalėtojas…

281 Simonas buvo žvejys. Bet kada jis tikėjimu nugriebė ir suprato, kad tai buvo Jėzus, kada Jis pasakė jam, kad Jis Mesijas, ir papasakojo jam, koks jo vardas, ir kaip vadina jo tėvą, jį nugalėjo ir pasikeitė – buvo Simonu, o tapo Petru.

282 Saulius – geras vardas. Kažkada Izraelyje buvo toks karalius Saulius, bet “Saulius” netiko apaštalui. Karaliui būtų ir normalu, bet ne apaštalui. Todėl Jėzus pakeitė jo vardą. Kaip? Buvo Saulius, o tapo Pauliu.

Pažiūrėkite į griaustinio sūnus ir į kitus.

283 Ir Jėzus, Jo vardas žemėje buvo “Atpirkėjas” – Jėzus. Kada Jis buvo žemėje, Jis buvo Atpirkėjas – taip. Bet kada Jis nugalėjo mirtį ir pragarą ir įveikė juos, ir užžengė Aukštyn, Jis gavo naują Vardą.

284 Štai kodėl žmonės taip garsiai šaukia ir nieko negauna. Tai bus atskleista Griaustiniuose. Aha. Suprantate? Atkreipkite dėmesį, paslaptys. Jis ateina, joja. [Susirinkimas šaukia–Red.] Juk turi būti kažkas, kas perkeis šią Bažnyčią. Jūs tai žinote. Turi būti kažkas. Atkreipkite dėmesį: “Niekas nežino, išskyrus Jį Patį”. Tai štai, pastebėkite: “Niekas nežino, išskyrus Jį Patį”.

Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu. Jo vardas: “Dievo
žodis”.

O-o, tai bent Pastebėkite.

Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę
tyros baltos drobės drabužiais.

Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks
tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio
ir rūstybės vyno spaustuvą.

Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius
ir Viešpats viešpataujančiųjų”.

285 Tai Mesijo atėjimas. Štai Jis, ne šitas tipas ant žirgo štai čia. Žiūrėkite, koks skirtumas. Štai Jis stovi čia su Knyga rankoje,
150 PIRMAS ANTSPAUDAS

išperkamasis darbas kaip tik… Jis dar nežinojo Savo vietos. Tad tai išėjo ne Kristus, ne Šventoji Dvasia.

286 Ne tai, kad aš nesutinku su šitais didžiais vyrais. Visai ne, ne tame reikalas. Aš nenorėčiau šituo užsiimti, bet būtent toks…pas mane būtent toks apreiškimas. Suprantate? Jeigu pas jus kažkaip kitaip, tai nieko, gerai, bet manęs tai netenkina. Suprantate? O aš skaitau taip. Suprantate? O jūs kaip norite. [Susirinkimas juokiasi–Red.]

287 Ir, pastebėkite, nuo to laiko Kristus jau daugiau nebepasirodo (suprantate?). Bet Jis ant balto žirgo. Tad, jeigu šitas tipas joja ant balto žirgo, reiškia, jis tik mėgdžiotojas Kristui. Štai. Matote? Jūs tai supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

288 Atkreipkite dėmesį, raitelis ant balto žirgo neturi jokio vardo. Gal jis naudoja du arba tris titulus, bet jis neturi jokio vardo.

289 O Kristus turi Vardą Kokį? – Dievo Žodis. Štai koks jis. “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu”. Matote? Šitas raitelis neturi vardo, o Kristus pavadintas Dievo Žodžiu. Štai kas Jis yra. Jis taip pavadintas. Tai štai, Jis turi Vardą, kurio niekas nežino, bet Jis pavadintas Dievo Žodžiu.

O šitas tipas nepavadintas (matote?), bet jis ant balto žirgo.

290 Pas šitą raitelį yra lankas, bet nėra strėlių. Jūs pastebėjote? Jis turėjo lanką, bet nieko nepasakyta apie tai, kad jis turėjo strėles, tad tai ne kas kitas, kaip apgavikas. [Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Tiesa. Galbūt griaustinio pas jį kiek tik nori, bet nėra žaibo. Bet jūs matote, kad pas Kristų buvo ir žaibas, ir griaustinis, nes iš Jo burnos išeina dviašmenis Kalavijas, ir Jis ištiks Juo tautas. O šitas tipas nieko ištikti negali (matote? matote?), bet jis vaidina veidmainio vaidmenį. Jis išjoja, joja ant balto žirgo, išjoja, kad nugalėtų.

291 Pas Kristų aštrus Kalavijas ir, žiūrėkite, Jis išeina iš Jo burnos – gyvasis Žodis, tai Dievo Žodis, apreikštas Jo tarnams. Kaip Jis pasakė Mozei: “Eik, atsistok ten ir ištiesk į tą pusę lazdą, pašauk muses”, – ir atsirado musės. Žinoma. Ką jis sakė, tą Jis ir darė, ir tai įvyko – Jo gyvas Žodis. Dievas ir Jo Žodis – tai vienas ir tas pats Asmuo. Dievas ir yra Žodis.

292 Tada kas gi tas paslaptingas pirmojo bažnyčios periodo Fis? Kas jis? Pagalvokime apie tai. Kas šis paslaptingas raitelis, kuris pradėjo pirmame bažnyčios periode ir joja iki pat amžinybės, iki pačios pabaigos?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 151

293 Pasirodo Antras Antspaudas ir tęsiasi iki pačio galo. Pasirodo Trečias Antspaudas ir tęsiasi iki pačio galo. Ketvirtas, Penktas, Šeštas, Septintas – kiekvienas iš jų užsibaigia pabaigoje. Ir laiko pabaigoje šios knygos, kurios visą šį laiką buvo suvyniotos su jose esančiomis paslaptimis, atskleidžiamos. Tada išaiškėja paslaptys, kad būtų aišku, kas tai. Bet faktiškai jos prasidėjo pirmame bažnyčios periode, nes bažnyčios…pirmas bažnyčios periodas gavo tokią pat Žinią, kaip ir šis. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.]

294 Išjojo raitelis ant balto žirgo. Matote? Kas jis? Jis galingas su savo nugalinčia jėga. Tai galiūnas savo nugalinčioje jėgoje. Norite, pasakysiu jums, kas jis? Tai antikristas. Štai kas jis toks. Štai, nes, matote, jeigu antikristas… Jėzus pasakė, kad “šie du bus taip panašūs vienas į kitą, kad jeigu būtų įmanoma, suklaidintų pačius išrinktuosius” (Nuotaką). Antikristas. Tai antikristo dvasia.

295 Prisimenate iš bažnyčios periodų, kada mes atidengėme tą pirmą bažnyčios periodą, mes aptikome, kad Šventoji Dvasia buvo prieš tam tikrus dalykus, kurie prasidėjo tame bažnyčios periode, ir tai vadinosi “nikoloitų darbais”. Jūs prisimenate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Niko reiškia “užkariauti”. Lait reiškia “bažnyčią”, pasauliečius. Niko-lait – “užkariauti pasauliečius”, palikti bažnyčią be Šventosios Dvasios, kad Ji visa esą atitektų vienam šventam žmogui, “tegu jis visa tai tvarko”. Jūs praėjote tai. Taip? Nikolaitas. Pastebėkite, nikoloizmas vienoje bažnyčioje buvo pasisakymu, o sekančiame bažnyčios periode tai tapo mokymu. O trečiame bažnyčios periode tai buvo įpiršta per prievartą, ir tada įvyko Nikėjos Pasitarimas. Ir būtent tada padarė mokymu bažnyčioje. Ir kas pirmučiausia įvyko? – Iš šito pasidarė organizacija Štai, tiesa? [“Amen”.]

296 Pasakykite man, iš kur atsirado pirma organizuota bažnyčia. Romos katalikų bažnyčia Pasakykite man, argi Apreiškimuose, Apreiškimo Knygoje 17 nesakoma, kad ji paleistuvė, o jos dukros – paleistuvės? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai tos pačios, kurios organizavosi su ja – paleistuvės. Niekšybę, savo paleistuvystės nešvarumą priėmė kaip mokymą, priimdami kaip doktriną žmogiškus įsakymus. Pastebėkite.

297 Žiūrėkite, jis išjoja, kad nugalėtų. Pastebėkite, jis neturi karūnos (šitas raitelis ant balto žirgo, apie kurį aš dabar kalbu). Suprantate? “Lankas, o jau paskui jam buvo duota karūna”. Matote? Pradžioje jis neturėjo karūnos, bet jam buvo duota karūna. Atkreipkite dėmesį, vėliau jam buvo duota karūna, taip, trys karūnos, trys vienoje. Tai įvyko praėjus trims šimtams metų Nikėjos Pasitarime, kada ji (nikoloizmo dvasia) pradėjo formuoti tarp žmonių organizaciją. O paskui tai tesėsi vis toliau ir toliau, tapo pasisakymu, paskui tai tapo mokymu.
152 PIRMAS ANTSPAUDAS

298 Jūs prisimenate, Kristus, kreipdamasis į bažnyčią, pasakė: “Tu neapkenti šitų nikoloitų darbų, kurių ir Aš neapkenčiu”. Bando užkariauti, tarsi, Šventoji Dvasia tiktai viename šventame žmoguje – jis gali atleisti visas nuodėmes ir panašiai.

299 Juk mes tik ką tai perskaitėme, Paulius kalbėjo apie tai, kad šitas tipas sėdės paskutinėmis dienomis. Ir jis negalėjo būti apsireikštu iki paskutinių dienų. “Paskui Sulaikantysis patrauks iš ten Dievo Dvasią, ir tada jis apsireikš”.

300 Šiandien jis po balto žirgo maskuote. Po kelių minučių pamatysite, kaip jis persės nuo šito balto žirgo. Jis ne tiktai tampa baltu žirgu, jis tampa žvėriu su daugybe galvų ir ragų. Suprantate? Suprantate? Baltas žirgas, dabar jis apgavikas, ir todėl žmonės visą šį laiką nežinojo šito. Jie galvojo taip, bet dabar štai, prašau – tai atsiskleis per Raštą. Pastebėkite.

301 Kada nikoloizmas (suprantate?), antikristas, galu gale įsikūnys į žmogų, tada jį karūnuos. Kada jis pradeda veikti bažnyčioje kaip nikoloizmo dvasia, tai dvasia, o dvasiai negalite uždėti karūnos. Bet praėjus trim šimtam metų jis tampa romos popiežiumi, ir tada karūnavo jį. Pradžioje jis neturėjo karūnos. Bet vėliau jis gavo karūną (suprantate?), kada ta dvasia įsikūnijo. Suprantate? Jis tapo žmogumi. Nikoloitų mokymas tapo žmogumi, tada jie galėjo jį karūnuoti. Jie negalėjo šito padaryti, nes tada jis dar buvo tiktai mokymu.

302 Šlovė Pastebėkite Ir kada šita Šventoji Dvasia, Kuri pas mus, įsikūnija prieš mus; kada Tas, Kuris dabar tarp mūsų Šventosios Dvasios pavidale, įsikūnija prieš mus Jėzaus Kristaus Asmenyje, mes karūnuosime Jį karalių Karaliumi ir viešpataujančiųjų Viešpačiu. Ir… [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Teisingai. Matote?

303 Tai štai, atmenate, kada Kristus atsisėdo į Sostą, maždaug tada ir antikristas atsisėdo į sostą – Judas. Kada Kristus paliko žemę, maždaug tada ir Judas paliko žemę. Kada sugrįžo Šventoji Dvasia, kaip tik tuo laiku sugrįžo ir antikristas.

304 Žinote, Jonas čia pasakė: “Mano vaikai, nenoriu, kad liktumėte nežinioje apie tai, kad antikristas jau atėjo ir darbuojasi neklusnumo sūnuose”. Jau tada antikristas (štai jis, prašau) pradėjo ten formuoti nikoloizmo dvasią, kad sukurtų organizaciją.

305 Nenuostabu, kad aš nekenčiau to Suprantate? Suprantate? Štai jums, prašau. Tai buvo ne iš manęs, tai buvo Kažkas iš čia iš vidaus. Štai kas jis, tai išaiškėjo. Jūs suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir aš ankščiau tik čiupinėjau tai, o pamačiau tai tik dabar, ir dabar aš tai žinau.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 153

Štai jis, prašau – šita nikoloizmo dvasia, kurios Dievas neapkentė.

306 Ir dabar šita dvasia įsikūnijo, ir karūnavo ją. Ir štai ji tiesiog čia, kaip Biblijoje ir sakoma apie tai, kas su ja bus – visiškai tiksliai. O-o, tai bent Įsikūnijąs, jis tapo žmogumi, ir tada jį karūnavo.

307 Perskaitykite…atkreipkite dėmesį…arba, tiksliau, perskaitykite, kaip pasakė Danielius, kad jis paims į rankas bažnytinę karalystę. Jūs norėtumėte tai perskaityti? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Mes turime laiko tam, ar ne taip? [“Amen”.] Gerai. Klausykite. Minutei sugrįžkime prie Danieliaus. Atverskime Danieliaus Knygą, ir mes truputi perskaitysime. Ir mums liks, galbūt, dar penkiolika, dvidešimt arba trisdešimt minučių, arba kažkiek. [“Amen”.] Gerai?

308 Atverskime Danieliaus 11 skyrių, ir paimkime 21-ą eilutę. Štai Danielius, čia Danielius, kaip šitas tipas paims viską į savo rankas:

Po jo karaliaus vietą užims niekšas (kalba apie Romą), kuriam
Karališka garbė nebus suteikta (dabar dėmesio). Bet jis įeis taikiai ir
apgaule pasiglemš karališką valdžią.

309 Tiksliai taip jis ir padarė Danielius pasakė, kad šitas antikristas būtent taip ir pasielgs. Jis tiks žmonėms. Taip, tai įtrauks į jų…jų šiandieninį bažnyčių valgiaraštį, nes šitame bažnyčios periode žmonės nori ne Žodžio, Kristaus, o jie nori bažnyčios. Pirmiausia jie neklausia tavęs, krikščionis tu ar ne, o “Kokiai bažnyčiai tu priklausai? Kokiai bažnyčia?” Kristus, Žodis jiems nereikalingas. Pabandykite kalbėti jiems apie Žodį ir kaip pasitaisyti – šito jiems nereikia. Jiems norisi kažko tokio, kad jie galėtų gyventi, kaip jiems patinka, ir toliau priklausytų bažnyčiai, ir išsaugotų reputaciją. Matote? Matote? Tad jų valgiaraščiui jis kaip tik. Ir atminkite, Biblijoje jis, galu gale buvo pavadintas moterimi, o ji buvo paleistuvė, ir ji turėjo dukterų – visiškai patenkina dabartinius reikalavimus, žmonių norus. Štai, prašom.

310 Dievas tai pažadėjo: kada atsisakys Žodžio, tada jie nusikreips į savo geismus. Dar kartą perskaitysime Laišką Tesolonikiečiams. (Nagi… Aš noriu, kad jūs minutei atkreiptumėte dėmesį.) A-a, juk mes tik ką jį perskaitėme – Antras Laiškas Tesolonikiečiams 2:9-11. Taip pasakyta, kad jie… nusigręžę, atmetę Tiesą, jie bus atiduoti netikusiam mąstymui, ir tikės melui, ir bus nuteisti juo. Būtent taip…būtent taip pasakė Šventoji Dvasia.

311 O argi ne šito nori šiandien bažnyčia? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Pabandyk, pasakyk žmonėms, kad jiems reikia daryti viena, kita ir trečia, o jie tuojau pat pareiškia tau, kad jie metodistai, presbiterionai arba dar kažkas, kad nekištum nosies ne į savo reikalus”. Suprantate? Žinoma. Jie šito nori.
154 PIRMAS ANTSPAUDAS

312 Ir Dievas pasakė: “Jeigu jie nori šito, tada tegu jie tai turi, ir viskas. Ir Aš iš tikro padarysiu taip, kad jie patikėtų, kad tai Tiesa, nes Aš jiems duosiu netikusį protą Tiesos atžvilgiu”. Dabar pažiūrėkite, kas dar sakoma Biblijoje: “Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šie paskutinėse dienose su netikusiu mąstymu, kas liečia Tiesą, ir pavers mūsų Dievo malonę į geismus, išsigindami Viešpaties Dievo”.

313 Dabar jūs matote, pas ką tai vyksta. Ne tiktai pas katalikus, bet ir pas protestantus – pas visus, tai visas organizuotas pasaulis. Tai ir yra raitelis ant balto žirgo, prisidengdamas baltu: teisumas, bažnyčią (matote?), tačiau tai antikristas. Jis vis klastoja… Netgi ant žirgo, tiksliai kaip Kristus atjojantis ant žirgo. Matote? Viskas “anti”, taip panašu, kad suklaidintų ir pačius išrinktuosius Ir štai jis – tai antikristas.

314 Jis pradėjo šuoliuoti pirmame bažnyčios periode. Dabar jis joja toliau ir toliau per visus periodus. Dabar, stebėkite jį. Jūs pasakysite: “Netgi tada, dar tada, apaštalų laikais?” Tada jis buvo pavadintas nikoloizmu. Paskui sekančiame bažnyčios periode, jis tapo mokymu bažnyčioje. Pradžioje jis buvo tiktai pasisakymu, paskui jis tapo mokymu.

315 Išdidūs, įžymūs žmonės gražiais rūbais, su aukštu išsilavinimu, išdresiruoti nenorėjo, kad bažnyčioje būtų toks triukšmas. Ne, jie nenorėjo nieko, kas iš Šventosios Dvasios: “Turi būti bažnyčia Ir visi mes eisime į Nikėjos Pasitarimą Romoje”, – ir panašiai. O kada jie susirinko ten, jie paėmė ir sumaišė bažnyčią su pagonybe, romos kataliciz-…tiksliau pagonybę, su pagonišką Romą, su keliais prietarais; paėmė ir pavertė Astartę, “dangaus karalienę”, į motiną Mariją; iš numirėlių padarė užtarėjus ir taip toliau; paėmė ir pavadino tą apvalų paplotėlį, kurį iki šiol ten deda (apvalų), Kristaus kūnu, nes jis simbolizuoja dangišką motiną. Ir katalikas praeina pro šalį ir žegnojasi, nes ten dega žvakė, tai tarsi kunigo jėga paversta Dievu plotkelė. Tai juk gryniausia pagonybė, kokio pasaulis nematė! Amen. Tiksliai. Matote?

316 Chm, aš tiesiog nesuprantu. Ko gero, ne, suprantu. Štai. (Atsiprašau.) Taip, aš suprantu Dievo malone. Žinoma.

317 Tai štai, atkreipkite dėmesį. Oi-oi-oi, kaipgi galima taip? Matote? Bet jie atiduoti jų pačių geiduliams. Taip, jūs neprivalote tai daryti. Visai ne. Jeigu jūs nenorite daryti tai, jūsų niekas neverčia. Jeigu jūs nenorite atitikti Dievo gyvenimo būdui ir panašiai, ir garbinti, jūs neprivalote daryti tai. Dievas nė vieno neverčia.

318 Bet aš noriu jums kai ką pasakyti. Jeigu jūsų vardas buvo įtrauktas į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą, tai jūs būsite tokie laimingi vykdydami tai,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 155

kad negalėsi laukti nė minutės. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.]

319 Žiūrėkite. Jūs pasakysite: “Kad tu žinotum, aš ne mažiau religingas” Na, gal, taip ir yra.

320 Žiūrėkite, kas galėtų pasakyti, kad šie kunigai Viešpaties Jėzaus dienomis nebuvo religingi? Kas galėtų pasakyti, kad Izraelis dykumoje nebuvo religingas? Juk jie netgi buvo…

“Tiek daug kartų Dievas laimino mane”

321 Taip, juos Jis irgi laimino. Jiems netgi nereikėjo darbuotis dėl maisto. Jis maitino juos iš dangaus. O Jėzus pasakė: “Jie visi iki vieno prarasti, baigti ir žuvę”.

322 “Mūsų tėvai, – kalbėjo jie, – keturiasdešimt metų valgė maną dykumoje”.

323 Jėzus pasakė: “Ir visi jie iki vieno mirė, amžinai atskirti”. Matote? Jis pasakė: “Bet Aš esu Gyvenimo Duona, nužengusi nuo Dievo iš Dangaus. Valgantis šitą Duoną niekada nemirs”. Matote? Jis Gyvybės Medis.

324 Pastebėkite, kaip būtent… O kada atėjo Jėzus, šie kunigai, jie prisiartino, labai religingi. Kur ten, niekas negalėjo pasakyti, kad tai nemalonūs žmonės. Dar kaip Jie laikėsi įstatymo labai tiksliai. Ką besakytų bažnyčia, jie viską vykdė. Priešingu atveju juos užmušdavo akmenimis. Taigi, Jis išėjo… Jūs žinote, kaip juos pavadino Jėzus? Jonas pavadino juos: “Jūs – angių išperos Negalvokite, kad jeigu jūs priklausote tai organizacijai, jūs turite kažką bendro su Dievu”. O Jėzus pasakė: “Jūs iš savo tėvo, velnio”. Pasakė: “Kiekvieną kartą, kada Dievas siuntė pranašą, kas atsitikdavo? Jūs užmušdavote jį akmenimis ir įmesdavote jį į kapą. O dabar jūs einate ten ir išpuošiate jo kapą”.

325 Argi ne tą patį darė katalikų bažnyčia? Pažiūrėkite į Žaną d'Ark ir šventąjį Patriką, ir į visus likusius. Jie patys juos tenai ir nuvarė. O paskui, po dviejų šimtų metų, atkasė Žanos d'Ark palaikus ir įmetė juos į upę. O ją sudegino kaip raganą.

326 “Jūs iš savo tėvo, velnio, ir darote jo darbus”. Tikrai. Tai vyks visame pasaulyje. Suprantate? Teisingai Taip pasakė Jėzus.

327 O jūs galvojate, kad tai viskas normalu, žiūrisi visai neblogai (šitas baltas žirgas). Bet pažiūrėkite, ką jūs turite. Štai kas ant jo joja – tiksliai. Tai štai. Bet Jis pasakė, kad jie šito panorėjo, todėl Jis davė jiems didelį paklydimą.
156 PIRMAS ANTSPAUDAS

328 Prisimenate, ši paleistuvė iš Apreiškimo Knygos 17, ji buvo paslaptis: “Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”. Ir Jonas stebėjosi ja. Tiksliai kaip šitas žmogus… (Žiūrėkite, palaukite, kada mes prieisime iki šito ir pažiūrėsime, kaip jis stebi štai šitą žirgą. Suprantate?) Bet jūs pastebėjote, kad jis buvo… Kas atsitiko? O atsitiko štai kas: “Jis ją matydamas, stebėte stebėjosi”. Bet paslaptis buvo tame, kad ji pasigėrė Kritaus kankinių krauju”. Puiki bažnyčia sėdėjo ten, pasipuošusi purpuru ir auksu: “Ir jos rankoje buvo taurė, pilna jos ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų”.

329 O kas yra ištvirkavimas? – neteisingas gyvenimo būdas. Tai jos mokymas, kurį ji dalino, paimdama ir darydama Dievo Žodį nepaveikų, kažkokiomis maldomis “Džiaukis, Marija” ir likusiais niekais, ir dalindama visa tai. “Ir žemės karaliai ištvirkavo su ja”.

“Na, – jūs pasakysite, – tai juk katalikų bažnyčia”.

330 Bet ji buvo paleistuvių motina (matote?) – tokių pačių, kaip ir ji pati. Štai jums, prašau.

331 Kas vyko? Kada reformatorius mirdavo, ir jo žinia užgesdavo, jūs…jūs organizavotės ir pastatėte ten krūvą rikių, ir vėl griebėtės už seno, gyvendami, kaip jums patinka – jūs nepanorėjote laikytis Žodžio. Vietoj to, kad judėtų toliau su Žodžiu, jie tame ir sustojo: “Tai viskas ko reikia”. Chm Nedarykite šito. Jis… Štai viskas ko reikia (suprantate?) – Jis, Kuris ten aukštai.

332 Pastebėkite, tai viena. Prieš užbaigiant, norėtųsi paliesti dar pora vietų.

333 Jis tas vadas, kuris turėjo sunaikinti Danieliaus tautą. Jūs tikite tuo? Aš noriu padaryti tai… (jeigu jūs tiktai padėsite ir būsite man atlaidūs dar kelėta minučių) …aš… aš padarysiu kaip galima greičiau. Bet aš noriu tai kaip reikiant užtvirtinti, nes aš…Šventoji Dvasia tikrai davė man tai, kitaip nestovėčiau aš čia. Suprantate? Suprantate?

334 Dabar žiūrėkite, paimkime…dar kartą grįžkime minutei prie Danieliaus. Aš noriu jums kai ką perskaityti, kas… Jūs galite neatsiversti. Aš noriu perskaityti Danieliaus 9, Danieliaus 9. Ir aš noriu perskaityti 26 ir 27 eilutes iš Danieliaus 9. Ir pamatysite, kad būtent jis ruošiasi sunaikinti Danieliaus tautą, ir ką jis ruošiasi padaryti.

Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas…

335 Matote? Tai yra, po šešiasdešimt dviejų savaičių (iš šitų septyniasdešimties) Jis bus nužudytas.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 157

…bet ne dėl Savęs, o už tautą ir vadą (čia ši hierarchija), kuris
ateis…kuris ateis ir sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg
potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.

336 Aš noriu užduoti jums klausimą. Po to kai Kristus buvo nužudytas ir paliko žemę po trijų su puse Savo tarnavimo metų, kas sugriovė šventyklą? Kas sugriovė ją? – Roma Žinoma. Konstantinas…tiksliau (ne, prašau atleisti) Titas, romėnų generolas, jis sunaikino princą. Dabar įsidėmėkite.

Žiūrėkite, kaip šitas tipas judėjo toliau ir toliau, visą laiką.

337 Kada gimė Jėzus, ugniaspalvis slibinas danguje stojo priešais moterį, kad jai pagimdžius, prarytų jos Kūdikį. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kas gi tas, kuris bandė praryti Kūdikį, kada Tas gimė? [“Roma”.] Roma. Matote? Štai jis, ugniaspalvis slibinas. Štai jums ir vadas. Štai jums ir žvėris. Matote? Štai jie, prašau, visi iki vieno – viskas tas pats (matote?), “kad prarytų Kūdikį”. Dievas paėmė į Dangų ir pasodino į Savo Sostą. Štai kur dabar Kristus iki skirto laiko. Suprantate? Tai štai, stebėkite, ką jis darys.

338 Taigi, o-o… Mano manymu, šiandien aš čia su kažkuo kalbėjausi, galbūt, su broliu Robertsonu, arba su kažkuo aš kalbėjausi apie tai, ne štai apie tai, bet tiesiog tą pačia tema. Mano manymu, neseniai aš čia apie tai pamokslavau, kas atsitiks su Jungtinėmis Valstijomis kas liečia pinigus. Suprantate? Juk mes dabar mokame mūsų skolas į mokesčių sąskaitą, kurie bus surinkti tiktai po keturiasdešimt metų. Štai kiek mes atsilikome. Jūs kada nors buvote įsijungę “KAIRĄ” arba “Laiflainą” ir klausėte (taip?), iš Vašingtono? Juk mes visiškai bankrutavę. Tai viskas.

339 Kame reikalas? Visą auksą susigriebė, o pas žydus obligacijos. [Susirinkime kai kurie sako: “Roma”.–Red.] Tai bus Roma. Dabar žiūrėkite. Mes žinome kas valdo didžiulius prekybos centrus, bet Romoje pati didžiausia pasaulio turtų dalis. Visa kita pas žydus. Dabar būkite atidūs. Dabar tiesiog paklausykite, kaip Šventoji Dvasia tai man paaiškino.

Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. (dabar žiūrėkite)
savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad
galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas”

340 Žiūrėkite Ach, koks jis gudrus Štai jis. Dabar mes supratome dalyko esmę ir žinome, kad tai Roma. Mes žinome, kad tai raitelis ant balto žirgo. Mes žinome, kad jis išėjo kaip mokymas. O paskui kas atsitiko su pagoniška Roma? – Pavirto į popiežišką Romą ir buvo karūnuotas.

341 Dabar žiūrėkite, laiko pabaigoje, ne ankstesniais laikais,
158 PIRMAS ANTSPAUDAS

kada Kristus pamokslavo, bet laiko pabaigoje, paskutinėje savaitės dalyje… O mes neseniai paėmėme septyniasdešimt Danieliaus savaičių. Ir Kristus pranašavo tris su puse metų, ir dar skirta trys su puse metų. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir šitas kunigaikštis tuo laiku turi sudaryti sutartį su Danieliaus tauta, tai yra su žydais.

O tuomet Nuotaka paimama. Ji šito nepamatys.

342 Įsidėmėkite, paskutinėje Danieliaus savaitės pusėje tauta sudarys sutartį, šitas kunigaikštis sudarys sutartį su Roma, sudaro sutartį su jais, beabejo, dėl turtų, nes pas katalikus ir pas žydus pasaulio turtai.

343 Aš buvau Vatikane. Aš mačiau popiežiaus trigubą karūną, buvo numatyta oficialus priėmimas su romos popiežiumi – Baronas Fon Bliumbergas surengė man šį susitikimą…trečiadienį, trečią valandą.

344 O kada jie vedė mane pas karalių, jie atlenkė užlenkimus ant mano kelnių – tai dar nieko. Man pasakė, kad išeidamas nepasisukčiau į jį nugara – tai dar nieko.

Bet aš paklausiau: “O ką man reikės daryti prieš šitą asmenį?”

345 Atsakė: “Na, tu tiesiog įeik, priklaupk vienu keliu ir pabučiuok jo pirštą”.

346 Aš pasakiau: “To negali būti. To negali būti. Nė už ką”. Aš pasakiau: “Aš…aš galiu pavadinti bet kurį žmogų broliu, kuris nori būti broliu. Aš pavadinsiu jį gerbiamu, jeigu jis nori nešioti tokį titulą. Bet nusilenkti žmogui – tai liečia tiktai Jėzų Kristų”. Suprantate? Ne. Nė už ką. Jokių rankų bučiavimų. Dar ko! Tad aš šito nepadariau.

347 Bet man pavyko apeiti visą Vatikaną. Taip jo nenupirksi ir už šimtą trilijonų dolerių. Čia juk… Tik įsivaizduokite: “Viso pasaulio turtai, – pasakyta Biblijoje, – buvo rasta jame”. Visko… Tik pagalvokite apie nuostabius pastatus, milijardus kartų…

348 Kodėl Rusijoje atsirado komunizmas? Mane tiesiog pykina, kada girdžiu tokį skaičių pamokslininkų šaukiančių apie komunizmą, o patys netgi nežino, apie ką karksi. Teisingai. Komunizmas – niekas. Tai instrumentas Dievo rankose, kad atkeršytų žemėje už šventųjų kraują. Teisingai.

349 O po to kai bus paimta Bažnyčia, Roma ir…ir žydai sudarys vienas su kitu sutartį. Biblijoje sakoma, kad jie sudarys sutartį su šventa tauta. Tai štai, įsidėmėkite, jie sudarys jį. O kodėl? Juk ši šalis bankrutuos. Ir visas likęs pasaulis, kuris ant auksinio standarto, bankrutavo. Jūs tai žinote.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 159

Jeigu mes gyvename mokesčių sąskaita, neapmokėtų sąskaitų, keturiasdešimčiai metų į priekį, tai iki ko mes prigyvenome?

350 Gali atsitikti tiktai viena – tai išimti valiutą iš apyvartos ir apmokėti obligacijas. O mes šito negalime padaryti. Jais valdo Ull-stritas, o Ull-stritas žydų žinioje. Visa kita Vatikane. O visa kita pas žydus Ull-strite su pasauline rinka. Mes negalime jų išimti.

351 Ir jeigu mes galėtumėme tai padaryti, jūs galvojate…Šie spirito ir–ir tabako gamintojai su milijardai milijardų dolerių į metus, įdeda savo pajamų mokesčius į bjaurius filmus ir panašiai. Ir vyksta ten į Arizoną ir perka milijonus hektarų žemės, arba tūkstančius, ir iškasa didžiulius tvenkinius už penkiasdešimt tūkstančių dolerių ir nemoka pajamų mokesčio. O jeigu tu savo nesumokėsi, tai tave pasodins į kalėjimą. Bet jie nurašo nuo sąskaitų, atkasa telkinius ir siunčia ten buldozerius. Ir ką jie daro? Jie ten įgyvendina statybos projektus ir vėl leidžia šituos pinigus į apyvartą (jiems reikia investuoti), jie stato ten namus ir parduoda juos už milijonus dolerių. Jūs galvojate, kad šie vaikinai leisis į kompromisą, pakeis valiutą?

352 Kaip ten padarė šitas vaikinas…Kaip jį vadina? Kastro, jis padarė. Jis tada sutvarkė gudrų dalyką, kada anuliavo vekselius, apmokėjo juos ir anuliavo.

353 Įsidėmėkite, bet mes šito padaryti negalime. Šie vaikinai mums neleis. Tai turtingųjų žemės pirklių rankose.

354 Ir lieka padaryti tiktai viena. Tai gali apmokėti katalikų bažnyčia. Ji vienintelė, kuri turi pinigus. Ir ji gali tai padaryti, ir ji padarys tai. Ir kad tai pasiekti, ji eis į kompromisą su žydais ir sudarys sutartį. Ir kada ji sudarys susitarimą su žydais…Dabar, atsiminkite, aš imu tai iš Rašto. Tai štai, kada ji tai padarys ir sudarys šitą sutartį, mes pastebime Danieliaus Knygoje 8:23 ir 25, “jis suklestės versle, – (o verslas reiškia prekybą), – jo rankoje”. Ir ji sudarys šitą susitarimą su žydais.

355 Ir šitų trijų su puse metų laiku jis sulaužys šitą susitarimą, kaip tiktai jis tai užbaigs ir suriš žydų pinigus. Ir kada jis tai padarys…Oho, tai bent

356 Jis vadinasi antikristu iki bažnyčios epochos pabaigos, nes jis yra…jis ir jo vaikai prieš Kristų ir prieš Žodį. Šitas žmogus pavadintas antikristu.

357 Taigi, jis laikys pinigus. Ir aš galvoju, kad būtent taip jis ir sužais. (Viena minute, aš išsakysiu, o paskui, po minutės, vėl sugrįšiu prie.)

358 Dievo požiūriu jis buvo antikristas, ir jį vadins antikristu iki paskutinio laiko. Štai, bet tada jis bus pavadintas kažkaip kitaip.
160 PIRMAS ANTSPAUDAS

359 Taigi, kada jis visus pinigus kontroliuos, tada jis sulaužys tą susitarimą su žydais (kaip čia apie jį pranašavo Danielius) paskutinėje septyniasdešimtos Danieliaus savaitės pusėje. Ir paskui, broli, ką jis padarys? Jis turės viso pasaulio prekybą ir komerciją, susitarimą su pasauliu, nes jis turės pilnumoje pasaulio turtus! Ir tuo laiku pasirodys tie du pranašai ir iššauks tuos šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius. Kas įvyks tada? Tada prasidės žvėries ženklas iš Apreiškimo Knygos 13, nes jo rankose bus viso pasaulio komercija, prekyba ir visa kita. Ir kas tada įvyks? Prasidės žvėries ženklas: “Niekas negalės nei pirkti, nei parduoti, išskyrus turinčius žvėries ženklą”. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į kafedrą.–Red.]

360 Padėka Dievui, Bažnyčia šiuos tris su puse metų džiaugsis Šlovėje (suprantate?), neteks per tai pereiti.

361 Dabar pastebėkite, paskutiniu laiku, jau bažnyčios periodų pabaigoje, jis pavadintas…jis ir jo vaikai pavadinti antikristu, nes visa, kas prieš Kristų, yra antikristas. Ir visa, kas prieš Žodį, prieš Kristų, nes Kristus yra Žodis. Taigi, jis antikristas.

362 Paskui Apreiškimuose 12:7-9, kada šėtonas, kaltintojas bus išmestas… (Jūs galite pasižymėti tai, nes aš norėčiau, kad jūs paskaitytumėte. Dabar mes neturime laiko, jau be dvidešimt arba be penkiolikos dešimt. Suprantate?) Bet Apreiškimuose 12:7-9 šėtonas, dvasia, velnias, kuris ten dabar aukštai, “mūsų brolių kaltintojas”… Taip.

363 Bažnyčia paimama, o šėtonas išmetamas. Kada Bažnyčia žengia aukštyn, šėtonas nusileidžia žemyn, tada šėtonas įsikūnija antikriste ir pasivadina žvėriu. Tada Apreiškime 13 jis deda žymę. Suprantate?

364 “Kada Sulaikantysis”, – dabar krikščionybė pasilieka žemėje tyrume tik todėl, kad Jis sulaiko.

365 Pamenate, ten Laiške Tesolonikiečiams? Sėdintis Dievo šventykloje, vadinantis save Dievu, atleidžiantis nuodėmes žemėje. Ir tai vyks toliau, “ir nedorybė didės”, ir taip toliau, nes apie tai niekas nežinos, kol neateis laikas jam apsireikšti.

366 O tada Bažnyčia bus paimta. Ir kada Ji bus paimta, tada jis jau nebe antikristas (“O-o, tai bent, bažnyčia, didi bažnyčia!” – ir panašiai), bet žvėris. Aha Kaipgi man padaryti taip, kad žmonės suprastų tai?!

367 Dabar, neužmirškite, antikristas ir žvėris – tai ta pati dvasia. Štai ji – trejybė. Taip. Tai trys tos pačios šėtoniškos jėgos stadijos. Atminkite, nikoloizmas (taip?), tam, kad būtu karūnuota, ji turėjo įsikūnyti. Suprantate?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 161

Įsižiūrėkite, trys stadijos: pirmoje stadijoje jis pavadintas antikristu, antroje stadijoje jis pavadintas netikru pranašu, trečioje stadijoje jis pavadintas žvėriu.

368 Atkreipkite dėmesį, nikoloizmas, antikristo mokymas, kuris prasidėjo Pauliaus laikais, prieštarauja Dievo Žodžiui – antikristas.

369 Paskui jis vėl pasivadina netikru pranašu. Tai yra, kada mokymas tapo žmogumi, jis buvo katalikų bažnyčios hierarchijoje šito mokymo pranašu. Romos popiežius buvo melagingo žodžio pranašu, ir tokiu būdu jis tapo netikru pranašu.

370 Trečioji stadija – tai žvėris, žmogus, karūnuotas paskutinėmis dienomis su visokia jėga, kurią kada nors turėjo Roma, nes žvėris su septyniomis galvomis, slibinas, buvo išstumtas iš dangaus ir įsikūnijo į netikrą pranašą. Štai, prašom – jis turėjo septynias karūnas, ir jis buvo išstumtas ir numestas į žemę, į jūrą. Štai.

371 Kam mes visa tai kalbame? Kas gi šitas raitelis, šitas raitelis ant žirgo? Jūs žinote, kas jis? – Tai šėtono supermenas.

372 Neseniai vakare aš vykau…Dabar šitoje bažnyčioje sėdi du broliai: brolis Normanas (jis ten gale), mano manymu, ir brolis Fredas. Mes važiavome paklausyti, kaip vienas žmogus moko apie antikristą. Gerai žinomas žmogus, vienas iš geriausių Dievo Asamblėjų, ir išaiškinimas apie antikristą buvo toks, kad ruošiasi paimti iš…iš žmogaus kažkokį vitaminą, ir iš žmogaus įnešti šią gyvybę į kažkokį didžiulį atvaizdą, kuris žengs…jo žingsnis bus kvartalo atstumu. Ir tai bus…Jūs galite sau įsivaizduoti, kad žmogus, pripildytas Šventąja Dvasia (arba pretenduojantis į tai), būtų štai tokiame paklydime?

373 Juk Biblijoje aiškiai sakoma, kas šitas antikristas. Tai ne…Tai žmogus! Atkreipkite dėmesį, šitas raitelis ne kas kitas, kaip šėtono supermenas, įsikūnijąs velnias. Jis išsilavinęs genijus. (Tikiuosi, kad jūsų ausys atvertos.) Čia neseniai išbandė vieną iš jo vaikų televizijos laidoje, ar jis protingesnis už kitą žmogų, kuris iškėlė kandidatūrą į prezidentus. Suprantate? Bet, vis dėlto, jis labai išmintingas, kaip ir šėtonas. Jis bando parduoti tai. Jis pardavė tai Ievai. Jis pardavė tai mums. Mes norėjome supermeno. Mes gavome jį. Matote? Gerai. Visas pasaulis nori supermeno. Jis jį gaus. Tik palaukite, kada pakils Bažnyčia, o šėtonas bus išstumtas – jis įsikūnys. Taip ir bus. Žmonėms reikalingas visų galų meistras. Jis toks ir bus.

374 Išsilavinęs Tai šėtono supermenas su išsilavinimu, su išmintimi, su bažnytine savo paties žodžių ir savo darbų teologija. Ir jis joja ant savo balto denominacinio žirgo, kad klaidintų žmones.
162 PIRMAS ANTSPAUDAS

Ir jis užkariaus visas pasaulio religijas, nes jie visi eina į konfederaciją šitų…bažnyčių, į pasaulinę bažnyčių konfederaciją. Ir jie jau pastatė sau pastatus, ir viskas jau paruošta. Nieko daugiau nebelieka. Visos denominacijos įsimaišė į tai, bažnyčių konfederacijoje. O kas stovi už jos nugaros? – Roma. O popiežius dabar šaukia: “Mes visi viena. Susivienykime ir eikime kartu”.

375 Ir šie žmonės, netgi kai kurie iš jūsų, Pilnos Evangelijos žmonės, neigiate… priversti atsisakyti savo evangeliško mokymo, kad padarytumėte tokį žingsnį. Ką jūs padarėte? Tiek akli ir nematote šito denominaciškumo, kad atstūmėte Tiesą. Juk Tiesa buvo aiškiai jiems išdėstyta, o jie…jie pasitraukė nuo Jos, ir paliko Ją. Ir dabar jie atiduoti didžiuliam paklydimui, tad tikėtu melui ir juo būtu nuteisti. Būtent taip ir yra.

376 Ir antikristas viską susižers. Ir Biblijoje sakoma, kad jis suvedžios visus (absoliučiai visus), visus žemėje, kurių vardai nebuvo užrašyti po tais Antspaudais nuo pasaulio sutvėrimo. [Brolis Branhamas ploja delnais. Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Hm O jeigu Biblijoje pasakyta, kad jis suvedžiojo, reiškia jis suvedžiojo.

377 Jie sako: “Na, aš priklausau…” Tas ir yra. Matote? Taip, tikrai. Tai tos pačios ištvirkusios įstaigos. Tai ta pati sistema, kuri susikūrė pradžioje – tai antikristas nuo pradžios iki galo.

378 Jis mane išbars, bet tai…tai Tiesa. Kito aš ir nesitikiu. Amen.

379 Tai štai, pastebėkite, jis užkariaus ir faktiškai jau dabar laiko savo gniaužtuose, kol jis dar antikristas, prieš jam tampant žvėriu. Štai tada bus bausmės, švelniai sakant, negailestingos! Jūs palaukite tiktai. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Pažiūrėkite, ką likusiems čia žemėje teks išgyventi. Aha. Bus verksmas, dejonės ir dantų griežimas, nes slibinas, Roma, išlies iš savo nasrų vandenį, kad kariautų su moters sėklos likučiu, kuris pasiliks žemėje, po to, kai buvo išrinkta ir paimta Nuotaka. O slibinas kariavo su likučiu, nepanorėjusiu įeiti ir buvo užpjudytas.

380 Ir tikroji Bažnyčia praeitų per tai, jeigu būtų įmanoma, bet, matote, Kristaus malone jie jau po šituo Krauju ir neis per sielvarto periodą, jiems nėra sielvarto periodo! Sekantis Bažnyčiai etapas – tai Paėmimas. Amen ir amen Garbė Dievui. O-o, kaip aš myliu tai

381 Paklausykite mane. Mes kalbame apie tai, koks iš jo išeis nugalėtojas, ir jis iš tikrųjų nugalės. Jis jau nugalėjo. Pas jį jau viskas gerai, reikalas sėkmingai baigtas, štai ir viskas, sėkmingai baigsis pinigų dėka, niekingu pelnu. Tiksliai. Jie myli pinigus daugiau, negu Dievą.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 163

Jie dabar tiktai ir galvoja apie tai: “Kiek pas jį pinigų?” Kas gi tai?

382 Žinote, daug kartų kalbėjome: “Duokite bažnyčiai pinigus, ir ji iš pagrindų pakeis pasaulį. Duokite bažnyčiai pinigus, ir ji pasiųs evangelistus po visą pasaulį. Ir ką ji padarys? Ji užkariaus pasaulį Kristui”.

383 Aš noriu kai ką pasakyti, mano vargšas, aklas drauge. Pasaulis užkariaujamas ne pinigais, o Jėzaus Kristaus Krauju. Duokite Dievui vyrus, drąsius vyrus, kurie tvirtai stovės šitame Žodyje, gyvenimas arba mirtis – tai nugalės. Aha. Gali nugalėti tiktai vieni – tie, kurių vardai užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje nuo pasaulio sutvėrimo. Tik jie ir išgirs tai. Pinigai čia visai niekuo dėti, tik dar giliau juos įtraukia į denominacines tradicijas.

384 Taip, pažiūrėsime. Taip, jis bus išsilavinusiu geniju. Jis bus protingu. Oho, dar kaip Ir visi jo vaikai aplink jį bus protingi: filosofijos mokslų daktaras, teisės mokslų daktaras, du kart teisės mokslų daktaras, oprst-mokslų, abvgde-mokslų ir taip iki raidės “z”. Pas juos bus pilnas asortimentas, – protingi. Kodėl? Nes jie šėtoniško sukirpimo. Visoks rafinuotas gudrumas, prieštaraujantis Biblijai – nuo šėtono.

385 Būtent šituo jis prigavo Ievą. Ieva pasakė: “O-o, juk parašyta, Dievas pasakė, kad mums negalima šito daryti”.

386 Jis atsakė: “Bet palūkėk. Žinoma, Dievas nepadarys šito. Bet aš atversiu jums akis ir duosiu jums išminties”. Ji ją gavo.

387 Mes jos norėjome, ir mes ją irgi gavome (ši šalis). Pastebėkite, jis užkariaus visą religingą pasaulį. Jis užkariaus, sudarys sutartį su Danieliaus tauta. Štai, prašom, kaip pas pagonis, taip ir Danieliaus tautoje (pas žydus) paskutinėje savaitėje. Ir štai mes netgi nupiešėme ant lentos, ir jūs aiškiai matote, kada visa tai vyksta. Padėka Dievui. Štai jis. Ši organizacinė sistema – nuo šėtono. Ir čia irgi nerinksiu žodžių. Suprantate? Tikrai. Tai šėtono šaknis. Tai…

388 Ne patys žmonės, ne žmonės, kurie ten. Tai Dievo tauta – daugelis iš jų. Bet žinote ką? Kada mes eisime toliau ir išnagrinėsime šitų Trimitų skambėjimą ir… (sekantį kartą, kada aš užvažiuosiu)…šitų Trimitų gausmas… Atsiminkite, kada šie paskutiniai angelai…Šitas trečias Angelas praskrenda: “Išeik iš jos, Mano tauta” Kada skrenda šitas Angelas, tuo pačiu laiku čia ateina Žinia dėl paskutinio Trimito, paskutiniojo angelo Žinia, atsiskleidžia paskutinis Antspaudas – viskas vyksta tuo pačiu laiku. Taip. Viskas užsibaigia ir pereina į amžinybę.

389 Dabar žiūrėkite. Kada šitas tipas užkariauja (paskui aš užbaigsiu),
164 PIRMAS ANTSPAUDAS

tuo pačiu laiku Dievas ruošiasi kažką padaryti. Tad neskirsime tiek dėmesio vienam šėtonui. Taip? Visai nekalbėkime apie jį. Suprantate? Kol ten vyksta šis galingas judėjimas, ši didžiulė sistema sujungia šias organizacijas į sąjungą, kad jie susivienytų ir pasipriešintų komunizmui… Ir netgi nežino, kad Dievas ir pakėlė komunizmą, kad juos nugalėtų. Žinoma.

390 Dėl ko…dėl ko…dėl ko Rusijoje atsirado komunizmas? – Dėl romos bažnyčios nešvarumų ir visų kitų. Jie pasiėmė visus pinigus, kurie tik buvo Rusijoje, ir marino žmones badu, ir nieko jiems neduodavo, ir vietoj… ir gyveno kaip visi pasaulyje.

391 Ne taip seniai aš buvau Meksikoje ir mačiau tuos vargšus vaikus. Nė viena katalikiška šalis netgi nepajėgi būti finansiškai nepriklausoma, nė viena iš jų. Parodykite man tokią. Nė viena šalis, valdoma katalikų, nepajėgi netgi būti finansiškai nepriklausoma. Prancūzija, Italija, kiekviena iš jų, Meksika, kur benuvyktumėte – jie nesavarankiški. Kodėl? – Bažnyčia viską atėmė iš jų. Štai kodėl Rusija juos išvarė. Pažiūrėkite, kas įvyko.

392 Aš pats tai žinau, aš buvau ten. Ir jūs pagalvotumėte, kad prasidėjo auksinis jubiliejus, girdėti varpų aidai, o čia eina gatve viena vargšė moteris, vos vilkdama kojas. O tėvas neša ant rankų kūdikį, ir du, trys vaikai verkia. Ji aukoja mišioms už kažkokią mirusią moterį. Pas ją buvo…Galvojo, kad šito dėka jai pavyks patekti į Dangų. O-o, kaip gaila

393 Paskui, stovėdamas ten, aš pamačiau: štai eina… Jų ekonomika taip blogai subalansuota. Bažnyčia paima iš jų viską. Šitas koks nors Pančo… Galbūt…galbūt… Pančo reiškia Frankas. Jis eina ir… Jis mūrininkas, ir jis užsidirba…užsidirba dvidešimt pesų į savaitę. Bet už visus šituos dvidešimt pesų jis gali nusipirks sau tik vieną porą batų. Štai tokia pas juos ekonomika. Bet štai žiūrėkite, tada kas, jeigu…jeigu jis, akmenskaldys ir mūrininka užsidirba dvidešimt pesų į savaitę… Tarkime. Aš nežinau kiek jis gauna, bet maždaug taip ir “subalansuota” ekonomiką.

394 Įsidėmėkite. Tad jeigu jis uždirba dvidešimt pesų į savaitę, tai štai Čiko (suprantate?), kas reiškia “mažylis”, jis dirba ten maždaug už penkis pesus į savaitę. Ir jam reikia išmaitinti dešimt mažylių, bet štai kažkas beldžia į jo duris [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą.–Red.], kad paimtų tuos penkis peso arba, bet kuriuo atveju, keturis iš jų už kažkokią lajinę žvakę ir pastatytų ją už jo nuodėmes ant auksinio altoriaus kainuojantį milijoną dolerių. Štai jums, prašau. Štai toks ekonomikos “balansas ”. Štai tokie dalykai šitose šalyse.

395 Ji paima viską, bažnyčia susižeria viską. Tiesiog viskas jos rankose, štai ir viskas. Ir kada ji turės žydų pinigus pagal tą sutartį, kaip pasakyta Biblijoje, jie užvaldys visiškai.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 165

396 Ir tada jis taps žvėriu. Jis sulaužys savo sutartį ir prievartaus, plėšys pasilikusią moters sėklą ir išlies vandens srovę iš nasrų, kariaus, bus verksmas, dejonės ir dantų griežimas.

397 O Nuotaka tuoksis Šlovėje (suprantate?) – tuo pačiu laiku. Nepraleiskite šito, draugai. Tepadeda man Dievas, ir aš noriu būti ten. Kiek tai bekainuotų, aš…aš noriu būti ten.

398 Taigi, įsidėmėkite, tuo pačiu laiku, kada tai vyksta…tiksliau, kaip tik prieš tam vykstant žemėje, Dievas pažadėjo… (šitų denominacijų skirstymų laiku, diskutuojančių apie savo mokymų nesutarimus)…Dievas pažadėjo pasiusti mums tikrojo Žodžio tikrą pranašą su Žinia, kad sugražintų prie originalaus Dievo Žodžio ir prie tėvų tikėjimo, kad nužengtų Šventosios Dvasios jėga tautos tarpe, kuri pakels Ją virš viso šito ir įves Ją – tuo pačiu laiku. Taip. Pasitvirtina tas pats Jėzaus Kristaus Žodis, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats “Štai, Aš su jumis visada, netgi iki pabaigos. Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite. Aš būsiu tiesiog su jumis. Dar truputi, ir jie daugiau nebematys Manęs”, – nes jie organizuosis ir išsivaikščios. “Bet jūs pamatysite Mane, nes Aš būsiu su jumis. Ir Aš būsiu netgi jumyse, iki pabaigos”. Jis pasakė, kad Jo pyktis bus išlietas atėjus galui. Štai taip. O Dieve

399 Kas gi šitas raitelis ant balto žirgo? Jūs ne akli. Jūs matote, kas tai. Tai tas antikristas ir ta klaidinanti dvasia, kuri prasiskverbė ir įsėlino, ir padarė… Ir tada… Matote, Dievas nuolatos kartoja tai. Jis parodo jį žmogaus pavidalu, išjojantį ant balto žirgo su lanku, bet be strėlių. Jis blefas. Jis be jėgos. Sakote: “Bažnyčios jėga” Kurgi ji? Ką jie daro? Jie tvirtina: “Mes originali bažnyčia”. Originali bažnyčia išvarinėjo demonus, gydė ligonius ir prikeldavo mirusius, matė regėjimus ir visa kita. Kurgi visa tai dabar? Matote? Blefas – lankas be strėlių. Hm Taip.

400 Bet, matote, kada atėjo Kristus, iš Jo burnos ėjo Kalavijas, kaip žaibo blyksnis. Jis ėjo ir rijo Jo priešus, ir varė šėtoną. Jis atkirs visą kitą. Ir Jis atėjo, rūbu, permerktu Krauju, o ant Jo strėnų buvo užrašyta: “Dievo Žodis”. Amen. Ir štai Jis ateina su Savo armija, nužengdamas iš Dangaus.

401 Šitas raitelis ant balto žirgo buvo visą laiką žemėje. Jis bus jau ne antikristu, jis pasikeis ir taps netikru pranašu. Matote, pradžioje pradėjo kaip antikristas, dvasia, paskui jis tampa netikru pranašu, o po šito, kada šėtonas bus išmestas, jis taps įsikūnijusiu velniu. Trys stadijos Pirmiausia, jis nuo pradžių velnias, šėtono dvasia, paskui jis tampa netikru pranašu, melagingo mokymo mokytoju, po šito jis ateina kaip pats įsikūnijęs velnias. Suprantate? Štai jis, kaip ant delno.

402 Ir kada šitas velnias numetamas iš Dangaus ir įsikūnija žmoguje,
166 PIRMAS ANTSPAUDAS

tuo pačiu laiku Šventoji Dvasia pakyla ir nusileidžia, įsikūnijusi žmonėse. Amen! O-o, tai bent Koks laikas

Rytoj vakare, jeigu Dievas leis, Antras Antspaudas.

403 Jūs mylite Jį? [Susirinkimas sako: “Amen”. Brolis Branhamas prašo brolį Fredą sustabdyti juostą–Red.] Štai, jūs tikite tuo? [“Amen”.]

404 Aš ką tik sustabdžiau juostą. Dabar lauksiu iš ten papeikimo. Jūs tai žinote. Taip? Bet aš kito ir nelaukiu.

405 Leisk man kai ką pasakyti tau, broli. Aš tik dabar pirmą kartą gyvenime supratau, kodėl Dvasia visada perspėdavo mane prieš šitas…šitą organizaciją. Aš dėkingas Viešpačiui Dievui, kad Jis parodė man visa tai. Aš žinau, kad tai Tiesa. Pažiūrėkite, kaip Jis atsiskleidžia. Štai jis joja amžių bėgyje ir pasirodo dabar, ir visiškai atskleidžia save – aiškiau apie jį ir būti negali. Matote? Tai jis. Dabar mus tuo neapgausi. Dabar jūsų akys atvertos. Laikykitės toliau nuo šitų drumzlių ir iš visos širdies mylėkite Viešpatį, ir neatsitraukite nuo Jo nė per žingsnį. Taip. Išeik iš Babilono

406 [Tarpas juostoje–Red.] …trys dalykai patvirtinti Žodžiu, parodyti fotografijoje, apreikšti Dvasios darbais įrodymui to, kad tai tikrai Žodis.

407 Tegu Žodis nusileis ant šitų skepetaičių, Viešpatie. Išgydyk ligonius. Išgydyk visus sergančius žmones, kurie yra čia, Viešpatie, ir tuos, kurie rašo ir skambina man.

408 Tėve, šią valandą, tiesiog dabar turi įvykti kitas išgydymas. Paskui mes galime pereiti prie išgydymo tarnavimo, bet, Viešpatie, svarbiausia – tai siela. Mes norime, kad su ja būtu viskas tvarkoje, Viešpatie. Ir visa tai turi įvykti.

409 Mes meldžiame, Dieve, kad Tu dabar paimtum šiuos pasakytus žodžius ir padarytum juos realiais dėl žmonių. Leisk jiems pamatyti tai, Viešpatie. Kadangi laikas buvo suspaustas ir… Tu žinai, Tėve. Todėl aš meldžiu, juk tai kas buvo pasakyta buvo užtektinai tam, kad Šventoji Dvasia paimtų ir apreikštų tai širdyse. Tie, kurie užsirašė Rašto vietas, tegu jie jas išnagrinėja. Tie, kurie įrašinės juostas arba…tiksliau, klausys juostas, tegu jie tai išnagrinėja; nebandys pridėti prie šito savo išaiškinimo, bet tiesiog išnagrinės Žodį. Suteik tai, Tėve. Jėzaus Vardu aš atiduodu visa tai Tau ir Tavo garbei. Amen.

410 [Brolis pranašauja: “Tikrai, dabar sakau tau, Mano tauta. Aš sakau: iš tiesų nuskambėjo Mano Žodis. Jis nuskambėjo Tiesoje, kurią Aš apreiškiau Savo pranašui, kurią Aš liepiau jam kalbėti. Ir Aš patepiau jo lupas šitą vakarą.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 167

Aš sakau: dabar iš tiesų prisiartino Dievo Karalystė prie tavęs. Ir ką tu su Ja darysi? Aš sakau, kad išieškosiu iš tavęs aną dieną, ir Aš liepiu tau ryžtingai tarnauti Man nuo dabar ir toliau taip, kaip niekada ankščiau. Ir dabar sakau tau, Mano tauta, kad jeigu tu nuspręsi prisiartinti prie Manęs ir tarnausi Man, ir darysi taip, kaip Aš kalbėsiu tau, nuo dabar ir toliau, tai jūs būsite ištikimais Mano vaikais, sako Visagalis Dievas”. Susirinkimas džiaugiasi–Red.]

Amen! Garbė! Dėkoju Tau, Viešpatie! Palaimintas Tavo Vardas! [Susirinkimas toliau džiaugiasi.]

411 O-o, jeigu čia yra kas nors, kas nepažino Jo atleidimo, tai pažinkite Jį dabar. Jūs girdėjote šį tiesų, stiprų priekaištą? Jeigu jūs apskritai ruošiatės prisiartinti, tai padarykite tuojau pat, nes sekančios dienos šito…

412 O kas, jeigu tai ir buvo šito Antspaudo nuėmimas? O kas, jeigu tai buvo tas Angelas, pasiustas ten, kuris neseniai vos nepartrenkė šituo sprogimu, kada aš stovėjau ten? O šalia stovėjo trys liudininkai, apie ką aš kalbėjau prieš savo išvyką, kad įvyks sprogimas, kuris vos manęs nepametės aukštyn, ir aš buvau pakeltas septinių Angelų, ir vykau į rytus. Tai manęs vos nepartrenkė.

413 Teisingai, broli Normanai, broli Fredi Sotmanai, kurie stovėjo su manimi, kada tai įvyko virš Tusono? Ir… Sėdėjau, plėčiau nuo drabužių dyglius – tiksliai kaip buvo pasakyta regėjime. Ir tai buvo pietuose nuo Tu-…šone nuo Tusono. Jeigu tai tiesa, pakelkite ranką broli Fredai, broli Normanai. Štai kur jie. Atsistokite, kad matytų žmonės, kad jūs buvote ten kaip liudininkai. Aš niekada gyvenime negirdėjau nieko panašaus.

414 Ir akimirksniu… Visą likusią dieną jie nemedžiojo. Sekantį rytą aš prašiau Fredo… Jis šito nežino. Aš prašiau jį vykti į medžioklę, vis raginau: “Nagi, nagi!”

415 Bet Jis pasakė…Jis pasakė man tada: “Jis neis. Tu dabar vyksti į rytus”. Ir šie septyni Angelai…

416 Pirmas sprogimas, ir ji atsiskleidžia. Taip. Kas, jeigu taip ir yra? Išmušė paskutinė valanda. Matote?

Myliu…(garbinkime Jį.) … Aš myliu Jį,
Pamilo Jis pirma (Atsistosime.)
Ir išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

417 Dabar apvalykime savo širdis, broliai, nulenkę galvas. Mano seserys, aš kalbėjau su jumis labai griežtai, bet aš tai dariau su nuoširdžia meile. Aš dariau tai, todėl, kad myliu jus: apie ilgus plaukus ir drabužius,
168 PIRMAS ANTSPAUDAS

ir apie teisingą elgesį. Aš tai dariau iš nuoširdžios meilės. Dabar apvalykime savo sąžinę Dievo “Kloroksu”.

418 Ryte gali būti jau vėlu. Jis gali išeiti į priekį. Kada šie dalykai skamba tokiu būdu, broliai, tai juk gali reikšti pabaigą…tarpininkavimo tarnystės! Jūs kada nors susimąstėte apie tai? Na, aš nežinau, taip yra ar ne. Aš apie tai netvirtinu. Bet kas, jeigu taip? Kas, jeigu tai iš tikrųjų taip? Kas tada? Reiškia, daugiau nebėra išpirkimo, tuo laiku jo jau nebebus. Tikiuosi, kad tai ne taip. Bet tai visiškai įmanoma.

Aš myliu Jį… (Apvalyk mus, Viešpatie)
Pamilo Jis pirma (Atsistosime.)
Ir išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

419 Palaimintas Viešpaties Vardas! Garbė Dievui! Man patinka šis malonus jausmas. Jūs jaučiate? Šventoji Dvasia tiesiog tarsi visiškai apgaubia tave, vaikšto eilėmis. O-o, kaip puiku! [Susirinkimas džiūgauja–Red.] Palaimintas Viešpats! Palaimintas Jo Vardas!

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Pamilo Jis pirma
Ir išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

420 Neužmirškite šito, draugai. Neužmirškite šito. Paimkite tai su savimi į namus. Nepalikite šito. Laikykite po savo pažastimi. Neužmirškite šito. Prisiminkite apie tai. Dabar telaimina jus Dievas. Brolis Nevillas, jūsų pastorius.



























ANTRAS ANTSPAUDAS


1 Labas vakaras, draugai. Prašau atsistoti minutėlei maldai.

2 Mūsų Dangiškas Tėve, mes vėl susirinkome šį vakarą į šį iškilmingą susirinkimą, tarnauti Viešpačiui. Ir Tu pažadėjai, kad kur mes besusirinktumėme kartu, jeigu mūsų bus du arba trys, Tu būsi mūsų tarpe. Ir mes galime būti tikri, kad Tu čia, nes mes susirinkome Jo Vardu.

3 Dabar mes meldžiame, Tėve, kad–kad Tu ateitumei šiandien ir nuimtumei dėl mūsų šį Antrą Antspaudą. Ir kaip pasakė poetas, kad norėtų pažvelgti už laiko uždangos. Tai mūsų troškimas, Viešpatie, pažvelgti į praeitį, kad pamatytume kas priekyje. Ir mes meldžiame, kad užmuštas Avinėlis dabar ateitų pas mus ir nuimtų Antspaudą ir–ir atskleistų Tai mums, tai, kas mums reikia pamatyti.

4 Čia gali būti kai kurie, Viešpatie, kas dar neįėjo į šį didį bendravimą su Kristumi. Mes meldžiame, kad šiandien vakare jie priimtų šį amžiną sprendimą, būtų pripildyti Dievo Dvasia.

5 Jeigu kas nors serga, Tėve, mes meldžiame, kad Tu juos išgydytum. Čia guli daug nosinaičių, virš kurių aš laikau savo rankas pažymint tai, kaip Biblijoje nuo šventojo Pauliaus ėmė skepetas ir juostas – iš žmonių išeidavo netyrosios dvasios, ir žmonės pasveikdavo.

6 Mes matome greitą Viešpaties atėjimą. Mes žinome, kad tas laikas artinasi. Praėjus devyniolikai šimtmečių visa tai vėl sugrįžo į Bažnyčią.

7 Dabar mes meldžiame, Tėve, kad Tu dovanotum mums tai, ko mes prašome. Sustiprink Tavo tarną ir padėk Tavo tarnams visur, Viešpatie, o ypatingai mums, susirinkusiems čia šiandien, kad mes galėtume priimti Žodį. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.
170 ANTRAS ANTSPAUDAS

8 Labai malonu vėl būti šiandien vakare Viešpaties namuose. Ir aš žinau, kad daugelis iš jūsų stovi, aš…aš labai apgailestauju, bet mes praktiškai daugiau nieko negalime padaryti. Mes…mes padarėme būtent bažnyčią tokią…padidinome ją, kad sutalpintume dar tris, keturis…trys šimtus, keturis šimtus. Bet štai tokiuose susirinkimuose joje, žinoma, būna daugiau.

9 Štai. O-o, man tiesiog taip patinka praleisti laiką maldoje ir nagrinėti šiuos…šiuos Antspaudus. Tikiuosi, kad jums irgi. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Aš…aš tikras, kad ir jums. Ir jeigu dėl jūsų jie irgi daug reiškia, kaip ir dėl manęs, tuomet, žinoma, jums tai labai patinka.

10 Ir man reikia… Po susirinkimo aš noriu paskambinti mano draugei. Jos gimtadienis. Šiandien jai sukanka dvylika metų – mano dukrai Sarai. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] O paskui… O poryt man reikės dar kai kam paskambinti, nes tai Bekės gimimo diena.

11 Dabar, šiandien vakare mes nagrinėjame šį Antrą Antspaudą. O pirmuose keturiuose Antspauduose yra keturi raiteliai. Ir žinote ką? Šiandien vėl kažkas įvyko, ir aš…aš…kažkas, ko aš…Aš nuėjau ir pasiėmiau savo senus užrašus, iš kurių aš kalbėjau daug metų atgal, ir tiesiog prisėdau. Ir aš pagalvojau: “Kagi, tai geriausia ką aš galėjau kažkada paruošti iš daugumos autorių, ir kitų”. Ir pagalvojau: “Na, truputį paskaitysiu, pažiūrėsiu ir peržvelgsiu kelėta dalykų”, – kaip staiga kažkas tiesiog įvyko, ir tada viskas visiškai kitoje šviesoje. Tiesiog ateina visai kitaip. Tada aš greitai stvėriau pieštuką ir pradėjau kuo greičiau rašyti, kol Jis šalia.

12 O-o, tiesiog vienas dalykas įvyko maždaug prieš pusvalandį. Aš kalbėjau broliui Vudsui kelyje kelėta minučių atgal. Tiesiog vienas toks dalykas…na jūs žinote. Vyksta daug visko, apie ką tiesiog negali pasakoti, žinote. Bet tiesiog įvyko vienas dalykas, kuris labai man padėjo.

13 Čia kažkur pastate yra vienas mano draugas. Žinoma, jūs visi mano draugai. Šitas…šitas brolis – tai brolis Li Veilas. Tai brangus brolis ir tikras Rašto žiovas. Daktaras Veilas – baptistas, turintis Šventąja Dvasia. Ir jis… Aš kalbu ne kaip komplimentą, aš todėl taip kalbu, kad aš taip tikiu. Aš galvoju, kad iš visų man žinomų patyrusių žinovų jūsų eilėse jis vienas iš geriausių. Ir jis čia neseniai parašė man raštelį, ir perdavė jį ten per Billą. O Billas sunkiai pats galėjo man jį perskaityti. Ir aš galvoju… Aš jį visą neperskaičiau, bet aš ruošiausi pasakyti tai, ką jis parašė čia. O aš kaip tik skaičiau apie tai… (broli Veilai, jeigu tu čia) … aš kaip tik skaičiau apie tai maždaug pusę metų atgal.

14 “Aš ne tikras, – parašė jis, broli Billai, aš ne tikras, bet aš galvoju, kad Polikarpas buvo šventojo Jono mokiniu”. Tai tiesa. Taip ir buvo. “Mano manymu, Irinėjus buvo Polikarpo mokiniu”. Teisingai, būtent.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 171

“Irinėjus pasakė: ‘Jėzus sugrįš…sugrįš, kada įeis paskutinis išrinktasis Kristaus Kūno narys’.”

15 Tai pasakė Irinėjus praėjus keturis šimtus metų po…po Kristaus mirties. Jis pasakė: “Kada prasidės šitas paskutinis periodas…” Tai “Iki Nikėjos Pasitarimo”. Tie vaikinai, kurie skaito…tyrinėja Raštą ir nagrinėja…tiksliau nagrinėja Biblijos istoriją, jūs rasite tai “Nikėjos Pasitarime”. Mano manymu, tai pirma arba antra knyga – ten jūs rasite. Ir štai, jis matė tai daug metų atgal, tad jis pasakė: “Kada paskutinis, ts paskutinis…paskutinis išrinktasis, tas išrinktasis…”.

16 Žmonės galvoja, kad išrinkimas – tai kažkas naujo…toks dalykas, kuris ką tik “išsirito”. Oi, tai juk vienas iš mūsų seniausių mokymų: išrinkimas ir pašaukimas. Ir todėl Irinėjus… Žinoma, tikri Raštą žinovai visada tikėjo į išrinkimą.

17 Taigi, Irinėjus buvo vienu iš bažnyčios periodų angelu, kaip mes pamatėme, kada nagrinėjome – mes taip tikime. Žinoma, visa tai buvo paslaptys. Jos visos čia tiesiog…paslėptos čia, šituose Antspauduose. Suprantate? Ir jie turi būti atskleisti paskutinę dieną: kaip jie prasidėjo nuo Pauliaus, paskui Irinėjo, Martino ir taip toliau, ir pasiekė paskutinį periodą.

18 Ir štai… Dabar mes tikime, kad Viešpats palaimins šiandien vakare mūsų pastangas. Taigi, mes buvome… Pirmas Antspaudas – iš jo aš gavau didžiulį pasitenkinimą. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pirmas Antspaudas – asmeniškai aš iš jo gavau didžiulį palaiminimą.

19 Štai, aš…aš nenoriu jūsų labai ilgai laikyti. Bet, matote, aš…aš vėl išvyksiu tiesiog po kelių dienų, kada čia užbaigsiu, tad teks dar truputį pakentėti. Ir aš dėkingas…

20 Matau, kad ten stovi brolis Junijoras Džeksonas, aš…ir man atrodo, kelėta minučių atgal aš kažkur čia mačiau brolį Rudelį – šituos brolius (tai mūsų seseriškos bažnyčios, kurios atšaukė savo susirinkimus) ir kitus. Mes labai dėkingi už tai. Ir, mano manymu, aš matau brolį Chuperį iš Utikos, stovintį ten prie sienos, iš tenykštės bažnyčios. Ir mes labai dėkingi už jūsų dalyvavimą.

21 Taigi, vakar vakare, kaip mes darome visada, mokydami apie…apie Antspaudus… Šis mokymas dėstomas tokiu pat būdu, kaip ir apie…apie bažnyčios periodus. Ir kada mes užbaigėme mokymą apie bažnyčios periodus (paskutinį kartą, kada aš nupiešiau juos čia lentoje), kas iš jūsų prisimenate, kas tada įvyko? Jis nužengė, nuėjo ten į galą prie sienos Šviesos pavidale ir Pats nupiešė juos – tiesiog ten ant sienos jūsų akivaizdoje.
172 ANTRAS ANTSPAUDAS

Viešpaties Angelas stojo tiesiog čia prieš kelis šimtus žmonių.

22 O dabar Jis…Jis ir dabar taip pat kažką daro antgamtiško. Tad mes tiesiog laukime kažko nuostabaus. Mes nežinome… O jums patinka tiesiog laukti, būnant tokiame…besimėgaujant, tiesiog nežinai, kas bus toliau, žinote, tiesiog…tiesiog laukti? Štai, koks didis mums Dievas! Ir koks nuostabus, Jis toks mums brangus

23 Dabar, kad galėtume pradėti, aš perskaitysiu 1 ir 2 eilutes. O paskui mes paimsime 3 ir 4 eilutes apie Antrą Antspaudą. O 5 ir 6 eilutės – tai Trečias Antspaudas. O 7 ir 8 – tai… Po dvi eilutes apie kiekvieną raitelį. Ir aš noriu, kad jūs pamatytumėte, kaip šie tipai ant šito palšo žirgo… Galbūt… Taip ir yra, veiksmo eigoje jis nuolatos keičiasi.

24 O paskui apreiškimas to didžio, paskutinio Antspaudo, jeigu leis Viešpats, sekantį sekmadienį vakare O kada tai įvyko, ten įvyko tik viena – “danguje pusvalandžiui pasidarė tylu”. Tepadeda mums Dievas.

25 Dabar aš perskaitysiu 3 eilutę:

Kai Jis atplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant:
“Ateik ir žiūrėk!”

Ir pasirodė kitas žirgas, (4 eilutė) ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo
duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo
duotas didelis kalavijas.

26 Taigi, kaip paslaptinga, kada gyvūnas pasakė Jonui: “Ateik ir žiūrėk!”. Ir jis nesuprato, kas tai buvo. Jis pamatė tik simbolį. Ir šitas simbolis, tai buvo todėl… Jis pasakė: “Ateik ir žiūrėk”, – bet jis pamatė simbolį, ir bažnyčiai jis turėjo pavaizduoti tai simboliškai taip, kad jie budėtų, kol neprasidėjo paskutinis periodas, ir tada turėjo būti atskleisti Antspaudai.

27 Taip, visiems tai aišku? Suprantate, turės atsiskleisti Antspaudai. O jūs laimingi, kad gyvenate šituo laiku? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai… Suprantate, ir be to, draugai, niekada neužmirškite to, kas buvo praeitą sekmadienį ryt – juk viskas pastatyta ant paprastumo Suprantate? Paprastai, kukliai, vyksta tokiu būdu, kad žmonės praeina pro šalį, kaip nieko nebuvę, ir netgi nesuvokia, kad Tai vyksta.

28 Ir atminkite, mes laukiame Viešpaties Atėjimo bet kurią minutę. Ir kada mes… Aš pareiškiau, kad aš…greičiausiai, Paėmimas įvyks tokiu pat būdu – jis įvyks, ir niekas nieko apie tai nesužinos. Štai taip jis ir įvyks. Suprantate? Ir paprastai…
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 173

Paimkite ir ištirkite iš Biblijos ir pažiūrėkite, kokiu būdu tai vyksta. Suprantate?

29 Netgi tokį didį įvykį, kaip Viešpaties Jėzaus Atėjimą – niekas nieko apie tai nežinojo. Žmonės galvojo: “Tai kažkoks išprotėjęs”. Bažnyčios pasakė: “Tiesiog fanatikas. Mes… Jis iš tikro išprotėjo”. Pasakė: “Jis pamišėlis. Mes žinome, kad tu pamišėlis”. Pamišėlis reiškia “beprotis”. “Mes žinome, kad tavyje demonas, ir dėl to tu kvailioji. Ir tu dar mus mokai? Tu apskritai nesantuokinis. Mes… Tu gimei paleistuvystėje ir dar mokai tokius vyrus, kaip mes, kunigus ir kitus šventykloje?” Tai bent, jiems tai buvo įžeidimas.

30 Kada atėjo Jonas, apie jį buvo kalbama šimtmečių bėgyje nuo Izaijo iki Malachijo. Prieš tūkstantį du šimtus…tiksliau, prieš septynis šimtus dvylika metų pranašai matė jo atėjimą. Visi laukė jo atėjimo, bet kuriuo metu. Bet kaip jis atėjo? – Jis pamokslavo, paarė savo darbą ir nuėjo į Šlovę, ir netgi apaštalai nežinojo šito.

31 Juk jie paklausė Jo, jie pasakė: “Jeigu…jeigu Žmogaus Sūnus eina į Jeruzalę ir visa kita, kad būtų paaukotas, – pasakė, – tai kodėl Rašte pasakyta, kad pirmiau turįs ateiti Elijas?”

32 Jėzus atsakė: “Jis jau atėjo, o jūs ir nežinojote. Ir jis tiksliai išpildė tai, kas išpranašauta apie jį Rašte. Ir pasielgė su juo, kaip norėjo”. Matote? O jie negalėjo šito suprasti. Jis pasakė: “Tai buvo Jonas”.

Ir tada: “A-a, štai kaip” Matote, jie suprato. Jie…

33 Ir kada… Netgi pabaigoje, po viso, ką Jis…Jis padarė, ir po tų ženklų, kuriuos Jis padarė, kad parodytų jiems… Ir netgi pašaukęs juos, pasakė: “Kas iš jūsų apkaltins Mane nusidėjus, netikėjimu? Jeigu Aš nepadariau tiksliai to, kas išpranašauta Rašte apie tai, ką atliks Mano tarnystė, kada Aš ateisiu į žemę, tada parodykite Man, kur Aš nusidėjau”. Matote? Suprantate? “Tada Aš…Aš parodysiu jums, kokiais jūs turite būti, ir pažiūrėsime, patikėsite jūs ar ne”. Matote? Jis jau kitaip pasukęs, pasakė: “Jums derėjo tikėti Manimi, kada Aš atėjau”. Jie nepatikėjo (matote?), tad jie žinojo, kad šiuo atžvilgiu prie Jo neprikibsi. Bet Jis paklausė: “Kas iš jūsų gali Mane apkaltinti netikėjimu?” Matote? “Argi Aš neįvykdžiau visko taip, kaip reikėjo?”

34 Ir netgi apaštalai kartais suklupdavo. (Mes žinome, kaip skelbiama Raštuose.) Paskui, galų gale, pagaliau, jie pasakė: “Dabar mes tikime. Mes tikime, kad niekam nereikia Tau nieko kalbėti, nes Tu žinai viską”.

35 Taip, norėtųsi man pažvelgti į Jo veido išraišką. Turbūt, Jis pažvelgė į juos su žodžiais: “Tai jūs tik dabar tikite? Na, pagaliau, supratote”.
174 ANTRAS ANTSPAUDAS

[Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Ką gi, galbūt, tas negalėjo įvykti ankščiau. Suprantate? Ir pas Dievą viskas vyksta kaip reikiant, žinote. Aš…aš myliu Jį už tai.

36 Bet dabar pagalvokime apie mūsų periodą, nes, jeigu aš apie tai neprabilsiu, tai mes išvis neprieisime prie šitų Antspaudų. Ir…

37 Taigi, turėkite omenyje, aš gaunu daug prašymų dėl maldos už ligonius. Ir aš meldžiuosi už…visą laiką už visus prašymus, kuriuos man perduoda, ir už nosinaites, ir visa kita. Ir jeigu mums pavyks užbaigti šiuos Antspaudus iki pat paskutinio Antspaudo, tai sekmadienį ryte mes… Jeigu tam bus Viešpaties valia, norėtųsi tiesiog pravesti čia gerą, senamadišką išgydymo tarnavimą, kada visą rytą gali skirti maldoms už ligonius. Ir aš…aš daug tikresnis, kad tai bus neįprastas išgydymo tarnavimas. Suprantate? Tiesiog pas mane tokia nuojautą. Suprantate? Ir… Tad… Ne tai, kad keista, tiesiog kai kuriems ji gali pasirodyti keista. Suprantate, ką aš turiu omenyje.

38 Taigi, kokia didelė Dievo malonė, kad Jis atidengė mums šituo laiku Savo paslaptis Juk mes visi patikėsime tuo, kad gyvename paskutiniu laiku. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Mes tikime tuo. Ir neužmirškite, paslaptys ir turėjo būti apreikštos paskutiniu laiku. O kaip Jis apreiškia Savo Žodį, Savo paslaptis? Biblijoje pasakyta… Jūs norėtumėte perskaityti, kur Jis apie tai kalba? Atverskime ir pažiūrėkime, kaip Jis apreiškia Savo paslaptis.

39 Dabar, aš noriu, kad jūs perskaitytumėte Amosą. Atverskite Amoso Knygą, ir aš noriu, kad jūs perskaitytumėte iš Amoso 3 skyriaus, 7 eilutę. Gerai. Aš perskaityti taip pat 6 eilutę.

Argi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Argi įvyksta
nelaimė mieste Viešpačiui jos neleidus?
Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties
savo tarnams, pranašams.

40 Taigi, paskutinėse dienose mes…mums išpranašauta, kad pakils pranašas.

41 Tai štai, mes žinome, kad buvo visokie. Kaip aš suprantu, apsižvalgęs šiandien vakare aplink, aš kalbu čia esant žinovams, ir aš…aš noriu, kad jūs mane suprastumėte. Ir jūs suprantate, šios juostos keliauja po pasaulį (suprantate?), praktiškai po visą pasaulį. Ir aš jokiu būdu nenorėčiau, kad jūs pagalvotumėte, kad aš stengiuosi įvesti kažkokios rūšies dangalų arba Elijo rūbų kultą ir viso…viso kito – ko tik nebuvo. Bet jūs žinote, kad visa tai tik skelbė apie to tikrojo atėjimą, kad persijotų žmones.

42 Jūs žinote apie tai, kad prieš Kristaus atėjimą kilo netikri–netikri vadai,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 175

netikri mesijai,? Argi ne… Argi ne…Tų laikų mokytojas, šitas garsus mokytojas Gamalielis, kada iškilo klausimas, nuplakti šiuos žmones ar ne, ir panašiai, jis pasakė: “Nelieskite jų. Jeigu tai nuo Dievo, tai pasirodys, kad kovojate prieš Dievą. Bet jeigu tai ne nuo Dievo…” Pasakė: “Argi neseniai nesukilo vienas žmogaus, patraukęs paskui save į dykumą keturis šimtus žmonių, ir taip toliau? Taip būna”. Kas tai buvo? – Visa tai liudijo apie tą tikrąjį, jam ateinant.

43 Tai štai, matote, šėtonas iškelia tokius… Pažiūrėkite, koks gudrus šitas tipas, apie kurį mes dabar kalbame, šėtonas. Dabar mes kaip tik jį ir demaskuojam, parodome tikrąjį jo veidą Raštais, kad parodytume jums, kas jis. Juk tai…tai ir reikia daryti.

44 Ir neužmirškite, jis nebandė įsigauti po komunistu kauke (tai yra, šėtonas). Jis antikristas, tiek panašus, netgi Jėzus pasakė, kad jis apgautų net pačius išrinktuosius, O kaip tik jie ir paslėpti šituose Antspauduose, jų vardai Knygoje nuo pasaulio sutvėrimo pradžios.

45 Jis gudrus. Ir kada jis mato, kaip tai pildosi, artinasi, tada jis meta visas savo jėgas tam, kad viską sugadintų, ligi įvyks tai. Jūs žinojote apie tai, kad paskutinėmis dienomis kelsis netikri kristųs? Jie turi pasirodyti iškart po šitos…po šitos galingos Žinios, kurią paskelbs šitas brolis, kuris iš tikrųjų ateis, bus pateptas Elijo dvasioje – iškart.

46 Ir jį priims už kitą. Kai kurie laikys jį Mesiju. Bet jis kategoriškai pasakys: “Ne”, – nes jis turi būti…ateiti, kaip Jonas.

47 Jono Krikštytojo laikais, kada jis išėjo skelbti, jo paklausė: “Ar tu ne Mesijas? Ar tu esi Tas?”

48 Jis atsakė: “Ne aš. Aš nevertas atrišti Jo sandalų. Bet aš… Aš krikštiju jus vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia”. Ir Jonas buvo tiek tikras, kad Jis jau žemėje, kad jis pasakė: “Jis dabar kažkur tarp jūsų”.

49 Bet jis nežinojo Jo, kol nepamatė, kaip ant Jo nusileido tas ženklas. O kada jis pamatė tą besileidžiančią, sklandančią, ir nušviečiantį Jį Šviesą, kaip balandis, jis pasakė: “Štai Jis. Tai Jis”. Bet tik Jonas pamatė tai, žinote. Tik vienas Jonas išgirdo balsą. Niekas iš kitų, buvusių ten, neišgirdo Jo.

50 Bet kai ateina tikras, tikrasis tarnas, be to tiek mėgdžiojimo – tai tam, kad suklaidintų žmones. Tai šėtono darbas. Ir tie, kurie negali atskirti tiesos nuo melo, tiesiog suklumpa ir krenta. Bet su išrinktaisiais šito nebus; Biblijoje sakoma, kad jam nepavyks suklaidinti išrinktųjų. Ir dabar, prieš pat Kristaus Atėjimą, Biblijoje sakoma, kad “kelsis netikri kristųs ir pretenduos į Kristų,
176 ANTRAS ANTSPAUDAS

ir sakys: ‘Štai, sakys žmonės, kad Jis dykumoje’. Netikėkite tuo. ‘Štai, Jis slaptame kambarėlyje’. Netikėkite tuo”. Nes kaip saulė šviečia nuo rytų iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus Atėjimas”. Matote? Taip, Jis…Jis…Jis pasirodys, ir tai bus po visą pasaulį.

51 Štai, ir tai bus… Taigi, žinoma, kada žmonės pastebės, kad kažkas įvyko (suprantate?), tada jie… Ir neužmirškite, tai įvyks iškart po Bažnyčios išėjimo Namo, po Paėmimo.

52 Tai štai, netikri mėgdžiojimai bus visą laiką, ir mes neturime jokio noro susidėti su kuo nors panašiai. Visiškai ne.

53 Ir aš galvoju, kad kada ateis šitas žmogus (tas, kurio atėjimas išpranašautas) – aš rodau jums tiktai iš Rašto – jis turi būti pranašu. Jis būtinai juo bus. Ir Dievo apreiškimas, nes Dievas…Viešpaties Žodis ateina pas Jo pranašus. Visiškai teisingai. Tai… O Dievas negali pasikeisti. Suprantate? Jeigu Jis turėtų geresnę sistemą, tai Jis…Jis ją panaudotų. Bet Jis…Jis… Jis nuo pačios pradžios išsirinko pačią geriausią sistemą.

54 Pavyzdžiui, Jis galėtų pasirinkti saulę, kad ji pamokslautų Evangeliją. Jis galėtų pasirinkti mėnulį. Jis galėtų pasirinkti vėją. Bet Jis pasirinko žmogų. Ir Jis niekada nesirinko grupių – tik atskirus žmones Suprantate?

55 Ir žemėje niekada nebuvo vienu metu dviejų pagrindinių pranašų. Suprantate, visi žmonės skirtingi, kiekvieno savas charakteris. Jeigu Dievas galės paimti vieną žmogų (Jam nieko daugiau nereikia) štai taip į Savo rankas, Jis gali padaryti viską, ką norės. Jam reikalingas tik vienas: Nojaus laikais, Elijo laikais, Mozės laikais.

56 Daugelis pakilo Mozės laikais. Jūs žinote, kaip jie pasielgė ir teigė: “Tu ne vienintelis šventasis iš visų”, – ir Dafanas, ir Korė.

57 O Dievas pasakė: “Tik atsiskirk. Aš tiesiog praversiu žemę ir praris juos”. Matote? Ir… Tad…

58 O paskui žmonės pradėjo skustis. Jis pasakė: “Aš tiesiog… Aš tiesiog visus išnaikinsiu”.

59 Ir tada Mozė užėmė Kristaus vietą, metėsi į pralaužimą ir pasakė: “Nedaryk šito, Viešpatie”. Matote? Ir, žinoma, jis… Kadangi Jis paskyrė tam Mozę, Jis negalėjo aplenkti Mozės, nes tuo laiku jis veikė, kaip Kristus. Tai ir buvo Kristus Mozėje. Visiškai taip.

60 Taigi, mes taip džiaugiamės šiandien,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 177

kad Dievas apreiškia mums Patį Save. Ir aš tikiu, kad ta didi diena dar tik aušta, brėkšta. Išsižiebė žiburiai, rojaus paukščiai pragydo šventųjų širdyse. Jie žino, kad jau liko nedaug. Kažkas įvyks, tiesiog turi įvykti. Tad, jeigu Jis nieko nedaro…”

61 Tai štai, visas Raštas įkvėptas. Raštas turi būti absoliuti Tiesa – šito neapeisi. Štai kur aš nesutinku su mūsų draugais – su katalikų bažnyčia. Aš manau, kad Jie buvo ne šiaip žmogaus parašyti. Aš manau, kad jie buvo vedami Šventąja Dvasia. O visi šie nedideli papildymai, bandymai kažką prie Jų pridėti (jūs pastebėjote?), galu gale, visi jie buvo atstumti.

62 Ir šie teisingi, tikri Raštai visiškai tiksliai sutinka vienas su kitu, tad Juose niekur nėra jokio prieštaravimo. Parodykite man nors vieną literatūrinį kūrinį, kur…kur parašyta nors viena pastraipa be prieštaravimų, arba nors…nors kelios pastraipos. O Biblija niekur Sau neprieštarauja. Aš skaičiau, kaip vienas aršus kritikas taip rašo, bet aš jau seniai jam siūliau parodyti man, kur tai yra. Čia šito nėra. Tai tiesiog, todėl, kad žmogus pats susipainiojo. Dievas nesusipainioja. Jis žino, ką daro. Jis žino…

63 Pažiūrėkite, jeigu Dievas teis pasaulį bažnyčia (kaip apie tai tvirtina katalikų bažnyčia), gerai, tada kokia būtent bažnyčia? Tik pažiūrėkite į mūsų bažnyčias. Pas mus devyni šimtai su trupučiu įvairių bažnyčios organizacijų. Tai kaipgi…Viena moko taip, o kita kitaip– kokia sumaištis! Reiškia, galima daryti viską, ką panori, juk tu vis tiek Tenai pateksi. Pas Dievą turi būti kažkoks standartas, ir tai Jo Žodis.

64 Kalbėjausi… Aš nesuverčiu visko ant katalikų, nes protestantai taip pat ne geresni. Tiesiog kalbėjausi su kunigu, jis pasakė: “Pone Branhamai, – pasakė, – Dievas Savo bažnyčioje”.

65 Aš atkirtau: “Pone, Dievas Savo Žodyje. Jis yra Žodis”. Taip.

Jis pasakė: “Na, Jis… Bažnyčia neklysta”.

66 Aš pasakiau: “Jis šito nesako. Bet Jis pasakė, kad Žodis neklysta”.

67 Jis pasakė: “Na, mes ankščiau mokėme tokiu būdu apie krikštą ir visa kita”.

Aš paklausiau: “Kada?”
Atsakė: “Dar tais ankstesniais laikais”.
Aš paklausiau: “Jūs manote, kad tai buvo katalikų bažnyčia?”
Jis atsakė: “Taip”.

68 Aš pasakiau: “Tada aš katalikas, senamadis katalikas.
178 ANTRAS ANTSPAUDAS

Aš tikiu senamadiškai. O šiandien pas jus ten viskas sumaišyta, ir jūs praktiškai nieko nemokote iš Rašto: moterų ir numirusių žmonių užtarimas, ir visa kita, ir (oi-oi-oi!) negalima valgyti mėsos, ir…o-o, net nežinau, ko tik nėra”. Suprantate? Aš pasakiau: “Raskite man tai Rašte”.

69 Jis atsakė: “Nebūtinai, kad tai būtų ten. Jeigu taip sako bažnyčia, reiškia, taip ir yra. Neturi reikšmės, kas ten sakoma, svarbiausia – bažnyčia”.

70 Aš pasakiau: “Biblijoje pasakyta, kad kiekvienas, kas pridės prie Šito nors vieną žodį arba atims, tam Dievas atims jo dalį iš Gyvenimo Knygos”. Matote? Tad svarbiausia – Žodis Ir aš tikiu Žodžiu.

71 Tai štai. Ir jeigu Amosas sako ir kiti patvirtinantys šį Raštą, kad jeigu… Ir neužmirškite, be to mes liečiame tik viršūnes. Tiesiog… Oi, jeigu…SEPTYNIŲ

72 Kada aš įėjau į tą kambarį, ir nužengia tas patepimas, jeigu aš galėčiau užrašyti tai, ką Jis…viską, kas vyksta, tai aš čia trims mėnesiams kalbėčiau po vieną iš Antspaudų. Tad tiktai paliečiu tam tikrus niuansus ir išsakau tiktai tai, kas atrodys…dėl ko žmonės neužsprings, tačiau…ne tam, kad juos įžeisti, bet tiesiog, kad…tikint, kad tai…tai bus daug priimtiniau. Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje.

73 Taigi, dabar žiūrėkite. Jeigu… “Dievas nieko nedaro, – pasakė Amosas, – pirma neapreiškęs šito Savo tarnams pranašams”. Ir paskui mes matome, ką Jis daro. Turbūt, Jis ruošiasi padaryti ši tą, ką Jis apreiškia dabar. Dievas ruošiasi ateiti ir teisti – aš taip galvoju. Jis ruošiasi kažką padaryti. Ir dar vienas dalykas, kuris liudija apie tai, kad mes gyvename paskutinėse dienose. Mes periodo pabaigoje, Laodikėjos bažnyčios periodo, nes visa tai turėjo būti apreikšta tiktai paskutinę dieną.

74 Štai, jūs tiktai pagalvokite. Tiesiog…tiesiog pabandysime įsisavinti tai, juk mes tikime, kad Šventoji Dvasia nori, kad mes žinotume tai.

75 Dabar, atsiminkite, nebus apreikšta, Dievas visiškai nieko nedarys, neapreiškęs šito pirmiau Savo tarnams, pranašams. Prieš Jam darant kažką, Jis apreiškia tai. Ir kada Jis apreiškia tai (gerai įsidėmėkite), reiškia, kažkas čia pat. Suprantate? Tai apsireiškia.
76 Ir visa tai, apie ką mes kalbame, turėjo būti apreikšta paskutinę dieną, kaip tik prieš paskutinį Trimitą, paskutinio bažnyčios periodo duotos Žinios pabaigoje. Taip. Jeigu jūs dabar norite tai perskaityti, galite atversti… Jūs… Aš dar vakar vakare pateikiau jums šią nuorodą tris kartus – Apreiškimas 10:1-7 (matote?): “Bet septintojo angelo trimitavimo dienomis
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 179
bus apreikšta ir baigta Dievo paslaptis”. Ir lieka tik viena. Kada ši Knyga už septynių antspaudų atskleidžiama, tada visa Dievo paslaptis…

77 Juk mes metais kasėmės iki šito. Ir pagal Raštą mes…nebuvo galimybės suprasti tai iki mūsų laiko, nes tai buvo paslėpta. Simbolį mes tai matėme, koks buvo simbolis šito, bet tai galėjo būti apreikšta tinkamai tik paskutinę dieną. Suprantate? Tad reiškia, mes jau, turbūt, atvykome, mes…paskutiniame laike.

78 Taigi, įsiminkite. Ne… Ir neužmirškite, kad Jis nieko nedaro, neapreiškęs šito. Ir taip pat neužmirškite, kad Jis tai daro tokiu paprastu būdu, kad išmintingieji ir protingieji tai praleis. Jeigu norite tai pasižymėti, tai Mato 11:25-26. Ir atsiminkite: Jis nieko nedaro, neapreiškęs šito. O Jis apreiškia tai tokiu būdu, kad protingi, išsilavinę žmonės tai praleidžia. Neužmirškite, juk pasaulis panoro būtent išminties vietoj Žodžio, kada pirmoji nuodėmė padarė tiek vargo. Neužmirškite šito. O-o, kaip mes turime būti dėkingi! Tik pagalvok, juk…

79 Tiktai pažiūrėkite į visa tai, kas vyksta Pažiūrėkite, ką Jis mums sako! Pažiūrėkite į štai šią palapinę, į tuos žmones, su kuriais mes užaugome čia. Dabar aš paprašysiu, kad juostas… Gerai, galite įrašyti tai. Bet paklausykite, aš noriu pasakyti tai žmonėms iš palapinės, tiems, kas vaikšto čia. Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu aš reikalauju iš kiekvieno iš jūsų, kad jūs nurodytumėte nors vieną atvejį iš šimto išpranašautų iki jų išsipildymo ir pasakytumėte, kad kažkuris iš jų neišsipildė. Papasakokite man nors vieną atvejį ten ant pakilos, kur tai bebūtų, kad Jis ką nors pasakė, o tai visiškai tiksliai taip neišsipildė. Kaip… Argi tai gali būti iš žmogaus proto? Aišku, ne.

80 Kada Jis pasirodė ten virš upės (šitų metų birželyje sukaks trisdešimt trys metai) Šviesos pavidalu Jūs, senbuviai, prisimenate, ką aš kalbėjau jums nuo pat vaikystės apie šį balsą ir Šviesą. O žmonės galvojo, kad truputi kuoktelėjau. Aišku, galimas daiktas, ir aš pagalvočiau tą patį, jeigu kas nors man taip pasakytų. Bet dabar jums jau neturi būti tame jokių abejonių. Ir bažnyčia neabejojo nuo 1933 metų, nuo tos dienos upėje, kur aš krikštijau šimtus žmonių.

81 Aš prisimenu, kaip tas vaikinas Maeras pasakė man, paklausė: “ Billai, tu ką, ruošiesi juos išmaudyti?” Jaunas Džimas Maeras, jo, mano manymu, jau miręs. Mano manymu, jį užmušė, kažkokia moteris nušovė jį. Bet jis…jis paklausė manęs: “Tu ką, ruošiesi išmaudyti tuos žmones?”

82 Aš atsakiau: “Ne. Aš ruošiuosi krikštyti juos mūsų Viešpatie Jėzaus Vardu”.

83 Ir toje grupėje prisikabino viena moteris.
180 ANTRAS ANTSPAUDAS

Ji pasakė kitai moteriai, ji pasakė…išsakė kažką apie tai. Ji pasakė: “Na, aš ne prieš nusimaudyti”. Pasakė: “O kas čia tokio? Man tai kas?”.

84 Aš pasakiau: “Grįžk į krantą ir atgailauk. Tu neverta būti pakrikštyta Jėzaus Kristaus Vardu”. Suprantate?

85 Su šituo jokiu būdu negalima žaisti. Juk tai Kristaus Evangelija, apreikšta paliepimu, tai Žodis. Tiesiog… Jeigu jūs sakote: “Niekai ir kvailystė”, – tai būtų galima skirti kam nors kitam. Bet neužmirškite, juk Žodyje pažadėta, kad tai įvyks, ir kas būtent bus. Ir štai jis, prašau.

86 Paskui tą dieną, kada žmonės stovėjo prie upės… Ir Viešpaties Angelas, aš kalbėjau jums, iš toli Jis buvo panašus į žvaigždę arba į kažką panašų, paskui Jis prisiartino, ir pasakojau jums, kaip atrodė šita skaisčiai žalia Šviesa. Ir štai Jis nusileido ten virš upės, kur aš krikštijau.

87 Kada verslininkai čia mieste paklausė: “Ką tai galėtų reikšti?” – aš atsakiau: “Tai buvo ne dėl manęs, tai buvo dėl jūsų. Aš tai tikiu”. Suprantate? “ Dievas tai dėl jūsų padarė, kad jūs žinotumėte, kad aš kalbu jums Tiesą”.

88 Bet aš buvau dar berniukas, vaikinukas, maždaug dvidešimt vieneri metai, žmonės nenorėjo tuo tikėti (suprantate?), nes dėl berniuko tai labai neįtikėtina. Ir paskui aš galvojau…

89 Brolis Robersonas, vienas iš mūsų prižiūrėtojų (aš pastebėjau jį čia kelėta minučių atgal), jis pasakojo man anądien, kad jis buvo Chiustone, kada padarė šią fotografiją, kurią jūs matote. Ir aš buvau tuose debatuose. Aš kažką pradėjau pasakoti apie tai anądien vakare. O tik pas brolį Rojų ir dar pas vieną žmogų, iš visų tik pas juos buvo magnetofonai. Dabar aš matau brolį Robersoną ir jo žmoną. Štai, ir…ir tai… Pone Roberson sirgo.

90 Brolis Rojus – veteranas. Jam sudraskė kojas, ir jį paguldė kaip mirusį. Jis buvo karininku armijoje. Ir tas tankas, kuriame jis sėdėjo, pataikė iš vokiškos aštuoniasdešimt aštunto kalibro patrankos, ir tas žmogus žuvo. O jį sudraskė į gabalus, ir jis pas juos ilgai gulėjo kaip miręs, ir pasakė, kad jis niekada negalės vaikščioti, nes abi kojos buvo sudraskytos, nervai ir panašiai, o jis vaikšto, tikrai, greičiau už mane.

91 Bet kas atsitiko? Jis kažką pamatė, ir jis nuvyko į Hiustoną. Ir jis papasakojo man apie savo žmoną. Pas jį…pas jį tai yra vieliniame, jis ruošiasi perkelti tai į juostą. Ir po šitų tarnavimų pabaigos, tikiuosi, jis leis jums tai paklausyti. Ir į šią seną vielinę juostą jis užrašė mano tarnavimus, pasakytus Hiustone. Ir dar, jo žmona, jis pasakė, rado tai ten, ir jis tik neseniai atkreipė į tai dėmesį.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 181

92 Ji buvo… O-o, ji taip buvo nuliūdusi. Ji sirgo ir norėjo pakliūti į maldos eilę. Jie nežinojo dar manęs, ir aš dar niekada gyvenime jų nemačiau. Ir štai, tą dieną ji sėdėjo, žvelgdama pro langą, ir buvo tokia liūdna, žinote, ir susisielojusi, ir jai taip norėjosi gauti maldos kortelę, kad patektų į eilę.

93 Ir taip atsitiko, kad tą vakarą ji stovėjo eilėje, arba sekantį vakarą, arba kažkurį. Mano manymu, tą patį vakarą. Ir ji stovėjo eilėje. Ir kada ji pakilo ant pakilos, Šventoji Dvasia pasakė jai, pasakė: “Jūs nevietinė. Jūs iš miesto, kuris vadinasi Niu Olbani”. Ir pasakė: “Jūs sėdėjote šiandien, žvelgdama pro langą, ir labai nerimavote, kaip gauti maldos kortelę”. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tai užrašyta juostoje, labai seniai.

94 Ir dar susirinkimo pradžioje, kada buvo Šventoji Dvasia… Tai buvo pirmas susirinkimas. Su mumis tada buvo tik apie tris tūkstančius žmonių, paskui pakilo iki aštuonių tūkstančių, o paskui apie trisdešimt tūkstančių. Ir štai… Kol aš kalbėjau… Jau viename iš pirmų susirinkimų aš pasakiau: “Aš nežinau, kodėl aš tai kalbu, – tai yra juostoje, – bet tai…mes…tai bus viena iš pačių nuostabiausių akimirkų mano gyvenime. Šituose susirinkimuose įvyks kažkas daug didingesnio, ko dar niekas nematė”.

95 Ir kaip tik maždaug po aštuonių, devynių, dešimt dienų nuo to vakaro, pasirodė Viešpaties Angelas, maždaug prieš trisdešimt tūkstančių žmonių ir nusileido, ir nufotografavo . Štai dabar ji, jai suteikta autorinė teisė Vašingtone, Kolumbijos valstija, pripažinta kaip vienintelė pasaulyje nufotografuota antgamtinė Būtybė.

96 Dar aš kalbėjau apie… Žinote, kartais kalbėdavau taip atpažįstant, sakydavau: “Virš žmogaus mirties šešėlis. Tai tamsus mirties gobtuvas. Žmogus prie mirties”.

97 Ir štai čia Ist Painse arba, aš galvoju Sazern Painse, kaip tik man būnant ten paskutiniuose susirinkimuose, ten sėdėjo viena pone, ir kažkas jai davė mintį: “Greitai nufotografuok”, – kada aš kreipiausi į moterimi. Taip ir nufotografavo. Galvoju, kad ji kabo ant skelbimų lentos…kabėjo gana ilgai. Taip ir yra – tiesiog virš moters kybo juodas gobtuvas.

98 Kaip tiktai Šventoji Dvasia paragino, ji dar kartą nufotografavo – jo jau nebuvo. Pasakė: “Jūs pasveiksite. Viešpats išgydė jus. Vėžys dingo”. Tai ir nufotografavo. Ir ji pasveiko. Matote? Štai jums, prašau. Matote?

99 Tai tiesiog parodo, kad Dievas žino kas vyksta. Mes ne. Mums tiesiog reikia klausyti Jo.

100 Tai štai, be galo galime taip kalbėti, bet dabar truputi sutelkime dėmesį
182 ANTRAS ANTSPAUDAS

ir vėl palieskime tą ankstesnį Antspaudą, kad jis susiderintu su kitu. Štai, tiesiog skirsime kelėta mi-…kelėta minučių pakartojimui to kito, Pirmo Antspaudo.

101 Nuimant Pirmąjį Antspaudą mes matome, kad šėtonas turi super religingą žmogų. Jūs atkreipėte dėmesį? Raitelis ant balto žirgo, apie kurį galvojome, kad tai buvo pirmoji Bažnyčia. Bet…O-o, taip-taip! Juk taip mokė daug metų, bet taip negalėjo būti. Štai pamatysite, kaip visi likusieji…Kada mes parodysime, kaip jie visi tarpusavyje susiję, tada pažiūrėsite, kas ir kaip. Suprantate? Štai, bet aš kol kas dar nežinau, kas visi likusieji. Bet aš žinau, kad tame jie turi visiškai tiksliai sutikti, nes tai Tiesa. Tai Tiesa. Tai buvo Romos bažnytinė hierarchija. Tiksliai.

102 Tie žmonės, kurie laiko žydus antikristu, jie, žinoma, labai klysta. Niekada negalvokite, kad žydai – antikristas. Jų akys buvo specialiai uždengtos, kad mes turėtume galimybę įeiti, tai davė mums laiko atgailauti.

103 Bet antikristas – tai p¬agonis. Žinoma. Tiesos mėgdžiotojas, anti – “prieš”. Taigi, šitas didis supermenas, o-o, juk jis tampo didžiu žmogumi ir paskui, galu galiausiai jį pasodino į sostą. O kada atsisėdo į sostą, jį karūnavo. O dabar jis… Po šito garbino jį, o ne Dievą.

104 Taigi, žiūrėkite, kada šito dar neįvyko… Aš noriu užduoti jums klausimą: kas gi tai buvo? Kas gi dingtelėjo Pauliui į galvą Antrame Tesolonikiečiams 2:3, kuris išpranašavo šito žmogaus atėjimą? Kodėl šitas žmogus pažvelgė kiaurai amžius ir pamatė tai? – Jis buvo Dievo pranašu. Žinoma. Kodėl gi…

105 Jis pasakė: “Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniu laiku nusigręš nuo tikėjimo, klausydami klaidinančios dvasios, – (jūs žinote, ką reiškia suvedžioti), – klaidinančios dvasios bažnyčioje”. Tai yra, dvasininkijai. Klaidinanti klerikalinė dvasia, velniški darbai, veidmainystė bažnyčioje!

106 “Išdidūs, pasipūtę”, išmintis (suprantate?), protingi, inteligentiški, “turintys dievotumo pavidalą”. (Tik vaikščiodami kalba: “Na, mes gi krikščionys, mes privalome vaikščioti į bažnyčią”.) “Turintys dievotumo pavidalą, o patys neigia apreiškimą, Dvasios jėgą ir darbus, nuo tokiu šalinkis”. Matote? Atkreipkite dėmesį, jis pasakė: “Nes tokie vaikšto po namus ir klaidina kvailas moteris, – čia nekalbama apie moteris, pripildytas Šventąja Dvasia, – kvailas moteris, vedžiojamas įvairių geidulių”.

107 Įvairiais geiduliais: jiems taip ir norisi būti kiekvienoje statinėje kamščiu ir lankyti įvairias pasaulietiškas draugijas, ir gyventi taip, kaip jie nori, ir dar sako: “Mes vaikštome į bažnyčią, mes neblogesni už kitus”. Šokiai, vakarėliai, kerpasi, dažosi, rengiasi, kaip nori, ir vis tiek:
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 183

“Mes…mes sekmininkai, mes… mes neblogesni už kitus”. Ech Jūsų darbai parodo, kas jūs tokie

108 Pastebėkite. Bet jis pasakė: “Žmonės, iškrypusiu protu, kas liečia Tiesą”. O kas yra Tiesa? – Žodis, kuris yra Kristus. “…kas liečia Tiesą”.

109 “Ach, ne jau, tu darai… Tu…tu rykštė moterims. Tu tas, kuris nekenti moterų. Tu darai tą–tą ir tai–tai”.

110 Visai ne. Tai netiesa. Tai melas. Aš nesu tas, kuris nekenčia moterų. Visai ne. Aš…Jos mano seserys, jeigu jos tikrai seserys. Bet reikalas tame, kad aš…

111 Meilė pataiso. Jeigu ji neištaiso, vadinasi, tai ne meilė. Jeigu tai ir taip, tada… Jeigu tai ir meilė, tada tai filio meilė, o ne agape – tai jau tikrai. Pas kažką gali būti filio meilė kokiai nors gražiai moteriai, bet agape meilė – tai visai kas kita, tai meilė, kuri viską pataiso ir susitinka su Dievu kažkur ten, kur mes galime gyventi amžinai. Suprantate? Aš nenorėjau pasakyti šito taip, kaip tai, galbūt, nuskambėjo, bet aš…jūs žinote, kad aš…Tikiuosi jūs suprantate. Gerai.

112 Štai, bet pamenate, jis pasakė: “Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šie priešinsis. Bet jų kvailumas greitai pasirodė”.

113 Kodėl? Mozei buvo liepta padaryti tai, kas atrodė, buvo iš tarpo išeinančiųjų laukan, bet jis iškeliavo ten su visu nuoširdumu. Ir Dievas liepė jam paimti šią…šią lazdą ir numesti ją, ir ji pavirto gyvate. Paskui Jis padarė tai, kad parodytų jam, kaip vis tai vyks. Ir jis atsistojo ten prieš faraoną, kaip Dievas jam ir įsakė, ir numetė savo lazdą, ir ji pavirto gyvate.

114 Ir, žinoma, faraonas pasakė: “Pigus burtininkų triukas” Tad jis paima ir pasišaukia Janą ir Jambrą. Pasakė: “Mes irgi taip mokame”. Jis numetė lazdas, ir jos irgi pavirto gyvatėmis.

Ką gi Mozei liko daryti?

115 Ką tai reiškė? Tai reiškia, kad į kiekvieną tikrą Dievo veiksmą šėtonas turi pamėgdžiotoją. Jie mėgdžioja, kad suklaidintų žmones.

116 Ką padarė Mozė? Jis pasakė: “Na, turbūt aš suklydau, geriau eisiu iš čia”? Jis tiesiog ramiai stovėjo, nes jis tiksliai įvykdė savo užduotį.

117 Paskui nesuspėjo apsidairyti, kaip Mozės gyvatė prarijo tą kitą. Matote? Jūs kada nors susimąstėte, kas atsitiko su ta kita gyvate? Kur ji pasidėjo? Mozė pakėlė lazdą ir nuėjo su ja savo keliu. Jis ja darė stebuklus.
184 ANTRAS ANTSPAUDAS

O ta gyvatė buvo tos lazdos viduje. Suprantate? Tiesiog nuostabu, tiesa? Taip.

118 Tai štai, antikristas atsiskleidžia palaipsniui. Aš noriu, kad jūs atkreiptumėte į tai dėmesį. Štai, kada jūs girdite…

119 Mano draugai, katalikai, pasėdėkite truputi ramiai. Štai, ir… Ir paskui mes pamatysime protestantų padėtį, net ir mus visus. Suprantate?

120 Pastebėkite, pirmoji bažnyčia, katalikų bažnyčia teigia, kad jie buvo pirmąja originalia bažnyčia, jie visiškai teisūs. Taip. Jie pradėjo Sekminėse. Būtent tada ir prasidėjo katalikų bažnyčia. Ankščiau aš ir pats sunkiai tuo tikėjau, kol neperskaičiau istorijos, ir aš išsiaiškinau, kad taip ir yra. Jie pradėjo Sekminėse. Bet jų pradžia nukrypo į šoną. Ir jūs matote, kokioje padėtyje jie atsidūrė?

121 Ir jeigu sekmininkai pradės nukrypti su tokiu greičiu, kaip krypsta dabar, tai jiems ir dviejų tūkstančių metų neprireiks. Lygiai po šimto metų jie bus dar toliau, negu katalikų bažnyčia. Taip.

122 Bet pastebėkite, kaip šitas raitelis ant balto žirgo… Mes tiesiog truputi susumuosime, o paskui imsimės šio Antspaudo. Taigi, pastebėkite, išjojęs raitelis ant balto žirgo, jis…jis veikia trim etapais. Šėtonas (kaip aš įrodžiau jums vieną vakarą) – trejybėje, lygiai kaip Dievas. Bet tai vis dar tas pats šėtonas – trijose stadijose. Atkreipkite dėmesį į jo stadijas. Pirmoje stadijoje jis ateina…

123 Nužengė Šventoji Dvasia, ir žmonės turėjo visa bendra. Ir Dievo Dvasia buvo ant jų. Ir apaštalai vaikščiojo po namus, laužydami su žmonėmis duoną. Ir vyko dideli ženklai ir stebuklai.

124 O…o paskui, nei iš šio, nei iš to, šėtonas pradėjo versti žmones murmėti.

125 O kiek vėliau šie vergai ir žemės vargšai, gavę Šventąją Dvasią, išsiskirstė į įvairias vietas ir liudijo. Jie liudijo savo šeimininkams.

126 Ir po kurio laiko pradėjo eiti, na, pavyzdžiui, karvedžiai armijoje ir…ir įvairūs žmonės, įžymūs žmonės – pamatė narsą ir stebuklus ir ženklus, kuriuos darė šie žmonės, todėl jie priėmė krikščionybę.

127 Na juk, matote, kada jis priimdavo krikščionybę ir lankė tą vietą, kur jie rinkdavosi – kokioje nors tamsioje, purvinoje patalpoje – ir plojo delnais, šukavo ir kalbėjo kalbomis, ir pranašaudavo, kaipgi jis galėjo pateikti tai savo konkurentui darbe, arba kam ten bebūtų? Tas tuo niekada nepatikėtų. Žinoma, ne. Todėl jam reikia tai papuošti.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 185

Tad jie pradėjo rinktis ir svarstyti: “Taip, mes įnešime kai kuriuos pakeitimus”.

128 Ir Jėzus iš kart, dar pirmame bažnyčios periode pasakė jiems, čia Apreiškimo Knygoje 2 skyriuje: “Aš turiu kai ką prieš tave dėl šitų nikolaitų darbų”.

129 Nikao – “pavergti” pasauliečius. Kitais žodžiais, jiems norisi iškelti… (vietoj to, kad visi būtų viena) …jie nori iškelti kažkokį šventąjį. Jie užsinorėjo padaryti kažkokį… Jie panoro paimti pavyzdį iš pagonybės, iš kurios jie išėjo, ir galu gale, jie taip ir padarė.

130 Dabar žiūrėkite. Pirmiausia nikolaitas. Nikolaitas Biblijoje vadinasi antikristu, nes buvo prieš pirminį Kristaus ir apaštalų mokymą.

131 Aš nenoriu sakyti šito žmogaus vardo. Tai įžymus žmogus. Bet aš čia kelėta metų atgal buvau jo susirinkime. Ir jis žinojo, kad aš ten buvau, nes mes pasisveikinome. Ir jis pasakė: “O-o, jūs žinote, mūsų laiku yra taip vadinami sekmininkai”. Pasakė: “Jie…jie remiasi Ap. Darbų Knyga”. Ir pridūrė: “Suprantate, Ap.Darbai Bažnyčiai buvo tik statybiniai pastoliai”.

132 Įsivaizduojate? Žmogus, nagrinėjantis Bibliją… (šaunus vyresnysis) … nagrinėjantis Bibliją tokio lygio, ir paskui išsako panašią pastabą?! Tai nuskambėjo… Tai ne… Tai netgi ir truputi nepanašu į Šventąją Dvasią. Šito išvis neturi būti, nes kiekvienam, su sveiku protavimu žino, kad Apaštalų Darbai – tai ne apaštalų darbai, o Šventosios Dvasios darbai apaštaluose.

133 Argi jūs nežinote, kokį mes paėmėme pavyzdį bažnyčios perioduose? Šie gyvūnai sėdintys ten ir saugo sandoros skrynią: Matas, Morkus, Lukas ir Jonas stovi ten ir saugo ją. O ten viduje tai, rezultatas to, ką parašė: Matas, Morkus, Lukas ir Jonas.

134 Tai kada medis išaugino savo pirmą šakelę, ir būtent taip ir įvyko. O jeigu medis išaugins dar vieną šakelę, tai pasekmėje bus parašyta dar viena Apaštalų Darbų Knyga, nes (matote?) ta pati Gyvybė būtinai bus joje.

135 Taigi, šiandien, jeigu mes pažiūrėsime į mūsų denominacines bažnyčias: į metodistus, baptistus, presbiterionus, liuteronus, į Kristaus bažnyčią (taip vadinamą), į sekmininkus ir kitus – kurgi mes tai rasime? Šito jau neberasite.

136 Aš sutinku, kad sekmininkai arčiausiai iš visų prie šito, nes jie čia aukščiau, Laodikėjos bažnyčios periode. Jie turėjo Tiesą, ir jie atmetė Ją. Jie pasidarė šilti Jai, ir Dievas išspjaus juos iš Savo burnos. Tai tiksliai pagal Raštus.
186 ANTRAS ANTSPAUDAS

137 Jūs negalite priversti Raštus meluoti. Suprantate? Jie visada bus tiesa. Nemėginkite… Tik nemėginkite priderinti savo mintį prie…tiksliau, Raštą prie savo minties, bet ištaisykite patys save pagal Raštą. Tai… Tada jūs judate su Dievu. Kiek jums bereikėtų atpjauti arba atidėti į šoną, ištaisykite save pagal Juos. Suprantate?

138 Pažiūrėkite, ką Jis padarė, kada nužengė pirmą kartą. Ką gi, jeigu Dievas pasielgė taip pirmą kartą, tai Jis turi pasielgti taip ir antrą kartą, Jis turi veikti taip kiekvieną kartą, kitaip Jis pirmą kartą pasielgė neteisingai.

Matote, mes, mirtingi, galime daryti klaidas. O Dievas šito negali.

139 Pirmasis Dievo sprendimas tobulas. Ir jeigu Jis nusprendė taip elgtis, reiškia, jokiu būdu ir geriau būti negali. Jis nieko netobulins, nes tai nuo pačios pradžios tobula. Priešingu atveju Jis ne begalinis. O jeigu Jis begalinis, reiškia, Jis ir visur esantis. O jeigu Jis visur esantis, reiškia, Jis ir visagalis. Amen Jis turi būti tokiu, kitaip Jis ne Dievas. Suprantate? Tad negalima sakyti, kad Jis dar kažko išmoko. Jis nieko naujo neišmoko, Jis…Jis Pats visos išminties Šaltinis. Suprantate?

140 Mūsų žemiška išmintis ateina iš šėtono. Mes ją paveldėjome nuo Edeno, kada išmainėme tikėjimą į išmintį. Tai padarė Ieva.

141 Tai štai, pradžioje jis buvo pavadintas antikristu. Antroje stadijoje jis buvo pavadintas netikru pranašu, nes šita dvasia tarp žmonių įsikūnijo.

142 Jūs prisimenate, kai išjojo raitelis ant balto žirgo, jis neturėjo karūnos, bet paskui jis…jam buvo duota karūna. Kodėl? – Pradžioje jis buvo nikolaitų dvasia, o paskui jis įsikūnijo į žmogų ir tada buvo karūnuotas, ir gavo sostą, ir buvo karūnuotas. Ir šį vaidmenį jis vaidino ilgą laiką, kaip mes pamatysime… nuimant Antspaudus.

143 Ir paskui mes matome, kad po šito ilgo periodo šėtonas buvo išmestas iš Dangaus. Ir jis nusileido, pagal Raštą, ir pats atsisėdo į sostą… (tik pagalvokite) …pats atsisėdo į sostą – tame žmoguje – ir tapo žvėrimi. Jis turėjo jėgą, didžiulę jėgą, juk jis darė visokius stebuklus ir visa kita, kad…arba žudynes ir kruvinas kovas, ir viską, ką tik galėjo padaryti Roma. Gerai. Jis žudė, bausdamas žiauria romos bausme. Tiesiog… O-o, čia galėtume pateikti tokias Rašto vietas

144 Atminkite, Jėzus Kristus mirė nuo romėnų bausmės, mirties bausmės.

145 Mano širdyje guli pamokslas sekančiam susirinkimui čia, didį penktadienį vakare, kuris susideda iš trijų, keturių žodžių. Suprantate?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 187

“Ten jie nukryžiavo Jį”. “Ten” – pačia švenčiausia, pačia religingiausia vieta pasaulyje buvo Jeruzalė. “Jie” – neva patys švenčiausi žmonės pasaulyje, žydai. “Ten jie nukryžiavo” – pati žiauriausią bausmė, kurią sugalvojo Roma. “Nukryžiavo Jį”. Ką? – Patį įžymiausią Žmogų iš visų gyvenusiųjų. “Ten jie nukryžiavo Jį”. M-m, tai bent!

146 Padeda man Dievas įkalti tai šitai verslininkų grupei, kad jie pamatytų savo padėtį. Gerai. Štai, ne tam, kad pasirodyčiau šiurkštus, ne tam, kad pasirodyčiau grubus, bet kad gerokai supurtyčiau ir parodyčiau šitiems broliams, kad jų įžymūs žmonės ir šventi tėvai, ir kiti, kuriuos jie giria šitame veiklių žmonių žurnale – visa tai niekai. Krikščionims nedera vadinti tėvu. Jie pradeda tai… Aš kiek galėdamas stengiausi jiems visame padėti. (Dabar jūs suprantate, kur keliaus ši juosta.) Tad iš manęs užtenka. Žinoma, aš daugiau nenoriu turėti su tuo nieko bendro. Gerai. Pradžioje… Prisiminkite Kristų.

147 Pradžioje kaip niko-…nikolaitas. O ko norėjosi nikolaitų periodui? – Jam vis norėjosi atsikratyti nuo šitos saujelės žmonių, kurie šūkauja ir ploja rankomis, ir, atrodė, tik teršia, kaip tie Sekminėse elgėsi, kaip girti, svirduliavo Dvasioje ir visa kita. Nieko panašaus žmonėms nereikėjo. Jie pasakė, kad tie pasigėrė. O kada įžymūs žmonės… (Paklausykite Nepraleiskite šito Jums tai gali pasirodyti keistai, bet tai Tiesa.) Kada pradėjo lankytis įžymūs žmonės, jie negalėjo iki šito “nusižeminti”.

148 Dievo didingumas ir yra tame, kad Jis tiek didis, kad gali nusižeminti. Štai kur Jo didingumas. Nėra nieko didingesnio. Ir Jis nusižemino daugiau už visus, niekas taip nenusižemino. Jis buvo Dangaus Karalius ir atėjo į patį žemiausią miestą žemėje – Jerichoną. Ir Jis tiek nusižemino, kad netgi pačiam mažiausiam žmogui mieste reikėjo žiūrėjo į Jį iš viršaus, kad pamatytų Jį. Teisingai? Zachiejui. Taip. Jį pravardžiavo taip, kad blogiau ir nepavadinsi: būrėju, šėtonu, belzebubu. Štai kokios nuomonės buvo apie Jį šitas pasaulis. Mirė pačia žiauriausia mirtimi. Jis neturėjo kur priglausti galvos, visos organizacijos Jį išvarė.

149 Bet kada Dievas išaukštino Jį, taip aukštai, kad Jam reikėjo žiūrėti žemyn, kad pamatytų Dangų. Matote, kiek Dievas nusižeminęs. Matote? Ir Jis davė Jam tokį didį Vardą, kad visa šeima Danguje ir visa šeima žemėje vadinasi Jo Vardu. Visa šeima žemėje vadinasi “Jėzaus” Vardu. Visos šeimos Danguje vadinasi “Jėzaus” Vardu. Ir tai toks Vardas, kad kiekvienas kelis priklaups, ir kiekvienas liežuvis išpažins, kad Jis – Viešpats, arba čia, arba pragare. Pragaras nusilenks prieš jį. Suprantate? Bet pradžioje buvo nusižeminimas, tik paskui tampo didžiu. Matote? Tegu Dievas išaukštins. “Nusižeminantį išaukštins Dievas”. Suprantate?

150 Taigi, mes matome, kad šita “nikao” dvasia panoro išminties,
188 ANTRAS ANTSPAUDAS

būti protingesne. Jis norėjo viską logiškai apsvarstyti, kaip buvo Edene, pasiginčyti su Dievo Žodžiu, naudojant išmintį, ir bažnyčia ant šito užkibo. Kas tai buvo?

151 Sakykime, paimkime pavyzdžiui štai šią bažnyčią ir tokią grupelę žmonių, kaip mes, ir tarkime, kad jūs nepripildyti iš tikro Dvasia. Ir paimkime, pavyzdžiui… Nieko neturiu prieš mūsų miesto merą. Negalvoju, kad aš jį pažystu. Misteris Bottorfas, tai jis dar meras, misteris Bottorfas? Matote, aš ne… Misteris Bottorfas – mano geras draugas. Suprantate? Bet sakysim, kad miesto meras ir visa policija, ir…ir visi viršininkai, ir visi jie lankosi čia. Ir štai juose nei iš to nei iš šio atsiranda galvoje kokia nors idėja, ir jie užveda kalbą su tarybą ir mūsų žmonėmis, ir sako: “Jūs žinote ką? Čia reikia pertvarkyti”. Jeigu jūs nepripildyti Dvasia, ir ant pakylos už kafedros nestovi tikrai Dvasia pripildytas žmogus, tai jūs patys nepastebėsite, kaip pradėsite linkti į jų pusę. Galbūt, ne šitoje kartoje; gal, sekančioje kartoje.

152 Būtent taip viskas ir prasidėjo. Suprantate? Kodėl? Jie kalbėjo: “Paklausykite, tai juk logiška”. Jūs įsiklausytumėte į tai.

153 Sakykime, čia ateitų žmogus ir pasakytų: “Ši bažnyčia per maža. Pastatykime didelę bažnyčią. Aš pastatysiu jums čia bažnyčią, ji…ji kainuos tiek tai pinigų – į ją bus investuota puse milijono dolerių. Aš viską pranešiu per radiją”. Taip darydami, jie devyni iš dešimties atvejų siekia savo savanaudiškų tikslų. Jūs žinote, kaip tai būna. Nespėsite apsidairyti, kaip (jeigu jis taip ir padarys) visi pradės šokti pagal jo dūdelę. Ir nieko negalėsi pasakyti, nes štai šitas brolis Ivanas Sidorovas finansuoja šią bažnyčią. Matote? Ir tada pastatys kokį nors Rikį iš seminarijos, kuris apie Dievą žino tiek, kiek gotentotas apie egiptietišką karžygį, ir jis pasirodys ten ir “pritarinės” šitam žmogui, nes jis visą laiką perka jam naujas mašinas, leidžia jam gyventi komfortiškai ir perka jam tą, kitą ir trečią.

154 Štai būtent taip ir prasidėjo. Tiksliai. Pastebėkite, išmintis ir protingumas Jie kalbėdavo: “Na paklausyk, juk tai visai netgi logiška! Na… Mūsų…mūsų moterys, na koks skirtumas, kokie jų plaukai?”. Bet Biblija sakoma, kad yra skirtumas. Paimkite nors šį faktą, išskyrus šimtus kitų. Matote? Tai turi reikšmę. Dievas pasakė, kad tai turi reikšmę, reiškia tai turi reikšmę.

155 Bet, matote, jeigu jie pradės šį reikalą (prižiūrėtojų taryba, diakonai ir likusieji), tai pastoriui iškart teks arba sutikti, arba išeiti. Štai ir viskas. Matote, juk patys žmonės prabalsavo už tai. Gerai.

156 Taigi, atkreipkite dėmesį, šita dvasia ėmėsi darbo, ir bažnyčia tapo…tapo…joje atsirado tiek įžymybių, tiek blizgesio ir buvo pradėta naudoti tiek pinigų,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 189

kad po kurio laiko jie paklausė ir užkibo ant meškerės – ant šėtoniško žiaurumo.

167 Ir tiksliai tą patį padarė Ieva Edeno sode. Štai, jūs girdite tai. Taip ir yra. Žiūrėkite, natūrali moteris, Adomo nuotaka, prieš jam ateinant kaip pas žmoną, užkibo ant šėtono sumanymo, prieštaravusio Dievo Žodžiui, svarstydama apie Jį. Dar prieš Adomui gyvenant su Ievą kaip žmona, šėtonas jį tame aplenkė. Teisingai. (Jūs girdėjote “Nuotakos Medis”, apie kurį aš pamokslavau. Ten kalbama apie tai. Suprantate? Gerai.) Taigi, pastebėkite, tada Ieva užkibo ant samprotavimo. Tai štai, jis, šėtonas, pabandė pasamprotauti apie tai.

Ji pasakė: “Bet Viešpats pasakė…”

158 Jis pasakė: “Na gerai, tu gi žinai, kad iš tikrųjų Viešpats nepadarys taip”. Matote? Tu…tu turi būti išmintinga. Tau reikia kai ką sužinoti. Tu ne kas kitas, kaip neprotingas vaikelis. Supranti? Tau būtinai reikia kai ką sužinoti”.

159 Na argi tai ne šėtonas? Tai bent Šios dabartinės lygiai tokios pat… Suprantate? “Oi, tai tiesiog krūva šventuolių. Nekreipk į juos dėmesio. Supranti? Neik”. Matote?

160 Štai, natūrali, pirma žmogiškos rasės nuotaka, dar prieš ateinant pas ją vyrui, ji atkrito nuo malonės, klausydama šėtono melo, nežiūrint į tai, kad Dievas jau apsaugojo ją Savo Žodžiu. Jeigu ji būtų likusi po Žodžio apsauga, ji niekada nebūtų puolusi. Taigi, tai natūraliame (pastebėkite), natūrali moteris.

161 Ir koks buvo prakeikimas? Faktiškai, prakeikimas už tai, kad išėjo iš Dievo Žodžio apsaugos…

162 Neužmirškite, ji juk tikėjo maždaug devyniasdešimt aštuonis procentus. Tereikia tiktai ką nors vieną pasakyti. Suprantate? Ji daug kuo tikėjo. O-o, žinoma. Ji pasakė taip, ir šėtonas sutiko, kad tai tiesa. Jam tiktai įsprausti jus į vieną kampą, ir daugiau jam nieko nereikia. Suprantate? Tereikia tik štai taip truputį pakeisti kulkos trajektoriją, ir ji jau į taikinį nebepataikys. Suprantate? Štai ir viskas. Taigi, ji daug kuo tikėjo, tačiau nepataikė.

163 Štai, ir…ir šito rezultatas, kad ji paliko Žodį dėl kažkokio svarstymo.

164 Na, pasakysite: “Prie ko čia moterys?” Arba: “Ko tu pasakoji apie visa tai? Juk… Apie kiekvieną iš šitų smulkmenų. Koks skirtumas, pirminis tai įrodymas ar ne?” Tame ir reikalas, kad tai turi reikšmę

165 Jūs turite… Tai turi būti sutvarkyta. Mes nesusigaudėme beveik visus septynis bažnyčios periodus. Bet atėjo tas laikas, kada Dievas kalba tai.
190 ANTRAS ANTSPAUDAS

Ir Jis ne tik kalba tai, bet Jis ir parodo tai ir patvirtina, ir įrodo tai. Teisingai. Jeigu Jis šito nedaro, reiškia, tai ne Dievas, štai ir viskas. Dievas stovi už Savo Žodžį.

166 Dabar atkreipkite dėmesį. Štai, natūrali moteris sukėlė natūralią mirtį, nes ji paklausė samprotavimo, kad taptų išmintinga, pasidarytų išmintinga. Vietoj to, kad pasiliktų už Žodžio aptvaro ir darytų tai, ką Dievas jai pasakė, ji panoro išminties, būti išmintinga, ir ji paklausė samprotavimų ir…ir visa žmonija dėl jos pražuvo. Matote?

167 Taigi, šį kartą dėl dvasinės moters, Kristaus Nuotakos, kuri pradėjo Sekminių dieną nuo ankstyvosios apaštalinės Bažnyčios, buvo prarasta tas pats Nikėjos Pasitarime… (Li, tu žinai, kad yra taip) … ir…Nikėjos Pasitarime, kada ji iškeitė savo dvasines pirmagimystės teises, kad gautų iš Konstantino didžiules bažnyčias ir visa kita, ką jis jiems tada pasiūlė, ir ji pardavė savo biblijines pirmagimystės teises mainais į krūvą romos dogmų. Čia katalikams nelabai saldu. Bet protestantai padarė tą patį ir čia Biblijoje jie parodyti kaip paleistuvės dukra, kekšės. Visiškai teisingai, visos iki vieno Nėra pasiteisinimo.

168 Bet vis tiek iš ten visada išeidavo nedidelis likutis, įeinantis į Nuotakos skaičių.

169 Pastebėkite, ji prarado savo pirmagimystės teises (matote?), dar prieš vyrui ateinant pas ją. Suprantate? Dar prieš jiems susituokiant ji prarado savo skaistumą.

170 Štai, ir jūs prisimenate, ji ten pasakė: “Sėdžiu kaip karalienė. Ir nieko nestokoju”, – šitame Laodikėjos periode. “Aš turtinga ir pralobau”, – ir taip toliau. “Mes štai tokie”, – visas toks periodas.

171 O Jis pasakė: “Ir nežinai, kad tu nuoga, akla, niekinga, apgailėtina, nuskurdusi ir nežinai šito”. Štai toks stovis. Tai štai, jeigu Šventoji Dvasia pasakė, kad paskutinėmis dienomis bus tokia padėtis, reiškia, taip ir yra Šito neišvengti. Taip ir yra.

172 Dabar žiūrėkite. Taigi, dar tada, kada ji pardavė savo pirmagimio teises, savo skaistumo teisę į Žodį, ką gi ji padarė? Kada Ieva padarė tai, dėl jos kaltės kūrinija žuvo, kartu su ja puolė visa kūrinija.

173 Taigi atkreipkite dėmesį. Ir kada bažnyčia taip padarė (vietoj Dvasios ir Žodžio priėmė dogmas), visa sistema nuėjo į prakeikimą. Visos denominacinės sistemos, kurios tik buvo arba bus, buvo prakeiktos kartu su ja ir krito, nes kitaip ir būti negali.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 191

174 Kada pas jus susirenkate grupė žmonių, kad svarstytų, vienas galvoja taip, kitas galvoja šiaip, o trečias galvoja dar kažkaip. Ir jie visa tai sudeda kartu, sumaišo, todėl, galiausiai, mes ir sėdime tokioje košėje.

175 Būtent taip padarė Nikėjos Pasitarime. Būtent taip daro pas metodistus, presbiterionus, Kristaus bažnyčioje ir visose kitose. Ir niekas… Ką Dievas žmogui beapreikštų, ten reikia mokyti būtent taip, kaip sako jų įgaliotas laiškas…jų mokymas…tikėjimo mokymai, kitaip tave tiesiog išmes. Ir nepasakokite man! Aš ten buvau (suprantate?), ir aš tai žinau.

176 Juk tiksliai taip ir įvyko, todėl visa tai prakeikta. Nenuostabu, kad angelas pasakė: “Išeikite iš jos, Mano tauta, kad nepatirtumėte jos negandų”, nes ji bus…ji prakeikta, ir jai teks kentėti Dievo rūstybės prakeiksmą, išsiliejantį ant jos, juk ji pardavė savo skaistumą ir teisę. Suprantate? Bet… O-o, tai bent

177 Bet neužmirškite. Nežiūrint į visas šias aplinkybes, Dievas visgi pažadėjo Joelio 2:25 (jeigu norite užsirašyti) “Paskutinėmis dienomis …” – kada Jis pasakė, – kas liko nuo vabalo lervos, suėdė vikšras; kas liko po vikšro, suėdė skėrys; ką suėdė skėrys…” Tiesiog vardinama toliau, pasirodydavo vabalas po vabalo ir ėdė tą Bažnyčioje, kol, pagaliau iš Jos liko tik kelmas.

178 Pažiūrėkite Kas liko po romiečių, suėdė liuteronai; ką liko po liuteronų, suėdė metodistai; o kas liko po metodistų, suėdė sekmininkai (suprantate?), tad iš Jos liko tik kelmas.

179 Ir žinote ką? Jūs paimkite ir pažiūrėkite tas lervas, vikšrus ir skėrius, ir taip toliau, ir patikrinkite – tai vis ta pati lerva, tiktai įvairiose stadijose.

180 Neužmirškite ką pasakiau. Tas pats ir su šitais Antspaudais Tai tie patys kirminai. Jūs pamatysite tai, kada mes nagrinėsime tai, tad aš jums jau dabar pasakysiu. Tai vis dar tas pats kirminas, šie keturi kirminai, čia keturi. Štai jie, prašom – tas vis tas pats padaras, tai vis ta pati dvasia. Ką paliko vienas, suėdė kitas, o ką paliko šitas, suėdė tas – ir toliau, kol nepaliko vieno kelmo.

181 Bet Joelis pasakė: “Aš atstatysiu, sako Viešpats, už tuos metus, kuriuose suėdė vikšras”.

182 Kas tai? Kaipgi Jis tai padarys? Jeigu tai prasidėjo nuo antikristo einant prieš Kristaus mokymą, kada priėmė dogmą vietoj Žodžio… Ir metų bėgyje reformatoriai pasinėrė į tai, kaip sakoma Biblijoje.

183 “Bet paskutinėmis dienomis, kada sutrimituos, – (Apreiškimo 10:1-7) Jis pasakė, – bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis”. Malachijo Knygoje 4 sakoma,
192 ANTRAS ANTSPAUDAS

kad Jis pasius Eliją prieš tą baisią dieną žemėje, kada Jis sudegins ją, kaip krosnyje, ir kad Jis atstatys ir atgręš vaikus į tėvų tikėjimą, originalų, apaštalinį, sekmininkų tikėjimą, kurio atstatymas buvo pažadėtas. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Aiškiau Rašte ir būti negali. Juk tai pažadėta. Ir jeigu mes gyvename paskutinėse dienose, tai kažkas turi įvykti, ir tai jau vyksta, ir mes tai matome.

184 Atkreipkite dėmesį į šėtono trejybę – išeina vis vienas ir tas pats asmuo, tik persikūnija iš vieno į kitą. Taip buvo ir su tais vabalais, tais kirminais – iš vieno į kitą, tiksliai. Nikolaitas – dvasinis antikristas, popiežius – netikras pranašas, žvėris – asmeniškai įsikūnijąs šėtonas. Jis negali šito padaryti…

185 Tai štai, įsidėmėkite, sekdami šią mintį. Jūs pamatysite, kad su šitais raiteliais išeis būtent taip. Suprantate, aš jums nupiešiu bendrą paveikslą. Jeigu tai būtų ant lentos, jūs geriau tai suprastumėte. Suprantate, aš stebiu.

186 Pirmiausia…. Atsiminkite tai. Pirmiausia kas jis? – Antikristo dvasia. Taip pasakė Jonas: “Mano vaikeliai, antikristo dvasia jau veikia nepaklusnumo sūnuose”. Matote, prasideda. Ir paskui, sekančiame bažnyčios periode, tai tapo tarsi išsakymu. O sekančiame bažnyčios periode tai buvo mokymu. O sekančiame bažnyčios periode ji buvo karūnuota. Na argi tai neaišku? Kaip parašyta juodai ant balto. Matote? Matote? Štai jis, kaip ant delno.

187 Taigi, pirmiausia, jis buvo pavadintas (kuo?) antikristo dvasia, nes jis buvo prieš Žodį. Štai nuo ko viskas prasidėjo. Būtent viskas tame ir buvo – nusigręžė nuo Dievo Žodžio. Ne dėl to, kad Ieva, galbūt, kartą įkrėtė į kailį Kainui. Suprantate? Ne tame buvo priežastis. Pirma, nuo ko viskas ir prasidėjo, buvo tai, kad ji nusigręžė nuo Žodžio. Ji nusigręžė nuo Žodžio! Ir pirma, dėl ko prasidėjo prostitucija gyvojo Dievo bažnyčioje, Kristaus Nuotakoje – Ji nusigręžė nuo Žodžio ir priėmė vietoj Dievo Žodžio romos dogmą. Kas vyko su kiekviena organizacija? – Jie padarė tą patį!

188 Tai štai, bet pažadėta, kad paskutinėse dienose Jis paruoš dirvą atstatymui, kad Viešpaties Žodis nusileis į žemę, kaip Jis darė tai pradžioje ir visada, ir atstatys ką? – Nuo ko viskas ir prasidėjo, nuo prieštaravimo Žodžiui. O ką turi padaryti šitas žmogus, kada jis ateis, pateptas Dievo Dvasia? Jis paims ir atgręš vaikų tikėjimą į tėvus. Štai kaip Jis atstato. O jeigu tas pats Žodis bus Savo vietoje, kaip ir štai čia, tai Jis padarys tą patį.

189 Jėzus pasakė: “Jeigu kas iš Mano… Jeigu… Tikintis Manimi, darbus kuriuos Aš darau, ir jis darys”. Ir kada Jo prašė ką nors padaryti, Jis sakė: “Aš darau tai, ką Tėvas Man parodo. Aš nieko nedarau, kol pirma nepamatau šito. Ką Aš matau darant Tėvą, ir Aš darau. Tėvas daro, ir Aš irgi iki šiol darau”.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 193

Matote? Argi jums neaišku? [susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai tas pats kaip skaityti laikraštį. Suprantate?

Tai štai. Pirmiausia… Tada jis tapo antikristu.

190 O jis negalėjo pasilikti antikristu tiktai dvasioje. Paskui jis tapo antikristu, ir ta dvasia užvaldė žmogų, kuris mokė to pačio, ko mokė šita antikristo dvasia, ir tuomet jis tapo antikristo dvasios netikru pranašu. O kaip tada su žmogumi organizacijoje? Spręskite patys. Aš nežinau, kaip jūs į tai žiūrite. Ir… Gerai.

191 Taigi, galiausiai jis tampa žvėriu. Palaukite, po kurio laiko mes ir prie šito prieisime. Suprantate? Gerai.

192 Tai štai, jeigu štai taip susideda šėtono trejybė… Tai vis šėtonas: antikristo dvasia, įsikūnijusi antikristo dvasia – netikras pranašas, paskui tampa žvėriu. Suprantate? Kada…Ne demonas, kuris buvo tame antikriste, bet kada bus numestas žemyn pats šėtonas, jis ateis ir užims tą vietą, kur buvo demonas. Tuomet šėtonas…tuomet šėtonas taps įsikūnijusiu žmoguje. Tai tiesiog pasikartoja.

193 Štai tokiu buvo Judas Iskarijotas. Ir ką jis padarė? Argi jis buvo vienu iš tų, kas buvo prieš Kristų? Juk jis buvo iždininku, vaikščiojo su Juo, žinoma, vaikščiojo su jais kartu, eidavo ir išvarinėjo demonus ir darydavo tiksliai tai, ką darė jie.

194 Ir Kristus buvo įsikūnijusiu Dievu, Dievu, įsikūnijusiu kūne, Emanueliu. O Judas buvo pražūties sūnus, kai Jėzus buvo Dievo Sūnumi. Įsikūnijąs Dievas, įsikūnijąs šėtonas.

195 Kai kurie žmonės mano, kad tuo metu buvo tik trys kryžiai. Jų buvo keturi. Golgotoje mes matome tris: viduryje buvo Jėzus, iš kairės nuo Jo plėšikas ir iš dešinės nuo Jo plėšikas.

196 Ir žiūrėkite. Vienas plėšikas pasakė kitam…tiksliau, pasakė Jėzui: “Jeigu…”. O jūs žinote, kad Jis yra Žodis. Bet: “Jeigu Tu Žodis, kodėl neišgelbsti Savęs? Kodėl tu nieko nedarai?”

197 Tas pats ir šiandien. Argi jūs negirdėjote, kaip šie demonai ateina ir kalba: “Jeigu tu tiki dieviškuoju išgydimu, štai kažkas su žmogaus akimis, atverk jam akis?” “Ištik mane aklumu Ištik mane aklumu” Vis dar tas pats šėtonas. Matote? “Nuženk nuo kryžiaus, ir mes patikėsime tau”. “Jeigu Tu Dievo Sūnus, paversk šiuos akmenis duona”, – tas pats šėtonas.
194 ANTRAS ANTSPAUDAS

198 Pasitraukite ir viskas. Suprantate? Štai. Juk taip ir darė Jėzus. Jis nevaidino prieš juos klauną.

199 Ant Jo rankos…Jo brangias akis užrišo skuduru, štai taip, paėmė lazdą ir daužė Jo galvą, sakydami: “Pasakyk mums Jeigu Tu pranašas, nagi, pasakyk mums, kas sudavė tau”. Jie perduodavo lazdą vienas kitam. “Nagi, pasakyk mums, kas sudavė tau, ir mes patikėsime, kad tu pranašas”. Jis netgi neatvėrė burnos. Jis tiesiog sėdėjo ten. Suprantate? Jis nevaidino krauną. Jis daro tiktai tai, ką sako Tėvas. Suprantate? Matote? Tegu daro, ką nori. Jų laikas ateis, nesijaudinkite. Taip..

200 Štai. Jie lietėsi prie Jo rūbo ir nejautė jokios jėgos. Bet kažkokia vargšė moteris, kuri stokojo, tiesiog prisilietė prie Jo rūbo – Jis atsisuko ir pasakė: “Kas palietė Mane?” Matote? Visai kitoks prisilietimas! Viskas priklauso nuo to, kaip jūs prisiliečiate prie Jo (suprantate? Matote?), kuo jūs tikite. Štai, suprantate?

201 Taigi, kaip šėtonas ruošėsi… Jis jau persikūnijo iš antikristo į netikrą pranašą. O žydų dienomis ankstyvosios bažnyčios tarpe tai buvo dar antikristas. Tamsos viduramžiais šitam pasauliui jis tampo netikru pranašu. Matote ją ten su nedorybių taure? Štai, tai bažnyčios epochoje dabar.

202 Bet toje epochoje, po to kai Bažnyčia išeis Namo, jis taps žvėriu, jis taps įsikūnijusiu šėtonu, pačiu raudonu slibinu. O-o, tai bent Argi jūs nesuprantate, ką aš turiu omenyje? Tada jis įsikūnys į savo žmones. Jis surišo savo žmones savo jėga. Netikras pranašas įvedė juos į tai savo pranašystėmis, atiduoda juos stipriam paklydimui, kad tikėtų melu ir būtų pasmerkti juo, neigdami Žodį, turintys dievotumo pavidalą”.

203 Dievas atlieka Savo darbą trejybėje: išteisinimas, pašventinimas ir įsikūnija Savo tautoje su Šventosios Dvasios krikštu – tas pats.

204 Šėtonas tiesiog kopijuoja Kristų. O-o, šėtonas įsikūnija… Dabar žiūrėkite, šėtonas…

205 Kada Jėzus įsikūnija Savo tautoje, ta pati Gyvybė, kuri buvo Kristuje, atsiduria žmoguje.

206 Kas gautųsi, jeigu paimtų gyvybę iš vynšakės ir įdėtų ją į moliūgą? Neužaugtų daugiau moliūgai, išaugtų vynuogės. Kas, jeigu paimtų gyvybę iš persikų medžio ir įdėtų ją į kriaušę? Argi išaugtų kriaušės? Ne, augtų persikai. Gyvybė kalba pati už save. Suprantate?

207 Kada jūs girdite… girdite iš žmonių, kad jie gavo Šventąją Dvasią,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 195

o patys neigia šį Žodį – kažkas neteisingai. Juk Šventoji Dvasia parašė šį Žodį.

208 Jėzus pasakė taip: “Jeigu žmoguje Mano Dvasia, jis darys Mano darbus”. Norite tai perskaityti? Jeigu norite užsirašyti, tai Šventojo Jono 14:12. Taip. Gerai. “Kas Mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą”. Suprantate? Tuomet Jis pašventina ir apvalo jį, kad jis galėtų stoti prieš Dievą. Tas lašas rašalo krenta ten, ir jis atsiduria kitoje prarajos pusėje. Suprantate?

209 Dabar žiūrėkite. Kada šėtonas įsikūnija į savo pavaldinius, jie daro tą darbą, kurį jis darė. Jūs matote, a? Ką gi jis padarė? – Atėjo pas nekaltą moterį, kad apgautų ją. Būtent tai daro ir šie demonai – įsibrauna ir sako… Tereikia kokiam nors pastoriui ką nors pradėti daryti, kaip jie tuojau pat ateina ir sako: “O-o, nagi, prisijunkite prie mūsų” Chm Matote? Tas pats velniškas darbas. Tai Tiesa Ir kada šėtonas įsikūnija savo bažnyčioje, kaip velnias, tada juk būtent jie skerdžia ir žudo, ir taip toliau, nes nuo pat pradžios šėtonas žmogžudys, melagis ir… Suprantate? Gerai.

210 Ką gi daro šėtonas, kada jis įsikūnija žmonių tarpe? Būti vikriu – tai jo pareiga. Tai vikrus apsukruolis. Ištirkite Bibliją ir parodykite man, kada Dievas kada nors turėjo reikalų su intelektualiais žmonėmis. Paieškokite ir pamatysite, kad būtent intelektualieji visada apsėsti demonų. Tai rimtas žodis, bet tai tiesa. Jūs pabandykite peržvelgti Abelio ir Kaino giminystę, ir peržvelgti tas keturiolika kartų, ir pažiūrėkite, kas buvo protingųjų pusėje, kas buvo nuolankiais. Aha.

211 Kodėl Jėzus neišsirinko tokių žmonių? Jis pasiėmė žvejus ir tuos žmones, kurie negalėjo netgi pasirašyti, ir pastatė juos Savo Bažnyčios priekyje. Juk taip ir yra. Išmintis – niekas, ji…ji prieš Kristų. Pasaulio išmintis prieš Kristų, visada. Jėzus mums nesakė eiti ir statyti seminarijas, Jis niekada šito nesakė, kad statytų biblijinės mokyklos. Jis pasakė: “Pamokslaukite Žodį Pamokslaukite Evangeliją” O jeigu Jis pasakė: “Šie ženklai lydės įtikėjusius”, – (suprantate?) reiškia, reikės turėti… Kitais žodžiais, Jis pasakė: “Eikite ir demonstruokite Dievo Jėgą visoms tautoms”.

212 Dabar žiūrėkite. Šėtono pareiga – iškreipti Dievo Žodį išmintingais svarstymais. O-o, tai bent O–o Tada jis rūšiuoja savo pavaldinius tuo, kad jie atmeta originalų Žodį. Dabar tegu tai…

213 Jūs…jūs…jūs pakęskite mane dar truputi, kad aš paliesčiau tai? [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Tai… Aš nenoriu, kad jūs tai praleistumėte. Leiskite aš jums parodysiu pirmavaizdį, kad jūs galėtumėte pamatyti visa tai pirmavaizdyje ir Žodyje, ir visa kita.
196 ANTRAS ANTSPAUDAS

Negalima…negalima jus išleisti iš čia sumišusius.

214 Senajame Testamente, kada žmogų parduodavo į vergystę, kas penkiasdešimt metų ateidavo jubiliejiniai metai. (Keturiasdešimt devinti metai, o paskui jubiliejiniai metai.) Ir kada vergas tai girdėjo, ir norėdavo išeiti į laisvę, niekas negalėjo sutrukdyti jam išeiti į laisvę. Jis gali mesti kauptuką ir pasakyti: “Viso!” – ir sugrįžti namo. Juk nuskambėjo trimitas. Teisingai.

215 Bet jeigu jis nenori eiti, ir jis patenkintas savo vergvaldžiu, tada jį nuveda į šventyklą ir paima ylą… Jūs žinote, kas yra yla. Ir jam perdurdavo ausį, ir padarydavo jo ausyje skylę. Ir tai ženklas to, kad jis jau niekada negalės išeiti. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis turi tarnauti šitam šeimininkui iki mirties. Kiek dar kartų nuskambės jubiliejus, kas beįvyktų, jis pilnai pardavė savo pirmagimio teisę į laisvę.

216 Ir kada žmogus atmeta Evangelijos Tiesą, šėtonas paženklina jo (ką?) ausį. Jis padaro jį kurčiu, kad jis daugiau neišgirstų Tiesos, su juo baigta. Jis taip ir pasiliks su ta grupe, jeigu nepaklausys Tiesos. Taip.

217 “Jūs pažinsite Tiesą, ir Tiesa išlaisvins jus”. Suprantate? Tiesa išlaisvina.

218 Dievas pažymi Savus, kada jie ateina. Dievas pažymi Savus, patvirtindamas per juos Savo pažadėtą Žodį. Tiksliai. Švento Jono 14:12 ir dar viena, jeigu norite pasižymėti, Morkaus 16. Jėzus pasakė: “Tikinčiuosius lydės šie ženklai”.

219 Taip, minutėle tai išnagrinėkime. Argi Jis pajuokavo? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Argi Jis tiktai turėjo omenyje… Argi Jis tiktai turėjo omenyje apaštalus, kaip tvirtina kai kurie? [“Ne”.]

220 Žiūrėkite. Perskaitykite nuo pat pradžių: “Eikite…” Kur? [Susirinkimas atsako: “…po visą pasaulį”.–Red.] “…po visą pasaulį. Pamokslaukite Evangeliją…” Kam? [“…visai kūrinijai”.] “…visai kūrinijai”. Tai netgi ir viena trečioji nebuvo išpildyta. “Šie ženklai lydės po visą pasaulį, visai kūrinijai, kur bepamokslautų šią Evangeliją. Šie ženklai lydės tikinčiuosius”, – ne tik vieną saujelę.

221 Kaip vieną kart kažkas pasakė man, kad Dievas davė išgydymo dovanas tiktai dvylikai apaštalų. Ir… Oi Daug brolių sėdėjo čia, kada jis atsistojo ir pasakė tai. Taip? Chm! Per kelėta minučių jis gavo pakankamai įrodymų.

222 Taigi, įsidėmėkite: “Po visą pasaulį, kiekvieną kūrinį, lydės šie ženklai”.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 197

223 Nepriimkite šėtono netikėjimo ženklo. Jeigu galės, jis šiandien pastatys jį ant tavęs. Jis prirems jus prie sienos, ir jūs išeisi ir pasakysi: “Ai, na dėl šito nežinau”.

224 Eikite namo ir išnagrinėk tai, be to nuoširdžiai ir maldoje, nes viskas vyksta labai…labai jau tiksliai pagal Raštą šią valandą, šitą šventą valandą. Metais tai buvo įrodoma, viskas artinosi būtent prie šito. Išmušė valanda, atėjo laikas!

225 Ir jokiu būdu neleiskite jam perdurti jums ausies netikėjimo žymę. Suprantate? Juk jis nuo pačios pradžios buvo netikinčiu. Jis suabejojo. Gerai. O-o, netgi neleiskite…neleiskite jam imti ir savo išmintimi iškreipti Raštą, ir savo išmintimi iškreipti Jį į sugebėjimą samprotauti. Būkite nuolankūs ir sakykite: “Taip pasakė Dievas, štai ir baigta kalba!”. Tai štai, o-o, nagi…

226 Mes užtruksime, tad geriau prie šito sustoti ir…ir imkimės temos.

227 Dabar pereikime prie Antro Antspaudo, kada užmuštas, prisikėlęs Avinėlis atidengė jį, ir antras gyvūnas, panašus į veršį, pasakė: “Ateik ir žiūrėk, kas yra šito Antspaudo paslaptis”. Suprantate? Mes jau tai suprantame. Būtent Avinėlis (neužmirškite) turi atidengti kiekvieną Antspaudą. Ir antras gyvūnas…

228 Jeigu jūs atkreipėte dėmesį į tą tvarką, kaip mes neseniai praėjome bažnyčios periodus, tas pats: antras…pirmas buvo liūtas, sekantis buvo…buvo…buvo panašus į veršį arba jautį, kažkaip. Taip?

229 Ir šis gyvūnas pasakė: “Ateik ir žiūrėk!” – štai, ir…kada Avinėlis atidengė Antspaudą. Ir tada nuėjo pažiūrėti. Ir kada jis priėjo, kas įvyko? Pažiūrėkime, ką jis pamatė. “Ateik ir žiūrėk”. Čia užantspauduota paslaptis, kuri buvo čia įdėta jau apie du tūkstančius metų. Pažiūrėkime ją.

230 Taigi, mes matome čia, ką jis pamatė (ką?), kaip pasirodė ugniaspalvis žirgas. Kiek aš suprantu tai, kaip aš suprantu, šitas didžiulis kalavijas, kuris buvo jo rankoje… Per sekančias penkiolika arba dvidešimt minučių mums reiks peržvelgti kažkur tris dalykus. Tiesiog perskaitykime ir pažiūrėkime, ką Jis čia sako.

Ir pasirodė (4 eilutė.) kitas žirgas, ugniaspalvis (pirmas – baltas), ir
jo raiteliui buvo duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus
žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas.

231 Tai štai, čia simboliai, ir mums reikia labai atidžiai juos išnagrinėti. Bet kiek aš suprantu, kiek man dabar žinoma (suprantate?),
198 ANTRAS ANTSPAUDAS

Jėzus tą patį išpranašavo Mato 24. Suprantate? Jis pasakė: “Išgirsite apie karus ir karų gandus, tiesiog karai ir karų gandai ir karai. Ir…” Bet pasakė: “Tai dar ne galas”. Suprantate? “Dar ne laikas”. Suprantate, jie uždavė Jėzui tris klausimus. Suprantate? Ir Jis atsakė jiems į tris klausimus.

232 Štai kur dauguma mūsų brolių susipainiojo, kurie viską priskiria…broliai iš adventistų dėl šito…septintos dienos ir visa kita, kas ten buvo: “Vargas žindančioms krūtimis, vartai bus uždaryti sabato dieną”, – ir panašiai. Oi-oi Tai visai neįeina į šitą klausimą (suprantate?), visai ne.

233 Jis atsakinėjo į jų klausimą, bet Jis ne…nepriskyrė visa tai paskutinėms dienoms. Jis pasakė: “Jūs išgirsite…” (Dabar mes nagrinėjame tiktai štai šitą niuansą. Po kelių dienų mes daugiau paliesime šito.) Žiūrėkite. Jis pasakė: “Jūs išgirsite apie karus ir karų kandus ir taip toliau. Bet tai dar ne viskas”. Suprantate? “Paskui jie…jie sugrįš atgal, paskui jus išduos ir taip toliau, ir panašiai. Bet tai…visa tai dar ne galas”.

234 Bet kada atėjo laikas Jam prabilti su jais apie tai, apie ką jie Jo paklausė, apie pasaulio pabaigą…

235 “Kada visa tai bus? Kada nepaliks akmenio ant akmens? Koks bus ženklas? Ir kada ateis pasaulio pabaiga?” Matote? Jie uždavė Jam tris klausimus.

236 Ir štai kada Jis prabilo apie pasaulio pabaigą, Jis pasakė: “Kada jūs pamatysite, kaip ant figmedžio sprogsta lapai, žinokite, kad tas laikas jau arti. Iš tiesų sakau jums, ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks”. Ateistams be išaiškinimo taip jau patinka už šito kibti Matote? Jis pasakė: “Ši karta, – ne ta karta, į kurią Jis kreipėsi, o, – ta karta, kuri pamatys, kaip ant figmedžio sprogsta lapai”.

237 Dabar aš tiesiog noriu užduoti jums klausimą. Tik…tik pažiūrėkite į tai atvirai. Izraelis pirmą kart per du su puse tūkstančius metų tapo tauta. Šiandien virš Jeruzalės plevėsuoja seniausia pasaulyje vėliava. Izraelis tėvynėje.

238 Kartą čia buvo vienas brolis, kuris norėjo būti misionieriu, jautė šaukimą vykti, kaip misionierius, pas žydus. Aš pasakiau: “Galbūt, vieną kitą ir atvesi”. Visi… Žmonės galvoja, kad visa tauta Visai ne.

239 Izraelis atsivers kaip tauta, o ne po vieną žmogų. “ Per vieną dieną gims tauta” – tai yra Izraelis. “Visas išgelbėtasis Izraelis”. Įsiminkite tai. Taip pasakė Paulius: “Visas išgelbėtasis Izraelis”. Pastebėkite: “Visas Izraelis”. Visiškai teisingai.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 199

240 Dabar atkreipkite dėmesį štai į ką. “Bet, – pasakė Jis, – kada pamatysite, kaip ant figmedžio ir ant kitų medžių sprogsta lapai…” Dabar žiūrėkite. Per visus du su puse tūkstančius metų Izraelis dar niekada nebuvo sugrįžęs į tėvynę. Mes turime trumpą filmą “Trys minutės iki vidurnakčio”. Štai, prašau – tai tauta; plevėsuoja šešiakampė Dovydo žvaigždė, ir visi šie įvykiai.

241 Argi kada nors denominacijose buvo tokie prabudimai, kaip per paskutinius kelėta metų? Jūs tik susimąstykite. Mes atvykome.

242 Kada gi dar taip denominacijos klestėjo kieno nors tarnavime, kaip prie Billi Greimo: metodistai, baptistai ir visi kiti? Kada praeityje buvo toks žmogus (suraskite istorijoje), užsiimdamas formalią bažnyčią, kurio vardas užsibaigtų “-ham”? Tiesiog klausiu jūsų.

243 Ab-ro-mas. Dabar žiūrėkite, Abromo vardas susidaro iš septinių raidžių – Ab-ro-mas.

244 O mūsų Brolio Billi Gremo, – Gremo, šešios (ne septynios), pasaulis – štai į ką nukreiptas jo tarnavimas, į kūnišką bažnyčią.

245 Kūniška bažnyčią buvo Lotas Sodomoje. Ir kada šitas žmogus nuėjo ten ir pamokslavo, ir apakino žmones Evangelija.

246 Bet vienas pasiliko su Abromu, ir Abromas pavadino Jį Elohimu, Viešpačiu. Taigi, kada Abromas pamatė ateinančius tris, jis pasakė : “Mano Viešpatie”.

247 Kada Lotas pamatė ateinančius du, jis pasakė: “Mano viešpačiai”. Štai jums ir skirtumas. Matote, ką jūs, trejybininkai, padarėte? Matote?

248 Jėzus pasakė: “Kaip buvo Loto dienomis”. Jūs suprantate? Pastebėkite. Turėkite tai omenyje.

249 Taigi, vienas atėjo pas dvasinę Bažnyčią, pas Nuotaką, pas Abraomą, kuris apskritai nebuvo…Sodomoje. Taigi žiūrėkite, ką Jis padarė. Jis visiškai nepamokslavo, kaip tie. Jis mokė juos, bet paskui Jis prieš juos padarė ženklą. Jis parodė Mesijo ženklą. Jis pasisuko nugara į palapinę ir pasakė: “Abraomai”. O atmenate, prieš kelėta dienų iki šito jį iš tikrųjų vadino Abromu. Bet Jis pasakė: “Abraomai, kur tavo žmona, Sara?” Prieš kelėta dienų iki šito ją vadino Saraja.

Abraomas atsakė: “Ji palapinėje, už Tavęs”.

250 Ir Jis pasakė: “Abraomai, Aš…” Štai jums vėl asmeninis įvardis.
200 ANTRAS ANTSPAUDAS

“Aš tikrai sugrįšiu pas tave dėl pažado, kurį Aš tau daviau”. Jūs suprantate, kas tai buvo Toks. Taip? Žmogus dulkėtais rūbais, Kuris valgė veršiuko mėsą ir gėrė karvės pieną, ir valgė kukurūzų duoną (tiksliai) – Dievas, Elohim, apreikštas kūne pažadėjęs, kad paskutinę dieną Jis vėl apsireikš kūne Įsidėmėkite.

251 – Abraomai, kur tavo žmona, Sara?”
– Ji palapinėje, už Tavęs”.

Pasakė:
– Aš aplankysiu tave.

252 Ir ši šimtametė moteris, natūraliai, tarsi šyptelėjo iš savęs (taip) – palapinės prieangyje, už palapinės uždangalų. Ji pasakė: “Aš gi sena moteris”. Juk jie, žinote, jau seniai negyveno kaip vyras ir žmona, nes jam buvo šimtas metų, o…o jai buvo devyniasdešimt. Pasakė: “Tai niekada neįvyks”.

253 Ir Jis paklausė: “Kodėl ji susijuokė?” Oho Nusigręžęs nugara į palapinę: “Kodėl ji susijuokė, sakydama: ‘Kaip visa tai gali būti?’” Matote? Jis parodė jam ženklą.

254 Tai štai, Jis pažada, kad paskutiniu laiku tai vėl pasikartos.

255 O tie du nuėjo ten ir pamokslavo Žodį ir ragino žmones išeiti iš ten, kad miestas sudegs ir taip toliau. Taip ir atsitiko. Ir Lotas nušlubavo iš ten – kūniška bažnyčia, įgrimzdusi į nuodėmę ir purvą, vis dėlto dar velka kojas su savo organizacinėmis programomis. Bet Nuotaka…

256 Pas juos tas Žmogus, kuris buvo vienas, nenuėjo. Jis nuėjo ir pašaukė tik Nuotakos atstovus. Ir mes gyvename paskutinėse dienose. Suprantate? Dabar, atkreipkite dėmesį.

“Tu pasakei tada: ‘Dievas, apreikštas kūne?’”

257 Pats Jėzus pasakė: “Kodėl jūs smerkiate Mane?” Pasakė: “Argi neparašyta jūsų Biblijoje, įstatyme, kad jie, pranašai, pas kuriuos atėjo Dievo Žodis…” Jėzus pasakė, kad Žodis ateidavo pas pranašus, nes Jis visame laikėsi Rašto. Jis pasakė: “Dievo Žodyje sakoma, kad Žodis ateidavo pas pranašus. Ir jūs vadinote juos dievais, nes pas juos ateidavo Dievo Žodis”. Paklausė: “Tada kaipgi jūs ruošiatės teisti Mane, kada Aš sakau, kad Aš Dievo Sūnus?” Jų pačių įstatymu Jis pastatė juos į vietą. Štai jums, prašau. Matote?

258 Tai štai, kurgi mes? Mes paskutiniame laike. Dabar klausykite labai atidžiai.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 201

259 Vadinasi taip, mes matome, kad bus karai ir karų gandai. Ir dabar mes matome, kad ant figmedžio išsprogo lapai, ir ant kitų medžių išsprogo lapai. Metodistai, baptistai, presbiterionai ir visi išleido savo lapus – vyksta didis prabudimas.

260 Taigi, aš manau, kad Dievas renka Nuotaką tai paskutiniai valandai, išrinktuosius. O-o, tai bent Dabar pastebėkite.

261 Dabar išnagrinėkime, ką tada pamatė Jonas, viską, ką jis pamatė. “Ugniaspalvis žirgas, ir išjoja jo raitelis, jam duota jėga žudyti dideliu kalaviju”. Taigi, štai mano apreiškimas apie tai: tai vėl šėtonas! Tai vėl velnias, tik kita išvaizda. Taigi, mes žinome, kad…kad Antspaudai liečia… Kaip aš sakiau šiomis dienomis, trimitai buvo priskiriami…pilietiniams karams (suprantate?) tarp tautų, tarp šalių. Bet čia jūs matote, kad pas šitą žmogų kalavijas, todėl jis priklauso bažnytiniam, politiniam karui. (Gal, pas jus kitas supratimas, bet paklausykite dar minutę, dar kelėta minučių.)

262 Atkreipkite dėmesį, kaip keičiasi šitų žirgų spalva. Tas pats raitelis, o žirgų spalva pasikeičia. Ir žirgas – tai gyvūnas. O Biblijoje gyvūnas yra simbolis, simbolizuojantis jėgą. Ta pati sistema joja ant kitos spalvos jėgos – nuo nekaltos baltos spalvos pereina prie kraujo-raudonumo. Matote? Dabar pažiūrėkite, kaip jis pasirodo.

263 Kada jis tik pradėjo, jis buvo tiktai…na, jis buvo vien tik mokymas… tarp…pavadintas nikolaizmu. Žinoma, jis nieko neužmuštų. (Tai Apreiškimas 2:6, jeigu norite užsirašyti.) Jis nieko užmuštų. Tai vien tik mokymas, vien tik dvasia tarp žmonių. Ji nieko neužmuštų. O-o, jis buvo tokiu nekaltu, kada jojo ant šito balto žirgo. “Na, jūs žinote, mes galime sukurti didžiulę pasaulinę bažnyčią. Mes pavadintume ją visuotine bažnyčia”. Jie iki šiol taip sako. Gerai. Matote? Štai: “Pas mus galėtų būti…” O-o, tai visiškai nekaltai. Ir, o-o, tai taip nekaltai. “Tai vien tik grupė žmonių. Mes visi susirinksime kartu bendravimui”. Matote, tai labai nekaltai, jis buvo baltas, šitas baltas žirgas. Suprantate?

264 Tai štai. Taigi, įžymūs žmonės ir išsipuošę, ir išsilavinę, žinote, paukščiai pagal plunksnas, žinote: “Mes…mes čia išsiaiškinsime, kas ir kaip. O ta prastuomenė, na, jeigu jie nori taip toliau pėdinti – prašau. Bet mes… mes pritrauksime į mūsų bažnyčią geresnės rūšies žmones. Jeigu mums tik pavyks atsiplėšti nuo jų, mes…mes tapsime…mes tapsime masonų grupe”, – arba dar kažkuo, žinote. “Mes…mes čia padarysime tvarką”, – arba “Keistuoliais” (o jie tokie ir yra). Štai, tad… [Susirinkimas juokiasi–Red.] Ne “Keistuolių” lože, bet jūs suprantate, apie ką aš. Tad… Dėl tikro tikinčiojo tai keista. Taigi. Bet kitaip… kitais žodžiais: “Mes norime sukurti nedidelę grupelę, nedidelį sindikatą, kurį mes galėtume pavadinti savu”.
202 ANTRAS ANTSPAUDAS

Tai vien tik mokymas – labai nekaltai. “Broliai, mes gi nieko prieš jus neturime. Žinoma ne. Pas jus viskas gerai, bet žinote, mes manome, kad…kad pas mus savas biznis ir visi… Mums…mums būtų kur kas geriau, jeigu mes tiesiog susirinktume atskirai”. Matote? Aha. Galu gale tai tesėsi iki tol, kol iš tikrųjų tai neįvyko (tiksliai) – susirinko kartu.

265 Bet kada šita baisi, klaidinanti dvasia (oho) įsikūnijo (įsikūnijusi dvasia), šito mokymo dvasia įsikūnijo žmoguje, kad užimtų Kristaus vietą, tada jį teko garbinti; išeina, kad jį garbina, kaip Kristų. Kitais žodžiais, virš Vatikano… (aš pats buvau ten) …ten užrašyta: “VICARIVS FILII DEI”. Ir tai užrašyta romėniškomis raidėmis. Jūs paimkite ir nubrėžkite liniją po šitomis romėniškomis raidėmis. Ir tai reiškia “Vietoj Dievo Sūnaus”. Jis… Kitais žodžiais, jis vietininkas. Jūs žinote, kas toks vietininkas – tiesiog užima kažkieno vietą. Jis pavaduotojas, “vietoj Dievo Sūnaus”.

266 Ir Biblijoje pasakyta: “Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius. Ir jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši”. Jūs užrašykite “VICARIVS FILII DEI” ir nubrėžkite liniją po romėniškomis raidėmis: “V” – tai penki, o “I” – tai viena, ir sudėkite viską, ir pamatysite, jums išeis šeši šimtai šešiasdešimt šeši.

267 Biblijoje sakoma, kad jis sėdės Dievo šventykloje, ir jį garbins, kaip Dievą. Kada šis mokymas įsikūnijo, jis tapo pavaduotoju: “Vietoj Dievo Sūnaus”. Matote? Ach, kokia baisi, klaidinanti dvasia Jeigu jūs norite tai perskaityti, perskaitykite Antrą Tesolonikiečiams 2:3, ir jūs pamatysite, kur tai.

268 Ir, žinoma, reikia atsiminti, kad šėtonas yra absoliučia politinės jėgos visame šalyse galva! Kiek iš jūsų žino apie tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Norite tai užsirašyti? Mato 4:8: “Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę, kurios kada nors buvo arba dar bus”. Štai, tai asmuo Jis pasakė: “Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane”. O Jėzus žinojo, kad Jis paveldės jas.

269 Taip ir sako: “Jūs krūva vargšų šventuolių”

270 Juk mums atiteks visas pasaulis “Romieji paveldės žemę”. Taip Jėzus pasakė. Suprantate? Suprantate?

271 Pastebėkite, Jėzus žinojo, kad Jis paveldės jas, todėl Jis pasakė: “Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta, – iš karto sugrįžta prie Rašto (matote?), – ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’.” Matote?

272 Taigi. Ir štai, kada…kada jis, jo vyriausias demonas, įsikūnys į šitą super religingą žmogų (kaip ir išpranašauta Biblijoje),
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 203

tada jis suvienys savo bažnyčią su valstybę. Ir tos ir kitos jo jėgos susivienys. Suprantate?

273 Kada išjojo antikristo dvasia, tai buvo dvasia. Paskui jis tapo kuo? – Paskui jis tapo… Dabar atkreipkite dėmesį į šį Antspaudą. Kada išjojo šita dvasia, tai buvo antikristas – prieš Kristaus mokymą. Taip. Sekantis… Juk tai, ką Kristus įsakė Savo Bažnyčiai daryti – tai buvo prieš nuodėmę. “Tai turi… O-o, čia ne tai turima omeny. Čia visai ne tokia prasmė. Tai dėl kažko kito. Tai…tai buvo labai seniai, šimtai metų atgal. Tai…tai ne dėl mūsų”. Matote? Tai (matote?) anti – “prieš”. Paskui jis tapo…

274 Tai štai, išjojo raitelis, jis neturėjo karūnos, bet ji buvo jam duota. Šitas baltas žirgas, jis turėjo lanką, bet be strėlių. Matote? Taigi, kada jis išjojo…

275 Paskui, kiek vėliau, jam davė karūną, juk dvasiai ant galvos neuždėsi karūnos. Bet kada šita dvasia įsikūnijo antrame veiksme, savo epochos…savo paslapties, antrame veiksme jį karūnavo ir tapo veikiančios antikristo dvasios netikru pranašu. Taigi, dabar mes matome jį. Štai, jis tampa juo šitame veiksme. Tada jis jau… šėtonas kontroliuoja politines pasaulio jėgas.

276 Dabar jis prieina prie tokio momento, kada jis sukurs pasaulietinės bažnyčios valdžią, užgrobdamas religinę valdžią. O argi jūs, mano broliai, nesuprantate, kad…šita šalis pasirodo Apreiškimo Knygos 13 skyriuje? Pakyla mažas gyvūnas, panašus į avinėlį, su dviem ragais – pilietinės ir bažnytinės jėgos. Bet jis darė tą patį, ką prieš jį darė žvėris.

277 Tai keista, Amerika skaičius – trylika, ir tai moteris. Tai keista, kad ji netgi Apreiškimo Knygos 13 skyriuje. Mes pradėjome nuo trylikos juostų ant vėliavos, trylikos žvaigždžių. Visur trylika, trylika, trylika, trylika – visą laiką. Visur moteris, moteris, moteris – visą laiką.

278 Ir, galų galiausiai, tai baigsis tuo (aš pranašauju), kad ją valdys moteris. O prisimenate, aš kalbėjau apie tai trisdešimt metų atgal. Ir…ir aš išpranašavau septynis įvykius, penki iš jų jau išsipildė. Ir jau dabar ten pas juos yra žmogus, kuris padės jai įsitvirtinti. Ir jūs tada nubalsavote už tai per savo politiką. Taip. Hm Gerai.

279 Tiek visko galima pasakyti, net sunku pasiekti tai, prie ko norisi prieiti. Dabar atkreipkite dėmesį. Aš užlaikysiu jus neilgam, netgi, jeigu man tektų tai perkelti į rytdienos vakarą.

280 Žiūrėkite. Atkreipkite dėmesį. Kada šėtonas… Taigi, visi supranta, kad šėtonas valdo visas politines pasaulio jėgas. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis taip pasakė. Mato Evangelijos 4 skyrius (jūs ten pamatysite) ir 8 eilutė.
204 ANTRAS ANTSPAUDAS

Jam priklauso visos karalystės. Štai kodėl žmonės pešasi, kariauja, žudo. Atminkite.

281 Argi tai nenuostabu? Jiems buvo duotas šitas kalavijas, kad žudytų vienas kitą. (Hm-hm-hm! O-o, tai bent) Pastebėkite.

282 Taigi, prie viso šito jis dar neturėjo bažnytinės valdžios. Bet jis pradėjo su netikro mokymo demonu. Ir šis mokymas tapo doktrina. O ši doktrina įsikūnijo į netikrą pranašą.

283 O paskui jis nuvyko į pačią tinkamiausią vietą. Jis nuvyko ne į Izraelį, jis nuvyko į Romą, į Nikėją, Roma.

284 Įvyko pasitarimas, ir išrinko vyriausiąjį vyskupą. O tada tuo pačiu sujungė bažnyčią su valstybę. Tada jis numetė savo lanką. Jis nulipo nuo savo balto žirgo. Jis persėdo ant ugniaspalvio žirgo, nes jis jau gali žudytų kiekvieną mąstantį kitaip. Štai jums ir Antspaudas. O-o, tai bent! Tas pat tipas Stebėkite, kaip jis šuoliuoja ant jo iki pat amžinybės (matote?), sujungia ir tas, ir kitas savo jėgas.

285 Tą patį bando daryti tiesiog dabar – tą patį. Šiandien… (ir keistas dalykas, galbūt jūs šito nesuprantate, bet…šiandien baptistų grupėje Luisvilyje (jūs girdėjote tai per radiją) Kalbėjo spikeris ir…(Kas iš jūsų girdėjo tai? Teisingai. Matote? Gerai, štai, prašom.) Jie nori ir prašo toje bažnyčioje, kad mums iš tikrųjų nebūtina, o-o, tarsi įstoti į katalikų bažnyčią, bet mums reikia tarsi bendrauti su jais. Ir kol tai vyksta Luisvilyje, čia tuo pačiu laiku Dievas apreiškia Savo tautai Antspaudus, parodydamas tuo: “Jokiu būdu nedarykite šito” [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Matote, kaip jie abu veikia vienu metu? Atsiminkite, varna ir balandis tupėjo ant tos pačios laktos, arkoje. Žinoma. Niekada neužmirškite šito.

286 Taigi, mes matome, kad jis suvienija savo jėgas. O kada jis suvienys valstybe su bažnyčia, su bažnytinėmis valdžiomis, ką jūs tada darysite? Jis sukurs jau savo religiją. Ir tada jis galės daryti viską, ką panorės. Tada jis turės teisę atiduoti mirčiai bet kurį, kas nesutiks su juo. Būtent taip jis darė ir ankščiau. Ir jis elgėsi būtent taip. Ir tai, kad jis…jis… Jis elgėsi taip su tikrais gyvojo Dievo šventaisiais, kurie laikėsi Žodžio ir priešinosi jo dogmoms – jis žudė juos.

287 Dabar, brolis Li Veilas ir mokytojai, žinantys apie Nikėjos epochą ir apie pirmą bažnyčią, aš nežinau, skaitėte jūs tai ar ne. Jeigu norite perskaityti, atsiverskite Šmakerio “Šlovingąją reformacija”.

288 Ir jūs rasite tai, kad kada Šventasis Augustinas iš Chippo tapo
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 205

katalikų bažnyčios kunigu, jis turėjo galimybę – kartą Šventoji Dvasia bandė nužengti ant jo, ir jis Ją atmetė. Kas iš jūsų žino tai, iš mokytojų? Tad jis atmetė Šventąją Dvasią. Tai tikslus šiandieninės protestantų bažnyčios atvaizdas, kuri atmetė Šventąją Dvasią! Jis sugrįžo į Chippą, ir būtent jis pasirašė šitą dokumentą, kuriame buvo parašytas “Dievo apreiškimas” apie tai, kad tai reikia ir patinka Dievui, kada atiduodama mirčiai visi žmonės, kurie netiki taip, kaip romos katalikų bažnyčia”.

289 Dabar paklausykite. Aš cituoju iš kankinių gyvenimo aprašomų:

“Nuo Šventojo Augustino iš Chippo iki 1586 metų…” (pagal romos kankinių
istoriją) “…romos katalikų bažnyčia nužudė šešiasdešimt aštuonis milijonus
protestantų”.

Jo kalavijas buvo raudonas? Jis šuoliavo ant ugniaspalvio žirgo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kas gi tai? – Ta pati jėga, tas pats raitelis! Štai ir Antspaudas. Iš kankinių gyvenimo aprašymų jie pripažįsta nužudę šešiasdešimt aštuonis milijonus, neskaitant visų tų, kurie buvo užmušti dar be šitų. O-o, mano Dieve Viduramžių tamsuoliškumo laikais milijonai buvo sušerti liūtams ir nužudyti įvairiais būdais, nes jie nesilenkė prieš tą katalikų dogmą. Jūs tai žinote.

290 Kiek dar turite laiko? [Susirinkimas sako: “Daug laiko, dar visas vakaras”.–Red.] Gerai. Nagi aš kai ką perskaitysiu. Atsiverskite kartu su manimi vietą, aš noriu jums parodyti kai ką. Nagi…nagi nupiešime šį paveikslą. Man netikėtai į galvą atėjo mintis, ir mes perskaitysime tai. Atsiverskime Apreiškimo, Apreiškimo 17 skyrių. Mes turime dar penkiolika minučių. [“Taip! Tęsk!”] Gerai. Dabar, kada skaitysime, klausykite labai-labai atidžiai. Kas turi Bibliją ir atsiverčia, aš truputi palauksiu jūsų, kad jūs spėtumėte surasti.

291 Tu tai supratai, Li? Aš radau tai pas Šmukerį (taip?) – “Šlovingoji reformacija”. Tai paimta tiesiog iš Romos kankinių istorijos, iš Vatikano.

292 Taigi, tai tesėsi iki pat persekiojimo šventojo Patriko žmonių. O jie dar vadina šventąjį Patriką savu…savo šventuoju. Chm Šventasis Patrikas buvo tokiu pat kataliku, kaip ir aš, o jūs žinote, koks iš manęs katalikas. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Jis…jis pakęsti negalėjo bažnytinio mokymo. Jis atsisakė eiti pas romos popiežių. Taip. Šventasis Patrikas netgi… Tai juk… Jūs kada nors buvote Šiaurės Airijoje, kur buvo jo mokyklos? Jūs žinote, jį vadino ne Patriku. Kas iš jūsų žino tai? Jo vardas buvo Sakėtas (teisingai), neteko sesutės – jūs prisimenate, kada jie… Taip? Gerai.

293 Dabar pastebėkite, 17-as Apreiškimo Knygos skyrius. Visi pasistenkite atverti širdį. Tegu Šventoji Dvasia dabar moko jus.
206 ANTRAS ANTSPAUDAS

…tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis…

294 Jūs matote, yra Septyni Dubenys. Žinote, šie septynetai, kuriuos mes praėjome, visi jie vyksta tuo pačiu laiku, iškart po Slogų, iškart po bažnyčios periodų – lygiai taip pat, nes visa tai užantspauduota šitoje vienoje Knygoje, pilnutinai. Ir viskas vyksta ratu, vienas iš karto pereina į kitą, paskui dar į kažką, paskui dar į kažką. Veikia dvi dvasios – Dievas ir velnias. Suprantate?

…turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas:
“Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant
daugybės vandenų.

295 Pažiūrėkite štai čia, čia “vandenys”.

296 “Paleistuvė”, kas tai? – Tai moteris, tai negali būti vyras. O ką moteris simbolizuoja bažnyčioje…Biblijoje? – Bažnyčia. Kodėl? Kristaus Nuotaka ir taip toliau (matote?) – tai bažnyčia, moteris.

297 Dabar, “vandenys”, o ką tai reiškia? Žiūrėkite čia. Perskaitykite15 eilutę.

Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi
paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

298 Ši bažnyčia valdė visą pasaulį (matote?): “Sėdėjo ant daugybės vandenų”.

Su ja ištvirkavo žemės karaliai, (paleistuvavo dvasiškai, priimdami
jos mokymą, nikolaitų mokymą), ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės
gyventojai.

299 Oho, tai iš tikrųjų pasigėrusi minią Čia…

Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį…

300 O jūs žinote ką? Pačių katalikų literatūroje pripažįsta, kad tai jų bažnyčia. Kas iš jūsų žino tai? Jų pačių literatūroje. Pas mane yra “Mūsų tikėjimo faktai”, taip ji vadinasi (suprantate?), priklauso kunigui. Gerai. Gerai.

Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį,
sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų,
turinčio septynias galvas ir dešimt ragų.

301 Dabar atkreipkite dėmesį į tai, į šitą simbolį – “septynias galvas”. Štai matote, čia sakoma: “Ir…ir…ir… Galvas, kurias tu matai – tai septynios kalvos, ant kurių sėdi moteris”. Roma išsidėsčiusi ant septynių kalvų. Matote?
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 207

Čia niekaip nesuklysi. Matote? “Septynios galvos” ir “dešimt ragų” (jūs žinote) – tai dešimt karalysčių, ir taip toliau.

Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu,
brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo
ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų.

302 Šita antikristo dvasia, paleistuvystė (suprantate?), mokymas, tai paleistuvavimas prieš Dievą. Matote? Juk ji neva Nuotaka (suprantate?), o pati paleistuvauja. Matote? Tiksliai kaip pasielgė Ieva, bažnyčia elgiasi čia lygiai taip pat. Matote?

Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: paslaptis, didžioji Babelė…

303 O visiems žinoma, kad Babelė – tai Roma.

…ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina.

304 Paklausykite 6-a eilutė.

Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų
kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.

305 Ji buvo tokia graži: ant jos kabėjo kryžiai ir visa kita “Kaipgi ji gali būti kalta tame, kad pasigėrė šventųjų krauju?” Jį tai sutrikdė. Dabar Jis jam paaiškins.

O angelas man tarė: “Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu paslaptį moters
ir ją nešančio žvėries…

306 Taigi, tai nė po vienu Antspaudu, tai jau kita.

Ir jis pasakė…turintį septynias galvas ir dešimt ragų.

“Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš
bedugnės ( neturi jokio pagrindo – romos popiežius ), tačiau eina į
pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti Avinėlio Gyvenimo
Knygoje (o štai ir išrinktieji, matote) …nuo pasaulio sutvėrimo…

307 Kaip… Kada jūsų vardas buvo įtrauktas į Gyvenimo Knygą? To prabudimo metu, į kurį tu nuėjai? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Ne. “Nuo pasaulio sutvėrimo”. [“Amen”.]

…žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys.
208 ANTRAS ANTSPAUDAS

308 Matote, žvėris: vienas mirs, kitas užims jo vietą. “Jis buvo, ir jo nebėra. Jis buvo, ir jo nebėra. Buvo, ir jo nebėra”. Ir štai taip ji nueis į pražūtį. Suprantate? Štai.

Čia reikia proto, turinčio išmintį!

309 Kas iš jūsų žino, kad yra devynios dvasinės dovanos, ir viena iš jų – tai išmintis? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai.

Septynios galvos reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris.

310 O-o, reikia būti visiškai aklu, kurčiu ir nebyliu, kad šito nesuprasti. Matote? Gerai.

Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo, vienas tebėra, (Neronas)
o vienas dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.

311 Jūs prisimenate, ką jis padarė: sudegino miestą ir suvertė tai ant krikščionių, pririšo savo motiną prie pakinkytų arklių karties ir pratempė ją per gatves, ir kol degė Roma, grojo smuiku. Taip.

O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra, – tai aštuntasis…

312 Pagoniška Roma perėjo į popiežišką Romą, kada įsikūnijusi antikristo dvasia įsikūnijo ir buvo karūnuota, jis tapo karūnuotu Romos karaliumi – kaip valstybėje, taip ir bažnyčioje, kartu. O-o, mano broli Matote? Čia šito pakankamai. Suprantate?

…bet vienas iš septynių, ir jis eina (Kiek jis tesis? Jų sistema
nesikeičia.) …į pražūtį.

Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, kurie dar
negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai
kartu su žvėrimi.

313 Tai diktatoriai. Suprantate? Žinoma.

Jie turi vieną tikslą…

Pažiūrėkite, čia nekalbama apie komunizmą. Matote?

Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui.

Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 209

Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir
ištikimieji”.

Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi
paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

…dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries, jie ims nekęsti paleistuvės…
( Ir šita sutartis bus nutraukta. Aš apie tai kalbėjau vakar vakare. )
…apiplėš ją ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.

314 Argi jūs nežinote, kas Biblijoje sakoma, kad laivų kapitonai ir visi kiti sakė: “Vargas, vargas didžiajam miestui Nes per vieną valandą tau atėjo teismas” Matote?

Nes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą, vykdyti vieną tikslą, –
kad jie atiduotų savo karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai.

Moteris…kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis visus žemės
karalius”.

315 Pasakykite man vieną. Rusija nevaldo visų. Mes nevaldome visų. Yra tik vienas karalius, kuris valdo kiekvieną tokiu būdu, geležis Nabuchodonosaro siekė kiekvieną kojos pirštą – tai Roma Roma daro tai ne kaip šalis, ji daro tai kaip bažnyčia. Visos šalys po dangumi žiūri į Romą.

316 Nenuostabu, kad jie sakė: “Kas gali susikauti su juo?” Jis gali pasakyti: “Taika” – [Brolis Branhamas spragsi pirštais–Red.] ir taškas. Pasakys visi katalikai: “Nekariaukite”, – ir jie nekariauja. Štai ir viskas. “Kas gali daryti tai, ką jis gali daryti?” Niekas. Taip. Todėl jie stebisi jo daromais stebuklais. Jis gali sustabdyti karą. [Brolis Branhamas spragsi pirštais.] Jam tik reikia pasakyti: “Stop”. Štai ir viskas. Bet jūs galvojate, kad jis tai padarys? Žinoma, ne.

317 Pastebėkite, tai aiškiai parodo…kalba apie tai, kad jie žudys vienas kitą, jie žudys vienas kitą”. Pradžioje jo lanke nebuvo strėlių, bet jo didysis kalavijas buvo paleistas į darbą. Vėliau jis pradėjo žudyti ir nuo balto žirgo persėdo ant ugniaspalvio žirgo – tiksliai tas pats velnias su savo kalaviju.

318 Ką pasakė Jėzus? Jėzus pasakė: “Kas griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus”. Neduokite atkirčio. Suprantate? Tai tą naktį, kada Jėzus kalbėjo…pasakė tai, ir Petras griebė kalaviją. Matote? Tiesiog darykite taip, kaip padarė Jis, taip ir darykite.

319 Taigi. Dabar atsiminkite, pas jį kalavijas. Jis išjoja su kalaviju rankoje, šuoliuoja ant ugniaspalvio žirgo, trypdamas visų kraują, kas nesutinka su juo.
210 ANTRAS ANTSPAUDAS

320 Jūs tai suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kas iš jūsų dabar supranta šį Antspaudą? [“Amen”.] Gerai. Taigi. Ką gi pasakė Jėzus? – “Kas griebsis kalavijo, nuo kalavijo ir žus”. Teisingai? [“Amen”.] Gerai. Reiškia taip. Šitas raitelis ir visi jo karalystės pavaldiniai, kurie daug amžių žudė, kurie liejo visų šitų šventųjų kankinių kraują, bus nužudyti Jėzaus Kristaus Kalaviju, kada Jis ateis. “Kas griebsis kalavijo, nuo kalavijo ir žus”. Jie griebėsi dogmos kalavijo ir antikristo ir kapojo tikrus, teisingus garbintojus visų amžių bėgyje milijonais. Ir kada ateis Kristus su Kalaviju (nes tai Jo Žodis, išeinantis iš Jo burnos), Jis užmuš Savo kelyje visus priešus. Jūs tikite tuo? Užmuš priešą.

321 Čia minutėlei atversime Apreiškimo Knygą. Dabar pažiūrėsime, ar aš tik šiaip kalbu ar taip sakoma Žodyje. Apreiškimo 19:11:

Ir aš išvydau atvirą dangų, (amen) ir štai pasirodė baltas žirgas.
Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia
ir kovoja.

Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų…

322 O-o, broli Matote, Jo šventieji jau karūnavo Jį. Matote?

…ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis Pats.

323 Atsiminkite, mes…mes negalime…šito mes nežinome (suprantate?), kas tai per Vardas.

Jis buvo apsirengęs… ( Pažiūrėsime. ) Jis apsirengęs kraujyje
pamirkytu drabužiu ir Jo Vardas: (tai ne pats Vardas, bet pavadintas)
“Dievo žodis”.

324 Juk Jis ir Žodis – tai vienas ir tas pats. Suprantate? Taigi, atkreipkite dėmesį, ne “Jo vardai”. [Brolis Branhamas daro pauzę. Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Chm-chm “Jo Vardas: ‘Dievo Žodis’.” Jis žino tik vieną Vardą, jokio kito vardo.

Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę
tyros baltos drobės drabužiais.

325 Dabar žiūrėkite. Ką pasakė Jėzus? “Kas griebiasi kalavijo…” Na ką, raitelis ant ugniaspalvio žirgo, pakliuvo? Štai kas jį ištiks. “Kas griebiasi kalavijo…” Gal, nuo tada tu ir užmušei iš jų šešiasdešimt aštuonis milijonus šitų amžių bėgyje: galbūt, ir daugiau, bet Jėzus pasakė: “Kas griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus”. Žiūrėkite.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 211

Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas…

326 Laiške Hebrajams 4 skyriuje pasakyta: “Dievo Žodis aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki kaulų smegenų”. Ir ką daro Žodis? – “Jis teisia širdies mintis ir sumanymus”. Teisingai.

Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas.
Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės
vyno spaustuvą.

Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalius karalių
ir Viešpats viešpataujančiųjų”.

327 Apgavikai, besipriešinantys Dievo Žodžiui, ir kadangi jie nesutinka… Ir visa tai… Šėtonas išdėstė, suvienijo politines jėgas, kurias jis turėjo, ir dvasines jėgas, kurias suvienijo ir padarė bažnyčią, kuri prasiskverbė į kiekvieną šalį. Ir jis atidavė [mirčiai–Red.] milijonų milijonus, nušokęs nuo savo balto žirgo ir persėdęs ant savo ugniaspalvio žirgo, ir jis paėmė kalaviją ir išjojo.

328 Bet Dievas pasakė: “Būtent tai, ką jis iškreipė, arba pabandė iškreipti (netikru mokymu), tas pats Žodis pakils su jėga, išeidamas iš Jėzaus Kristaus burnos, ir nukaus jį ir visus, kas prieš Jį”. Amen.

329 Štai jis – Antras Antspaudas. Jūs mylite Jį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] O-o, tai bent Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. [Susirinkime audringas džiaugsmas.] Garbė Dievui Jeigu visi likusieji apreiškimai ir regėjimai, ir likusieji pataikė į tiksliai į…į dešimtuką… O kas iš jūsų žino tai? Pakelkite ranką. [“Amen”.] Šimtai, visi čia pakėlė rankas. Taip. Reiškia, taip išsipildys ir šis! Atsiminkite, tai tiesa. O-o, drauge, ateik, juk:

Iš Kristaus žaizdų Šaltinis teka –
Atvertas dėl visų žmonių.
Į šventą srovę kas įeis –
Išbaltins nuodėmes visas.

330 Ateik, patikėk Juo, jeigu tu dar ne… Nerizikuok, nereikia…ne…Jeigu kažkas tavo gyvenime, drauge, mes čia…

331 Kažkas turi įvykti. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Aš nežinau kodėl. Aš nežinau kada. Aš žinau, kas būtent įvyks, bet aš nežinau, kada tai įvyks. Bet tai būtinai bus, nes Jis apreiškia tai tiesiog dabar. Jis nieko nedaro, kol neduos žinoti apie tai (Amoso 3). Pirmiausia Jis duoda tai žinoti. Ir Jis pažadėjo, kad visa tai įvyks paskutinėse dienose,
212 ANTRAS ANTSPAUDAS

ir kad septintame bažnyčios periode, pačioje pabaigoje, kada ateis pasiuntinys, tada tai ir įvyks, tai bus apreikšta, šie nuplėšti Antspaudai bus apreikšti. Ir štai jie visų akivaizdoje. Tai Viešpaties Vardu. Patikėk šituo, drauge. Taip. Išeik iš Babelės

332 Aš noriu kai ką papasakoti prieš užbaigiant, nes jau…jau puse dešimt, dabar pats laikas.

333 Mes su Billu, kada mes Indijoje išėjome iš lėktuvo, mūsų paskutinėje kelionėje ten, aš peržiūrėjau laikraštį kurį atnešė, buvo parašyta angliškai. Ir ten buvo parašyta: “ Žemės drebėjimas, turbūt praėjo – paukščiai sugrįžta”. Paskui ten buvo aprašyta smulkiau. Jie… Įvyko kažkas keisto.

334 Indijoje nėra pintų tvorų, kaip pas mus. Jie renka akmenis ir daro sau tvoras. Ir daug namų jie stato iš akmenų, tiesiog sudėlioja juos ten. O ten šilta, apie… oi, praktiškai taip visur Indijoje, nebent aukštai kalnuose. Ir visoje Kalkutoje ir kitose vietose žmonės tiesiog guli gatvėse, mirdami nuo bado, ir taip toliau.

335 Štai. Tad… Ir jie stato sau namus, o prie namo bokštus. Tiesiog čia pat, palei savo namą stato tvorą, stato savo namui bokštą ir bokštelį, tarkim, kur jų šulinys. Jie semia iš ten dėl savo galvijų ir taip toliau, paskui apstato aplink tvoras.

336 Ir staiga kažkas pradėjo vykti. Jūs žinote, tuose akmenyse paukščiai suka savo lizdus ir ten augina savo paukščiukus. Ir kažkas pradėjo vykti.

337 Kiekvieną dieną, karštyje, visi galvijai susirinkdavo šitų sienų pavėsyje, kad pasislėptų nuo karščio.

338 Ir ten gyvena tie paukščiukai. Ir staiga visi tie paukščiukai dėl neaiškios priežasties… (Taigi, jūs žinote, ką mes kalbėjome apie paukščius. Taip?) …dėl kažkokios neaiškios priežasties jie visi išskrido, jie nuskrido ir nesugrįžo į savo lizdus. Jie nuskrido į lauką ir tupėjo ant medžių, ir visur, kur galėjo nutūpti, arba tiesiog ant žemės.

339 Galvijai laikėsi atokiai, avys laikėsi atokiai, jie taip ir pasiliko lauke ir spaudėsi vienas prie kito. Štai tai teisinga. Jie žinojo, kad kažkas turi įvykti.

340 Kaip staiga įvyko žemės drebėjimas ir visiškai sugriovė sienas ir tvoras, visiškai tvoras ir visa kita.

341 Po to paukšteliai pradėjo grįžti. Tris, keturias dienas jie laukė, o paskui pradėjo grįžti. Ten buvo parašyta: “Na, turbūt, žemės drebėjimas jau baigėsi – paukščiai sugrįžta”.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 213

342 Kodėl? Argi jūs netikite, kad tas pats Dievas, Kuris paragino tuos paukščius ir avis Nojaus dienomis įeiti į arką, kad Jis vis dar tas pats Dievas, Kuris gali paraginti juos nuskristi į saugią vietą? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Argi ne taip? [“Amen”.]

343 Dabar aš noriu kai ką pasakyti, broli. Kažkas artinasi. Ir visos tos didžiulės, senos bažnytinės sienos sugrius ir sugrįš tiesiai ten, ir prieis prie tarpusavio susiklausymo, nes jie tiksliai tai padarys – nestovėti man šitoje vietoje, jeigu tai ne taip. Tikrai yra žvėries ženklas – nestovėti man šitoje vietoje, jeigu tai ne taip – ir ši šalis priėmė jį pagal Viešpaties Žodį. Paklausykite, jeigu jums atsiranda ši keista nuojauta, nešdinkitės nuo šitų sienų. Nešdinkitės Ten jūs mirsite. Nedarykite šito Išeikite iš ten Nešdinkitės nuo viso šito Kiek galima greičiau bėkite į saugią vietą. Prašykite Dievo malonės.

344 Nereikia priimti jokių: “Na, mano mama buvo metodistė, tad turbūt ir aš juo būsiu. Mano tėvas buvo baptistas, ir aš būsiu”. Nedarykite šito. Ne…jokiu būdu nerizikuokite.

345 Kokiu Jis beatrodytų paprastu ir kukliu šis Viešpaties Žodis. Bėkite pas Jėzų Kristų kaip galima greičiau ir pasilikite ten, kol Dievas nepripildys jus Savo Šventąja Dvasia, nes ateis valanda, kada jūs ieškosite Jo ir nerasite. Todėl būtinai padarykite tai.

Minutėlei nulenkime galvas.

346 Dangiškas Tėve, o-o, aš…aš tiesiog kartais, Viešpatie, stoviu čia, ir…ir aš virpu. Aš susimąstau apie besiartinančią tą baisią valandą, ir aš… Šito niekaip nesustabdysi. Jau išpranašauta, kad tai įvyks. Ir aš pagalvojau: “Kodėl žmonės neateina ir…ir neklauso? Ir kodėl jie neateina ir nepriima šito?” Bet, žinoma, aš žinau, ką…ką Tu pasakei, kad jie nepriims šito, todėl jie nepriims.

347 Bet yra kai kurie, kurių vardai įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą. Ir kada ten atsiskleidžia šie Antspaudai, jie mato ten savo vardą, ir Šventoji Dvasia prakalba jiems – jie ateina. Jų nesulaikysi, niekas nesulaikys, niekas. Jie vis tiek eina, nes Tu vedi juos, kaip Tu vedei tuos paukščiukus, avis ir galvijus. Tu esi Dievas Kažkokiu instinktu, įdėtu į gyvūnus, jie žino, kad turi pasitraukti Ir jeigu gyvūno instinktas galėjo perspėti jį, kad reikia gelbėtis nuo pavojaus, tai ką gi Šventoji Dvasia turi padaryti su Bažnyčia, tvirtinančia, kad Ji pripildyta Juo?

348 Dieve, būk gailestingas mums Atleisk mums visiems, Viešpatie, mūsų trukumus. Kuriam galui mums stovėti čia, už šitos kafedros, ir kad tie žmonės stovėtų prie sienų, ir kad jiems skaudėtų rankos ir kojas,
214 ANTRAS ANTSPAUDAS

o paskui tiesiog išsiskirstyti su žodžiais: “Na, tai buvo labai gera mintis”? Viešpatie, mes iš tikrųjų norime pritaikyti tai . Mes…mes norime, kad Tu ištirtum mūsų širdis. Jeigu kas nors netvarkoje, Viešpatie, pasakyk mums dabar. Prašau, neleisk mums laukti tos valandos, kada bus jau per vėlu. Ištirk mane, išbandyk mane, Viešpatie.

349 Štai aš stoviu čia Dievo malone, matau kaip ten nuimami tie Antspaudai, ir ateinu ir pasakoju žmonėms. Juk Tu kelėta savaičių atgal išpranašavai, kad tai vyks tokiu būdu. O dabar, Tėve, štai jis, prašau, tiesiai prieš mūsų akis.

350 Dabar, Viešpatie, išbandyk mane, ištirk mane, ištirk mano širdį, Viešpatie. Mes ne…Mes…mes norime, kad Tu pažvelgtum į mūsų gyvenimą. Ir jeigu ten kažkas neteisingai, tiesiog pasakyk mums apie tai, Viešpatie. Mes norime tiesiog dabar tai ištaisyti, tiesiog dabar, kol iš žaizdų teka Kraujo Šaltinis, kol yra Baliklis, kuris gali apvalyti mus nuo nuodėmių ir netikėjimo. Mes norime panardinti į šitą srovę savo sielą, visą savo netikėjimą. Dieve, padėk mūsų netikėjime, pašalink jį nuo mūsų, Viešpatie.

351 Mes norime gauti pakeliančią malonę. Mes norime būti pajėgūs, kada ten nuaidės tas paslaptingas Griaustinis, ir Bažnyčia užžengs, mes norime būti pasiruošę priimti ją, Viešpatie. Suteik tai.

352 Išbandyk mus, Viešpatie, Savo Žodžiu. Leisk mums pažvelgti į Jį. Ir jeigu mes matome, kad mums nepavyksta…

353 Jeigu čia yra tie, Viešpatie, kas buvo krikštytas į titulus, nieko nežinantys apie tikrąjį, teisingą krikštą, tebūsiu aš tokiu ištikimu, kaip Paulius, kada jis perėjo aukštutines Efezo pakrantes ir rado mokinius, kurie šaukė ir šukavo ir leido nuostabų laiką – jis pasakė jiems: “Ar tada kai įtikėjote gavote Šventąją Dvasią?” Jie ir nežinojo, ar apskritai yra tai. Jis paklausė: “Tada į ką jūs pasikrikštijote?” O jie buvo pakrikštyti tuo šlovingu, šventu pranašu, bet jie krikštijosi atgailai. Tada juos perkrikštijo – į Jėzaus Kristaus Vardą. Ir Paulius liepė jiems iš naujo pasikrikštyti.

354 Viešpatie, Tavo Žodžio Šviesoje aš liepiu kiekvienam, kas nepasikrikštijo į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, paskubėti greičiau prie vandens, kol jūs turite šansą.

355 Tiems, kurie nepripildyti Šventąja Dvasia, aš liepiu jums Viešpatie Jėzaus Kristaus Vardu klaupkitės ant kelių ir nesikelkite, kol Šventoji Dvasia nepašventins jus pilnai ir nepripildys jus Savo meile ir malone; kol jūsų sielą nebus tiek pasotinta Dievo Būvime, kad jūs trokšite tik tarnauti Jam ir gyventi dėl Jo, ir darbuotis su Juo visą likusį gyvenimą.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 215

356 Suteik tai. Aš meldžiu, kad Dievas dovanotų jums šį siekimą, Jėzaus Kristaus Vardu.

Aš myliu Jį, aš myliu Jį,
Pamilo Jis pirma…
Jūs iš tikrųjų mylite Jį? Pakelkite rankas.
Išpirko man Kalvarijoj
Išgelbėjimą.

357 [Brolis Branhamas pusbalsiu dainuoja “Aš myliu Jį”.–Red.] Jeigu kas nors iš sėdinčiųjų jaučia dabar poreikį, jaučia, kad jam reikia krikštytis, arba reikia krikšto Šventąja Dvasia; jūs žinote savo poreikį, tai buvo jums apreikšta, ir jūs norite, kad jus prisimintų maldoje… Niekas iš mūsų negali duoti Jo jums. O-o, mes galime jus pakrikštyti. Bet tik Šventosios Dvasios mes negalime jums duoti. Tik Dievas Ją duoda. Bet jeigu jūs pajautėte savo poreikį, kad Dievas kalba į tavo širdį, kad jums reikia Jo, ir jus norite, kad mes prisimintume jus maldoje, prašau, atsistokite, kad mes matytume jus, žinoti kas jūs. Telaimina jus Dievas. Kas stokoja? Telaimina jus Dievas.

358 Galbūt, čia stovi maždaug šimtas penkiasdešimt arba, gal, taip ir yra, jeigu aš visus matau. Nežinau, kiek kambariuose ir lauke pakėlė rankas, ir taip toliau. Bet jūs turite poreikį. Dabar pasimelsime.

359 O tie, kas mato, kad tie žmonės stovi šalia… O jie stovi kaip liudininkai prieš Kristų: “Man…man reikia Tavęs, Viešpatie. Man reikia Tavęs. Aš…aš tikiuosi, kad aš…aš vienas iš tų, kas ras šiandien po tuo Antspaudu savo vardą, kuris buvo įtrauktas ten nuo pasaulio sutvėrimo. Kažkas palietė mano širdį, ir štai aš stoviu, Viešpatie. Gal tai aš? Tu kvieti mane? Aš noriu, kad Tu apreikštum man ten mano vardą. Pripildyk mane ir užantspauduok mane Savyje Šventąja Dvasia”. Tie, kurie jau buvo užantspauduoti, aš noriu, kad atsistotumėte. Pasisukite į juos ir uždėkite ant jų rankas, kad pasimelsti už juos. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Būkite maksimaliai nuoširdūs. [Susirinkimas pradeda melstis.]

360 Dangiškas Tėve, Viešpaties Jėzaus Vardu, tegu didi Šventoji Dvasia nužengs ant susirinkusiųjų žmonių kaip gūsingas vėjas ir nužengs čia į kiekvieną širdį, Viešpatie, ir siusk krikštą Šventąja Dvasia ant šitų žmonių.

Ir vanduo jau paruoštas.

361 “Petrui dar tebekalbant šiuos žodžius, Šventoji Dvasia nužengė ant klausančiųjų Žodžio, ir jie visi prisipildė Šventosios Dvasios”. [Susirinkimas toliau garsiai meldžiasi–Red.]

TREČIAS ANTSPAUDAS



1 Labas vakaras, draugai. Dabar minutėlei atsistokime maldai. Nulenksime galvas.

2 Mūsų Dangiškas Tėve, klausydami šitą…šitą nuostabų himną, mes…mes galvojame, Viešpatie, apie tai, kad Tu arti. Ir mes meldžiame, kad Tu priimtum mus šiandien vakare, Viešpatie, kaip Savo vaikus, atleisdamas visas mūsų nuodėmes ir nusikaltimus, ir dovanodamas mums Savo palaiminimus, kadangi mes žmonės kurie stokoja.

3 Ir šitą svarbią valandą, kurioje mes dabar gyvename, mes matome, kad šitam pasauliui kiekvienais metais tamsa tirštėja vis labiau ir labiau, o Viešpaties Atėjimas darosi vis šviesesnis ir šviesesnis, pagal tai kaip Jis apsireiškia…Savo Žodyje ir Savo pasireiškime. Mes vėl susirinkome šitą vakarą, Viešpatie, kad pabandytume pravesti šį susirinkimą ir melsti Tave, kad Tu apreikštum mums, Viešpatie, šį Trečią šitos Knygos Antspaudą, kad ji taptų mums suprantama, kad mes žinotume, ką daryti ir kaip gyventi, ir kaip tapti dar geresniais krikščionimis.

4 Aš meldžiu, Dieve, kad Tu duotum šiandien suprasti visiems tiems, kas čia nekrikščionys, kad jiems reikia Tavęs. Suteik tai. Ir aš meldžiu, Dangiškas Tėve, kad kiekvienas gimęs iš aukšto krikščionis suprastų, kad jis turi gyventi dar arčiau, negu ankščiau, kad mes visi būtume šitoje krikščioniškos meilės ir tikėjimo vienybėje.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 217

5 Dovanok, kad kiekvienas sergantis žmogus tarp mūsų šitą vakarą būtų išgydytas, Viešpatie. Jie tai tiksliai supranta, kad jiems reikia Tavęs. Ir aš meldžiu, Tėve, kad Tu palaimintum viską, kas mes darysime arba pasakysime, Tavo garbei ir šlovei, mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.

6 Kagi, šiandien vėl…mes susirinkome kartu vėl dėl šito…trečiadienį vakare, šiokią dieną. Ir mes tikime, kad Viešpats šiandien vakare gausiai išlies Savo palaiminimus ant Savo Žodžio. Ir šiandien aš ruošiausi, kaip paprastai, ir mąsčiau apie tai, kas būtų daug tinkamiau, ir kas…kaip išsakyti tai, ir be to pasitikėjau tuo, kad Viešpaties duos man išaiškinimą ir šito parašyto Žodžio reikšmę. Ir aš dėkingas Jam už tai, ką Jis padarė dėl mūsų šitoje savaitėje, kad mes…už šitų Antspaudų atidengimą.

7 Taigi, turbūt, būtų gerai, jeigu sekmadienį ryte… Žinote, labai dažnai… Mes nenorime, kad mus neteisingai suprastų, bet, žinote, jūs…taip atsitinka. Tad, galbūt, sekmadienį ryte tegu visi, pas ką kas liečia tai iškilo klausimas, parašo jį ir padeda čia ant kafedros šeštadienį vakare, kad aš galėčiau juos peržvelgti. Ir tada aš pasistengsiu atsakyti jums sekmadienį ryte, jeigu Viešpaties leis. Galvoju, tai būtų geriau, negu tai, ką mes suplanavome, nes kartais žmonės neteisingai supranta, žinote. O tokiu būdu aš paliesiu… Geriau, kad aš…aš ištaisyčiau tai, žinote, kad tai būtu būtent taip, kaip ir turi būti. Juk kartais…

8 Kažkas paskambino ir pasakė, kad aš…kad…paskambino ir norėjo sužinoti, ar tiesa, kad, kada įvyks Paėmimas, iš Džeffersonvilio bus tik vienas ir vienas iš Niujorko, o visi likusieji iš užjūrio. Tad aš… Matote, tai tiesiog neteisingai suprato. Dar kažkas pasakė, kad šeštadienį vakare, jeigu Viešpats duos mums paskutinį Antspaudą, tada Jėzus jau sekmadienį ryte ateis. Matote? Tad tai…tai… Suprantate, ne taip… Tai…tai ne taip. Ir jūs ne… Ne.

9 Mes nežinome. Jeigu kas nors sako jums, kad žino, kada Jis ateis, žinokite, kad jie labai klysta, nes šito niekas nežino. Bet šiandien mums reikia gyventi taip, tarsi tai būtu tiesiog dabar.

10 Aš dabar jus truputi, taip sakant, išgąsdinsiu, tad pasiruoškite. Aš…aš tikiu, kad Jėzus ateis per artimiausias tris minutes – Jo laiku. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Jūs žinote, kiek tai užims? Apie trisdešimt penkis metus. Matote, tūkstantis metų – pas Jį tik viena diena. Suprantate?

11 Tad, kada jūs girdite, kaip apaštalas čia sako, kad laikas arti, štai čia: “Laikas arti”, – (apaštalas tai pasakė Apreiškimuose) jūs žinote, kiek tai užėmė? Tai ne… Dievui tai buvo tik vakar, dar netgi nepraėjo dvi dienos.

12 Ir, matote, jeigu Jo Atėjimas įvyks po trijų minučių, mažiau,
218 TREČIAS ANTSPAUDAS

nei trys minutės (suprantate?), mums tai bus apie trisdešimt metų, arba maždaug tiek. Ir pažiūrėkite, kaip…ką reiškia Jam šios trys minutės – Jis jau keliasi, ruošiasi eiti. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tad mes…jūs… Kartais, kada skaitai čia, Jis naudoja Žodžio terminologiją (suprantate?), o ne mūsų terminologiją.

13 Be to, jeigu aš žinočiau, kad Jis ateis rytoj vakare, rytoj vakare, tai rytoj aš ruoščiausi ir prašyčiau Jo duoti man Ketvirtojo Antspaudo pamokslą. Ir aš vis tiek ateičiau čia ir pamokslaučiau jį. Suprantate? Aš…aš noriu daryti kiekvieną dieną būtent tai, ką aš daryčiau, jeigu Jis ateitų. Ir aš nežinau dar geresnės vietos, kur tave galėtų rasti, kaip atliekant savo pareigas (suprantate?), savo poste. Tad mes tiesiog tęsiame, kol Jis neateis.

14 Kartais, kada mes tiesiog skaitome… Ir reikia būti labai atidžiam. Ir kada jūs skaitote, paimate juostas, klausykite jas labai atidžiai, nes… Tai bus pas jus kasetėse, nes jie perklausė šias kasetes, ir ten labai gera įrašo kokybė. Tad, iš jų jums pasidarys aiškiau.

15 Dabar, tikiuosi, kad visi čia įsimylėję Kristų, ir visi myli Jį.

16 Aš pasakysiu jums, kad…dėl ko kartais pas žmones painiava – tai kada ateina žmogus, o nebuvo pirmoje tarnavimo dalyje. Suprantate? Paskui jie ateina ir girdi, kaip tu remiesi į kažką, pakartoji kažką iš naujo. Ir tada jie paima tai, kas buvo pasakyta, o pirmos dalies jie juk negirdėjo. Tada jiems visai neaišku. Suprantate? Ir jie tiesiog įsitikinę, kad čia kažkas ne taip buvo pasakyta, bet tai…bet viskas taip.

17 Todėl, jeigu jūs turite klausimą, ir jums kažkas neaišku, tiesiog parašykite jį ant popieriaus lapo, pateikite jį bet kuriuo metu, nuo šios dienos iki šeštadienio vakaro. Ir sekmadienį ryte aš pasistengsiu… Jeigu tai kiek painu, jūs sutrikę: “Na, įdomu, ką būtent štai tai reiškia. Aš šito nesupratau”, – (jūs žinote, ką aš turiu omenyje) tada aš pasistengsiu jums atsakyti sekmadieni ryte, jeigu leis Viešpats.

18 Taigi, šiandien vakare mes vėl skaitysime iš šito palaiminto, senoviško Žodžio, iš 6-to skyriaus. Ir mes šiandien pradėsime Trečią Antspaudą. O tai 5-a eilutė, 5-a ir 6-a eilutės.

19 O rytoj vakare mes užbaigsime su keturiais raitelius: baltas žirgas, ugniaspalvis žirgas, juodas žirgas ir palšas žirgas.

20 Ir aš noriu pasakyti štai ką: kiekvieną kart netgi iki pat šio ryto, maždaug… Aš keliuosi anksti, labai anksti ir pradedu melstis, kol dar nėra jokios grūsties, ir nuolatos meldžiuosi visą dieną.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 219

Bet šiandien anksti ryte Šventoji Dvasia atėjo pas mane, ir aiškiai, kaip diena, aš pamačiau, kaip atsiskleidžia šis sekantis Antspaudas – tiksliai. Taigi, aš… Taigi, Jis girdi mane, aš tai žinau. Ir aš labai dėkingas.

21 Taigi, jūs tik neužmirškite, kad kažkas vyksta, aš…aš tikiuosi, jūs tai suprantate (taip? suprantate?), kad kažkas vyksta. Aš tiesiog noriu vieną kartą patikrinti šią bažnyčią ir pažiūrėti, ar gali jie kažką suprasti, prieš dar tam iš tikrųjų įvykstant. Taigi, atsiminkite, atsiminkite, ką aš pasakiau jums. Ir tepadeda mums Viešpats.

22 Dabar iš 5-os eilutės.

Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę
sakant: “Ateik ir žiūrėk!” Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas
žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles.

Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: “Kviečių
saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui
nedaryk skriaudos!”

23 Dabar truputi pakartosime tai ir tuos Antspaudus, kuriuos mes jau praėjome, nes tiksliai kaip bažnyčios perioduose, mes stengiamės pakartoti jau praėjusius, kad gautųsi tarsi tolygus perėjimas, kad jūs galėtumėte… Faktiškai, periodai taip ir išdėstyti Rašte – vienas perdengia kitą štai taip. Tarsi lipi laiptais ir…tiksliau, lipi laipteliais: vienas gula ant kito, ir atvirkščia tokiu pat būdu, kada lipi laipteliais.

24 Ir štai, šie Antspaudai – ši išpirkimo Knyga, užantspauduota. Visi tai supranta? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir ši Knyga užantspauduota Septyniais Antspaudais. Ši Knyga po Septyniais Antspaudais. Suprantate?

25 Ir prisimenate, kaip jums buvo tai aprašyta ir paimta iš Jeremijo, ir visa kita. Taigi, jie…kada pas juos… Jie štai taip rašė, ant gabalėlio rankraščio…arba, tiksliau, popieriaus…tiksliau, ne popieriaus, o tai buvo oda. [Brolis Branhamas, naudodamas popieriaus lapus, demonstruoja kaip susisuka ir užsiantspauduoja ritinėlis–Red.] Ir ją štai taip susukdavo. O tai…O paskui čia likdavo štai toks galas, tai reiškė, kad ten yra. Paskui sekantis tokioje padėtyje, tokiu pat būdu susisuka, štai taip susisuka. Ir paskui štai čia pabaigoje štai taip atplėšdavo, ir likdavo dar vienas.

26 Štai tokia buvo Knyga už Septynių Antspaudų. O tokio tipo knygos pas mus pasirodė visai neseniai. Knygos senais laikais buvo ritinėliuose, jos susisukdavo. O kada reikia surasti tema arba kažką, kaip mes… Jeigu Biblija būtu ritinėlyje, ir jūs norėtumėte perskaityti Izaijo Knygą, tai jūs surastumėte,
220 TREČIAS ANTSPAUDAS

kur čia Izaijo Knyga, paskui štai taip išvyniotumėte jį ir perskaitytumėte. Ir tai išpirkimo Knyga po Septyniais Antspaudais.

27 Ir štai mes matome, kad Avinėlis išeina, paima Knygą iš Soste Sėdinčiojo rankos ir nuplėšia Antspaudus, ir…ir nuima tai, nuima žmonėms Antspaudus.

28 Ir keturi gyvūnai esantys ten, kuriuos mes apžvelgėme bažnyčios perioduose, tie patys keturi gyvūnai… (jūs matote juos visame Rašte) …būtent jie paskelbia šitų Antspaudų nuėmimą. Taigi, ir mes matome, kad tai išpirkimo Knyga.

29 Paskui mes prisiminėme Giminaitį Atpirkėją, paėmėme ir išnagrinėjome Jį, kad pamatytume, koks buvo Jo darbas. Ir štai, visus šiuos metus Kristus atlieka Giminaičio Atpirkėjo darbą. Visi, kas tai supranta, pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis atlieka Giminaičio Atpirkėjo darbą.

30 Bet ateis laikas, kada išpirkimo darbas baigsis. Ir kada pasibaigs išpirkimo darbas, tada Jis paliks Dievo Sostą, kuriame Jis dabar sėdi. Bet tai ne Jo Sostas. “Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia Savęs, Savo Soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia Savo Tėvo, Jo Soste”. Tai ne Jo Sostas. Jis priklauso Dvasiai, Dievui. Kristui (Avinėliui) jis nepriklauso. Jis įsikūnijąs Dievas (suprantate?), o tai tas pats Dievas, tik įsikūnijąs. Taigi, Jis keliasi nuo Sosto…

31 Pirmiausia, nuskambėjo skelbimas: “Kas gali ateiti ir…ir paimti šią išpirkimo Knygą?” Suprantate? Juk visas išpirkimo planas nuo Adomo… Viską, ką prarado Adomas…

32 Nieko nebuvo prarasta iki Adomo. O po Adomo žemėje viskas buvo prarasta. Visoks žemės tvarinys buvo prarastas. Viskas krito kartu su Adomu, atsirado praraja, peržengti kurios niekas negalėjo – jokios išeities. Kada žmogus nusidėjo, jis nukrypo nuo kelio…jam neliko kelio atgal. Ir tada…

33 Kada buvo užduotas šitas klausimas, Jonas Teologas, kuris…pranašas Jonas buvo regėjime ir matė tai – ir nebuvo žmogaus nei Danguje, nei žemėje, nei po žeme, ir nė vieno neatsirado verto netgi pažvelgti į šią Knygą. Suprantate? Tiktai įsivaizduokite Tada Avinėlis išeina į priekį ir paima Knygą. Taigi, Jonui buvo pasakyta, kad daugiau nebeverktų. Jis pasakė: “Štai Liūtas iš Judo giminės nugalėjo ir…ir Jis gali paimti Knygą ir atskleisti Ją”. Todėl jis pasisuko pažiūrėti, kurgi Liūtas, o pamatė Avinėlį. Vyresnysis pašaukė, pasakė: “Liūtas nugalėjo”. Bet kada jis priėjo ir pažiūrėjo, nuo Sosto buvo bežengiantis Avinėlis.

34 Ankščiau jis šito niekada nepastebėjo. Kodėl? – Jis buvo ten tolumoje, atliekantis Savo tarpininkavimo darbą, nes Jis kraujavo dėl žmonių,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 221

užtarinėjo žmones, kol neįėjo paskutinė siela, įtraukta į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Ten jų bus tik nustatytas skaičius, ir ne daugiau. Štai ir viskas. Kiti netgi nepanorės įeiti, jie neturi noro įeiti. Ir štai, kada įeis ta paskutinė siela, tada išpirkimo laikas baigsis.

35 Tada Avinėlis išeina pareikšti apie Savo teises į tuos, kuriuos Jis išpirko, tai yra, visą kūriniją. Juk žemė ir viskas priklauso Jam (suprantate?), Jis išpirko tai Savo Paties Krauju. Ir kada Jis išėjo, kad paimtų šią Knygą, atskleistų Ją, štai čia jie buvo… Jonas daugiau nebeverkė. Ir jis pažvelgė, o šitas Avinėlis pasirodė užmuštu Avinėliu. Jis jau buvo užmuštas, bet Jis vėl gyvas. Ir štai mes pamatėme, kad užmuštas avinėlis – tai kraujuojantis avinėlis, visas kraujuojantis. Jis buvo užmuštas. Po to, kai Jis buvo užmuštas, Jis prisikėlė, Jis sėdėjo Soste, sakysim, ten už Sosto štai taip, užtardamas už visas tas sielas, kurios ateis. O kada atėjo paskutinė, ir viskas buvo užbaigta, Dievas vis dar laikė išpirkimo Knygą. Suprantate? O dabar Jis dar atlieka Giminaičio darbą.

36 Kaip Boozas nuėjo, o Rūta tiesiog sėdėjo ten ir laukė, kol Boozas neatliko giminaičio išpirkėjo darbą. Prisimenate, kaip aš neseniai apie tai pamokslavau? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Rūta – varpų rinkėja, ir Rūta – darbininkė, ir taip toliau, ir paskutinis – tai Rūta laukime (prisimenate, kaip aš parodžiau šitame Bažnyčios pirmavaizdį?), tuo metu kai Boozas eina atlikti giminaičio išpirkėjo darbą. Jis jį atliko: numetė batą ir paliudijo, ir išpirko Noomę, ir tuo pačiu gavo…gavo Rūtą. Štai. Taigi, Rūta tiesiog laukė, nes ji jau pasidarbavo. Ji jau padarė visą kas reikia, bet ji laukė. Tai štai. Ir paskui… Kada Bažnyčia laukia, ilsisi (dauguma iš jų, daugelis iš jų žemės dulkėse), tuo pat laiku Jis atlieka išperkamąjį darbą, kaip Giminaitis.

37 Tai štai, šitas pasaulis darosi vis blogesnis ir blogesnis, ir nuodėmė gausėja, ir…ir ligos, ir nelaimės, ir mirtis, ir suspaudimai. Nedori vyrai ir moterys miršta kaip musės. Vėžys ryja juos, ir ko tik su jais neatsitinka, juk jie negali įgyti pakankamai tikėjimo, kad paimtų ir gautų tai.

38 Taigi, pastebėkite. Bet po to, kada visa tai pasibaigė, užsibaigiant Jo tarpi-…Jo užtarimui, Jis išeina, paima Knygą iš Jo rankos. Ir tada Jonas ir visi, kas Danguje pradeda… Sielos po aukuru pradeda šaukti garsiai. (Mes dar paliesime tai Šeštame Antspaude.) Ir jie taip apsidžiaugė Ir…ir jie puolė veidais (vyresnieji), ir išpylė šventųjų maldas. Ir sielos po aukuru sušuko: “Vertas Tu, nes Tu išpirkai mus Dievui Ir mes sugrįšime į žemę, kad gyventume kaip karaliai ir kunigai”. O-o, ten buvo didis…

39 Ir Jonas pasakė, kad visi Danguje, visi po žeme ir visi girdėjo, kaip jis garbino už tai Dievą. Žinote, Jonas, galbūt, rado Joje savo vardą. Ir…kas per laikas
222 TREČIAS ANTSPAUDAS

40 Tada jis pasakė: “Jis vertas paimti išpirkimo Knygą”. Taigi, Ji jau daugiau nebepriklauso Teisėjui. Ji priklauso Atpirkėjui, o Jis jau atliko išpirkėjo darbą.

41 Dabar Jis ruošiasi parodyti Bažnyčiai, ką Jis padarė. Amen! Suprantate? Paskui Jis tiesiog paima… Bet Knyga užversta. Niekas nežinojo Jos visiškai. Jie žinojo, kad tai išpirkimo Knyga, Joje kažkas yra, bet Ji turi būti atskleista paskutinėse dienose. Remiantis Apreiškimu 10, žinia apie tai turi būti duota septintam angelui, nes čia pasakyta, kad septinto angelo, kada jis sutrimituos, to skelbimo laiku turi užsibaigti visos Dievo paslaptys. Paskui, po to kai Ji bus atskleista, iš Dangaus nužengs Angelas, Kuriuo buvo Kristus. Neužmirškite, šitas angelas žemėje (pasiuntinys).

42 Ir štai nužengia Kristus (jūs matote Jį Apreiškimo 10 skyriuje), vieną koją stato ant žemės, o kitą – ant jūros, virš Jo galvos vaivorykštė, akys kaip…ir kojos, kaip ugnis, ir taip toliau; pakelia ranką ir prisiekia Gyvenančiuoju per amžių amžius Soste, kad laiko daugiau nebebus. Ir kada Jis prisiekia, Septyni Griaustiniai prabyla savo balsais.

43 Ir rašytojas (o kada Jonas buvo pakeltas, jis turėjo užrašyti tai, ką jis matė), jis pradėjo rašyti. Jis pasakė: “Nerašyk šito”, – nes…“Nerašyk šito”. Tai ne… Jis pasakė: “Užantspauduok tai”. Kame? “Užantspauduok, nekalbėk šito”. Suprantate? Tai turi būti apreikšta, bet šito netgi neparašyta Žodyje.

44 Ir paskui, kada Jis pradeda atidengti Antspaudus, mes matome, kad visi jie buvo paslaptingais. Suprantate? Kada Jis atidengė Pirmąjį Antspaudą, jis pagalvojo: “Na, štai dabar čia bus pasakyta: ‘Ir atsitiks, kad toks tai užims sostą, o šitas padarys tą ir tą, o šitas padarys tai’.”

45 Bet kada tai įvyko, pradėjo šuoliuoti kažkoks baltas žirgas, be to su raiteliu. Še tau, kad nori. “Jo rankoje buvo lankas, ir greitai jam buvo duota karūna”, – jis pasakė. Ir viskas!

46 Paskui Avinėlis vėl paėmė ir nuplėšė kitą Antspaudą, ir pasirodė raitelis ant juodo…ant ugniaspalvio žirgo. “Ir jam buvo duotas kalavijas, ir jis ruošėsi kariauti, ir jam buvo duota didžiulė valdžia, ir buvo duota atimti taiką iš žemės, ir kad žudytų vienas kitą”. Tai buvo tarsi…vis tiek paslaptinga (tiesa?), kada Jis jį atidengė.

47 Ir paskui tęsiasi, ir sakoma, kad tuo laiku, kaip tik prieš šiuos Septynis Griaustinius, visos šios paslaptys taps žinomos.

48 Dabar žiūrėkite. Paskui mes matome (kai mes nagrinėjome), kad periodų bėgyje buvo reformatoriai, ne pranašai, o reformatoriai O kiekvienas… kiekvienas atlieka darbą pagal savo pareigas.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 223

49 Lygiai kaip žmogus, dirbantis telefonistu – jis ne visai elektrikas. Dalinai jis gali atlikti šį darbą. Ir kaip… Jeigu kažkas dirba linijų montuotoju, tai jis, žinoma… Jeigu tai duobkasys, kasa duobes stulpams, ir jis niekada nedirbo linijoje, tada jam geriau neliesti laidų, nors smulkmeną jis gali ir moka pataisyti.

50 Bet kada tikra tiesa turi būti apreikšta paskutinėje dienoje dėl paskutinės Bažnyčios dalies, būtent tada Dievas pažadėjo pasiusti mums remiantis Raštais… O mes nagrinėjome tai skersai ir išilgai, ką Jis išpranašavo, kad Elijo Dvasia sugrįš į kažkokį žmogų. Tai štai, aš manau, kad tai buvo labai aiškiai paaiškinta. Ir mes…ir mes laukiame išsipildant šito, kad paskutinėse dienose kažkur pasirodys pateptas žmogus. Jūs užgirsite apie įvairius fanatikus ir apie visa kita, bet tai tiesiog…tiesiog bandymai…tai šėtonas bando nugręžti nuo to tikrojo, kada jis ateis. Suprantate? Bet jis bus reikiamu būdu patvirtintas. Jūs žinote, koks buvo Elijas. Būkite atidus, ir jūs…jūs pažinsite. O kada jis… Taigi, išrinktieji sužinos.

51 Kiti – ne, jie tikrai nesužinos. Jie netgi iš arti šito nepamatys. Kaip… Mes praėjome per visa tai ir parodėme, kaip nepastebėjo Jono, kaip pražiopsojo Eliją, kaip pražiopsojo Jėzų, kaip visą laiką jų nepastebėdavo. Ir šie irgi pražiopsos, nes Biblijoje taip sakoma apie juos. Suprantate? Tad tuo laiku tai bus labai kukliai, tai bus tiek paprastai. Todėl žmonės ir atkris nuo šito – dėl jų tai labai paprastai. Mes matome… Ir visada, kada žmonės darosi išmintingais ir išsilavinusiais, ir viską pasaulyje žino, tuomet jie tiesiog…būtent tokie viską ir praleidžia, žinote. Suprantate?

52 Jėzus niekada nesirinko tokių žmonių Sau į mokinius. Jis rinko žmones nemokytus, žvejus, ir niekas nebuvo surištas su savo bažnyčiomis ir kitu. Jis išsirinko tiesiog paprastus žmones: muitininkus, žemdirbius ir žvejus, ir kitus, kad jie darytų Jo darbą (suprantate?), nes jie žino, kad jie – niekas, tada Jis gali kažką padaryti iš jų. Suprantate? Kol jie suvokia, kad jie – niekas, Dievas gali kažką daryti.

53 Bet kada jie pradeda galvoti, kad jie kažką žino, tada: “ Tai, kas reikia, tu kaip tik visai ir nežinai”, – taip sakoma Biblijoje. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tad mes…mes matome tai.

54 Tai štai, reiškia, mes matome, kad šios paslaptys turi būti apreikštos.

55 O kodėl gi kiti vyrai – Veslis, Liuteris, ir tie didieji reformatoriai, kurie atnešė išteisinimą, pašventinimą, sekmininkų periodą su krikštu Šventąja Dvasia ir kita – kodėl gi jie nesuvokė šitos…šitos žinios?

Kodėl gi jie negavo jos? Nes jie buvo reformatoriais. Suprantate?
224 TREČIAS ANTSPAUDAS

56 Panašiai kaip (jeigu paimti iš kitos pusės) pasirodė tokie žmonės, kurie turėjo valdžią, kaip karaliai, bet nebuvo karaliais. Matote? Matote? Visame reikia kreipti dėmesį į biblijinius terminus. Suprantate? Dabar žiūrėkite. Bet šie… Kodėl visi nesusipratimai išteisinimo paslaptingume, pašventinimo paslaptingume, krikšto Šventąja Dvasia paslaptingume, ir kodėl… Kokį… Ieva suvalgė obuolį ar ji suvalgė granatą, ar kažką kitą? Suprantate? A… Kas yra gyvatės sėkla? Ir…ir kas teisinga: krikštas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu ar Viešpaties Jėzaus Vardu? Ir, o-o, šimtai tokių klausimų liko neišspręstais. Suprantate?

57 O paskui paskutiniu laiku turi ateiti šitas žmogus ir atskleisti visa tai (suprantate?), pakelti Raštą. Tai bus tinkamu būdu patvirtinta. Taip. Ir… Bet nebus kažkas tokio didingo ir grandioziška. Čia Biblijoje taip atrodo, tarsi tai būtu kažkas tokio didingo.

58 Kiek žymiai didingiau turėjo būti, kada ten turėjo ateiti Jonas ir krikštyti Tik įsivaizduokite. Pranašai dar…dar tolimoje praeityje: Izaijas, Malachijas ir visi jie kalbėjo apie jį, kada jis ateis. O kada jis atėjo, tai buvo tiesiog kažkoks vienišas, nemokytas tipas: barzdotas, o plaukai styro kaip pas gauruotą vikšrą, ir ant jo kabėjo senos avies gabalas, visiškai be išsilavinimo; kiek žinoma, per visą gyvenimą nė vienos dienos mokykloje. Matote? Ir štai jis išėjo iš dykumos (prie kafedros jo visai neprileido), ir atsistojo ten prie Jordano upės ir pradėjo kviesti žmones atgailauti. Jūs galite sau įsivaizduoti?

59 Biblijoje pasakyta, kad tą dieną viskas bus taip didinga, kad netgi visos aukštumos nusileis, o visos žemumos pakils (taip), ir visi nelygumai išsitiesins.

60 Taip, aš įsivaizduoju sau, kaip jie ten galvojo, kad pasirodys Jonas, tiksliau, šitas didis Kristaus šauklys, paims ir tiesiog sulygins visą dykumą, ir vėl užsės žole. Matote? Ach, jie… Tikriausiai, pas juos visa tai buvo surašyta, maždaug kaip ir šiandien.

61 Bet tai buvo taip kukliai, kad netgi apaštalai tai pražiūrėjo. Jie paklausė: “O kodėl Rašte sakoma, kad jeigu… Tu dabar eini ten, ir būsi paaukotas. O kodėl gi Rašte sakoma, kad…kad pirma turi ateiti Elijas?”

62 Jis atsakė: “Jis jau atėjo, o jūs ir nežinojote šito. Ir su Žmogaus Sūnumi padarys tą patį. Bet Jonas, – pasakė Jis, – padarė tiksliai tai, kas buvo skirta jam. Ir su juo pasielgė būtent taip, kaip ir turėjo pasielgti”. Ir pasakė: “Taip turės nukentėti ir Žmogaus Sūnus”.

63 Tikriausiai ir trečia visos žydų tautos dalis nežinojo, kad Jėzus Kristus buvo žemėje. Ne…Gal jie girdėjo apie tai,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 225

kad ten kažkur buvo kažkoks fanatikas, bet jie į tai neatkreipė dėmesio, gyveno sau toliau. “Jis atėjo pas Savuosius, o Savieji Jo nepriėmė”. Taigi, aš skaitau, kad būtent tame netgi…

64 Nebuvo pasakyta, kad Jis ateis slaptai. Bet Paėmimas bus paslaptingas. Tad, jeigu Jo atėjimas buvo tokiu paslaptingu, tai tuo labiau Paėmimas bus nežinomu! Suprantate? Niekas nesužinos. Jie iškart pasakys: “Aš galvojau, kad pas mus turi įvykti Paėmimas, o žemėje prasidėjo visas šis teismas?”

65 Jis pasakė: “Jis jau buvo, o jūs nežinojote apie tai”. Matote? Jis bus toks… lygiai kaip vagis naktį.

66 Kaip aš kartą skaičiau knygutę. Kaip ji vadinasi? “Romeo ir Džiuljeta” – taip vadinasi? Arba kažkaip taip. Jis kažkokiu būdu pristatė kopėčias prie namo (aš užmir-…tai buvo labai seniai) ir atėjo, pasiėmė savo…kad paimtų ją naktį.

67 Tai štai, jis…jis įvyks būtent tokiu būdu, ir jų nebeliks. Ne tai, kad pasius grupę Angelų su kastuvais iškasti kapų. Biblijoje sakoma, kad netgi nesuspėsi ir akimis mirktelėti, kaip mes pasikeisime. Vienas akimirksnis, ir viskas užsibaigs – štai taip greitai.

Tiesiog pasakys: “Kažkas dingo”.

68 Na, tikriausiai, jeigu šiandien atlikti visame pasaulyje tyrimą, kiekvieną dieną žemėje dingsta po penkis šimtus žmonių (suprantate?), apie kuriuos niekas nieko nežino. Jie tiesiog dingo, ir viskas.

Ir ne taip daug pateks į Paėmimą.

69 Aš nenoriu jūsų gazdinti, ir aš…ir aš…aš negalvoju, kad tai būtent taip, bet aš tiesiog noriu pasakyti jums tai, ką Jis pasakė (juk jūs ir patys žinosite): “Kaip tai buvo Nojaus dienomis, kada aštuonios sielos išsigelbėjo vandeniu”. Iš viso pasaulio aštuonios sielos išsigelbėjo vandeniu.

70 Na, jūs pasakysite: “Oho Man netgi nėra ir prasmės stengtis”. Tai reiškia, kad pas jus dar nėra reikiamo tikėjimo.

71 Jeigu bus…bus tik vienas, tada tai būsiu aš (chm, amen!), nes aš tikiu. Suprantate? Matote? Štai kaip reikia tikėti į tai (suprantate?): “Tai būsiu aš”. Žinoma. Aš noriu gyventi tiek arti Jo, kad žinočiau, kad kada Jis ateis, Jis paims mane – aš tikiu tuo. Teisingai. Tad, jeigu…Jeigu visi kiti nepateks, tai aš pateksiu iš Jo malonės, nes Jis pažadėjo man tai, ir aš žinau, kad aš…aš pateksiu, nes Jis negali sumeluoti.
226 TREČIAS ANTSPAUDAS

Ir aš žinau, kad mano siela ir gyvenimas liudija, ir kiekvieną dieną aš stengiuosi gyventi taip, tarsi Jo Atėjimas jau dabar, tad šituo…šituo vieninteliu žmogumi būsiu aš. Štai kaip jums reikia nusiteikti: “Jeigu bus aštuoni, tai aš būsiu vienu iš šitų aštuonių. Jeigu bus penki šimtai, tai aš būsiu vienu iš šitų penkių šimtų. Nežinau, kaip kiti, bet aš noriu būti vienu iš tų penkių šimtų”. Suprantate? Štai apie ką jums reikia įsiminti. Suprantate?

72 O jeigu jūs štai taip neįsiminsite, tai su jūsų tikėjimu kažkas netvarkoje. Suprantate? Suprantate? Tuomet jūs dar netikri savo išgelbėjime. Jūs dar tiktai spėliojate. Nedarykite šito.

73 Gerai. Mes niekaip negalime prieiti prie šito Antspaudo, tiesa? Gerai. Aš noriu kiekvieną vakarą… Aš nežinau, ar jūs ne prieš, kad aš atimu jūsų laiką. Mes galėtume išsiskirstyti kiek anksčiau. [Susirinkimas sako: “Ne!”–Red.]

74 Ten ne taip jau… Atidengiant šituos…šituos Antspaudus, prisimenate, ten iš viso tik vienas sakinys (pirmame kalbama apie jo paskelbimą), 2-a eilutė. Beveik visi komentarai ir visa kita, perskaityti jų arba…arba perskaitęs jų nuomonę, aš…aš visada skaičiau, kaip beveik visi jie, kad pirmas raitelis – tai ankstyvoji bažnyčią. Bet kada Šventoji Dvasia apreiškė tai, tai buvo visiškai priešingai. Suprantate? Suprantate? Matote? Ir todėl čia iš viso tik parodo, kas tai yra. Ir be to aš stengiuosi…

75 Taigi, asmeniškai man tai labai šventa. Štai kodėl man geriau atsakyti į šituos klausimus ir išsiaiškinti tame, kad visi aiškiai žinotų, o taip pat kasetėse, kad dabar žmonės suprastų Taip?

76 Vakarais aš bandžiau truputi pakalbėti, privesdamas prie temos, ir žmonės stengdavosi patekti į vidų tokioje grūstija, o šito negalima daryti. Suprantate? Bet kada tai vyksta, žmonės yra žmonės, ir čia karšta, ir jūs…ir jūs neramūs.

77 Bet jūs buvote labai, labai geri. Aš niekada nemačiau, kad šitoje maldykloje žmonės taip gerai elgtųsi, kaip šituose susirinkimuose: ir sėdėjo tyliai, ir mamos nešdavo savo kūdikius į vaikų kambarį, kada tie pradėdavo verkti. Ir visi buvo labai malonūs.

78 Bet aš stengiuosi padėti pamatą, kol tiesiog nepajausiu ant savęs Dvasios patepimo išsakyti šiuos žodžius, kas išsakyčiau tai, kas buvo man apreikšta. O jeigu aš…jeigu aš kada nors dargi padariau čia klaidą, tai Jis, žinoma, pataisys mane čia prie visų. Aš…aš noriu šito. Tai…tai… Aš noriu, kad viskas būtu teisinga. Kam priimti kažkokius prasimanymus? Kažkur yra tiesa, ir…ir būtent ji mums ir reikalinga. Mes norime, kad Dievas parodytų mums tiesą.

79 Taigi, mes svarstėme šitą…šituos išeinančius pagal eilę raitelius –
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 227

pirmąjį žirgą. Tai štai, ir mes suprantame, kad tai išjojo antikristas. O paskui, vakar vakare, mes išsiaiškinome, kad tas pats, kuris išėjo kaip antikristas, kaip baltas žirgas, mes vakar vakare pamatėme jį su kalaviju, kaip jis joja ir žudo žmones.

80 Štai. Taigi, visada yra natūralus ir dvasinis. Ir dėl bažnyčios aš noriu parodyti prototipą, prieš mums prieinant prie šito paties Antspaudo atidengimo.

81 O aš užrašiau čia tai, ką Jis man davė. Čia pas mane kelėta Rašto vietų, viso septyni, aštuoni lapai, ir kaip…aš remsiuosi jais.

82 Atkreipkite dėmesį. Aš noriu parodyti Bažnyčios prototipą ir išaiškinti tai tiek, kad jūs būtinai tai suprastumėte. Suprantate?

83 Taigi, Edeno sode buvo natūrali nuotaka. Prisimenate vakar? Ši natūrali nuotaka, ji buvo Adomo mylimoji, bet dar ne jo žmona, nes jis dar nepažinojo jos kaip žmonos.

84 Lygiai kaip Marija buvo žmona Juozapui, bet jis dar nepažino jos, o ji pasirodė nėščia. Suprantate?

85 Taigi, pirmiau negu Adomas pažino savo žmoną, ji buvo tik jo nuotaka. Gerai. Ir mes matome, kad Dievas…Ji…ji puolė Edeno sode, nes ji neišsilaikė už Dievo Žodžio.

86 Tai štai, Jis žinojo, kad šėtonas bus paleistas pas juos, todėl Jis davė jiems vietą pasislėpti, apsaugojo juos. Na, o kas gali žinoti daug geresnę vietą pasislėpti, jei ne Dievas, jeigu Jis stengiasi apsaugoti Savo vaikais?

87 Jeigu aš norėčiau apsaugoti savo mažylį Juozapą, brolyti mano, viską…ir aš žinočiau, kad nuo šito priklauso jo gyvybė, tai aš…ir jeigu aš galėčiau tai padaryti; jeigu tam užtektų 10 metrų armuoto betono, tai…aš dėl tikrumo padaryčiau 30 metrų.

88 Ir jeigu aš taip rūpinuosi savuoju sūneliu (o jeigu jo mirtingas gyvenimas nutruktų, aš skaitau, kad vikutis būtų išgelbėtas), tai tuo labiau Dievas dėl Savo vaikučio, kuris pražūtų amžinai Kuo gi Jam jį apsaugoti? Jis apsaugotų jį Savo Paties Žodžiu. Kol jūs šitame Žodyje, jūs saugūs. “Jeigu pasiliksite Manyje, o Mano Žodžiai jumyse, tada prašykite, ko panorėsite”. Būtent, Žodis.

89 Taigi, Ieva vaikštinėjo sode, ir ji susidūrė su gyvate, labai miklaus tipo. Ir ji… Ir jis pradeda… Taigi, jis buvo iš priešingos pusės.
228 TREČIAS ANTSPAUDAS

Dievas gyvena, gyvuoja, veikia nuolankume – ir ne kitaip. Suprantate? Tai štai, ši kukli ponia vaikštinėja ten, ir šėtonas prieina kaip išmintingas, miklus, elegantiškas vaikinas. Ir jis norėjo įsiūlyti jai programą. Kol…

90 Kiek besisukinėtų šėtonas, kol ji stovėjo už šito Žodžio aptvaro, jei nieko negrėsė. [Brolis Branhamas suduoda per savo Bibliją–Red.] Suprantate? Tad tegu šėtonas daro viską, ką nori – jūs tiesiog neatsitraukite nuo Žodžio. Neturi jokios reikšmės.

Jeigu jis sako: “Tu juk sergi”, [Brolis Branhamas suduoda per savo Bibliją.] – “Jo žaizdomis aš išgydytas”. Matote?

– Tu juk mirsi. [Brolis Branhamas suduoda per savo Bibliją.]

– Jis mane vis tiek prikels. (Matote?) Jis pažadėjo tai.

91 Suprantate? Tiesiog pasilikite už Žodžio aptvaro, ir viskas. Pats Kristus ginėsi Žodžiu: “Parašyta”. Matote? Taigi, neišeikite iš Žodžio priedangos.

92 Bet Ieva – ji pradėjo tarsi leistis, bet ji ne visiškai pasidavė, ji pasidavė tik vienoje frazėje. O būtent šito ir norėjo iš jos šėtonas. Jis svarstymu išviliojo ją iš už Dievo pažado aptvaro.

Niekada nebandykite ginčytis su Dievo Žodžiu. Tiesiog tikėkite Juo Suprantate?

93 Taigi, ji išėjo iš ten. Ir dar prieš Adomui atėjus pas ją kaip pas žmoną, ji jau buvo suteršta šėtono. Ir ji…

94 O jūs atkreipėte dėmesį? Kristus padarė tą patį, tiksliai. Taigi, kad atliktų išpirkimą, Dievas turėjo aplenkti. Jūs pastebėjote? Dar prieš Marijai ateinant pas Juozapą, Šventoji Dvasia jau jį aplenkė. Amen! Suprantate? Štai kaip atėjo Atpirkėjas.

95 Taigi. Dabar pastebėkite, natūrali moteris puolė, ir Dievas davė jai galimybę būti išpirktai. Nors ji puolė, Jis nutiesė kelią.

96 Taigi, tai buvo pirma nuotaka žemėje: puolė, dar prieš susituokiant su vyru. Ji puolė…nes pradėjo svarstyti; vietoj to, kad laikytųsi Žodžio, ji puolė. Ir ji mirė – amžinas atskyrimas. O su savimi ji patraukė savo vyrą, ir visą kitą, kas buvo ant žemės. Ji puolė

97 Štai, bet Dievas, pilnas malonės, paruošė dėl šitos moters išpirkimo kelią. Ir Jis jai pažadėjo, kalbėdamas jai,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 229

kad kažkada ateityje pas ją vėl ateis tikrasis Žodis, kad tikrasis Žodis jai bus apreikštas. Taigi, įsiminkite tai, nes Jis pažadėjo Kristų per moterį.

98 O Kristus yra Žodis. Šventojo Jono 1: “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu, – (suprantate?), – ir gyveno tarp mūsų”. Dievas gyveno su mumis kūne. Jis buvo Žodžiu.

99 Pradžioje mintis, o paskui žodis. O mintis turi būti sutverta. Štai. Taigi, Dievo mintys tapo kūriniais, kada jie buvo ištarti per Žodį . Štai tada Jis pristato Jį jums kaip mintį, Jo mintis, ir ji jums apreiškiama, bet mintis lieka mintimi, kol jūs patys neišsakysite ją. Štai kodėl…

100 Mozė išėjo pasimelsti. Aplink jį buvo Ugnies Stulpas, ir Jis pasakė: “Nueik, ištiesk savo ranką su lazda į rytus ir pasakyk…iššauk muses”.

101 Nebuvo musių, bet jis nuėjo ir ištiesė į tą pusę lazdą, ir pasakė: “Tegu atsiranda musės”. Bet dar nebuvo jokių musių. Sugrįžo. Bet žodis, Dievo mintis buvo jau išsakyta. Ji tapo žodžiu, dabar tai turi įvykti. Suprantate?

102 Taigi, argi jūs nesuprantate, ką pasakė Jėzus? “Jeigu jūs pasakysite šitam kalnui, ne jeigu Aš pasakysiu tai, bet jeigu jūs pasakysite šitam kalnui pasikelti...”

103 Ir štai, įsivaizduoju sau, Mozės laikais – iš pradžių suzyzė didelė žalia musė. O po kurio laiko jų buvo du kilogramai į kvadratinį metrą. Matote? Iš kur jos atsirado? Jis… Dievas sutvėrė jas. Argi jūs nematote, kaip…

104 Dievas, šiandien gali sunaikinti šitą pasaulį uodais, jeigu panorėtų. Jis galėtų prigrūsti uodų iki pat mėnulio. Jam reikėtų tiktai pasakyti: “Tebūna uodai iki mėnulio”. Štai ir baigta šneka. Nereikia nei chemikalų, nieko, jų būtų vis daugiau, daugiau ir daugiau. Suprantate?

105 Jis gali daryti viską, ką panorės. Jis Dievas, Kūrėjas. Jam tik reikia imti ir pasakyti tai. Teisingai. Jis Kūrėjas. Štai, jeigu tiktai mes galėtume suvokti, koks Jis didis Suprantate? Jis tiesiog daro viską, ką panori.

106 Jis sėdi ten ir žiūri į žmones ir į šituos mokslinčius, kurie vis gudrauja, esą: “Dievo nėra”, – ir visa kita. Cha Juk jie vis tiek, kaip Babelėje…tiksliau, Babilone.

107 Taigi, mes matome, ką Dievas pasakė Ievai: “Praeis laikas, ir Žodis sugrįš pas tave”. O kaip ji puolė? Aš noriu, kad mokiniai mano pamokoje į tai atsakytų. Nuo ko ji nupuolė? Nuo ko nupuolė Ieva? – Nuo Žodžio. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Nuo Žodžio”.–Red.] Nuo Žodžio.
230 TREČIAS ANTSPAUDAS

Ir Dievas pažadėjo padaryti kelią, kad išpirktų ją ir sugražintų atgal prie Žodžio, štai, kad praeis laikas, ir jai bus apreikštas Žodis. Gerai. Žodis turėjo ateiti su vienu tikslu. (Įsidėmėkite tai, ką aš kalbu.) Žodis turėjo ateiti pas ją su vienu tikslu, o būtent: kad išpirktų. Gerai.

108 Bet iki…iki tol ji turėjo pakaitalą, kuris…kuris veikė, kol neatėjo laikais originaliam Žodžiui. Dabar jūs…jūs aiškiai suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote? Jis pasakė jai, kad vėl pas ją ateis Žodis, bet iki to laiko Jis duoda jai pakaitalą, kol neateis tas laikas. Taigi, Jis davė jai aukoti aukas, kaip to Kraujo pakaitalą.

109 Tai štai, tai buvo jaučių ir avių, ir ožių, ir kitų kraujas, bet jis nepašalindavo jos nuodėmės. Suprantate? Jis tik padengdavo jos nuodėmę. Jis nesunaikindavo jos visai, jis padengdavo ją, nes tai buvo gyvūno kraujas, o gyvūno kraujyje – gyvūno gyvybė. Tai buvo pakaitalas, kol tikrasis… (dabar laikykitės) …tikrasis žmogaus Kraujas, kaip pas žmones, netaps įsikūnijusiu Dievu. Be sekso, skaistus – tai buvo nekalto prasidėjimo dėka.

110 Taigi, Dievo pažado Žodis tapo Krauju ir įsikūnijo į Gelbėtojo Jėzaus Kristaus asmenį. Jaučių ir ožių kraujas, ir kitų…

111 Bet palūkėkite. Čia Dievas davė pažadą, sakydamas, kad tai įvyks, kada Jis ateis: “Jos sėkla sutrins gyvatės galvą”. Štai, jeigu jos sėkla ateitų taip pat, kaip iš Adomo, arba kaip iš gyvatės, ir taip toliau, tada ši sėkla vis tiek būtų nuodėminga.

112 Štai kodėl Jonas pravirko. Nebuvo nė vieno, nes nė vienas…visi buvo kitoje duobės prarajos pusėje. Bet artinosi laikas, kada su šituo gyvūnų kraujo pakaitalu bus baigta, kada ateis tikrasis, įsikūnijąs Kraujas – Dievas, tapęs kūnu ir Krauju. Taip apie Jį pasakyta Biblijoje. Suprantate? Pirmas Timotiejaus 3:16: “Ir neginčijamai yra didelė dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne”. Teisingai. Tai įvyko nekalto prasidėjimo dėka.

113 Štai, avių ir ožių kraujas dengdavo nuodėmę, bet nepanaikindavo jos, nes tai buvo gyvūno kraujas. Bet tai turėjo būti taip, tai turėjo tarnauti kaip pakaitalas.

114 Ir žmonės, žinoma, priprato prie šito pakaitalo, todėl jie taip ir toliau tęsė.

115 O kada tikrasis, pažadėtas Žodis pasireiškė Jėzuje Kristuje, Kuris įrodė, kad buvo didžiojo Dievo, Kūrėjo Sūnus, ir Pats buvo patvirtintas tuo, kad buvo gyvu Dievo Žodžiu… Oho Tai bent Jis įrodė, kad Jis buvo Juo. Jis galėjo pasakyti, ir tai atsirasdavo.

116 Nei vienas žmogus ir…ir niekas pasaulyje negalėtų šito padaryti.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 231

Niekas žemėje negali kurti, išskyrus Dievą. Šėtonas negali kurti. Jis iškreipia kas jau sukurta, bet kurti jis nemoka. Nuodėmė – tai tiktai iškreiptas teisumas. Jūs mane suprantate. Kas yra melas? – Tai iškreipta tiesa. Matote? Kas yra svetimavimas? – leisto teisėto akto iškreipimas. Viskas nuodėmėje… Nuodėmė – tai tik iškreipta tiesa.

117 Taigi, jis neįstengtų sukurti, bet kada atėjo Kristus, Jis įrodė, kad Jis Kūrėjas. Buvo pažadėtas Kraujas. Štai, jeigu jūs norite tai perskaityti, jūs…

118 Minutei atverskime. Šiandien mums vis tiek teks tai praeiti. Aš…aš dėl šito tik jaudinuosi – man atrodo, kad visiems norisi namo, žinote. Tad tai… [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Atverskime Ap. Darbų 2. Dėkoju. Ir mes tiesiog…

119 Ap. Darbų 2, ir mes išsiaiškinsime, tiesa tai ar ne; buvo įrodyta, kad Jis Dievas, arba ne. Gerai. Atversime Ap. Darbų 2. Dabar kreipkimės į 22 eilutę: kur Sekminių dieną kalba Petras.

Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto – vyrą, Dievo
jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį
nuveikė Dievas tarp jūsų, – kaip ir patys žinote;

120 “Vyras, apie Kurį paliudyta, kad tai buvo Dievas tarp jūsų”. Tuos pačius darbus, kuriuos Jis darė, įrodė, kad tai Jis. Štai Petras stovi prieš sinendrioną ir sako jiems.

121 Nikodemas irgi tai žinojo. Jis pasakė: “Rabi, mes visi žinome, kad Tu – Mokytojas, atėjęs iš Dievo, nes niekas negalėtų daryti visa tai, jeigu nebūtų iš Dievo”. Matote? Jie tai žinojo. Bet kodėl?

122 Dabar žiūrėkite. Štai, Ievai tai buvo pažadėta. Bet kaip ši nuotaka atsisakė, kada pas ją atėjo tikrasis Žodis, taip ir ši moteris atsisakė pripažinti (žydų nuotaka). Juk ji buvo Dievo nuotaka, Jis išsiskyrė su ja. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ji buvo Dievo nuotaka.

123 Jūs pasakysite: “Bet juk jie dar nesusituokė”. Taip. Bet Juozapas paleido Mariją prieš…ruošėsi paleisti Mariją dar prieš jiems susituokiant. Matote? Jis buvo sužieduotas su ja.

124 Ir kada Jis atėjo, ir Žodis, Kurį Jis pažadėjo, atėjo dėl šitos santuokos, Jis rado ją tiek pasinėrusią į savo pakaitalus, kad ji nepanorėjo priimti tikrojo pažado, kuris buvo duotas – Kristaus, Žodis.

125 Galbūt, jūs šito nesupratote. Taip, leiskite aš dar kartą pakartosiu. Aš noriu, kad jūs tai suprastumėte. Suprantate?
232 TREČIAS ANTSPAUDAS

126 Jai buvo pažadėtas (nuotakai, Ievai) Gelbėtojas, kad jos Gelbėtojas bus Žodis. O kada Žodis atėjo, tapo kūnu, ji atmetė Jį. Jai buvo duoti pakaitalai… (taip, turėkite galvoje šitą pakaitalą) …duoti pakaitalai, kad judėtų toliau, kol ateis Atpirkėjas. O kada atėjo Atpirkėjas, ji neįstengė atsiplėšti nuo savo pakaitalo ir atmetė tikrąjį Žodį. Suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir tai buvo žydų nuotaka.

127 Taip pat Jis pasielgė ir su antra Ieva, nuotaka, visų dvasiškai gyvųjų motina. Suprantate? Ieva reiškia “ visų dvasiškai gyvųjų motina”. Ieva – “visų gyvųjų motina”.

128 Štai, ir kada Jis atėjo pas žydų nuotaką, ji buvo visų gyvųjų motina, bet ji atmetė Jį.

129 Natūrali Ieva puolė Edene, prisiklausiusi šėtoniškų samprotavimų, prieštaravusių Dievo Žodžiui – būtent taip ji ir puolė. Štai taip. Ji puolė, nes pasielgė taip.

130 Dvasinė Ieva (o tai bažnyčia, Kristaus nuotaka), ji puolė ne Edene, o Romoje (suprantate?), Nikėjos Pasitarime, kada ji atmetė tą sekmininkiška bažnyčia, kuri atėjo į Nikėją, ir paklausiusi romos samprotavimų, vietoj to, kad laikytųsi už Žodžio, ji puolė, ir viskas kas buvo toli nuo jos…aplink ją, mirė kartu su ja. Taigi, kaip puolė natūrali Ieva, lygiai taip pat puolė ir dvasinė Ieva. Dievo nuotaka puolė…puolė sode – Kristaus nuotaka puolė Romoje. Matote?

131 Atkreipkite dėmesį. Tie patys samprotavimai, prieštaravusieji Dievo Žodžiui, taip pat privertė ją parduoti šėtonui savo teises į skaistumą. Ir mes pamatėme atidengiant šituos Antspaudus, kad tai buvo šėtonas, ir ten iki šiol šėtonas. Biblijoje pasakyta, kad tai pats šėtono sostas. Ir kaip Ieva neteko savo… savo teisių į nekaltumą ir atidavė jas šėtonui Edeno sode, taip ir bažnyčia, Kristaus nuotaka, tą patį padarė Romoje, kada jie iškeitė Bibliją į savo dogmas ir samprotavimus. Matote, koks čia prototipas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

132 Jeigu tiesiog paseksi šiuos prototipus, tada tau būtinai viskas susijungs. Jeigu mano ranka atrodo, kaip…Jeigu aš savęs niekada nematyčiau, ir matau kaip artėja mano šešėlis, tai aš maždaug sužinosiu, kaip aš atrodau. Suprantate? Bet tokiu būdu… Jeigu jūs norite pamatyti, kas bus ateityje, tai žiūrėkite, kas buvo praeityje. “Nes viskas kas sena buvo šešėliu ateities” – pasakyta Biblijoje. Gerai.

133 Juk ji neteko savo doringo Žodžio, Dievo Žodžio, kada ji pardavė Bibliją ir mainais pastatė žmogų, tvirtinantį, kad bažnyčia turi teisę keisti viską,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 233

ką užsinori. Ir jie padarė tai. Ir Kristaus nuotaka, sekmininkiška nuotaka, pardavė savo nekaltumą Nikėjoje, lygiai kaip Ieva pardavė savo nekaltumą šėtonui Edeno sode. Tiksliai. Štai.

134 Dievas pažadėjo šitai bažnyčiai, šitai sekmininkiškai bažnyčiai (žinodamas, kad ji padarys tai), kaip Jis pažadėjo Ievai… Dievas pažadėjo sekmininkiškai bažnyčiai…

135 O jūs tikite, kad ji pardavė savo pirmagimio teisę pirmiau…savo nekaltumą, kada ji leidosi į tai? Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ji… Žinoma pardavė. Tada kokia nauda iš mokymo, nepagristo šita Biblija? Aš noriu, kad kas nors surastų Biblijoje taip vadinamą “apaštalinį tikėjimo simbolio” mokymą arba nors vieną žodį apie tai. Tai katalikiškas mokymas, o ne apaštalinis tikėjimas.

136 Perskaitykite Apaštalų Darbų 2:38 – štai šis apaštalinis tikėjimo simbolis, jeigu toks iš viso yra,. Taip. Matote? Tai štai. Jie juk nuolatos jį naudojo visą laiką. Tad, jeigu jūs… Suprantate?

137 Taigi, jie pardavė savo pirmagimio teisę. Be to, metodistai, baptistai, presbiterionai, sekmininkai ir visi likusieji padarė tą patį. Ji suformavo denominaciją… (Roma – štai kas privertė ją padaryti tai) …ji suformavo denominaciją ir pastatė jos priekyje žmogų. Ir metodistai, baptistai, sekmininkai ir visi iki vieno padarė tą patį – pastatė priekyje žmonių grupę. Ką Dievas bekalbėtų, jie…tu turi daryti taip, kaip jie nurodo.

138 O kas tai yra? – Tai pati tikriausia dvasinė prostitucija, ištvirkusi moteris (taip), mokymai, išgalvoti melagingi žmonių mokymai. Paskui ji tapo… Kada ji tai pasielgė (o aš įrodysiu tai), prieš Dievą ji tapo paleistuve. Jūs tikite, kad taip sakoma Biblijoje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taip. Jos dukros padarė tą patį.

139 Dabar, Apreiškime 17, jeigu norite pasižymėti, Jonas buvo paimtas Dvasioje ir išvydo didžią paleistuvę, sėdinčią ant… Ir mes skaitėme apie tai vakar vakare. Ir ten buvo septynios kalvos, ir visi jos darbeliai – tiksliai. Ir ji pripildė pasaulį savo purvinomis šlykštybėmis. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir vis žemės karaliai ištvirkavo su ja: apgaudinėjo, vogė, melavo ir mokėjo (oi-oi-oi!) už atgailą ir mišias, ir visa kita.

140 Ir prisimenate, pas ją buvo dukros. Jeigu ji tampa grupe, dargi, vadovaujant organizacinei sistemai, reiškia visa sistema neteisinga. Ir jeigu Ieva, nepaklususi Dievui, visus pasmerkė mirčiai, priklaususius jai, tai ir kiekviena bažnyčia, kuri organizuojasi, pasmerkia mirčiai visus, kurie priklauso jai. Tiksliai. Jiems visiems galas.
234 TREČIAS ANTSPAUDAS

Tai tiksliai susiderina su šituo Žodžiu. Perskaitykite Apreiškimo 17. Ir Biblijoje pasakyta, kad Jis sudegins ją ugnimi, o kartu su ja, ir visus jos vaikus”. Teisingai. Tai reiškia, kad su paleistuve sudegs visos organizacinės sistemos.

141 Tai skamba kategoriškai, bet… Ir aš…aš žinau, kad jūs dar išgirsite nuo jų papeikimą, ir aš norėčiau išgirsti, ką ten pasakys. Ir aš…aš…Tačiau tai tiesa. Taip pasakyta Biblijoje, todėl tai tiesa. Taip.

142 Ji tapo paleistuve. Galite perskaityti tai Apreiškimo Knygos 17 skyriuje. Ji… Ką ji darė? – Ji paleistuvavo, atstūmusi savo Vyrą. “Na, – pasakysite jūs, – ne, tai viso labo Biblija”. Žodis – tai Dievas. Ir jeigu jūs atimsite nors vieną…

143 O jūs norėtumėte, kad jūsų žmona bučiuotųsi su kitu vyru? Netgi, jeigu ji be šito daugiau nieko nepadarytų, tai jūs juk vis tiek nenorėtumėte, kad ji tai darytų. Ji įrodytų savo neištikimybę.

144 “Kiekvienas, kas atims nors vieną Žodį nuo Šito arba pridės prie Šito…” Aleliuja Kristus nori, kad Jo Žmona būtų švari Žodžio atžvilgiu! [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Štai kokia Ji turi būti.

145 Nes niekas, nė viena jota ir nė vienas brūkšnelis, ir niekas…tiksliau, brūkšnelis iš šito įstatymo arba iš šitos Knygos nepraeis, kol neišsipildys visa tai. Jėzus pasakė: “Dangus ir žemė praeis, bet Mano Žodis nepraeis”.

146 Nepridėkite prie Jo jokių asmeniškų aiškinimų. Jis nori švarios, nesuteptos – kad netgi jokio flirto nebūtų. Aš nenorėčiau, kad mano žmona flirtuoja su kitu vyru. Ir kada jūs klausote ne Jo, o kažkokių samprotavimų, jūs klausote…jūs flirtuojate su šėtonu. Amen Jaučiu didžią pagarbą, tiesa? [Susirinkimas sušunka ir sako: “Amen”.–Red.] Dievas nori, kad jūs pasiliktumėte nesutepti, tvirtai stovėtumėte ant šito Žodžio. Nenukrypkite nuo Jo nė per žingsnį. Gerai.

147 Dievas pažadėjo jai, kaip pažadėjo Ievai Edeno sode, štai šitai paskutiniai Ievai, tai yra sekmininkų bažnyčiai, pirmutiniai bažnyčiai… Pati bažnyčia – visų gyvenančiųjų žmonių motina, nes…tai kol jie vaikšto ten. Bet matote, kada žmonės perima jos nuodėmes, jie miršta kartu su ja.

148 Štai ateina jaunuolis, jis sako: “Aš noriu tarnauti Dievui”.

149 Jie sako: “Gerai, tau reikia padaryti taip: eik ten ir atgailauk”.

“Gerai, aš tai padarysiu. Garbė Dievui!”. Eina ten ir atgailauja.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 235

150 “Dabar ateik, prisijunk prie mūsų”. Štai jums, prašau. Chm-m. Matote? Viskas, baigta. Chm Taip ir yra, iš karto su ja ir mirė. Matote? Matote? Matote? Tai tiesiog… Šito moko ši Knyga (suprantate?), ne aš taip kalbu, juk čia taip sakoma. Gerai.

151 Tai štai, Dievas pažadėjo jai, kaip pažadėjo Ievai. Jis kalbėjo Ievai, kad ateis laikas, kada šis Žodis vėl sugrįž pas ją. Jūs prisimenate tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ką ji prarado, tas ir bus atstatyta, nes tiktai viena gali atstatyti – tai Žodis. Tiksliai.

152 Kaip aš kalbėjau apie šaudymą iš šautuvo, jeigu nepataikote į taikinį, tai išsiaiškinkite, kur nukrypote. Jums reikia sugrįžti atgal prie to momento ir pradėti iš naujo. Suprantate?

153 Ir jeigu sugrįši atgal, tai sugrįžti į Nikėją. Štai iš kur reikia vėl pradėti. Suprantate? Sugrįžkite atgal, toliau nuo šitų organizacijų, toliau nuo visos tos bažnyčios. Mes visiškai aiškiai pamatėme šiuos Antspaudus.

154 Aš visada, visą gyvenimą galvodavau, kodėl aš visada prieš organizacines sistemas – ne prieš žmones, ne. Šie žmonės lygiai tokie pat, kaip aš arba jūs, arba dar kažkas. Bet tai sistema, tai denominacinė sistema! Dabar aš aiškiai matau tai. Aš tik dabar tai supratau. Taip ir yra.

155 Dievas pažadėjo dvasinei Ievai taip pat, kaip pažadėjo natūraliai Ievai, kad jai vėl sugrįš Žodis, kad paskutinėmis dienomis Jis sugražins…Bažnyčią prie originalaus Žodžio.

156 Dabar žiūrėkite labai atidžiai. Aš…aš noriu, kad jūs dabar įsitikintumėte. Dievas pažadėjo Ievai, kad ateis laikas, kada Žodis bus atstatytas jos Sėklos dėka, kad Pats šis Žodis taps Sėkla. Ir kada davė jai pakaitalą, ji užsitvėrė už šito pakaitalo. O kada pas ją atėjo Žodis, ką gi ji padarė? – “Jis man nereikalingas”. Jis buvo pernelyg kuklus. Jai Jis pasirodė netinkamas, buvo nepakankamai išdailintas: “Tvarte?! Oho, na jau! Tai bent Toks štai vaikinas, nebuvo nei vienos dienos mokykloje? Dar ko, aš šito negalėčiau priimti. Tai ne Mesijas. Šitas tipas leidžia kitiems štai taip save skriausti, ir dar vadinate jį Mesiju? Nesipriešina, kada jam skarmalu užriša veidą, o paskui daužo per galvą? Ir jis dar pasivadino pranašu, tikru pranašu, kuris prisikėlė po tų!”

157 Jie nežinojo pranašų. Jėzus taip pasakė. Jis pasakė: “Jeigu jūs būtumėte pažinę pranašus, jūs pažintumėte ir Mane”. Taip. Matote?

158 Dabar pastebėkite. Bet kada pas ją atėjo Žodis taip…tiksliai taip, kaip Dievas ir pažadėjo, pas ją jau viskas buvo visai kitaip surašyta. Aš kalbu apie nuotaką, žydų nuotaką, judėjų nuotaką. Pradžioje buvo Ieva.
236 TREČIAS ANTSPAUDAS

O kada Jis atėjo čia, ji Jo nepanorėjo. Ji nepanoro atsiskirti su savo pakaitalais.

159 Taigi, Dievas pažadėjo dvasinei Ievai Sekminėse, pasakė apie tai dar prieš tai, kaip tai įvyko, dar prieš keturis šimtus metų iki bažnyčios puolimo, kad jie tiksliai atsitrauks ir padarys tai, ką jie ir padarė. Bet Jis pažadėjo, kad paskutinėmis dienomis Jis vėl pasius Žodį. [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.]

160 Kada Jėzus buvo žemėje, Jis kalbėjo tą patį, kad Jis vėl pasius Jį. O ką… Ką gi Jis ras? Jis ras tą patį, ką surado tada, kada atėjo pirmą kartą. Teisingai. Pas juos…Jie…jie nori savo pakaitalų. Jie nori savo denominacijos. Jie nori savo mokymų. Jie nori gyventi, kaip jiems patinka. Ir jie nori…“Na, aš toks tai. Aš priklausau tokiems tai”, – neturi reikšmės, ką bedarytų Dievas, kiek Jis beapsireikštų. Jis prikeldavo mirusiuosius, Jis galėjo atskleisti širdžių paslaptis, Jis galėjo daryti viską, kas pažadėta apie Jį Biblijoje – tai neturi jokios reikšmės: “Jeigu tai nesurišta su mano organizacija, tai tuščia vieta”.

161 Tą patį, ką padarė judėjų nuotaka. Taip. Matote? Jie paklausė savo pakaitalo, nors Dievas ir pažadėjo jiems tikrąjį. O kada tikrasis atėjo, jie Jo nepanorėjo. Tai buvo pernelyg kukliai.

162 Tas pats ir šiandien. Kada…kada Jis pasirodo šviesoje… Taigi, Dievas pasakė Malachijo 4, kad paskutinėmis dienomis Jis sius Žinią, kuri atstatys!… [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Joelis pasakė: “Aš atstatysiu per tuos metus”. Viską, ką suėdė Roma, ir viską, ką suvalgė metodistai, ir viską, ką suvalgė baptistai nuo tos originalios sekmininkų dienos šakos – Dievas pasakė: “Aš atstatysiu paskutinėmis dienomis”. Tikrai.

163 Ir Jis gali pasiusti mums tokį žmogų, kuris bus… Dievas siusdavo Savo Žodį tik pranašui; ne reformatoriams, o pranašams. Tada dar buvo ne laikas. O dabar šis laikas ateina, ir todėl mes laukiame jo atėjimo. Tai bus taip kukliai ir nuolankiai, ir taip… O-o, tai bent

164 Jūs galvojate, kad šie aristokratai: metodistai, baptistai ir presbiterionai, sekmininkai priims tai kada nors?

“Oho, tu pasakei ‘sekmininkai’?”

165 Sekmininkai – tai laodikiečiai, “turtingi ir nieko man nebereikia”.

166 Pasakyta: “Tu nežinai, kad tu vargšas”. Gal, statai pastatą už milijoną dolerių, bet tu vis tiek vargšas, dvasiškai nuskurdęs.

“O-o, – jūs pasakysite, – aš viską matau”.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 237

“Tu aklas”.
“Na, – jūs pasakysite, – garbė Dievui, pas mane nė lapė nesulos”.
“Nuogas”
“Na, aš tikras mūsų virukais. Pas mus seminarijos. Mes…”

167 “Ir nežinai šito”. Tiesiog viskas atvirkščiai. Štai, jeigu Biblijoje pasakyta, kad Laodikėjos bažnyčia bus tokioje būsenoje…

168 O nei vienas žmogus pasaulyje negalėtų neigti, kad tai paskutinis periodas, nes Laodikėjos bažnyčios periodas – tai septintas bažnyčios periodas, ir mes jau jame. Jis užsibaigia antru tūkstantmečiu. Daugiau nebeliko bažnyčios periodų. Štai kodėl vėlyvojo lietaus broliai negalėjo pradėti kitos organizacijos – jų daugiau nebebus. Taip. Jau pabaigoje. Chm-m. Amen! Bažnyčios periodų daugiau negali būti. Jie visi praėjo.

169 Bet jeigu sekmininkiška žinia buvo paskutine duota žinia, tai yra išteisinimas, pašventinimas, krikštas Šventąja Dvasia (paskutinės trys naujienos, paskutiniai trys bažnyčios periodai) sudaro pilnavertį gimimą…

170 Lygiai kaip moteris pergyvena…ruošiasi gimdyti kūdikį, pirmiausia, kas vyksta fiziškai – tai vanduo, paskui kraujas, o po to gyvybė.

171 Kada ant kryžiaus užmušė Jėzų, iš Jo kūno išėjo medžiaga, sudaranti naują…sudarantį gimimą. Pervėrė Jo šoną, išėjo Kraujas ir vanduo, ir “Į Tavo rankas atiduodu Savo Dvasią”. Kas išėjo iš Jo kūno? – Vanduo, Kraujas, Dvasia.

172 Dabar, Pirmame Jono 1…5:7 kalba jums apie tai: “Yra trys liudytojai Danguje: Tėvas, Žodis, – tai yra Kristus, – ir Šventoji Dvasia, ir šie trys sutaria kaip vienas”. Jie ne vienas, bet jie sutaria kaip vienas. “Ir trys liudija…” Tiksliau, aš turiu omenyje “jie viena”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Čia aš apsirikau. “Ir trys liudija žemėje: vanduo, Kraujas ir Dvasia, ir šie sutaria kaip vienas”.

173 Galima būti pašventintu, bet neišteisintu. Ir galima būti išteisintu, bet nepašventintu. Galima būti pašventintu, neturint Šventosios Dvasios. Taip.

174 Jono 17:17 mokiniai buvo pašventinti ir buvo duota jėga išvarinėti demonus, bet Šventosios Dvasios jie vis dar neturėjo. Matote? Žinoma. Jiems reikėjo užlipti iki Sekminių ir laukti, kad ateis Šventoji Dvasia.

175 Štai kada Judas parodė savo tikrąjį veidą. Matote, kaip šita dvasia tiesė sau kelią per išteisinimą, pašventinimą? Bet kada jis priėjo prie pabaigos, jis parodė savo tikrąjį veidą. Matote? Tiesa.
238 TREČIAS ANTSPAUDAS

176 Dabar pastebėkite. Taigi, ir štai mes gyvename laiko pabaigoje. Ir dvasinei Ievai, lygiai kaip natū-…kaip žydų Ievai, buvo pažadėta… Žydų nuotakai buvo pažadėta, kad sugrįš Žodis. Ir dvasinei nuotakai nuo Sekminių, kada ji krito Nikėjoje, tada ir jai buvo pažadėta, kad paskutinėse dienose vėl ateis Žodis. Taigi, jūs pasakysite… Tada…

177 Jeigu norite dar vieną Rašto vietą, paimkite štai šią – Apreiškimo 10. Ir pasakyta, kad tą valandą, tuo laiku, kada paskutinis angelas, septintas angelas (septintas pasiuntinys), pradės trimituoti, užsibaigs Dievo paslaptis. Matote? Atstatymas atgal prie Žodžio Biblijoje pasakyta, kad šitas paskutiniųjų dienų pasiuntinys turės…sugražins žmones į originalų tikėjimą, sugražins į tėvų tikėjimą. Bet jūs galvojate, kad jie priims tai? Ne Aha. Paskutinėmis dienomis Jis atstatys originalų Žodį, kaip Jis pasakė per Malachiją 4.

178 Bet jie neteko. Štai, ji neteko to Žodžio Nikėjoje. Ieva neteko Edene, Ieva atmetė savo Golgotoje. O Nikėjos grupė atmeta Jį paskutinėmis dienomis – lygiai taip pat. Tai bent

179 Bet kada Žodis atėjo žmogiškame kūne, ji… (Ieva, žydų bažnyčia, visų dvasiškai gyvenusiųjų tuo laiku motina) …ji atmetė Jį. Ji buvo tiek mirusi savo tradicijose ir dogmose, kad praleido Jį. Tas pats ir su šita – tiksliai. Štai.

180 Jie nepastebi Jo, gyvo Žodžio, apreikšto kūne pažadėtu Žodžiu. Žodyje pažadėta, kad Jis darys visa tai. Buvo duotas pažadas, kad paskutinėmis dienomis bus būtent taip: “Kaip tai buvo Sodomos dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimo metu”. Dabar žiūrėkite, kas vyko Sodomoje. “Kaip tai buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimo metu”. Matote? Pažiūrėkite, kas vyko tada. Matote? Taigi, Jis pasakė, kad bus tas pats, ir mes gyvename šiuo laiku. Čia galėtumėme… Aš galėčiau suminėti, tikriausiai, šešis šimtus štai tokių pažadų iš Rašto, tiesiog pasiremti jais. Suprantate? Štai, bet jie atmetė Jį.

181 Ji laikėsi už tradicijų ir pakaitalo vietoj… Ji laikėsi už pavaduojančio kraujo vietoj tikrojo Kraujo. Jėzus, Žodis, pasakė (kada Jis buvo apreikštas jai), kad kadangi ji laikėsi už šitų tradicijų… Jėzus, apreikštas Žodis, pasakė nuotakai, žydų nuotakai: “Laikydamiesi savo tradicijų, jūs padarėte sau Dievo Žodį neveiksmingą. Jis negali veikti”.

182 Štai kodėl šiandien prabudimai, kurie pas mus turi būti… Pas mus denominaciniai prabudimai, tikro sujudimo pas mus dar nebuvo. Ne nėra, nėra. Jų nėra. Negalvokite, kad pas mus vyksta prabudimai. Jų pas mus nėra. O-o, pas juos milijonai, milijonai ir milijonai bažnyčios narių, bet niekur nėra prabudimo. Nėra, nėra.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 239

183 Nuotakoje dar nebuvo prabudimo. Suprantate? Dar nebuvo jokio prabudimo, nebuvo Dievo pasireiškimo, kuris sujudintų Nuotaką. Suprantate? Mes laukiame šito dabar. Tik šie septyni paslaptingi Griaustiniai galės Ją vėl pažadinti. Suprantate? Taip. Jis sius tai. Jis pažadėjo tai. Dabar žiūrėkite.

184 Taigi, ji buvo…ji buvo mirusi. Štai, o jeigu bažnyčios užmirštų apie savo mokimus ir užmirštų apie savo dogmas, ir tiesiog paimtų Bibliją, paprašytų kas pažadėta, tada dėl jų tai būtų veiksminga. Bet matote, Jėzus pasakė: “Jūs savo tradicijomis darote Dievo Žodį neveiksminga jums”. Juk tas pats šiandien ir su dvasine Ieva (matote?), su šiandienine dvasine nuotaka, su taip vadinama bažnyčia. Ji paima ir nepriima Dievo Žodžio, ir vietoj Jo ji priima dogmas. Todėl, Žodis jai neveiksmingas (suprantate?), nes ji bando įnešti į Žodį savo mokymą, o iš šito nieko neišeis.

185 Taigi, šiandien mums reikia… “Jo Atėjimo Šauklyje”, aš labai dažnai skaitau, nuolatos tokias antraštes: “Mums reikia, kad sugrįžtų pranašas Mums reikia, kad sugrįžtų pranašas” Ir aš galvoju, kad kada jis sugrįš, jie nieko apie tai nežinos, kaip aš ir kalbėjau. Taip. Taip buvo visada. Suprantate? “Jis mums reikalingas”. Tik apie tai ir kalba: “Mums reikia, kad sugrįžtų pranašas, kuris be baimės neš Viešpaties Žodį. Mes tikime, kad Biblijoje tai pažadėta”.

186 Štai, aš žinau brolį…brolį Moorą ir kitus, svečiavausi pas jį ir taip toliau (pas redaktorių). Ir tai nuostabiausias žmogus – tokių dar reikia paieškoti – toks nuostabus žmogus. Bet matote, jis žino, kad mums tai reikia. Ir sesuo Moor – tokia nuostabi moteris, tokia… vargšė, ir jie aukoja, ir…

187 Mano nuomone, kad tai vienas iš geriausių laikraščių veikloje – “Jo Atėjimo Šauklys”. Bet jūs matote, kad jie nuolatos trimituoja: “Mums reikalingas pranašas Mums reikalingas pranašas” Matote? Tai bent Štai apie ką jie kalba.

188 Ir štai šiandien mes čia. Ir kaip vakar ir šiandien, per radiją skelbia, kad… (ir baptistų bažnyčios ir taip toliau) …kad su katalikais mums nereikia susijungti, bet mums reikia tarsi bendrauti su jais. Matote?

189 Ir tiesiog čia, kaip tik čia skamba Žinia: “Laikykitės toliau nuo to nuodingo” Matote? Matote? “Kaip du gali eiti kartu nesusitarę?” Matote? Šviesa ir tamsa negali bendrauti kartu. Kada ateina Šviesa, tamsa traukiasi. Suprantate? Ji negali… Labai stipru Neįmanoma Šviesą išstumti tamsa. Bet su Šviesa galima išstumti tamsą. Tiesa. O Jis ir yra Šviesa, ir Jis yra Žodis. Suprantate? Štai jums, prašau – vis tiek viskas į tai susiveda. Jo nepriversi sumeluoti arba suklysti – Jis vis tiek kalbės Savo. Taip.
240 TREČIAS ANTSPAUDAS

190 Panašiai kaip jeigu kas nors pradės…pabandys su jumis pasiginčyti: jeigu jūs žinote, ant ko stovėti, žinote, į ką jis tiki…

191 Tai tas pats kas paimti triušį ir paleisti jį užtvare, ir kiekvieną skylę uždengti. Tiesiog stovėk prie vartų – jis vis tiek atstraksės. Štai ir viskas. Matote? Jam teks vėl sugrįžti prie vartų, nes tiktai taip jis galės išeiti. Jis įkiš galvą čia ir bėgios kol nenusisuks sprando, bėgios šen bei ten. Tiesiog stovėkite ir stebėkite jį, ir jis vis tiek sugrįš. Suprantate? Būtent taip. Štai ir viskas.

192 Tik taip ir reikia – laikykitės šito Žodžio! Galite dundėti visur savo mokymais, visur lysti strimgalviais, bet jums vis tiek teks sugrįžti prie šito Žodžio. Suprantate? Taip. Štai ir viskas.

193 Štai. Matote, jiems…jiems…jiems Jis nereikalingas, jiems nereikalingas Dievo Žodis. Laikydamasi savo tradicijų, ji neleido pasireikšti Dievo Žodžiui.

194 Tas pats šiandien ir su dvasine Ieva – ji nenori…ji nori išsaugoti savo tradicijas ir nukrypti nuo Dievo Žodžio. Ji, vėlgi, laikosi už denominacijų ir jų mokymo, ir savo vyresniųjų tradicijų, vietoj to, kad priimtų Dievo Žodį.

195 Ir kada jai paskutinėmis dienomis bus duotas pažadėtas Žodis, ji nepriims jo, nes su savo tradicijomis, kaip ir žydų nuotaka – nežiūrint į tai, kad tikrasis Žodis apreikštas, įrodytas, patvirtintas – ji nepriims Jo. Kodėl nepriims? Nes štai jos prototipas. Ji negali priimti. Teisingai. Ji negali eiti priešingai savo prototipui. Suprantate? Ir išpranašauta, kad ji bus tokia, todėl kaipgi jūs galite kažko išvengti?

196 Dabar lieka daryti tiktai viena – tiesiog džiaugtis tuo, kad tu nelikai lauke, štai ir viskas, laukti šito. Gerai.

197 Dievas pažadėjo, kad paskutinėmis dienomis Jis apreikš ir patvirtins jai Savo Žodį, bet ji vis tiek nepriims. Visa tai Dievas pažadėjo jai per Savo tarnus pranašus: Dievas pažadėjo per Jėzų Kristų, Dievas pažadėjo per Joelį, Dievas pažadėjo per Paulių, Dievas pažadėjo per Malachiją, Joną, Dievas pažadėjo per Joną Teologą, per visus šiuos pranašus, kokia būtent bus jai paskutinė Žinia. Dabar, jeigu jūs norite jas užsirašyti (žinoma, jūs visi jas žinote): Jėzus – Jono 14:12, Joelis – Joelio 2:38; Paulius – Antras Timotiejaus 3; Malachijo 4 skyrius ir Jonas Teologas – Apreiškimo 10:17, 1-17 (matote?), kas būtent vyks dabar O kas tai dėl Bažnyčios? – Įkūnytas Žodis, vėl tapęs kūnu Jo tautos tarpe Suprantate? O tie tiesiog netiki tuo.

198 Jūs žinote, ką pasakė Jėzus, kada pamatė, kad Jis…kada Jis prieš juos padarė šiuos stebuklus ir įrodė, kad Jis Dievas;
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 241

įrodė, kad Savo darbuose Jis buvo…kad Jis atliko juos tiksliai? Jis…Jis pasakė jiems, Jis pasakė: “Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos”. Teisingai. O Kofarnaume Jis nieko ypatingo nepadarė, tik išgydė kelis žmones ir papasakojo jiems jų širdžių paslaptis, ir išėjo. Chm-m. Štai ir viskas.

199 Matote, žmonės nežino, kas yra stebuklai. Jie galvoja, kad tai būtinai turi būti didžiulė programa, kada visi atsistoja, ir žinovai sako kalbą, ir…ir groja orkestrai, ir plevėsuoja vėliavos, ir puošniai aprengtos moterys, ir jų…ir visi laukime, ir visi filosofijos, teisės daktarai su aukštais katiliukais ir su apykaklėmis aplink kaklą, ir visa kita – jiems visiems būtinai reikia ypatingai įeiti: “Štai tai kažkas didingo”.

Dievas pasakė: “Tai kvailybė”.

200 Ir Jis pakelia kažkurį neišvaizdų, kuris nežino skirtumo tarp, galbūt… [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] …su vargu supranta abėcėlę, ir atlieka kažką, dėl ko tikroji Bažnyčią tiesiog užsidega, o visi likusieji sako: “Šuoliuotojų krūva”. Dievas vadina tai didžiu, o pasaulis vadina tai kvailybe. Pasaulis vadina tą didžiu, o Dievas vadina tai kvailybe. Matote? Viskas atvirkščiai. Matote? Ir tai, ką Dievas pažadėjo, Dievas darys ir jau padarė. Suprantate? Aha. Štai taip.

201 Taigi, vis tiek ji pasilieka tokia pat, kaip ir ta, žydų Ieva – ji tiesiog nenori šito priimti. Gali prikelti mirusius, matyti Dievo Dvasią… Jėzus nužengė, patvirtino, kad Jis Dievo Sūnus. Pirmiausia, Jis pradėjo pamokslauti. Na, žmonės pagalvojo: “Na, kažkoks keistas vaikinas. O kas jis apskritai toks?” Ir žmonės iš kart pradėjo kalbėti…

202 Žinoma, jie jau ankščiau kalbėjo, kada atėjo Jo šauklys Jonas, jie klausinėjo: “Tu Mesijas?”

203 Jis atsakė: “Ne. Bet Jis stovi kažkur tarp jūsų”. Chm-hm. Matote? Kodėl? Jis žinojo, kada atėjo jo žinia, ką jis turėjo padaryti. Jis žinojo, ką darys.

204 Lygiai kaip Nojus visą laiką stebėjo Henochą. Kada Henochas dingo, Nojus pasakė: “Geriau laikytis arčiau arkos. Tas laikas arti”. Nojus visą laiką sekė Henochą. Suprantate?

205 Ir Jonas stebėjo tą ženklą, apie kurį jam pasakė Jėzus… tiksliau, apie kurį jam pasakė Dievas. Jis pasakė: “Jis stovi dabar tiesiog čia, kažkur tarp jūsų. Aš nepažystu Jo, bet aš Jį atpažinsiu”.

206 Stovėdami ten, jie klausinėjo: “Ar ne tu Mesijas?”
242 TREČIAS ANTSPAUDAS

Pasakė: “Mus pasiuntė vadovybė”. Chm-hm. Pasakė: “Vyresnieji ir kiti pasiuntė mus čia. Jeigu tu Mesijas, tai kodėl tau nenueiti ir neprisistatyti ten, o ne čia, tarp šitų padugnių” Aha, aha. “Eik tenai ir prisistatyk”.

207 Jis pasakė: “Aš ne Mesijas”. Jis pasakė: “Aš dykumoje šaukiančiojo balsas”.

208 Tai išvis praskrido pro jų ausis. Jie supratimo apie tai neturėjo (suprantate?), tačiau visi jie laukė jo atėjimo. “Na jau toks jis negali būti. Oi, tai būtų baisu”

– Iš kokios tu mokyklos?
– Iš jokios.
– Tu turi nario bilietą?
– O kas tai? [Brolis Branhamas juokiasi–Red.]

209 Matote? Jis buvo Dievo pateptas. Jis pasakė: “Viena tai jau tikrai pas mane yra: kirvis pridėtas prie medžio šaknų”. Štai, pas jį daugiau…pas jį daugiau nieko nebuvo. Jis kalbėjo girininko žodžiais, o ne dvasininkijos žodžiais: angys, kirviai ir medžiai, ir taip toliau. Jis…jis nekalbėjo bažnytine kalba.

210 Bet Jėzus pasakė, kad niekada nebuvo pranašo, lygaus jam. “Iki jo laiko dar nebuvo tokio žmogaus, gimusio iš moters, kaip jis”. Taip. Jis buvo daugiau negu pranašas. Jis buvo sandoros pasiuntiniu, stovėjo tarp dviejų artėjančių epochų sandūrų. Suprantate? Daugiau negu pranašas.

211 Štai, tada…tada jo nepažino, jo nesuprato. Jis buvo tokiu keistu vaikinu, tad ant jo pastatė kryžių. Suprantate?

212 Ir… O paskui, kada atėjo Jėzus, jie, žinoma, nesiruošė Jo priimti, šito dailytės sūnaus (nieko panašaus) su suterštu nesantuokinio vardu. Ir Jis… Į tokį vaikiną jie nežiūrėtų.

213 Bet…bet pažiūrėkite, ką padarė Dievas. Jis paėmė nemokytus, vargšus žvejus, girininkus, artojus ir paleistuves, o įžymieji žmonės paliko ten sėdėti, kaip sėdėjo. Kodėl? Kas… Kodėl Jis tai padarė? Kodėl Jis taip pasielgė? Jūs galite sau įsivaizduoti? Nes tie žmonės atpažino, kad Jis yra Žodis. Dabar minutei pažiūrėsime į juos.

214 Štai senas neraštingas žvejys, netgi nemoka parašyti savo vardo. Biblijoje pasakyta, kad jis buvo neraštingas ir nemokytas. Jis atneša žuvį ir deda ją, eina ten ir žiūri, kas ten per triukšmas. Bet giliai viduje jis žinojo, kad Biblijoje pasakyta, kad Mesijas…
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 243

Visi žydai laukė Mesijo, nes Jam ateinant turėjo įvykti tam tikri biblijiniai dalykai.

215 Pasirodydavo daug mesijų, kurie kalbėdavo: “Tai aš”, – ir išvesdavo šimtais, ir…ir žūdavo, ir visa kita. Bet matote, tai buvo tam, kad nukreiptų nuo tikrojo, kada Jis ateis.

216 Pas mus jau buvo Elijo apsiaustai ir kostiumai, ir ko tik nebuvo, bet tai…tai…tai tik dėl to, kad nukreiptų nuo tikrojo, kada jis iš tikrųjų ateis. Suprantate? Taip. Įvairūs žmonės nešiojo mantijas ir apsiaustus, ir juos laidodavo su visokiais atlenktais gobtuvais, ir visa kita. Tai ne…Tai…tai tiktai įrodo… Kaip padirbtas doleris liudija apie tai, kad kažkur yra tikras, tik reikia jį surasti. Suprantate?

217 Tai štai, ateina Jis. Taigi, išėjo šie įžymūs žmonės, o jie tiek įstrigo savo pakaitale, kad sakė: “Na, jei jau ateis Mesijas, tai Jis, žinoma, ateis pas Kajafą. Jis ateis į mūsų denominaciją. Jis ateis pas fariziejus”. Sadukiejai: “Tai jūs taip galvojate Ne, Jis ateis pas sadukiejus”. Ir štai taip pas juos buvo (matote?) – tas pats, kas vyksta ir šiandien.

218 Taigi, bet kada Jis atėjo (tai buvo keista), Jis atėjo (o-o!) gražu ne taip, kaip jie galvojo, bet Jis atėjo sutinkamai su Žodžiu. O jie nežinojo Žodžio.

219 Aš norėčiau pasakyti tai taip, kad jūs…kad tai įkristų giliai. Aš noriu, kad mes tai suprastume: štai kame reikalas šiandien su jumis. Matote? Jūs nežinote Žodžio

220 Jėzus pasakė: “Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų negalite atskirti”.

Pasakė: “Mes turime Mozę”.

221 O Jis pasakė: “Jeigu jūs žinotumėte Moze, tai žinotumėte ir Manimi”. Nepažino Mozės, ir todėl jie ir nepažino. Jie tiktai žinojo mokymą, kurį jie patys išperėjo.

222 Dabar paimkime kaip pavyzdį šitą seną žvejį. Jis stato savo pintinę, paglosto savo žilą barzdą ir eina: “Įdomu, pažiūrėsiu, kas jis toks”.

223 Brolis pasakė: “Einame. Nagi nueikime tenai”. Pasakė: “Tai tas pats vaikinas. Tai tas vaikinas, apie kurį kalbėjome prieš kelias dienas. Vakar vakare su Juo aš praleidau visą naktį. Žinai Jonai, apie kurį aš tau pasakojau?”

224 “Na taip, tas laukinis žmogus Taip, aš girdėjau apie jį”.
244 TREČIAS ANTSPAUDAS

Na… Draugužis Simonas, žinote, pasakė: “Aš girdėjau apie jį. Taip, buvau aš ten, buvau ten du ar tris mėnesius atgal. Aha”.

225 “Jis pasakė… Ir kartą jis stovėjo ten, jis taip keistai pasakė. Jis pasakė: ‘Jūs žinote, o štai ir Jis’ Žmonės paklausė: ‘Iš kur tu žinai?’ Pažvelgė ten, o ten stovėjo paprastas žmogus. Jis pasakė: ‘Aš matau, kaip Dievo Dvasia nusileidžia balandžio pavidalu. Aš girdžiu, Balsą sakant: “Tai Jis. Tai Mano Mylimas Sūnus, Kuriame Man patinka gyventi”.’ Paskui jis iš karto įbrido į vandenį ir krikštijo Jį, ir taip toliau. Na štai… Ir jis pasakė, kad Jis Jį atpažino”.

226 “Oi, aš nežinau, – pasakė Simonas, – aš girdėjau visa tai daug kartų”. Ir štai jis prieina. (O giliai jo širdyje buvo paskirta sėkla. Suprantate? Taip pasakė Jėzus. Teisingai.) Prieina prie Jo, prieina. Pasakė: “Nueisiu į susirinkimą ir pažiūrėsiu”. Eina tenai.

227 Stovi Jėzus, paprastas vaikinukas. Prieina, o Jis ir sako: “Tave vadina Simonu. O tavo tėvą vadino Jona”. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Dingo visas pasipūtimas. Kodėl? – Ten viduje buvo uždengta šito amžino Gyvenimo sėkla. Taip.

228 Pasakė: “Luktelėk minutėle Kaip tai? Tu juk manęs niekada nematei, ir mano tėčio Tu nežinai, nes jis jau seniai mirė. Bet Tu atėjai ir kalbi man tai? Aš žinau, ką Biblija sako…” Tai yra, nesiremia tuo, ką sako vyresnysis. Bet: “Biblijoje pasakyta, kad Mesijas bus pranašu. Štai Jis. Tai juk Jis”.

229 Kartą Jis ėjo pro Samariją, ėjo ten su grupe žydų. Jis paliko juos. Ir išėjo ši moteris su blogu vardu, galbūt, patraukli mergaitė, žinote. Ir… Vaikystėje ją išmetė į gatvę. Ir ji buvo beeinanti. Galbūt, ji galvojo apie kažką. Ji priėjo ten ir pastatė kibirą. Ir ji buvo bepradedanti leisti pintinę, žinote, kad pasisemtų vandens. Ir ji išgirdo Vyro balsą: “Duok Man gerti”. Ji apsižvalgė, ir štai sėdi kažkoks vidutinio amžiaus žydas.

230 Ji paklausė: “Klausyk, Tu juk žydas. Tau nedera taip, Tau nedera su manimi kalbėtis. Aš juk samarietė”.

231 Jis pasakė: “Jeigu tu žinotum, su Kuo tu kalbiesi, tu duotum…tu prašytum Mane duoti tau gerti”.

232 Paklausė: “O kur Tavo kibiras?” Matote? “Kur Tavo virvė?”

Jis pasakė: “Vanduo, kurį Aš duodu – tai Gyvybė”.

233 “Ką-ką?” Matote? “Na, – pasakė ji – na, jūs turite garbinti Jeruzalėje.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 245

O mūsų tėvai garbino…”

234 “O-o, –pasakė Jis, – tai tiesa, bet, – pasakė, – mes, žydai, žinome ką garbiname. Bet, – pasakė, – tu žinai, ateina laikas, kada…kada garbinsite ne Jeruzalėje arba ant šito kalno”. Jis pasakė: “Jie…jie garbins Dievą Dvasioje… (nes Jis yra Dvasia) …Dvasioje ir Tiesoje”. Kagi, ji taip įsižiūrėjo, žinote. Ir…

Jis pasakė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.
Ji pasakė: “Mano vyrą? Aš…aš neturiu vyro”.

235 Pasakė: “Taip, tai tiesa”. Pasakė…pasakė: “Tu turėjai penkis, o dabar pas tave šeštas”. Ir pasakė: “Tu turėjai penkis. Ir…ir tu… tu pati žinai. Tu pasakei tiesą”.

236 Žiūrėkite Kas tai buvo? – Šita Šviesa krito ant tos sėklos. Ji gulėjo ten, ištarta Dievo. Taip.

237 Sėkla buvo žemėje. Kada Dievas patraukė vandenį, ir saulė apšvietė ją, ji išdygo. Teisingai. Matote? Jai tik reikėjo saulės, tik reikėjo šviesos. Taip.

238 Ir paskui, kada Šventoji Dvasia per Jį atidengė jos praeitį ir parodė tai jai, ją nušvietė šita Šviesa – ji pasakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas”. Ji pasakė: “Mes žinome (aš tai žinau), kad kada ateis Mesijas, būtent tokiu Jis ir bus. O pas mus jau šimtus metų nebuvo pranašo. Pas mus jau šimtus metų nėra tikrojo pranašo”. Ir ji pasakė: “Kaipgi Tu sakai man apie mano vyrą, ir pasakei man, kiek aš turėjau, ir taip toliau. Pasakė: “Aš išvis nesuprantu šito”. Pasakė: “Kada ateis Mesijas, Jis darys tai. Bet kas gi Tu?”

Jis pasakė: “Aš ir esu Jis”.
Štai ir viskas. Matote? Paleistuvė

239 O kunigai apsidairė ir pasakė… Na, jiems reikėjo kažką atsakyti savo susirinkimui. Pasakė: “Nebendraukite su tuo vaikinu. Jis…jis apsėstas demono”. Štai ir viskas. Štai koks skirtumas. Ir tas pats ir šiandien. Matote? Tas pats ir šiandien – lygiai taip. Taip. Tiksliai.

240 Ji…ji pažino tai, nes ją apšvietė Šviesa. Jie pa-… Šie žvejai, medkirčiai, fermeriai, muitininkai, paleistuvės – jie pamatė Jame tai, kas buvo išpranašauta apie Jį paprastuose Raštuose. O fariziejai negalėjo pamatyti dėl savo tradicijų. [Brolis Branhamas daro pauzę ir gestikuliuoja. Susirinkimas išreiškia pritarimą–Red.] Jie negalėjo pamatyti dėl savo tradicijų. Bet prostitutė, fermeriai ir visi kiti pamatė tai, visi, kam buvo skirta. Kada išsisklaidė abejonės, sėkla pradėjo dygti. Tiesa.
246 TREČIAS ANTSPAUDAS

241 Ką ji padarė? Ji pasakė: “Kagi, buvo malonu susipažinti su Mesiju”? O-o, ne, broli Ji iš karto leidosi į miestą. Ji užmiršo apie vandenį. Ji pasakė: “Ateikite pažiūrėti į Žmogų, Kuris papasakojo man tai, ką aš padariau. Argi tai ne tai, ką pagal Raštą darys Mesijas? Argi būtent ne tai?” Ir žmonės pamatė tą patį.

242 Kaip Jėzus Kristus pasakė Šventojo Jono Evangelijoje 14:12, kad tai vėl įvyks. Jis taip pat pasakė tai Luko Evangelijoje, kada kalbėjo: “Kaip buvo Nojaus dienomis”, – kaip Dievas pasireiškė Žmoguje ir papasakojo, kas buvo už Jo nugaros, ir ką padarė Sara – nusijuokė palapinėje. Ir visi šie Raštai iš Malachijo ir taip toliau išpranašauta paskutinėmis dienomis. Laiške Hebrajams 4 pasakyta, kad kada sugrįž Žodis… Pranašo Malachijo Knygoje 4 pasakyta, kad Jis sugrįž per žmogų. Laiške Hebrajams 4 pasakyta, kad Dievo Žodis atskiria mintis, kurios širdyje.

243 Ir žmonės mato kaip tai vyksta ir nueina nuo šito šalin. Jų tradicijos uždengia tai ir padaro tai neveiksmingu. Mes jau atėjome, štai ir viskas.

244 Žinote, šiandien Jis galėtų daryti tą patį. Jis tiesiog ateitų ir padarytų viską tą patį, ką darė tada, kaip Jis ir pažadėjo. Suprantate? Jis pažadėjo tai padaryti. Jis pažadėjo tai padaryti. O jeigu Jis darytų tą patį, reiškia, pasiuntinys Laodikėjai turi tai daryti.

245 O jeigu Laodikėjos bažnyčia pamatys tai vykstant, jie pasielgs tiksliai taip, kaip pasielgė pradžioje žydų bažnyčia. Kaip gerai bebūtu tai patvirtinta, o-o, jie vis tiek taip pasielgs. O-o, tai bent

246 Čia sakoma, kad tai… mes sugrįšime prie originalaus Žodžio ir būsime apreikšti, kaip ir pažadėta, kad atstatytumėme tikėjimą, vėl originalų tikėjimą. Ir jeigu Jis leido žinoti apie Save, kad jis gyvena Savo tautos tarpe, darydamas visa tai… Jis netgi leido, kad Jį nufotografuotų, moksliškai įrodė tai, o jie vis tiek tuo netiki. O galėtų! Leido, kad mechaninis fotokameros objektyvas nufotografuotų, kaip Jis stovėjo ten – tas pats Ugnies Stulpas, vakar, šiandien ir per amžius tas pats (Hebrajams 13:8), kad parodytų, kad tai moksliškai ir visais atžvilgiais, moksliškai, dvasinėse sferose – visais atžvilgiais, kaip tik galima įrodyti, tai buvo įrodyta.

247 Ir, žinote, jie, tikriausiai, pasielgs tiksliai taip pat. Galbūt, jie tiesiog nueis šalin ir pasielgs taip pat, kaip ir tie.

248 O-o, Dieve, padėk mums Oi-oi-oi Taip, čia mes sustosime. Bet aš meldžiu, kad Dievas padėtų mums pamatyti… (mes dabar prieisime, nes aš nenoriu jus labai ilgai užlaikyti) …tepadės mums Dievas pamatyti. Aš galvoju… Gal, kadangi ant mūsų Dvasia,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 247

dabar būtų pats laikas Jam padėti mums apreikšti, atidengti šį Antspaudą.

249 Perskaitykime. Matydami, kokioje padėtyje bažnyčia, mes matome, kur ji buvo; pamatėme, ką jie darė; pamatėme, kada tai turėjo įvykti; matome ir matome tai, ką jie turėjo padaryti – jie būtent taip ir pasielgė. Dabar jūs matote mūsų padėtį? Nuspręskite patys? Aš negaliu spręsti. Aš atsakau tiktai už tai, kad atneščiau šį Žodį. Aš galiu perduoti Jį tiktai taip, kaip Jis duotas man. Jeigu Jis man neduotas, tai ir aš negaliu Jo perduoti, ir niekas kitas negali.

Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę
sakant: “Ateik ir žiūrėk!” Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas,
o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles.

Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: “Kviečių saikas
už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk
skriaudos!”

250 Štai, Avinėlio rankoje Knygą, ir Jis nuima Antspaudus. Jis nuėmė pirmąjį, antrąjį, o dabar Jis nuima trečią. Ir kada Jis nuima jį (Avinėlis nuima jį, Trečią Antspaudą), trečias gyvūnas…

251 O kas iš jūsų žino, kaip atrodė trečias gyvūnas? Buvo panašus į žmogų. Pirmas buvo panašus į liūtą, antras buvo panašus į veršį arba jautį, o trečias buvo panašus į žmogų, buvo kaip žmogus. Ir jis išgirdo, kaip gyvą būtybė, gyvūnas, gyva būtybė, panaši į žmogų, pasakė Jonui: “Ateik ir žiūrėk, kas tai, į šią paslėptą paslaptį”. Visų išpirkimo metų bėgyje, nuo pasaulio sutvėrimo, tai buvo paslėpta po šituo Antspaudu – tai, kas turi įvykti. “Dabar ateik ir žiūrėk, kas tai”.

252 Taigi, Jis atidengia jį, griaudžia griaustinis, ir Avinėlis atidengia Antspaudus.

253 Tai štai, ir Jonas priėjo, kad pažiūrėtų, kas bus tai. Ką gi jis pamatė? – Jis pamatė juodą žirgą. O jojiko rankoje buvo svarstyklės, tiksliau, svarstyklių lėkštės. Štai, tai pirma, ką jis pamatė. Kada Avinėlis paskelbė apie tai, nuėmė Antspaudą, tada kitas gyvūnas… Matote, šie gyvūnai vienas po kito skelbė: “Ateik ir žiūrėk”. O Jonas (iš ten, kur jis stovėjo; galbūt, štai taip), jis prieina čia, kada Avinėlis atidengė, ir jis priėjo.

254 Paprastai griaudžia griaustinis, kaip mes pamatėme Pirmame Antspaude. Ir jis atidžiai žiūri, kas gi įvyks. Ir pirmiausia jis mato, kaip kažkoks žmogus joja ant balto žirgo. Jis stebi, kaip jis joja vis toliau ir toliau. Jonas mato jį iki pačios pabaigos. Jis mato, kaip jis joja ant savo balto žirgo su lanku rankoje
248 TREČIAS ANTSPAUDAS

ir… (tai yra, šitas raitelis) …ir jis neturi strėlių. O po viso šito jis mato, kaip tas gauna karūną ir joja sau toliau.

255 Paskui mes matome, paskui Avinėlis… štai vėl – Jis atidengia kitą ir žiūri. Ir čia pasirodo ugniaspalvis žirgas. Ir šito žmogaus rankoje kalavijas. Jis joja tolyn ir tolyn pagal Raštą (suprantate?) su šituo kalaviju rankoje, kad žudytų ir paimtų taiką nuo žemės.

256 Dabar Avinėlis atidengia kitą Antspaudą. Kita gyva būtybė, panaši į žmogų, pasakė: “Ateik ir žiūrėk”. Dabar jis prieina, žiūri, kas ten. Jam bežiūrint, pasirodo raitelis ant juodo žirgo.

257 Taigi, vakar vakare mes išsiaiškinome, kad tas pats raitelis, kuris jojo ant balto žirgo, tas pats ir ant ugniaspalvio.

258 Ir balsas gyvūnų viduryje pasakė, pašaukė (suprantate?) eiti ir pažiūrėti, kas tai – Jis buvo šitose gyvose būtybėse. Ir jis pamatė šitą juodą žirgą.

Ir kada balsas keturių būtybių viduryje pasakė: “Kviečių saikas už
denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk
skriaudos!” (Matote?)

259 Šitas raitelis, apsvarstykime jį. Atkreipkite dėmesį į pirmąjį raitelį, kas toks jis buvo. O vakar vakare mes išsiaiškinome iš Rašto, kad antrasis raitelis buvo tas pats žmogus, tiktai jis buvo ant kito žirgo. Kas įvyko? – Jis pakeitė savo tarnavimą. Suprantate? Teisingai. Mes išsiaiškinome, kad tai buvo antikristas, ir jis pakeitė savo padėtį.

260 Mes išsiaiškinome, kad pradžioje, kada jis buvo tiktai baltu žirgu, jis tapo mokymu. Taigi, mes išnagrinėjome juos visus betarpiškai Raštuose. Suprantate?

261 Dabar pažiūrėkite, ką mes šiandien turėsime – čia jau kitas bažnyčios periodas. Suprantate? Dabar mes prieiname prie trečio periodo. Suprantate? Būtent trečiame bažnyčios periode – tai tiksliai kaip trečias žirgas. Suprantate?

262 Dabar, kas buvo pirmame bažnyčios periode? Nikolaitai turėjo mokymą, (suprantate?), tai vienas. Taip, o paskui netikėtai šis nikolaitų mokymas buvo patvirtintas ir buvo laikomas kaip tikras, įsigalėjo. Ir jie karūnavo šitą žmogų. Tuomet šita dvasia, antikristas, įsikūnijo į žmogų. Matote? Ir mes išsiaiškinome, kad paskui jis taip pat taps ir įsikūnijusiu šėtonu – demonas pasitrauks, ir įeis šėtonas.

263 Ir lygiai kaip juda toliau ši bažnyčia, tai tarsi antikristo bažnyčia,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 249

taip ir Nuotaka pajudėjo per įvairias stadijas: per išteisinimą, pašventinimą, krikštą Šventąja Dvasia ir greitai juda į priekį (suprantate?) – štai taip. Tiktai jie pergyveno savo prabudimas pirmi, o Bažnyčia jį pergyvena paskutinė. Jų pirmi trys metai…jų trys pirmos stadijos praėjo per viduramžių tamsą, o paskui trečias, trijose stadijose išeina Bažnyčia: išteisinimas, pašventinimas, krikštas Šventąja Dvasia ir paskui vėl įsikūnijąs Dievas, apreikštas tarp mūsų. Žiūrėkite, jis įeina kaip antikristas, kaip netikras pranašas, paskui žvėris, paskui į tamsos viduramžį. O Bažnyčia išeina iš šitos tamsios epochos: išteisinimas, pašventinimas, krikštas Šventąja Dvasia, įsikūnijąs Žodis – nugalėtojas. Aha. O jis nusileidžia žemyn. Jūs suprantate? Jis leidžiasi žemyn, o Bažnyčia pakyla aukštyn. Matote? Idealiau ir būti negali. O-o, tai puiku. Man patinka tai.

264 Šitas raitelis vis dar tas pats, bet jo tarnavimas pereina į kitą stadija.

265 Pirmoji stadija – baltas žirgas (taip?), jis buvo tiesiog mokytoju, tiesiog antikristiniu mokytoju. Jis buvo prieš Dievo Žodį.

266 O kaip galima būti antikristu? Kiekvienas, kuris neigia, kad ne kiekvienas Žodis yra tiesa, ir moko to – yra antikristas, nes jie neigia… neigia Žodį. O Jis ir yra Žodis.

267 Taigi, pirmoji stadija – baltas žirgas, jis tiesiog buvo mokytoju, bet tai buvo antikristo dvasia savo mokymu ir savo esme. Jis buvo nekaltu. Atrodytų, jis niekam negalėjo pakenkti, lyg viskas būtų gerai. Štai kaip įsiskverbia šėtonas. Ach, tai toks apsukrus landūnas!

268 Jis prišnekėjo Ievai, pasakė: “Tu juk žinai, kad nori išminties. Tu juk nežinai, kas gera, o kas bloga”. Pasakė: “O jeigu tavo akys atsivertų, tu žinotum, kas ir kaip”. Ir pasakė: “Vaisius labai malonus. Jis skanus. Jis…jis mielas akims. Tau reikia paragauti jį. Tu nežinai, ar yra taip ar ne, tiesa?”

– Ne, nežinau. Bet Dievas pasakė nedaryti šito.
– Bet… O-o, na taip, žinau-žinau, bet…
– Dievas pasakė, kad Jis…mes mirsime.

269 Jis pasakė:

– Tikrai, Jis gi nedarys šito.

Matote? Tiesiog toks malonus ir mielas. O pažiūrėkite, kokios buvo pasekmės.

270 Žiūrėkite, kaip šita antikristo dvasia pakyla ankstyvosios bažnyčios tarpe
250 TREČIAS ANTSPAUDAS

nikolaitų mokymas. Niko – “nugalėti” pasauliečius, pastatyto šventą vyrą. O-o, tai taip nekal-…“Na, mes gi tiesiog norime bendrauti. Jūs gi čia išsisklaidę, niekas nežino, kur kas randasi. Aš galvoju, kad mes turime sukurti organizacija ir tiesiog išsiskirti”. Matote? “Mes paimsime ir susivienysime. Mums reikia iš šito padaryti ložę”. Ir taip ir yra. Tokia kaip krikščioniška metodistų bažnyčia neegzistuoja. Tai ne bažnyčia, tai ložė. Baptistai – tai ne bažnyčia, tai ložė.

271 Yra tiktai viena Bažnyčia – tai paslaptingas Jėzaus Kristaus Kūnas. Ir į Ją gimsti (teisingai) iš ankstiniu nulėmimu. Teisingai. “Visus, kuriuos Man davė Tėvas, ateis. Niekas negali ateiti, jeigu Tėvas nepašauks jo. Ir visus, kuriuos Jis davė Man, ateis pas Mane”. Tad tai… Taip ir yra. Jis tiesiog…

272 Ten sėdi Avinėlis ir au-…užtaria, kol neįeis paskutinis. Suskambės skambutis, ir Jis išeis ir tada paims Savo nuosavybę. Suprantate? Tad… Savo Bažnyčią, Savo pavaldinius nusives Namo, o Savo priešą įmes į ugnies ežerą, ir kartu su juo visus jo pavaldinius, ir viskas. Tada mes pasirodysime Tūkstantmetėje Karalystėje.

273 Tai vienas ir tas pats raitelis. Šitoje pirmoje stadijoje jis buvo nekaltu. O antroje… (jeigu paimtume kiek aukščiau, kiek toliau) …antroje stadijoje– Biblijoje pasakyta, kad jam bus duota karūną. Ir tada karūnavo žmogų, supermeną (suprantate?), karūnavo jį. O paskui… Biblijoje jis nepavadintas romos popiežiumi, Biblijoje jis pavadintas netikru pranašu. Kodėl? Taip. Žinoma, jis turi būti netikru pranašu dėl savo antikristinės dvasios, kuri mokė antikristiškai prieš originalų Žodį, nes jeigu jis mokė prieš originalų Žodį, reiškia, tai buvo antikristas. Tai buvo… O Žodis – tai Dievas (suprantate?), Kristus. Štai. Taigi, po šito mes jau matome jį karūnuota karūna. O kada jį karūnavo… Jis dar labai nekaltas ir bejėgis. Tai visai nepastebimas vaikinukas.

274 Bet paskui Nikėjos Pasitarime jį pastatė, ir Konstantinas jam perdavė visą tą nuosavybę. O ką jis padarė paskui? Paskui jis… Matote, šėtonas davė jam savo sostą ir valdžią. Taip pasakyta Biblijoje, mes tai praėjome.

275 Tai štai, paskui mes matome, kad šėtonas kontroliuoja visą politiką, kuri kada nors buvo arba bus. Mes matome tai Mato 4:11.

276 Ir štai, tada mes matome, kad politika jau buvo šėtono rankose, bet jis bando gauti Bažnyčią, todėl jis eina Jos suvedžioti. Jis paima savo supermeną, prastuma jį į organizaciją ir karūnuoja jį vietininko karūna (matote?), neva “kristų”, juk Kristus pavadavo Dievą. Matote, o šitas tipas – vietininkas, “vietoj Dievo”. Matote? Tas pats, “vietoj Dievo”, kuo jam ir dera būti – vietininku po Kristaus valdžia.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 251

277 Taigi. Štai, kada jis tai padarė, ką gi jis padarė paskui? Jis, šėtonas, paėmė ir suvienijo savo politinę valdžią, kurią jis jau valdė, su religinę valdžią, kuria jis jau buvo karūnuotas.

278 O paskui jis padarė sau kitą karūną virš pragaro. Ir kada kas nors miršta, jeigu jam užmokės pakankamai pinigų, jis juos iš ten ištrauks. Matote? Tad dabar jis…jis vietininkas, valdantis Dangui, skaistyklai ( šį pavadinimą jis pats sugalvojo, juk Biblijoje nieko panašaus nėra, suprantate, bet jam reikėjo kažką sugalvoti; Biblijoje pasakyta, kad jis išėjo iš bedugnės ir sugrįž ten), o žemėje valdovas

279 Dabar, kas gi tada jam buvo duota? Pirmiausia, jis turėjo lanką, bet jis neturėjo strėlių. Bet dabar pas jį rankoje didžiulis kalavijas. Dabar jis kažką gali daryti. Tada jis nušoka nuo savo balto žirgo, baltas žirgas šuoliuoja toliau. Dabar jis persėda ant ko? – ant ugniaspalvio žirgo, kraujas, kraujo-raudonumo žirgo. Ant šito žirgo jis joja visu greičiu. Oho, žinoma! Dabar jam duota didžiulė valdžia ir didžiulis kalavijas, kad žudytų. Tada jis joja ant savo kraujo-raudonumo žirgo.

280 Iš Antro Antspaudo, kuris buvo nuimtas vakar vakare, mes matome, kad jis paėmė taiką iš žemės, ir žmonės iš tikrųjų žudė vienas kitą. Ir jų romos katalikų bažnyčios martirologijoje nurodyta, kad jie nužudė šešiasdešimt aštuonis milijonus protestantų nuo Palaimintojo Chippono laikų…po Palaimintojo Augustino iš Chippono iki kažkur 1580 metų – šešiasdešimt aštuonis milijonus. “Didžioji reformacija” Šmakerio, jeigu norite tai perskaityti… tiksliau, “Šlovingoji reformacija”. Matote? Taigi, martirologijoje parašyta šešiasdešimt aštuoni milijonai, po to kai vienas iš jų taip vadinamų šventųjų gavo apreiškimą, kad kiekvienas, kas nesutinka su romos bažnyčia, turi mirti kaip eretikas. Tuomet jie ėmėsi darbo. Ech, kaip jis liejo kraujo Jis…jis užšoko ant savo balto žirgo…ant savo raudono žirgo ir nujojo. O-o

281 Dabar jis įgyja didžiulę valdžia. Jį tapo Dangaus vietininku, ir jį garbino kaip Dievą. Žemės valdovas – suvienijąs bažnyčią su valstybę, jį tapo žemėje valdovu, visam tam jam buvo duota valdžios karūną. Jis galėjo išmelsti sielas iš skaistyklos. Jis galėjo taip pat užta-… Jis buvo tiksliai kaip Dievas žemėje, vietoj Dievo. Tuo pačiu, jis turėjo didžiulę valdžią žudyti kiekvieną, nesutinkantį su jo paliepimu. Kas pasakys jam ką? Bažnyčia nieko negali pasakyti – jis jos galva. Valstybė nieko negali pasakyti – ji jos galva. Tad žmonės žūdavo milijonais. Visos šios nedidelės bažnyčios, broli, buvo sunaikintos, juos žudė ir kankino, ir atiduodavo sudraskyti liūtams, ir panašiai. Matote? Slibinas, Roma, atidavė jam savo sostą ir valdžią. Taip sakoma Biblijoje. Suprantate? Todėl jis jojo ant savo vaizdingo ugniaspalvio žirgo per žmonių kraują, kol šitas žirgas ne tapo raudonu.
252 TREČIAS ANTSPAUDAS

282 Dabar Jonas mato jį ant juodo žirgo. Pas jį vėl kažkas pasikeitė.

283 Taigi, aš turiu išsakyti tai būtent taip, kaip tai atėjo man. Ir tada… O jeigu tai ateitų man ir nesutinka su likusiais Raštais, tada ne Dievas duotų tai. Suprantate, Raštai visi iki vieno turi… Tai vienas štai toks didžiulis…didžiulis paveikslas. Viena Rašto vieta turi susiderinti su kita. O viskas, kas prieštarauja Raštui…Jeigu Viešpaties Angelas pasakytų man kažką ne Bibliško, aš nepatikėčiau Juo. Suprantate?

284 Aš neseniai pasakiau ten Čikagoje, visiems tiems tūkstančiams tarnautojų. (Kas nors buvo ten, tame susirinkime? Žinoma.) Tame susirinkime Čikagoje aš pasakiau: “Jūs visi kalbate, kad pas jūs… Jūs galvojote įtraukti kažkur mane”. (Maždaug tokioje salėje, kaip čia.) Aš pasakiau: “Kas tai reiškia? Jūs nusistatę prieš mane”. Aš pasakiau: “Prieš tris dienas Šventoji Dvasia parodė man, kur sėdės kiekvienas iš jūsų, ir kad mes nebūsime tame…”

285 Paklauskite Karlo, tiesa tai ar ne. Ir ten buvo Chenkas ir kiti. Tai tiesa. Jūs buvote ten ir girdėjote.

286 Aš pasakiau: “Jūs nusistatę prieš mano mokymą. Štai kame reikalas. Dabar aš noriu, kad vienas iš jūsų pakiltų su Biblija ir atsistotų šalia, ir paneigtų tai”. Tokios tylios minios jūs dar nematėte. Aš pasakiau: “Kas su jumis atsitiko?” Aš pasakiau: “Tad jeigu jūs žinote, kad negalite stoti prieš Žodį, tada atstokite nuo manęs. Jūs, teologijos daktarai, ir panašiai, ir kalbate, kaip…prisistatote kaip daktaras, daktaras, daktaras. O aš…” (Oi, mes su broliu Vudsu tokius vadiname “ciuckiu” arba “žindukliu”.) [Susirinkimas juokiasi–Red.] “Aš neturiu išsilavinimo, nebaigiau nei seminarijos, nei mokyklos. Bet jūs paimkite Bibliją ir išeikite čia, ir atsistokite šalia manęs, paneikite gyvatės sėklą, krikštą Jėzaus Vardu arba ką nors iš to, ko aš mokau”. Niekas nepasakė nė žodžio. Jūs visi tai žinote. Tokios tylios minios jūs dar nematote.

287 Matote, jie karksi kaip nežinau kas. Tai štai. Taigi, štai, prašom. Aš ne šalininkas ginčytis su žmonėmis, bet kada prieina prie to, kad tave bando įtraukti į tai… Ir aš neičiau, bet Šventoji Dvasia pasakė man, pasakė: “Eik tenai. Aš stovėsiu šalia tavęs”. Matote? Štai taip.

288 Papasakojau jiems prieš tris ar keturias dienas…iki to. Jūs visi buvote ten ir girdėjote misterį Karlsoną ir kitus, ir…ir Tomį Chiksą. Ir visi jie sėdėjo ten. Ir aš nuėjau prieš tris dienas iki to ir pasakiau: “Jums teks atsisakyti tų patalpų”.

289 Tą vakarą buvo audra. Aš turėjau susirinkimą.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 253

Jis pasakė: “Eik, atsistok prie to lango, prie tų trečių durų”. Ir aš nuėjau ten, ir atsistojau ten. Aš štai taip žvilgtelėjau.

290 Jis pasakė: “Jie tau paspendė spąstus. Jie ruošiasi pasiūlyti tau kalbėti didžiojoje Čikagos tarnautojų asociacijoje”. Pasakė: “Jie paspendė tau spąstus kas liečia mokymą apie Mano Žodį”.

291 Jis pasakė: “Jie pakeis tą vietą. Jie jos negaus. Ir jie turės rudas patalpas”. Pasakė: “Štai kaip tai atrodo”. Aš sustojau ir pamačiau save kampe, pažvelgiau ten ir pamačiau, aš visus juos ten pamačiau. Aš pamačiau, kaip ten sėdėjo visi tie tarnautojai, kokioje būtent padėtyje. Aš apžiūrėjau juos visus. Ir jis pasakė…

292 “Oho, – pagalvojau aš, – tada aš geriau neisiu ten, Viešpatie, jeigu jie taip pasielgs. Aš nenoriu užgauti jų arba padaryti kažką ne taip”.

Jis pasakė: “Eik. Aš stovėsiu šalia tavęs”. Jis taip ir padarė. Taip.

293 Taigi, jūs… Tiesiog čia yra liudininkai, kurie sėdėjo ten ir žino, kad tai tiesa. Taip. Na, pas jus taip pat yra kasėtės. Tad štai jums, prašom. Matote?

294 Taigi. Vadinasi, štai kokia šito paslaptis. Ir štai, tai… Kada tai buvo apreikšta man šiandien anksti ryte, auštant, tada aš iškart kreipiausi į Raštą ir pradėjau žiūrėti, nagrinėti tai. Ir štai, prašom. Kol kas trys iš jų buvo atidengti visiškai antgamtiškai. Tiesa. Taip. Dabar štai juodojo žirgo paslaptis remiantis tuo, kas buvo man apreikšta. Taip?

295 Jis nujojo ant jo tamsos viduramžių laiku. Štai ką simbolizavo juodas žirgas – viduramžių tamsą, nes dėl pasilikusių tikrų tikinčiųjų tai buvo vidurnaktis. Dabar pažiūrėkite į tą bažnyčios periodą, į tą vidurinį bažnyčios periodą, tamsų bažnyčios periodą. Pažiūrėkite, kaip Jis sako: “Tu turi visai nedaug jėgų”. Matote? Dėl jų, dėl tikrų tikinčiųjų tai buvo vidurnaktis. Dabar, žiūrėkite. Praktiškai tikrajai Bažnyčiai buvo atimta visokia viltis, nes šitas žmogus kontroliavo ir bažnyčią, ir valstybę. Ką gi jiems daryti? Matote, katolicizmas užvaldė ir bažnyčią, ir valstybę. Ir visus, kas nesutiko su katolicizmu, užmušdavo. Štai kodėl jis buvo ant juodo žirgo. Ir pažiūrėkite, kokius juodus darbus jis darė (matote?), tada jūs pamatysite. Ir jūs tiesiog… Jeigu jūs žinote istoriją, pažiūrėkite, tada jūs… Jums netgi ir žinoti jos nereikia, kad žinotumėte apie tai. Dabar žiūrėkite. Nebeliko jokios vilties. Tai jo juodas žirgas.

296 Tai štai, jis išjojo ant savo balto žirgo – su gudrumu. Paskui jam buvo duota valdžia – jis atėmė taiką, žudydamas milijonus. Štai ką jis ruošėsi daryti, kada jojo toliau. Ir jis iki šiol tuo užsiima. Suprantate?
254 TREČIAS ANTSPAUDAS

297 Taigi, dabar jis išjoja ant savo juodo žirgo – niūri epocha, tai buvo tas laikas. Kaip tik tuo laiku, kada bažnyčia jau įsitvirtino ir įgijo valdžią, jie nuslopino visus kitus, ir taip tesėsi šimtus, šimtus ir šimtus metų – kiekvienam skaitytojui tai žinoma kaip tamsos viduramžis. Kas iš jūsų žino tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma, tamsos viduramžis. Štai jums ir juodas žirgas, simbolizuojantis tą tamsos epochą. Taigi, neliko jokios vilties, iš viso jokios vilties. Dėl tu nedaugelio tikinčiųjų viskas atrodė niūriai. Taigi. Štai kodėl tai pavadinta…pavaizduota kaip juodas žirgas.

298 Jo rankoje svarstyklės arba svarstyklių lėkštės (matote?), skelbia: “Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą”. Matote? Iš tikrųjų tai… Kviečiai ir miežiai – tai pagrindiniai natūralus maisto produktai. Iš jų daroma duoną ir kitas maistas. Bet matote, jis ėmė už tai mokestį. Tai reiškia, kad jis ėmė mokestį iš savo pavaldinių už tą viltį į gyvenimą, kurį jis duodavo jiems, versdamas… Tu pačiu laiku jis pradėjo versti juos mokėti už maldas, imti mokestį už maldą (jie iki šiol tai daro), už mišias.

399 Juk ką jis tuo pačiu darė? – Grobė pasaulio turtus. Sverdavo svarstyklėmis: “Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą”. Raitelis ant juodo žirgo (matote?), jis vertė…plėšė pinigus iš savo pavaldinių. O Biblijoje išpranašauta, kad jis užvaldys pasaulio turtus. Kaip mes kalbėjome vakar vakare apie Rusiją ir apie visa tai – jie tiesiog atima visus pinigus ir nulupa iš žmonių viską, ką jie turi, viską. Tad štai jums, prašom.

300 Taigi, pastebėkite. Jūs matote, iš kur kyla šis paprotys bažnyčioje rinkti pinigus? Laikykitės kuo toliau nuo šito. Tai tam, kad pastatytų organizaciją, kažką grandioziško, kainuojantį milijoną doleriu ir…ir… Jūs matote, kas motina viso šito?

301 Dėkoju Tau, Viešpatie. O-o, tai bent Aš taip džiaugiuosi. Taip. Gerai. Tai buvo Jo malonė. Štai ir viskas. Gerai. Tiek to.

302 Tai buvo vidurnakčio laikas. Dabar jūs suprantate tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir štai jis renka mokestį už tokį gyvenimą. (Tai jo miežiai ir maistas – natūralus, tai nebuvo dvasinis. Tai buvo juk miežiai. Matote? Tad… Ir miežių duona, ir kviečių duona.) Jis rinko mokestį už tokį gyvenimą, kurį jis duodavo savo pavaldiniams. Imdavo mokestį už kunigų maldas, kad išmelstų žmones iš skaistyklos. Imdavo mokestį… (aš imu tai iš istorijos) …imdavo mokestį už (mano manymu) mišias. Aš galvoju, kad visi žino, kas tai. Mišios – tai, mano manymu, tai, ką tu turi daryti, žinote, dėl atgailos. Ir už ją kažkam reikia imti mokestį. Renka pasaulio turtus pas save, sau…pačioje bažnyčioje, ir jis iki šiol joja. O-o, dar kaip joja! Taip. Iki šiol joja

303 Žiūrėkite. O dabar geroji dalis. Atkreipkite dėmesį:
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 255

…žiūrėk, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos.

304 “Šito liko visai nedaug ten, bet nedrįsk prie šito prisiliesti” [Susirinkimas džiaugiasi–Red.]

305 Taigi, aliejus simbolizuoja Dvasią, Šventąją Dvasią. Jeigu norite, aš pateiksiu jums keletą sakinių,. Yra dvi Rašto vietos. Kunigų 8:12, žinote, kur Aaronas, prieš jam įeinant, turėjo būti pateptas aliejumi. Ir Zacharijo 4:12 apie tai, kaip aliejus liejosi, tekėjo per vamzdelius, ir pasakyta: “Tai Mano Dvasia”, – aliejus. Dar viena, jeigu norite pažiūrėti, Mato 14:25 – ten buvo paika mergelė… tiksliau, 25:3, paika mergelė neturėjo aliejaus, neturėjo Dvasios. Ir Mato 25:4 – gudri mergelė turėjo aliejų savo žibinte, pripildytą Dvasia. Dvasia… Aliejus simbolizuoja Dvasią. O-o, šlovė [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Gerai. Jūs supratote? [Susirinkimas sako: “Amen”]. Gerai. Taigi, aliejus simbolizuoja Dvasią.

306 O vynas simbolizuoja susijaudinimą nuo apreiškimo. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] O-o, man…man norisi bėgioti po visą salę. Įdomu, kaip aš nepažadinau kaimynų, kada Viešpats parodė man tai. Suprantate? Susijaudinimas nuo apreiškimo. Suprantate?

307 Aliejus ir vynas Biblijoje visada surišti kartu. Aš paėmiau simfoniją ir pažiūrėjau – ten jų štai toks…štai ištisas sąrašas, kur vynas ir aliejus visą laiką eina kartu. Suprantate?

308 Kada pažadėto Dievo Žodžio Tiesa tikrai apreiškiama Jo šventiesiems, pripildytiems Aliejumi, jie visi susijaudina. Vynas – tai susijaudinimas. [Susirinkimas garsiai šaukia ir džiaugiasi–Red.] Garbė Aš tiesiog dabar jį jaučiu. Susijaudinimas nuo džiaugsmo, šauksmo O kada tai vyksta, tai padaro jiems tokį pat poveikį, kaip…kaip ir vynas kūniškam žmogui, nes, kada duodamas Dievo Tiesos apreiškimas, ir tikras tikintysis pripildytas Aliejumi, ir apreikštas apreiškimas, toks stiprus tampa sujaudinimas, kad Jis skatina jį elgtis nenormaliai. Taip. Garbė [Susirinkimas garsiai džiaugiasi.] Matote, štai kas dabar su jais vyksta. Teisingai. Jis skatina juos elgtis nederamai.

309 Dabar, jeigu jūs norite tam Rašto vietą, tiesiog pradėkite skaityti Apaštalų Darbai 2. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Kas buvo pas juos? – Jie turėjo pažadą, kuris buvo duotas jiems. Kada ant jų buvo išlietas pažado Aliejus apie Šventąją Dvasią ir buvo…tai buvo patvirtinta Raštais. Taigi, jūs matote…

310 Kas, jeigu jie būtų pasakę: “Palūkėkite, Jis gi pasakė mums laukti čia mūsų tarnavimo viršuje”? Ir po aštuonių dienų jie pasakytų: “Na, žinote ką, draugai?” Morkus sakytų Matui: “Draugai, aš manau, kad mes Jį jau gavome.
256 TREČIAS ANTSPAUDAS

Jūs taip negalvojate? Matote, mes Jį jau gavome. Kodėl mes čia laukiame savo tarnavimo, mes turėjome jau seniai eiti ir pamokslauti. Jis liepė mums užlipti čia ir laukti, o mes išbuvome čia jau aštuonias dienas”.

“Na, palaukime dar dienelę”.

311 Devynios dienos praėjo. Tada prieina Morkus arba…arba, gal, kas nors kitas iš jų, Jonas, sako: “Aš…aš manau, kad mums neverta daugiau laukti. Aš manau, kad mes Jį jau gavome. O jūs?”

312 Paskui aš galiu įsivaizduoti sau Simoną (nes pas jį buvo raktai, žinote): “Palūkėkite minutėlę, draugai Rašte kas nors apie tai pasakyta. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Jis nekalbėjo mums, kiek būtent dienų laukti. Jis pasakė: ‘Laukite ten iki tol, kol Laukite ten iki tol, kol neišsipildys Joelio pranašystė, kol nepasitvirtins Izaijo pranašystė: nes mikčiojančiomis lūpomis ir kitomis kalbomis Aš kalbėsiu šitai tautai, ir tai atgaivinimas’.” Tai besiliejantis vynas.

313 O ką Biblijoje reiškia vynas? – Gaivinantį gėrimą. “Tai džiaugsmas, kuris ateina nuo Viešpaties Būvimo”. [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Tai…tai turi būti pagal Raštą. Suprantate?

314 Tad, jūs matote, vynas simbolizuoja susijaudinimą nuo apreiškimo. Ir kada nužengė Šventoji Dvasia, ir jie pamatė kaip ant jų leidžiasi Dievo Ugnis, oho, tai juos sujaudino. Ir jie iš karto tiek susijaudino, kad žmonės ir iš tikrųjų pagalvojo, kad jie girti, bet jie buvo sujaudinti nuo apreiškimo. Dėka to, kad Dievas… (štai kas) …Dievo patvirtintas apreiškimas pasidarė jiems aiškus, jie nuo šito džiaugėsi. Dievas tai pažadėjo, ir čia jiems tai buvo apreikšta ir patvirtinta. Amen Ten stovėjo žmogus ir kalbėjo: “Tai yra tas Tai ir yra tas” Ir tai buvo aiškiai patvirtinta tuo pačiu ženklu, kuris ir šiandien pas mus. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Tai…tai susijaudinimas nuo apreiškimo. Suprantate? Ir štai tada jie iš tikrųjų Jį gavo.

315 Štai kodėl Petras galėjo išeiti ten į gatvę ir pasakyti: “Jūs, Judėjos vyrai ir gyvenantys Jeruzalėje, paklausykite mane. Visi teologijos daktarai, paklausykite, ką aš pasakysiu jums”. Matote?

316 Oi, kaip nuostabu Atsivėrė Atsivėrė Jie tokie tapo sujaudinti, kada pamatė tai patvirtintu. Paprastai, taip visada vyksta. Tai visada būna.

317 Kada aš matau, kad Dievas pažadėjo padaryti kažką mūsų laiku, juk Jis pažadėjo nuplėšti šiuos Antspaudus šitoje paskutinėje dienoje, jūs neįsivaizduojate, koks džiaugsmas, garbė Kada aš matau kaip Jis apreiškia tai, stoviu ten ir stebiu kaip vyksta tai, ir žinau, kad galiu mesti iššūkį bet kuriam žmogui (juk Jis niekada nekalbėjo mums nieko,
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 257

kas būtent taip ir neįvyktų), ir kartu matau koks džiaugsmas mano širdyje, kada aš matau Jo pažadą šitose paskutinėse dienose, kaip Jis pažadėjo tai padaryti, ir štai aš liudytojas to, kad tai įrodyta ir tobulai patvirtinta, aš tiesiog…kada jūs klausote, kai aš kalbu: “Aš jaučiu šventą pagarbą”, – štai dėl ko aš taip kalbu. Susijaudinimas toks stiprus, kad aš…aš tiesiog jau pasiruošęs ką nors iškrėsti, jūs žinote. Susijaudinimas nuo apreiškimo Gerai.

318 Jie gavo tokį stimulą nuo šito apreiškimo, kad jie įrodė (gerai) kas pažadėta. O-o, tai bent Nuo susijaudinimo išsiveržė toks džiaugsmas, kad žmonės pasakė: “Jie prisigėrė jauno vyno”, – kada Dievas apreiškė jiems Savo pažadą. Ir Jis ne tik apreiškė jį, bet Jis ir įrodė jį.

319 Aš visada taip ir sakydavau: žmogus gali sakyti ką nori, jis…jis pajėgus kalbėti viską, bet kada ateina Dievas ir patvirtina tai…

320 Tai štai, Biblijoje sakoma: “Jeigu kažkas tarp jūsų pareiškia, kad jis dvasinis arba pranašas: jeigu jis kalba taip ir tai neišsipildo, tada nekreipkite į jį dėmesio. Visiškai nebijokite jo. Nebijokite tokio žmogaus. Bet jeigu jis sako ir tai įvyksta, tada, tai Aš, – pasakė Jis, – tai nuo Manęs. Tai įrodo, kad tai Aš”.

321 Ir tada ši samarietė (juk Rašte pasakyta, kad šitas Mesijas darys visa tai, ir štai Jis stovėjo ir padarė tai tiksliai taip, kaip pasakyta Rašte) – ji pasakė: “Štai Jis. Ateikite, pažiūrėkite Žmogaus Argi Rašte nepažadėta, kad būtent tai vyks?” Matote? Ji pasijautė sujaudinta nuo apreiškimo. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Teisingai? [“Amen”.] Ji pasijautė sujaudinta nuo apreiškimo, kada tai pasitvirtino. Suprantate? Teisingai. Ji žinojo, kas buvo…

322 “Mes žinome, kad ateis Mesijas, pavadintas Kristumi. Ir kada Jis ateis, Jis darys visa tai”. Ji pamatė tai.

Ir Jis pasakė: “Tai Aš”.

323 Tada apimta susijaudinimo ji nubėgo ir šaukė po visą miestą. Ji paliko savo seną ąsotį ir nubėgo ten, ir pasakė žmonėms: “Eikite, pažiūrėkite”

324 Dabar, jeigu jūs tik žinotumėte rytų papročius, jai negalima buvo taip elgtis. Taip. Tokios moteris niekas nebūtų ir klausęs. Jokiu būdu. Matote, ant jos buvo dėmė, ir kada ji… Jeigu ji štai taip būtų ėjusi gatve ir elgtųsi taip, tai vyrai gatvėje nekreiptų į ją dėmesio.

325 Bet, broli, pas ją ten buvo Gyvenimo Žodis, ji buvo sujaudinta Galima būtų… Tai panašu į bandymą užgesinti degantį namą vėjuota diena. O-o, ten kažkas pūtė Ji buvo…ji buvo pasiruošusi.
258 TREČIAS ANTSPAUDAS

Taip, šito užgesinti jie negalėjo. Tai buvo deganti Dievo ugnis. Taip. Ji pasakė: “Jeigu jūs netikite, kad tai tiesa, tai nueikite ten, kur vyksta susirinkimas. Aš parodysiu jums tai”. Taip. Štai taip. Taip. Tikrai.

326 Taigi, tie žmonės nuėjo ten, ir Jis šito daugiau nebedarė, bet jie tai žinojo, kad su ta moterimi kažkas įvyko. Ji pasikeitė, todėl jie patikėjo Juo. Taip. Jie patikėjo Juo.

327 Nes “tikėjimas nuo… [Susirinkimas sako: “klausymo”.–Red.] …klausymo, nuo klausymo… [“…Dievo Žodžio”.] …Dievo pažado, Dievo Žodžio”, – štai pamatysi, kaip Jis taps realiu, nes tai sėkla. Ir kada Ji pasodinta, ji atgys. Ji išaugins būtent tai, apie ką Ji kalba. Jeigu ne, tada tai ne Dievo Sėkla, arba sėjėjas nežinojo, kaip sėti Ją, jis nebuvo pasiustas Dievo sėti sėklos. Jis, galbūt, sėjo jas ant akmenų arba dar kažkur. Suprantate? Tad jūs…tad jūs matote, sėjėjas sėja Sėklą, o Dievas rūpinasi tuo, kad Ji kristų į reikiamą vietą. Suprantate? O-o, tai bent

328 Toliau, kas čia sakoma šitam raiteliui ant juodo? “Nebandyk pakenkti Mano vynui ir Mano aliejui Neliesk jų, Mano vyno ir aliejaus Pas Mane čia liko visai nedaug, bet ten vis tiek dar truputi yra. Taip. Gali joti toliau ir sverti visą tą gyvenimą, kurį tu pateiki – tai tavo reikalas. Ten tu už tai užmokėsi. Bet kada susidursi su vynu ir aliejumi, tu jų neliesk!” O-o, tai bent “Jeigu tu galėsi… Jeigu tu…”

329 Kitais žodžiais, taip: “Jeigu tu pagausi ką nors iš Mano mažos bandos, pripildytus Mano aliejumi ir vynu, – (suprantate?), – švaraus Žodžio vynu ir aliejumi, – (suprantate?), – ir tu užsinorėsi juos užmušti, – juk tu…tu taip ir darai, tuo tu ir užsemi, – nedrįsk versti juos kartoti ‘Sveika, Marija’, arba daryti kažką panašaus, arba kažkokius tavo mokymus. Nedrįs jų liesti. Jie žino, kur eina, nes jie patepti Mano Aliejumi. Ir būdami patepti Mano Aliejumi, jie turi džiaugsmo vyną, nes jie žino Mano pažado Žodį, kad Aš juos prikelsiu paskutinėse dienose. [Susirinkimas garsiai džiaugiasi–Red.] Nepakenk jų Net nesistenk jų suklaidinti, nes… Laikykis nuo jų toliau ir viskas. Jokių!” Viskas…

330 Jis patvirtina Savo Žodį ir įvykdo Jį. Jie žinojo…jie žinojo, kad prisikels. O-o, kaip man patinka tai Fiu Jie prisikels. Štai pasirodo juodas žirgas, dabar šuoliuojantis – tamsos viduramžis.

331 Pasirodė baltas žirgas – mes aiškiai pamatėme, ką jis darė. Štai pasirodo ugniaspalvis žirgas – mes matome, ką jis būtent darė. Štai pasirodo juodas žirgas – jūs matote, kad tai vis dar tas pats raitelis, ką jis daro visų amžių bėgyje.

332 Tai štai, mes matome, kad jis seikėjo ir reikalavo už tai mokesčio
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 259

(tiksliai) – už kviečius, už kūnišką, už kūnišką gyvenimą, dėl ko gyveno žmonės.

333 Bet simbolizavo Dvasią – aliejų ir džiaugsmą nuo vyno. “Tą dvasinį Gyvenimą – Jo tu nepakenk. Neliesk jo” Kitais žodžiais: “Roma, šalin rankas Tai Mano Tai priklauso Man”

334 Taigi, čia pas mane yra dar viena, ką aš noriu jums parodyti. Pastebėkite, tai ne vienas iš keturių gyvūnų pasakė: “Nepaliesk aliejaus ir vyno”. Jūs atkreipėte į tai dėmesį? Kalbėjo keturi gyvūnai, bet pažiūrėkite. Nagi aš tiesiog čia truputi paskaitysiu, gerai? Štai:

Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir
vynui nedaryk skriaudos.

335 Dabar paklausykite.

Ir aš…Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį…

336 Kas tai buvo? – Avinėlis [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Amen Tai buvo ne keturi gyvūnai, tai pasakė Avinėlis. Kodėl? – Jis ruošiasi paimti Savus, jie priklauso Jam, Jis juos išpirko. Suprantate? Amen “Nebandyk prisiliesti prie šito aliejaus” Taip-taip. Ne keturi gyvūnai, bet būtent Avinėlis tai pasakė. O-o, tai bent! Avinėlis, ne…ne keturi gyvūnai paskelbė tai, o Pats Avinėlis pasakė.

337 Juk keturi gyvūnai kalbėjo: “Eik ir žiūrėk”, – ir jie ėjo, ir jie tai matė tokiu būdu. Ir Jis pasakė: “Kviečių saikas už denarą, ir už mie-…ir štai tiek štai šito, ir štai tiek miežių”.

338 Bet paskui Avinėlis tiesiog tarp jų sušuko, sakydamas: “Bet vynui ir aliejui nepakenk” Aha. Teisingai. O-o, tai bent Paklausykite: “Tu nebandyk jų pakenkti, kitaip kada nors sumokėsi už tai”.

Oi-oi-oi, jau puse devynių.

339 Kagi, kiek aš suprantu, ir kiek man žinoma, ir aš tikiu iš visos širdies, kad tokia šitų trijų Antspaudų tikroji reikšmė. Aš noriu už tai padėkoti Dievui. Ir aš pasakysiu tai, kad šis apreiškimas, kurį Jis man davė. Jis davė man tai –apreiškimą apie tai. Ir aš tvirtai tikiu, kad mes gyvename paskutinėmis dienomis.

340 Rytoj vakare mes apžvelgsime šitą raitelį ant palšo žirgo. Štai, ir aš nežinau, aš nežinau… (Dievas žino, kad tai tiesa) …aš apie tai nieko nežinau. Ne.
260 TREČIAS ANTSPAUDAS

341 Aš peržiūrėjau savo senus užrašus, kurie pas mane jau daug metų. Neseniai aš mačiau brolį Greimą Snelingą, gal jis išėjo. Bet aš prisimenu, kaip pamokslavau čia ankščiau. Aš pažiūrėjau tai, ką aš kalbėjau daug metų atgal. Kartą aš perėjau Apreiškimo Knygą, aš per vieną kartą peržvelgiau visus keturis raitelius.

342 Aš pasakiau: “Baltas žirgas – tai, beabejo, ankstyvoji bažnyčia”. Aš aptikau tai adventistų knygoje, aš kai ką ten perskaičiau. Aš pasakiau: “Tai buvo ankstyvoji bažnyčia, kuri išėjo nugalėdama. O sekančiu buvo juodas žirgas”. Aš pasakiau… Dabar neprisimenu, kaip aš pavadinau šitą juodą žirgą. Aš pasakiau… Tiksliau, ugniaspalvį žirgą.

343 Aš pasakiau: “Šitas žirgas, tikriausiai reiškia, kad artinasi negandos, ir tai reiškia, kad užeis daug karų arba kažkas tokio”. Aš pasakiau: “Tikriausiai, bus daug karų”. Aš kalbėjau: “Štai kas bus tai”.

344 Ir paskui aš pasakiau: “Palšas žir-…” Tiksliau, juodas žirgas. Aš pasakiau: “Jis…jis reiškia, kad…kad, galbūt, žemėje prasidės tamsūs laikai, kada visos žvaigždės nebešvies, saulė nusileis, ir mėnulis neduos savo šviesos”. Aš pasakiau: “Tikriausiai, čia tokia reikšmė”.

345 Aš kalbėjau: “Palšas žirgas, jis reiškia, kad prasidės daug ligų”. Aš nežinau ką jis reiškia. Bet tai…tokį aš tada turėjau apie jį išaiškinimą, nes aš tiesiog dėsčiau, kaip tik mokėjau, stovėdamas čia už kafedros.

346 Bet, oi, aš vos neprasitariau Na gerai. Chm [Susirinkimas juokiasi–Red.] O-o, jūs…jūs suprasite, kas ir kaip. Taip.

347 Taigi. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] O-o, mes laimingi, kad gyvename tokiame laike [Susirinkimas sako: “Amen”.] Kada mes matome, kaip visa tai užsibaigia, aš prisimenu:

Kai tautos suskyla, Izraelis bunda,
Ženklai pranašauti anksčiau.
Sloginančios dienos pagonių greit baigsis,
Nušvis amžinybė tuojau.

Diena atpirkimo arti,
Žmonėms glūdi baimė širdį.
Taisyk žibintus, prisipildyk Dvasia,
Aukštyn žvelk, – arti ta diena. (O-o, tai bent)

Iškraipo Jo Tiesą klaidingi skelbėjai,
Kad Jėzus Kristus yra Dievas mūs.
SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS 261

Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen!”]

Nors ši karta neigia, ką Dievas apreiškė,
Mes eisim į Dievo namus.
Diena atpirkimo arti,
Žmonėms glūdi baimė širdį.
Taisyk žibintus, prisipildyk Dvasia,
Aukštyn žvelk, – arti ta diena.

348 Kaip tai nuostabu, tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Man patinka – “atpirkimas arti”. Ir:

Pasirodys vakaro metu Šviesa,
Kelią į Šlovę tu rasti gali.
Jis – Vardas Jėzaus, mums brangus,
Ta Šviesa šiandien vandens kelį.
Atgailauk ir senas ir jaunas,
Ir vedamas būsi Šventąja Dvasia.
Vakaro Šviesa atėjo – tai faktas,
Kad Dievas ir Kristus yra Vienas.

Jis yra Žodis O-o, tai bent Nuostabu

Jis ateis Nuotakos pasiimti,
Kad būtu kartu,
Susirinks Danguje Kristaus kariauna;
Ten stos gražume visi šventieji švarume,
Kad švęstų su Jėzumi visada.

“Ateikite ir valgykite”, – Jis kviečia.
Už stalo su Jėzumi puota nepraeis;
Tas, Kuris alkstančius maitino, iš vandens padarė vyną.
“Ateikite ir valgykite”, – Jis kviečia.

O-o! “Ateikite ir valgykite”, – Jis kviečia. (Valgykite Žodį)
Už stalo su Jėzumi puota nepraeis;
Tas, Kuris alkstančius maitino, iš vandens padarė vyną.
“Ateikite ir valgykite”, – Jis kviečia!

349 O-o, tai bent O jūs alkstate? [Susirinkimas džiaugiasi.–Red.] “Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo”.

350 Jūs mylite Jį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs mylite Jį? (Akordą dainai “Aš myliu Jį”.) Visi atsistokime ir pakelkime rankas,
262 TREČIAS ANTSPAUDAS

ir išreikškime Jam save: “Aš myliu Jį, aš myliu Jį, pamilo Jis pirma”. Gerai, dabar visi kartu:

Aš myliu Jį, aš myliu Jį,
Pamilo Jis pirma
Išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

351 [Brolis kalba kita kalba. Brolis Branhamas daro pauzę.–Red.] Būkite labai pagarbūs. Mes turime išaiškintoją, brolis Chiginbotamas. Nežinau, čia jis šiandien vakare ar ne. Mes norime sužinoti, ką Jis mums pasakė. Palaukite minutę. Štai, štai…[Sesuo išaiškina.]

352 Na štai, garbė Viešpačiui Mano tikėjimas pakilo aukštai Dieve. Jūs…jūs mylite Jį iš visos širdies? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] O-o, šlovinkite Jį ir pasakykite: “Dėkoju Tau, Viešpatie Jėzau” [Susirinkimas garbina Dievą.]

353 Viešpatie, iš visos širdies mes atiduodame Tau gyrių Šlovė Dievui

354 Visi tiesiog atiduokite Jam gyrių. Tebūna su jumis Dievas [Susirinkimas toliau džiaugiasi ir garbina Dievą–Red.]

KETVIRTAS ANTSPAUDAS


1 Labas vakaras. Nulenksime minutei mūsų galvas maldai.

2 Mūsų gailestingas ir Dangiškas Tėve, mes vėl artinamės prie Tavęs Viešpaties Jėzaus Vardu, kad padėkotume Tau už dar vieną dieną. Ir mes prašome dabar, kad Tu palaimintum šiandien vakare šį tarnavimą. Tegu Šventoji Dvasia ateis ir suteiks mums išaiškinimą viso to, ko mes taip uoliai ieškome. O Dieve, tebus tai tiek brangu, kad mes visi turėtume tokį bendravimą Žodyje, kad, išsiskirstydami, galėtume pasakyti: “Argi nedegė mūsų širdys, kada Jis kalbėjo su mumis kelyje?” Mes dėkojame Tau už tai, ką Jis jau padarė dėl mūsų, ir tikime, kad Jis ir toliau pasiliks su mumis mūsų tolimesniame kelyje, nes mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

3 Labai laimingas, kad šitą vakarą aš vėl Viešpaties namuose, vėl tarnavime! Ir mes džiaugiamės… Aš toks laimingas, kad…

4 Aš jau galvojau, kad tai nebus atidengta, bet jis, pagaliau buvo atidengtas. Tad aš labai dėkingas, juk tai paskutinis iš šitų keturių raitelių, ir aš galvoju, kad šiuo momentu tai viena iš svarbiausių žinių Bažnyčioje.

5 Aš nežinau ką reiškia sekantis. Aš tiesiog kiekvieną dieną imu po vieną, tiek kiek Jis apreiškia. Aš stengiuosi pateikti tai…taip, kaip Jis duoda man.

6 Jūs džiaugiatės šituo…šituo palaiminimu? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs pastebėjote, kaip tai idealiai panašu su šitais bažnyčios periodais, kaip tai tiesiog tobulai derinasi su jais? Kaip tai… Man tai kalba apie tai, kad tai…ta pati Šventoji Dvasia, Kuri parodė bažnyčios periodus, ta pati Šventoji Dvasia paskui parodo ir tai (suprantate?), nes tai susilieja draugėn – į vieną didelį Dievo veiksmą, parodantį Save iš įvairių pusių.

7 Atkreipkite dėmesį, kaip Jis rodė Save Danieliui regėjimuose: ten buvo parodyta iš vienos pusės, pavyzdžiui, vienoje vietoje ožys arba, galbūt medis, o kitoje vietoje tai jau buvo statula, ir…ir viską, ką Jis padarė, kad visa laiką tai kalbėtų apie vieną ir tą patį, kad mes nė už ką šito nepraleistume.
264 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

8 Kelėta minučių atgal aš tiek apsidžiaugiau, aš kalbėjausi su viena pone, sėdinčia čia, jai aštuoniasdešimt penki metai. Ir ji…

9 Neseniai, kaip tik prieš man išvykstant į Vakarus, Ohajuje buvo mergaitė, kuri… (aš taip galvoju) …kuri buvo bemirštanti paskutinėje leukemijos stadijoje. O leukemija – tai kraujo vėžys. Ir, o-o, ši mažylė, žinote, buvo tokioje siaubingoje būklėje, kad jau daugiau nebeliko jokių galimybių pasveikti. Jie ją maitino per venas, chirurgijos būdu. Ir… Štai, tai labai varginga šeima. Ir jie…

10 Pone Kidd (ji čia) ir brolis Kiddas, jie papasakojo jiems apie tai, kaip realiai Viešpats atsako į maldą. Ir jie susiruošė, aš galvoju, pasamdė kažką ir atvežė šią mergaitę. Ir tai buvo miela mergaitė, oi, maždaug šešių, septynių metų. [Sesuo sako: “Devyni metai”.–Red.] Devynių metų. Ir…ir ji buvo ten kambaryje, gale. Ir…

11 Ir kada mes stojome prieš Viešpatį, Šventoji Dvasia siuntė dėl jos Žodį. O jiems tekdavo imti ir…tekdavo imti ir ją maitinti, žinote, štai tokiu būdu. O kada jie ruošėsi išvykti, ji paprašė buterbrodo, [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] tad…valgė maistą savo burna. Ir jie davė jai buterbrodą, ir ji jau maitinosi normaliai.

12 Netrukus, po kelių dienų, jie nuvežė ją atgal pas daktarą. Ir jie… Daktaras tiesiog negalėjo suprasti. Jis pasakė: “Tarsi… Mergaitę tarsi pakeitė”. Jis pasakė: “Kaip tai, nuo leukemijos netgi žymės neliko, jos išvis niekur nėra, išvis”. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Tad… O ji buvo prie mirties. Ją pripažino jau beviltiška, tiesiog maitino ją per venas. Ji jau pageltonavo. Jūs žinote, kaip tai būna. Tad jie…O dabar ji mokykloje žaidžia su kitais vaikais, džiugi ir laiminga.

13 Tai primena man apie kitą atvejį. Kartą, kaip tik aš grįžau namo, ten buvo… Jeigu aš neklystu, jie buvo arba iš apaštališkos bažnyčios, arba presbiterionai, jie atvežė iš Kanzaso mergaitę. Ir daktarai pripažino ją beviltiška – leukemija. Ir jie pasakė, kad ji išgyvens, mano manymu, keturias dienas, jai pasidarė visai blogai. Tad jie nusprendė, kad jie praleis šias keturias dienas vykdami čia, per sniego pusnis ir visa kita, per visą šalį, kad už ją pasimelstų. Ir senelis (labai malonus, pagyvenęs, žilstelėjęs žmogus)…

14 O jie jau dvi dienas buvo su ja čia nedideliame viešbutyje (tikriausiai, toje vietoje jo jau nėra) kitoje Silver-Krik pusėje. Taigi, tą vakarą aš nuėjau pasimelsti už ją. Tai buvo anksti ryte. Tą vakarą aš atvažiavau iš užmiesčio ir nuėjau. Ir pagyvenęs tėvas…senelis vaikštinėjo po kambarį. O motina rūpinosi vaiku.

15 Ir kada aš atsiklaupiau pasimelsti, Šventoji Dvasia apreiškė man paslaptį,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 265

kuri buvo tarp motinos ir tėvo, tai, ką jie padarė. Aš pašaukiau juos į šoną ir paklausiau jų apie tai. Jie pravirko, pasakė: “Tai tiesa”.

16 Tada aš apsidairiau ir pamačiau kaip ši mergaitė šokinėja su šokdyne, vaikšto, žaidžia. O dabar šitas vaikas… Maždaug po trijų savaičių jie atsiuntė man šitos mergaitės fotografiją: sugrįžo į mokyklą, šokinėjo su šokdyne, ir jokios leukemijos, visiškai.

17 Taigi, štai, šie liudijimai – tai absoliučiai tikra tiesa. Suprantate? Tad mūsų Dievas tiek realus (matote?), jeigu mes tiesiog tarnaujame Jam ir…ir tikime Juo. Ir aš…aš žinau, kad Jis realus.

18 Taigi, dabar aš dedu visas jėgas ir…kol kažkas įeina pas mus, skverbiasi čia ir… Taigi, šiandien vakare su Dievo malone mes pasistengsime paimti šį Ketvirtą Antspaudą ir pažiūrėti, ką Šventoji Dvasia nori mums per ją pasakyti.

19 Dabar, aš perskaitysiu Apreiškimo 6 skyrių, pradedant nuo 7 eilutės, 7 ir 8. Visada du sakiniai: pirmas – pranešimas, o antras sakinys – tai tas, ką jis pamatė.

Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą
sakant: “Ateik ir žiūrėk!”

Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas
Buvo Mirtis, ir paskui jį sekė Pragaras. Jiems buvo duota valdžia
Ketvirtadalyje žemės žudyti kardu, badu, mirtimi ir žemės žvėrimis.

20 Taigi, tepadeda mums Viešpats dabar suprasti tai. Juk tai paslaptis.

21 Dabar, truputi pakartosime, kad užtvirtintume (kaip mes darėme su bažnyčios periodais) šituos raitelius ir šitų Antspaudų nuėmimą. Štai, tad mes tiesiog mintis nukreipsime į tai, truputi pabendrausime, kol nepajausime, kad atėjo tinkamas laikas kalbėti.

22 Dabar, mes jau pastebėjome, kad Antspaudų nuėmimas…kad tai užantspauduota išpirkimo Knyga. Ir be to Knyga susukta kaip ritinys, tiksliai kaip darydavo senovėje.

23 [Naudodamas popieriaus lapus, brolis Branhamas iliustruoja kaip susisuka ir užsiantspauduoja ritinys–Red.] Ne tokios rūšies buvo ši knyga, nes štai šios pasirodė visai neseniai (štai tokios knygos) – per paskutinius, na, tikriausiai šimtas penkiasdešimt arba kažkur du šimtus metų. O tada jas susukdavo, palikdami išlindusį kraštą. Aš pasakojau jau jums, kaip tai darydavo, ir kokiose Rašto vietose yra tai: pas Jeremiją ir taip toliau.
266 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Paskui ant to susukdavo sekantį, ir galą štai taip palikdavo išsikišusį ir…štai taip.

24 Ir kiekvienas buvo Antspaudu. Ir tai buvo Knyga už Septynių Antspaudų, ir tai buvo… Niekas… Kada jie… Tai buvo išpirkimo Knyga už Septynių Antspaudų. (Prašau atleisti).

25 Ir paskui niekas nei Danguje, nei žemėje, nei po žeme nebuvo vertas atskleisti Jos arba netgi pažiūrėti į Ją. Ir Jonas pravirko, nes jis negalėjo rasti nei vieno žmogaus. Juk, jeigu ši Knyga nebūtų paimta iš pirminio Šeimininko rankų… O Adomas ir Ieva Jos neteko, ir Ji sugrįžo atgal, po to kai jie neteko savo teisių į Žodį, pažadus, savo paveldą.

26 Jie… Atsimenate, jie valdė žemę. Jis buvo…jis buvo mini-dievas, nes jis buvo Dievo sūnus. O Dievo sūnus – tai mini-dievas. Tai neprieštarauja Raštui. Aš žinau, kad tai skamba keistai.

27 Bet Jėzus pasakė: “Jeigu tuos, pas ką ateina Dievo Žodis, jūs vadinate…” O pas ką ateina Dievo Žodis? [Susirinkimas sako: “Pas pranašus”.–Red.] Pas pranašus. “Jeigu tuos, pas ką ateina Dievo Žodis, jūs vadinate ‘dievais’, kaip jūs galite teisti mane, kada Aš sakau, kad Aš – Dievo Sūnus?” Suprantate?

Taigi, jie buvo dievais.

28 Ir žmogus… Jeigu jūs gimstate šeimoje, kuri turi jūsų vardą, reiškia, jūs – sūnus ir savo tėvo dalis.

29 Ir tada…tada, kada įėjo nuodėmė, mes pamatėme, kad žmogus atsidūrė kitoje tos prarajos pusėje. Ir…ir jaučių ir ožių kraujas dengdavo, bet neišlaisvindavo, kol neatėjo tikrasis Baliklis, Kuris galėjo paimti ir visiškai išskaidyti nuodėmės dėmę, ir gražinti jį atgal pirminiam iškreipėjui, tai yra šėtonui.

30 Ji sugrįžo šėtonui, ir dabar jis laukia savo sunaikinimo amžiams laiko. Ir čia darosi aišku, į ką mes tikime. Mes tikime, kad jis bus visiškai ir pilnai išnaikintas ir sunaikintas.

31 Aš galvoju, kad nuodėmė suirs. Ir kada ji išpažinta, remiantis Jėzaus Kristaus Krauju, tai panašu, tai vis tiek, kaip rašalo lašelį įlašinti į baliklį “Kloroks” – jis tiesiog išskaido jį į cheminius elementus ir gražina tiesiai atgal ten, iš kur atsirado. Suprantate? Ir būtent tai daro Jėzaus Kristaus Kraujas.

32 Tada tai stato vėl žmogų vėl šitoje prarajos pusėje, kaip Dievo sūnų. Matote? Ir tada jis–tada jis tampa…O kaipgi, jis netgi…
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 267

Kurianti Dievo jėga yra jame. Ir mažiausiai, kada Dievas liepia padaryti tai, tada tai bus padaryta. Ir mes sugrįžtame. Kad kada…

33 Mozė – po jaučių krauju, kada jis susitiko su šita Šviesą, su Ugnies Stulpu tame degančiame krūme, ir jis stovėjo ten paliepimu, kurį jam davė Dievas… O jis buvo pranašu. Ir kada pas jį ateidavo Viešpaties Žodis, jis sakydavo, ir netgi sukurdavo Žodžiu. Matote?

34 Tai štai, jeigu jie darė prie jo, jaučių kraujo, tai kaip su Jėzaus Krauju? Neuždengė, o visiškai išlaisvino, ir jūs stovite Dievo Artume kaip išpirktas sūnus. Štai, matote, Bažnyčios gyvenimo lygis kur kas žemiau leistino. Ir aš galvoju, kad mes labai dažnai vaikštome vis aplinkui vietoj to, kad iš tikrųjų paimtume ir išspręstume problemą.

Aš kai ką noriu išsakyti, ir kada ateis laikas, aš pasakysiu.

35 Ir dabar pastebėkite, bažnyčiose kažkur kažkas ne taip. Ir aš galvoju, kad tai denominacinės sistemos iškreipė žmonių protus ir visa kita iki tokio lygio, kad jie nežino, kaip tai daroma. Teisingai.

36 Bet mums pažadėta, kad tai bus apreikšta. Ir štai, šie Septyni Antspaudai, Kuriais užantspauduota ši Knyga… Ir šie Septyni Antspaudai…

37 Ir paskui, po to kai su šitais Septyniais Antspaudais užbaigta, mes matome Apreiškimuose 10, kad buvo septyni paslaptingi Griaustiniai. Jonui buvo pavesta užrašyti, tačiau juos užrašyti jam buvo uždrausta. Ir šitų Griaustinių metu mes matome, kad Kristus arba Angelas nužengė su vaivorykšte ir pastatė kojas ant žemės ir ant jūros, ir prisiekė, kad laikas jau pasibaigė – tuo laiku.

38 Ir paskui mes mato-…matome, kad atidengiant Antspaudus Avinėlis paliko Savo tarpininko darbą kaip Užtarėjas ir jau išėjo pareikalauti to, kas priklauso Jam teisėtai – visus, kuriuos Jis išpirko Savo mirtimi.

39 Ir tada niekas negalėjo atskleisti Knygos. Niekas Jos nesuprato. Tai buvo išpirkimo Knyga. Ir Dievas-Tėvas, Dvasia, laikė Ją rankoje, nes Kristus buvo Soste kaip Tarpininkas, vienintelis Tarpininkas. Todėl, negalėjo būti jokio šventojo ant to aukuro: nei Marijos, nei Juozapo, nieko kito, nes tai buvo Kraujas. Ir tiktai Jėzaus Kraujas galėjo įvykdyti išpirkimą, todėl niekas kitas negalėjo stovėti kaip tarpininkas. Teisingai. Ten nieko kito nebuvo.

40 Tad visi šie supratimai apie tai, kad Judas – politikos užtarėjas ir šventoji Siciliją – dar kažkieno užtarėja: tai nesąmonė. Tai ne… Aš nesakau, kad šie žmonės neteisingi ir nenuoširdūs. Aš nesakau, kad jūs nenuoširdūs tame,
268 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

jeigu pas jūs toks supratimas. Bet jūs klystate, jūs…jūs nuoširdžiai klystate. Ir visa kita…

41 Jie sako: “Bet, šitas…šitas Angelas, šitas pasirodė šventajam Bonifacijui ir pasakė vieną, kitą ir trečia. Ir jiems privalu sakyti štai taip”. Aš nė trupučio neabejoju tuo, kad kažkas pamatė regėjimą. Aš neabejoju tuo, kad Juozapas Smitas matė regėjimą, bet jis neatitinka likusį Žodį. Todėl, aš manau, kad jis neteisingas. Suprantate? Jis turi atitikti likusį Žodį.

42 Tas pats su bažnyčios periodais ir su Antspaudais, ir su visais kitais. Ir kada kas nors galvoja, kad pas jį yra tie Septyni Griaustiniai: jeigu tai neatitinka likusio Žodžio, reiškia, kažkas neteisingai. Suprantate? Turi ateiti TAIP SAKO VIEŠPATS, nes štai tai ir yra ši Knyga, tai Jėzaus Kristaus Apreiškimas visoje pilnatvėje.

Tai štai. Ir aš…aš tikiu, kad tada išėjo Avinėlis.

43 Jie nežinojo. Jonas verkė. Jis negalėjo rasti nė vieno nei Danguje, nei žemėje, nes visi buvo kitoje prarajos pusėje (suprantate?) – nuodėmė. Nė vienas žmogus… O Angelas – jis, žinoma, būtų vertas, bet tai turėjo būti giminaitis. Tai turėjo būti žmogus. O tokio nebuvo, nes kiekvienas žmogus gimė per seksą.

44 Buvo reikalingas Tas, Kas gimęs be šito. Todėl Pats Dievas tai padarė gimdamas nekaltu prasidėjimu ir tapo Emanueliu. Būtent Jo Kraujas buvo vertas. O kada Jis Pats perėjo šią prarają ir sumokėjo kainą, ir nutiesė tiltą dėl mūsų likusiųjų, tada Jis atsisėdo kaip Tarpininkas. Ir Jis sėdėjo ten.

45 Ir faktiškai, visą tą laiką Knyga buvo užversta. Štai Ji čia, bet ji kaip buvo simboliuose, taip ir pasiliko. Jie matė tai. Jonas netgi matė tai, paskelbiant, kada pasirodė pirmasis, jis pasakė: “Pasirodė baltas žirgas, ant jo buvo raitelis, kurio rankoje buvo lankas”. Tai simbolis. Tai neapreikšta. Ne. Tai tik simbolis. Ir taip pat, kaip ir bet kuris žmogus žemėje, tai viskas, ką jis galėjo pasakyti. Teisingai. Žinoma, jis galėjo klysti ir dvejoti, netgi atspėti ką nors čia arba ten po kurio laiko.

46 Bet paskui mes matome iš Apreiškimo Knygos, kad su septinto angelo Žinia paslaptys (visos Jos paslaptys) tuo metu jau turi būti apreikštos (tai Apreiškimo 10:1-7, kad jos turi būti apreikštos tuo laiku…tuo laiku, kada Jis tai padarys.

47 Štai kada Septyni Griaustiniai prakalbo savo keistais balsais, ir Jonas ruošėsi užrašyti. Tai buvo… Juk Jonas žinojo, kas tai buvo, bet jis…jis neužrašė šito, nes jam buvo uždrausta tai rašyti.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 269

Tai absoliučiai visiška paslaptis. Tai iš viso netgi ne simbolyje. Mes žinome tiktai, kad Jis…jie sugriaudėjo, ir viskas.

48 Tai štai, ir nagrinėjant visa tai… Neužmirškite, kad sekmadienį, tai yra, sekmadieni ryte mes atšaukėme išgydimo tarnavimą, nes atsakinėsime į žmonių klausimus. Štai jeigu… Aš noriu, kad jūs užduotumėte klausimus iš šitų Septynių Antspaudų, jeigu jus kažkas jaudina, jeigu jūs kažko nesuprantate – nenukrypkime nuo Septynių Antspaudų. Tada šeštadienį vakare aš galėsiu pasakyti, ar pakankamai klausimų, kad į juos atsakinėčiau ar ne. Suprantate? Ir paskui tiesiog… Na, sakysim, apie kažką kitą arba: “Ar turiu aš pasielgti taip?” Arba, gal: “Mačiau sapną”. Tai… Visa tai verta dėmesio (neužmirškite), visa tai verta dėmesio. Nenukrypkime nuo Septynių Antspaudų. Mūsų dėmesys būtent į juos. Tad… Dėl šito ir skirti šie susirinkimai – dėl Septynių Antspaudų. Nenukrypkime nuo jų.

49 Man reikia sugrįžti namo, reikia pravesti kelėta susirinkimų Vakaruose. Paskui aš vėl sugrįšiu, kažkur po dviejų mėnesių arba panašiai, ir, galbūt, Viešpats leis, kad mes turėtume šia tema dar kažką; galbūt, tada bus išgydimo tarnavimas arba kažkas tokio, arba kad mes…kas ten bebūtų.

50 Be to, mus čia dar laukia Septyni Trimitai. Suprantate? O visi jie irgi čia įeina. Ir Septyni Dubenys (suprantate?), kurie bus išlieti. Tad… Ir visa tai visiškai tiksliai čia susiderina, bet visa tai dar paslaptinga.

51 Dabar, vakar vakare… Mes matome, kad pasirodė Pirmas Antspaudas ir raitelis. Ir Viešpats… Garbė žodis, aš ankščiau apie tai nieko nežinojau. Nieko iš šitų dalykų ankščiau nežinojau. Tai tiesa.

52 Ir aš tiesiog ne…tiesiog vykstu ten, imu Bibliją ir atsisėdu, ir sėdžiu ten, kol… Kada ji pradeda štai taip atsiskleisti, aš tiesiog imu tušinuką ir pradedu rašyti. Suprantate? Ir pasilieku ten, galbūt, valandomis, kol visa tai ne…nepasibaigia.

53 Paskui aš vėl peržvelgiu ir pasirodo štai kas – kada matau, kad Jis pasakė būtent, aš pagalvojau: “Rodos, aš kažkur tai jau mačiau”. Aš imu simfoniją, peržiūriu, ar yra tai? O jis kur buvęs, nebuvęs, ir paskui štai jis vėl čia, ir štai jis čia ir štai čia, ir štai čia. Paskui aš tiesiog surišu visa tai kartu. Aš žinau, kad tai Dievas, jeigu, be to, Raštas sutinka su Raštu. Taip ir turi būti. Tiksliai kaip statant namą, plytos turi suglusti – plyta prie plytos.

54 Taigi, vakar vakare mes turėjome Trečiojo Antspaudo atidengimą. Pirmu buvo baltas žirgas, o sekančiu buvo ugniaspalvis žirgas, o paskui juodas žirgas. Ir mes matome, kad raiteliais visą laiką buvo vienas ir tas pats raitelis, ir tai nuo pačios pradžios buvo antikristas.
270 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Jis neturėjo karūnos, bet vėliau jis gavo ją. Ir toliau mes sužinojome, kad paskui jam buvo duotas kalavijas, kad paimtų taiką nuo žemės, ir mes matome, kad jis taip ir padarė. Paskui jis įvedė dogmas, kad aprūpinti bažnyčią pinigais, seikėdamas vieną už denarą, o kitą už du denarus. Bet jam buvo uždrausta prisiliesti prie aliejaus ir vyno, kurio liko visai nedaug.

55 Ir paskui mes parodėme…vakar vakare mes apsistojome prie iliustracijos to, kuo buvo aliejus ir vynas, ir kokį jie darė poveikį. Ir mes… [Brolis Branhamas nusijuokia–Red.] Gal, tai nuskambėjo grubokai, bet aš…tai pati tikriausia Tiesa. Suprantate? Dabar, mes sustojome prie… Apskritai, dabar skirkime kelėta minučių pakartojimui. Ir paskui… Mes apsistojome prie vyno jėgos, ką simbolizavo aliejus – Dvasią. Galvoju, jūs visa tai užsirašėte. Jeigu neužsirašėte, tai jūs rasite tai juostoje, ir kur rasti Rašto vietas apie tai, kad aliejus visada simbolizuoja Šventąją Dvasią. Pavyzdžiui, paikos mergelės neturėjo aliejaus, gudrios mergelės turėjo aliejų, tai yra Šventąją Dvasią. O paskui dar toliau, pas…pas pranašus ir taip toliau.

56 Ir štai, aš… Žinoma, aš nesiruošiu minėti visų Rašto vietų apie tai. Ir apie kai kuriuos dalykus netgi ir nepakalbėsi – užimtų labai daug laiko. Bet aš stengiuosi išdėstyti visa su Rašto vietomis ir kita, duoti žmonėms tik tiek, kad jie žinotų ir pamatytų pačią esmę. Bet jeigu užtruktumėme prie vieno iš šitų Antspaudų, oi, tai čia kiekvieną vakarą galėtume visam mėnesiui pririnkti pamokslų iš šito vieno Antspaudo ir visgi netgi jo nepaliesti (suprantate?) – tik iš vieno iš jų. Štai kiek…kiek visko joje įdėta. Bet tiesiog liečiamės pačio svarbiausio, tada jūs…jūs suprasite, apie ką visa Tai.

57 Tai štai, kadangi aliejus simbolizavo Šventąją Dvasią, paskui mes sužinome, kad aliejus ir vynas susijungia garbinime (suprantate?), visada susijungia garbinime.

58 Ir vynas… Aš sakiau (kaip atėjo man), kad vynas simbolizuoja jėgą…galingą susijaudinimą nuo apreiškimo. Suprantate? Ir… Tai yra, kada kažkas apreiškiama, tai stimuliuoja tikintįjį, nes tai ateina per apreiškimą. Suprantate? Tai kažkas tokio, ką pasakė Dievas, tai paslaptis, jos negali suprasti. Suprantate? Bet praeina laikas, ir Dievas nužengia ir apreiškia ją, o paskui ją patvirtina.

59 Atsiminkite, jeigu Tiesa bus apreikšta, tai Tiesa bus taip pat ir patvirtinta. Dievas nuolatos… Nesvarbu, koks žmogus gali būti protingas, koks puikus jo protas – jeigu Dievas nepatvirtina to, ką jis sako, kažkas neteisingai. Suprantate? Teisingai. Juk tai Žodis.

60 Dabar, kada Mozė išėjo įkvėptas Dievo, pasakė: “Tegu atsiranda musės”, – atsirado musės. Pasakė: “Tegu atsiranda varlės”, – atsirado varlės.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 271

61 Matote? Kas, jeigu jis pasakytų: “Tegu atsiranda musės”, – o jos neatsirastų? Matote, reiškia, jis…jis išsakė ne Viešpaties Žodį. Suprantate? Jis tik išsakė…jis išsakė savo paties žodį. Gal, tai jis taip nusprendė, kad turi atsirasti musės. Bet musės taip…taip ir nepasirodė, nes Dievas jam šito nekalbėjo.

62 Ir kada Dievas ką nors jums liepia ir sako: “Eik ir padaryk štai taip, ir Aš patvirtinsiu tai, nes tai Mano Žodis”, – ir Jis parodo tai Biblijoje, tada už šito stovi Pats Dievas. O jeigu šito neparašyta Biblijoje, už šito vis tiek stovi Dievas, jeigu tai Dievo Žodis. Suprantate?

63 O jeigu šito nėra Jame, tada tai apreiškiama pranašams. Mes suprantame, kad visos Dievo paslaptys apreiškiamos pranašams, ir tiktai jiems. Suprantate? Amoso 3:7.

64 Taigi. Štai, apreiškimo jėga sužadina tikintįjį, nes vynas, paprastas vynas, tuo ir stiprus, kad sužadina. Suprantate? Jis padaro prislėgtą žmogų sujaudintą. Suprantate? Suprantate? Taigi, reiškia, Žodžio apreiškimo jėga priveda tikintįjį prie džiaugsmingo susijaudinimo, pilną pasitenkinimo jausmą, susijaudinimą nuo to, kad tai patvirtinta, įrodyta.

65 Rašte tai vadinasi (kaip mes apie jį sakome) jaunu vynu. Mes visada taip jį vadiname, sakome: “Jie prisigėrė jauno vyno”. Suprantate? Gerai. Arba “dvasinis vynas” – aš galvoju, geriausiai išversti kaip “dvasinis vynas”. Kaip natūralus vynas atsiskleidžia sužadinančioje jėgoje, taip ir jaunas vynas, kada jis apreiškia Dievo Žodį, Kuris ir yra Dvasia. O-o Taigi, tai…tai… Suprantate? Pats Žodis yra Dvasia. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

66 Nagi perskaitykime tai. Perskaitykime tai, Šventojo Jono 6. Tiesiog…Taip, tada jūs…tada jūs nesakysite: “Na, tai kažkas taip pasakė”. Nagi…nagi pažiūrėsime. Kas tai pasakė, ir tada mes žinosime, tiesa tai ar ne. Šventojo Jono 6 skyrius ir…6 skyrius ir, aš galvoju, tai šešiasdešimt…63 eilutė, Gerai. Aš galvoju, tai ji. Taip.

Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums
kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

67 Pats Žodis yra Dvasia. Tai Dvasia Žodžio pavidale. Ir paskui, matote, kada Jis atgyja, arba atsigauna, Žodžio Dvasia pradeda darbuotis ir veikia (suprantate?), nes…

68 Dabar žiūrėkite. Mintis… Pirmiau negu atsiranda žodis, turi būti mintis. Ir paskui, kada mintis išreiškiama, tai – žodis. Taigi, štai tai Dievo mintis,
272 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

kurią Jis įdėjo į Žodį. Ir kada mes gauname ją nuo Jo, ji tampa Žodžiu.

69 Dievas apreiškė Mozei, ką reikia daryti. Mozė išsakė tai, ir tai įvyko. Suprantate? Taip ir yra, jeigu iš tikro tai ateina nuo Dievo.

70 Taigi, mes matome, kad…kad Jis sužadina ir suteikia džiaugsmą, nes tai Dievo Žodis. Ir jaunas vynas, jaunas vynas sužadina, kada jis apreiškia Žodį. Ir dar kartais suteikia begalinį džiaugsmą. Mes patyrėme tai, kad jis suteikia tokį džiaugsmą, kad tiesiog persipildai.

71 Dabar, aš žinau, kad yra daug fanatizmo, ir žmonės daro neprotingus išsišokimus. Aš žinau, kad kartais su jais tai atsitinka, kada garsiausiai skamba muzika ir visa kita. Ir aš žinau , kad taip būna. Ir aš irgi su tuo sutinku. Bet aš mačiau žmones tokiais momentais: kada…kol groja muzika, visi šokinėja ir šaukia, o kada muzika pasibaigia, jie sustoja. Suprantate? Aš galvoju… Na, mano manymu, tai…tai vis tiek normalu (suprantate?), jeigu tik žmonės gyvena teisingai ir…

72 Bet kas dabar? Tu pradedi kalbėti Žodį O iš tikrųjų būtent tai, ir duoda Gyvybę – Žodis, ir Jis atneša džiaugsmingą jauno vyno sužadinimą. Suprantate? Tai… Būtent tai ir įvyko Sekminėse, kada Žodis pasitvirtino.

73 Dabar žiūrėkite. Taigi, Jėzus kalbėjo jiems, Luko 24:49: “Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą; jūs pasilikite Jeruzalės mieste ir laukite tol, kol…” O ką gi pažadėjo Tėvas? – Joelio Knyga 2:28, mes aiškiai matome, kad Jis ruošėsi išlieti Dvasią; Izaijo Knygoje 28:11, kad bus mikčiojančios lūpos ir svetimos kalbos, ir visi šie dalykai.

74 Jie pakilo ten. Ir kaip mes praėjome, galbūt, vienas pasakė: “Na, aš manau, kad mes jau sulaukėme. Tiesiog priimkime tai tikėjimu”. Tai buvo geras baptistų mokymas, bet tų brolių jis nepaveikė.

75 Taigi, greitu laiku tai turėjo tapti realybe. Ir jie laukė savo tarnystės, kada Žodis bus patvirtintas. Ir kada jūs ateinate, prašydami Šventosios Dvasios, pasielkite taip pat.

76 Taip, jūs galite priimti Jį tikėjimu. Jūs turite priimti Kristų tikėjimu. Visiškai teisingai. Ir jūs priimate Šventąją Dvasią tikėjimu, bet paskui leiskite Šventajai Dvasiai ateiti ir apipjaustyti liudijimui to, kad Jis priėmė jūsų tikėjimą. Suprantate? Tada… Matote, “Abraomas patikėjo Dievu ir tai jam buvo įskaityta teisumu”, bet Dievas davė jam apipjaustymo ženklą patvirtinimui to, kad Jis priėmė jo tikėjimą.

77 Tad tą patį ir mes turime daryti. Mes turime laukti Šventosios Dvasios,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 273

kol Jis nepadarys kažko; nebūtinai, todėl, kad mes prakalbome kalbomis, ne todėl, kad mes pradėjome šokti arba sukilo mumyse emocijos, pradėjome šūkauti, bet kol mes nepasikeisime, kada kažkas iš tikrųjų neįvyks Nesvarbu, kokiu pavidalu Jis ateis, kad tik tai įvyktų – tai svarbiausia. Suprantate?

78 Ir aš tikiu, kad kalbėjimas kalbomis ir visi likusieji dalykai – tai viskas teisingai, bet tai savaime nesuveiks. Ir jūs žinote, kad tai nesuveiks. Štai, visiškai ne nuo šito.

79 Aš mačiau, kaip raganos kalba kalbomis; mačiau, kaip burtininkai kalba kalbomis ir šoka dvasioje. Žinoma. Deda pieštuką, ir jis rašo kitomis kalbomis, o kažkas jas išaiškina (tiksliai) ir kalba tiesą. Tikrai. Parašė tiksliai, kas įvyko, taip ir buvo, būtent tokiu būdu. Mačiau, kaip jie apibarsto savo galvas dulkėmis ir pjausto save peiliais, ir viską apipila antilopės gnu krauju arba dar kažkieno, ir… Žinoma. Matote? Ir šaukiasi velnio. Matote? Tad, jūs matote, tai ne…nepakanka kalbėti kalbomis.

80 “Netgi, jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, man nėra iš to jokios naudos”. Matote? Netgi, jeigu aš galėčiau tai daryti Suprantate? Tad visa tai nereiškia, kad jūs turite Šventąją Dvasią.

81 Bet kada Jis, Asmuo, nemirtinga Kristaus Dvasia tampa jūsų asmeniniu Gelbėtoju ir pakeičia jus, ir nukreipia jūsų žvilgsnį tiesiai į Golgotą ir į šį Žodį, reiškia, kažkas įvyko (taip), kažkas įvyko. Niekam nereikės jus įtikinėti tame. Jūs žinosite, kada tai įvyks.

82 Ir jaunas vynas, kada atneša apreiškimą, tada tai…tai apreikšta.

83 Ir tas pats buvo Sekminėse. Jie žinojo, kad…kad ant jų turėjo išsilieti Dvasia, ir jie laukė, kol tai neįvyko. Ir kada pasitvirtino apreiškimas, tada ant jų nusileido stiprus skatinantis jausmas. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Dar koks! Juose viskas užvirė. Jie iš karto išėjo į gatves, nors ankščiau jie bijojo, sėdėjo užsidarę. Ir jie išėjo į gatves, nors jie ankščiau bijojo žmonių grupės, ir pamokslavo jiems Evangeliją Teisingai. Matote? Kažkas įvyko, nes buvo patvirtintas tikras pažado Žodis.

84 Dabar apsistokime čia minutei. Jeigu tai suteikė šitiems vyrams tokį pasitikėjimą, kad jie…jie… Jie praktiškai visi pasirašė savo liudijimą savo krauju. Kas beįvyktų, jie iki savo gyvenimo pabaigos buvo paveikti Jo, Jis nuo jų nepasitraukdavo, nes tai buvo tikras, patvirtinto Žodžio pažadas. Apreiškimas pasitvirtino. Ir jie mirė, pasirašydami savo liudijimą savo asmeniniu krauju.

85 Dabar pažiūrėkite į paskutinių dienų pažadą.
274 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Ir štai mes matome, kad tai pasitvirtina mums matant, dabartinis Šventosios Dvasios atėjimas ir tie darbai, kuriuos Ji turi daryti, ir mes matome tai tiesiog tarp mūsų. Suprantate? O-o, mums reikia… O-o, tai bent Kaipgi mes galime girdėti?.. Kažkas vyksta, užtikrinu jus, drauge Kada tikrasis, ištikimas, nuoširdus, paskirtas tikintysis, kada šita Šviesa apgaubia tą sėklą, kažkas dygsta naujam Gyvenimui.

86 Ta neišvaizdi moteris prie šulinio… Juk tie išmokyti griežtos drausmės kunigai pasakė: “Juk tai demonas. Jis būrėjas. Jis…jis tiesiog pranašauja tiems žmonėms jų ateitį. Ir jis…jis demonas”.

87 Bet kada ši moteris su ta numatyta sėkla… Jūs galvojate, kad tai ne taip, bet Jėzus pasakė: “Niekas negali ateiti, jeigu Mano Tėvas nepatrauks jo, ir visus, kuriuos davė Man Tėvas, ateis”. Ir Jis…

88 Ir antikristas paskutinėmis dienomis bus veiklus… Šita antikristo dvasia, kurią mes nagrinėjame denominacizme, ir įrodėme, kad denominacizmas ir yra antikristas. Taigi, be… Kažkas netvarkoje, jeigu žmogus gali štai taip išeiti iš čia ir toliau galvoti, kad denominacinė sistema – tai ne antikristas. Juk tai besąlygiškai įrodyta iš istorijos, iš visų pusių, visoje Dievo Biblijoje ir visu kitkuo, kad tai antikristas. Ir viso šito galva yra Roma. O dukterinės bažnyčios seka paskui. Ir tie ir kiti bus įmesti į pragarą. Tikrai.

89 Tad mes matome visa tai, antikristą, šito dvasią, ir kokiu laiku mes gyvename. Ir… Juk tai turi įnešti “šlovingą ir neišsakytą džiaugsmą”. Kaip tiktai ta moteris suprato, kitaip nė būti negali, sėkla prasikalė

90 Dabar, prisimenate, Biblijoje pasakyta, kad paskutinėse dienose šitas antikristas suvedžios visą pasaulį.

91 Bus tiktai mažas skaičius, kurių vardai įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą prieš pasaulio sutvėrimą. Ir kada tas tikras apreikšto Dievo Žodžio Tiesos įrodymas pervers tą širdį, ji kiek turi jėgų bėgs prie vandens ir išeis su Šventąja Dvasia, ir jo nesustabdysi, nes išsiveržė naujas Gyvenimas.

92 Ne taip seniai aš kalbėjausi su vienu žmogumi, kuris bandė ginčytis su manimi ir kalbėjo: “Kaip jums ne gėda teigti, kad Dievas sutvėrė dangų ir žemę per tris dienas…tiksliau, šešias dienas?”

Aš atsakiau: “Juk taip pasakyta Biblijoje”.

93 Pasakė: “Pas mus juk yra įrodymas, ir mes galime įrodyti, kad žemei milijonai metų”.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 275

94 Aš pasakiau: “Čia visa tai visai ne prie ko. Pradžios Knygoje 1:1 sakoma: ‘Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę’. Taškas Štai ir viskas. Matote? ‘Žemė buvo be pavidalo ir tuščia’.” Ir aš pasakiau: “Aš manau, kad visos sėklos jau gulėjo ten nuo kažkokios kitos civilizacijos arba kažkaip taip. Ir kai tik vanduo nuslūgo, ir ant jų krito šviesa, iš karto išaugo medžiai ir visa kita”.

95 Tas pats ir su žmogumi – tai pirmavaizdis. Kada išsisklaidys visas rūkas, ir Tiesa atsivers tai tikrai sėklai (o ji guli ten, ir joje tarsi užuomazga, taip ir pasiliko), ir Evangelijos Šviesa krenta ant jos dėka tikro Žodžio įrodymu, ji atgys. Jame yra Gyvybė. Jis patikės. Kitaip jis negali gyventi, jame nebus jokios Gyvybės.

96 Tie vardai, kurie užrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje prieš pasaulio sutvėrimą, būtinai išdygs – tai garantuota. Ir todėl Jėzus sėdi ten ir, atlikdamas tarpininkavimo darbą, laukia tos paskutinės sėklos. Ir Jis tiksliai žinos, kada jį apšviesti.

97 Kaip daktaras Li Veilas… Tikriausiai jis dar kažkur susirinkime. Aš jo jau kelėta dienų nemačiau. Rodos, aš jo nemačiau. [Brolis sako: “Jis čia”.–Red.] Jis čia yra. Apskritai, šiomis dienomis jis atsiuntė man kai ką apie tai, ką pasakė Irinėjus. O aš jau seniai laikau Irinėjų to periodo angelu, kad jis buvo… Jis pasakė, kad kada įeis paskutinis Kūno narys šitame paskutiniame periode, turbūt… tuo laiku viskas išaiškės. Ir štai jis, prašom. Visiškai teisingai. Matote? Mes gyvename šituo laiku. Gerai.

98 Paskui sekmininkai pernelyg apsidžiaugė. Jie iš tikrųjų buvo sujaudinti. Aš galvoju, taip atsitiks su kiekvienu.

99 Skirkime tam minutę. Prisiminkime apie Dovydą, jis…jis irgi buvo labai sujaudintas. Jis pasakė: “Mano taurė perpildyta”. Aš galvoju, kad jo gyvenime įvyko tikrai dideli įvykiai. Kodėl…kodėl su juo taip vyko? Kada jis buvo Dvasioje… Juk jis buvo pranašu. Mes žinome, kad jis buvo juo, taip pasakyta Biblijoje – pranašas Dovydas. Tai štai, juk jis buvo pranašu, ir jis buvo Dvasioje ir pamatė prisikėlimą. Jeigu jūs norėtumėte tai perskaityti, tai Psalmėje 15:8-11. Jis pasakė: “Linksminasi mano širdis. Ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, nes Tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi Savo šventajam supūti”. Ir tuojau pat tikrai jo taurė persipildė, nes jis pamatė… (kaip ten bebūtų, o-o) …jis pamatė prisikėlimą, ir jis buvo iš tikro…

100 Paskui jo taurė buvo vėl perpildyta, Antroje Karalių Knygoje jo taurė dar kartą persipildė… (kadangi jūs išsitraukėte pieštukus) …Antroji Karalių Knyga 6:14. Ten buvo sausra.

101 Pagrobė skrynią. Priešas atėjo ir pagrobė Viešpaties skrynią,
276 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

ir jie nuvežė ją ir pastatė prieš Dagoną, ir Dagonas nugriuvo ant savo veido. Paskui nuvežė jį į kitą miestą, ir ištiko ligos. Tai buvo… Jie ten dar niekada ne su kuo taip neapdegė. Ir jie negalėjo nuo šito atsikratyti, nes ji buvo ne savo vietoje.

102 Dabar, kada jie uždėjo ją ant vežimo, pakinkyto jaučiais, ir gabeno atgal, ir kada Dovydas pamatė, kad sugrįžta skrynia, jūs žinote, ką jis padarė? Jis…jis taip prisipildė, ir jo taurė buvo perpildyta – susijaudinimas Kada jis pamatė, kaip Žodis vėl apsireiškia Izraelyje, jis pasileido šokti Dvasioje, pradėjo ratu štai taip suktis. Taip. Jo taurė persipildė. Suprantate? Kodėl? – Jis pamatė sugrįžtantį Žodį.

103 Aš galvoju, kad tai kiekvieną nors truputi sujaudins, kada pamatys praėjus tiek daug metų, kad tikrasis Žodis, kaip ir buvo pažadėta pasireiškia ir pasitvirtina. Kas per laikas Kas per laikas

104 Dabar perskaitykime. Aš… Jeigu aš taip kalėsiu, tai neprieisiu prie šito ir jus čia užlaikysiu iki puse vienuolikos. Šiaip vakar vakare aš paleidau jus ankščiau, tad šiandien vakare jus reikia ilgiau užlaikyti. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taip. Taip. Ne, aš tiesiog pajuokavau. Suprantate? Aš… Tiesiog norėčiau, kad Viešpats Pats vestų. Taigi:

Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą
sakant: “Ateik ir žiūrėk!”

105 Taigi, “Kada Avinėlis atskleidė Ketvirtąjį Antspaudą…”. Dabar čia sustosime – Ketvirtas Antspaudas. Kas jį atskleidė? – Avinėlis. Buvo kas nors dar vertas? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] – Niekas kitas negalėjo šito padaryti. Ne. Avinėlis atskleidė Ketvirtąjį Antspaudą.

106 Ir ketvirtasis gyvūnas, gyva būtybė, panaši į erelį, pasakė Jonui: “Ateik ir žiūrėk, kokia šitoje Knygoje buvo paslėpta ketvirtoji išpirkimo plano paslaptis”, – nes Avinėlis buvo beatskleidžiantis jį. Kitais žodžiais, tai jis ir kalbėjo. “Štai čia ketvirtoji paslaptis. Aš parodžiau tau simbolyje”. Dabar, Jonas, aš nežinau, suprato jis tai ar ne, bet jis rašė tai, ką jis matė. Tačiau tai buvo paslaptis. Taigi, jis rašė tai, ką jis matė.

107 Avinėlis buvo benuimantis Antspaudus, bet Dievas dar nesiruošė apreikšti jų. Jie buvo palikta paskutinėms dienoms. Suprantate? Taigi, mes turėjome simbolius, ir mes bandėme juos “perkasti”, ir mums kartais netgi visai neblogai pavykdavo. Suprantate? Bet mes žinome, kad visa tai judėjo toliau. Tačiau paskutinėmis dienomis mes galime atsigręžti atgal ir pamatyti, kaip visa tai buvo. Ir tai turi vykti bažnyčios epochos pabaigoje, prieš patį Paėmimą.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 277

108 Ir kaip žmonės gali galvoti, kad Bažnyčia pereis per sielvartą – aš nežinau. Bet… Kam Jai eiti per sielvartą, kada Ji be…be nuodėmės? Aš turiu omenyje… Aš neturiu čia omenyje bažnyčią (bažnyčia būtinai pereis per sielvartą), bet aš kalbu apie Nuotaką. Nuotaka – ne, Ji apskritai be nuodėmės. Nuodėmė jau seniai pašalinta, ir nėra netgi…iš jo neliko netgi kvapo ir nieko neliko. Jie tobuli prieš Dievą. Tai kam gi valyti juos sielvarte? O kiti praeis. Bažnyčia tikrai praeis per sielvartą, bet Nuotaka – ne.

109 Taigi. Dabar, mes nagrinėjome tai visokios rūšies simboliuose, pavyzdžiui: bažnyčia – Nojus, perkeltųjų, perėjusiųjų toliau per nuodėmę pirmavaizdis. Matote? Taigi, taip, jie persikėlė, bet Henochas išėjo pirmas – tai buvo šventųjų pirmavaizdis, kurie išeis…prieš sielvarto periodą.

Taigi, mes matome, kad šitas Avinėlis atskleidė Antspaudą.

110 Dabar, mes matome, kad pirmasis gyvūnas… Atkreipkite dėmesį, mes matome, kad pirmasis gyvūnas buvo… Pirmuoju gyvūnu buvo liūtas, gyva būtybė. (tai yra knygoje…bažnyčios periodų.) O paskui antrasis gyvūnas – tai, mano manymu, buvo jaučio arba veršio veidu. Ir trečiasis gyvūnas – buvo žmogaus veidu. Bet ketvirtas gyvūnas – buvo erelio veidu. Būtent taip jie pas mus buvo pavaizduoti, būtent taip kaitaliojosi. Ir būtent taip jie sudėlioti netgi štai šitoje Knygoje.

111 Ir kartu… Kaip kartą vienas didis mokytojas Floridoje mokė ir pasakė, kad…kad visa…kad Apaštalų Darbų Knyga – tai tik statybiniai pastoliai dėl…Bažnyčios statydinimui; kad Bažnyčia neva randasi keturiose Evangelijose.

112 O mes randame visai atvirkščiai, kad būtent keturios Evangelijos ir saugo Apaštalų Darbų Knygą. Šitų keturių Evangelijų pagrindu ir parašyta Apaštalų Darbų Knyga, Šventosios Dvasios darbai apaštaluose. Ir mes matome Knygoje, kad šie sargai sėdėjo ten ir sergėjo iš rytų, šiaurės, vakarų ir pietų. Prisimenate, kaip mes čia nupaišėme, ir kaip nuostabiai ir idealiai viskas susieina nuo pradžios iki galo?

113 Tai štai, dabar aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį. Pasakė: “Ateik ir žiūrėk”. Jonai… Aš noriu, kad jūs dar atkreiptumėte dėmesį, prieš tai… Taigi, štai čia paskutinis iš raitelių, kuris atskleis antikristo veiksmus.

Rytoj vakare paliesime sielas po aukuru.
Sekantį vakarą – teismai.

114 Dar sekantį vakarą – išėjimos tos…epochos pabaiga, laiko pabaiga ir viso kito (suprantate?), kada Ji bus pakelta aukštyn.
278 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Todėl, kaip tik šitame Septintame Antspaude išliejami Dubenys, ir išliejama vis kita. Ką jie reiškia – aš nežinau.

115 Atkreipkite dėmesį. Bet štai šitoje vietoje mes matome, kad štai ši figūra –erelis, šitas žmogus, kad…tiksliau, ši gyva būtybė, kuri kalbėjo čia. Arba, kitais žodžiais, yra keturi skirtingi periodai, pavyzdžiui, buvo liūto periodas. Ir mes matome, kad dabar jau ketvirtas periodas.

116 Ir jis pasakė: “Ateik ir žiūrėk išpirkimo Knygos ketvirtąją paslaptį, kuri buvo paslėpta šitoje Knygoje. Ateik ir žiūrėk”. Ir Jonas nuėjo pažiūrėti, ir jis pamatė palšą žirgą, o ant šito palšo žirgo vis tas pats raitelis.

117 O čia jis jau turi vardą – “mirtis”. Dabar, pastebėkite, nei vienas iš kitų raitelių, nė vienas iš kitų žirgų, išvis niekada, kiek jojo šitas raitelis, jie neturėjo… šitas žmogus neturėjo vardo. Bet čia jis pavadintas mirtimi. Ankščiau nebuvo užsiminta (suprantate?), o čia atsiskleidžia, kas jis toks – jis mirtis.

118 Galėtume stabtelėti prie šito ir pasakyti visą pamokslą, ir išdėlioti į lentynėles. Apskritai viskas, kas “anti” (tai yra, prieš tikrąjį), tik ir gali būti mirtimi, nes yra tiktai dvi esmės: tai Gyvenimas ir mirtis. Ir tai įrodo, kad apreiškimas apie tai iš Šventosios Dvasios mūsų laiku – tai tikra tiesa. “Anti”, jis – mirtis, nes Žodis (kaip mes čia vėliau pamatysime) – tai Gyvenimas. Suprantate?

119 O šitas žmogus pavadintas mirtimi. Taigi, kitose vietose apie šitą raitelį taip nebuvo užsiminta. Bet čia tai jau paminėta, kad jis pavadintas mirtimi.

120 Bet prie liūto apreiškimo… Dabar dėmesio! (Taip, aš noriu perskaityti tai neskubant, kad nesuklysčiau. Čia kažkur užrašyta.) Prie… ne prie liūto periodo apreiškimo arba pirmojo periodo, ankstyvojo periodo… Tai dar nebuvo apreikšta. Sekančiu periodu buvo jaučio periodas, tai yra tamsos epocha, viduramžiai – tada nebuvo apreikšta, kas tai buvo iš tikrųjų. Taip pat tai nebuvo apreikšta ir prie žmogaus pavidalo išmintingo gyvūno, simbolizavusio reformatorius: Liuterį, Veslį ir kitus. Bet erelio periode, paskutiniame periode, pranašiškame periode, turi pasirodyti pranašiška kalba (suprantate?) – jam visada ateina paslaptys

121 Štai ties šituo mes kaip tik… Šiandien mes prie šito sustosime truputį, kad jūs pilnai suprastumėte. Tai štai, daugelį atvejų aš… Jūs suprantate, kad šie… Aš kreipiuosi ne tik štai į šitą grupę. Šios kasetės keliauja visur (suprantate?), ir aš turiu tai aiškiai išaiškinti, nes kažkas įsigys tiktai vieną kasetę. O jeigu žmogus negaus visų kitų, tai jis tiesiog pasimes. Suprantate? Dievas pažadėjo tai (suprantate?) mūsų laikui,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 279

kad užbaigtumėme visus šituos įvairius klausimus, kuriuose dar senais laikais buvo painiava.

122 Ko tik nebuvo: ir Elijo rūbai, ir Elijo apsiaustai. O-o, buvo tokie žmonės, kurie… Džonas Aleksandras Daujis ten palaidotas susuktas į apsiaustą. Jis sakė, kad jis Eliziejus. Ir ko tik mes neprisiklausėme. Tai kas gi tai, pagaliau? – Tai tik tam, kad pamaišytų tai Tiesai, Kuri būtinai bus pateikta. Suprantate? Dar prieš Kristų buvo netikri pranašai. Matote? Visada taip būna. Tai šėtonas išleidžia klastotes, kad sujauktų žmonių protus ir jų tikėjimą pirmiau, negu tai iš tikro įvyks. Štai ir viskas.

123 Argi tą dieną Gamalielis nepasakė tą patį žydams? Pasakė: “Juk jau buvo toks žmogus, kuris liudijo, kad jis toks ir toks, ir jis išvedė į dykumą keturis šimtus žmonių, ir jie žuvo, ir taip toliau”.

124 Pasakė: “Kiekvienas augalas, kurio nepasodino Mano Dangiškas Tėvas, – Jėzus pasakė, – bus išrautas”.

125 Gamalielis pasakė: “Palikite juos. Jeigu jie… Jeigu tai ne nuo Dievo, tai argi visa tai nesugrius? Bet jeigu tai visgi nuo Dievo, tai jūs pasirodysite kovoją prieš Dievą”. Suprantate? Šitas žmogus parodė išmintį. Jis buvo mokytoju.

126 Dabar pastebėkite. Taigi, kad užbaigtume visas šias paslaptis, Dievas pažadėjo, kad pasirodys tikras Elijas, kažkoks žmogus, pateptas šita Dvasia, Kuris ir apreikš. Jis pažadėjo tai Malachijo 4. Ir pas mane yra rašteliai ir laiškai, kuriuose sakoma, kad tai ne taip, bet aš norėčiau pasikalbėti su šituo žmogumi. Suprantate? Juk šito negalima paneigti. Juk kiekvienas tikras, geras teologas žino, kad tai Tiesa, kad jie laukia jo.

127 Bet bus tiksliai taip pat, kaip tai išsipildė per Joną, pirmąjį Kristaus atėjimo šauklį. Juk jo neatpažino, nes apie jį buvo išpranašauta tokie dideli įvykiai. Juk jis turėjo nužeminti visas aukštumas, o visas žemumas iškelti, visus kreivumus išlyginti. Ir, o-o, jis… Visi pranašai: Izaijas (prieš septynis šimtus dvylika metų iki jo gimimo) ir Malachijas (prieš keturis šimtus metų iki jo pasirodymo), visi jie pranašavo apie jį. O šie laukė, kada iš Dangaus nusileis kažkoks koridorius, ir šitas pranašas nuo Dievo pasirodys su skeptru rankoje.

128 O kas gi įvyko? Žmogus, kuris negalėjo netgi pateikti nario kortelės, jis negalėjo pateikti įgaliojamojo rašto, gyveno dykumoje, neturėjo netgi paprasto mokyklinio išsilavinimo. Istorikai pasakoja, kad jis išėjo į dykumą, kada jam buvo devyneri metai, po jo tėvo ir motinos mirties, ir užaugo… Jis turėjo labai svarbią užduotį, kad painiotųsi su kažkokia seminarija.
280 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Jis…jis turėjo paskelbti Mesiją.

129 Dievas negalėjo naudoti žmogaus, kimšte prikimštu teologija. Jis negali tokio naudoti, nes jį visada norom-nenorom trauks atgal. Taip jį išmokė, jis norom-nenorom links prie šito. Tad, jeigu jis kažką pamatys, jis iškart nenoromis kreipsis į tai, ką kalbėjo mokytojai. Būtų geriau, jeigu jūs iš viso laikytumėtės nuo viso šito toliau ir tiesiog tikėtumėte Dievu.

130 Ir mes matome, kad jie jį pražiopsojo. Netgi apaštalai, stovėję ten, pražiopsojo jį. Juk jie pasakė: “Kodėl Raštas sako, rašto žinovai sako, kad Elijas…”

131 Jis atsakė: “Jis jau buvo atėjas, ir jūs nepažinote jo”.

132 Ir iš čia aš imu prisikėlimo principą…tiksliau, Paėmimo. Jis įvyks, o jie… Aš žinau, kad tai skamba keistai. Bet, galbūt, po šiandieninio vakaro, jeigu Viešpats leis, jūs daugiau sužinosite apie tai, kaip būtent tai bus. Suprantate? Jis bus taip slaptai, kad praktiškai niekas apie tai nesužinos. Pasaulis tiesiog galvos, gyvens toliau, kaip ir visada (suprantate?), ir tiesiog… Juk Jis visada taip daro.

133 Jūs žinote, kad aš abejoju tuo, kad netgi viena…viena…aš pasakyčiau, viena devyniasdešimtoji dalis procento žmonių žemėje iš viso žinojo, kad čia buvo Jėzus Kristus, kada Jis čia buvo? Žinote, kada Elijas pranašavo, aš abejoju, kad kas nors iš viso žinojo, kad jis buvo… Žmonės žinojo, kad ten buvo kažkoks išprotėjęs, kažkoks senas fanatikas, bet jie neapkentė jo. Žinoma. Jis buvo taip vadinamu keistuoliu.

134 Aš galvoju, kad bet kuris gimęs iš aukšto krikščionis šitam pasauliui, taip sakant, keistuolis, nes jūs pasikeitėte, jūs iš kito pasaulio, jūsų Dvasia iš kitos prarajos pusės. O jeigu štai čia tokia sumaištis, tada jūs…jūs niekuo nesiskiriate, kažkas netvarkoje, jūs…jūs dar labai prisirišę prie žemės. Jūsų žvilgsnis turi būti nukreiptas į Dangų. O Dangūs gyvena Žodžiu.

135 Tai štai, mes matome, kad įvyko šis…šis didis įvykis. Štai, mes tikime, kad turi ateina tikra Elijo Dvasia. Išpranašauta, kad jis bus. Suprantate? Ir mes turime atsiminti, kad jis ateis savo metu ir savo laiku. Galbūt, mes jau dabar dedame tam pagrindą. Ir tai nebus jokia organizacija.

136 Dėl šito aš…aš nesutinku su mano geru draugu. Jis sako, kad tai bus grupė žmonių. Parodykite man tai iš Rašto. Dievas, nesikeičiantis Dievas, niekada nekeičia Savo planų. Jeigu Jis keičia juos, vadinasi, Jis ne Dievas (tiesa), juk kitaip Jis mirtingas, ir Jis žino lygiai tiek, kiek ir aš, ir Jis daro klaidas.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 281

137 Dievas niekada nekeitė Savo plano dar nuo Edeno sodo laikų. Jis parengė išpirkimo planą – tai buvo Kraujas. Ir mes išmėginome išsilavinimą, mes išmėginome diktatūrą, mes išmėginome psichologiją, mes išmėginome denominacizmą – ko tik mes neišbandėme, kad tik visus suvaryti į vieną būrį arba kad visi mylėtų visus ir visa kita. Nėra jokios kitos vietos draugiškam bendravimui, kaip tik po Krauju – tik šitoje vietoje Dievas susitinka su žmogų.

138 Dievas visada turi reikalą su vienu žmogumi. Du žmonės turi dvi idėjas. Žemėje niekada nebuvo dviejų pagrindinių pranašų, kurie pranašautų tuo pat laiku. Žvilgtelėkite į praeitį ir pažiūrėkite, taip buvo ar ne. Ne. Labai daug painiavos Jam reikia paimti vieną visiškai pašvęstą vyrą ir naudoti šitą žmogų. Jis ieško tokio žmogaus.

139 Bet kartą jis pasirodys – tas, kuris klausys Jo, kiekvieną Žodį. Nesvarbu, ką kalba kas nors kitas, tokie nuo Jo nepasitrauks. Tiesa. Jie lauks TAIP SAKO VIEŠPATS. O iki šito jie ir žingsnio nežengs. Jis bus tinkamu būdu patvirtintas. Jūs…

140 Štai, supantis pasaulis to ims neapkęsti, bet išrinktoji sėkla, numatytoji sėkla, kaip buvo Jėzaus dienomis – kada šita Šviesa suspindės, sėkla tuoj pat štai taip atgys. [Brolis Branhamas suspragsi pirštais–Red.] Jie sužinos tai, jie supras tai. Jums nė žodžio nereiks apie tai sakyti.

141 Ji pasakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas. Aš žinau, kad kada ateis Mesijas, Jis darys…”

Jis pasakė: “Tai Aš”.

142 Oho, šito…šito pakako. Jei nereikėjo “laukti” visą naktį ir “laukti” sekančio vakaro, ji tuoj pat Jį gavo. Ji iš karto nubėgo, ji pasakojo apie tai žmonėms.

143 Taigi, atsiminkite. Tai štai, pirmasis periodas buvo liūto periodas. Tai buvo Liūtas iš Judo giminės, Kristus. Poveikis Jo asmeninio Gyvenimo apėmė tą periodą. Tai pirmasis gyvūnas, kuris reiškia “jėgą”, kuris atsakė žmogišku balsu.

144 Sekantis periodas buvo jaučio periodas arba raitelio ant juodo žirgo periodas, taip?

145 Taigi, šitas pirmas periodas buvo baltuoju periodu, todėl, kad… O…o aš visada girdėjau iš žmonių, kad šitas pirmasis raitelis, baltas, buvo bažnyčios jėga, išėjo nugalėti. Ir mes išsiaiškinome, kad jam buvo duota karūna,
282 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

ką tai reiškia. Taip, tai buvo bažnyčia. Tai buvo bažnyčia, bet kur jis pasuko? – Nuvyko į Romą, štai kur jis nuvyko, ir gavo savo karūną.

146 Dabar, antras periodas– tai buvo raitelis ant ugniaspalvio žirgo, tai buvo tamsos viduramžis.

147 O dabar… Taigi, sekantis periodas – kada buvo raitelis ant juodo žirgo, tai buvo žmogaus periodas. Ir tai buvo reformatorių periodas (suprantate?), kada… tas balsas, kuris kalbėjo. Taigi, raitelis ant juodo žirgo – tai buvo antikristas. Bet Tas, Kuris kalbėjo tame periode, buvo pavaizduotas kaip žmogus, ir tai reiškia išmintį, protingumą, įžvalgumą. Suprantate? Ir jie irgi šito nesuprato. Suprantate? Jie nepavadino… Jie nepavadino jo vardu. Suprantate? Jie tiesiog pasakė, kad jis išjojo.

148 Bet kada prasideda erelio periodas, būtent šitas… Dievas visada sutapatina Savo pranašus su ereliais. Jis Save vadina ereliu. Erelis pakyla į tokį aukštį, kad jau niekas negali su juo susilyginti. Jis ne tik pakyla tenai, bet jis sutvertas dėl tokios padėties. Kada jis pakyla ten, jis mato, kur jis randasi. Kai kurie žmonės pakyla tenai ir nemato, kur jie, tad jiems nėra jokios naudos ten pakilti. Bet jeigu jūs…

149 Bet tegu varna arba sakalas pabando pakilti su ereliu (bet kuriuo iš jų) – jie neatlaikys. Jie turi būti prisitaikę prie tokio slėgio, kur jie skrenda.

150 Štai kame šiandien bėda – kai kurie iš mūsų neprisitaikę prie slėgio. Mes per greitai sprogstame (suprantate?), kada mes pašokame ir… Bet mes turime išlaikyti slėgį, kada pakylame ten, ir turėti aštrų erelio regėjimą, kad pamatyti kas artinasi, ir žinotume ką reikia daryti.

151 Štai, erelio epocha apreiškė tai. Dabar mes matome, kad erelio periodas buvo pažadėtas Apreiškimo Knygoje 10:7 ir pranašo Malachijo Knygoje 1:4, kad tai įvyks paskutinėmis dienomis (suprantate?), teisingai, kad tai ateis. Gerai. Pastebėkite.

152 Taigi, šitas tipas, mes matome, kad jis joja ant palšo žirgo – ant palšo O-o, tai bent

153 Po to… Atkreipkite dėmesį, po to kaip šešiasdešimt aštuoni milijonai protestantų, kaip mes sužinojome vakar vakare iš…iš Šmukerio “Šlovingoji reformacija”, iš…iš Romos martirologijos… Mes matome, kad tai tesėsi, mano manymu, iki pat ХV arba ХVII amžiaus (aš dabar tiksliai neprisimenu). Bet buvo užmušta šešiasdešimt aštuoni milijonai, kurie protestavo prieš pirmą romos bažnyčią, prieš Romą. Nėra ko stebėtis, kad jis apsimetė po užslėptu vardu…ir buvo pavadintas mirtimi. Dar kokia mirtis!
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 283

154 Taigi, tik Dievas žino, kiek jis pasmerkė dvasiniai mirčiai savo antibiblijiniu mokymu prieš Žodį Tai jis nužudė ir užmušė juos, šešiasdešimt aštuonis milijonus. Ir, galimas dalykas, tiesiog milijardai mirė dvasiškai nuo jo melagingo mokymo. Nėra ko stebėtis, kad jį pavadino mirtimi

155 Matote, kas per raitelis? Iš pradžių, būdamas antikristu, jis iš pradžių buvo mirtis, bet tada jis buvo nekaltas. Paskui jis gavo karūną, trejopą tiarą, ir kada jis ją gavo, tada jis suvienijo…šėtonas suvienijo savo bažnyčią su valstybę, nes tada jis jau valdė ir tuos ir kitus. Antikristas buvo šėtonu, žmogaus pavidale.

156 Ir dar taip pat Šv. Mato Evangelijoje, aš manau, 4-me skyriuje mums sakoma, kad šėtonas pakėlė Jėzų, mūsų Viešpatį, ir vienu akimirksniu parodė Jam visas pasaulio karalystes, visas jas ir jų šlovę, pasiūlė jas Jam. Ir jis pasakė, kad jos…jos priklausė jam.

157 Tad, jūs matote, jeigu jam pavyksta sujungti savo valstybę su savo bažnyčią, tuomet raitelis ant ugniaspalvio žirgo galėjo gan užtikrintai joti. Suprantate? Tikrai Taigi, paskui mes matome čia jo paslaptį jo bažnyčioje ir valstybėje.

158 Ketvirtoje savo tarnavimo stadijoje jis pavadintas žvėrimi. Pradžioje jis pavadintas antikristu (suprantate?), paskui jis pavadintas netikru pranašu, ir dar jis pavadintas žvėrimi. Taigi, mes matome, kad čia jis pavadintas žvėriu. Dabar, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, tai po ketvirtojo žirgo.

159 Ir šitame ketvirtame žirge, atkreipkite dėmesį, visos… Pirmasis buvo baltas, o paskui sekantis buvo ugniaspalvis, o sekantis buvo juodas, o ketvirtas – jame pateikti visi šie prieš tai buvę trys, nes palšas – tai mišinys rusvo ir…ir balto, ir taip toliau. Suprantate? Jis… Visa tai buvo sumaišyta šitame viename žirge. Suprantate? Ir tada jis tapo keturiais… tiksliau sakant, iš tikrųjų, trys viename. Ir šitame viename visi jie buvo sumaišyti.

160 Dabar, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jų keturi. Atkreipkite dėmesį į šitą neteisingą ketvertuką dvasinėje matematikoje. Dievas trejetuose, o čia keturi. Čia jis keturiuose. Pirmas – antikristas, baltas; antras – netikras pranašas, ugniaspalvis; trečias – žemės ir dangaus vietininkas, ir…ir skaistyklos, juodas; ketvirtas – žvėris, palšas žirgas, šėtonas išmestas iš Dangaus. Norite perskaityti tai? Apreiškimo Knyga 12:13, šėtonas išmestas iš Dangaus. Paskui Apreiškimo Knygoje 13:1-8, jis įsikūnija žvėries asmenyje.

161 Pradžioje jis – antikristas, tiesiog…viso labo mokymas, pavadintas nikolaizmu; paskui, po šito, jis tampa netikru pranašu. Jeigu jis – antikristas, antikristas – jis prieš; kiekvienas, kas prieš Dievo Žodį – prieš Dievą,
284 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

nes Žodis yra Dievas. “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis tapo kūnu, Kristumi, ir gyveno tarp mūsų”. Taigi, jis prieš Žodį, todėl jis – antikristas. Bet nekarūnuosi dvasios, štai kodėl jis negavo karūnos – tiktai lanką, be strėlių.

162 Ir kada atėjo jo karūnavimo laikas, tada jis tampa netikru savo antikristinio mokymo pranašu. Aišku tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tada jis gauna kalaviją, nes suvienija savo jėgas, tada jam nieko nereikia klausti. Jis – valstybės valdytojas, jis dangaus valdytojas, įgyja trejopą karūną, išgalvoja sau idėją su pavadinimu “skaistykla”. Tai yra, jeigu…jeigu kažkas ten numirė, ir žmonės turi pinigų, ir nori juos išpirkti, jis gali išmelsti juos iš ten, nes jis turi tam valdžią, jis vietininkas. Žinoma, o kaipgi! Jis užima Dievo vietą žemėje. Tai juk aišku kaip diena

163 Mes matome tai, peržiūrėjome tai per visą Bibliją, ir suskaičiavome jo dauginius, skaičius ir visa kita. Štai jis čia vėl su skaičiu keturi; ne numeris trys, o numeris keturi. Suprantate?

164 Dabar atsiverskime Apreiškimo Knygą 12. Paskaitykime tai truputi, nes pas mus…mes turime tam laiko. Ir perskaitykime Apreiškimo 12 skyrių ir 13 eilutę.
Ir tą pačią valandą įvyko žemės drebėjimas…

Ne, aš atverčiau…aš atverčiau ne tą vietą. 13-as:

Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, ėmė persekioti moterį,
kuri buvo pagimdžiusi berniuką.

165 Štai matote, jis buvo numestas ant žemės ir įsikūnija, ir kada antikristo dvasia įsikūnija į žmogų, šitas žmogus keičiasi iš vieno į kitą, iš antikristo dvasios į netikrą pranašą, o paskui į jį įeina žvėris.

166 Tiksliai kaip auga Bažnyčia, jo bažnyčia irgi: iš…iš antikristo perėjo į netikrą pranašą, o didingame ateinančiame amžiuje turi stoti žvėris. Taip ir Bažnyčia juda tokiu pat būdu: per išteisinimą, pašventinimą ir krikštą Šventąja Dvasia, kada Kristus žmonėse – tiksliai. Ir čia pas jį prototipas (suprantate?), tiksliau, šito pirmavaizdis. Štai jis – visiškai tiksliai. Tai jis. Jis išmestas iš Dangaus.

167 Dabar mes matome Apreiškimo Knygoje 13:1-8:

Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį,…

168 Štai 12-ta, kur jis buvo išmestas. Dabar žiūrėkite:
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 285

…Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias galvas ir dešimt
ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo
vardas.
Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos…

169 O-o, jeigu tik mes dabar turėtume laiko, mes visą likusį vakarą tiesiog praleistume apie šituos simbolius ir parodytume…privestume vėl visa tai tiesiai prie jo. Kiekvienas… Daugelis iš jūsų žino tai iš kitų pamokų.

…tarytum lokio kojos, o jo snukis – lyg liūto snukis. Slibinas davė
jam savo jėgą, savo sostą ir didelę valdžią.

170 Chm Įsikūnijąs šėtonas Matote?

Ir aš mačiau vieną iš jo galvų mirtinai sužeistą,…

171 Ir galima perskaityti toliau, jeigu norite, kada turėsite galimybę paskaityti iki galo. Ne, dar… dar truputi paskaitykime.

Ir aš mačiau vieną iš jo galvų mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji
žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį.

172 Jūs tiesiog įsižiūrėkite Niekada nežiūrėkite į komunizmą. Tai viso labo instrumentas, vykdantis Dievo rankose savo vaidmenį, kad padėtų kartą “atkeršyti už kraują”, ką mes paliesime rytoj vakare. Suprantate?

Jie garbino žvėrį…

173 Kas buvo šituo slibinu? – Šėtonas. Teisingai? Raudonas slibinas. Gerai.

… kuris atidavė valdžią žvėriui.

Iš ten jis įgijo savo valdžią. Matote?

Jie garbino žvėrį, sakydami: “Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas
galėtų kovoti su juo!”

Jam buvo duotas snukis kalbėti išdidžiai ir piktžodžiauti, ir duota
valdžia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius.

Ir jis atvėrė nasrus piktžodžiauti Dievui, (Štai jums, prašau. Matote?
Štai taip.) …piktžodžiauti Jo vardui, (suteikti jam titulą) …Jo buveinei…
(Tai yra, Šventosios Dvasios gyvenamoji vieta, kad įrengtų vietą
Romoje, mieste Vatikanas.)
286 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

174 Galima tiesiog skaityti toliau tai toliau:

… ir dangaus gyventojams.

175 Piktžodžiavo jiems, pavadindamas juos užtarėjais.

Jam buvo duota kovoti su šventaisiais (jis taip ir padarė), ir juos
nugalėti (jis taip ir padarė)…

176 Degino juos ant laužų, atiduodavo juos sudraskyti liūtams ir žudė juos įvairiausiais būdais

Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, kalboms ir tautoms.

177 Niekada ankščiau Roma negalėjo šito padaryti, kol pagoniška Roma nevirto į popiežiškąją Roma, ir katalikiškoji valdžia paplito po visą pasaulį, tapo pasauline katalikų bažnyčia.

Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo
pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje.

178 “Mano Aliejui ir vynui nedaryk skriaudos” Matote?

Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo
pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje.

Kas turi ausis, teklauso.

Jei kas veda į nelaisvę, pats į nelaisvę eis. O kas žudo kalaviju, turės
nuo kalavijo žūti. Čia šventųjų ištvermė ir tikėjimas!

179 Taigi, vakar vakare mes pamatėme, kaip jis atėjo su savo dideliu kalaviju, kad žudytų.

180 Mes matome, kad jis irgi bus užmuštas kalaviju, Žodžio kalaviju. Dievo Žodis, dviašmenis Kalavijas, užmuša jį, nukauna jį iškart mirtinai. Palaukite, kada šie Septyni Griaustiniai prabils savo balsais tai grupei, kuri iš tikrųjų galės paimti Dievo Žodį ir laikyti Jį, Jis perskros ir perkirs. Ir jie galės uždaryti dangų, jie galės uždaryti tai arba padaryti štai šitą – viską, ką panorės. Šlovė [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Jis bus užmuštas Žodžiu, išeinančiu iš Jo burnos, Kuris aštresnis už dviašmenį kalaviją. Jie galėtų iššaukti šimtus milijardų tonų musių, jeigu panorėtų. Amen. Ką jie bepasakytų, tai ir įvyks, nes tai Dievo Žodis, išeinantis iš Dievo burnos. Taip. Amen. Dievas visada… Tai Jo Žodis, bet Jis visada naudoja žmogų.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 287

181 Dievas galėtų ir Pats iššaukti muses Egipte, bet Jis pasakė: “Moze, tai tavo darbas. Aš tik pasakysiu tau, ką reikia daryti, o tu eik ir padaryk”. Jis visą tai padarė. Matote? Kad iššauktų jas, Jis…Jis galėjo panaudoti saulę; Jis galėjo padaryti taip, kad mėnulis pašauktų jas, arba kad jas pašauktų vėjas. Bet Jis…Jis pasakė: “Moze”. Tai…tai… Jis išsirenka žmones. Gerai.

182 Taigi, mes čia matome, kad šitas šėtonas, po to kai bus išmestas iš Dangaus, įsikūnys į žvėrį. Ir tuomet jis tampa žvėriu! Antikristas, netikras pranašas, o dabar žvėris, ir jam duotas vardas “mirtis”, ir pragaras seka paskui jį – soste asmeniškai pats šėtonas (o-o, tai bent) žemėje. Jis šėtono atstovas žemėje, juk dabar jis – žemės karalysčių galva, tų pačių karalysčių, kurias jis pasiūlė Viešpačiui Jėzui Mato Evangelija 4. Dabar šėtonas tampa pilnateisis karalius.

183 Žinoma, tai įvyks vėliau. Dabar jis netikras pranašas. Bet jis taps žvėrimi po tam tikro laiko, kada jis ten nutrauks savo susitarimą su žydais. Jūs žinote, kaip mes nagrinėjome… Gerai. Dabar pastebėkite, tuo laiku jam bus duota žvėriška širdis, ir įsikūnys pats šėtonas, nes kada Bažnyčia pakils, šėtonas bus išmestas. Suprantate? Suprantate? Tuomet ateis galas, tada visiems kaltinimams ateis galas. Suprantate?

184 Juk kol… Pažiūrėkite. Kol Užtarėjas dar Soste, šėtonas gali ten stovėti ir kaltinti, nes jis – kitos pusės advokatas. Jis – Kristaus priešininkas. O Kristus – tai… Jis stovi ten kaip priešininkas, stovi ten, sakydamas: “Bet palauk Juk Adomas puolė, Adomas padarė tai. Aš nugalėjau jį. Aš priverčiau jo žmoną patikėti melu. O Tu pasakei, kad ji tuo bus nuteista. Tai nenuginčijama”

185 Bet štai ten stovi Tarpininkas (amen), Giminaitis Atpirkėjas (amen) stovi ten su Krauju, Kuris gali paimti ir pakeisti paties bjauriausio nusidėjėlio širdį. Tarpininkas – Soste. Taip.

Šėtonas pasakė: “Bet jie kalti”

Jis gali pasakyti: “Jie nekalti”.

186 Šitas “Kloroksas” buvo išrastas arba pagamintas tam, kad pašalintu dėmes, padarytų bespalvį rašalą arba pašalintų bet kokią kitą dėmę. Tokia priemonė jau yra. Jis suskaidys jį taip, kad jūs jau jo niekada neberasite. Tai virsta vėl dujomis ir vėl į kosminę šviesą, ir toliau į molekules ir visa kita, kol nesugrįžta į tą pirminį būvį, iš kurio atsirado. Tai kūrinija, ji turi… Kūrinija turėjo kilti iš Kūrėjo. Bet visi chimikatai, kuriuos išrado ir sujungė, jie susiskaidė, štai ir viskas čia, iš jų nieko nebeliko. Netgi pati…pati vandens medžiaga susimaišo su “Kloroksu”, kas yra dulkės. Amen Šlovė Dievui Viskas švaru.
288 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

187 Štai ką Jėzaus Kristaus Kraujas daro su tikru Dievo vaiku, kada jis išpažįsta nuodėmes ir stovi ten, išteisintas prieš Jį. Gailestingas Dieve Tai tiek didinga, kad Dievas pasakė: “Aš jau negalėsiu šito netgi prisiminti. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Ir jis besąlygiškai Mano sūnus”.

188 “Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako”. Jūs išpirktas sūnus. Amen Aš žinau, kad tai tiesa.

189 Aš mačiau, kaip ten visus šešis kartus atsirasdavo voveraitės, ir aš žinojau, kad nė viena iš jų toje vietoje nesėdėtų. Lygiai kaip Jis… Jis gali sukurti voveraites taip pat, kaip Jis gali sukurti muses arba varles, arba dar kažką – Jis… Jis Dievas, Kūrėjas. Teisingai. Ir kada… Nė vienas mirtingasis…

190 Bet kada šito mirtingojo nuodėmė išpažinta ir krenta į tą Jėzaus Kristaus Baliklio “Kloroksą”, Jis nubalina visą nuodėmę. Jis švarus ir nesuteptas, be nuodėmės, be trukumo. “Gimęs iš Dievo nenusideda, nes nusidėti negali”! Tarp jo ir Dievo yra Baliklis. Kaip jis išvis gali ten patekti, jeigu Jis suskaido jį ir pasiunčia jį atgal tam, kas jį iškreipė? Amen

191 Fiu Aš jaučiu didžią pagarbą. Klausykite, mane tai sujaudina, kada tai pradeda atsiskleisti.

192 Pastebėkite, pats šėtonas asmeniškai soste (taip), siūlė jas Dievui, siūlė jas mūsų Viešpačiui. Ir štai jis sėdi čia, o jame žvėriška širdis. Taigi, štai asmuo, žvėris, įsikūnijąs šėtonas. Jis pasirodo čia žemėje apgaulės keliu (o-o, mano Dieve), apgaulės keliu, po tikrojo Žodžio išvaizda, jis prisijungia prie Žodžio.

193 Jis padarė lygiai tą patį, ką padarė jo…jo pirmavaizdis, kuriuo buvo Judas du tūkstančiai metų atgal. Ką gi jis padarė? – Judas įėjo kaip tikintysis, o pats nuo pradžios buvo šėtonu. “Jis gimė pražūties sūnumi”. Jėzaus apgauti jis negalėjo, nes Jis žinojo jį nuo pačios pradžios (amen), nes Jis buvo Žodžiu. Šitaip. Ir atsimenate, Judas užėmė iždininko vietą ir puolė dėl pinigų.

194 Tas pats ir su mūsų laikų bažnyčia. Katalikų bažnyčia (kaip mes pamatėme vakar vakare) reikalavo pinigų už mišias, pinigų už maldas, už viską reikalavo pinigų. Beveik tas pats…tas pats pražudė ir katalikų bažnyčios dukras – protestantus. Viskas dėl šitų pinigų. Dėl šito puolė Judas, ir dėl šito puolė jis, dėl šito atkrenta protestantai.

195 Žiūrėkite, šitame paskutiniame jojime, kada jis pasirodo išjodamas, jis joja ant palšo žirgo. Čia jis joja paskutinį kartą. Bet tai ne mūsų laiku,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 289

tai bus ateityje. Tai Antspaudas, pranašystė, nes (suprantate?) kada tai atsitiks, Bažnyčia jau bus išėjusi. Kada Kristus pasirodys čia žemėje, tada…tada pasirodys šitas tipas ir taps pats asmeniškai šėtonu. Iš antikristo iki pat netikro pranašo, o paskui į žvėrį, patį šėtoną. Ir jis joja ant palšo žirgo, kuris visas nuspalvintas ir sumaišytas su visokiomis spalvomis, dėl ko atrodo numirėliškai išblyškęs.

196 Bet kada mūsų Viešpats pasirodys čia žemėje, Jis jos ant sniego baltumo žirgo, ir Jis bus pačiu tikriausiu asmeniškai Emanueliu, Dievo Žodžiu, įsikūnijusiu Žmoguje. Matote? Štai toks didžiulis tarp jų skirtumas. Tuo jie ir skiriasi.

197 Pastebėkite, antikristas – jis ant palšo, sumaišytomis spalvomis, žirgo. Žirgas – tai gyvūnas, simbolizuojantis jėgą. Jo jėga visiškai sumaišyta. Kodėl? Tai politika, tai…tai nacionalinės jėgos, tai religinės jėgos, tai demoniškos jėgos – tai visokios rūšies jėgos. Toks buvo sumaišytas, palšas žirgas. Kokių tik jame nėra jėgų.

198 Bet kada ateis Jėzus, – Jis bus ant vienspalvio žirgo, Žodžio! Amen

199 Šitas sumaišo savo spalvas: raudona, balta, juoda – trys spalvos viename, pateiktos viename. Ir trys jėgos pateiktos viename: baltas žirgas, juodas žirgas, rusvas žirgas. Ir trys karūnos vienoje. Matote? Žinoma.

200 Aš pats mačiau šią karūną, stovėjau štai tokiu atstumu ir žiūrėjau į ją. Aš prie jos negalėjau prieiti, nes ji buvo už stiklo. Taip ir buvo, ji buvo padėta ten su didžiule spyna, stende – trejopa karūna. Tad aš žinau, kad tai tiesa. Štai taip ir buvo pas jį – trejopa karūna, vietininkas dangaus, skaistyklos ir žemės.

201 Trys suvienytos kartu jėgos (matote?), viskas sumaišyta vienoje spalvoje – blanki spalva. Visa tai kalba apie mirtį: politinės ir…ir religinės, ir demoniškos sumaišytos kartu jėgos. Politika …– jis politikos kunigaikštis (tai yra, šėtonas). Gudrus Žinoma, o kaipgi. Nesistenkite jo pergudrauti. Tiesiog…tiesiog pasitikėkite Viešpačiu, ir viskas.

202 Kaip aš visi…nagrinėjau tai ankščiau: visi gudrūs, išsilavinę ir panašiai kilę ne iš tos linijos. Paimkite, ištirkite visa tai pagal Raštą, patikrinkite, taip yra ar ne. Ištirkite Kaino vaikus ir pažiūrėkite, kuo jie tapo. Paskui ištirkite Seto vaikus, pažiūrėkite, kuo jie buvo. Ne tai, kad aš palaikau nemokšiškumą, visiškai ne. Ne. Bet jeigu pažiūrėtume į bet kurį žmogų Biblijoje, labai retai…

203 Ir jis… Vieną vardu Paulius, tai buvo protingas žmogus, bet jis pasakė, kad turėjo užmiršti viską, ką jis žinojo, kad pažinti Kristų. Jis pasakė: “Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi,
290 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

atėjau ne su įteikliais žmogiškos išminties žodžiais, bet aš atėjau pas jus su prisikėlusio Kristaus Jėga”. Teisingai, su Šventosios Dvasios Jėga

204 Pažiūrėkite į kitus. Kai kurie netgi nežinojo, kur kairė, o kur dešinė ranka. Ir…ir… O-o, tiktai pažiūrėkite į pranašų epochą, į jų kilmę ir taip toliau. Supratote, ką aš turiu omenyje?

205 Matote, tai supratingi, intelektualūs ir protingi. Išmintis – tai būtent tas pats, kas ir atitraukia tave nuo Dievo.

206 Jis turėjo tris jėgas arba tris…tris valdžias: žemei, dangui ir skaistyklai.

207 Ir pats jis trejybė. Štai iš ko jis susideda. Ir joja jis ant trejybės. Jo jėga trejybėje, jo karūna trejopa, jo žirgas trejybė. Štai kas jis toks – trejybė: trejybės jėga, trejopa karūna, joja žirgu trejybė (tai pareigos) – vėl keturi (matote?), vėl keturi. Gerai.

208 Jeigu yra trys jo tarnavimo stadijos, reiškia, tai vienas ir tas pats įsikūnijusio šėtono asmuo (trys tarnavimo stadijos…): antikristas, netikras pranašas ir žvėris. Šie trys kaip pirmavaizdis. Suprantate?

209 Yra trys pirmavaizdžiai, kurie parodo, kad jis Dievas… Tiksliau, Dievas irgi atsiskleidžia vandenyje, Kraujyje, Dvasioje – Dievo Žodžiu daro krikščionį Dievo sūnumi. Suprantate? O iš šitų trijų jėgų atpažįstamas šėtonas. Matote? O-o, štai čia vanduo, Kraujas ir Dvasia, kurie iš Dievo. O čia politika, religija ir demoniška jėga kartu parodo, kad tai šėtonas.

210 Pirmą kartą Kristus ateina kaip mirtingasis. Jis ateina tik tris kartus. Kristus trijuose. Suprantate? (Pažiūrėkite, kaip ateina tas, jis keturiuose.) Žiūrėkite į Kristų. Pirmajame Atėjime Jis ateina kaip mirtingasis, kad pralietų Kraują ir mirtų. Teisingai? Tai Jo Pirmasis Atėjimas. Antrasis Atėjimas – tai Paėmimas, mes sutiksime Jį danguje nemirtingu. Trečiajame Atėjime Jis įsikūnijąs Dievas (amen) [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.], taip, Dievas Emanuelis, kad karaliautų žemėje Teisingai, tiktai trys.

211 Ketvirtoji raitelio stadija… Žiūrėkite. Ketvirtoji šito raitelio stadija vadinasi mirtimis. Mirtis reiškia “amžinas atskyrimas nuo Dievo”. Štai ką reiškia mirtis – būti amžinai atskirtu nuo Dievo.

212 Dabar, jeigu mes su jumis, nagrinėjantys, išvilkome šitą tipą dienos švieson, jeigu mes remiantis Biblija parodėme, kas toks šitas tipas, ir… Mes netgi paėmėme šitas kalvas, tą vietą ir kitas ir peržiūrėjome smulkiai iš visų pusių. Ir čia erelis jį pavadino mirtimi. Štai kaip Jis ji pavadino. Taigi, atsiminkite (taip?), mirtis – tai amžinas atskyrimas.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 291

213 Atsiminkite, šventieji nemiršta. Jie užmiega, nemiršta. “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą, – teisingai, – ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą. Aš esu prisikėlimas ir Gyvenimas”, – pasakė Jėzus.

“Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. O kiekvienas, kuris gyvens ir tikės Manimi, niekada nemirs”.
Lozorius mirė? – “Jis miega”.

214 “Nebijokite, mergaitė nemirė, bet miega”. Jie pasijuokė iš Jo. Teisingai? O-o, tai bent Matote, šventieji nemiršta.

215 Atskyrimas nuo Dievo – tai yra mirtis, amžina mirtis. Ir šitas tipas pavadintas mirtimi, todėl laikykitės toliau nuo Jo. Kas jis? Organi-…organizacinė sistema, pirmoji, numeris vienas organizuota bažnyčia. Ir kada jis priėmė Konstantino supratimą Nikėjos Pasitarime…

216 Vakar vakare mes peržvelgėme šitas moteris ir parodėme, kad Ieva, pirmoji nuotaka, prieš ateinant pas ją jos vyrui, ji puolė, Edene per Dievo Žodžio netikėjimą. Dvasinė Kristaus nuotaka, kuri gimė Sekminių dienoje: prieš Jam ateinant pas ją, kas įvyko? – Ji puolė Romoje. Kaip? – Iškeitė savo nekaltumo Žodį į dogmą. Amen. O-o, tai bent

217 Aš…aš jaučiu, ant manęs vėl nusileidžia susijaudinimas. Taip. Tik pagalvok, juk… Ne tai, kad elgčiausi kaip išprotėjęs. Aš ne tai turėjau galvoje. Bet aš tiesiog… Jūs neįsivaizduojate, kas dėl šito vyksta manyje. Aš jau keturias dienas esu tame. Tiesiog… Tai tiesiog… Man reikia kažką pasakyti, kad vėl atgaučiau žmogišką jausmą. Jūs mane suprantate. Taip. Gerai. Pradedi štai taip kalbėti ir matai, kaip visur įsižiebia regėjimai. Tai tiesa. Suprantate? Štai kodėl aš kažką kalbu, kad vėl atsipeikėčiau ir tarsi krūptelėčiau. Suprantate?

218 Jūs pastebėjote, kada veikia atpažinimo dovana? Aš pasakau kažką, dėl ko žmonės pradeda juoktis; paskui aš pasakau kažką, dėl ko žmonės pradeda verkti; paskui aš pasakau kažką, dėl ko jie pradeda pykti. Aš pamatau kažką, ir aš pasakau kažką, kad pamatyčiau, kaip sureaguoja, tada aš matau, kokia virš jo šviesa, kas vyksta. Tuomet aš žinau, kur būtent jis, tai yra, šaukia Jis ar ne. Jeigu ne… Jeigu ten sėdi tikras tikintysis, viskas gerai. Tada kvieti jį, kalbi: “Tu toks ir toks”.

219 Ir kada į tai pasineri, Dvasia pradeda patepimą, tada pradedi matyti, kaip visur aplink vyksta tokie įsižiebimai (suprantate?), štai taip, visur, visoje salėje. Tad aš, todėl ir kalbu kažką, tarsi pradedu iš naujo, pradedu viską iš naujo. Suprantate?
292 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

220 Dar nuo praeito sekmadienio aš tik sėdžiu kambaryje, tiktai meldžiuosi ir viskas, po patepimu. Ir aš žinau, kad visa tai tiesa. [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Jeigu jūs tikite Dievu (o aš žinau, kad tikite), jūs tik sulaukite savaitės pabaigos. Chm-chm. [Susirinkimas džiaugiasi.] Gerai. Matote?

221 Tai štai, mirtis reiškia amžiną atskyrimą nuo Dievo. Ir atsiminkite, šventieji nemiršta.

222 Atminkite, jo nuotakai buvo duotas palšas žirgas… Tiksliau, šitam raiteliui buvo duotas palšas žirgas, ant kurio jis ir išjoja. Jam buvo duotas šitas…šitas palšas žirgas, ant kurio jis ir išjoja. Ir jis jojo ant šito palšo mirties žirgo. Taigi, mes žinome, kas buvo tai. Mes žinome, kokia tai buvo bažnyčia.

223 Ir atminkite, vakar vakare buvo kalbama, kad ji buvo ne tiktai kekše, ji buvo paleistuvių motina.

224 Ir mes matome, kad ji tapo kekše, nes… Moteris, štai tokio tipo moteris… Aš tiesiog… Tai gana kategoriškai pasakyta tokioje mišrioje auditorijoje. Bet taip pasakyta Biblijoje. Suprantate? Taigi, mes suprantame, kad tai…tai moteris, kuri gyvenime neištikima savo santuokiniai priesaikai. Ir, matote, ji tarsi yra… pati sako, vadina save Dangaus Karaliene. O tai reiškia būti Dievo Nuotaka. Dievas – tai Kristus. Ir mes matome, kad ji paleistuvauja, ir ji verčia žemės karalius ir visus turtuolius, ir didžius žmones ištvirkauti – visas pasaulis nuėjo paskui ją. Matote?

225 Ir paskui mes matome, kad ji pagimdė dukras, ir jos buvo paleistuvėmis. Kaip paleistuvė, taip ir kekšė – vienas ir tas pats: paleistuvė, paleistuvystė, blogis, svetimavimas, daro… Ką jie padarė? – Organizavosi, sukūrė sistemą, apmokė žmogiškų sistemų, sekmininkai ir visas sąrašas

226 Sekmininkai, tik nereikia atidėti savo…savo sąžinės ilgam laikui. Aš noriu kai ką jums pasakyti. Pažiūrėkime faktams į akis. Mes jau per toli nuėjome, kad vaikščiotume vis aplinkui. Paklausykite.

227 Mes gyvename Laodikėjos bažnyčios periode. Ir tai buvo pats labiausiai nevykęs bažnyčios periodas iš visų likusių, šiltas, ir tik jame Kristus buvo lauke už durų, bandydamas vėl įeiti. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Ir tai sekmininkiška žinia. Sako: “Aš turtingas” Tai bent, pradžioje tu buvai vargšas, o dabar tu iš tikrųjų praturtėjai. Matote? “Nieko man nestinga” Ir…ir… O-o, koks tu buvai

228 Jis pasakė: “Tu nuogas, apgailėtinas, aklas, skurdžius, beturtis, ir net nežinai šito”.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 293

229 Jeigu žmogus gatvėje būtų nuogas ir žinotų tai, tai jis, žinoma, bandytų kažkaip pataisyti padėtį. Bet kada jis…kada jis šito nežino, ir nenori tavęs klausyti, tada su juo blogai. Tepasigaili jo Dievas. Teisingai. Pastebėkite. O-o, tai bent

230 Dabar, atsiminkite, šitam antikristui (kadangi jis – vyras), jo nuotakai (tai yra, jo bažnyčiai) buvo duotas laikas atgailauti, o ji nepadarė šito – tame Tiatyros bažnyčios periode. Jūs prisimenate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs galite…

231 Ką gi, minutėlei sugrįžkime. Nieko baisaus, jeigu sugrįžime truputi atgal. Sugrįžkime minutėlei prie 2 skyriaus. Mes tiesiog perskaitysime, 2 skyrius… Tai štai, Tiatyra. Dabar žiūrėkite, dabar greitai. Oho, laikas jau užbaigti, o mes dar nepradėjome. Tačiau pastebėkite, Tiatyra. Jis prasideda nuo 2 skyriaus 18 eilutės:

Tiatyrų bažnyčios angelui ( tai yra, pasiuntiniui ) rašyk: ‘Tai sako
Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios
į skaistvarį.

Žinau tavo darbus, meilę, tikėjimą, tarnavimą, kantrybę ir kad
tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius.

Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei Jezabelei…

232 Štai jums, prašau. Jūs žinote ją iš Biblijos. Ji buvo Achabo žmona. Ir štai moteris, bažnyčia, Jezabelė – netikro pranašo žmona, o jis neva yra tikru Dievo pranašu – romos popiežius. Teisingai, tikras pranašas ir jo žmona Jezabelė. Taigi, Achabas buvo neva tikru žydu, bet jis buvo niekšas (jūs žinote tai), nes jo žmona valdė jį, kaip norėjo. Mes matome, kad ši Jezabelė su savo pinigais taip pat valdo tuos tipus, kaip nori.

…kuri sakosi esanti pranašė (Supratote?), mokyti bei suvedžioti
Mano tarnus (Matote, šis Jezabelės mokymas apėmė visą šalį), kad jie
ištvirkautų ir valgytų stabams paaukotas aukas.

Aš jai daviau laiko atgailauti (Matote?) dėl ištvirkavimo, bet ji
neatgailavo.

233 Pažvelkite į sekančią eilutę:

Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą (tai yra, pragarą), o ištvirkavusius
su ja – į didelį sielvartą ( Tai yra, eis į didįjį sielvartą, čia ne apie
Bažnyčia kalbama.), jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų.
294 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

234 Dabar dėmesio.

Aš jos vaikus (jos paleistuves) išžudysiu, (dvasine mirtimi)…

235 Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Tai Žodis. “Aš juos išžudysiu”. O jeigu jie nužudyti, reiškia, jie atskirti amžinai. Gerai. Atsiminkite, Jis davė jai laiko atgailauti.

236 Tiatyros periodas buvo tamsos viduramžiu. Tuo laiku jojo raitelis ant juodo žirgo, kada reikėjo mokėti už visokias mišias ir visa kita, ir už maldas, ir…ir taip toliau. Taigi. Dabar matote jo juodą žirgą? Po to kaip jis atsisakė atgailauti Tiatyroje (žiūrėkite), jis persėda nuo juodo žirgo ir joja ant palšo (mirtis) dėl savo paskutinio tarnavimo.

237 Aš galėčiau čia truputį supurtyti kai ką. Atstumiate Dievą? Atmetate Dievo kvietimą? – Kada nors jūs tai padarysite paskutinį kartą. Ir tiksliai kaip atsitiko su ta bažnyčia, viskas užsibaigs. Ne amžinai žmogus bandys Dievo kantrybę. Suprantate?

238 Ir kada ji atsisakė šito ir atsisakė tai priimti, tada ji pasikeitė ir nuėjo… Ir dabar ji nešioja vardą “mirtis” – atskyrimas. Dievas pasakė: “Aš netgi paimsiu jos vaikus, – protestantus, – ir visus juos amžinai atskirsiu”. Štai taip. Tiatyros periodas, tamsos viduramžis. Jo juodas žirgas dabar dėl savo paskutinio tarnavimo pavirsta mirtimi.

239 Matote, kaip bažnyčios periodai susijungia su Antspaudais? Tiesiog idealiai. Ir mes žinome, kad tai teisinga. Šventoji Dvasia nedaro klaidų. Jis davė mums stiprų įrodymą praeitą kartą, kada mes užbaigėme šituos bažnyčios periodus, jūs žinote.

240 Matote mylinčiojo Dievo kantrybę Prieš tai kaip Jis įvykdė jai teismą, Jis davė jai laiko atgailauti. Ir aš tai sakau Viešpaties Vardu: protestantų bažnyčiai Jis davė tą pačią galimybę, bet ji neatgailaus! Žinia nuskambėjo visur, bet ji šito nepadarys. Ji turės savo dogmas ir mokymus, kiek beaiškintum.

241 Kaip aš neseniai pasakiau ten, Čikagoje, kur tarnautojų buvo daugiau, negu čia sėdinčių žmonių O jie prirėmė mane ten dėl mokymo apie gyvatės sėklą ir už kitus dalykus. Aš pasakiau: “Tada tegu kas nors paima savo Bibliją, ateina čia ir atsistoja šalia manęs”. Ir niekas nieko nepasakė.

242 Tomas Chiksas pasakė: “Aš dar niekada šito negirdėjau, broli Branhamai. Aš noriu trijų šimtų tokių kasečių. Aš nusiusti jas visiems savo tarnautojams”.

243 Maždaug penkiasdešimt arba septyniasdešimt penki žmonės pasakė:
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 295

“Aš nuvyksiu ten persikrikštyti”. Argi jie atvažiavo? Nė vienas iš jų. Kodėl? Jis duoda jiems laiko atgailauti Ir Jis atiduos jos vaikus mirčiai, į dvasinę mirtį.

244 Mes paliesime tai rytoj vakare, jeigu Viešpaties leis, tiksliau, šeštadieni vakare apie tas bausmes, kurios užeis. Štai pamatysite, kas įvyks tada.

245 Kaip Jis davė Egiptui, Jis davė Egiptui galimybę atgailauti. O kokia buvo paskutinė bausmė? – Mirtis.

246 Tai paskutinė bausmė, kuri užgriuvo sekmininkų bažnyčią – dvasinė mirtis. Ji mirusi! Tai Viešpaties Vardu. Ji dvasiškai mirusi! Jis davė jai galimybę atgailauti, o ji ją atmetė.Ir dabar ji mirusi. Ji jau niekada nebepakils.

247 Ir tie žmonės, kurie bando ten prijungti apaštalininkus ir kunigus, ir visus kitus, ir vadina juos “Šventas tėvas toks ir toks”, – juk jiems turėtų būti gėda už save! Koks aklas gali būti žmogus Juk Jėzus pasakė, kad kada ši mieganti mergelė atėjo pirkti aliejaus, ji jo negavo

248 Visi… Jūs girdite, kaip žmonės kalba: “Aš gavau Šventąją Dvasią. Aš kalbu kalbomis”. Bet štai prie tokios bažnyčios jie netgi artyn neina. “Oi, jūs žinote, man nesinori lankyti panašią įstaigą”. Ir dar sakote, kad gavote Šventąją Dvasią?

249 Bet jūs nenorite prarasti savigarbos jausmo, jūs norite pasilikti Babilone ir toliau mėgautis Dangiškais palaiminimais. Jūs turite pasirinkti. Neįmanoma pasilikti ten, pasaulyje, ir tuo pačiu metu tarnauti Dievui. Jėzus pasakė, kad jūs negalite tarnauti Dievui ir mamonai. Tad, jeigu jūs nesitikite…

250 Jeigu jūs iš tikrųjų išgelbėti, tai jūs mėgausitės susirinkimais, kuriuose Šventoji Dvasia paliudija Save ir parodo, kad Dievo Žodis – tai tiesa. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.]

251 Kažkas pasakė: “Žmonės per daug triukšmauja. Mane tai nervina”. Jeigu jūs pakliūsite į Dangų, jūs dar ne taip jaudinsitės. Jūs tiktai įsivaizduokite, kada visi susirinks ten, kas bus tada? O-o, tai bent

252 Kaip Viešpats nori pasiekti… Jis… Jis labai kantrus, kaip ir Nojaus dienomis. Jis stengėsi iš visų jėgų. Jis ilgai kentėjo, šimtą dvidešimt metų, kad jie atgailautų, bet jie neatgailavo.

253 Egipto dienomis Jis siuntė bausmes ir visa kita – jie neatgailavo.

Jis pasiuntė Joną – jie nesugrįžo.
296 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

254 Jis pasiuntė Jėzų į mirtį, kad išgelbėtų visą grupę, kuri nori klausyti Žodžio.

255 Ir štai paskutinėmis dienomis Jis vėl pažadėjo, kad Jis pasius Žinią, kad iššauktų Ją ir atstatytų originalų tikėjimą Juo, atgal į Žodį. Bet jie Jo nepriima. Jie tiek dogmatiški savo dogmose ir mokymuose, kad jie ne… O-o, jie galvoja, kad jeigu pas juos…jeigu Angelas nužengtų!.. Bet Dievas taip nedaro.

256 Jis paima kokį nors neraštingą ir nesupratingą, kurį nors, kuris vos žino abėcėlę arba…arba dar kažką. Ir tada Jis paima štai tokį žmogų, nes Jis gali paimti kokį nors menkystą ir paskui veikti per jį. Jeigu kažkas laiko save kažkuo, tada su juo nieko negalima padaryti. Pas Jį visada taip buvo. Kad taptum pas Dievą kažkuo, reikia tapti niekuo. O-o, tai bent!

257 Atkreipkite dėmesį. Nors Jis davė jai laiko atgailauti, bet ji šito nepadarė.

258 Jis vėl davė laiko, bet ji neatgailaus. Jos galimas atstūmimas daro taip, kad ji… Tiksliau, jos atstūmimas atveria puikią galimybę šėtonui įeiti į ją ir įsikūnyti (teisingai), įsikūnyti tiesiog joje, nes ji atmetė Žodį. Lygiai tokia pati tampa ir protestantų bažnyčia – paleistuve, nes ji atmeta įrodytą Dievo Žodžio Tiesą, ir tai duoda šėtonui galimybę įeiti ir įsikūnyti. Ir jis padarys žvėriui atvaizdą, juk jie jau dabar ten jungiasi ir pasielgia lygiai taip pat, kaip Jis ir pasakė. Teisingai. Amen.

259 Jeigu aš turėčiau išsilavinimą, aš galėčiau sudėlioti viską į lentynėles. Neturiu reikiamo išsilavinimo. Aš tiesiog viliuosi į tai, kad Šventoji Dvasia apreikš tai jums. Ir Ji apreikš tiems, kas… Teisingai. Jis padarys tai. Taip. Pastebėkite.

260 Pažiūrėkite, kaip…ką ji čia padarė – ji atmetė Dievo Žinią, duotą jos atgailai. Jis pradėjo kaip antikristas – būtent tokia ji ir buvo. Ji tapo netikru pranašu, įsikūnijusiu šėtonu, ir ji tokia tapo su savo melagingu mokimu. Ir nepaisant viso šito Dievas davė jai laiko atgailauti, pabandė ją pritraukti.

261 Matote, koks kantrumas? Kokia nuostabi meilė Su tokia meile niekas negali susilyginti Pažiūrėkite į tuos, kurie netgi spjaudė Jam į veidą ir taip toliau – Jis jiems atleido. Toks Dievas. Matote?

262 Neatmeskite Dievo Žinios Pažiūrėkite, ją prašė atgailauti, kad ji sugrįžtų prie to, nuo ko ji krito.

263 O nuo kur ji krito? – Nuo Žodžio. Taip. Nuo kur krito Ieva? – [Susirinkimas sako: “Nuo Žodžio”.–Red.] Nuo kur krito denominacija? –
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 297

[“Nuo Žodžio”.] Štai jums, prašau. Matote? Niekaip kitaip. Kiekvieną kartą viskas susiveda, vėlgi , į Žodį, vėlgi , į Žodį. Suprantate? O žmonės įeina į sistemą, kuri atvirkščiai nuveja juos nuo Žodžio, veja juos šalin nuo Žodžio, o ne prie Žodžio.

264 Pastebėkite. Pažiūrėkite, jai davė laiko atgailauti, sugrįžti atgal. Atgailauti reiškia “sugrįžti atgal, apsisukti aplink, 180 laipsniu”. Atgailauti – “sugrįžti atgal”. Ir jai davė laiko sugrįžti ten, kur…

265 Taigi, prisimenate, ji buvo originalia, sekmininkiška Bažnyčia, ant kurios Sekminių Dieną išsiliejo Šventoji Dvasia. Kas iš jūsų, studijuojančių Bibliją, žino tai? Žinoma, taip ir buvo. Matote, nuo ko ji pasitraukė? Ji atkrito nuo Žodžio ir priėmė dogmas. Ji tikėjosi… Vietoj Šventosios Dvasios ji užsinorėjo švento žmogaus, baigusio doktorantūrą, profesūrą, ir paskui padarė jį romos popiežiumi. Matote? Žinoma. Juk ji… Šito ji ir užsinorėjo, kad kažkas melstųsi vietoj jos, kažkas… Ji tik savo pinigėlius išmoka, ir jai daugiau nieko nereikia daryti. Matote?

266 Taigi, tas pats ir šiandien. Jeigu jie turi kur nors prisėsti ant suoliuko, jeigu aukoja ant lėkštutės gana didoką sumą, šito visiškai pakanka – jie šitos bažnyčios nariai, jiems jau nieko kito apie tai nepasakysi, jie ir žinoti nenori. Tai jos dukros.

267 Taigi, nuo ko gi ji atkrito? – Nuo originalaus apaštalų ir pranašų apaštališkojo Žodžio. Štai nuo ko ji atkrito. Štai nuo ko atkrito protestantai.

268 Atgailaukite Sugrįžkite Atsigręžkite, kol ne per vėlu! Dar ne per vėlu. Vieną gražią dieną Avinėlis paliks Savo vietą, ir tada viskas baigta. Tas pats reikalaujama dabar ir iš jos dukrų (kol jie nenuteisti kartu su ja) – sugrįžti atgal.

269 Taigi, jie gaus paskutiniąją Žinią, kada šitas pranašas, apie kurį aš kalbėjau… O aš perskaičiau apie tai daug knygų. Ir aš žinau, kad tikri, geri, sveikai mąstantys, dvasiškai mąstantys vyrai žino, kad ji artėja. Suprantate? Jie žino, kad ji artėja. Suprantate? Jie… Bet bėda tame, kad jie vis tvirtina: “Ji mums reikalinga, ji bus”. O kada ji ateis, ji bus tokia kukli, kad ją, greičiausiai, praleis, tiksliai kaip buvo kituose atvejuose. Tiksliai. Žmonės rašys apie tai ir visa kita, kalbės: “O-o, taip, ji reikalinga”. O paskui žiūri, kaip visa tai vyksta prieš jų akis, ir eina sau toliau, kaip nieko nebuvę. Matote? Juk visada taip buvo.

270 Dabar žiūrėkite, originalus Žodis, jie…jie…ji turi atgailauti, kad sugrįžtų pas Jį. Taigi, jos dukrų prašė priverstinai… Jos bus pasmerktos ir parblokštos ant to pačio mirties patalo, ir užmušti kartu su ja. Jiems reikėjo pasukti atgal į originalų Žodį, sugrįžti prie apaštališkojo mokymo.
298 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Bet jie tiek surišti savais mokymais ir visu kitu, kad jie atsisako tai padaryti. Jie tik juokiasi iš Jo.

271 Paskui ką gi jie padarys? – Galiausiai, jie padaro žvėriui atvaizdą, dar vieną jėgą (pastebėkite) ir pasielgs su Avinėlio Nuotaka, tiksliai kaip ji pasielgė Apreiškimo Knygoje 13:14. Taip jie ir daro – tiesiog persekioja, viskas tas pats. Bažnyčios šaiposi iš tikrosios Kristaus Nuotakos lygiai taip, kaip ir Roma visa laik. Tiksliai. Taip. Elgiasi su tikrąja Avinėlio Nuotaka lygiai taip, kaip ir ji Apreiškime 13:14.

272 Dabar pastebėkite. Mes matome iš pažadėto Dievo Žodžio, kad Jis… Jis nužudys jos vaikus (denominacijas, jos dukras) dvasine mirtimi. (O tai Apreiškime 2:22. Neužmirškite šito.) Užmušti reiškia “atiduoti mirčiai”. O mirtis – tai “amžinas atskyrimas nuo Dievo Artumo”. Tik pagalvokite, draugai. Tik įsivaizduokite. Jokiu būdu nepasitikėkite žmogiškais mokymais. Laikykitės toliau nuo visko, kas prieštarauja Žodžiui.

273 Dabar žiūrėkite, žiūrėkite čia Biblijoje. Čia sakoma, kad jo vardas “pragaras” ir… Tiksliau, “jo vardas ‘mirtis’, ir paskui ji sekė pragaras”.

274 Taigi, pragaras visada seka paskui mirtį – natūraliai. Kada kūniškas žmogus miršta, paskui jį seka pragaras (tai yra kapas, pragaras, suprantate?) – tai natūraliame. Bet dvasiškai tai ugnies ežeras. Suprantate? Štai. Tai amžinas atskyrimas, kada jie bus sudeginti ir tiesiog…

275 Ir Malachijo Knygoje 4 sakoma, kad iš jų nepaliks netgi nei šaknies, nei šakų, visiškai nieko. Būtent tokiu būdu žemė bus apvalyta Tūkstantmetei Karalystei. Suprantate?

276 Jūs atkreipėte dėmesį, kad žodis “raitelis” – vyriškos giminės? Ir “jis laikė savo rankoje” – vyras, netikras pranašas. O jo nuotaka pavadinta bažnyčia – moteriška giminė, Jezabelė. Achabas, Jezabelė – čia aiškiau ir būti negali. Matote? Matote?

277 “Dukros” – irgi moteriškos giminės, bet nė už ką nepriima vieno vyro vadovavimo (tai yra, protestantai). Bet iš esmės savo mokyme jie vis tiek paleistuvė – denominacija, sistemos. Tai juk… Juk čia taip ir sakoma.

278 Atkreipkite dėmesį. Prie ko visa tai veda? (Taip, čia mums dar liko tikriausiai viso dvylika arba keturiolika minučių.) Pažiūrėkite, prie ko visa tai veda. Kas gi tai reiškia? Viskas sugrįžta prie to, kaip buvo ankščiau ir prasidėjo Danguje – viskas susiveda prie karo laiko pabaigoje.

279 Pirmu įvykiu Danguje buvo kova. Liuciferis buvo numestas
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 299

ir atėjo į žemę. Paskui jis suteršė Edeną, ir nuo to laiko jis tuo ir užsiima. Ir ši kova Danguje persikelia į žemę ir prasideda jau čia, ir ji turi užsibaigti…paskutiniu laiku žemėje mūšiu, pavadintu Armagedonu. Visiems tai aišku. Šventųjų mūšis vyko Danguje, tad jį išvarė. Mykolas ir jo Angelai nuvertė juos, tiesiog išvarė. Ir iškart po šito tie nusileido tiesiai į Edeną, ir nuo šito prasidėjo kova čia apačioje. Sutiko…

280 Dievas paėmė Savo vaikus po tvirta Savo Žodžio apsauga. O Ieva išlindo, pasakė: “Galvoju, kad tu teisus…galbūt”. Nuo šito viskas ir prasidėjo. Ir nuo tada ji tęsiasi. Paskui Dievas nužengė, ir dabar Jis turi… Jis nužengė išpirkti tų, kurie ateis.

281 Kaip aš kalbėjau, Dievas panašus į didį rangovą. Jis sudeda žemėje visas Savo medžiagas, o paskui Jis stato pastatą. Taigi, atsiminkite, prieš tai kaip žemėje atsirado sėklos grūdas, prieš saulės spinduliams apšviečiant žemę, jūsų kūnas gulėjo žemėje, nes jūs – žemės dulkė. Suprantate? Taip. Dievas – tai rangovas.

282 Tai štai, Jis ruošėsi padaryti štai kaip: paimti ir surinkti į saują (kaip Jis padarė su Adomu) truputi kalcio, kalio karbonato ir kosminės šviesos, ir “fiu”, pasakyti: “Štai dar vienas Mano sūnus”. Suprantate? Paskui Jis paimtų dar ir “fiu”: “Štai dar vienas”.

283 Bet ką gi padarė Ieva? – Ji iškreipė šitą būdą. Ir ji tada pradėjo tai daryti per lytinį aktą, tada užgriuvo mirtis.

284 Dabar, ką gi daro Dievas? Pas Jį ten išbarstytas tam tikras iš anksto numatytų sėklų skaičius, tiek tai iš anksto numatytų. Ir tada, paskutiniu laiku, Jis nepasakys: “Ieva, pagimdyk dar vieną vaikutį”. Jis “fiu”, pašauks, ir aš atsakysiu. Amen. Štai ir viskas. Taip. Tame ir reikalas. Kada įeis tas paskutinis, tuomet jau viskas.

285 Tai štai, kova prasidėjo Danguje. Ji užsibaigs žemėje Armagedono pavidalu.

286 O dabar pažiūrėkime ir pamatysime, kaip visa tai atsiskleidžia. Ir, galbūt, mes galėsime atskleisti tai. Tegu Viešpats tiesiog dabar padeda mums padaryti tai. Pažiūrėkite, kaip visa tai atsiskleidžia.

287 Paslaptingas raitelis (dabar žiūrėkite, ką jis daro) pasipriešino, atsisakė atgailauti ir sugrįžti prie originalaus Žodžio-Kraujo. (Juk Žodis tapo Krauju ir kūnu. Suprantate?) Jis atsisakė sugrįžti pas Jį. Tai antikristas Tikroji Žodžio Nuotaka pasi-… Jis pasipriešino tikrajai Žodžio Nuotakai, paima sau savo nuotaką. Jis priešinasi taip pat ir šitai tikrai Nuotakai.
300 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Ir jis paima sau savo nuotaką ir atveda ją pas save religijos formoje, pavadintu mokymais ir dogmomis. Suprantate? Ir dabar, matydamas šventą Nuotaką, jis prieš Ją. Bet jis formuoja sau savo nuotaką, pavadinta antikristu, antikristiniu mokymu, kuris prieštarauja Kristui. Matote, koks jis gudrus? Ir dabar vietoj to, kad viešpatautų meilės vienybė, garbinimas po Krauju, jis sukūrė denominaciją. Vietoj Žodžio, jis priėmė mokymus, dogmas ir taip toliau.

288 Kaip…o protestantas tvirtina: “Apaštalinis tikėjimo simbolis”. Raskite man Biblijoje nors vieną užuominą apie tai. Apaštalas… Biblijoje nėra jokio apaštalinio tikėjimo simbolio.

289 Kaip aš čia neseniai kalbėjau arba dar kažkur: jeigu apaštalai ir turėjo tikėjimo simbolį, tada tai Ap. Darbai 2:38. Kiek man žinoma, būtent tai pas juos ir buvo. Jie visus kvietė vykdyti būtent tai. Kada jis rado kai kuriuos, kurie buvo panašūs į krikščionis, jis paklausė: “Ar įtikėją gavote Šventąją Dvasią?”

Atsakė: “Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra…”
Paklausė: “Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?”

290 Taigi, būti pakrikštytu Jėzaus Vardu arba, tiksliau, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu – tai…tai gerai, bet ir tai dar ne viskas. Ne. Taip krikštytis galima penkiasdešimt kartų, ir nuo šito nebus jokios naudos, kol Šventoji Dvasia nepakeis širdies. Turi būti ir tas, ir kitas.

291 Atkreipkite dėmesį, tai…tai Kristus… Antikristas atsisako tikrosios Nuotakos mokymo, ir todėl dabar jis paima sau savo nuotaką ir augina ją savuoju mokymu. Paima sau savo nuotaką ir padaro iš jos denominaciją. Ji gimdo kitas denominacijas, kaip buvo cituojama iš šitų Šventųjų Raštų – gimdo dukras. Ir ji ne… Ji tampa lygiai tokia, kaip jos motina: kūniška, pasaulietiška, denominacine – priešinasi dvasinei Nuotakai-Žodžiui.

292 Jie netvirtina, kad jie nepriklauso bažnyčiai. Pakalbėkite su žmogumi iš denominacijos.

– Taip žinoma, aš priklausau bažnyčiai.
– O tu krikščionis?
– Aš juk priklausau bažnyčiai.

Tai išvis čia ne prie ko Jie sako… Jūs nepriklausote Bažny-… Jūs…jūs gal priklausote taip vadinamai bažnyčiai. Suprantate? Priklausote kažkokiai ten bažnyčiai?! Tai argi tai Bažnyčia? Visa tai ne bažnyčios, tai ložės, kur žmonės susirenka ir maitinasi, kaip žmonės vieno skrydžio.

293 Bet yra tiktai viena Bažnyčia – tai paslaptingas Kristaus Kūnas.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 301

Ir prie Jos neprisijungsi, į Ją gimsta.

294 Kaip aš visada sakydavau, aš jau penkiasdešimt trys metai kaip Branhamų šeimoje, bet aš niekada į ją neįstojau. Aš gimiau joje. Suprantate?

295 Taigi, atkreipkite dėmesį. Tai tiesiog nuostabus pirmavaizdis (pas…pas mane čia užrašyta Rašto vieta, bet aš…mes neturime laiko tam) – Ezavas ir Jokūbas.

296 Taigi, Ezavas buvo religingas žmogus. Jis netvirtino, kad buvo netikinčiu. Jis tikėjo į tą patį Dievą, kaip ir Jokūbas; į tą patį Dievą, kaip ir jo tėtis. Bet jis buvo tiesiog sukčius arba… Atleiskite už išsireiškimą. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Tiesiog…. Jis buvo tiesiog nenaudėlis. Jis…jis buvo…jis buvo… Kas liečia moralę, iš tikrųjų iš elgesio jis buvo doresnis už Jokūbą. Bet, jūs matote, jis nesusimąstė: “Na prie ko čia ta pirmagimio teisė?” Ir jis pardavė savo pirmagimio teisę Jokūbui. Matote?

297 O pas Jokūbą nebuvo nieko ypatingo, kaip pas Ezavą. Jis neturėjo palikimo, kaip pas tą. Bet Jokūbas norėjo vieno – šitos pirmagimio teisės. Jam nebuvo svarbu, kaip – kad tik ją gauti. Ir Dievas pagerbė jį.

298 Ir paskui… Tas pats šiandien ir su kūniškais žmonėmis, kurie su kūnišku protu, su pasaulietiškomis mintimis: “Na, aš priklausau valstybiniai bažnyčiai. Aš priklausau šitai bažnyčiai. Aš priklausau tai”. Tai neturi jokios reikšmės, išvis jokios.

299 Žiūrėkite, dabar juos surenka ant savo sumaišytomis spalvomis žirgo. Jis surenka juos kartu ant savo sumaišytos spalvos žirgo, nes jis turi politinę valdžią.

300 Jeigu jūs netikite, kad jis ją turi, tada kaipgi dabar buvo išrinktas šitas prezidentas? Kaipgi šito nepastebėjote? Hm-hm [Brolis Branhamas pabeldžia į kafedrą–Red.] Atvyko čia dėl religinės laisvės, o jūs, minia demokratų, parduodate savo pirmagimio teises už politiką Aš neturiu… Nieko prieš demokratų partiją– ir tie, ir kiti supuvo. Aš kalbu apie krikščionybę. Bet jūs parduodate savo pirmagimio teises už demokrato bilietą, kad prastumtumėme štai tokį reikaliuką. Sarmata ir gėda

301 Argi jūs nesuprantate, kad ši šalis tiksliai pamėgdžioja Izraelį? Ką padarė Izraelis? – Jis atėjo į svetimą šalį, išvarė gyventojus ir išžudė juos, įsiveržė ir užėmė žemę. Būtent taip mes pasielgėme su indėnais. Juk tai vieninteliai tikri amerikiečiai – mūsų draugai, indėnai.

302 O paskui ką jie padarė? Izraelyje buvo kelėta didžių vyrų.
302 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Ir staiga… Pas juos buvo Dovydas ir pas juos buvo Saliamonas – pas juos buvo įžymūs vyrai. Ir, galu gale, jie išrinko ten atsimetėlį Achabą, kuris vedė Jezabelę, netikinčią.

303 Juk tą patį padarėme ir mes. Pas mus buvo Vašingtonas ir Linkolnas, bet pažiūrėkite, ką mes dabar turime. Ir pati esmė tame, kad jis vedė, visai krito ir tapo karštu Jezabelės gerbėju. Gal jis ir labai geras vaikinas, bet reikalais vadovaus ji. Ir jūs matote tai tiesiog dabar – įeina visa šeimyna.

304 O ką man pasakė Šventoji Dvasia trisdešimt penkis metus atgal? Ir visi jūs, senbuviai, žinote tai, apie septynis įvykius, kurie turi įvykti prieš pabaigą. O tai paskutinis…priešpaskutinis įvykis, kuris turi įvykti. Visa kita visiškai tiksliai sutampa – karai ir visa kita. Suprantate? Ir dabar ji moters rankose, kuri valdo šalį – Jezabelė Matote?

305 Bet prisimenate, Jezabelės dienomis buvo tas, kuris atidengė visą jų nuogumą. Matote?

306 Surenka juos ant savo sumaišytų spalvų žirgo. Suprantate? Jis surenka visa tai sumaišant su mokymais, denominacija, žmogiškomis doktrinomis. Teisingai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Žinoma. Sumaišyta spalva, sumaišyta numirėliškai išblyškusio šito pasaulio žirgo spalva Juk taip ir yra. Sumaišytos mirusios pasaulio formos palšo žirgo spalvos (tai bent!), iš viso jokio švento Žodžio Kraujo

307 Ir žiūrėkite. Iš pakraščių… Jis surenka juos iš keturių žemės pakraščių. “Surenka juos į Armagedoną”, – sakoma Biblijoje. (Aš bandau prisiminti Rašto vietas, aš jas čia užsirašiau. Aš neišvardinu jų, bet tiktai kur jos užrašytos, žiūriu, kas jose.) “Surenka juos kartu didžiajai Viešpaties Dievo kovos dienai”. Žiūrėkite. Tai štai, ant šito pasaulietiško, ligoto, palšo, iš sumaišytų spalvų žirgo. Tik įsivaizduokite. Jūs žinote, blogi čia reikalai. Dabar žiūrėkite, kur jis juos surenka. “Iš keturių žemės pakraščių”. Dabar jie susirenka dėl galutinės atomazgos. Remiantis Žodžiu atomazga bus prie Armagedono,. Suprantate?

308 Ant palšo žirgo, joja ant jo, o ant jo užrašyta mirtis…parašytas vardas “mirtis”. Antikristas… (Paklausykite.) Antikristas (pirmoji denominacija, tai neginčitina) su savo Jezabele (paleistuve Žodžio atžvilgiu) ir kartu su jos dukromis (protestantais) dabar susirenka kartu į sąjungą

309 Jūs girdėjote, ką čia šiomis dienomis kalbėjo baptistai, a? Taip? “O-o, mes su jais nesusijungsime, bet mes…mes būsime draugiški ir tarsi su jais sugyvensime. Mums nereikia prisijungti prie jų bažnyčios, bet…” Oi-oi-oi. Štai jums, prašau, tiksliai taip,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 303

kaip pasakyta Žodyje (matote? matote?) – ta pati senoji paleistuvė. Matote?

310 Dabar štai, prašau, jie susivienija, artinasi prie galutinės atomazgos Armagedone ir jojo ant sumaišytų spalvų žirgo: vienas žirgas baltas, vienas žirgas ugniaspalvis, vienas žirgas juodas. Trys skirtingos: politinė…politinė valdžia, dvasinė valdžia, kontroliuojama demoniškos jėgos, tai yra antikristo. Jeigu sumaišant visa tai kartu, tai gausis išblyškęs ligotas padaras, ant kurio jis joja. Teisingai. Dabar įsidėmėkite. Pažiūrėkite, ant ko jis joja – ant šito palšo, pilkšvo žirgo, sumaišytu su juodu, ugniaspalviu ir baltu – joja į mūšį, renka savo pavaldinius iš visų tautų po Dangumi Argi Danielius neišaiškino to sapno ir nepamatė, kad šita geležies gysla prasiskverbė į visas Romos karalystes? Tik pažiūrėkite, jie susirenka.

Taip, pasėdėkite ramiai, po minutės užbaigsime, ir klausykite atidžiai.

311 Jie dabar renkasi dėl šito, jis surenka savo pavaldinius iš keturių žemės pakraščių, joja ant palšo, ligoto, trijų spalvų, sumaišyto žirgo – tas pats žmogus

312 Taigi, Apreiškimo Knygoje 19 ne tik jis ruošiasi, bet Kristus irgi ruošiasi susitikimui su juo. Kova bus karšta ir įnirtinga. Kristus… Apreiškimo Knygoje 19 Kristus surenka Savus, bet ne iš keturių žemės pakraščių, nes šitas likutis bus nedidelis. Ką gi Jis daro? – Jis surenka juos iš keturių Dangaus pakraščių… (rytoj vakare mes peržvelgsime tas “sielas po aukuru”, ir jūs pamatysite, tiesa tai ar ne) …iš keturių Dangaus pakraščių ant sniego baltumo žirgo

313 Jis taip pat turi Vardą, ne “mirtis”, o “Dievo Žodis” – Gyvenimas. Amen. Parašyta tiesiog čia, pas Jį ant šono: “Dievo Žodis”. Tai vienintelis Gyvenimas, nes Dievas – vienintelis amžinojo Gyvenimo Šaltinis, Zoi Teisingai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.]

314 Ir ant Jo užrašyta “Gyvenimas”, joja ant balto žirgo. O čia žmogus su trijų skirtingų jėgų mišiniu, pavadintas mirtimi, renka savo žemiškus delegatus. O Kristus renka Savo pavaldinius, šventuosius, gimusius iš aukšto. Ant ano užrašyta “mirtis” – ant Kristaus užrašyta “Gyvenimas”.

315 Kurie su Juo, tie irgi ant baltų žirgų, ir jie pavadinti išrinktaisiais prieš pasaulio sutvėrimą. Amen Ir jie ištikimi Žodžiui. Amen Fiu Man tai patinka. Pavadinti išrinktaisiais prieš pasaulio sutvėrimą, ir be to ištikimi Žodžiui dėl savo išrinkimo, visi sužadinti nuo naujo vyno ir aliejaus, tiesiog joja toliau, juda jo pasitikti. Jie žino, kad Griaustiniai labai greitai, žinoma, praneš kažką. Suprantate?

316 Ir žiūrėkite. Kaip Jis tai daro? Taigi, jeigu Jis – Žodis,
304 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

ir Jo Vardas – Žodis, tada Žodis – tai Gyvenimas. Antikristas… Viskas, kas anti – tai “prieš”, tad anti – tai “prieš” Kristų, Žodį. Todėl, tai būtinai bus mokymas arba denominacija, kurie prieš Žodį.

317 Aš iš viso nesuprantu, kaip galima to nesuvokti. Suprantate? Jeigu jūs…jūs tai suprantate, tai kaipgi galima to nesuvokti? Aš nežinau, kaip tai galima.

318 Juk taip ir yra. Anti – tai “prieš”. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] “Atimti kažką nuo kažko”. Tokiu jis ir buvo. Jis joja ant savo sumaišyto žirgo. Mes pamatėme tai tiesiog čia, Dievo Žodyje.

319 Mes pamatėme tai tiesiog čia, Septiniuose Bažnyčios Perioduose. Ir štai Jis vėl iškelia tai tiesiog Antspauduose, apreiškia ir parodo juos, visa tai, kas vyko bažnyčios perioduose.

320 Anti – tai “prieš” Žodį. Matote, kodėl mokymai…kodėl mes taip prieš mokymus ir denominacijas? Nes jie prieš Žodį. Suprantate?

321 Čia mes matome, kaip Gyvenimas ir mirtis susitinka lemiamoje kovoje: baltas tikrojo Gyvenimo žirgas, palšas sumaišyto mokymo žirgas. Jie mato, kad viskas veda prie…prie tikros atomazgos.

322 Dabar čia aš noriu kai ką pasakyti. Galbūt jūs tuo nepatikėsite. Bet aš tai patikrinau, kad įsitikinčiau. Yra tiktai viena originali spalva – tai balta. Kas iš jūsų žino tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Yra tiktai viena originali spalva. Visa kita yra mišinys.

323 Kristus ant visiškai balto, nesutepto Žodžio nuo pradžių! Amen. Amen Bet kuri spalva būtu balta, jeigu į ją neįmaišytų kokios nors chemijos medžiagos. Amen Šlovė Kiekviena bažnyčia stovėtų ant apaštališkojo Dievo Žodžio mokymo, ir Dievas patvirtintų tai, jeigu tas neįmaišytų prie šito mokymo arba denominacijos. Štai jums, prašau.

O-o, broli Evansai, dabar aš jaučiuosi gerai Taip. Taip-taip.

324 Tiktai viena originali spalva – tai balta. Ji niekada…ji niekada nesumaišyta su denominacijomis ir mokymais. Visai ne.

325 Ir atsiminkite, Jo šventieji aprengti baltais rūbais, nesumaišyti su denominacija ir mokymais. Taigi, mes matome, denominacija ir mokymas – štai iš kur gaunasi sumaišyta spalva. Bet čia, kur Jis joja, originali spalva. Originali spalva ant Jo žmonių. Ir jie buvo raudonai nudažyti Krauju, Kuris apvalė rūbus ir sugražino juos tena… Matote? Teisingai.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 305

Tie, kurie susimaišė, tapo pilkais ir eina į mirtį.

326 Tai iškreipta…iškreipimas, jeigu sumaišome spalvas su balta – jūs iškreipiate pirminę spalvą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jeigu pirminė spalva, vienintelė spalva – balta, ir jūs su ja kažką sumaišote, tai jūs iškreipiate jos tikrą pirmąją priežastį. Amen. Teisingai? [“Amen”.]

327 Ir kada… Jeigu Jis – baltas žirgas, ir Jis yra Žodis, reiškia, sumaišyti Jį su kažkuo, su bet kokiu mokymu, pridėti prie Jo vieną žodį, atimti nuo Jo vieną Žodį reiškia viską visiškai iškreipti. O-o, tai bent Viešpatie, saugok mane prie Žodžio

328 Tiesa ir paklydimas… O-o, tai bent Nesvarbu, kaip gerai tai… Tiesa ir paklydimas negali susimaišyti. Jie negali susimaišyti. Arba tai TAIP SAKO VIEŠPATS, arba tai melas. Nesvarbu, kad tai pasakė šventasis tėvas, šventasis Bonifacijus arba…arba kenterburgo archivyskupas – nežinau, kas ten ką pasakė. Jeigu tai prieštarauja Žodžiui, tai iškrypimas. Jie nesusimaišo. Pasakysite: “Tai juk šitas padarė…” Man nesvarbu, ką jis padarė, kiek jis šventas arba dar kažkoks – štai mūsų vienintelė absoliuti Tiesa. Nei bažnyčia, nei mokymai neturi Tiesos, jeigu jie išeina už štai šito ribų. [Brolis Branhamas rodo į Bibliją–Red.]

329 Ir parodykite man nors vieną, pas kurią Jis yra. Tiesiog aš noriu, kad jūs pasakytumėte man. Aš atversiu Biblijos lapą ir parodysiu jums kai ką. Suprantate? Išvardinkite nors vieną. Jūs pasakysite: “Sekmininkai”. Dar ko? Tiesiog aš pagavau šią mintį nuo kažko salėje, todėl aš taip ir pasakiau. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Dabar geriau šito neliesti, nes aš matau, kad dabar užgavau skaudamą vietą. Aš ne…aš nenorėjau jūsų įžeisti, bet aš…aš tiesiog norėjau jums pasakyti, , kad aš žinau, apie ką jūs galvojote. Suprantate?

330 Tie, kurie sumaišė, pavertė “anti” į mirtį, jiems išeina mirties spalva, kada sumaišo ką nori su originalu.

331 Panašiai kaip Kristus pasakė apie garstyčios grūdą. Nors ji mažiausia iš visų sėklų, bet ji su ne kuo nesikryžmina. Garstyčios nesukryžminsi. Garstyčia – ji originalas. Tad, jeigu pas jus štai šitiek tikėjimo, tiesiog laikykitės už jo.

332 Atkreipkite dėmesį. Gyvenimas sekė paskui Raitelį ant balto žirgo, Kuris buvo Žodžiu-Gyvenimu, patvirtintu Jo prisikėlusiais šventaisiais, kurie buvo su Juo. Ir kaip vyks ši kova?

333 Jėzus pasakė: “Kas tiki Mane, nors ir mirtų, bus gyvas”. Jis pasakė: “Jeigu jūs tikite Mane, nors ir mirtumėte, gyvensite.
306 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

Kas gyvens ir tikės Mane, tas niekada nemirs”. Jis dar pasakė: “Kas tiki Mane Jis duos amžiną Gyvenimą, prikels jį paskutinėmis dienomis”. Tai Jo pažadėtas Raštas.

334 Štai ateina šėtonas iš visų keturių žemės pakraščių su savo protestantais ir su savo katalikais, ir visi kartu – žingsniuoja į Armagedono mūšį. Štai.

335 Ir čia ateina Jėzus, nužengia iš Dangaus su prisikėlusiais šventaisiais, patvirtintu Žodžiu.

336 Aš kalbėjau, kad jeigu Dievas kalba arba pasiunčia jus, tai Jis…Jis patvirtins jūsų žodžius. Suprantate? Įsidėmėkite, jeigu jūs pasiuntinys iš Dangaus, tai už jūsų stovi visas Dangus. O Dangūs susideda iš Žodžio.

337 Atkreipkite dėmesį. Taigi, Jis atėjo su prisikėlusiais šventaisiais, patvirtindamas, kad Jo Žodis tiesa. (Štai kodėl tada šėtonas supranta, kad jam paruošta pragaro bedugnė. Matote? O-o, tai bent!) Tuo pat metu mirtis jojo ant palšo žirgo – ant mišraus mokymo ir denominacijos – ir sekė paskui jį (o-o, tai bent!) amžinam atsiskyrimui nuo Dievo.

338 Štai kur šitas raitelis juos atvežė – į amžiną atskyrimą. O Kristus prikėlime atvežė Savo Bažnyčią tiesiai į Šlovę.

339 Pastebėkite, dabar 8 eilutė, prieš patį…paskutinioji 8 sakinio dalis. Jau baigiame, taip?

…buvo duota jiems valdžia…

340 Kam tai “jiems”? Matote? Gerai. Antikristas pavadintas mirtimi, o paskui sekė pragaras. Pažiūrėkite į jo ketveriopą sumanymą.

341 Antikristas, baltas žirgas: žudo dvasia, būdamas antikristu – dvasinė žmogžudystė.

342 Antras, ugniaspalvis žirgas: žudo kalaviju – politinė valdžia, kada bažnyčia susivienijo su valstybe.

343 Juodas žirgas: sielos…kada jis neša savo mokymą, ir ji ten paleistuvavo, ir jis seikėjo jiems maistą į…pardavinėjo jį…tai, ką jie duodavo maistui, ant svarstyklių ir už denarą, ir taip toliau.

344 Ketvirtasis: palšas žirgas – amžinas atskyrimas nuo Dievo. Vėl keturi. Matote? O-o, tai bent! Garbė Dievui
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 307

345 Dabar paskutinis, pabaiga, dėl tų… Jus turite… Man laikas baigėsi, bet jūs man duosite dar dešimt minučių? [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] Šiandien buvo tiek daug skambučių apie…apie mano pasisakymą čia.

346 Dėl Eliją prasidėjo tiek visokio fanatizmo, kad tiesiog…tai…tiesiog nebeliko gyvos vietos. Ir galima… Bet tiesiog tegu…tiesiog tegu Dievas man padeda jums suprasti tai, ką aš matau. Gerai? Nors pasistenkime. Taip?

347 Štai, pabaigai, dėl tų, kas netiki, kad paskutiniu pasiuntiniu bažnyčios periodui yra pranašas Elijas, žmogus, pateptas šituo atžvilgiu.

348 Po mirties… Žiūrėkite. Po mirties šito paskutinio bažnyčios periodo… (O jūs jau pamatėte, kas įvyko, taip?) …po mirties jų mirusius kūnus draskė laukiniai žvėrys. Jūs tai žinote. Tai tiesa. Kaip jų pirmavaizdžiu buvo Jezabelė.

349 Dabar atverskite Apreiškimo 2:18 ir 20. Mano manymu, mes jau buvome atvertę kelėta minučių atgal, taip? Taip, mano manymu, mes ką tik buvome atsivertę. Pas mane čia užrašyta tai dėl… Taip, moralinio nuosmukio laikas – štai kas tai. Matome, kaip tai buvo, kaip atėjo Jezabelė. Taigi, Jezabelė – tai bažnyčios, tai šių dienų bažnyčia, ne Nuotaka. Remiantis Dievo Žodžiu, Jezabelė Senajame Testamente yra šių dienų bažnyčios pirmavaizdis, Apreiškime 2:18-20:

…tu leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė,…

350 Matote? Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Šitas pirmavaizdis idealiai atitinka Jezabelę. Štai, pirma…

351 Galėtume paimti ir parodyti jums Raštą po Rašto (suprantate?) apie tai, kad paskutiniame periode bus pranašiškoji Žinia Bažnyčiai, kviečianti žmones sugrįžti prie originalaus Žodžio. Dabar pastebėkite. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taip pasakyta pranašo Malachijo Knygoje 4 ir kitose, Apreiškimo Knygoje 10:7 ir taip toliau. Matote? Pats Jėzus išpranašavo tai vėl, vėl ir vėl: “Kaip buvo Loto dienomis”, – ir taip toliau, ir panašiai, tiesiog visur kartojasi.

352 Jezabelė – tai šiandieninės šių dienų bažnyčios pirmavaizdis, nes būtent dabar katalikai ir protestantai susivienija. Teisingai. Šito niekaip neapeisi. Jie visi yra denominacijos, tad tai tiesiog…tai tiesiog motina ir seserys, štai ir viskas. Jie pykstasi ir ginčijasi vienas su kitu, bet jie tokie patys – abi paleistuvės. Taigi, aš ne iš savęs tai kalbu. Aš cituoju iš TAIP SAKO VIEŠPATS. [Brolis Branhamas ploja per Bibliją–Red.] Suprantate? Gerai.

353 Taigi, mes matome, Jezabelė buvo užmušta Dievo paliepimu,
308 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

ji buvo užmušta, nes Dievas liepė Jehuvui vykti ten ir išmesti ją pro langą, užmušti Jezabelę. Ir šunys suėdė jos kūną (teisingai?), tą kūnišką Jezabelę. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Achabas, jos karalius, galva – šunys laižė jo kraują, kaip išpranašavo pirmasis Elijas. Matote, į ką mes kreipiame, taip?

354 Kodėl? Pirmasis Elijas buvo žmogus, atstumtas bažnyčių. O Jezabelė su Achabu vadovavo toms bažnyčioms, bažnyčia ir valstybė – viena ir kita kartu. Ir Elijas atskleidė Achabui jo nuodėmes ir įsakė, kad visa bažnyčia sugrįžtų atgal prie tikrojo Žodžio.

355 Juk būtent tai turi padaryti ir antrasis Elijas, kada jis ateis į šitą bažnyčią mūsų laiku – atstatyti atgal originalų tikėjimą (Čia niekaip nepavyks pasprukti, tiesa?) Teisingai. Sugražinti atgal prie tikrojo Žodžio – taip ir yra.

356 Jeigu norite pamatyti, kas atsitiks su jų kūnais, atsiverskime čia Apreiškimo 19, tai kada…kada Žodis užmuš juos. Juos užmuš Žodis. Jūs tai žinote. Gerai. Dabar tiesiog stebėkite ir žiūrėkite, kas įvyks ateinant Kristui Apreiškimo Knygoje 19, pradedant nuo 17 eilutės:

Aš regėjau vieną Angelą, stovintį saulėje.

357 Štai, tai kaip tik po… Pažiūrėkite čia aukščiau: “Ir Jo drabužis buvo pamirkytas kraujyje. Ir Jis pavadintas karalių Karalius ir viešpataujančiųjų Viešpats”. 13 eilutėje Jis pavadintas Dievo Žodžiu. Matote? Taigi, čia Jis – karalių Karalius ir viešpataujančiųjų Viešpats.

Aš regėjau vieną Angelą…

358 Dabar žiūrėkite. Pasirodo Jis:

Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas.

359 “Iš Jo burnos”, kaip iš Dievo lupų į Mozės lupas. Suprantate?

Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina Visavaldžio Dievo įniršio ir
rūstybės vyno spaustuvą.

Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius ir
viešpataujančiųjų Viešpats”

Aš regėjau vieną Angelą…

360 Dabar žiūrėkite. Dabar Jis išeina suduodamas. Kam Jis suduoda? – Jezabelei ir Achabui, netikram pranašui.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 309

Aš regėjau vieną Angelą, stovintį saulėje. Jis garsiai šaukė,
kviesdamas visus paukščius, skrendantiems dangaus viduriu:
“Skriskite šen, į didįjį Dievo pokylį.

361 Jis atiduoda juos žvėrims sudraskyti ir paukščiams sulesti. Dabar pažiūrėkite štai čia, į kitą Apreiškimo Knygos skyrių.

Ir… (Minutėle.)

…nugalabyti kalaviju… ir maru, ir žemės žvėrimis.

Matote? Jezabelės bažnyčia, jos kūną tiesiog sules paukščiai ir suės žemės žvėrys. Lygiai kaip buvo su Achabu ir Jezabele kūniškai, tas pats bus su jais dvasine prasme (su bažnyčia). Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai.

362 Elijas… O-o Elijas buvo pranašu Achabo ir Jezabelės dienomis – kūniškai. Ir pagal TAIP SAKO VIEŠPATS Žodyje pažadėta, kad jis bus jiems dėl Jezabelės dvasiškai – jo dvasinė tarnavimo forma.

363 Žiūrėkite. Nors Elijas savo laiku buvo reikiamu būdu ir nepriekaištingai patvirtintas, jis negalėjo jų sugražinti atgal prie Žodžio! Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Nors Elijas stengėsi iš visų jėgų. Ko jis tik nedarė: jis rodė jiems ženklus ir stebuklus, o jie juokėsi iš jo viešai. Tą patį žmonės padarys ir dvasine prasme. Suprantate? Jis negalėjo sugražinti jų atgal prie Žodžio. Iš milijonų…

364 Dabar klausykite, bažnyčia, labai atidžiai; tie, kas truputi šitame susipainiojo.

365 Iš milijonų žmonių Elijo dienomis, kada karaliavo Jezabelė ir Achabas… šių dienų prototipo pirmavaizdyje; iš viso pasaulio nuo Elijo pamokslavimo išsigelbėjo tiktai septini šimtai. Teisingai? Tiksliai.

366 Pažiūrėkite, Elijas netgi nežinojo, kad apskritai tokie yra. Jis galvojo, kad tiktai jis vienas buvo išgelbėtasis, kol Dievas neapreiškė vieno iš Antspaudų ir neparodė jam paslapties Knygoje, kad pas Jį buvo septyni šimtai, kurie nesulenkė kelių prieš tuos mokymus, kurie pas juos ten buvo. Kada Dievas atskleidė Elijui Savo Knygą, pasakė: “Palūkėk minutėlę, sūnau. Pas Mane čia paslėpta septyni šimtai žmonių, jų vardai buvo Knygoje nuo pasaulio sutvėrimo. Jie – Mano”. Oho Dievas apreiškė Antspaudus.

367 Štai kodėl, aš galvoju, Jonas tada daug šaukė. Turbūt jis pamatė Joje savo vardą. Matote? Suprantate? Kartą Dievas apreiškė…
310 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

368 Elijas, jis pamokslavo. Ko jis tik nedarė, jis…jis…jis pamokslavo viską, kas buvo jo širdyje; jis padarė viską, ką galėjo, o jie vis tiek tik varinėjo jį, visaip jį pravardžiavo ir kalbėjo: “Visa tai per tave. Tu spiritistas. Tai per tave apnyko visos šios bėdos. Tu kaltas!” – ir visa kita. Ko jie tiktai jam nekalbėjo. Jezabelė grasino nukirsti jam galvą ir visa kita. Teisingai. Visi buvo prieš jį.

369 Ir tada jis pasakė: “Viešpatie, juk aš padariau visa tai, ką Tu liepei man padaryti Aš tiksliai prisilaikiau Tavo Žodžio. Kada Tu kalbėjai man ką nors, aš buvau drąsus. Aš ėjau ir kalbėjau karaliui tiesiai į veidą ir visiems kitiems, ir kalbėjau jiems TAIP SAKO VIEŠPATS. Ir viską, ką Tu kalbėjai man, ir viską, ką aš kalbėjau jiems – išsipildė iki smulkmenų. Ir štai dabar aš čia, iš visų aš tik vienas likau. Tik aš vienas likau, ir dar mane nori užmušti”.

370 Dievas pasakė: “Aš apreikšiu vieną iš Antspaudų ir parodysiu tau kai ką”. Tai bent! Jis pasakė: “Žinai, pas Mane ten septyni šimtai žmonių, kurie nesulenkė kelių prieš…dar neprisijungė nė prie jokių mokymų, denominacijų. Septyni šimtai žmonių pasiruošę Paėmimui”. Matote? Oho O-o Jis pasakė Savo pranašui, kuriam jis apreiškia Savo Žodį (suprantate?) per Raštą: “ Iš šitos kartos pas Mane paruošta dar septyni šimtai vardų, septyni šimtai žmonių. Jie nesulenkė savo kelių, – jeigu aš pasakyčiau mūsų laiku, – nei prieš jokias religines organizacijas, ir nebuvo prikimšti mokymų”.

371 Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje? Reiškia, tai tiesiog taip turi būti . Tai tiesiog turi įvykti, ir tai pagal Žodį. Kada pasirodys šitas žmogus, jis bus pranašu – nestovėti man prie kafedros, jeigu tai ne taip. Suprantate? Ir jis tvirtai laikysis šito Žodžio. Jis nepasiduos jokiam mokymui ir kažkam kitam. Teisingai. Jis bus žmogus tokio miško tipo, kokiu buvo Elijas, jis…ir kaip atėjo Jonas. Jis…jis neapkęs moterų (dar kaip!), amoralių moterų Tfu Oi, kaip jis jas užpuls! Tokiu buvo Elijas, Jonas irgi. Taip. Matote? Ir jis nė per žingsnį neatsitrauks nuo šito Žodžio. Jis bus prieš organizaciją. Organizacijos?! “Nemanykite sakyti sau: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’, – nes aš sakau, kad Dievas iš šitų akmenų gali prikelti Abraomui vaikų”. O kaipgi.

372 Taigi. Štai jums, prašom, draugai. Štai ir Ketvirtas Antspaudas apreikštas. Ir kiek man žinoma, apreikšti raiteliai ant keturių žirgų. Taigi, tai viskas, kas vyko žemėje.

373 Mes matome, kad sekantis Antspaudas – Danguje, kur sielos randasi po aukuru.

374 Dabar, pabaigai aš noriu pasakyti kelėta…tiktai kelėta žodžių, kuriuos aš čia užrašiau. Mes trumpai peržvelgėme šituos keturis Antspaudus, pirmus keturis Antspaudus.
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 311

375 O rytoj vakare mes…mes pereisime nuo įvykių žemėje, ir scena pasikeis: jis pažvelgs aukštyn ir pamatys sielas po aukuru, aukų aukuras.

Kitą vakarą – užgriūna teismas.

376 O ketvirtąjį vakarą…tiksliau, paskutinįjį vakarą, sekmadienį vakare… Aš nežinau, ką… Aš nežinau, ką reiškia visi likusieji. Aš tik skaičiau juos taip pat kaip ir jūs. Bet tada pusvalandžiui pasidarė tylu. Tačiau ten kažkas įvyko. Aš laukiu, kada Jis tai apreikš. Ir Jis apreikš. Aš tikras, kad Jis apreikš.

377 Mums teko kreiptis į įvairias Rašto vietas, į Apreiškimo Knygos 19 skyrių, kad parodytu, kad Kristaus Atėjimas užmuš antikristą. Štai kodėl man teko palikti tuos, o tiesiog paimti tas dvi eilutes. Man reikėjo kreiptis į įvairias Rašto vietas, kad įrodyčiau visa tai. Tad dėl šitos priežasties aš kreipiausi į Apreiškimo Knygos 19 skyrių, kad parodyčiau, kad antikristui ateis galas, kada užmuš Kristus; kad kada Jis ateis, Jis nužudys antikristą.

378 Į Apreiškimo Knygos 10 skyrių, kad parodyčiau, kad septintojo angelo Žinia – tai bus žmogus šiomis paskutinėmis dienomis, pateptas Dievo dėl tokios pat tarnystės, kaip pas pranašą Eliją, kaip ir išpranašauta pranašo Malachijo Knygos 4 skyriuje, kad apreikštų tikrąjį originalų Dievo Žodį šitoje kartos…originalų Dievo Žodį šitoje kartoje. Kaip tas pasielgė su kūniška Jezabele, taip šitas žmogus pasielgs su dvasine Jezabele – su denominacinėmis bažnyčiomis. Man teko kreiptis į 7 skyrių…10 skyrių, nuo 1 iki 7 eilutes, kad įrodyčiau, kad tai būtent taip; ir Malachiją ir Amosą, ir taip toliau, kad įrodyčiau tai.

379 Elijas buvo pranašu, kuris pranašavo ir pasmerkė Jezabelę konkrečiai toje kartoje.

380 Ir Elijas nemirė visai. [Brolis Branhamas pabrėžia žodžius, stuksendamas į kafedrą–Red.] Žinoma, nemirė. Praėjus aštuoniems šimtams metų jis vėl pasirodė šalia Jėzaus Kristaus ant Atsimainymo kalno. Jis nemiręs.

381 Taigi, mes matome, kad jo Dvasia turi patepti žmogų remiantis Dievo pažadu paskutinėmis dienomis; pažadėta, kad paskutiniame periode su dvasine Jezabele atsitiks tas pats, kaip ir su kūniška Jezabele.

382 Štai kodėl aš…aš taip daug kreipiausi į Bibliją, kad įrodyčiau tai, kad pas jus nebeliktų jokių klausimų. O jeigu jie yra, tai duokite man žinoti. Parašykite man laišką arba raštelį.

383 Ir tai taip idealiai susiderina, netgi tame, kad žvėrys ės jų fizinius kūnus paskutinėje dienoje, ėsdami juos, kaip tai buvo tada.
312 SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ APREIŠKIMAS

384 Remiantis mano apreiškimu, kurį Dievas man davė ir išpranašavo, kad taip įvyks, kiek man žinoma, tokia Tiesa apie keturis raitelius.

385 Ką jūs galvojate apie Jėzų? [Susirinkusieji džiaugiasi–Red.]

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Pamilo Jis pirma,
Išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

386 Atsiminkite, čia nėra… (Tai… Nieko, viskas gerai.) Čia nėra jokio priešiškumo kokiems nors žmonėms kokios nors organizacijos, nes pas Dievą yra vaikų katalikų sistemoje, pas Jį yra vaikų metodistų sistemoje, ir pas Jį yra vaikų baptistų sistemoje. Kiek šiandien čia yra atstovų iš visų šitų įvairių sistemų, kurie išėjo iš jų, kada pamatė Šviesą? Pakelkite rankas. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, atsiminkite, ten yra tokie pat žmonės, kaip ir jūs. Bet žudo būtent sistema. Suprantate? Tai antikristo dvasia, kuris galų galiausiai prives juos iki to, kad jie jau nebeužgirs Tiesos.

387 Ir prisimenate, kaip aš vieną vakarą nagrinėjau ženklinimą? Jeigu žmogus girdėdavo jubiliejinį kvietimą ir atsisakydavo eiti į laisvę, jį pastatydavo prie durų staktos ir yla pradurdavo jo ausį. Ausimis jūs girdite. “O tikėjimas – iš klausymo”. Reiškia, jeigu jis girdi Jį ir atsisako priimti savo laisvę, tada jis turi tarnauti savo denominaciniam šeimininkui visą likusį gyvenimą. Amen.

388 O-o O-o, tai bent! Jis nuostabus, tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Aš myliu Jį…

Dabar tiesiog pakelkime rankas ir garbinkime Jį.

Pamilo Jis pirma (Šlovė)
Išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

389 [Brolis Branhamas toliau dainuoja “Aš myliu Jį”.–Red.] Dabar tiesiog nulenkite galvas, ir giedant, garbinkime Jį. [Brolis Branhamas tęsia tyliai “Myliu Jį”.]

390 Viešpatie, kaip mes dėkingi Aš taip džiaugiuosi, Viešpatie, toks laimingas už Tave ir už Tavo tautą. O Viešpatie, Tu Golgotoje išpirkai mūsų išgelbėjimą. Mes su džiaugsmu jį priimame, Viešpatie.

391 Dabar išbandyk mus, Viešpatie, Savo Dvasia. Ir jeigu tarp mūsų yra koks blogis, Viešpatie, koks nors netikėjimas Žodžiu, kokie nors žmonės čia, Tėve,
KETVIRTAS ANTSPAUDAS 313

kurie dar nepatvirtina kiekvieną Dievo pažadą žodžiu “amen”, tai tegu dabar nužengia Šventoji Dvasia, Raitelis ant balto žirgo, kol Jo Dvasia, Kristaus Dvasia, stovi prieš antikristą, ir pašauks Savus. Iššauk juos, Viešpatie.

392 Leisk jiems dabar atgailauti, greičiau ateina pas Tave ir prisipildyti aliejumi ir vynu, nusiimti šį denominacinį Kaino mirties drabužį ir persirengti amžino Gyvenimo baltu drabužiu, duotu Jaunikio. Ir paskui kažkada jie išvyks į Vestuvių Pokylį įrodytame prisikėlimo Žodyje. Dovanok tai, Viešpatie. Ištirk širdis, kol žmonės laukia Tavęs, per Jėzaus Vardą

[Brolis Branhamas pradeda giedoti “Aš myliu Jį”–Red.]

393 Tiesiog ištirkite savo širdį, mano broli, mano sese, mano drauge. Ilgą laiką aš jau su jumis, jau apie trisdešimt tris metus. Ar aš sakiau jums ką nors Viešpaties Vardu, kad tai neįvyko? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Ieškokite dabar Kristaus, kol jūs turite galimybę. Labai greitai gali atsitikti, kada jūs jos nebeturėsite. Suprantate? Bet kuriuo momentu Jis gali palikti Savo užtarėjo Sostą, tada galite šaukti iš visos širdies, galite trypti kojomis, galite kalbėti kalbomis, galite bėgioti pirmyn ir atgal, galite daryti viską, kas patinka, ir prisijungti prie bet kokios šito pasaulio bažnyčios, bet nieko nepadės, jokio baliklio dėl jūsų…jūsų nuodėmės. Ką jūs tada…Kas tada su jumis bus?

394 Visa savo širdimi aš tikiu, kad kelias prie Sosto dar atviras. Aš tikiu, kad Jis vis dar Dievo Soste. Bet greitai Jis pakils ir išeis, kad pareikalautų tų, kuriuos Jis išpirko. Jis atlieka Giminaičio Atpirkėjo darbą, kol Rūta laukia.

395 Bet greitai, žinote, po to, kaip Boozas atliko giminaičio darbą, jis atėjo ir pareikalavo savo nuosavybės. Ir Biblijoje sakoma, kad būtent taip Jis ir padarė: “Jis išėjo ir paėmė Knygą”. Tada užtarimas baigsis, Jis žengs nuo Sosto, tada ant Malonės Sosto daugiau nebebus Kraujo. O koks gi jis taps tada? – Teismo Sostu.

396 Kad tu nepasakytum vieną kartą: “O aš galvojau, kad turėjo įvykti Paėmimas”, – o balsas pasakys: “Jis jau įvyko”. Tepadeda jums Dievas

Dabar nulenksime galvas.

397 Broli Nevillai, prieik ir paleisk, arba, gal, dar ko nors reikia. Telaimina jus Dievas. Iki rytojaus.