Antras Viešpaties Atėjimas

ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS


1 Mūsų Dangiškas Tėve, ateidami pas Tave šiandien vakare šiuo nuostabiu Viešpaties Jėzaus Vardu, mes taip laimingi artėdami prie šių šventų švenčių, žinant, kad tai vaizduoja didingiausią laiką žemėje – kada buvo paaukota visa apimanti Auka, kad vargšai, pasiklydę nusidėjėliai galėtų tapti laisvais ir turėtų šią didžią viltį, kuri šiandien mūsų širdyse, kad sykį Jis vėl ateis. Ir, prieidamas prie šios kafedros šiandien vakare, eidamas pro duris, išgirdau šią seną giesmę: “Vienas tūkstantmetis ten bus mums tuomet sugrįžimo savaite pro Dangaus vartus”, tai sužadina prisiminimus apie tai, kaip daug metų atgal mes susirinkome čia, Maldykloje, dar prieš prasidedant didžiam prabudimui po visą pasaulį.

Ir , Tėve, Dieve, mes tiesiog puoselėjame šias mintis. Ir tikriausiai, siela džiaugiasi, kad mes šiandien vėl susirinkome, kad pradėtumėme dar vieną iš tų senamadiškų prabudimų, kada nusidėjėliai meldžia malonės, ir kada nupuolęs vėl viską sutvarko prieš Dievą. Ir Svarbiausiu Asmeniu susirinkime yra Šventoji Dvasia, Kuri paima visa į savo rankas ir vadovauja, ir per Žodį atneša mums Gyvenimo Duoną. Ir mes meldžiame, kad Jis kiekvieną vakarą tarnautų mums šiame prabudime, gydytų ligonius ir stokojančius; pašventintų kiekvieną tikintįjį; ir būtų pašlovintas per šias pastangas, kurias mes dedame. Nes, Tėve, Dieve, mes prašėme šito tiktai Jo Vardo garbei ir šlovei. Amen.

2 Taip aš įvykdau pažadą, kurį daviau vienuolika metų atgal. Ilgai nepavykdavo rasti tam laiko, kad, pagaliau sugrįžti į Maldyklą prabudimui. Ir dabar, mes žinome, kad mūsų nedidelė Maldykla dėl talpumo netinka prabudimui, bet mes tiesiog sekančius kelėta vakarų susispausime čia, kaip tik galėsime, Dievo šlovei.

3 Ir aš mėgstu vesti susirinkimus bažnyčioje. Mes pravesdavome juos įvairiose vietose: stadionuose, ir lauke, ir arenose, bet kada pravedi bažnyčioje – tai kažkaip kitaip. Atrodo, kad bendravimas malonesnis, artimesnis, kada randiesi bažnyčioje. Atvirose arenose, pasaulietiškose vietose…Mes dėkingi už galimybę būti ten…[tarpas juostoje–Red.]…bet panašu, tarsi jaustum slėgimą, panašų demoniškai jėgai, per kurią reikia prasimušti, prieš tai kaip prasidės pats prabudimas. Ir paskui, kada ateini į bažnyčią – tai vieta, kur būna Dievas; ateini į Jo namus į susirinkimą.

4 Ir štai, šiandien mes džiaugiamės matydami daug pažystamų veidų, kuriuos aš mačiau daug metų atgal, užbaigdamas savo susirinkimą čia, Maldykloje. Matau čia brolį Greimą ir brolį Kurtisą, ir seserį Andži, ir sesuo Gerti čia, ir brolis Koksas ir sesuo Koks, ir, o-o, jūsų tiek daug; sesuo Spenser ir brolis Spenseris, ir visi jūs čia. Mes taip laimingi. Mama, ponia Sloter ir brolis štai čia; tokiomis didžiulėmis grupėmis, dar…
2 IŠTARTAS ŽODIS

Kas iš jūsų yra čia nuo tų laikų, kada mes tik pradėjome, aš turiu omenyje, kada aš išvykau, kad prabudimas judėtų toliau? Pažiūrėsime į jūsų rankas. Visoje bažnyčioje šiandien, tiktai pažiūrėkite į rankas. Tai tiesiog nuostabu.

5 Tai štai, mes žinome, kad prabudimas ateina tiktai iš Šventosios Dvasios. Būtent Ji atneša prabudimą. Ir mes patys šito padaryti negalime, mes galime tiktai įdėti pastangas; ir būtina, kad Dievas palaimintų šias pastangas, ir mes tikime, kad Jis tai padarys.

6 Kelyje aš kalbėjau savo žmonai…Man šiandien netgi nepavyko pavakarieniauti. Siaubingai užimtas. Vakar tiktai antrą valandą užsivilkau marškinius, o atsikėliau dar ryte. Tai dėl telefoninių skambučių. Ir kaip tik antrą valandą skubiai paskambino dėl daktaro Semo Edero iš Luisvilio. Ir kada…Ir paskui taip daug kitų skambučių, ir veteranai. Vienas, kuris iš ligoninės, pasakė: “Mes vis laukėme ir laukėme. Tikriausiai, pragare nebūna blogiau, negu šie kentėjimai, laukimai”. Ir tiesiog dejonės ir verksmas iš visur, šimtai tarnautojų.

7 Ir, užtikrinu jus, mes gyvename vienoje iš didingiausių dienų, apie kurias kada nors žinojo šis pasaulis, vienas iš didingiausių laikų. Ir aš taip džiaugiuosi matydamas žmonių širdyse troškimą turėti daugiau Dievo.

8 Ir taip, mano širdyje guli…aš meldžiuosi už tai, kad tame būtų Dievo valia. Ir, deja, kai kurie žmonės stovi ten gale. Galbūt…Pas yra čia vietos, suoliukas, ar negalėtume mes kažkaip pastatyti šį suoliuką? Kelėta moterų arba kas nors dar, kas stovi ten gale…kad mes, gal, galėtumėte…Taip, kodėl gi kai kuriems iš jų arba kam nors tiesiog neateiti čia, į priekį, ir atsisėsti čia ant suoliuko, čia, priekyje. Galbūt…Broli Benai, mes džiaugiamės matydami tave čia, paskutinį kartą mes matėmės su tavimi San Fernando Velyje, Kalifornijos valstija, kelėta savaičių atgal. Ir [Brolis susirinkime kalba apie esamų vietų skaičių–Red.] čia yra vietų, jeigu jūs norite prieiti, jūs…tie, kas stovi ten, gale. Ir štai, jeigu jūs norite prieiti, taip, prašau, praeikite. Čia, ant pakilos, yra dar viena vieta, ir kelėta tuščių vietų čia, ir juos pasodins už altoriaus. Mes norime, kad jums būtų kaip galima patogiau.

9 Ir aš pasakiau savo žmonai, kas aš pažadėjau sau, kad su Dievo pagalba, aš neketinu pravesti ilgus tarnavimus, noriu kalbėti trisdešimt minučių, jeigu Viešpats leis. Ir tai savaime bus stebuklas, nes aš – aš tiesiog negaliu iškart greitai pradėti. [Susirinkimas juokiasi–Red.] Ir…bet aš tiesiog turiu pabandyti, ir dėl…Ir po to, sekantį kartą mes…tai rytoj vakare…

Šiandien vakare mano tema: Antras Viešpaties Atėjimas.

10 O rytoj vakare – vakare vakarienė, ir aš noriu kalbėti apie Vakarienę
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 3

Senojo Testamento atžvilgiu. Ir mes…Rytoj vakare bus oficialus vakarienės vakaras, kadangi tai vakaras, kurį buvo atiduotas mūsų Viešpats. Ir tai oficialus vakarienės vakaras. O po tarnavimų rytoj vakare, po įprasto pamokslo tarnavimo, po šito mes turėsime vakarienę. Ir visi kviečiami ateiti su mumis kartu ir…ir dalyvauti vykdant šitą šlovingą paliepimą, kurį mums paliko mūsų Viešpats Jėzus.

11 Ir paskui sekantį vakarą, jeigu Viešpaties valia, kadangi tai bus nukryžiavimo vakaras, aš noriu kalbėti, tikriausiai, ne tokiu atžvilgiu, kokią jūs girdėjote per radiją, apie Nukryžiavimą.

Ir paskui, šeštadienį vakare – Palaidojimas.

12 Sekmadienį ryte, šeštą valandą – tarnavimas saulei patekant. Dešimtą valandą – krikšto tarnavimas, jeigu ką nors krikštys, o po to rytinis Velykinis Pamokslas.

13 Ir sekmadieni vakare, jeigu Viešpaties valia, mes laukiame trumpo pamokslo apie Prisikėlimo Įrodymą ir išgydymo tarnavimas. Paprasti išgydymo tarnavimai, kaip tie, kurie vyksta mūsų susirinkimuose, įprastuose susirinkimuose, – sekantį sekmadienio vakarą. Ir jeigu jūs niekada nematėte šito, ir jūsų draugai niekada nematė tikro prisikėlusio Jėzaus įrodymo, aš tikiuosi, kad Jis padarys taip, kaip darydavo ankstesniais laikais susirinkimuose: pasirodys tiesiog čia ir padarys tą patį, ką Jis darydavo, kada buvo čia, žemėje. Ir mes su nekantrumu laukiame to laiko, atėjimo…kuris artinasi.

14 Taip-taip, praeikite į priekį ir įsitaisykite patogiau. Ir nežinau, galbūt, rytoj vakare mes galėsime gauti kur nors kelėta kėdžių? Tikriausiai, laidojimo reikmenų biure arba dar kur nors, galima būtų gauti kelėta laisvų, kad, galbūt, pastatyti šonuose. Mes norime, kad visiems būtų patogu, kiek tai įmanoma.

15 Kas iš jūsų myli Viešpatį visa savo esybe? Dabar tiesiog nukreipkime savo jausmus į Kristų, ir tiesiog žvelgsime. Mes čia ne dėl kažkokių mokymų; mes čia tam, kad garbinti Viešpatį. Ir čia mes kviečiame visus; bet kokio tikėjimo, bet kokios odos spalvos, kilmės – visa tai čia tiesiog neturi reikšmės, mes paprasčiausiai ateiname garbinti Viešpaties. Ir turėsime puse valandos senamadiško garbinimo ir…ir prieš tai, kaip prasidės susirinkimas. Ir dabar, rytoj vakare aš pasistengsiu pradėti lygiai taip pat, kaip šiandien, o būtent, jeigu įmanoma, lygiai aštuntą valandą, ir paleisti kaip galima greičiau, kad vėl galėtumėte ateiti sekantį vakarą.

16 Ir dabar, sveiki atvykę. Ir mūsų svečiai, dėl jūsų visada atviros durys, ateikite bendravimui; ir kaip tiktai tarnavimas pasibaigs, jūs,
4 IŠTARTAS ŽODIS

šios bažnyčios parapijiečiai, būtinai paspauskite ranką visiems, kam tik galėsite. Tiesiog būkite…Tiesiog patraukite dabar kliūtis ir mėgaukitės šiuo nuostabiu laiku. Ir netgi nežinote, ką gali padaryti mūsų Viešpats, dabar Velykų laikas, ir mes iš anksto mėgaujamės didžiais darbais.

17 Dabar, palaimintame Žodyje, aš noriu perskaityti tik vieną…vieną sakinį arba dvi eilutes iš Šventojo Luko Evangelijos, iš 15-to skyriaus, 8-tos eilutės:

Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi,
neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško,
kol suranda?

Radusi susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su
manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.

18 Ir taip, gali atrodyti, kad tai labai keista Rašto vieta temai apie Antrą Kristaus Atėjimą, ir…bet čia kalbama apie Antrą Kristaus Atėjimą. Ir ši svarbi tema, kuri dabar prieš mus, yra viena iš reikšmingiausių temų visame Šventame Rašte. Nėra nieko svarbiau už Viešpaties Jėzaus Atėjimą. Nes, jeigu Jis neateis, mes pasirodysime melagingais liudytojais; mūsų mirusieji, kurie kapuose, žuvo, ir mums nebelieka jokios vilties, jeigu Jėzus akivaizdžiai neateis antrąkart. Ir pačioje…šioje šviesoje, pačio Antro Atėjimo šviesoje tai buvo taip svarbu, kad ši keista savaitė, kuri dabar artėja…kad Jėzus, kada ji artinosi pirmąkart, (pačio Kryžiaus išvakarėse), Jis labai mažai kalbėjo apie Savo mirtį, palaidojimą, ir prisikėlimą. Jis daugiau kalbėjo apie Savo Antrą Atėjimą, nei apie Savo mirtį, palaidojimą ir prisikėlimą. Todėl, tokioje šviesoje ši tema turi būti labai svarbi.

19 Senajame Testamente…žymiai daug daugiau Rašte Senajame Testamente, turinčių ryšį Antram Kristaus Atėjimui, nei Pirmam Kristaus Atėjimui. Dabar, kada jau atliktas išpirkimas, viskas kas skirta žmonijai remiasi betarpiškai Antru Viešpaties Atėjimu.

20 Tai štai, yra daug religijų, ir yra daug motyvų ir įvairių teologijų, tačiau, mūsų Krikščioniška religija grindžiasi tiktai ant mirties, palaidojimo ir prisikėlimo, ir ant Antro Viešpaties Atėjimo. O-o, tai svarbus klausimas. Ir dabar, kada artėja…Mano nuoširdžių įsitikinimu, mes gyvename pačiame Jo Antro Atėjimo išvakarėse. Pasaulis, pačioje laukinėje demoniškoje padėtyje, visiškai nebekontroliuojamas visų žmogiškų organizacijų pasaulyje. Karaliai jau nebegali išlaikyti valdžią savo pavaldiniams, diktatoriai irgi jau nebegali išlaikyti valdžią ant savo pavaldinių, demokratija jau nebegali suvaldyti, ir nebeliko jokios vilties, išskyrus Antrąjį Viešpaties Jėzaus Atėjimą.

21 Ir dabar patys baisiausi laikai, kokių dar nematė,
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 5

dėl tikinčiojo ir nusidėjėlio, nes pražūties laikas visai arti. Ir šis laikas tikinčiajam – pats palaimingiausias, nes jo išpirkimas arti. Šiandien žemėje yra dvi grupės: tikintieji ir netikintieji. Vienus Viešpats ateis priimti, o kitus ateis nuteisti; Savo atėjime vienus Jis palaimins, o kitus prakeiks, Savo pasirodyme.

22 Ir kadangi tai gyvybiškai svarbu, aš galvoju, kad kaip tik prieš…tiksliau, mūsų nedidelio prabudimo išvakarėse, mums reikia rimtai pažiūrėti į Raštą ir pamatyti, kiek mes priartėjome. Jeigu aš panorėčiau sužinoti, kuri valanda, tai pažiūrėčiau į savo laikrodį. Jeigu aš panorėčiau sužinoti, kokioje savaitės dienoje mes gyvename, arba mėnesį metuose, aš pažiūrėčiau į kalendorių. Ir jeigu aš noriu sužinoti besiartinančio šito didžio įvykio laiką, aš žiūriu į Dievo Žodį. Jis nurodo laiką, kada jis artėja. Nes Biblijoje sakoma: “Kai tai prasidės, pakelkite galvas, nes artėja jūsų atpirkimas”. Šis laikas arti.

23 Teologui Jonui Patmos saloje tai turėjo tokią didžiulę reikšmę, kad kada jis iš anksto pamatė Viešpaties Atėjimą, kada jis pamatė prakeikimus, kurie užgriuvo ant netikinčiojo, ir palaiminimai, pasiliekantys ant tikinčiojo, jis sušuko: “Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!” Po visko, ką jis pamatė, įvykiai prieš Jo Atėjimą taip sujaudino jo širdį, kad jis sušuko: “Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!” Ir kai visa bažnyčios epocha praėjo prieš jo akis, ir jis pamatė viską pilnai, kaip tai vyks, tuomet jis sušuko: “Ateik, Viešpatie Jėzau!” Turbūt, tai labai nuostabu, kad Viešpaties Atėjimas jau visai arti.

24 Jėzus, kada Jo mokiniai priėjo iki to, kad žiūrėjo į kūniškus arba natūralius, žemiškus dalykus…Tai štai, (čia aš norėčiau sustoti kelioms minutėms), nebūtinai tik kūniškumas atitraukia mus, kartais netgi natūralūs dalykai atitraukia mus. Jėzaus tarnai arba Jo mokiniai rodė Jam šventyklos pastatus, Jeruzalę, didžią šventyklą, kur Dievas Savo Šlovės Pasirodyme pasirodė Švenčių Švenčiausioje. Ir kada jie pasakojo Jam apie tai, kaip gerai buvo sudėti akmenys, kaip didis Dievo vadovavimas nutarė, kad šie akmenys būtų tašomi įvairiuose pasaulio kraštuose ir būtų sudėti kartu, ir per keturiasdešimt jo statybos metų netgi nebuvo girdėti pjūklo garso arba plaktuko taukšėjimo. Jis buvo taip meistriškai pastatytas. Ir kaip Dievas nusileido virš cherubų, ir pasirodė Jo Šlovė, ir kokią jie turėjo didžiulę viltį į šią didžią bažnyčią.

25 O Jėzus pasakė jiems: “Nežiūrėkite į visą tai”. Nors tai buvo šventa vieta, tai buvo gera vieta. Tai buvo vieta, Viešpaties buvimo vieta. Bet Jėzus pasakė: “Nežiūrėkite į visa tai. Aš noriu pasakyti jums tai, kas žymiai svarbiau šito. Nes artėja laikas, – pasakė Jis, – kada neliks čia akmens ant akmens”.

26 Nesvarbu, kaip gerai mes stengiamės rūpintis apie mūsų kūniškus poreikius, nesvarbu, kaip stropiai mes dirbame savo organizacijai,
6 IŠTARTAS ŽODIS

kaip stropiai mes darbuojamės bažnyčioje dėl mūsų…mūsų bažnytinių įstatų; ateina laikas, kada visa tai dings ir praeis.

27 Jėzus pradėjo kalbėti jiems apie tai, o jie paklausė: “Koks bus pasaulio pabaigos ženklas?”

28 Ir Jėzus pradėjo kalbėti jiems: “Ateis laikas, kada neliks akmens ant akmens. Girdėsite apie karus ir apie karų gandus, epidemijas, žemės drebėjimus įvairiose vietose”.

29 Ir neseniai Kalifornijoje, Oklende, kada mes turėjome garbę būti ten susirinkime, ir tuomet mano žmona pirmąkart pergyveno žemės drebėjimą. Aš sėdėjau kirpykloje, ir aš…kambarys tiktai truputi sudrebėjo. Ir per radiją greitai pranešė: “Prasidėjo žemės drebėjimas”. Pasakė: “Po aštuonių minučių laukiamas dar vienas”.

Ir aš pagalvojau: “O-o, kas jeigu tai paskutinis?”

30 Aš pasiskubinau iš kirpyklos, sutikau žmoną, kuri laukė gatvėje, įėjome į krautuvėlę nusipirkti atviručių su fotografijomis, kad išsiusti savo artimiesiems. Ir kol mes ten buvome, vienas iš pačių nepaaiškinamų, keisčiausių jausmų, kuriuos tiktai gali patirti žmogus: visa žemė pradeda drebėti. Buteliai pradeda kristi nuo lentynų, kaminai ant stogų pradeda kristi ant perpildytos gatvės, žmonės šaukia ir verkia, nuo sienų byra tinkas. Ir didžiuliai trisdešimties ir keturiasdešimties aukštų pastatai svyravo vieningai, kol dūmai arba dulkės nuo skiedinio nepakilo aukštyn kaip didžiulis grybas. Ir žmonės pradeda šaukti ir bėgioti; aš pasakiau: “Tai – Visagalio Dievo pirštas, skelbiantis ‘Ranka ant sienos rašomas raštas’.”

31 Jėzus pasakė: “Kada išgirsite apie žemės drebėjimus įvairiose vietose”. Kelio ruože atsirado didelis plyšys, vienas su puse metro, ir į gylį – dešimtys metrų į žemę. Vienoje vietoje kelias visiškai prasmego. Ir kada skeldėjo, aš pagalvojau, kad vos ne tikrovėje matau Visagalio Dievo pirštą, kalbantį: “Ir bus žemės drebėjimai įvairiose vietose”.

32 Dienos bėgyje aštuoni įvairios jėgos požeminiai smūgiai purtė šitą miestą. Aludės toliau dirbo, ir girti išgriuvo į gatvę. O moterys vaikštinėjo gatvėmis pusiau nuogos, ir viskas buvo taip, tarsi išviso nieko neįvyko. Žmonės šiandien tiek pasinėrę į žemiškus dalykus, kad aš nežinau, ką reikia padaryti, kad sukrėsti šią šalį. Jie atrodo tokiais nerūpestingais. Neatkreipia jokio dėmesio. Ir vienas žmogus netgi pastebėjo, aš girdėjau tai savo ausimis, pasakė: “Jūs matėte, ką aš padariau? Tai aš sudaviau kumščiu. Aš – supermenas”.

Ir aš pagalvojau: “Koks Dievo niekinimas!”
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 7

33 Bet aš nepaskaičiau tai už tokį stiprų Dievo niekinimą, kurį pamačiau čia, mūsų gimtame mieste, kada vakar vakare pasukau iš greitkelio į Džorštauną; kada pravažiuoji čia tuos kvartalus, kaip tik prieš išvažiuojant į naują greitkelį. Ten kabėjo didžiulis plakatas, ant kurio buvo užrašyta: “Jis prisikėlė, Jame Gyvenimas”. O čia pat – kitas plakatas, (šie du viename), skamba: “Kur Badvaizerio alus – ten gyvenimas”.

34 Aš pagalvojau: “Koks Dievo niekinimas!” Štai kas tai. Ir Biblijoje sakoma, kad “Prieš Antrąjį Kristaus Atėjimą žmonės bus Dievo niekintojais, atsiduodantys savo nedoriems geiduliams, nesutaikomi ir netikri liudytojai”. Kokiu gi tapo pasaulis tokiame paklydime!

35 Neseniai Indijoje, Bombėjuje, kada aš su savo sūnumi Biliu buvau ten dideliame susirinkime, kur dešimtys tūkstančių indusų atidavė savo gyvenimus Kristui, nuskambėjo didis perspėjimas. Tai štai, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į gamtos protingumą. Ir, netikėtai, dėl kažkokios neaiškios priežasties, visi miesto paukščiukai pradėjo skristi į kaimo vietovę. Ir paukščiai pulkais skrido į kaimo vietovę. Ir žmonės pradėjo kreipti dėmesį į visus gyvulius, į avis ir į jaučius. Bet Indijoje tvoros ne tokios kaip mūsų, tai ne medinės tvoros, tai masyvios akmeninės tvoros, aukštos. Ir visi galvijai pradėjo trauktis šalin nuo užtvarų, ir ėjo toliau nuo pastatų, ir ėjo į lygų lauką, ir rinkosi lauko vidury. Po to, netikėtai, prasidėjo stiprus žemės drebėjimas, ir griuvo sienos, medžiai lingavo, krito nuolaužos. O paukščiai taip ir negrįžo, ir galvijai pasiliko lauke, o žmonės vaikštinėjo sau ir galvojo, kad viskas gerai. Ir sekančią dieną įvyko dar vienas žemės drebėjimas, ir sugriovė dar daugiau pastatų, tik krito nuolaužos. O trečioje dienoje galvijai sugrįžo į aptvarą, ir paukščiai sugrįžo į miestą.

36 O-o, Tas, Kuris maitina žvirblius, Tas, Kuris vedė Savo kūrinius į arką, gyvena ir valdo ir iki šiol. Ir, atrodo, tarsi jie supranta apie Dievą daugiau, nei žmogus, kurį Jis sukūrė pagal Savo pavidalą. Tuo laiku kai žmogus niekina Dievą, Dievas rūpinasi apie žemės gyvūnus, ir jie pasišalino nuo aukštų sienų. Jie būtų žuvę, paukščius būtų sutraiškę akmeninių sienų plyšiuose, kada jie lingavo pirmyn ir atgal.

37 Jo Atėjimo Ženklai! O-o, mes dabar gyvename didžioje dienoje. Žemės drebėjimai įvairiose vietose, epidemijos, visi šie dalykai, apie kuriuos kalbėjo Jėzus, pildosi. Mano atžvilgiu, aš nematau, kad kas nors liktų, išskyrus Viešpaties Atėjimą. Jis visai arti.

38 Jėzus…kreipdamasis į Savo tautą, Jis kalbėjo: “Pasimokykite iš palyginimo apie figmedį. Kada jis suminkštėja ir skleidžia lapus, jūs sakote, kad artinasi vasara. Ir kada pamatysite, kaip visa tai pradeda pildytis, žinokite, kas tas laikas arti”.
8 IŠTARTAS ŽODIS

39 Atkreipkite dėmesį, kuo buvo figmedis. Figmedžiu visada buvo žydų tauta. Jis pasakė ne tik “figmedis”, bet ir “kiti medžiai”. “Kada pamatysite, kaip figmedis ir visi kiti medžiai leidžia pumpurus…” Taigi, Jis kalbėjo ne tik apie figmedį, bet ir apie kitus medžius.

40 Dabar tiesiog atkreipkime dėmesį, kad jis leidžia pumpurus. Paskutinius kelis metus mes gyvename labai nepaprastu laiku. Pagoniškoje bažnyčioje buvo vienas iš didingiausių prabudimų, kokių nebuvo nuo laikų…nuo apaštalų laikų; o-o, deja, tuomet ne pagoniškoje bažnyčioje buvo prabudimas, tai žydų bažnyčioje buvo prabudimas. Bet pagoniška bažnyčia per paskutinius dešimt ar penkiolika metų pergyveno didingiausią istorijoje prabudimą.

41 Mes prisimename apie Martyno Liuterio prabudimą. Tikrai, jis buvo didžiu, bet tai buvo Vokietijoje, tik ten. Prisimename apie Veslio prabudimą, jis buvo Anglijoje; jis paplito čia ir keliose Britų Salose, bet nepadarė didelio poveikio. Bet mūsų laiku, šis vykstantis Antgamtiškumo prabudimas apėmė visiškai nuo jūros iki jūrų, po visą pasaulį, per radiją ir per žurnalus, ir per didžius evangelistus, kurie išvyko visur be jokio žmonių finansavimo, ir atnešė tokį prabudimą, kad tūkstančiai, dešimtys tūkstančių sielų gimė į Dievo Karalystę.

42 Savo kukliame nereikšmingame tarnavime, kurį man davė Viešpats, aš jau mačiau, kaip apie milijona sielų atėjo į Dievo Karalystę. Tik pagalvokite! O kiti su savo galingu tarnavimu su radijo pagalba ir kitais būdais apima milijonus. Prabudimo ugnis užsidegė faktiškai kiekviename žemės rutulio krašte, ir nuo to laiko, kaip aš…nuo to laiko praėjo beveik dešimt metų, nuo to laiko kai aš…mes išvykome su prabudimu. Mes laiko pabaigoje.

43 Dabar, atkreipkite dėmesį, po to, kaip tik prieš tai, Jis čia pranašavo ir pasakė: “Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai”. Ją užvaldė musulmonai. Mes tai suprantame. Ir aš noriu, kad jūs šiandien pažiūrėtumėte į krizę, kaip Izmaelis ir Izaokas iki šiol stovi vienas kitam skersai kelio tiesiog Jeruzalėje, kur ir buvo išpranašauta šitam įvykti. O kelėta metų atgal Jeruzalėje vargu ar atsirastų žydas.”

44 Ir taip, Jėzus sako: “Kada pamatysite, kaip figmedis leidžia pumpurus”. Taigi, žydai buvo išsklaidyti po visą pasaulį: dideliu skaičiumi: milijonai Vokietijoje, ir Italijoje, ir Jungtinėse Valstijose, ir po visą pasaulį. Ir Dievas, kaip Jis pasielgė ir senesniais laikais, užkietino faraono širdį; Jis užkietino ant žydų Musolinio širdį, ir žydai buvo išvaryti iš Vokietijos. Jis užkietino Stalino širdį, ir jie buvo išvaryti iš Rusijos.

45 O jūs atkreipėte dėmesį į laikraščius, kad mes, Jungtinės Valstijos, stojame į arabų pusę? O-o, broli, ranka rašytas raštas ant sienos!
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 9

Dievas pasakė: “Kas laimins Izraelį, bus palaimintas, kas prakeiks Izraelį, bus prakeiktas”.

46 Taigi, pas mane namuose yra kino filmas (arba, mano manymu, dabar paskolinau jį kažkam), kurį mokslininkai pavadino: “Trys minutės iki vidurnakčio”. Jeigu mokslo pasaulyje pasakė, kad “laikrodžio rodyklės jau rodo tris minutes iki vidurnakčio”, ir, man, atrodo, dabar jie sutrumpino kažkur iki “vienos minutės” iki vidurnakčio, kada atrado vandenilį ir deguonį, atominius ir visus tuos galingus energijos šaltinius, kuriuos jie gali naudoti; tik per penkias minutes galėtų įvykdyti visišką sunaikinimą. Jie galėtų tiesiog šiandien per trisdešimt minučių nepalikti nė vienos gyvos sielos visame Šiaurės Amerikos žemyne. Ir visa tai randasi saujelės bedievių rankose, kurie neapkenčia mūsų. Ir be to, mūsų barkasai ir laivai stovi, išdėstyti visur, abejuose…Sibire, Vengrijoje ir įvairiose vietose, kur stovi mūsų laivai su tokio pat tipo raketomis laive.

47 Broliai, jau vėliau, nei jūs manote! Sodoma ir Gomora netgi nesusivokė apie tai, kad tą naktį jie gyveno savo paskutinę valandą. Egiptas netgi nesusivokė, kad mirties angelas, kurio atėjimas buvo išpranašautas, praeis tą naktį. Ir Perl Charbore ir nesusivokė, kad įvyks toks antskrydis. Mes pasverti ant svarstyklių ir rasti lengvais! Mes arti laiko pabaigos!

48 Kas įvyktų, jeigu…Tiesiog Maskvoje, jeigu jie panorėtų, jie galėtų nukreipti savo raketas, valdomas palydovų ir lokatorių, galėtų numesti šią bombą tiesiai ant Ketvirtosios Luisvilio gatvės. Taip. O mūsų gali stovėti kur nors ten, jūroje, mūsų laivuose, ir nukreipti tokią pat tiesiai ant sostinės Maskvos, jeigu panorės. Kas įvyktų, mano broli, jeigu prasidėtų šis baisus paleidimo raketomis keitimasis, ir ši šalis būtų sukrėsta, o mes tą pačią valandą paleistume lygiai tokias pat ir numestume ant kitos šalies? O mes ir taip jau gyvename ant mažytės, plonytės, silpnos žemės plutos, nes žemės drebėjimai praėste praėdė iki tiek, kad ji pasidarė kaip išėstas kiaušinis. [Brolis Branhamas du kartus pabeldžia į kafedrą–Red.] Jeigu joje įvyktų vienas didžiulis sprogimas, ir ta lava, gyliu trylika tūkstančių kilometrų, išsilietų į orą, įvyktų tiksliai tai, ką pasakė apie tai Dievas.

49 Mes laiko pabaigoje, mes atvykome. Šito niekaip nesustabdysi. Kaip nemaldauk…Galime kiekvienoje apygardoje pastatyti po Eizenchauerį, ir tai nenustos. Jėzus Kristus pasakė, kad ateis tokie laikai, mes atvykome. Figmedis leidžia pumpurus.

50 Šiame kino filme, toli Irane, jūs skaitėte žurnale “Žvilgsnis” apie tai, kad jie paėmė didžiulius lėktuvus ir nuskrido ten, ir sodino į lėktuvus tuos žydus. Jie tūkstančiais gyveno ten dar nuo Babilonijos ištrėmimo laikų, buvo ten du tūkstančius penkis šimtus metų ir taip ten ir pasiliko.
10 IŠTARTAS ŽODIS

Jie arė senais mediniais darbo įrankiais. Jie netgi išviso nežinojo, kad Jėzus buvo žemėje. Jie nežinojo nieko, išskyrus savo senas judėjų tradicijas, pagal kurias jie gyveno. Ir kada tie lėktuvai nusileido, ir pradėjo laipinti į lėktuvą tuos žydus, kad sugražinti juos į tėvynę…

51 Pranašas pranašavo du tūkstančius aštuonis ar tris tūkstančius metų atgal, ir kalbėjo: “Kada jie grįš iš šitos tremties, Dievas neš juos ant erelio sparnų”. Pranašas matė, kaip atskrenda lėktuvai, jis matė, kaip jie nusileidžia ir surenka, ir sugražina į tėvynę. Jis nežinojo, kaip tai pavadinti, jis tiesiog…jam buvo panašu į erelius, tad jis pasakė: “Juos neš atgal ant erelio sparnų”.

52 Ir kada jie lipo iš lėktuvų, ir jauni padėjo pagyvenusiems, juos paklausė. Ir paklausė: “Jūs grįžote į tėvynę numirti?”

Jie pasakė: “Ne. Mes sugrįžome pamatyti Mesijo!”

53 O-o, paskutinius kelis metus didžiuliai laivai iš visų pasaulio kraštų plaukė į Jeruzalę su pagyvenusiais laive žydais, su pagyvenusiais ir jaunais, apsirengusiais su tautiniais drabužiais, rinkosi iš rytų ir vakarų. Ir virš sostinės Jeruzalės plevėsuoja sena šešiakampė Dovydo žvaigždė, pati seniausia vėliava pasaulyje, kuri neplevėsavo du tūkstančius penkis šimtus metų [Brolis Branhamas du kartus beldžia į kafedrą–Red.] – paskelbta šiandien valstybe. Figmedis leidžia pumpurus.

Jeruzalė gausėja,
Viešpats gražina,
Pagonių dienos suskaičiuotos;
Ženklų išsipildymas, sumaištis tautose,
Tauta, grįžk pas savus.
Diena atpirkimo arti,
Žmonėms gludi baimė širdy,
Taisyk žibintus, prisipildyk Dvasia,
Aukštyn žvelk, – arti ta diena.

54 Dabar vėliau, nei mes manome. Mes ateiname į bažnyčią ne tam, kad užimti suolą, mes ateiname į bažnyčią ne tam, kad paklausyti gero pamokslo, ir neateiname į bažnyčią tam, kad klausyti geros muzikos. Visa tai turi savo vietą, bet, visų pirmą, mes ateiname į bažnyčią, kad patikrinti prieš Dievą save ir savo sielos išgelbėjimą, nes išpirkimo diena arti.

55 Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, sulygino tai, kaip Jis pasakė, su moterimi. Ir šiandien vakare mūsų temoje mes matome šią moterį, jos vyras išėjo, ir ji pametė vieną monetą iš monisto [“Monist” – vainikas iš monetų–Red.] Dabar aš pasistengsiu tai paaiškinti.
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 11

56 Šiandien, jeigu moteris ištekėjusi, jei reikia nešioti vestuvinį žiedą ženklan to, kad ji ištekėjusi. Tai tam, kad pas kitus vyrus nebūtų jai jokių pretenzijų. Jie žiūri ir mato, kad ji vedusi moteris.

57 Tais laikais nebuvo vestuvinių žiedų, jos nešiojo monistus, (tai vadinasi “monist”), kurį užsidėdavo ant galvos. Jame buvo dešimt monetų, ir jis juosė galvą. Ir tai buvo ženklas to, kad šios moterys ištekėjusios, ir vyrai neturėjo su jomis koketuoti, vaikinai neturėjo su jomis flirtuoti. Jos buvo ištekėjusios.

58 Kiekviena iš tų monetų…Jeigu mes tiktai turėtume laiko (bet jo nėra – aš pasistengsiu ištesėti savo žodį, kiek tai įmanoma), aš galėčiau jums papasakoti, ką reiškė kiekviena iš tų monetų. Jos buvo išdėstytos ten, ir kiekviena moneta reiškė tam tikrą moters dorybę. Pirma – reiškė jos meilę vyrui. Antra – jos skaistumo įžadas, gyventi dorai dėl jo. Ir trečia, ir ketvirta, ir penkta, ir toliau iki devintos ir dešimtos.

59 Jeigu norite tai rasti, pažiūrėkite Laiške Galatiečiams 5-me skyriuje. Jūs sužinosite, kad ta moteris vaizdavo Bažnyčią, o Bažnyčia yra susituokusia Kristaus Žmona. Ir monistas, kurį reikia nešioti Bažnyčiai, yra Laiške Galatiečiams 5-me skyriuje, kuris yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė. Tai monistas, kurį reikia nešioti Bažnyčiai, – broliška meilė, gerumas, bendravimas.

60 Ir ši moteris, kada…Tikriausiai, buvo jau gana tamsu, kada ji suvokė, kad pametė vieną iš tų monetų.

61 O-o, jeigu kada nors ir buvo toks laikas, kada bažnyčiai reikia pravesti inventorizaciją, sužinoti, ar visos monetos vietoje, tai dabar. Jau temsta. Patys požymiai ir sunaikinimo civilizacijos debesys pakibo virš žemės, iš visų pusių nuodėmė ir paleistuvystė. Mes gyvename siaubingu laiku, kada toks nedorumas, žmonės vaikšto į bažnyčią tiesiog kaip priedanga, žmonės vaikšto į bažnyčią, kad pabandytų pasislėpti nuo savo niekšybės, žmonės vaikšto į bažnyčią ir išpažįsta Krikščionybę, o gyvena kaip visas likęs pasaulis: geria, rūko, žaidžia azartinius žaidimus; moteris rengiasi amoraliai, nešioja rūbus, kuriuos neturi rengtis net…savo rūbų spintoje, išeina į gatvę, prieš žmones. O supratimas “broliška meilė” jau išnyksta kone negrįžtamai. Mes pametėme ne vieną monetą, o mes pametėme faktiškai kiekvieną iš jų.

62 Ir artinosi naktis, ir, pamenate, jos vyras turi sugrįžti. Ir jeigu jis ras, kad pas ją nėra vienos monetos, tai reiškė, kad ją pažymėjo kaip paleistuvę.

63 Ir jeigu ji suteršė arba susiteršė kokiu nors būdu, ir žmonės tai matė, ją vesdavo pas kunigą ir atvesdavo liudininkus, kad ją rado tokią, ir kunigas, matydamas, kad ji – ištekėjusi moteris, nuimdavo nuo jos monisto monetą,
12 IŠTARTAS ŽODIS

kurios ji nesilaikė. Jeigu ji suteršė savo skaistumą, nuimdavo tą monetą. Jeigu ji koketavo, parodydama savo neištikimybę vyrui, nuimdavo tą monetą. Kas ten buvo, tai ir nuimdavo. Ir kada grįždavo jos vyras, jis rasdavo, kad ją pažymėjo, ir jis iškart išsiskirtų su ja ir neturėtų su tokia moterimi nieko bendro. Jam nereikalinga buvo tokia moteris.

64 Tai štai, pradėjo niauktis, kada ji suvokė, kad kažką pametė, greitai turi sugrįžti vyras, ir darosi vėlu.

65 Laikas būtų bažnyčiai patikrinti save pagal Dievo Žodį: mūsų švarą, mūsų atsidavimą, mūsų ištikimybę. Mes tapome plepiais, apkalbinėtojais, rūkoriais, šmeižikais, išsidažiusiomis Izabėlėmis – visas sąrašas to, kaip elgiasi likęs pasaulis, Krikščioniška bažnyčia šiandien pasinėrusi visame tame iki tiek, kad jos beveik neatskirsi nuo kitų. Laikas padaryti inventorizaciją. Darosi vėlu.

66 Ir taip, tam, kad…buvo taip vėlu, kad jei teko uždegti žvakę. Ir ji paėmė žvakę, ir ji paėmė ne tik žvakę, bet ir šluotą, ir ėmėsi šluoti namus.

67 O-o, broli! Jeigu kada nors ir reikia uždegti žvakę, nešančią Evangelijos Šviesą, Šventoji Dvasia, sugrįžusi į bažnyčią…Ne kiek dėl emocijų, ne dėl kokių nors fantazijų, ne dėl kažkokio emocinio susijaudinimo, ne dėl šokinėjimo iš džiaugsmo, bet dėl pergyvenimo, kuris ištiria širdį, kada vyrai ir moterys sutvarko save prieš Dievą. Tiesa. Mes laiko pabaigoje.

68 Ir ji uždegė žvakę, kad būtų šviesu. Ir šiandien, broli, čia turi užsidegti kiekviena žvakė. Ir, be to, ji paėmė šluotą, ir kaimynai matė, kaip kilo kamuoliais dulkės. Jos namuose vyko tikras valymas, kadangi jos vyras turėjo tuoj pat sugrįžti. Ir jeigu jis rastų ją be šios monetos, jis būtų paleistuve.

69 Broli, mums, gyvojo Dievo Bažnyčiai, šio reikšmingu laiku, kuriame mes dabar gyvename, mums reikia patikrinti save, pasirodyti prieš Dievą, uždegti Žodžio Evangelijos žvakę ir patikrinti save, ir išsiaiškinti, ar nepametėme mes ko, ir ypatingai, kada mes matome, kaip visa tai artinasi. Mes laiko pabaigoje, Kristaus Atėjimas arti. Pasaulyje nėra kitos vilties dėl Bažnyčios.

70 Ir pažiūrėkite, bažnyčia dykinėja. Bažnyčioje daugiau nebėra sąžinės. Juos vos pažadinsi. Biblijoje sakoma, kad jie prieis prie tokio stovio, kada pasakys: “Štai, mūsų Viešpats delsia Savo Atėjimu. Ir jie kankins ir griauž vienas kitą, ir panašiai, ir nuolatos kariaus”. Dabar būtent toks laikas. Viskas paruošta. [Brolis Branhamas tris kartus pabeldė į kafedrą–Red.] Tai, taip sakant, nepakeičiamai, ir viskas paruošta – Viešpaties Atėjimas.

71 Liuteronų bažnyčia prarado savo šviesą. Metodistų bažnyčia prarado savo šviesą. Baptistų bažnyčia prarado savo šviesą.
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 13

Sekmininkų bažnyčia prarado savo šviesą. Atrodo, kad nebeliko jokios šviesos.

72 Sekmininkai, Šventumo žmonės elgiasi lygiai taip, kaip ir metodistai. Metodistai elgiasi, kaip baptistai. Baptistai elgiasi, kaip liuteronai. Liuteronai elgiasi, kaip katalikai. Ir visa tai pavirto į vieną ištisą nuodėmių krūvą. Taip. Mes laiko pabaigoje – Viešpaties Atėjimas.

73 Ir taip, ji tvarkė namus. Ji gramdė grindis, plovė sienas, valė voratinklius, ji nesustojo iki tol, kol nesurado pamestos. Ir kada ji surado, štai dabar ji pašaukė pas save savo dukterines bažnyčias.

74 Man nesvarbu, metodistas tu, baptistas, sekmininkas, presbiterionas, ateikite, džiaukimės kartu. Ateina tas laikas, kada bažnyčia suras savo brolišką meilę, kada bažnyčia suras savo šventą dorumą, kada bažnyčia suras savo vietą Kristuje, ji pašauks likusius kūno narius: “Ateikite ir pasidžiaukite kartu su mumis”. Dievas nori, kad Bažnyčia mylėtų Jį.

75 Mano manymu, sekmadieni ryte aš kalbėjau apie moters dorybės savybes. Koks palaiminimas! Kas gali būti mieliau, kaip grįžti namo pavargusiu, kada Dievas davė vyrui žmoną! Vyras ir moteris neatskiriami, jie – viena. Pradžioje Dievas sutvėrė juos abu kartu ir pas juos viena širdis, siela, protas ir visa kita. Kada Jis iš žemės dulkių padarė vyrą, Jis atskyrė jį nuo žmonos. Kada Jis darė Ievą, Jis nepadarė moters, dar paimdamas žemės dulkių, bet Jis paėmė iš Adomo šono šonkaulį ir padarė jam žmoną. Jis pasakė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno”. Jie buvo viena širdimi, siela ir kūnu.

76 Tai Kristaus pirmavaizdis. Dievas nepaėmė Kristaus Bažnyčios iš mokymo, ir Jis jos nepaėmė iš denominacijos. Jis paėmė Ją iš Kristaus širdies, [perduriant–Red.] ietimi Jo šoną, per Kraują.

77 Mano broli, sese, manęs nejaudina, kokie jūs religingi, jeigu jūs nepadengti Krauju, jūs – žuvę. Mes įsigilinsime į tai poryt vakare ir parodysime, kaip tai gyvybiškai svarbu. Bet be Kraujo jūs žuvę.

78 Tai štai, kada Jis padarė šią moterį, ji buvo palydove. Jam buvo duota ta, kurią jis mylėtų, ji buvo jo dalimi.

79 Dabar klausykite atidžiai. Nei vyras, nei moteris negalės patekti į Dangų, jeigu jie negimę iš naujo. Aš neturiu omenyje, nuo kalbėjimo kalbomis, aš neturiu omenyje, dėl to, kad jūs džiaugsmingai šūkavote, aš neturiu omenyje, kad jūs šokote, aš neturiu omenyje, kad jūs vaikštote į bažnyčią ir, be to, nuolatos, nešiojate ženkliukus už savo ištikimybę; visa tai neblogai, bet tai ne Tas. Turi būti visiškas ryšys, sąjunga tarp jūsų ir Kristaus,
14 IŠTARTAS ŽODIS

kol jūs netapsite viena. Jūs viena! O jeigu ne, kaip…

80 Galite sau įsivaizduoti, kada grįžtate vėlai vakare pavargęs, išsekęs, išvargęs? Kuo jūs bebūtumėte – ūkininku, mechaniku, pamokslininku, bet kuo, įeisite…kada jūs įeinate į savo jaukius namus…jūs laukiate nesulaukiate sugrįžti ten. Jūs atidarote duris, o ten stovi miela žmonelė, ji sutinka jus. Ji visa tokia graži ir pasipuošusi. Ji prieina ir bučiuoja jums į skruostą, ji sako: “Brangusis, tu pavargai”. Pasodina jus į fotelį, pati sėdasi jums ant kelių, apkabina jus rankomis ir glosto jus. Tuomet atrodo, tarsi jūs nepavargote, kažkas suteikia jums jėgų. Tai kažkas, ką Dievas davė jums su tuo tikslu. Tai – jūsų dalis, štai, jeigu tiktai ji ištikima žmona.

81 Bet kas jeigu šios lupos tą pačią dieną arba dar kada nors bučiavo kitą vyrą? Kas, jeigu jums apie tai nežinoma? Kas, jeigu šios rankos glamonėjo kitą vyrą? Tuomet ant jūsų kelių – pati tikriausia bjaurystė. Šis bučinys degina, kaip Judo pabučiavimas. Šios rankios, jūs nenorėtumėte, kad jos jus apkabintų. O-o, galbūt, ji visa pasipuošusi, palaidi plaukai, gražios rudos akys, skruostai raudoni, suknelė išlyginta, ji gali būti labai graži, bet jeigu nėra šitos tikros, teisingos dievobaimingos pagarbos, meilės ir pasitikėjimo, jei geriau nesisėsti jums ant kelių. Jums nesinori turėti su ja nieko bendro, ji…ji jums našta. Man nesvarbu, kaip ji pasipuošia – ji vis tiek neteisi, kol ji neįrodys, kad ji tikra, teisinga mylimoji, myli tiktai jus, niekam išskyrus jus nedovanoja savo bučinių, kitos rankos neturi jos apkabinti, išskyrus jūsų, ir jūs žinote tai. Kas per jausmas, kokia paguoda!

82 Tai vyras ir žmona, kurie yra Kristaus ir Jo Bažnyčios pirmavaizdžiu. Ir kada jūs vaikštote į savo bažnyčią, pas jus gali būti patys geriausi suolai mieste, pas jus gali būti pats aukščiausias kupolas mieste, pas jus gali būti patys geriausi vargonai, jūs galite rengtis geriau už visus, jūs galite giedoti kaip lakštingala, bet visa tai, jeigu jūs bučiuojatės ir flirtuojate su pasauliu, šitas bučinys ant Kristaus skruosto – išdavikiškas Judo pabučiavimas. Jis nenori turėti su jumis nieko bendro. Jis žiūri į jūsų vestuvinį rū…vestuvinį žiedą ir mato, kad monisto nėra, Jis randa, kad meilės daugiau nėra. Tai tiktai dėl pasirodymo. Jis randa, kad dingo ištikimybė. Jūs paleistuvavote su pasauliu. Jūs vaikštote į šokius ir vakarėlius su bugi-bugi, ir žiūrite visas šias bjaurias televizijos laidas. Jūs paleistuvaujate prieš Kristų, Jo atžvilgiu, vadindami Jį savo Vyru.

83 Biblijoje sakoma: “Tu sakai: ‘Aš turtingas, man nieko netrūksta’”. Bet Jis pasakė: “O nežinai, kad tu nuogas, apgailėtinas, aklas, vargšas, ir nežinai šito”. Mums laikas uždegti žvakę ir iššluoti namus. Viešpaties atėjimas arti.

84 Nagi kelėtai minučių pagalvokime apie tai, nulenkę galvas, gerai? Sese, pasisukite, prašau, į pianiną.
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 15

85 Kuo tu buvai užsiėmusi, bažnyčia? Kokiame tu šiandien stovyje? Kada jūs pakeliate rankas maldoje, ar sulaiko jus kas nors? Jeigu jūs koketuojate su pasauliu, jeigu elgiatės ne taip, kaip reikia, tavo bučinys…

86 Pagalvok apie tai, vyruti. Pone, aš noriu užduoti tau klausimą. [Tuščia vieta juostoje–Red.] Tai liečia ir vedusius, ir nevedusius. Jauna ledi, ką tu pagalvotum apie savo vaikiną, jeigu pamatytum, kad jis bučiuojasi ir susitikinėja su kitomis merginomis, o tu susituokusi su juo, ir jis prieina ir paglosto tavo ranką, ir sako: “Brangioji, aš myliu tiktai tave”?

Tu pasakytum: “Tu, niekingas veidmaini, nešdinkis iš mano akių!”

87 Kas…Pagalvok apie tai, pone. Mes ne tik sutuokti, bet mes vedę. Bažnyčia susituokusi su Kristumi. Mes – Kristaus Žmona, gimdome vaikus. Kaip jums patiktų, jeigu jūs grįžtate vakare į namus pabūti tik dviese su savo žmona, ir pas ją kelėta vaikučių, ir jūs sužinote, kad tą dieną…Ir kada ji įeina, o-o, nagai jos gali būti nudažyti, (jeigu jūs pasaulio)…Jūs galite…Ji gali atrodyti kaip niekada graži, bet jums viskas žinoma. Pagalvokite apie tai, beoli: jeigu ši žmona bučiavo kitą vyrą, jeigu šios rankos, apkabinančios tave…sako, kad myli tave, ir tu žinai, kad tai…kad ji mylėjo taip pat ir kitus, jos meilė melaginga. Jos meilė melaginga, ji nepriklauso tau, ji priklauso taip pat ir kitiems. Jeigu tavyje liko nors kažkiek vyriškumo, tu numestum ją nuo savo kelių. Pagalvok, ką tu jaustumei tada. Pagalvok apie tai, ponia: jeigu tavo vyras grįš namo…taip ir be to dar platina ligas nuo amoralių aktų.

88 Ir, o-o, teisusis Dieve, bažnyčia visi išėsta dvasinėmis venerinėmis ligomis, visokiomis “izmomis” ir panašiai. Taip negalima! Dieve, pasigailėk! Draugai, Jėzus ateina. Vienoje iš tų vakarų arba dienų jums daugiau nebeliks laiko. Jums geriau patikrinti save dabar.

Pasimelsime:

89 Kas iš jūsų pasakys: “Broli Branhamai, – nulenkę galvas, pakėlę rankas, – prisimink mane savo maldoje, broli Branhamai. Aš ateinu šiandien vakare, aš atėjau čia ne tam, kad tik pasirodyti”? Telaimina jus Dievas. Tik pažiūrėkite į rankas. “Aš atėjau čia ne tam, kad pamatytų mane, aš atėjau išsiaiškinti kažkame. Ir aš tikiu, kad Dievas prabilo į mano širdį, kada tu pamokslavai, ir aš suvokiu, kad aš neteisus. Aš…aš noriu būti tikrų tikriausiu Krikščioniu. Aš noriu nuoširdžiai mylėti, kad kada aš kreipsiuosi į savo Viešpatį, palenkęs kelius, aš noriu, kad Jis apkabintų mane Savo rankomis, pasakytų: ‘O-o, Mano mylimasis!’”

90 Prisimenate Saliamoną, kaip jis apie tai kalbėjo? “Mano meile, pasivaikščiokime granatų sode, pasivaikščiokime po nuostabių vaisių sodą.”
16 IŠTARTAS ŽODIS

Kaip jis kalbėjo, kad jos lupos panašios į puokštę rožių ir visa kita. Kaip jis mylėjo savo žmonelę, pasakė: “Ateik, eikime ir pasisotinkime meile”.

91 Kada jūs klaupiatės prie altoriaus maldai, kiek nuoširdi jūsų širdis, kiek švari jūsų siela, kad pasakytų: “Viešpatie Dieve, pasisotinkime meile, – ir jūs sakote, – taip, mano Mylimasis, aš myliu Tave”? Arba jūs paleistuvavote? Koketavote su pasauliu?

92 O Viešpaties valanda arti, kada šie visi ženklai ir stebuklai, ir dešimtys tūkstančių kitų dalykų, kurie įvyko, nurodant…Visi požymiai rodo. Jau temsta. Bažnyčioje jaučiamas atšalimas. Atrodo, kad prabudimas pasibaigė. Tuoj pat išlašės paskutinis lašas. Ir štai mes atsiduriame paleistuvystėje. Kaip Jis pasielgs? Jis numes mus nuo Savo kelių ir pasakys: “Eikite šalin nuo Manęs, darantys neteisybę”.

93 Ir taip, jeigu čia dar yra norintis, kad apie jį prisimintų, aš prašau tą pačią minutę, pakelkite rankas į Dievą, pasakykite: “Aš dabar atiduodu save ir sakau, kad iš Dievo malonės nuo šios dienos vakaro ir toliau, su Dievo pagalba, aš gyvensiu teisingą gyvenimą”. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Ir tave, broli, ir tave, sese, ir tave, jaunoji ledi, ir jus, pone; tave, broli, jus štai čia, štai ten, ir tave, jaunas žmogau.

94 Ar yra čia žmogus, kuris dar neišgelbėtas ir pasakys: “Broli Branhamai, prisimink mane, aš dar nesu gimęs iš naujo. Aš žinau, kad nebuvau”? Paklausykite, jūs neišgelbėti iki tol, kol negimsite iš naujo, jūs tiktai atsigręžėte į Kažką veidu, bet kada jūs priimate Kristų, jūs gimstate iš naujo. Pasakykite: “Broli Branhamai, aš dar niekada Šito nebuvau priėmęs. Aš žinau, kad aš neteisus. Aš dabar pakeliu savo rankas ir sakau: ‘Prisimink ir mane. Aš dar neišgelbėtas. Aš niekada…niekada netgi nebandžiau tarnauti Kristui, bet aš noriu pabandyti. Pasimels už mane, broli Branhamai’.” Ar nepakelsite čia kas nors savo rankos? Ar yra čia nors vienas žmogus, kuris niekada nebuvo Krikščioniu, norintis pakelti ranką, sakydamas: “Prisimink mane, broli, maldoje”? Telaimina tave Dievas, sūneli. Kas nors dar pasakys: “Prisimink mane, broli”? Telaimina jus Dievas, ledi. Kas nors dar: “Prisimink mane, broli, aš noriu dabar patikėti į Viešpatį Jėzų ir priimti Jį kaip savo Gelbėtoją”? Telaimina tave Dievas, broli. Nuostabu.

95 Neseniai kažkas kritikavo mane, sakydamas: “Broli Branhamai, kodėl tu sakai: ‘Pakelkite ranką’?” Paklausykite, neatsiras tokio, kas tikėtų kvietimu prie altoriaus daugiau, nei aš. Aš tikiu atėjimą prie altoriaus, tai gerai, bet tai jūsų negelbsti. Svarbiausia – jūsų nuomonė, jūsų sprendimas Kristaus atžvilgiu. Jūs pasakysite: “Na, jeigu aš priėjau prie altoriaus…” Tai gerai. Bet, broliai, ar suvokiate jūs, kad, kada jūs pakeliate ranką, jūs laužote visus mokslo dėsnius? Jūsų ranka iš prigimties, pagal traukos dėsnį,
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 17

turi nusvirti žemyn. Jeigu jūs pakeliate ranką, tai kalba apie tai, kad jumyse yra Antgamtiška Būtybė, Kuri gali nepaklusti gamtos dėsniams ir pakelti jūsų ranką į Kūrėją. Jūsų širdyje kažkas priėmė sprendimą. Dievas mato jus su pakeltomis rankomis lygiai taip pat, kaip Jis mato jus prie altoriaus, Dievas irgi priima tai rimtai. Bet paklausyk, drauge, negalima būti pusiniu, reikia daryti tai rimtai.

Dabar pasimelsime.

96 Palaimintasis Dangiškas Tėve, šitą vakarą, šito prabudimo pradžioje, kada mūsų laikas jau prabėgo, ir truputi užsivėlinome, aš meldžiu Tave, būk gailestingas šiems žmonėms. Ir suteik, Visagalis Dieve, kad…Šiandien vakare šiame pastate pakilo, mažų mažiausiai dvidešimt rankų, kad jiems reikia Kristaus. O Dieve, tai jų sielos. Dvasia, Aliejus jau kone sudegė. Ir daugiau jau nebebus. Kada puodynėje arba inde pasibaigs paskutinis lašas, daugiau nebebus Aliejus įpiltas į žibintuvą. Jie suvokia, kad gyvena paskutinėmis dienomis. Ne Kristuje pas mus žemėje nėra jokios vilties. Šiandien aš prašau, Viešpatie, kad kokiu nors būdu šitą rimtą, svarbų momentą, kad Tu dabar siustum Šventąją Dvasią, Kuri paskatintų juos pakelti rankas, ir išgelbėtų juos nuo nuodėmingo gyvenimo. Suteik tai, Tėve.

97 Ir tegu, pirmiau negu pasibaigs šis susirinkimas, tegu bus tiesiog dešimtys žmonių, daug šūkaujančių nuo Šventosios Dvasios. Tegu šioje babtisterijoje tiesiog iš eilės, vienas po kito krikštysis į brangų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą, Velykų rytą, prisikels atnaujintam gyvenimui. O Amžinasis Palaimintasis Tėve, aš meldžiu, kad Tu palaimintum juos. Suteik tai, Viešpatie. Ir dabar, šią pačią akimirką, tegu jų sprendimas bus teisingas, tegu jie priims Tave tiesiog ten, kur sėdi. Prie altoriaus ir aplink visur užpildyta žmonėmis, ir mes meldžiame, kad šitą vakarą Tu leistum šiems žmonėms tapti Tavo tarnais. Kristaus Vardu.

98 Kol mes nulenkę galvas, aš noriu užduoti jums vieną labai svarbų klausimą. Tie, kas pakėlė rankas, ir tie, kas meldėsi, aš žinau, kad jūs nepakėlėte rankos tiesiog taip, kad pamatytų tai. Jūs pakėlėte ją, nes Kažkas pasakė jums tai padaryti. Ir, pakėlę ranką, pasakykite: “Broli Branhamai, aš tikiu, prieš Dievą ir šiais žmonėmis, aš tikiu, kad šiandien kažkas įvyko mano širdyje, ir, pradedant nuo šio vakaro, aš busiu kitu žmogumi”. Ar nepakelsite jūs rankos, tie, kas jau buvo pakėlę? Pasakykite: “Aš tikiu”. Telaimina jus Dievas, ledi. Telaimina Dievas jus, jus, jus, jus. Nuostabu. Ten, pačiame gale, taip, telaimina jus Viešpats.

99 Dar kas nors pakels ranką, pasakys: “Aš tikiu tiesiog dabar”? Telaimina tave Dievas, broli. “Viešpats kalba man, kad…” Telaimina Dievas jus, ledi, ten gale. Telaimina Dievas tave, jauna ledi štai čia.
18 IŠTARTAS ŽODIS

“Viešpats tiesiog dabar sako man, kad kažkas įvyko mano širdyje, ir aš tikiu, kad nuo šito prabudimo aš turėsiu tiek džiaugsmo, kiek gyvenime dar neturėjau”. Telaimina jus Dievas. Gerai, telaimina Dievas jus, ledi, sėdinti čia. Aš taip ir pagalvojau, kad dabar atėjo laikas ir jums pakelti ranką. Gal dar kas nors pasakys: “Aš iš tikrųjų jaučiu permainą, broli Branhamai, aš tikiu, kad išeisiu šiandien iš šios bažnyčios, suvokdama greitą Kristaus atėjimą. Aš išeisiu iš čia ir gyvensiu kitą gyvenimą. Iš Dievo malonės aš būsiu Krikščioniu. Aš tikiu, kad Dievas pašaukė mane”?

100 O jeigu Jis pašaukė tave, tu – Jo. Nustok koketuoti, nustok koketuoti su pasauliu! Gyvenk dėl Jo. Pasakyk: “Aš atgailausiu visose savo nuodėmėse, ir dabar aš priimu Kristų kaip savo Gelbėtoją”. Ar yra kas nors dar, prieš užbaigiant? Yra? Telaimina tave Dievas, broli. Telaimina jus Dievas. Nuostabu. Telaimina jus Dievas. Puiku. Taip džiaugiuosi, kad ir jūs tai padarėte. Gerai.

101 Dabar nakties pradžia, truputi…nesinorėtų tam nieko versti, mes norime paleisti ankščiau, kad galėtume vėl ateiti rytoj vakare.

102 Prieš mums užbaigiant, ar yra čia sergantis, kuris pakeltų ranką ir pasakytų: “Pasimelsk už mane, broli Branhamai”? Gerai, štai penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt rankų, vienuolika, dvylika, gerai, dabar trylika, keturiolika, gerai, penkiolika.

Dabar nusilenksime:

103 Palaimintasis Dangiškas Tėve, Tu matei šias rankas. Ir, o-o, jie čia su kažkokiu tikslu. Galbūt, jie Krikščionys, bet jiems reikia Tavo neprilygstamos pagalbos. Ir mes suvokiame, Viešpatie, kad Tu sušukai per Dovydą, pasakei: “Neužmiršk visų Jo geradarysčių, Kuris atleidžia visas mūsų neteisybes, Kuris gydo mūsų visas lygas”. Aš meldžiu, kad Kristaus Kraujas ilsėtųsi ant tiek, kad jie visiškai pasveiktų ir mėgautųsi sekančiais susirinkimais. Suteik tai, Viešpatie. Mes prašome šito Kristaus Vardu. Amen.

104 Dabar atsistosime, “Paimk Jėzaus Vardą”:
O,…paimki dabar
Tu…(Nagi pasisukime, paspauskime ranką
stovinčiam šalia. Pasisukite, paspauskite ranką.)
Ir nešk žemės lygumoje;
Jis tavo sielai ramybę duos.
O brangus, nuostabus
Vardas džiaugsmo ir vilties
O brangus, nuostabus,
Vardas džiaugsmo ir vilties.
ANTRAS VIEŠPATIES ATĖJIMAS 19

105 Dabar tyliai, nukreipdami savo žvilgsnį štai čia, švelniai sudainuosime:

Klaupiamės prie Jėzaus kojų,
Garbiname Vardą Jo.
Jį Karalium vainikuosim,
Kai parves Jis mus namo.
O brangus, nuostabus
Vardas džiaugsmo ir vilties
O brangus, nuostabus,
Vardas džiaugsmo ir vilties.

106 Dabar jau dešimtos pradžia, septynios ar aštuonios minutės dešimtos. Ne taip vėlu, galite išsiskirstyti į namus, ateikite rytoj vakare, ir mes pasidžiaugsime Dievo palaiminimais, džiaugsimės jūsų apsilankymu. Ir štai, aš pastebėjau, kažkur dvylika, keturiolika rankų šiandien vakare pakilo dėl išgydymo. Jeigu bus daug sergančių žmonių, mes pranešime vieną vakarą dėl išgydymo tarnavimo, galbūt, šeštadienį vakare, ir sekmadieni irgi. Jeigu pamatysime, kad negalime priimti visų sekmadieni, tai skirsime šeštadienio vakarą. Pažiūrėsim, kaip išeis.

107 Dabar aš…aš meldžiu, kad Dievo palaiminimai gausiai ilsėtųsi ant kiekvieno iš jūsų, ir tegu Jis bus su jumis ir laimins jus iki tol, kol mes vėl susitiksime rytoj vakare.

108 Dabar nulenksime galvas trumpoje maldoje, ir aš paprašysiu pastorių prieiti ir paleisti su malda.






Antras Viešpaties Atėjimas
(The Second Coming Of The Lord)

Ši pamokslą brolis Williamas Marrionas Branhamas išsakė 1957 metais balandžio 17, trečiadieni vakare, Indianos valstija, JAV. Juosta numeriu 57-0417 tesiasi vieną valandą ir penkiolika minučių. Išspausdinta iš magnetafono juostos į lietuvių kalbą be sutrumpinimų ir be pakeitimų.

Leidinys šio pamokslo tapo galimu dėka laisvanoriškų tikinčiųjų paaukojimų. Lietuviškas vertimas išspausdintas 2009 metais. Platinama nemokomai.