2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Šis pasaulis žūsta dėl meilės trūkumo (o kaipgi aš išvarysiu demoną)


Neseniai prie manęs priėjo vienas jaunas vaikinas. Jis sekmininkas, jis prisižiūrėjo tokių štai susirinkimų. Ir jis ateina…O jo žmona – užkietėjusi liuteronė. Ji pasakė: “Na ką, jūs ten, tikriausiai, visą vakarą šūkavote, taip?!” Pasakė: “Tikriausiai, vakar vakare jūs visi kalbėjote kalbomis ir panašiai”.
Jis bumbtelėjo ant grindų, pasakė: “Dieve, išvaryk…Aš išvarau iš jos demoną!” Vos ne iki skyrybų.
Pats žmogus tai nuostabus, jis atėjo pas mane ir pasakė: “Broli Branhamai, tikriausiai mes išsiskirsime”. Pasakė: “Aš niekaip negaliu priversti išeiti šitą demoną iš jos”.
Aš pasakiau: “Broli, tu ne nuo to galo pradedi”. Aš pasakiau: “Kada ji štai taip pradės, pasakyk: ‘Gerai, brangioji. Palaiminta tavo širdelė, mieloji’, – ir būk jai labai geras. Pasistenk dėl jos kažką padaryti”.
Pasakė: “Broli Branhamai, o kaipgi aš išvarysiu demoną?”
Aš pasakiau: “Tu daryk, kaip aš sakau, ir nuolatos melskis širdyje”. Suprantate? Aš pasakiau: “Apie visa kita pasirūpins Dievas”.
Jis paskambino man po dviejų, trijų savaičių, pasakė: “Mano namuose perversmas”. Jis pasakė: “Mano žmona – visai kitas žmogus”.
Aš pasakiau: “Kas efektyviau; rėkti, spardytis ir trypsėti, ar apkabinti ją su meile?” Juk Dievas yra meilė!

Klaidinančios dvasios aiškina Dievo Žodį! Palikite, išsilaisvinkite. “kaip tai padaryti, broli Branhamai?” Tiesiog palikite. Tai viskas, ką tau reikia padaryti. Paimk Dievo Žodį. Nebandyk nieko išdirbti. Nekrisk prie altoriaus ir nesidaužyk, šaukdamas: “Dieve, duok man Šventąją Dvasią! Viešpatie, duok man Šventąją Dvasią!” Jis neateis pas tave, kiek besidraskytum prie altoriaus. Iš šito nebus naudos. Ne. Jis ateina ne šiuo keliu. Bet priimdamas Jį pagal Jo Žodį!
Nesmerk nusidėjėlio; pasigailėk jo. Tegu jie eina ir rūko savo pypkę, tegu jis geria savo degtinę, tegu jis žaidžia kortomis. Tai jo malonumas. Nekaltink jo. Jis ateina namo išvargęs ir pavargęs, jis nori nors kažkokio malonumo. O kas liečia tave, gyvenk tokį dievobaimingą gyvenimą, kad tu galėtum parodyti ir įrodyti jam, kad Evangelija tūkstantį kartų turtingesnė už visą šitą džiaugsmą. [Tarpas juostoje.–Red.] Ir jeigu tokiame stovyje jis mirs, pateks į pragarą su savo degtine. Tai šėtoniškas nuodas. Jeigu jis mirs, papsėdamas savo pypke, Dievas jam Teisėjas. Jeigu mirs, valkiodamasi po šokius ir slankiodama aplink bjauriais drabužiais, Dievas joms Teisėjas.
Kaipgi išsilaisvinti? Šiandien daug žmonių nori žinoti, klausia: “Broli Branhamai, kaipgi išsilaisvinti?” Aš žinau, kad jūs girdėjote daug teologijos apie tai “išsilaisvinkite”. Daug žmonių tiesiog dirba iki prakaito, bandydami išsilaisvinti. Daug vaikšto aplink ir sako: “Aš ruošiuosi keturiasdešimt dienų pasninkauti, tuomet kažką galėsiu”. Tau nereikalingas keturiasdešimt dienų pasninkas. Tau reikia išsilaisvinti nuo šito pasaulio ir nuo visų šitų šėtoniškų darbų, ir priimkite Dievo Žodį į savo širdį. Jums reikia išmokti, kaip tai padaryti. Jūs nepadarysite šito, šokinėdami šen ir ten, nepavyks ir keturiasdešimtoje pasninko dienoje. Bet tu darai tai, atiduodamas širdį Visagaliui Dievui.

Kaip kūdikis. Ryte aš atkreipiau dėmesį į savo mažylį, kaip jo motina bandė užvilkti ant jo kostiumėlį. Jis bandė įkišti į rankovę savo rankytę. Jis negalėjo įkišti ten rankutės; jis nežino, kaip. Reikia nukreipti jo rankutę. Jis nori pataikyti ten savo rankute, bet bado aplink.
Jis niekaip nepataiko į rankovę. Ir jis žino, kad ranka ne rankovėje.
Štai tokiu būdu su kiekvienu atgimusiu Krikščioniu. Kada jis iš tikrųjų atsiduria Dieve, jis lygina savo gyvenimą su Dievo Žodžiu ir sužino, kad pasitaisė su kiekviena Jo dalimi. Pas jį kantrumas, švelnumas, ramybė, minkštumas, jėga, tikėjimas, meilė, džiaugsmas, taika. Jis nešėlsta, kaip banguojanti jūra. Jis nesijaudina apie visokias smulkmenas. Jo neblaško šen ir ten, kaip kamštį jūroje audringą dieną. Jis tvirtas. Pas jį švari širdis. Pas jį švarios mintys. Pas jį geri ketinimai. Pas jį teisingas pasirinkimas. Jis žino, kad jis taisosi pagal Dievo Žodį. Visas pragaras negali pajudinti jo. Jis pataisytas Dievo Žodžiu. Pas jį Dieviška meilė ir švara jo širdyje, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai. Pas jį…Jis atsisakė to, kas pasaulyje, tai mirę dėl jo; jis daugiau nenori šito. O kaipgi, jūs nė už ką nepriversite mergaitę Šventojoje Dvasioje užsivilkti nepadorų drabužį ir dykinėti. Ne, pone.

Taigi, tai, kad mes galime būti emocingais, nereiškia to, kad mes išgelbėti. Ir tai, kad mes vaikštome į bažnyčią, nereiškia to, kad mes išgelbėti. Netikėkite tomis klaidinančiomis dvasiomis. Tikroji Dievo Dvasia, tikrasis Žodis iš Dievo, tai Dievo Tiesa; tai Dievo Sėkla, gimdo Dievą tavo gyvenime; būk dievobaimingu, teisiu, šventu.
Tarp daugelio žmonių mes pastebime, kur yra emocijos ir taip toliau, prasideda apkalbos ir šiurkštumas, ir visokios rūšies nedorumas. Broli, tai sieros rūgštis bažnyčioje. Tai demoniška jėga. Žmogiška dvasia, kuri pereina nuo vieno į kitą, bandydama nustumti, sako: “Tai neteisinga, ir tai neteisinga, ir tas neteisinga”. O kada išsiaiškini, tai devyni atvejai iš dešimties būtent tas žmogus ir paskatina tai, kas neteisinga. Amen. Dievas nemėgsta vaidų tarp brolių. Būkite pagarbūs, būkite šventi, mylėkite Dievą, stovėkite su Juo. Ir kol tu žinai, kad tavo gyvenimas derinasi su Biblija, su švaria širdimi, su švariomis mintimis, su meile tavo broliui, iš visų jėgų stengiantis statydinti Dievo Karalystę, vykdant visa tai, teisingai rengtis, teisingai gyventi, teisingai kalbėti, lankyti geras vietas, tuomet tegu pas tave būna emocijos, kokios patinka, ir kiekvienas tuo patikės.

Ištraukos iš W.M.Branhamo pamokslu: Demonologija – Religinė sfera
1953m. birželio 9d., antradienio vidudienis.
Gundančios dvasios 1955m. liepos 24d., sekmadienio rytas.
ir Dėl ko tokie žmonės neramūs
(Vidinė uždanga)
(Why Are People So Tossed About?)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą