Krikštas Šventąja Dvasia (The Baptism Of the Holy Spirit)

Krikštas Šventąja Dvasia



1 Žinoma, labai džiaugiuosi matydamas šiandien tiek daug žmonių, nors aš sulaikiau jus vakar vakare iki vidurnakčio. Aš negalvojau, kad jūs visi susirinksite šiandien, bet panašu, kad jūs susirinkote į sekmadieninę mokyklą, ir tai labai gerai.

2 Taigi, mes užsiimame šios bažnyčios mokymu ir stengiamės praeiti jį, nesiskubinant. Ir aš tiesiog dėstau šį mokymą. Taigi, pas mus gali būti svečiai, kurių aš nepažystu. Aš mažai būnu čia maldykloje ir nežinau, kas yra bažnyčios nariai. Bet aš pranešiau, kad tai bus tik dėl bažnyčios narių, nes pas žmones kitose vietose tiek daug įvairių mokymų ir viso kito. Na, ir jie tiki į šiuos dalykus, juos išmokė jais tikėti. Ir…ir kada nuvykstu į kitą bažnyčią, ir, sakysim, mokai kažko visai priešingai, na, tuomet jie galvoja: “klausyk, aš su tuo nesutinku”. Suprantate? Ką gi, mes ne tai, kad norime grubiai įžeisti arba kažką užgauti, mes tai darome dėl to… Taigi, jūs tikėkite į ką norite. Bet mes… Aš išdėstau tai ir turiu išsakyti tai labai griežtoje formoje, nes mes turime įkalti šitą vinį iki pat galvutės. Tai tas, ko laikosi ši maldykla (suprantate?), būtent tai, ką mes čia giname. Ir be to mes nenorėtume, kad jūs įsižeistumėte ir galvotumėte, kad mes bandome užgauti jus ir jūsų įsitikinimus, arba ką nors panašaus. Tai yra ne taip. Ir tai…

3 Mes praeiname tai čia kas du, tris metus – ką mes giname, būtent patį mokymą, ką mes giname, ir dėl ko mes tai darome, ką…kodėl mes tuo tikime. Ir… Tad, jeigu čia yra svečiai, kurie nėra bažnyčios nariais, mes labai džiaugiamės, kad jūs dalyvausite šiame svarstyme šiandien ryte, o taip pat ir šiandien vakare.

4 Ir paskui trečiadieni prasidės paprasta tarnavimų serija susirinkime…aš turiu omenyje, šioje maldykloje. Ir aš kurį laiką buvau išvykęs, truputi pailsėjau. Aš labai, labai pavargau ir reikėjo atsiskirti, kad truputi pailsėti. Ir aš ką tik sugrįžau ir jaučiuosi puikiai, jaučiuosi nuostabiai. Ir… taigi, aš vėl vykstu, kaip tik čia viskas pasibaigs, ir sugrįšiu tik sausyje. Aš važiuosi ne į susirinkimus, aš tiesiog vykstu, toliau ilsėsiuosi, kaip ir tada.

5 Bet kada mes atvažiavome, mes pastebėjome, kad bažnyčia buvo truputi išderinta tai viename, tai kitame, ir kai kurie nariai pasidarė truputi drungnais, pradėjo atsilikti, užslėpė vienas kito atžvilgiu mažą pagiežą, ir taip toliau, ir panašiai.

2 IŠTARTAS ŽODIS



Aš lankiau vieną po kito, kol mes visa tai neištaisėme. Dabar viskas tvarkoje. Suprantate?

6 Ir ne tai, kad buvo kažkas negerai. Ne tai, kad su kažkuriais nariais buvo kažkas negerai. Jie visi nuostabūs žmonės. Jiems tik suvokti, kad tai šėtonas lenda tarp žmonių. Visiškai teisingai.. Tai ne žmonės. Jai tik parodysi tai broliui, tuomet jis neslėps pagiežos kitam žmogui. Pas jį… Jis…jis užjaus, jis turės tokį jausmą: “Na, tai… man gaila mano brolio”. Suprantate? Tegu netgi jis ir pasielgs neteisingai, bet juk tai buvo ne brolis, tai padarė šėtonas.

7 Jūs pasakysite: “Bet juk tas žmogus padarė tą ir tą”. Jūsų brolis šito nedarė, jūsų sesuo šito nedarė. Tai šėtonas įėjo į juos ir padarė tai. Tad nekaltinkite brolio, sesers, kaltinkite šėtoną – tai viskas dėl jo. Ir…

8 Taigi, šie bažnyčios mokymai, štai, jie gali pasirodyti jums labai keistais. Galbūt, jūs išviso su jais nesutiksite. Bet mes tiesiog… Tuo mes tikime, mes tikime tuo, nes tai Biblijoje, ir mes tokiu būdu mokome.

9 Taigi, vakar vakare mūsų tema buvo tokia: “Kodėl mes ne denominacija?” Mes esame organizacija, nes mes bažnyčia, bet mes nesame denominacija. Ir tuomet aš paaiškinau priežastis, kodėl mes nesame denominacija.

10 Taigi, pradėkime šį rytinį aptarimą, o prieš mums padarant tai, pasimelskime.

11 Brangus Dieve, mes vėl ateiname į Tavo šventą Būvimą ir prašome apvalyti mūsų protus, mūsų sielas, kad mes galėtume atsiduoti tau ir tapti Tavo ginklais, kuriuose ir per kuriuos Tu galėtum veikti dėl Savo šlovės. Ir, Tėve, apvalyk mano mintis ir protą, ir mano kalbą, kad ne aš kalbėčiau, o kad Šventoji Dvasia pateptų šias molines lūpas, kad jos išsakytų tas Tiesas, kurias Visagalis Dievas nori, kad išgirstų Jo Bažnyčia.

12 Ir mes prašome Tavęs, Viešpatie, jeigu Tu tai padarysi, kad Tu po to patrauktum nuo žmonių visus demonus, sukeliančius neramumus, ir visus priešiškumo ir pykčio demonus, kad jie girdėtų, ką sako Šventoji Dvasia, kad Dievui būtų šlovė nuo šito rytinio susirinkimo. Ir jeigu mūsų širdis dėl ko nors dar ne tokiame stovyje, kada Tu gali prabilti į mus, o Dieve, pašalink tai nuo mūsų, kad tai būtų tiek toli, kaip rytai nuo vakarų, kad mūsų prote būtų tik Dievo valios vykdymas.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 3



Todėl vesk mus Savo Šventąja Dvasia vyksiančiame aptarime, tema apie bažnyčią ir jos mokymą, ir ką ji turi ginti, ir kodėl ji turi ginti tai. Nes mes prašome šito Jėzaus vardu. Amen.

13 Taigi, vakar vakare mes dėstėme mintį apie tai, kodėl mes nesame organizuota denominacija. Ir mes… Tiesiog truputi priminsiu pačią esmę. Tai dėl to, mes matome, kad denominacijos stato atitvėrimus.

14 Taigi, mums reikia daug ką aptarti. Ir vakar vakare mes aptarėme, kodėl mes nepripažįstame bažnyčioje moterų tarnautojų.

O šiandien ryte, jai galima, norėtųsi paimti temą “Krikštas Šventąja Dvasia”, ir kodėl mes tikime krikštu Šventąja Dvasia, ir ką jis padaro, ir kaip jis po to skatina tave elgtis.

15 Ir paskui šiandien vakare, jei Viešpats leis, aš noriu pakalbėti tema “Gyvatės sėkla” šito…mūsų laiku. Taigi, žmonės netiki gyvatės sėkla, bet tai pagal raštą. Suprantate? Nežiūrint į tai…

16 Taigi, tai… Jeigu aš labai griežtai išsakysiu tai, tai aš netaikau tai jums, brangūs žmonės. Aš tik stengiuosi įkalti tai, ir pas mus tai nuskambės grubiai. Suprantate? Tad reikia kalbėti, kaip… Jeigu pasakysite: “Vanečka, ateik, prisėsk”, – jis gali ir nepaklausyti. Bet jeigu sušuksite: “Vania, sėskis, tau sako!” – tai Vania atkreips į tai dėmesį labiau. Tad šį rytą mes šauksime: “Vania, sėskis!” Suprantate? [Brolis Branhamas juokiasi–Red.] Gerai. Aš noriu kalbėti tai taip, kad jūs suprastumėte, ką norima pasakyti. Suprantate?

17 Ir jeigu mes pasakysime tai, kas prieštarauja jūsų mintims ir jūsų įsitikinimui, tai mes visiškai nieko… Įsidėmėkite, kad šioje bažnyčioje, kuri yra tarpdenominacine, mes tikime, kad baptistas, metodistas, presbiterionas, liuteronas, katalikas, protestantas, žydas, kuo jis bebūtų – jeigu jis brolis, tai jis mūsų brolis (ir viskas), kokiai denominacijai jis priklausytų. Dievas niekada neužskaitys prieš jį tai, kad jis denominacijoje.

18 Bet denominacijos yra dėl to… Ir taip, štai nuo ko prasideda denominacijos. Dievas kažkam kažką truputi apreiškia, ir jis ima ir sukuria denominaciją aplink šita savo įsitikinimą, ir tuomet Dievas negali toliau judėti.

19 Kaipgi metodistai galėtų priimti kažką dar išskyrus antrą malonės veikimą? – Jie juk ant šito denominizavosi. Kaipgi baptistai galėtų patikėti į ką nors kita išskyrus tai, kad jie…“teisusis”…arba, tiksliau, liuteronai,

4 IŠTARTAS ŽODIS



kad: “Teisusis gyvens tikėjimu”? – Juk tame jie denominizavosi. Kaipgi baptistai gali pasistūmėti toliau to, ką jie pasiekė: “Juk kai tu tiki, tu ir gauni Šventąją Dvasią, ir pasineri į vandenį, ir taškas”? Kodėl? – Tame jie ir denominizavosi. Suprantate? Kodėl gi sekmininkai tiki, kad: “Jeigu kalbi kalbomis, tu gavai Šventąją Dvasią, ir taškas”? Nes jie tame denominizavosi. Mano broli, galbūt, visame tame nėra nieko blogo, bet Dievas nepririštas nei prie vienos netgi nedidelės denominacijos. Jis tiesiog apima viską, štai ir viskas. Ir mes…mes tuo tikime.

20 Ir dėl šios priežasties mes niekada netapsime denominacija. Viešpats duodavo mums galimybę suvienyti šią mažą bažnyčią su kitomis įvairiomis denominacijomis, bet mes šito nedarome, nes mes norime būtent tokiais ir pasilikti, kad ji galėtų būti po Jėzaus Kristaus vadovavimu ir viešpatavimu. Teisingai. Viską, kas Jis mums beapreikštų – jeigu mes matome, kad tai Tiesa ir atitinka Jo Žodį, nuo pradžios ir iki pat Biblijos pabaigos, kad tai iš tikrųjų Tiesa, ir Dvasia su tuo sutinka, tai jokie denominaciniai barjerai nepamaišys mums priimti tai. Mes iškarto tai paimame į rankas ir judame toliau.

21 Tad, kai denominacija sako, kad… (pavyzdžiui, Kristaus bažnyčia – jie po denominacijos valdymu, taip vadinama Kristaus bažnyčia) …kad stebuklų dienos praėjo ir panašiai – kurgi jūs rasite tai Rašte? Bet jie nieko negalėtų su tuo padaryti, jie tame denominizavosi (suprantate?), tad čia nieko nepadarysi.

Bet mes norime būti laisvais, kad mes galėtume judėti būtent taip, kaip mus veda Dvasia – į didžiules gelmes ir didžiulius aukščius – tiesiog toliau judėti pirmyn, pirmyn, pirmyn, pirmyn, pirmyn ir pirmyn, kur…

22 Bet mes nepriimame jokio fanatizmo. Čia iš karto mes nubrėžiame ribą. Jeigu kas nors gauna kažką tokio, ką Viešpats jam apreiškė, ir tai neturi nieko bendro su šia Biblija, po visą Bibliją nuo Pradžios iki pat Apreiškimo, ir tampa mokymu, tuomet mes šito nepriimame. Suprantate? Tai turi kilti iš Biblijos. Ir tai negali kilti tiesiog iš kažkieno nors apreiškimo. Jeigu apreiškimas tiksliai pagal Žodį, tai viskas tvarkoje.

23 Prieš kurį laiką prie manęs priėjo vienas žmogus, ir jis pasakė: “Broli Branhamai, aš visai neseniai atvažiavau į Jungtines Valstijas”.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 5



Jis pasakė: “Aš susipažinau su viena krikščione seserimi ir, – pasakė, – ši krikščionė moteris tiesiog nuostabi moteris. Bet, – pasakė, – paskui išaiškėjo, kad ji turėjo tris ar keturis vyrus. Ir, – pasakė, – tai…netgi nuo to laiko kai aš su ja susipažinau, išbuvau čia tris mėnesius, ji to atsikratė ir ištekėjo už kito”. Ir pasakė: “Ji turi Šventąją Dvasią, visą laiką, nuolatos ir reguliariai kalba kalbomis ir, – pasakė, – išsako pranašystes ir apreiškimus”. Pasakė: “Ši moteris iš tikrųjų pripildyta Dvasia, ir ji tarnautoja”. Ir pasakė: “Susapnavau savo žmoną, kad mano žmona turėjo romaną su kitu vyru, ir tai buvo amoralu. Ir paskui, – pasakė, – ji atėjo ir nusilenkė prie mano kojų, ir pasakė: ‘Tu man atleisi tai, ką aš padariau?’.” Jis pasakė: “‘Žinoma, aš tau atleidžiu’. Ir pasakė: ‘Kodėl tu man taip laisvai atleidi?’ Pasakiau: ‘Todėl, kad aš tave myliu’.” Ir pridūrė: “Viešpats atsakė sapne ir pasakė man, kad : ‘Štai dėl ko Aš jai atleidžiu – nes Aš ją myliu’.”

24 Aš pasakiau: “Gerbiamasis, tu turėjai labai malonų sapną. Tai buvo labai miela, bet ne Viešpats davė tau tą sapną – jis neatitinka Jo Žodį”. Taip. Jis nesusieina su Jo Žodžiu. Kokiu realiu tai beatrodytu, tai turi kilti iš Žodžio

25 Senajame Testamente žinią sužinodavo trimis būdais. Pirmas – tai, žinoma, buvo įstatymas, antras – per pranašą, trečias – per sapnus. Taigi, įstatymas – tai buvo raštai, saugomi skrynioje, tai buvo įsakymai ir įstatymai, pridedami prie įsakymų. Ir dar pranašas galėdavo pranašauti, arba regėtojas susapnuoti sapną. O Dievas kalba ir taip, ir taip – ir per pranašą, ir per sapnuotoją. “Jei kas tarp jūsų yra dvasinis ar pranašas, Aš, Viešpats, jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne. Ir jeigu tai kas jis pasakė įvyksta, tuomet klausykite jo, nes Aš su juo. Ir jeigu ne, tuomet neklausykite jo”.

26 Ir taip, kada atvesdavo pranašautoją, pranašą arba sapnuotoją, ir jie…ir jis turėdavo sapną arba pranašystę, ir norėjos sužinoti, tiesa tai ar ne, jį atvesdavo prie taip vadinamo Urimo ir Tumimo.

27 Taigi, aš žinau, kad, galbūt, šis žodis kai kuriems iš jūsų sunkus supratimui. Bet reikalas tame, kad tai iš tikrųjų buvo…Pas Aaroną, kuris buvo vyriausiuoju kunigu dvylikai Izraelio giminių, abejose ankrūčio pusėse buvo po šešis brangakmenius. Ir kiekvienas akmuo buvo tos giminės akmeniu, pavyzdžiui: Judo giminė, Gado giminė, Rubeno giminė, Benjamino giminė. Pas kiekvieną buvo akmuo. Ir kai šis giminės akmuo…

6 IŠTARTAS ŽODIS



Jis kabėjo vienoje iš skydelių, tiksliau, ant balkio šventykloje. Ir kai atvesdavo šitą pranašą, pas kurį buvo pranašystė, ir jis kalbėdavo, kad Viešpats kažką darys, jį atvesdavo ten, ir jis pasakodavo savo pranašystę arba pasakodavo savo sapną – jeigu Dievas būdavo tame sapne arba toje pranašystėje, tai tie akmenys pradėdavo spindėti, ir gaudavosi tarsi vaivorykštės spalvos atspindys, atsakas antgamtiškumo. Suprantate? Taip. Sutinkamai su kiekvienu brangakmeniu, kuris buvo ten, visi brangakmeniai savaip spindėjo kartu, atspindėdami Dievo atsakymą: “Šis žmogus – pranašas, jis kalba tiesą”. Arba: “Šis sapnas buvo siustas nuo Manęs”. Bet jeigu jis pasilikdavo neveikliu ir nespindėdavo, tai, kokiu tai būtų realiu, tai buvo neteisinga, tai nepriimdavo.

28 Koks nuostabus šiai dienai pavyzdys! Taigi, senojo testamento Urimas ir Tumimas buvo supaprastintas, nes pasikeitė kunigystė. Dabar Urimas ir Tumimas – tai Dievo Žodis, Biblija. Tiksliai. Čia Biblijoje sakoma: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Ir nesvarbu, kaip tai atrodo realiai, kada tai pasakoja žmogus, arba kiek realus jo sapnas arba jo apreiškimas – jeigu visos Biblijos Knygos, visa Biblija neatspindi į tai šviesos, kad tai Tiesa, tada palikite tai, nelieskite šito.

29 Taigi, jūs galite paimti čia trumpą Rašto vietą ir pasakyti: “Jėzus padarė tą ir tą, ir mes turime daryti tą patį”, – jūs galite padaryti taip, kad Joje būtų kalbama viskas, kas jums patinka. Bet tai turi matytis nuo pačios pradžios iki pabaigos ir tiksliai atitikti Dievo Žodį, tuomet tai tiesa, vadinasi, taip sako Dievas. Štai Jo Urimas ir Tumimas.

30 Todėl, pas Dievą niekada, nei vienoje epochoje, nebuvo bažnytinių denominacijų. Pasakykite man, kada tai buvo? Taigi, trys šimtai šešiasdešimt metų po paskutinio denominacijos mokinio mirties išviso nebuvo. Ja tapo romos katalikų bažnyčia. O iš romos katalikų bažnyčios… Dievas pavadino ją Biblijoje, Apreiškimo Knygos 17, paleistuve, tai yra, nešvaria moterimi. Ir po šito ji turėjo dukras, ir tos dukros buvo paleistuvėmis, nešvariomis, kaip ir ji pati. Būtent taip sakoma Rašte. Ir romos katalikų bažnyčia pagimdė visą protestantizmą, ir jie sugrįžo tiesiai atgal, ir padarė tiksliai tą patį, ką ir ji.

31 Ir ji buvo nešvari dėl to, kad jos rankoje buvo mokymų taurė, jos ištvirkavimo vyno.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 7



Ir ji dalina jį žemės karaliams, ir ji sėdi ant “daugybės vandenų”, ir valdo žemės valdovus. Ir Biblijoje mes pamatėme, kad yra taip. Mes pamatėme, kad ji, pasirodo, sėdi ant septynių kalvų – bažnyčia. Mes tai pamatėme. Mes pamatėme, kad ji papuošta su trejopa karūna: valdžia pragarui, dangui ir skaistyklai. Teisingai. Ir žmogus valdo ją, jis buvo antikristu, atsisėdo Dievo šventykloje, laikydamas save Dievu, atleisdamas nuodėmes žemėje. Mes visa tai turėjome, praėjome tai ir matome, kad yra taip.

32 Sakoma: “Čia turinčiam išmintį”. Mes matome, kad Dvasia aiškiai pakartoja: “Kas turi išmintį, kas turi pažinimą, kas turi įvairias dvasias…dovanas”. Argi jūs nematote, kad Dievas veda šią Bažnyčią paskutinėmis dienomis? Turi pakilti Bažnyčia, pripildyta dvasinėmis dovanomis, tikromis Dievo dovanomis. “Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši”. Ir mes pamatėme, kur būtent tai buvo, tiksliau ir būti negali. Parašykite pas save “VICARIVS”, tai yra, Kristaus vietininkas, “FILII” Dievo – VICARIVS FILII DEI, ir pamatysite iš romėniškų skaitmenų, kad yra taip, ir pamatysite, kad jums gausis šeši šimtai šešiasdešimt šeši. Pamatysite, kad jis išsidėsto (ne ant kažko kito pagrindo, kas gali sukelti jums įtarimą dėl tam tikrų dalykų, bet) būtent toje pačioje vietoje, kurioje jis sėdės remiantis kitomis Rašto vietomis.

33 Ir štai pasirodome mes, protestantai. Taigi, šiandien mes pasistengsime atskleisti ir parodyti, kad tas mokymas, kurį atnešė katalikų bažnyčia ir kurį ji turi, mes pačioje protestantų bažnyčioje jį ir perėmėme. Ir mes daliname jį žmonėms, o tai ta pati taurė su dvasiniu ištvirkavimu, ką ir ji dalina, nes visa tai ne pagal Raštą, tai išgalvota žmogaus, tai netikra pranašystė, tai melas, tai nuo velnio.

34 Ir po to mes sužinojome (kad paimti truputi priešistoriją, parodyti, kokiame amžiuje mes gyvename) ir palietėme vakar vakare, kad nesantuokinis vaikas, ne santuokoje gimęs vaikas netgi negalėjo įeiti į Viešpaties susirinkimą net iki keturioliktos kartos. Tai yra, keturi šimtai metų, karta – keturiasdešimt metų. Kokia baisi buvo nuodėmė! Ne tai, kad buvo baisi, ji ir dabar tokia.

35 Ir jeigu tai buvo prie įstatymo… O Kristus atėjo sustiprinti įstatymą. Jis pasakė: “Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’. O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, tas jau nužudė”. Parodė padidintu vaizdu.

8 IŠTARTAS ŽODIS



“Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’.” Tai buvo aktas. “O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje”. Parodė jį padidinant tūkstantį kartų. Jeigu anas buvo panaikinta per keturiolika kartų, tada kas, jeigu prie šito pridėti Dievo padidinamąjį stiklą?

36 O šiandien žmonės, paaugliai vidurinėje mokykloje vakarėliuose geria alų ir gyvena…ir nepilnametės mergaitės, berniukai gyvena paleistuvystėje ir panašiai. Kokia iš to išaugs karta? Kodėl gi šios mergaitės taip elgiasi? – Jų motulė buvo paleistuve, jų senelė buvo estrados choriste. Ir Jis pasakė, kad už tėvų įstatymo pažeidimą Jis nubaus vaikus ir jų vaikus, iki trečios ir ketvirtos kartos. Ko dar jūs galite tikėtis?

37 Ir kai viskas pradeda mažėti, ir teisioji sėkla perlaukia nuošalį, mažėja vis daugiau ir daugiau, o nedorieji toliau sau gyvena (labai religingi!), pasidaro nedorais, vis blogesni ir blogesni, tuomet lieka tik viską pilnai sunaikinti, kaip Jis padarė tada užėjus tvanui. Visos žmogaus mintys nuolatos nuodėmingos. Viskas, apie ką šiandien galvoja vyras – tai apie viskio butelį arba apie kokią nors moterį, arba apie vakarėlius, negali pasilikti ištikimu žmonai. Vaikinai negali pasilikti ištikimais savo merginoms, merginos negali pasilikti ištikimos vaikinams. Ir net priėjo iki to, kad šėtonas surišo juos taip, kad jie apsėsti piktų dvasių – pilnai visur nuodėmė. Štai kodėl mes gyvename tokiu laiku, ir štai kodėl Rusija pasitarnauja Dievui, kad išmesti visa tai iš čia. Biblijoje taip sakoma. Žinoma, Dievas naudoja komunizmą, Jis naudos jį. Pagal Raštą, komunizmas pilnai viską sunaikins, ir mes gyvename šiuo laiku.

38 Taigi, visa tai išryškėja. Suprantate? Paklausykite, žmonės, jums šito niekaip neišvengti! Ir jūs… Nuo šito…nuo šito priklauso jūsų amžina vietos paskirtis, tad nepriimkite šito kažkaip lengvabūdiškai. Pažiūrėkite į tai spindinčio Urimo ir Tumimo šviesoje, kaip Jame spindi šie Žodžiai.

39 Taigi, kada mes kalbame apie šiuos dalykus, patikrinkite, atitinka jie Bibliją ar ne; patikrinkite, susieina jie su tuo, kas sakoma Rašte, ar ne.

40 Taigi, kiekviena bažnyčia… Kaip tik pasakai: “Aš krikščionis”, – iškart: “O kokiai tu denominacijai priklausai?” O kokią reikšmę turi tai, kokiai tu denominacijai priklausai? Mes suprantame, kad denominacija neturi nieko bendro su Dievo Biblija.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 9



Ir visos protestantiškos denominacijos – paleistuvės. Biblijoje taip sakoma. Kada jūs sakote, kad jūs metodistas, jūs metodistų paleistuvė. Kada jūs sakote, kad jūs baptistas, jūs baptistų paleistuvė. Kada jūs sakote, kad jūs sekmininkas, jūs sekmininkų paleistuvė. Juk būtent taip sakoma Biblijoje. Ji – “paleistuvių motina”. Jeigu tai viskas, ką jūs turite…

41 Taigi, jeigu jūs bendraujate šioje denominacijoje ir be to esate krikščionis, tai jūs krikščionis, ir jūs ne metodistas, jūs ne baptistas, jūs ne sekmininkas – jūs krikščionis. Ne… Juk netgi…

42 Šiandien ryte aš girdėjau per radiją diskusiją, kol ruošiausi į bažnyčią, tai krikščioniška diskusija už apvalaus stalo Luisvilyje. Ir bažnyčios priėmė programą, kaip mokyti jų vaikus šiomis dienomis gerti.

Kokią mes užauginsime idiotų minią?! Kodėl taip? Nes jų motulė ir tėtušis namie apie Dievą žino ne daugiau, nei laukinis žino apie pasakas “Tūkstantis ir viena naktis”. Venkite viso šito! Kam jums darytis moderniais? Kai jūs taip pasielgiate, jūs padarote juos alkoholikais. “O, mes leisime jai daryti tą ir aną, ir leisime jam daryti tą ir tą”, – ir taip toliau, ir panašiai. Ko jūs galite tikėtis? Kaip jūs galite turėti sekančią kartą? Tai neįmanoma. Mes laiko pabaigoje.

43 Tad aš nenoriu, kad jūs mane laikytumėte kažkokiu kuoktelėjusiu. Gal taip ir yra; jeigu taip, tai aš tiesiog…aš šito nesuvokiu.

44 Aš kalbėjau savo žmonai, kuri sėdi ten, aš pasakiau: “Meda, nejaugi aš pasidariau religiniu fanatiku? Nejaugi aš išprotėjau? Arba tai šaukia Dievo Dvasia, Kuri pakęsti viso šito negali? Matyt, kažkas čia viduje skatina mane eiti netgi prieš mano mąstymą, mano valią”. Aš pasakiau: “gali būti tik trys variantai. Arba gali būti taip, kad aš išprotėjau…” Jeigu taip, tai aš apie tai nežinau. Aš irzlus, be pusiausvyros žmogus. Tiesiog toks mano charakteris. Tai yra dėl mano dovanos, bet…kaip pas tarnautoją. Bet aš…aš… “Arba aš išprotėjau, arba aš tapau fanatiku, arba tai Dievo Dvasia”. Turi būti kažkas viena iš jų.

45 Bet aš pakęsti viso šito negaliu, ir kažkas viduje tiesiog šaukia. Tačiau aš žinau iš Biblijos, kad tai turi vyksti. Tuomet koks tikslas šaukti? Kaip Dievas gali atsistoti teisme ir atmesti šių dienų kartą, jeigu Jis neturi balso, šaukiančio prie šitą, kad užleisti teismą?

10 IŠTARTAS ŽODIS



Kas atsitiks su fariziejais, jeigu Jonas nešaukė iš dykumos? Koks tikslas man kalbėti: “Žmonėms negalima daryti šito ir negalima to, ir negalima ano, ir negalima daryti to ir to, ir jūs turite būti pripildyti Dvasia”?

Jie ateina ir sako: “Išprotėjai! Beprotis! Kažkas su juo nutiko!”

Tad koks tikslas tai daryti? – Nes pas Dievą turi būti balsas! Jis vis tiek turi tai kalbėti, kad Jis galėtų užleisti teismą, pasakyti: “Buvo taip ir taip, tu puikiai apie tai žinojai”. Teisingai. Ir jeigu nešauki, tai ką Jis darys? Bet kažkas tavyje šaukia. Su tuo nieko nepadarysi.

46 Taigi. Vadinasi, mes dabar matome, kada mes palietėme čia sekantį niuansą, mes matome, kad mes ne denominaciniai todėl…O mes tikime, kad naujai gimę krikščionys, šventi žmonės yra tarp metodistų, baptistų, presbiterionų, sekmininkų – visur. Mes tikime, kad Dievo Bažnyčia – tai ta sėkla, kuri susimaišė su šia sfera čia žemai, ir kuri įeina tuo pačiu, apie ką mes kalbėjome vakar vakare, ir mes toliau tai apsvarstysime – pagal iš ankstinį paskirimą. Ne tai, kad Dievas viską iš anksto paskiria, bet iš ankstiniu žinojimu Jis gali iš anksto paskirti, nes Jis žinojo viską.

47 Ir mes vakar vakare išsiaiškinome, kad niekada nebuvo taip, kad kas nors išsigelbėtų, pavyzdžiui šiandien, ir tuomet jų vardas buvo užrašytas į Avinėlio Gyvenimo knygą. Arba jūsų vardas buvo įtrauktas į Avinėlio Gyvenimo knygą prie pasaulio sutvėrimą, arba jo ten niekada nebuvo ir niekada nebus. Mes matome, kad kai Dievas užmušė Avinėlį prieš pasaulio sutvėrimą, jūs buvote užmušti kartu su jūsų Avinėliu. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pamatysite po minutės.

48 Pradžiai atsiverskime Apreiškimą, Apreiškimo 17, tiksliau, Apreiškimas 13:8 ir išsiaiškinsime čia, kas Biblijoje sakoma apie…apie tai, kada buvo užmuštas Avinėlis. Pažiūrėsim, buvo Jis užmuštas 33 mūsų eros metais ar…33 mūsų eros metais, arba Jis buvo užmuštas, kad…kada Jis buvo užmuštas. Gerai. Taigi, ši pranašystė apie Jungtines Valstijas, žinoma. Dabar mes čia perskaitysime:



Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai…



Ką? – žvėrį.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 11



…kurių vardai neįrašyti nuo pasaulio sutvėrimo

nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje.



49 Kada buvo užmuštas Avinėlis, prieš du tūkstančius metų? – galbūt, prieš du milijonus metų. Dar prieš pasaulio sutvėrimą jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes. (O, štai dabar aš jaučiu didžią pagarbą.) dar prieš pasaulio sutvėrimą Jėzus Kristus mirė, kad jį išgelbėti.

50 Jūs pasakysite: “O dėl ko tada Dievas išviso prileido nuodėmę?”

Žinote, Dieve yra atributai. Ir jeigu Dievas nebūtų prileidęs šėtonui… Jis žinojo, kada sukūrė Liuciferį, kad būtent jis pagadins pasaulį. O-o, mūsų Dievas – tai ne kažkokia smulkmena, įvaryta į kampą, bet Jis beribis Dievas, Kuris niekada neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos. Ir jame… Jis yra Savo atributuose. Jis – Gelbėtojas. Ir kaipgi Jį galėtų pažinti kaip Gelbėtoją, jeigu nebūtų ką gelbėti? Kaip mes išviso pažintume…

51 Kas buvo pirmas… (kaip aš užduodu šitą klausimą) …kas buvo pirmas – Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Na, jeigu Gelbėtojas buvo pirmas, ir Gelbėtojas aukščiau nusidėjėlio, tai kaip apskritai atsirado nusidėjėlis? Jeigu nebūtų nusidėjėlio, tai jis niekada nepažintų Jo kaip Gelbėtojo. Kas stipresnis – Gydytojas ar sergantis žmogus? Gydytojas tiesiog ima ir sunaikina ligą. Kas buvo pirmas – Dievas ar vėžys? Žinoma, Dievas buvo pirmas. Tuomet kodėl jis prileido ligą? Juk jei Jis gali ją sunaikinti dabar, tai Jis galėtų apskritai neprileisti. Ir jei jis beribis, tai Jis žinojo, kad ji pasirodys. Jei ne…jei ne, jei nėra ligos, tuomet Jo niekada nepažins kaip Gydytojo. Bet kadangi Jis yra Gydytojas, tai turėjo pasirodyti liga. Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje? Taigi, Jis žinojo viską.

52 Taigi, Apreiškime 13:8 (paklausykite): “Ir Avinėlis buvo nužudytas, – (kada?), – nuo pasaulio sutvėrimo”. Dievas savo beribiame prote, pažvelgė kiaurai laiko tėkmę, Jis pamatė, kas įvyks, ir kad Jam reikės sukurti, ir nusileisti šioje laiko atkarpoje, kad apreikšti tai, kuo Jis iš tikro yra.

53 Jūs jauni… Vyrai, kas turite žmonas, išbandykite moterį, ir jūs pamatysite, iš kokios tešlos ji padaryta. Teisingai. Išbandykite vyrą – jam butelis prie burnos sudrebės, jeigu jis buvo alkoholiku, jums pasidarys aišku, išsigelbėjo jis nuo to ar ne. Jeigu jis buvo niekšu, ištvirkėliu, niekingu niekšu, kuris sugriovė kitas šeimas,

12 IŠTARTAS ŽODIS



nurenkite moterį, ir tegu jis…tegu ji pro jį praeis, ir išaiškės, iš kokios tešlos jis padarytas. Teisingai. Žinoma.

54 Dievas, kad parodytų Savo jėgą, parodytų Savo esmę, kad Jis – Gelbėtojas, Jis prileido, kad būtų nusidėjėlis.

55 Kaip aš sakiau: kaip Angelai giedos istorijas apie išpirkimą, kai jie netgi nežino, kas yra išpirkimas? Bet mes galime apie tai giedoti. Mes žinome, ką reiškia – paklysti ir ką reiškia – būti surastu. Jeigu jūs niekada nebuvote pasiklydę, tai jūs nežinote, ką reiškia – būti surastu. Būtent tie, kas buvo pražuvę, žino, ką reiškia tai. Būtent tie, kas sirgo, moka džiaugtis gera sveikata, kai ji atsiranda. Būtent niekingas žmogus, kuris vaikštinėjo ten gatvėmis ir niekada neturėjo draugų, ir niekas niekada jo neapkabindavo, ir niekas niekada netgi nepažiūrėdavo į jį ir nekreipdavo į jį dėmesio; būtent toks žmogus žino, kas yra tikras draugas, kurį galima apkabinti. Žinoma, reikia žinoti.

56 Kaip mes išmoktume vertinti šitą saulės šviesą, jeigu nebūtų nakties? Kaip jūs išmoktumėte vertinti gražią, skaisčią dieną, jeigu niekada nebūtų debesų? Kaip jūs išmoktumėte vertinti vasaros saulės šilumą, jeigu niekada nebūtų žiemos? Kontrastų įstatymas. Aš jau pradėjau pamokslauti. Aš šito nenorėjau. Gerai.

57 Apreiškimas 17:8, kur mes…tik minutėlei, kad parodyti… Kada Avinėlis buvo nužudytas? – “Prieš pasaulio sutvėrimą”. Gerai. Apreiškimas 17:8:



“Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi

išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai,

kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio

sutvėrimo, stebėsis… gyvenimo knygoje nuo ( kada? )

pasaulio sutvėrimo…



58 Kada jūsų vardas buvo įrašytas į Gyvenimo knygą? Kaip aš pasakiau vakar vakare, tas žmogus, kuris parašė giesmę: “Šlovėje užrašytas naujas vardas – mano vardas, mano”, – iš esmės jis buvo teisus, bet pagal Raštą jis nebuvo teisus. Jūsų vardas buvo įrašytas ne tą vakarą, kai jūs atėjote pas Kristų.

Jėzus pasakė: “Visi, kuriuos davė mano Tėvas, ateis pas Mane. Ir niekas negali ateiti, jeigu Mano Tėvas nepatrauks jo. Ir visiems, ateinantiems pas Mane,

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 13



aš duosiu amžiną Gyvenimą ir prikelsiu paskutiniąją dieną. Nei vienas iš jų nežus. Aš nei vieno nepamesiu, nes niekas negali išplėšti jų iš Mano Tėvo rankos, davusios juos Man”. O-o, tai bent! Fiu! Šventojo Jono 5:24: “Kas Mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”. Štai kodėl šioje bažnyčioje tiki nepaliaujamu šventųjų saugumu, ne baptistų formoje, ne presbiterionų formoje, o biblijinėje formoje.

59 “Na, – jūs pasakysite, – broli Branhamai, galvoju, kad jei kartą aš įėjau į malonę, tai visada malonėje ir būsiu”, – iš to išeina vien tik negarbė. Bet kai vyras ir moteris gimsta iš Dievo Dvasios, viskas sena praėjo, viskas tapo nauja, ir jis gimė ir palaimintas amžinu Dievu. Ir jie negali pražūti taip pat, kaip ir pats Dievas negali pražūti.

60 Jūs norite man pasakyti, kad Dievas, beribis Dievas, nužengtų ir duotų amžiną Gyvenimą, žinodamas, kad Jis jus praras? Išgelbės jus čia, žinodamas, kad ten Jis jus praras? Dėl ko Jis jus gelbėjo? Vadinasi, Jis daro viską Savo nenaudai. Jeigu jau Jis jus išgelbėjo, tai jūs išgelbėti visai amžinybei. Jokie demonai pragare negalėtų suklaidinti jūsų.

61 Nejaugi tas beribis Dievas, Kuris galėjo žinoti pabaigą nuo pradžios, dargi ims gelbėti jus čia šioje savaitėje, žinodamas, kad sekančiais metais jūs atkrisite, ir Jis praras jus? Tad kam Jam užsiimti tokiu darbu? Tai būtų kvaila, aš taip nedaryčiau. Jeigu aš susidraugaučiau su jumis šiandien, žinodamas, kad rytoj jūs pasidarysite mano priešu, tai aš šito nedaryčiau, aš jūsų neliesčiau. Suprantate? Dievas šiandien daro jus Savo tarnu, nes Jis žino ir žinojo dar prieš jums atsirandant žemėje. Kai Jis kūrė kalcį, kuris įeina į jūsų kūno sudėtį; kai Jis kūrė kosminę šviesą, kurį jūs…kuris jumyse; kai nafta ir visa, iš ko jūs sudaryti, kai Dievas visa tai kūrė žemėje, Jis žinojo kiekvieną jūsų gyslelę, ir ką jūs darysite. Kaipgi beribis Dievas gali…

62 “Na, aš geriau šiandien būsiu atsargesnis, aš galiu atkristi ir būti rytoj pražuvusiu”. Vadinasi, jūs nuo pat pradžių nebuvote išgelbėti. Gal, po kokios nors emocijos poveikiu jūs tapote sujaudintais. Gal, jūs tik galvojate, kad jūs išgelbėti. Gal, jūs jaučiate, tarsi jūs išgelbėti. Gal, jūs tikite, kad jūs išgelbėti. Jūs galite užsirašyti bažnyčioje.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs galite būti geru baptistu, metodistu arba sekmininku – tai visai ne prie ko. Jeigu jūsų vardas ir… Jeigu jūs ir išgelbėti, tai jūs buvote išgelbėti dar prieš pasaulio sutvėrimą, kai Dievas pasiuntė Jėzų savo prote, kad išgelbėtų tą, ką Jis iš anksto numatė kaip gelbstimą. Taigi, Jis nenori, kad kas nors pražūtų. Jis nenori, bet jeigu Jis Dievas, tai Jis žinojo, kas išsigelbės, o kas – ne. Rašte taip sakoma. Tad štai jums, prašom.

63 Štai kodėl mes nesutinkame su baptistais, metodistais ir su žmonėmis su taip vadinamu kalvinistiniu mąstymu. Bet kalvinizmas teisus.

64 Po to mes pereisime į armenistų pusę. Ką jie turi? – darbus. Tai šventumo grupės. Darbai: “Garbė Dievui, aš užauginsiu plaukus”, – moterys. Ir: “O-o, šlovė Dievui, aš netgi neužsidėsiu marškinių su trumpomis rankovėmis”, – tai yra, vyrai, ir taip toliau, ir panašiai. Tai neturi nieko bendro su Karalyste. Visai ne. Galite auginti ilgus plaukus, galite nešioti kokias patinka sukneles arba galite daryti vieną, kitą ir trečią, ir tai neturės visiškai jokios reikšmės. Jūs išgelbėti ne dėl savo drabužių. Jeigu taip, tai Dievas padarytų jų šablonus, Jėzui nebūtų reikėję mirti.

Jūs išgelbėti dėl to, kad Dievas išgelbėjo jus iš malonės, o darote jūs visa tai tik iš dėkingumo. Paprastas padorumas pasakytų jums tai. Jūs darote visa tai iš dėkingumo. Darbai – yra tai, ką aš darau dėl Dievo.

65 Jei aš daugiau nebepasakysiu nei vieno pamokslo ir nugyvensiu šimtą penkiasdešimt metų, aš vis tiek būsiu išgelbėtas. Žinoma. Aš išgelbėtas ne todėl, kad aš teisus. Aš išgelbėtas dėl to, kad būtent Dievo malonė išgelbėjo mane! Aš nieko negalėjau padaryti, kad užsitarnaučiau!

66 Man tiesiog dabar iškėlė teismo bylą dėl pusės milijono ieškinio. Ir jie pasakė: “Juk jūs važinėjote… Tie pinigai, kuriuos jūs ten surinkote, kad sumokėti mokesčius, jie buvo jūsų, prieš jums apmokant sąskaitas. Jūs perleisdavote juos per savo bažnyčią, bet pradžioje jie buvo jūsų”.

Aš pasakiau: “Bet aš išviso jokiu būdu jų neprašiau”.

Pasakė: “Ne, prašei, – pasakė, – tu kalbėjai žmonėms, kad surinksi meilės dovaną”.

Aš pasakiau: “Aš noriu, kad kas nors pasakytų man, kada tai buvo”.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 15



“Jūs imate mokestį pašte!”

Aš atsakiau: “Patikrinkite mano ofisą, nei kapeikos”.

67 Žinote, Biblijoje pasakyta: “Nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota”. Ir sėdėjau ten šalia federalinių juristų, ir visi spaudė mane tai iš vienos, tai iš kitos pusės, o aš toks nemokytas. Ir su tokiais protingais žmonėmis, kurie išmokyti to, kad priverstų tave pasakyti tai, ko tu iš tikrųjų nenori pasakyti – kai gi tu pasigalynėsi su tokiu žmogumi? Nors jis su mano mokytoju niekaip negalės pasivaržyti. Šiame Rašte pasakyta: “Nesirūpinkite, kai stosite prieš karalius ir valdytojus”.

Aš žinau, kad tie pinigai, kuriuos aš ten surinkau, aš naudojau juos… Ir jie tame nesiginčijo. Jie buvo panaudoti absoliučiai teisėtai. Bet jie pasakė: “Iš pradžių jie buvo jūsų, ir tik po to jūs pervesdavote juos į Branhamo maldyklą”.

Aš pasakiau: “Bet aš Branhamo bažnyčios iždininkas”. Ir tai…

Ne, jis atsakė: “Dėl šito aš nežinau. Tuomet kodėl tvarkytojai nedarė štai šito, nedarė to ir kito?” Vienas…

Aš pasakiau: “Ir dar vadinate mane nedoru?”

68 Pasakė: “Mes manome, kad jūs labai doras”. Pasakė: “Pone Branhamai, aš noriu jums kai ką parodyti”, – tas juristas.

Tiesiog aš kalbu tai tik Dievo garbei ir ypatingai dėl jaunimo. Jis pasakė: “Aš noriu jums kai ką parodyti, parodyti jums, kaip…” Jeigu jūs gyvenate pagal Bibliją, tai Dievas bus kartu su jumis. Ir jeigu jūsų dvasia nesutinka su tuo, ką sako Dievas, vadinasi, jūs negyvenate pagal Bibliją.

69 Pamenate, kaip vakar vakare kalbėjome apie pamokslininkes, kaip jos sako: “O-o, aš tikiu, kad Šventoji Dvasia pašaukė mane pamokslauti”, – ir taip toliau, ir panašiai? Biblijoje sakoma: “Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai. Bet jei kas neišmano, tegul neišmano”. Tad, kai jūs girdite, kad vyrai už pamokslininkes, tai kalba apie tai, kad jie nėra teisingi prieš Dievą arba nežino Tiesos. Tai tiesa. Rašte taip sakoma. Mes suradome tai ten, ir tai susiderina su raštais. Kaip tai realiai tai neatrodytų, tai prieštarauja, tai neteisinga.

70 Taigi, dabar mes čia kai ką paliesime. Pastebėkite. Dievas, beribis Dievas, sukūręs žemę ir dangų, žinojo viską, be to žinojo dar prieš žemės ir dangaus sutvėrimą, kiekvieną blusą, kiekvieną musę,

16 IŠTARTAS ŽODIS



kiekvieną mašalą – viską, kas kada nors bus. O jūs gyvenate Jo Žodžiu.

71 Kai lankiausi pas tuos juristus, tas juristas priėjo ir pasakė: “Mes jokiu būdu nenorime pasakyti, kad jūs nedoras”. Pasakė: “Jūs nežinojote to fakto, kad kada kas nors duoda jums pinigus, jie pradžioje buvo jūsų”. Pasakė: “Jūs pasirašėte čekį nuo pono Mainerio Arganbraito iš Kalifornijos, iš krikščionių verslininkų pilnos Evangelijos bendruomenės tiek tai tūkstančių dolerių. Ir tą pačią dieną jūs nuėmėte juos banke ir nusipirkote keturis ar penkis bilietus kelionei į užsienį – apie dvidešimt keturis tūkstančius dolerių”.

Pasakiau: “Tiksliai”.

Jis pasakė: “Jūs už juos turite sumokėti pajamų mokestį”.

O aš atsakiau: “Mes stovėjome viename ir tame pačiame banke, ir jis davė man čekį, o aš jį perdaviau į banką ir iškart įsigijau bilietus”.

Jis pasakė: “Jeigu čekis buvo nors vieną minutę, – pasakė, – tai puse minutės buvo jūsų. Jeigu jis buvo pas jus puse minutės, tai jis buvo jūsų tas puse minutės, prieš jiems tampant bažnyčios nuosavybe”. Pasakė: “Jūs turite sumokėti už tai pajamų mokestį”.

Pasakė: “Jis atidavė juos bažnyčiai. Jis užmokėjo nuo šito pajamų mokestį, ir jis atidavė juos bažnyčiai, jis atidavė juos jums”. Ir pridūrė: “Kai moki nuo šito pajamų mokestį, tai eina į bažnyčią, tuomet tai neapdedama mokesčiais”. Tęsė: “Mes apdedame mokesčiais ne jūsų bažnyčią, mes apdedame mokesčiais jus”.

Tuomet aš tariau: “Tai juk, – pasakiau, – tas pats žmogus, kuris pasirašė, užsiimantis federalinėmis mokesčių pajamomis, pasakė man daryti būtent taip”.

Jis pasakė: “Jis daugiau nebedirba vyriausybei”.

Aš pasakiau: “Parašę konstituciją jau irgi nebedirba vyriausybei, jo ji dar jėgoje?” Aš pasakiau: “Kada nors ir jūs nustosite dirbti vyriausybei – ką jūs tuomet turite?” Aš pasakiau: “Kokiai vyriausybei mes tarnaujame?” Žinoma.

Ir po to…O kitas tarė: “Pone Branhamai, – pasakė jis, – čia mes matome…aš noriu parodyti jums, kad mums žinoma, kur buvo panaudota kiekviena kapeika, išleista jūsų”.

Aš pasakiau: “Gerai”.

Jis pasakė: “Štai vienoje vietoje,

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 17



kur jūs vedėte susirinkimą Kanadoje, Alberte, ten jums davė trijų tūkstančių dolerių meilės paaukojimą”.

Aš atsakiau: “Tiksliai”.

Ir pasakė: “Sekantį…” Tiksliau: “Praėjusį sekmadienį, prieš tai, jūs nuvykote ir suradote vieną seną bažnyčią, ir jie garbino toje bažnyčioje, ir ji buvo be stogo. Ir jūs atidavėte tiems žmonėms tuos tris tūkstančius dolerių į bažnyčios statybą”.

Aš atsakiau: “tai ir buvo”.

Pasakė: “Bet jūs turite užmokėti už tai pajamų mokestį”. Pasakė: “Jūs atidavėte juos bažnyčiai”. Pasakė: “Matote, jie buvo jūsų, prieš tai, kaip jie pasidarė bažnyčios”.

Jis pasakė: “Argi ne tiesa, kad vienas žmogus…” (Ir aš neminėsiu jo vardu, nes daugelis iš jūsų jį žino.) “Jo namas sudegė čia už miesto, ir jūs atvykote iš susirinkimo, ir jūs turėjote puse tūkstančių dolerių”. Kai kuriems iš jūsų tai gali pasirodyti didžiule pinigų suma, bet man tiek reikia, kad penkiolika dienų tinginiauti arba ilsėtis. Pamokslauju aš ar ne, apmokėjimas už ofisą ir kita man kainuoja daugiau nei šimtą dolerių per dieną. Ir pasakė: “Jūs turėjote puse tūkstančių dolerių. Ir pas tą žmogų sudegė namas. Jis turėjo apie šešias dienas, ir jūs davėte jam tuos puse tūkstančio dolerių”. Žinoma, jie ten padėjo mano čekį.

Aš pasakiau: “Taip ir buvo”. Aš pasakiau: “O ką jūs darytumėte – vyras su penkiais vaikais gyvena palapinėje, o gatvėje nulis laipsnių, ir guli sniegas? Jūs galvojate, kad aš sėdėčiau patogiame name ir žinočiau, kad tas vyras su šitais vaikučiais ten šąla, susisukę į paltą, nors galėčiau padėti jam pinigais?”

Jis pasakė: “Argi ne tiesa, kad čia skersgatvyje mirė vienas žmogus? O jis buvo iš Kentukų. Jis netgi neturėjo pinigų laidotuvėms, ir jūs jį palaidojote. Ir jūs su žmona paėmėte pinigus ir nuvažiavote į “Džei-Si-Penio” universalinę parduotuvę”. (Išskleidė čekį.) Pasakė: “Jūs išleidote apie du šimtus dolerių vaikams vien tik drabužiams”.

Aš pasakiau: “Taip ir buvo”.

Jis pasakė: “Argi ne faktas, kad vienai pagyvenusiai moteriai tiesiog čia, viename mieste…” (Ji gyvena Niu Olbane.) Ir pasakė: “Jūs davėte jai apie tris šimtus dolerių, kad sumokėti už maistą, kurį jie nustojo teikti, ir jūs sumokėjote apie penkis šimtus dolerių už jos gyvenamo būsto nuomojimą, kitaip žiema ją būtų iš ten iškėlę.

18 IŠTARTAS ŽODIS



Ir jūs užmokėjote už jos būsto nuomą iki kitų metų birželio, o taip pat ir toliau mokėjote už produktus, kas vėlgi bendrai sudarytų apie puse tūkstančio dolerių”.

Aš pasakiau: “Aš gerai prisimenu tą atvejį: pagyvenusi aštuoniasdešimt metų motina su sergančia dukra, o sūnus pamokslininkas Džiodžijoje sirgo reumatizmu ir gulėjo lovoje, ir niekas daugiau negalėjo padėti pinigais. Kaip jūs būtumėte pasielgę?” Aš pasakiau: “Taip, tai tiesa”.

Paklausė: “Ar žinojo apie tai jūsų prižiūrėtojų taryba?”

Aš atsakiau: “Ne, jie nežinojo”.

“Ar žinojo apie tai žmona?”

Aš pasakiau: “ne, ji nežinojo”.

Paklausė: “Tada kodėl jūs taip padarėte?”

72 Aš atsakiau: “Dėl to, kad mano Viešpats pasakė: ‘Tegu tavo kairė ranka nežino ką daro tavo dešinioji ranka’.” Aš pridūriau: “Nejaugi jūsų įstatymas aukščiau Dievo įstatymų?”

Ir būtent tą akimirką Šventoji Dvasia atėjo į pagalbą, Ji taip puikiai moka tai daryti. Kalbi tiesiog nesąmoningai, nežinodamas, ką sakai, jeigu tu tik leisi Šventajai Dvasiai kalbėti.

Aš tariau: “Ką gi, jei jau jūs tvirtinate, kad aš juos skolingas, – aš pasakiau, – aš padarysiu viską, kas mano jėgose”. Aš tęsiau: “Aš jau ne berniukas, bet aš padarysi viską, kad sumokėti”. Aš tęsiau: “Kiek man žinoma, aš niekam nieko neskolingas”. Aš stengiausi būti sąžiningu. Aš įsiskolindavau tūkstančius dolerių ir mokėdavau po dolerį per savaitę. Bet iš Dievo malonės aš viską sumokėjau. Aš pasakiau: “Jeigu jūs tvirtinate ir įrodote man, kad aš turiu tuos pinigus, kuriuos aš duodavau tiems žmonėms…” O jie paėmė ir parodė, kad per paskutinius dešimt metų aš tiesiog taip išdalinau apie dvidešimt tūkstančių dolerių.

Ir jis pasakė: “Prižiūrėtojai nieko apie tai nežinojo”.

Aš atsakiau: “Jiems nebuvo reikalo žinoti”. Taigi, jis pasakė… Na, paskui jis pasakė…

73 Aš sakau: “Man tik apmaudu dėl to, kad tos vargšės pagyvenusios našlės ir našlaičiai irgi turės užmokėti už tai pajamų mokestį arba mirti, įsiskolinę valstybei”. Aš nežinojau, ką sakau. Tai Tėvas kalbėjo, o aš ir nežinojau.

Jis pasakė: “Ne-ne, jiems nereikės mokėti už tai pajamų mokesčio”.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 19



Aš paklausiau: “Kodėl jiems nereikės jo mokėti?”

Atsakė: “Matote, tai buvo neatlyginama dovana”.

Tuomet Šventoji Dvasia mane pažadino. “Aha, – tariau, – vadinasi, neatlyginama dovana neapmokestinama?”

Pasakė: “Taip”.

Aš pasakiau: “Tuomet aš vyriausybei nieko neskolingas, dėl to, kad aš niekada gyvenime nerinkau paaukojimų”.

Tuomet mano advokatas pakilo ir pasakė: “Pone Branhamai, ar galite jūs…”

Aš pasakiau: “Aš galiu patvirtinimui nusiusti jums į Vašingtoną du milijonus laiškų”. Aš pasakiau: “Aš niekada nerinkau paaukojimų”.

Pasakė: “Bet kai jūs važinėjate su šiais susirinkimais, ir tie pinigai, kuriuos surenka tie tarnautojai ir apmoka viską, – sako, – jūs vis tiek suprantate, kad ką nors gaunate”.

Aš pasakiau: “Visai ne”.

Jis paklausė: “Tuomet argi jūs neimate mokesčio pašte?”

Aš atsakiau: “Visai ne”.

Paklausė: “Kaipgi jūs gaunate pinigus?”

74 Aš atsakiau: “Tai, ką man atsiunčia žmonės”. Aš tiesiai dabar žiūriu į veidą tiems žmonėms, kurie nuolatos siunčia man dešimtines. Aš jų niekada neprašiau. Jie tiesiog daro tai ir viskas. Tai Šventoji Dvasia. Ji gali pasirūpinti Savaisiais. Suprantate?

Ir jis pasakė: “Na, tuomet, pone Branhamai, – pasakė, – jūs tai galite įrodyti? Jūs galite man surasti laiškus, bent, aštuonių arba dešimties metų senumo, kad jūs gavote paaukojimus, neprašydami jų?”

Aš pasakiau: “Kiek norite”.

Jis pasakė: “Man reikalinga po tris nuo kiekvienų metų”.

Aš pasakiau: “Gerai, jie bus pas jus”.

Pasakė: “Tuomet jūs duosite man raktą nuo jūsų pašto dėžutės, kad aš…padaryti taip, kad jūsų pašto dėžutė prisipildytų per dvi, tris dienas, o po to pačiam ateiti ir atidaryti?”

Pasakiau: “Galite daryti viską, ką norite. Galite taip pat ateiti ir į mano ofisą”.

Jis paklausė: “Kaipgi jūs renkate lėšas?”

Aš atsakiau: “Niekaip”.

“Ką jūs siunčiate paštu?”

20 IŠTARTAS ŽODIS



“Maldos medžiagą”.

“Jūs imate už juos mokestį?”

75 Aš atsakiau: “Ateikite, paskaitykite laiškus, kuriuos aš kartu su jais siunčiu”. Štai ir baigtas reikalas. Dabar vyriausybė man skolinga už visą mano sumokėtą pajamų mokestį per praėjusius dvidešimt metų. [Susirinkimas juokiasi–Red.]

“Nesirūpinkite, ką jūs sakysite, nes ne jūs kalbėsite, o Tėvas, gyvenantis jumyse, kalbės”. Matote? Štai kodėl mes už tai, kad laikytis Žodžio. Gal, tam praeis daug laiko, bet viskas išeis būtent taip, kaip reikia, pagal Žodį.

76 Štai kodėl mes tikime, kas Biblijoje mums sakoma, kad prieš žemės sutvėrimą ir prieš jos atsiradimą Tėvas nužudė Avinėlį. Ir kai Jis nužudė Avinėlį, tuomet Jis įrašė kiekvieno vardą iš būsimų Savo vaikų į Gyvenimo knygą, o mes tik nugyvename iki šios epochos, kol visa tai neužsibaigs. Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje? Beribis Dievas tai žinojo, dar prieš atsirandant pasauliui Jis matė programą, ką reikėjo padaryti, ir Jis paėmė ir sukūrė tai.

77 Taigi, atminkite, kaip didis Architektas, Tėvas, kai Jis kūrė šį pasaulį ir dėjo kalcį, potašą ir naftą, ir visokius elementus, iš kurių susidaro mūsų kūnas, Jis žinojo viską smulkiai ir žinojo, kokios formos ir koks bus kūnas dar prieš sutveriant jį. Žinoma. Jis žinojo jo amžiną vietos paskirtį. Ir Jis žinojo, kokios dvasios juos paveldės.

78 Ir štai, kad mums užbaigti šią temą, mums reiks pratęsti ją šiandien vakare “gyvatės sėkloje” ir “moters sėkloje”, išdėstyti visa tai ir parodyti jums, kodėl būtent taip. Pamatysime, kaip judėjo gyvatės sėkla, kaip judėjo moters sėkla, kaip gyvatės sėkla pradėjo imti viršų, ėmė viršų, daugintis vis daugiau ir daugiau, daugiau, daugiau, kol visai nebeliko nieko, liko tik visai mažas likutis vardų, užrašytų nuo pasaulio suvėrimo.

79 Bet kai susiformuos Kūnas, ir tas paskutinis vardas, kuris Knygoje, bus atpažintas čia žemėje, knygos užsivers, nes tai užsibaigs, išpirkimo istorija bus pilnai perskaityta. Tuomet mes keliausime, kad pamatyti Jį ir susitiksime su Juo prisikėlime. “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”.

“Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia”. “Taigi viskas priklauso ne nuo to,

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 21



kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo”, – pasakyta Rašte.

Ne nuo trokštančio. Daugelis žmonių sako: “Aš tapsiu bažnyčios nariu, aš būsiu geru, aš darysiu tą ir tą”. Čia visai ne prie ko. Dievas turi parodyti gailestingumą. Suprantate?

80 Taigi, matote, kai Dievas pradėjo… Yra septynios Dievo Dvasios, lygiai kaip septynios vaivorykštėje spalvos. Ir jūs atkreipėte dėmesį, kad trikampis stiklo gabalas atspindi septynias idealias spalvas? Jūs kada nors bandėte? Padėkite trikampį stiklo gabalą: nors tai tik vienas stiklo gabalas, bet su trejomis briaunomis jis atspindės septynias spalvas. Tokiu būdu ir Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – viena, nors atspindi septynis dvasinius Dievo atributus.

81 Ir štai pirma didi Dievo Dvasia, tai yra meilė… Dievas – kaip didi vaivorykštė. Mes negalėtume įsivaizduoti sau, kaip Jis atrodo. Bet tiesiog įsivaizduokime, kad Jis atrodo, kaip vaivorykštė – šios Dvasios. Tobula meilės Dvasia – raudona. Mėlyna – tobula bendravimo Dvasia. Tai yra, visos šios tobulos Dvasios! Ir po to jos pradėjo nužengti, leistis. Ir jos nuo pat filio meilės…tiksliau, nuo meilės agape nusileidžia iki filio meilės, ir toliau iki geismo, ir iki pat apačios.

O paskui pats Dievas tapo Žmogumi, Jėzumi, ir nusileido tokiu pat būdu – iki pat pragaro gelmių, ir paėmė iš ten tuos, kuriuos jis žinojo prieš pasaulio sutvėrimą, kurių vardai buvo užrašyti į Knygą, ir išpirko juos Sau. Štai jums, prašom. Išpirkimo istorijos neįmanoma pažinti pilnai, kol mes nepamatysime Jo ir nepasirodysime Jo panašume.

82 Štai kodėl mes ne denominacija. Štai kodėl mes ne… Mes prisidedame prie kiekvieno veiksmo nuo Dievo, kokiam tik galime. Bet dėl to mes nesame denominacija. Štai, iš denominacijos kyla šie neteisingai dalykai.

83 Taigi, kaip aš sakiau, aš stipriai spaudžiu, nes aš noriu, kad tai įsitvirtintų! Ten, kieno nors bažnyčioje, aš ir negalvočiau apie visai tai. Aš pasilikčiau krikščioniu ir broliu tokiame lygyje, kad tiesiog laikyčiausi tų pagrindinių principų, su kuriais mes visi sutinkame. Suprantate? Bet tai tiksliai…tai tiksliai kaip… Mes neturime meluoti.

84 Aš kalbėjausi vakar su jaunuoliu,

22 IŠTARTAS ŽODIS



kur aš medžiojau voveres vakar ryte toli Kentukų kalnuose. O aš nepastebėjau miške nedidelio ženklu paženklinto stulpais sklypo, ir aš sėdėjau kitoje pusėje. Ir aš galvojau, kad tai brolis Benksas vaikšto miške. Jis irgi medžiojo voveres toje teritorijoje. Ir aš mačiau kaip jis artėjo, ir aš sušvilpiau tam jaunuoliui. Aš pagalvojau, kad tai brolis Vudas – apsirengęs, lygiai kaip jis. Jis pasisuko, ir aš supratau, kad tai ne jis.

O brolis Vudas sakė man, kad ten yra paženklintas stulpais sklypas. O aš šito nežinojau. Ten nebuvo aptvėrimų, vien miškas. Ir iš kur man žinoti, kad gikori lazdynas yra kažkieno arba niekieno pusėje? Ir štai aš sėdžiu sau ten ir įsiklausau į voverių caksėjimą. Ir aš pagalvojau apie tai, kad: “Na štai, šiandien vakare aš vyksiu namo ir pradėsiu susirinkimus, vėl įsikinkysiu į darbą”. Ir aš… Pradėjo lyti, ir audra su vėju.

85 Ir aš pamačiau šitą vaikiną ir užkalbinau jį. Nuėjau ten ir sužinojau, kad aš jo teritorijoje. Suprantate? Ir aš pakalbėjau su juo. Jis pasakė: “Ai, tiekto”. Jis pasakė: “Ai, galite medžioti, kur tik panorėsite”. O aš pasakiau… Na, jis pasakė: “Jūs nebuvote mano teritorijoje, jūs sėdėjote už to gikori medžio”. Pasakė: “Šioje gikori pusėje – mano teritorija, bet, – pasakė, – tai nesvarbu, broli Branhamai. Medžiokite, kur tik panorėsite. Užsukite į namus, tėvukas norėtų su jumis susitikti”. Matote? O aš atsakiau: “Na…”

Mes kalbėjome apie Bibliją. Ir kada kalbėjome apie medžioklę, jis pasakė, tarė: “Broli Branhamai, niekas nėra čia prieš, kad kas nors medžiotų, bet, – pasakė, – kartą mano tėtis buvo čia, ir buvo vienas medžiotojas iš miesto ir nušovė vieną iš jo avių, kuri svėrė apie trisdešimt, trisdešimt penkis kilogramus, ir jis pradėjo šaukti tam vaikinui, o tas iššovė į jį iš šautuvo”. Jis pasakė: “Štai kas blogai”. Pasakė: “Mes tai ne prieš medžioklę”.

86 Štai apie tą patį ir aš sakau. Man nesvarbu, kokiai jūs priklausote denominacijai, svarbiausia – prisilaikote Biblijos ir Šventosios Dvasios. Mes ne apie jūsų denominaciją nerimaujame, ar jūs priklausote vienai, ar kitai. Bet svarbiausia – prisilaikai Biblijos ar priimi žmogiškas dogmas. Laikykitės Biblijos.

87 Taigi, sukūrė denominaciją, kas buvo neteisingai. Taigi, po šito pagimdė (kas buvo paklydimu) vandens krikštą. Vandens krikštas, kaip moko Biblija, vyksta panardinant. Bet katalikų bažnyčia įvedė pašlakstymą arba laistymą.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 23



O Biblijoje nei vienas raštas nepalaiko šlakstymo ir laistymo – nėra Biblijoje tokios vietos. Jis – per panardinimą.

88 Na štai, o paskui atsirado… (po katalikų bažnyčios ir liuteronų bažnyčios ir jų laistymo) …po to atsirado anglikonų bažnyčia ir kitos, kai judėjo toliau.

Paskui, po kurio laiko, atsirado baptistai ir kembelitai, kurie vėl sugrįžo prie panardinimo. Ką gi, šėtonas pamatė tai, tad jis paėmė ir davė jiems klaidingą vardą, kad jie į jį panardintų. Ir jie pradėjo naudoti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardą, Biblijoje nėra nei vienos rašto vietos, kur kas nors būtų panardintas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Ir kas moko šito, tas klaidingas mokytojas. (Aš juk sakiau jums, kad kalsiu vinį iki pat galo.)

89 Taigi, jeigu jūs mano, kad tai neteisinga, tai aš noriu, kad jūs padėtumėte savo klausimą ant šios sakyklos ir parodytumėte man. Jeigu jūs galite man parodyti nors vieną vietą, kur kas nors Biblijoje krikštijosi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, tai aš užkabinsiu sau ant nugaros lentelę “melagingas pamokslininkas” ir praeisiu gatvėmis, šaukdamas visu balsu, pakėlęs rankas: “melagingas mokytojas!”

Ten šito nėra. Iš kur tai atsirado? Žvilgtelėkite į istoriją. Dar iš šios Biblijos pusės jums reikia paimti istoriją. Katalikai tiki įvairiems dievams, ir jie suskaldė vieną tikrą Dievą į tris skirtingus dievus.

90 Ir paklausykite manęs. Koks siaubingas dalykas atsitiko šiomis dienomis laikraštyje apie vieną didi žmogų, apie kurį mes visi žinome, kad tai Dievo tarnas – Bili Graham. Pas mus yra šis pareiškimas, jis ten pas brolį Bilerį. Kai kažkas paklausė Bilio Graham: “Kas… Koks yra prieštaravimas apie trejybę? Ar yra trys dievai, trys skirtingi dievai? Ar kaip ten buvo? Vienoje vietoje atrodo taip, tarsi trys dievai, o kitoje atrodo taip, tarsi vienas”. Bili Graham atsakė: “Tai nebuvo apreikšta, niekas nežino”. Tai bent!

91 Jei trys dievai, tai mes pagonys! Kaip pasakė žydas: “Kuris iš jų – jūsų Dievas? Tėvas? Sūnus – jūsų Dievas? Ar Šventoji Dvasia – jūsų Dievas?” Yra tik vienas Dievas.

Ir tai ne trys asmenys, nes asmuo turi būti asmenybe. Neįmanoma būti asmeniu, nebūnant asmenybe. Jūs tai žinote. Kaip kas nors gali būti asmeniu, nebūdamas asmenybe?

92 “O-o, – sako, – mes juk netikime į tris skirtingus dievus,

24 IŠTARTAS ŽODIS



mes tikime į triasmenį Dievą”. Juk, kad būti asmeniu, reikia būti asmenybe.

93 “Tuomet ką tai reiškia?” – paklaustumėte jūs. Tai ne trys dievai, tai trys vieno ir to pačio Dievo pareigos.

Jis buvo pradžioje Tėvu, pakibusiu virš dykumos Ugnies Stulpu, degančiame krūme. Tėvystė, Dievas, kaip aš ką tik kalbėjau, nužengdavo, nusileisdavo. Tai buvo aukščiausias laipsnis – Dvasia, agape, Zoi, Paties Dievo gyvenimas, priėmusi Ugnies Stulpo pavidalą. Ir tas pats, po to kai buvo tėvystėje, tapo Sūnumi, ir ta Dvasia, Kuri buvo degančiame krūme, buvo žmoguje, Kristuje, ir Jis atnešė tą patį liudijimą, ką ir Ugnis. Pasakė: “Jeigu Aš nedarau Mano Tėvo darbų, netikėkite Manimi”. Kiekvienas medis liūdįs apie savo vaisių.

94 Ir paskui, kai Jis tapo Žmogumi (suprantate?), Jis nusileido iš antgamtiškumo į kažką apčiuopiamą, prie ko galima buvo prisiliesti – į kūną. Ir per aukojamąją mirtį, ir aukščiausią vieno šito Dievo auką, Jėzų, Jis pasakė: “Aš ir Mano Tėvas viena. Mano Tėvas gyvena manyje”. Gal… Kaip kas nors gali nesuprasti?

Jie pasakė: “Kodėl gi Tau neparodyti mums Tėvo? Ir mums bus gana”, – Jono 14:8.

95 Jis pasakė: “Jau tiek laiko esu su jumis, ir vis dar Manęs nepažįsti?” Jis pasakė: “Kas mato Tė-…kas mato Mane, mato Mano Tėvą”.

Kaip kartą viena ponia pašoko ir pasakė: “Broli Branhamai, – tarė, – na taip, Tėvas ir Sūnus – viena, lygiai kaip jūs ir jūsų žmona – viena”.

Aš pasakiau: “O-o, ne, tai ne taip”. Aš paklausiau: “Jūs matote mane?”

Ji atsakė: “Taip”.

Aš paklausiau: “Jūs matote mano žmoną?”

Atsakė: “Ne”.

96 Aš pasakiau: “Vadinasi, jie viena ne visai tokiu būdu. Jėzus pasakė: ‘Kas mato Mane, tas mato Tėvą. Tėvas gyvena Manyje’. Mano žmona negyvena manyje”. Suprantate?

Jie viena, jie viena visais atžvilgiais! O aš su žmona – viena pagal susitarimą. Mes viena bendravime, bet mes – du asmenys. Mano žmona gali mastyti taip, o aš – kitaip. Ir mes – du žmonės. O pas Dievą ne taip.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 25



Jie (Dievas ir Kristus) – tai vienas ir tas pats Asmuo.

97 Tada kas yra Šventoji Dvasia? Šventoji Dvasia – tai ta pati Dievo Dvasia, gyvenanti žmonėse, už kuriuos Jis mirė ir įtraukė jų vardą į Avinėlio Gyvenimo Knygą. Tai yra, jie buvo su Juo viena pradžioje. Taip Rašte sakoma. Argi Jėzus nepasakė jiems, kad jie buvo su Juo prieš pasaulio sutvėrimą? Jūs neprisimenate ir protas užtemdytas, ir niekas iš jūsų neprisimena šitų dalykų. Bet mes atsidūrėme čia ne dėl kažkokio atsitiktinumo. Mes – Dievo kūrinijos pradžios sūnūs ir dukros, ir buvome atsiusti čia liudijimui, kad taptume Dievo malonės liudininkais, išsiliejusios į mūsų širdis Šventąja Dvasia. Mes turime amžiną Dvasią. Niekas, niekas ir jokiu būdu šito nesustabdys. Dievo Bažnyčia pateks ten – tai garantuota, kitaip ir būti negali.

98 Kaip mes ir sakėme (dar pratęsime tą nedidelę temą tiesiog minutei), ne santuokoje gimęs kūdikis negalėjo įeiti į karalystę net iki keturioliktos kartos, keturis šimtus metų, ir kad už tėvų nusikaltimus bausdavo vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.

99 Taip pat buvo įskaitoma ir tėvų teisingumas! Tai, ką jūs darote – jeigu ateis rytojus, ir jūs turėsite sūnų – jūsų veiksmai šiandien nulems tai, kokiu jis bus tada.

Juk mes skaitome Biblijoje apie Melchizedeką, kai Jis sutiko Abraomą, grįžtantį nugalėjus karalius, ir kad patriarchas Abraomas davė jam dešimtąją dalį, dešimtinę iš visko, ką jis turėjo. Ir paskui jis pasakė apie dešimtines, kad tik Levis galėjo priimti dešimtinę. Bet jis pasakė, kad Levis, gavęs dešimtines, užmokėjo dešimtinę, kai dar buvo Abraomo strėnose.

100 O-o, jūs galite tai suprasti? [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Levis buvo Abraomo proanūkiu. Ir čia Levis, mažiausiai, po aštuonių šimtų metų arba tūkstančio, gal, kelių šimtų… Aš nežinau, kiek būtent. Reikėtų paskaičiuoti pagal kartas. Bet Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Levis. Ir štai Levis, Jokūbas buvo jo tėvu, Izaokas – jo seneliu, o Abraomas – jo prosenelis. Ir kai Jokūbas buvo Abraomo strėnose, Biblijoje sakoma, kad jis užmokėjo dešimtinę Melchizedekui.

101 O štai ši jauna karta paleistuvauja, rūko, geria ir visa kita – kaipgi galima tikėtis kitos kartos egzistavimo? Kodėl pas mus dabar nuodėmė, nepilnamečių nusikalstamumas? Kodėl pas mus mergaitės ir berniukai gatvėse?

26 IŠTARTAS ŽODIS



Todėl, kad jų mamos ir tėvai savo jaunystėje darė tai, ką jie darė.

O kodėl pas mus iki šiol yra pamokslininkai, kurie stovi už Tiesą? Kodėl pas mus iki šiol yra senų pažiūrų merginos? Todėl, kad iki jų buvo senų pažiūrų tėvai. Visiškai teisingai. Pas mus iki šiol yra pamokslininkai, kurie stovi ir neina į kompromisą su kokia nors denominacija arba su Žodžiu dėl to, kad praeityje pas mus buvo senų pažiūrų pamokslininkai, kurie stovėjo ant to pačio pagrindo. Taip.

102 Dabar mes gyvename tokiu laiku. Ir dabar norėtųsi pasakyti, kad čia, jeigu grįžtume prie kai kurių denominacijų, mes nesame denominacija dėl to, kad, jeigu mes būtume denominacija, mums tektų paklusti tam.

103 Ir įsidėmėkite, ištirkite Raštą, kur tik jums patinka, ir jūs nesurasite nei vienos Biblijoje vietos, kur kas nors buvo pakrikštytas šlakstymu, laistymu arba Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tad, jeigu šito nėra Rašte, vadinasi, tai turėjo kažkada prasidėti.

104 Kaip aš sakiau, sėdėjau po didžiuliu medžiu, žiūrėjau į jį. Jis… O, gal jis atrodo stambus, jis gali būti didžiuliu, jis gali būti stipriu, bet jis turėjo pradžią. Jis turėjo turėti pradžią. Ir viskas… Ši senų laikų religija, kurią mes taip narsiai giname, ji turėjo kažkada prasidėti. Ji turėjo turėti pradžią. Ir tos “-izmos”, kurias turime, jos turėjo turėti pradžią. Ir klaidinguose Raštuose, kuriuos mes naudojame savo denominacijose, turėjo turėti pradžią. Ir jeigu mes sakome: “Aš metodistas”, – jūs turėjote turėti pradžią. Jeigu jūs sakote: “Aš baptistas”, – jūs turėjote turėti pradžią. Jeigu jūs sakote: “Aš katalikas”, – jūs turėjote turėti pradžią. Jeigu jūs sakote: “Aš iš naujo gimęs krikščionis”, – jūs turėjote turėti pradžią. Ji turi būti.

105 Grįžkite, išsiaiškinkite, nuo ko viskas prasidėjo. Sugrįžkime į šio paveikslo pradžią. Vadinasi, jeigu Biblijoje nėra denominacijos, tuomet denominacija turėjo turėti pradžią. Ji prasidėjo nuo katalikų bažnyčios. Protestantai – tai tik jos atžalos.

106 Vadinasi, jeigu Biblijoje sakoma, kad ji buvo moterimi su blogu vardu dėl savo mokymo, ji paleistuvavo dvasiškai. Kas yra paleistuvystė? Pamenate, mes tai jau praėjome. Moteris, gyvenanti su savo vyru, ji vis tiek, kas mergelė. Ji niekada nebuvo suteršta, kol ji gyvena su šiuo vienu vyru. Bet kas yra neteisumas? – Iškreiptas teisumas. Reikia jai tik pagyventi su kitu vyru, ir ji žuvusi. Suprantate? Iškreiptas teisumas.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 27



107 Ir taip, jeigu denominacija – yra neteisingai… Jeigu tai būtų teisingai, tai Dievas pasakytų: “Dabar mes turėsime denominacijas”. Ir jeigu… Katalikų bažnyčia Biblijoje pavadinta paleistuve, neteisia, nes ji dalino savo susirinkimui savąją teologiją, o ne Bibliją. Broli, sese! [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Argi katalikų bažnyčia nesijuokia iš jūsų dėl Biblijos? Jie sako, kad jiems nesvarbu, ką sako Biblija, svarbiausia – ką sako bažnyčia, ką sako jų denominacija. Tuomet kaip jūs galite sakyti, kad jie neteisūs, jeigu jūs pritariate krikštui Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, nors Biblijoje tai smerkiama? Dėl to, kad taip sako metodistai, taip sako baptistai? Kodėl jūs sutinkate su šlakstymu ir laistymu, jeigu Biblijoje nėra šito? Šito nėra, kad kas nors buvo pakrikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tada kodėl jūs tai darote?

108 Matote, štai kodėl mes ne denominacija. Kam mums nuolaidžiauti jiems? Mes imame… Kada Dvasia išlieja ant Savo Rašto Šviesą, mes laikomės Rašto ir TAIP SAKO VIEŠPATS. Štai taip. Tokių dalykų ten nėra. Šito užrašyta Rašte.

109 O, jūs pasakysite: “O kaip dėl Mato 28:19?”

Taigi, mes peršūkavome tai dešimt kartų. Jėzus davė tokį paliepimą, sakydamas: “Todėl, eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu”. Ar buvo tai įvykdyta? Ar krikštijosi taip nors vienas žmogus? – Nei vienas. Vadinasi, galbūt, kažkur kažkas ne taip. Žinoma, tai darė būtent katalikybė.

110 Išsiaiškinkite, istorijos žinovai, ar buvo tai istorijoje net prieš nikėjos tėvus. Paskaitykite prieš nikėjos tėvų knygas ir pamatysite – net iki Anglijos karaliaus, visi žmonės krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą iki katalikų bažnyčios atsiradimo. O jie sako, kad katalikų bažnyčia turi valdžią keisti viską, ką užsinori. Ir jie pradėjo krikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Martynas Liuteris tai perėmė. Džonas Veslis pasekė tuo. Ir su tuo nuėjo Aleksandras Kembelis. Ir toliau nusekė Džonas Smitas iš baptistų bažnyčios. Ir štai su tuo dar ir sekmininkai nuėjo toliau.

Bet išmušė valanda!

111 Pažiūrėkite į žibintuvus, apie kuriuos mes kalbėjome vakar vakare. Pirmas žibintuvas – tai Šviesa. Ji darėsi vis blankesnė, blankesnė, blankesnė, kol nepraėjo pus antro tūkstančio viduramžių tamsos metų. Po to pradėjo šviesėti.

28 IŠTARTAS ŽODIS



Ir tiesiog prieš paskutinį bažnyčios periodą Jis vėl sušvito. Tarp dviejų bažnyčios periodų atėjo Šviesa.

Pažiūrėkite iš Rašto Efezo bažnyčią, Tesalonikiečių bažnyčią ir toliau net iki tamsos viduramžių. Kiekvienai iš jų Jis sako: “Turi ne daug jėgų, bet tu neišsižadėjai Mano Vardo”. Ir sekančioje bažnyčioje: “Daug dirbai, bet tu neatsižadėjai Mano Vardo”. Pažiūrėkite tai “Prieš nikėjos tėvuose”. “Tu neišsižadėjai Mano Vardo”. Po to pusantro tūkstančio tamsos viduramžio.

Po to išėjo liuteronų bažnyčia. Jis pasakė: “Tu nenešioji Mano Vardo, bet tu turi vardą”. Jau daugiau ne Jėzus, o Liuteris ir katalikas, ir baptistas, ir presbiterionas. “Tu nešioji vardą, tarsi gyva: ‘Mes gyvoji bažnyčia, mes gyvename, mes einame pirmyn’. Bet jūs mirę!” Rašte taip sakoma.

112 “Nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”. Ne… Baptistas jūsų neišgelbės, presbiterionas jūsų neišgelbės, katalikas jūsų neišgelbės – jus išgelbės Jėzus.

113 Viską vadovėliuose, žmogiškos teorijos, jie jas užrašo: “Štai į ką mes tikime”. Ir dėl šios priežasties mes laikomės nuo jų toliau. Mes neturime vadovėlių, išskyrus Bibliją. Nėra vadovavimo, nėra vyskupų, išskyrus Dvasią. Teisingai.

Ir jeigu prasiskverbia neteisinga dvasia ir bando ką nors ten sumaišyti, tai Žodis tai išnarplios: “Tai neteisinga, laikykitės nuo to toliau”. Suprantate? Ir štai ateina Dvasia ir sako: “Tai neteisinga”, – liudija, nes mūsų dvasia liudija apie Jo Dvasią.

Ir štai pasirodo vienas ir sako: “O)o, mums reikia… O, aš galvoju, kad jiems galima daryti viena, kita ir trečia”.

114 Bet Dvasia pasakė: “Su tuo kažkas negerai”. Iš karto sugrįžta prie Biblijos ir išdėsto visa tai, kaip mes darome: “Tai neteisinga, laikykitės nuo šito toliau”.

Štai kodėl Biblijoje pasakyta: “Čia turinčiam išmintį. Čia turinčiam pažinimą. Čia turinčiam tą ir tą”, – tai sutvarkyta Bažnyčia. Argi jūs nematote didžio Dievo plano?

115 Dabar žiūrėkite. Filadelfijos bažnyčios periodas buvo metodistų bažnyčios periodu, broliškos meilės bažnyčios periodu, reformacijos. Tai yra, kada smarkus kalvinizmas atsirado anglų bažnyčioje Anglijoje, kad netgi jie nustojo vesti prabudimus, iškarto nuėjo į pašienes, Dievas iškėlė Džoną Veslį kaip besilaikantį įstatymo, kad jis paimtų armenijinį mokimą.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 29



Ir kada jis padarė tai, jis kaip davė visam tam per galvą, ir jis užsitarnavo šito. Bet ką jis padarė? – Štai pasirodo metodistai, ir juos nuneša į tą pusę taip pat toli, kaip ir jį…kalvinistus į šitą pusę. Taigi, čia viduryje dar yra metodistai, dar yra baptistai. Gaila, kad mes negalime pažiūrėti čia, į Raštus. Paimkite Apreiškimo 3, ir jums pasidarys aišku.

116 Taigi, tiesiog prieš paskutinį bažnyčios periodą, tai yra sekmininkų… Jis drungnas – Laodikėjos bažnyčios periodas, kuris atmestas.

Bet atsiminkite, kai Jėzų matė kryžiuje, stovintį tarp septynių auksinių žibintuvų, pačiu tamsiausiu buvo tas, kuris buvo toliausiai nuo Jo, nuo jo dešinės ir kairės rankos. “Ir Jis buvo panašus kaip Alfa ir Omega”. Ne viduryje, o “Alfa ir Omega”, kadangi Jis buvo su ištiestomis rankomis. “ir Jis buvo jaspio ir sardžio akmeniu, – kuriais buvo Benjaminu ir Rubenu, – pirmuoju ir paskutiniu”. Ten Jis buvo su ištiestomis rankomis. Ir taip Jis stovėjo.

117 Bet atsiminkite, išeinant iš to… Nemaišykite, juk kai jie gavo štai šiuos šių denominacijų pavadinimus, jie tuose pačiuose dalykuose iškarto ir mirė, visame laikotarpyje. Bet Jis pasakė (tiesiog prieš išėjimą, tarp metodistų ir sekmininkų): “Aš atidariau prieš tave duris”. Štai jums, prašom, Vardas vėl atstatytas. “Aš atidariau prieš tave duris, nes Aš esu Kelias, Tiesa ir Šviesa. Niekas negali ateiti pas Tėvą, kaip tik per Mane”. Kas tai yra – tai atidarytos durys? – Siauras sąsiauris.

118 Sąsiauris, jeigu jūs pastebėjote, ten ne tai, kad siauras, o sąsiauris. “Sąsiauris – tai kelias”. Sąsiauris – tai vanduo.

Kaip? “Atgal prie Jėzaus vardo, kurį jūs turėjote. Jūs neturite…tu dar gyvas, neišsižadėjai Mano Vardo”. Bet paskui štai čia jį prarado ir įėjo į katalikišką denominaciją, išėjo į liuteronišką denominaciją, išėjo į Veslio denominaciją, po to jie jau įeina tiesiai į sekmininkų.

Bet prieš pat laiko pabaigą Sėkla visai išnyks nuo žemės. Ji išnyko – Teisiųjų Sėkla. Gyvatės sėkla dauginasi vis greičiau, greičiau ir greičiau, ruošiasi šitam atominiam amžiui, kad būtų sunaikinti. “Bet prieš pat tą laiką Aš atversiu išgelbėjimo kelią, Aš atidarysiu prieš tave duris. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Siauri šie vartai ir siauras šis kelias, ir nedaugelis jį randa. Bet platus kelias, vedantis į pražūtį, ir daugelis eina juo”. Štai kaip.

30 IŠTARTAS ŽODIS



Tiesiog prieš tai turėjo pasirodyti ši didi Šviesa.

119 Aš toks laimingas. Aš tiesiog nežinau, kaip tai išreikšti, aš toks laimingas. Na štai, jau laikas užbaigti, o aš dar nepaliečiau savo temos.

120 Aš noriu pakalbėti tema “Krikštas Šventąja Dvasia”. Bet kuriuo atveju aš paliesiu tai per dešimt, penkiolika minučių. Taigi, aš nelaikysiu jūsų tris valandas, kaip aš padariau vakar vakare. Aš pasistengsiu.

121 Ir taip, jeigu pas juos klaidingas vandens krikštas, tai denominacijos neteisios. Ir kas gina tam tikras denominacijas, tas palaiko tai, kas absoliučiai neteisinga. Jie palaiko tai, prieš ką Dievas – pasakė taip šiuose bažnyčios perioduose, pasakė taip Raštuose ir pavadino juos paleistuvėmis, nes: “Jie moko žmonių priesakų kaip mokymo”. Taigi, mes…

122 Neseniai aš vykau į vieną vietą pas vieną žmogų, kuris atvyko čia, rašė disertacija apie dieviškąjį išgydymą. Ir jis pasakė: “Broli Branhamai, dėl jūsų tik vienas niuansas, – pasakė, – žmonės galanda ant jūsų dantį už tai, kad jūs važinėjate pas sekmininkus”.

Aš pasakiau: “Na, aš atvažiuosi pas jūsų, – pasakiau, – jeigu jūs finansuosite mane savo mieste”.

Jis pasakė: “Na, – tarė, – aš jau tai svarsčiau”. Pasakė: “Aš aptariau tai su vyskupu tokioje tai bažnyčioje”, – metodistų bažnyčioje, čia nėra prasmės terliotis. Pasakė; “Aš iškėliau tai svarstymui, ir jie pasakė: ‘Matote, mes kaip metodistų bažnyčia netikime tokiais stebuklais’.”

123 Dabar ką jūs darysite? Dabar jūs klausysite metodistų bažnyčios ar denominaciją? Jeigu taip, tai jūs paleistuvaujantis religingasis. Jūs galvojate, kad baptistų bažnyčia palaikytų tokius susirinkimus? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Kodėl? Nes jie baptistai. Biblijoje pasakyta, kad jos paleistuvės. Ji pagimdė dukras, ir jos buvo paleistuvės. Kodėl? – Dalina tokį pat mokymą, žmogišką mokymą vietoj Dievo mokymo. Štai kodėl mes nesame baptistų denominacijoje. Štai kodėl mes nesame metodistų denominacijoje.

124 Ir kodėl gi mes nesame sekmininkų denominacijoje? Štai jums, prašom. Tiksliai. Jeigu sekmininkai pasiliktų ten, kur… Jeigu…jeigu liuteronų bažnyčia pasiliktų ten, nuo ko ji pradėjo, tai ji taptų sekmininkiška. Bet jie sukūrė denominaciją, todėl Dievas pakėlė kitus sekmininkus su pavadinimu Veslis.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 31



Taigi, kai Veslis sukūrė denominaciją, Jis pakėlė kitus, pavadintus baptistais. Kai jie sukūrė denominaciją, tuomet Jis iškėlė kitus, pavadintus kembelistais. Kai jie sukūrė denominaciją, Jis iškėlė kitus, pavadintus sekmininkais. Kai jie sukuria denominaciją, Jis juda toliau. Tik įsižiūrėkite ir pamatysite.

125 Tai ne Dievo dieviška programa. Šitų denominacijų nėra Dievo planuose. Tad jūs matote, kad būtent dėl šito mes ne denominacija.

126 Įsiminkite tai. Aš kalbėjau pradžioje, kad jeigu aš jus užgausiu, aš tai ne specialiai. Tai dėl bažnyčios. Jeigu jūs tame dalyvaujate, mes džiaugiamės jumis, bet būtent tai mes giname, ir todėl mes ne denominacija.

127 Taigi, denominacija nuo pat pradžių neteisinga, ir tie netikri mokytojai. Aš sakau, kad tai užgaus, ir aš noriu, kad užgautų. Jie netikri mokytojai, absoliučiai. Bet kuris žmogus, kuris žino visa tai ir ima, ir eina į kompromisą dėl baptistų, metodistų, liuteronų ir sekmininkų, žinodamas, kad Biblija moko kitaip, jis netikras pranašas. Ir nėra ko čia elgtis per daug atsargiai. Tiksliai. Štai kodėl aš neįstojau į Asamblėjos narystę, štai kodėl aš neįstojau į vienybininkų narystę, štai kodėl aš neįstojau į baptistų, metodistų arba presbiterionų narystę – nes jos klaidingos. Aš turiu omenyje ne tai, kad jų žmonės neteisingi. Aš turiu omenyje, kad jų teologija klaidinga, nes ji neatitinka Dievo žodžio.

Paulius pasakė: “Jeigu…” Jis paėmė čia… Aš noriu parodyti jums, ką pasakė Paulius, kol mes kalbame apie šitą vandens krikštą.

128 Kai Jėzus davė paliepimus Mato 28:19, Petras po dešimt dienų pasakė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną”.

Sekantį kartą krikštas buvo paminėtas, kai evangelistas Pilypas nuėjo ir pamokslavo samariečiams. Ir jis krikštijo visus iki vieno į Jėzaus Kristaus Vardą. Paulius… Petras atėjo, tiksliau, Petras ir Jonas, jie uždėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.

Po to jie ėjo toliau. Petras nuėjo paskui tiesiai į Kornelijo namus. Ir kai Kornelijus… “Dar Petrui kalbant šiuos Žodžius, Šventoji Dvasia nužengė ant jų”. Petras pasakė: “Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu – šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?” Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu.

32 IŠTARTAS ŽODIS



129 Taigi, Paulius praeidamas aukštutines sritis, atvyko į Efezą, ir jis surado ten baptistus. Ir pas juos…pas juos ten buvo apaštalas, Biblijos apaštalas, ir jį vadino Apolu. Jis buvo atsivertusiu įstatimininkų, ir jis įrodinėjo žmonėms, kad Jėzus buvo Kristumi, pagal Bibliją. Jis sakė, kad Mesijas turi daryti tam tikrus dalykus, kad šis Žmogus ir buvo Mesiju.

130 Ir pas juos ten buvo didžiulė grupė žmonių, ir jie džiaugėsi ir šūkavo, ir nuostabiai leido laiką. Akila ir Priskila nuvyko ten ir prisijungė prie jų, ir turėjo su jais bendravimą. Pas juos nebuvo jokios denominacijos, jie tiesiog bendravo. Taigi, jie suprato, kad šis žmogus – didis žmogus, o, jis protingas, visgi juristas, ir jis buvo…jis buvo protingu žmogumi. Tad jis… Jie pasakė: “Na, tu…tu labai stiprus tame, kas tau žinoma, bet pas mus čia yra vienas brolytis vardu Paulius. Kai jis ateis, jis kai ką pergyveno, jis žino, apie ką kalba. Jis dar geriau išmokys tave Viešpaties kelio, jeigu tu tik atsisėsi ir paklausysi jo. Tik nebandyk jam ką nors įpiršti, nes jis šito nepakęs. Supranti? Bet tu tik…tu tik paimk ir paklausyk jo”.

131 Ir pakeliui užėjo Paulius, jis paklausė jo, stebėjo ten jį.

Jis pasakė: “Tai labai gerai, bet ar gavote jūs, baptistai, Šventąją Dvasią po to, kai įtikėjote?”

“O, – pasakė jie, – o argi mes Jos neturime?”

“Manau, kad ne”. Matote?

“O kodėl?”

“O kaip jūs buvote pakrikštyti?”

“O, mes krikštijomės, mes buvome pakrikštyti”.

132 “Na, o kas jus pakrikštijo? Ir kaip jūs pasikrikštijote?”

Biblijoje sakoma: “Štai kas?” O graikų arba originale sakoma: “Kaip?” O čia sakoma: “Į ką?” Paklausė: “Į ką jūs buvote pakrikštyti?” Kitais žodžiais: “Kaip jūs buvote pakrikštyti?”

133 “Mus krikštijo Jonas Krikštytojas, tas pats žmogus, kuris krikštijo Jėzų Kristų, toje upėje”.

Tai gana geras krikštas, ar jūs taip negalvojate? Panašu, jis normaliai praeitų, tiesa? Tarsi su tuo viskas gerai, jeigu šis žmogus įėjo į vandenį su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir krikštijo Jėzų, ir Dievas tai patvirtino, tad Jis nusileido Šventosios Dvasios pavidalu ir įėjo į Jį, ir Jis pasakė: “Šitas Mano Sūnus, Kuriame Man patinka gyventi”, – iškarto po krikšto. “Man atrodo, kad su tuo krikštu buvo viskas gerai”.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 33



134 O Paulius pasakė: “Jis daugiau nebetinka, jis daugiau nebetinka”.

“Kodėl gi jis jau nebetinka?” Matote?

“Jūs turite pasikrikštyti iš naujo”.

“Tu nori pasakyti, kad mes, buvę pakrikštyti Jono, kuris krikštijo Jėzų, turime pasikrikštyti iš naujo?”

“Būtent taip”.

Paklausė: “Kaipgi mes turime pasikrikštyti?”

135 Atsakė: “Į Jėzaus Kristaus Vardą”.

Ir Paulius nusivedė juos ten ir paktikštijo juos visus iš naujo. Darbų 19:5: “Ir kai jie išgirdo tai, jie pasikrikštijo iš naujo – į Jėzaus Kristaus Vardą. Ir Paulius uždėjo ant jų rankas, ir jie gavo Šventąją Dvasią”.

136 Jeigu Paulius privertė žmones pasikrikštyti iš naujo – į Jėzaus Kristaus Vardą; jeigu aš pamokslaučiau bet kurią kitą evangeliją, tuomet mano dvasia neteisinga, o pas Paulių buvo teisinga. “Tegu supranta, kad tai, ką aš rašau – tai Viešpaties įsakymai”.

137 Ir štai Galatiečiams 1:8 Paulius pasakė: “Jei ateis Angelas iš Dangaus, skaisčiai spindintis Angelas…” Apie ką jis čia kalba? – Apie apreiškimą. Palaimintas Viešpaties Vardas! Nesvarbu, koks pas jus geras apreiškimas. Jūs prisimenate mūsų šiandien ryte susirinkimo pradžią, apie Urimą ir Tumimą? Jeigu kažkas ateina ir apreiškia tai idealiai, jis melagis, jis melagingas angelas, ir žmogus, kuris neša savo žinią – tai netikras pranašas. Reikia krikštyti tik vienu būdu – į Jėzaus Kristaus Vardą. Jeigu jūs nepakrikštytas tokiu būdu, baptisterija laukia. Teisingai.

138 Klaidingas! Raskite man nors vieną vietą, kur kas nors buvo pakrikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu. Šventuosiuose Raštuose šito nėra. Kas gi tai? – Tai dogma, kuri prasidėjo nuo katalikų bažnyčios. Mes galime tai patvirtinti. Pas mus yra visi nikėjos tėvų mokymai. Pas mus tai yra istorijoje. Pas mus yra Chislopo “Du Babilonai”. Pas mus yra Juozapo Flavijo veikalai. Pas mus yra visa senų laikų istorija. O Juozapas Flavijas rašė Viešpaties Jėzaus laikais. Chislopo “Du Babilonai” parašyti po šito. “Prieš nikėjos tėvai” parašyti po šito, iki katalikų bažnyčios susikūrimo. O paskui atsirado katalikų bažnyčia ir visa tai išmetė, ir viską paėmė į savo rankas, ir pagoniška Roma tapo popiežiška Roma.

34 IŠTARTAS ŽODIS



Ir tuomet jie įvedė ši neteisingą krikštą vandeniu per šlakstymą, ir buvo Viešpaties Jėzaus Vardu, o tapo “Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia”. O Jėzus įkvėptas pasakė, kurį Jis davė Jonui Patmos saloje: “Tu nešioji vardą, sakaisi esi gyvas, bet tu miręs”. “Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia” – tai mirštantis vardas.

139 Leiskite papasakoti man trumpai, ką aš asmeniškai pergyvenau Šveicarijoje, Vokietijoje ir tose vietose, kur aš lankiausi.

Kaip veikia būrėjai? Kaip juda piktosios dvasios? Aš noriu, kad jūs patikėtumėte man kaip savo pastoriui, nes aš kreipiuosi būtent į jus. Demonai juda Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Jie perpjauna plunksnas ir visa kita, ir siunčia vienas kitam užkeikimus per Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios vardą – vadina tai trimis didžiausiais vardais. Viso šito motina – katalikų bažnyčios. Jie eina prie tų stabų ir klaupiasi, ir perkerpa žirklėmis plunksną, ir pakreipia ją kita puse, ir siunčia užkeikimus ant savo kaimynų, ir taip toliau, kur žmones degino už tai ant laužo ir visa kita.

140 Aš stovėjau Šveicarijoje, apkabinęs štai taip rankomis stulpą, kur sąžiningi vyrai ir moterys mirė, kai jiems traukdavo liežuvius ir degindavo akis, ir visa kita įkaitinta geležimi – tai katalikų bažnyčia, paleistuvė. Ir, be to, jūsų pirmos anglikonų bažnyčios irgi, ir jūsų protestantiškos bažnyčios darė tą patį. Ir jie siuntė tuos užkeikimus per “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią”.

141 Kaip jūsų brolis ir pastorius aš turėjau didžiulę garbę iš Dievo malonės būti apsaugotu nuo viso šito, bet žinoti iš pirmų rankų tai, apie ką aš kalbėjau. Juk viena moteris, kuri lankėsi šioje bažnyčioje, smerkė mane ir sakė: “Jis užsiima spiritizmu”. Ir Dangiškas Dievas žino, kame buvo reikalas. Aš negaliu kažkam patikėti… Aš ne…

142 Kada man pasakojo, kad Pigalis Paryžiuje – tai vieta su labai blogu vardu, iš kur aš galėjau žinoti? Aš juk ten niekada nebuvau. Bet aš nuvykau ten, kad išsiaiškinti, tiesa tai ar ne. Aš pasiėmiau su savimi du, tris tarnautojus ir nuvykau ten pas tas moteris ir taip toliau, kurios išsirengusios tose gatvėse ir visa kita – tai tiesa.

143 Kaip aš sužinočiau, kad Roma išsidėsčiusi ant septynių kalvų? Kaip aš sužinočiau, kad pas popiežių parašyta VICARIUS FILII DEI? Tekdavo tikėti kažkieno kito žodžiais. Kaip aš sužinočiau, kad popiežius užsideda popiežiškąją tiarą – vietininkas turintis valdžią dangui, žemei ir pragarui?

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 35



Kaip aš sužinočiau tai, jeigu nebūčiau nuvažiavęs ir nepamatęs šito?

144 Kaip aš sužinočiau, kad yra gyvasis Dievas? Ne iš kieno nors teologijos, kokio nors protinio supratimo apie kažkokį emocinį periodą, kuris praėjo praėjusiais laikais, kaip mums sako netikintys. Bet kartą ten aš suradau jį ir kalbėjausi su Juo veidas į veidą. Nuo to viskas pasikeitė. Visiškai teisingai.

145 Spiritizmas veikia per “Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią”. Aš buvau susirinkime, kur veikė raganos. Jūs negalvokite, kad jos nemes jums iššūkio. Jos ten stovėjo, jos pametėdavo aukštyn stalą, ir jis kabėjo ore, ir grojo gitara. Stovėjau ten, o jos norėjo mane išvaryti. Aš pasakiau: “Jūs klystate”. Ir dvasia joms atsakė, dvasia, laikanti save Dievu, kalbanti, kad tai Dievas. Aš pasakiau: “Tai melas, tai šėtonas”.

Jos pasakė: “Šitas žmogus – netikintis”.

146 Aš pasakiau: “Aš netikintis visam tam, nes tai ne nuo mano Viešpaties. Tai kerai, tai nuo šėtono”. Aš tariau: “O dabar aš išbandysiu tą stiprų Vardą, į kurį aš pasikrikštijau”. Aš tariau: “Aukščiausio Dangaus vardu pasakyk man tiesą”. Net neatsakė man. Aš pasakiau: “Šventosios bažnyčios vardu pasakyk man tiesą”. Jis neatsakė man. Aš tariau: “Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios vardu pasakyk man tiesą”. Ir jis man neatsakė.

147 Bet aš pasakiau: “Jėzaus Kristaus Vardu pasakyk man tiesą”. Jis pasakė: “Tai, tai melas”. Dievas žino, kad tai tiesa. Tiksliai. O-o!



Tikėjimas į Tėvą, tikėjimas į Jo Sūnų

Ir Šventąją Dvasią – visi trys yra viena.

Demonai dreba, o nusidėjėlis kelias,

Tikėjimas į Jėzų visą pasaulį sudrebins.



Tiksliai. Laikykitės šito Vardo.

148 “Tu nešioji vardą, sakaisi esi gyvas, bet tu miręs”. Štai jums ir bažnyčia. Štai kaip.

149 Paklausykite. Viena moteris sėdi… Šiandien ryte šioje bažnyčioje sėdi nuostabios, tvarkingos, gražios moterys: jaunos, vidutinio amžiaus, pagyvenusios moterys – jos visos nuostabios. Tai kažkieno žmona, kažkieno dukra, kažkieno draugė ir taip toliau – visos jos. Čia sėdi viena ponia Branham. Jūs visos moterys, bet Viljamo Branhamo žmona viena.

36 IŠTARTAS ŽODIS



Būtent ji vyks su manimi namo, būtent ji – mano mylimoji, būtent ji auklėja mano vaikus.

150 Šiandien pasaulyje daug nuostabių bažnyčių. Bet yra viena ponia Jėzus, kuri gimdo tikrus, teisingus, naujai gimusius Dievo kūrinius. Jūs žinote, ką aš turiu omenyje, ar ne taip? Jos vardas ne metodistas, jos vardas ne baptistas, jos vardas – Jėzus, ponia Jėzus. Žinoma. Ji gimdo žmones, ne metodistų bažnyčios narius. Ji pagimdo ne baptistų bažnyčią arba presbiterionų, arba katalikų. Ji pagimdo gimusius, įsišaknijusius ir įsitvirtinusius Jėzuje Kristuje. Štai taip. Štai kokia ji. Aš taip džiaugiuosi, kad aš su ja. Tai paslaptinga Bažnyčia. Joje nėra jokios denominacijos. Ji nenešioja šitų didelių madingų vardų, ir ji neturi didelių pastatų. Ji renkasi visur, kur renkasi Kūno nariai. Jie garbina Dvasioje ir Tiesoje. Jie buvo iš anksto paskirti prieš pasaulio sutvėrimą.

Dar viena Rašto vieta, ir aš pažadu jums, kad užbaigsiu. O visa kita aš paliksiu šiandieniniam vakarui. Leo, tuomet tu galėsi tai suprasti šiandien vakare.

151 Atsiverskime minutei Efeziečiams. Tiesiog perskaitykime šią vieną Rašto vietą, po to aš paliksiu ją jums apmąstymui. Dabar mes išsiaiškinsime, ką apie tai sako Biblija. Aš paimsiu šita didi mokytoją Paulių, kuris…jam nebuvo lygių. Jis buvo apaštalu pagonių Bažnyčiai. Gerai. Atverskite laišką Efeziečiams 1.



152 Taigi, mes užbaigsime po minutės. Paklausykite tai, mano drangus drauge. Paklausykite, kaip Paulius pamokslauja tokiai pat bažnyčiai, kaip ir aš šiandien.



Paulius, Dievo valia ( Presbiterionų bažnyčiai? Kokiai

bažnyčiai? ) …Dievo valia ( Aha! ) Jėzaus Kristaus

apaštalas, šventiesiems ( pašventintiems ), gyvenantiems

Efeze…



Taigi, pamenate, jie išsisklaidė po visą pasaulį. Bet čia jis kreipiasi į šią grupę Efeze. Jis kreipiasi ne į pasaulį, jis kreipiasi ne į vietinius bažnyčios narius, bet jis skiria tai pašventintiems. Nagi pažiūrėkime:



…ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 37



Kaip mes įeiname į Jėzų Kristų? – “Viena Dvasia mes visi krikštijomės”, – gyvi ir ištikimi. Kaip jums sužinoti, kad jūs gavote Šventąją Dvasią? Mes pakalbėsime apie tai, galbūt, šiandien vakare. Suprantate? Gerai.



…Kristuje Jėzuje

Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir

Viešpaties Jėzaus Kristaus!

Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus

Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais

dvasiniais palaiminimais danguje.



153 Žinote, dėl šito nereikia daug rėkti, dėl šito nereikia daug šaukti. Tai normalu, nieko prieš tai nesakau. Su tuo viskas gerai. Reikia ne tai. Reikalinga paklusni širdis, kuri sėdi Dangaus srityse ir maitinasi tuo, kas iš Dvasios. O kuo maitinasi Dvasia – emocija? Ne visai. Jis duoda emocijas. Suprantate? Bet galėtume…

154 Turėkite omenyje. Jūs pamenate tą regėjimą apie lietų ir kviečius, apie rauges? Prisiminkite: kai reikalingas lietus, štai dagišius – jis nulenkė galvą, ir kvietys irgi nulenkė galvą. Kai pradėjo lyti, jie abu šokinėjo ir šaukė. Tas pats lietus! “Bet iš vaisių pažinsite juos”. Žiūrėkite:



Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo…

Dabar žiūrėkite.

Mus išrinkdamas Jame…



Paskutiniame prabudime? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] A? [“Ne”.] Kada mes tampame baptistų ar metodistų nariu? – Ne.



…išrinkdamas…prieš (kuo pas juos buvo susirinkimas,

taip) …prieš pasaulio sutvėrimą…



Jis išsirinko mus jau tada. Ne mes išsirinkome Jį, o Jis išsirinko mus. Suprantate? Jis išsirinko mus tada, prieš pasaulio sutvėrimą.



…kad būtume šventi…

38 IŠTARTAS ŽODIS



155 Kaip mes tampame šventais? Ne dėka to, ką mes padarėme, bet dėka to, ką Jis padarė dėl mūsų, nes mes negalime būti tokiais. Kaipgi iš kiaulės galima padaryti avį? Broli Rojau, tu augini ir kiaules ir ėriukus. Juo juk neįmanoma…neįmanoma…jų neįmanoma sukryžminti. Kiaulė tiesiog… Ji vaikštinėja ten ir ėda viską, kas pakliūna. Ji užlips ant mėšlų krūvos ir prikimš sau pilvą. Juk jūs dėl šito nesigriaužiate. Jūs žiūrite: tai normali kiaulė. Tiesiog tai gera kiaulė. Štai ir viskas. Bet avinėlį jūs ten netgi iš arti nepamatysite. Ji negalėtu pakviesti jo pietums – jis ir neateitų. Suprantate? Ne. Kame reikalas? Dėl to, kad tai kiaulė. Pabandykite pasakyti jai, kad ji neteisi: “Garbė Dievui, aš kiaulė, o tu nesikišk į svetimą teritoriją. Eik ten ir būk šventuoliu, jeigu tau taip norisi”. Štai jums, prašom.

“Jei kas myli pasaulį ir tai kas yra pasaulyje, nėra jame Tėvo meilės”, – pasakyta Žodyje.

156 Taigi, aš skiriuosi nuo kiaulės ne dėl to, kad aš nustojau maitintis mėšlu (suprantate?); ne dėl šito aš jau nebe kiaulė, ne tame reikalas, bet kai pasikeitė mano prigimtis. “O, jie pasistatė tvorų. Manau, kad jie apsitvėrė. Man negalima daryti to ir to”. O, ne. Nuo šito tu visai neatsitveri, tiesiog tu gimsti iš naujo ir viskas. Tiesiog tu pasikeitei. Teisingai.

157 Bet jeigu jūs paimtumėte ir šito dvasia…šito avinėlio įdėtumėte į kiaulę, tai avinėlis darytų tą patį…kiaulė darytų tą patį, ką darytų joje avinėlio dvasia, o jei atvirkščiai, tai avinėlis darytų tą patį, ką darė kiaulė.

158 “Iš jų vaisių… [Brolis Branhamas daro pauzę ir susirinkimas sako: “…pažinsite juos”.–Red.] …pažinsite juos. Ar renka žmogus figas nuo erškėčio?” Matote? Ne-ne. Figas renka nuo figmedžio. Obuolius renka nuo obels. Erškėtuoges renka nuo erškėčių. Taip ir yra.

Taigi, dabar klausykite labai atidžiai:



Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus

įsūnyti per Jėzų Kristų

Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus

Mylimajame.



159 Kas tai padarė? “Dėl to, kad aš mečiau gerti? Dėl to, kad aš mečiau rūkyti?” – Ne. Tai padarė Jis.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 39



Jis padarė mane prieš pasaulio sutvėrimą priimtina Jo malonės Akivaizdoje. Nieko aš nepadariau, visai nieko nesiėmiau. Aš čia visai nieko dėtas.

Aš iš prigimties buvau kiaulė. Aš buvau nusidėjėliu, gimiau girtuoklių šeimoje, buvau auklėjamas prie naminės degtinės aparato, sėdėjau ant statinės su viskiu – gėda. Taip. Kentukų naminės degtinės gamintojas, batus pradėjau nešioti tik tada, kai tapau jau dideliu vaikinu. Plaukai buvo man iki kaklo, sėdėjau ten, ant statinės su namine degtine, variau naminę degtinę.

Tačiau Šventoji Dvasia atėjo pas mane kai buvo septini ir pasakė: “Net prie jos lašo neprisiliesk, ir nesiterliok ten su tomis mergiotėmis, ir nerūkyk cigaretės, ir nekramtyk tabako”. O-o, tai bent! Kas tai buvo? – Tėvas prieš pasaulio sutvėrimą panoro pasiusti mane pamokslauti Evangeliją ir vesti Jo avis. Palaimina Dievas Jį ir per amžius tą didį Vardą! Aš liksiu ištikimas Jo Biblijai netgi, jeigu reikėtų mirti, ar aš populiarus, ar ne. Ar myli kas nors mane ar ne – aš stengsiuos įtikti Jam. Aš noriu daryti tai, kas Jam patinka.

160 Jeigu mane atmes baptistai, metodistai, sekmininkai dėl jų pirminio įrodymo, kad kalbėjimas kalbomis – tai Šventoji Dvasia… Štai kodėl mes ne sekmininkai. Mes netikime, kad kalbėjimas kalbomis reiškia, kad jūs pripildyti Šventąja Dvasia, taip pat, kaip mes netikime, kad tu kiaulė dėl to, kad gyveni tvarte. Jokiu būdu. Taip pat, kaip mes netikime, kad tu karalius dėl to, kad gyveni karališkuose rūmuose. Visai ne! Galima būti ir tarnu. Suprantate? Galima būti kuo nori. Visai ne.

161 Mes tikime, kad jūs gaunate Šventąją Dvasią iš pergyvenimo, ne iš mistinio protinio Rašto supratimo, bet iš pergyvenimo, kurį žinote tik jūs vienas. Taigi, jeigu jūs norite sužinoti, Šventa tai Dvasia ar ne, tai stebėkite, kaip jūsų gyvenimas susiderina su tuo. Ji pasakys, kokia dvasia įėjo į jus.

162 Jūs galite kalbėti kalbomis, o galite ir nekalbėti. Bet kodėl sekmininkai padarė štai tokį baisų dalyką? Atspėkite. Kodėl sekmininkai tai padarė? Kodėl? Nes pradžioje, kai Dievas pradėjo atstatyti dar tada, keturiasdešimt metų atgal, gražinti dovanas, kažkas pradėjo kalbėti kalbomis… O kalbėjimas kalbomis – iš Pauliaus mokymo pati mažiausia dovana iš visų kitų dovanų. Mažiausia iš visų dovanų – tai kalbėjimas kalbomis.

40 IŠTARTAS ŽODIS



Ir kaip tik jie tai padarė, jie visi užsidegė ir sukūrė denominaciją, ir pavadino ją Generaline taryba, tai yra Dievo Asamblėja.

163 Taigi, aš kalbėjausi su jų geriausiais vyrais, su jų geriausiais teologais, ir jie sako: “Broli Branhamai, tu teisus. Bet ką mes dabar galime padaryti? Jeigu mes sukiltume prieš tai, mus išmestų. Ir ką apie mus pagalvotų mūsų bažnyčia? Juk juos mes mokėme daug metų, mes mokėme juos metais, kad Šventosios Dvasios įrodymas – tai kalbėjimas kalbomis. Kas, jeigu mes dabar viską pakeisime?” Tai denominacijos prakeikimas.

Palaimintas Viešpats! Pas mus nėra jokios denominacijos. Tiesiog kaip Dvasia ves, taip mes Ją ir priimame.

Krikštas Šventąja Dvasia – tai asmeninis pergyvenimas.

164 Aš mačiau, kaip žmonės kalba kalbomis, aš mačiau raganas ir kerėtojus. Su šituo ženklu bet kuris misionierius, kuris turėjo reikalą su kerėtojais ir demonais. Aš mačiau, kaip jie atsistodavo ir kalbėdavo kalbomis, ir berdavo sau ant galvos purvą ir badė save ietimi, ir kalbėjo kalbomis ir aiškindavo jas. Ir jūs sakote, kad tai Šventoji Dvasia? Žinoma, ne. Tai šėtonas.

Jėzus nesakė: “Iš jų kalbų pažinsite juos”, – o: “Iš jų vaisių pažinsite juos”. Ir Laiške Efeziečiams 5:1 sakoma, kad: “Dvasios vaisius – tai meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, tikėjimas, susivaldymas”. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Štai jums, prašom.

165 Taigi, jeigu jūs metodistas, ir jus lydi tokie vaisiai, kad jūs nesusierzinate ir “neužsivedate”; jeigu jumyse yra kantrybė, ir jumyse yra meilė, ir jūs visiems dėmesingi; jeigu jūs mylite, pirma, Kristų, antra, savo artimą, o save statote trečioje vietoje ir taip toliau; jeigu jūs judate į priekį, jumyse susivaldymas, malonumas, kantrybė, tikėjimas: “O kaipgi, – sakote jūs, – Viešpaties Dvasia ant manęs, ir vyksta dieviškasis išgydymas, šiandien Šventoji Dvasia tokia pati…”

Ir jūs pasakysite: “Luktelėk. Aš išmokytas Kristaus bažnyčioje. Stebuklų dienos praėjo”. Jumyse demonas. Tiesa.

166 Jūs pasakysite: “Na, mes turime krikštytis. Biblijoje nebuvo šito, kad krikštiju Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios Vardu. Aš matau tai tiesiog dabar. Tai Rašte. Turi būti į Viešpaties Jėzaus Vardą. Visur – Viešpaties Jėzaus Vardas”.

167 “Luktelėk minutėlę, mes išmesime tave iš Asamblėjos”.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 41



Jeigu jūs tam pritariate, tai jumyse klaidos dvasia. Jūs klausote melagingo mokymo arba netikro pranašo.

168 Jūs raskite nors vieną vietą, kur žmonės buvo pakrikštyti Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios Vardu, ir aš su jumis sutiksiu. Aš parodysiu jums visose vietose, kad žmonės krikštijosi į Viešpaties Jėzaus Vardą. Tad kas gi teisus – Asamblėja ar Dievas?

169 Jeigu jūs pasakysite: “Aš juk buvau apšlakstytas. Garbė Dievui, man viso šito pakanka. Tiesiog tu mažamokslis. Užtikrinu tave, šlakstyti reikia. Koks čia skirtumas – šlakstyti vandeniu ar panardinti?”

Manęs nejaudina, kaip…kaip tai atrodo. Biblijoje liepiama krikštytis, o krikštytis reiškia “panardinti”.

Jūs pasakysite: “Kokią tai turi reikšmę?”

170 O kas, jeigu…jeigu Dievas pasakytų Mozei: “Nusiauk apavą, tu ant šventos žemės”, – o Mozė pasakytų: “Kam tiek niekų? Aš tiesiog nusiimsiu kepurę, kam čia atsirišinėti batraiščius”? Argi tai pakaktų? – Visai ne. Dievas daugiau nebesikalbėtų su juo, kol jis nenusiimtų apavo. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.]

Ir Dievas nesikalbės su bažnyčia iki tol, kol ji nesugrįš prie įsakymų ir principų, nustatytų Kristaus, ir nustos vadovautis kažkokiomis emocijomis arba kažkokia denominacija, kuri tempia ją tai į vieną, tai į kitą pusę. Jie turės sugrįžti prie to, kad tikėtų stebuklais, tikėtų ženklais, tikėtų Šventąja Dvasia, krikštytųsi į Jėzaus Kristaus Vardą ir visi šie dalykai. Jie turės prie šito sugrįžti, kitaip Dievas nekalbės jiems. Visiškai teisingai. Štai kokioje padėtyje bažnyčia.

171 Štai kodėl mes ne denominacija. Būtent dėl to mes nepriklausome denominacijai.

Mes tikime Biblija. Be to, Joje yra daug to, ko mes nežinome, labai daug. Bet mes pasiliekame atvirais: “Viešpatie Jėzau, tiesiog apreikšk tai”.



Mes vaikščiosime Jo šviesoje,

Ten, kur malonės iškrito rasa.

Dieną ir naktį mums šviesk visada,

Jėzus – pasaulio Šviesa.



Ne metodistai, baptistai, presbiterionai, bet Jėzus – pasaulio Šviesa.

42 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs, šventieji, skelbkite,

Jėzus – pasaulio šviesa.

Laimė, meilė Jo Varde,

Jėzus – pasaulio Šviesa.



Dabar visi garbinime.



Mes vaikščiosime Jo šviesoje,

Ten, kur malonės iškrito rasa.

Dieną ir naktį mums šviesk visada,

Jėzus – pasaulio Šviesa.



172 Argi ne geriau, kad su jumis būtų Jėzus ir Jo Žodis, negu kažkoks denominacinis supratimas apie tai? Kam iš jūsų geriau, kad būtų Jėzus ir Jo Žodis? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Pabandykite rasti čia nors vieną vietą, kur Dievas įsteigė denominaciją. Suraskite nors vieną vietą, kur Jis pastatė pamokslininkę arba paskyrė ją rankų uždėjimu, Raštuose. Suraskite nors vieną vietą, kur kas nors buvo apšlakstytas arba aplaistytas. Suraskite nors vieną vietą, kur kas nors krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą, bet kur…ne į Jėzaus Kristaus Vardą, o kitaip – “Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios vardu”, nėra. Suraskite nors vieną žmogų, kuris krikštijosi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Ateikite ir parodykite man. Juk visi buvo pakrikštyti Jėzaus Vardu.

173 Dabar mes įsigilinsime į dar gilesnius dalykus. Dabar mes įsigilinsime į pirminį įrodymą ir kita, ir į…kad tiesiog pamatytume, kas jis yra.

Taigi, jeigu jie moko priešingai tam, tai jie moko to, ko nėra Biblijoje.

174 Turėkite omenyje, aš prašau jūsų vienos vietos, kur kada nors buvo denominacija. Parodykite man nors vieną. Vadinasi, kažkas klysta. Aš neprašau, kad viena būtų čia, o kita ten, galbūt, kitoje taip nebuvo. Aš prašau jus parodyti man vieną vietą, kur buvo denominacija per tris šimtus metų po paskutinio apaštalo mirties. Parodykite man, kur buvo nors viena denominacija, išskyrus tą, kurią pradėjo katalikų bažnyčia. Parodykite man nors vieną vietą, kur Biblijoje nesmerkiamos denominacijos. Tada kodėl jūs esate denominacija?

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 43



175 Parodykite man nors vieną vietą, vieną vietą, vieną vietą, kur kas nors buvo pašlakstytas nuodėmėms atleisti. Aš neturiu galvoje tik vieną čia ir ten. Parodykite man nors vieną vietą visame Rašte. Parodykite man nors vieną vietą visame Rašte, kur ką nors šlakstė nuodėmių atleidimui. Parodykite man nors vieną vietą, kur kas nors krikštijosi Jė-…Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tik vieną vietą, vieną žmogų, kur nors vienas žmogus buvo pakrikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu.

Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas pastatytų bažnyčioje pamokslininkę arba lieptų, kad ji ja būtų. Kur buvo tas?

Tai rimtas iššūkis, bet šiandien vakare aš noriu, kad jūs čia, ant sakyklos, padėtumėte savo klausymą, parodantį man, kur yra nors vienas iš šitų dalykų, ir aš atsiprašysiu. Jeigu nėra, ir jeigu jūs neatitinkate šių reikalavimų, tuomet kodėl neatitikti jiems? Ateikite ir tapkite vienu iš mūsų. Apskritai potencialiai jūs jau vienas iš mūsų.

176 Jeigu jūsų vardas Avinėlio Gyvenimo knygoje, tai jūs vaikščiosite Šviesoje, jūs pamatysite Šviesą, Dievas apreikš Ją, ir jūs vaikščiosite Jame. Visiškai teisingai. Suprantate?

177 Taigi, kas…Aš kreipiu jus ne į bažnyčią, bet aš kreipiu jus prie Biblijos. Ką gi Paulius pasakė? Ką pasakė Paulius? – “Jeigu Angelas iš dangaus skelbtų ne štai šią, o kažką kitą, tai tebūna jis prakeiktas”.

178 Dievas pasakė: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Tad man nesvarbu, ką sako kokia nors bažnyčia: sekmininkų, baptistų, presbiterionų, Dievo Žodis – yra Tiesa. Kodėl gi jie visa tai pradėjo? – Dėl denominacijos.

179 Sekmininkų Dievo Asamblėjos, tie didieji mokytojai savo širdies gelmėje atiduotų šiandien viską, jeigu jie nepradėtų šios dogmos apie tai, kad pirminis įrodymas – tai kalbėjimas kalbomis. Jie žino, kad tai neteisingai. Tai neišlaikys jokios kritikos. Žinoma, ne. Aš galiu jums įrodyti iš Dievo Biblijos, kad jūs gaunate Šventąją Dvasią ne kalbėjimu kalbomis. Šito visai nėra. Nejau, jūs taip manote, taip, žinoma. Tai parašyta taip apytiksliai tam, kad tai suklaidintų pačius išriktuosius. Suprantate?

“Jis paslėpė tai nuo protingųjų ir gudriųjų akių ir apreiškė tai mažutėliams”. Tai dvasinis apreiškimas. Tereikia tik apreiškimui ateiti į galvą, ir štai pamatysite, kaip tai prašviesės. Suprantate?

44 IŠTARTAS ŽODIS



Štai taip. Matote? Štai ką reikia stebėti, drauge (supranti?) – būtent tai.

180 Mes dėkojame Dievui už Šventąją Dvasią, Kuri ir yra mūsų Mokytoja. O Ji neims ir neieškos kokio nors išgalvoto supratimo, įdiegti jį čia ir sakyti: “O-o, aleliuja! Tai juk parašyti tiesiog štai čia. Aleliuja!” Šventoji Dvasia ima ir parodo tau tiesiai iš Rašto, išdėsto viską į vietas per visą Raštą. Suprantate? Štai kada pas jus Tiesa. Tiksliai. “Įsakymas po įsakymo, ir taisyklė po taisyklės”. Štai kaip Biblijoje pasakyta daryti.

181 Jūs pasakysite: “Tu smerki denominaciją?” – Visai ne. “Tu smerki pamokslininkes?” – visai ne. “Tu smerki kalbėjimą kalbomis?” – Visai ne. “Tu smerki tuos žmones, kurie krikštijosi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu?” – Visai ne. Visai ne. Bet aš kalbu, kad jeigu jie dabar nežino, kas yra kas, tai Dievas iš jų pareikalaus, jeigu jie nepaseks Šviesoje. Gal, iki šio momento jūs šito nežinojote, bet dabar jūs žinote. Suprantate?

Taigi, jeigu jūs manote, kad tai neteisinga, tai ištirkite Raštą, po to suraskite sau vietą, ateikite ir padėkite tai šiandien vakare ant šios sakyklos, ir mes pažiūrėsime, teisinga tai ar ne. Po to eikite ir išnagrinėkite tai su atviru protu, su atvira širdimi.

182 Taigi, tai… Taigi, toks štai mokymas – jis dėl Branhamo Maldyklos (suprantate?), tik dėl vietinių, tiktai būtent čia. Tai ne…

183 Man nesinorėtų, kad tai būtų Branhamo maldykla. Aš norėčiau, kad ji tiesiog vadintųsi šventykla, kad mano pavardė visai nebūtų surištas su ja.

184 Aš ruošiuosi perduoti šią bažnyčią… Jūs visi žinote, kad kai mes ją pirkome, aš nupirkau ją, kai dirbau visuomeninėje aptarnavimo kompanijoje ir pastačiau čia šias patalpas, ir tiesiog pavadinome ją taip dėl to, kad brolis Siuardas ir kiti užrašė ant jos mano pavardę, kai pasirašinėjo tuos dokumentus. Kai tik aš išsiaiškinsiu su tuo dalyku, kuriuo mes užsiimame, ši bažnyčia bus perduota šiai bendruomenei ir bus tiesiog atiduota, o mano pavardė bus nuo jos nuimta.

185 Aš manau, kad mano pavardės neturi būti ant šios bažnyčios. Ji neturi būti Branhamo maldykla, turi tiesiog būti bažnyčia, “Viešpaties Jėzaus Kristaus bažnyčia” arba kažkaip taip, “Viešpaties maldykla” (suprantate?), “būstas”, “maldos namai”, arba dar kaip nors, duoti kokį nors pavadinimą.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 45



Tegu susirinkimas išsirenka sau pavadinimą. Mano pavardė… Mano… Aš paprastas žmogus. Mano pavardė neverta to, kad būtų ant jos, kaip ir bet kuri kita. Mano pavardė buvo ant jos įrašyta dėl tos priežasties, kad mano pavardė buvo dokumente į nuosavybę, parašyta: “Bilis Branhamas”. Suprantate? Ir ji neturi būti ten. Visai ne. Tai turi būti visuomeninė bažnyčia. Tai…tai turi nuspręsti vietinis susirinkimas.

186 Ir ši bažnyčia suveneri. Jokia prižiūrėtojų arba diakonų taryba nenurodinės jums, ką reikia daryti. Tai bažnyčia visuotiniu balsavimu nurodo jums, ką reikia daryti (visiškai teisingai), jeigu priimamas sprendimas.

187 Jeigu jums nepatinka jūsų pastorius, ir du, trys žmonės turi kažką prieš pastorių, tai jie negali pakilti su savo diakonais, prižiūrėtojais, jie tik užima čia tam tikras pareigas. Jie turi tik vieną balsą, ir viskas. Jeigu tai pastoriaus padėjėjas, jis turi tik vieną balsą. Tai tas pats, kas paprastas narys, kuris sėdi ten gale. Visuotinis bažnyčios balsavimas sprendžia šitą klausimą. Taip ir yra. Tai…taip. Jokia diakonų taryba nenuims pastoriaus, ir joks pastorius nenuima diakonų tarybos. Tai daro bažnyčia per visuotinį visų balsavimą.

188 Ji pati savaime suveneri. Pas mus nėra vyskupų, pas mus nėra vyriausių prižiūrėtojų, pas mus Jėzus. Amen! Jis Vyskupas, Jis Vyriausias Prižiūrėtojas, Jis Vyriausias Ganytojas, Jis Karalius, Jis Viešpats, Jis Gydytojas – Jis viskas visame. Jo mes tik Jo pavaldiniai, vaikštome Šviesoje. Amen.

189 “Ir Jis paskyrė Bažnyčioje”. Kur? “Bažnyčioje”, – Kūne. Pastatė ten ką?

“Pirma, apaštalus”, – tai yra misionierius. Vienas dabar iš jų čia, mūsų bažnyčioje – vaikinukas, kuris sėdi ten gale, mano draugas – brolis…aš vadinu jį Krič, Džeffris. Tai pirmas, aukščiausias pašaukimas – misionierius. Jūs pasakysite: “Apaštalas – tai misionierius?” Be abejo. Paimkite ir pažiūrėkite į žodyną, ir sužinosite, ką reiškia apaštalas – reiškia “siustasis”. Paimkite, pažiūrėkite, ką reiškia misionierius – “siustasis”. Tas pats! Aukščiausias pašaukimas – tai misionierius, kuris vyksta į kitas šalis dėl Viešpaties Jėzaus. Aukščiausias: “Pirma, apaštalus”.

190 “Antra, pranašus”. Kas yra pranašas? – Pranašautojas. Ne tas, kuris dedasi…

46 IŠTARTAS ŽODIS



Ne apaštalas, kuris dedasi, kad jis misionierius, ir sėdi namuose, bet tas, kuris iš tikrųjų misionierius.

O pranašas – pranašautojas.

191 Apaštalai, pranašai, mokytojai, evangelistai, pastoriai – štai iš ko susidaro Kūnas.

Šioje vietinėje grupėje dar yra devynios dvasinės dovanos. Viena iš jų – išmintis, pažinimas, dieviškasis išgydymas, kalbėjimas kalbomis, kalbų aiškinimas – įvairiausios dovanos, kurios vietinėje grupėje.

O šie apaštalai, pastoriai, mokytojai ir evangelistai – visi čia stebi tai, kad šiose dovanose visa tai veiktų teisingai. Jeigu jie pastebi, kai atsiranda kas nors neteisingai, jie iš karto tai smerkia, nes tai neatitinka Rašto.

192 Tereikia kam nors išeiti čia ir pasakyti: “Garbė Dievui, pas mane ant rankų aliejus, pažiūrėkite čia. Žinote, aš manau, kad gavau Šventąją Dvasią, pas mane ant rankų aliejus”, – kaip jūs išgirsite kažkieno balsą: “tai ne pagal Raštą”. Teisingai. “Nagi užeikime į šį kambarį ir aptarkime tai. Ištirkime Raštą. Parodyk man Raštuose, kur tai buvo Šventosios Dvasios įrodymu”.

193 Vienas pasakė:

– O, aš pradėjau kalbėti kalbomis, aš Ją gavau.

– Parodyk man Raštuose, kad tai Šventosios Dvasios įrodymas. (Matote? Teisingai.)

194 – O, Viešpats pašaukė mane pamokslauti, – sako kokia nors moteris.

– Parodyk man Raštuose, kad ji tai darė. (Štai taip.)

195 – O, aš žinau, kad Viešpats pasakė man. Jis palaimino mane tą vakarą, kai aš krikštijausi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

– Parodyk man Raštuose, kad tu turi daryti būtent taip.

196 – Aš juk ne kuo blogesnis už kitus, ir aš metodistas, arba baptistas, arba presbiterionas, aš sekmininkas.

– Parodyk man Rašte, kur Dievas tai kalbėjo.

Matote? Teisingai. Šito ten nėra.

197 Tai atviras iššūkis jums, šios bažnyčios nariams. Tai atviras iššūkis. Taigi, jeigu jūs randate nors vieną, ką jūs skaitote neteisingai, iš to, ką aš šiandien ryte kalbėjau, nors vieną, kas prieštarauja Raštui,

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 47



tai jūs privalote padėti tai šiandien vakare ant šios sakyklos. Teisingai. Atneškite ir padėkite čia. Parodykite man Rašto vietą, eilutę Biblijoje, kur buvo denominacija, kad Jėzus sukūrė denominaciją, arba bet ką iš to, ko aš mokiau; kur Jis dėdavo rankas ir statydavo bažnyčioje moteris pamokslininke, kur Jis patvirtino šlakstymą, laistymą arba…arba bet ką iš to, apie ką aš kalbėjau. Padėkite tai čia.

Po to šiandien vakare, jeigu Viešpats leis, mes įsigilinsime į krikštą Šventąja Dvasia ir į gyvatės sėklą ir moteris. Gerai. Telaimina jus Viešpats. Kam iš jūsų gerai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]



Taip, ten aš veržiuosi siela.

Ten aš veržiuosi siela.



Dabar sugiedokite Viešpačiui labai maloniai.



Danguje – mano šviesūs namai.

Ten aš veržiuosi siela.

Taip, ten aš veržiuosi siela.

Ten aš veržiuosi siela.

Danguje – mano šviesūs namai.

Ten aš veržiuosi siela.



[Tarpas juostoje–Red.]



198 Taigi, nuo to laiko kai man prasidėjo šis poilsio periodas, per kelias savaites, buvo vienas niuansas – aš supratau, kad aš turėjau tokią problemą, ir aš noriu dabar išpažinti ją savo bažnyčioje. Aš sėdėjau čia už ąžuolų ir gikorų ir ruošiausi: “Kurgi aš padariau pirmą klaidą? Kodėl man viskas klostėsi ne taip? Kame buvo reikalas?” Jūs žinote, ką aš išsiaiškinau, dėl ko aš neteisus? Atsitinka taip, kad aš kažkame persūdau. Jūs žinote apie tai? Galima stengtis viską daryti teisingai ir stengtis būti geru, bet po to galima pasidaryti per daug geru. Ir aš tiesiog leidau tai, kad aš pasidariau žmonių pastumdėliu. Suprantate?

Jie pasako: “Broli Branhamai, atvažiuok čia. Viešpats liepė man pasakyti tau tai”.

48 IŠTARTAS ŽODIS



“Na, gerai, broli, aš vykstu”.

“O, broli Branhamai, nevyks ten, čia”.

199 “Na, gal, aš geriau ten nevažiuosiu”. Suprantate? Ir nežinai ką daryti. Štai dėl ko aš irzlus.

Aš vykstu ten, kur Viešpats veda mane, ir man nesvarbu, kas ką apie tai kalba. Suprantate? Visiškai teisingai. Tai aš neužgausiu jausmų.

200 Ir po to aš pastebėjau dar viena. Mano vaikai ten pasidarė visiškais neurotikais, šaukia naktimis ir visa kita, žmonės būriuojasi ten prie namų visą laiką, žmonės vyksta iš visur. Aš nekaltinu už tai žmonių. Bet mes patys visa tai ir organizavome.

Ir čia bažnyčioje, kai aš atvykau pravesti susirinkimų, man vos netekdavo slėptis, slaptai išeiti iš bažnyčios, nes žmonės tiesiog užlaiko, tai viena, tai kita. Aš taip pavargau, ir kartais išeinu išgydymo tarnavimuose, ir aš nelabai meilus su jais, aš sakau…

– Paklausyk, broli Branhamai, Viešpats pasakė…

– Taip. Kada mes atvažiuosime čia, nueikite…

Tai niekam tinke. Aš neturiu taip daryti. Kam mums taip daryti?

201 Dabar mes viską organizavome, kad tuo pasirūpinti. Taigi, tiesiog atsiminkite, bet kuris, norintis… Aš noriu susitikti su visais. Ir aš noriu skirti laiko ir bendrauti su žmonėmis. Tokiu būdu negali… Jeigu su kuo nors užeini ten, tai nesuspėji apsidairyti, kai visas laikas nuėjo vienam, o su kitais susitikti taip ir nesuspėji. Ir tai neteisinga. Žmonės atvažiuoja iš toli tik keliems žodžiams su manimi. Ir jeigu Dievas davė šiems žmonėms tikėjimą manimi, kad tikėtų tuo, tai jie verti, kad jiems skirtų truputi laiko ir išmokytų. Negalima tiesiog siusti jų, sakant: “Ne, nieko nenoriu matyti”. Taip negalima, nes… “Aš bijau tai daryti, nes…”

Kas nors ateina ir sako: “Viešpats sako man, broli Branhamai, kad tu turi padaryti tą ir tą, ir tą ir tą. Tai…tai Viešpaties valia”. Viešpats pats pasakys man Savo valią. Suprantate?

202 Ponas Kingas, kas iš jūsų prisimena R.A. Kingą, kuris vaikščiojo čia, buvo čia? Jis pasakė… Kartą aš dariau ten valtį. Jis pasakė; “Broli Branhamai, tik daryk šią valtį pagal savo išmatavimus”.

203 Pasakė: “Aš dariau…” Tiksliau: “Vienas žmogus darė kartą valtį, ir ateina vienas vaikinas, sako:

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 49



‘Planširą tau reikia padaryti į šitą pusę’. Na, jis pabandė taip padaryti. Kitas pasakė: ‘O, tau reikia padaryti tai tokiu būdu, viską, špangautus ir visa kita. Valtis turi būti štai tokia, o priekis turi būti toks, ir priekinė dalis, laivagalis ir vairas’.”

204 Ir jis pasakė: “Kai aš užbaigiau, tu tokios baisybės dar gyvenime nematei”. Pasakė: “Jis tiesiog paėmė ir nuvilko valtį į galinį kiemą ir pradėjo pjūklu pjaustyti sau kitą”.

205 Pasakė: “Kas nors praeidamas pro šalį sakydavo: ‘Klausyk, tu turi ją daryti taip’. Pasakė: ‘Ta valtis, kuri buvo padaryta kitų nurodymais, stovi kiemo gale. O šią aš darau taip, kaip ji turi būti padaryta pagal mano supratimą’.” Taip ir yra.

206 Taigi, Dievas, jeigu Jis nori, kad aš kažką daryčiau, Jis pasakys man, ką reikia daryti. Jeigu jūs manote, kad aš neteisus tame, ką aš darau, arba kas nors tokio, tai melskitės už mane, kad Dievas pataisytų mane (suprantate?), nes aš negaliu klausyti iškart visų.

207 Taigi, Dievas, galbūt, šioje bažnyčioje, jums reikia klausyti, galbūt, tik vieno arba dviejų žmonių, bet aš gi sutinku dešimtis tūkstančių. Kaip tai įmanoma? Tuomet aš pasakiau: “Prieš tai, kai aš kam nors duosiu atsakymą, aš atsisėsiu ir kaip reikiant apmastysiu tai, pažiūrėsiu, kur ves Šventoji Dvasia. Tuomet aš pasakysiu jam arba jai, kas tai bebūtų, kad toks mano sprendimas. Aš jo prisilaikysiu (būtent taip), stovėsiu ant to”.

208 Taigi, su pokalbiais sutvarkyta. Jeigu kas nors nori su manimi susitikti, mielai prašau. Jeigu jūs paskambinsite į Batlerį 2-1519, tiesiog žvilgtelėsite į telefonų knygą ir surasite Viljamą Branhamą, Batlerio 2-1519, tai galima bus susitarti dėl pokalbių. Ir tai bus užrašyta, tikslus laikas ir vieta tam. Ir aš galėsiu susitikti su kiekvienu žmogumi, pasimatysime su juo, padėti jo problemose ir taip toliau. Bet aš negaliu užeiti ir išbūti su vienu visą dieną, o su kitu keturias, penkias valandas, o sekančią dieną visai nepasirodyti. Pas mus ribotas laikas. Mes klausiame žmogaus, ko jis nori, ir kiek laiko, ir išsiaiškiname toliau. Ir mes susitiksime su kiekvienu žmogumi. Tai mes sutvarkėme.

209 O į telefono skambučius atsakinės ponas Merseris arba ponas Gaudas, kuris sėdi štai ten. Ir jie užrašys jus pas mane konkrečiai pokalbiui, ir aš pasimatysiu su kiekvienu žmogumi.

210 Jeigu tai ypatingas atvejis, jeigu tai maldos tarnavimo metu už ligonius, tai atveskite su savimi ligonius ir sergančius,

50 IŠTARTAS ŽODIS



ir tegu jie paklauso vieną , du vakarus. Mes pasimelsime už tokius skubius atvejus.

211 Bet po to, po kelių vakarų, aš noriu pradėti savo naują tarnavimą, ir aš noriu įvesti juos čia, į šį kambarį, nes jūs žinote tą regėjimą. Kas iš jūsų prisimena tą regėjimą? Žinoma, prisimenate, apie mažą palapinę kambaryje.

212 Taigi, aš paimsiu su savimi Medą pirmą vakarą dėl to, kad įeis ten ir moterys. Ir jeigu tai… pažiūrėsime, kaip išeis ten, kai jis bus ten. Ir jeigu taip neišeis, kaip reikia, tuomet aš paimsiu ir pradėsiu įleisti ten iškarto po dvi moteris, kviesti iš karto po dvi moteris, nes jos užeina ten, kur tik vienas vyras. Suprantate? O tai… žinoma, protas pas mus švarus, bet šėtono – ne. Suprantate? Todėl, ką jis pagalvos apie tai? Suprantate? Ir ką pasakys šis pasaulis?

Bet tai tas tarnavimas, kurio aš negaliu paviešinti. Niekas niekada šito nenukopijuos. Suprantate? Visai ne. Ne. Aš žinau, kad tai čia pat. Toks įspūdis, kad aš galiu tiesiog paimti ir užsitverti už to. Štai jis, tiesiog prieš tave.

213 Vakar vakare aš susapnavau sapną prieš pat man prabundant šiandien ryte, brolis Nevilas. Aš…aš susapnavau sapną. Ir aš pagalvojau, kad tarnavimas… Aš nežinau, ką aš dariau. Bet, kas ten bebūtų, o, tokie įvykai vyksta, aš šito niekada nemačiau. Aš pabudau ir tiesiog verkiau, ir garbinau. Aš netyčia sudaviau ranką žmonai per veidą štai taip…štai taip, tiesiog garbinau Dievą, kai gulėjau ten.

O, aš tikrai žinau, kad kažkas visai arti, kad tiesiog galima ištiesti ranką ir užsitverti už šito. Tai bus daug galingiau už tai, kas buvo. Tai bus nuostabu. Aš tikiu, kad Dievas ruošiasi daryti kažką didingo. Bet mes turime prieiti prie šito blaiviai, protingai ir būtent pagal Dievo Žodį. Būtent. O, mes mylime Jį.

214 Taigi, atsiminkite, jeigu kas nors iš jūsų draugų arba kas nors panorės su manimi pasimatyti ir panorės su manimi pasikalbėti apie kažką asmeniško, tai tegu jie paskambina į Betlerio 2-1519 ir susitaria dėl pokalbio konkrečioje vietoje. Aš negaliu pasikviesti jų ten į namus ir čia į bažnyčią, nes čia užeina…

Aš pamokslauju iki vėlyvo vakaro. Ir aš pasilieku čia, nes aš retai pas jus būnu. Ir aš tiesiog laikau jus, kiek galiu, kad išaiškinti kiekvieną Žodį, nes, draugai, tai vienintelė mūsų galimybė užsiimti tuo. Labai greitai visa tai užsibaigs.

KRIKŠTAS ŠVENTĄJA DVASIA 51



Mes leidžiamės toliau į slėnį, tiesiog žemyn. Pažiūrėkite, kiek liko nuo praeitų metų iš tų, kas buvo čia. Matote? Tad mes leidžiamės į slėnį. Mes turime tai padaryti dabar. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Tai turi būti padaryta dabar. Štai, ir todėl aš jus užlaikau.

215 Jūs pasakysite: “Na, o kur tai buvo Rašte?”

Taip, Paulius pamokslavo kartą visą naktį. Ir vienas žmogus iškrito pro langą ir užsimušė. Kas iš jūsų tai žino? Visą kiaurą naktį! Paulius nuėjo ir atsigulė ant jo kūno, pajautė jį, kaip jo širdis pradėjo plakti su to vaikino širdimi, pasakė: “Ne, jis…” [Tarpas juostoje–Red.]



Krikštas Šventąja Dvasia

(The Baptism Of the Holy Spirit)

Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. rugsėjo 28 d. sekmadienio rytą Branhamo maldykloje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-0928r, trukmė dvi valandos ir keturios minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.