JUBILIEJAUS METAI

JUBILIEJAUS METAI



1 Labas vakaras, draugai. Aš labai džiaugiuosi, kad esu šiandien vakare čia ir jaučiu labai šiltą svetingumą, visi noriai ateina. Man labai malonu.

2 Pamokslauti arba ruoštis pamokslams ir taip toliau man buvo, praktiškai, nebuvo laiko, nes aš pravedžiau tik išgydymo tarnavimus. Tad aš labai mėgstu kalbėti. Tai žinoma visiems. Manau, kad aš… Mama sakė, kad prie pradedant vaikščioti, aš išmokau kalbėti. Jūs žinote tokią seną priežodį apie tai. Tad aš labai laimingas, kad Dievas pakeitė mano širdį, kad mano pokalbiai dabar apie Jį. Suprantate? Ir aš noriu iki pat mirties kalbėti apie Jį, giedoti Jam girių ir daryti tai, ką aš manau teisinga.

3 Pas mus visai ne daug laiko, nes pas mus šiandien vakare vakarienės tarnavimas. Trečiadieni vakare vyks mokymo tarnavimas, kuriame pravesime pamoką, jeigu Viešpats leis.

4 Taigi, šiandien vakare visai trumpai, kelioms minutėms, jeigu Viešpats leis, aš norėčiau… Žinote, tai truputi netikėtai, nes tai visada… Mano manymu, Biblijoje sakoma: “Veik laiku ir nelaiku, būk pasiruošęs, tiksliau, būk pasiruošęs duoti atsakymą apie tą viltį, kuri tavyje”. Tad, jeigu man pavyks paliudyti apie tą viltį, kuri manyje, ką gi, papasakoti jums apie tai man bus palaiminimu, ir aš tikiuosi, kad jums bus palaiminimu priimti tai ir suvokti, kad su tuo susijungia taip pat ir jūsų tikėjimas, ir tas pats tikėjimas, kuris manyje, yra jumyse, ir mes Dievo Karalystės bendrapiliečiai.

5 Aš apsidžiaugiau apie tuos prabudimus, kurie dabar metodistų bažnyčioje Niu Olbanyje. Dėl Luisvilio man nebuvo žinoma, bet jums turbūt žinoma, apie ką mums ką tik pasakojo brolis Flimanas. Jeigu jūs netoli nuo šitų prabudimų, tai aplankykite juos. Nuvažiuokite ir pabūkite su Dievo vaikais, kad parodyti, kieno mes pusėje. Mes Viešpaties pusėje, ir mes norime būti Jo tautos tarpe.

6 Taigi, trečiadieni vakare, kaip sakė brolis Nevillas, bus mokymo tarnavimas. Manau, kad čia vyksta tarsi pamokos iš mokymo, ar ne taip, broli Nevillai? [Brolis Nevillas atsako: “Taip”.–Red.] Tai labai gerai.

7 Žodžio mokymas visada statydina Bažnyčią. Mes gyvename… “Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu,

2 IŠTARTAS ŽODIS



išeinančiu iš Dievo lūpų”. Ir šiandien ryte mes kalbėjome apie tai, kiek Žodis neklystantis, kad Jis būtinai išsipildys!

8 Ir kada pasibaigė giedojimas, aš pagalvojau: “Apie ką gi man kalbėti?” Ir aš netikėtai pagalvojau: “Ten giedojo: ‘Pas šventuosius ant pečių Viešpaties Antspaudas’.” Matote? Kai mes ten pateksime, pas visus šventuosius ant jų pečių bus Antspaudas.

9 Ir aš nusprendžiau šiandien vakare perskaityti čia trumpą ištrauką iš Rašto, iš kokios nors Biblijoje vietos ir iš Evangelijų. Ir Jėzus, baigęs kalbėti, Jis pasakė: “Šiandien šie Žodžiai išsipildė”.

10 Taigi, Kristus pradžioje, Savo tarnavimo pradžioje… Žinoma, gimė Jis pasaulyje kaip Dievo Sūnus, ir Jis gimė kaip Jėzus Viešpats. Ir po to, po aštuonių dienų, apipjaustant Jį, Jam buvo duotas… Tiksliau, Jis gimė kaip Kristus Viešpats, ir Jam davė Jėzaus Vardą. Jėzus – tai buvo Jam duotas Vardas, o Kristus – tai Jo titulas, kuo Jis yra. Jam gimus, Jis yra Kristus, Dievo Pateptasis.

11 Taigi, aišku, kad vakarienės tarnavimas paprastai užsitęsia ilgam, aš noriu kalbėti kuo trumpiau, o tik tiek, kol gera…kol mes nepajausime, kad Dievo Dvasia jau tarp mūsų, kad pravestume šį tarnavimą.

12 Taigi, neužmirškite apie visus kitus tarnavimus, kurie buvo paskelbti, apie visur vykstančius prabudimus, apie ligonius ir ligotus. Jis tik ką pasakojo man apie tai, kaip jis neseniai aplankė vieną šeimą, kur berniukas apsėstas demono ir nori išlaisvinimo. Taigi, Biblijoje sakoma, kad mes susirinktume kartu ir melstumės už tokius žmones.

13 Žinote, dar yra viena ponia, kurios vardas Džordži Karter, kuri pasveiko dėka regėjimo, o, jau prieš daug metų. Ir ji pakilo iš ligos patalo – tuberkuliozė, išgulėjo aštuonis metus ir devynis mėnesius, išviso nesikėlė iš lovos. Ir aš buvau…nuvažiavau pasimelsti už ją. Ir aš… Jūs žinote šią istoriją, kaip tėvas ir motina netikėjo dieviškuoju išgydymu, ir mane ten nelabai svetingai priėmė. O ši mergaitė norėjo pasveikti.

14 Po to kartą pas brolį Raitą aš vedžiau krikšto tarnavimą, ir ši mergaitė panoro pasikrikštyti. O ji, žinoma, negalėjo atsikelti iš lovos. Ji nebuvo lauke aštuonis devynis metus.

15 Ir aš pasimeldžiau gamtoje, tiksliau, miške. Ir sesuo Rait paskambino varpu, kas sukviesti mus vakarienei. O aš taip pasinėriau į maldą,

JUBILIEJAUS METAI 3



ir mūsų Viešpaties Jėzaus Artumas buvo tiek arti, kad aš ir nepastebėjau, kaip suskambėjo varpas. Ir pradėjo temti, ir aš pamačiau Šviesą, šviečiančią per sedulinį krūmą, ir buvo pasakyta: “Keliauk pas Karterius”.

16 Brolis raitas, tu buvai su manimi. [Brolis Džordžas Raitas sako: “Amen”.–Red.] Ir kada mes ten nuvykome, tiksliai kaip buvo pasakyta regėjime, būtent taip ir įvyko. Ir Džordži akimirksniu pasveiko, išsirgusi devynis metus ir aštuonis mėnesius, prikaustyta prie lovos. Ir, kiek man žinoma, iki šiol ji nė karto nesusirgo, nebent jeigu būdavo stiprus peršalimas arba kažkas panašaus.

17 Ir kaip aš supratau, ji rimtai susirgo. Kai mes vedėme tarnavimą čia, pas brolį Raitą, prieš man išvykstant į užsienį, ši mergaitė buvo ten. Ir aš galėjau…pasakiau broliui Raitui, po to kai ji išėjo, kad kažką Viešpaties Dvasioje skatino mane vykti pas Džordžiją. O dabar aš sužinojau, kad pas ją paskutinė krūtinės vėžio stadija. Ir ji pasiruošė mirti, ir ji jau norėjo susitaikyti su tuo, kad ji mirs.

18 Ir pasakė, kad kai ji išgirdo, kad aš sugrįžau (palaimink Dieve jos širdelę), ji atsikėlė iš lovos ir pasakė…patikėjo, kad dabar ji pasveiks. Štai, tam reikia daug tikėjimo, aš…kad tikėti tuo, kad Dievas išgirs mirtingų žmonių maldas. Taigi, aš…aš myliu Džordžiją kaip savo seserį. Ir aš noriu, kad jūs prisijungtumėte su manimi maldoje, kad Dievas pasigailėtų jos, aš…kad Jis tik pasakytų man, ką reikia sakyti, kai aš ten nuvyksiu.

19 O dar tiek daug kitų! Ponas Uaizchardas, brolis Džimas Uaizchardas, kuris ankščiau vaikščiojo čia, sūnus jo brolio ten, ligoninėje (jis tik ką paskambino) su Chodžkino liga. Tai blogiau už vėžį, jūs žinote.

20 O pas mus neseniai tiesiog čia, maldykloje, buvo išgydyta tokia liga. Jūs prisimenate tą jauną mergaitę? Daktaras pasakė, kad ji išgyvens trisdešimt dienų, ji čia mokėsi vidurinėje mokykloje. Ir jos mama išėjo ir atidavė savo gyvenimą Kristui, ir pasikrikštijo, ir ši mergaitė irgi. Ir jie pasakė: “Nuslėpkite tai nuo jos, nesakykite jai, kad ją ištiks mirtis”. O prieš tai, kai ji ėjo tą rytą čia eilėje, Šventoji Dvasia pagavo ją, atpažino, ką ji padarė, ir taip toliau. Ir ji akimirksniu pasveiko, tad netgi negalėjo rasti ir žymės. O tai buvo prieš du ar tris metus. Ir aš buvau sutikęs šią mergaitę maždaug prieš metus – mano manymu, ji dabar ištekėjusi, ir pas ją viskas gerai, tarsi nieko ir nebuvo.

4 IŠTARTAS ŽODIS



21 Taigi, Dievas gali išgydyti Chodžkino ligą, skirtumo nėra: “Aš – Viešpats, gydantis visas tavo ligas”. Tad truputi pakalbėkime su Juo dėl ligonių ir dėl ateinančio susirinkimo.

22 Gerasis Dangiškas Tėve, mes susirinkome čia, šioje jaukioje patalpoje, galbūt, nelabai išvaizdžioje, bet, Tėve, mes čia jaučiamės kaip namuose, žinodami, kad Tu tiek daug kartų laiminai mus. Jaučiamės šioje mažoje patalpoje, kaip Jokūbas tą naktį, kai pabėgo nuo savo brolio, pamatė regėjime, kaip Dievo Angelai kilo ir leidosi laiptais; surinko krūvą akmenų ir pasakė: “Tai Viešpaties namai”. Tėve, aš meldžiu, kad Tu palaimintum tuos, kurie susirinko šiandien vakare čia, Viešpaties namuose, Betelyje.

23 Išgirsk mūsų maldas už tuos, kas serga, už tą apsėstą demono jauną žmogų, kurį aplankė mūsų brolis.

24 Ir mes meldžiame už mielą Džordžiją, Viešpatie. Dieve, neleisk mirčiai pasiglemžti jos. Tu saugojai ją jau dvylika ar keturiolika metų, ir aš meldžiu, kad Tu ir toliau saugotum. Jeigu Tu galėjai paimti ir pašalinti iš jos tuberkuliozę, tai Tu gali pašalinti iš jos ir vėžį. Tu esi Dievas. Ir mes mylime Tave, Tėve, ir mes prašome apie tai su nepajudinamu tikėjimu.

25 Ten ligoninėje prie mirties guli šis jaunas žmogus, jaunas kareivis, nebeliko jokios vilties. Bet, Tėve, būtent tokiu laiku Tu prakalbėjai Pauliui, sakydamas: “Būk drąsus, Pauliau”. Praklabėk dar kartą, Viešpatie. Aš meldžiu, kad Tu pagailėtum šio vaikino gyvybės. Suteik tai. Neleisk jam numirti, Viešpatie. Tegu jis liks gyvas, kad Dievo Šlovė būtų apreikšta jo gyvenime.

26 Padėk mums dabar šiame vakariniame tarnavime. Atleisk mums mūsų nuodėmes. Nežinant netgi, ką pasakyti, mes atiduodame viską Tau ir prašome, kad Tu būtum išaukštintas, nes mes prašome šito Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu. Amen.

27 Taigi, aš labai mėgstu kalbėti apie Tai, Ką mes čia garbiname – apie Viešpatį Jėzų. Jis toks geras mums, ir mes visi mylime Jį. Aš šiandien tikras, kad pats didžiausias mūsų širdies noras – suvokti, kad Jis yra tarp mūsų, jeigu tik mes galėtume Jį pamatyti. Bet Jis čia, galite būti tikri. Jo Dvasia, pripildanti žemę, jūrą ir dangų, yra šiandien vakare su mumis čia, šioje auditorijoje. Ir Jis…Jis… Mes… Mūsų gyrius malonus Jam, ir Jis myli, kai Jį garbina.

28 Dabar kelėta pagrindinių minčių apie tai, kodėl mes čia. Dievo namai – tai pasitaisymo namai. Iš Viešpaties namų išeina įstatymas.

JUBILIEJAUS METAI 5



29 Ir aš manau tuo laiku, kuriame mes gyvename, ir ypatingai šiuo tamsiu ir niūriu laiku, apkeliavęs ir pamatęs visas šalis, aš matau, kad lieka tik viena viltis – tai Antras Viešpaties Jėzaus Atėjimas. Ir Jis ateis – tai taip pat tikra, kaip ir tai, kad Jis atėjo pirmą kart. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Aš tikiu tuo iš visos širdies, visu savo gyvenimu.

30 Juk Jo Žodis, kaip mes šiandien ryte pamatėme, turi išsipildyti. Tai Dievo mintys, išreikštos per Jo Žodį ir tapusios realiomis. Jeigu čia svečiai, šiandien ryte mes turėjome temą: “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas”. Taigi, Žodis buvo pradžia, bet prieš atsirandant Žodžiui… Žodis – tai išreikšta mintis. Prieš išreiškiant tai Žodyje, Dievas turėjo pamastyti. Po to ištarė Žodį, ir Jis materializavosi.

31 Taigi, Tas pats pasiuntė čia Savo ištartu Žodžiu Viešpatį Jėzų, Jis materializavosi ir tapo Dievo Sūnumi: mirė kaip Nekaltas už kaltus, kad išpirkti mus ir sugražinti į bendravimą su Dievu, kad mes, kažkada atskirti nuo Dievo, galėtume dabar prisiartinti prie Dievo dėka paaukoto teisaus Dievo Sūnaus Kraujo. Kaip Jėzus atėjo pirmąkart Išpirkėjo vaidmenyje, taip pat akivaizdu ir tai, kad Jis ateis antrąkart Jaunikio vaidmenyje. Jis…Jis ateina.

32 Ir nors labai dažnai mes galvojame: “Na… O, tiek laiko jau praėjo, ir mes galvojome taip nuo amžių…” Būtent taip žmonės galvojo prieš Jo Pirmą Atėjimą. Ir žmonės būtinai taip pat galvos ir prieš Antrą Atėjimą, nes Biblijoje sakoma, kad kalbės: “Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę”. Bet tą valandą, kurios nelaukiate, tai atsitiks.

33 Taigi, mums čia Amerikoje dera… Iš mūsų, amerikiečių krikščionių, iš mūsų rankų Dievas daug pareikalaus, nes pas mus yra tikra Evangelijos Šviesa, ir mes nenaudojame Jos taip, kaip reikia. Tad šiandien vakare aš noriu kreiptis į krikščionis dėl to, kaip galima nuliūdinti [Ją] ir praleisti dėl savęs atgailos laiką, ir kaip galima būti visiškai užantspauduotu ir pasilikti lauke, neturint dalies su Kristumi, padarę neteisingą pasirinkimą.

34 Taigi, visa tai skamba griežtai, bet laikas nuo laiko turi būti griežta, kad mes įvertintume Viešpatį Jėzų.

35 Šiandien, prieš man išeinant, prie manęs priėjo vienas brolis, ir jis pasakė: “Broli Branhamai…” (Jo širdis buvo apsunkinta dėl finansinių sunkumų.)

6 IŠTARTAS ŽODIS



Jis pasakė: “Nežiūrint į tai, ką išgirdau apie vargšus žmones Indijoje ir taip toliau, – pasakė, – tačiau kaskart…” Pasakė: “Aš geros sveikatos ir…bet viskas mane nuolatos slegia”.

36 Aš sakau: “Kiekvieną sūnų, ateinantį pas Dievą, Dievas turi bausti”.

37 Kiekvieną! Mes tiesiog turime būti išbandyti, mes jaučiame ant savęs Dievo rimbą, nors atrodo, kad mes nekalti. Dievas tai daro dėl to, kad įrodytų, kad mes iš tikrųjų sūnūs. “Kas negali pakęsti bausmės, tie pavainikiai”, – tai yra, ne tikri Dievo sūnūs. Bet tas vyras arba moteris, kurie išstovės ir išlaikys plakimą, kai viskas eina ne taip, vis tiek pakels akis ir pasakys: “Viešpatie, aš myliu Tave”, – štai tai jie. Tai yra: “Kas… kas iškentės iki galo, tas išsigelbės”. Štai, aš tai mėgstu, o jūs? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

38 “ Žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, ištvermė – patirtį, patirtis – viltį. O viltis neapvilia…” Štai jums, prašom. Matote? “Sielvartas ugdo ištvermę”. Būkite kantrūs. “O viltis neapvilia”. Ir pas mus šiandien yra viltis. Visuose mūsų sielvartuose vis tiek ugdoma… Sielvartai daro mus kantriais, laukiančiais Viešpaties Atėjimo.

39 “Kai Jis apsireikš iš dangaus antrą kart šlovėje ir didingume, jūra atiduos savo mirusius, užmigusiųjų mirtingi kūnai jame pasikeis ir taps, kaip Jo paties šlovingas kūnas, ir todėl Jis galės pajungti visa Sau”. Ir šiandien mes turime būti ne kitaip, kaip laimingais, džiūgaujančiais krikščionimis, laukiančiais tos didingos Viešpaties Atėjimo dienos.

Jėzus čia vėl kalba apie Žodį.

40 Neseniai pas mane kelioms minutėms priėjo vienas malonus brolis. Galbūt, jis dabar salėje, aš jo nematau. Bet jis pasakė: “Broli Branhamai, ačiū už Žodį”. Štai būtent, už Žodį! Įtvirtinamas Žodis. Būtent tai… Negalima grįsti tikėjimo tiesiog ant to, kad kažkas pasakė. Jis turi turėti pagrindą. O koks dar pagrindas gali būti tvirtesnis už Dievo Žodį? Juk visi Dangūs ir žemė praeis, bet Jo Žodis pasiliks visada, kaip ir pati amžinybė. Jis visada judės toliau, toliau ir toliau, Jis nesikeis. Pastebėkite, Jėzus…

41 Dėl vakarienės tarnavimo mums teks pasiskubinti ir pereiti iš karto prie temos. O tai mūsų dalis. Kiekvienas vyras ir moteris, jaunuolis ir mergina, besišaukiantys Jėzaus Vardą, pasiruoškite dabar širdyje Viešpaties vakarienei. O, tai nuostabus dalykas!

JUBILIEJAUS METAI 7



Dievas pasakė, Jėzus Kristus pasakė: “Jeigu jūs… Kas valgo Mano kūną ir geria Mano Kraują, tas turi amžinąjį Gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Ir kas nevalgo, tas neturi dalies su Manimi. Nes kas valgo ir geria nevertai, tas valgo ir geria sau pasmerkimą”. Koks laikas! Dabar pasiruoškime šiam didžiam, šlovingam įvykiui, kuris vyks po kelių minučių; aš manau, kad vienas iš svarbiausių pas mus maldykloje – tai vakarienė.

42 Taigi, ankstyvosiomis mūsų Viešpaties tarnavimo dienomis čia Jis atėjo, mano manymu, eilinį kartą į Kafarnaumą. Ir Jis atsisėdo sabata šventykloje, ir šventyklos patarnautojas padavė Jam ritinį, kad Jis jį paskaitytų.

43 Jūs pastebėjote, kad kai kokie papročiai pas mus tokie pat? Jėzus, Jis skaitė Raštus, ir po to ant Rašto grindė savo mokymą. Kartais tai prieštaravo žydų nuomonei apie tai, tačiau kas galėjo…kas galėjo Jį apkaltinti? Juk Jis buvo Šlovės Viešpačiu.

44 Ir Jis perskaitė iš ten, kur Izaijas pasakė:



Jis patepė mane skelbti… skelbti maloningųjų

Viešpaties metų.



45 Ir kai Jis padarė tai, Jis užvertė, suvyniojo ritinį ir padėjo jį, ir kreipėsi į žmones sakydamas:



Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.



46 Taigi, Izaijas prieš daug šimtų metų (tikriausiai, nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų metų) iki šito pranašavo po įkvėpimu, kad kai ateis Kristus, Jis bus pateptas skelbti maloningųjų Viešpaties metų. Toliau tai turėjo išsipildyti būtent tokiu būdu, nes Dievas per savo pranašą ištarė savo Žodį, o Jo Žodis turi išsipildyti.

47 Kaip mes kalbėjome šiandien ryte apie Izaiją, kad žmonės…nors Jėzus padarė jų akyse daug stebuklų, tačiau jie negalėjo patikėti, nes Izaijas pasakė: “Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?” Jis pasakė: “Jie turi ausis, bet negirdi, ir jie turi akis, bet nemato, kad jie neatsiverstų”. Kadangi Izaijas taip pasakė, tai žmonės negalėjo suprasti stebuklų ir viso kito, ką Jėzus jų akyse darė. Ar žinote jūs, kad ta pati pranašystė…

8 IŠTARTAS ŽODIS



48 Pastebėkite, pranašystė kartojasi. Jūs žinote apie tai, Kad Dievo Žodis pasikartoja, periodiškai pasikartoja? Pavyzdžiui, kartą Rašte, aš ten skaičiau ir pabandžiau ištirti per visą Bibliją per išnašas laukeliuose, kur sakoma: “Ir Aš…” Mato 2-me skyriuje, kur…arba, mano manymu, 1-me skyriuje sakoma, kad tai išpildė Viešpats per pranašą: “Iš Egipto Aš pašaukiau Savo Sūnų”, – kalbėdamas apie tai, kad Jėzus bus pašauktas iš Egipto. Tai taip pat lietė tai, kada Dievas pašaukė Izraelį, nes Izraelis buvo Jo sūnumi. Ir Rašto vieta, kuria jie… Matas rėmėsi, toje pačioje Rašto vietoje, kurioje Jis pašaukė Savo sūnų Izraelį iš Egipto, Jis taip pat pašaukė ir Savo Sūnų Jėzų iš Egipto. Suprantate?

49 Ir šiandien šie Raštai, kuriuos mes čia skaitome, vėl pildosi pagoniu laiku: “Jie turi akis, bet nemato; jie turi ausis, bet negirdi”. Ir Dievas daro stebuklingus darbus, ženklus ir stebuklus, o žmonės paprasčiausiai užmerkia tam akis, nes pranašystėje buvo pasakyta, kad taip ir atsitiks.

50 Taigi, Izaijas pranašavo, kad Jėzus skelbs maloningus Viešpaties metus. Štai apie tai mums ir norėtųsi šiandien vakare pakalbėti. Ir taip. Taigi, “maloningi metai” reiškia štai ką: tą laiką po tam tikro skaičiaus metų…“Maloningi metai” – tai metai, kurie senuose Raštuose vadinosi “jubiliejaus metais”. Jie ateidavo kas… Mano manymu, arba… Kas septini metai ateidavo jubiliejaus metai.

51 Ir kas septyni metai jie duodavo pailsėti žemei. Jie neaugindavo joje vaisių ir nesėjo jokių grudų. Kas septyni metai jie duodavo savo gūdinėms kultūroms pailsėti, ir tuo laiku būdavo jubiliejus.

52 Ir kiekvienąkart, kada buvo parduodamas vergas arba žydas, žmogus parduodavo į vergystę savo vaikus…

53 Tai skamba siaubingai, bet prieš kelias dienas aš stovėjau ir stebėjau, kaip vyksta tas pats, kada vyrai atvesdavo savo dukras, mergaites, išstatydavo jas vergų turguje ir išrengdavo jas, ir parduodavo jas ten į vergystę. Vienas iš vaikinų, kuris buvo ne mūsų grupėje, bet prisijungė prie mūsų ten, nupirko mielą mergaitę už trisdešimt penkis dolerius ir gavo teisėtą dokumentą, lygiai kaip gauni dokumentą mašinai. Kai kurias parduodavo už dešimt dolerių, kai kurias atiduodavo veltui. Ir kaip… Bet kurioje vietoje, kur negerbiamas Jėzaus Kristaus Vardas, žmonės ir moterys tampa vis tiek, kas gyvuliais.

54 Ir kaip mes turime šlovinti Dievą už tą šalį,

JUBILIEJAUS METAI 9



kurioje mes gyvename, už moralinius principus ir visa kita. Kaip mes elgiamės su laisvėmis nuo Dievo – tai gėda.

55 Taigi, jie parduoda vergus. Po to tai…štai ši mergaitė, ji po to gali tapti žmona, arba ji gali būti tarnaite. Ją parduoda, apžiūri jos dantis, žiūri, ar ji stipri, gali ji dirbti ar ne, ir nekalta ji ar ne, ir taip toliau. Ir jas galima nupirkti, kiek panorėsi, kiek gali sau leisti, už kelias tu gali užmokėti.

56 Štai, ir tas pats buvo įstatymo laikais, kai paimdavo ir parduodavo vergą. Po to kas septynis metus ateidavo jubiliejaus metai. Taigi, tai buvo reikšmingas laikas, ir jis turi didžiulę reikšmę mūsų dienų žmonėms. Reikšmingas laikas!

57 Taigi, vergai buvo laukuose arba dar kur nors, darbe, ir, sakykim, lenkė ten nugaras dėl nepakeliamos naštos, uždėtos prižiūrėtojų, savininkų. O jis buvo jų pilnateisiu ponu ir šeimininku, nes pas jį buvo teisinis dokumentas, įrodantis, kad šis vergas priklauso jam. Jis galėjo elgtis su jais, kaip su arkliu arba kaip jam šaus į galvą. Tai buvo jo vergas.

58 Bet kas septynis metus pagal Dievo įstatymą pas juos ateidavo jubiliejiniai metai, tada kunigas pakeliaudavo šalį, pūsdamas į trimitą, ir kiekvienam vergui, kuris buvo nupirktas už tam tikrą sumą ir tapo vergu, buvo duodama privilegija tapti laisvu ir sugrįžti atgal namo pas savo artimuosius. Jis pergyvendavo išpirkimą iš malonės. Jam nereikėdavo nieko mokėti, jo artimiesiems nereikėjo nieko mokėti – tai buvo Dievo darbas. Koks nuostabus pavyzdys!

59 Šiandien žmonės mūsų šalyje ir visur parsidavė nuodėmei, gėrimui, azartiniams žaidimams, išgertuvėms – daro kas neleista ir tampa šėtono vergais. Kai kurie…

60 Aš čia neseniai sutikau vieną jauną ponią. Ji pasakė: “Broli Branhamai, aš viską atiduočiau dėl to, kad tik išsilaisvinčiau nuo įtakos viskiui”. Ji pasakė: “Aš pradėjau dar mergaite, susidraugavau su vaikinu, kuris išgerdavo. Mes pradėjome maišyti gėrimus, ir aš atsidūriau pas juos visiškoje vergystėje. Jeigu aš neišgersiu, – pasakė ji, – tai aš tiesiog iš proto kraustausi. O kad man tik išsilaisvinti nuo šito!”

61 Aš pasakiau: “Tu pati negalėsi šito padaryti, bet aš žinau Tą, Kas gali išlaisvinti tave nuo šito. Viešpats Jėzus Kristus atėjo, kad išlaisvinti tave”.

62 Taigi, atkreipkite dėmesį,

10 IŠTARTAS ŽODIS



šie jubiliejaus metai pasikartoja dabar vėl simbolio formoje. Laikas nuo laiko žemėje užsidega prabudimas. Štai didis Veslio prabudimas, kuris užsibaigė ne taip jau seniai. Žmonės… Mes galime paimti ir pastatyti po Billi Grehamą ir Oralą Robertsą visoje šalyje, visur. Ir kiek mes besistengtume, kaip smarkiai mes besistengtume organizuoti žmones ir suvienyti juos – tik Dievas gali atnešti prabudimą. Nesvarbu…

63 Mes stengiamės sukurti krikščioniškų verslininkų organizaciją. Tai gerai. Dabar jie stengiasi sukurti tarpdenominacine tarnautojų asociaciją. Visa tai gerai. Bet, mano broli, jeigu tai tik iš žmogaus, tai visa tai susiveda į nulį. Tad reikia, kad Dievo Dvasia būtų tarp žmonių!

64 Taigi, šito užsidegusio didžio vesliečių prabudimo laiku atėjo jubiliejaus laikas dėl vesliečių. Jis prasidėjo nuo paprastos neraštingų žmonių grupelės, kurie tiesiog pamokslavo Evangeliją. Ir jėga ir Dievo šlovė pradėjo lietis taip, kad verslininkai eidavo į darbą, sėsdavosi už darbo stalo ir verkė, kaip kūdikiai, ir uždarydavo įmones. Fermeriai laukuose, kurie palinkdavo prie plūgo ir ardavo, jie sustabdydavo gyvulius, klaupdavosi lauke (paprasti nusidėjėliai) ir keldavo rankas į Dievą, ir melsdavo malonės. Žmonės eidavo į kelius ir visur, pradėjo traukti visuomenės dėmesį ir visa kita – vyko prabudimas.

65 Štai ko reikia Amerikai šiandien! Jai nereikalingas Billi Grehamas, ir jai nereikalingas Oralas Robertsas. Šiandien jai reikia, kad Šventoji Dvasia pradėtų judėti tarp žmonių, skelbdama laisvės metus. Teisingai. Reikalinga ne nauja organizacija, reikalingas ne naujas įrenginys, jai tik reikia, kad Šventoji Dvasia ateitų su kaltinančia jėga. Galima iki pražilimo pamokslauti Evangeliją, galima iki pražilimo daryti ženklus ir stebuklus. Bet jeigu Dievas neateis pas žmones ir nepradės veikti…

66 Juk kada prasidėjo tas prabudimas, vienas tarnautojas nuvyko į vieną vietą, kur per kelią ėjo vandens vamzdis. Ir jis užlipo…sustabdė arklį ir palindo po tuo vamzdžiu, ir pasakė: “Padaryk taip, kad visi vyrai, moterys, jaunuoliai arba merginos, kurie eis per šį vamzdį, kristų nuo Tavo Dvasios apkaltinimo”. Jis surado gerą, ištikimą karį, pakišo jį po juo, kad tas melstųsi, pasiliktų ten dieną ir naktį, pasninkautų ir melstųsi.

67 Jis nuėjo toliau į miestą

JUBILIEJAUS METAI 11



ir paprašė leidimo paprašyti palaiminimo prie stalo, prieš paduodant pietus. Pasakė: “Gerai”.

68 Ir jis atsistojo ir pasakė: “Viešpatie dieve, padaryk taip, kad visi vyrai ir visos moterys, sėdintys už šio stalo, suvoktų savo nuodėmingumą”.

69 Ir kalbėjo, ir rašė laikraščiuose, kad moterys eidavo per tą vamzdį, sustabdydavo kelyje arklius ir pradėdavo raudoti, ir verkti. Vyrai ir moterys prieidavo prie stalo, sėsdavosi, imdavo ir patraukdavo valgį, ir raudodavo, verkė ir atgailavo.

70 Štai toks mums reikia šiandien prabudimas – kada Dievas ateina į žmonių tarpą.

71 Mes galime pradėti susirinkimą, daryti ženklus ir stebuklus… Aš pastebiu tai čia, aš vykstu į kelionę, ir kartais susirinkimuose aklieji praregi, kurti girdi, o žmonės prieina, žiūri, ir sako: “Tai nuostabu”. Kai prabudimas pasibaigia, apie juos daugiau nieko negirdėti. Jie vėl už savo: “Na taip, aš tikiu tuo”.

72 Šiandien reikalingas ne kažkoks naujas pamokslininkas, o reikia, kad būtent Šventoji Dvasia ateitų į žmonių tarpą ir išjudintų juos, pažadintų juos alkti ir trokšti teisumo: “Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti”. Kokioje tai bebūtų vietoje – tik Šventoji Dvasia gali tai padaryti.

73 Taigi, tais laikais, kai šie kunigai… Šita žmogų nuvesdavo ten ir, galbūt, jis dirbo kauptuku kukurūzų lauke, šeimininkas vaikščiojo ir plakė jį rimbu: “Nagi, greičiau! Pasijudink!”

74 Bet kaip tik skambėdavo tas trimitas, šis žmogus galėjo mesti kauptuką ir pasakyti: “Aš daugiau nebedirbsiu kauptuku”. Ir šiam prievaizdui, šitam prižiūrėtojui, jau buvo draudžiama prie jo prisiliesti, nes tas buvo laisvas. Kodėl? – Jis išgirdo gerąją naujieną, prasidėjo jubiliejus, buvo atliktas išpirkimas, ir visi vergai galėjo išeiti į laisvę.

75 Aš prisimenu save (o, tai bent!), kai aš išgirdau šią gerąją naujieną, kuri atėjo į mano širdį. Kai šis nuodėmingas berniukas gulėjo ant lovos ligoninėje, daktaras pasakė: “Tau liko gyventi dar trys minutės”, – aš išgirdau garsą iš Dangaus, pasakiusį man, kad atėjo jubiliejaus metai.

76 Aš priėmiau Viešpatį Jėzų, numečiau nuo savęs visus nuodėmės pančius ir pasakiau šėtonui: “Tu daugiau nebegali daryti man skriaudos, nes aš atidaviau savo gyvenimą Jėzui Kristui,

12 IŠTARTAS ŽODIS



ir tu daugiau negali manęs plakti”. Nuo to laiko jis mane dažnai gąsdindavo, bet jis jau nebegalėjo prie manęs prisiliesti, nes jis tiesiog blefuoja. Aš girdžiu, kaip jo rimbas pliaukši ir žvanga, ir taip toliau, bet tai be naudos, nes aš jam nepasiekiamas, nes dabar aš priklausau Viešpačiui. Teisingai.

77 Taigi, mes matome, kad šis žmogus, kai jam atsirado laivė išeiti, jis turėjo sugrįžti į savo namus, sugrįžtas pas savo gimines, sugrįžti pas savo žmoną ir vaikus. Jis buvo laisvas. Jam jau nebereikėjo pasilikti vergu.

78 Bet tragedija štai kame. Jeigu šis žmogus nenorėdavo sugrįžti, ir jis norėjo ten pasilikti, tuomet tas šeimininkas prieidavo prie jo su žodžiais:

– Tu nori pasilikti mano vergu?

– Taip.

Tuomet jį vesdavo į šventyklą, papasakodavo apie tai žmonėms, paliudydavo apie tai visos bendruomenės akivaizdoje, priglausdavo jo ausį prie staktos ir pradurdavo yla, ir uždėdavo ant jo ausies žymę. Tokiu atveju laisvė jam buvo uždaryta visam laikui. Jis turėjo pasilikti vergu visam likusiam gyvenimui. Jis turėjo nuolatos tarnauti šiam vergvaldžiui visą likusį gyvenimą, jeigu jis sąmoningai atmetė pakvietimą ir galimybę tapti laisvu.

79 Dabar susikaupkite minutėlei. Per paskutinius keturiasdešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose nuolatos skambėjo Šventosios Dvasios garsas, kuris veikė tarp žmonių ir individualiai, rodė ženklus ir stebuklus, ir įvairius stebuklingus darbus. Žmonės kėlėsi iš prostitučių, iš nesantuokinių vaikų ir taip toliau, ir tapo tvarkingais žmonėmis ir krikščionimis. Buvo taip, kad akli praregėdavo, kurčiųjų ausys atsiverdavo – reikšmingas jubiliejaus laikas dėl ligonių ir kenčiančių, tų, kas buvo surišti šėtono visais atžvilgiais: ar žmogus buvo ligonis, ar jis buvo aklas, ar jis buvo luošas – tarp žmonių vyko tūkstančių tūkstančiai stebuklų. Per paskutinius keturiasdešimt metų bažnyčiose nuolatos vyko krikšto Šventąja Dvasia prabudimas. Ir atėjo toks laikas, kai šalis visumoje ir žmonės individualiai, ir bažnytinės grupės – mes Jį atstūmėme. Mes nuėjome ir atstūmėme Jį.

80 Ir, draugai, graudu tai, kad jeigu jūs per daug dažnai liūdinate Šventąją Dvasią, tuomet jūs peržengiate skiriamą ribą, jūs prieinate prie to, kad jums jau nebelieka atgailos,

JUBILIEJAUS METAI 13



ir jūs būsite užantspauduoti tamsos karalystėje, kur jūs niekada nepamatysite Viešpaties Jėzaus, niekada nepamatysite gyvenimo vilties, ir jūs visam laikui būsite aklinai užantspauduoti. Koks rimtas perspėjimas! O, aš tikiuosi, kad Šventoji Dvasia persunks tuo jūsų širdį.

81 Tie iš jūsų, kas ant ribos; tie, kas dažnai galvodavo taip: “Aš norėčiau būti visiškai pasišventusiu krikščioniu, tik štai reikia nuspręsti, kada tai padaryti”, – o, mano broli, sese, ar suvokiate jūs, kad tai gali pasirodyti apskritai jūsų paskutine galimybe tapti tokiu? Tai gali būti paskutinis vakaras, kada jums atsiras galimybė tapti tikinčiu krikščioniu. Gali atsitikti taip, kad šiandien vakare jūs atmesite Dievo Žinią paskutinį kartą. Tuomet Dievo akyse jūs būsite pažymėti atsimetėlio ženklu.

82 Paskutinėmis dienomis bus tik dvi žmonių klasės. Ir ta, ir kita nešios žymę.

83 Dievo žymė – tai Šventosios Dvasios krikštas, tame nėra jokių abejonių. Neseniai aš čia pamokslavau apie tai, su Šventosios Dvasios pagalba ir iš Dievo Žodžio įrodžiau tai, kad Dievo Antspaudas – tai Šventosios Dvasios krikštas. Efeziečiams 4:30 sakoma: “ Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai”. Be Šventosios Dvasios jūs neužantspauduoti. Tad Šventoji Dvasia – tai Dievo Antspaudas.

84 Ir reiškia, kad visi, kas nebuvo užantspauduoti Šventąja Dvasia, priėmė žvėries ženklą. O žvėries ženklas – tai atsimetėlio ženklas, tai yra Šventosios Dvasios atstūmimas. Suprantate, ką aš turiu omenyje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

85 Vadinasi, kada žmonės sužino apie jubiliejų arba pasigirsta didelis garsas apie tai, kad žmonės gauna Šventąją Dvasią, o jūs tyčia, sąmoningai atmetate Ją, tuomet Dievas jau nebeturi…tiksliau, jau daugiau nebeprivalo kalbėti jums, tuomet jūs būsite paženklinti. Visi seni Senojo Testamento provaizdžiai – tai tik provaizdžiai ir šešėliai Naujojo. Ir jeigu atmeti Kristų ir atsisakai jo, nors Jis pasibeldė į tavo duris, tai tu prie pavojingos ribos, tavo ausis bus perdurta. “Tikėjimas – iš klausimo, Dievo Žodžio klausimo”. Ir Dievas uždarys tavo ausis, kad tu jau niekada negalėtum suprasti. Ir visą likusį gyvenimą tu tik ir užsiimsi tuo, kad kritikuosi Evangeliją, o kada mirsi, tai žūsi visam laikui. Kas per laikas, juk tai jubiliejaus laikas, kai durys atidarytos!

14 IŠTARTAS ŽODIS



Ar suvokiate jūs, kad tas pats Šventosios Dvasios krikštas…

86 Paskutinius keturis, penkis, šešis metus aš nagrinėju Šventosios Dvasios istoriją, žinodamas, kad ateis toks laikas, kuris pas mane prasideda dabar, kad aš kuriam laikui atidėsiu į šalį išgydymo tarnavimus, kurie buvo pirmoje vietoje, ir pamokslausiu Evangeliją. Teisingai. Pirma, ką aš turėjau padaryti…

87 Žmonės klausia: “Kodėl tu nedarai šito? Kodėl tu nedarai ano?”

88 Pirma, ką aš turėjau padaryti su šitos dieviškos dovanos pagalba – tai užkariauti žmonių širdis. Jeigu aš neužkariausiu jų širdžių, jie neklausys. Dabar Dievas tai patvirtino, ir dabar jie man tiki. Jie matė, kaip Dievo jėga veikia ir padaro tiksliai. Dabar ką pasakysi, tuo jie ir tiki. Taigi, pirma, aš turėjau išsiaiškinti tai, apie ką kalbėjau, nes teismo dieną aš atsakysiu už tai prieš Dievą. Taip.

89 Šventosios Dvasios krikštas pirmąkart nuo Sekminių laikų nužengė Rusijoje prieš šimtą metų. Taip. Tai istorija. Ir jie turėjo Šventosios Dvasios krikštą, ir jie darė ženklus ir stebuklus prieš šimtą metų, ir visa šalis atmetė Jį ir atsisakė Jo. Ir kada jie tai padarė, jie dabar tapo bedieviais, anti religingais ir tapo komunistais, šaltais, kietaširdžiais. Jeigu jūs neklausysite Dievo, Jis atiduos jus dvasiai, kuri pasmerks jus, būsite atiduoti iškreiptam mąstymui, kad tikėti melu, ir ja būsite nuteisti. Štai kokioje šiandien padėtyje Rusija – pasmerkta Dievo akyse, nes jie taip ir nepriėmė jubiliejaus žinios apie krikštą Šventąja Dvasia. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Jie buvo atiduoti iškreiptam mąstymui. Jie patikėjo melu ir ja nuteisti Dievo akyse.

90 Sekanti vieta, kur Ji nusileido, buvo Turkija, ir turkai atmetė Ją: nukryžiavo, mėtė tuos armėnus į tvenkinius ir taip toliau (kardai štai taip kabėjo ir taip toliau), ir žudė juos šimtais. Ir pažiūrėkite, kokioje padėtyje Turkija šiandien. Tiksliai.

91 Taigi, mano broli, Amerikai buvo keturiasdešimt metų senoviškų apaštališkų pamokslų, jubiliejaus metai. Ir jeigu jie šito nepriims kaip šalis (ir aš bijau, kad jie nepriims), tuomet jie bus visiškai užantspauduoti lauko tamsoje kaip atsimetėliai. Su visomis mūsų denominacijomis viskas gerai, bet, mano broli, Dievas žiūri ne į denominacijas, Jis žiūri į žmones individualiai. Krikščionybė – tai ne denominacija, krikščionybė – tai gyvenimas, kurį žmogus gyvena individualiai. Amen!

92 Kartą, TAIP SAKO ŠVENTOJI DVASIA iš Dievo Žodžio,

JUBILIEJAUS METAI 15



ši Amerika, kurioje Dievas visiškai atmetamas, gaus žvėries ženklą remiantis Apreiškimo 13-tu skyriu. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą–Red.] Ir mes judame ta kryptimi.

93 Dievas jokioje šalyje negali leisti… Pas Dievą nėra mylimų šalių. Jis neatsižvelgia į asmenį. Jam reikalingas kiekvienas norintis. Ir jeigu viena šalis klestės ir darys visa tai, ir išstovės, tai ši imperija stovės visada.

94 Bet kiekviena pasaulinė imperija bus sugriauta ateinant Akmeniui, atskilusio nuo Uolos be rankų pagalbos, kuris sutrupins visas pasaulio karalystes. Ir Kristus valdys ir karaliaus, ir Jo karaliavimui nebus pabaigos. “Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis, ant Jo peties viešpatavimas, ir Jo karalystei nebus galo”. Štai ši Dievo Karalystė ateis su valdžia ir viešpatavimu, o visas likęs pasaulis bus sudaužytas ir sutriuškintas į gabalus. Jie Jį atmes, šalys Jį atstums, bažnyčios Jį atstums, atskiri žmonės Jį atstums, kad Dievas galėtų teisti šalis, galėtų teisti bažnyčias, galėtų teisti atskirus žmones. Juk, jeigu žmogus ateina prie Tiesos, bet negyvena Tiesoje, tuomet jis remiantis Raštu piktžodžiavo arba atmetė Dievo Šventąją Dvasią ir praleido išpirkimo dieną.

95 Draugai, kada jūs čia gyvenate, tai, ką jūs gaunate… Mes nešiojame gerus drabužius, pačius geriausius drabužius. Amerikiečiai rengiasi geriausiai pasaulyje. Amerikiečiai valgo geriau už visus pasaulyje. Jie važinėja pačiais geriausiais automobiliais pasaulyje. Na ir pas ką pasaulyje nėra tiek pinigų, kiek pas juos. Taip. Pas mus viskas geriausia pasaulyje. Pas mus pačios geriausios bažnyčios pasaulyje. Pas mus patys geriausi žmonės pasaulyje. Tačiau, visame tame, šalis visiškai po truputi nusigręžia nuo Dievo, nes mes “pervedame rodykles” ant atskirų žmonių, mes “pervedame rodykles” į denominacijas, mes “pervedame rodykles” į šalis.

96 Čia neseniai aš paklausiau vieno žmogaus, paklausiau: “Tu krikščionis?”

97 Jis atsakė: “Kad jūs žinotumėte, aš amerikietis. Aš iš krikščioniškos šalies”. Bet tai juk išviso nieko nereiškia.

Vienos merginos aš paklausiau: “Tu krikščionė?”

98 Ji atsakė: “Kad jūs žinotumėte, jaunas žmogau, aš kiekvieną vakarą uždegu žvakutę”.

16 IŠTARTAS ŽODIS



99 Koks skirtumas, kiek jūs statote žvakučių? Koks skirtumas, kiek jūs gyvenate šioje šalyje? Koks skirtumas, kokiai priklausote bažnyčiai? “Jeigu žmogus negims iš naujo iš Dievo Dvasios, jis nematys Dievo Karalystės”. Tai buvo įspėjamoji mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tema.

100 Mano draugai, jūs neįsivaizduojate, kaip aš jus myliu. Jūs nesuvokiate, kodėl aš…kad aš nesistengiu atbaidyti jus tik todėl, kad aš stoviu už sakyklos, kitaip aš piktnaudžiaučiau jumis.

101 Bet aš šiandien sakau jums apie tai dėl to, kad jūs būtumėte perspėti per Evangeliją! Bėkite pas Kristų! Atidėkite viską į šoną! Nelaukite kokios nors ten tetos Mašos, nelaukite, kad tai prasidėtų bažnyčioje – pradėkite tai savyje tiesiog dabar! Juk gali ateiti toks laikas, kada Dievas paskirs jums visą likusį gyvenimą būti nuodėmės vergu, kuriuo jūs taip ilgai buvote surišti. Kiek tai bekainuotų!

102 Kažkas neseniai kalbėjo, pasakė: “Bet, broli Branhamai…” Šitas žmogus buvo labai nuoširdus, bet kaip šis žmogus gyveno? – Gyveno nuodėmėje. “O, – pasakė, – aš nuoširdus, aš tikiu į Viešpatį Jėzų Kristų”.

103 Aš pasakiau: “Jeigu tu nuoširdus, tuomet įrodyk, kad tu nuoširdus. Atsisakyk nuodėmės, kurioje tu gyveni”.

“O, – pasakė, – supranti, tai ne taip paprasta”.

Aš pasakiau: “O aš galvojau, kad tu nuoširdus”.

Jis pasakė: “Man dar tai reikia padaryti, man dar aną reikia padaryti”.

104 Kas gyvenimiškai svarbu, ką jūs galite padaryti – tai ateiti pas Jėzų Kristų, kokios pas jus ten bebūtų priežastys. Kas gali būti svarbiau už gimimą iš naujo?

105 Kiekvienas iš jūsų žino, kad kartą jūs tapsite kaukole ir sauja kaulų, kurie gulės čia po šiuo moliu. Jums tai skirta, ir tai taip pat akivaizdu, kaip ir tai, kad jūs sėdite dabar čia. Taip. Tada kokiais jūs turite būti nuoširdžiais? Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Galbūt, jūs iškeliausite lygiai po valandos. Šituo pat laiku lygiai po metų ant jūsų kaulų, gal, nebeliks nė gabalėlio odos – po dvylikos mėnesių. Jūsų kūne gali nebelikti nė lašo gyvybės ir po dvidešimt penkių minučių. O po to, nuo tos akimirkos ir kol neužsibaigs nesibaigiantys amžiai, niekada nebus… Kokioje būsenoje jūs įeisite, tokioje būsenoje jūs pasiliksite visada.

JUBILIEJAUS METAI 17



106 Tad, jeigu tu šiltas, mano broli, tai pavojingas stovis dėl tavęs – šiltas stovis. Jėzus pasakė: “Būk arba karštas, arba šaltas. Arba būk iš visos širdies už Mane, arba būk prieš Mane”. Jeigu jūs tik gyvenate gana tvarkingą gyvenimą, tai visai neįskaitoma. Jūsų teisumo drapanos niekaip neišsilaikys teismo dieną. Teisingai.

107 Pasakysite: “Aš juk vaikštau į bažnyčią”. Tas visai čia ne prie ko. Aš sutinku, kad jūs turite būti bažnyčios nariu, tai gerai, bet tai neturi nieko bendro su išgelbėjimu.

108 Lygiai kaip aš pasakojau šiandien ryte, žmogus važinėjo visur, stengdamasis rasti Jėzų Kristų, o Jis jau buvo jo širdyje. Visa tai, ką jis darė – šūkavo ir kalbėjo kalbomis, ir taip toliau – visa tai gerai, bet tai Kristaus atributai, kuris visų pirma ir įėjo į vidų. Suprantate? Pirma, pas jus čia turi būti Kristus, o jau paskui vyks šie dalykai. Bet tai galima daryti, neturint Kristaus; štai tada jūs visai nepavydėtinoje padėtyje.

109 Taigi, aš mačiau, kaip pagonys šūkauja. Tai tiesa. Aš mačiau, kaip žmonės vaikšto ir išdarinėja tokius keistus pažiūrėti dalykus, kad galima…bet kam patikėsi. Ištraukia štai taip iš maišo virvę, daro su ja kažkokį triuką, ir virvė tiesiai štai taip vertikaliai stovi ore. Ima didžiulę kobrą (be to ji kandžiojasi) – nesvarbu, yra pas ją dantys ar ne – užmeta skudurą, ir žiūri, o jos dantys jau ant skuduro kabo. Vaikšto ten ir groja virš jos melodiją, gieda ir varto ją aplink kaklą. O ši kobra tiesiog žiūri į jį, atrodo, tuoj-tuoj įkas, bet neįkanda. Prie jos iš viso artintis negalima, ji jus užmuš.

110 Ir aš mačiau, kaip jie ten išeina ir vaikšto per laužus, kai sudega anglys. Nusiima nuo savęs viską ir pereina tiesiai per tuos įkaitintus anglis, kaip niekur nieko – ir nei vienos žaizdos. Įeina į gilę uolą, kur pilna susmulkinto stiklo, kuris štai taip styro, išsibėgėja ir kaip šoks ten (!), gulasi ir voliojasi, raitosi ir raitosi, atsistoja, ir pas juos nei vieno įpjovimo, ir iššoka atgal. Tai tikėjimas, bet, mano broli, tai ne išgelbėjimas! Visai ne. O, tokiomis gudrybėmis velnias suklaidina žmones!

111 Išgelbėjimas – tai individualus darbas su Visagaliu Dievu per Viešpatį Jėzų Kristų.

112 O, draugai, šiandien mums reikia, kad senybiniai susirinkimai, kuriuos mes turėjome prieš daug metų, apėmė visą šalį, kada žmonės grįždavo namo ir padarydavo tvarką savo šeimoje, jie išmesdavo iš namų visa blogą,

18 IŠTARTAS ŽODIS



jie nustodavo namuose daryti visokius niekus. Kiekvienuose namuose ir šeimoje viską pilnai sutvarkydavo, ir jie atsikratydavo pykčio, jie nustodavo apgaudinėti, jie nustodavo meluoti. Jie būdavo vieni kitiems sąžiningi ir blaivaus proto, gyveno, kaip dera krikščionims. Štai tokia religija!

113 O šiandien ta pati religija, kaip ir pas mus, viskas šakojosi ir šakojosi, ir ją pradėjo taip kopijuoti, kad iš jos gaunasi vos ne holivudinis šau. Juk jūs žinote, kad tai tiesa. Ir mes susirenkame salėje, organizuojame didžiulį orkestrą ir grojame muziką, ir nesusivaldo, ir elgiasi, tarsi, kaip krikščionys. Bet kada nors paimkite ir atsistokite tokiam žmogui skersai kelio, ir pamatysite, kas jums išeis. Suprantate?

114 Krikščionybė – tai kantrumas, gerumas, kuklumas, nuolankumas, kantrybė. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] “Kristus, niekinamas, Jis neatsakė tuo pačiu”. Teisingai? [“Amen”.] Krikščionybė – tai gyvenimo būdas, kurį žmogus gyvena. Tai asmeninis pergyvenimas. Ne…

115 O kai kurie sako: “A tas vaikinas, aš žinau, kad tas žmogus darė tą ir aną. Aš žinau, kad jis gali…jis gali pasimelsti už sergančius, ir jie pasveiksta”. Tai juk nereiškia, kad jis krikščionis. Tikėjimas bet ką padarys.

116 O kad jums, krikščionims, tik užimti tokią poziciją!

117 Mūsų grupelė šioje maldykloje, štai jūs visi: jeigu tik jūs pamatytumėte, kaip raganos ir kerėtojos daro stebuklus! Dar kaip daro! Ir pas jas visi pasireiškimai, kurie būdingi krikščionybei, bet jos negali būti krikščionėmis. Pažiūrėkite į jų gyvenimą, kuo jos užsiima.

118 Žmonėms ten irgi gyvenimas susidėjus su moterimis, paleistuvavimas ir tai įeina į religiją, ir tie patys žmonės daro ženklus ir stebuklus. Ne…

119 Tik štai yra viena, ko jie negali padaryti. Man dar neteko pamatyti, kad koks nors žynys arba dar kas nors galėtų padaryti būtent štai šį vieną dalyką. Stebuklus jie gali daryti, pavyzdžiui, kad virvė stovėtų vertikaliai. Jie gali bėgioti per laužą, užburti ugnį, tokiems dalykams jie gabūs. Bet jie negali gydyti žmonių. Tai keista. Jie gali užleisti ant žmogaus prakeikimą, ir žmones ištinka ligos. Bet jie negali nuimti prakeikimo ir išgydyti juos.

120 Taip buvo ir biblijiniais laikais.

JUBILIEJAUS METAI 19



Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, užleisti auglius ir votis jie galėjo, bet štai nuimti juos jie negalėjo; užleisti muses ir mašalus jie galėjo, bet štai pašalinti juos jie negalėjo, nes tik Viešpats išgydo ligonius. Jie gali šokti dvasioje. Aš mačiau tokius daug kartų. Jie pajėgūs visokiems gudriems triukams, bet štai išgydyti ligonių jie negali, ir dar jie negali gyventi krikščioniškai. Štai šito jie tiksliai negali.

121 Tad, išeina, pas kiekvieną vyrą ir pas kiekvieną moterį šis dalykas yra asmeniškas. Ir kada matai visus šiuos netikrus dalykus… O Biblijoje sakoma, kad “paskutinėmis dienomis dvi dvasios bus tiek panašios, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius”. Teisingai. “Netikri kristūs, netikros dvasios sukyla, rodo ženklus, klaidindamos daugelį”. Taip. Bet: “Mano avys pažysta Mano balsą, paskui svetimą jos neseks”. O, kokiu laiku mes gyvename! Ir jubiliejus jau vos nepasibaigė.

122 Drauge, paklausyk dabar, jeigu tu čia be Kristaus, ir tu Jo nepažįsti… jeigu iš tikrųjų tikras savo širdyje, įsitikinęs be mažiausios abejonės, kad Kristus tavo širdyje, tai gerai. Bet jeigu tu sakai: “Broli Branhamai, kartą, kai aš buvau prie altoriaus, aš taip verkiau”, – nežiūrėk į tai. Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, ar žinai? Kartą man buvo taip gerai, aš per visą salią šokau Dvasioje”. Nežiūrėk į tai. Suprantate? Jūs pasakysite: “Aš kartą pasimeldžiau už žmogų, ir jis pasveiko”. Nežiūrėk į tai.

123 Į ką jums reikia žiūrėti? – Reikia žinoti, kad kada Kristus jūsų širdyje, kada prasideda dideli išbandymai ir problemos, Jis jums ir toliau brangus, jūs vis tiek einate toliau. Jeigu viskas vyksta ne taip, ir viskas prieš jus, ir viskas eina kreivai, bet jūs vis tiek geri ir mieli, viskas gerai, gyvenate sau, kaip nieko nebuvę, ir jūs…“jūsų dvasia liudija apie Jo Dvasią, kad jūs – Dievo sūnūs ir dukros”. Drauge, jeigu šiandien tavo sieloje tai neatsispindi, tai nebūk paženklintas ir išbrauktas iš Dievo Karalystės – įeik į Dievo Karalystę.

124 Ir reikia tik žmogui būti paženklintu į Dievo Karalystę, kaip jis bus užantspauduotas iki savo kelionės pabaigos. “Neliūdinkite Dievo Šventosios Dvasios, kuria jūs užantspauduoti iki jūsų išpirkimo dienos”.

125 Taigi, pas mus yra senamadis paprotys kviesti prie altoriaus, atvesti žmones prie altoriaus. Garbė Dievui už tai. Tai geras senamadis paprotys,

20 IŠTARTAS ŽODIS



kuris atsirado metodistų bažnyčioje prieš daug metų. Ir pas jį… tai gerai, ir šiandien tai irgi gerai.

126 Bet kad tapti krikščioniu, jums nebūtinai ateiti prie altoriaus. Biblijiniais laikais šito visai nebuvo. Tokius tiesiog priimdavo kaip tikinčiuosius. Per visą apaštališkąjį periodą išviso nė karto nekvietė prie altoriaus. Tada nebuvo kvietimo prie altoriaus. Jie sakydavo: “Visi įtikėjusieji pasikrikštijo”. Teisingai? Jie tapdavo tikinčiaisiais.

127 Kai jūs visiškai įsitikinę, kad Jėzus Kristus – tai Dievo Sūnus, ir jūsų širdyje… (tik ne įsivaizdavime, bet) …jūsų širdyje, kažkas ten atsiliepia ir sako: “Dabar aš išgelbėtas”, – tada, mano broli, tau daugiau nieko ir nereikia. Išpažink tai, ir tegu tavo žodžiai skamba. O paskui, nuo tos akimirkos, stebėk…stebėk savo gyvenimą. Kaip ant kukurūzo negali išaugti dagišius, taip ir šis žmogus negalės nešti blogų vaisių. Jis būtinai atneš gerus vaisius.

128 Jėzus pasakė: “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane Atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”. Tai todėl, kad jūs įtikėjote. Ne įsivaizdavote, bet tikite tuo. Tai tampa mintimi jūsų širdyje. Sekantis žingsnis – jūs išreiškiate ją kaip išpažinimą. “Kas išpažins Mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje”. Tada kažkas įsiinkarina. Štai tai realumas.

129 Bet to, ko mes buvome išmokyti, draugai, nukreipė mus nuo kelio. Mes buvome išmokyti, metodistai mokė pradžioje jie sakė: “Broli, kai žmonės įeidavo į šūkavimo būseną, jie gaudavo pašventinimą, darbas buvo padarytas”. Bet paskui išaiškėjo, kad naudos iš to buvo mažai. Teisingai.

130 Kai nazariečiai šūkavo, pakėlė rankas, bėgiojo pirmyn atgal praėjimuose, jie sakė: “Tai Jis ir yra”. Bet daugelis iš jų šūkavo ir bėgiojo praėjimuose, ir po to gyveno kokį papuola gyvenimą, tad jie žinojo, kad tai visiškai ne Jis buvo.

131 Pasirodė sekmininkai, kada Dievas pradėjo atstatyti bažnyčioje dovanas, pradėjo kalbėti kalbomis. Jie pasakė: “tai Jis ir yra, dabar Jį gavome, mums viskas gerai”. Bet pasirodė, kad jie Jo neturėjo. Teisingai. Žmonės kalba kalbomis ir gyvena kaip papuola.

132 Mano broli, svarbiausia – būti tikru! Taigi, šūkauti – tai gerai. Aš tikiu į pašventinimą (tiksliai), ne į mano, o į Jo. Suprantate? Taip. Šventumas ne mano, o Jo. Kada Ji, Šventoji Dvasia, įdeda štai čia Savo šventumą – tai Jo šventumas, o ne mano.

JUBILIEJAUS METAI 21



Aš nusidėjėlis, o Jis Viešpats.

133 Taigi, aš tikiu į pašventinimą, tikiu į šūkavimą, tikiu, kad pas žmogų, gimusį iš naujo, bus kažkokie pasireiškimai. Taip. Aš tikiu į kalbėjimą kalbomis. Aš tikiu į kalbų išaiškinimą. Aš tikiu į ligonių išgydymą. Bet visi šie darbai seka po to, kai jūs priimsite Viešpatį Jėzų Kristų.

134 O mes vis tvirtinome taip: “Šaukė? – Vadinasi, gavo Jį. Išpranašavo? – Vadinasi, gavo Jį”. Bet jis tai gavo visai ne tai. Jeigu nuskinsi nuo medžio obuolį, tai nereiškia, kas pas tave visas medis. Suprantate? Pas tave to medžio atributas. Čia ir iškyla problemos. Bet kaip tik širdyje apsigyvena Kristus, visi kiti dalykai vyks tiesiog automatiškai.

135 Greitai jau kaip tik bus žiema, visi medžiai numes lapus, išskyrus ąžuolą. Ant jo lapai pasiliks. Kai ateis pavasaris, tie lapai bus seni ir mirę. Jums nereikės imti ir nuplėšti lapus, kad atsirastų nauji. Tegu tik atsiranda nauja gyvybė, ir seni patys nukris, ir atsiras nauji.

Tas pats ir su krikščionybe.

136 Priimti Jėzų Kristų – ne… Aš girdėjau, žmones kalbant: “Na, šlovė Dievui, aš ankščiau keikiausi, aš taip keikiausi, kad žmonėms ausis raitydavosi. Ir aš nustojau keiktis, aš žinau, kad aš krikščionis”. Ne, ne todėl tu juo tapai. Visiškai ne. “Aš ankščiau išgerdavau, ir aš mečiau gerti”. Tai gerai, bet jeigu tu pats tai metei, tada tai tik doras poelgis.

137 O priimti Jėzų Kristų – tai priimti Jį, Asmenį į savo širdį. Nuo šito jūs mirštate pasaulio dalykams, ir jumyse gyvenas Kristus. Suprantate? Jūs visiškai galėtumėte mesti gerti ir vis tiek nebūti krikščioniu. Jūs galėtumėte laikytis visų dešimt įsakymų ir vis tiek nebūti krikščioniu. Juk jei jūs išsigelbėtumėte su dešimt įsakymų, tai Jėzus veltui mirė. Bet Jėzus mirė, kad duotų jums amžiną Gyvenimą. O tame ir yra visa esmė – tai kada Šventoji Dvasia gyvena jumyse. Ne laikytis įstatymų arba daryti kažką, arba ką nors panašaus – visa tai darbai. “Ne darbais jūs išgelbėti, bet iš malonės jūs išgelbėti, per tikėjimą”.

138 Vadinasi, jeigu jūs širdyje priėmėte Viešpatį Jėzų, jūs taikoje su Juo. Stebite savo gyvenimą. Aš pasakysiu jums, kokie man patinka krikščionys. Kada jūs einate gatve, sako: “Pažiūrėk, matai, ten eina žmogus? Jis krikščionis.

22 IŠTARTAS ŽODIS



Aš nevaikštau į jo bažnyčią, bet, broli, jis krikščionis. Tiksliai sakau, aš mačiau jį sunkiais laikais. Ar matai štai tą moterį? Taip. Gal, ji tarp moterų atrodo nelabai madingai, bet ji krikščionė”. Tegu visas miestas kalba: “Štai krikščionis”. Jie tai žinos. Biblijoje sakoma, kad jūs užantspauduoti.

139 Jūs kada nors dėjote ant ko nors antspaudą? Ima štai taip ir deda antspaudą, paspaudžia – ji iš abiejų pusių.

140 Žmonės mato, kaip tu ateini, ir mato, kaip tu išeini. Teisingai? Tu krikščionis visiškai ir pilnai, užantspauduotas Dievo Dvasia. Jie žino, koks tu buvai. Tiesa. Tai įspaudimas, ženklinimas, užantspaudavimas. Visiškai teisingai. Štai tada jūs užantspauduoti į Dievo Karalystę.

141 Jeigu ant šito dokumento buvo teisėtai uždėtas notaro antspaudas, ir ant jo stovi jo parašas, tai, mano broli, jis teisėtas, kol tai dokumentas. Tiesa. Teisingai?

142 Ir jeigu žmogus gimė iš Dievo Dvasios – ne tai, kad apsimeta, bet iš tikrųjų pripildytas Dievo Dvasia – tai Jis užantspaudavo jį ten iki jo išpirkimo dienos. Jis bus panašus į Kristų šiandien, jis bus panašus į Kristų rytoj, jis bus panašus į Kristų sekančią dieną. Išbandymuose jis panašus į Kristų, sunkumuose jis panašus į Kristų, kai badas jis panašus į Kristų, džiaugsme jis panašus į Kristų. Kur jūs bepamatytumėte jį arba ją – jie panašūs į Kristų, nes jie užantspauduoti Šventąja Dvasia. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Tai ne jūsų dvasia.

143 Broli, sese, nereikia ilgai žaisti su Dievu, nes gali ateiti toks laikas, kada jubiliejus praeis pro jūsų duris. Tuomet jus prives prie šėtono staktos, tuomet jums perdurs ausį, ir jūs jau nebegalėsite išgirsti šlovingos Evangelijos. “Ką tu turi omenyje?” Ji jums bus nebereikalinga. Jūs žinote, kas yra piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai? – Tai atmesti Ją. Taip.

144 Jie išpeikė Šventąją Dvasią, kada jie atmetė Jėzų Kristų. Jie pavadino Jį belzebubu, ir tie patys darbai, kuriuos Jis darė, jie pasakė: “Tu darai tai su belzebubo jėga”. Jėzus tuomet pasakė jiems, ką jie pridarė. Jie Juo netikėjo.

145 Ir jeigu žmogus atsisako tikėti Tiesa, kada jam parodo Tiesą, ir jis atsisako ja tikėti, tuomet tai galas. Tiksliai.

146 Tad, jeigu jūs šiandien nežinote Viešpaties – gal jūs turėjote tik kažkokį nereikšmingą pergyvenimą

JUBILIEJAUS METAI 23



– jeigu jūs nepažinote Viešpaties kaip mielo, gero, mylinčio Gelbėtojo, tai, prašom, priimkite Jį tiesiog dabar! Jums nereikia ateiti prie altoriaus; jei norite, jūs galite. Bet jeigu jūs nežinote Jo…

147 Paklausykite mane minutėlei. Jeigu aš įgijau jūsų akyse palankumą kaip jūsų brolis; jeigu jūs tikite, kad aš – Jo tarnas… (Dabar aš truputi pereisiu betarpiškai apie save, bet aš darau tai dėl tam tikros priežasties.) Jeigu jūs tikite, kad aš būnu bendravime su Visagaliu Dievu; jeigu jūs tikite tuo, tai paklausykite dabar manęs. Kol saulė nenusileido, tegu kažkas įsiinkarins jūsų širdyje, kad jūs krikščionis, kad jūs susitaikėte su savo priešu, susitaikėte su Dievu.

148 “Ir taip, išteisinti tikėjimu, mes turime ramybę su Dievu per Viešpatį Jėzų kristų”. Romiečiams 5:1: “Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų”.

149 Jei jūs pykstate ant kokio nors kaimyno, ant kokio nors kito žmogaus, kuris blogai su jumis pasielgė, ir šitas žmogus blogai su jumis pasielgė, o jūs širdyje negalite mylėti šito žmogaus, tai nepriimkite tokio pergyvenimo. Jūs turite mylėti tuos, kurie nemyli jūsų. Jeigu jūs mylite tuos, kas jus myli, nusidėjėliai irgi daro tą patį. Bet juk jūs turite daryti tai ne taip, tarsi tai kažkokia religinė pareiga, bet jūs turite iš širdies.

150 Juk aš paprašiau jūsų šiomis dienomis, tiksliau, šiandien ryte pasimelsti už mane, už mane. Aš pasidariau toks kritiškas žmonių atžvilgiu, kaip rengiasi moterys ir panašiai. Aš nenoriu būti tokiu. Taip negalima. Štai aš tiesiog čia ir atgailauju, kad aš neteisus. Ir aš mačiau, kaip tarnautojai imdavo ir pasielgdavo ne pagal Raštą, ir aš sakau: “Taip negalima”. Ir kas aš toks, kad teisti juos? Dievas jiems Teisėjas. Dieve, paimk tai nuo manęs šitą dvasią. Leisk man būti kaip Viešpats Jėzus. Tai… Ir jeigu…

151 Taip ir yra, mano broli. Paklausyk, kartą, kartą tu jau nebeturėsi galimybės pabūti bažnyčioje.

152 Kai aš išvykstu ir sugrįžtu, mano žmona sako man:

– Tu prisimeni tokį tai?

– Taip.

– O tu žinai, kad jis šiomis dienomis mirė?

153 Vienas mano senas draugas, su kuriuo aš žaidžiau vaikystėje – Uil Edgar Kingas. Jis buvo mano draugas nuo pat vaikystės. Mes buvome kartu, mes nakvodavome kartu, mes gyvenome, žvejodavome kartu vaikystėje ir taip augome.

24 IŠTARTAS ŽODIS



Ir kol aš buvau užsienyje… Jaunas, tvirtas vaikinas, kuris kartą pasveiko dieviškuoju išgydymu, vaikštinėjo ir netikėtai mirė nuo širdies infarkto. Kas galėjo pagalvoti? Uil Edgar Kingas aštuoniais, dešimt metų jaunesnis už mane. Tvirtas, jaunas vaikinas devyniasdešimties kilogramų, vaikštinėjo – pati sveikatos viršūnė. Jaunas žmogus (pas jį nuostabi žmonytė, trys ar keturi vaikučiai) nukrito ir viskas. Jis buvo pagrindiniu užsakovu visuose Pietų supermarketuose. Geros pareigos, geras namas, maloni šeima, bet buvo paimtas štai taip. [Brolis Branhamas suspragsi pirštais–Red.] Mano broli, Dievas…Jo siela teisingo Dievo rankose, kuris teisingai teis jį.

154 Štai mes sėdime šiandien vakare čia, vienas Dievas žino, kur mes būsime ryte. Taigi, jeigu jūs nesusitaikėte su Dievu… Dabar, mūsų maldos metu, tiesiog savo širdyje… (ne man, ne žmonėms, bet) …savo širdyje prieš Dievą pasakykite: “Viešpatie Jėzau, aš tiesiog žaidžiau, bet šiandien aš jaučiu širdyje, kad būtent dabar aš noriu pilnai priimti Tave kaip savo Gelbėtoją. Ir nuo šio laiko iš Tavo malonės aš žvelgsiu tiesiai į Golgotą ir gyvensiu teisingą, krikščionišką gyvenimą”.

Pasimelskime.

155 Dangiškas Tėve, kurį mes mylime ir kuriuo pasitikime, žinodami tai… Kaip tarnautojas-kunigas, pateikiantis žmonėms dvasinius dalykus, stoviu šiandien čia tarp gyvųjų ir mirusių, žinodamas tai, kad kartą be mažiausios abejonės man teks atsakyti už kiekvieną žodį prie Kristaus teismo sosto. Matau, kad čia vyrai ir moterys, malonūs žmonės, kurie daro viską, apie ką aš juos nepaprašyčiau, Tėve [Tarpas juostoje–Red.] …matant ką nors su poreikiu ir geraširdžiai. Viešpatie, sunku tokiam žmogui, kaip ir jie, išsakyti tokius griežtus žodžius, kad jie turi priimti Kristų, kitaip bus atmesti.

156 Tėve, tai leidžia mums suvokti, kad aš jaučiu jiems tyrą, dievišką meilę, nekenkiančią jiems, bet mylinčią juos amžinai. Ir aš pasiūliau jiems Tavo Sūnų, Viešpatį Jėzų, kuris teismo dieną stovės jų vietoje.

157 Tėve, aš meldžiu, kad Tu priimtum kiekvieną. Aš neprašiau, kad jie pakeltų rankas. Aš nejaučiau tam paraginimo. Bet aš pajaučiau, Tėve, kad čia yra daug tų, kurie nori turėti glaudų vaikščiojimą su Tavimi. Jie nori pašvęsti save, ir jie daro tai tiesiog dabar. Tikėjimu aš tikiu tuo, Viešpatie,

JUBILIEJAUS METAI 25



kad jie dabar numeta visokią mažiausią naštą ir sako: “Nuo šio vakaro, kadangi šis gyvenimas vis tiek toks neilgaamžis ir nereikšmingas, aš noriu atiduoti viską, ką aš turiu, dėl Viešpaties Jėzaus”. Ir, Dieve, suteik, kad nuo šio vakaro jie gyventų tokiu būdu.

158 Ir dar, Tėve, leisk, kad tie patys žmonės prieitų čia ir priimtų šiandien vakare vakarienę, sulaužytą Viešpaties Jėzaus Kristaus kūną. Ir po to mes… Jeigu jie darys tai su nuoširdžia širdimi, Tu pasakei, kad Tu prikelsi juos paskutinę dieną ir duosi jiems amžiną Gyvenimą. Suteik visa tai, gerasis Tėve, nes mes prašome viso šito Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu. Amen.

159 Aš neklausinėsiu jūsų, kas iš jūsų pašventė save, bet aš tikiu, kad daugelis iš jūsų. Ir aš pats padariau tai širdyje: “Viešpatie, patrauk nuo manęs šitą kritišką dvasią”.

160 Taigi, aš nekritikuoju žmonių tiesiai jiems į veidą, bet už tai aš širdyje kritikuoju. Aš matau, kaip ponia eina gatve (ypatingai tai), aš matau, kad ji neteisingai apsivilkusi, aš sakau: “Kaip tai baisu!” – širdyje, niekam kitam aš šito nesakau. Galu gale, juk tai jos reikalas. Ji turi laisvą moralinį pasirinkimą. Ji neturi jokios teisės taip daryti, Kristus išpirko jos gyvybę, bet, galbūt, ji nesupranta.

161 Tad ne man kritikuoti. Tegu Dievas tuo užsiima. Kai aš būsiu už sakyklos, aš iš visų jėgų pamokslausiu Evangeliją, o visa kita aš atiduosiu Dievui. Telaimina jus Viešpats, draugai.

162 Taigi, po kelių minučių mes turėsime vakarienės tarnavimą. Kas iš jūsų tiki tuo, kad reikia dalyvauti vakarienėje? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dėkoju. Būtent tai Jėzus Kristus ir paprašė mus daryti, liepė imti perlaužtas Jo kūno dalis ir daryti tai, kol Jis nesugrįš. Ir jeigu jūs tikite, kad tai Tiesa, ir jūs norėtumėte pravesti čia su mumis šį trumpą bendravimą Dievo žodžio rate, mes labai džiaugsimės, jeigu jūs pasiliksite su mumis ir…ir praleisite šitą laiką. Jeigu ne, tai mes paleisime po kelių minučių. Apskritai, mes norėtume, kad jūs pasiliktumėte su visais kitais, kad jūs galėtumėte pažiūrėti, kaip mes atliekame vakarienę. Tai ne tik…

163 Tai daroma dėl…taip pat dėl dieviškojo išgydymo. Jūs žinote apie tai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kada Izraelis valgė provaizdyje avinėlį, Paschą, jie keliavo dykumoje keturiasdešimt metų ir atsitiko taip, kad tarp jų nebuvo nei vieno sergančio žmogaus.

26 IŠTARTAS ŽODIS



Tik įsivaizduokite, nei vieno sergančio žmogaus per keturiasdešimt metų. Vakarienė – tikinčiųjų ženklas.

164 Taigi, Pirmas Laiškas Korintiečiams 11-as skyrius, pradedant nuo 23-ios eilutės. Aš perskaitysiu tai bažnyčios naudai. Paulius sako:



Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad

Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną

Ir padėkojęs sulaužė ir tarė: “Imkite ir valgykite; tai yra

Mano Kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano

atminimui”.

Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: “Ši taurė

yra Naujoji Sandora Mano Kraujyje. Kiek kartų gersite,

darykite tai Mano atminimui”.

Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę,

jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis.



165 Kaip tai nuostabu, tiesa?! “Skelbkite Jo mirtį, kol Jis ateis”.



Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš

Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties Kūną ir

Kraują.



166 “Brolis Branhamas, ką tai reiškia?” – tai reiškia štai ką: jeigu jūs ateinate ir dalyvaujate vakarienėje, o po to imate ir gyvenate visai ne tokį gyvenimą, kokį turi gyventi krikščionis, tai jūs niekinate ir darote gėdą Viešpaties Jėzaus Kristaus darbą. Jums tai aišku? Jeigu jūs krikščionis, tai ateikite. Jeigu ne, tai nedarykite šito. Žiūrėkite:



Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir

tegeria iš tos taurės.

Nes…



167 29-a eilutė:



Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties Kūno

neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.

JUBILIEJAUS METAI 27



Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug

užmigusių.

Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.

Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad

nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.



168 Kada mes valgysime šitą duoną ir gersime šią taurę, ištirkime save ir pasakykime: “Ar gyvenu aš vertai?” Na, aš tai negyvenu vertai, ne, bet Kristus manyje skatina mane gyventi vertai. Aš myliu Jį, aš liudiju apie Jį. Aš nesu nepriekaištingas, niekada tokiu ir nebūsiu šiame pasaulyje. Jūs nesate nepriekaištingi ir niekada tokiais nebūsite. Bet aš myliu Jį, ir Jis leidžia man gyventi dėl Jo, ir aš mėgstu tai daryti ir liudyti apie Jį. Aš nevaikštau ir negirtauju, ir nedarau pikto, teršiančio Jo Vardą.

169 Bet jeigu aš matau, kad aš kažką padariau, tuomet Viešpats baudžia mane. Kodėl Dievas daro tai? – “Kad mes nebūtume pasmerkti su šiuo pasauliu”.

170 Taigi, yra didelis skirtumas tarp tikinčiojo ir netikinčiojo – Dievas padaro šį skirtumą.

171 Atsimenate, tikintieji Egipte visi buvo viduje (po kuo?) po krauju. Buvo užmuštas avinėlis, ir jo krauju durys buvo apšlakstytos izopu. Pažiūrėkite, ant ko jis buvo užteptas: “Ant durų skersinio”, – tai yra ant durų staktų arba durų rėmų. “Ant durų skersinio ir ant durų staktų”. Suprantate, kas tai yra? – Kryžius, prieš šimtus metų iki to, kaip atėjo Dievo Avinėlis ir buvo nužudytas, bet tai provaizdis Avinėlio. Jis buvo užtepamas ant skersinio ir ant durų, ir kiekvienam izraeliečiui, įėjusiam po šituo krauju, išeiti jau buvo draudžiama. Štai jums, prašom. Buvo draudžiama išeiti. Jie buvo po krauju. Jie negalėjo eiti, kol nebuvo duotas įsakymas vykti į kelionę, įsakymas eiti į priekį. Kristaus provaizdis!

172 “Kartą… Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius Jėzuje Kristuje – visam laikui”. Jau jokių gręžiojimusi atgal, jau nebereikia eiti kažkur, nereikia daryti to ir to. O, atkristi, elgtis neteisingai jus darysite, bet tiesiog atgailaukite ir eikite toliau. Suprantate? Bet vieną kartą Kristus pašventina žmogaus sielą, pripildydamas jį Šventąja Dvasia, ir ji apsaugota amžinai. Štai jums, prašom, daugiau nebėra noro išeiti: “Nes aukotojai, vienąkart apvalyti,

28 IŠTARTAS ŽODIS



daugiau sąžinėje nebejaustų nuodėmių”, – arba, teisingas vertimas, noro. “Vienąkart apvalytas aukotojas”! O, kaip man norėtųsi, kad tai gerai įeitų. “Aukotojas, – tikintysis, – vienąkart apvalytas, jau nebeturi noro nuodėmiauti, amžinai”. Išspręsta visam laikui! “Nes Jis viena auka padarė amžiams tobulais tuos, kas Kristuje Jėzuje”. Pasaulis tampa miręs. Jis jums daugiau nebereikalingas, jūs mąstote tai, kas aukštai.

173 Taigi, jeigu jūs sakote, kad jūs krikščionis, o patys dar gyvenate pasaulietišką gyvenimą, tuomet jūs pabaudžiamas nuo Viešpats, nes jūs neturite būti pasmerkti su šiuo pasauliu.



Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite

vieni kitų. (Žiūrėkite.)

O jeigu kas išalkęs, tepavalgo namie, kad

nesirinktumėte pasmerkimui. Kitus reikalus sutvarkysiu

atvykęs.



174 Atkreipkite čia dėmesį į Paulių. Šiems korintiečiams tai buvo nesuprantama. Jie ateidavo ten ir netgi pasigerdavo Viešpaties vakarienėje. Ir jie valgė ir gėrė, darė viską neteisingai. Paulius pasakė: “Kai jūs susirenkate, jeigu žmogus alkanas, tepavalgo namie. Bet kai jūs susirenkate, palaukite vieni kitų”. Kitais žodžiais, laukite vienas kito. Jis pasakė: “Štai brolis, kuris, mano nuomone, neturi dalyvauti vakarienėje, bet nereikia ten pribėgti ir atitraukinėti jį, būkite jam kantrūs. Kai pasibaigs tarnavimas, malonioje dvasioje nueikite kaip nors vakare pas jį į namus, prisėskite ir pasakykite: ‘Broli, aš… Atleisk man, jeigu aš neteisus, bet šiomis dienomis aš mačiau tave čia gatvėje girtą, – arba ką jis ten padarė, – su kažkokia kita mergina, kuri tau ne žmona, ir tu dalyvauji vakarienėje. Aš myliu tave, broli. Imkime ir pasimelskime dėl šito ir viską ištaisykim’. Suprantate? Laukite vienas kito, būkite vienas kitam tarnais. Nereikia būti svarbesniu už kitus, pasistenk nusižeminti”.

175 Aš dažnai girdėdavau, kaip sako: “Niekada nebūk svarbus savo akyse”. Jeigu tu svarbus, tai būk tokiu Dievo akyse. Savo akyse būk mažu. Kiekvienas, kuris nusižemina, Dievas išaukštins. O kas išaukština save, Dievas nužemins. Suprantate? Būkite mažais.

176 Sakykim, žmogus sako: “O jis pasakė: ‘Aš žinau, kad…’” Suprantate, juk jis mano brolis. Aš noriu būti jam tarnu. Suprantate?

JUBILIEJAUS METAI 29



Būkite tarnais vienas kitam, mylėkite vienas kitą iki tokio lygio, kad (o, tai bent!) jūs…jūs būsite…

177 Mes ankščiau giedojome vieną giesmę. Nežinau, prisimenate jūs ją dabar ar ne. Mes giedojome:



Palaimintas ryšys,

Kuris vienija visus;

Kaip brolius Kristaus meilėje

Tvirtai sujungia mus.



Kai reikia išsiskirt,

Tai skauda mums širdis,

Bet lieka dar širdžių ryšys

Ir susitik viltis.



178 Kada aš stovėjau ten, San Andželo katakombose, aš žiūrėjau į kapus, kurie išsidėstę ten ant žemės per visą ilgį, viena su puse kilometro ar daugiau, kur jiems tenka laidoti mirusius. O tiesiog kampe buvo mažyčiai kapeliai, tai buvo vaikai, vaikus laidojo kampe. Ir ten buvo bažnytėlė, kur jiems tekdavo slėptis.

179 Aš nuvykau į seną katalikišką katedros bažnyčią, kur juos degino ant laužų, atiduodavo liūtams. Aš išėjau ten į tos vietos vidurį ir atsistojau ten. Aš pažiūrėjau į šonus, aš jo dar nemačiau. Ten visur byra gruntas, didžiulėse arenose, kur išeidavo liūtai. Aš priėjau maždaug ten, kur, mano manymu, galbūt, buvo liūtų narvas, kur mirdavo krikščionys. Aš stovėjau ten, pakėlęs rankas, aš pasakiau: “O Jėzau, aš toks nevertas kūrinys; tik pagalvoti, juk mano broliai paženklino ten savo liudijimu, pakliūdami į liūto nasrus ir taip toliau už Jėzaus Kristaus reikalą”.

180 Kada stovėjau, aš netikėtai pažvelgiau atgal, o ten kažkas stovėjo ir kėlė seną nedailų kryžių. Aš pradėjau tyliai dainuoti:



Seną kryžių regiu stovintį ant kalvos,

Ženklą gėdos, mirties ir kančios.



181 Juk žmonės amžių bėgyje… Visas pasaulis persunktas Viešpaties Jėzaus Kristaus kankinių krauju. Aš pagalvojau: “Kokie gi mes visgi nereikšmingi”.

30 IŠTARTAS ŽODIS



Užsiimame už galvos, kada reikia vykti į trumpą misionierišką kelionę, galbūt, tenka iškęsti nedidelius persekiojimus, kažkas juokiasi iš tavęs. Aš pasidarau kaip futbolo kamuoliukas, žmonės mane nuolatos spardo. Na ir kas iš šito? Tai spardė žmones ir iki manęs. Jie darė tokius dalykus ir kaip tik nepravardžiavo. Man reikia pamokslauti Evangeliją. Su manimi yra Viešpats, kurį aš myliu. Man reikia pasiekti tikslą! Ir kada aš prieisiu prie kelio pabaigos, aš noriu ateiti su kiekvienu iš jūsų, sakydamas taip: “Aš kovojau gerą kovą”.

182 Vieną gražų vakarą, be abejo, aš stovėsiu už sakyklos, kai mano veidas pabals, lūpos užsivers, ir aš… Aš visada norėjau išeiti namo į Šlovę štai taip už sakyklos. Vieną gražią dieną aš pasakysiu paskutinį pamokslą, aš padarysiu paskutinį kvietimą prie altoriaus, pasimelsiu už paskutinį sergantį žmogų. Aš noriu mirti su Biblija rankoje, šaukdamasis Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą!

183 Mano mylimi broliai ir seserys, truks plyš, jeigu jūsų gyvenime kas nors prieštarauja Kristui, tai išpažinkime tai, išeikime dabar čia į priekį ir priimkime Viešpaties vakarienę, susijungdami širdimis, kaip viena krikščioniškame tikėjime, kad pasakyti mūsų Viešpačiui Jėzui, kad mes mylime Jį iš visos širdies. Padarykite tai dabar, kol čia gros. Ir… (Teddi, prašau.)

184 Mano manymu, jie prieis eilėmis. Teisingai, broli? [Brolis Nevillas sako: “Taip”.–Red.] Vyresnieji broliai, prašau, išeikite dabar į priekį ir padėkite man, ir atsistokite čia. O nuo kur mes pradėsime, iš kokios pusės, broli Nevillai, iš šitos pusės? [“Šie broliai padės nukreipti žmones, kai jie judės”.] Gerai. Pas šiuos brolius čia yra tam tikra sistema, kad žmonėms nereikėtų visiems iš karto.

185 Taigi, prieikite ir valgykite vakarienę kartu su mumis. Mes džiaugsimės, jeigu jūs valgysite šią vakarienę kartu su mumis. [Brolis Branhamas praveda vakarienę, dalindamas duoną ir vyną. Tarpas juostoje–Red.]

186 Aš tikras, kad mes visi galime šiandien pasakyti, kad mes laimingi, kad mes krikščionys. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tą darbą, kurį mes ką tik atlikome, jau apie du tūkstančiai metų. Prieš tai, kaip mūsų Viešpats Jėzus išėjo, Jis liepė mums daryti tai ir vykdyti, kol Jis nesugrįš. Ir Jis davė mums tikrumą Jo Žodyje, kuris negali neišsipildyti, niekada negali pavesti.

JUBILIEJAUS METAI 31



Jis pasakė: “Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”, – šventojo Jono 6-as skyrius.

187 Tai suteikia man tokią viltį, po to kai pamačiau netikras pasaulio religijas: saulės garbinimą, stabų garbinimą ir visus jų supratimus apie antgamtišką būtybę. Tačiau matau šį Žodį, kiek Jis neklystantis! Ir Tas, Kuris įrodė, kad Jis neklystantis, davė mums tokį Savo dievišką pažadą, kad Jis prikels mus paskutinę dieną.

188 Dabar dėl apsilankiusių pas mus svečių: ką mes ką tik padarėme – tai dar ne visai viskas tai, ką reikia padaryti. Pirma aš perskaitysiu tai jums iš Biblijos, iš šventojo Jono 13-to skyriaus, pradedant nuo 2-os eilutės:



Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono

sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,

Žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad

Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,

Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius

ir persijuosė rankšluosčiu.

Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti

mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo

persijuosęs.

Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė:

“Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?”

Jėzus jam atsakė: “Tu dabar nesupranti, ką Aš darau,

bet vėliau suprasi”.

Petras atsiliepė: “Tu neplausi man kojų per amžius!”

Jėzus jam atsakė: “Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies

su manimi”.

Tada Simonas Petras sušuko: “Viešpatie, ne tik mano

kojas, bet ir rankas, ir galvą!”

Jėzus jam atsakė: “Kas nuplautas, tam reikia tik kojas

nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne

visi”.

Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: “Jūs ne

visi švarūs”.

Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs

paklausė: “Ar supratote, ką jums padariau?

32 IŠTARTAS ŽODIS



Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai

sakote, nes Aš Tas esu.

Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums

kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš

jums dariau.

Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.



189 Toks buvo šios maldyklos įstatas visus dvidešimt gyvavimo metų – mes visada vykdėme kojų plovimą. Iki sekmininkų tai darė baptistai, sekmininkai tai perėmė savo ankstyvosiomis dienomis, ir tai tęsiasi toliau. Tad šiandien vakare mes, kaip visada, vykdome šį nutarimą.

190 Mes einame į šį kambarį, pavadintą maldos kambariu. Moterys eina į tą, kad įvykdyti šį didį nutarimą, kurį mums paliko Dievas.

191 O vyrai eis į kambarį, štai į šį diakonų kabinetą. Ir mes įvykdysime kojų plovimą.

192 O tie, kas pas mus šiandien svečiuose, ne svečiai, o karalystės bendrapiliečiai: jeigu jūs šito niekada nedarėte (arba vyras, arba moteris), tai mes, atitinkamai, prašome jus ir kviečiame jus ateiti ir prisijungti prie šito bendravimo su mumis. Ir jeigu jūs dar niekada šito nedarėte, mes džiaugsimės, jeigu jūs šiandien pirmąkart pabendrausite su mumis tokiu būdu. Tačiau, jeigu jūs neturite tam noro, jūs dėl kažko skubate greičiau namo, arba kažkas taip, mes norėtume pasakyti, kad mes labai džiaugiamės, kad jūs pabuvote šiandien čia pas mus.

193 Prašau atleisti už tai, kad nutraukiau pamokslą ir pasielgiau tokiu būdu. Apskritai aš ne koks pamokslininkas, be to atvykau kažkaip netikėtai, todėl man buvo sunkoka. Galbūt, vėliau Viešpats padės man šiuose dalykuose.

194 Ir, galbūt, kai sugrįšiu iš Vakarų… Tikiuosi, kad Viešpats duos man ten gerai pailsėti, kad aš galėčiau sugrįžti atgal ir, galbūt, mes su broliu Nevillu keletą vakarų pravesime čia gerą senamadišką prabudimą, pamokslaudami Žodį.

195 Ir šiandien kaip tik buvo priėjęs vienas žmogus, nori krikštytis upėje. Aš su džiaugsmu krikštysiu kiekvieną bet kokioje vietoje, aš ne prieš.

196 Taigi, mes… Branhamo maldykla jumis visada džiaugsis.

JUBILIEJAUS METAI 33



Mes ne jokia denominacija. Mes ne prieš denominacijas, bet mes tiesiog nedenominaciniai. Tad visada sveiki atvykę. Narystės pas mus čia jokios nėra. Pas mus tiesiog bendravimas vienas su kitu, tuo metu kaip “Jėzaus Kristaus Kraujas, Dievo Sūnaus, apvalo mus nuo visokios neteisybės”.

197 Ir kol mes susitiksime, tepasilieka su kiekvienu iš jūsų Dievo ramybė ir malonė. Aš meldžiu, kad Dievas pašalintų nuo jūsų ligas ir leistų jums šiandien gerai, laimingai sugrįžti namo, duotų stiprios sveikatos ir jėgų. Tikiuosi, susitiksime su jumis čia trečiadieni vakare.

198 O kol kas tepasilieka su jumis Jo malonė. Atsistokime, prašom. Pastorius… Vietinis pastorius, brolis Nevillas, paleis malda.

199 [Brolis Nevillas. Tarnavimas tęsiasi atskiruose kambariuose dėl kojų plovimo–Red.]



Jubiliejaus metai

(Jubilee Year)



Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1954 m. spalio 3 d. sekmadienio vakarą Branhamo maldykloje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 54-1003v, trukmė viena valanda ir dvidešimt keturios minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.



Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.