Brolis Branhamas pasakė:
Aš mokau Naujojo Testamento tik pagal Senojo Testamento šėšėlius, pavyzdžiui: dabar Šventoji Dvasia — tai sabato diena, ir taip toliau. Viskas ten buvo šėšėliu. (Hebr.10:1).
Vienas žmogus parašė man netgi laišką. Aš gavau jį šiandien, rašo: „Broli Branhamai, jūs laikotės septintos dienos, sabato? Aš girdėjau, jūs sakėte, kad jūs...šiandien rytą pusryčiams valgėte kiaušinienę su dešra“. Rašo: „Toks šventas žmogus, kaip jūs, valgo dešrą?“
„Na, broli, aš myliu tave iš visos širdies, bet jei aš ir valgysiu dešrą, tai man niekaip nesutrukdys papulti į Dangų.“
Atkreipk dėmesį, broli, sabato dienos laikymasis buvo... Jei norite jo laikytis, laikykitės. Aš laikausi taisyklės — nekalbėti už katedros apie kieno nors religiją. Tikrai. Bet dėl šito dabar aš pasakysiu taip: sabato dienos laikymasis buvo tik šėšėlis tikrojo sabato. Dievas būtų davęs sabatą jau tada, kai jie perėjo per Jordaną. Jordanas simbolizuoja mirtį. Ir kai jūs būsite pasiruošę mirti pačiam sau, Dievas duos jums sabatą. Amen.
Aš atsakiau: „Sabatas — tai Šventoji Dvasia“. Sako: „Nesąmonė! Sabatas — tai tam tikra diena.“ Aš atsakiau: „Kažkada ji buvo duota tik tam tikriems žmonėms, bet šiandien sabatas — tai krikštas Šventąja Dvasia“. Tikrai.
Jis sako: „Ai, tokio būti negali“. „Kodėl?“ Jis sako: „Dievas davė nustatytą dieną ir užantspaudavo ją, padarydamas ją atmenama, kad tai laikymasis nustatytos dienos“.
Aš sakau: „Žmonėms — taip, bet šiandien Efeziečiams 4:30 pasakyta: ‚ Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai‘. “
Pastebėkite, mūsų broliai iš adventistų sako, kad Dievo Antspaudas — tai sabato dienos laikymasis (Gal. 4:10-11). Jūs tai žinote. Bet aš noriu, kad nors vieną eilutę iš Rašto rastumėte apie tai ir parodytumėte, kad sabatas arba gi sabato dienos laikymasis — tai Dievo Antspaudas. Suprantate? Tai tiesiog kažkieno išprotavimas.
Bet perskaitykite Efeziečiams 4:30... Jūs užantspauduoti ne iki sekančio prabudimo. Kai tik jūs užantspauduojami Šventąja Dvasia, tai užbaigtas darbas, kad Dievas priėmė jus ir nuo to niekaip nepabėgsi.
Jūs pasakysite: „Na, aš Jį turėjau, bet po to išėjau“. Ne, jūs Jo neturėjote. Dievas pasakė, kad Jis bus iki pat išpirkimo dienos.
Sabatas, kaip mes žinome iš Naujojo Testamento, NEreiškia nustatytos dienos laikymosi. Mes neturim įsakymo, kad laikytumėmes šeštadienio kaip Sabato, taip pat mes neturim jokio įstatymo laikytis sekmadienio, pirmos savaitės dienos. Tiesa tame, kad Sabatas reiškia „poilsis“.
Hebrajams 4:8: „Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį (arba gi į poilsio dieną), Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną. Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai (Sabato laikymasis), nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.“ Jūs išgirdote paskutinės šios eilutės dalies raktinę frazę?„Dievas ilsisi po Savo asmeninių darbų“.
Dievas davė Izraeliui septintą dieną kaip Sabatą pažymėti Jo asmeninius darbus, kai Jis sutvėrė pasaulį ir viską, kas buvo jame, ir po to baigė sutvėrimą. Jis ilsėjosi po Savo darbų (Pr. 2:1-3). Jis ilsėjosi. Tai va, tai buvo nuostabu — duoti žmonėms Sabato poilsį, kai jie visi vienu metu buvo vienoje vietoje, tam kad jie visi galėtų laikytis nustatytos dienos. Šiandien pusė sito pasaulio yra šviesoje, tuo metu, kai kita pusė — tamsoje, taigi visai nieko neišeitų. Bet tai tik argumentas iš realaus gyvenimo.
Pažiūrėkime, ko mus moko Biblija apie Sabato poilsį. „Nes tas, kuris įėjo į Jo poilsį...“ Šis įėjimas reiškia ne tik įeiti, bet ir likti tame poilsyje. Tai „amžinas poilsis“, o septinta diena — tai tik jo pirmavaizdis. „Septyni“ — tai pabaiga. „Aštuoni“ — tai vėlgi „pirma“ diena. Jėzaus prisikėlimas, kuris įvyko pirmą savaitės dieną, duoda mums amžiną gyvenimą ir amžiną Sabato poilsį. Tokiu būdu mes matome, kodėl Dievas negalėjo mums duoti kokios nors tam tikros savaitės dienos kaip Sabatas (poilsis). Mes „įėjome“ ir „liekame“ mūsų poilsyje, ko Izraelis negalėjo padaryti, turėdamas tik tos tikros ėsmės šėšėlį, kuriuo mes džiaugiames. Kam grįžti į šėšėlį, kai dabar mes turime realybę?
Kaip mes gauname šį poilsį, arba prasitęsiantį Sabatą, aiškinama Jėzuas kvietime.
Evangelijoje pagal Matą 11:28-29 Jis pasakė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums poilsį. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs... ir jūs rasite poilsį (arba Sabato laikymąsį, ne dieną, bet amžiną gyvenimą, Sabatą) jūsų sieloms“.
Nesvarbu, kiek jūs vargote po savo nuodėmių našta — dešimt metų, trisdešimt metų ar penkiasdešimt metų, ar dar daugiau, ateikite su savo išsekusiu gyvenimu ir jūs rasite Jo poilsį (tikrąjį Sabatą). Jėzus duos jums poilsį.
Kuo būtent dabar yra tas poilsis, kurį duos Jėzus?
Izaijo 28:8-12: „Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos. Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą?(Ką Jis mokys žinojimo? Ir kam Jis duos pasiekti mokymą-vert.iš rusų.k. Bibl.) Ką tik nujunkytiems kūdikiams?( Tuos, kurie nujunkyti ir atitraukti nuo krūties.- vert.iš rusų k. Bibl. ) Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį. Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai, kuriai sakė: „Tai poilsis (Sabatas), kur gali pailsėti pavargę (arba Jo Sabato laikymasis), tai atgaiva (atnaujinimas - vert.iš rusų k. Bibl)“. Bet jie nenorėjo girdėti.
Tai išpranašauta būtent čia, Izaijo knygoje. Ir tai išsipildė maždaug po 700 metų Sekminėse, kai visi jie buvo pripildyti Šventąja Dvasia, būtent kaip ir buvo pranašauta ( Ap.d.2:1-4). Tai yra tikras pažadėtas Sabatas. Tokiu būdu, kai jie buvo pripildyti Šventąja Dvasia, jie pradėjo ilsėtis, baigė savo pasaulietiškus vargus, savo pasaulietiškus darbus, paliko savo piktus kelius. Šventoji Dvasia ėmėsi jų gyvenimų. Jie įėjo į poilsį. Tai jūsų poilsis. Tai jūsų Sabatas. Tai ne diena ir ne metai, bet amžinai būti pripildytu ir palaimintu Šventojoje Dvasioje. Tai kai jūs baigiate, o Dievas veikia. Tai Dievas jumyse nori ir veikia pagal Savo malonę.
Izaijas pasakė, kad poilsis — tai kada mikčiojančiomis lūpomis ir kitomis kalbomis Jis kalbės šitai tautai (Izaijo 28:11). Ir tai sabato laikymasis.
O kaip dėl to? Kaip su šitu? Kur tai pasikeitė ar dar kas nors? Jėzus patvirtino tą patį teigimą. Paulius ketvirtame skyriuje Hebrajams (6-11 eilutės) patvirtino tą patį.
Tikrai. Šventosios Dvasios įėjimas... Pasakyta: „Mes,— gavusieji Šventąją Dvasią,— kai mes priėmėme į širdį Kristų, mes ilsimės po savo darbų, kaip ir Dievas po Savųjų ir ilsėjosi septintąją“. Tikrai. Štai, prašau. Štai tikras Sabato laikymasis. Suprantate, ką aš turiu galvoje? Tai yra, kai Šventoji Dvasia įeina, Dievas duoda jums jūsų tikėjimo antspaudą. (Rom.4:10-12).
Kas yra Poilsis? Kada atėjo Poilsis? — Kai žmonės kalbėjo kitomis kalbomis ir pas juos buvo mikčiojančios lūpos. Mikčiojančios lūpos, jie nieko nekalbėjo, jie mikčiojo. Kada tai įvyko? — Sekminių dieną, kai atėjo Šventoji Dvasia! (Ap.d. 2:1-4) Tai yra Poilsis — Šventoji Dvasia. Jėzus pasakė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums Poilsį. Aš duosiu jums Gyvenimą, Amžiną Gyvenimą (Zoe), Pačio Dievo Gyvenimą.“ Dievas įeis į jus ir bus dalis jūsų. Jis pagimdys jus (Jn.3:3-8) ir padarys jus sūnumi ir dukterimi (Gal.4:6-7).
Tai poilsis. Ne sekmadienis — ne tai poilsio diena. Šventoji Dvasia — tai Poilsio diena. Jūs, broliai adventistai, poilsis — tai ne sabatas septintą dieną. Šventoji Dvasia — tai Poilsis. Sabatas reiškia „poilsis“. Štai šis Poilsis sielai, pas jus amžinas Poilsis.
Tai va, žiūrėkite, tai buvo trečias poilsis, kurį Jis davė. Pirmas: Dievas rado jį po Savo darbo. Antras: Izraelis rado jį įstatyme. Trečias: Bažnyčia rado jį kaip Dievo dalį.
Trys — tai gyvenimo skaičius. Kas iš jūsų tai žino? Kiekvienąkart, kai jūs matote trejetuką, tai gyvenimas. Pastebėkite, kai Dievas tvėrė pasaulį, trečią dieną atsirado gyvenimas. Kas iš jūsų tai žino? Trečią dieną, gyvenimas atsirado trečią tvėrimo dieną (Pr.1:9-13). Dievo Poilsis, Izraelio poilsis ir Bažnyčios Poilsis. Sabato Laikymasis!
Taip kad, jei jūs dar nepriėmėte Šventosios Dvasios, tai jūs dar neįėjote į Dievo Poilsį. Nereikia sakyti: „O-o, man negalima, aš noriu rūkyti. Man tiesiog negalima to daryti, aš krikščionis. Aš iš tiesų nenoriu išgerinėti, bet aš krikščionis. Man paprasčiausiai negalima... Nenoriu gerti, bet visgi man tai patinka“.
Jei jūs žiūrite į moterį su geismu, jei darote visus tuos bedieviškus dalykus, tai jūs dar nepasiekėte to Poilsio periodo. Jūs dar neįėjote į savo Poilsį. O kai jūs įeisite į tą Poilsį, jūs susitramdysite (ilsėsitės) nuo savo pasaulietiškų dalykų, kaip Dievas nuo Savo. Kodėl? Jūs — Dievo dalis, jūs ilsitės amžinai. Štai jums, prašau. Tai yra Sabatas: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate“.
Pažiūrėkite į Hebrajams 4:7-11, negi Jis nepasakė „kitas Poilsis“? Dievas sutvėrė septintą dieną ir davė jiems poilsį septintą dieną. Kitoje vietoje jis kalba apie poilsį: „Ir šiandien Dovyde...“ Po to Jis duoda jiems kitą Poilsį: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš duosiu jums Poilsį“. Įeikite į šį Poilsį! Nes mes, įėję į tą Poilsį, ilsimės nuo savo darbų, kaip ir Dievas nuo Savų sabate.Žinoma. Štai jums sabato Poilsis. Štai jums tikras Poilsis šitoje pažadėtoje Žemėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą