Hebr.13:8: „Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats.“
Paklausykite, ką apie tai pasakė Dievo pranašas:
Aš noriu kalbėti tema „Kristus atpažįstamas visuose perioduose“, todėl kad Biblijoje sakoma, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats, ir apie atskiriamąjį Kristaus bruožą visuose perioduose.
Tai va, Jis yra Žodis, Jis yra Žodis, patvirtintas duotam periodui. Tai va, mes matom, kad šiandien pas žmones problema tame, kad jie gyvena kito periodo atspindyje — būtent tai Jėzus aptiko, kai Jis atėjo. Jis aptiko, kad jie gyveno įstatymo atspindyje ir nekreipė dėmesio į tai, kas turėjo įvykti jų periode (Luko 19:41-44).
Jūs žinote, kame šiandieną reikalas? Kame reikalas su liuteronais? Kadangi jie gyveno liuteronų periodo atspindyje (Rom.1:17), tai kuomet Džonas Wesley‘us atidengė pašventinimo paslaptį ( Jn.17:17-19), jie negalėjo pajudėti, todėl kad jie gyveno Liuterio periodo atspindyje.
Kas įvyko su sekmininkais? Juk Wesley‘us organizavosi tiek, kad pradėjo gyventi kito periodo atspindyje, jie buvo Wesley‘aus periode, kada ant sekmininkų nužengė krikštas Šventąja Dvasia (Apd.2:1-20). Matote, jie gyveno tuo, ką sakė Wesley‘us — pašventinimu. Jiems buvo sunku patikėti į krikštą Šventąja Dvasia, į dovanų atstatymą. Jie gyveno kito periodo atspindyje.
Būtent tuo jie užsiiminėjo, kai atėjo Jėzus. Kalbėjo: „Pas mus yra Mozė“.
Jis pasakė: „Jeigu jūs žinotumėte Mozę, tai jūs atpažintumėte Mane (Lk.24:27). Mozė rašė apie mane. Ištirkite Raštus, nes jūs manote Juose turėti amžinąjį Gyvenimą, o būtent jie liudija apie Mane (Jn.5:39). Tai buvo Raštas, kuris turėjo išsipildyti. Dievas patvirtina, aiškina Savo Raštą duotam periodui. O tai visuomet Kristus, kiekviename periode tai Kristus. Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Tai visuomet buvo Kristus.
Tai va, mes matom, kad mūsų broliai-sekmininkai gyvena sekmininkiško periodo atspindyje, ir jie iki šio laiko to nemato. Jie bando aiškinti sekmininkišką periodą, kuomet jis pas mus jau seniai praėjo. Mes gyvename jau toliau, Paėmimo metu, kada ateina laiko pabaiga. Bet kaip elgiasi žmogus, tiesiog tai taip yra. Kiekvienam periodui paskirta kai kas nustatyto. Biblijoje paskirta tiek, ir būtent taip tai pas mus bus, niekaip daugiau. Būtent taip turi būti.
Išteisinimas atitarnavo savo laiką (išteisinimas prie Liuterio), po to tai turėjo tapti pašventinimu per Wesley‘u. Ir pašventinimas atitarnavo savo laiką, o po to tapo krikštu Šventąja Dvasia. Ir krikštas Šventąja Dvasia atitarnavo savo laiką, o dabar Šventoji Dvasia (o tai ir yra vienas-vienintelis Dievas) įsilieja į Bažnyčią, o Bažnyčia į Kristų, ir gaunasi Jėzus Kristus, atspindėtas žemėje, ką Jis ir žadėjo čia Biblijoje (2Kor.3:2-3). Galite tuo netikėti, aš negaliu jūsų priversti. Aš tik atsakau už Žodį.
Bet dabar mes ateiname pas Galvą, Užbaigiantįjį Akmenį. „ Malonė! Malonė!“ — šaukė Baigiamasis Akmuo (Zach.4:7). Perėjo iš mirties ir tikėjimo mokymo į gyvojo Dievo gyvą Žodį. Vienintelis Dievo numatytas planas Jo periodui, Jo sūnūs Žodžio periode tampa gyvi Dvasia (Dvasia juos padaro gyvus), kaip kibirkštis, įsižiebianti nuo kažko, kad atgaivinti; ir esamuoju laiku sėdi dangiškose vietose, jau gyvi ir paklūsta kiekvienam pažadui Žodyje. Tuomet ką tai daro? Jūs, būdami Dievo geno dalimi, Žodžio dalimi, kiti, būdami Dievo Žodžio dalimi, sėdite kartu, išreiškiate visą Kristaus Kūną, todėl kad tarp jūsų nėra raugo. Jokio raugo tarp jūsų, tik Žodis, sėdite dangiškose vietose (Ef.2:6), vartuose, kur Jis patalpino Savo Vardą: Kristus Jėzus.
Nesikeičiantis Dievas su nesikeičiančiu charakteriu ir Jo charakteristikos lieka nekintančiomis. Jis negali pakeisti Savo charakteristikos. Jis negali to padaryti. Viskas atpažįstama pagal savo charakterio bruožus. (Luko 24:28-32).
Prisiminkite, jūs skiriatės savo charakterio bruožais, ir Dievas skiriasi Savo didingais charakterio bruožais, kurių Jis negali pakeisti. Jis pasakė Malachijo 3:6: „Aš — Dievas ir Aš nesikeičiu“. Suprantate? Jis visai nesikeičia. Jo ckarakteristikos nepakeičiamos. Kiekvienąkart, kai Jis pasirodydavo žemėje periodo pabaigoje, Jis visada siųsdavo žmogų ir patepdavo Jį Šventąja Dvasia, Kristumi. Šventoji Dvasia — tai Kristus, Pateptasis, Logos. Ir Jis išėjo, ir Jis ateina įtvirtinti Žodį duotam periodui. Viešpaties Žodis ateina pranašams (Biblijoje taip pasakyta — Amoso 3:6-7) ir nustato tą periodą. Suprantate? Jis nieko nedaro be žmogaus.
Tai va, Jis negali padaryti to kokioje nors grupėje. Tai neįmanoma. Tiesiog to niekada nebuvo. Jis niekada nenaudojo grupės, niekada. Jis panaudoja tik vieną žmogų. Izraelis buvo išgelbėtas kaip tauta (Zach. 12:10-14; 13:1-9), bet jūs išsigelbėsite kaip atskiras žmogus (Apr.3:20). Jis turi reikalą su vienu žmogumi. Net Mozė ir Elijas nebuvo pas Jį vienu metu. Jonas ir Jėzus negalėjo būti pas Jį vienu metu. Elijas ir Eliziejus pas Jį negalėjo būti vienu metu. Pas Jį visada vieni, todėl kad Jis įveda ši vieną žmogų į Savo dievišką valią.
Pažiūrėkite į pranašo Juozapo laikus, kaip Jėzus idealiai buvo išreikštas Juozape. Jis gimė, tėvas jį mylėjo, broliai jo be priežasties nekentė. Jis mylėjo savo brolius. Bet jie buvo kaip ceremoningi fariziejai, ir jie nenorėjo turėti nieko bendro su juo ir nekentė jo, todėl kad jis matė regėjimus ir taip toliau (Pr.37:12-35; 41:1-46).
Bet pačios charakteristikos jame kalbėjo apie tai, kad tai buvo Kristus. Juozapas buvo pranašas. Jis gimė pranašu tam periodui. Tikrai taip. Taigi, mes matome, kad Dievas išreiškė Juozape Savo charakterio bruožus.
Tai va, kai atėjo Mozė, jis negalėjo paimti Nojaus žinios. Taip pat ir Nojus nebūtų galėjęs paimti Mozės žinios. Taip pat ir Jozuė nebūtų galėjęs paimti kokią kitą iš jų žinią. Kiekviena žinia — savo periodui. Ir tame periode, kuriame mes gyvename, kai šis Žodis išaiškinamas, Dievas skelbia šį Žodį ir atgaivina Žodį duotam periodui, duodant Jo aiškinimą. Tai pasireiškia Dievas Kristuje, nes Kristus — tai Žodis. Ir kai Žodis pasireiškia, tuomet tai Kristus kiekviename periode.
Jis buvo Dovyde, kai Dovydas buvo atstumtas kaip karalius savo tautos ir pasikėlė ant kalvos, pažvelgė atgal nuo Alyvų kalno, kadangi jis buvo atskirtas nuo savo paties tautos; pasikėlė ant kalvos, pažvelgė atgal į miestą ir pravirko (2Kar. 15).Po aštuonių šimtų metų Dovydo Sūnus sėdėjo ant tos pačios kalvos ir verkė, todėl kad Jis buvo atstumtas Savo paties mieste (Mt. 23:37, Lk.19:28-44). O-o, juk Senasis Testamenstas sudarytas iš žmonių gyvenimo, atspindėjusių Jėzų. Suprantate, tai Kristus kiekvienoje kartoje. Tai buvo Kristus Dovyde.
Biblijoje pasakyta, kad Mozė paliko egiptietiškas brangenybes, egiptietiškus malonumus ir turtus, Kristaus paniekinimą laikė dideliu turtu (Hebr. 11:23-27). Ir jis dykumoje sekė paskui Kristų, Kuriuo buvo Ugnies Stulpas (Iš.13:21-22; 14:24). Jis buvo Logos‘u, Kuris išėjo iš Dievo, Kuriuo buvo Kristus, Pateptasis.
Tai va, mes matome, kad kiekviename iš tų periodų, įprastai žmonėms nesinori tuo tikėti, todėl kad jie jau įsitvirtino į savo. Dabar daromas kampas. Statai pastatą, po to prieini iki kampo, visi stato į šitą pusę, jiems nesinori daryti šito kampo. Bet juk pastatas eina į tą pusę, jeigu Žodyje sakoma, kad tai eina į tą pusę. Suprantate? Štai tada pas mus ir būna tokie laiko sumaišymai. Štai tuomet sunku. Štai tuomet žmonėms atėjo sunkumai. Taigi, prisiminkite, Dievas niekuomet nekeičia savo veiksmų būdo — jis vienodas visada, per visą Raštą.
Liuterio vakarykštė mana nebūtų tikusi metodistams. Metodistų mana nebūtų tikusi sekmininkams. Sekmininkų mana netinka šiai dienai. Suprantate, ką aš turiu galvoje? Kiekvieną dieną, diena iš dienos ji buvo šviežia, ir tas pats buvo per visą bažnyčios periodų laiką (Iš. 16).
Liuterio mana buvo išteisinimo žinia. Wesley‘aus žinia buvo pašventinimo pasireiškimas, sekmininkų buvo dovanų atstatymas. Bet dabar pristatomas Užbaigiantysis Akmuo , paskutinė diena, Nuotakos Medis,kas atvirkščia visam šitam, nors tai ta pati Šviesa subrendusiems.
Elijas buvo Dievo vyru, ne kaip Kristus, Kristus žinojo viską, nes Jis buvo Dievas. Elijas buvo Dievo dalimi. Tai buvo Kristus Elijuje. Ir tai buvo valandos žinia. Nes Viešpaties Žodis tai valandai buvo pas tą pranašą.
Jėzus buvo visų tų pranašų pilnatvė (Kol.2:9-10). Kiekvienas iš jų tik išreiškė Jį, ir viskas. Pradedant pačiu Juozapu ir trisdešimt sidabrinių — jis visur atspindėjo Kristų. Ir Mozė taip pat.
Dabar žiūrėkite, slenkant amžiams Jis palaipsniui tai skleidė, lėtai vėrė paslaptį per pranašus bei simbolius. Tai va, galima netgi panagrinėti tai — išreiškia Save.
Visa tai simbolizavo Jį, tik pirmavaizdyje, visgi, paslaptis buvo uždaryta. Tie žmonės nežinojo, ką jie darė. Jie tik žinojo, kad darė tai Dvasios vedami. Užlaikė tai paskutinei dienai dėl didžiojo apreiškimo, bet išreiškė tai... išreiškė Save Mozėje ir Dovyde, Juozape ir Elijuje, ir kituose. Galima būtų paimti pavyzdžiu kiekvieną iš tų pranašų, papasakoti apie jų gyvenimą ir parodyti, koks jis tobulas, tiksliai išreiškė Jėzų Kristų. Nors Jo paslaptis taip ir nebuvo išduota pilnai laukiant to, kad ji atsivers paskutinėmis dienomis, kaip Jis žadėjo; laukiant to, kad ją pilnai supras, (suprantate?) prieš tai, kai Jis galės ją išreikšti. Jeigu Jis viską pasakė... Todėl kad Biblija parašyta paslaptyse. Jėzus dėkojo už tai Tėvui (suprantate?), kad ji buvo parašyta paslaptyse (Mt.11:25).
Hebr.13:8: „Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats“. Tai visuomet Dievo Žodis. Nojuje buvo Kristus (Pr.7:1, 5). Mozėje buvo Kristus (Iš.32:32-33). Tai visuomet Kristaus Dvasia. Ir pilnas Dievo Žodžio pasireiškimas atsiskleidžia per Jėzų Kristų, Dievo Dvasią (Hbr.1:1-3).
Taigi, priimk Kristų į savo širdį... Kristus ir Šventoji Dvasia — tai tas pats. Šventoji Dvasia, Kristus reiškia „Pateptasis“. Ir Šventoji Dvasia — tai tas patepimas, o jūs esate pateptais. Suprantate? Ir tai Kristus jumyse patepa jus. Suprantate, ką aš turiu galvoje?
Tuomet pas jus tai, kas reikalinga. Tuomet Jis gali jus panaudoti, kur tik Jis panori, todėl kad jūs esate Kūne ir paklūstate bet kokiai iš tų dovanų (1Kor.12:4-30). Bet, matote, jeigu turi vieną iš tų dovanų, bet nesi Kūne, tai tau neatneš jokios naudos (1Kor.13:1-3). Matote? Nesivilkite visu tuo. Šventoji Dvasia — tai Būtybė, tai Dievas, Dievas tavyje, Asmenybė, Dievas, Kuris uždegė tavo esybę visiškai ir pilnai. Tu pasikeitei, tu esi naujas kūrinys (2Kor.5:17). Jeigu bus nors kas nors neteisingo, Jis tau pasakys, kad tai neteisinga, tuomet nustok, nedaryk to. „Tėve, aš nenorėjau to daryti (matote?). Tu atleisk man“. Suprantate? Ir tai Šventoji Dvasia.
Žodis Kristus reiškia „Pateptasis“. Matote, „Pateptasis“. Reiškia, Mozė buvo Kristumi jo laiku, jis buvo pateptasis. Jeremijas su Žodžio dalimi tai dienai buvo Kristumi savo laike.
Bet kada atėjo Jėzus, Jis atėjo kaip Pateptasis-Išpirkėjas. Ir tai buvo ir Mozė, ir viskas, kas buvo Mozėje, ir visas Žodis, ir jame buvo visa Dievybė kūniškai (Kol.2:9-10). Štai kodėl visa uždanga šventykloje plyšo (Mt.27:45-53), ir malonės sostas tapo pilnai atidengtas. Jis buvo tuo Pateptuoju.
Tai va, mes matome, kad Dievas pradeda sudaryti Nuotaką dėl Jo, dėl Kristaus. Nuotaka turi susitapatinti su Juo ir Jame, todėl kad tai Jo dalis. Tai va, Nuotaka — dalis Jo, Žodis duotam laikui. Nuotaka tampa šito Žodžio dalimi, todėl, kad tai Kristus. Jūs tikite tuo? Mes turime būti Kristuje, Kristuje; mes turime būti iš Kristaus, Kristuje, Kristaus dalis. Kas yra moteris? Kai vyras veda moterį, ta moteris turi būti jo dalis. Jie jau ne du, jie viena. Ir kuomet Dievas su Kristumi tapo viena, jie buvo viena, todėl kad Dievas buvo Žodžiu, ir Žodis tapo kūnu (Jn.1:1-3, 14-18). Kūnas ir Žodis tapo viena. Ir kada bažnyčia tampa Jėzaus Nuotaka, ji su Evangelija — tai viena ir tas pats.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą