ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ (Looking At The Unseen)

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ



1 Atrodo, malonu šiandien vakare vėl būti Viešpaties namuose po tokio nuostabaus vakaro, kaip buvo vakar. Mes turėjome nuostabų laiką, šiuos paskutinius du ar tris vakarus čia šiame pastate, ir mes dėkojame už tai mūsų Dangišką Tėvą. Sielos gimė į Dievo Karalystę. Ir tokios geros naujienos iš išgydymo tarnavimo!

2 Ir tik prieš kurį laiką mums pranešė, kad mergaitė, kuri buvo čia, iš kažkur aukštai, iš kažkokio miesto, kuriai buvo leukemija, kada…ji šiandien buvo pripažinta sveika jos daktaru, kad šitas…šitas vaikutis sveikas. Taip. Ir jie… Ji turėjo būti misioniere. Jūs prisimenate šitą atvejį. Ir šėtonas bandė tam pamaišyti. Ir ji pripažinta sveika ir gyva jos daktaru.

3 Ir aklas tarnautojas, kuris buvo čia, kad jam sugrįžtų regėjimas, ir kiti! Ir tokius didingus dalykus daro Viešpats.

4 Taigi, praėjusį vakarą aš paėmiau čia į maldos kambarį grupę, kad tiesiog pažiūrėti, ar neprasidės veikti naujas tarnavimas, kuris buvo pažadėtas čia maldykloje, prieš tai, kaip mes eisime į palapinę. Na ką gi, dabar, kiek man žinoma, nebuvo nieko daugiau, kaip tiesiog… Tiesiog, kaip tik įėjau į kambarį, atėjo Viešpaties Dvasia, ir Jis pradėjo atskirti dvasias, kalbėdama žmonėms apie jų bėdas ir taip toliau.

5 Bet aš susidomėjau. Aš paklausiau tų žmonių, ar yra kokia nors galimybė, kad jie pasiliktų. Aš tiesiog norėjau paklausti juos, ar įvyko juose permaina. Ar jaučia jie, kad jie buvo išgydyti arba kokią nors matomą permainą kame nors; aš paklausiau juos šiandien, jeigu aš iškviesiu juos, jeigu jie galėtų patekti į šį pastatą, aš norėčiau, kad jie pakeltų savo rankas. Dabar, jeigu jie čia, o ne išvažiavo namo, ir jie pateko į šį pastatą, ir jūs jaučiate, kad įvyko didžiulė permaina, pakelkite savo ranką. Tie, kas buvo pastate vakar vakare, už kuriuos meldėmės čia. Kadangi aš nematau rankų, aš nežinau, ar galėjo žmonės netgi pasilikti.

6 Ten vienas, vienas štai čia. Gerai. Vienas ten. Ką gi, tai puiku. Jūs jaučiate, kad įvyko permaina, taip, pone, jūs, kas pakėlė ranką? [Brolis sako: “Taip, visa dieną aš buvau ant kojų”.–Red.] Na ką gi, tai gerai. [“Aš susilenkiau, ir neprireikė jokių vaistų tam, visą dieną, vakar vakare”.] Mes… Tai labai nuostabu, ir mes dėkingi. Nieko nebuvo matoma, ką mes galėtume pamatyti, jūs suprantate. Nes…

2 IŠTARTAS ŽODIS



7 Ir ten kambaryje buvo ponia, kurią vargino psichikos negalavimai. Ir Šventoji Dvasia pradėjo kalbėti jai ir pasakoti jai tai, kas įvyko jos gyvenime, kai ji galvojo, kad su ja kažkas atsitiko, o šito nebuvo. Ir aš manau, mūsų broliai, tas kuris dalyvauja, žino tai. Ir po to Ji pradėjo kalbėti jai apie žmogų su ilga barzda ir ilgais plaukais, kuris meldėsi už ją. Ji pasimetė. Ji pasakė: “Ne”. Ir po to, kad parodyti tikslumą ir tobulumą Šventosios Dvasios, Ji vėl sugrįžo ir priminė žmogų, ir papasakojo kas jis buvo, ir kur tai įvyko. Tuomet ji pasakė: “Dabar aš prisiminiau”. Tai buvo prieš daug metų. Koks Šventosios Dvasios tobulumas! O, Ji tokia reali!

8 Taigi, mes susigrūdome, ir tai tiesiog nedidelis susirinkimas čia tiesiog prie štai, kai aš vėl išvyksiu. Ir aš toks laimingas šiandien vakare sutikęs, kaip tik įėjau, seną draugą, brolį Rodžersą iš Milltauno, Indiana. Ir draugus, kurių aš nemačiau daug metų. Vėl brolis Kričas, ir jis buvo vakar vakare.

9 Ir šiandien pokalbyje Šventoji Dvasia buvo nuostabi. Ir tarsi, kad, galbūt, tai tiesiog tesis kažkurį laiką, iki tol, kol neprasidės palapinėje, su tuo pačiu tarnavimu, kurį aš turėjau. Nes šiandien pokalbyje įvyko keturi labai nuostabūs regėjimai, pokalbyje. Taigi, atrodo, galbūt, aš tesiu iki tol, kol, galbūt, neprasidės palapinė, arba kur Jis nepasirinktų skelbti Jo Vardą nauju būdu. Bet kai Jis pradės, tai bus tiksliai taip pat tobulai, kaip ir visa kita. Tai bus tiesiog… Ir aš tikiu Dievu, kad tai bus žymiai didingiau, nei visa kita. Ne dėl mūsų tarnavimo, bet dėl ligonių ir kenčiančių žmonių. Šiandien toks poreikis šalyje!

10 Dabar mes iškarto prieisime prie Žodžio, kad tie, kas stovi, nereikėtų stovėti per ilgai. Dabar, pirma, prieš tai kaip mes perskaitysime Jo Žodį, pasakykime asmeniškai Jam, kai nulenksime savo galvas.

11 Brangus Dieve, mes dabar ateiname Tavo Šventoje akivaizdoje su nuolankiomis širdimis ir nulenktomis galvomis. Ir mes prašome Tave atleisti mums viską, ką mes galėjome padaryti arba…arba pagalvoti, arba pasakyti per šią dieną, kas buvo prieš Tavo Valią. Mes norime paprašyti, kad Tu maloningai atleistum kiekvienam iš mūsų.

12 Ir mes susirinkome šiandien vakare ne dėl kokio kito tikslo, kaip tik pagarbinti Tave ir išreikšti mūsų jausmus ir mūsų širdžių susižavėjimą prieš Tave.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 3



Ir mes tikri, Viešpatie, kad visi šie susirinkusieji, kurie susispaudę šiandien vakare prie sienų, atėjo čia ne tam, kad juos pamatytų. Jie atėjo čia ne dėl kokio kito tikslo, kaip išreikšti savo meilę Tau. Jie nestovėtų lauke po langais ir aplink sienas, su skaudančiomis kojomis, kad į juos pažiūrėtų. Jie čia dėl to, kad jie tiki, kad “Tu esi ir ieškantiems Tave atlygini”.

13 Mes norime prašyti dėl šitos tautos visos nuodėmės atleidimo. Ir išgydančios Jėgos, kad nužengtų ant sergančiųjų ir kenčiančių. Ir mes prašome Tave palaiminti Savo Žodį, Viešpatie, kai mes skaitome Jį. Mes nepajėgūs išaiškinti šį Žodį. Taigi, tegu Šventoji Dvasia ateis ir įeis tiesiog į Žodį ir pasodins tai giliai žmonių širdyse. Ir tegu per tai bus didis sielų derlius ir didis išgydymo tarnavimas. Suteik tai, Viešpatie, nes mes nuolankume prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

14 Šiandien vakare dėl Rašto skaitymo aš noriu perskaityti iš Antros Karalių Knygos, pradedant nuo 8-os eilutės. Ir mano tema šiandien: “Žvelgiant į Neregimąjį”.

15 Pirmą vakarą aš pamokslavau tema: Prikeliant Jį iš istorijos. Ir antrą vakarą, vakar vakare, pamokslavau tema: Bet pradžioje taip nebuvo.

16 Ir šiandien vakare mano tema: Žvelgiant į Neregimąjį. Dabar Antroji Karalių Knyga, 6-as skyrius, pradedant nuo 8-os eilutės.



Sirijos karalius kariavo su Izraeliu. Jis tarėsi su savo

tarnais, sakydamas: “Tokioje ir tokioje vietoje bus mano

stovykla”. Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių,

sakydamas: “Saugokis, neik pro tą vietą, nes ten sirai”.

Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą, kurią jam nurodė

Dievo vyras, ir saugojo ją. Taip jis saugojosi ne kartą ir

ne du.

Sirijos karalius dėl to labai nerimavo. Jis, pasišaukęs

savo tarnus, tarė: “Sakykite, kas iš mūsų su Izraelio

karaliumi?”

Vienas iš jo tarnų tarė: “Nė vienas, mano valdove

karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje,

praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame”.

Jis įsakė savo vyrams: “Eikite ir sužinokite, kur jis yra,

kad jį suimčiau”. Jam buvo pranešta: “Jis Dotane”. Jis

4 IŠTARTAS ŽODIS



pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir didelę kariuomenę,

kurie nakčia apsupo miestą. Dievo vyro tarnas, anksti

atsikėlęs ir išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir

kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą. Tarnas sakė

jam: “Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?”

Eliziejus atsakė: “Nebijok, nes su mumis yra daugiau

negu su jais”.

Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, atverk jo akis, kad

matytų”. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai

kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių

Eliziejų.



17 Dabar tegu Viešpats prideda Savo palaiminimų perskaitytam Jo Žodžiui.

18 Keista, kad žmogus, kuris padarytas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, ir pašauktas Jo vaikščioti tikėjimu, tikint, kad Dievas yra, pasirinko vaikščioti su regėjimo pagalba, vietoj to, kad vaikščioti tikėjimu; pagal jo išorinę išvaizdą, jo esybę, viskas, kas yra jame, buvo padaryta pagal Dievo panašumą. Ir Dievas – Tas didis Jehova, Kuris vadina tai, ko nėra, tarsi tai būtų. Ir žmogus, sukurtas gyventi su Dievu tokiu būdu, visgi pasirinko vaikščioti savo regėjimo pagalba. Jis nori būti pats sau šeimininku. Jis nori, kad niekas jam nenurodinėtų, ką jam daryti. Tai tiesiog žmogaus prigimtis. Tai buvo įrodyta Edeno sode, kai jis prarado savo bendravimą su Dievu, pasirinkdamas eiti savo paties keliu, kad niekas nevadovautų jam.

19 Bet žmogus padarytas, kaip avis. Ir aš girdėjau, kad avis negali rasti kelią atgal. Kai ji paklysta, ji visiškai prarasta. Ir lygiai taip pat su žmogumi. Kai jis pasiklydęs, jis absoliučiai bejėgis. Jis turi turėti ganytoją, kad vestų jį.

20 Ir žmogus, kai jis pasirenka, kai prabėga dienos, mes pamatome, kad žmogus nuolatos darosi blogesnis, pasirinkdamas geriau vaikščioti regėjimu, vietoj to, kad vaikščioti tikėjimu, Neregimojo pagalba. Ir kai jis tai daro, jis apvagia vidinį žmogų, kuris yra siela. Ir tai yra amžina žmogaus dalis.

21 Taigi: “Žmogus gyvens ne viena duona, – pasakė Viešpats, – bet kiekvienu Žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų”.

22 Žmogiška fizinė būtybė,

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 5



kad rūpintis ja, – tai nėra pagrindinis tikslas, dėl kurio Dievas apgyvendino jį žemėje, nes tai, ką jis daro su savo fiziniu kūnu, neturi didelės reikšmės. Bet jo siela – tai daug reiškia. Tai vidinis žmogus, kuris neatėjo iš žemės. Tai atėjo iš Dangaus, ir tai – Amžina žmogiškos būtybės dalis.

23 Bet visgi, keista, kad jis bando sugalvoti savąjį kelią. Ir taip mes randame tai Raštuose, kad kai žmogus pasirenka eiti savuoju keliu ir elgtis taip, kaip jis nori, Dievas tiesiog palieka jį vieną.

24 Žmogus neturi pats galvoti, bet jis turi leisti, kad protas, kuris buvo Kristuje, būtų jame. Mes neturime galvoti patys už save. Visa tai, kas priešingai tam, ką Jis pasakė, mes turime vadinti neegzistuojančiu. Nesvarbu, ką sako mums mūsų akys, mes negyvename dėka to, ką mes matome. Mes gyvename dėka to, kuo mes tikime.

25 Prieš kelias dienas aš klausiau laidą per radiją, kai ėjau į sekmadieninę mokyklą, ir tai buvo pokalbis už apvalaus stalo su paaugliais, Luisvilyje. “Kas labai svarbu? Kad mergaitė rastų vaikiną su garbanotis plaukais; arba vaikinas merginą su puikiomis melsvomis arba rudomis akimis? Ar yra tame skirtumas?” Atrodo, kad tai labai svarbu dėl paauglio. Bet tai ne svarbiausia.

26 Svarbiausia – tai rasti savo Dievą, savo Kūrėją. Nemaišykite santuokos. Tekėkite už vaikino, kuris tiki lygiai taip pat, kaip ir jūs. Arba, aukščiau visko, Dievas – svarbiausia, dėl ko mes esame čia žemėje, – tai tarnauti Jam. Ir jeigu tu tuoksiesi arba dar kas nors priešingai Tam, tai ateityje tu užmokėsi už tai. Jūs visada turite atminti “tikėjimo dėka”, o ne “regėjimo dėka”. “Teisusi gyvens tikėjimu”. Ir mes žvelgiame į Neregimąjį.

27 Ir mes galime kelias valandas kalbėti apie mūsų dienas, apie tai, kaip tik ir žiūri žmonės šiandien. Ir jie vaikšto gatvėmis, ir jie pasirenka bažnyčią, kurią lankys, ir ves ten savo vaikus. Ir jie ieškos po visą miestą, nebandydami rasti pačią dvasingiausią bažnyčią, bet pačią didžiausią bažnyčią, kurią tik galės surasti, tą, kurioje pačios didžiausios minios ir geriausiai apsirengia, ir visos įžymybės vaikšto į šią bažnyčią, kur juos vadina “aukštąja visuomene”, kiek žino žmonės. Ir paskui, šioje bažnyčioje jie pasistengs rasti tarnautoją, kuris, kaip jie sako, ne su “siauru akiračiu”, kuris tiesiog leis jiems gyventi taip, kaip jie nori, ir priklausyti tai bažnyčiai.

28 Bet vidinis dvasinis žmogus, jeigu tu leisi jam,

6 IŠTARTAS ŽODIS



jis nuves tave kur nors į mažus maldos namus, kur ne daug žmonių, bet kur yra gyvojo Dievo Dvasia. Nes išorinis žmogus maitinasi psichologija ir intelektu, bet vidinis maitinasi Dievo Žodžiu.

29 Ir dabar, jeigu mes kreipsimės į Bibliją, į daugelį personažų Rašte, mus prireiktų laiko, kad pereiti tai. Bet tiesiog susimąstykime kelioms minutėms apie Laišką Hebrajams, 11-tą skyrių. Ir mes čia skaitome, kad Abromas, jis buvo tiesiog žmogus, ir jis gyveno Ūro mieste Chaldėjos žemėje. Ir buvo tiesiog paprastu žmogumi, iš vidutinio visuomenės sluoksnio, bet vienąsyk jis susilietė su Dievu. Ir nuo tos dienos Abraomas buvo pakeistas. Nesvarbu, kaip gerai jis lankė savo bažnyčią, savo tėvo bažnyčią, bet kada jis vienąsyk sutiko Dievą – jis buvo pakeistu žmogumi.

30 Ir aš tikiu, kad tai vis dar nenustojo būti ir šiandien. Žmogus gali būti ištikimu bažnyčios nariu. Jis gali sąžiningai vaikščioti prieš savo kaimyną ir savo šeimą, bet, kada jis susitinka Dievą, jis – pakeistas žmogus.

31 Prieš kurį laiką aš prisiminiau pokalbį su intelektualiu žmogumi, kuris pasakė: “Iš kur tu žinai, kad yra kažkas tokio, kas skiriasi nuo to, ką gali padaryti kokia nors religija?”

32 Aš pasakiau: “Aš skaičiau Biblijoje apie gyvą Dievą. Aš skaičiau apie Jo gerumą. Aš skaičiau apie Jo kantrumą ir Jo Jėgą. Ir aš patikėjau tuo lygiai taip pat, kaip bet kuris kitas galėtu tam patikėti. Bet vienąsyk aš sutikau Tą, apie Kurį aš skaičiau, tuomet įvyko netikėtas pasikeitimas. Ir nuo to laiko aš daugiau niekada nebuvau toks kaip ankščiau, ir aš tikiuosi, kad niekada nebūsiu”. Kažkas vyksta. Kai regėjimas negali to padaryti, tikėjimas užima vietą ir padaro tai.

33 Ir mes matome, kad Abromas nebuvo jaunu žmogumi, kai tai atsitiko, Jis buvo senu septyniasdešimt penkių metų žmogumi. Ir jo žmona Sara, kuri buvo pusiau jo seserimi; ir jie susituokė prieš daug-daug metų, kai ji buvo septyniolikos metų mergaite, aš manau. Ir Dievas pasakė Abromui: “Aš išsirinkau tave ir Sarą, ir jūs turėsite kūdikį”. O Sara buvo nevaisinga visą savo gyvenimą. Bet Abromas niekada nežiūrėjo, į ką žiūrėjo jo akys, į seną moterį su raukšlėmis, prieš daug metų praėjusią tą gyvenimo periodą, kad susilauktų vaikų, bet jis žvelgė į Neregimąjį, ir jis matė Izaoką. Tikėjimu jis matė Izaoką. Ir jis, po to, kai žvelgė į Neregimąjį: “Jis pavadino tai, ko nebuvo, tarsi tai būtų”. Jis prabėgomis pamatė Neregimąjį.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 7



Jis tikėjimu matė tai. Ir Biblija sako, kad: “Nes jis, tarsi regėdamas Neregimąjį Dievą, buvo tvirtas” visame kelyje.

34 Kada žmogus vienąsyk pagauna šį neregimojo Dievo regėjimą ir žino, kad Jis visada yra, yra kažkas, kas sustiprina žmogaus mąstymą. Tai sustiprina jo poelgius. Ir kentėjimo ir nelaimės metu tai vis tiek padės jam žvelgti aukštyn ir virš viso šito, kas vyksta aplink jį, nes jis, visgi, žvelgia į Neregimąjį per pažadą.

35 Taigi, kaip Abromas, jis ne tik matė Neregimąjį… Ir kodėl jis tuo tikėjo, – nes Dievas pasakė tai. “Ir jeigu mes mirę Kristuje, mes – Abraomo Sėkla”. Ir jeigu Dvasia, Kuri buvo Kristuje yra mumyse, Ji daro tą patį. Ji paima kiekvieną Dievo pažadą, kuris Jo Biblijoje ir vadina Jį dabartiniu laiku, ir Pats ilsisi ant šito.

36 Kada, jeigu jūs pažiūrėsite savo akimis, jūs pamatysite, kad mūsų tauta dreba ir krūpčioja. Visur pučia karo vėjai; kiekviena tauta po…laikų pavojuje ir sumaištyje. Kiekvienas ženklas, kuris, kaip pasakė Jėzus, įvyks, vyksta. “Bus ženklų danguje, aukštai ir ant žemės, žemai”. Ir dideli dalykai vyks, kaip skraidančios lėkštės, ir vyksta mistiniai dalykai.

37 Bet Jis paliko priesaką savo Bažnyčiai tą dieną pakelti savo galvas, nes neregimas Kristus pasirodys labai greitai. Taigi, jeigu mes tik vaikštome regėjimu, mes būtume tamsos vaikais, dabar tai visiškai aišku. Bet aš taip džiaugiuosi žinodamas, kad yra Šviesa, kuri šviečia kiekvieno tikinčiojo širdyje iki tos Amžinos Dienos, kada ateis Jėzus.

38 Dabar tai dėl mūsų pamoka, pažiūrėti į tai, ką darė Abraomas. Ir po to, jis ne tik patikėjo tuo, bet jis pasiruošė tam. Jis pasiruošė dėl…šito kūdikio, kurį jis matė tikėjimu, dvidešimt penkis metus iki to, kai šitas kūdikis atėjo. Nes jis nusprendė, kad Tas, Kuris pasakė jam, buvo pajėgus ištesėti pažadą, kurį Jis pasakė jam. Jis neapžiūrinėjo savo esybės, būdamas šimtamečiu, savo fizinį kūną, arba, jis iš viso nežiūrėjo į savo žmonos Saros įsčių apmirimą. Ir rašytojas Dieviškojo aprašymo sako mums, kad: “Jis nesuabejojo Dievo pažadu netikėjimu; bet buvo stiprus, garbindamas Dievą”. Kokia tai asmenybė!

39 Ir šiandien, nėra reikalo, nėra reikalo netgi bandyti artintis prie šito su intelektualiu tikėjimu. Tu niekada nebūsi pajėgus padaryti tai. Tu keliausi iš bažnyčios į bažnyčią, ir nuo maldos eilės prie maldos eilės, ir negausi to.

8 IŠTARTAS ŽODIS



Tu turi ateiti į tokią vietą, kur tai Amžinai įtvirtinta, visam laikui. Arba Jis – Dievas, arba Jis ne Dievas. Jaučiu gailestį žmonėms: kaip aš kalbėjau vakar vakare.

40 Ir Jėzus pasakė: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės”. Ir Vynmedis išaugino pirmą šakelę. Ir pirma šaka buvo sėkminės, ir sekminių palaiminimas užrašytas Darbų Knygoje. Ir jeigu pirma šaka buvo sėkminėmis, antra šaka irgi turės būti sėkminėmis. Ir ji turi išauginti tokios pat rūšies Bažnyčią ir elgesį, kurią išaugino pirma šaka.

41 Argi nekalbėjo apie tai Jėzus Šventojo Jono 14, kada Jis pasakė, kad šaka, kuri neneša vaisiaus, bus nukirsta, ji sudžius? Štai kur yra šiandien mūsų denominacijos, jos bus nukapotos nuo Vynmedžio.

42 Tik nešančios vaisių, tokios, kurios neša vaisių ir Šventosios Dvasios darbus, toliau gyvens Vynmedyje. Nes Gyvybė, kuri Vynmedyje, auga šakoje. Ir Gyvybė, kuri buvo Jėzuje, buvo pirmoje Bažnyčioje. Ir jie nevaikščiojo regėjimu. Jie vaikščiojo tikėjimu, tikėdami, ką Dievas pasakė – Tiesa. O, koks skirtumas, kada žmogus, kuris vaikščios tikėjimu, ir vadindamas viską, kas per regėjimą, kuris prieš Žodį, tarsi tai nebūtų. Mums reikia tokios rūšies tikėjimo Bažnyčioje.

43 Mozė, kai jam suėjo keturiasdešimt metų, jaunas žmogus, ir kiek buvo galima matyti regėjimu, Mozės rankose buvo visas pasaulis. Jis buvo sekančiu po faraono Egipte. Jo dešinėje rankoje buvo visos pasaulio žemės, būti visos žemės karaliumi, žinomos tuo laiku. Ir visgi, jis žvelgė pro langą, pro kurį žiūrėjo faraonas, ir jis matė tuos žydus.

44 Faraonui, kuris žiūrėjo į juos, jie buvo ne kuo kitu, kai banda, kurie minkė molį, darydami plytas. Įžymybėms, kurie praeidavo, jie atrodė tokiais pat. Gerai aprengti žmonės: “Tai banda vergų; ne kas kita, kaip murzos”.

45 Bet kada Mozė pažvelgė pro tą patį langą, jis pamatė juos kitokiais, nes jis žvelgė į Neregimąjį ir žinojo, kad Dievas pažadėjo, kad Jis išlaisvins juos iš ten, ir paims juos į pažadėtą žemę. Nes jis žvelgė į Neregimąjį. Jis priekyje matė ateinančius laikus. Jis matė sugriautą Egiptą, nors jis buvo savo klestėjimo periode. Jis matė Egiptą, koks jis šiandien. Ir jis matė Izraelį, patogiai išsidėsčiusį aplink Abraomą, Šlovėje. Ir tikėjimu jis pasirinko kas blogiausia, ką galėjo pasiūlyti religija, ir sulyginti su tuo, kas geriausia, ką galėjo jam duoti pasaulis.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 9



“Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes. Buvo tvirtas, tarsi regėdamas Neregimąjį”. Dievas prabilo į Mozę, ir Mozė žinojo, kas buvo Dievas. Ir taip, jis nežiūrėjo į prabangą.

46 Ir čia aš galiu šiandien pasakyti bažnyčiai. Mozė, iš vienos pusės, turėjo kas geriausia, ką galėjo duoti jam pasaulis. Negalėjo nieko būti geresnio. Tai buvo aukščiausios pareigos. Tai buvo geriausia, kas buvo pasaulyje. O religija siūlė jam kas blogiausia, ką tik galima duoti – bandą vergų purvo duobėje. Ir dabar, jeigu žmogus žiūrėtų, kokią jis užimtų pusę?

47 Leiskite man pasakyti tai su nuoširdumu ir be jokio pykčio, bet leiskite man tai pasakyti, kad jūs galėtumėte tai suprasti. Šiandien nežiūrėkite į didžiules bažnyčias. Nežiūrėkite į didžiules denominacijas. Nežiūrėkite į puošnius. “Bet žvelkite į Kristų, Kuris buvo turtingas ir tapo vargšu, kad per Jo neturtą tu galėtum tapti turtingu”. Ir kai tu ieškai bažnyčios, neik ten, kur vaikšto visos įžymybės arba svarbūs Filosofijos Daktarai, arba Teologijos Daktarai, bet žiūrėk į tuos žmones, į kuriuos žiūri iš viršaus žemyn.

48 Ir Mozė, kada pas jį tai buvo iš dviejų pusių, geriausia, ką galėjo duoti pasaulis, į ką jis galėjo žiūrėti. Bet visgi, kada jis pažvelgė į Neregimąjį, blogiausia, ką galėjo duoti jam bažnyčia, jis pasirinko vaikščioti tikėjimu. Ir jis pasirinko vaikščioti su Neregimuoju, Dievu, laikydamas tai didesniu turtu, nei tai, ką galėjo parodyti jo regėjimas. Čia buvo karalystė, čia buvo karalius, čia buvo sostas, čia buvo karūna, čia buvo viskas jo rankoje. Bet visgi, tikėjimu, kada Kristus švystelėjo tarp to, purvo duobėse, jis nuėjo į savo tautą.

49 Taigi, čia dar viena nedidelė pamoka iš Mozės. Taigi, Mozė nesėdėjo tiesiog ten užpakalyje ir nesakė: “Aš simpatizuoju šiems žmonėms. Jie geri žmonės. Jūs žinote, ir aš žodžio nepasakysiu prieš juos”.

50 Dabar, taip šiandien pasielgia daugelis religingų žmonių, kai jie girdi tiesioginę žinią apie tikrąjį Dievą. Pasakys: “O, aš nieko neturiu prieš tuos žmones, kurie tiki Dieviškuoju išgydymu. Aš nieko neturiu prieš tuos žmones, kurie tiki stebuklais”. Bet šito neužtenka.

51 Mozė paprasčiausiai nesimpatizavo jiems ir pasilikdamas soste. Jis nužengė ir tapo vienu iš jų.

52 Ir atminkite, prieš kelis metus,

10 IŠTARTAS ŽODIS



kai aš turėjau daug pasiūlymų iš Baptistų žmonių. Ir paskui iš Presbiterionų žmonių, šito miesto ponia apmokėdavo mano pagreitintus kursus mokykloje, Presbiterioniškoje denominacijoje, ir jie norėjo priimti mane, kaip tarnautoją. Bet kai aš pažvelgiau ir pamačiau tą grupę, kuri tikėjo antgamtiškumu, buvo apjuokta ir pavadinta “šventuoliais”, buvo lengva pasilikti Baptistų pamokslininku, nes aš buvau juo. Bet vietoj to, kad žiūrėti į juos ir sakyti: “O, nieko neturiu prieš juos. Aš irgi tuo tikiu”, aš pasirinkau būti vienu iš jų; išėjau.

53 Ir dabar aš vienas iš taip vadinamų “šventuolių”, nes aš matau ten, kad pas juos yra gyvojo Dievo ženklai, gyvenančio su jais, ir tikėjimu aš tikiu, kad būtent ši grupė eis į Paėmimą. Ir aš norėčiau geriau turėti tai, negu visus Teologijos ir Filosofijos Daktaro laipsnius, kuriuos gali duoti bažnytinis pasaulis. Nesimpatizuok jiems. Pasidaryk vienu iš jų. Štai, kada tikėjimu, tu eini su tikėjimu, su Neregimuoju. Aš matau Bažnyčią, einančią į Paėmimą, aš matau Jėzų, ateinantį su savo Nuotaka, aš matau nedidelę atstumtą žmonių grupę, iš kurių juokiasi ir šaiposi, vienąsyk išeinančius į Paėmimą. Aš geriau norėčiau būti su jais, nei su visomis grupėmis, kurias aš žinau pasaulyje, nes mes žvelgiame tikėjimu, per Neregimąjį. Tiksliai.

54 Mozė pasirinko tapti… Jis tikėjimu matė, kuo jie buvo, ir ką pažadėjo Dievas, po keturių šimtų metų, kad Jis išlaisvins juos. Nors Jis užlaikė dar dvidešimt metų, Mozė vis tiek tikėjo Juo.

55 Ir priežastis, kodėl aš lauke šiandien, šiame judėjime, nes tai – tikėjimu. Vienąsyk vakare, ten, Grins Mill, Indianoje, maždaug prieš dešimt metų, Viešpaties Angelas, Kuris kalbėjo man nuo vaikystės, pasakė man apie tai. Ir aš išėjau ir susijungiau. Aš dažnai netikiu tuo, ką jie daro, bet, visgi, aš tikiu, kad ten guli gyvojo Dievo Bažnyčia. Ir aš geriau eičiau vienas, su nedaugelį žmonių, kurie iš tikrųjų tiki Dievu ir laikosi Jo Žodžio, nei būti su milijonais, kurie atmeta Jį. Žinoma! Jų darbai tai darytų.

56 “Mozė buvo tvirtas, tarsi regėdamas Neregimąjį”. Ir jo gyvenimo kelionės pabaigoje… O, man tiesiog patinka tai kalbėti!

57 Kažkas vienąsyk pasakė man, jis pasakė: “Gerbiamas Branhamai, jūs galvojate, kad Dievas buvo teisingas, kai Jis leido Mozei būti su šiais žmonėmis keturiasdešimt metų ir po to neleido jam įeiti į pažadėtą žemę?”

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 11



Bet štai šlovinga Mozės istorijos dalis – jis buvo pažadėtoje žemėje, po aštuonių šimtų metų, su Jėzumi ir Eliju, ir jį matė ant Karmelio kalno.

58 Ir ne tik tai, bet kelio pabaigoje, kai jis stovėjo ant kelio ir mojavo ranka atsisveikindamas su savo žmonėmis, ir jis pažvelgė per Jordaną, ir jam buvo šimtas dvidešimt metų. Kai jis įkvėpė paskutinį kartą, jis užlipo ant tos suduotos uolos dykumoje, ir ji buvo ten, ir jis ne… Pas jį buvo Angelai, nešantys karstą, kurie paėmė jį ten ir palaidojo, apie ką pasaulis nežinojo. Nes “Jis buvo tvirtas, tarsi regėdamas Neregimąjį”. Ir jo mirties valandą Neregimasis staiga pasirodė. Aš abejoju, kad jeigu jis būtų tapęs faraonu, būtų atsitikę taip. Labai abejoju. Bet jis buvo tikras, kai jis padarė teisingą pasirinkimą.

Ir tu gali būti tikras, darydamas teisingą pasirinkimą.

59 Jozuė, po keturiasdešimt metų, po to, kai jis įėjo į pažadėtą žemę, ir…būdamas didžiu karo generolu. Jo pirmos kovos laiku jo priešai pasislėpė už sienų, ir jis niekaip negalėjo pasiekti jų. Bet tikėjimu jis žvelgė į Neregimąjį, nes Dievas davė Mozei pažadą, kai jie dar buvo Egipte. “Aš atidaviau jums visą Palestiną”. Ir tikėjimu jis matė Jericho sienas, kurios susilygino su žeme. Ir jis žygiavo aplink ir aplink, visoje ginkluotėje, be abejonės savo širdyje, bet tikėdamas, kad Dievas padarys tai. Ir kai trimitas sutrimitavo, ir žmonės pradėjo šaukti, sienos griuvo, ir jie paėmė miestą. Kodėl? Jis matė Neregimąjį.

60 Atminkite, prieš tai, kai jis tai padarė, jis vienąsyk diena vaikštinėjo, ir jis pamatė Žmogų, kuris stovėjo prieš sieną, su ištrauktu kardu. Ir Jozuė ištraukė savo kardą ir nuėjo pasitikti Jį. Ir jis pasakė: “Ar tu iš mūsų, ar iš mūsų priešų?”

61 Ir Žmogus atsakydamas pasakė: “Aš – Viešpaties Pulkų Vadas”. Jozuė sužinojo, kad jie nugalės.

62 Ir kada jūs čia, žmonės, šiandien vakare, kurie nuodėmingi savo širdyse… Aš neturiu omenyje, kad jūs gyvenate svetimavime. Aš neturiu omenyje, kad jūs prisigėrėte. Aš turiu omenyje, kad nuodėmė – “netikėjimas”. Ir su netikėjimu savo širdyje, jeigu jūs tiesiog atversite savo širdis ir užmerksite savo akis, ir pažvelgsite į Vyriausiąjį Kariuomenių Vadą, Kuris visur esantis šiandien vakare, pasaulis gulės išsitiesęs prie jūsų kojų, ir nupurtysite nuo savęs visokią nuodėmės kliūtį. Abejojimų dienos pasibaigs.

12 IŠTARTAS ŽODIS



O, palaimintas bus Viešpaties Vardas!

63 Man pasakojo, kad gyvatė gali pagauti paukščio žvilgsnį ir apkerėti paukštį savo žavesiu ir atidžiu žvilgsniu, iki tol, taip, kad jeigu šis paukštis atkreips dėmesį į šią gyvatę tik kelias minutes, šis paukštis suvirpės ir pasidarys visiškai paralyžuota. Ir gyvatė pagaus paukštį.

64 Ir aš galiu tuo patikėti, nes aš žinau apie kitą gyvatę, šėtoną, kad jeigu jis galės prikaustyti tavo žvilgsnį savo žavesiu, jūsų dabartiniu rokenrolu ir visais jūsų pasaulio žaisliukais. Jeigu jis galės pagauti jus, jauna mergaitė arba jaunuoli, tiesiog, kad pakankamai ilgai užkerėti jus, jūs sudrebėsite, bet jūs negalėsite išsilaisvinti. Jis laikys tave, kol nepraris nuodėmė.

65 Vieninteliu būdu, man pasakė, kaip mažam paukščiukui yra kokia nors išeitis – tai nukreipti savo žvilgsnį nuo gyvatės. Ir ji negali žiūrėti ne į nieką kitą, nes jis stovi įdėmiai įsmeigęs akis. Bet jeigu ji nukreips savo akis nuo gyvatės ir pažvelgs viršun ir suplasnos savo tikėjimo sparnais, ji iškarto nuskris kuo toliau nuo gyvatės.

66 Ir jeigu tu kada nors buvau užburtas pasaulio ir pasaulio dalykais, tai netikėjimas užburia tavo širdį, kuri sako: “O, gyvenk šiuolaikiškai!” Pajudink šitą vakarą galvą ir pažvelk į Neregimąjį Viešpatį Jėzų, ir mojuok savo tikėjimo sparnais kol nenuskrisi nuo jo ir jo nagų kuo toliau.

67 Jeigu jis sako tau ir sako…kad: “Dieviškasis išgydymas – yra neteisingai”, pajudink savo galvą nuo jo, greitai. Jeigu jis sako tau, kad: “Dvasinis atskyrimas – tai telepatija”, pajudink savo galvą nuo jo, nedelsiant, ir pažvelk aukštyn, į Neregimąjį.

68 Kaip Eliziejus pasakė Gehaziui, savo tarnui Dotane. Žvelgdamas aplink, kur buvo siriečių armija. Ten buvo viskas, kad sutrinti juos į dulkes, nes šis Dievo vyras gali pasakyti Izraelio karaliui tai, apie ką Sirijos karalius galvojo savo miegamajame.

69 Leiskite man šiandien vakare, mano susirinkusieji, tai pasakyti. Kad Dievas vis dar gyvas, ir Jis toks pat, kokiu Jis buvo tada. Jis vis dar gali žinoti tavo mintis, ir apie ką tu galvoji tiesiog dabar. Tuomet jūs turite stebėti Dvasios vaisius, kad pamatyti, ar tai ne tas iš istorijos Dievas, Kuris vėl prisikėlė. Žinoma.

70 Ir kai atėjo kritinis momentas; kuris visada ateina. Tuomet, kada Gehazis, būdamas tiesiog drungnu bažnyčios nariu, kada…

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 13



Jis nematė to, ką matė Eliziejus.

71 Nes Eliziejus priprato vaikščioti tikėjimu, ir jis žvelgė visą laiką į Neregimąjį. Ir jis žinojo, kad Psalmėse Dievas pasakė: “Dievo Angelai stovyklauja aplink bijančius Jo”. Šito Eliziejui pakako.

72 Bet Gehazijas buvo tiesiog…tikėjo tuo iš dalies. Jis tiesiog buvo bažnyčios nariu.

73 Taigi, Eliziejus pasakė Viešpačiui, jis pasakė: “Viešpatie Dieve, duok ženklą. Tiesiog atverk žmogaus akis ir leisk jam pamatyti, kas aplink jį”.

74 Ir kada Dievas atvėrė jo akis, jis pamatė Ugninius žirgus, traukiančius Ugninius vežimus, ir jie buvo iš visų šito seno pranašo pusių. Jie visada ten buvo, bet jis tiesiog nematė jų.

75 Ir šiandien vakare aš pasakyčiau tą patį, kad Dievas, Kuris stovėjo ten, Apaštalų Darbų Knygos 1-me skyriuje; ir kai Jis buvo paimtas aukštyn, ir dangus buvo po Jo kojomis. Tas pats Jėzus pasakė: “Štai, Aš su jumis visada. Aš niekada nepaliksiu ir neužmiršiu. Ir darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite. Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos”.

76 Man sakė lakūnai, kurie skraido čia šitais labai greitais reaktyviniais lėktuvais. Ir jie sako, kad lėktuvas, pasiekdamas tam tikrą greitį, kad jis vibruoja ir kratosi, ir atrodo, kad visi varžtai iškris iš jo, kad sparnai nukris, iki tol, kol neįveisk viršgarsinį barjerą. Bet kada jie jau įveikia viršgarsinį barjerą, jie sako, kad lėktuvas tiesiog sklando, su tokiu lengvumu, kai įveikia viršgarsinį barjerą. Tai yra kliūtis lėktuvo kelyje, kai jis įveikia savo paties garsą, ir po to jis su lengvumu skrenda.

77 O, jeigu šios dienos Bažnyčia galėtų melstis, kol neįveiks nuodėmės ir netikėjimo barjerus, jie galėtų skelbti šaukdami gyvojo Dievo pergalę, kai jie įveikia šį barjerą; žvelgdami į Neregimąjį, ir tegu pasaulis siūbuoja ir daro viską, ką tik nori. Bet yra gyvas Dievas. Ir kada mes netenkame savo netikėjimo ir netikėjimo į Jį, ir įveikiame tą vietą, kur pasaulis sako: “Stebuklų dienos praėjo”, tai priverčia tave sudrebėti. “O, nėra tokio dalyko, kaip Šventosios Dvasios krikštas”, tai priverčia tave suabejoti.

78 Bet jeigu tu tiesiog pažvelgsi į Neregimąjį, į Dievą, Kuris pažadėjo tai: “Nes jums pažadas ir jūsų vaikams, ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”, tai priverčia tave suabejoti.

14 IŠTARTAS ŽODIS



Jeigu tu pažvelgsi į palaimintąjį Žodį, kuris sako: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”, nukreipkite savo žvilgsnius į tai, ir veržkitės, kol jūs neįveiksite šią vibraciją, įveikdami netikėjimo ir nuodėmės barjerus, ir visus barjerus, kurie trukdo tau. Tuomet tu laisvai skrisi Dievo tikėjime, žinodamas, Kad Dievui įmanoma viskas. Tada, kaip sako, beveik nėra ribų lėktuvo greičiui. Jeigu nėra lėktuvo greičiui ribų, tai nėra ribų palaiminimams, kuriuos Dievas išlies ant tikinčiojo, kuris tikės. Raštas sako, kad Jis “tas pats vakar, šiandien ir per amžius”.

79 Jėzus pasakė, kada Jis buvo čia, žemėje: “Aš nieko nedarau, jeigu Mano Tėvas pirma neparodys Man tai”.

80 Kai moteris prie šulinio priėjo prie Jo, ir ji buvo Samariete. Pirma, prie Jo priėjo žmogus, ir jį vadino Petru. Ir Jis pasakė tam žmogui: “Tu – Simonas, ir tavo tėvo vardas – Jona”. Iš kur Jis tai žinojo? Iš kur šis nuolankus dailytė iš Nazareto žinojo, kad šito žmogaus vardas buvo Simonas, ir jo tėvo vardas Jona? Nes Jis buvo aprengtas Jėga, kuri galėjo žvelgti į Neregimąjį. Jis niekada nežiūrėjo į kokias nors parašytas raides. Jis žvelgė į Neregimąjį, į Dangaus Dievą.

81 Jie greitai nuėjo ir atvedė kitą žmogų, iš už kalno, kuris nuėjo daug kilometrų. Ir kai jis kelyje papasakojo jam, ką padarė Jėzus, nėra abejonės, kad Natanaelis pažiūrėjo į tai skeptiškai. Bet vos tik pažvelgęs, Jėzus pasakė jam: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!”.

82 Kaip šis Žmogus galėjo tai padaryti? Su Juo nebuvo nieko, kad pasakytų: “Šis vaikinas – Izraelitas”. Kaip Jis tai padarė? Jis neperskaitė tai iš kažkokios knygos. Bet Jis žvelgė į Neregimąjį, į Dievą, Kuris dar pradžioje žinojo pabaigą.

83 Ir Jis pasakė: “Rabi, iš kur mane pažįsti?” – pasakė Natanaelis.

84 Jis atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”. Ką Jis darė? Žvelgė į Neregimąjį.

85 Kada moteris prie šulinio, Samarietė, išėjo, ir Jis pasakė: “Duok man gerti”.

86 Moteris atsiliepė: “Šulinys gilus, ir Tu neturi kuo pasemti”.

87 Jis tarė: “Jei tu pažintum, su kuo tu kalbi, tu būtum prašiusi Manęs gerti”.

88 Ir ji norėjo žinoti, su kuo ji kalbėjosi. Ir ji žinojo, kad Jis buvo Žydu. Ir Jis…

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 15



Pasakė: “Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę”.

89 Ir taip pokalbis tęsėsi, kol Jėzus nepajauti jos dvasios. Ir Jis pasakė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.

Ji atsakė: “Aš neturiu vyro”.

90 Ir Jis tarė: “ Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras”.

91 Ir ji sako: “Žinome, jog kai ateis Mesijas, Jis mums viską paskelbs, bet kas Tu toks?”

Jis jai tarė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”.

92 Ir ji nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: “Eikite pažiūrėti Žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

93 Ir kada Jėzus, palikdamas pasaulį, po to tarnavimo visame pasaulyje, visame to laiko žinomame pasaulyje, Jis pasakė: “Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”. Paklausykite Jo išėjimo. “Dar valandėlė, ir pasaulis (regimas, intelektualus, sukultūrintas, mokslinis), ir pasaulis Manęs nebematys”. Tai tiksli pranašystė. Nieko su tuo nepadarysi, tai – Tiesa. Jėzus Kristus pasakė tai. “Intelektualus tikintysis, šis pasaulis, Manęs nebematys. O jūs Mane matysite, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos. Ir darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą”.

94 Šis didis Dievas ir Tėvas, apie Kurį mes kalbame – nėra kažkuo, kas buvo. Jis – kažkas, kas yra. Ir jeigu Jo tauta, kuri pavadinta Jo Vardu, įveiks šį barjerą to, ką pasakys pasaulis, ką pasakys bažnyčia, ką pasakys mokslas, ir pažvelgs aukštyn į tai, ką Dievas pasakys; tą pačią minutę tu įveiksi tą netikėjimo vibraciją ir išeisi šiandien iš šito pastato laisvu, tokiu laimingu, koks tik gali būti; tarnaudamas Dievui, jausdamas laisvę, pasitraukus visoms nuodėmės, išgydytu nuo savo ligų. Tai juk bus puiku! Dievas nebūtų teisumo Dievu, jeigu apdovanotų vieną žmogų už jo tikėjimą, ir neapdovanotų kito. Jis negali taip pasielgti. Jeigu Dievas paėmė tą leukemiją pas tą mergaitę, kai ji ten gulėjo; ir pačioje geriausioje Džono Chopkinso ligoninėje, kurią tik galima rasti; ir jos kūno dalys krito nuo jos. Ir po valandos, kai čia buvo pasimelsta, vaikutis buvo pripažintas “sveiku ir gyvu” tais pačiais daktarais. Dievas negali būti tiesiog…

95 Kad kongresmenas Apšau,

16 IŠTARTAS ŽODIS



kuris buvo vežimėlyje per šešiasdešimt metų, sulaužytas stuburas, judėjo kaip ponas Ruzveltas. Ir išgydytų tą žmogų, ir pastatė jį nuo tos kėdės, per regėjimą. Ir jeigu kitas žmogus, sėdintis lygiai taip pat, ir sutiko tą patį tikėjimą, Dievas būtų neteisus, išgydęs vieną ir palikęs kitą. Jis teisus.

96 Nuo mūsų priklauso, draugai. Jeigu mes galime įveikti šį viršgarsinį barjerą! Jeigu mes galime prieiti iki to, kai nėra skirtumo, ką kas kalba! Kol Dievas pasakė, kad tai – Tiesa, toliau sklandyk.

97 Aš visada prisimenu šį neilgą eilėraštuką iš mano mokyklinės knygutės, kai aš gyvenau čia, prie kelio, buvau berniuku. Daugelis iš jūsų, mano amžiaus žmonės, prisimena tai. “Plauk! Plauk su išskleistomis burėmis!”

98 Kada Kristoforui Kolumbui Ispanijos karalienė davė laivus, ir buvo…nes jo širdyje buvo regėjimas, kad žemė apvali. Jam būtų sunku tai įrodyti. Jis neturėjo kuo įrodyti, bet jis buvo regėjimo žmogumi. Jis tikėjo tuo.

99 Ir kai jam davė laivus, su krūva kalinių, bailių; tai buvo jo bažnyčios nariai, besitraukiančių atgal grupė, grupė puolusiu dvasia, bandė ir jį atšaldyti. “Dar truputi ir mes nukrisime nuo žemės. Iš jūros gelmių iškils gyvatė ir apsups šiuos laivelius ir nuskandins. Na ką pasakysi, keliautojau?! Ką tu pasakysi?”

Jis pasakė: “Plaukiame iškėlę bures! Plaukiam! Pirmyn ir pirmyn!”

100 Dieve, duok mums bažnyčioje tokių žmonių. [Brolis Branhamas dukart ploja delnais.–Red.] Man nesvarbu, ką sako mokslo pasaulis. Man nesvarbu, ką sako denominacinis pasaulis. Aš priimu Dievą pagal Jo Žodį ir toliau sklandau. Skrisk, kol neįveiksi viršgarsinio barjero. Mes giedame čia, šioje senoje bažnyčioje, giedame šią giesmelę, štai tokią.

Aš kirtau atskiriančią ribą.

Aš už savęs pasaulį palikau.

101 Jei ir buvo kada nors laikas, kai Bažnyčiai reikėtų peržengti šią liniją, kuri atskiria tave tarp tikėjimo ir netikėjimo su regėjimo pagalba, ir žvelgti tikėjimo pagalba į Neregimąjį, tai dabar. Štai kada tu viską palieki už savęs, visokį susirūpinimą, visokį kartėlį, viską, kas sako tau, kad tu negali būti Krikščioniu: “Aš per ilgai rūkiau. Aš per ilgai rūkiau. Broli Branhamai, aš svetimavau”.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 17



Man nesvarbu, ką tu sakai, ir ką tu padarei, nors tavo nuodėmės raudonos, kaip purpuras; vienąsyk tu įveiksi šią barjero liniją, kur šėtonas bando kankinti tave, sakydamas, kad tau tai neišeis, nepavyks. Pasakyk: “Aš padarysiu tai, nes Jėzus pasakė: ‘Kiekvienas kuris trokšta, tegu ateina ir geria dovanai iš Gyvybės šaltinio’.” Palik tai už savęs.

102 Kai jūs, žmonės, kurie sergate, sunkiai ėjote maldos eilę po maldos eilės, ir už jus meldėsi, jūs ėjote pas daktarus, jūs viską padarėte, o mirtis vis dar stovi prie durų. Kai jūs prieinate prie tokios vietos, kai jūs sakote: “Man nesvarbu, ką sako daktaras. [Brolis Branhamas dukart beldžia į sakyklą.–Red.] Man nesvarbu, ką sako mokslo pasaulis, Jėzus Kristus davė man pažadą”. Įveik savo sielos dvejojimo barjerą, kad tu laisvas. Nėra nieko, kas gali tave sukrėsti. Tu įeisi į savo išgydymą tiek tiksliai, kaip aš stoviu čia už sakyklos. Tu daugiau niekada nepasisuksi, kad žiūrėti į tą pusę. Tu žiūrėsi čia.

103 Tavo siela laisva nuo šito, pasakys: “Stebuklų dienos praėjo. Nieko nėra panašaus, kaip Dieviškasis išgydymas. Tu negali išgyti. Tavo liga per daug rimta”. Toliau sklandyk aukštyn virš šito. Užlipk ant tų sienų ten, kol nebūsi laisvas, visos kilpavirvės ir keliai nupjauti, visoks dvejojimas pasiliks už tavęs ir tu laisvas, iš tikrųjų laisvas.

104 Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, pastatytas Bažnyčioje dėl jūsų, žmonės, būtent dėl šito. Pirma, Jis paskiria apaštalus, po to, po šito. Jis siunčia pranašus, po to mokytojus, pastorius ir evangelistus, kad patvirtinti šį Žodį, kad įrodyti, kad Jis – didis mokytojas. Aš nemanau, kad jis turi turėti Filosofijos Daktaro laipsnį. Tas gali žinoti apie Bibliją mažiau, nei vaikai, kurie dar savo paauglystėje. Jėzus žinojo būdamas dvylikos metų apie Raštus daugiau, nei visi fariziejai, seni, išmokyti išminčiai. Taigi, jūs matote, tam nereikalingas intelektualus protas. Tam reikalinga širdis, atsidavusi Dievo valiai.

105 Jeigu Jėzus Kristus, Dievo Sūnus pažadėjo šioje Biblijoje, kad “Jis išgelbės net toli esančius”. Jeigu Jis pažadėjo: “Darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite. Aš būsiu su jumis iki pasaulio pabaigos”. Ir jeigu tas pats Jėzus galėtų nužengti šiandien vakare ir paimti mus į Savo kontrolę, ir mes galėtume nukreipti mūsų mąstymą nuo to, kaip tai įvyks, bet žvelgdami į Neregimąjį, į Dievą, Kuris pažadėjo tai. “Tą patį, ką Aš padariau dėl moters prie šulinio,

18 IŠTARTAS ŽODIS



Aš galiu padaryti dėl tavęs. Tą patį ženklą, kurį Aš parodžiau pasauliui ir Žydams, ir Pagonims, Aš parodysiu jį vėl Pagonių dienomis”. Jeigu Jis padarė tai dėl jų, ir taip įrodė, kad Jis – Mesijas, ir padarytų dėl mūsų kažką kitą ir leistų mums pasilikti prie intelektualumo, tai būtų nesąžininga. Jis nebūtų teisingu Dievu. Jis turi parodyti tą patį ženklą. Jeigu Jis ateis šiandien vakare su atgarsiu per šias patalpas, parodydamas, kad Jis gyvas, darydamas tuos pačius ženklus, nuo šito ištirps kiekvieno nusidėjėlio širdis. Nuo šito kiekvienas ligonis pakils ir pašlovins Jį, ir įveiks šitą dvejojimo barjerą, ir nukryps į srovę, kur Dievas gali išgydyti tave ir padaryti tave sveiku.

Pagalvokite apie tai, kol mes meldžiamės.

106 Gailestingas ir Amžinas Dieve, Kuris buvai Dievu iki to, kai atsirado oro atomas, ir būsi Dievu, kai nebeliks atomo. Tu, Kuris sukūrei pasaulį ir Savo rankomis nustatei jam ribas, ir išliejai jį į erdvę, ir pasakei: “Teatsiranda šviesa”, ir atsirado šviesa. Tavo Žodžiai negali neišsipildyti, ir šiandien negali Tai neišsipildyti, nes Tu davei pažadą. “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki”. Šis Žodis yra Tiesa. Viešpatie Dieve, mes žinome, kad išgydymas – tai kažkas, už ką buvo užmokėta Golgotoje, lygiai kaip ir už išgelbėjimą. Ir mes turime žvelgti ir gyventi, ir tikėti, ir įveikti barjerus, kad įrodyti tau, kad mes nuoširdūs. Visagalis Dieve, suteik šiandien, kad žmonės patikėtų ir išsigelbėtų nuo savo nuodėmių ir savo ligų. Ir aš noriu paprašyti, kad Tu padarytum tai dėl Dievo šlovės.

107 Ir kol mes nulenkiame galvas, aš tiesiog noriu žinoti šiandien vakare, kiek viduje ir lauke norėtų pasakyti šį išpažinimą Dievui. “Viešpatie, aš buvau ilgą laiką bažnyčios nariu, arba, galbūt, aš nebuvau. Bet iš tikrųjų tiek daug pasaulietiškumo atsiliepia mano širdyje. Ir manyje greitai įsižiebiantis charakteris. Manyje kažkas yra, o, kažkas, kas tiesiog neleidžia man prieti iki to, kad aš tikėčiau taip, kaip aš turiu tikėti. Ar nepaimsi Tu tai nuo manęs šiandien, Viešpatie? Ir leisk man įveikti nuodėmingą netikėjimo barjerą”. Ar nepakelsi tu į Jį savo rankos? Dievas palaimina jus. Gerai. O, daug rankų visur.

108 Viešpatie, Tu matai jų rankas. Ir tegu Šventoji Dvasia, Kuri dabar pasakė jiems pakelti rankas, tegu Jį ateina ir išlaisvina juos nuo pasaulio dvejojimų, kol jie nepateks už paralyžiuojančių gyvatės kerų ribų, kad nuodėmingas gyvatės įkandimas,

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 19



šito dabartinio pasaulio žavesys daugiau neviliotų jų. Tegu jie pakels savo akis į Kristų tiesiog dabar ir priims Jį, kaip savo Gelbėtoją, ir mes pašlovinsime Tave. Mes meldžiame Jėzaus Vardu.

109 Ir dabar, prieš tai, kai mes pakviesime sergančius ir ligonius, ar yra šiandien čia tie, kurie serga ir ligoti įvairiais atžvilgiais, kurie norėtų pasakyti: “O Dieve, leisk man irgi įveikti barjerą. Suteik man tikėjimą tiesiog judėti už visų šėtono minčių ribų, kuris sako: ‘Tau tai nepavyks. Tu negali Tai gauti’”? Ar nepakelsite jūs savo rankų sakydami: “Dieve, būk gailestingas man”. Telaimina jus Dievas. Jis mato visas jūsų rankas. Jos visame pastate.

110 Dabar, Tėve, suteik, kad kažkas įvyktų šiandien vakare, kas priverstų šiuos žmones pamatyti, kad tai – Tiesa, Dievo Žodis, ir kad Tu ištesėsi Savo pažadą dėl jų lygiai taip pat, kaip Tu ištesėjai jį dėl Abraomo, dėl Mozės ir dėl kitų. Kaip kažkada Tu pasakei Petrui: “Ateik pas Mane vandeniu”. Ir jis nepasilenkė, kad pamatyti, koks tiltas buvo virš vandens. Jis netgi nežiūrėjo į tai. Jis žvelgė į Jėzų. Bet kai jis nukreipė savo žvilgsnį į bangas, jis pradėjo skęsti. Dieve, mes meldžiame tave šiandien vakare, kad tie, kurie šiandien nupuolė, įveiktų šitą bangų barjerą ir eitų tiesiai pas Jėzų, Jam paliepus eiti. Išgirsk mus, Viešpatie. Ir dabar duok Tavo tarnui išminties, kad žinoti, ką daryti šią valandą, kuri atneš palaiminimus, išgydymo išgelbėjimą, kaip kūniškai, taip ir dvasiškai, Viešpaties Jėzaus Vardu. Amen.

Dėkoju Tau.

111 Dabar jums, kurie pakėlėte savo rankas. Aš kažko paklausiu jus. Šiandien vakare aš truputi pakeisiu tarnavimą. Vakar vakare mes paėmėme juos į kambarį. Šiandien vakare mes pabandysime pastatyti juos į eilę ir atvesti juos ant pakilos. Paskui, iškart po to, kai pasibaigs susirinkimas, kai pastorius toliau ves susirinkimą, aš paprašysiu jūsų, kas pakėlė ranką, kažkur dvidešimt ar trisdešimt žmonių, aš noriu, kad jūs ateitumėte ir palenktumėte kelius čia prie altoriaus, jeigu jūs iš tikrųjų tai turėjote galvoje, kai pakėlėte ranką. Matote, Dievas padarys tai, jeigu jūs iš tikrųjų turėjote tai galvoje, ir tiesiog tardami sakykite: “Viešpatie, paimk visokį netikėjimo dvejojimą iš manęs”. Jis tai padarys.

112 Matote, jūs negalite laisvai judėti. Tu negali tai taip daryti mokslo pasaulyje su lėktuvu. Tu negali daryti tai dvasiniame pasaulyje su dvasia,

20 IŠTARTAS ŽODIS



kol tavo žmogiškos mintys ir intelektualios mintys, apie kurias aš kalbu, vis dar sulaiko tave. “O kodėl…šios bažnyčios netiki Tuo. Ši bažnyčia…” Negalvok apie tai. Būtent Jėzus tai pasakė. Ir bažnyčia, kuri sako tau, kad “tai neteisinga” – pranašauja neteisingai. Aš kalbu tai ne tam, kad prikibti, bet tiesiog sąžiningai pareiškiu tai, nes man reiks stovėti su jumis Teisme. Tie mokytojai, kurie to moko – klysta. Dabar leiskite…

113 Tiesiog parodysiu jums, ką pasakė Jėzus, tuomet mes pamatysime didingo, ką galima padaryti. Aš manau, čia du šimtai žmonių, už kuriuos reikia pasimelsti. Aš noriu paklausti jus dabar, remdamasis šiuo pamokslu “Žvelgiant į Neregimąjį”. Jeigu Neregimasis apreikš Save regimai, tuomet tai turi paskatinti tavo sielą įveikti bet kokį barjerą. Jeigu Neregimasis padarys Save regimu dėl jūsų, nes Jis pažadėjo, kad Jis tai padarys. Dabar atminkite…

114 Mes – Pagonys. Taigi, kai Jis buvo žemėje, niekas išskyrus žydus ir samariečius nelaukė Jo. Mes anglosaksai pagonys, vis dar buvome laukiniais pagonimis. Mes garbinome stabus: mūsų tėvai. Bet žydai laukė Jo, ir samariečiai laukė Jo. Ir Jis atėjo ir įrodė, kad Jis buvo Tuo, Kurio jie laukė, ir jie nepatikėjo Juo. Bet ten buvo kai kurie išrinktieji, kurie pažino Jį ir atpažino Jį; ir žydai, ir samariečiai. Ir tokiu pat būdu bus ir su Pagonimis, taip, kaip Jis leido apie save žinoti Žydams ir Pagonims, kuo Jis buvo.

115 Dabar, jų paklausė: “Už ką jūs…už ką jūs ruošiatės užmušti Jį?”

Jie pasakė: “Kad Jis, būdamas Žmogus, dedasi Dievu”.

116 Jis buvo ir Dievu, ir žmogumi. Dievas buvo vidiniu žmogumi. Jėzus buvo išoriniu žmogumi. Išorinis…Jėzus pasakė: “Aš nieko nedarau iš Savęs, bet tik tai, ką Aš matau Savo Tėvą darant”. Visi tai žino. “Ką Tėvas rodo Man, tą Aš darau”.

117 Dabar, stebėkite, kaip Jis apreiškė Save žydų tautai; kalbėdamas Petrui, kuo Jis buvo, kalbėdamas Natanaeliui, kuo jis buvo, ir ką jis darė prieš tai, kai atėjo. Tokiu būdu. Ir jie pasakė: “Tu…” Natanaelis pasakė, kai jis išgirdo tai, jis tarė: “Tu – Kristus, Izraelio karalius”.

118 Bet neteisus žydas pasakė, bažnytinis pasaulis pasakė: “Jis spiritistas. Jis – velnias. Jis – belzebubas”.

119 Jėzus pasakė: “Jūs kalbate tai prieš Mane, jums bus atleista”,

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 21



nes jie buvo žydais. “Bet, iš kitos pusės, paskutinėmis dienomis, kai Šventoji Dvasia nužengs ant Pagonių, tai vienas žodis prieš Jį nebus atleista nei šiame pasaulyje, nei būsimajame”; kai Šventojo Dvasia atėjo, kad daryti tą patį, ką Jis darė, nes Šventoji Dvasia liudys apie Jį. Taigi, mes pastatome save į rimtą padėtį.

120 Dabar, jūs tikite, kad tas Dievas – vis dar gyvas Dievas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs tikite, kad mes gyvename paskutinėmis Pagonių epochos dienomis? [“Amen”.] Ir bažnyčios laukia Jo atėjimo? [“Amen”.] Ir jūs tikite, kad Jis ruošia juos Savo Atėjimui? [“Amen”.] Jo Atėjimo šešėlis nugulė ant žemės; nelaimės, sumišimas, nerimo laikas.

121 Ir Jo atėjimo šešėlis yra ant Jo Bažnyčios. Ir tai, ką mes darome Jo Vardu, yra tik šešėlis to, ką Jis padarys, kai Jis ateis. Kai mes matome kūdikį, kuris guli ir miršta nuo leukemijos, o po penkių minučių sugrįžusį į gyvenimą, tai – Jo atėjimo šešėlis. Dulkė, kuri žemėje, vėl prisikels savo jaunystės grožyje. Tai tik šešėlis, bet tai tam, kad tu žinotum, kad Jis ateina. Nagi dabar išsilaisvinkime, numeskime visokius pančius.

122 Ir jeigu Jis ateis šiandien vakare ir padarys tą patį, ką Jis padarė moteriai Samarijoje ir žydui, jūs, Pagonys, patikėsite Juo, ir išlaisvinsite savo sielą? Jūs padarysite tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pakelkite į Jį savo rankas, pasakykite: “Aš patikėsiu”. [“Aš patikėsiu”.]

123 Taigi, mes neteisingai suprantame, kai mes sakome “išgydymas”, kai mes sakome “išgelbėjimas”. Joks žmogus negali išgelbėti tavęs. Man nesvarbu, ką jis daro, jis negali išgelbėti tave; jis negali prikrikštyti tave vandenyje. Jis nieko negali padaryti, kad išgelbėtų tave. Kristus gelbsti tave. Bet Jis nutiesė kelią, kad tu išsigelbėtum. Jis gali pamokslauti Žodį, jis gali krikštyti vandeniu, bet Kristus krikštija Šventąja Dvasia. Štai ką pasakė Jonas: “Aš jus krikštiju vandeniu, bet Tas, kuris ateina po manęs, krikštys jus Šventąja Dvasia ir Ugnimi”. Jėzus gali parodyti Savo būvimo čia ženklą, pamokslaudamas savo Žodį per tarnautoją, ir nužengti ir patvirtinti šį Žodį Savimi, būdamas čia; bet jūs išgydyti būtent savo tikėjimu. Suprantate?

124 Dabar būkime pagarbūs, kaip tik galime; ir, prašau, dabar, prašau. Aš nesakau, kad Jis tai padarys. Bet mes pakviesime čia nedidelę maldos eilę. Ir čia yra grupė, aš galvoju, jeigu aš neklystu,

22 IŠTARTAS ŽODIS



man pasakė, kad išdalino šimtą maldos kortelių. Tai reiškia, kad čia sėdi šimta žmonių, už kuriuos reikia pasimelsti. Mes prieisime prie kiekvieno. Jeigu jūs tiesiog nenusivilsite ir neišbėgsite, mes prieisime prie kiekvieno iš jūsų. Suprantate? Mes negalime paimti juos visur kartu, ir mes, taip pat, negalime pastatyti juos visus kartu. Bet mes galime per vieną kartą pastatyti galbūt, keturis, penkis ar šešis, kiek mes galime atvesti čia ant pakilos, arba aukštyn ir žemyn iš šonų, kur mes galime sustatyti juos, nes pas mus nėra vietos. Bet jei Dievas padarys dėl jų taip, kaip Jis darė, kad įrodytų Save, kad Jis čia, tuomet mums reikia žvelgti į Neregimąjį ir tikėti.

125 Visi jūs, sergantys žmonės, kurie pakėlėte savo rankas, jeigu Jėzus ateis ir padarys tą patį, ką Jis darė, kai Jis buvo čia, žemėje, per žmonių kūnus…

126 Vienąsyk aš buvau nustebintas, kai aš pamačiau vieną iš didžiausių mokytojų, kaip aš galvojau, visame pasaulyje. Jis didis žmogus. Nesupraskite mane neteisingai. Billi Greham, kurį Viešpats naudoja, – didis žmogus. Bet tai buvo straipsnis laikraštyje, kurį kažkoks…kažkas kažkur parašė jam ir norėjo žinoti: “Kas yra trejybė? Ar buvo ten, iš tikrųjų, trys Dievai ar ten buvo tik vienas Dievas?”

127 Ir Billi Greham atsakydamas pasakė: “Tai dar nebuvo apreikšta”. Pas mus yra tas laikraštis.

128 O, broli, niekada netikėk, kad yra trys Dievai. Yra tik vienas Dievas. Yra trys vieno ir to pačio Dievo tarnavimai. Tėvystė, Sūnystė ir Šventoji Dvasia; Dievas, nužengiantis iš Dangaus. Jis buvo ant kalno Ugnies Stulpe. Jis nužengė. Jis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, Sūnystėje, nuo Tėvystės. Ir dabar gyvena Savo bažnyčioje, kaip Šventoji Dvasia. Tas pats Dievas! Ne trys Dievai. Tas pats Dievas! Suprantate? Tas pats Dievas!

129 Dabar, pažiūrėkite, kai Jis buvo čia, žemėje. Klausykite dabar atidžiai. Kada Jis buvo čia, žemėje, Jis pasakė taip: “Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite. Aš išėjau iš Dievo ir einu pas Dievą”. Kas iš jūsų žino, kad Raštas kalba apie tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Štai kuo Jis buvo, kai Jis buvo čia žemėje, tuomet Jis turi sugrįžti atgal, kad darytų tą patį. “Dar valandėlė, ir Aš būsiu su jumis, netgi jumyse. Ir darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”. Matote? Tai daro Jį tokiu pačiu. Ta pati šaka, kuri išauga iš Vynmedžio. Matote? Matote?

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 23



Viena šaka čia, kitas bažnyčios periodas čia, kitas čia; tai šakos iš Vynmedžio. Dabar pastebėkite Jį toje šakoje.

130 Kai Jis buvo čia žemėje, Jis pasakė, kad Jis išėjo iš Dievo, Kuris buvo Ugnies Stulpu. Ir Jis pasakė, kad Jis grįžo atgal pas Dievą po Savo mirties, palaidojimo ir prisikėlimo.

131 Paulius buvo kelyje į Damaską, ir Kažkas parbloškė jį. Jūs prisimenate tai? Ap. Darbų 8-as skyrius, man atrodo. Ir kai jis pažvelgė aukštyn, tai pamatė tą Ugnies Stulpą, kuris buvo dykumoje, Jėzus Kristus sugrįžo atgal į Ugnies Stulpą, kuris apakino jį. Taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tada jis grįžo pas Dievą. Ir Paulius pasakė…

Jis pasakė: “Sauliau, Sauliau, kam Mane persekioji?”

Jis tarė: “Kas Tu esi, Viešpatie?”

Jis atsakė: “Aš esu Jėzus”. Jis buvo Ugnies Stulpu.

132 Aš kalbu tai maldykloje, ne piktžodžiaudamas, bet ar žinote jūs, kad tas pats, ta pati Dvasia dabar su mumis? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pas mus čia kabo Jo fotografija iš mokslo pasaulio. Ir ženklus, kuriuos Jis ten padarė, parodo, kad Jis vis dar gyvas Savo bažnyčioje; ne kitas ženklas, bet tas pats ženklas. “Dar valandėlė, ir pasaulis nebematys Manęs, – intelektualus, – “bet jūs”, – kurie įveikėte viršgarsinį barjerą, kad tikėti Žodžiu, – jūs matysite Mane”. Aš tikiuosi, kad jūs šiandien tarp tų “jūs”.

Pasimelskime.

133 Viešpatie, dabar, visą likusį tarnavimą Tu turėsi po tokių štai žodžių, kaip šie, patvirtinti, kad Tu pasakei Tiesą. Aš meldžiu, kad Tu suteiktum šiuos palaiminimus, per Jėzaus Kristaus Vardą. Amen.

134 Dabar kiek… Jūs, kurie čia su maldos kortelėmis, mes negalime pakelti jus visus iškarto. Bet jūs tiesiog nenusivilkite, šiandien vakare, rytoj vakare, sekmadieni ir sekmadieni vakare, ir taip toliau, prieisime iki jūsų. Bet dabar pradėkime šiandien vakare, ir pradėsime nuo kelių. Ir tie, pas ką yra kortelės, kurie negali vaikščioti, aš pakviesiu jus vieną po kito ir sutalpinsiu jus čia. Jeigu jūs negalite vaikščioti, kai aš pasakysiu jūsų numerį, tuomet pakelkite savo ranką, ir tuomet padėjėjai prieis ir atves jus. Gerai.

135 Maldos kortelė numeris vienas, kas jis? Pakelkite ranką, jeigu jūsų kortelės numeris vienas. Pakelkite savo ranką. Žinoma. Galbūt, kažkas negali… Na ką gi, gal suklydau. Kur Billis? Gal, tai buvo… Ką? [Kažkas sako: “Vienas?”–Red.] Taip, gerai.

24 IŠTARTAS ŽODIS



Jeigu jūs galite vaikščioti, pone, prieikite tiesiog čia.

136 Maldos kortelė numeris du. Jeigu jūs galite pakelti rankas, pakelkite savo ranką. Gerai.

137 Numeris trys. Tiesiog čia, prieikite tiesiog čia, jeigu galite. Dabar, jeigu jūs negalite, tiesiog pamojuokite ranka, ir kas nors prieis prie jūsų ir atves jus. Numeris trys.

138 Numeris keturi. Kokia tai raidė? [Broliai sako: “I”.–Red.] I? Gerai. Numeris keturi, pakelkite savo ranką. Ponia iš galo, jau stovi.

Numeris penki.

139 Ir taip, kada Billis nueina, kad išdalinti maldos korteles, arba Leo, arba Džin, brolis Vudas, kas jas bedalintų, jie išeina čia prieš jus ir sumaišo šias korteles kartu, ir tiesiog duoda jums kortelę, kokią jūs tik norite. Suprantate? Jums spręsti, tiesiog gaunate savo kortelę. Jūs galite… Tas, kuris sėdi šalia jūsų gali turėti kortelę numeris vienas, pas kitą, galbūt, numeris penkioliktas, čia iš galo numeris du. Jos tiesiog sumaišytos. Gerai.

140 Maldos kortelė numeris trys, pas ką ji? [Kažkas sako: “Štai ten”.–Red.] Štai čia? Gerai.

Numeris keturi.

141 Numeris penki. [Kažkas sako: “Štai numeris penki”.–Red.] Numeris penki.

142 Numeris šeši. Ten iš galo, gerai. Jeigu norite, štai ten, tiesiog praleiskite šią jauną ponią.

143 Numeris septyni, pakelkite savo ranką. Pas jus numeris septyni, sese? Gerai.

144 Numeris aštuoni, pakelkite ranką, jeigu galite. Ledi, štai čia, numeris aštuoni. Gerai, sese, užimkite savo vietą.

Numeris devyni. Čia šį ledi. Gerai, sese.

145 Numeris dešimt. [Kažkas sako: “Štai ten kampe”.–Red.] Gerai, numeris dešimt. Nagi čia ir sustokime, nes ten mums truputi ankštoka. Tiesiog pasitraukite truputi atgal, prašau. Na ką gi, paimsime dešimt. Dabar tiesiog… Pas jus dešimt, ar ne taip sese? Jeigu galite, pasislinkite tiesiog čia, šie džentelmenai praleis jus eilėje. Dabar gerai.

146 Kiek? [Kažkas sako: “Devyni”.–Red.] Trūksta devinto numerio? [Vyras sako: “Ne, štai čia, broli Billi”.] O, ten…ten negali… Arba, jeigu ji negali vaikščioti, tegu tiesiog sėdi ten, ir atveskite ją, kai pasakysiu jos numerį. Viskas tvarkoje.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 25



Kai jūsų numeris… Jeigu jūs negalite ilgai stovėti, sese, tai palaukite, kai pasakys jūsų numerį, tuomet jūs galėsite ateiti. Gerai. Gerai, tiesiog sėdėkite. Viskas gerai. Dabar, jeigu ji negali vaikščioti, taigi, kai pasakysiu jos numerį, kas nors iš jų tegu atves ją čia, arba dar kas nors. Viskas tvarkoje. Gerai.

147 Numeris, kokio mums truko numerio? [Kažkas sako: “Čia visi”.–Red.] Visi. Gerai. Dabar kiek pas jus? Štai ten pas mus eilės pabaiga? Taip, gerai.

148 Dabar, aš noriu, kad visi jūs, kurie stovite šioje eilėje, kurie dabar stovi šioje eilėje, aš noriu užduoti jums klausymą. Jūs tikite su visu rimtumu, kad Jėzus Kristus – Dievo Sūnus? Ir jūs tikite, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų? Ir dabar Jis ne miręs, bet Jis gyvas. Jūs tikite, kad Jis gali parodyti ir daryti tą patį, ką Jis darė, kai buvo čia, žemėje? Ir jūs tikite, kad Jis pasiuntė Savo Dvasią į savo Bažnyčią, kad toliau daryti Savo darbą?

149 Kas iš jūsų nežino manęs, pakelkite savo ranką? Aš jūsų nežinau. Gerai. Aš nežinau jūsų. Gerai. Gerai. Ten buvo visos rankos? Visos rankos pakilo, kad jie nežino manęs? Gerai. Aš nežinau šitų žmonių. Aš niekada jų nemačiau.

150 Kiek pastate tų, kurie nežino manęs, kad aš jūsų nežinau. Jums nereikia būti čia, kur bebūtumėte. Gerai, aš matau, daugiau nei puse susirinkusiųjų nepažysta manęs. Gerai. Tada, jeigu aš nežinau jūsų, aš noriu paklausti jus ten, tarp susirinkusiųjų. Jeigu Jėzus gyvena šiandien… Ir pažiūrėkite, ar yra apie tai Rašte.

151 Vienąsyk buvo moteris, kuri turėjo didžiulę bėdą – kraujoplūdį. Jai tai buvo maždaug apie dvylika metų, man atrodo, ar daugiau. Ir ji visus savo pinigus išeikvojo daktarams.

152 Čia yra dvi mergaitės, kurios sėdi invalidų vežimėliuose. Jūs tikite, mergaitės, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų? Jūs laukiate šiandien iš Jo sveikatos? Pas jus yra…pas jus yra… Pas jus yra maldos kortelė? Gerai. Tiesiog dar nepasakė. Viskas gerai. Tiesiog pasilikite tikėjime. Gerai.

153 Neabejokite. Dabar tiesiog tikėkite. Ir jeigu šiandien vakare jūsų kortelės nepasakys, tada tiesiog dar ateikite rytoj vakare, matote. Tiesiog tęskite… Nesvarbu, tiesiog toliau eikite, kol pateksite čia. Ir jums netgi nereikia turėti maldos kortelės. Tiesiog tikėkite. Stebėkite tai, kas vyksta.

154 Ir jums, tiems, tarp susirinkusiųjų, pas ką nėra maldos kortelės.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Kiek žmonių čia neturi maldos kortelės? Pakelkite savo rankas. Pažvelkite ten. Dabar jūs, be maldos kortelių, jeigu šie žmonės čia…

155 Aš ruošiuosi viską pastatyti dėl jų ant Rašto pagrindo. Viską, ką mes darome, turi būti pagal Raštą, nuo Pradžios iki Apreiškimo. Tai turi būti Dievas. Kaip aš pasakiau vakar vakare, taip turi būti “nuo pradžios”. Matote? Dabar, jeigu jūs neturite maldos… Šie čia, pas kuriuos yra maldos kortelės, aš kalbėsiu jiems Raštą, kaip tai buvo Biblijoje, ir vyrams ir moterims.

156 Ir jums, ten, pas kuriuos nėra šitos, maldos kortelės, kurie nebus šiandien vakare eilėje. Taigi, rytoj jūs vėl galėsite įsigyti maldos korteles. Bet dabar… Ir jis pabaigs dalinti. Čia daug, ir mes praleisime juos čia, kokiu nors būdu, ir pasimelsime už juos, jeigu jūs būsite kantrūs. Niekada neskubėkite; matote, tuomet tu pradedi dvejoti. Suprantate? Tiesiog stovėkite ramiai, sakykite: “Dieve, štai aš. Tu mane žinai”. Ir…ir, po to jūs sakote tai.

157 Biblijoje yra pasakojimas, kai pas tą moterį buvo kraujoplūdis, ir ji prasibrovė per visą žmonių minią, kurie bandė priversti ją nusiraminti. O ji norėjo nusigauti iki Mokytojo, Viešpaties Jėzaus. Ir, pagaliau, ji nusigavo iki ten, kur buvo Jis, mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėsiu to Žmogaus drabužį – išgysiu”. Kas kada nors girdėjo šią istoriją? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, Jėzus eina su minia, ir po kurio laiko moteris prisilietė prie Jo. Savo širdyje ji pagalvojo. Ką ji tada padarė? Tai buvo jos išankstinis džiaugsmas. Kada tai palietė, ji įveikė viršgarsinį barjerą. Štai ką. Ji buvo laisva. Mat ji pati sau kalbėjo: “Aš padariau tiksliai tai, ką ir galvojau. Jeigu paliesiu, aš išgysiu”.

158 Ir ar tikite jūs, jeigu šiandien vakare Jėzus duos apie save žinoti, kad jūs gausite tą patį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai. Dabar tiesiog tikėkite. Saugokite tai savo širdyje.

159 Ir po to ji nuėjo, iš kažkur nuo susirinkusiųjų, tikriausiai, ir atsisėdo. Jėzus sustojo ir paklausė: “Kas Mane palietė?”

160 Ir jie pasakė: “Niekas Tavęs nelietė”. Visi kalbėjo: “Ne mes. Ne mes”. Visi neigė tai. “Niekas Tavęs nelietė”.

161 Ir Petras pasakė: “Viešpatie!” Jis papriekaištavo Jam ir pasakė: “Kam Tu kalbi tokius dalykus, kažką tokio, kas Tave palietė, kada visi liečiasi prie Tavęs, spaudžia Tave? ‘Sveiki, Rabi! Džiaugiuosi Tave matydamas, Rabi! Sveikas, Jėzau, Pranašas iš Galilėjos!

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 27



Mes…mes taip džiaugiamės susitikę su Tavimi! Sveikas!’ Visi liečia Tave”.

162 Jis pasakė: “Gal tai ir taip. Bet kažkas Mane palietė kitaip”. Tokio prisilietimo norite ir jūs. “Kažkas Mane palietė taip, kad įveikė viršgarsinį barjerą. Aš pajaučiau, kad dorybė, silpnumas nusileido ant Manęs, jėga išėjo iš Manęs”.

163 Ir Jis apsižvalgė aplink. Ir Jame buvo Dievo Dvasia. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir Jis apsižvalgė aplink, į susirinkusiuosius, kol Jis nesurado to žmogaus, kuris prisilietė prie Jo. Ir Jis pasakė jai apie jos stovį ir pasakė, kad jos tikėjimas išgelbėjo ją. “Jokio regėjimo?” Ne, Jis tiesiog žinojo, kad jos tikėjimas išgelbėjo ją, nes joje viso tikėjimo trauka buvo tiek stipri.

164 Dabar, jeigu Jėzus šiandien tas pats, ar nedarys Jis tą patį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar, iš kur žinosi, kad tai Jis? Matote, dabar jūs turite pajungti save.

Štai kada aš turiu žvelgti į Neregimąjį.

Jūs pirmas? Kur jis?

165 Kas…tvarko maldos eilę? Jūs, broli Nevillai? A, Billi. Gerai.

166 Jūs pirmas žmogus? Gerai. Dabar jūs galite tiesiog prieiti kelis žingsnius arčiau, jeigu norite, pone.

167 Štai čia žmogus, kurio aš… Man atrodo, jūs pasakėte, kad mes nežinojome vienas kito, taigi, tai mūsų pirmas susitikimas. Iš kur aš žinau šitą žmogų? Aš nežinau. Dievas žino, kiek man…kiek man žinoma, aš niekada gyvenime jo nemačiau. Jo visiškai nepažystu.

168 Taigi, aš pasakiau, kad Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Taigi, ant šito pagrista daug tikėjimo. Jeigu tai ne taip, tuomet aš – veidmainis, o Biblija – melas. Dabar, ką aš dabar turiu daryti? Žiūrėti į ką nors intelektualų? Kaip aš galiu? Aš turiu žvelgti į Neregimąjį. Bet kodėl aš tai darau? Jis tai pažadėjo. Štai jums, prašau. Dabar, jūs darykite tą patį, ir jūs darykite tą patį. Visi jūs darykite tą patį. Tai negali suklysti. Aš galiu suklysti, jūs galite suklysti, bet Dievas negali suklysti.

169 Dabar čia du žmonės, susitinkantys pirmąkart savo gyvenime. Dabar taip, kad aš panaudočiau savo laiką.

170 Dabar, šis paveikslas iš Rašto. Ten buvo žmogus, kuris nuėjo ir paėmė kitą žmogų, ir atvedė jį į bažnyčią, arba ten, kur buvo Jėzus, ir jo vardas buvo Natanaelis. Jėzus niekada jo nematė. Taigi, kai jis priėjo prie Jėzaus, Jėzus pasakė:

28 IŠTARTAS ŽODIS



“Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!”

171 Jeigu aš pasakyčiau tai taip, kad jūs žinotumėte, apie ką aš kalbėjau, aš pasakyčiau: “Štai sąžiningas žmogus, tikintis Krikščionis”. Jie pasakytų…

172 “Kaip tai, – jis pasakė, – Rabi, kaip tai, Tu mane niekada Savo gyvenime nematei. Iš kur Tu mane pažįsti? Iš kur Tu sužinojau?” Taigi, ne iš to, kaip jis buvo apsirengęs, nes rytiečiu drabužiai vienodi. Jis galėjo būti Graiku. Jis galėjo būti Egiptiečiu. Jis galėjo būti bet kuo.

173 Bet Jėzus pasakė: “Jis – Izraelietis. Ir jis sąžiningas, ir nėra jame klastos”.

Jis sako: “Iš kur Tu sužinojai tai?”

174 Jis atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”. Tai buvo Jėzus vakar.

175 Jeigu Jis tas pats šiandien ir gyvena mumyse, kada Jis pažadėjo, kad bus, ir leis žinoti šitam žmogui. Jis gali būti čia dėl finansinių problemų. Jis gali būti mirštančiu žmogumi. Jis gali būti nuodėmės žmogumi. Jis gali būti teisumo žmogumi. Aš nežinau. Aš negaliu jums pasakyti, bet Dievas tai žino. Tada, jeigu Jis leis čia žinoti apie Save, kad Jėzus gyvena, ir pasakys žmogui, tuomet tegu jie sprendžia, teisingai tai ar ne. Ir tuomet tai paskatins jus visus tikėti Juo, kad Jis čia aiškiai matomas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai Jo Esybė. Jis dabar negali pasirodyti kaip kūnas. Tai jo Dvasia.

176 Jis leido dabar, kad nufotografuotų Jį, jūs tai matote, kuri yra mokslo pasaulyje Vašingtone, Kolumbijos valstija. Tas pats Viešpaties Angelas, tas pats Ugnies Stulpas, Kuris buvo Jėzuje, padarė tą patį Pilypui ir Natanaeliui. Tas pats Jėzus pažadėjo ateiti ir gyventi mumyse, ir daryti tuos pačius darbus. Dabar visi gerai supranta? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai.

177 Dabar, Viešpatie, tebus žinoma, kad Tu – Dievas, ir kad mes – Tavo tarnai. Tada Tu myli mus. Ir Tu nori, kad šie žmonės tikėtų Tavimi ir įveiktų visus pasaulyje nuodėmės barjerus, kad jie galėtų būti išgelbėti ir išgydyti Tavo garbei. Amen.

178 Dabar tiesiog tarti, kaip pasakė Petras prie vartų pavadintų Gražiaisiais tam žmogui, kuris buvo luošas nuo motinos įsčių, pasakė: “Pažiūrėk į mudu”. Reikėjo tiesiog patikėti, kad jis atkreiptų dėmesį, patraukti jo dėmesį.

179 Kaip Viešpats pasielgė su moterimi prie šulinio.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 29



Jis pagavo ją pokalbiu. Pasakė: “Atnešk Man vandens atsigerti”. Matote, kalbėdamasis.

180 Dabar, jeigu aš jūsų nežinau, jūs tiesiog žmogus, kuris buvote ten tarp susirinkusiųjų. Ir jeigu aš jūsų nežinau, ir Viešpats paaiškins man ką nors, ką jūs padarėte savo gyvenime, arba tai, ko jūs norite, pinigai, sveikata, kas tai bebūtų, ir paaiškins tai teisingai ir aiškiai, tuomet jūs patikėsite, kad Jis čia, kad duotų jums tai, ko jūs prašote. Jūs padarysite tai? [Brolis sako: “Amen. Žinoma, patikėsiu”.–Red.] Gerai.

181 Dabar, pagarbume. Dabar tiesiog pasilikite maldoje, kol Šventoji Dvasia nepradės leistis ant mūsų.

182 Taip. Aš matau moterį. Ir jis… Aš matau nedidelį žmogų, kuris stovi šalia, jis abejojime, arba jis nori, kad už jį pasimelstų. [Brolis sako: “Taip”.–Red.] Jūs norite, kad pasimelstų už kažką kitą. [“Taip”.] Tai mergaitė, maža mergaitė. Ir jūs ne iš šios šalies. [“O, Jėzau!”] Jūs iš kažkur arti, nuo didžiulio ežero. Tai, jūs iš miesto, kuris yra šalia didžiulio miesto, kuriame yra didžiulė bažnyčia. Tai Buffalo, Niujorkas. [“Taip”.] Jums didžiulis kraujo spaudimas. Štai kas pas jus negerai. Bet jūs meldžiatės už tą vaikutį. Jūs tikite, kas aš Jo tarnas? [“Absoliučiai”.] Jūs gerbiamas Holdenas. Tai jūsų vardas. [“Taip”.] Grįžkite atgal ir gausite, ko jūs prašėte. Uždėkite ant jos šitą nosinaitę, su tuo bus baigta!…?…apie tai. Amen. [Susirinkimas džiaugiasi.]

183 Jūs tikite, kad Jėzus Kristus gyvas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kas tai? Tai kas neregima, tampa regimu. Kas tai? Tas pats Jėzus, tie patys vaisiai, tie patys ženklai, tas pats, ką Jis darė.

184 Dabar čia sekanti moteris. Aš kalbuosi su ja, kaip Jis kalbėjosi su moterimi prie šulinio. Mes nepažįstame vienas kito? [Sesuo sako: “Ne”.–Red.] Nepažįstame. Kad žmonės žinotų, tiesiog…tiesiog pakelkite savo ranką. [“Teisingai”.] Taigi, tai mūsų pirmas susitikimas. Mes nepažįstame vienas kito.

185 Dabar, aš nežinau, kas buvo vyrui prieš kelias minutes, bet, kuo tai bebūtų, aš nieko bendro neturėjau su jo išgydymu. Dievas padarė tai. Jo tikėjimas tai padarė. Aš neturiu nieko bendro su tuo. Tai tiesiog dovana.

186 Nes dabar šiame pastate lygiai tokie pat Angelai, kuriuos pamatė Gehazis, kai Eliziejus paprašė atverti jam akis. Šiame pastate Viešpats Jėzus. Taigi, nežiūrėk į tai, ką tu matai. Žvelk į tai, ko tu nematai.

30 IŠTARTAS ŽODIS



Nes tai Dievo pažadas, kurį, kaip Dievas pasakė, Jis įvykdys, ir Jis tai daro.

187 Dabar, Jis kalbėjo su moterimi tik minutę, kol nesužinojo, kur buvo jos bėda. Ir tokiu būdu aš noriu pasielgti su jumis, nes Jis išlieka tiksliai tokiu pat. Jeigu aš jums nežinomas ir nežinau jūsų, tada Jis… Tai turės būti kažkokiu būdu, kažkas antgamtiško, kažkokiu būdu, kad užmegzti su jumis kontaktą. Jūs tikite, kad mūsų Viešpats leido man tai daryti?

188 Ir taip, jeigu jūs norite žinoti, tiesiog tada pastate kažkas įvyko – išgydymas. Čia sėdi ponia, tiesiog ten tarp susirinkusiųjų, tokia nuliūdusi moteris. Pas ją pakeltos rankos ir užmerktos akys, ji meldžiasi. Pas ją žarnyno liga ir nugaros liga, ir ji meldžiasi Dievui, kad išgydytų ją. Ji sėdi tiesiog čia, nešioja akinius, tamsiu kostiumu, tiesiog šitos eilės gale.

189 Jūs, kuri pakėlėte savo rankas, štai kas pas jus buvo negerai. Jeigu yra taip, pakelkite štai taip savo rankas. Aš nežinau jūsų, ar ne taip? Ne, žinoma. Mes nepažįstami. Dabar eikite namo. Jūs palietėte Jo drabužio kraštą. Jūs prisilietėte prie Jo, nes aš dvylika metrų nuo jūsų. Bet jūs prisilietėte prie Jo, Vyriausiojo Kunigo, Kurį galima paliesti mūsų negalėje.

190 Dabar visi kiti. Ten ponia be kortelės, be nieko, tiesiog sėdi ten, laukdama. Jūs darykite tą patį. Kai kurie…

191 Jūs – vyro žmona, kuris ką tik buvo čia, nes aš matau jus viename name. Ir jūs sergate dėl nervų. Taip pat aš matau, kad jūs buvote pas daktarą, ir jus apžiūrėjo, tyrimai parodė labai blogus rezultatus. Ir jis pažvelgęs, sako: “tai parodo, kad tai – ataugos”. Ir tai skrandyje, ir moters organuose ir nori, kad jūs operuotų. [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Bet jūs turėjote tikėjimą ir tikėjote, kad jeigu jūs ateisite čia, ir aš pasimelsiu už jus, tai jūs išgysite. Jeigu taip – pakelkite savo rankas, tegu žmonės pamato.

192 Dabar, Jis, Kuris žino ją ir žino jos stovį, argi Jis negali tai padaryti? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Prieikite čia.

193 Viešpatie Jėzau, suteik, o Dieve, kad jos tikėjimas ir džiaugsmas būtų perpildytas šiandien vakare, kad ji visiškai išsilaisvintų, ir atneštų džiaugsmą ir išgelbėjimą tiems, su kuriais ji bendrauja. Aš pasiunčiau ją…aš išvarau šį blogį iš jos, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 31



194 Jūs dabar jaučiatės visai kitaip. Tiesiog ir toliau jauskitės taip ir džiaukitės, tai paliks jus visam laikui, amžinai.

195 Sveiki. Tiesiog pasilikite pagarbume, vieną minutę. Kiek aš žinau, tai mūsų pirmas susitikimas. Bet Dievas žino mus abu. Jis žino apie jus, ir Jis žino apie mane. Ir jeigu Jis apreikš man, kodėl jūs čia, arba tai, ką jūs padarėte, ko jūs neturėjote daryti, arba tai, ką jūs turėjote daryti, ko jūs nepadarėte; bet jūs žinote, kad aš neturiu supratimo, kodėl jūs čia. Jeigu taip, pakelkite savo ranką. Bet tai bus, turi ateiti per šį antgamtišką atskirimą. Aš taip džiaugiuosi, kad Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats.

196 Jūs neprašote maldos už save, nors jos jums reikia. Jūs prašote dėl savo sūnaus. Jūsų sūnaus nėra čia. Jis stambiame mieste, didžiuliame mieste, ir jis yra rytuose. [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Aš ten buvau. Ten aš turėjau savo paskutinę kompaniją, Filadelfijoje. Taip. Jis – pamokslininkas. [“Taip”.] Ir jie nori jį operuoti. Ir jų tyrimai parodė, kad jam išvarža. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Matote? Jūs tikite, kad Dievas padarys tai, ko jūs Jo prašote? [“Taip. Taip, tikiu. Taip, aš tikrai tikiu, kad Jis tai padarys”.]

197 O amžinas Dieve, patvirtink moters tikėjimą stebuklu ir ženklu. Suteik išlaisvinimą nuo to, ko ji prašė. Per Jėzaus Kristaus Vardą aš prašau tai. Amen.

Tegu Dievas jums duoda tai, ko jūs prašėte.

Ir būkite pagarbūs.

198 Nedidelė ponia su savo nosinaite prie nosies meldžiasi dėl savo problemos su galva. Jūs tikite, kad Viešpats Jėzus išgydys jus? Ledi, kuri sėdi tiesiog čia šalia vyro su akiniais. Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus, nedidelė ponia melsva suknele? Pakelkite ranką, jeigu taip, kas buvo negerai. Eikite ir būkite išgydyta. Jūsų tikėjimas išgydo jus.

199 Jūs tikite, kad Jėzus Kristus, Dievo sūnus, gali atidengti man, dėl ko jūs čia? Pas jus daug kas, yra negerai; labai nervuoti, komplikacijos, moteriška liga, tiesiog visiškas jėgų išsekimas, baisus stovis. Jūs ne iš šio miesto. Nors jūs iš Indianos, iš Lafaieto. Ponia Elison, grįžkite. Jūsų liga paliko jus. Eikite namo ir parodykite, ką Dievas padarė dėl jūsų. Amen.

200 Jūs tikite, kad Dievas gali man pasakyti, kodėl jūs čia? Jeigu Jis pasakys, ar patikėsite jūs Juo visa savo širdimi? Jūs čia ne dėl savęs. Jūs čia dėl šito vaikučio.

32 IŠTARTAS ŽODIS



Jeigu Dievas pasakys man, kas negerai su šituo vaikučiu, jūs patikėsite man? Tai kraujo auglys. Yra taip, ar ne taip? Jūs tikite, kad jeigu aš paprašysiu Dievą išvaryti tai iš kūdikio, tai kūdikis gyvens?

201 Nulenkite savo galvas. Taigi, kūdikis per daug mažas, kad turėtų tikėjimą. Matote?

202 O Viešpatie Dieve, pas Tave atvedė mažus vaikus, ir Tu palaiminai juos. Ir tas pats Jėzus stovi dabar čia.

203 Aš sudraudžiu šitą demoną, kuris bando atimti šito kūdikio gyvybę. Palik jį, šėtone. Jėzaus Kristaus vardu, išeik iš kūdikio.

204 Dabar imkite jį. Neabejokite. Tai paliks kūdikį. Turėkite tikėjimą.

205 Tėvas, kuris sėdi ten su nulenkta galva, su tulžies pūslės liga. Aš nežinau jūsų, bet Jis žino jus. Jūs sergate nuo tulžies pūslės priepuolių. Ir jums didelis spaudimas krūtinėje. Jeigu tai tiesa, pamojuokite savo ranka. Jūs tikite, kas aš Jo pranašas? Tuomet eikite namo po šito susirinkimo ir daugiau niekada nesirkite nuo šito. Būkite sveiki, Viešpaties Jėzaus Vardu.

206 Jūs tikite, kas aš Jo tarnas? Jeigu Dievas pasakys man jūsų ligą, jūs patikėsite visa savo širdimi?

207 Dabar kažkas vyksta pastate. Tiesiog toliau tikėkite. Bet kažkas ateina stipraus, toks stiprus. Ten stovi juodaodė, šalia šios ledi. Tai dingsta. Aš matau juodaodę. Ji sėdi tiesiog čia, gale. Pas ją artritas ir komplikacijos. Ji sėdi ten, šalia ponios Bell. Ant jos galvos juoda kepurė. Aš jos nežinau. Bet, sese, jeigu jūs patikėsite Dievu taip, kaip jums buvo Jo pažadėta, tada jūs patikėsite, tai pasibaigs.

208 Dabar, kad jūs galėtumėte žinoti, kad tai – Dievo Dvasia. Sekančioje eilėje, už moters, ten sėdi žmogus su liga kakle. Jeigu jūs patikėsite, pone, Dievas išgydys jus, jeigu jūs patikėsite tuo. Jus tikite tuo? Pakelkite savo ranką. Aš jūsų nepažįstu, bet jis žino jus.

209 Matote, kur jūs bebūtumėte, tiesiog turėkite tikėjimą Dievu. Ar galite jūs dabar įveikti netikėjimo barjerą? Ar galite jūs dabar leisti, kad Šventoji Dvasia įeitų ir paimtų viską į savo rankas? Jeigu galite, tai gali atsitikti.

210 Šitas diabetas paliks jus, jeigu jūs tuo patikėsite. Tęskite toliau savo kelią ir džiaukitės.

211 Ką jūs apie tai galvojate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis – Lygumų Lelija, Rytinė Žvaigždė.

ŽVELGIANT Į NEREGIMĄJĮ 33



212 Jeigu jūs patikėsite, šis silpnumas, jis paliks jus. Jūs tikite tuo? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tuomet toliau eikite ir džiaukitės.

213 Jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tikėkime visa savo širdimi.

214 Jeigu jūs tikite, eikite ir valgykite savo vakarienę. Tai opa, kuri buvo jūsų skrandyje, paliko jus. Eikite, valgykite ir tikėkite.

215 Jeigu jūs tikite, jums nereiks mirti. Vėžys paliko jus. Jūs tikite tuo? Eikite ir džiaukitės.

216 Kiek tiki visa savo širdimi? Tiesiog dabar atsistokite ant savo kojų, greitai. Pakelkite iškarto savo rankas į Dievą.

217 Dabar vieningai, įveikite bet kokį barjerą. Tikėkite, kad Dievas čia ir ligos pasitrauks. Kiekvienas žmogus, melskitės savaip.

218 O Viešpatie Dieve, žemės ir dangaus Kūrėjau, aš dabar atnešu juos tau, šį žmonių susirinkimą. Aš pasmerkiu šėtoną. Aš skelbiu, kad Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, čia. Viešpaties Jėzaus Vardu, tegu bet kokia netyra abejonės, prietarų, netikėjimo ir nuodėmės dvasia išeis iš šito pastato.

Išeik, šėtone. Aš įsakau tau Jėzumi, Dievo Sūnumi.

219 Dabar kiekvienas tegu uždės savo rankas vienas ant kito ir melsis vienas už kitą, visur pastate, ir Dievas išgydys jus. Tikėkite tuo visa savo širdimi. Uždėkite savo rankas vienas ant kito, pradėkite melstis vienas už kitą. Štai taip. Štai tokiu būdu.

220 Visi, kas tiki, kad jūs išgydyti, pakelkite savo rankas ir pašlovinkite Dievą.

Gerai, broli Nevillai.


34 IŠTARTAS ŽODIS


Žvelgiant į Neregimąjį

(Looking At The Unseen)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. spalio 3 d. penktadienio vakarą Branhamo maldykloje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-1003v, trukmė viena valanda ir keturiasdešimt penkios minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.