DIEVO ANTSPAUDAS (The Seal Of God)

DIEVO ANTSPAUDAS

1 …prabudimas, tiesiog toks senamadiškas, kokiuos mes turėjome daug metų atgal, ir mes taip dėkingi už tai. Aš labai branginu šį giedojimą, visą šį giedojimą ir solines giesmes. “Paskutinę mylią kelio aš praėjau, ir štai dienai pasibaigus aš poilsį radau”. Štai kur, tiesiog sėdėti čia, kada jie tai giedojo, stebėjau, kaip leidosi saulė; paukščiai čiulba vis tyliau ir švelniau, kone viskas pasibaigia ir eina į poilsį, rytoj ryte pabus naujai dienai.



2 Štai tokiu būdu ir su gyvenimu; darbo dienos praeina greitai, ir mes atsigulame į savo lovą. Aš norėčiau pasikalbėti su Juo tą dieną, tiesiog pakalbėti su Juo. Ir apsirengus savo rūbais, įeiti į tą palapinę.



3 Žinant tai, panašiai kaip Paulius kažkada pasakė: “Aš žinau Jį Jo prisikėlimo Jėgoje”. Kada Jis pašauks iš mirusiųjų, aš išeisiu su jais. “Žinant Jį Jo prisikėlimo Jėgoje”. Žinant Jį ne iš žodžių arba darbų, bet žinant Jį Jo prisikėlimo Jėgoje. Ir tai šiandien viena iš mūsų didžiausių vilčių, ir vienintelė mūsų viltis, tai…tame šlovingame mūsų Viešpaties Jėzaus prisikėlime; o dabar pas mus parengiamasis prisikėlimas, – iš mirties į Gyvenimą, turint Amžiną Gyvenimą per Jėzų Kristų.



4 Laukimas, šlovingas visos tos dienos kūrinijos laukimas, kada antrąkart iš Dangaus ateis Jis, Kurį Dievas atsiųs reikiamu laiku. Ir tuomet šie mirtingi kūnai, kuriuose mes dabar dūsaujame, įgys nemirtingumą, – “Ir mes būsime pakeisti į Jo šlovingo kūno panašumą, nes mes pamatysime Jį koks Jis yra”.



Dievas patrauks ligas ir verksmas ten pasiliaus,

Mūsų Gelbėtojas ateis pas mus į žemę vėl.



5 Paukščiai laukia šito. Medžiai laukia šito. Visa gamta vaitoja ir dūsauja, belaukiant to apsirengimo laiko.



6 Mano mažoji dukra neseniai uždavė man klausimą. Ji paklausė: “Tėti, kaip atrodė ši žemė, kada Dievas užbaigė ją?”



7 Aš pasakiau: “Ji buvo nuostabi, mano brangioji. Ji buvo nuostabi”. Aš pasakiau: “Vienąsyk ji vėl taps tokia pat, kada bus pašalintas prakeikimas. Ir tuomet mes…Tai bus taip pat, kaip buvo pradžioje, didžiulis Dievo rojus”.



8 Gerai, dabar prie reikalo. Aš galvojau, kad pirmą vakarą…Tai trečias mūsų nedidelio prabudimo vakaras. Mes neturėjome išgydymo kompanijos. Tiesiog poilsiui, tiesiog išreikšti mūsų jausmus ir mokyti Evangelijos tokiu senamadišku būdu; tą pačią Evangeliją, kurią aš mokiau čia daug

2 IŠTARTAS ŽODIS



daug metų atgal, nė trupučio nepasikeitė. Tai tiesa, ta pati Geroji Naujiena, nė trupučio neatnaujinta ir nenupoliruota; bet ta pati Evangelija.



9 Tarnavimuose išvykoje, būdamas ne denominacijoje, būdamas jų auditorijose, kur susirenka daug įvairaus mokymo žmonių, tu tarsi susilaikai nuo Mokymo; tiktai Dieviškasis išgydymas ir, žinoma, Viešpaties Jėzaus priėmimas. Bet kada tu pas save namuose, kaip štai šioje bažnyčioje, tu jautiesi taip, kad gali atsisegti siaurą apykaklę, ir tiesiog pamokslauti tai, ką laikai teisingu: tai būtent tas ir yra.



10 Ir labai dažnai atsitinka, kad žmonės nesutinka. Mes ir nelaukiame, kad kiekvienas sutiktų su mumis su mūsų bažnyčios Mokymu ir tuo, ką mes turime. Galbūt, panašiai kaip su jūsų pastoriumi, jeigu jis kažką tokio pamokslavo, bet jis pasilieka man broliu. Tad neniekinkite šito. Kiekvienas žiūri į daiktus skirtingai.



11 Šioje savaitėje, matant, kad teko sugrįžti iš Kanados savaitę ankščiau dėl sniego pūgos, yra galimybė pravesti bažnyčioje kelėta prabudimo vakarų, ką aš ir pažadėjau, išvykstant. Ir aš sakau, kad tai nebuvo…“išgydymo tarnavimas; tiesiog pamokslauti Evangeliją”. Tiesiog…Aš pagalvojau, galbūt, mes skirtume kelėta vakarų Septyniems Bažnyčios Periodams. Nes, aš tikrai tikiu, kad mes gyvename paskutiniame bažnyčios periode, paskutinėje dienoje, kaip tik prieš Viešpaties Jėzaus atėjimą.



12 Aš visada stengiuosi pasverti savo žodžius, šioje bažnyčioje ir visur, kur aš kalbu, nes gerasis Dangiškas Viešpats man irgi davė tarnystę, kaip jūs suprantate, antgamtiškame. Ir žmonės užsitveria už tavo žodžių, tad aš turiu būti labai atsargus savo patvirtinimuose. Nes, jeigu Šventoji Dvasia suteikė šią jėgą regėjime ir atpažinime, ir tai neabejotina, ir žmonės girdi, kaip tu kalbi, priešingu atveju Dievas niekada nepalaimintų kokią nors klaidą ir nesiųstu to štai taip. Matote? Tuomet tenka būti labai atsargiam, ir visą laiką pasverti Dievo Žodžio šviesoje. Ir jeigu tame aš padarysiu klaidą, aš meldžiu, kad Dievas atleistų man, nes aš šito nenoriu. Ir aš…



13 Ir kiekvienąkart, kada mokai, ypatingai tokias giles temas, kaip dabar, ir vakar vakare apie Žvėries Ženklą, į tokias temas, ir šiandien Dievo Antspaudas, Dievo ženklas, ir taip toliau ir panašiai, aš jaučiu, kad, galbūt, dauguma su tuo nesutiks, su tuo, ko aš mokau. Bet aš stengiuosi tai daryti tiesiog, kaip…neadresuojant tai kažkokiai bažnyčiai, kažkokiai denominacijai, arba kažkokiems žmonėms, visiškai ne. Dievas tai žino. Aš kalbu tai toje Šviesoje, kurioje aš tai matau.



14 Nėra tokios bažnyčios su Viešpaties Jėzaus Vardu, kurios aš nemylėčiau. Nėra tokio žmogaus su Jo Vardu arba su pagarba Jam,

DIEVO ANTSPAUDAS 3



kad aš neguldyčiau savo gyvybės, kad ką nors padaryčiau dėl jų. Tai tiesa. Nesvarbu, kokį religinę etiketę jie nešioja, ar tai būtų metodistai, ar baptistai, ar katalikai, kas ten bebūtų, man tai neturi jokios reikšmės. Tai tiesa. Jeigu jie tiktai gerbia mano Viešpatį.



15 Dabar, yra Projektas. Ir kiekviena bažnyčia, galimas daiktas, moko, ir tiki tuo, kad jų teologija, tos bažnyčios, pagrįsta ant Projekto. Tai štai, labai dažnai aš matau, kad tai neatitinka to, ką aš skaitau Projekte, tuomet aš turiu teisę savo bažnyčioje dėstyti tai, ką laikau teisingu.



16 Kurį laiką atgal vienas rangovas…Aš buvau Milltaune, Molltono baptistų bažnyčioje, kur mes turėjome prabudimą. Brolis Raitas, ogi ir jūs visi, aš manau, prisimenate Marioną Li. [Brolis Džordžas Raitas sako: “Amen”.–Red.] Ir jis nuo kažko tokio, kad aš kalbėjau apie vandens krikštą, labai nuliūdo. Štai, jis nuliūdo ir nuėjo namo. O jis buvo rangovu.



17 Ir tą naktį jis sapnavo sapną. Viešpats parodė jam, kaip jis stato namą, ir ruošėsi įstatyti langą. Ir štai vietoj to, kad įstatytų langą, jis padarė prieangį, pasakė: “Bus gerai”. Ir kada atėjo namo šeimininkas, pasakė: “Išgriaukite iki pamato; pradėkite iš naujo”.



18 Ir taip jį išmokė kažkaip kitaip, o ne taip, kaip moko Biblija, ir jis pasakė: “Ir aš turiu išardyti pamatą ir pastatyti iš naujo”. Tą vakarą mes su juo nuėjome pas jį į namus, ir aš pasilikau nakvoti jo namuose. Ir po to mes…



19 Tai tiesa. Viskas turi būti sudėta. Ir pamokau iš tų temų, nors aš ne mokytojas. Bet tai, ką aš apie tai žinau, aš norėčiau paaiškinti kitiems, bendraudamas aplink Žodį, ir Šventoji Dvasia mūsų širdyje daro tai realiu.Ir tai nuostabus laikas, kada mes tuo užsiimame.



20 Ir tiesiog, kad pailsėtų brolis Nevillas, mūsų brangus pastorius. Jeigu prie mūsų vartų nepažystami; štai šis žmogus – mūsų pastorius, brolis Nevillas, Dievo žmogus, ištikimas Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas. Aš kalbu tai ne todėl, kad jis čia sėdi. Galiu pasakyti tai ir už jo nugaros, aš visada pažinojau jį tokį. Jis buvo griežtas metodistas, bet mes buvome broliais, ir taip mes abu pavirtome į “šventus šuoliuotojus”. Gerai, ar ne taip, broli? Amen. [Brolis Nevillas sako: “Amen. Aleliuja!”–Red.] Taigi, mes stovime ant vieno pagrindo.



21 Taip, ir tokiu būdu mes turime nuostabų laiką, “turim bendravimą vienas su kitu, ir Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus Kraujas, apvalo mus nuo visokios nuodėmės”. Tad pas mus nuostabus laikas, ir šiandien, čia, mes labai džiaugiamės pakeleiviais prie mūsų vartų.



22 Mūsų nedidelis prabudimas, aš galvoju, kad jums įdomu,

4 IŠTARTAS ŽODIS



kodėl apie tai nebuvo pranešta. Ką gi, tai tiesiog nedidelė šventė dėl šios mūsų bažnyčios, ir dėl tos priežasties mes, galbūt…Aš nežinau, kaip ves Šventoji Dvasia, bet, galbūt, vieną vakarą, prieš užbaigiant, jeigu Viešpats panorės, mes turėsime išgydymo tarnavimą. Aš tikiu, kad Jis dovanos tai.



23 Dabar aš turiu sugrįžti į Kanadą, kad toliau pratęsti prabudimo tarnavimą. Ir, kaip visi žino, pas mus labai griežtas grafikas, užpildytas iki pat važiavimo svetur. Ir paruošiamieji darbai jau padaryti, pradedant nuo Duebano, Pietų…Johanesburge, Pietų Afrika, kažkur apie rugsėjo trečią. Ir po to iš ten mes vykstame į Durbaną; ir į Indiją; ir į Palestiną; į Liuksenburgą, į Frankfurtą; į Jordaniją; po visas šias vietas. Ir sugrįšime namo kada atves Viešpats, kada Jis pasakys mums sugrįžti. Po to jie planuoja kitą maršrutą į Naująją Zelandiją ir Australiją, ir toliau; ir paskui į rytus, į Japoniją, ir į tas šalis.



24 Aš jaučiu, kad aplink tiek daug bažnyčių, kur žmonės, o-o, na tiesiog tarsi prozelitai, ir paskui, tūkstančiai žmonių niekada netgi ir negirdėjo apie Jėzų. Ir todėl aš jaučiu, kad…Tai mano asmeninis jausmas, tai mano pareiga nešti jiems Žinią, kaip tiktai galėsiu. Ir dabar, kada aš…



25 Leiskite man dar pasakyti, kadangi čia dalyvauja metodistai, baptistai, katalikai, presbiterionai, sekmininkai, Šventumo piligrimai, čia sėdi Nazariečiai, ir tai tas, ką mes padarėme…Aš galvoju, kad tokiu būdu bus Danguje, kaip ši mūsų didžiulė grupė sėdinčių čia.



26 Dabar iš šios skelbiamos žinios, kaip “Žvėries Ženklas”, šiandien tiek daug sumaišties. Jūs supratote tai vakar? Jeigu taip – pasakykite “Amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Šiandien mes ruošiamės kalbėti apie Dievo ženklą, tai yra “Dievo Antspaudą”. Mes suvokiame…



27 Ne-ne, aš nesiruošiu pamokslauti iš dviejų Biblijų; užtenka vienos. Bet viena iš jų su nuorodomis, su informacija, jeigu kažkam iškils klausimas. Dabar, rytoj vakare, jeigu Viešpaties valia, tai po pamokslo…



28 Pirmąjį vakarą, iš Septynių Bažnyčios Periodų, nagrinėdami, kur mes randamės poziciškai mūsų dienomis.



29 Vakar vakare – iš pačio didžiausio kriminalo šiame pasaulyje – Žvėries Ženklas.



30 Ir šiandien – iš pačio didžiausio palaiminimo šiame pasaulyje – Dievo Antspaudas.



31 Rytoj vakare aš suteiksiu jums šansą pašaudyti į mane.

DIEVO ANTSPAUDAS 5



Rytoj vakare – klausimai ir tai, ko jūs nesuprantate, apie tai, kas buvo pamokslauta. Jūs elgėtės kaip damos ir džentelmenai, arba, aš pasakyčiau, kaip Krikščionys – tarnavimo metu buvote rimti ir ramūs. Ir aš noriu, kad rytoj vakare, kada jūs ateisite į bažnyčią, jūs ateitumėte kaip galima ankščiau ir užrašytumėte, nes man teks ateiti ankščiau, kad perskaityčiau ir atsakyčiau dėl jūsų klausimų iš Rašto.



Po to sekmadienį ryte – įprasta sekmadieninė mokykla.



32 Sekmadienį vakare, tikriausiai, kad sekmadieni vakare vyks krikšto tarnavimas. Krikštysis žmonės. Ir po to, sekmadieni vakare mes turėsime arba Gerosios Naujienos pamokslą, arba išgydymo tarnavimą. Mes pažiūrėsime, kaip tą vakarą ves Viešpats, koks bus pamokslas sekmadieni vakare.



33 Dabar mes randame, prieš mums nagrinėjant tai: “Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo paimti Knygos, atversti Jos, tai yra nuimti Antspaudus”. “Nei vieno žmogaus!” Jonas pamatė tai Apreiškime. Ir dabar mes mokome iš Apreiškimo Knygos. “Ir Jonas verkė. Bet ten buvo Avinėlis, užmuštas nuo pasaulio sutvėrimo; Jis buvo vertas išeiti ir paimti iš Sėdinčiojo Soste dešinės Knygą, ir atversti Knygą, ir nuimti nuo Jos Antspaudus”. Ir tuo Avinėliu, žinoma, buvo Jėzus Kristus, Dievo Sūnus. Ir dabar, jeigu Jis – Vienintelis vertas…



34 Kartą Jis buvo čia su mumis šioje žemėje Žmogaus pavidale. Dievas gyveno Savo Sūnuje, Jėzuje Kristuje, kaip Dievas-Žmogus.



35 Ir Jis buvo begrįžtantis į Šlovę, palikdamas šį Žodį: “Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite, nes Aš būsiu su jumis, ir netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Asmuo Šventosios Dvasios, Dievas, grįžtantis pavidale Jis…Jėzus pasakė: “Aš išėjau iš Dievo ir eina pas Dievą”. Jis atėjo iš Amžinybės, žengė į laiką; paliko laiką, atgal į Amžinybę.



36 Ir pasaulis nepažino Jo. “Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. Visiems, kurie Jį priėmė, jie…davė galią tapti Dievo vaikais”.



37 Ir štai, dabar Jėzus su mumis: “Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite”. Tad bus toks pasaulis, kuris nepamatys Jo, ir bus “tas”, kuris pamatys. “Nes Aš…” “Aš” – asmeninis įvardis. “Aš būsiu su jumis, ir netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Ir tu, tikintysis, matysi Jį iki pasaulio pabaigos.



38 Laiške Hebrajams 13:8 sakoma: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Pamatykite Jį Jo jėgoje: tas pats Viešpats Jėzus, ir ta pati meilė, tie patys stebuklai, tie patys ženklai, kurie lydėjo Jį, yra ir šiandien.

6 IŠTARTAS ŽODIS



Dabar Jis paslaptingame Kūne, prisikėlusių iš nuodėmės į Gyvenimą Kūne. Jis gyvena juose.



39 Dievas Savo didžioje Šlovėje, nusileidžiantis Dievas, atėjęs iš Ugnies Stulpo, niekas negalėjo prisiliesti prie Jo, Jis priėmė žmogaus kūno pavidalą, kada jau galėjo prisiliesti, bet Jis gimė iš mergelės. Paskui, tada, atidavė Savo gyvybę ant kryžiaus, kad nuplautų nuodėmingą žmogų, ir kad Jis galėtų gyventi tarp žmonių. Kokią meilę turi Dievas žmogui, kad Jis atsivėrė ir pasirodė, kad paruoštų švarų kelią, kad Jis galėtų gyventi tarp žmonių ir mylėti. Tai nuostabu. Taip. Tai mūsų Tėvas.



40 Prieš mums atverčiant šiuos puslapius, pakalbėkime dabar su Juo, su šios Knygos Autoriu.



41 Mūsų brangus Dangiškas Tėve, mes ateiname pas Tave šiandien tuo keliu, kuris buvo mums pažadėtas: “Jeigu jūs ko nors paprašysite Manęs Mano Vardu, Aš padarysiu”. Tad pas mus nėra jokio teisumo, nėra jokių aukojimų, tik mes ateiname Viešpaties Jėzaus Vardu, žinant, kad Tu pažadėjai per šį Vardą išklausyti.



42 Ir mes prašome Tavęs, žinantį, kad mes čia šiandien vakare nagrinėjame vieną iš nuostabiausių šios dienos temų – Dievo Antspaudas. Tėve, mes meldžiame, Viešpatie, žinant, kad jeigu šią mažą susirinkusią čia grupę žmonių aš suklaidinsiu, tai man teks už tai atsiskaityti Teismo Dieną. O vakar vakare tema – Žvėries Ženklas. O Tėve, mes meldžiame, kad Tu vestum ir nukreiptum šį Žodį. Tegu Tai nesugrįš veltui, bet tegu padarys tai, kam Jis skirtas, kada Tai buvo parašyta šioje Knygoje.



43 Ir dabar ateik, Šventasis, paimk Dievo Žodį iš Biblijos, prabilk mirtingojo lūpomis į mirtingųjų ausis, ir atlik kalbančiojo ir klausančiųjų apipjaustymą, kad padarytum kažką šiandien dėl susirinkusiųjų; žinant, kad kai kurie čia, jeigu pasaulis išsilaikys dar metus, jau nebeliks su mirtingaisiais žemėje.



44 Ir štai mes pasitaisymo namuose, Dievo namuose, kur mes atėjome pasitaisyti. Ir tegu Šventoji Dvasia pataisys mane ir uždarys mano burną, kaip dėl Danielio Tu užčiaupei liūtams nasrus. Ir tu žinai mano širdį, jeigu nors vienas žodis prieštaraus arba aš pasakysiu iš savęs. Tegu Šventoji Dvasia pateps kiekvieną žodį. Tiesiog stoviu, kaip tuščias indas; ir tegu Ji ištars Dievo Žodį šiandien mūsų trokštančioms širdims, laukiančioms išgirsti iš Jo. Ir tegu Jis, Kuris parašė Bibliją, ateis ir išaiškins Jį Tavo nuolankiems tarnams. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.



45 Dabar, tiesiog kaip pagrindą, kad pradėti šiandien vakare temą – “Dievo Antspaudas”.

DIEVO ANTSPAUDAS 7



46 Neužmirškite, rytoj vakare mes laukiame jūsų klausimų. Užrašykite juos aiškiai ir padėkite čia ant platformos, arba ant kafedros, ir kaip galima ankščiau. Tai stipri tema, kurią turėjome praėjusį vakarą…



47 Pirmą vakarą, užvakar, buvo apie Bažnyčią ir bažnyčios periodus, kai mes pamatėme Jėzų, stovintį Septynių Aukso Žibintuvų vidury, pažiūrėjome, kaip į jaspio ir sardžio brangakmenį, į pirmąjį ir paskutinįjį, Rubeną ir Benjaminą. Pamatėme septynias žvakides, arba septynis žibintuvus, ir viršui vaivorykštė, kaip sandora, ir kaip Jis pasirodė. Ir Jo Balsas buvo kaip daugybės vandenų Balsas, kartu ir Kristaus ir Bažnyčios, kalbančius kartu; su aukso juosta juosiančią Bažnyčią, kuri dengia, kuri laiko, Evangelija laiko Kristaus teisumą ant Bažnyčios. Stovintis ant varinio pagrindo, Dieviškasis teismas; Dievas išliejo Savo Dieviškąjį teismą ant Kristaus, ir Jis nukentėjo, teisus už neteisiuosius.



48 Paskui, žvelgiant, kaip tai prasidėjo nuo Efezo bažnyčios; po to antras bažnyčios periodas; trečias bažnyčios periodas; ketvirtas bažnyčios periodas, penkiolika šimtmečių viduramžių tamsos; ir toliau per Liuteronų Periodą; ir Filadelfijos Periodą; ir iki paskutinio Laodikėjos Periodo.



49 Pamatę pradžioje šiuos tobulus Senojo Testamento pavyzdžius, Saliamone, ir toliau per Achabo laikus, tamsus periodas. Ir išsiaiškinome, kaip Izabelė, Achabas, pasienio pamokslininkas, tai yra žmogus, kuris buvo “ir taip, ir ne”. Lygiai kaip šiandien daugelis drungnų bažnyčios narių: “ir taip, ir ne”; šiandien – bažnyčioje, rytoj jūs galite sutikti juos bet kur; kompromituoja, puola, draugauja su šiuo pasauliu, ir visgi vadina save krikščioniais. Ir Achabas tose aplinkybėse puolė dėl gražios moters, tačiau klastingos. Ir vedė ją, ir įvedė Izraelį į stabmeldystę, tamsiu Izraelio laiku, tamsos epocha. Štai, mes išsiaiškinome, kad jie išėjo iš ten kietakakčiais, ir ėjome toliau ir, pagaliau, drungni, iki tiek, kad Dievas išspjovė juos iš Savo durnos ir priėmė Pagonis.



50 Mes pamatėme, kad jie pradėjo nuo pirmos, nuo Efezo Bažnyčios bažnyčios periode; sekantis bažnyčios periodas pradėjo vėsti ir tapo drungnu; ėjo toliau, ir tamsos viduramžis. Ir lygiai, kaip tą dieną. Achabas vedė stabų garbintoją Izabelę, ir įtraukė Izraelį į stabmeldystę; o ten protestantizmas vedė romos katolicizmą ir įvedė į bažnyčią stabmeldystę. Išėjo per Martiną Liuterį; toliau iki tiek, kad buvo išspjauti iš Dievo lūpų; ir Dievas grįžta vėl pas Žydus, tiesiog tobulai.



51 Dabar, aš žinau, kad aš…Jūs pasakysite, kad aš tipologas. Tai tiesa. Nes, taip, aš žinau, kad jeigu aš artinuosi prie savo šešėlio ir žiūriu, į ką mano šešėlis panašus, tai aš turėsiu kažkokį supratimą, į ką aš panašus; ar aš keturkojis, ar paukštis su plunksnomis, ar dar kažkas, tai parodys šešėlis.

8 IŠTARTAS ŽODIS



52 Ir Senasis Testamentas buvo šešėliu Naujojo. Mes parodėme tai vakar vakare iš Apreiškimo knygos 12, – moteris su įstatymu po savo kojomis – mėnulis, ir saulė virš jos galvos, tai kaip simbolis. Štai, visi šie dalykai, Laiške Hebrajams 11 skyriuje sakoma, kad visa tai buvo paveikslai ir šešėliai. Aš galvoju, kad Hebrajams 12 skyriuje sakoma: “Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse”. Štai, mes pamatėme šiuos dalykus. Po to vakar vakare…



53 Mes paėmėme ir pažiūrėjome, tiksliau užvakar. Mes išsiaiškinome, kaip prasidėjo pirma bažnyčia. Ji iškilmingai prasidėjo Sekminių Dieną, kada Šventoji Dvasia išsiliejo ant tikinčiųjų. Ir mes pamatėme šių tikinčiųjų reakciją, ir kaip Tai juose pasireiškė, ir ką jie darė, ir stebuklai ir ženklai, kurie juos lydėjo.



54 Po to mes randame, kad tos bažnyčios periodo pabaigoje, kažkur po trijų šimtų metų, jų tarpe išauga erezija, pavadinta “Nikolaitų mokslu”. Po to mes randame, kad pradžioje tai buvo “darbai”.



Sekančiame bažnyčios periode tai tapo “mokimu”.



Po to tapo “persekiojimu”, tamsos periodas.



55 Paskui išėjo į kitą pusę, štai čia, ir išsiaiškinome, kad buvo išnešiotos protestantiškos bažnyčios, kurios pasirodė.



56 Paskui mes vėl grįžtame ir išsiaiškiname, kaip visas šis drungnumas štai čia šito periodo pabaigoje, šioje pusėje, kaip visa tai atšąla. Lygiai kaip tai buvo pas Žydus, taip pat vyksta ir pas Pagonis; atšalimas vyksta štai tokiu keliu, šešėlis blanksta.



57 Lygiai kaip tai buvo Veslio ir Liuterio dienomis, mes kalbėjome apie tai vakar. Koks pas jus buvo galingas prabudimas, bet dar vienas raundas ir pradėjo vėsti. Dar raundas ir atšalo. Ir dabar jau tai tiktai krūva mokymų ir formų. Štai ir viskas, kas iš šito liko. Matote? Ir tokiu būdu buvo visą kelią. Tad mes išnagrinėjome tai.



58 Dabar klausykite atidžiai, kad tikrai atsimintumėte. Aš nesmerkiu katalikų, ir aš nesmerkiu protestantų, nes iš tų ir iš kitų išeina, per išrinkimą, Dievo Sėkla. Tie, kurie skirti Gyvenimui, – pamatys Ją ir įeis į Ją. Tie, kurie negali matyti, vaikščios tamsoje. Tai priklauso nuo Dievo. Dievas daro tai. Jis prisiekė ir pažadėjo Abraomui, kad Jis išgelbės jį ir jo Sėklą. Dabar, jeigu pas jus yra Abraomo Sėkla, tai jūs turite Amžiną Gyvenimą, štai ir viskas, ir jūs paveldėtojai pagal pažadą. Ir visa tai Dievo malone ir Jo išrinkimu.

DIEVO ANTSPAUDAS 9



59 Įsidėmėkite štai ką. Aš tiesiog kartais…galbūt, jeigu aš daugiau pamokslaučiau, arba daugiau mokyčiau. Bet ištisus metus. Tai mano pirmas susirinkimas mokymui per paskutinius aštuonis metus. Ir tiesiog truputi, galbūt, truputi kai kur atpratau. Kiekvieną kart, kada tu…Užduokite man bet kokius klausimus; padėkite ant pakilos ar ant kafedros, aš apsidžiaugsiu gavęs juos.



60 Pastebėkite, viską, ką aš žinau apie Tai, mane išmokė To ne žmonės ir jokia ten seminarija. Aš melsdavausi iki tol, kol negaudavau apreiškimo, ir lygindavau su Dievo Žodžiu.



61 Senajame Testamente jie turėjo tris būdus žiniai gauti. Pirmas būdas – jie išsiaiškindavo, ar buvo tai įstatyme; sekantis – tai per pranašą, arba tai buvo urimas ir tumimas. Kiekvienas mokytojas žino, kas yra urimas ir tumimas. Jie spindėjo ant Aarono krūtinės skydelio ir kabėjo šventykloje. Ir kada koks nors pranašas pranašaudavo, ir Šviesa nešviesdavo ant urimo ir tumimo, tada tai buvo neteisinga. Tai buvo Dievo atsakimu: “Neteisinga”. Paskui, jeigu jie…Jeigu žmogus regėdavo sapną, bet nebuvo spindesio ant urimo ir tumimo, tai sapnas buvo neteisingas.



62 Štai, šia prasme urimas ir tumimas jau pasiliko kažkur toli, šia prasme, bet dabar Ši Biblija – Dievo Urimas ir Tumimas. Jeigu koks nors pranašas ar sapnuotojas, arba dar kažkas, arba mokytojas, nepagrindė savo teorijos tiksliai ant TAIP SAKO VIEŠPATS, tai aš tuo netikiu. Būtent Čia, nuo Pradžios Knygos iki Apreiškimo Knygos, aš ne tik vienoje vietoje. Taip, ponai. Tai turi susijungti su visu kitu, ir surišti visa Tai kartu. O jeigu ne, tai jūs ir galėdavote paimti kažką viena ir pasakyti, kad tai skaistykla, ir pamokslauti katolicizmą iš Biblijos. Bet tai turi visiškai sutapti nuo Pradžios Knygos iki Apreiškimo Knygos, turi būti aiškus paveikslas. Tai tiesa.



63 Ir Šventoji Dvasia, būtent Ji išskleidžia prieš jus Šį paveikslą, jeigu tiktai jūs leisite Jam padaryti tai. Jis nuves jus į Šviesą. Taip sakoma Biblijoje. Jėzus pasakė, kad Jis tai padarys.



64 Dabar pastebėkite, kad…Ir vėl mes pamatome, ką jie ten padarė. Paskui po kurio laiko pas juos atsirado doktrina. Prasidėjo persekiojimai. Jie išėjo.



65 Ir paskui mes išsiaiškinome, kad tą dieną, kaip išpranašauta Biblijoje, kad ateis toks laikas, kada žmonės priims ženklą, žvėries ženklą.



66 Kiekvieną kart, kaip tiktai šalyje kažkas tokio, visi kalba: “Tai žvėries ženklas”. Kada…aš kaip tiktai buvau paskirtas tarnauti baptistų bažnyčioje, kada aš išgirdau apie Tautinio Atgimimo Administraciją. Ir visi tada kalbėjo: “Tai žvėries ženklas”. Ir po to, kaip tiktai kažkas prasideda, – “Tai žvėries ženklas”.

10 IŠTARTAS ŽODIS



67 O dabar jie kalba: “Štai kyla Rusija, komunizmas – tai žvėries ženklas”. Ne, tai netiesa. Tai ne žvėries ženklas. Žvėries ženklas – tai nėra kažkas antireligiška ar antiliaudiška. Komunizmas – tai ne Rusija; komunizmas – tai dvasia. Tai viskas…Mums nereikia, nereikia nerimauti dėl Rusijos.



68 Mus rija mūsų pačių puvimas. Komunizmas juda per mūsų bažnyčias ir visur, jūs žinote tai, mūsų mokyklose, mūsų namuose, visur mūsų šalyje. Viską suėdė kirminai. Liepsnelė, kuri kapoja obuolį, nepadaro jam žalos; bet obuolį gadina kirminas, kuris viduje. Štai kas tai yra, tai tiesiog puvimas tarp mūsų pačių. Nors, vadina save krikščioniais, o elgiasi kaip pasaulis; rengiasi kaip pasaulis, dalyvauja šito pasaulio darbuose, ir vadina save…Ir šis pasaulis pavargo nuo tokių. Ir ne tik pasaulis, bet taip pat ir daug krikščionių. Taip.



69 Aš dažnai kalbu: “Dievas padėtų ateiti tai dienai, kada žmonės taptų tokiais, kokiais turi būti. Jeigu aš būčiau prieš Jį, aš pasakyčiau, kur aš prieš Jį, ir aš būčiau prieš Jį visame, ką daryčiau”. Bet aš už Jį, ir aš myliu Jį, ir aš tikiu Juo. Ir mano gyvenimas Jo rankose, ir tegu daro, ką Jis panori, nes aš tikiu, kad Krikščionybė – tai Tiesa. Tai tiesa. Aš tikiu, kad tai Tiesa.



70 Aš važinėjau po pasaulį ir žiūrėjau į šias įvairias “izmas” ir taip toliau, visi jų įkūrėjai mirę ir guli kape, o pas juos liko teologija. Tačiau ir krikščioniška bažnyčia žingsniuoja maždaug taip pat.



71 “Bet žmonės, gerbiantys Dievo Žodį, sustiprės ir veiks”. Ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus Jėga gyvena tokiuose žmonėse. [Brolis Branhamas šešis kartus beldžia į kafedrą.–Red.] Tai tiesa. Jie ne mirę; Jis prisikėlė. “Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, ir tai, ką Aš darau ir jūs darysite”. Taip, pone.



72 Tuomet tie, kurie pasaulyje, apsižvalgo ir sako: “Fanatikai”. Jūs matėte, kur mes vakar vakare su Dievo pagalba tai radome.



73 Štai, mes randame, kad visų pirma, kas pradėjo formuoti kokią nors iš viso žvėries formą…Žvėris reiškia “valdžią”. Vakar vakare mes perėjome per visus simbolius ir taip toliau, kad įrodyti, kad žvėris – tai valdžia. Ir tai neišėjo iš Rusijos. Tai išėjo iš Romos. Tai tiesa. Tai išėjo iš Romos.



74 Ir tai nebuvo, tai nebuvo kažkokia žmonių grupė. Tai nebuvo politinė organizacija. Tai buvo religinė organizacija. Tai buvo bažnyčia, kuri “sėdi ant septynių kalvų”, kur vienas žmogus turi valdžią kontroliuoti po visą pasaulį. Visiškai teisingai. Ir mes radome ten moterį ir nupiešėme ją visiškai aiškiai. Ne su mano asmeninio išaiškinimo pagalba, bet tiesiog skaitant Bibliją. Kad nėra pasaulyje nė vienos kitos vietos, nei kito miesto, kuris valdytų visą žemę. Per kiekvieną šalį praeina ta Romos gyslelė, kaip tuose dešimt pirštuose iš Danieliaus regėjimo, ir mes randame, kad tai miestas Vatikanas.

DIEVO ANTSPAUDAS 11



75 Vakar vakare čia sėdėjo mažiausiai dešimtis ištikimų katalikų. Jie sėdėjo ramiai ir klausė. Jie nuoširdūs. Jie trokštantys.



76 Taigi, tu negali ginčytis su kunigu. Jis nesiginčys, nes kunigas sako: “Jeigu bažnyčia kitaip nei Biblija, tai bažnyčia teisi”. Kaip man, tai Biblija teisi, o bažnyčia klysta. Matote? Tu negali su jais ginčytis. Jie…Niekaip nepasiginčysi. Negalėsi su jais padiskutuoti, nei vesti debatus. Nes jie tiki: “Kaip kalba bažnyčia, tai ir yra! Štai taip: ką sako bažnyčia, nesvarbu, ką sako Biblija. Bet ką kalba bažnyčia!” Jie tiki bažnyčia. Mes tikime Biblija.



77 Dabar mes randame, kad ji buvo pavadinta…Ši bažnyčia buvo moterimi. Ir ji buvo pavadinta grubiu, bjauriu žodžiu “Kekšė”, ir be to ji buvo “PALEISTUVIŲ MOTINA”. Ir mes randame, kad katalikų bažnyčia buvo pirmąja motiniška bažnyčia. Ji būtent ta ir yra, kokia save tvirtina. Būtent ji pati pirmoji buvo organizuota. Jeigu ir buvo pas Dievą organizuota religija, tada tai buvo katalikų bažnyčia. Pirma organizacija, kuri buvo organizuota šiame pasaulyje iš krikščioniškos religijos, – tai katalikų bažnyčia. Dabar…



78 Ir paskui, pagaliau, ji buvo “PALEISTUVIŲ MOTINA”. Ji pagimdė bažnyčias, panašias į ją, nes jos nebuvo berniukais. Jos turėjo būti mergaitėmis, ir mes randame, kad Protestantų bažnyčia – tai Katalikų bažnyčios produktas. Tyrinėjant Raštą ir žvelgiant į istorijos knygas, mes matome, kad Protestantų bažnyčia – tai produktas. Ir protestantai negali rėkti ant katalikų, nes ir apie tuos, ir apie kitus sakoma: “PALEISTUVĖS” ir “KEKŠĖ”. Tai grubu, bet tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Teisingai.



79 Pažvelkite, paskui jis pasakė: “Nagi”, – Jungtinėse Valstijose jie pasakė, – “nagi padarykime žvėries atvaizdą”. Jeigu šis žvėris buvo valdžia, o valdžia buvo organizacija; dabar neimame teorijos. Tai Dievo Žodis. Katalikų bažnyčios organizacija organizavo save kartu ir padarė…Ir jie pasodino kartu “protėvius”, kaip jie vadina, ir organizavo Katalikų bažnyčią, ir padarė ritualą, ir tai, į ką jie tikėjo ir ko turi mokyti, universalų tikėjimą. Ir jie kalė jį žmonėms, naudodami bausmes.



80 Ir po to, kada Martinas Liuteris išėjo, matant, kaip Dievo Dvasia išveda jį. Vietoj to, kad leisti žmonėms pasilikti laisvais, jie organizavo bažnyčią; atvaizdą, panašų žvėriui, panašią politinę valdžią. Vietoj to, kad leisti žmonėms vaikščioti toje šviesoje, ką duoda Dievas, jie viską organizavo ir pajungė disciplinai, ir jiems teko laikytis tos disciplinos.



81 Dievas pajudėjo iš čia į Metodistų bažnyčią. Metodistai turėjo prabudimą, praėjusį po visą pasaulį; Šventoji Dvasia buvo su jais, mokė pašventinimo. Ir pirma, ką sužinome, kai jie tai padarė, tuomet jie organizavo bažnyčią, padarė žvėries atvaizdą, tai tiesa, politinę organizuotą valdžią,

12 IŠTARTAS ŽODIS



kad pririštų Dievo tautą prie mokymų; vietoj to, kad pasiliktų laisvi garbinime ir vaikščiotų šviesoje, krentančią ant jų keliuko.



82 Jie patalpino juos ten, tame periode. Jiems tai buvo gera šviesa. Tai buvo šviesa dėl Pergamo periodo.



83 O kaip su Filadelfijos bažnyčia? Tai kita šviesa. Bet žiūrėkite, nežiūtint į tai, kaip stipriai jie organizavosi, Dievas perėjo iš ten į šitą bažnyčios periodą, pasiuntė žmogų vardu Džonas Veslis. Liuteris negalėjo pasekti paskui tai, nes jis tam nepatikėjo. Jis buvau jau organizuotu ir pasiliko ten užpakalyje.



84 Paskui Džonas Veslis taip kietai organizavo, ten ir pasiliko. Atėjo laikas atėjimui šito bažnyčios periodo. Dievas pasiuntė sekmininkų grupę; jie išėjo su Šventosios Dvasios krikštu. O-o, metodistai pasakė: “Oi-oi-oi. Hm! Mes neisime paskui Tai. Aha! Mes netikime tokiais dalykais. O, ne”. Kodėl? Tai buvo šviesa, kurioje jie vaikščiojo štai čia; dabar čia šviesa dėl šito.



85 Mes einame toliau pirmyn prie saulėlydžio. Jūs pamenate, ką pasakė pranašas? “Bus viena diena, ne diena ir ne naktis, ir vakare bus Šviesa”. Šviesa, kuri kartą nušvito rytuose dėl Žydų, rytuose (Žydai – tai rytinė tauta), ir Ji šviečia dėl Pagonių; ta pati Šviesa, ta pati Šventoji Dvasia, paskutinėse dienose štai čia, tas pats krikštas Dvasia. Mes ėjome štai čia per visus šiuos amžius, kur ir ne Šviesa ir ne tamsa, bet debesuota, blanki diena; bet būtent čia Šviesa nušvito lygiai taip pat, kaip ir ten.



86 Štai kodėl: “Jis panašus į jaspio ir sardžio brangakmenį; Alfa, Omega, Pirmasis ir Paskutinysis; Jis, Kuris Buvo, Kuris Yra ir Kuris Ateina; Šaknis ir Dovydo Atžala; Rytinė Žvaigždė”. Štai kas. [Tarpas juostoje.–Red.] Aš tikiuosi, kad jūs matote tai.



87 Ir atminkite, mes neklystamai išsiaiškinome, kad žvėries ženklas – tai atsimetimo ženklas, tai yra, bažnyčios nariai, besigriebiantys už savo bažnyčios vietoj to, kad vaikščiotų Šviesoje. Jie atmeta Šviesą, ir nebelieka nieko, išskyrus tamsą. Tai tiesa, ir tie ir kiti, ir katalikai ir protestantai. Tai “žvėris, ir kekšė”, o pas ją yra dukros “paleistuvės”. Ir šios dukros-paleistuvės, kada jos ištruko, jos buvo mergelėmis dėka tos dienos Šviesa, bet jos organizavo ir nutempė žmones atgal štai ten, darydami juos tais pačiais, kuo buvo pradžioje ir Roma. Taip sakoma Biblijoje. “Žvėris; ir žvėries atvaizdas; jo vardo skaičius”, ir taip toliau.



88 Kaip mes vakar vakare per visa tai perėjome, ir Biblijoje visiškai aiškiai…o ne kieno nors teorija. Bet Biblijoje tai išdėstyta, kad tas septingalvis, žvėris su dešimt ragų, kuris išėjo iš Romos, buvo ten Romoje, ir buvo: “Jis, kuris buvo, ir nebėra jo; kuris buvo, ir kurio nebėra”,

DIEVO ANTSPAUDAS 13



vienas romos popiežius po kito, vienas popiežius po kito, ir eina į pražūtį. Ir randame, kad ta pati senė pagimdė kažkokias merginas. Iš pradžių jos buvo mergelėmis, vaikščiojo toje Šviesoje, kuri buvo pas jas. O po to jos pradėjo elgtis kaip paleistuvės, ir grįžo atgal, darydamos tą patį, ką daro jų motina. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į kafedrą.] Tiksliai. Tiksliai.



89 Moterys, leiskite jums kažką pasakyti. Paklausykite. Galbūt, dabar pas jus nėra tokio palankumo, kad aš svaidausi tokiais dalykais. Ne tam, kad jus įžeisti, o kad jums padėti. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Bet kada jūs pažiūrėsite į žmones, į šiandienines bažnyčias, leidžia savo moterims…Dabar, aš ir iki vyrų prieisiu. Bet leidžia savo moterims daryti tai, ką jie šiandien daro, o dar jie išpažįsta Krikščionybę! Aš jūsų nekaltinu, moterys; po šios dienos vakaro – taip. Bet pažiūrėkite, dabar aš jūsų nekaltinu. Bet, mano seserys, kiek daug šitų seminarinių mokytojų, ar kapinių, arba pavadinkite kaip norite, visur ir visose vietose, kurie įveda jus į tokį paklydimą. Biblijoje sakoma, kad “Jie akli ir veda aklus”. Tai tiesa. Dabar…



90 Jėzus, žiūrėdamas į tai, ir žinodamas, kad kai kurie iš tų protestantiškų bažnyčių prieis iki Šviesos vartų ir apsigręžę nueis. Jėzus, Mato Evangelijoje, pasakė, kad bus taip, kad “Antikristas bus taip arti, taip realiai, kad, jeigu įmanoma, tai suklaidintų netgi Išrinktuosius”.



91 Dabar, matote, Katalikiška Roma, taip, ji įkalė į galvą kai kuriems protestantams. Bet žmogus, ant kurio malonė…žino nors truputi Bibliją, tai jis šalinsis, eis šalin. Tai tiesa. Šita pagunda jam juoda; jis žino, kad tame nieko nėra, ką jie moko. Raštas už to nestovi; jie ištraukia truputi tai ten, tai čia.



92 Pats didžiausias melas turi savyje daug tiesos. Tai tiesa. Ir pirmas buvo šėtonas, kada kalbėjo Ievai, ir jis pasakė daug Tiesos. Bet pas jį buvo tarsi dugnas, jos pagrindas, pas jį buvo melas, kuris nuteisė ją, ir sugriovė visą giminę, visą kūriniją. Tai tiesa.



93 Saugokitės šito. Tai turi būti Tiesa čia ir Tiesa čia, Tiesa čia ir Tiesa ten. Kiekviena dalelė turi būti Tiesa; tiksli linija viso kelio atkarpoje.



94 Ir tuomet žmonės gali pamatyti, kaip ankstyvoji bažnyčia dar tada užsidegė nuo to žibintuvo, ir paskui štai čia matome, kaip vyksta tas pats, kas vyko ten, ir Dievo Žodis sako, kad bus taip: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Atmeta tai? Tai parodo, kad jie atmetė Šviesą, ir vaikšto tamsoje; ir liko tiktai viena.



95 Tai tiesa, mano broli. Aš kalbu tai ne tam, kad pasirodyčiau protingu. Dievas tai žino. Jis žino mano širdį. Aš turiu tarnystę, ir dar man daug teks. Ir žinant, kad kartą, Teisme, man teks už tai atsakyti. Visiškai teisingai.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Ir jeigu išaiškės, kad aš – melagingas kaltintojas, melagingas mokytojas, tuomet Dievas turės mane nuteisti. Tai tiesa. Bet jeigu aš žinau Tiesą apie šiuos dalykus ir nepasakysiu jos jums, tuomet Jis nuteis mane, tiksliai.



96 Pasakė sargyboje: “Budėk! Jeigu neperspėsi, tada Aš pareikalausiu iš tavęs. Bet jeigu perspėsi, o jie eis toliau, tai mirs savo nuodėmėse, bet Aš nepareikalausiu iš tavęs už tai. Tu būsi laisvas”.



97 Tad mes norime būti atsargiais, norime žinoti Tiesą, pagal Bibliją. Ir kaip prasidėjo tas periodas, ir ką jie padarė, ir šiandien matome protestantų bažnyčią, nupuolime.



98 Pažvelkite čia. Tai jau tęsiasi gana ilgai, ir su jumis, šventumo žmonės; tai neteisinga, kad jūs moterys kirpote plaukus. Tad kas gi čia teisinga ir neteisinga? Kada Biblijoje sakoma, kad “Jeigu moteris kerpa savo plaukus, jos vyras turi teisę ją paduoti skyryboms”. Aiškus mokymas, bet tai Biblija.



99 Ir jūs, moterys, išeinate iš čia ir einate dirbti į savo sodą darbinėmis kelnėmis ir vyriškais rūbais. O Biblijoje sakoma, Visagalis Dievas pasakė: “Moteris, kuri velkasi vyriškais drabužiais – bjaurastis, nešvarumas Dievo akyse”. O jūs tai darote.



100 Ir jūs rūkote, vaikštote į šokius ir į filmus, ir, vis dėlto, priklausote bažnyčiai. Jūs parodote, kad jūs kai ką perėmėte; jūs neužantspauduoti Danguje Šventąja Dvasia. Po kurio laiko mes prie šito sugrįšime ir parodysime jums skirtumą. Štai, tai viso labo kažkas.



101 O jūs, vyrai, vaikštote į bažnyčią, vaikštinėjate su cigaru dantyse, kaip teksaso beragiai buliukai. Ir dar…Aš nejuokauju. Aš ne šalininkas juokų už kafedros. Aš kalbu jums Tiesą. Slankioja gatvėmis, užsisėdi ir meluoja, ir vagia, ir vienas kitą apgaudinėja, ir tai diakonai bažnyčios taryboje.



102 Vaikštote į bažnyčias ir žaidžiate tuos apgavikiškus žaidimus, tai ne kas kita, kaip nedora, bjauri loterija. Tai tiesa. O jūs darote tai, o paskui rėkiate tarsi pjauna. Ir jūs ne geresni, jūsų bažnyčiose – metodistai, baptistai, sekmininkai, jeigu jūs darote tai. Tai tiesa. Ir jūs žinote, kad tai tiesa. Bet kas tai yra? Jūs nusiritote atgal, kaip ir jūsų mama dar tada. Tiksliai tas pats, obuolys nuo obels netoli nukrenta. Ir tai viso šito dvasia.



103 Bet aš nieko neturiu prieš katalikus. Nieko prieš metodistus arba baptistus, arba presbiterionus. Dievas ir iš ten išves žmones, Abraomo Sėklą. Tai ne prieš žmones, Tai apie jų bažnyčias, susiorganizavusias ten, ir jie garbina bažnyčią vietoj Dievo. O, jūs protestantai nenorite tuo tikėti, bet taip ir yra. Aš klausiu, jūs Krikščionys?

DIEVO ANTSPAUDAS 15



104 Būtent, ne taip seniai brolis Bosvortas paklausė vienos mergaitės: “Tu Krikščionė?”



105 Ji atsakė: “Krikščionė? Kad jūs žinotumėte, aš kiekvieną vakarą uždegu žvakutę!”



106 O jūs, protestantai, galvojate apie save kažką tokio? Tu Krikščionis? “Kad jūs žinotumėte, aš – metodistas”, arba “baptistas”. Ką gi, tai nieko nereiškia, bet man tu – išėjęs už malonės dienos ribų, dėl paties savęs; tai tiesa, jeigu tai viskas, kuo tu esi, tiesiog metodistu arba baptistu. Jeigu tu ne Krikščionis toje metodistų, arba baptistų, arba katalikų bažnyčioje, tai tu žuvęs. Tai tiesa. Tad tai būtent tavo antspaudas.



107 Abu antspaudai – dvasiniai. Dabar aš įrodysiu jums tai Biblija. Abu ženklai – dvasiniai ženklai.



108 Dauguma žmonių galvoja, kad “vaikščios aplink ir dės ant kaktos tatuiruotę, arba kažkokią tatuiruotę ant rankos”. Vakar vakare mes išsiaiškinome, kad tai melas. Taip, draugai. Tai netiesa. Tai dvasinis ženklas. Tai taip slaptai. Ir žiūrėkite, daug kartų…



109 Taip, aš žinau, kad tai gali pašiaušti plunksnas, tai atrodo griežtai. Bet tai ištiesins, jeigu tiktai mes…ir duosime Dievui galimybę. Aš nenoriu būti grubiu, bet aš tiesiog konstatuoju faktą, ir darau tai iš visos širdies.



110 Kada Jėzus Kristus pamatė, kaip nuo katalikų bažnyčios atskils protestantų bažnyčia, kaip ji išeis ir eis atgal, vėl sugrįš atgal, kaip jie ir padarė, Jis pasakė: “Šita dvasia bus tiek arti, kad suklaidintų netgi pačius Išrinktuosius…”



111 Jūs suvokiate, draugai krikščionys, kad antikristas – tai žvėries ženklas? Antikristas, kiekvienas žino, kad antikristas, tai yra jo ženklas…jo valdžioje. Matote, tai žvėris, tai valdžia. Tai Katalikų bažnyčios valdžia. Tai Metodistų bažnyčios valdžia.



112 Ne taip seniai aš nuėjau pas vieną nuostabų džentelmeną. Jeigu aš neklystu, jis šiandien sėdi čia šioje bažnyčioje. Ir Edita Rait ir kiti ateina čia į susirinkimus, apie dvidešimt kilometrų nuo šios vietos. Ir mes, žmonės…Aš tiesiog pamokslavau Gerąją Naujieną apie išgelbėjimą. Jam teko lipti per mašinas, kad nusigautų iki šios vietos. Ir tą vakarą tas pastorius staigiai pasikvietė mane, pasakė: “Aš atsiprašau, gerbiamas Branhamai. Bet man pasakė, kad čia atėjo kai kurie sergantys žmonės, o mūsų regioninis atėjo ir pasakė: ‘Jokio dieviškojo išgydymo metodistų bažnyčioje’. Tad jums teks pakilti ant pakilos, atšaukti ir paleisti susirinkusiuosius”. Tiksliai.

16 IŠTARTAS ŽODIS



113 Kodėl? Metodistų bažnyčios valdžia. Tai žvėries valdžia. Tas pats ir Baptistų bažnyčia; Kambeličių ir Liuteronų, ir visi likusieji, ir Sekmininkai, taip pat kekšės. Tiksliai. Aš turėjau sekmininkus…Ir su Dievo Asamblėjomis baigta – įėjo į bažnyčių tarybą, kuris…Jie prisijungė ir kartu su sena “kekše motina”. Tad kiekviena bažnytinė organizacija kyla iš Romos. Ten jos mama. Aš ne Paskutiniosios Dienos šventasis, arba Paskutiniosios Dienos Lietus, arba kaip jūs ten vadinate. Aš nenoriu…Aš ne iš tų.



114 Bet aš turiu omenyje štai ką: kad vyrai ir moterys turi būti laisvais Jėzuje Kristuje, kad vaikščiotų Šviesoje. Ir tuo pačiu turi būti kiekviena bažnyčia. Teisingai.



115 Pastebėkite, kaip Biblija…Supraskite tai. Ta organizacija, atsiminkite, štai kur ji randasi, būtent ten. Ir mes randame, kad kada Katalikų bažnyčia dar tiktai pradėjo, jie išėjo su netikru krikštu: vietoj to, kad krikštytų, jie šlakstė. Jūs nerasite Biblijoje nė vienos vietos, patvirtinančios tai. Ir ne tiktai tai, bet kas liečia Šventąją Dvasią, vandens krikštą, visokios formos ir titulai, ir visa kita, tiesiog tyčiojasi iš tikrojo. Nei vienas tarnautojas šalyje negalės parodyti man ir vienos vietos, kad tai darė kada nors ankstyvojoje bažnyčioje. Tai tiesa. Šito nėra Biblijoje. Bet jie išeina su tuo, o mes tuojau pat ir lenkiamės. Jūs matote, kur mes grįžtame?



116 Ir jus šiandien stebina, kodėl nėra prabudimo. Štai kame reikalas, broli. Ko mums šiandien reikia – tai gero, senoviško prabudimo kaip pas Šv. Paulių ir sugrįžimo į biblijinę Šventosios Dvasios šalį. Štai ko mums reikia. Dabar…



117 Ir jie priėmė “žvėries ženklą”, tai yra “jo vardo skaičių”, atvaizdą kurį jie padarė. Atvaizdu buvo organizacija, tiksliai, kaip Katalikų bažnyčia. Jie organizavo ir padarė Katalikų bažnyčios atvaizdą. Ir ar nėra šiuos atvaizdu Metodistų bažnyčia, Baptistų bažnyčia, Presbiterionų bažnyčia, Sekmininkų bažnyčia, Šventumo Bažnyčia, Šventieji Piligrimai, Suvienytieji Broliai? Kiekviena, kuri organizavosi, nuėjo paskui šitą atvaizdą. Ne, Dievo Biblijoje šito nėra. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą.–Red.] Tai tiesa. Organizacijos; organizuojasi!



118 Dievas yra Lyderis. Pažiūrėkite atgal, jeigu norite. Pažiūrėkite į Izraelį, išeinantį iš Egipto.



119 Ir ten stovėjo visi tie moabiečiai, fundamentalai, aukojantys aukas; septyni aukurai, septyni…septynios avys, kalbėjo apie Kristaus atėjimą; septyni jaučiai, švarus aukojimas. Būtent ten pakilo tas didis pranašas Balamas, kad prakeiktų Izraelį. Ir ten buvo Izraelis…Ten buvo Moabas, didi tauta. Ten buvo amoriečiai ir visi, didi tauta, susiorganizavusi kaip šalis.

DIEVO ANTSPAUDAS 17



120 Ir Izraelis išsidėstė ten ganyklose su palapinėmis. Jie buvo “šioje žemėje piligrimai, laukė ateinančio Miesto”, absoliučiai ne denominacijoje. Ir kas pas juos buvo? Juos lydėjo stebuklai ir ženklai. O šituos – ne; ir todėl jie pavydėjo. Juose buvo dvasios.



121 Dievas pasiima Savo žmogų, bet nepatraukia Šventosios Dvasios. Jis paima Eliją, o Jo Dvasia nužengia ant Eliziejo; po kelių šimtų metų – nužengia ant Jono Krikštytojo; pažadėto ir paskutinėje dienoje.



122 Šėtonas patraukia savo personažą, bet nepatraukia savo dvasios. Tas pats religingas mokytojas, kuris smerkė Jėzų Kristų už Jo ženklus, stebuklus ir nuostabius darbus, bet nesutiko su Juo Rašte, gana ryžtingai atėjo ir kalbėjo Jam apie tai. Ta pati dvasia gyvena šiandien pas bažnyčionį mokytoją …?…paskirtą Dievo pasmerkimui. Štai kas sakoma Biblijoje. “Žmonės, nuo seno paskirti šiam pasmerkimui, paversdami Viešpaties malonę kaip progą palaidumui”. Tai visiškai teisingai. Judo Laiškas 4 eilutė, jūs galite rasti. Tai tiesa.



123 Atkreipkite dėmesį į visus šiuos žvėries ženklo įrodymus. Štai kas tai ir kur tai. Tad, kada tu lakstai aplink ir pasakoji: “Ką gi, aš jums parodysiu, kur tas žvėries ženklas”, būk atsargus, ar tu jau negavai jo. Ir tie, kas turi jį, kentės bausmę sieros ugnyje, išlieto iš Dievo įniršio taurės, ir bus kankinami dieną ir naktį, per visus amžius. Tai rimtas dalykas. Kaip jūs išvengsite?



124 Ateis toks laikas ir atėjo jau. Pastebėkite, šiame organizaciniame judėjime…Leiskite man jums šiek tiek užsiminti. Štai tokiame organizaciniame judėjime, ateis toks laikas, kada tau teks priklausyti vienai iš tų organizacijų, kitaip tu negalėsi nei pirkti, nei parduoti; tai yra turėti tą atsimetėlio ženklą, bažnytinę žymę. Jums reikės priklausyti kokiai nors organizacijai arba jūs negalėsite nei pirkti, nei paduoti.



125 Paklausykite, kreipiuosi į tuos, kas žino, kad tai Tiesa. Aš nesakau, kad jūs bėgtumėte iš savo bažnyčios. Aš nekalbu nieko prieš jūsų…apie jus arba apie jūsų narius. Aš kalbu apie valdančiųjų viršūnę, dar tada, kada jie organizavo ir padarė tai: “Mes ruošiamės padaryti tą. Mes ruošiamės padaryti aną”. Ir jie nustatė geležines taisykles. Ir Dievas plėšo tai į dalis, ir išveda, pasiima iš ten savo Bažnyčią; taip darė visada.



126 Pažiūrėkite į Izraelio vaikų kelionę. Jie užkurdavo laužą. Kiekvieną vakarą jie sustodavo. Ugnies Stulpas buvo virš jų. Ir nesvarbu, koks buvo dieną ir naktį laikas, kada tas Ugnies Stulpas pradėdavo judėti, skambėjo trimitai, ir Izraelis pasiruošdavo ir eidavo. Jeigu tai buvo vidurnaktis, arba antra dienos valanda, kiek bebūtų, jie susiruošdavo ir eidavo paskui Ugnies Stulpą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jie sekė Ugnies Stulpą.

18 IŠTARTAS ŽODIS



127 Kada Martinas Liuteris pamatė, kaip išėjo Dievo ugnis, Martinas Liuteris išėjo iš Katolicizmo, sekdami paskui Ugnį. Bet jis pastatė ir organizavo savo bažnyčią, ir negalėjo judėti.



128 Šita Ugnis išėjo ir nuėjo toliau, Veslis pamatė Ją ir nuėjo paskui Ją. Tai tiesa. Dievo Ugnis paliko sėdintį Liuterį. Paskui, mes sužinome, kad Veslis po Šituo pastatė Veslio Metodistų bažnyčią.



129 Ir paskui atėjo Aleksandras Kambellas, Džonas Smitas su baptistais, ir taip toliau ir panašiai, ir Mudi, ir kiti. Tada, mes sužinome, jie pasidarė ritualiniais ir ceremoningais, šaltais, kada mirė seni pranašai ir taip toliau. Šios naujos krūvelės neturėjo nieko, išskyrus seminarinį išsilavinimą, ir viskas, ką mes sužinome, kad jų rankutės sulindo į pyragą ir viską sumaišė.



130 Ir Šventoji Dvasia nuėjo toliau, ir Sekmininkai pamatė Jį, išėjo ir nuėjo; tiesa, išėjo ir nuėjo toliau, šalin nuo Metodistų ir Baptistų, ir taip toliau. Dabar, tai, žinoma, griežtoka, bet kad išsipildytų Dievo Žodis, organizavosi ir Sekmininkai, ir tokie pat šalti ir ritualiniai, kaip ir visi kiti. Bet pažiūrėkite – kitos bažnyčios epochos nebus. Paskutinis periodas – tai Laodikėjos Periodo Bažnyčia, kuri nei šalta ir ne karšta. Religijos tarsi užtenka, paskui pagroja muzika, pašoka praėjimuose tarp eilių, po to sėdasi, grįžta namo ir pasakoja kaimynui.



131 Ko mums šiandien reikia – tai senamadiško, Dievo siusto karšto nuo Šventosios Dvasios prabudimo, nuo ko tu griūtum ant savo veido ir verktum dieną ir naktį, verktum ir šauktum, ir kamuotumeisi dėl šito pasaulio nuodėmių. Mes prieisime prie šito. Tai tiesa.



132 Bet štai kur jie. Štai, iki ko mes priėjome – drungni. Dievas pasakė: “Mane nuo jūsų pykina! Išspjausi iš Savo burnos”. Tai bažnyčia, atmesta Protestantiška bažnyčia. Protestantiška bažnyčia – atmesta; nuo Liuterio iki sekmininkų, kiekviena iš jų. Taip sako Dievo Žodis.



133 Bet iš kiekvienos iš šių bažnyčių Jis pasiimdavo Išrinktuosius. Iš kiekvienos Jis imdavo Sėklą – iš metodistų, iš baptistų, presbiterionų, liuteronų, iš katalikų, iš visų. Jis rinko likutį, išvesdavo tautą.



134 Ne taip seniai čia Luisvilyje gulėjo mirštanti viena katalikė moteris. Aš nuvykau ten. O kunigas pasakė: “Tai viskas niekai!”



O jos vyras pasakė: “Pasitrauk į šalį. Leisk jam prieiti”.



135 Aš įėjau ten. Jie manė, kad ši moteris neišgyvens iki ryto. Kada aš už ją pasimeldžiau, atėjo regėjimas, ir pasakiau: “TAIP SAKO VIEŠPATS”.

DIEVO ANTSPAUDAS 19



Tai tiesa. Sekantį rytą…Pasakiau jai, kiek tiksliai praeis laiko iki to, kai ji eis į namus sveika. Jie juokėsi iš šito, šaipėsi. Bet tą pačią valandą, kurią pasakė Šventoji Dvasia, ji išėjo namo visiškai sveika, ji sveika ir šiandien. Ji buvo katalikė. Jie buvo katalikai. Jie buvo katalikais.



136 Kada tu gauni Šviesą…Senajame Testamente…Leiskite parodyti jums šį ženklą. Klausykite atidžiai, aš pereisiu tiesiai prie savo temos. Pažvelkite, Senajame Testamente, kada vergas buvo vergijoje, po to jis turėjo…Jį pirkdavo už kažkokią sumą. Jis turėjo tarnauti tam šeimininkui iki jubiliejinių metų. Ir kada ateidavo jubiliejiniai metai, skambėdavo trimitas.



137 Ir kada tas vergas, ir jo žmona ir jo vaikai, kada jie norėdavo grįžti į savo gimtą šalį. Jie vaikštinėjo laukais, ir prižiūrėtojas visą kelią juos mušė, štai taip ir štai taip. Ir paskui, kada per jubiliejų eidavo kunigas ir skambėdavo trimitas, kada skambėdavo to kunigo trimitas, ir tas žmogus išgirdo šį trimitą. Jis galėjo mesti savo kauptuką, galėjo mesti viską, ką jis darė, pažiūrėti tam prižiūrėtojui į veidą ir pasakyti: “Daugiau nė karto nesuduosi man. Aš laisvas”. Nusisukti ir eiti namo. Kodėl? Tai buvo šventinis garsas, kada jie išgirdo tą trimito garsą.



138 Ir ši Geroji Naujiena, jubiliejus, – tu išlaisvinamas iš nuodėmės. Tu laisvas nuo visų šitų purvinų įpročių ir viso to, ką šitas pasaulis padarė čia religijos vardu, lygiai kaip po Protestantizmu taip ir Katolicizmu, po žvėries ženklu. Tai tiesa. Tu laisvas.



139 Jau niekam tu nepriklausai. Bet vėlgi, jeigu tas žmogus atsisakys tai priimti, tuomet jį nuves iš ten prie bažnytinio altorio staktos ir uždės ant jo žymę, pradurs jam ausį. Ir tuomet jis tarnaus tam šeimininkui iki pat mirties.



140 O jūs atsisakote priimti Gerosios Naujienos Šviesą, kada Ji pamokslauta Šventosios Dvasios Jėgoje, iš Biblijos, ir tu gali būti užantspauduotas iki tavo amžinos buvimo vietos. Amen.



141 Pažiūrėkite, dar vienas dalykas, jeigu atleisite man už pavyzdį su šiuo žmogumi. Bet pažiūrėkite čia, – “Suvedžios pačius Išrinktuosius…”



142 Taigi, kliuvo ir liuteronams, ir baptistams, ir katalikams, ir taip toliau, dabar leiskite man prieiti ir prie jūsų, šventumo žmonės. A? Aš tikiu šventumu. Jūs turite būti šventi. “Be šventumo niekas nematys Dievo”. Ne mano šventumas, o Jo šventumas. Aš čia nieko negaliu padaryti; tai tas, ką Jis padarė dėl manęs. Aš nestoviu už kažko savo, nes šito neturiu ir nebandau įsigyti. Aš nebandau kažkuo būti.



“Tu stengiesi laikytis, broli Branhamai?” Ne, pone.

20 IŠTARTAS ŽODIS



143 Aš tiesiog atsileidžiu, ir tegu Jis laiko. Tai tiesa. Jis – Tas, Kuris išlaiko. Tiesiog pasilik mirusiu, tai viskas, ką tau reikia daryti. Laikyk save mirusiu, o Jis laikys. Jis jau išlaikė. Jis laikė, kol nepasakė: “Atlikta”. Tai išsprendė viską. Dievas leidžia mums padaryti tą patį. Atlikta.



144 Bet atsiminkite, šventumo žmonės, Nazariečiai ir Šventieji Piligrimai. Jūs išėjote šioje jėgoje iš Veslio bažnyčios, tai yra iš Metodistų bažnyčios, kada jie organizavosi, jūs išėjote, brangūs šventumo žmonės, ir pasakėte: “Mes pasiliksime šventume”. Tai buvo nuostabu. Jūs išėjote koja į koją su tuo periodu, su tuo Filadelfijos Periodu, kol nepriėjote iki Laodikėjos. Bet kada atėjo krikštas Šventąja Dvasia, ir ženklai sugrįžo į bažnyčią, jūs pavadinote tai: “iš velnio”. Dėl to, kad jie kalbėjo kalbomis ir tikėjo visu tuo, jūs pasakėte: “Tai iš šėtono”. Ir kada jūs padarėte tai, jūs paniekinote Šventąją Dvasią.



145 Kaip aš galiu sakyti savo rankai: “Man tavęs nereikia”? Jeigu yra mokytojai, yra kalbėjimas kalbomis. Jeigu yra evangelistai, tai yra taip pat išgydymo dovanos. Kaip gali koja pasakyti akiai: “Man tavęs nereikia”? A? Tu, jeigu tu Dievo vaikas, tu eini ir priimi viską, ką sako Dievas, kaip tiesą. Tu vaikščiosi Šviesoje.



146 Kada Bažnyčiai atėjo laikas judėti, Liuteris pajudėjo. Kada Bažnyčiai ateina laikas pajudinti Savo ranka, Veslis pajudino ranka. Kada Bažnyčiai atėjo laikas kalbėti, į sceną išėjo Sekmininkai. Tai tiesa. Bet dabar, pastebėkite.



147 Tu pasakysi: “O kur pirmavaizdis?” Jūs pasakysite: “O yra šito pirmavaizdis?” Taip, pone.



148 Jūs prisimenate, kad Judas Iskarijotas, iš tikrųjų antikristas, buvo labai religingu žmogumi? Jūs tai suvokiate? Jie taip pasitikėjo juo, broliai, kad jis tapo netgi bažnyčios iždininku.



149 Ir Judas Iskarijotas buvo išteisintas tikėjimu, tikėdamas Viešpačiu Jėzumi Kristumi.



150 Jis buvo pašventintas Žodžiu. Hebrajams 17:17…Aš turiu omenyje Šv. Jono 17:17, – “Pašventink juos, Tėve, Savo Tiesa! Tavo Žodis yra Tiesa”. Ir Jis buvo Žodis.



151 Ir duota buvo jiems jėga eiti ir pamokslauti Evangeliją, ir išvarinėti demonus, ir gydyti ligonius. Judas Iskarijotas, Mato 10, paminimas tarp jų. Ir jie ėjo ir išvarinėjo demonus, ir pamokslavo Evangeliją taip, kad nusidėjėliai atgailavo ir demonai išeidavo. Ir jie sugrįžo, džiaugdamiesi ir šaukdami:

DIEVO ANTSPAUDAS 21



geras buvo laikas, taip pat, kaip šventųjų palapinių susirinkime. Bet Judas irgi su jais buvo. Visiškai teisingai, tiesiog su jais.



152 Bet kada atėjo Sekminių laikas, Judas parodė savo veidą.



153 Štai kur šventumo bažnyčia parodė savo veidą, būtent ten, apėjo aplinkui, atmesdami Pačią Šventąją Dvasią, kuri vedė juos į gilius Vandenis; apsigręžė ir atsižadėjo Jo. Aš žinau, kad pas juos daug fanatizmo…



154 Aš ne sekmininkas. Aš niekada, niekada nepriklausiau Sekmininkų organizacijai. Aš stovėjau pralaužime. Aš ne sekmininkas, ne metodistas ir ne baptistas. Aš tiesiog Biblijinis Krikščionis. Ir tai viskas. Aš tikiu tuo, ką sako Žodis. Ir aš negaliu neigti kalbėjimo kalbomis dovaną, jeigu neigti, tai man teks neigti ir mokymą, ir visokią kitą Dievo įkvėptą dovaną. Taip. Aš niekada nesutikdavau su broliais sekmininkais tame, kad kalbėjimas kalbomis – tai “vienintelis įrodymas”. Ne-ne. Ką gi, tai gerai, jeigu jie tiki tokiu būdu. Tai jų reikalas, suprantate, visiškai teisingai. Aš…Paulius pasakė: “Trokštu, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis”. Aš norėčiau pamatyti, kad kiekvienas būtų tiek arti prie Dievo.



155 Pas juos daug apsimetinėjimo, daug netikro tikėjimo. Dažnai jie išeina ir elgiasi taip, tarsi turi Šventąją Dvasią, ir kalba kažką tokio, kas nera kalbėjimu kalbomis. Jų gyvenimas parodo, kas ten yra. Bet ten buvo ir kažkas tikro, kas vykdavo visą laiką.



156 Ką gi, kodėl šėtonui nepakišti artimą Draugą, varnos jauką? Žinoma, jis pabandys pasipriešinti. Jis pametėjo tą patį ir šventumo žmonėms. Jis pametėjo tą patį ir metodistams. Jis pametėjo tą patį Liuterio dienomis. Ir jis pametėjo tą patį šiandien. Ir esant Dieviškojo išgydymo ir atskirimo jėgos dovanoms, jis pametėja tą patį.



157 Bet ką dėl tavęs reiškia kažkokia baidyklė, jeigu tu galėtum suprasti paukščių kalbą? Paukščiai kalba: “Kada aš matau baidyklę – tai pakvietimas pietums. Ten patys geriausi obuoliai, kaip tik ten, kur guli vėzdai ir kabo baidyklės”. Tai tiesa.



158 Bet jūs matote, kaip veikė ir veikia ta dvasia. Ir Jėzus pažvelgė ir numatė tai ateinančioje katalikų bažnyčioje. Ir pasakė: “Jokio žmogaus nevadinkite tėvu. Nekartokite veltui ir, visa kita”. Išėjo ir pasakė: “Būkite atsargūs, antikristas bus taip arti, kad suvedžiotų netgi Išrinktuosius, jeigu galėtų”.



159 Pažvelk, broli, kiek mergelių išėjo pasitikti Viešpaties? Dešimt. Visos jos buvo mergelės. Pas penkias jų žibintuvuose nebuvo Aliejaus. Penkios turėjo Aliejų savo žibintuvuose. Šios penkios buvo šventos ir buvo mergelės,

22 IŠTARTAS ŽODIS



kaip ir tos. Bet ką Biblijoje simbolizuoja Aliejus, kaip mes nagrinėjome vakar vakare? Dvasią, “Šventąją Dvasią”. Jos apsivalė ir sėdėjo ten, bet jos bijojo ir stovėjo šone nuo Šaltinio, Kuris pildė Aliejumi. Matote, organizavosi ir įsitaisė, ir štai jos – drungnos. Štai iki ko priėjo šis bažnyčios periodas.



160 Ir taip, dabar mes prieiname prie Dievo antspaudo. Dar trisdešimt minučių, jeigu Viešpaties valia. Dabar aš noriu, kad jūs pradžioje kreiptumėtės kartu su manimi ir išsiaiškintume, kaip svarbus šis Dievo antspaudas.



161 Atsiminkite, kas yra žvėries ženklas; tai ne komunizmas. Žvėries ženklas eina iš Romos, ir po visą pasaulį: jame susijungė katolicizmas ir protestantizmas, organizuota religija. Ir jie ruošiasi suvienyti bažnyčias, kada, pagaliau, kiekvienai bažnyčiai teks nusilenkti tam, o mūsų tarp denominacijas išstums už šoninės linijos. Tai tiesa.



162 Dabar Apreiškimo Knyga, 9-as skyrius. Atidžiai perskaitykime, jeigu Dievo valia, ir pažiūrėkim, ką Jis pasakė Savo Žodyje. Dabar…Apreiškime, 4 eilutė. Paklausykite tai.



Jiems buvo įsakyta (kada buvo išlietos negandos) nekenkti žemės

žolei, nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms,

kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo.



163 Kada ištiko negalės, apsaugoti buvo tik užantspauduoti į Dievo Karalystę. Tai teisminis nagrinėjimas, kada žmonės… Ir jeigu Dievas padės man, tai po kelių minučių jūs pamatysite tai iš Viešpaties Žodžio, kad tai – užantspaudavimo laikas. Ir dėl atstumiančiųjų Tai lieka tik amžina bausmė.



164 Dabar mes pereisime į Senąjį Testamentą. Kreipkimės čia, jeigu norite, Pranašo Ezechielio Knyga, perskaitykime iš 19 skyriaus. Su Dievo pagalba, tegu Jis padeda mums. Ir dabar prieisime prie pamokymo, trisdešimt minučių, jeigu Dievo valia. Tai liečia, jūs pasižymėkite sau – Ezechielio 9, tai liečia…



165 Pirma, ką mums dabar reikia nustatyti, – kas yra Dievo Antspaudas? Argi jūs nesuprantate, kad tai labai svarbu? [Susirinkimas: “Amen”.] Geras Žodis – tai Biblija, taip? [“Amen”.] Žinau, kad pas jus yra tokie, kurie sako: “Laikymasis Sabato dienos”, bet nei viena Rašte vieta, Naujajame Testamente, nepatvirtina šito. Nagi išsiaiškinkime, kas yra Dievo Antspaudas. Kreipsimės į Efeziečiams 4:30, 4:30, ir 1:13. Pasižimėkite tai. Laiške Efeziečiams 4:30 sakoma:



Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate

užantspauduoti atpirkimo dienai.

DIEVO ANTSPAUDAS 23



166 Dabar, ką reiškia užantspaudavimas? Užantspaudavimas – tai “užbaigimo ženklas”. Teisingai?



167 Jūs kada nors matėte, kaip geležinkelininkas užpildo vagoną? Jis eina ir sukrauna tiek tai čia, ir tiek tai čia. Ateina tikrintojas, pažiūri, ir jeigu štai tas truputi juda ir svyruoja: “Ne. Aš neužantspauduosiu. Turi iškrauti ir vėl sudėti iš naujo”. Ir vėl jis stengiasi viską sukrauti; bet daro tai neteisingai. Inspektorius ateina: “Neteisingai. Perkrauti”.



168 Ir yra tai, ką Dievas taip ilgai daro su Savo bažnyčia. Jūs sukraunate ir einate į Dangų; jūs viską pasiimate su savimi. Jūsų kortų žaidimus ir visa kita, ką įnešate į bažnyčią, jūs bandote pasiimti su savimi. Dievas tiktai smerkia tai; užantspaudavimui neparuošta.



169 Bet kada Dievas mato žmogų atgailaujantį, sudužusį dvasia, nuoširdžią širdį, palinkusią prie altoriaus, Dievas uždaro už jo duris į šį pasaulį, ir užantspauduoja jį ten Šventosios Dvasios krikštu, ir tai pasiliks iki Jėzaus atėjimo; ne nuo vieno prabudimo iki kito, bet “iki jūs išlaisvinimo dienos”.



170 Kada to vagono durys uždarytos, ir ant jo yra valstybinis antspaudas, tai jo daugiau nebegalima atidaryti, kol jis nepasieks paskirties vietos.



171 Ir kiekvienas gimęs iš aukšto ir užantspauduotas į Dievo Karalystę, nebetrokšta šito pasaulio iki tos dienos, kada Jėzus Kristus pasiims jį į Karalystę. Tad, jeigu pas jus yra nerimas, o sakote, kad turite Šventąją Dvasią; nors ir priklausote Metodistų bažnyčiai, Baptistų bažnyčiai, sekmininkų bažnyčiai; arba jūs šūkaujate, kalbate kalbomis, krikštyti į priekį, atgal arba jūs apšlakstė; jeigu pas jus vis dar yra tokie neramumai, tai geriau sugrįžti ir patikrinti, kaip sukrauta. Tai tiesa. Pasiimate su savimi labai daug, labai sumaišyta, juda. Tokiu būdu Dievas tai neužantspauduos.



172 Kada kviečio grūdas krenta į žemę, nesvarbu…Kada kviečio grūdas miršta, kad išgelbėtų savo sielą jis neišaugins raugių. Kviečio grūdas išaugins kviečio grūdą, tai visiškai teisingai. Jeigu mumyse pasėta nenykstanti Dievo Sėkla, tai kaip Ji išaugins kažką kitą išskyrus Kristaus Gyvenimą?



173 Šventoji Dvasia veda Bažnyčią, veda Ją Jėzaus Kristaus prisikėlimo Jėgoje, ir jūs užantspauduoti iki atpirkimo dienos. Tai Biblijoje. “Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai”. Efeziečiams 4:30.



174 Taigi, jis buvo užantspauduotas dar iki to, kaip atėjo Šventoji Dvasia, dar prieš prasidedant Pagonių periodui. Jis užantspauduotas esant tiems auksiniams žibintuvams (mes naudojome schemą, kad suprasti), dar tada tą epochą.

24 IŠTARTAS ŽODIS



175 Jis darbavosi su jais visą laiką dar nuo Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Dovydo ir toliau per tamsos epochą, kuri buvo pas juos Achabo laikais, ir toliau. Saliamonas ir taip toliau, kol nepriėjo iki tokios drungnos būsenos. Bet kaip tik prieš tos atkarpos laiko pabaigą, Jis davė didžiulę Šventosios Dvasios jėgos srovę dėl Žydų: “Nepasukite keliu pas pagonis, bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis”. Teisingai? “Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė”.



176 “Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais”. Jis pasakė: “Aš duodu jiems Amžiną Gyvenimą”. Amžinas Gyvenimas – iš graikiško žodžio “Zoe”. Zoe – tai tas Gyvenimas. Zoe – tai Dievo Gyvenimas. Ir jeigu Dievo Gyvenimas yra tavyje, tai jis gimdo dievobaimingą gyvenimą, tai taip pat teisinga, kaip aš stoviu ant šios pakilos. Ir kaip Dievas negali mirti, taip negali mirti ir žmogus, turintis Jį, nes Dievas tame žmoguje. Amen. “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, bet turi amžiną Gyvenimą”. “Kas valgo Mano kūną ir geria Mano Kraują, Aš prikelsiu paskutinę dieną”. Tai Jo Žodis. Kokia paguoda tikinčiajam! Ir koks pasmerkimas tiems, kurie atmeta ir nenori vaikščioti Šviesoje.



177 Darosi karšta, ar ne taip? Gerai, jums naudinga. Atkreipkite dėmesį, kad tai tiesa. Broli, mes galėtume parodyti tai iš Rašto, vieną vietą po kitos, savaitė po savaitės, ir pasilikti tame, akivaizdžiai…tą pačią temą, ištisus metus, ir vis dar neišsemtume visos jos iš Biblijos.



178 Iš anksto mes grįšime atgal ir išsiaiškinsime, ką dėl jūsų reiškia Šventosios Dvasios krikšto atmetimas, ką tai reiškė tomis dienomis dėl jų.



179 Štai, Ezechielio 9-me skyriuje, pranašas pamatė Jeruzalę. Įsidėmėkite, mes dabar kalbame apie tą laiką, Žydai, kaip tik prieš pat pabaigą.



180 Dabar mes Pagonių pabaigoje. Po to mes einame į Tūkstantmetę Karalystę. Gerai.



181 Dabar žiūrėkite, Žydų pabaiga. Pranašas tai išpranašavo. Dar šimtus metų, apie aštuonis šimtus metų iki Viešpaties atėjmo, ir pranašas apie tai pranašavo. Klausykite atidžiai skaitymo metu.



Jis šaukė garsiu balsu: “Ateikite, sprendimo miestui vykdytojai!

Kiekvienas atsineškite naikinimo įrankį!”



182 Dabar žiūrėkite atidžiai, skaitysime.



Atėjo šeši vyrai nuo šiaurės aukštutinių vartų. Kiekvienas atsinešė

DIEVO ANTSPAUDAS 25



naikinimo įrankį; tarp jų buvo vyras, apsivilkęs drobiniais. Jis laikė

dešinėje rankoje rašymo priemones. Atėję jie sustojo prie varinio

aukuro.



Izraelio Dievo šlovė pasitraukė nuo cherubo, ant kurio ji būdavo,

prie šventyklos slenksčio. Jis šaukė drobiniais apsivilkusiam, kuris

turėjo rašymo priemonių:(klausykite)



“Pereik Jeruzalės miesto viduriu (Jeruzalės likimas) ir paženklink

kaktoje tuos žmones, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų

bjaurysčių”.



Kitiems, man girdint, Jis įsakė: “Eikite paskui jį ir žudykite!

Nesigailėkite nieko.



Žudykite senius, jaunuolius, mergaites, vaikus ir moteris, bet

nelieskite turinčių ženklą. Pradėkite nuo mano šventyklos!” Jie

pradėjo nuo vyresniųjų, buvusių prie šventyklos.



183 Pažiūrėkite į pranašą Dvasioje, pakeltą į Šlovę. Dievas pasakė: “Aš ruošiuosi parodyti tau, kaip Aš elgsiuosi su Žydais, prieš einant pas Pagonis”. Perskaitykite sakinį arba skyrių prieš tai. Dabar, kada jis atėjo ten, jis pasakė: “Aš regėjau…” Pirmiausia jis pamatė nuodėmę tame mieste, kokios niekada ankščiau nematė, ir jis pamatė Jeruzalę. Dabar atminkite, tai buvo skirta tiktai dėl Žydų, ne dėl Pagonių; Žydai ir jų sostinė Jeruzalė. Tiksliai kaip vakar vakare mes kalbėjome apie išankstinį paskirimą dėl protestantų; šiandien vakare apie tai, kas dėl Žydų. Jis pasakė: “Pereikite miestą”. Ir štai išėjo žmonės su naikinimo įrankiais savo rankose, einantis žudyti viską šiame mieste. Jis pasakė: “Palaukite, vieną minutę”.



184 Ir išėjo Vyras apsivilkęs baltai. Nagi minutėlei sustosime. “Apsirengęs baltai”, teisumas, šventumas. “Apsirengęs baltai”, pas Kurį buvo šone rašymo priemonė. Jis pasakė: “Pereik per miestą, prieš jiems einant, ir uždėk ženklą ant kaktos, ženklą ant kaktos kiekvieno vyro, moters, berniuko ir mergaitės šiame mieste, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų bjaurysčių, dėl tautos nuodėmių”. Uždėk ant jų ženklą!



185 Ir paskui, po to, kai Jis praėjo ir pažymėjo, Jis sugrįžo ir pasakė: “Atlikta”.



186 Tuomet Jis pasiuntė tuos žmones, pasakė: “Eikite ir nieko nepagailėkite, bet naikinkite visus, ant ko nėra ženklo”.



187 Pažiūrėk čia, broli. Tas Ženklintojas buvo ne kas kitas, kaip Šventoji Dvasia.

26 IŠTARTAS ŽODIS



188 Pastebėkite, jeigu Jis šiandien vakare ateitų į Džeffersonvilį, į Branhamo Maldyklą arba į kokią nors kitą bažnyčią šiame mieste, arba į kitą bažnyčią, ant ko Jis uždėtų ženklą, kas būtų tiek nuoširdus ir sąžiningas prieš Dievą, kad verktų ir dejuotų, ir melstųsi dieną ir naktį dėl šito miesto nuodėmės? [Brolis Branhamas du kartus beldžia į kafedrą.–Red.]



189 Ką Jis padarytų su pamokslininkais, kurie leidžia moterims vaikščioti maudymosi kostiumais, pasirodyti šortais ir vaikščioti šen bei ten gatvėmis; ir giedoti chore, ir dažytis ir elgtis kaip Izabelės. Ir kada…Vyrai ten rūko ir geria, ir elgiasi nederamai, žaidžia azartiniais žaidimais ir visa kita! Ir jie elgiasi tarsi jie netūrėtų apie tai supratimo; vaikšto į didelius pietus su viščiuku arba į kokį nors vakarą. Trečiadienį vakarais pasilieka namuose ir žiūri televizorių, vietoj to, kad eitų į maldos susirinkimą. Vasaros laiku atšaukia tarnavimus bažnyčioje. Ant ko Jis uždės antspaudą?



190 Ko mums reikia šiandien – tai, kad užsibaigtų visas šis holivudinis evangelizmas! Ir kad Dievas siustų senamadišką prabudimą, kad vyrai ir moterys kristų ant kelių prie altoriaus! Ir užbaigtų šiuos rankų paspaudimus, rankų pakėlimus, šlakstymą vandenėliu, krikštijimą veidu į priekį arba atgal, ir visa kita ir įvairias formas, ir “izmas”. O ateiti su sudužusia dvasia į tikrąją atgailą nuodėmėje. Sujunkite tai ir pradėkite senamadį naujagimių vaikų verksmą. Amen. Štai tokie gauna Šventąją Dvasią. Tai tiesa.



191 Nesvarbu, metodistai jie, baptistai ar katalikai, kas jie bebūtų! Kada jie prie altorio ir verkia dieną ir naktį: “O Viešpatie Dieve, pažvelk į šito miesto nuodėmes! Mano širdis neturi poilsio! Aš negaliu nusiraminti, Viešpatie, žiūrint į visa tai. O Dieve, padaryk ką nors! Siusk mums senamadišką prabudimą”, tuomet tu prie Šventosios Dvasios priėmimo ribos, broli!…?…



192 Bet jeigu tu nuėjai ten, todėl, kad pašokinėjai arba pašokai su muzika, arba dar kažką padarei; o pats nerūpestingas, ir greitai supyksti, pasipūtęs ir nepatenkintas, lakstai, prisijungi prie bažnyčios, šokinėji iš vietos į vietą; tai parodo, kad tu nuo pačios pradžios nieko negavai.



193 Broli, tai stiprus vaistas, bet jis padės, tu pasveiksi. Tai tiesa. Taip, pone. Jis išgydys visus segančius tarp jūsų.



194 Kaip pas Mozę. Aš norėčiau pažiūrėti į jo vaistinėlę, o jūs? Su juo ten buvo du milijonai žmonių. Ar norėtumėte pažiūrėti į Mozės vaistinėlę, kas ten pas jį buvo? Visi šie pagyvenę žmonės, ir kiekvieną naktį gimdavo šimtai naujagimių, ir luoši, ir sergantys žmonės. Ir kada jis išėjo, keturiasdešimt metų bėgyje nebuvo jų tarpe nė vieno sergančio. Šiandien čia sėdi daktarai, kai kurie iš jūsų, jūs norėtumėte pažiūrėti į jo vaistinėlę?

DIEVO ANTSPAUDAS 27



195 Nagi pažiūrėkime ir pamatykime, kas ten. Pažiūrėkite atgal. Mes išsiaiškinsime. “Aš Viešpats gydantis tave”. Sakysim, turėjo gimti kūdikis. “Aš Viešpats gydantis tave”. Susirgo plaučių uždegimu. “Aš Viešpats gydantis tave”. Tai buvo jo vieninteliu nurodymu. Tai viskas, ko jam reikėjo. Tai viskas, ką jis turėjo. Tai tas, kuo aprūpino jį Dievas.



O šiandien: “A-a, mes netikime Tuo. Ne, tai…”



196 Dievas nesikeičia. Jis tas pats. Jeigu nuo šitos dvasios, kuri šiandien verčia žmones taip nedorai elgtis, vadindamiesi krikščionimis, Dievą dar tada pykino nuo šito, tada tai buvo “bjaurastimi” tai daryti, tai bjaurastis ir šiandien. “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. O, aš jaučių šventą pagarbą!



197 Atkreipkite dėmesį, “Eik tenai, – pasakė Jis, – pereik miesto viduriu ir uždėk ženklą ant tų, kurie dejuoja ir rauda dėl daromų mieste bjaurysčių”. Ir po to Jis pasakė: “Kada Jis padarė tai”, Jis nusiuntė žmones su naikinimo įrankiais, ir jie ėjo ir viską išžudė.



198 Dabar, istorikai, vieną momentą. Jėzus atėjo kūne; Dievas, apreikštas kūne. “Dievas buvo Kristuje, taikydamas pasaulį su Savimi”. Ir kada Jis įėjo į kūną, Jis vaikščiojo aplink, mokydamas. Jie vadino Jį “Belzebubu”, žyniautoju. Jie šaipėsi iš Jo, iš Jo gimimo ir iš viso kito; atmetė Jį, išvarė Jį.



199 Jis pasakė: “Jeigu kas pasakys ką nors prieš Žmogaus Sūnų, bus atleista, bet jeigu pasakys prieš Šventąją Dvasią, tai niekada nebus atleista jam, nei šiame pasaulyje, bei ateinančiame”.



200 Jis surinko kartu kelėta Žydų. Jis nenuėjo pas Pagonis. Jis nuėjo pas Žydus. Jis buvo siustas pas Žydus; tas laiko tarpas buvo ne dėl Pagonių. Baigė degti paskutinė Žydų laiko žvakė, ir Jis nuėjo ten. Ir ten buvo kelėta iš tautos, iššauktieji, kurie priėmė Jį.



201 Lygiai kaip šiandien. Tiksliai, kaip Šventoji Dvasia, kalbanti per Jėzų Kristų, iššaukė juos tada; taip pat Šventoji Dvasia, kalbanti per Jėzų Kristų, iššaukia šiandien.



202 Jie tikėjo antgamtiškumu. Jie žvelgė į savo Lyderį. Jie žiūrėjo į Jį. Jie žinojo, kad Jis buvo pranašų karaliumi. Jie žinojo, kuo Jis buvo. Ką Jis kalbėjo, tą Dievas patvirtindavo, kaip Tiesą. Jie žinojo, kad pas juos buvo Tiesa. Jie žinojo, kam jie tikėjo, ir jie nuėjo su Jėzumi pirmyn.



203 Paskui jie nukryžiavo Jį. Jis pasakė: “Tėve, atleisk jiems, jie netgi nežino, ką jie daro”.

28 IŠTARTAS ŽODIS



204 Bet kada atėjo Sekminių diena, ten buvo verkiančių žmonių grupė, kurie verkė ir ėjo toliau. “Atėjus Sekminių dienai…”



205 Staiga keliu atėjo kunigas su plotkele, su indeliu priimti komuniją ir pasakė: “Dabar iškišk savo liežuvį, o aš nugersiu vyno”? Kas per niekai? Keliu atėjo pamokslininkas iš protestantų ir pasakė: “Paspausime bendravimo ranką ir paskirsime išbandymui šešis mėnesius”? Hm! Niekai! “Aš pašlakstysiu tave. Aš krikštysiu tave. Aš vesiu tave šiuo keliu, priimsiu tave į bažnyčią, ištiesiu tau bendravimo ranką”? Niekai!



206 “Bet atėjus Sekminių dienai staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas, ir pripildė visą namą, kur jie buvo. Pasidaliję liežuviai, tarsi ugnies, nusileido ant jų”. Jie pradėjo liežuviu malti ir mikčioti, susijaudino ir išsikalbėjo, ir taip toliau.



207 Tu pasakysi: “Ne!” Aš tau įrodysiu tai Biblija. Taip, pone. “Tu nori pasakyti man, kad jie taip darė?” Taip liudija Biblija.



208 Jūs žinote, ką pranašavo Izaijas? Leiskite jums truputi paskaityti iš Izaijo Knygos, vieną minutę. Izaijo 28 skyrius, pradedant nuo 8-os eilutės.



Visi jų stalai apvemti (kalbant apie šias dienas), nėra švarios

Vietos. (Broli, argi tai ne Žydų aprašymas!)



Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą?…(Šiandien

vakare mes kalbame apie Mokymą)…Ką tik nujunkytiems kūdikiams?



Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė

po eilutės;…(Štai kaip skelbiama Evangelija, nuo Pradžios Knygos

iki Apreiškimo Knygos!)



Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai

tautai,



…kuriai sakė: “Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva”.

Bet jie neklausė.



209 Štai taip. Štai ką Jis pasakė. Tai ne mano žodžiai; tai Jo Žodis. Pasirinkite, jeigu galite. Jis nesikeičiantis. Jis pasakė: “Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį”. Turi būti skelbiama visa Geroji Naujiena



210 Čia turėjo prasidėti pilnoji Evangelija, ir jie pamokslavo Ją. Ir tada atėjo Šventosios Dvasios jėga.

DIEVO ANTSPAUDAS 29



211 Ir tie Žydai šaipėsi iš Jėzaus, jie juokėsi: “Cha-cha-cha! Jie prisigėrė jauno vyno”. Jie buvo užantspauduoti Amžinybei. O tie kalbėjo: “Tai kaipgi mes girdime savo gimtąja kalba juos kalbančius apie didingus darbus? Kas gi ten, jie prisigėrė jauno vyno. Cha-cha!” Jie šaipėsi ir juokėsi.



212 Ir Petras, “šventasis šuoliuotuojas”, pamokslininkas, kuriam padėjo dėžę kurioje buvo muilas, jis užšoko ant jos ir pasakė: “Jūs, vyrai Judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, –bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį”. Jis nurodė į Bibliją. Aš dažnai kalbėjau: “Jeigu tai ne Tas, aš laikysiuosi tai, kol neateis Tai, jeigu yra koks nors skirtumas”. Teisingai. Jis pasakė: “Tai yra kas išpranašauta pranašo Joelio. Tai bus paskutinėmis dienomis”, paskutiniai du tūkstantmečiai.



213 Pirmi du tūkstantmečiai ir pasaulis buvo sunaikintas vandeniu. Sekantys du tūkstantmečiai – atėjo Jėzus. Paskutiniai du tūkstantmečiai: “Aš išliesiu Savo Dvasios”. Aleliuja! Ne “Aš duosiu išsilavinimą pamokslininkams ir siusiu kažkokius kunigus”.



214 “Bet Aš išliesiu iš Dangaus Savo Dvasios; ir pranašaus jūsų sūnūs ir dukros; ir ant Savo tarnų ir tarnaičių Aš išliesiu Savo Dvasios, ir jie pranašaus. Ir parodysiu ženklus aukštai danguje ir žemai žemėje”. Štai kas tai buvo. Tai buvo iškilminga pradžia.



215 Ir tie Žydai juokėsi ir šaipėsi, ir kalbėjo: “Jie prisigėrė jauno vyno”. Tai užantspaudavo jų paskirtį.



216 96 mūsų eros metais, su Tito atėjimu, Jeruzalė buvo apsupta armijos. Ir žinote, kas įvyko? Tie Žydai pasakė: “Dabar mes grįšime į Viešpatie Namus”.



217 Bet tie, kurie buvo perspėti ir pripildyti Šventąją Dvasia…



218 Kaip Juozapas Flavijus pasakė: “Tie žmonės kaip žmogėdros, valgė tą Jėzų iš Nazareto”. Pasakė: “Jie paslėpė Jo kūną, ir jie valgė jį”. Jie valgė vakarienę. Jis pasakė apie tuos žmones: “Jie eretikai”.



219 Jūs žinote, kad tuos žmones pravardžiavo “eretikais”? Jūs žinojote tai? Jus žinote, kas yra “eretikas”? “Pamišėlis”. Taip. Pažiūrėkite į Šventąjį Paulių.



220 Dabar, jūs žmonės, jums, jums, baptistai, patinka sakyti: “Šventasis Paulius, o-o, aš tikiu juo”. O jūs, katalikai, sakote: “O, Šventasis Paulius”, ir nutrynėte jam savo bučiavimais kojas ant jo statulos Romoje. “Šventasis Paulius! Taip, pone!”

30 IŠTARTAS ŽODIS



221 Pažiūrėkite, ką pasakė Šventasis Paulius, kada stovėjo prieš Agripą. Jis pasakė: “Tai ką vadinate sekta, – šventasis šuoliuotuojas, – štai tokiu būdu aš tarnauju Dievui”. Amen.



222 Aš norėčiau paspausti jam ranką; aš pasakyčiau: “Aš tikiu taip pat, Pauliau! Aleliuja! Taip, pone, taip pat! Pauliau, praėjo devyniolika šimtmečių. Aš vis dar tikiu taip pat!” Vis dar turiu Šventąją Dvasią; tie patys ženklai, tie patys stebuklai, viskas tas pats; vis dar tęsiasi, ta pati Šventoji Dvasia, vis dar užantspauduoja (iki kada?) iki išpirkimo dienos.



223 “Ši Evangelija bus skelbiama…” Ką? “Evangelija!” Kas yra Evangelija? Ne “vien tik Žodis”. [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į kafedrą.–Red.] Paulius pasakė: “Evangelija atėjo pas jus ne tik vien Žodžiu, bet Evangelija atėjo per Jėgą ir Šventosios Dvasios demonstaravimą”. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į kafedrą.]



224 Paulius pasakė: “Aš neatėjau su kažkokiu seminariniu išsilavinimu, ar gražbyliavimu, kad jūsų išsigelbėjimas nesiremtų ant išpustų žodžių ir patrauklių išsireiškimų, ir ant gražbyliavimo ar apaštališkojo tikėjimo, arba ant kažko tokio. Aš nesilankiau pas jus kažkaip taip. Bet aš atėjau pas jus, žinodamas tik vieną, – Jėzaus Kristaus prisikėlimo Jėgą ir Šventosios Dvasios pasireiškimą”. Aleliuja! Tegu Dievas duos mums daugiau tokių, kaip Paulius, su galingu veržlumu, kad pakelti šią Evangeliją be jokių seminarinio rąsto trukdymų. Amen. Dievo Antspaudas! Amen.



225 Dabar, kiek turime laiko? Daug, ar ne taip. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taip aš ir galvojau. Viskas gerai. Rytoj šeštadienis, niekas iš jūsų nedirba. Labai gerai. Labai gerai. Atminkite, dar, dar kelėta minučių.



226 Melskitės! Atkreipkite dėmesį, broli, tai tikras laikas. Tai laikas, kada mums reikia pravesti inventorizaciją. Aš išėjau čia ne tam, kad vaidinčiau klauną. Jeigu taip, tai aš turiu eiti prie altorio ir atgailauti. Galbūt, kai kuriems iš jūsų aš atrodžiau klaunu, bet aš nenorėjau šito. Kartais aš elgiuosi kvailai; nieko nepadarysi. Kažkas užeina ant manęs ir verčia štaip taip pasielgti, nieko negaliu padaryti. Bet mano širdyje, broli, aš tikiu Tuo iš visos širdies. Apie dvidešimt metų aš pamokslavau Tai iš šios kafedros ir visame pasaulyje, ir Dievas tvirtino Tai ženklais ir stebuklais. Amen. “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Taip.



227 Dabar Jis pasakė: “Tegu ateina tie, kurie su naikinimo įrankiais”. Jie atsisakė priimti tą ženklą. Ir Jis nuėjo, ir Titas apsupo Jeruzalės sienas, o jie nubėgo į miestą; jie numarino juos ten badu iki tiek, kad tie pradėjo virti ir valgyti svetimus vaikus. Jie valgė žievę nuo medžių, žolę ant žemės. Ir po to, kada, pagaliau, jiems teko pasiduoti…Titas, kada jis įėjo į Jeruzalę,

DIEVO ANTSPAUDAS 31



jis visiškai sugriovė ten viską, žudė moteris, vaikus, kūdikius, kunigus, visa kita, ir padegė miestą.



228 Jėzus pasakė: “Ateis laikas ir neliks akmens ant akmenio”.



229 Pasakė: “Pažiūrėk į šitą didingą katedrą. Broli, mes baptistai arba metodistai, arba sekmininkai arba dar kažkas”.



Jis pasakė: “Ten neliks akmens ant akmenio”.



230 Tai parodo, kad “Dievas negyveno pastatytose bažnyčiose”. Dievas gyvena žmonių širdyse. “Nes kūną Tu paruošei Man”. Šventoji Dvasia negyvena kažkokiame name. Jis gyvena širdyje. Tai šventykla. “Argi jūs nežinote, kad jūs gyvojo Dievo šventykla?” Amen. Statote šventyklą, statote bažnyčią, ir visas jūsų tikėjimas pastatytas aplink jūsų šventyklą arba jūsų bažnyčią, medinis stabas, priima žvėries ženklą ir nežino šito. Tai tiesa. Skraidote, gaižtate visą savo laiką, pamokslininkai, kad palaikytumėte savo organizaciją, ir, kaip tiktai gali, eina su ja tiesiai į pragarą.



231 Aš sakau tau, broli, laikas pabusti ir pamokslauti Evangeliją Šventosios Dvasios Jėgoje, visur, kvieskime metodistus, baptistus, presbiterionus, katalikus ir visus prie Jėzaus Kristaus kryžiaus.



232 Kaip kalba, senas piemuo patepa medumi akmenį. Serganti avis palaižo ir pasveiksta.



233 Broli, pas mane šiandien visas maišas šito. Ir aš užtepu tai ant Akmens, Jėzaus Kristaus, ir serganti avis gali laižyti ir pasveikti. Tai tiesa. Paklausyk, broli, nesiruošiu patepti tuo jokios bažnyčios. Tai neliečia kažkokios bažnyčios. Tai liečia Kristų. Visiškai teisingai.



234 Formalūs! “O taip, mes tikime Kristumi”. Jūsų darbai parodo, kuo jūs tikite.



235 Jėzus pasakė: “Šie ženklai lydės tikinčiuosius iki pasaulio pabaigos. Ir Mano Vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis; jeigu paims gyvatę arba išgers kažką nuodingo, nepakenks jiems. Jeigu uždės rankas ant ligonių, tai tie pasveiks”. Štai ką pasakė Jėzus. Tai paskutiniai Žodžiai iš Jo lupų. Ir Jis pakilo į Dangų.



236 Ir žmonės ėjo pirmyn, tikėdami ir pamokslaudami Dieviškąjį išgydymą ir Dievo jėgas, o šitas pasaulis vadina juos “išprotėjusiais”. Ir Biblijoje sakoma: “Jeigu jie namų Šeimininką vadina ‘Belzebubu’, tai ar ne tuo labiau pravardžiuos Jo mokinius?”

32 IŠTARTAS ŽODIS



237 Pasmerkimas, jie išgulė ten, jie visi žuvo, tiksliai. Juozapas Flavijus pasakė: “Tie žmonės, kurie…tie, tie krikščionys išėjo iš Jeruzalės į Judėją ir išvengė šios rūstybės”. Tai buvo Žydams pabaiga.



238 Dabar greitai, dar kelėta minučių, greitai pabaigsime su Pagonimis. Kreipkimės į Apreiškimo Knygos 7 skyrių, kur pasibaigia Pagonių laiko tarpas. Pažiūrėsime, taip yra ar ne. Būtent apie tai pranašas, Ezechielio 9, pranašavo tos epochos pabaigą; dabar čia Šventoji Dvasia pranašauja šios epochos pabaigą. Atidžiai skaitysime ir klausysime.



Ir po to…



239 Dabar Apreiškimas 7: “Po to aš regėjau keturis angelus…” Išėjo raiteliai, tai 6-me skyriuje sakoma, kaip jie išėjo; palšas žirgas, juodas žirgas, ir ugniaspalvis žirgas ir taip toliau, ir šie raiteliai ilgai šuoliavo per žemę.



…regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose,

laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei

jūroje, nei į medžius.



240 Pažiūrėkite į tą regėjimą, kuri jis pamatė iš pradžių. “Aš pamačiau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose”, keturiose vietose aplink žemę – angelas, laikantis keturis vėjus. Angelai – tai “pasiuntiniai”. Taip sakoma Biblijoje. O vėjai – tai “karai ir nesutarimai”. Jis laikė keturis vėjus, čia…?…Dabar žiūrėkite, 2 eilutė.



Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį…(a-n-t-

s-p-a-u-d-ą, kitais žodžiais – užbaigtas darbas ) …gyvojo Dievo

antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems

buvo duota kenkti žemei ir jūrai:



“Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime

antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!”



241 Stebėkite, aš skaitysiu toliau.



Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi

tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių:



242 “Iš Judo giminės dvylika…” ir taip toliau, ir “Benjamino”, ir “Gado”, ir “Rubeno”, ir “Zabulono”, ir toliau dvylika giminių, iki 8 eilutės pabaigos. Ir kiek bus dvylika kart dvylika? [Susirinkimas sako: “Šimtas keturiasdešimt keturi”] Šimtas keturiasdešimt keturi. “Šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai” – iš Žydų. Dabar stebėkite atidžiai.

DIEVO ANTSPAUDAS 33



Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo

suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų.



243 Iš kur jie atėjo? Matote, mes matome, kur randasi tie Žydai pabaigoje; ir kada angelams buvo leista eiti ir sunaikinti, čia sakoma, žiūrėkite, ir “nelieskite”. Bet iš kur atėjo štai šie – iš visų genčių, tautų ir kalbų. Jie pasirodė ant scenos.



…iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais

sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis

rankose.



244 Nuotaka, čia užantspauduota Pagoniška Nuotaka. Žiūrėkite atidžiai.



Jie šaukė skambiu balsu: “Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio

soste, ir Avinėlio!”



Ir, ir angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias

būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą,



Sakydami:…(Paklausykite, argi tai neskamba, kaip Šventosios

Dvasios susirinkime)…“Amen! Palaiminimas, ir šlovė, ir išmintis,

ir padėka, ir garbė, ir jėga, ir galybė mūsų Dievui per amžių

amžius! Amen!”



245 Kažkaip nepanašu iš skambesio įteikiant bakalaurus šventiniame susirinkime. Man tai kaip skambėjimas senybinio Šventosios Dvasios išsiliejimo laiku. Tie žmonės kažkur buvo; jie žino, ką daryti, kada jie pamatys Avinėlį, sėdintį Soste.



Tuomet vienas iš vyresniųjų tarė man: “Kas tokie yra ir iš kur

atėjo tie, apsivilkę baltais apsiaustais?”



246 Dabar jūs žinote, kad ten buvo Žydai, bet iš kur atėjo tie – “iš visų giminių, tautų ir kalbų”? Pažvelkite.



Aš jam atsakiau: “Viešpatie, tu žinai”. ( Jonas pasakė: “Aš

tiesiog nežinau”.) Ir jis man tarė…



247 Aš manau, kad tai tie, pas ką buvo Tai. Gerai.



…tai tie, kurie atėjo iš didelio suspaudimo, (pavadinti “šventais

šuoliuotuojais”, iš jų šaipėsi, juokėsi, persekiojo)…ir išplovė savo

apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio Kraujyje. (Pamatykite!)

34 IŠTARTAS ŽODIS



…jie yra prieš Dievo sostą…



248 Kur stovi žmona? Kur stovi karalienė? Tai Nuotaka, Pagoniška Nuotaka.



…ir jie tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje…



249 Mano žmona tarnauja man namuose dieną ir naktį. Matote? Tai Jėzaus Nuotaka; tai Pagoniška Nuotaka.



…o Sėdintysis soste gyvens juose.



Jie daugiau nebealks…



250 Aleliuja! Darbo dienos pasibaigė. Ką gi, mes praleidome daug pietų, bet mes nepraleisime to, kas Ten. Amen.



251 Aš žinau, kad šiandien čia sėdi mano vargšė sena motina. Ir aš mačiau, kaip ji atsistodavo iš už stalo. Pas mus buvo kava ir truputi juodos duonos. Ji paliedavo ją, apibarstydavo cukrumi. Šito nepakakdavo; vaikai verkdavo, atsistodavo ir eidavo žaisti. Bet Ten šito pas mus nebus! Ant mano rankų mirė alkanas mano senas tėvas, ten per kelią.



252 Bet to daugiau nebus. Aleliuja! Ne, draugai. Daugiau nebebus bado.



Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia

kaitra.



Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie

gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo

jų akių”.



253 Gal jiems tenka truputi paverkti, kada ateina Šventoji Dvasia. Bet Dievas nušluostys visas ašaras nuo jūsų akių.



254 Pažiūrėkite, jis pamatė “keturis angelus, stovinčius ant keturių kampų, laikančius keturis vėjus”. Dabar greitai. Mano laikas baigėsi, bet prieš mums užbaigiant, leiskite jums tai perduoti. Pažiūrėkite, jis pamatė keturis angelus. Jis pamatė Judėjų bažnyčios pabaigą, jis pamatė juos einančius tokiu pat būdu; tą armiją, einančią su savo naikinančiais įrankiais.



255 Dabar žiūrėkite. Kokį ženklą gavo Šventosios Dvasios Bažnyčia, šitas ženklas ant jų kaktų? Tai buvo dvasinis ženklas. Šventoji Dvasia pažymėjo juos. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis nedėjo ant jų kaktų jokių tatuiruočių. Nedėjo? [“Ne”.] Ne.

DIEVO ANTSPAUDAS 35



256 Jų nesmerkia kokia nors antireliginė valdžia. Juos smerkia savi. Jūs supratote mane? Tikroji gyvojo Dievo Bažnyčia bus nuteista katalikų ir protestantų, nes jie susivienys kartu. Jie jau kartu, kaip vienas, kaip motina ir dukra.



257 Bet ne tie, kurie čia. Paskui, pažiūrėkite, ką Jis padarė. Jis pasakė: “Paženklinkite jų kaktas”. Koks tai buvo ženklas? Aš jums tai perskaitysiu, Apaštalų Darbai 2. “Visi jie buvo vieningai kartu. Ir staiga pasigirdo ūžesys, nužengė Angelas iš Dangaus”.



Jūs pasakysite: “Angelas buvo ūžesiu?”



258 Kas buvo tada prieš Dovydą, kada jis išgirdo šilkmedžio lapų šlamesį, tą naktį, kada jis bijojo eiti toliau? “Išgirdo ūžesį iš Dangaus, tarsi pūstų smarkus vėjas”. Dievas eina prieki jų.



259 “Ir staiga pasirodė jiems Šventoji Dvasia ir Jėga”. Jie išėjo ir ėjo gatvėmis, šokinėdami ir kalbėdami kalbomis, ir mikčiojančiomis lūpomis, ir šūkaudami, elgėsi kaip girti, visi tiesiog džiaugėsi ir garbino Viešpatį Dievą. Argi ne taip?



260 Štai taip daro Dievas, kada Jis su Šventosios Dvasios krikštu siunčia Savo Jėgą. Ir tai ten prasidėjo ir išėjo Geroji Naujiena! Aleliuja! Jie šukavo ir šaukė, ir kalbėjo kalbomis, ir ėjo. Štai kokį ženklą uždėjo Dievas ant šių žmonių. Teisingai? Dievas uždėjo ženklą, ir tokios rūšies ženklą Dievas ruošiasi uždėti ant Savo žmonių šiandien. Tas Dievo antspaudas, kuris nusileido ant jų ten, krikštijant Šventąja Dvasia, tai buvo Dievo antspaudas.



261 Bažnyčia, aš noriu jūsų kai ko paklausti. Biblijoje sakoma, kad tomis dienomis Dievo ženklu buvo krikštas Šventąja Dvasia. Krikštas Šventąja Dvasia buvo antspaudu ant jų, kuris užantspaudavo juos nuo kitų žmonių. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Naujajame Testamente, Laiške Efeziečiams 4:30 sakoma, kad Šventoji Dvasia – tai Dievo antspaudas dėl žmonių paskutiniųjų laikų, dėl jūsų Amžino paskirimo. Tiesa? [“Amen”.] Tuomet Šventoji Dvasia teisinga.



262 Dabar, mes turėjome Metodistų epochą, buvo Baptistų epocha, mes turėjome išteisinimą, mes turėjome pašventinimą. Tai viskas buvo, tai viskas atėjo.



263 Ir staiga prieš keturiasdešimt metų Jungtinėse Valstijose pirmąkart sužinojo Šventosios Dvasios krikštą. Teisingai? Prieš keturiasdešimt metų, kada žmonės pradėjo gauti…



264 Taigi, jie pavadino tai antru tam tikru malonės darbu, pašventinimu. “Pašventinimas”, teisingai.

36 IŠTARTAS ŽODIS



265 Pirma ima kokį nors indą. Jis visas purvinas. Jis išteisintas, nes šitas…šitas žmogus jį paėmė.



266 Sekantis – jį reikia nuvalyti ir nušveisti. Žodis pašventinti reiškia “apvalytas ir paliktas tarnavimui”. Bet “paliktas tarnavimui” nereiškia, kad tu tarnavime.



267 Ir paskui Jėzus pasakė: “Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jūs būsite pasotinti”. Matote, Šventoji Dvasia nužengia pašventinimui, tikrojo, tikro pašventinto tikinčiojo. Ir stebuklai ir ženklai pradeda reikštis, kaip tiktai šis pašventintas indas tvarkoje, ir Šventoji Dvasia įeina į jį. Jūs suprantate mane?



268 Jūs negalite pripilti iš to butelio aliejų, kol aliejus nebus ten, nesvarbu, kaip švarus tas butelis. Iš to, kur šito nėra, neišeis kalbėjimas kalbomis, Dieviškojo išgydymo, Dievo jėgų. Turi įeiti Šventoji Dvasia.



269 Pažiūrėkite, apie keturiasdešimt metų atgal…Apsižvalgykime. Mes matome, kad apie…Klausykite atidžiai. Išėjo didis valdovas, pirmame pasauliniame kare; pirmąkart visuotinėje istorijoje pasaulinis karas. Kur jis pradėjo? Būtent Vokietijoje. Kas atsitiko? Permaina; iki šios dienos niekas nežino, kaip tai užsibaigė. Niekas nežino. Paskaitykite “Pasaulinio karo pabaiga”. Visus tomus, aš tai skaičiau. Nei vienas žmogus…Viena, ką jie žino, kad buvo įsakymas: “Pasiduoti!” Ir niekas nežino, kas davė šitą įsakymą. Kodėl?



270 O Dieve! Jūs vadinsite mane “šventu šuoliuotuoju”, bet kuriuo atveju, tad aš galiu išreikšti savo jausmus. Žiūrėkite! Kaip aš dėkingas Šventajai Dvasiai, kad Ji yra čia ant pakilos ir apreiškia.



271 Pastebėkite. Žiūrėkite. Jie išėjo, pasaulyje papūtė vėjai, dabartiniai ginklai, kad viską sunaikinti pasauliniame kare. Bet staiga tai sustojo. Apreiškimo 7 skyriuje sakoma: “Ir pamačiau aš keturis angelus, ateinančius su savo naikinimo įrankiais. Ir štai išėjo Vyras, pakylantį nuo saulėtekio, turintį gyvojo Dievo antspaudą; pasakė: ‘Sulaikykite keturis vėjus!’.”



272 “Sulaikykite”, kodėl? Žydai dar ne savo vietoje. Šlovė! Žydai ne savo vietoje, kaip pažadėjo Dievas. Jis pasakė jiems, kur jie turi būti, būti ten. Jis pasakė: “Kada jūs pamatysite, kaip figmedis leidžia šakas, žinokite, kad laikas arti”. Ir kada jūs pamatysite, kaip Žydai grįžta į Palestiną, žinokite, kad laikas arti. “Nepraeis šita karta, kaip viskas įvyks”. Broli, septyni metai, kaip pirmąkart pradėjo plevėsuoti Žydų vėliava virš Jeruzalės, du tūkstantmečiai; taip, dvidešimt du šimtmečiai. Amen. Žydai nebuvo ten, kur turėjo būti, bet Jis pasakė: “Sulaikykite! Sulaikykite!”

DIEVO ANTSPAUDAS 37



273 Kodėl, kodėl “sulaikykite”? Pažiūrėkite, dar turėjo įeiti kai kurie pagonys, tarp Veslio epochos ir sekmininkų epochos. Prieš tai, kaip Sekminės įėjo į Laodikėjos Bažnyčios Periodą, prieš bažnyčią buvo “atvertos durys”; atvertos durys, kad “Kiekvienas, kas trokšta teateina ir dovanai geria iš Šaltinio Gyvojo vandens”. Atvertos durys. Štai taip!



Ir Jis pasakė: “Sulaikykite!” Kodėl?



274 Jėzus pasakė: “Žmogus išėjo ir darbavosi. Ir kitas žmogus, kitą valandą, išėjo ir darbavosi. Ir dar žmogus išėjo ir darbavosi. Ir vienas žmogus išėjo vienuoliktą valandą. Ir kada jis vienuoliktą valandą sustojo, jis davė kiekvienam iš jų tą pačią dalį, už vienuolika valandų”. Jie nustebo, kodėl. Kodėl kiekvienas atėjęs gavo už vienuolika valandų?



275 Martino Liuterio darbo žmonės ėjo tais Liuterio laikais ir mirė malonėje!…?…kiti, šūkaujantys metodistai, kurie mirė Veslio epochoje, mirė malonėje. Mes gyvename kitoje epochoje, o ne ten. Čia! Mama važiavo jaučiais traukiamu vežime, o mes Fordu B-8 modeliu, vos ne su reaktyviniu varikliu. Tiksliai. Bet kuriuo atveju, mes gyvename kitoje epochoje. Ir mes gyvename šioje laiko atkarpoje. Mes gyvename atstatymo Dievo Jėgos dienomis, ir tiesiog čia mes matome Dievo Jėgą, kaip jie matė pradžioje. Mes gyvename kitame periode. Nesižvalgykite atgal ten į Veslį, metodistus ir į tuos baptistus, ir presbiterionus. Pažvelkite čia į Jėzų Kristų, į Autorių ir biblijinio Tikėjimo Užbaigėją. Aleliuja!



276 Dabar žiūrėkite, kaip Jis pasakė: “Sulaikykite”, iki tol kol (kas?) neįeis vienuoliktos valandos žmonės, paskutinis Pagonių kvietimas. Ten darbavosi mama; čia darbavosi tėtis ir kiti; senelė darbavosi dar ten. O tai mūsų amžius, vienuoliktos valandos. Tas pasaulinis karas pasibaigė vienuoliktą tų metų mėnesį, vienuoliktos valandos, vienuolika valandų ir vienuolika minučių; kad galėtų įeiti tie vienuoliktos valandos žmonės, (ir kad?) gaus tą patį Šventosios Dvasios krikštą, kurį jie gavo štai čia, pradžioje, kad sugrįžtų Jėga ir Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas, tie patys ženklai ir stebuklai.



277 Kas tai? Karai vyksta tai čia, tai ten; vyksta tai čia, tai ten, bando…Sukurtos atominės bombos, bet jie nieko negali padaryti. [Brolis Branhamas kelėta kartų beldžia į kafedrą.–Red.] Jie negali šito padaryti iki tol, kol Žydų neaplankys Šventosios Dvasios krikštas. Angelas pasakė: “Sulaikykite, kol mes neužantspauduosime tarnų”, ne Nuotaką. Pagonys niekada nebuvo tarnais; mes – sūnūs ir dukros. Žydai – tai tarnai. Abraomas buvo Dievo tarnu. Aleliuja! Dabar, mes matome tūkstančių tūkstančius žydų. Dievas užkietino faraono širdį, kad gražinti juos į Palestiną. Dievas užkietino Hitlerio širdį, Musolinio širdį, Stalino širdį. Juos prievarta siuntė į Palestiną, nesuprasdami, ką jie daro, veikdami Dievo rankose.

38 IŠTARTAS ŽODIS



278 Ten pasirodys tie šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai. Ir kartą dieviškasis, šventas, pateptas Dievo pranašas išeis ten su ženklais ir stebuklais. Tie žydai pasakys: “Štai ko me laukėme”. [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į kafedrą.–Red.] Taip, pone. Ir Dievas krikštys šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius Žydų.



279 Ir įvyks paėmimas; užsibaigs Pagonių epocha. Susprogs atominė bomba ir užims šitą pasaulį. Ir Pagoniška Bažnyčia bus paimta ir pasirodys Dievo Akivaizdoje. “Kas tie, kurie atėjo iš didžio suspaudimo? Išplovė savo apsiaustus Avinėlio Kraujyje. Jie tyri prieš Dievą”. Amen.



280 Žvėries ženklas, konfederacija; bažnyčios, katolicizmas, visos surištos kartu, eina į chaosą. Likutis. Nuotaka Šventosios Dvasios.



281 O žmonės, kurie šiandien juokiasi iš kalbėjimo kalbomis, kurie juokiasi iš Dieviškojo išgydymo, kurie juokiasi iš pranašystės, kurie juokiasi iš Dvasios pasireiškimo; ta pati dvasia, kuri dar tada viešpatavo virš tų Žydų, kurie dar tada niekino Šventąją Dvasią, buvo ištikti Dievo teismo. Šios Jungtinės Valstijos pasiruošusios Dievo teismui, Šventosios Dvasios Jėga. Jie nuteisė ir išsijuokė, ir nusigręžė, ir vadina mus “šventuoliais” ir panašiai. Bet arti valanda, kad Dievas išlies Savo Dievišką teismą. Amen.



282 Būkite pasiruošę. Vienintelė saugi vieta šiandien – tai Jėzuje Kristuje. Telaimina jus Dievas. Jeigu jūs neįėjote, stenkitės, kad įeiti. “Tuos, kurie Kristuje Jėzuje Dievas atsives su Savimi antrame Atėjime”.



283 Be Dievo antspaudo, kuris yra Šventosios Dvasios krikštas, atsimetimo konfederacija – tai žvėries ženklas. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Jūs supratote mane? Bet šie religingi mokytojai bando suversti tai ant komunizmo, ir nesuvokia, kad tai kaip tik jų tarpe. Jis pasakė: “Akli veda aklus”. Jis pasakė: “Akimis nematys”. Pasakė: “Jūs savo tradicijomis, žmogiškais mokymais, žmogiškais įsakymais darote Dievo įsakymus nepaveikius”.



284 Jūs juokiatės iš katalikų, kad jie sudarė savo katechizmus, o jūsų susiveda į konfederacijas arba dar kažką, ir sprendžia, priimti jiems ar ne Dieviškąjį išgydymą, arba krikštą Dvasia, ir štai šie dalykai. Ir jie smerkia Tai ir atmeta Tai. O jūs juokiatės iš katalikų. Jūs neturite jokios teisės juoktis iš katalikų. Nes, jeigu ji pavadinta “KEKŠE”, tai apie jus Biblija sako “PALEISTUVĖS”, toje pačioje sąjungoje.



285 “Išeikite iš jos Mano žmonės! Atsiskirkite”, – sako Dievas, – “ir Aš priimsiu jus pas Save”. Tai tiesa.



286 O kodėl gi ši Branhamo Maldykla negali išvengti šitos užuominos?

DIEVO ANTSPAUDAS 39



Aš noriu žinoti, ar tiki čia į šią Gerąją Naujieną. Ir Tai buvo pamokslauta, ir patvirtinta, ir jūs Tai matėte – stebuklai ir ženklai. Ir išsipildė viskas, ką kalbėjo Viešpats. Tuomet kas čia per darbai, kada aš girdžiu, kad tarp jūsų yra nesutarimų, kada aš girdžiu, kad yra kivirčai? Aš noriu, kad jūs parašytumėte, kame reikalas, kas pas jūs širdyje, ir padėtumėte rytoj vakare ant šios kafedros. [Brolis Branhamas kelėta kartų beldžia į kafedrą.–Red.]



287 Aš noriu pamatyti, kodėl ši bažnyčia negali eiti su Dievo Jėga ir Šventosios Dvasios krikštu, su stebuklais ir ženklais. Kame reikalas? Jūsų pastorius tiki tuo. Jūs tikite tuo. Taigi, kas gi negerai? Kažkas negerai. Turi būti švyturiu dėl šio pasaulio. Tai turi būti vieta, kur Dievo Jėgos, ir verksmas, ir raudojimas, kur ieško Dievo, kur juda į priekį, dieną ir naktį. Kodėl mes negalime šito?



288 “Aš galėsiu, o jūs ne”, – pasakė Jėzus. “Jūs ne. Ateikite ir pirkite iš Manęs”.



289 “Aš žinau, kad tu sakai, – pasakė Jis, – ‘tu turtingas, ir nieko tau nereikia’,” – kreipdamasis į bažnyčią. Pasakė: “Tu sakai: ‘aš turtingas ir nieko man nereikia. Pas mus didelė organizacija’. Ir nežinai, kad tu skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas, ir nežinai šito”. Jeigu žmogus tokioje padėtyje ir žino tai, jis kažkaip padės sau. Bet kada su jumis toks dalykas – “ir nežinai šito!” O Kristus pasakė, kad tokiu būdu bus su šios dienos bažnyčiomis, ir nieko apie tai nežinos.



290 Mano brangus, brangus drauge, paspartink savo dvasinę esybę. Paspartink savo sielą, su malda pasakyk: “Viešpatie Jėzau, išbandyk mane. Duok man šiandien ištirti save, prieš man einant miegoti, ir išsiaiškinti, kas su manimi yra. Aš išpažįstu jau metais, bet nematau to, apie ką kalbėjo Jėzus. To, kad Jis bus su manimi, ir kad šie dalykai vyks, aš nematau šito. Kame reikalas, Viešpatie Jėzau?”



291 Būkite sąžiningas. Būk nuoširdus. Ateik ir kalbėkis su Juo, kaip veidas į veidą kalbi su broliu. Jis apreikš tau. Jis pasakys tau. Atverk savo sielą ir išsakyk ją ten. Pasakyk: “Viešpatie Jėzau, jeigu tai pareikalaus mano šeimos, arba pareikalaus gyvybės, arba darbo, arba pareikalaus bažnyčios narystės, arba mano prestižo šiame mieste, aš pasirinksiu kelią su nedaugeliais paniekos vertais Viešpaties”.



292 Dabar atminkite, Jėzus pasakė: “Siauri vartai ir siauras kelias ir ne daug randa juos. Nes platus kelias, vedantis į pražūtį”. Milijoną daugiau 54-ais, – “platūs vartai, vedantys į pražūtį, ir daug eina juo ten”. Tai tiesa. “Kas praranda savo gyvenimą dėl Manęs, ras jį. Mylintis tėvą, motiną, seserį, brolį arba ką nors, labiau nei Mane, nevertas vadintis Mano.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Paėmęs už plūgo ir einantis į priekį, netgi, jeigu atsigręš atgal, nevertas to laiko”. Broli!



293 Vienąkart bus pamokslautas paskutinis Gerosios Naujienos pamokslas, pateptas Šventosios Dvasios. Kartą iššaus šis paskutinis pabūklas. Kartą sudainuos paskutinę giesmę. Kartą pasimels paskutine malda. Kartą šios bažnyčios durys užsidarys paskutinį kartą, ant šitos kafedros užsivers Biblija. Ir jūs pasirodysite Dievo Akivaizdoje, kad duotumėte apyskaitą apie tai, ką jūs išgirdote šiandien vakare. Kas tada? Kas tada? Kada ten bus atversta Teismo Knyga, kas tada? Kada šiandien vakare įrašoma, kas tada? Taip, kaip giedama giesmėje:



Kas laukia tada?

Kada ten, prieš Teismo Knygą,

Atsistos tie, kurie atmetė Gelbėtoją,

Ir atsakys už viską, kas tada?



294 Tavo darbas užgožia tau kelią. Tavo tėvai užgožia kelia. Tavo draugas stovi tavo kelyje. Tavo draugė stovi kelyje. Tavo bažnyčia stovi kelyje.



Kas laukia tada?

Kada ten, prieš Teismo Knygą,

Atsistos tie, kurie atmetė Žinią dabar,

Ir atsakys už viską, kas tada?



295 Ką jūs ruošiatės su tuo daryti? Jūs žinote, kas yra žvėries ženklas. Jūs žinote, kas yra Dievo antspaudas. Jums spręsti.



296 Dangiškas Tėve, tegu Tavo malonė ir palaiminimai pasiliks ant šių žmonių. Tegu juda Tavo Šventoji Dvasia. Ir tegu Tavo Šventoji Dvasia nužengs ant šių žmonių ir duos jiems, Viešpatie, Dvasios krikštą. Tegu kiekvienas vyras ir moteris, berniukas ir mergaitė, kurie yra čia, tegu jie šiandien bus taip įkvėpti Šventosios Dvasios, kad sušuks: “Dieve, paimk viską, ką turiu. Paimk viską, kas aš esu. Bet duok tarnauti Tau, mano Viešpatie. Aš viską numesiu į šoną. Aš atmesiu save. Aš atsisakysiu išdidumo. Aš atmesiu bažnyčią. Aš viską atmesiu”.



297 Ne, ne iš savo bažnyčios jie turi išeiti, Viešpatie, bet jie turi išeiti iš to stovio, kuriame jie gyvena. O Dieve, siusk metodistus atgal į savo bažnyčią – su ugnimi pamokslauti Gerąją Naujieną; siusk atgal baptistus, siusk atgal kambelitus, siusk atgal katalikus. Viešpatie Dieve, siusk ką nors iš šios Branhamo Maldyklos atgal į bažnyčią, su nuolankia ir nusižeminusia dvasia, kas eis ir kalbės su meile, kas atves tautą vėl į vieningumą, kad Šventoji Dvasia galėtų įeiti ir naudoti šiuos žmones. Siusk didžius ženklus ir stebuklus.

DIEVO ANTSPAUDAS 41



Patepk kiekvieną tikintįjį. Atleisk visokią nuodėmę.



298 O Dieve, mes matome ženklų pasirodymą. Mes matome, kaip pasirodo ant figmedžio pumpurai. Mes žinome, kad laikas jau arti. Mes matome, kad bomba yra tų žmonių rankose, kuriems Tu sakei bus duota sunaikinti šį pasaulį.



299 O Dieve, kaipgi mes galime dar atstumti? Kaip mes galime? Kada mes girdime, kaip suprantamai ir aiškiai skamba Tavo palaimintoji Geroji Naujiena; girdime Šventosios Dvasios vedimą; matome, kaip Šventoji Dvasia duoda ženklus ir stebuklus; gydo ligonius, akliems atveria akis, mirusiems sugražina gyvybę; dideli ženklai ir stebuklai; Evangelija pamokslauta neraštingai, nemokytai tautai, pamokslauta Jėgoje ir Šventosios Dvasios pasireiškime; ženklai ir stebuklai lydi bažnyčią. Ką dar daugiau!



300 Tu pasakei: “Jeigu jūs būtumėte žinoję Mozę, tai jūs būtumėte pažinę Mano dieną”. Aleliuja! Taip pat ir šiandien, Viešpatie. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į kafedrą.] Jie mato visokios rūšies ženklus, karus ir nelaimes, ir visa kita. Tegu jie atverčia atgal šios brangios, senos Biblijos puslapius, ir pažiūri, kur kelio ženklas. Mes epochos pabaigoje.



301 O Dieve, padvelk ant šių žmonių Savo Dvasia. Ir kada jie šiandien vakare išeis iš čia, tegu Šventoji Dvasia juda su jais.



302 Ir rytoj vakare, Viešpatie, kada pasigirs kvietimas prie altoriaus, mes meldžiame, kad ši vieta būtų užpildyta, kad maldos kambariai būtų pilni.



303 Ir kad sekmadieni ryte, Viešpatie, ir sekmadieni vakare, mes krikštytume čia žmones pagal Dievo Žodį. Ir tegu Šventoji Dvasia nusileis ant to vandens, darydama ženklus ir stebuklus. Dovanok tai, Tėve.



304 Palaimink mūsų brangų pastorių. Palaimink bažnyčios narius. Palaimink pakeleivius prie mūsų vartų. Tegrįšime mes šiandien namo mastydami apie tai savo širdyse; ir rytoj vakare grįšime į namus, džiaugdamiesi ir nešdami su savimi pėdas. Mes prašome Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.



305 Viešpats Jėzus Kristus palaimina kiekvieną iš jūsų. Paspauskite vienas kitam ranką. Rytoj vakare ateikite vėl, atneškite savo prašymus ir poreikius, ir padėkite ant kafedros. Tegu Dievas patepa jus ir pasilieka su jumis! Amen. Telaimina jus Dievas.

DIEVO ANTSPAUDAS (The Seal Of God)



Šį pamokslą brolis Williamas Marrionas Beanhamas išsakė 1954 metais gegužės 14, penktadienį vakare Branhamo Maldykloje Džeffersonvilyje, Indianos valstija, JAV. Išspausdinta iš magnetafono juostos be sutrumpinimų ir pakeitimų. Lietuviškas vertimas išspausdintas 2009 metais.