Brolis Viljamas Branhamas
Ugnies Stulpas, lydėjęs Brolį Branhamą nuo gimimo — 1909 metų — buvo nupaveiksluotas virš jo galvos 1950 m. sausyje Hjustone, Teksaso valstija. 1933m.
Dževersonvilyje, Indianos valstija, tarnavimo krikštijant Ohajo upėje metu, ši antgamtinė Būtis pasirodė šimtams žmonių kreipdamasi į jį : „Kaip Jonas Krikštytojas skelbė pirmą Kristaus atėjimą, taip tu sklebsi Jo Antrąjį atėjimą“.
LAODIKĖJOS PERIODO BAŽNYČIA
PASIUNTINYS
Aš labai abejoju, kad kokia nors epocha iš tikrųjų žinojo Dievo pasiuntinį, išskyrus pačią pirmąją epochą, kada pasiuntiniu buvo Paulius. Bet netgi tą epochą daugelis nepripažino jame to, kuo jis buvo.
Epocha, kurioje mes gyvename, bus labai trumpa. Įvykiai klostysis labai greitai. Todėl pasiuntinys mūsų Laodikėjos epochos jau dabar turi būti čia, nors, gal, mes dar nežinome jo. Bet, žinoma, turi būti laikas, kad jį atpažintume. Dabar aš galiu įrodyti tai, nes Rašte aprašoma jo tarnystė.
Visų pirma šitas pasiuntinys turi būti pranašu. Jam bus duota pranašo misija. Jo tarnavimas bus pranašo tarnavimas. Jis grįsis tvirtai ant Dievo Žodžio, kadangi jis pranašaus arba matys regėjimus – tai bus visada “pagrįsta Žodžiu” ir VISADA išsipildys. Šis tikslumas patvirtins, kad jis pranašas. Įrodymas, kad jis pranašas, yra Apreiškimo 10:7: “Bet septintojo pasiuntinio [graik. “angelos”. – Red.] trimitavimo dienomis, bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją Naujieną Savo tarnams pranašams”. Taigi, Kingo Džeimso vertime tas, kuris pavadintas šitame sakinyje “angelu”, NĖRA dangiška būtybė. Šeštasis sutrimitavęs angelas, esantis dangiška būtybe, paminimas Apr. 9:13, o septintasis tokia pat tvarka – Apr. 11:15. Tas, kuris paminėtas Apr. 10:7, yra septintojo periodo pasiuntinys, jis tiesiog žmogus, ir jis turi atnešti Gerąją Naujieną nuo Dievo, ir jo žinia ir tarnystė užbaigs Dievo paslaptį, kaip Jis paskelbė Savo tarnams pranašams. Dievas elgsis su šituo paskutiniuoju pasiuntiniu, kaip su pranašu, NES JIS YRA PRANAŠAS. Tuo buvo ir Paulius pirmoje epochoje, ir paskutinioji epocha taip pat turi savo pranašą. Amoso 3:6–7: “Argi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Ar įvyksta nelaimė mieste, Viešpačiui jos neleidus? Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs Savo paslapties Savo tarnams, pranašams”.
Būtent laikų pabaigoje pasirodė septyni Jėzaus griaustiniai. Apr. 10:3–4: “Ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais. Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, rengiausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: “Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!”. Niekas nežino, kas buvo tuose griaustiniuose. Bet mums reikia tai žinoti.
Ir tam, kad gautumėme šitą apreiškimą mums reikalingas pranašas, kadangi pas Dievą nėra kito kelio atnešti Jo Rašto apreiškimą, kaip tik per pranašą. Žodis visada ateidavo ir ateis per pranašą. Tai, kad tai Dievo įstatymas, akivaizdu net greitame Rašto tyrinėjime. Nesikeičiantis Dievas nesikeičiančiuose Savo keliuose nuolatos siuntė Savo pranašą kiekvienai epochai, kada žmonės nukrypdavo nuo nustatytos Dievo tvarkos. Kada ir teologai, ir tauta nukrypdavo nuo Žodžio, Dievas visada siųsdavo šitiems žmonėms Savo tarną (bet atskirai nuo teologų), kad ištaisyti klaidingą mokymą ir atvesti žmones atgal prie Dievo.
Todėl mes matome pasiuntinio atėjimą septintam periodui, ir jis pranašas.
Mes sužinome apie pasiuntinio atėjimą ne tik iš Apr. 10:7, bet taip pat mes randame, kad Žodis kalba apie Elijo atėjimą prieš Jėzui sugrįžtant. Mato 17:10: “Jo mokiniai Jį paklausė: “Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?” Jėzus atsakė: “Iš tiesų Elijas, turi ateiti pirma ir viską atstatyti”. Prieš Viešpaties atėjimą turi sugrįžti Elijas darbui dėl bažnyčios atstatymo. Tai yra, apie ką kalbama Pranašo Malachijo Knygoje 4:5–6: “Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu”. Visiškai nėra abejojimų, kad prieš Jėzaus atėjimą turi sugrįžti Elijas. Jo laukia ypatingas darbas. Šitas darbas išdėstytas toje 6 -jo sakinio dalyje, kur pasakyta: “ir jis atgręš vaikų širdis į tėvus”. Mes žinome, kad jam teks atlikti šitą ypatingą darbą šiuo laiku, nes jis jau išpildė tą dalį, kurioje sakoma: “jis atgręš tėvų širdis į vaikus”, kada Elijo tarnystė išsipildė Jone Krikštytojuje. Luko 1:17: “Elijo Dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad prirengtų Viešpačiui paruoštą tautą”. Jono tarnavime “tėvų širdys buvo nukreiptos į vaikus”. Mes žinome tai, nes taip pasakė Jėzus. Bet tai nekalba, kad vaikų širdys buvo atgręžtos į tėvus. Tai dar turi įvykti. Paskutiniosios dienos vaikų širdys bus nukreiptos į Sekminių dienos tėvus. Jonas paruošė tėvus Jėzaus atėjimui, kviečiantis vaikus, kaip savo kaimenę. Dabar šis pranašas, ant kurio nužengė Elijo Dvasia, paruoš vaikus Jėzaus atėjimui.
Jėzus pavadino Joną Krikštytoją Eliju. Mato 17:12: “Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo”. Jis Joną pavadino Eliju, nes ta pati Dvasia, kuri buvo ant Elijo, atėjo ir ant Jono Krikštytojo ir ant Eliziejaus po karaliaus Achabo valdymo. Dabar dar kartą šita Dvasia nusileis ant vieno žmogaus prieš patį Jėzaus atėjimą. Jis bus pranašas. Viešpats patvirtins jį tokiu. Kadangi Pats Jėzus nepasirodys čia kūne, kad patvirtintų jį (kaip Jis patvirtino Joną), tai bus atlikta Šventąja Dvasia, taip kad šito pranašo tarnystė bus lydima dideliais ir nuostabiais pasireiškimais. Kiekvienas jo kaip pranašo apreiškimas bus patvirtintas, nes kiekvienas apreiškimas išsipildys. Nuostabūs jėgos pasireiškimai pasirodys jam įsakius,
paliepus tikėjimu. Tada pasirodys žinia, duota jam Dievo Žodyje, atgręžti žmones atgal į tiesą ir į tikrą Dievo jėgą. Kai kurie klausys, bet daugelis griebsis formos ir atmes jį.
Kadangi šitas pranašas pasiuntinys iš Apreiškimo 10:7 ir Malachijo Knygos 4:5–6 – tai vienas ir tas pats asmuo, tai tikra, kad jis bus panašus į Eliją ir Joną Krikštytoją. Abu jie buvo vyrais nepriimtais tų dienų religinių mokyklų. Abu buvo dykumos vyrais. Abu veikė tik tada, kada per apreiškimą gaudavo tiesiai nuo Dievo “Taip sako Viešpats”. Abu teisingame pyktyje barė religines tvarkas ir religinius jų dienų lyderius. Bet ne tik tai, jie dar barė visus sugedusius ir vedančius į sugedimą. Ir pastebėkite, abu daug pranašavo prieš puolusias moteris ir jų gyvenimo būdą. Elijas kėlė viešumon Jezabelę, o Jonas peikė Irodiadą, Filipo žmoną.
Ir nors jis nebus populiarus, bet jis bus patvirtintas Dievo. Kaip Jėzus patvirtino Jono tikrumą, o Šventoji Dvasia patvirtino Jėzaus tikrumą, reikia laukti, kad šitas žmogus bus pirmiausiai patvirtintas Dvasios, veikiančios jo gyvenime neginčitinais ir ankščiau nematytais jėgos darbais; ir Pats Jėzus Savo sugrįžimą patvirtins jo tikrumą, taip pat, kaip Jis patvirtino Jono Krikštytojo tikrumą. Jonas liudijo apie Jėzaus atėjimą, ir taip pat šis vyras, panašiai Jonui, paliudys apie Jėzaus atėjimą. Ir pats Jėzaus sugrįžimas įrodys, kad šitas žmogus iš tikrųjų buvo Jo antrojo atėjimo šaukliu. Tai paskutinis įrodymas, kad tai tikrai pranašas iš Malachijo 4, nes pagonių periodo pabaiga bus Paties Jėzaus pasirodymas. Tada bus per vėlu tiems, kas atmetė jį.
Su tikslu dar aiškiau aprašyti šitos paskutinės dienos pranašą pažymėsime, kad pranašu, paminėtu Mato 11:12, buvo Jonas Krikštytojas, apie kurį buvo pranašauta Malachijo 3:1: “Aš siunčiu Savo pasiuntinį paruošti kelią pirma Manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į Savo šventyklą. Štai Jis ateina, Sandoros pasiuntinys, Kuris jums patinka”, – sako Kareivijų Viešpats “. Mato 11:1–11: “Baigęs nurodymus dvylikai Savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose. Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius Jo paklausti: “Ar Tu esi Tas, Kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?” Jėzus jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote: aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija. Ir palaimintas, kas nepasipiktina Manimi”. Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, kur kas daugiau negu pranašo! Jis yra tas, apie kurį parašyta: “Štai Aš siunčiu pirma Tavęs Savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią”. Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo
didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dangaus Karalystėje didesnis už jį”. Tai jau įvyko. Tai išsipildė. Užbaigta. Bet atkreipkite dėmesį, kas rašoma Pranašo Malachijo Knygoje 4:1–6: “Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos, – sako kareivijų Viešpats. – Jiems neliks nei šaknies, nei šakos. Bet jums, bijantiems Mano Vardo, užtekės Teisumo Saulė su išgydymu po Jo sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai. Jūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu, – sako kareivijų Viešpats. – Atsiminkite Mano tarno Mozės įstatymą, kurį daviau Horebe visam Izraeliui, jo nuostatus ir potvarkius! Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau neištikčiau žemės prakeikimu”. Matote, iš karto po ŠITO Elijo atėjimo žemė bus apvalyta ugnimi ir nedorėliai bus sudeginti į dulkes. Žinoma, tai Neįvyko Jono laikais (tos dienos Elijo). Dievo Dvasia, Kuri pranašavo apie pasiuntinio atėjimą Mal. 3:1 (Jono), tiesiog pakartoja Savo ankstesnę pranašystę iš Izaijo 40:3, paskelbto, bent jau, prieš tris šimtmečius iki šito, – “Balsas skelbiantis dykumoje: paruoškite kelią Viešpačiui, išlyginkite lygumoje vieškelį mūsų Dievui”. Dabar Jonas Šventąja Dvasia paskelbė Mato 3:3 ir iš Izaijo, ir iš Malachijo: “Nes jis tas, apie kurį pasakė pranašas Izaijas: “Balsas skelbiantis dykumoje: paruoškite kelią Viešpačiui, tiesius padarykite Jam kelius”. Taigi, iš šitų Rašto vietų mes matome, kad pranašas Mal. 3, kuriuo buvo Jonas, tai NE tas pats pranašas, apie kurį pasakyta Mal. 4, nors iš tikrųjų ant jų abejų – ir ant Jono, ir ant šito paskutinės dienos pranašo ilsisi ta pati Dvasia, kuri buvo ant Elijo.
Taigi, šitas pasiuntinys iš Mal. 4 ir Apr. 10:7 įvykdys du darbus. Pirma: pagal Mal. 4 jis atgręš vaikų širdis į tėvus. Antra: jis atidengs septynių griaustinių paslaptis iš Apr.10, kurie yra apreiškimais, esančiais septyniuose antspauduose. Šios Dieviškuoju būdu atvertos “tiesos – paslaptys” tiesiogine prasme atgręš vaikų širdis į Sekminių dienos tėvus. Būtent taip.
Apžvelgsime štai dar ką. Šitas pranašas – pasiuntinys bus savo esme ir būdu toks pat, kokiu buvo Elijas ir Jonas. Žmonės tuo metu, kada ateis šitas pranašas – pasiuntinys, bus tokiais pat, kokiais jie buvo Achabo ir Jono laikais. O kadangi atgręžtos bus širdys “TIK VAIKŲ”, tai tik vaikai ir klausys. Achabo laikais buvo rasta tik 7000 žmonių tikros Izraelio sėklos. Jono laikais jų taip pat buvo visai nedaug. Žmonių masės šitose abejose epochose atsidavė paleistuvingai stabmeldystei.
Aš noriu pateikti dar vieną sulyginimą tarp šito Laodikėjos pranašo – pasiuntinio ir Jonu – pranašu – pasiuntiniu, ėjusio pirma Jėzaus atėjimo. Jono laikais žmonės klaidingai laikė jį Mesiju. Jono 1: 19–20: “Toks buvo Jono liudijimas, kai Žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti:
“Kas tu esi ?” Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: “Aš nesu Kristus”. Šitas paskutiniosios dienos pranašas– pasiuntinys turės tokią jėgą prieš Viešpaties veidą, kad atsiras tokie, kurie klaidingai priims jį kaip Viešpatį Jėzų. (Bus tokia dvasia pasaulyje laikų pabaigoje, kuri suvedžios kai kuriuos ir privers juos patikėti tuo. Mato 24:23–26: “Jei tada kas nors jums sakys: “Štai čia Kristus!” arba: “Jis tenai!”, – netikėkite. Nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!” “Todėl, jeigu jums sakytų: “Štai Jis dykumoje!”, – neikite. “Štai Jis kambariuose”, – netikėkite. Bet jūs netikėkite tuo. Jis ne Jėzus Kristus. Jis ne Dievo Sūnus. JIS VIENAS IŠ BROLIŲ, PRANAŠŲ, PASIUNTINYS, DIEVO TARNAS. Jam nereikia, kad jam suteiktų didesnę garbę, negu tos kurios nusipelnė Jonas, kada jis buvo balsu, šaukiančiu: “Aš ne Jis, BET JIS – ATEINANTIS PO MANĘS”.
Prieš tai kaip užbaigti šią dalį apie Laodikėjos Periodo pasiuntinį, mes turime rimtai apžvelgti sekančias dvi mintis. Visų pirma šitoje epochoje bus VIENAS Pranašas – Pasiuntinys. Apr. 10:7 sakoma: “Kada jis (vienaskaita) pradės trimituoti”. Niekada nebuvo tokio laikmečio, kad Dievas duotų Savo tautai du pagrindinius pranašus tuo pačiu metu. Jis davė Enochą (vieną); Jis davė Nojų (vieną); Jis davė Mozę (jis vienas turėjo Žodį, nors ir kiti pranašavo); Jonas Krikštytojas atėjo VIENAS. Dabar šitoje paskutinėje dienoje turi būti PRANAŠAS (bet ne pranašė – nors šitame periode daugiau moterys pretenduoja į Dievo apreiškimų aiškintojus, nei vyrai), o nesikeičiantis Žodis sako, kad jis (šitas pranašas) atidengs žmonėms paskutinio laikmečio laikų paslaptis ir atgręš vaikų širdis į tėvus. Yra ir tokie, kurie sako, kad Dievo tauta susirinks kartu per kolektyvinį apreiškimą. Aš prieš šitą teiginį. Tai tuščias ir nepagrįstas spėliojimas palyginus su tuo, kas randasi Apr. 10:7. Aš neneigiu, kad žmonės pranašaus šitoje paskutinėje epochoje ir kad jų tarnavimas gali būti tikras ir bus toks. Aš neneigiu, kad bus pranašai, lygiai kaip Pauliaus laikais buvo “vienas iš jų vardu Agabas, pranašas, išpranašavęs didelį badą”. Aš sutinku su tuo. BET AŠ NEIGIU, REMDAMASIS Į NEKLYSTANTĮ DIEVO ŽODĮ, DAUGIAU KAIP VIENĄ PRANAŠĄ – PASIUNTINĮ, KURIS ATIDENGS DIEVO ŽODŽIO PASLAPTIS IR TARNYSTĖ KURIO TAME, KAD ATGRĘŽTŲ VAIKŲ ŠIRDIS Į TĖVUS. “Taip sako Viešpats” Savo tikru Žodžiu, tai stovi tvirtai ir išstovės ir bus patvirtinta. Yra tik vienas pranašas – pasiuntinys šitai epochai. Netgi pagrindžiantis žmogišku supratimu kiekvienas žino, kad ten, kur daug žmonių, skiriasi nuomonės net nežymiuose jų bendro pagrindinio mokymo punktuose. Kas tada turės neklistamumo jėgą, kuri turi būti atstatyta šitame paskutiniame periode, nes šitas paskutinis periodas turi sugrįžti prie Švaraus Žodžio Nuotakos pasireiškimo? Tai reiškia, kad mes vėl įgysime Žodį tame tobulumo pavidale, koks jis buvo duotas ir taip aiškiai buvo suprastas Pauliaus laikais. Aš pasakysiu jums, kas įgys jį. Tai bus pagrįstai patvirtintas pranašas arba netgi labiau pagrįstai, negu koks nors pranašas visais laikais nuo Enocho iki
šios dienos, kadangi šitam žmogui reikės nešti kertinę pranašystės tarnystę, ir Dievas paskelbs jį. Jam nereiks kalbėti už save, Dievas kalbės už jį ženklų balsu. Amen.
Antra mintis, kuri turi įstrigti mūsų širdyse, yra tame, kad septyni bažnyčios periodai prasidėjo kaip nuo Šventosios Dvasios, Kuris palaimintas per amžius, taip ir nuo antikristo dvasios. 1 Jono 4:1: “Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų”. Jūs pastebėjote tai? Antikristo dvasia susitapatina su netikrais pranašais. Epochų pradžioms ir jų pabaigoms būdingas melagingų pranašų pasirodymas. Dabar, žinoma, pasirodys TIKRASIS NETIKRAS PRANAŠAS, plačia to žodžio prasme – tas žmogus, apie kurį užsimenama Apreiškimo Knygoje. Bet dabar, prieš pasirodant tam netikram pranašui, turi pasirodyti daugelis kitų netikrų pranašų. Mato 24:23–26: “Jei tada kas nors jums sakys: “Štai čia Kristus!” arba: “Jis tenai!”, – netikėkite. Nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. Štai Aš jums iš anksto pasakiau!”. Todėl, jeigu jums sakytų: “Štai Jis dykumoje!”, – neikite, “Štai Jis kambariuose!”, – netikėkite”. Šitie netikri pranašai pažymėti mums įvairiose Rašto vietose, tokiose, pavyzdžiui, kaip 2 Petro 2:1–2: “Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos kelias“. 2 Tim. 4:3–4: “Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms”. 1 Tim. 4:1: “Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams”. Ir kiekvienu atveju jūs pastebėsite, kad netikras pranašas stovi ne Žodyje. Lygiai kaip mes parodėme jums, kad “antikristas” reiškia “prieš Žodį”, taip ir šitie netikri pranašai iškreipia Žodį, suteikdami jam tas reikšmes, kurios tinkamos jų velniškiems tikslams. Jūs kada nors pastebėjote, kaip žmonės, kurie išveda kitus iš teisingo kelio, glaudžiai pririša juos prie savęs baime? Jie tvirtina, kad jeigu žmonės nedarys to, ką jie jiems sako, arba visai pasitrauks, tai seks baisi pražūtis. Jie – netikri pranašai, nes tikrasis pranašas visada veda žmones prie Žodžio ir pririša Žmones prie Jėzaus Kristaus, ir jis nepasakys, kad žmonės turi bijotis jo arba tai ką jis pasakė, bet turi patirti baimę prieš tai, ką sako Žodis. Pastebėkite, kaip šitie žmonės, panašiai Judui, suinteresuoti pinigais. Jie įtikina parduoti viską, kas pas jus yra, ir atiduoti jiems jų tikslų įgyvendinimui. Jie skiria daug sau laiko paaukojimams, negu Dievo Žodžiui. Tie, kurie bando pasinaudoti dovanomis savo asmeniniams interesams, naudoja klaidingą dovaną, o paskui reikalauja pinigų, nepaiso Žodžio ir sako, kad tai nuo Dievo. O žmonės eina pas juos, atlaidūs jiems, ir materialiai palaiko juos, ir tiki jais, nežinodami, kad tai mirties kelias.
Taip, žemė pripildyta kūniškais apsišaukėliais. Paskutinę dieną jie bandys mėgdžioti šitą pranašą – pasiuntinį. Septyni Skevo sūnūs bandė mėgdžioti Paulių. Simonas magas bandė mėgdžioti Petrą. Jų mėgdžiojimas bus kūniškas. Jie nebus pajėgūs padaryti tai, ką daro tikras pranašas. O kada pranašas sako, kad prabudimas pasibaigė, jie visgi eina, tvirtindami apie didį apreiškimą, tarsi tai, ką jie turi, – yra visiška tiesa ir Dievas ketina padaryti kažką dar daugiau ir žymiai nuostabesnio tarp žmonių. Ir žmonės paklius ant šito jauko. Šie netikri pranašai tvirtins, kad paskutinės dienos pranašas ne teologas, ir todėl jo nereikia klausyti. Jie nepajėgūs padaryti tai, ką gali pasiuntinys. Jie nebus patvirtinti Dievo, kaip paskutinės dienos pranašas, bet išdidžiais skambiais žodžiais ir naudodami savo svorį ir pasaulinį pripažinimą, ir jie įspės žmones neklausyti šito žmogaus (pasiuntinio), ir jie kalbės, kad jis moko neteisingai. Jie visame ištikimi savo tėvams fariziejams, kurie buvo nuo šėtono, kadangi jie tvirtino, kad Jonas ir Jėzus mokė neteisingai.
Kodėl gi šitie netikri pranašai kalba prieš tikrąjį pranašą ir skatina abejoti jo mokymą? Nes jie griebiasi formos, kaip elgėsi jų protėviai, kada Achabo dienomis priešinosi Michejui. Jų buvo keturi šimtai, ir visi jie sutarė; ir kalbėdami tą patį, jie apgavo tautą. Bet VIENAS pranašas – vienintelis – buvo teisus, o kiti klydo, nes Viešpats duoda apreiškimą TIK VIENAM.
Saugokitės netikrų pranašų, nes jie – plėšrūs vilkai.
Jeigu pas jus dar liko kokie nors abejojimai šito atžvilgiu, paprašykite Dievo pripildyti jus Jo Dvasia ir vesti jus, NES TIK IŠRINKTŲJŲ NEGALI SUKLAIDINTI. Ar tai suprantama jums? Nėra tokio žmogaus, kuris jus galėtų suklaidinti. Net Paulius negalėtų suklaidinti nei vieno iš išrinktųjų, jeigu jis mokytų neteisingai. Ir tame pirmame Efezo Periode negalėjo išrinktieji būti suklaidinti, nes jie išbandė netikrus apaštalus ir netikrus pranašus ir rado kad jie melagiai, ir atmetė juos. Aleliuja. JO avys klauso Jo balso ir seka paskui JĮ. Amen. Aš tikiu tuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą