1Korintiečiams 4:6-7:
„Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą. Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs? “
Paklausykite, ką apie tai pasakė Dievo pranašas:
Tai va, mes nieko neturim prieš kitus žmones, kurie yra denominacija. Mes nieko neturime prieš juos, bet aš noriu paaiškinti, kodėl mes niekada nėjome kartu nė su viena denominacija.
Taigi, mes esame organizacija. Mes — organizacija, užregistruota čia pagal įstatymą kaip organizacija, grupė žmonių, kurie organizavosi kartu, kad garbintų Kristų, bet mes ne denominacijoje. Niekas neviešpataus virš mūsų (mums), matote. Tai ne denominacija. Tai tiesiog tikinčiųjų krikščionių bendruomenės organizacija. Žmonės ateina čia į bažnyčią, ir tai tampa namine bažnyčia, jei jie nori vaikščioti čia iki savo gyvenimo galo. [1]
Tai va, apie mane kalbėjo, kad aš kaunuosi su organizacijomis. Ne, tai nėra taip. Aš manau, kad organizacijos — tai puiku, bet kai jūsų sistema jūsų ornanizacijos suyra, štai prieš ką aš. Suprantate? Nesvarbu, ar tai vienybininkai, ar tai trejybininkai, ar kas tai bebūtų — sistema, kai prieina iki to, kad kalba: „Mes — Dievo Asamblėja“. [2]
Grįžkite, raskite, kur tai prasidėjo. Grįžkime į paveikslo pradžią. Reiškia, jeigu Biblijoje nebuvo denominacijos, tuomet denominacija turėjo turėti pradžią. Ji prasidėjo nuo katalikiškos bažnyčios. Protestantai tiesiog yra jos atšaka. [3]
Kai aš kalbu apie denominacinius barjerus, dauguma žmonių mane neteisingai suprato. Ne tai, kad denominacija — tai neteisinga, bet aplink ją stato aptvėrimą, kad daugiau niekas negalėtų bendrauti — štai tai neteisinga. Juk kada mes pradedam galvoti: „Mes vienintelė grupė“,— Dievas iš karto ima ir palaimina ką nors kitą ir parodo, kad mes ne vienintelė grupė. Taip kad Dievas veikia tokiu būdu. [4]
Yra tik viena Bažnyčia, ir tai ne denominacija. Dievo Bažnyčios neįmanoma denominizuoti. Yra viena Bažnyčia ir vienas Kūnas. Šis Kūnas yra paslaptingas Jėzaus Kristaus Kūnas čia, žemėje, ir viena Dvasia visi mes krikštijomės į šį vieną Kūną (1 Kor. 12:12-27).
Kokia bebūtų pas žmogų denominacija — jei jis viliasi tuo, kad jį išgelbės jo bažnyčia, tai jis pražuvęs. Jeigu katalikas viliasi tuo, kad jį išgelbės katalikiška bažnyčia, tai jis pažuvęs. Jei baptistas viliasi tuo, kad jį išgelbės baptistų bažnyčia, tai jis pražuvęs. Jei sekmininkas viliasi tuo, kad jį išgelbės sekmininkų bažnyčia, tai jis pražuvęs. Bet jeigu šitie atskiri žmonės viliasi Dievu ir Jėzumi Kristumi, tai: „Tikėjimu jūs išgelbėti, ir tai ne dėl darbų, bet malone“ (Ef. 2:8-9). [5]
Taigi, bažnyčios susijungs tarpusavyje ir susivienys, sudarys bažnyčių konfederacijos vadovybę, o pas juos jau dabar yra didelis pastatas OOH, ir jame pristatyta kieviena denominacija. Ir teks priklausyti kokiai nors iš tų denominacijų, kitaip išvarys. Ir kaip tik tuo metu mes turime parodyti savo veidą ir būti pilnai užtikrintiems; nestatyti spėlionių, bet žinoti TAIP SAKO VIEŠPATS, ant ko stovime. Nedidelė bažnyčia visuomet buvo mažumoje, tai mažytė grupelė, kuri… siūlelis, kaip raudona gija, praeinanti per visą Bibliją, tuo labiau Bažnyčia visada buvo. Ir mums reikia tai prisiminti (Luko 12:32, Mato 7:13-14). [6]
Dievas pilnai nepalaimino Abraomo iki to laiko, kol jis pilnai nepakluso Jam ir atsiskyrė (nuo Loto). Ir Dievas niekada nepalaimins žmogaus ar bažnyčios, ar susirinkimo, ar denominacijos, kol jie pilnai neatsiduos paklusnume Dievui.
Su denominacija viskas tvarkoje, jei jūs rašote taip: „Mes tikim į tai, ir kablelis“.Bet kai jūs rašote organizacijos įstatuose: „Mes tikim į tai, ir taškas. Ateikite štai prie to arba iš viso neateidinėkite…“
Jeigu jūs skaitote taip: „Aš tikiu į tai, ir kablelis, plius tuo, ką Dievas man parodys“,— tuomet viskas tvarkoje. Tikiu. „Mes tikim į tai plius į viską, ką mes sužinosime iš Dievo“,— taip geriau. Suprantate? Bet pas jus juk pasibaigia taip: „Mes tikim į tai“.
Kas atsitiko su Liuteriu, kai tik Liuteris pamatė Ugnies Stulpą? Jis iš karto nuėjo paskui Jį. Bet ką jis padarė? Po Liuterio laikų organizavo bažnyčią, liuteronų pavadinimu. Tada ji kaip organizacija iš karto numirė, todėl kad tai tiksliai kaip katalikiška bažnyčia.
Po to pasirodo Wesley’us. Ugnies stulpas išėjo iš tos organizacijos ir nuėjo toliau. Wesley’us Jį pamatė ir iš karto nuėjo paskui Jį. Ir kai tik numire ankstesnė grupė, ją organizavo, pavadino ją Wesley’aus-metodistų, tiksliau, metodistų bažnyčia. Kai ją organizavo, ji iš karto numirė.
Po to Jį pamatė sekmininkai, išėjo, ne išteisinime prie Liuterio ir pašventinimo prie Wesley’aus, bet jie pamatė krikštą Šventąja Dvasia — atgal prie pirminio palaiminimo. Ir jie iš karto nuėjo paskui Jį (o-o, tai bent!), išėjo ir pradėjo kalbėti kalbomis ir per juos veikė Dievo jėga. Bet ką jie padarė? — Organizavo tai, tai iš karto gi numirė. O dabar Ugnies Stulpas tolsta, Jis vėl juda. [7]
Dabar aš meldžiu, Dieve, matant, kaip mūsų laiku denominacijos pritraukia tikinčiuosius, pašalina juos, kalba, kad jų šeimos turi būti pas juos sąrašuose, kitaip jie pražuvę, neturėti nieko bendro su kita grupe — tai tiktai švelni Jehovos ranka, vedanti juos prie Gyvenimo Medžio.
Aš meldžiu, Dieve, kad kiekvienas... Aš žinau, kad jie prieis, nes tai Tavo Žodis, ir Jis negali neišsipildyti. Ir vesk mus prie Gyvenimo Medžio, kad mes galėtume būti amžino Gyvenimo valdytojai, matyti Dievo ranką ir tikėjimo akimis žiūrėti už šitų šėšėlių ribų, kuriuose mes šiandien vaikštome, matyti pažadėtąją Žemę, gulinčia tiesiai prieš mus. [8]
Žiūrėkite, jeigu paimti didelį, gražų sukryžmintą kukurūzo grūdą, paimti šį sukryžmintą grūdą — tai geros išvaizdos grūdas. Bet jeigu jį pasodinti, kas gausis? Išlenda štai taip stiebelis, geltonuoja ir vysta. Tokia gi ir kiekviena denominacija, kai ji sukryžminta: žmogiški žodžiai sumaišyti su Dieviškais Žodžiais. Ji priaugs iki ženklų ir stebuklų, o prie to ką Jėzus pasakė apie tikėjimą Žodžiu, ji geltonuoja ir sako: „Mes negalime šito priimti“, — ir sugrįžta atgal.
Paklausykite, dabar klausykite įdėmiai. Aš noriu, kad jūs būtinai tai įsisavintumėte. Daugiau jokia kita bažnyčia, joks kitas ženklas, jokia kita bendruomenė, joks kitas valdymas, joks kitas liudijimas, joks kitas tikėjimo mokymas, jokia denominacija nepriimama už to ribų. Dievas nepriima nieko kito, išskyrus tai: „Kristus jumyse, Šlovės viltis“ (Kol. 1:27), — vienintelis, ką pripažįsta Dievas. Ne bendruomenė, ne bažnyčia, ne tikėjimo mokymas, ne denominacija, niekas — visa kita mirę. Tas nuolaužas reikia atsijoti, apipjaustyti nuo viso to, tam kad Kristus galėtų gyventi jumyse, turėdamas pirmenybę (Kol.1:18). [9]
Bet kol yra Kristus, ir Šventoji Dvasia laimina visus žmones, mums nesvarbu, kokia odos spalva, tikėjimo mokymas ar kas ten bebūtų — mes visi viename didžiuliame Kraujo baseine, Dievo palaiminimu, tiesiog bendraujame po Jėzaus Kristaus Krauju, ir mes to nepastebime. Bet kada mes pradedam galvoti: „Žinai, mano denominacija geresnė jų, didesnė už jų, pas mus daugiau narių“,— štai kada prasideda nemalonumai.
Taip kad pas juos visa tai prasidėjo, ir atsirado problemų, kai jie pamiršo apie tai, kad Jis buvo ten; kiek kalbėjo apie Jį ir nesuvokė, kad Jis buvo su jais (Luko 24:13-35). Kaip man norėtųsi kokiu nors būdu įkalti šį vinį per pačią galvutę.
Žiūrėkite. Mokiniai kalbėjo apie Jį, bet primiršo, kad Jis guli tame pačiame laive, kuriame jie buvo (Mato 8:23-27). Ir šiandien būtent tai ir įvyko su bažnyčiomis. Mes kalbam apie Jį. Pas mus tiek intelektualaus, vyrai tiek paruošti Rašte, kad gali pasakyti tokį pamokslą, prie kurio visai neprikibsi. Bet kurgi Dievas? Štai tai aš ir noriu žinoti. Kurgi tas pasireiškimas? Matote? Intelektualūs pamokslai. [10]
Mes tiek girdim apie tai, kad ši nauja sistema atneš religinę sistemą, žinote, atneš taiką žemėje, kai susijungs katalikai ir visi protestantai. Vieni tiki į dieviškąjį išgydymą, kiti netiki, o kai kurie tiki į vieną, o kiti tiki į kitą. Ir jums teks atsisakyti savo pamatinių nesutarimų, dėl ko jūs visą laiką ginčijotės, savo evangelinio įsitikinimo, kad įžengtumėte į Pasaulinę Sąjungą. Ir kiekvienai denominacijai teks ten įžengti. Taip kad, jeigu denominacija prakeikta, ir jeigu priklauso jai, kas tuomet vyksta? — Tave iš karto atmeta atgal. Jeigu Roma — tai denominacijos mama (Apr. 17:1-6), ir ji yra žvėris ir žvėries ženklas (Apr. 13:16-18), ir po to padarė jos atvaizdą, sąjungą, bažnyčios visos kartu sudaro žvėries atvaizdą (Apr. 13: 11-15), tai vėlgi viskas susiveda į žvėries ženklą. Šio pasaulio sistema, denominacizmas sudarė sistemas, tam kad įdiegti žvėries ženklą. [11]
Taip kad mes pagal Senojo testamento pirmavaizdžius matom, kur Jis nusprendė patalpinti Savo Vardą, ir... kur dabar. Taigi, aš kalbėjau, kad kaip krentantis ant grindų šėšėlis — tai negatyvas, yra pirmavaizdis, taip ir mes, garbinantieji, taip pat matome, kaip senojo testamento šėšėliai blanksta Naujojo pozityvume (Hebr. 10:1). Taigi, visos šitos šventės, šventimai, visa palapinė, visas medis, viskas palapinė — viskas buvo Kristaus pirmavaizdis. Visi tie aukojimai, visi įstatymai, viskas buvo Kristaus pirmavaizdyje. Mes daug kartų tai praeidinėjom čia, palapinėje.
Ir per tai mes matome, kad visokie tikėjimo mokymai, bažnyčios ir denominacijos pasiliko toli . Jie netgi visai nedalyvauja lenktynėse. Visi tikėjimo mokymai, visos bažnyčios, visos denominacijos visiškai pašalinamos. Dėl jų visai nėra vietos. [12]
Tai va, aš tikiu, kad Jėzus Kristus išpildo kiekvieną Žodį. Visas Raštas Dievo įkvėptas. Aš manau, kad pas mus nėra jokios teisės ir būsim apkaltinti už tai, jei mes pridėsim prie Jo arba atimsim iš Jo vieną Žodį. Taip sakoma Apreiškimo 22:18-19. Aš tikiu, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats.
Aš, žinoma, gerbiu liuteronus už tai, kad jie kovojo savo savo laikais, metodistus — už pašventinimą jų laikais ir sekmininkus už tai, kad jie kovojo savo laiku, bet mes gyvename kitame laike. Mes gyvename, kai jau buvo stiebas, spurgas, luobelė, beveik kaip kvietys, bet kvietys viduje luobelės. Luobelė tik palaikė kvietį, saugojo, kad jo neišdegintų kaitinanti saulė. O dabar denominacija atsisluoksniuoja nuo jos, taip kad ji gali gulėti Saulės Buvime, tam kad subręstų. Organizacijos daugiau neatsiras, jos jau pasibaigė. Pas mus visada praeidavo trys metai, kai prasidėdavo kokia nors žinia, ir ją organizuodavo.
O štai šitai tęsiasi beveik dvidešimt metų, ir organizacijos nėra, ir negali būti. Mes gyvenam kviečio laike, pjūties laike. Man girdisi, kaip eina didelis kombainas. Vienąkart mes pareisime Namo. Tikrai. „Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats“ (Hebr. 13:8). [13]
Matote dabar, kas yra šio šiuolaikiško, religingo, klastingo laiko vedlys? Tai velnias ima tą gėrio ir blogio medį ir stato jį ten (Pr. 3:1-7, 2:15-17), veda savo gražią bažnytinę nuotaką į ekumeninę sąjungą vestuvėms, savo gražią išsimokslinusią nuotaką su visais įmanomais laipsniais, filosofijos daktarais iš Kristaus bažnyčios, filosofijos daktarais iš baptistų, presbiterionus, sekmininkus ir visus likusius. Veda juos visus į jų puošniai apstatytas ir dideles bažnyčias, visus į ekumeninę sąjungą: „Mes — viena“. Tai jiems niekada nebus atleista. Neša denominacijos vardą — tai žvėries ženklas. Mes jau praeidinėjom tai čia, kai apžiūrėjome tai. Bėkite nuo to, vaikai, bėkite nuo to. Suprantate? Didinga, graži bažnyčia ekumeninėms vestuvėms, nešioja jo ženklą, šortai (žinoma!), pasaulietišką aprangą, seksualią, dažus, tikri velnio mokiniai dėl Dievo sūnų gaudymo — tuokia gerą pilnavertį vaikiną su tokia va pasileidėle. Tai tikrai. [14]
Visuomet dvyniai. Ir dėl tos priežasties (nepamiršk to, maža kaimenėle!) paskutinėmis bažnyčios dienomis bus dvyniai— tiek arti, kad apgautų išrinktuosius — Mato 24:24. Suprantate? Tai sekmininkų judėjimas. Jis toks panašus į tikrąjį, kad apgautų pačius išrinktuosius, jei būtų įmanoma. Truputi vėliau, jei bus galimybė, aš noriu paaiškinti, kad... kaip vyksta tas išrinkimas. Suprantate? Tai apgaus juos, todėl kad tai beveik viena ir tas pats (suprantate?) — tik du tėvai, ir viskas. Ta pati motina, ta pati bažnyčia, tas pats judėjimas, tas pats, viena ir ta pati dirva, kur krenta Žodis. Bet viena iš jų, kaip čia, iškreipta. Jūs suprantate? Matote, vieni iš jų — iškreipimas, nes ne tas tėvas. Ir vienąkart, jei Dievas man leis, aš įrodysiu, kad denominacija — tai žvėries ženklas. Suprantate? Tai ne tas tėvas. Jis judina žmonės į organizaciją, o ne į Žodį. Tai ne tas tėvas. Tai Kaino judėjimas.
Kai aš šįkart važiuosiu namo, aš pamokslausiu tema „Gyvatės pėdsakas“ — žvėris pradžioje ir žvėris pabaigoje — ištyrinėsime jį visos Biblijos eigoje ir parodysime, kuo jis baigs. Suprantate? Ir štai, tik pažiūrėkite, koks šis tipas gudrus, kaip jis... Jie tikrai kaip Judas ir Jėzus. Abu jie — broliai savo kolene, tiksliai kaip Izaokas ir Jokūbas, ir kaip varna ir balandis sėdi ant tos pačios laktos . Ir šiame didžiame kare, kuriame mes dalyvaujam, viskas dvyniuose. [15]
Palaukite, kada išgirsite „Gyvatės pėdsakas“. Gerai. Oh. Tai va, įsivaizduokite, kad jų denominacija — vienintelė, kurią pripažįsta Dievas: „Dievas neišgirs tavęs, jei tu ne metodistas ar baptistas, ar trejybininkas, ar vienybininkas“, — ar kas nors tokio. Tai netiesa!
Bet prisiminkite, prie viso to, jeigu vyro ar moters širdyje yra kai kas, kuo jie tiki esant teisingu, tuomet kažkur tai turi būti tai teisinga. Kaip aš dažnai sakiau: „Kai bedugnė šaukiasi bedugnės, turi būti bedugnė,kad atsakytų į tą kvietimą“ (Ps. 41:8).
Dievas nėra denominacijos kūrėjas, nes denominacija — tai Babilonas, o Jis nėra sumaišties kūrėjas. Netgi nereikia būti protingam, kad pamatytum tai. Tai Babilonas! [16]
Jėzus pasakė, kad, kada Jis išeis, Jis pasiųs Jo Dvasią (Jn.14:15-18), Kurios šitas pasaulis negalės priimti. Tai tiesa. Šitas pasaulis, arba pasaulinės sistemos, negalėjo priimti Jo. Štai kas yra organizacija – tai pasaulinė sistema. Parodykite man pasaulinės sistemos bažnyčią, kuri būtų pripildyta Šventąja Dvasia. Aš noriu pažvelgti į ją. Jeigu jūs galite parodyti tokią bažnyčią, jūs tuo randate klaidą Žodyje. Ne, draugai. Nė vienas iš šitų pasiuntinių nebuvo organizuotas. Arba juos išvarydavo, arba jie išeidavo, nes jie įsitikindavo organizacijos nuodėmingumu. Kaip tai įmanoma, kad Šventoji Dvasia būtų organizacijoje, kada būtent organizacija užima Šventosios Dvasios vietą, o religiniai mokymai užima Žodžio vietą? Įsiminkite, „organizacija“ – tai „mirtis“. Tiesiog kitaip ir negali būti. Jeigu pasaulis imasi darbo, Dvasia palieka. [17]
Tai va, negalima sukryžminti denominacinio tikėjimo mokymo ir Žodžio, nes jie pernelyg prieštarauja vienas kitam. Būtent tai ir bandė Ievai padaryti šetonas su savo intelektualiu supratimu. Jis pripažino, kad Dievas taip pasakė, bet jis pasakė: „Tikrai jūs nemirsite“ (Pr. 3:1-7). Matote, ir jie patikėjo šiuo, ir štai kas šiandien padarė tikėjimo mokymą. Denominacija atskyrė žmones nuo Dievo Žodžio. Negi Jėzus, kai atėjo, nepasakė: „Jūs savo tradicijomis Dievo įsakymus padarėte neveiksnius žmonėms“? (Mork. 7:6-9) Ir per savo tikėjimo mokymus mes atsitraukėme nuo Šventosios Dvasios bandravimo, patepančio Dievo Žodžio, numatyto šiai kartai. Mes denominacijoje išskyrstėme žmones tiek, kad jie neturi galimybės to pamatyti. [18]
Prisimenate, Izraelis dieną ir naktį vaikščiojo su Ugnies Stulpu. Kai judėjo tas Ugnies Stulpas, jie judėjo kartu su juo. Ir prisimenate, naktį Jis buvo ugniniu, o dieną — debesiu. Taigi Jis gali ateiti dieną ir naktį, bet kuriuo metu. Bet kada tai bebūtų, pasireikšdavo malonė, kad jie būtinai išvystų Jį. Naktį tai buvo Šviesa, o dieną — Debesis, Ir jie ėjo paskui Jį. Taip tikrai! (Iš. 13:21-22, 14:24)
Tas pats. Martinas Liuteris matė Jį. Ką jis padarė? Jis išėjo iš katalicizmo, bet ką jie padarė? Jie aptvėrė tai tvora, pasakė: „Mes liuteronai. Ant šito taškas“.
Po to Wesley‘us pamatė, kad Jis išeina iš ten. Jis nuėjo. Ką gi jie padarė? Aptvėrė tai tvora, pasakė: „ Ant šito taškas“. Ką padarė Šviesa? Vėl judėjo toliau.
Sekmininkai pamatė Jį. Ką jie padarė? Išėjo iš metodistų ir nazariečių, ir kitų. Ką gi jie padarė? Jie aptvėrė tai tvora, pasavadino: „Mes vienybininkai, — ir, — mes trejybininkai, — ir, — mes suvienyti!“ — ir panašiai. O ką Jis padarė? Dievas išėjo iš to ir nuėjo toliau.
Matote, taip negalima daryti. Mes turime sekti kiekvieną dieną, kiekvieną dienos valandą, kiekviename kelio žingsnyje. Mus turi vesti Viešpats Jėzus Kristus. Jei tai nėra taip, tuomet mes priimame organizacijos gyvenimą. O gyvenimas, kuris kas dieną neseka paskui Kristumi, yra nevertas. [19]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą