TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ
1 Tai privilegija šiandien vakare būti čia, Viešpaties tarnavime. Bet, žinoma, gaila, kad žmonės negali atsisėsti, mes pakvietėme juos ateiti, o vietų nėra, kad atsisėsti. Ir kada aš užlipau, tiesiog dabar, žmonės buvo prie langų, netvarkingai stovėjo lauke ir taip toliau. Ir nėra…nėra netgi vietos, kad jie…patektų į pastatą. Bet tai juk tik maža bažnytėlė.
2 Mes niekada nereklamuojame tai. Ir netgi čia, laikraštyje, mes tik… O, kai kurie iš mūsų draugų skambina telefonu ir prašo ateiti, kad už juos pasimelsti. Ir mes pasakome jiems, kad tegu ateina. Tokiu būdu, ši žinia po truputi pradėjo plisti, kažkas atvyko iš Luisvilio ir pasakė dar kam nors, ir dar kam nors. Jūs žinote, kaip tai plinta.
3 Aš norėčiau paimti čia vidurinę mokyklą. Bet jie… Aš negalėjau paimti jos mokyklos sąskaita, būdamas joje. Arba mes būtume pranešę apie tai. Noriu, kad žmonės, vietiniai žmonės, žinotų, kad mes nebandėme atstumti jūsų nuo šito, bet mes tiesiog žinojome, kad su vieta buvo labai blogai. Todėl, jeigu mes galėtume paimti vidurinę mokyklą, mes padarytume tai, bet mums nepavyko.
4 Dabar, šiandien vakare bus paskutinė diena, kai bus knygos, ten gale, kurios čia yra pas poną Mersierą, ir juostos, ir taip toliau.
5 Ir paskui, rytoj ryte sekmadieninė mokykla. Ir iškart po to kai pasibaigs sekmadieninė mokykla, jeigu Viešpats norės, aš noriu kalbėti evangelistinį pamokslą, rytoj ryte. Aš galvoju, prasidės puse dešimt, ar ne taip broli Nevillai? Puse dešimt prasidės sekmadieninė mokykla. Ir iškart po sekmadieninės mokyklos pamokų mes norime kalbėti evangelistinę temos žinią – nusidėjėlio kvietimas. Ir šie vakarai, pradedant nuo sekmadienio, mes, daugiausia, skyrėme ligoniams ir vargstantiems – ligotiems.
6 Ir paskui, rytoj vakare, mes pasistengsime, bet kuriuo atveju, jeigu galima, pakviesti visus su maldos kortelėmis, kurios buvo išdalintos. Kiekvienas, kas atėjo ir gavo maldos kortelę, mes…po pamokslo pabaigos, mes turime leisti kai kuriems pasitraukti atgal, ir po to kitus atvesti į priekį, kad mūsų maldos eilė judėtų. Mums džiugu bus tai padaryti.
7 Maldos korteles rytojaus vakarui išdalins ryte, po sekmadieninės mokyklos.
2 IŠTARTAS ŽODIS
Iškart po sekmadieninės mokyklos bus, tikriausiai, maždaug puse dvylikos, rytoj, kai dalins maldos korteles. Taigi, jūs, pas kuriuos yra artimieji ir visi kiti, kurie ateis, kad už juos pasimelstų, tegu jie bus čia, bent, maždaug puse dvylikos, jeigu jie negali būti rytiniame Pamoksle.
8 Ir taip, jeigu jūs turite garbinimo vietą, kur jūs vaikštote, mes, žinoma, jokiu būdu nenorime atitraukti jūs iš ten. Mes tiesiog norėtume, kad jūs jaustumėtės laisvai, dėl to, ką jus ruošiatės daryti.
9 Šiandien aš buvau nepaprastai užimtas. Ir tik prieš kelias minutes atėjo ir pasakė: “Jeigu tu eisi, gali pradėti pamokslauti tiesiog dabar”. Mažas bažnyčios pastatas jau buvo užpildytas. Taigi, aš tiesiog pagalvojau apie kai kurias eilutes, apie kurias, aš galvoju, kalbėsiu šiandien vakare.
10 Ir visų pirma noriu padėkoti Viešpačiui už viską, ką Jis padarė dėl mūsų. Tuos pranešimus gauname iš tų, už kuriuos meldėmės, ir kurie buvo susirinkime. Didingi dalykai įvyko čia, dėl šios vietelės. Ir jau daugiau nebereikia užlipti čia, kad už juos pasimelstų individualiai, bet atrodo, kad ir ten gale, auditorijoje, žmonės gauna tai ne blogiau, nei tie, kurie čia ant pakilos. Ir mes labai džiaugiamės tuo. Tai labai nuostabu matyti, kad jie gauna tai tokiu būdu.
11 Dabar, šiandien vakare aš pasirinkau, kaip temą: “Tikėjimas – mūsų pergalė”. Ir noriu perskaityti Rašto skyrių, esantį 1-me Jono Laiške 5-me skyriuje ir 4-je eilutėje.
Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai
pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas!
12 Tokie nuostabūs Žodžiai! Mūsų tikėjimas – pergalė. Ir dabar, kalbant apie pergalę. Daug didžių pergalių buvo laimėta viso šito žmogaus buvimo žemėje laiko atkarpoje.
13 Aš skaičiau knygą apie Paryžiaus kapituliavimą, kuris buvo šiame paskutiniame Antrame Pasauliniame Kare, kada Hitlerį atvežė į Paryžių, prie Garbės Vartų, sako, kad tai buvo tokia pergalė, kad vokiečių kareiviams teko valandomis žygiuoti rikiuotėje tiesiog pro Garbės Vartus. Kol Hitleris stovėjo, visas dangus aukštai buvo juodas, dangus buvo uždengtas praskrendančiais lėktuvais.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 3
Toks pergalės laikas po to, kai jie laimėjo karą su Prancūzija, ir Prancūzija pasidavė Vokietijai.
14 Ir po to, vienąsyk, Londone, Anglijoje, aš turėjau galimybę matyti ten, konferencijoje, kino filmą, kur tie… Tai nufilmavo rusai, kai Berlynas pasidavė Rusijai. Ir kaip ta didžiulė karinės technikos masė, tos didžiulės patrankos, kurios buvo…įrengtos tuose didžiuliuose tankuose, kurie galėjo sukinėtis aplink; jie tiesiog paėmė į savo rankas Berlyną. Beveik nebuvo matyti, kad ten išviso galėtų būti kokia nors gyvybė. Kilometrą po kilometro, ir kiekvienas šaudė taikomuoju šūviu ten, kur jie priėjo, kaip didžiulis skėrių pulkas. Ir jie tiesiog nusiaubė Berlyną iki pagrindo.
15 Ir paskui, kai jie atitraukė tankus ir įėjo pėstininkai ir viską iššukavo, jie nusiuntė ir atvežė Staliną. Ir kai jie atskrido lėktuvu, ir lėktuvas nusileido, visi rusų kareiviai ėjo gatvėmis, atiduodami pagarbą ir žygiavo, kaip jie tai daro, kaip šalis nugalėtoja, kaip pergalingos Rusijos ženklas. Ir kaip Stalinas stovėjo, kol dešimtis tūkstančių kareivių žygiavo Berlyno gatvėmis, kada tas gulėjo dulkėse. Ir kai vokiečių moteris prievartavo gatvėse, ir mažus žudė, ir kai kuriuos iš jų sudegino ir taip toliau, bet Rusijai tai buvo pergalė.
16 Paskui man pasakojo, kad Napoleonas, didis praėjusių dienų nugalėtojas… Prieš kelis metus, kažkur penkis metus, aš turėjau galimybę sustoti netoli nuo Vaterlo. Ir aš…netikėtai ten įsigijau knygutę ir skaičiau apie Napoleono gyvenimą. Jis neapkentė prancūzų. Jis atvyko į Prancūziją, gimė jis ne joje, saloje, ir atvyko į Prancūziją, kad su jais suvesti sąskaitą, bet tapo didžiu užkariautoju. Reikia pradėti nuo to, kad jis buvo džentelmenu. Bet laimėjimas nukrito jam ant galvos.
17 Ir ten sakoma, kad mamos, kai jos guldydavo miegoti savo mažus vaikus, jis buvo toks baisus…Jis žudė visus, kas nesutikdavo su juo. Vietoj to, kad moterys kalbėtų: “Ateis didžiulis senis ir paims tave”, jos sakydavo: “Napoleonas paims tave”. Ir skaisčių akių mažyliai greitai slėpdavo savo galvytes po antklode, galvodami apie tą pabaisą Napoleoną.
18 Bet jūs matote, kad pergalė, kurią jis laimėjo, nesitęsė ilgai. Šiaipjau, jis buvo prieš alkoholio prekybą, o trisdešimt trijų metų pats mirė alkoholiku.
19 Tokios rūšies pergalė nesitęsia ilgai, nes ji neteisingai įgyta.
4 IŠTARTAS ŽODIS
Tu niekada negausi gero iš neteisybės. Tu turi žaisti garbingai, pagal žaidimo taisykles.
20 Ir kiekvienas iš jūsų žino, kad olimpinėse žaidynėse arba bet kuriose kitose atletinėse varžybose, nesvarbu, jeigu tu netgi pasiekei finišą pirmas, bet jeigu tu nežaidei pagal žaidimo taisykles, tu diskvalifikuotas. Tu turi žaisti teisingai, pagal taisykles.
21 Tas pats ir su žmogaus gyvenimu. Tu negali žaisti ne pagal gyvenimo žaidimo taisykles ir laukti, kad laimėsi. Tu turi žaisti pagal Dievo Žodį ir tikslą, dėl ko tave čia pastatė.
22 Dabar, yra tiek daug žmonių, kurie, atrodo, neturi jokio tikslo gyvenime, ypatingai šiuo laiku, kuriame mes gyvename. Atrodo, kad žmonės galvoja, kad viskas, ką jie turi daryti, tai vytis paskui kažką, paskui pasaulio madas ir paskui gundymus, kuriuos davė jiems pasaulis.
23 Ir taip, jeigu tu vaikštai į mokyklą, ir viena iš mergaičių apsirengs tam tikrą suknelę arba rūbą, arba kaip jį bepavadintume, visas noras, kurį turi likusi mokykla – pamėgdžioti šią mergaitę. Kai kurios moterys pamato per televizorių, kaip pasirodo tam tikra ponia, apsirengusi tam tikru fasonu, ir jų noras – apsirengti ir elgtis taip, kaip ji. Ir atrodo, kad tai beveik amerikiečių siekimo riba: gauti naują darbą arba gauti priedą prie algos, įsigyti televizorių ir naują mašiną.
24 Leiskite man štai ką pasakyti. Galbūt su tuo viskas gerai, bet yra žymiai aukštesni siekimai žmogaus gyvenime, nei šie dalykai. Ir Krikščionys turi nukreipti savo atsidavimą aukštesniems siekiams.
25 Aš galvoju, mums apskritai visiems reikėtų atsisėsti ir užduoti klausimą, kodėl mes čia esame. Ir kas gi buvo tiek geras, kad atvedė mus čia, mums reikia pamastyti ir paklausti Jo, ką Jis norėtų, kad mes darytume, koks mūsų atėjimo tikslas, kad atlikti tai, ką Jis numatė dėl mūsų. Bet, atrodo, kad mes tiesiog norime bėgti paskui pasaulį.
26 Dabar, Biblija sako, kad mes galime nugalėti pasaulį. Ir kaip mes darome? Nesivaikydami pasaulio madų. Bet Biblija sako, kad tikėjimas yra pergalė, kuri nugali pasaulį.
27 Tai primena man vieną atvejį, kada… Aš nemėgstu ištarti šį žodį, bet jis buvo tiesiog valkata, kuris priėjo prie durų. Ir jis pasakė: “Ar negalėtumėte man duoti sumuštinį?”
28 Aš pasakiau: “Žinoma. Ar neįeitumėte?”
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 5
Ir vietoj to, kad padaryti jam sumuštinį, aš galvojau, kad aš jam paruošiu ką nors pavalgyti. Ir paruošiau jam, ką galėjau, iš to, ką turėjau po ranka, ir pasodinau jį valgyti. Ir kol jis valgė, aš galvojau pakalbėti su juo, matydamas, kad jis keliautojas. Ir aš pasakiau: “Iš kur jūs atėjote?”
29 Jis tiesiog truputi truktelėjo pečiais ir pasakė: “Iš niekur”.
Aš pasakiau: “Tuomet kur jūs keliaujate?”
30 Ir jis nustojo valgyti ir, pažvelgęs į mane, pasakė: “Niekur”. Jis apsižvalgė aplink ir, nurijęs didžiulį kąsnį, pasakė: “Pone, aš ilsiuosi tiesiog ten, kur ilsisi mano kepurė”.
Aš pasakiau: “Suprantu”. Aš pasakiau: “Kaip ilgai jūs taip gyvenate?”
31 Jis pasakė: “O, apie dvidešimt ar daugiau metų”. Be siekimo pagerinti savo padėtį!
32 Taigi, tai beveik panašu į žmonių padėtį. Kaip tik tie, kuriuos aš vadinu “dreifuojančiais, plaukiančias pasroviui”. Ir žmonės, kurie prisijungia prie bažnyčios, beveik tokie pat. Aš dažnai galvojau apie “laisvą plaukiojimą, miško plukdymą”. Plukdomas miškas, jis kabinasi už bet kokios šiukšlės. Tai maždaug taip, kaip daro bažnyčios arba dar kur nors “plaukiantys pasroviui”.
33 Dabar, paimkime tėkmę, kaip gyvenimo tėkmę, ir daug plukdomo miško užstringa kiekvienoje šiukšlių krūvoje. Tačiau valtis, kuri irgi padaryta iš medžio, praplaukia. Bet jeigu jūs pastebėsite, medis padarytas ir suformuotas, bet ir valdoma meistro, ir ji stumiama jėgos.
34 Jūs visi padaryti iš vienos ir tos pačios medžiagos. Tai tik priklauso nuo to, kur nukreipti tavo siekiai. Ar nori leisti nagingam Meistrui padaryti iš tavęs tai, ką Jis galėtų naudoti ir ką Jis galėtų valdyti, ir tą, ką Jis galėtų judinti?
35 Jeigu šis laivelis, kuris buvo padarytas kitaip ir buvo apdirbtas meistro ranka, kada nors įstrigs melduose seklumoje, už jo yra jėga, jungtukas, kurį gali įjungti meistras ir vėl nustumti ją gilyn.
36 Dievas nori paimti ir padaryti iš mūsų tai, kuo Jis nori, kad mes būtume. Bet kaip mes galime tai padaryti, arba kaip Dievas gali tai padaryti, kada mes netgi negalime ramiai stovėti, kad Jis tai darytų? Mes norime būti savo paties meistru. Mes norime mastyti savo mąstymo būdu
37 Ir daugelis žmonių ateina ir prisijungia prie bažnyčios,
6 IŠTARTAS ŽODIS
ir užsirašo savo vardus į knygą, ir netgi nesusimąsto apie tai, į ką tiki bažnyčia, nepatikrina šios bažnyčios, kaip jie pamokslauja Dievo Žodį, ar stovi jie už pilną Evangeliją ar ne, ar tik ima apžavų gėrimą ir prideda mokymą. Dreifuojantys, plaukiantys pasroviui, niekada nepajėgūs kuo nors tapti.
38 Bet leiskite man jums kai ką pasakyti šiandien vakare, jums, kurie viduje ir ne šiame pastate. Vienąsyk, pagaliau, tu atsidursi prie savo paskirties vietos, kuri bus tamsos šešėlio slėnyje. Aš noriu patarti jums šią valandą, pasiruoškite sutikti tą Dievą, Kuris turės sutikti jus tą valandą. Jūs sutiksite Jį arba kaip šedevras, kuriuo Jis darbavosi, arba kaip plukdančio miško gabalas, kad nukeliauti į savo galutinę paskirties vietą. Taigi, nenaudok savo gyvenimo, kad tiesiog dreifuoti aplink ir plauktum pasroviui, ir gauti geresni darbą ir geriau apsirengti, nusipirkti naują televizorių arba geresnę mašiną. Gyvenimas reiškia daugiau, nei tai. Nebandyk jo naudoti, kad tiesiog pasakyti: “Na ką gi, jeigu visi kiti prisijungia prie bažnyčios, aš irgi prisijungsiu”.
39 Kai tu prisijungi prie bažnyčios, tai, pirma, turi surasti ir sužinoti, už ką stovi bažnyčia. Ar nėra tai vieta, kur žmonės susirenka tiesiog pabendrauti? Arba tai vieta, kur pamokslaujamas gyvojo Dievo Žodis, kur stovi už kiekvieną principą, už kurį mirė Jėzus? Tu turi tai daryti. Neįsiliek, kad plauktum kartu su srove. Nes, “ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”. Nes “erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.”
Mes turime turėti kažkokį tikslą.
40 Taigi, praeityje arba šiuo laiku, kai žmogus ateidavo pas Dievą, jis turėjo tikslą, kad taip pasielgti. Koks pas tave tikslas – dreifuoti su tuo susirinkimu ar žvelgti į Dievą?
41 Danielius, kai jį paėmė į Babiloną, nors jis ir ėjo nuo savo namų ir turėjo tapti kitos tautos žmonių vergu, bet Danielius turėjo tikslą savo širdyje, kad jis nesiteps babiloniška nuodėme, nesvarbu, ką jie jam bepadarytų.
42 O, kad būtų pas mus daugiau tokių drąsių žmonių, kurie turėtų tikslą savo širdyje: “Jeigu aš Krikščionis, aš surasiu kiekvieną Dieviškąjį palaiminimą, kuris priklauso man ir pareikalausiu jo. Jeigu Biblija moko, kad aš galiu gauti Šventąją Dvasią, aš klūpėsiu ant kelių iki tol, kol Dievas neduos man Šventosios Dvasios,
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 7
o ne šiaip dreifuoti”.
43 Prieš kurį laiką aš skaičiau senelio Baddi Robinsono gyvenimo istoriją. Jis buvo tokiu stipriu žmogumi ir mylinčiu žmogumi, ir tikėjimo žmogumi. Ir jis pradėjo trokšti Šventosios Dvasios, nes šito mokė Biblija. Ir ten sakoma, kad vienąsyk jis arė kukurūzų lauką. Ir jis sustabdė savo seną mulą Aleksą, ir atsisėdo į vagą, ir pasakė: “Dieve, jeigu Tu mane nepakrikštysi Šventąja Dvasia, tai kai Tu sugrįši į žemę, Tu rasi mano kaulus tiesiog čia”. Štai ką reiškia turėti tikslą širdyje. Štai ką reiškia iš tikrųjų imtis darbo.
44 Kai tu turi tokį tikslą savo širdyje, Dievas atvers Dangaus langus. Kažkas turi įvykti. Tu turi imtis darbo su Dievu ir turėti kokį nors tikslą ir kažkiek dėkingumo už tai, kad Jis išgelbėjo tave.
45 Ir kai Danielius turėjo šį tikslą savo širdyje, ir šėtonas privertė jį tai įrodyti, bet mes sužinome, kad tai tvirtai išstovėjo prieš alkanus tigrus.
46 Ir žmogus, kuris kada nors iš tikrųjų ateina pas Dievą ir giliai savo širdyje randa tvirtą tikėjimą – tai tikrai išstovės prieš mirties nasrus arba prieš ligos nasrus, prieš liūdesio nasrus. Tai tikrai išstovės, nes tikėjimas yra pergalė. Tu įveikei savo tikėjimu.
47 Abromas, tiesiog žmogus be konkretaus tikslo gyvenime, tiesiog ėjo iš Babelės su savo tėvu ir savo draugais. Jie apsistojo Šinaro šalyje, ir ten jie pastatė bokštą, ir taip toliau. Ir jie…
48 Vienąsyk, kai Abromas meldėsi, nėra abejonės, kad jis meldėsi iki tol, kol nepalietė Dievo rankos. Kaip jis tai darė? Tikėjimu. Tikriausiai jis galvojo štai taip: “Jeigu yra Dievas, kuris paruošė arką ir leido Nojui perplaukti per tai, tai Jis vis dar gyvas šiandien”. Kažkur pagonių žemėje, kur jis laikinai gyveno, jis palietė Dievo ranką. Ir ten Dievas davė jam apreiškimą, kad buvo Miestas, Kurio Statytoju ir Kūrėju buvo Dievas.
49 Ir mes skaitome apie visą Abraomo gyvenimą, kad jis buvo piligrimu ir keleiviu šiame pasaulyje, nes jo vienas siekimas buvo surasti tą Miestą, Kurio Statytoju ir Kūrėju buvo Dievas. Jis prie kažko prisilietė. Jis pagavo Dievą ir tikėjimą tuo Dievu, kad Jis numatė Naująją Jeruzalę. Ir jis užsimetė ant savo peties ryšuliuką ir tapo keleiviu. Ne šiaip plaukiančiu pasroviui, be jokio tikslo; jis turėjo tikėjimą, kad buvo Miestas, Kurio Statytoju ir Kūrėju buvo Dievas, Amžinas Miestas. Jis turėjo tikslą savo gyvenime – rasti šią vietą.
8 IŠTARTAS ŽODIS
50 Galima čia pasakyti, kad kartą, kai baigėsi kova, jis sutiko šito Miesto Karalių. Ir Jis, Melchizedekas, suruošė jam vakarienę: duoną ir vyną.
51 O, tu negali pastatyti tikslu savo širdyje bet kurį iš Dievo pažadų, iš tikrųjų nesurasdamas jo. Jeigu tavo siela kankinosi dėl nuodėmių ir abejojimų, ir dėl pakilimų ir kritimų, dėl sumišimų ir kažkas tau sako, kad kažkaip tu gali nugalėti tai, tai kodėl tu plauki pasroviui nuo bažnyčios prie bažnyčios, nuo vietos prie vietos? Tiesiog nulenk kelius, kol neprisiliesi Dangaus.
52 Ir kaip aš sakiau vakar vakare, įveikite viršgarsinius barjerus, tuomet pas jus atsiras tikslas gyvenime. Jūs turėsite tikslą priklausyti bažnyčiai. Jūs turėsite tikslą, kad pasikrikštyti. Jūs turėsite tikslą tame, ko jūs ieškote. Nes mes žinome, kad Dievas sąžiningas, ir Dievas teisingas, ir Jis negali meluoti.
53 Ir jeigu Dievas Savo Balsu, Savo Žodžiu patalpino tai Abraomo širdyje, tuomet Dievas Savo Biblijoje liudytoją Šventąją Dvasią, sugražindamas Šventąją Dvasią stebukluose ir ženkluose, patalpino prieš mus tai, kad Jėzus Kristus vis dar gyvas ir tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Tada kam mums toliau ieškoti tai, ko mes norime?
54 Jeigu tau reikia, bet koks poreikis, ką Dievas nepažadėtų Savo Biblijoje, Jis čia šiandien vakare, kad atsakyti į šį poreikį. Nėra reikalo toliau ieškoti. Jo artumas čia. Jo Dvasia čia. Ir Jis nori ir pasiruošęs, Jis labai nori duoti jums tai, ko jūs ieškote. Kam jums toliau laukti?
55 Kai ateini pas Jį, neateik, kaip plaukiantis pasroviui: “Aš eisiu ir pabandysiu tai, pažiūrėsim, ar padės tai?”. Tu niekada nieko negausi.
56 Bet kai tu ateini su tokiu ryžtingumu, kad tu viską palikai už nugaros; kai tu pavargai nuo šio pasaulio ir nuodėmės, ir netikėjimo, ir sumišimų, ir abejojimų, ir ateini pas gyvąjį Dievą su inkaru, tvirtai įtvirtintu Amžių Uoloje; Šventoji Dvasia jau čia, kad įtraukti tave į gyvojo Dievo Artumą, kas duos tau tikėjimą, kuri nugalės viską, kas tik yra pasaulyje: ligą, susirgimus ir net pačią mirtį.
57 Jūs sakote: “Tu pasakei ‘mirtį’, broli Branhamai”. Ir tai tas, ką aš turėjau galvoje – mirtį.
58 Argi Lozorius negulėjo miręs žemėje, ir jau prasidėjo irimas, kai Jėzus pasakė Mortai: “Kur jį paguldėte?
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 9
Jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?”
59 “Ar Aš nesakiau tau neabejoti?” – pasakė Jis Jayrui tą vakarą ar tą dieną. “Nebijok, vien tik tikėk, pamatysi Dievo šlovę”. Tuomet tikėjimas nugali mirtį. Tikėjimas – pergalė prieš mirtį. Tikėjimas – pergalė prieš nuodėmę. Tikėjimas – pergalė prieš ligą. Tikėjimas – pergalė prieš nerimą. Tikėjimas – pergalė prieš sumišimą. Tikėjimas – pergalė prieš pasaulį.
60 Jūs pasakysite: “Jonas, kada rašė tai, jis neturėjo mano sunkumų. Jam nereikėjo turėti reikalų su tokiais vaikinais, su kokiais turiu aš. Jam nereikėjo pergyventi tai, ką aš pergyvenu”. Teisingai.
61 Gal jis ir neturėjo reikalų su tokiais vaikinais. Gal jam nereikėjo nugalėti tą patį. Bet jis jų neišbraukė, nes jis taip pasakė: “Tikėjimas yra pergalė, kuris nugali pasaulį”, viskas. Kaip tai? Patikėk tuo. Jok ant jo. Kai prieš mus guli parašytas Dievo Žodis, ir Šventoji Dvasia čia, apreiškianti ir parodanti Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, su Dieviškaisiais pažadais, parašytais čia, kad: “Visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami, – gausite”. Ką tu tada turi daryti? Turėti tikėjimą. Ne šiaip tikėjimą, plaukiant pasroviui, ne šiaip apsimestinį tikėjimą, bet tikrą tikėjimą.
62 Dabar, tikėjimas – užkariautojas. Tikėjimas – nugalėtojas. Jis ne tik atneša ramybę. Jis nugali. “Tikėjimas yra pergalė, kuris nugalėjo pasaulį”. Ką jis daro? Kas yra tikėjimas? Ką reiškia “užkariauti”? Užkariavimas ir pergalė – tas pats. Užkariauti reiškia “užgniaužti; mindžioti; uždėti antrankius; įmesti į kalėjimą”. Tai reiškia, kad nuodėmė, kuri ankščiau valdė tave – dabar tu valdai ją. Tai reiškia, kad tu nugalėjai ją. Tu…tu pralenkei ją. Tu stipresnis už ją. O, aš jaučiu didžią pagarbą!
63 Kas buvo pirmiau: nusidėjėlis ar Gelbėtojas? Gelbėtojas, nes Gelbėtojas stipresnis, nei nuodėmė. Kas buvo pirmiau: gydytojas ar liga? Negalėtų būti gydytojo, jeigu Jis nebūtų stipresnis už ligą. Jis – gydytojas, jis gali nugalėti ligą.
64 Ir tikėjimas yra pergalė, kuris nugali bet kokį šėtono prakeiksmą. Tikėjimas yra pergalė. Tikėjimas į ką? Tikėjimas ne tavo bažnyčia, ne tikėjimas tavo mokymu, ne tikėjimas kokiu nors žmogumi. Bet tikėjimas Jėzumi Kristumi, Kuris davė pažadą – tai pergalė. Kas tai? Tu sakai: “Mano ranka vis dar paralyžuota”. Bet tikėjimas yra pergalė. “Aš vis dar sergu”. Bet tikėjimas yra pergalė.
10 IŠTARTAS ŽODIS
O, tai nugali pasaulį.
65 Kol tu malda gali lipti pas Dievą iki tol, kol nepamatysi, kaip tai pavergta po tavimi, tuomet nėra nieko, kas gali pakenkti tau. Tu nugalėjai. Tada tau užtektinai erdvės. Tuomet tu laisvai sklendi.
66 Jūs, kurie buvote girtuokliais ir viskio vergais, tuomet jūs būsite jų šeimininkais. Šis alkoholio šėtonas, kuris verčia jus gerti, dabar jis jūsų šeimininkas, bet kai pas jus bus tikėjimas, aš neturiu galvoje apsimetinėjimą, tikrasis tikėjimas, tuomet jis jūsų tarnas.
67 Jūs, kurie negalite palikti tabako, jūs, vyrai ir moterys, kai prieis iki to, kad jūs nugalėsite tai tikėjimu, tuomet jūs valdysite tai.
68 Viena moteris, kuri yra dabar čia, ji daug kartų buvo prie šito altoriaus. Gera moteris, bet labai seniai ji pradėjo rūkyti. Ir ji tiesiog negalėjo nugalėti tai. Ji ateidavo, ir aš melsdavausi su ja, ir, atrodė, kad ji tiesiog negalėjo nugalėti šito. Ir, žinote, pirma, ką aš pasakiau jai čia, aš pasakiau: “Šiame kelyje bus pavojus”.
69 Ji pasakė: “Broli Branhamai, aš verkiau, aš prašiau”. Matote, tik jausmai, smūgiuoti į orą – tai neduos naudos.
70 Aš atsiklaupiau ir pasimeldžiau su ja, ir uždėjau ant jos rankas, ir ji išėjo. Ir po kelių dienų aš vėl sutikau ją, tabako kvapas tiesiog pakerta kojas, rankos vis dar rudos.
71 Ir vienąsyk vakare ji nuėjo ten, pas daktarą. Pradėjo sirgti ir džiūti, kol nepasidarė tiesiog plonu šiaudeliu. Ir daktaras apžiūrėjo ją ir pasakė: “Vėžys! Cigarečių rūkymas!” Ji buvo ten, gulėdama mirties patale, tuomet ji griebėsi darbo. Matote? Skęstantis griebiasi ir už šiaudo. Kol tu gali šiandien išeiti iš šios bažnyčios, žinok, kad tu gali eiti ir prisijungti prie metodistų arba baptistų. Kol tu sėdi čia ir sakai: “Aš tiesiog dabar… Aš geras žmogus. Su manimi viskas gerai”. Taip, tu su savimi negali nieko padaryti. Taip.
72 Bet kai tu matai savo nuodėmes taip, kaip jas mato Dievas Savo Biblijos šviesoje; kada tu pamatysi, tu atgailausi arba pražūsi. Kažkas įvyks. Tu imsiesi darbo.
73 Išeisi iš čia ir širdis susitrauks. Daktaras galbūt ten atsistos ir prieis, ir pasakys: “Tai širdies priepuolis”. Tuomet imsiesi darbo.
74 Štai kada ji turėjo imtis darbo. Ir moteris dabar sėdi čia ir žiūri į mane.
75 Ir ten, gale, brolis Robersonas ir ponas Vudas čia, brolis Vudas kažkur čia sėdi, kartu su manimi, aš galvoju; mes kažkur važiavome medžioti, sunkvežimiu.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 11
Ir atrodė, kad Šventoji Dvasia vedė mus, kad mes važiuotume aukštyn per duobes, ten, kur buvo ji. Ir kai aš ten nuvykau, ji matė sapną. Ir kada Šventoji Dvasia įėjo į kambarį, ir kai ji iš tikrųjų ėmėsi darbo – nuo to karto ji nesurūkė nei vienos cigaretės. Ir ji pastebimai priaugo, ir dabar nuo šio vėžio nebeliko ir žymės.
76 Kas tai? Tai tikėjimas, kuris nugali. Kodėl to nenugalėjo, kai aš meldžiausi už ją čia? Ji tik blaškėsi. Bet kai daktaras sako: “Jums vėžys ir jūs mirsite”, ji ėmėsi darbo. Taip turi būti, kai tu imiesi darbo. Kam tiek ilgai laukti? Kodėl nesiimti darbo dabar? Įdėk savo tikėjimą į Dievą. Kas, jeigu moteris būtų turėjusi tikėjimą į mane? Tai būtų nesuveikę, nes aš žmogus. Bet kai ji pakeitė savo tikėjimą, ne į Branhamo Maldyklą arba Viljamą Branhamą, arba dar į ką nors, bet įdėjo savo tikėjimą į Jėzų Kristų, tuomet ji įgijo tikėjimą. Ji pakilo virš visų baimių ir abejojimų, ir Dievas išgydė ją. Ir, o, ji nugalėjo. Tikėjimas yra pergalė, kuris nugali.
77 Aš dažnai paklausdavau savęs, kodėl krikščionys vis tiek nori kelti sau nerimą tuo? Daug kartų vyrai ir moterys ateina pas mane ir kalba savo išpažinime ir taip toliau, kai pas mane yra šie privatūs pokalbiai, ir jie, mes susipažįstame su jais, susigraudina, išpažįsta, kad gyveno amoraliai ir visokius dalykus. Nes jie negali neigti tai: Šventoji Dvasia tiesiog ten. Jeigu jie bando kažkaip uždengti tai, Ji iškelia tai tiesiog iš jų. Kad jie, taip pat, ir tai galėtų pasakyti. Jeigu jie bando apeiti, Šventoji Dvasia sustabdo juos, sako: “Minutėle, štai čia tas ir tas”. Ir kai jie ateina, jie pradeda man pasakoti apie šias pasaulio smulkmenas. Ir aš pastebėjau tai tarp tikinčiųjų. Jūs kažkur lankotės. Kodėl jūs dreifuojate? Turėk savo garbės troškimą. Nukreipk savo tikslą į Kristų ir nesiderink prie pasaulio.
78 Nusiperki žurnalą, ten sakoma: “Taigi, šitos dienos Dieviškieji gydytojai? Nėra jokių Dieviškųjų gydytojų”. Tai įneša abejojimą į tavo protą.
79 Kas nors išgirsta per radiją, sakant, o, pamokslauja gana neblogą pamokslą, bet pasako: “Stebuklų dienos praėjo”, – ir tu palaikai tai. Matai, tai susilpnina tave.
80 Atsikratyk viso šito! Sutvarkyk viską su Dievu! Arba būk tuo, kas tu esi, arba nebūk išviso. Šito nemoko Dievo Biblija, tuomet palik tai. Jeigu Ji nemoko šito, pasilik su Ja.
81 Tai man primena štai ką. Pavyzdžiui, kas, jei mes nuspręstume nuo šitos akimirkos,
12 IŠTARTAS ŽODIS
trisdešimt dienų padaryti nedidelę kelionę į kitą šalį? Ir toje šalyje toks nuostabus klimatas, kad mes nebenorėtume sugrįžti atgal. Ir ten mes niekada nemirtume ir nesentume, bet mes tiesiog pasiliktume amžinai. Net neįsivaizduoji, kaip tu vaikštinėtum nupigintų prekių parduotuvėje, pirkdamas daug šlamšto, kad pasiimti su savimi? Tu bandytum atsikratyti šlamšto, kuri tu turi.
82 Ir kada tu tiesiog bėgioji, prisijungdamas prie vienos bažnyčios ir kitos, tu surinksi daugiau šlamšto. Bet jeigu tu pagalvosi apie tai, kur tu eini, tu atsikratysi daug tų abejojimų ir niekų. Tu turėsi tikrąjį tikėjimą. Aš kalbu žmonėms…
“Jūs broli Branhamai, kuris meldžiatės už ligonius?”
“Taip”.
“Ką gi, tai prieštarauja mano tikėjimui”.
“Tuomet jumyse nėra jokio tikėjimo. Šito moko Biblija”.
Ir dabar daug žmonių atsistoja eilėje, ir jie sako: “Na ką gi, manyje visas tikėjimas”.
“Tuomet ką tu čia darai? Aha. O, tai ne taip”.
83 Tikrasis tikėjimas nežino pralaimėjimų. Jis negali būti nugalėtas. Netgi pati mirtis negali nugalėti jo. Jis nežino pralaimėjimų. Jis negali būti nugalėtas. Ir tai vienintelis būdas, kaip tu gali patikti Dievui. “Nes be tikėjimo Dievui negalima įtikti”, – pasakyta Hebrajams, 11.
84 Argi galima įsivaizduoti jus, vaikščiojančius šioje vietoje, kai kuriuos iš jūsų, krikščionis, kalbančius žargoniškai, naudodami nepadorius, švankius žodžius, ir priklausančius bažnyčiai? Argi galima įsivaizduoti, kad jūs ruošdamiesi keliauti į kitą šalį, ir po to, keliaudami pro Ameriką, mokytumėte visą amerikietišką žargoną, kurį tik buvote sutikę, argi tai įmanoma? Žinoma, jūs tuo neužsiimtumėte. Tai, kad jūs pabandytumėte, – tai išmokti kelis kalbos žodžius, kad bent pasakyti: “Sveiki!”
85 Ir aš galvoju, kad šiandien krikščionims daugiau reikėtų bandyti išmokti truputi Dangiškos kalbos, Dievo garbinimo, kurį mes ten giedosime ir džiaugsimės. Ir tie, kurie netiki garsiu šūkavimu, ką jūs darysite ten, kai pateksite Ten? Jūs būsite kaip ne savo lėkštėje. Geriau patikėk ir nugalėk dabar, nes tikėjimas yra pergalė, kuris nugali. Ne, tu nebandysi sugražinti protingą žodelį. Tu turėsi pergalę.
Tu pasakysi: “Broli Branhamai, kaip man tai padaryti?”
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 13
86 Tai juk taip paprasta. Tai tik… Dabar, šiuose susirinkimuose, jūs domitės, kaip pajungti save, kaip. Dauguma žmonių pastate man nėra žinomi, ir mano susirinkimuose aš nei vieno nežinau, netgi kitos kalbos. Bet kaip, iš kur aš tai žinau? Tai reiškia pajungti save. Tiesiog atiduoti save į Šventosios Dvasios rankas, tuomet tai daugiau ne tu. Tu nežinai, ką tu kalbėsi. Tu tiesiog leidi, kad Ji kalbėtų. Tai štai taip paprasta.
87 Daugelis iš jūsų tiki daktarais. Ir jūs turite tikėti, jeigu jūs turite daktarą. Ir dar, kada kas nors atsitiks su tavimi, tu eisi pas šitą tikrą daktarą, kuriuo tu tiki. Tai tas, ką tau reikia padaryti. Tai gerai. Ir tuomet tu jam pavedi savo susirgimą. Jeigu jis sako, kad tau reikia gulti į ligoninę. Žinoma. Tu turi tikėjimą daktaru. Ir jeigu jis nusprendžia, kad tu nenori gultis į ligoninę, tiksliau, nereikia gultis, jis išrašys receptą ir duos tau krūvą piliulių. Ir tu nurysi jas, ir tu nežinai, kas šiose piliulėse. Bet tu tiki savo daktaru.
88 O kaip su Dievu? Ir tu bijai nuryti kelias Evangelijos piliules, kurias Jis duoda tau. “Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti”. “Tikėjimas yra pergalė, kuris nugali pasaulį”. Nuryk Tai ir žiūrėk, kas išeis. Tai pasitikėjimas.
89 Tu parodai savo pasitikėjimą, kurį tu turi savo daktarui, priimdamas jo vaistus, nors tu nežinai, kas tai. Tu parodai savo pasitikėjimą daktaru, sutikdamas operacijai. Tai įrodo tavo pasitikėjimą daktaru.
90 Bet kai prieini prie Kristaus, tu bijai priimti Jį pagal Jo Žodį. Kaip tai? “Tikėjimas yra pergalė”. Tu galėtum šiandien pavesti savo susirgimą Jėzui Kristui taip pat, kaip tu pavedi savo susirgimą daktarui. “Duok man tai, ką Tu nori, Viešpatie. Tu – susirgimo Daktaras”. Tuomet tavyje pergalė. Tuomet tavyje tikėjimas, kuris nugali. Tu daugiau nebesivaikysi dėl dar vienos maldos eilės. Tu daugiau nieko nebesivaikysi. Tu turėsi tai tiesiog ten. Visa tai bus sutvarkyta. Tu nebešokinėsi iš bažnyčios į bažnyčią, kad pamatyti, ar yra joje tas, arba ar yra joje anas, pas juos šito nėra. Tuomet tu tai turi. Kada tavyje yra tikėjimas, tavyje yra pergalė.
91 Aš kalbu jums, ko mums šiandien reikia Amerikoje, ir ko mums reikia čia, šioje maldykloje – tai leisti, kad įeitų Daktaras Jėzus ir padarytų mūsų tikėjimui operaciją.
92 Daktaras sako tau: “Jums nedidelis apendicitas, jis visas užkrėstas. Jis turi būti pašalintas. Jumyse negerai tas, anas ir kitas.
14 IŠTARTAS ŽODIS
Tai turi būti pašalinta”. Jis, žinoma, pašalina tai, kad visa kita galėtų teisingai funkcionuoti.
93 Ir kas atsitiko šiandien su mūsų tikėjimu? Mes bijome, kad Dievas paims Savo operuojantį Žodį, Jo Peilį, aštresni už dviašmenį kalaviją, ir operuos mus, ir pasakys, kas mumyse negerai, mūsų pigus apsimetinėjimas. Ir mes turime nuimti bet kokią užtvarą ir pasukti į Amžinojo Dievo pažadą. O, jeigu mes tai padarysime, Jėzus padarys mūsų tikėjimui operaciją, paimdamas visą netikėjimą, visą baimę ir visą nerimą, visą nuodėmę, viską, kas ten yra. Ir paskui, kai mums mūsų tikėjimą gerai išoperavo, mes išeiname nauju kūriniu. Tuomet mes skiriamės. Mums reikalinga operacija. Ar gali patikėti šią operaciją Jėzui Kristui? Ar gali tu tikėti Juo? Ar gali pasakyti: “Viešpatie, Dieve, pagal tavo Žodį”?
94 “Pagal tavo Žodį”, – kaip mokiniai pasakė Šv. Morkaus, 5. kai jie pasakė: “Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo Žodžio užmesiu tinklą”, – pasakė Petras.
95 “Viešpatie, aš žvejys. Aš žinau tuos ženklus, kai mėnulis yra teisingoje padėtyje. Aš žinau, kada jos kimba ir nekimba. Aš žinau, kada jos būriais, ir kada jų nėra. Ir ne tik tai, bet aš juk visa naktį gaudžiau. Ir štai su manimi daktarų taryba, žvejybos daktarai, ir mes žinome savo darbą. Ir mes išnaršėme visą per visą naktį ir nieko nepagavome. Bet dėl Tavo Žodžio, Viešpatie, užmesiu tinklą”.
96 Nes vyriausias Chirurgas pasakė taip! Vyriausias Daktaras pasakė taip! Ir jie pagavo tiek daug žuvies, kad jų tinklai pradėjo plyšti. Kodėl? Tikėjimas yra pergalė. Gal vandenyje nebuvo nei vienos žuvelės. Bet kada Dievas davė pažadą, Jis sukurs žuvį ir patalpins ją ten.
97 Galbūt, nėra tikimybės, kad tu gyventum. Tu galbūt miršti dėl vėžio. Tu galbūt prikaustytas prie vežimėlio. Galbūt tu absoliučiai aklas. Aš nežinau, kokia tavo bėda. Bet jeigu jūs paimsite vyriausiojo Gydytojo receptą: “Ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite”. Ir tikėkite, kad tas tikėjimas nugalės bet kokį sunkumą, kuris tik yra. Galbūt tu taip apsunkintas nuodėme, kad tavo siela tokia purvina, kaip tik gali. Gal tu bandei išsilaisvinti nuo šito vaidingo charakterio, šito pikto liežuvio, šitų apkalbų telefonu. Gal tu pabandei kiekvieną vaistą, kurį tik žinai. Bet jeigu tu tik leisi Jėzui Kristui įeiti į tave šiandien, Jis išoperuos tavo tikėjimą ir duos tau tikėjimą, kuris prasibraus už viso to ribos,
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 15
ką gali padaryti pasaulis. Kodėl? Tikėjimas yra pergalė, kuris nugali pasaulį.
98 Kaip tu gali abejoti, kai Jėzus Kristus, gyvojo Dievo Sūnus yra dabar čia? Jo nuostabi Šventoji Dvasia šiame pastate. Žodis pažadėjo, kad: “Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos”. Tai buvo pažadėta Viešpaties. Dievas turi išsaugoti Savo Žodį. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kada Jis pažada, kad Jis padarys šiuos dalykus, Dievas šventai turi taip padaryti.
99 Dabar aš noriu, kad jūs apie tai pagalvotumėte. Jeigu jumyse yra nuodėmė, jeigu kas nors negerai jūsų gyvenime, aš noriu, kad jūs apie tai pagalvotumėte, kol mes nulenkiame galvas maldai.
100 Prieš mūsų maldą aš norėčiau užduoti vieną klausimą. Aš norėčiau paklausti, ar yra šiame pastate vyras ir moteris, jaunuolis ir mergina, kurie pakelta ranka norėtų pasakyti: “Viešpatie, aš, atrodo, tiesiog negaliu nugalėti. Aš neva žinau, kad neturiu šito daryti. Aš žinau, kad neturiu daryti šito ir ano. Bet aš noriu, kad Tu padarytum mano tikėjime operaciją tiesiog dabar, po šito Pamokslo. Aš noriu, kad Tu pilnai apžiūrėtum ir padarytum kiekvieną mano tikėjimo ligos operaciją, kuri neleidžia man visa tai nugalėti”. Laikykite pakelta į Jį savo ranką. Jūs tai padarysite? Viešpats telaimina jus. Čia tiesiog pilna rankų! Truputi…
101 “Nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į mūsų tikėjimo Pradininką ir Atbaigėją Viešpatį Jėzų Kristų”.
102 Kiek iš jūsų tų, kurie serga ir silpni, kurie norėtų pakelti savo ranką ir pasakyti: “Viešpatie, padaryk mano tikėjimo operaciją. Man reikia šiandien, Viešpatie?” Dievas palaimina jus.
103 Tikėjimas yra pergalė. Kaip mes įgyjame tikėjimą? “Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo Žodžio”.
104 Dabar dėl tų, kuriems reikia, dėl nuodėmingos sielos. Aš negaliu pašaukti prie altoriaus, kad jūs ateitumėte čia, prie altoriaus, kaip įprastai šioje maldykloje, nes nėra netgi vietos. Žmonės stovi prie sienų. Yra žmonės, kurie, kurie čia, aplink altorių, ir tiesiog šioje vietoje mes negalime tai padaryti. Bet aš dabar pasimelsiu už jus. Ir jūs tiesiog paveskite save Kristui, tiesiog dabar, kol aš meldžiuosi.
16 IŠTARTAS ŽODIS
105 Brangus Dieve, mes norime paprašyti Tavo Dieviškos malonės šioms atgailaujančioms, laukiančioms sieloms, kurios tiki, kad Tu esi ir esi Atlyginantis tiems, kurie rūpestingai ieško Tavęs. Ir aš noriu paprašyti, Viešpatie, kad Tu būtum gailestingas jiems.ir kas ten bebūtų: abejojimo vėžys, charakterio vėžys, netikėjimo pražūtingumas – paimk visa tai dabar, Viešpatie, ir duok jiems Šventąją Dvasią. Pripildyk jų sielas Savo dorybe. Krikštyk juos į Savo Karalystę tiesiog dabar, kai jie pakėlė savo rankas kaip savo tikėjimo išpažinimo ženklą. Ir prašome Tave, o gailestingas Dieve, padaryti tai dėl mūsų.
106 Nes jie pakeitė savo, dreifuojančia per jūrą, mintis. Jiems reikia įeiti į uostą, kad vyriausias Statytojas juos aptašytų, ir jie taptų naujais kūriniais Kristuje Jėzuje, ir įgytų Jo Dvasios jėgą, ir būtų valdomi Jo valios. Taigi suteik jiems tai tiesiog dabar, Tėve, kai mes nuolankiai prašome Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu.
107 Ir dabar, buvo daug rankų, kurios pakilo aukštyn, tai yra tų, kas pakėlė rankas. Jie suvokia, kad jie vaikščiojo iš vietos į vietą, daugelis iš jų. Jie važiavo daug kilometrų per valstijas, kad pasiektų tokį tai žmogų, kuris meldžiasi už ligonius. Ir jie atėjo, galbūt, jie važiavo čia. Aš vertinu tai, Viešpatie. Kas, jeigu jie tikėtų manimi, kaip Tavo tarnui? Tada jie neateitų. Aš dėkoju Tau, kad leidi jiems turėti tikėjimą į mano maldą.
108 Viešpatie Dieve, aš nuoširdžiai meldžiuosi už kiekvieną tiesiog dabar, kad Tu, didis Dangaus Dieve apsigyventum savo Šventąja Dvasia jų gyvenime ir nukirstum bet kokį netikėjimą. Tegu jie žino, kad “tikėjimas yra pergalė”. Ne kažkoks žmogus žemėje, ne kažkokia bažnyčia arba tam tikra kokio nors žmogaus malda, tai visa padeda, bet tikėjimas yra pergalė.
109 Mes skaitome toje vietoje, kai tavo Sūnus, mūsų Gelbėtojas “atėjo į Savo tėvynę, ir ten buvo tie, kurie pasakė: ‘Kas Jis toks? Argi Jis ne dailidės sūnus? Argi mes nepažystame Jo ir Jo motinos? Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai?’. Ir jie ėmė piktintis Juo. Ir Jis ten nedarė daug stebuklų dėl jų netikėjimo”.
110 Mes suvokiame, kad nesvarbu, kiek žmogus gali turėti palankumo prieš Tave, bet visgi mūsų pačių tikėjimas yra pergalė. Aš meldžiu, Dieve, kad Tu išlaisvintum žmones nuo šito ir parodytum Save šiandien čia,
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 17
kur tikėjimas sutelktas į mūsų Viešpaties prisikėlimo principus. Jis ne miręs, bet Jis gyvas per amžius. Ir Jis davė pažadą: “ Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos”. Ir mes tikime, kad Jis čia.
111 Ir mes meldžiame, brangus Dieve, kad Jis parodytų Save šiandien regimai, esantį. Ir tegu tada Šventoji Dvasia paima kiekvieną širdį ir padaro tikėjimo operaciją, kad jie galėtų nugalėti savo ligas, silpnumus ir susirgimus. Išeitų iš čia su tvirtu tikėjimu, nesvarbu, jeigu ir nieko neįvyks, bet tai pagimdys tikėjimą, kuris pasakys, kad su tuo užbaigta. Tai yra tikėjimas. Tai nugali pasaulį. Nes mes prašome tai Jo Vardu ir Jo šlovei. Amen.
112 Aš beveik nematau galimybės pakviesti į maldos eilę. Prie tų durų susigrūdo iki gatvės, ir tai užimta iki gatvės ir aplink langus, ir prie durų, ir čia aukštai. Aš galėčiau pabandyti, jeigu jūs norite, kad aš padaryčiau tai. Aš galėčiau pabandyti pakviesti į maldos eilę.
113 Aš pasakysiu apie tai paskui. Aš pamokslavau įtikinančiai. Aš tikiu, kad jeigu jūs tik būsite pagarbūs ir tik surinksite visą tikėjimą, kurį jūs turite, kaip žmogišką tikėjimą, ir atiduosite jį į Dievo rankas ir pasakysite: “Dabar, Viešpatie, paimk šį mažą, ką aš turiu, kad atiduoti Tau, ir tegu Tavo tikėjimas ateis pas mane”. Aš tikiu, kad Jis išgydys tave ir leis man pasakyti tavo vardą tiesiog nuo čia, nuo pakilos, tau nereiks ir pasikelti čia. Galite tuo patikėti? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Bet jeigu pas jus yra maldos kortelė, jūs laikote ją, mes vis tiek jas panaudosime. Tokiu būdu, mes tikime. Dabar aš norėčiau… Tai ką tik aš prisiminiau.
114 Nes, kaip tik mes įėjome, prieš kelias minutes, Billi Polas pasakė man, kad jis dar šiandien išdalino keletą maldos kortelių. Nes mes vakar numatėme gana daug. Ir jis pasakė: “Ten buvo keli žmonės, tėti, kurie norėjo maldos kortelės. Ir aš daviau jiems maldos korteles”.
Aš pasakiau: “Viskas gerai”.
Jis pasakė: “Bet kaip tu ruošiesi pakviesti į maldos eilę?”
115 Tada žmonės būriavosi tik gale. Dabar jie visur šonuose. Todėl beveik neįmanoma tai padaryti, pakviesti į maldos eilę. Mes ne…
116 Koks skirtumas, ar tu stovi čia ar sėdi vietoje? Bet būtinas tikėjimas, kad padaryti tai. Tam bus reikalingas tavo tikėjimas plius mano tikėjimas ir Dievo tikėjimas. Sumaišyk tai kartu, ir tavo ir mano tikėjimas nublanks, o Dievo tikėjimas išaugs, ir darbai įvyks.
18 IŠTARTAS ŽODIS
117 Remiantis tuo, aš noriu tiesiog paklausti jus. Ar tikite jūs, kad tai – Dievo Žodis? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tuomet Jis negali meluoti, jeigu tai Dievo žodis. Jis turi būti teisus. Tada, jeigu tai Dievo Žodis, ir tai teisinga, tuomet Jis turi kiekvieną Žodį, kurį Jis pasakė čia, Jis turi ištesėti šį Žodį.
118 Dabar, jeigu jūs sirgote ir buvote bemirštantys nuo leukemijos ir vėžio, arba kas ten pas jus bebūtų, tuberkuliozė. Ir jūs ateinate čia, ir mes atvestume čia, į šį pastatą, visus tarnautojus, kuriuos tik žinotume, ir atvestume juos čia ir melstųsi už jus, už kiekvieną iš jūsų. Vis tiek, jeigu tavyje nebūtų tikėjimo, tai nesuveiktų. Matote?
119 Bet galbūt, kad po to, kai jūs pamatysite, kaip kažkas pasveiko, kažkas pasveiko arba pranešė, kad išgijo, tai padėtų jūsų tikėjimui, nes jūs pamatytumėte, kad jie išgijo.
120 Neseniai Durbane, Pietų Afrikoje, aš meldžiausi, ir jie atvedė vieną žmogų ant pakilos. Jūs žinote šią istoriją. Aš daugumai iš jūsų tai pasakojau. Kaip ten išgijo viena moteris, musulmonė. Ir ten buvo tiek daug iš kiekvienos genties. Ten buvo apie dvidešimt ir daugiau genčių. Bet kai atėjo eilė vaikinui, kuris gimė kuprotu, jis vaikščiojo, remdamasis rankomis.
121 Ir kada Šventoji Dvasia pradėjo kalbėti ir pasakoti šiam žmogui, laukiniam afrikiečiui, kuris netgi nežinojo, kuri ranka kairė, o kuri dešinė. Ir netgi pasakė jam, kuo jis buvo. Jie atsistojo. Ir šamanai-gydytojai stovėjo, kaip apkerėti. “Kas čia tokio naujo?” – pasakė jie. Ir vadai, kuriuos vėdavo vėduoklėmis, nustojo vėduoti.
122 Ir Ji pasakė: “Tavo lūšnelėje, kur tu gyveni, ant sienos kabo mano Viešpaties paveikslas”. Ir jo tėtis ir motina, ten gale, atsistojo ir paliudijo tiesą šimtam tūkstančiams žmonių.
123 Ir pasakė: “Taigi, pas tave yra brolis, kuris jojo ant geltono ožio ar šūnies ir susižeidė savo koją, ir jis vaikšto su ramentais. Ir jis dalyvauja susirinkime. Bet jo tikėjimas tik ką nugalėjo, ir jis išgydytas”. Dėl ko? Dėl sukrėtimo nuo balto žmogaus, kuris netgi nesuprato jo kalbos, bet galėjo pasakyti jam, kuo jis buvo, ir kas atsitiko. Kokia tai buvo jėga?
124 Ir vaikinas išgirdo tai per vertėją ir numetė savo ramentus. Ir štai jis priėjo, bėgantis ir šokinėjantis iš džiaugsmo.
125 Ir kai jo brolis, kuris nežinojo, kur dešinė, o kur kairė ranka, bet jis galvojo, kad aš bandžiau priversti jį šokti čiabuvių šokį. Matydamas, kaip jo brolis bėgioja ir šokinėja,
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 19
tai kažką padarė dėl jo. Ir jis įveikė netikėjimo nuodėmės barjerus. Ir aš pažvelgiau atgal, ir ten buvo regėjimas, kuris pasakė jam atsistoti ant jo kojų. Jis buvo išgydytas.
126 Ir šis vaikinas, neturintis netgi pakankamai proto, pakankamai intelekto, kad suprasti, ką aš pasakiau, ir ką jam išvertė vertėjas. Ir ant jo kaklo buvo grandinėlė. Ir aš sugriebiau už tos grandinėlės ir pasakiau: “Jėzus Kristus išgydo tave. Stokis”. Tas vaikinas, kuris nuo gimimo buvo ligotu, atsistojo ant savo kojų. Ir ne tik tai, bet ir sveiko proto. Ašaros riedėjo jo juoda krūtine. Ir Dievo šlovė krito ant tos vietos tiek, kad dvidešimt penki tūkstančiai prastų pagonių išgijo per vieną kartą.
127 Ką jie padarė? Sekantį rytą aš sėdėjau prie lango, po to atėjo miesto meras ir pasakė: “Pažvelkite pro langą. Jums siurprizas”. Sekantį rytą privažiavo septyni dideli sunkvežimiai gyvulių pervežimui, pilni ramentų ir vežimėlių, ir visko, ėjo… Važiavo gatve, ir žmonės, kurie ankščiau, praeitą vakarą, buvo su jais, ėjo gatve. Ir Zulai, ir Šungai, ir Bazutai, Kschosai, visos įvairios gentys, kurios ankščiau kariavo vienas su kitu, buvo taikoje, ranka į ranką, giedojo: “Viskas įmanoma Dievui, tikėk, tik tikėk”, – savo gimta kalba.
128 Aš atsistojau būdamas prie lango ir pakėliau savo rankas aukštyn į orą, ir atsakiau jiems: “O malone, aš išgelbėtas tavimi iš vargų gelmių”. Tai buvo vienas iš pačių nuostabiausių reginių, kurią kada nors matė mano akys, tiek puikus, kad tuo metu aš mačiau Viešpatį regėjime.
129 Kas tai? Tai jaudina kažką. Tie žmonės neplaukė pasroviui. Jie tiesiog ankščiau niekada negirdėjo. Ir kai jie išgirdo tai, su vaikišku paprastumu, jie tiesiog pagavo tai. Tai viskas, kas ten buvo. Jie tiesiog… Jiems nereikėjo daryti operacijos. Jie tiesiog matė tai ir nusekė paskui, ir tai buvo jų. Niekas negalėjo sakyti jiems ką nors kitą; jie matė, kaip tai atsitiko.
130 Dabar, jeigu Viešpats Jėzus vis dar gyvas ir yra čia, Džeffersonvilyje, Indianoje, šiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, jeigu Jis – tas pats Dievas, Kuris vienąsyk vakare buvo čia, kad duotų regėjimą tam aklam pamokslininkui. Jis tas pats Dievas, Kuris davė tam mirštančiam nuo leukemijos kūdikiui, kada daktarai sekantį rytą pripažino ją sveika.
131 Visai neseniai, aš galvoju, pas mane yra čia šis straipsnelis,
20 IŠTARTAS ŽODIS
vienoje iš šių knygų. Aš netikras. Aš tiesiog vienąsyk skaičiau tai, ir aš galvoju, kad įdėjau tai kažkur čia. Galbūt, aš… Aš netikras. Bet aš skaičiau straipsnelį iš vieno… Štai kur, tiesiog čia. Viename laikraštyje iš… Arba, tai buvo vienos mano paskutinės kompanijos metu, čia, straipsnelis laikraštyje. Kur buvo moteris, aš… Tai buvo Berlingtone, Bermonte. Ji buvo visai nusivylusi. Ji negavo maldos kortelės nuo vaikinų tą dieną. Ir Džinas, ir Leo, ir Billis, ir dar kai kurie turi būti čia, kas buvo ten. Ir ji sėdėjo ten, gale, ir visai netikėtai… Ji stebėjosi, kodėl ji negalėjo patekti į tą maldos eilę.
132 Ir pirmas žmogus prieina, ir Ji pasakė: “Jūs ponia Tokia tai, ir iš ten ir įvyko kažkas tokio”.
133 Tiesiog tada ji prasiveržė per tą barjerą. Ji pasakė: “Aš pažystu šią moterį. Ir aš žinau, kad tai tiesa”.
134 Nespėjo ji pagalvoti apie tai savo širdyje, kaip Šventoji Dvasia aplankė mane ir pasakė: “Ponia Tokia tai, jūs sėdite čia”, štai ten gale, sėdėjo du kartus toliau, nei šio pastato ilgis. “Ponia gale, žalia suknele”. Pasakė: “Jūs ponia Tokia tai”, toks tai vardas. Pasakė: “Jūs sergate epilepsija. Jus ištinka tai keturis ar penkis kartus kiekvieną dieną”. Ir pasakė… Ir ji pašoko ant kojų. Tai buvo ji. Ji buvo taip apstulbinta, kad nežinojo, ką daryti.
135 Ir pasakė: “Tai dar ne viskas, bet jūs labai nerimaujate, nes jūsų vyras yra veteranų ligoninėje, ir ten jam pašalino beveik visą skrandį. Ir dabar liga persikėlė į kitą jo kūną vietą, daktarai sako, kad jis neturi jokių šansų pasveikti”. Ašaros riedėjo jos skruostais, ji pakėlė rankas, kad tai buvo tiesa.
136 Tiesiog tada aš regėjime pamačiau, jį grįžtantį namo. Ir aš pasakiau: “TAIP SAKO VIEŠPATS. Nesijaudink. Jis bus namuose sveikas”.
137 Ir sekantį rytą, kai jis vėl ėjo pas chirurgą tyrimams, o tie didžiuliai guzai Chodkinso ligos buvo ant kūno. Daktaras… Jis pasakė: “Aš nejaučiu jokių guzų”. Ir daktaras apžiūrėjo jį ir nerado jokių guzų. Padarė rentgeną ir įvairius tyrimus, ir jis buvo visiškai sveikas. Ir sekančią dieną grįžo namo sveikas ir gyvas.
138 Kodėl? Tikėjimas yra pergalė. Nei maldos kortelės, nei uždėjimo rankų, nieko, bet tikėjimas, nugalintis viską. Štai tokiu keliu.
139 Mano paskutiniame Čikagoje susirinkime, ten stovėjo ant pakilos juodaodė moteris.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 21
Aš prašau atleisti, aš manau, tai buvo baltaodė moteris, kuri stovėjo ant pakilos.
140 O prieš dieną iki to, ten buvo sena švedė, ir Billis matė, kaip ji ištiesė ranką ir įdėjo tiek daug pinigų paaukojimui dėl brolio Osborno, dėl jo Afrikietiško, “Juodojo Pašaukimo į Tikslą”, dėl jo kompanijos. Ir Billis pasakė man: “Iš kur pas šią vargšę moterį, apsirengusią dėmėta suknele, iš kur pas ją tiek pinigų, kad dėti paaukojimams?”
141 Ir kada Billis pradėjo dalinti, ji pasakė: “Mielasis, duok man maldos kortelę”.
142 Atsakė: “Pas mane daugiau nėra”. Jis nuėjo pas Džiną ar Leo, pas tuos, kurie jas dalino, ir paklausė. Jie daugiau neturėjo.
143 Ir jis pasakė: “Sese, aš jus pamatysiu rytoj vakare ir aš jums duosiu”.
144 Ji atsakė: “Gerai, mielasis”, ir užlipo viršun, į balkoną, ir atsisėdo. Aš nieko apie tai nežinojau.
145 Po to, kai aš tą vakarą išėjau ant pakilos, ir viena moteris buvo ant pakilos… Ji sėdėjo ten, viršuje, ir ji prasiveržė ten per tą barjerą, kur Dievas operavo jos tikėjimą. Ir kaip tik ji pasiekė. Jis pasakė: “Ta moteris, kuri sėdi ten, viršuje, antrame balkone, antroje eilėje, suknelė su langeliais, jos vardas ponia Tokia tai ir tokia. Ir ji meldžiasi už savo vyrą, kuris dirba dispečeriu geležinkelio stotyje; kurčias viena ausimi”. Ir ji vos neapalpo. Ji buvo liuterone. Ir kai ji sugrįžo namo… Ir Viešpats pasakė: “TAIP SAKO VIEŠPATS. Jis išgydytas”.
146 Kai tą vakarą ji sugrįžo namo, jis stovėjo prie durų, džiaugdamasis. Ir tą pačią minutę jo ausis atsivėrė, kai jis sėdėjo dispečerio kontoroje.
147 Juodaodė moteris, kuri sėdėjo ten, matė tai ir patikėjo. Ir ji tikėjo dėl savo sesers, kuri dešimt metų buvo psichikos sutrikimų įstaigoje Litl Roke, psichiatrinėje ligoninėje. Ir Šventoji Dvasia priėjo iki jos ir pasakė, kas ji ir kas jos sesuo. Ir pasakė: “Ji buvo įsiutusiu maniaku, daužė galvą į sieną, dešimt metų. Bet TAIP SAKO VIEŠPATS, ji tik ką buvo išgydyta”.
148 Ir sekantį rytą, kai atidarė duris, sesuo-šeimininkė rado ją stovinčią prie durų, prašančią ją išleisti, normaliu, sveiku protu. Ji pranešė savo sesutei Čikagoje, ir ta sušuko. Ji pasakė: “Gailestingas Dieve! Tai tas, kas buvo pasakyta vakar vakare ant pakilos!”
22 IŠTARTAS ŽODIS
Ji pasakė: “Brangioji, aš žinau, kad tu neturi pinigų, bet aš greitai išsiusiu tau bilietą į lėktuvą. Atskrisk. Susirinkimas baigiasi rytoj vakare”.
149 Ir moteris, kuri dešimt metų buvo psichikos sutrikimų įstaigoje, sekantį vakarą stovėjo ant pakilos, garbinantį Visagalį Dievą.
150 Kas tai buvo? Jos sesuo prasiveržė pro tuos pasaulio dalykus. Pasaulio – tai nereiškia tik rūkimas arba girtuoklystė, arba pasilinksminimai. Tai reiškia netikėjimą. Ji veržėsi per visa tai iki tol, kol nepamatė, kas jos tikėjimas nugali. Ji pasakė: “Jeigu Dievas gali tai padaryti dėl tos baltaodės moters, Dievas gali tai padaryti ir dėl manęs, juodaodės moters”.
151 Dievas padarė tai. Ir Dievas padarys tai kiekvieną kart, kad mūsų tikėjimas nugalės abejojimus, nesvarbu, kiek stipri ji bebūtų. O, Jis gyvas!
152 Čia yra kas nors, kas buvo tą vakarą Čikagoje ir girdėjo, kaip ši moteris liudijo? Pakelkite rankas. Gerai, taip, pažiūrėkite štai čia. Žinoma, tai buvo. Ten, moteris, kuri buvo tokioje įstaigoje visus tuos metus.
Kas tai? Tikėjimas yra pergalė.
153 Ir taip, tas pats Jėzus dabar čia šiandien vakare. Tada jei aš galėsiu išlaisvinti savo tikėjimą dėl Jo pažado, tuomet Jis vėl sugrįš ir padarys tą patį, jeigu jūs galėsite išlaisvinti savo tikėjimą pažadui.
154 Jeigu Jis padarys tai bet kuriam iš jūsų, sėdinčiam tarp susirinkusiųjų, jūs patikėsite, kad jis vis dar gyvas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ar taip Jis darė, kai Jis buvo čia, žemėje? [“Taip”.] Ar taip darė apaštalai? [“Taip”.] Paulius žvelgė į žmogų ir taip toliau. Ir kai Jėzus papasakojo moteriai prie šulinio.
155 Juk ta moteris palietė Jo drabužį ir pasitraukė, ir atsisėdo. Jis atsigręžė, pasakė: “Kas Mane palietė?” Nežinojo kas palietė, todėl jis pasakė: “Kas Mane palietė?” Visi neigė. Jis pasakė: “Pajutau, kaip iš Manęs išėjo jėga”.
156 Ir Jis apsižvalgė aplink, kol nesurado moters, kuri padarė tai. Ji sirgo kraujoplūdžiu. Ir tarė jai: “Tavo tikėjimas nugalėjo”. Kas tai? Jis nepasakė: “Aš išgydžiau tave”. Jis tarė: “Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Ką tu padarei? Tu turėjai tikėjimą, kuris nugalėjo, kuris pavergė, sutrypė visokį abejojimą”.
157 “Mat ji kalbėjo savo širdyje: “Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!”.” Jėzus turėjo…
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 23
Ji turėjo paimti tai tuo, apie ką ji mastė savo prote.
158 Čia Jo Paties Žodis pareiškia, kad Jis bus čia šią dieną ir padarys tą patį, ką Jis darė tada. “Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs mane matysite. Darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą, ir dar už juos didesnius darysite”. Štai prašom. Mes gyvename šioje paskutinėje dienoje. Jėzus čia.
Pasimelskime, ir tikėkime. Ir jūs tikėkite, kol aš melsiuos.
159 Viešpatie, čia grupė žmonių. Ir Tu – didis Dievas. Mes Biblijoje matome, kur Tu gydei daugybę. Kur Izraelio kelyje, Mozės, kai jie išėjo iš dykumos, tarp jų nebuvo nei vieno sergančio. Tu – didis Daktaras. Tu – didis Chirurgas. Ir dabar, Viešpatie, tegu čia šiandien šie žmonės, kurių ligotas kūnas arba siela, galės tiesiog dabar atiduoti savo bėdą į Tavo rankas, didis Gydytojau. Tėve, operuok juos taip, at atkristu visi jų abejojimai. Dabar, Tavo Žodis sako, kad Tu “vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Mes meldžiam, kad Tu panaudotum tai, kaip skalpeliu, ir atneštum šį skalpelį ir parodytum save, kaip Tą Patį. “Aš būsiu su jumis, netgi jumyse”. Ir paskui, Viešpats, kai žmonės mato, kad Tu čia, tegu jų tikėjimas pakils aukščiau visokios ligos, kuri yra šiame pastate, nuodėmės arba ligos, ir žmonės pasveiks. Nes mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.
160 Galite jūs suvokti arba įvertinti tą padėtį, į kurią Jis mane stato? Žvilgtelėkite čia. Čia stovi mažiausiai du šimtai penkiasdešimt žmonių arba netgi daugiau, man atrodo. Taip, man atrodo, daugiau. Aš nežinau. Bet čia visa dauguma tų, kurių aš nežinau. Kiek čia nežino… Žino, kad aš nežinau jūsų arba nežinau, kas jums? Pakelkite rankas. Taip, pone. Taip, visur. Žinoma. Aš nežinau, bet Jis žino.
161 Dabar, jeigu Jo valia, jeigu jūs tiesiog pavesite save Jam ir leisite Jam kalbėti jums per tą patį tikėjimą, kurį turėjo moteris, jūs patikėsite Juo? Jeigu tai… Jeigu kas nors ir yra įrodytu faktu, tada tai – įrodytas faktas.
162 Jeigu kas nors ateitų čia ir pasakytų: “Aš turiu vaistus nuo vėžio”. Jis paimtų čia sergantį vėžiu sunkioje būklėje, ir surinktų ten daktarus, ir įrodytų, kad vėžys gali būti išgydytas, visas pasaulis užsigeistų šito, šitų vaistų.
163 Broli, aš juk mačiau, kad Jėzus išgydė tiek daug sergančių vėžiu! Bet vis tiek, Jis tik prašo vieno: “Jeigu patikėsi”.
24 IŠTARTAS ŽODIS
Atrodo, kad tai sunkiausiai. Aš mačiau, kaip Jis atverdavo akis akliesiems, luoši pradėdavo vaikščioti. Aš mačiau, kaip Jis prikeldavo mirusius, kuriuos daktarai pripažino mirusiais. Tiek daug visko prireiktų… Neužtektų knygų tomų, kad aprašyti tai, ką aš pats mačiau, kaip Jis darė. Ir vis tiek, taip sunku, kad patikėtų.
164 Dabar, jeigu visi tie, kurie serga čia… Aš noriu, kad jūs pasiliktumėte kiek galima pagarbume. Dabar, aš tikiu…
165 Aš labai tikiu emocijomis. Aš tikiu, kad viskas, kas neturi emocijų – mirę. Jeigu tavo religijoje visai nėra emocijų, tu geriau palaidok ją. Nes… Bet viskam savas laikas.
166 Jeigu jūs ateitumėte pas mane, ir aš galėčiau jums duoti tai. Ir pasakytumėte: “Broli Branhamai, man reikia šimta dolerių”. Jūs prieitumėte ir labai mandagiai pasakytumėte: “Broli Branhamai, man žūtbūtinai reikia šimta dolerių”. Ir jūs žinotumėte, kad mano kišenėje yra šimtas dolerių, ir jūs galvotumėte, kad mano…radę pasitikėjimą, kad aš duosiu jums šiuos šimtą dolerių. Štai dabar jūs pagarbiai stovėtumėte, laukdami gauti tai.
167 Po to, kai aš duodu jums šiuos šimtą dolerių, jūs tiesiog galėtumėte šūkauti taip garsiai, kaip galite. Jūsų rankose butū šimtas dolerių. Matote?
168 Dabar, bet kada jūs prieinate, ateinate su pagarba. Neprieinate šaukdami, prašydami manęs šimto dolerių; aš galiu nesuprasti jūsų. Matote? Bet jūs ateikite, prašykite manęs. Ir po to, kai aš duodu jums šimtą dolerių, tuomet pradėkite džiaugsmingai šaukti. Ir kada…
169 Nagi prieikime prie Dievo ir paprašykime Jo, kad Jis įvestų Savo Šventąją Dvasią šitų sienų vidun arba iš lauko, kur tai bebūtų. Man vis tiek, kur tu stovi. Kur tai bebūtu, man nesvarbu. Jeigu tai kitoje šalies pusėje, ir tu už kažką meldiesi, Jis nuneš tai. Ir tiesiog pažiūrėkime.
170 Dievas pasakė: “Išbandyk Mane”. Tai geras būdas išbandyti, ar yra Dievas Dievu ar ne. “Išbandyk Mane”, – sako Viešpats.
171 Dabar, jeigu Jis – Dievas, o mes žinome, kad Jis – Dievas, paprašykime Jo daryti šiandien vakare tai, ką Jis darė, ir tuomet tau nereikės pasikelti čia. Ir jeigu tai atsitiks, mažiausiai trys skirtingos tautos šiame pastate. Jeigu tai įvyks su jais, jeigu tai pateks ant žmonių, kuriuos aš žinau, aš – aš nenoriu priimti tai už tai. Suprantate? Aš noriu, kad tai būtų ant tų, kurių aš nežinau.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 25
172 Dabar, dėl ligos pažinimo, čia tik vienas žmogus, kurį aš žinau, iš visų susirgimų; ir tai ne liga. Tai mano geras, mielas draugas, Edit Rait, štai ten sėdi. Aš žinau ją. Jis sirgo metais. Mes meldėmės už ją, ir ji ne… Praėjo skausmai, kurie vargino ilgą laiką. Bet Viešpats neišlaisvino merginos iš jos negalės. Aš žinau, kas su Edit. Visgi visi kiti, aš nežinau nei vieno čia, kuo jūs sergate.
173 Bet jeigu jūs ir žinote mane, tada, aš norėčiau, kad būtų taip, kad jūs pamatytumėte, kad tai ne aš, kad tai Viešpats.
Dabar melskitės. Aš melsiuos. Ir tiesiog tikėkime Viešpačiu.
174 Ir dabar, sesuo Gerti, labai lėtai, aš noriu, kad tu grotum “Didysis Gydytojas čia, užjaučiantis mus Jėzus”.
175 Aš žiūriu čia į brolį Vudsą, mano draugą. Bet kuris žino tai, kas žino brolį Vudsą, čia, maldykloje, jis vienas iš prižiūrėtojų čia. Bet ankščiau jis buvo Jehovos Liudytoju. Tai buvo kažkuo ypatingu jam, bet kai jis atvyko į Luisvilį ir pamatė, kaip Viešpats tai daro. Pas jį buvo luošas berniukas, kažkas panašaus į vaikišką paralyžių, kuris sutraukė vaiko koją. Ir jis buvo susirinkimuose. Aš nežinojau. Niekada apie jį negirdėjau. Bet kada jis atėjo čia. Aš sugrįžau kažkur iš užsienio, iš Švedijos, jis sėdėjo pastato gale tą vakarą; Viešpats Jėzus pašaukė šitą berniuką, Dovydą, ir išgydė jį. Ir šiandien berniukas beveik ir neprisimena, kuri tai buvo koja, kuri buvo išgydyta. Matote?
O, šimtai dalykų! Jeigu tik jūs patikėtumėte!
176 Dabar, aš pagalvojau apie vieną atsitikimą, ir aš iš tikrųjų meldžiau šito. Aš prisimenu, kad tai buvo… Aš matau kelias amonietes, aš manau, arba amonitus, tuos, pastate, ponios su mažomis skrybėlaitėmis. Dėl to aš apie tai ir pagalvojau. Aš buvau Fort Veine, Indianoje. Ir ten buvo viena mergaitė, menonitė, kuri gavo Šventąją dvasią. Ar, galbūt, tai buvo amonietė. Tai buvo kažkas iš jų, kažkas iš tų žmonių, arba menonitė arba amonietė. Ir ji buvo nuostabia mergaite. Ir ji grojo “Didysis Gydytojas čia, užjaučiantis mus Jėzus”.
177 Ir ten buvo vienas vaikutis, kurį atnešė man ant rankų, jis buvo luošas. Ir kada aš pasimeldžiau, kūdikis buvo išgydytas. Ir jis nušoko nuo mano rankų ir pradėjo bėgioti ant pakilos. Ir mama apalpo.
178 Ir mergaitė, amonietė ar menonitė, žinojo šią ponią. Ir ji… Šventoji dvasia palietė ją, ir ji pradėjo šaukti.
26 IŠTARTAS ŽODIS
Ir ji pakėlė savo rankas aukštyn ir atšoko nuo pianino.
179 Ir pianinas nei viena notele nesuklydo, toliau grodamas “Didysis Gydytojas čia, užjaučiantis mus Jėzus”. Žmonės iš visų pusių leidosi žemyn pro tas eiles, spaudė vienas kitą. Ir tie klavišai iš dramblio kaulo judėjo aukštyn ir žemyn: “Didysis Gydytojas čia, užjaučiantis mus Jėzus”. Ir jie gulėjo ant grindų, tarp eilių, nugalėję laukimu…arba būnant Šventajai Dvasiai.
Jis vis dar gyvas. Jis vis dar Jėzus.
180 Dabar tiesiog minutėlei tyliai pagiedokime. Tada mes…tada mes pamatysime, ką sako Viešpats. Kiekvienas dabar nusistatykite į tikėjimą. Pradėk žiūrėti čia ir tikėk visa savo širdimi.
Didysis gydytojas čia,
181 Viešpatie Jėzau, aš meldžiu, kad Tu atidengtum, kas šiose širdyse, Jėzaus Vardu.
…liūdną širdį linksmina.
Palaimina tik Jėzus.
Ramiai pasieksiu Jo valdas,
Žodžiu tikėki Jėzaus.
182 Dabar jūs, sergantys, tiesiog išstumkite visus abejojimus. Daugelis iš jūsų niekada ankščiau šito nematėte. Pasakykite: “Aš vis tiek tikiu”.
Gelbėtojas Jėzus.
183 [Brolis Branhamas pradeda tyliai dainuoti Didysis Gydytojas, ir po to sustoja trisdešimt sekundžių–Red.]
184 Aš tikiuosi, kad aš neatrodau fanatiku. Bet man dabar tai atrodo taip, tarsi aš eičiau į savo kambarį, atidarau duris, įeinu į slaptą kambarėlį ir uždarau duris. Dabar aš tiesiog atsiskiriu nuo visų susirinkusių aplink, matote. “Ir melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. Prašykite, ir bus duota; ieškokite, ir rasite; belskitės, ir bus atverta; nes kiekvienas kuris ieško, randa”.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 27
185 Įsivaizduokite sau Jį dabar čia. Ką jūs matote ten fotografijoje, Šviesą, Vainiką, tai netoli. Tai minčių atpažintojas. Tai Kristus. “Dar valandėlė… Aš išėjau iš Dievo, ir Aš grįžtu pas Dievą”. Jis sugrįžo. Sugrįžo tiesiai prie to, kuo Jis buvo. Kai Jis ateis vėl, Jis bus fiziniame kūne, kokiu Jis buvo Viešpačiu Jėzumi.
186 Jūs galite paklausti: “Broli Branhamai, ką jūs darote?” Tiesiog pašvenčiu save. Taigi, tai ne… Aš tiesiog stoviu čia.
187 Dabar tai ne šiaip koks šau. Ne, pone. Netgi negalvokite tai, atsirasite blogoje padėtyje.
188 Tai bandymas, bandymas įsisprausti į kažką. Ant kortos pastatytas Dievo Žodis. Aš pasakiau, kad Jis buvo čia. O kas, jeigu Šito nėra? Jis visada ištesi Savo Žodį. Aš šito nebijau.
189 Kažkas kažkur palies tą Jo drabužio kraštą. Biblija sako: “Jis dabar, – tiesiog dabar, – Vyriausiasis kunigas, kurį galima paliesti savo negalėse”.
190 Ponia, jūs taip nuoširdžiai žiūrite į mane, sėdi ten, melsva suknele. Aš nežinau jūsų, man taip atrodo. Atrodo, aš negaliu rasti kur nors kontakto su kieno nors tikėjimu. Galbūt tai padės. Jūs turite poreikį Dievui? Jeigu aš nežinomas jums, pakelkite savo ranką. [Sesuo sako: “Aš nemanau, kad jūs mane žinote, broli Branhamai, bet aš jūs žinau”.–Red.] Aš nežinau jūsų, bet jūs žinote mane. Gerai. Supratimo neturiu, kodėl jūs čia. Kiek aš žinau, niekada gyvenime jūsų nemačiau. Jūs, tikriausiai, buvote kažkur mano susirinkime. Jeigu Jėzus Kristus pasakys man, kokia jūsų bėda, jūs patikėtumėte? Jeigu tai tiesa, jūs turėtumėte patikėti. Ir galbūt tai paskatins kitus pradėti veikti, matote. Aš nežinau. Aš tik mačiau, kaip jūs ten sėdėjote ir žiūrėjote į mane. Jūs akių negalėjote atitraukti nuo manęs. Jūs arti.
191 Šią moterį, kuri sėdi čia, priekyje, aš žinau ją. Šiuos žmones, čia, aš žinau.
192 Aš nemanau, kad aš žinojau jus. Aš nežinau, bet Jis žino. Ir jeigu pas jus yra poreikis, lygiai, kaip jei jūs stovėtumėte čia, ant pakilos.
193 Taip. Dabar visi mato. Aš tikiuosi, kad jūs matote. Man atrodo, kad moteris labai patamsėjo, Bet jai negerai kažkas kita. Jai odos liga. Taip. Pakelk ranką, jeigu tai tiesa. Tai ant jos kūno, bet šito nematyti, pas ją yra tai. Tai teisinga. Matote, tiesiog kontaktas.
194 Kada “Jis pasakė: ‘Pažiūrėkite į mus’.” Ir kol jie įdėmiai žiūrėjo į jį, Paulius pasakė: “Aš supratau, kad jūs turite tikėjimą išgyti”.
28 IŠTARTAS ŽODIS
195 Kaip dėl ponios, sėdinčios šalia jūsų? Tai kaip prasiveržimas per barjerą jai, nes ji irgi meldėsi. Aš jūsų nežinau. Mes nepažystame vienas kito. Taip. Jeigu Šventoji Dvasia atidengs man, kokia jūsų bėda arba kodėl jūs čia, arba ką nors iš jūsų gyvenimo, ką jūs žinote, kad aš tai nežinau, jūs patikėsite, kad tai…kad tai Valdžia, neregima Jėga ateina iš Kristaus? Aš noriu paklausti jūsų kai ko. Tiesiog dabar jūs jaučiate ant savęs iš tikrųjų saldų, švelnų, lengvą jausmą. Jeigu taip, pakelkite ranką. Matote? Štai taip. Tiesiog virš jūsų stovi šita Šviesa. Ir jūs sergate nuo sunkumų su jūsų pėdomis ir kojomis. Tiesa. Ar ne taip? Pamojuokite žmonėms nosinaite, jeigu taip, kad jie matytų. Aš nemanau, kad tai dar kada nors jus patrukdys. Tai…
196 Kas tai daro? Kas… Žmonės, kurių aš nemačiau niekada gyvenime. Kas tai daro? Tai jau du.
197 Ten sėdi jaunas žmogus, iškart šalia moters, tiesiog dabar ten. Ir ji pradėjo verkti, kaip tik Tai palietė. Kažkas kita pas tą moterį… Ne. Tai pats jaunas žmogus. Jį neramina gerklė ir galva. Tai tiesa. Aš galvoju, mes su jumis nepažystami, jaunuoli. Aš niekada jūsų nemačiau. Taip. Taip. Pakelkite rankas.
198 Trys žmonės, sėdintys eilėje. Niekada nemačiau, jokio kontakto gyvenime su šiais žmonėmis. Jūs tikite?
199 Kažkas šia kryptimi, dabar, štai čia. Kiek ligotų ir sergančių šia kryptimi? Pakelkite rankas, visi šia kryptimi, kas serga. O, tai tiesiog visur. Gerai. Dabar tik toliau tikėkite.
200 Žmogus, kuris sėdi ir žiūri į mane, jūs turite surasti Kristų arba mirsite. Vėžys užmuš jus. Dievas – gydytojas.
201 Ši pagyvenusi moteris, kuri sėdi čia, tiesiog čia ant kedės. Jis serga nuo skausmų skrandyje ir artrito. Teisingai. Jūs tikite, kad su tuo užbaigta.
202 Jūs žiūrite į ją. Jūs tikite? Jūs turite poreikį Kristui. Jūs tikite, kad aš Jo tarnas? Tas auglys, kurio jūs norite atsikratyti, jūs tikite, kad Dievas tai padarys? Aš nematau auglio, bet jis yra. Jis jums ant kaklo, už nugaros. Galbūt jeigu aš pasakysiu jums jūsų vardą, ponia Uelš, jūs tada patikėsite man? Tai? Teisingai. Ar ne taip? [Sesuo sako: “Taip, tai taip”.–Red.] Gerai. Aš jūsų niekada gyvenime nemačiau. Jūs tai žinote. Aha. Jūs turite tikėjimą Dievu.
203 Mirties ženklas ant tos moters, kuri sėdi ten – irgi vėžys. Jūs tikite, ponia, kad Dievas išgydys jus? Jūs tikite?
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 29
Kenčiate nuo vėžio. Juodas šešėlis kabo virš jūsų. Aš dabar sakau jums, su tuo užbaigta, jeigu jūs tikėsite.
204 Aš nežinau šios moters, aš jos niekada nemačiau gyvenime. Kiek man žinoma, aš nežinau nei vieno iš šitų žmonių. Jūs tikite?
205 Aš žiūriu į vyrą. Aš nemanau, kad aš kada nors ankščiau gyvenime jį mačiau. Jis serga išvarža. Jūs tikite, kad Viešpats išgydys jus, pone, nuo tos išvaržos, išgydys jus? Jūsų žmonai nervai ir silpnumas, gerbiamas Ridai, tai jūsų vardas. Aš jūsų nežinau. Tuo labiau, kad jūs iš kitos vietovės. Jūs iš Ohajo. Teisingai. Jeigu taip, atsistokite. Dabar viskas užsibaigė, dėl jūsų ir jūsų žmonos, dėl abiejų.
Tikėkite visa savo širdimi. Dabar jūs galite tikėti?
206 Atgal šioje eilėje, atgal šia kryptimi, jūs nematote tos Šviesos, kuri kabo tiesiog ten? Moteris serga nuo virusinės infekcijos, tiesiai šioje eilėje čia. Jūs ne iš šito miesto. Jūs iš Kolumbus miesto, Indiana. Jūsų vardas Elizabet. Jūs gyvenate Ohajo gatvėje. Jūsų numeris 1932 Ohajo gatve. Eikite, tikėkite. Dabar jus tai paliko. Turėkite tikėjimą.
207 Ir dabar ta Dvasia juda. Juda šia kryptimi, štai čia, prie vyro. Ir kažkoks ryšys… Ne, tai, jis iš Kolumbuso. Ir jis serga dėl akių ir opos. Jūs tikite, kad Viešpats Jėzus išgydys, pone, išgydys jus? Ir jūsų mažasis sūnėnas, kuris sėdi ten, prieš jus, jūsų sesers kūdikis, pas ją buvo kažkokios rūšies kaulų liga, ir dabar jis nevalgo. Jam dėl šito kažkokios komplikacijos. Jeigu Jūs tikite visa savo širdimi, jūs galite išgyti. Turėkite tikėjimą Dievu.
208 Kiek iš jūsų tiki dabar? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]
209 Aš matau dar vieną vėžio šešėlį, kuri sėdite ten. Jeigu jūs patikėsite visa savo širdimi, sese, su tuo bus užbaigta. Galite…
210 Ar perėjo dabar jūsų tikėjimas tą abejojimo liniją? Kiek iš jūsų tiki, kad jūsų tikėjimas perėjo abejonės liniją? Pakelkite savo rankas. Tada kas liko, kaip tik bėgti laisvais? Viskas užbaigta.
211 Šios mergaitės sėdi čia kėdėje, aš žinau jus. Dar vakar aš jūsų nežinojau, bet dabar aš jus žinau. Šiandien aš sužinojau apie jus iš savo žmonos. Jūsų mamos mergautinė pavardė buvo Fulkerson. Ir tai liga, apie kurią niekas nežino. Į pirštus patenka infekcija, ir tau kraujo užkrėtimas, kaip, arba kažkas ant tavo rankų, ir pirma, kas atsitinka, tai pirštai nukrinta ir taip toliau. Jūs, abi mergaitės. Jūs dvi puikios panelės. Aš žinau jūsų motiną.
30 IŠTARTAS ŽODIS
Jūsų močiutė kartą vakare išgijo, kada aš nuėjau pas ją, prieš dvidešimt maždaug metų, nuo tuberkuliozės. Tai tiesa. Ponia Fulkerson.
212 Dievas pašalina tą šėtoną, kuris trukdo jums, nuostabios mergaitės! Tegu Jėga, kuri prikėlė Jėzų iš kapo, išvarys tai, kad niekada nebevargintų jūsų. Aš kalbu tai remdamasis Dievo žodžiu. Jūs turite užpykti ant šėtono.
213 Dievas duoda mums pergalę. Mes gauname ją tiesiog dabar. “Tai yra pergalė, kuri nugalėjo pasaulį, mūsų tikėjimas”.
214 Jūs visi, kurie tikite, kad jūs išgydyti Jo jėga, atsistokite ir pagarbinkite Jį, visur pastate. Pakelkite dabar savo rankas ir garbinkime Jį.
215 Dėkojau Tau, Viešpatie Jėzau, už Tavo išgydančią jėgą. “Tai yra pergalė, kuri nugali. Tai yra pergalė, mūsų Tikėjimas”. Mes paskelbiame juos išgydytais, Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Suteik tai, Viešpatie.
“Garbinsiu”, Gerti. “Garbinsiu”.
216 Jūs kirtote barjero liniją? [Susirinkimas džiaugiasi.–Red.]
Juk už nuodėmingus Jis nuteistas.
Garbę, žmonės, Jam duokit,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.
Gerai, tęskite.
Garbinsiu, garbinsiu Avinėlį,
Juk už nuodėmingus nuteistas Jis.
Garbę, žmonės, Jam duokit,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.
217 Klausykite. Aš manau, draugai, kad jūs vis dar negalite užlipti į tą vietą. Aš neleisiu velniui nutraukti tokį susirinkimą. [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į sakyklą.–Red.] Nėra tam pagrindo. Evangelija buvo pamokslaujama, ir Kristus čia, kad patvirtinti tai. Šėtonas – melagis. Jūs, kiekvienas, išgydytas Jėzaus Kristaus. Veržkitės ten su šiuo tikėjimu. Tai ten. Tai jūsų.
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 31
Daugiau nebeplaukite pasroviui. Tvirtai stovėkite Golgotoje ir šlovink, ir pagarbink Jį. Pasakyk Jam, kad tu myli Jį. Pasakyk Jam, kad tu brangini Jį. Ir pereik tą skiriamąją liniją, ir Dievas išgydys tave ir padės tau. Iš tikrųjų tai turėk omenyje. Nekalbėk tai šiaip sau. Mastyk apie tai iš visos savo širdies ir pašlovink Jį.
Garbinsiu, (dabar iš visos savo širdies,
ten aukštyn!) garbinsiu Avinėlį,
Juk už nuodėmingus nuteistas Jis.
Garbę, žmonės, Jam duokit, (Pagarbinkite Jį!)
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.
218 Kokia dėmė? Abejojimo dėmė. “Aš dabar išgydytas. Jo žaizdomis aš išgydytas. Aš priklausau Viešpačiui. Mano ligos pasitraukė. Aš šlovinu jį. Aš šlovinu jį. Aš pašlovinsiu Jį. Aš šauksiu pergalę. Aš pasakysiu Jam, kad aš myliu Jį. Aš tikiu juo. Aš laisvas”. Aleliuja!
Garbę,…Jam duokit,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.
Garbinsiu, garbinsiu Avinėlį,
Juk už nuodėmingus nuteistas Jis.
Garbę, žmonės, Jam duokit,
Gali Krauju nuplauti visas…
(Štai taip. Prasiveržk į tai!) …dėmes Jis.
Garbinsiu, garbinsiu…
(Aleliuja! Aleliuja!)
Juk už nuodėmingus nuteistas Jis.
Garbę, žmonės, Jam duokit,
Gali… (Taip!) …nuplauti visas dėmes Jis.
Garbinsiu, (Tiesiog nuolatos apiplaunant
Krauju!) …Avinėlį,
Juk už nuodėmingus nuteistas Jis.
Garbę, žmonės, Jam duokit,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.
32 IŠTARTAS ŽODIS
219 Šlovė! Garbė Viešpačiui! Jūs mylite Jį? [Susirinkimas galingai garbina Viešpatį–Red.] Pagarbinkite Jį! Pagarbinkite Jį! Nuostabus Kristus! Nuostabus Dievas, gyvenantis, visada ir dabar esantis! Jehova Dievas Senojo Testamento yra šioje dienoje! “Kokie puikūs ir nuostabūs Jo darbai!” “Jo ženklai ir stebuklai aukščiau supratimo”. O, kaip nuostabu! O, Jis nuostabus!
220 Kiek iš jūsų jaučia Dievo artumą tiesiog dabar? [Susirinkimas labai džiaugiasi–Red.] Žinoma! Dabar tegul bet koks abejojimas dings jumyse. Jūs išgydyti. Jo žaizdomis jūs išgydyti. Žinoma. Garbinant ir šlovinant Jį!
221 Šventoji Dvasia nusileidžia visame pastate! Didis Šviesos Vainikas sukasi šioje vietoje! Kaip nuostabu! Kaip mes mylime Jį!
Kai mes laimėsim mūšį, duos mums karūnas!
Taip, duos mums karūnas! Taip, duos mums karūnas!
Kai mes laimėsim mūšį, duos mums karūnas
Naujoje Jeruzalėj.
Karūnas, karūnas,
Mes nešiosim karūnas.
Kai mes laimėsim mūšį, duos mums karūnas
Naujoje Jeruzalėj.
Karūnas, karūnas,
Mes nešiosim karūnas.
Kai mes laimėsim mūšį, duos mums karūnas
Naujoje Jeruzalėj.
222 Mano manymu, tai tiksliai, kaip Šventoji Dvasia nusileido Sekminių dieną, Kuri sudaužė visus pančius.
223 Aš netikėtai pamačiau per susirinkimą, kad čia yra brolis menonitas. Indianapolyje jis atėjo, ir jam daug-daug metų buvo epilepsija. Ir Šventoji Dvasia pašaukė jį susirinkime, man atrodo, buvo taip. Ir jie nebeturėjo šių priepuolių. Viešpats Dievas išgydė jį, padarė jį visiškai sveiku; šitą pamokslininką menonitą.
224 O, argi Jis nenuostabus! Niekas nežino, tik tie, kas paragavo Jo gerumo, žino, koks Jis geras!
225 Dabar, draugai, mano manymu, ši senamadiška religija,
TIKĖJIMAS – MŪSŲ PERGALĖ 33
kai Viešpats Jėzus Kristus pasirodo mūsų tarpe ir palaimina mus. Mes taip laimingi, kad jūs čia. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus, kuris yra Dieviškajame Artume tiesiog dabar, jeigu tavo tikėjimas prarijo visas abejones, tu dabar laisvas. Tiesiog nuo šios akimirkos nekalbėk apie jokias ligas. Eikite toliau. Jūs atidavėte savo ligą daktarui; atiduokite tai dabar Jėzui. Jis išoperavo jus ir paėmė visokias abejones, todėl jūs galite turėti tai. Viešpats telaimina jus.
Tas tikėjimas senas,
Reikalingas man labai.
Tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Reikalingas man labai.
Moko mylėt kiekvieną,
Moko mylėt kiekvieną,
Moko mylėt kiekvieną,
Reikalingas man labai.
O, tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Reikalingas man labai.
Bus Ji, nors aš ir numirsiu,
Bus Ji, nors aš ir numirsiu,
Bus Ji, nors aš ir numirsiu,
Reikalingas man labai.
Tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Tas tikėjimas senas,
Reikalingas man labai.
34 IŠTARTAS ŽODIS
Tikėjimas – mūsų Pergalė
(Faith Is Our Victory)
Šis Viljamo Marijono Branhamo pamokslas buvo skelbtas 1958 m. spalio 4 d. šeštadienio vakarą Branhamo maldykloje, Džefersonvilio mieste (Indianos valstijoje, JAV). Juostos, numeriu 58-1004v, trukmė viena valanda ir keturiasdešimt trys minutės. Pasinaudojus magnetine juosta, iš anglų į lietuvių kalbą išversta be sutrumpinimų ir pakeitimų. Pirmasis leidimas 2010 m.
Šis leidinys išleistas tikinčiųjų paaukojimų dėka ir yra platinamas nemokamai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą