Aš noriu pridurti savo liudijimą Dievo šlovei dėl Dieviško išgijimo. Maždaug tris metus man kėlė skausmą egzema, kuri plito ir darėsi vis blogiau, kol viršutinė rankų pusė ir padai tapo vientisu šašu. Tos vietos buvo smarkiai ištinę ir labai skausmingos. 1945 metų balandžio 11 dieną Br. Branhamas patepė mane ir maldoje uždėjo rankas, tačiau vietoj to, kad man pagerėtų, man vis blogėjo, ir aš toliau vartojau tepalą rankoms ir kojoms, ir galvojau, kad galbūt buvo priežastis, dėl kurios aš nebuvau išgydyta. Todėl nutariau nebenaudoti jokių vaistų ir pilnai palikti savo ligą Viešpačiui. Birželio 10-ta Br. Branhamas su Br. Sewardu vėl meldėsi už mane ir Viešpats išgydė mane, Pagarbintas Jo šventas vardas! Kažkada anksčiau Br. Branhamas patepė mane dėl silpnos kelties. Man kojas skaudėjo taip, kad vaikščioti buvo kančia. Bet nuo tada, kai buvau patepta, mano kojos sustiprėjo ir šiandien kojos mažiau pavargsta, einant ilgus atstumus, negu prieš patepimą žengiant vos žingsnelį. Ir aš norėčiau pridurti, kad tai nėra pirmas mano pergyvento Dieviško išgydymo atvejis. Prieš dvidešimt vienerius metus aš apsilankiau susirinkime, kurį vedė Gerb. C.H. Ericksonas iš Columbus, Indianos. Kiti buvo išgyditi nuo daugelio negalavimu, o kadangi aš ilgą laiką kentėjau nuo aštrios formos kataro, o ant dešinės akies buvo auglys, kuris iš dalies dengė mano regėjimo lauką ( laikui bėgant aš bučiau apakusi), aš taip pat paprašiau Viešpatį padaryti mane sveika ir Jis tai padarė. Aš niekada daugiau nesijaudinau dėl jokių negalavimų. Aš gavau šį palaiminimą sedėdama savo vietoje, nors neprašiau Gerb. Ericksono maldos. Aš buvau išgijimų liudininkė, girdėjau ir skaičiau kitų liudijimus. Beveik prieš dvejus metus aš ėjau pro namą netoli nuo Prospecto, Kentuckyje. Mažas, liguistas vaikas gulėjo ant gulto kieme, o mam pasakojo man, kad praėjo keturi mėnesiai, o jis visą savo trumpą gyvenimą buvo nesveikas. Jis buvo labai liesas ir negalėjo maitintis, neklykdamas iš skausmo. Sekantį sekmadienį aš papasakojau Br. Branhamui apie vaiką. Jis su tikinčiaisiais susirinkime meldėsi už kūdikį, o po keleto savaičių aš vėl ėjau pro tą namą ir klausinėjau apie vaiką. Jis taisėsi ir jo svoris augo. Aš užėjau jo aplankyti, jis maitinosi ir aš iš tiesų gėrėjausi juo. Yra parašyta, kad mūsų dangiškasis Tėvas davė Savo sūnui Jėzui Kristui visą galią danguje ir žemėje ir davė Jam vardą, aukščiau, bet kokio vardo, ir Petras sakė, kad tai buvo Jo vardu, dėl tikėjimo Jo vardu, kaip luošys buvo išgydytas prie Šventyklos Vartų. Šiandien daromi šie nuostabūs dalykai tuo pačiu šlovingu vardu. Ir kai mes išgydomi tikėjimo malda, tai nėra vienintelis palaiminimas, kurį mes gauname, bet su tuo ateina ir nuodėmių atleidimo užtikrinimas. Jok. 5:15.
Dėkoju Dievui, kad šiandien šiame neramiame pasaulyje turime tokius žmones kaip Br. Branhamas, Ericksonas, Johnas Sproulas ir kitus, kuriems Dvasia suteikė Dieviško gydymo dovaną. Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Ir Jis yra kaip tik Tas, kuris gali ir yra pasiruošęs išgydyti mus, taip kaip Jis skelbė Karalystės Gerąją Naujieną ir gydė žmones prieš devyniolika šimtmečių. Aš mačiau rugpjūčio 26 Joaną Gray, mažąjį kūdikį, kuris sirgo. Dabar ji jau 27 mėnesių ir yra visiškai sveika.
Jėzuje Kristuje Jūsų,
G.W. Jones, 705 E.Maple St., Jeffersonville, Ind.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą