Jeigu Dievas – vienas Asmuo, tai kodėl arba kaip Jis galėjo kalbėtis su Pačiu Savimi ant Atsimainymo kalno?

Jeigu Dievas – vienas Asmuo, tai kodėl arba kaip Jis galėjo kalbėtis su Pačiu Savimi ant Atsimainymo kalno?

Aš norėčiau paklausti jūsų štai ko. Aš ruošiuosi… (Kada Jėzus meldėsi Tėvui. Suprantate?)

[Brolis Branhamas kreipiasi į brolį susirinkime–Red.] Aš tikiu, kad jūs esate krikštytas Šventąja Dvasia, ar ne taip, broli? Prašau, atsistok minutėlei.

Jūs tvirtinate, kad esate krikštytas Šventąja Dvasia? [Brolis sako: “Taip, pone”.] Aš irgi turiu. Tada ką tai reiškia? Reiškia, aš netvirtinu, kad turiu…turiu savyje jėgų atskleisti šias paslaptis. Aš neturiu jėgų gydyti ligonius. Tai Dievas.

[Brolis Branhamas toliau kreipiasi į brolį susirinkime–Red.] Aš manau, jūs tarnautojas. Jeigu aš neklystu, jūs iš Arkanzaso. Gerai. Taigi, ir jumyse troškimas pamokslauti Evangeliją. Kaip paprastas žmogus, jūs išaugote kažkur fermoje. Tiesiog jūs nieko tame nesuprantate, bet Kažkas įėjo į jus, kad pamokslautumėte Evangeliją. Jūs visiškai netvirtinate, kad tai jūs pats. Tai kitas Asmuo, pavadintas Šventąja Dvasia. Teisingai? [Brolis sako: “Taip, pone”.] Gerai.

[Brolis Branhamas toliau kreipiasi į brolį susirinkime–Red.] Dabar aš noriu paklausti jus. Ta Šventoji Dvasia gyvena jumyse. Teisingai? [Brolis sako: “Teisingai”.] Jūs kalbatės su Juo? [“Taip, pone”.] Kreipiatės į Jį, meldžiatės Jam? Gerai. Tai viskas, ko aš norėjau. Didelis ačiū.

Matote? Dabar jums aišku? [Susirinkimas sako: “Amen”.]

Aš užduosiu jums klausimą. O kaip yra su tuo, kad Jėzus šventojo Jono 3:13 pasakė: “Kada Žmogaus Sūnus, esantis dabar Danguje, – (matote?), – esantis dabar Danguje…ateis į žemę”? Matote? “Žmogaus Sūnus, esantis dabar Danguje”, – o Jis stovėjo štai čia ir kalbėjosi su žmogumi. Pabandykite man atsakyti į šitą klausimą. Jėzus ir Tėvas – tai buvo vienas ir tas pats Asmuo, lygiai taip pat, kaip Šventoji Dvasia manyje – jūs žiūrite kaip aš pamokslauju, bet tai ne aš.

Tai ne aš galėjau pasakyti žodį, kuris galėjo sukurti, kaip jūs žinote, gyvūną, sėdėjau ten ir žiūrėjau į jį, užmušiau gyvūną ir suvalgiau. Tai kurianti jėga. Jos nėra žmoguje.

Tai ne aš galėjau paimti ir šitą berniuką, gulėjusį…kurį daktarai paguldė tą vakarą gulsčią su širdies liga, ir pasakyti: “Taip sako Williamas Branhamas…” Ne. “TAIP SAKO VIEŠPATS, tuo baigta”. Ir sekančią dieną jį nuvedė pas daktarą, o jos kaip nebūta.

Vaikutis su leukemija: net akys išsprogo ir visa pageltusi, su skrandžiu, netgi ją nuvežė į ligoninę, kad jai perpiltų kraują ir visa kita, kad nors atvešti ją čia – ir po penkių minučių paprašė sumuštinio O sekančią dieną nuvežė ją atgal pas daktarą, ir netgi žymės negali rasti. Argi tai “Taip sako Williamas Branhamas“? – Tai “TAIP SAKO VIEŠPATS” Tačiau Jis yra atskiras nuo manęs Asmuo, bet tik reiškiasi Jis per mane. Suprantate?

Taip pat buvo su Jėzumi ir Tėvu. Jėzus pasakė: “Ne Aš darau tuos darbus, o Mano Tėvas, gyvenantis Manyje”.

Taigi: “Žmogaus Sūnus pakils į Dangų, esantis dabar Danguje”. Matote? Ką tai reiškia? – Jis buvo visur esantis, nes Jis buvo Dievas.