TIKĖJIMAS

TIKĖJIMAS
































TURINYS




Kada sugrįšiu, ar rasiu Aš tikėjimą? ................................................... 2
Antradienio vakaras
1951.05.08


Tikėjimas ateina iš klausymo ........................................................... 20
Šeštadienio vakaras
1954.03.20


Tikėjimas veikime .......................................................................... 100
Pirmadienio vakaras
1955.10.03


Kovojimas už tikėjimą .................................................................... 120
Sekmadienio vakaras
1956.02.20


Tikėjimas ........................................................................................ 160
Sekmadienio rytas
1961.08.13


Tikėjimu Mozė ............................................................................... 180
Sekmadienio rytas
1958.07.20





Įžanga




Ir taip, kada žmogus gyvena ir vaikšto tikėjimu, aš turiu omenyje esminiu tikėjimu, jis izoliuotas nuo viso pasaulio ir tampa nauju kūriniu Kristuje. Štai, dabar jūs įeinate į Nuotakos medžiagos skaičių. Jūs suprantate, taip? Dabar jūs įeinate į Paėmimo stovį. Tai reiškia dėl kiekvieno iš mūsų, ne tiktai pastorius, diakonai, prižiūrėtojai: tai reiškia dėl parapijiečių, kiekvienas individualiai vaikšto pasaulyje atskirai su Dievu. Jūs krikštyti į šitą Karalystę, ir ten nieko nėra, išskyrus tave ir Dievą. Suprantate? Jis duoda nurodymus, o tu juos įvykdai. Ką Jis besakytų: nėra netgi ir šešėlio abejonės; tu tuoj pat eini. Jeigu Viešpats sako tai, niekas pasaulyje neatkalbės jus nuo šito; jūs judate toliau, kaip nieko nebuvę. Dabar jūs įeinate į Tobulą Tikėjimą, į tobulą tobulumą, kuri nepaves. Šis tikėjimas niekada nepaves. Taip, dėl jų su Savo Tobulu Tikėjimu Jis buvo mistiku; lygiai taip pat dabar ir su tais, kas turi Tobulą Tikėjimą – jie mistikai dėl kitų.

Jūs vadinate mane savo pastoriumi, ir gerai sakote, nes toks aš ir esu. Jeigu mane, jūsų pastorių, sutapatino Jėzus Kristus, kad aš darau Jo darbą, tuomet tikėkite mano Žodžiui. Atlikdamas šį tikėjimo darbą, dėdamas ant jūsų rankas, aš pasmerkiau ligas ir negales, kurios vargina jus. Tuomet tikėkite, tokiu būdu turėsite tai, ko prašote, nesvarbu, kas tai bebūtų, nes viskas įmanoma tikintiesiems. Ir kada jūs meldžiatės, tikėkite, kad gaunate, ko prašote. Ir aš tikrai tikiu, kad gaunu tai, ir savo širdyje aš priimu išgydymą kiekvieno iš jūsų; aš priimu tai, kad tai tobula. Aš tikiu tuo; aš tikiu tuo visa savo esybe.

Aš padariau tai dėl tam tikro tikslo. Aš kažko siekiu; būtinas šitas tikėjimo krūvis ir grįžimas į pirmapradį, kad prieiti ir pradėti (suprantate?), kad tarsi užauginti tikėjimą iki tokių ribų, kur jūs jo niekada ankščiau tokiu būdu nepastebėjote. Ne kažkokį tikėjimą, o Tobulą Tikėjimą, įdėtą štai čia. Ir tobula širdimi stebėkite tobulą Dievą, laikykite tobulą pažadą Jo tobulą Žodį, Kuris aštresnis už dviašmenį kalaviją ir atskiria širdies sumanymus. Kad mes dabar prieiname prie tobulumo, nes žmonės turi prieiti prie šito, kad būtų Paėmime. Štai kas jį dabar sulaiko, laukia, kada ta Bažnyčia ateis į šitą Tobulą Pakeliantį Tikėjimą. Aš laukiu šito. Dėl manęs tai reiškia daug sukrėtimų; vadinasi ir dėl jūsų; bet Dievo Malone, kartu mes nueisime iki galo. Amen.
Tobulas Tikėjimas, 1963.08.25 pastraipa

KADA SUGRĮŠIU,
AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ?



1 Jūs žinote, aš noriu…?…Labas vakaras, draugai. Mes laimingi vėl būdami čia šią dieną – tiksliau, šitą vakarą, pravesti šitą vakarą tarnautojų, kurį aš jums visą laiką žadėjau. Ir mes apgailestaujame, kad rytoj vakare mes pravesime paskutinį vakarą, bet aš… Mes tiesiog turime važiuoti toliau. Aš ką tiktai sutikau dar vieną žmogų, kuris turi atvažiuoti poryt, Gerbiamas misteris Kinas. Ir jis turi pradėti tarnavimą ketvirtadienį vakare ir tęsti toliau: [Brolis sako: “Pol Kain”.–Red.] Pol Kin. Man atrodo, Kin, [“Kain”.] Kain, Kain, Ka-in. [“Kaip tas, kuris buvo su Abeliu”]. [Susirinkimas juokiasi–Red.]

2 Aš galvoju, kad po mano blogos gramatikos vakar vakare, aš labai gailiuosi dėl šito, ką aš pasakiau vakar vakare. Man teks atsiprašyti už tokias gramatines klaidas. Aš ne – aš norėjau pasakyti, kad “jis sukėlė tam banginiui vėmimą”, o ne – aš ne… [Susirinkimas juokiasi–Red.] Dėl šito man labai gėda už save. Aš pagavau save tame, ir aš nenorėjau šito sakyti. Aš – aš tikriausiai buvau tiesiog labai sujaudintas ir nepastebėjau, ką aš sakiau. Todėl aš gailiuosi dėl šito; aš nenorėjau šito daryti.

3 Dauguma iš mūsų praėjusioje savaitėje, arba šitos savaitės bėgyje – aš turėjau labai mielą auditoriją. Ir rytoj vakare mes tikimės, kad mes turėsime – mes tikimės, kad tai bet kuriuo atveju bus pats nuostabiausias šito prabudimo vakaras, kuris vyksta dabar. Rytoj vakare aš noriu pasistengti, jeigu mes galėsime, pažiūrėti, kokiam žmonių skaičiui aš galėsiu patarnauti. O po to sekantį vakarą, po šito, brolis Kain užims šią vietą, kad tarnautų žmonėms.

4 Ir tarnautojų vakaro pravedimo tikslas prieš žmones yra tame, kad aš noriu surinkti pastorius ir vietinius tarnautojus prieš žmones…

Dieviškąjį išgydymą labai dažnai visai neteisingai išaiškindavo, apie Dieviškąjį išgydymą. Kad tiktai tam tikri žmonės turi teisę melstis už sergančius žmones, ir tie pasveiksta. Bet tai neteisingai supranta. Kiekvienas, tikintis į Dieviškąjį išgydymą, turi teisę melstis už ligonius. Suprantate? Ir tai ne vienas žmogus, arba vienas evangelistas, tai dėl kiekvieno, dėl visų.

5 Šiandien vakare čia nuostabi tarnautojų grupė. Ir jeigu jie ne pastoriai vietinių bažnyčių, tai aš tikiuosi, kad per kelias sekančias savaites Dievas pasius juos kur nors į darbinę veiklą melstis už ligonius. Jeigu pas mane būtų nors kokia galimybė, arba jėga pasiusti juos, tai aš žinoma
IŠTARTAS ŽODIS 2

būčiau laimingas tai padaryti. Nes kada kiekvienas iš jų važiuos, jie pasieks grupę žmonių, kuri stokoja, kažkas kažkur būtinai pasveiks. Ir jeigu pasveiks tiktai vienas žmogus, tai bus vienas. O kas, jeigu tuo žmogumi būtumėte jūs. Suprantate?

6 Ir aš pastebėjau brolio Lindcejo laikraštyje Išgydymo Balsas, tiek daug, daug, daug tarnautojų. Aš galvoju, kad bet kuris tarnautojas, kuris nori būti pristatytas laikraštyje, kuris stengiasi daryti viską teisingai, žinoma gali išspausdinti laikraštyje žinutę apie keliones. Aš galvoju, tai patiks broliui Lindcejui.

Ir aš pastebėjau, kad skaičius visa laika auga, daugelis, daugelis. Ir kiekvienas iš jų turi laikraštyje vietą parašyti apie įvairių žmonių išgydymą, kada jie už juos pasimeldė. Tad aš sudedu visa tai kartu, argi iš šito nesigaus didelis susirinkimas? Iš šito išeis tikras susirinkimas. Todėl vienas iš mūsų negali melstis už visus ligonius; ir mums reikalinga dar daug, daug, daug.

7 Ir aš viliuosi Dievu, kad iš šito susirinkimo dauguma žmonių, dauguma tarnautojų, kurie ne – visą laiką darbuojasi dėl Viešpaties savo bažnyčiose… Aš galvoju, kad pastorius, jeigu jis pašauktas būti pastoriu, jis turi būti pastoriu. Ir aš noriu, kad visi žmonės žinotų, kad pastorius turi tokią pat teisę melstis už ligonius, kaip ir bet kuris kitas žmogus, lygiai tokią pat teisę.

8 Išgydymas: niekas pasaulyje… Gerai įsidėmėkite tai. Niekas pasaulyje negalėtų padaryti dėl jūsų kažką Dieviškojo išgydymo atžvilgiu, tiktai paskatinti jus patikėti tuo, ką Jėzus jau padarė. Suprantate?

Žmonės sako: “Mano rankose yra išgydanti jėga. Padėk…” Tai melas. Šito nėra. Šalinkitės – jūs tiesiog venkite šito. Kada kažkas taip sako, jūs žinote, kad jie…

Jie gali būti nuoširdžiais, bet tai, ką sako Dievas apie Dieviškąjį išgydymą, jie išaiškina nežinojime. Teisingai. Nes niekas, nesvarbu kas jis, niekas jau negali padaryti tai, ką Jėzus jau padarė. Nes išgydymas buvo išpirkime, išperkamuose palaiminimuose. Vienas iš jų – tai Dieviškasis išgydymas, ir Jėzus užmokėjo visą kainą už tai Golgotoje. Viena, ką jūs darote – tai priimate tai.

9 Aš – nesvarbu kiek aš melsiuosi už jus, kaip nusidėjėlį, mano maldos gali jums padėti, ir mano įsitikinimas gali jums padėti. Bet aš negaliu atleisti nė vienos jūsų nuodėmės. Dievas tai jau padarė; jūs turite priimti tai Kristuje. Kas liečia Dievą, tai kada Jėzus mirė, Jis išgelbėjo visus. Nes Jis užmokėjo visą išpirkimo žmogaus kainą. Ir mes tiesiog, bet…
3 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

10 Taigi, negalvokite, kad aš universalistas, kuris tiki, kad visi yra ir bus išgelbėti; tai ne taip, ne, ponai. Aš tikiu, kad visi tie – visi buvo išgelbėti, kas liečia Dievą, nes Jėzus buvo pilnai nubaustas už nuodėmę, kada Jis mirė.

Ir taip, tai niekada neatneš jums naudos, kol jūs tai nepriimsite. Suprantate? Jūs turite tai priimti. Ir svarbiausia ne tai, kaip smarkiai jūs verkiate, kiek jūs maldaujate, kiek jūs įtikinate; svarbiausia – atiduota Dievui širdis su tikėjimu, tikint, kad Jis tai padarys.

Netgi mūsų kvietimai prie altoriaus, kuriuos mes surengiame, rinkdami žmones prie altoriaus, šito nedarė biblijiniais laikais; tai mūsų tautos tradicija, oficialiai prasidėjusi metodistų bažnyčioje. Bet paklausykite, tai geras dalykas. Aš nemėgstu tokios abejingos atgailos. Aš mėgstu matyti kaip kažkas atsistoja ir iš tikrųjų gailisi to, ką jis padarė, ir iš tikrųjų daro tai rimtai.

Ir nesvarbu kiek jūs meldžiatės, jums niekada nebus atleista, kol jūs nepatikėsite, kad jums atleista, tuomet jūs išpažįstate, kad jums atleista, po to gyvenate taip, kaip jums atleista.

Ir vis tiek ir toliau neaišku, nesvarbu kiek jūs verkiate, kiek jūs meldžiatės, kiek jūs šūkaujate, kiek jūs kartų kalbate kalbomis, arba ką jūs bedarytumėte, tai dar ne tas, kol Dvasios vaisiai neliudys jumyse. Nes: “Iš jų vaisių jūs pažinsite juos”. Teisingai. “Iš jų vaisių”.

11 Bus išpirktas kūnas. Dauguma iš mūsų, žmonių, sako: “Na, šitas žmogus bus Ten, nes aš girdėjau kaip jis šūkavo ir šlovino Viešpatį”. Kartais mums norisi priimti žmogų tokiu būdu, bet tai ne tas, ką pasakė Jėzus. Kartais mes kalbame: “O-o, jie tai pateks Ten, nes jie buvo taip pripildyti, kad kalbėjo kalbomis”. Tai vis tiek ne tas. Tai gerai, bet tai dar ne tas. Džiūgavimas – tai irgi gerai. Bet vienintelis, kaip jūs pateksite Ten, kada – tai iš Dvasios vaisių. “Iš jų vaisių jūs pažinsite juos”.

12 Medis gali turėti ant savęs sikomoro žievę, bet jeigu jis augina obuolius, tuomet tai obelis. Teisingai. Tai obelis, nes sultys, gyvybė obels viduje – to sikomoro medžio pasikeitė į obels gyvenimą ir augina obuolius, tarsi…

Nesvarbu kokį išorinį pasireiškimą jūs rodote, jeigu čia viduje yra Šventoji Dvasia, tai bus Dvasios vaisiai: didelis kantrumas, gerumas, nuolankumas, kantrybė, švelnumas, tikėjimas, susivaldymas.

Šėtonas gali padirbti bet kurią dovaną, bet kokį pasireiškimą, bet jis negali mylėti. Dievas yra meilė. Teisingai. Suprantate? Šėtonas negali mylėti.
IŠTARTAS ŽODIS 4

Jūs matote žmogų nuolankų ir mylinti, kuris geruose santykiuose su kaimynais, ir geras pilietis, geras vaikinas ir geras žmogus, ir Krikščionis, pripildytas meile ir nuolankumu; stebėkite tą žmogų. Suprantate? Teisingai. Jis geras, atjaučiantis, labai kantrus, jūs galite apkalbėti jį, tai nieko, jis atleidžia jums, jam neturi reikšmės. Štai, tai tikras žmogus; nukreipkite savo žvilgsnį į jį. Suprantate? Šitas žmogus neša vaisius, jis – pavyzdys.

13 Ir nesvarbu kiek jis šūkauja bažnyčioje, ir kiek jis daro viena, kita, trečia, bet dar neturi šito, Paulius sako: “Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis; jeigu aš turiu visa kita; ir turiu visą tikėjimo, kad galiu kalnus perkelti, ir suprantu visas Dievo paslaptis. Ir aš pabaigiau visas seminarijas ir visa tai žinau, iš visų kampų ir pusių; tačiau neturiu meilės, tai man nėra iš to jokios naudos”.

14 Neseniai mano dukrelė paskambino man, kada aš buvau čia tą kartą. Tai tarsi davė man mintį. Ji pasakė: “Tėti, aš noriu, kad tu grįžtum namo”.

O aš pasakiau: “Brangioji, iš Teksaso aš nusiunčiau tau lėlytę”. Jis pasakė – jai dar keturi metukai. Aš pasakiau: “Aš nusiunčiau tau lėlytę, brangioji”.

Ji pasakė: “Aš gavau ją, tėti”. Ir aš pasakiau – ji pasakė: “Aš noriu, kad tu grįžtum namo, tėti”.

O aš pasakiau: “Brangioji, aš nusiunčiau tau zuikutį iš Čatakuo”.

Ji pasakė: “Aš jį gavau, tėti”. Bet ji pasakė: “Aš noriu, kad tu grįžtum namo”. Suprantate?

O aš pasakiau: “Na, brangioji, aš – tėti…”

Ji pasakė: “Tėti, aš myliu tave ir aš myliu tas dovanas, kurias tu man duodi, bet aš noriu tėčio”.

15 Štai taip. Visos tos dovanos – nuostabios, bet aš noriu Tėvo. Aš myliu šias dovanas, klausimą ir pasireiškimą, Dievo garbinimą ir šūkavimą, ir išgydymą, ir kalbėjimą kalbomis, ir kalbų išaiškinimą, ir visokias įvairias dovanas. Aš mėgstu sėdėti ir stebėti jas. Aš jų neturiu, bet aš mėgstu stebėti, kaip jos veikia Bažnyčioje. Bet po viso šito aš noriu Jėzaus. Aš – aš noriu šito. Jo dovanos – nuostabu, bet aš noriu Davėjo, štai čia. Suprantate? Teisingai.

16 Taigi, Paulius pasakė, kad jis gali daryti visa tai, neturėdamas Davėjo: “Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, tai man nėra iš to jokios naudos”. Matote, matote? Gerai.
5 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

Taigi, mylėkite vienas kitą. Daugiau už viską, ką jūs darote, mylėkite vienas kitą. Ir kuomet jūs mylėsite vienas kitą, jūs mylėsite Dievą. Suprantate? Mylėkite vienas kitą ir jūs mylėsite Dievą. Nes Dievas yra meilė.

Ir žmogus, kuris vaikšto meilėje, vaikšto gyvenime. Ir tobula meilė išvaro visą baimę. Jeigu jūs priimsite Jį pagal Jo Žodį, tuomet išviso nebijosite dėl šito. Pasakysite: “Viešpatie, aš myliu Tave; aš žinau, kad Tu atsakysi, nes Tu pažadėjai man, kad atsakysi, ir aš tiesiog žinau, kad Tu tai padarysi”. Suprantate? Ir tai patraukia visą baimę.

17 Taigi, šiandien vakare aš tiesiog kalbu truputi apie tai, kad jūs žinotumėte, kad šie dalykai, kurie vyksta ir turi vietą susirinkime, yra tiktai įrodymais to, kad Jo Artumas čia.

Ir Jis – Jis neprivalo mano maldai arba pastoriaus maldai; bet kuriam žmogui šitame pastate arba dar kažkur pasaulyje, kuris tiki, kad Jis atsakys į maldą, – štai kam Jis atsakys. Ir čia gali stovėti žmogus, tiek apdovanotas Dievo, tačiau jis nieko negalės dėl jūsų padaryti, kol jūs iš pradžių nepatikėsite, kad jis gali tai padaryti.

18 Aš noriu perskaityti trumputę Rašto vietą, prieš man išreiškiant šią mintį: Laiškas Hebrajams 11:1.

Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.

Taigi, tikėjimas yra esmė. Tai ne kažkoks išsigalvojimas arba mintis, tai reali esmė. Yra tai, kas tiksliai taip pat realu, kaip bet kuris kūno pojūtis. Yra penki pojūčiai, kurie valdo šitą kūną, ir yra du pojūčiai, valdantys vidinį žmogų. Tai yra tikėjimas ir netikėjimas vidiniame žmoguje, o regėjimas, skonis, lytėjimas, uoslė ir klausa išoriniame žmoguje.

19 Ir taip, mano manymu, praeitą kartą aš čia pademonstravau ir parodžiau jums, kaip veikia įvairūs pojūčiai.

Pavyzdžiui, kaip tikėjimu jūs pasakytumėte… Štai, jums nereikia matyti tikėjimu. Jūs pasakysite: “Šie baltiniai balti”. Visi jūs, turintys gerą regėjimą, žinote, kad jeigu jūsų pojūtis neklysta, jis sako, kad jie balti.

Ir štai, sako, kad tikėjimas – kad matyti – tai tikėti. Kas iš jūsų girdėjo tokį išsireiškimą? “Duok man tai pamatyti, ir aš tuo patikėsiu”. O-o, aš – aš galiu įrodyti jums, tai ne taip. Tai ne taip. Regėjimas – tai tiktai viena…
IŠTARTAS ŽODIS 6

20 Prieikite minutėlei čia. Gerbiamas Koppai, jeigu norite. Atsistokite tiesiog ten. Tiesiog stebėkite šitą iliustraciją. Atsistokite tiesiog čia už nugaros. Aš noriu, kad jūs pažiūrėtumėte, ar regėjimas yra tikėjimas ar ne.

Ir taip, aš tikiu, kad prieš mane stovi vyras su kostiumu, melsvu kostiumu, ir pas jį ant kostiumo atlapo raudona rožė.

Kas iš jūsų – kas iš jūsų tiki, kad aš teisus? Nagi dabar pažiūrėkime, tikite tuo? Aš – aš neteisingai tai pavadinau. Tai gvazdikas, o ne rožė, bet aš – aš… [Brolis Koppas sako: “Tuomet regėjimas nebuvo tikėjimu, ar ne taip?”–Red.] Teisingai.

Kas iš jūsų tiki, kad šitas žmogus stovi prieš mane? Nagi pažiūrėkime į jūsų… Jūs žinote, kad jis stovi prieš mane. Gerai. Štai, aš irgi žinau, kad jis ten stovi, nes aš galiu – aš galiu jį matyti. Pas mane geras regėjimas, ir aš tikiu savo regėjimu. Ir aš – aš dėkingas už savo regėjimą.

Kartą aš buvau aklu, tokiu aklu, kad galėjau tiktai atskirti daiktus, ir mane turėjo vedžioti. Dabar pas mane puikus regėjimas, nes Jėzus Kristus išgydė mane. Ir aš – aš tikiu savo regėjimu.

Ir jis – jis stovi ten, nes aš jį matau.

21 Dabar aš visiškai negaliu jo matyti, teisingai? Aš pasisukau į jį nugara. Bet jis ir toliau ten. Jūs norite su manimi pasiginčyti. Jūs negalėsite šito padaryti. Tai štai, ten stovi tas pats žmogus. Kodėl?

Aš pastebėjau, kad pas jį rankoje buvo popieriaus gabaliukas; jis ir toliau ten. Matote? Ir jis…

Tai tas pats žmogus. Tačiau aš nematau jo, bet vis dėlto aš žinau, kad jis ten. Iš kur aš žinau, kad jis ten? Aš pajaučiau jį, teisingai? Tuomet regėjimas – tai ne tikėjimas, ar ne taip? Šituo atveju lytėjimas yra tikėjimu. Aš visą vakarą lažinčiausi su jumis, kad tai brolis Koppas.

22 Ir taip, aš noriu, kad jūs pradėtumėte kalbėti, tiesiog kartotumėte Raštą, kada aš pasakysiu jums.

Tai štai, aš nematau brolio Koppo, aš nejaučiu brolio Koppo. Pradėkite cituoti Raštą. [Brolis Koppas sako: “Apreiškimo Knyga 1:7”.–Red.] Ten stovi brolis Koppas. Aš nejaučiu jo, aš nematau jo. Jūs norite su manimi pasiginčyti? Aš žinau, kad jis ten stovi. Kodėl? [Susirinkimas sako: “Girdite jį”.] Aš girdžiu jį. Tuomet matyti nereiškia tikėti, ar ne taip?
7 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

Tuomet užmirškite apie tai. Telaimina jus Dievas.

Matote? Ne, regėjimas – tai tiktai vienas iš pojūčių. Ir regėjimas, skonis, lytėjimas, uoslė ir klausa, tai… Dievas neketino, kad žmogus juos naudotų, kad jais suvoktų Dievą. Dievas pradžioje sutvėrė žmogų pagal Savo atvaizdą, o Dievas yra Dvasia. Šventojo Jono 4: “Ir Jį garbinantys turi garbinti Dvasioje ir Tiesoje”.

23 Bet po to, kada žmogus buvo patalpintas į žmogišką kūną, tuomet Dievas davė jam penkis pojūčius, kad kontaktuotų ne su Dievu, bet su savo žemišku namu. Šie dalykai, kūno pojūčiai turi tiktai aptikti arba kontaktuoti su žemiškais daiktais čia žemėje, o ne su dangiškais daiktais.

Ir paskui jūsų vidinis žmogus – tai dvasia, kuri turi du pojūčius: tikėjimą ir netikėjimą.

24 Dabar, dėmesio. Tikėjimas yra esmė, lygiai taip pat, kaip sako mano regėjimas, lygiai taip pat, kaip kalba mano lytėjimas, lygiai taip pat, kaip kalba mano klauso, mano uoslė. Suprantate? Tikėjimas yra tai ko laukiame esmė, įrodymas to, ko jūs nematote, neragaujate, neapčiuopiate, neužuodžiate, ir negirdite. Suprantate, ką aš kalbu? Jie akivaizdūs.

25 Ir jeigu kalbėti, ir man nelabai malonu, kada tenka kalbėti tai, kad kažkur devyniasdešimt procentų žmonių, ateinančių ant pakilos, turi viltį, o ne tikėjimą. Suprantate? Jūs tiesiog – jūs…

Aš girdėjau, kaip žmonės prieidavo ir sakydavo: “Broli Branhamai, aš turiu visą tikėjimą pasaulyje”. O-o, tai gana daug. Gerai.

Jėzus neklausė, kad kada Jis sugrįš, ar ras Jis pagarbą? Jis nepaklausė, ar ras Jis šventuosius; Jis nepaklausė, ar ras Jis teisumą; bet apie ką Jėzus paklausė, ar ras Jis tai ar ne, būtent tai aš stengiuosi įtvirtinti. “Kada sugrįšiu, ar rasiu Aš tikėjimą?”

26 Tikėjimas, jūs turite tikėti. Ir ant tikėjimo pagrindo, viena, ant ko tikėjimas Dieviškuoju išgydymu gali būti pagrįstas, tai ant parašyto Dievo Žodžio. Tai – Pagrindas.

Ir aš labai nemokytas, bet aš galvoju, kad aš – jeigu žmogus prisėstų ir tiesiog pasistengtų nesiginčyti, bet tiesiog pasistengtų kaip brolis, aš netikiu, kad šalyje yra toks vyskupas, kuris galėtų paneigti Dieviškąjį išgydymą mano išaiškinime iš – parodyti Biblijoje. Aš tikiu, kad aš galiu įrodyti, kad jeigu dabar
IŠTARTAS ŽODIS 8

nėra Dieviškojo išgydymo, tai kada jūs mirsite, su jumis baigta visam laikui, iš jūsų nieko neliks. Tai mūsų išpirkimo užstatas. Tai…

27 Ir pas mus yra mūsų išgelbėjimo užstatas. Ir išgelbėjimas buvo ir fiziškai ir dvasiškai. Jis pasakė moteriai, kada ji prisilietė prie Jo drabužio skverno, Jis pasakė: “Tavo tikėjimas išgelbėjo tave”, fiziškai išgelbėjo ją. Ji buvo fiziškai išgelbėta; ji turėjo kraujo plūdimą. Ir ji patikėjo, kad jeigu ji galės prisiliesti prie Jo, ji pasveiks.

Taigi, tai buvo jos tikėjimas. Ir viena, kaip išaiškino tai Jėzus, išsireikšdamas žodžiais: “Aš galiu, jeigu jūs tikite, kad Aš galiu”. Teisingai? “Jeigu jūs tikite, kad Aš galiu tai padaryti”, tai tiesa? Jis pasakė akliems, kai jie priėjo. Jis pasakė: “Jūs tikite, kad Aš galiu tai padaryti?”

Jie atsakė: “Taip, Viešpatie”.

Tuomet Jis prisilietė prie jų akių, sakydamas: “Pagal jūsų tikėjimą (teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]) tebūna jums”.

28 Dabar, dėmesio, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte į tai dėmesį. Dievui tai nereikėjo, bet, tikriausiai, Jam visada tekdavo tai turėti, kažkokį daiktą, į kurį žmonės galėtų žiūrėti, kažkokį daiktą, kaip varinę gyvatę.

Taigi, pas juos šito neturėjo būti, jie turėjo tikėti Dievu. Bet atminimui apie tai, kad buvo išpirkimas, arba artinosi išpirkimas, apie ką kalbėjo varinė gyvatė… Gyvatė kalbėjo apie nuodėmę; varis kalbėjo apie teismą…apie teismą, jau…varinė gyvatė vaizdavo varinį aukurą: nuodėmę, jau nuteistą ir atiduotą teismui.

Kaip Elijas užlipo ir pažiūrėjo, ir Gehazis pasakė: “Dangus kaip varis”, teismas. Varis visada kalba apie teismą. Varinė gyvatė, gyvatė kalbėjo apie nuodėmę. Jis buvo prikaltas prie karties, parodydamas, kad kartą nuodėmė bus prikalta prie karties, prie medžio, dėl tam tikros priežasties.

Kada varinė gyvatė buvo iškelta dykumoje, jis buvo dėl nuodėmių atleidimo ir kūno išgydymo. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jėzus pasakė: “Kaip Mozė iškėlė varinę gyvatę, tai turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus”, dėl tos pačios priežasties. Vienas buvo pirmavaizdžiu, o kitas buvo vaizdu. Ir jūs norite pasakyti, kad pirmavaizdyje buvo daugiau palaiminimų, negu vaizde? Negali būti.

29 Todėl man – mums nereiks į tai gilintis, nes jūs taip išmokyti šito šitais evangelistais ir pastoriais, ir taip toliau, ką jūs žinote, kad tai tiesa.
9 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

Kad išgydymas randasi išpirkime.

Išgydymas – liga yra nuodėmės atributas. Ir kada Jėzus užmušė nuodėmę, arba išpirko iš nuodėmės, Jis išpirko kiekvieną atributą. Visa tai, kas buvo sukelta puolimu, Jėzus tai išpirko.

O-o, tai bent, nuo šito mes jaučiame kaip mankštinasi mūsų metodistiniai kauliukai. Žiūrėkite. Aš daugiau nenoriu pradėti pamokslauti. O-o. Nepradėsiu.

30 Kada varinė gyvatė buvo iškelta dykumoje, ji buvo kaip ženklas to, ką Dievas pasakė, kad kiekvienas žiūrintis į gyvatę, tikėdamas, bus išgydytas nuo gyvatės įkandimo, o gyvatės įkandimas buvo sukeltas tuo, kad jie pradėjo niurnėti ant Mozės ir ant Dievo: nusidėjo.

Ir Dievas įvykdė išpirkimą nuo nuodėmės. Ir ten jų liga buvo atributu jų nuodėmės. Jūs tai suprantate? Gyvatės įkandimas, kuris žudė žmones, buvo nuodėmės atributu, kurį jie padarė. Ir kada Jėz-…kada Dievas įvykdė jiems išpirkimą nuo jų nuodėmių, tai atnešė atributą – jų išgydymą. Suprantate, ką aš turiu omenyje?

Kada Jėzus išpirko nuo nuodėmės, Jis išpirko nuo ligos. “Jis buvo sužeistas dėl mūsų nusikaltimų ir Jo žaizdomis mes išgijome”.

Apaštalas pasakė: “Kieno žaizdomis mes buvome (būtasis laikas, jau) išgydyti”. Tai jau padaryta; kaina buvo sumokėta.

31 Taigi, žmonės ateidavo ir žiūrėjo į tą išpirkimą, ir išgydavo. Po – po kurio laiko tas daiktas tapo žmonėms stabu. Ir pranašas pribėgo, paėmė jį, išėmė ir sunaikino jį, nes žmonės garbino gyvatę vietoj to Dievo, Kurį jis vaizdavo.

Todėl po to Dievas nutiesė žmonėms kitą kelią. Jis pastatė angelą, Kuris nužengdavo tam tikru laiku ir nusileisdavo į maudyklą, ir drumsdavo vandenį. Jūs suprantate tai? Ir kiekvienas, įėjęs į maudyklą pirmas, išgydavo nuo bet kokios ligos, kurią jis turėjo. Suprantate?

Kodėl jie negalėjo išgyti kažkaip kitaip? Bet pas juos turėjo būti tai, į ką jie galėjo žiūrėti, tai, kuo jie galėjo tikėti, tai, ką gali matyti akys. Gerai.

32 Toms dienoms praėjus atėjo Jėzus. Jis buvo Dievo Ženklu. Ir Jis buvo iškeltas. Jis užžengė aukštyn ir davė žmonėms dovanų. Ir žmonės gavo krikštą Šventąja Dvasia, kad taptų pačia dievybe.
IŠTARTAS ŽODIS 10

Taip, tai nelabai gerai įsisavino. Bet tai pagal Žodį. Vyras ir moteris, gimę iš Dievo Dvasios, yra Dievo dalimi. Amen. Jūs – Dievo sūnūs ir Dievo dukros. Argi Jėzus nepasakė: “Argi jūsų Raštuose, įstatyme nėra parašyta, kad jūs esat dievai”. Ne kad atleisti nuodėmes, bet jūs – Dievo sūnūs ir dukros, apriboti savo tikėjimu.

33 Ir Pats Dievas dar ten pradžioje, Kuris ištiesė žemę, mėnulį, žvaigždes ir sutvėrė juos iš neregimo, arba sutvėrė juos iš regimo. Ir to… O iš kur Jis ėmė medžiagas, kad sukurtų tai? Jis davė pradžią jo egzistavimui Savo Žodžiu. Jis pasakė: “Teatsiranda”. Ir atsirado: Dievybė. Ir ta – dalis tos dievybės gyvena kiekvieno naujai gimusio Krikščionio širdyje. Aleliuja! Tuomet ką Jis pasakė: “Prašykite, ko norite, ir bus jums duota”. Štai jums, prašom.

Dievybė, Ji nusileido Sekminių dieną. Ji iki šiol nusileidžia. Gerai.

34 Ir žmonės atsinaujina, tampa nauju žmogumi, užantspauduotu į Dievo Karalystę Šventąja Dvasia. Kristaus Gyvenimas įspaustas juose. Išnyksta visi jų gėrimai ir amoralūs įpročiai ir visa kita.

Dievo meilė – valstybinis notaras: paima antspaudą ir prispaudžia jį taip, kad to antspaudo atvaizdas atsispaustų popieriuje virš parašo. O-o, tai bent. Ir kada Kristus užrašo jūsų vardą Gyvenimo Knygoje ir Šventoji Dvasia įspaudžia Tai ten taip, kad jumyse formuojasi Kristaus Gyvenimas (Aleliuja!), tampa dievybe. Vyrai ir moterys yra Dievo sūnumis ir dukromis. Dar nepasirodė, kas esame, bet mes žinome, kad būsime panašūs į Jį. Nes mes pamatysime Jį, koks Jis yra, turėsime kūną, panašų Jo šlovingam kūnui. Ir mes laukiame mūsų tobulo išpirkimo. Amen. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

35 Mūsų kūnai dūsauja, ir mes turime paveldą. Ir mes dabar – vaikai, Karalystės paveldėtojai (O-o!), karaliai ir kunigai Dievui, aukojantys dvasines aukas.

Ką daro kunigas? Aukoja auką. Kas yra auka…dvasinė auka? Būtent tai daro šie sūnūs ir dukros, kurie yra karaliai ir kunigai, dar ne su visišku paveldu, bet jie atneša aukas, aukodami Dievui dvasines aukas: mūsų lūpų vaisius, atiduodančius Jam girių (Amen!), mūsų lūpų vaisius.

Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, man kažkaip nesinori šlovinti Dievo”. Vadinasi laikas aukoti auką. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Vis tiek šlovinkite Jį. Karaliai ir kunigai, sūnūs ir dukros, atnešantys dvasinę auką, mūsų lūpų vaisius, šlovinančius Jo Vardą.

36 Tuo metu kai mes dūsaujame, būdami po šitos pažeminimo buveinės dangalu, mes turime užstatą mūsų tobulo, visiško išpirkimo atgal prie to,
11 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

kokiais mes buvome pradžioje, kada Dievas sutvėrė Adomą Edeno sode. Ir mes turime išankstinį Dieviškos šlovės džiaugsmą dėka krikšto Šventąja Dvasia, atgaivinimu, išeinančiu iš Dievo Būvimo, laistančią Bažnyčią, kad Ji augtu malonėje. Ir kada mes sergame, mes turime išpirkimą, palaiminimą, Kristaus mirties atributus. Dieviškąjį išgydymą – kaip pranašiškas dėl mūsų ženklas, kad vienąsyk šis mirtingas apsirengs nemirtingu. Taip, ponai. Amen. O-o, nuostabu. Jis čia, kad padarytų tai. Šlovė!

[Viena sesuo kalba kalbomis, kita sesuo išaiškina–Red.] Jėzus… [Antra sesuo kalba kalbomis, kita sesuo išaiškina. Trečia sesuo kalba kalbomis, kita sesuo išaiškina.–Red.]

37 Palaimintas Viešpats! Taigi, Šventoji Dvasia prakalbo; atėjo laikas maldos eilei. Šie tarnautojai stovi čia, juk tai tarnautojų vakaras. Ir aš taip dėkingas, ką girdžiu, kaip ta žinia vėl patvirtina būtent tai, ką aš kalbėjau. Aš noriu perskaityti, kad…

Kas iš jūsų žino šiuos tarnautojus čia ant pakilos? Nagi pažiūrėkime į jūsų rankas, jūs žinote šituos tarnautojus? Kas iš čia esančiųjų žino šiuos žmones, sėdinčius čia, kad jie – Kristaus Dievo tarnautojai? Ne daug iš jūsų. Jie – Dievo vaikai. Šitą vakarą aš – mes skyrėme jiems dėl tarnavimo, kad Dievas palaimintų ir išgydytų žmones, kada jie melsis už juos.

38 Dabar aš vėl noriu perskaityti Žodį. Paklausykite paskutinius žodžius, kurie išėjo iš mūsų Gelbėtojo lūpų, po to tikėkite: Morkaus 16-tas skyrius, pradedant nuo 14-os eilutės:

Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo.
Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie
buvo matę Jį prisikėlusį.

Jis tarė jiems: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.

39 Taigi, daug žmonių tiesiog vadina Tai Žodžiu. Žodis teisus. Bet ženklai lydi Žodį. Paulius pasakė: “Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus, – kažkas maždaug taip, – ne vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventosios Dvasios pasireiškimu”. Taigi, kad patvirtinti tai, apie ką jis kalbėjo, paklausykite:

…skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus
išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.

Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai : mano vardu jie išvarinės
demonus, kalbės naujomis kalbomis,
IŠTARTAS ŽODIS 12

Ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems
nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks”.

Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo
Dievo dešinėje.

O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir
patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen.

40 Kas iš jūsų buvo čia šią savaitę susirinkimuose, leiskite žvilgtelėti į jūsų rankas visame pastate, visur? Jūs matote, ką…padarė Šventoji Dvasia, ar ne taip? Tiesiog čia šalia šitos pakilos buvo žmogus, kuris buvo luošas apie penkiasdešimt, šešiasdešimt metų. Invalidai pakilo ir išėjo iš pastato normaliais ir sveikais. Tie, kurie buvo akli nuo pat vaikystės, ne kažkas mistiško, išgalvota, bet atgavo savo regėjimą ir išėjo. Ir tai – Šventoji Dvasia buvo čia ir atidengdavo žmonių širdžių paslaptis kiekvieną kart tiksliai, kalbėjo kiekvienam žmogui apie jo ligą ir kas su juo buvo negerai ir… Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Teisingai.

41 Tai štai, tai buvo ne todėl, kad aš buvau čia; tai todėl, kad Jis čia. Suprantate? Jis čia. Ir taip, Jis šiandien vakare čia.

Ir mes imdavome, tiesiog atvesdavome penkiasdešimt žmonių, bet kam iš esančių čia šiandien vakare reikalinga malda? Aš noriu pamatyti jūsų rankas, man nesvarbu, kur jūs esate pastate. Tikriausiai, dar trims šimtams, keturiems šimtams žmonių, galbūt, penkiems šimtams žmonių reikalinga malda.

42 Taigi, šitą vakarą, kaip aš vėl paskelbiau šiandien vakare, aš galvoju, visi turės galimybę. Kada vienas pavargs, gali atsistoti kitas. Ir mes galime, aš galvoju, pradėti tiesiog dabar, kol dar nevėlu, ir pasimelsti už visus, norinčius maldos. Ir po to – aš noriu, kad jūs tikėtumėte manimi, garbės žodis, brangus Krikščioni, aš – aš vos ne…

Aš galiu jums nepatikti, bet aš nesuprantu, kaip jūs galite netikėti tuo, kad aš kalbėjau jums tiesą. Tai… Jūs – jūs galite manęs nemylėti. Jūs pasakysite: “Man nepatinka… Aš galvoju, su broliu Branhamu viskas tvarkoje, bet tiesiog jis man nepatinka”.

Na, tai – tai jūsų – galvokite, ką norite. Aš noriu, kad aš patikčiau jums.

43 O jeigu man kas nors nepatiktų, tai aš, žinoma, pasistengčiau su juo viską sutvarkyti. Ir aš stengčiausi būti tokiu nuoširdžiu ir elgtis kaip Krikščionis,
13 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

kaip tiktai galiu, būdamas namuose arba kitoje vietoje. Visur, kur aš benuvažiuočiau, aš – aš visada stengiausi elgtis teisingai ir stengiausi gyventi tuo, apie ką aš kalbu ir bendrauju. Ir aš labiau norėčiau, kad kažkas gyventų dėl manęs pamokslu, negu perskaitytu man jį. Nes mes – parašyti laiškai, skaitomi visų žmonių. Ir aš geriau gyvenčiau teisingai ir turėčiau nesuterštą vardą, kad mano Mokytojas galėtų pasakyti: “Jis – Krikščionis”, ir žmonės pasakytų: “Jis – Krikščionis. Aš nežinau tokio atvejo, kada aš mačiau, kaip jis pasielgė neteisingai”. Ir jeigu – arba kažkas maždaug taip…

44 Dabar, jeigu aš, jeigu aš radau pas jus palankumą, ir aš tikiu, kad Dievas jau tris savaites įrodinėja jums tuo, apie ką aš liudijau, kad aš liudijau apie Tiesą. Ir Dievas stojo už mane ir paliudijo, kad aš kalbėjau Tiesą. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai yra, tai be abejonės. Tai Tiesa. Ir aš – aš dar niekada, niekada gyvenime taip nesistengiau išreikšti savo jausmus žmonių atžvilgiu, kaip stengiuosi dabar, kad jūs manimi patikėtumėte.

45 Aš – aš pasakysiu štai ką, brangus Krikščioni, jeigu tu būsi… Štai, jeigu jūs čia nusidėjėlis ir išpažinsite savo nuodėmes, arba jeigu jūs padarėte gyvenime kažką ne taip, jeigu jūs paprašysite Dievo atleisti jums, o paskui išeisite čia, kad už jus pasimelstų, tikint visa savo širdimi, kad Dievas jus išgydys… Ir nesvarbu kas su jumis negerai, kada jūs prieisite prie šitos pakilos… Jeigu – jeigu jūs – jeigu jūs akli, laikykite savo rankas ant akių ir kaip tiktai bus uždėtos rankos, jūs sakykite: “Viešpatie, aš priimu regėjimą”. O jeigu – jeigu žmogus kurčias arba silpnai girdi, kas nors, sėdintis šalia jūsų, pamokys jį, pasakys jam, kad kada jis praeis pro pakylą, jis laikytų rankas ant savo ausų arba kaip nors taip, kad tada, kada jis ten nueis, sakytų: “Viešpatie, aš priimu klausą”.

Tie, kurie serga, daugumai iš jūsų čia daktarai negali padėti. Medicina negali jums padėti, ypatingai širdies liga, vėžys ir taip toliau ir panašiai.

Ši mokslinė medicina stengiasi iš visų jėgų. Aš meldžiuosi už juos. Nepraeina ir dienos, kurioje aš nepasimelsčiau, kad Dievas kur nors duotų į žmonių rankas, kurie ras kažką, kad padėtų šitiems žmonėms. Iš tikrųjų, aš netikiu, kad mes galime būti Krikščionimis, nedarydami šito. Tai tiesa. Galite sau įsivaizduoti kokį nors vargšą kenčiantį žmogų, dėl kurio kas nors galėtų kažką padaryti, kad padėtų? Kada jūs sakote: “Meldiesi už mediciną?” Taip, ponai. Aš rimtai.

46 Taigi, nukreipkite savo širdį į Dievą. Dievas Pats naudojo gydomąsias medžiagas. Izaijas nuėjo ir paėmė šuteklį, kuris buvo padarytas iš figų, ir uždėjo juos ant Ezekijo, kad išgydytų jį nuo vočių. Daug ką nardino į vandenį. Ir Jėzus patepė žmogaus akis purvu, purvu, būtent tuo, iš kur atsiranda vaistai ir kita.
IŠTARTAS ŽODIS 14

Vaistai neišgydo. Nė vienas gydytojas negali pasakyti, kad vaistai išgydo. Vaistai tiktai padeda gamtai. Dievas – vienintelis egzistuojantis Gydytojas. Teisingai.

Taigi, buvo daug daktarų, kada Jėzus atėjo į žemę; Jis nesmerkė nė vieno iš jų, niekada nieko apie tai nekalbėjo. Su jais viskas tvarkoje. Ir tokiu laiku, kuriame mes gyvename, kada egzistuoja milijonai ir milijardai žmonių, ir ant žemės pilna mikrobų ir ligų, ką mes iš viso darytume, jeigu pas mus nebūtų šito?

47 Todėl, brangūs Krikščionys, jeigu pas jus žmogiška širdis, žiūrėkime į viską teisingai. Jeigu vaistų vartojimas arba kažkas tokio trukdo jūsų tikėjimui, laikykitės nuo šito nuošalį. Suprantate? Bet aš jums pasakysiu…

48 Ir lygiai kaip sekmininkiškos bažnyčios sferose… O-o, aš nenoriu šito kalbėti, jūs galite manęs pradėti nekęsti. Bet jeigu jūs sulaikytumėte fanatizmą ir palaikytumėte viską švaroje ir tyrume, visas šitas pasaulis trokšta to, ką jūs turite. Taip. Jeigu jūs leistumėte – kasdien pridėtumėte prie bažnyčios išgelbėjamuosius, o ne išsidalintumėte į savo mažas denominacijas ir nesiginčytumėte vienas su kitu, tai Bažnyčia senų seniausiai išeitų į Šlovę. Teisingai. Amen. Tai tiesa. Amen. [Susirinkimas ploja rankomis–Red.] Dėkoju jums.

49 Ir tai vienintelis mano tarnavimo tikslas – pamatyti Dievo Bažnyčią vieningą. Suprantate? Neturi reikšmės, kuo tiki kitas, viskas gerai.

Jeigu jūs gimėte iš naujo iš Dievo Dvasios, tai jūs – Krikščionis. Suprantate? Nes jūs gimėte iš naujo. Matote? Bet jūs turite gimti iš naujo. Turite gimti iš Šventosios Dvasios, turi ateiti į jūsų gyvenimą, ir tai daro jus Krikščioniu. Tai užantspauduoja jus iki jūsų atpirkimo dienos.

Iki tol, kol jūs gyvenate teisingai, ir Jis visada su jumis, jūs laimingai pasieksite tikslą, Efeziečiams 4:30; “Ir neliūdinkite Šventosios Dvasios, Kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai”. Teisingai.

50 Šventoji Dvasia liudija ir priima jus, ir Dievas priima jus ir deda ant jūsų Savo antspaudą, ir Jis pažymi jus.

Aš ganiau galvijus. Aš prisimenu, kaip mes rinkdavome metinius ženklinimo metu. Mes išeidavome ten ir tekdavo mesti ant jų virvę ir laikyti juos, imdavome didelį įkaitintą ženklintuvą, išeidavome ir dėdavome ant jo; jis kurį laiką baubė ir kriokė. Bet, broli, jis buvo visiškai pažymėtas. Mes žinojome, kam jis priklauso.
15 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

51 Kartais kas nors išeina ir slepiasi kažkurį laiką. Bet kada Šventoji Dvasia išdegins iš jūsų visą šėtoną, tuomet jūs žinosite, kieno jūs pusėje. Taip.

Numes nuo savęs pančius, ir jam bus vos ne bėgimo priepuolis, bet jis – jis pažymėtas, broli.

Sakau jums, aš mačiau, kaip pas nuėjusius nuo altoriaus irgi buvo bėgimo priepuolis, jie spruko šalin kiek tik galima. Bet jie buvo pažymėti.

Kada Šventoji Dvasia užantspauduoja jus į Dievo Karalystę, įvyksta tai, ką jus prisiminsite visą savo gyvenimą. Teisingai. Nesvarbu, kur jūs klaidžiojate, jūs vis tiek tai prisiminsite, ir jūs nebūsite – jūs neturėsite ramybės iki savo mirties dienos, jeigu nuo to laiko netarnausite Dievui. Taip.

Taip, kaip balandis, kuris išskrido iš arkos. Jis išskrido ir negalėjo rasti sau vietos kur atsitūpti, kol jis nesugrįžo ir nepasibeldė į arkos duris. Jis sugrįžo atgal.

52 Taigi, ženklai, kuriuos Dievas prileidžia ir įvykdo, tai – tai Šventoji Dvasia čia, dirbantis su žmonėmis. Taigi, Jis čia. Jis žino viską, kas jūsų širdyse. Jis viską apie jus žino. Dabar Jis tiesiog čia.

53 Paklausykite, išgydyti žmogų, aš negaliu šito padaryti, ir niekas kitas negali. Jėzus negalėjo nieko išgydyti, jeigu iš pradžių jie nepatikėdavo, kad Jis gali. Ir Jame nebuvo dorybės jėgos, jeigu jie netikėjo, kad Jame buvo dorybės jėga.

Kartą kai kurie žmonės panoro pasidomėti. Jie aprišo Jo veidą skuduru ir daužė Jam per galvą lazdele, sakydami: “Jeigu Tu – pranašas, pranašauk ir pasakyk, kas sudavė Tau”. Jis netgi neatvėrė burnos ir nepasakė nė žodžio. Jis nebuvo kažkieno juokdariu. Ne, Jis buvo Dievo Sūnumi.

Bet vargšė nuolanki moteris, kuri iš tikro tikėjo Juo ir turėjo kraujoplūdį, ji praspruko pro minią ir prisilietė prie Jo rūbo, ir Jis pasakė: “Jėga išėjo iš Manęs”.

Žiūrint iš kokios pusės prieini. Ir kada jūs ateinate šiandien vakare, kaip jūs galite išgirsti, jeigu nebus pamokslininko, ir kaip pamokslininkas gali pamokslauti, jeigu jis nebus siustas?

Ir taip, aš noriu, kas jūs suvoktumėte, kad dabar mano pagrindinis tikslas čia – tai pristatyti jums Dievo fenomeną.

Tai štai, jūs negalėtumėte ateiti čia, ir kad aš nežinočiau, kas su jumis ne taip. Jūs negalėtumėte čia taip stovėti.
IŠTARTAS ŽODIS 16

54 Aš sėdėjau tiesiog už stalo ir kalbėjausi su tarnautojais, kada aš valgiau…valgiau su jais už stalo, ir išėjau į gatvę, apkabinau juos ir pasakiau, kad jie gyvena svetimavime.

Ir jis pasakė: “Broli Branhamai, prašau, nereikia, o-o, ne…pasimelskite Dievui, kad…” ir visa kita.

Šito nepaslėpsi. Tai dovana, kurią man davė Dievas; ji – mano. Ir aš noriu ją naudoti taip pagarbiai ir nuolankiai, kaip tiktai galiu, kad tiktai garbinti Jį. Ir kad viską, ką Jis duos man žinoti, aš noriu šituo išaukštinti Jį. Suprantate?

55 Bet aš galėčiau stovėti ir melstis už jus iki pat šito laiko sekančiais metais, ir tai neatneštų jums jokios naudos, kol jūs pradžioje nepriimsite Jėzaus Kristaus kaip savo Gydytoją. Ir jeigu kažkas iš šitų tarnautojų, stovinčių čia, stovėtų mano vietoje, ir jūs ateitumėte ir tikėtumėte, kad Dievas girdi jų maldą, jūs pasveiktumėte tikrai taip pat, kaip, jeigu Pats Jėzus stovėtų čia ir melstųsi.

Tai griežtas žodis, ar ne taip? Bet tai Tiesa. Jis davė visą jėgą ir valdžią veikti ant šito pagrindo. Taigi, jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

56 Paklausykite, jeigu Dievas patvirtino, kad tai ką pasakiau – teisinga, aš noriu paklausti jūsų kai ko. Argi kiekvienas žmogus, kuris ateidavo čia ant pakilos, jeigu aš užtrukdavau ir truputi pasikalbėdavau su jais, sugrįždavau į jų gyvenimą praeityje ir sužinodavau kažką, ir visiškai tai atskleisdavau, kad…tiesiog išdėstydavau tai ir kalbėjau, ką jie padarė gyvenime praeityje, ir apie problemas, kurias jie turėjo, ir visa kita, su visišku tikslumu… Teisingai? Jeigu visi jūs, žmonės, esate čia kaip liudininkai dėl kitų, pakelkite rankas, jeigu jūs matėte tai… Štai jums, prašom. Bet kuriuo laiku bet kuriame susirinkime, visur, nuo to laiko kaip aš išsakiau šį teiginį daugiau kaip keturi metus atgal, tai buvo tiksliai taip pat. Jūs, kurie buvote susirinkimuose ilgą laiką, įvairiuose susirinkimuose, pakelkite rankas, pažiūrėkite, ar nebuvo taip visur ir visose vietose, kituose susirinkimuose. Matote? Ir taip, tai parodo, kad čia yra antgamtinė Būtybė. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

57 Tik pažiūrėkite į pasveikusius žmones. Pažiūrėkite į tai, kas įvyko. Pažiūrėkite į šitą pagyvenusį brolį, kongresmeną (jo čia nėra šiandien vakare), kuris buvo luošas šešiasdešimt šešis metus, paralyžuotas iki juosmens. Sėdėjo dideliuose susirinkimuose dar ten su Billiu Sandėju ir visais tais didžiais vyrais, ir dar su Polu Rederiu ir Redigeriu, su tais vyrais, kurie mokė Dieviškąjį išgydymą visą tą laiką. Vyrai, ponas Frimanas ir misteris Ogilvis ir dauguma iš tų vyrų, kurie pamokslavo Dieviškąjį išgydymą,
17 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

sėdėjo ir meldėsi už jį ir visa kita. Bet jis tiesiog negalėjo užsigriebti.

O tada, kada jis atėjo, ir aš atėjau čia, niekada gyvenime nemačiau ir negirdėjau apie šį žmogų, ir pamačiau, kaip ten atsirado regėjimas, pamačiau jį vaidmenyje – Aukščiausiame teisme ir panašiai, ir pasakė. Ir man norėjosi sužinoti, kur tai buvo.

Žvalgiausi aplink kelėta minučių ir pasikalbėjau su maža mergaite, gulinčia iš šitos pusės. Paskui po kelėta minučių aš pamačiau daktarą, stovintį ten su kažkuo ant galvos, ir pradėjau aprašinėti, ir ponia pravirko.

Pažvelgiau atgal ir aš tiesiog tai pamačiau, kaip išeina žmogus, ir šitas žmogus pasakė: “Jeigu Dievas čia ir žino mano gyvenimą praeityje, tai tiesa”. Ir jis numetė savo ramentus ir nužingsniavo (matote?) visiškai sveiku. Tai buvo vasary. Jis buvo čia kiekvieną vakarą. Bet šiandien vakare jis turėjo kalbėti, ruošiasi sugrįžti čia rytoj vakare.

58 Mano manymu, jis parašė visiems karaliams, visiems gubernatoriams iš kongreso, prezidentui, Čerčiliui ir visiems, išsiuntė jiems savo liudijimą apie tai. Ir Anglijos karalius Džordžas ruošiasi – aš galvoju, pasiuntė jam kaip atsakymą į laišką savo liudijimą. Pas mane yra perspausdinta karaliaus Džordžo dėkingumo kopija už mano maldą ir taip toliau, kada jis buvo išgydytas nuo difuzinės sklerozės. Ir kiti didieji žmonės visoje šalyje, išsipildimui…

59 Taigi, aš stengiausi būti sąžiningu; aš stengiausi būti tokiu ištikimu, kaip tik galiu.

Prašau, mano draugai krikščionys, priimkite dabar mano žodį. Ir taip, dabar aš kalbu remdamasis Dievo Angelo valdžia, Kuris visą laiką artinasi prie manęs vis arčiau ir arčiau čia ant pakilos. Ir remdamasis Dievo Žodžiu, Kurį Jėzus Kristus įkvėpė parašyti – žmones parašyti. Jeigu bet kuris iš jūsų, žmonių, judės šitoje eilėje, o šie vyrai kartu su manimi stovės čia, dėdami ant jūsų rankas, tikėdami, kad jūs išgysite, tai jūs būsite sveiku žmogumi. Štai, jeigu jūs galite tuo tikėti, o jeigu jūsų tikėjimas negali pakilti iki reikiamo lygio, tai ateikite ir pabandykite, vis tiek išpažinkite tai ir laikykitės už šito, kol tai neįvyks. Suprantate?

60 Ir taip, jūs tikite, kad aš kalbėjau jums Tiesą? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Visas tikėjimas nukreiptas į Visagalį Dievą, į Evangeliją, Kurią aš pamokslauju, tvirtai remdamasis į Dievo Žodį. Ir šie ženklai, kuriuos Jis dabar rodė, – tai išsipildymas to, ką Jis pažadėjo: “Šiuos darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite”.
IŠTARTAS ŽODIS 18

61 Ir dabar, jūs, tarnautojai, kada eisite melstis už ligonius, jūs, tikriausiai niekada, ir, tikriausiai šito nebus mano amžiuje, daugiau niekada nedarysite viso šito; ir nesistenkite, jeigu nežinote, ar Dievas tai kalba, nes kažkas įvyktų. Bet jūs – tarnautojai; jūs – Dievo vaikai, o žmonės serga. Pažiūrėkite ten į šimtus žmonių. Eikite, veikite, melskitės už ligonius, pradėkite jiems pradėti, tvirtinkite tikėjimą, dėkite ant jų rankas. Jūs turite teisę reikalauti tai. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Eikite ir darykite tai Viešpaties Vardu, kiekvienas iš jūsų. Suprantate? Eikite į kelius, patvorius, skersgatvius, visur, pareikškite šitos Evangelijos teises.

62 Dauguma iš jūsų, tarnautojai, kurie ten, kurie atėjo kiek vėliau ir nepristatyti ant pakilos, darykite tą patį. Eikite kur nors, netgi jūs, moterys, tikėkite tuo, lavinkitės savo tikėjime ir greičiau darykite ką nors dėl Dievo vaikų, kol neatėjo Jėzus.

Nereikia sakyti: “Na, galbūt, aš negalėsiu, broli Branhamai, kalbėti jiems širdžių paslaptis ir visa tai, aną ir kitą”.

Jums ir nereikia. Jums nereikia šito daryti. Jūs melskitės už ligonius. Čia viskas po šito evangelistinio darbo įkvėpimu. Reikia gimti po ženklu, kad daryti tai. Reikia būti paskirtu tam, kad daryti tai. Tu turi būti paskirtas, kad darytum tam tikrus dalykus. Tai buvo duota, galbūt, dar tūkstantį metų atgal, aš nežinau.

63 Bet dabar, tai neturi jokios reikšmės išgydymui; tai nedaro kažko daug teisesnio, negu kiti. Tiesiog dalykas tame, kad aš noriu būti ištikimu ir sąžiningu su jumis. Kada aš stovėsiu ten teisme, aš turėsiu susitikti su tuo, apie ką aš kalbu. Suprantate? Nesistenkite mėgdžioti.

Jeigu šitas žmogus meldžiasi už žmones, laikydamas juos už ausų, šokinėja ir šaukia, nesistenkite jo mėgdžioti. Ką Viešpats sako jums daryti, tą ir darykite. Jeigu jis pasakys eiti į ligoninę, atsiklaupti ir tyliai pasimelsti, eikite ir darykite tai. Jeigu Jis pasakys jums eiti ir pasimelsti už kažką pastate, jeigu jie čia serga, ir lanko mūsų susirinkimus, tiesiog prieikite ir pasimelskite už juos. Teisingai.

64 Tai dovana, Šventosios Dvasios dovana. Kūne veikia devynios dvasinės dovanos. Ir šiandien vakare tai gali būti ant šito žmogaus, rytoj vakare ant to žmogaus, ant to žmogaus. Ir jūs darykite tai, ką Šventoji Dvasia sako daryti. Nes tai dovanos, devynios dovanos, kurios Kūne, veikiančios visame Kūne. Ir Kūnas turi veikti darniai, būti harmonijoje. Mes išimame visus šlakus, ir šita prasme irgi. Amen. Visi nesutarimai…

65 Ir taip, telaimina visus jus Dievas. Aš galvoju, mano sūnelis išdalino čia
19 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

šiandien maldos korteles. Jis išdalino penkiasdešimt, mano manymu. “Z”. Kur jis? “Z” nuo 1 iki 50, aš galvoju, Billis išdalino, taip. Teisingai, Polai? “Z” 1…

Aš vadinu jį Polu todėl, kad namuose Indianoje mane irgi vadina Billu, ir jį, ir jį vadina Billiu, tad man tenka vadinti jį Polu, kad tie žinotų, apie ką mes kalbame.

Taigi, jis išdalino penkiasdešimt maldos kortelių. Aš noriu, kad tie…

Nagi pažiūrėkime, pas ką iš esančių štai čia ant šitų gultų ir neštuvų yra šios kortelės? Dabar aš matau tiktai vieną ant neštuvų. Man atrodo, jūs nepatekote šiandien po pietų. Mes buvome – nesugrįžome laiku. Bet štai, aš pasakysiu jums, ką mes padarysime, be šito, mes pasistengsime pasimelsti už visus.

66 Štai, ši ponia, gulinti čia ant gulto, taip, vieną minutę. Pas jus yra maldos kortelė, sese. Tu tiki visa savo širdimi? Tu tiki. Tu tiki, kad Dievas išgydys tave? Tu tiki, kad Jis čia, kad padarytų tave sveika? Aš noriu, kad tu žiūrėtum į šią pusę. Aš noriu paklausti tave taip nuolankiai, kaip aš tiktai galiu, būdamas tarnautoju, tu – aš matau, kad pas tave ten yra maldos kortelė. Taigi, aš negaliu išgydyti tavęs, mano brangioji sese, bet aš galiu tau pasakyti, jeigu man Dievas leis, kas su tavimi negerai. Tu tiki tuo? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tu tiki, kad Dievas leis man tai padaryti? Ir tu žinai, sese, aš – aš nieko apie tave nežinau, bet aš noriu, kad tu žiūrėtum į šią pusę ir tiesiog tikėtum visa širdimi. Tu tiki? Gerai. Tu tiki man kaip Dievo tarnui? Aš tiesiog stengiuosi padaryti taip, kad tu pakalbėtum su manimi, kaip Mokytojas prie šulinio. Tu supranti? Taip, pas tave augliai, ar ne taip? [“Taip”.] Taip, taip. Ir pas tave taip pat širdies liga? Argi ne taip? Gerai. Paskutiniu laiku tu labai stipriai pavargdavai, ar ne taip, sese? Prašau, tiesiog pasikelk nuo savo gulto ir eik dabar namo ir tikėk.

67 Ji priima savo Gydytoją ir išgydymą, pasikeldama nuo gulto. Jie kelia ją, kad jai padėtų. Štai ji. Amen.

Nagi pasakykime: “Šlovė mūsų Dangiškam Tėvui”. [Susirinkimas džiaugiasi ir sako: “Šlovė mūsų Dangiškam Tėvui”.–Red.] Taigi, mes galime dėkoti Viešpatį iš visos širdies.

Taigi, pas šią ponią buvo maldos kortelė. O pas ką čia nėra maldos kortelės, aš noriu, kad jūs pakeltumėte savo rankas, arba kur nors ten, pas ką nėra maldos kortelės. Gerai, vieną minutę. [Sesuo sako kažką broliui Branhamui–Red.] Gerai, dabar būkite pagarbūs. Ir taip, jūs, kurie neturite maldos kortelės ir nieko apie mane nežinote, ir iš viso niekada nebuvote su manimi pažystami, aš noriu, kad jūs dabar tiesiog žiūrėtumėte į šią pusę ir tikėtumėte,
IŠTARTAS ŽODIS 20

kur tai bebūtų. Vieną minutę.

68 Taip, ponia, sėdinti ten rožine suknele. Pažiūrėk į šią pusę, sese; jūs neturite maldos kortelės, ar net taip? Sergi vėžiu. Argi ne taip? Stokis ant savo kojų. Eik namo ir būk sveika, ir užmiršk savo vėžį; jis pasitraukė nuo tavęs, sese. Pas tave jo nėra.

69 Jūs tikite Viešpačiu? Dabar jūs, žmonės, su maldos kortelėmis “Z” nuo 1 iki 50, išsirikiuokite čia iš eilės pagal numerių skaičių, 1, 2, 3, 4, 5 ir taip toliau. Kada meldiesi už ligonius ir kalbiesi su jais, kuo daugiau meldiesi, kuo daugiau kalbiesi su žmonėmis, tuo daugiau sužinai apie uos.

70 Aš noriu paprašyti mano tarnaujančių brolių, jeigu jie nori, atsistoti minutei tiesiog čia už manęs, už nugaros.

Aš pasakiau apie žmones, neturinčius maldos kortelės, todėl, kad kai kurie iš jų galvoja, jūs žinote, kad, žiūrint į maldos kortelę, žmogus galvoja apie tai, kad tai bus psichinė telepatija. Bet tai ne taip. Tai – aš imu tuos, pas ką nėra maldos kortelių. Neturi reikšmės. Bet kurį auditorijoje, neturi jokios reikšmės; jūs tai žinote. Žmonės ateidavo čia ir buvo pasakyta apie tai, ką jie darė, kada buvo mažais vaikais, ir taip toliau. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir tai visai ne psichinė telepatija. Tai Visagalio Dievo jėga.

Jeigu jūs netikite tuo, tai neatneš jums jokios naudos. Bet jeigu jūs tikite tuo, šis išgydymas dėl jūsų. Visi būkite pagarbiais.

Atveskite turinčius maldos korteles “Z”-1 iki “Z”-50. Ir tegu jie išsirikiuoja pagal numerių eilę, tiesiog štai čia: “Z”-1, “Z”-50. Ir paskui iš kart po šito, kada praeis tie, mes išrikiuosime į eilę visus, norinčius maldos tame paėjime, paskui visus, norinčius maldos šitame praėjime, paskui visus, norinčius maldos šitame praėjime ir visus, norinčius maldos štai ten. Ir vesime juos ratu, ir pasimelsime šiandien vakare už visus. Jūs tikite, kad mes galime tai padaryti? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs priimsite tai kaip savo išgydymą? [“Amen”.] Tai štai, pradžioje leiskite atsistoti tems, pas ką yra maldos kortelės.

71 Gerai, sese, tu tiki visa savo širdimi? Sergi tuberkulioze, ar ne taip, sese? Pas tave buvo tuberkuliozė ilgą laiką. Argi ne taip? Iš kur aš žinočiau, kas su tavimi ne tvarkoje, jeigu čia nebūtų Dievo? Tiesiog atsistok ir leisk – pažiūrėk truputi į mane, aš noriu su tavimi pasikalbėti.

Taigi, mes nepažystami; tu tiesiog užlipai čia. Ir kada aš pažiūrėjau į tave, kažkas pakalbo nuo tavęs.
21 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

Užtikrinu tave, sese, tu irgi labai smarkiai nerimauji, ar ne taip? Pas tave tai buvo ankščiau. Argi ne taip? Ir tu pasveikai, bet tu baiminiesi, kad tai vėl sugrįš tau. Argi ne taip? Aš noriu, kad tu išeitum iš čia šiandien vakare ir tikėtum visa savo širdimi, kad su tuo baigta ir tu būsi sveika. Tu tiki man? Prieik čia.

Mūsų Dangiškas Tėve, mes laiminame šiandien vakare mūsų sesę dėl jos išgydymo, Tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Paklausyk, sese, nustok nerimauti. Lipk nuo pakilos, valgyk, linksmai leisk laiką Viešpatyje ir būk sveika.

72 Gerai. Visi dabar būkite kaip galima pagarbūs. Vieną minutę. Aš tiesiog noriu, kad ant manęs nužengtų patepimas, ir tuomet aš paprašysiu tarnautojus išeiti čia, atsistoti aplink mane, kad mes pradėtume melstis už ligonius.

73 Rytoj vakare mes norime išrikiuoti čia visus kaip galima arčiau dėl atpažinimo, jeigu mes tiktai galėsime. Tam, kad… Mes sužinosime, ir Šventoji Dvasia bus čia, kad kalbėtų su mumis. Ir štai, Jis dabar čia. Bet kada aš kelėta kartų pajausi, kaip nužengia labai stiprus patepimas, tuomet Jis – Jis pradės nusileisti ant žmonių.

Gerai, atveskite ligonį.

74 Jūs ligonis, pone? Gerai. Jūs atrodote gana išblyškusiu; jūs – be abejo sergate. Jūs tikite man kaip Dievo tarnui? [Vyras sako: “Žinoma, tikiu”. –Red.] Jūs tikite, ar ne taip, pone? [“Aš tikiu”.] Gerai. Tu sergi nuo širdies ligos, ar ne taip, broli? Dabar leiskis nuo pakilos, Viešpats Jėzus Kristus iš Nazareto daro tave sveiku.

75 Visi būkite pagarbūs, visi dabar būkite kaip galima pagarbesni. Gerai, tiesiog, niekas… Tiesiog būkite pagarbiais. Vieną minutę. Taigi, visi būkite – būkite pagarbiais.

76 Sveiki, pone! Jūs mylite Jį, ar ne taip? [Brolis sako: “Taip, myliu”.–Red.] Kaip nuostabu. Pas tave gera, nuostabi dvasia, mano broli. Dievas telaimina tave. Ir tu galvojai, kad bus nuostabu, jeigu galėsi atsikratyti tos tuberkuliozės, su tavimi viskas bus gerai ir nuostabu, ir Dievas padarys tave sveiku. Jis tai padarė. Tad gali dabar lipti nuo pakilos. Vyk į darbinę veiklą, kur tu nori vykti, ir telaimina tave Dievas, mano broli.

77 Nagi visi pasakykime: “Garbė Viešpačiui”.
IŠTARTAS ŽODIS 22

[Susirinkimas sako: “Garbė Viešpačiui!”–Red.] Atveskite ligonį.

Sveika, sese! Taigi, mes nepažystam vienas kito, ar ne taip, sese? Aš niekada gyvenime tavęs nemačiau. Kažkas… Tau davė maldos kortelę, ant kurios buvo numeris, ir tu atsistojai ten į eilę pagal savo numerį. Teisingai? Ir aš – Dievas žino, kad aš nežinau, ką tu parašei ant savo maldos kortelės; dėl manęs tai nieko nereiškia. Aš nežinau. Bet aš – aš galėsiu sužinoti su šitos dovanos pagalba, kurią davė man Dievas, kas su tavimi negerai. Tu priimsi tai? Ir jeigu aš galėsiu, per Šventosios Dvasios jėgą, kurią tu dabar jauti… Teisingai? Turėjai daug problemų.

Leisk man kai ką pasakyti tau dabar, kol aš tave matau. Aš matau regėjimą apie tai. Pas tave – pas tave keista eisena; ten kažkas… Tai sąnarių uždegimas, ar ne taip? Argi ne taip? Tai tiesa. Tavo kraujyje rūgštys, kurios sukelia tau… Tu negali judėti ir visa kita, argi ne taip? Kartais dėl šito darosi labai sunku, ypatingai anksti ryte, kada keliesi. Teisingai?

Tu tikėsi man kaip Dievo pranašui? Leiskis nuo pakilos ir sakyk, kad tu sveika.

78 Tarnautojai, prieikite čia, praeikite. Tarnautojai, išsirikiuokite čia, tiesiog… Aš nenoriu giliai pasinerti tame, kol tai neįvyko. Gerai.

Telaimina tave Dievas, mano motina, ir išgydo tave.

79 Taigi, tegu tarnautojai atsistos tiesiog štai čia į eilę. Kur tas tarnautojas, evangelistas, brolis Kainas, jo vardo niekaip… Taip, tai besimeldžiantis Kin, Kainas. Jeigu jis čia, tegu – atveskite jį čia irgi. Ir išsirikiuokite dabar čia, tarnautojai, dvigubą eilę, tiesiog iš šitos pusės. Visi dabar išsirikiuokite tiesiog štai taip, tai čia, taip, teisingai, tiesiog štai ten.

Taip, jūs, žmonės, stovintys ten eilėje… Pagalbininkai, štai čia priekyje. Aš noriu, kad jūs stebėtumėte eilę. Ir kaip tiktai ši eilė pasibaigs, tegu atsistos žmonės štai ten, paskui štai šie.

Ir dabar visi jūs kartu, nagi atliksi pasišventimą. Visi jūs, norintys pasveikti šiandien vakare, padėkite ranką ant širdies.

Visagalis Dieve, išgirs Tavo tarno maldą. Tu matai mus, Tu matai, kaip krinta žvirblis, ir aš žinau, kad Tu matai šituos žmones. Ir aš meldžiu Tėve, kad Tu išgydytum kiekvieną iš jų. Ir dabar kartu su jais mes atiduodame save Tau kūno išgydymui, Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus Vardu. Amen.
23 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

80 Tegu Dievo palaiminimai pasilieka ant jūsų visų, kad jūs prieisite. Taigi, pagarbiai, tegu dabar kas nors iš tarnautojų išsirikiuos štai čia, štai čia iš šitos pusės irgi, broliai, čia dviguba eilė. Ir aš noriu, kad jūs dėtumėte savo…

Tegu ponia ten atsistos, nieko, Billai. Tai gerai, tegu – tegu tarnautojai atsistos tiesiog ten. Gerai.

Ir taip, prieikite, broliai, jeigu jūs visi norite atsistoti čia į eilę ir išsirikiuoti čia, ir stovėti dėl maldos.

81 Taigi, aš noriu, kad auditorija pamatytų, kad aš iš visų jėgų stengiuosi pristatyti prieš jus Jėzų ir mano brolius. Suprantate? Aš myliu šiuos vyrus. Jie – Dievo tarnai; jie – Dievo sūnūs. Jeigu mes pateksime į Dangų, mes tiesiog… [Brolis sako: “Štai brolis Kainas, jūs galite…”]

Gerai, broli Kainai, prieikite dabar tiesiog čia ir atsistokite čia, kad jūs irgi melstumėtės už žmones. Aš noriu, kad jūs atsistotumėte tiesiog štai čia.

Brolis Kainas bus čia pristatytas ateinančiais vakarais. Aš noriu, kad jūs ateitumėte paklausyti jo. Ir štai, dabar mes stovime čia, kad melstis už ligonius. Visi būkite kaip galima pagarbesniais. Dabar, kada žmonės pradės eiti…

Aš noriu, kad jūs, žmonės, žiūrėtumėte į šią pusę. Šiandien vakare čia bus išgydyta daug žmonių, nes šie tarnautojai uždės ant jų rankas, ir Dievas išgydys juos pagal jų tikėjimą.

82 Ir taip, šita šito žinojimo dovana, pažinimo ir taip toliau ir panašiai, kai aš kalbu, tiktai dėl to, kad jis nenužengs ant tų brolių… Ji gali niekada nenužengti; aš netikiu, kad taip bus, kol aš gyvas. Po mano mirties jis, tikriausiai, nužengs ant kažko. Bet paklausykite, nes Šventoji Dvasia, tas pats Angelas jau tai pasakė. Tad aš žinau, kad taip – taip bus.

83 Atkreipkite dėmesį. Bet šie vyrai pašaukti Dievo melstis už ligonius lygiai taip pat, kaip ir bet kuris pašauktas (suprantate?), taip pat, kaip likusieji. Taigi, kada jie dės rankas ant ligonių, aš noriu, kad jūs dabar stebėtumėte, kada šitas mūsų brolis Kainas ir kiti dės rankas ant ligonių, ir šie pastoriai. Stebėkite, kad įvyks su ligoniais. Jeigu jie tikės ir praeis šia pakyla, jie pasveiks.

Luoši sudės savo ramentus čia. Gultus, kuriuos atneša padėjėjai, palikite savo gultą gulėti čia. Patraukite jį į tą vietą ir eikite. Vėžimėlius, patraukite savo vėžimėlius štai čia, nueikite iš šitos pusės.
IŠTARTAS ŽODIS 24

Jūs padarysite tai? Jūs tikite Dievu? Jūs priimate Jį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Draugai, nustokite dabar žaisti, jau užtenka, rimtai prieikime prie Dievo tiesiog dabar.

Gerai. Aš noriu truputi patepimo, kad aš matyčiau, kas vyksta. Vieną minutę, aš pasitrauksi čia, kur galiu matyti, kaip renkasi tarnautojai, čia aš tiesiog būsiu vienu iš jų, dėdamas rankas ant ligonių. Taigi, pagarboje.

Taip, kas serga? Kur ligonis?

84 Tu sergi, sese? Gerai, prieik čia. Tu žinai, kad mes visiškai nežinome vienas kito. Aš nieko apie tai nežinau. Teisingai?

Dabar bus sunkiau. Žinoma, stovi ši tarnautojų grupė ir visa kita, juda įvairios žmonių dvasios.

Taigi, broliai, jeigu norite, tiesiog būkite labai pagarbūs ir nesusikoncentruokite į mane, tiesiog žiūrėkite.

Aš noriu, kad tu žiūrėtum į šią pusę į mane, sese, ir tikėtum visa savo širdimi. Gerai. Tu priimi mane kaip Dievo pranašą? Tu tiki, kad tai, ką aš kalbu, yra Tiesa? Tu tiki.

Aš matau ponią, stovinčią prieš mane. Tavyje daug kas netvarkoje. Tu turėjai vieną ligą, kuri vargino tave ilgą laiką. Argi ne taip? Moteriška liga kėlė nerimą ilgą laiką. Argi ne taip? Gerai, pakelk štai taip rankas, pasakyk: “Viešpatie Jėzau [Sesuo kartoja paskui brolį Branhamą: “Viešpatie Jėzau”–Red.], aš priimu Tave kaip savo asmeninį Gydytoją tiesiog dabar. [“aš priimu Tave kaip savo asmeninį Gydytoją tiesiog dabar”.] Ir, mano Gydytojau, [“Ir, mano Gydytojau,”] dabar aš išgydyta Tavo žaizdomis”. [“dabar aš išgydyta Tavo žaizdomis”.]

Pakelk savo rankas ir pasakyk: “Šlovė Viešpačiui”. [Sesuo sako: “Šlovė Viešpačiui”.–Red.] Pakelk štai taip kojas. Pas tave daugiau nebėra sąnarių uždegimo, sese. Moteriška liga liovėsi, ir tu nueini visiškai sveika.

85 Gerai, atveskite čia sekantį ligonį.

Prieikite čia, ponia. Jūs nepažystate manęs, ar ne taip? Aš noriu, kad jūs pasisuktumėte truputi į šią pusę, į šią pusę. Aš nežinau jūsų, ir jūs nežinote manęs. Mes visiškai nepažystami. Bet jūs suvokiate, kad čia kažkas vyksta, ar ne taip? Jūs tai žinote. Ir kada aš kalbuosi su jumis, jūs žinote, kad jūs turėjote ryšį su kažkokia Būtybe, argi ne taip, antgamtiškoje sferoje?
25 KADA SUGRĮŠIU, AR RASIU AŠ TIKĖJIMĄ

Prieš mane stovi stalas su valgiu ir moteris atsisako šito. Pas jus problema su skrandžiu. Argi ne taip? Eikite, valgykite, ką norite; Jėzus Kristus padarys tave sveika.

86 Mano draugai krikščionys, jūs tikite mano broliams? Jūs tikite, kad Dievo Dvasia yra jūsų tarpe? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tuomet susirinkite čia aplink.

Visi auditorijoje, nulenkę galvas, nagi dabar melskimės, kada šie žmonės judės eilėje, kada jie judės pro jus. Gerai. Visi nulenkite galvas ir melskitės.

Jūs ten giedokite Tikėk, tik tikėk, kada jie judės. Tarnautojai, dėkite dabar rankas ant ligonių, kai jie eis pro jus. Dabar visi maldoje, kada mes giedosime.

Tikėk, tik…

Taigi, kada praeisite, tikėkite.

[Susirinkimas gieda Tikėk, tik tikėk, tuo metu kaip brolis Branhamas su tarnautojais meldžiasi už ligonius–Red.]






















TIKĖJIMAS ATEINA
IŠ KLAUSYMO


Tiktai tikėk, tiktai tikėk,
Dievui viskas įmanoma,
Tiktai tikėk.




1 Ačiū, draugai. Dabar galite sėsti, jeigu norite. Tai iš tikrųjų didelė garbė vėl grįžti čia į Čikagą šiandien vakare, į Filadelfijos Bažnyčią, kad patarnauti Viešpaties Vardu.

2 Aš nebėgau iš Kolumbuso, kad sugrįžti atgal, bet aš džiaugiuosi, kad aš vėl čia. Aš sakiau broliui Bozė, (kada jis atėjo aplankyti manęs neseniai vakare) jis paskambino man, kai tiktai… Aš paskambinau jam, nes į Kolumbusą vyko viena grupė…ir aš…jis… Aš tiesiog tarsi pajaučiau, kad jis ruošiasi paprašyti mane sugrįšti čia. Ir visi skambino, oi, aš tiesiog pasakiau: “Aš pavargau. Aš noriu pailsėti”. Bet jis atkalbėjo mane nuo šito (kad vėl atvažiuočiau). Tad tai jo kaltė.

Ir aš pasakiau: “Aš jaučiu, kad išsemsiu svetingumą tos mielos žmonių grupės Čikagoje”. Ir jis pasakė: “Na, ten tai žmonių užtektinai”. Kažkur trys milijonai, aš…arba… Teisingai? [Brolis sako: “Beveik keturi milijonai”.–Red.] Beveik keturi milijonai žmonių Čikagoje. Oi, gana didelis kaimas, ar ne taip? Beveik, kad kaip mano miesto pakraštys. Oi, aš galvoju, ten keturiolika tūkstančių, tiksliai nežinau, kažkas panašaus. Tikriausiai, jis visas visiškai nesudarytų ir vienos iš mūsų ilgų gatvių čia.

3 Bet mes labai laimingi būdami čia, tarnaudami Viešpačiui Jėzui. Ir mes turėjome didžiulį pasisekimą dėka jūsų maldų, padedančių mums daugumoje vietų visoje šalyje, nuo to laiko kaip mes matėmės su jumis (daugiau kaip mėnesį atgal, aš galvoju…), Vud Riveryje, Ilinojos valstija, ir išvykome į Chot Springsą, Arkanzaso valstiją, ir toliau į Šryfportą, Luizianos valstija. Iš ten toliau į Feniksą, Arizonos valstija, ir mes turėjome tiesiog nuostabų, puikų susirinkimą.

4 Aš turėjau išvykti į vakarų pakrantę į vieną vietinę denominaciją, ir aš… nuostabi bažnyčia su nuostabiais žmonėmis… Bet paskui aš sužinojau, kad jie bandė…atvykimo priežastis ten buvo tame,
27 IŠTARTAS ŽODIS

kad ištraukti grupę žmonių iš kitos bažnyčios. O visą tą įtaką, kurią aš turiu, aš noriu ją naudoti Dievo šlovei, o ne dėl to, kad kenkčiau bažnyčioms. Jūs suprantate? Tad aš pasakiau: “Na ką gi, kadangi tose bažnyčiose atėjo tokie laikai, tai man geriau nedalyvauti tame. Tiesiog palauksiu, kol viskas neužsibaigs, o po viso šito aš atvažiuosiu”. Aš pasakiau: “Surinkite juos visus kartu ir pasodinkite juos kartu, ir pasakykite, kad mes – broliai, vienoje ir kitoje pusėje. Aš atvyksiu”. Bet aš mėgstu vienybę, o jūs? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Draugystė, bendravimas, su šituo niekas nesusilygins.

5 Po to pakeliui atgal aš pats padariau klaidą, dauguma iš jūsų, tikriausiai, klaus arba labai greitai sužinos apie tai – apie išvykimą iš Kolumbuso. Viskas buvo gerai, bet tai tiesiog buvo… Kada aš nuvykau ten, jie turėjo išnuomoti kolizėjų ir tarnavimai turėjo vykti su visais Pilnos Evangelijos tarnautojais ir su visais įvairiausių tikėjimų tarnautojais, jeigu jie – visi, kurie norėjo bendradarbiauti, dalyvauti tame. Ir (o aš tarsi ėmiausi kaip taisyklės) …Taigi, žinote, mano manymu, Jokūbas iškasė šulinį, o filistiniečiai išvijo jį iš ten. Ir, mano manymu, jis pavadino jį “Pykčiu” ar kažkaip taip. Jis iškasė dar vieną šulinį ir jis… Jie jį nuvijo nuo to šulinio. Jis pavadino Jį “Kivirču”. Ir jis iškasė dar vieną ir pasakė: “Mums visiems užteks vietos”. Tad ateikime visi ir gerkime, ir taip… Aš, ar žinote, mėgstu gerti iš to paskutinio šulinio, kur yra vietos visiems, vieta dėl baptistų ir metodistų, ir sekmininkų, ir dėl visų mūsų, tiesiog gerti iš to pačio šaltinio. Štai kaip man tai patinka.

6 Tad tai buvo… Kada aš atvykau ten, ten nebuvo… Tai buvo tiktai vienas žmogus. Daugelis kitų bažnyčių buvo tarsi, o-o, aš nežinau… Aš manau, kad su tuo broliu buvo viskas gerai, bet man tai truputi neteisingai pateikė. Ir aš – aš nenorėjau sukelti tarp bažnyčių nuoskaudos, tad jis tiesiog toliau meldėsi už ligonius, o aš pasimeldžiau apie tai, kas ten buvo. Po to aš – aš sugrįžau atgal.

Ir štai, šitos savaitės pabaigoje, pradedant nuo sekančio sekmadienio, jeigu Viešpaties valia, tai sekantis sekmadienis po rytdienos, mes pradėsime Luisvilyje, Kentukų valstija, ir tuomet mes išbūsime kelėta vakarų iki sekančio sekmadienio. O paskui iš ten sugrįšime į Šrifporto auditoriją, Luizianos valstija, ir po to iš ten į Denverį, Kolorado valstija. Ir šitame Denveryje, Kolorado valstijoje, miesto verslininkai finansuos šį susirinkimą kažkokioje vietinėje auditorijoje. Tai yra nuostabiame dideliame pastate Denveryje.

O paskui iš ten pas norvegus (švedus ir kitus), į Kanadą. Mes vyksime į Edmontoną, Grand Preirį, Doson Kriką. Ir aš visada norėjau sugrįžti pas tuos draugus. Ir kol aš tiesiog važinėju visur (Tai prieš išvykstant į užsienį), aš turiu galimybę susitikti su žmonėmis ir tiesiog pamokslauti. Aš tiesiog spaudžiu jiems ranką. Ir aš bandžiau taip kiekviename susirinkime,
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 28

bet prieš pasibaigiant jis visada tampa išgydymo tarnavimu.

Kas iš jūsų žino Džeką Šulerį? Aš manau, beveik visi jūs žinote jį. Jis – labai įžymus brolis, ir nuostabus žmogus, brolis metodistas.

7 Kai aš buvau Fenikse…aš nė karto nesutikau jo Džeffersonvilyje. Mano mama ir kiti žinojo jį, bet… Taigi, aš buvau Fenikse. Aš sužinojau, kad jis irgi ten buvo. Aš buvau Medison Suer Gardene, o jis buvo kažkokioje mokyklos auditorijoje arba kažkas panašaus. Taigi, aš paskambinau jam ir sužinojau, kur jis apsistojo. Ir vienas iš menedžerių, ponas Mooras, surado į. Taigi, po to jau jis paskambino man, – toks buvo dalykas.

Jis pasakė: “Sveikas, mažyli”.

Mažyli?! Aš pasakiau: “Kiek gi žmogui turi sukakti metų, kad jam būti suaugusiu?” Jūs žinote…?… Aš galvoju, jam kažkur apie trisdešimt, o man balandyje bus keturiasdešimt penki. Taigi, aš tapau mažyliu.

Jis pasakė: “Paklausyk, aš girdžiu, kad tu mišką švarini”. (Pas jį gana geras humoro jausmas.)

O aš pasakiau: “Na, mes nuostabiai leidžiame laiką”.

Jis pasakė: “Broli Branhamai”, pasakė…

Aš pasakiau: “Aš neatvykau čia, kad būti tavo varžovu”.

Jis pasakė: “Jeigu kas nors ir yra varžovas, tada tai aš”. Jis pasakė: “Tu čia pirmas iškabinai skelbimus”.

O aš pasakiau: “Tai nieko, broli Šuleri, čia užtektinai vietos”.

Jis pasakė, kad nuostabiai praleido laiką. Jis praleido dvi savaites ir ruošėsi išvykti prieš mano atvykimą, o paskui jis – jis pasiliko savaitei, dar vienai savaitei.

8 Taigi, jis buvo – jis – tarnautojas; jo tėvas – tarnautojas ir jo senelis – tarnautojas. Ir aš galvoju, kad tas senukas, pamokslaudamas, gali pralenkti kitus du, tas pagyvenęs senukas. Bet iš tikrųjų gera turėti tokią šeimą, o jūs kaip galvojate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

9 Jeigu Jėzus uždels, aš tikiuosi, kad mano sūnus bus pamokslininku,
29 IŠTARTAS ŽODIS

ir jo sūnus bus pamokslininku, ir tiesiog taip ir tęsis. Aš geriau norėčiau, kad jis būtų pamokslininku, negu Jungtinių Valstijų prezidentu. Tačiau, nežiūrint į tai, kaip garbinga būti prezidentu, aš geriau norėčiau, kad jis būtų Evangelijos tarnautoju, pamokslaujančiu Tiesą. Netgi jeigu jis būtų tokiu vargšu, kad tektų gerti vandenį iš upelio ir valgyti džiūvėsius, aš geriau norėčiau, kad jis būtų tikru Dievo pamokslininku, siustu Dievo.

10 Bet, ir taip… Jis pasakė… Aš pasakiau: “Na, aš atvykau tiesiog pamokslauti, broli Šuleri”. Aš pasakiau: “Bet atrodo, kad iš šito išeis išgydymo tarnavimas…?… Vieną vakarą mes taip pabandėme ir nieko neišėjo, ten buvo taip daug ligonių, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba, ir visa kita”.

Jis pasakė: “Broli Branhamai, niekada nebandyk išsisukti nuo šito”. Jis pasakė: “Tu turi melstis už ligonius, kur tu bevažiuotum”. Pasakė: “Tu žinai, kad aš nusekiau paskui tave į Fort-Veiną?” Kas iš jūsų žino poną Billinsą iš tos Šventyklos? Beveik visi jūs žinote. Ponas Billinsas buvo vienas iš jo rėmėjų. Ir jis pasakė: “Kaip tiktai aš ten atvykau, – pasakė, – mūsų broliai metodistai pradėjo skūstis tuo, kad tu buvai ten, ir ten susirinko didelis skaičius liaudies”. Nieko, išskyrus išgydymą, štai ir viskas, kas ten buvo, ir taip toliau.

Aš pasakiau: “O-o. Tai ne taip, broli Šulleri, tu tai žinai”. Aš pasakiau…

Jis pasakė: “Ką gi, – pasakė (pasakė tos ponios vardą), pasakė, – ta moteris išbuvo psichiatrinėje ligoninėje dešimt metų. Ir ji…” Daugelis iš jūsų žino Romeiną Redigar, ten buvo tas pats. Ir ją atvežė į tuos namus, ir ji buvo išlaisvinta tiesiog ten. Viešpats Jėzus išgydė ją tiesiog ten, ir ji – ji dabar dviejų vaikų motina. Tai buvo motina Romeina.

11 Taigi, ši kita ponia buvo toje ligoninėje daug… Mano manymu, jeigu aš neklystu, dešimt metų. Ji turėjo liguistą baimę; kada i įėjo į savo kambarį, ją paleido, o ji iššoko per langą. Ji iššoko pro langą iš antro aukšto ir vos neatsisveikino su gyvenimu. Tad visi žinojo ją toje vietovėje, todėl ponas Šuleris pasakė (arba, tiksliau, brolis Šuleris), pasakė: “Aš nuvažiavau, atvežiau ją ir atvedžiau ją ant pakilos, kad paliudytų”. Jis pasakė: “Taigi, tu žinai šią moterį, kur ji buvo, ir žinai kokia ji dabar?” Pasakė: “Kol aš čia, aš daugiau klausyti nenoriu, kaip tu kalbi kažką apie brolį Branhamą”. Jis pasakė: “Kas įvyko, tas įvyko, tai buvo nuostabu”.

Taigi, jis pasakė: “Neseniai mane sutiko vienas vaikinas, – pasakė, – broli Branhamai, aš tiesiog perpasakoju”. (Taigi, kol čia nėra nieko, išskyrus tiktai mus savus, tad aš tiesiog kalbėsiu jums atvirai.) Taigi, jis pasakė: “Aš perduodu tai tau”. Jis pasakė: “Visi jo pamokslai yra drama”.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 30

(Jūs žinote, beveik visuose… Bet pas jį tai puikiai išeina, dramos.) Jeigu pas jus kada nors atsiras galimybė paklausyti jį, nueikite, paklausykite. Jis – nuostabus brolis, ir jis dramatizuoja. Mano mama girdėjo, kaip jis dramatizavo palaidūno sūnaus sugrįžimą.

12 Atvirai sakant, aš galvoju, kad brolis Šulleris mokėsi… Jis lankė Bobo Džonso koledžą arba kažkur ten, kad išmoktų…studijavo Šekspyrą arba kažką panašiai. Ir jie pasakė: “Mes čia šito mokome”. Bet jis gavo išgelbėjimą, kada buvo ten. Tad jis ruošia visus savo – savo pamokslus kaip dramą. Ir jis pasakė…

Neseniai vakare kažkas pasakė: “Broli Džekai, – pasakė, – kodėl tau tiesiog neužbaigti dramatizuoti ir tiesiog atsistoti, pamokslauti Kristų ir tęsti toliau?”

Pasakė: “Žinoma, aš norėčiau tai padaryti”. Pasakė: “O tu, broli Branhamai?”

Aš pasakiau: “Žinoma”.

Bet pasakė: “Tai ne mūsų tarnavimas, broli Branhamai”. Jis pasakė: “Šitas tas pats žmogus, – pasakė, – aš tiesiog pasisukau į jį ir pasakiau: ‘Tu mėgsti žvejoti?’”

Tas pasakė: “Taip”.

Pasakė: “Ką tu naudoji vietoj masalo, gabalėlį mėsos ant kauliuko?”

Jis pasakė: “Žinoma, ne”.

Pasakė: “Ką tu naudoji vietoj masalo?”

Tas pasakė: “Sliekus”.

Jis pasakė: “Tau nepatinka kirminai, ar ne taip?”

Tas pasakė: “Ne, bet žuvims patinka”.

Jis pasakė: “Aš taip ir pagalvojau”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.]

Jis pasakė: “Žmonės laukia, kad aš dramatizuosiu savo tarnavimus”.
31 IŠTARTAS ŽODIS

Ir pasakė: “Žmonės laukia, kad tu melsis už juos”. Pasakė: “Mes atliekame Viešpaties darbą, kiti žmonės tiesiog…?…”

Taigi, aš pagalvojau, kad tai buvo tiesiai į tašką. Aš pagalvojau, kad tai buvo gana protingas atsakymas. Svarbiausia tai, ant ko – ant ko kimba žuvis. Kaip aš visada sakiau: jūs niekada neparodote žuviai kabliuko; jūs tiktai rodote jai masalą. Ji griebia masalą ir užkimba.

13 Vienas labai įžymus, įžymus visame pasaulyje žmogus, puikus brolis iš vakarų pakrantės kartą kalbėjosi su manimi mano tarnavimų pradžioje vakarų pakrantėje. Aš turėjau būti toje pačioje auditorijoje, kurioje buvo jis. Jis pasakė: “Broli Branhamai, jie čia neis paskui tokį fanatizmą: paskui Dieviškąjį išgydymą”.

Aš pasakiau: “Taip?”

Jis pasakė: “Kodėl gi tau nepamokslauti Evangeliją, kol tu vakarų pakrantėje?”

Aš pasakiau: “Aš tai ir darau”. Aš pasakiau: “Jeigu aš nepamokslaučiau Dieviškojo išgydymo, tai aš nepamokslaučiau Evangelijos. Evangelija ateina ne tiktai Žodyje, bet per jėgą ir Šventosios Dvasios pasireiškimą”. Suprantate? Ir aš pasakiau: “Aš nenoriu su tavimi ginčytis, broli”. Aš pasakiau: “Tu žinai apie tai daugiau, negu aš, bet aš…ką aš žinau, tai aš žinau labai gerai”. Suprantate? Aš pasakiau: “Šį darbą aš žinau labai gerai”.

Jis pasakė: “Bet žmonės vakarų pakrantėje nepriims tavęs”. Pasakė…

Aš pasakiau: “Na, broli, brangusis, – aš pasakiau, – viskas bus gerai”.

Pasakė: “Tu išnuomosi tą auditoriją, kuri kainuos keturis šimtus dolerių į dieną?”

Aš pasakiau: “Taip, pone”.

Jis pasakė: “Ten nieko nebus”. Jis pasakė: “Pirmiausia, šita Angelių grupė, Makfersono grupė, jie iškabins skelbimus: ‘Dieviškasis gydytojas’”.

Aš pasakiau: “Taip, pone. Tai, galbūt, ir taip, bet aš…aš atsakau tiktai už tai, ką Dievas liepė man padaryti, ir aš tai darau”. Suprantate? Taigi…

Jis pasakė: “Na ką gi, pirmyn, dirbk”.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 32

Aš pasakiau: “Iki pasimatymo”.

14 Ir taip, kada mes nuėjome tą dieną, pas jį buvo kažkur tūkstantis šeši šimtai, tūkstantis aštuoni šimtai žmonių, ir jie visi išėjo, puikiai, gerai apsirengę žmonės. Jis padarė kvietimą prie altoriaus; atėjo viena moteris, paspaudė jam ranką, priėmė Kristų. Tai nuostabu. Bet jo grupė išėjo, ir štai ateina mano: su vėžimėliais, tramdymo drabužiais, ramentais, gultais, neštuvais. Ką gi, kada tavo tikėjimui tenka pasipriešinti tam, tuomet visai kitas reikalas. Jūs suprantate? Teisingai. Jis tiesiog nuleido galvą ir išėjo.

Bet štai…štai, prašom, draugai. Jis pasakė man; jis pasakė: “Broli Branhamai, nepamokslauk Dieviškojo išgydymo, – pasakė jis, – tiesiog pamokslauk Evangeliją. Gelbėk sielas”.

O aš pagalvojau: “Mano brangus broli, tu nesuvoki, kad per vieną mėnesį pas mane įtikėjusių…įtikėjusių į Kristų daugiau, negu pas tave į metus”. Aha. Teisingai.

15 Neseniai išvykau iš to susirinkimo, kur pas mane buvo du tūkstančiai tą dieną (kažkur prieš savaitę iki to), ir net trisdešimt tūkstančių per vieną kartą. Tad, bet… Aš tiesiog nenoriu trimituoti apie tai. Aš noriu, kad tai būtų žinoma Ten aukštai, kad tai kiltų Ten aukštyn, tiesiog tegu… Viešpats pasakė…?…pamatys tai, beldžiasi, jūs žinote, ir taip toliau.

Bet taip ir yra, draugai, tai… Dievas pastatė bažnyčioje vienus dramatizuoti, kitus skaityti uždegančius pamokslus, kitus melstis už ligonius. Bet visi tie apdovanoti broliai, jie bažnyčioje dėl vieno tikslo: tai yra, kad suvienyti Dievo Karalystę čia žemėje, brolybę. Ir tai – taip yra.

16 Ir mes tiesiog mylime mūsų Viešpatį, ir Jis atleidžia mums visas mūsų apsirikimus ir klaidas, ir tikriausiai, žvelgdamas į mus, juokiasi iš mūsų, tad… Mums tiesiog gera žinoti, kad mes turime tokį Viešpatį Jėzų, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Argi jums negera žinoti, kad jūs šiandien turite Tą, Kuris rūpinasi ir žino mus, ir myli mus, ir nepastebi mūsų klaidų ir taip toliau?

17 Mano manymu, brolis Juozapas pranešė, kad mes turime pravesti… Aš turiu kalbėti rytoj po pietų (tai kada aš stovėjau ten), mano manymu, ketvirtą valandą. Teisingai? [Brolis sako: “Teisingai”.–Red.] Taigi, tai yra…tai yra tai kada aš turiu ateiti ir kalbėti ketvirtą. [“Taip”.] Gerai. Aš pasistengsiu ateiti ir pakalbėti su jumis kažkur puse valandos, paleisti jus laiku, keturios trisdešimt, kad jūs pavakarieniautumėte ir sugrįžtumėte į tarnavimą rytoj vakare.
33 IŠTARTAS ŽODIS

Tegu gerasis Viešpats palaimina visus jus.

18 Ir aš…aš… Jeigu ir yra kažkokie žmonės, kurie labai kantrūs ir tiki malone, ir… Man atrodo, aš čia jau vos ne pastoriaus padėjėjas. Aš taip dažnai atvažiuoju. Bet jūsų pastorius čia, brolis… Aš vadinu jį “Juozapu”, nes aš mėgstu šį vardą. Suprantate, aš…

Pamokslaudamas Evangeliją, aš galvoju, kad Abraomas buvo išrinkimu. Izaokas buvo išteisinimu, Jokūbas buvo malone, o Juozapas buvo tobulumu. Nieko nebuvo prieš Juozapą, tad aš… [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.]

Tu būsi kaip tas mažasis Juozapas, ten už nugaros? Gerai. Nuostabu. Ką gi, aš labai džiaugiuosi būdamas čia ir matydamas tokią, štai šią grupelę žmonių, sėdinčius čia štai taip, kada tiesiog jauti tai, žinote, jaučiuosi čia kaip namuose. Jūs žinote, kada tu…kada tu ten, galbūt, tu…?…tūkstantį žmonių arba kažkas panašaus, ten prisirenka tiek netikėjimo, kad jauti jo smūgius. O kada ateinu čia, panašiai, kaip ši vieninga grupelė, štai tuomet kažkas gali įvykti, ar ne taip? Daugiau panašu į maldos susirinkimus vasarnamyje, į susirinkimą namuose, bet…

19 Dabar aš noriu perskaityti kai ką tiktai kelėtai minučių, galbūt, iki…kalbėsiu kažkur iki devynių, kad mums pravesti maldos eilę. Ir mano sūnus ką tik sutiko mane ten žemai ir pasakė, kad jis išdalino čia kelėta maldos kortelių. Ir mes pakviesime juos ir pasimelsime su jais, ir, bet… Ką Viešpats, mes nežinome, tai gali būti bet kur. Jums nebūtinai turėti maldos kortelę; jūs tiesiog turite turėti tikėjimą.

Aš kažkaip, aš manau, aš… Nežinau, ką daryti štai su šituo. Aš matau žmogų… [Kažkas sako: “Jie abu dirba”.–Red.] A, jie abu dirba. Nuostabu. Aš stovėjau tiktai iš vienos pusės.

20 Taigi, Raštuose… Aš mėgstu skaityti Žodį, o jūs? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tiesiog mėgstu tai visa savo širdimi, nes tai Jo Žodis. Ir taip, Laiškas Romiečiams 10-as skyrius… Tiesiog gulėjau viešbutyje kelėta minučių atgal, truputi pailsėjau po to, kai pravažiavau šiandien keturis šimtus aštuoniasdešimt kilometrų, ir aš ilsėjausi, ir pagalvojau: “Ką aš turiu šiandien vakare perskaityti, Viešpatie Jėzau?” Ir aš tiesiog atsitiktinai atverčiau šį Raštą ir perskaičiau čia. Ir aš pagalvojau: “Na, galbūt, ką nors trumpam. Jeigu galėsiu tiesiog kalbėti Jo Žodį. Jeigu, tada aš žinau, kad ta dalis nepaves”.

Tai, ką aš kalbu, gali pavesti; bet tai, ką Jis sako, nepaves.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 34

Tai bus teisinga ir visam laikui. Tai visam laikui įtvirtinta Danguje, Jo Žodis. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

10-me skyriuje Laiške Romiečiams ir 11-ta eilutė, aš noriu kelėtai minučių perskaityti tiktai šią vietą. Prieš man perskaitant tai, tiesiog dabar Viešpaties Angelas nužengė ant manęs dėl vieno žmogaus, sėdinčio dabar čia šitame pastate. Aš…aš pajaučiau Tai, ir aš žinau, kad Jo Būvimas čia.

21 Draugai, jūs, be abejo, žinote mane labai gerai. Daugelis iš jūsų gali su manimi nesutikti šituose susirinkimuose ir taip toliau. Bet yra viena, dėl ko aš labai laimingas: mūsų Viešpats Jėzus darė visa tai. Jis buvo Tuo, Kuris pasiuntė mane padaryti tai. Aš niekada neatvykstu savo noru. Suprantate? Ir Jis visada, nes tai tęsiasi jau devyni metai, Jis dar nė karto nepavedė manęs, bet visada darė tiksliai tai, ką Jis pasakė, ką daryti. Suprantate? Ir aš…aš gerai žinau mano Viešpatį Jėzų. Aš galiu būti…nebūti tokiu…tokiu iškalbingu pamokslininku, arba pas mane gali ir nebūti daug teologijos apie Raštą, bet aš gerai žinau Viešpatį Jėzų atleidusį mano nuodėmes ir priimant Jį. Ir aš turiu Amžiną Gyvenimą, ir aš tikiu tuo. Ir aš žinau, kad kada Jis kalba, aš…aš tikiu tais regėjimais. Aš nė karto nemačiau, kad jie pavestų, ir tai niekada nepaves. Štai, aš galiu kažką pasakyti, bet kada jūs girdite, kaip Jis kalba, atsiminkite, tai Tiesa.

22 Broli, sese, aš bet kurią minutę atiduočiau už tai savo gyvenimą. Aš žinau, kad tai Tiesa. Nes aš… Nuo to laiko kai buvau mažyliu, mažu berniuku, tikriausiai, pirma, ką aš prisimenu, tai regėjimas. Ir matote: “Dovanos ir pašaukimai neatšaukiami”. Mes tai suprantame. Dievas nustato visa tai. Kas iš jūsų tiki tuo? Tiesiog pasakykite: “Amen”. Aš neprašysiu jūsų…?… [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ką gi, nuostabu. Mano manymu, šiandien vakare aš čia kalvinistų grupėje. Tad vis tiek, jūs matote, tai, ką Dievas suverene malone ir išsirinkimu ir iš ankstiniu žinojimu žinojo prieš pasaulio sutvėrimą, kad visa tai vyks taip, kaip tai vyksta tiesiog dabar. Jis paskyrė, kad tai būtų tokiu būdu. Jūs tikite tuo, ar ne taip? [“Amen”.]

Dievas…Dievas, tam, kad būtų Dievu, Jis turėjo viską žinoti. Jis turėjo žinoti, kokia bus pabaiga nuo pradžios, kitaip Jis nebūtų Visagaliu Dievu.

23 Ir taip, kreipsimės į Jo Žodį, pas ką yra.

Raštas juk sako: “Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas”.

Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems,
turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,
35 IŠTARTAS ŽODIS

Juk “kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas”.

Kaip žmonės šauksis To, Kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie
Kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?

Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: “Kokios
puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras
žinias!”

Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: “Viešpatie, kas
patikėjo mūsų skelbimu?”

Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.

24 Nulenksime minutei mūsų galvas. Gerasis Dangiškas Tėve, mes artinamės prie Tavęs šiandien vakare vieninteliu…dėka vienintelio Tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, Tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, ir žinant tai, kad ko mes prašome Jo Vardu, Jis pažadėjo: “Tai ir padarysiu”. Taigi, mes žinome, kad tai Tiesa, ir ne per Bažnyčią arba kažkokiu kitu keliu, bet per Viešpaties Jėzaus Vardą. Jis pažadėjo, kad jeigu mes ko nors paprašysime Tavęs Jo Vardu, tai Jis tai padarys. Todėl, Tėve, šiandien vakare mes prašome malonės Jėzaus Vardu, kad Tu būtum maloningas kiekvienam sergančiam žmogui šitame pastate. Tegu jie visi pasveiks šiandien vakare. Ir tegu kiekvienas žmogus, pas kurį dvasinis stovis tarsi, jeigu jų dvasinės rankos nuleistos žemyn, tai tegu šiandien vakare jos pakils. Tegu ta galva, kuri nuleido galvą, pakils su šypsena į dangų ir džiaugsis, išeis iš čia šiandien vakare, sakydama, kaip tie, einantys iš Emauso: “Argi mūsų širdys nedegė dėl Jo būvimo?”

Ir tegu šiandien vakare įvyks kažkas ypatingo. Tegu šiandien vakare Tu perlauši mums duoną ne taip, kaip mes pripratome klausyti ir matyti. Tegu tai įvyks visai kitaip, taip, kaip Tu nori tai padaryti, kad žmonės, esantys dabar čia, žinotų, kad tai ne žmogus; tai Dievas. Nes Jis apreiškia Save per Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, apreiškimą. Suteik visa tai.

Ir dabar padėk man, Viešpatie. Žinodamas, kad aš čia, neturėdamas jokio talento, neturėdamas nieko, tiktai, jeigu Tu padėsi man. Ir aš meldžiu, kad Tu suteiktum tai dėl Dievo Šlovės ir šitų žmonių gerovei, dėl Dievo Karalystės kūrimo. Nes mes prašome šito Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

25 Aš norėčiau truputi pakalbėti tema: Tikėjimas ateina iš klausymo. Ir taip… Aš myliu šį Žodį ir Žodį apie tikėjimą. Taigi, mes galvojame apie tikėjimą, kas tai. Pradžioje Paulius, kalbėdamas Romiečiams, kurie buvo…
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 36

buvo pagonimis, stabmeldžiais, ir ką tiktai atėjo į Krikščionybę…Ir šitas Paulius yra pačiu didžiausiu misionieriu, kuris kada nors buvo pasaulyje nuo Kristaus laikų.

Aš mąstau apie tai. Tas draugužis žydas. Jis tiesiog negalėjo nurimti; nors Jeruzalėje buvo tūkstančiai neįtikėjusių, bet jam reikėjo vykti kažkur dar ir dar kažkur. Visas pasaulis turėjo išgirsti apie Evangeliją, visur, kur Paulius galėjo Ją paskelbti. Ir kaip jis darė viską, kas įmanoma, kad paskelbtų tai. Ir jo žinia ir jo laiškai toliau gyvena ir šiandien, nes jis kalbėjo apie Jėzų Kristų.

26 Ir štai jis siunčia laišką Romiečiams, įvesdamas Bažnyčią į tvarką. Ir jis kalba jiems apie tikėjimą. 1-me – 2-me skyriuje Laiške Romiečiams jis kalba apie Abraomą, išteisintą tikėjimu. Po to 9-me skyriuje Laiške Romiečiams jis kalba apie Dievo išrinkimą, kaip Dievas pašaukė Izaoką, arba, prašau atleisti, pašaukė Ezavą, Jokūbą ir paskyrė juos; arba Jis pasakė: “Dėl išsirinkimo Jis pasirinko, (Savo išsirinkimu) pasirinko Jokūbą vietoj Ezavo”. Nors Ezavas turėjo teisę į pirmagimio teisę, bet Jis pasirinko Jokūbą, o ne Ezavą.

O po to čia 10-me skyriuje mes dabar matome, kad jis išskiria tai, kas yra tikėjimas. Ir taip, tikėjimas – jis drąsus ir tvirtas. Oi, kaip aš mėgstu mastyti apie tikėjimą: viltis, tikėjimas ir meilė, tie trys dalykai. Ir viltis, kokia viltis nuostabi. Maža, drovi viltis, kokia maloni ir miela ji bebūtų, bet ji – pats didžiausias priešas, kuri yra pas tikėjimą. Taip. Pats didžiausias priešas, kurį turi tikėjimas – tai viltis. Nes žmogus pasidaro tokiu besiviliančiu, kad jis nutolsta nuo tikėjimo.

27 Taigi, tikėjimas sutiks su Biblija. Viltis pasakys: “Tai tiesa”. Viltis pasakys: “Aš tikiu Juo pilnutinai ir visiškai. Aš tikiu, kad tai Dievo Žodis. Ir aš…aš…aš tikiu, kad Dievas išpildys Savo pažadą”. Viltis tiki visu tuo. Bet po to viltis sako: “Aš tikiu, kad Dievas išgydys, bet pažiūrėk į mano stovį”.

Taigi, tikėjimas nežiūri į tai. Tikėjimas tiesiai prieina: “Manęs aplinkybės absoliučiai nejaudina. Dievas taip pasakė, ir tai mano”. Suprantate? Tikėjimas – drąsus ir tvirtas. Kaip aš kartą sakiau: “Tikėjimo plaukuota krūtinė. Kada jis pakyla ir atstato savo didelius raumenis, visa kita dingsta”. Tiesiog ima…sprunka šalin. Kada tikėjimas iš tikrųjų įsikimba, niekas kitas neišstovi.

28 Aš sakau jums, tikėjimas… Bet reikia turėti viltį ir meilę. Jeigu pas jus yra tikras drąsus tikėjimas, bet tame nėra meilės, jūs pražudysite savo autoritetą prieš žmones (jeigu pas jus tai nesiderins su meile). Suprantate? Jūs matėte žmones su labai tvirtu, kaip mes pasakytumėme (atleiskite už išsireiškimą), su buldogo tikėjimu, kuris gali įsikabinti, bet tuo pačiu labai grubi.
37 IŠTARTAS ŽODIS

Tuomet, jūs matote, kada jūs tai darote, tada ne…tuomet tai negali susiderinti su meile. Todėl, ko mums reikia, tai vilties, tikėjimo ir meilės. Argi ne taip? Viltis, tikėjimas ir meilė kartu. Tepadeda Dievas mūsų bažnyčiai, žmonėms, turėti tokį, turėti tokį derinį.

29 Bet jeigu jūs tiktai pasitikite viltimi, jūs trukdote tikėjimui. Taigi, viltis laukia kažko tolimo. Bet tikėjimas reikalauja to tiesiog dabar. Suprantate? Tikėjimas sako: “Dievas taip pasakė ir tai mano”. Tai viską išsprendžia. Suprantate? “Manęs nejaudina, kad aš iki šiol luošas, iki šiol aklas, kad aš iki šiol sergu, tai čia išviso ne prie ko. Aš vis tiek tikiu tuo. Tai mano tiesiog dabar. Dievas taip pasakė ir tai išspręsta”. Matote? Tai tikėjimas.

Bet viltis sako: “Dievas taip pasakė, ir aš tikiuosi tai kada nors gauti”. Jūs matote? “Aš tikiuosi, kada nors”. Ir kol šėtonas gali padaryti tai, kad jūs atidėliotumėte kitai dienai, tai viskas, ko jam reikia. Teisingai. Jūs niekada šito negausite. Tiesiog tikėkite, kad jūs gavote tai tiesiog dabar…tai jūsų asmeninė nuosavybė. “Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome”. Teisingai? Tikėjimas veikia dabar. Ji tikra. Jokia… O-o! Užtikrinu jus, kada išeina tikėjimas, liga ir visa kita, jie tiksliai kaip sniego gniūžtė ant karšto pečiaus. Jie tiesiog tirpsta. Nuo tikėjimo viskas bėga. Nes tikėjimas atsistoja ir pradeda valdyti. Kada tikėjimas sako, visa kita tyli. Teisingai.

30 Šios senos ligos užriša tokius mazgus ir visokias senas smulkmenas, sakydamos: “Stebuklų dienos praėjo” ir viena, kita, trečia. Bet tegu kartą pakils tikėjimas, parodys savo raumenis ir pasakys: “Aš valdysiu”. Užtikrinu jus, visa kita tyli, kada tikėjimas daro tai. Štai su tokiu draugužiu mes norime turėti reikalą. Teisingai?

O kaipgi mes gauname tikėjimą? “Tikėjimas ateina iš klausimo, klausimo ko? Dievo Žodžio”. Tai tiesa. Jūs negalite grįsti jo ne ant nieko kito, išskyrus Dievo Žodžio. Tai turi turėti… Taigi, negalima turėti tikėjimo, tiesiog kalbant: “O-o, na, jeigu tu prieisi čia ir prisiliesi prie šito, tai padarys tave sveiku. Arba prisiliesk prie radijos, arba prisiliesk prie vieno, kito ir trečio”. Aš…aš tiesiog negaliu ryžtis tam. Ne, ponai. Aš turiu turėti kažką tvirtą, pagrįstą ir…tvirčiausią, kas man žinoma – tai Dievo Žodis.

31 Kartą vienas pagyvenęs juodaodis draugas (aš matau šiuos juodaodžius žmones, sėdinčius čia), jis pasakė: “Man geriau stovėti ant Dievo Žodžio, negu stovėti ant žemės”. Pasakė: “Aha, kaip dėl šito?” Pasakė: “Tu…” Jis pasakė: “Jis tvirtesnis už žemę”. Pasakė: “Aš stovėsiu ant Dievo Žodžio, kada nebus šito pasaulio”. Tai tiesa. Jis pasakė: “Nes dangus ir žemė praeis…” Oi, aš… Jis pasakė: “Man geriau stovėti ant Dievo Žodžio,
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 38

negu stovėti danguje, – (štai kaip ten buvo), – negu stovėti danguje”. Jis pasakė: “Nes dangus ir žemė praeis, bet Dievo Žodis nepraeis”. Tai tiesa. Kada Dievas taip pasakė, tai išspręsta. Taigi, jūs tvirtai grindžiate savo tikėjimą.

32 Tai štai, aš pripažįstu tai, kad Bažnyčioje yra didelės stiprios dovanos, veikiančios ir padedančios žmonėms. Taip. Bet dauguma žmonių pamokslauja Dieviškąjį išgydymą, pavyzdžiui, jie važinėja po šalį ir sako: “Na ką gi, mieste yra brolis toks tai. O-o, tai bent. Dabar aš tapsiu sveikas”. Ne-ne. Nė trupučio…?… Tai ne brolis toks tai mieste; tai Jėzus Kristus mieste, – štai kas. Suprantate? Tas ir yra. Štai, ir Jo Žodis…

33 Ir taip, aš iš visų jėgų stengiausi kalbėtis su žmonėmis tokiu būdu, kad jų tikėjimas… Taigi, tai tiesa, kad aš pripažįstu tai, kad tai… Kol mūsų mažai šiandien vakare, aš noriu eigoje papasakoti jums nedideles paslaptis ir taip toliau. Tai štai, yra…yra dalykai, kad… Tai tiesa. Ir visi jūs važinėjote į mano susirinkimus įvairiose vietose ir, (daugelis iš jūsų) ir, atvirai sakant, jūs dar nė karto nematėte ant pakilos, kad ką nors ten atvestų ir kad su juo neįvyktų tiesiog ten. Tai visiškai teisingai.

Atvirai sakant, aš niekada gyvenime neprašiau Dievo to, ko aš negaučiau (tai tiesa), galbūt, ne tokiu būdu, kaip aš apie tai prašiau, bet aš tai gavau. Aš mačiau, kaip žmonės kildavo tiesiog nuo mirties prieangio (ten stovėjo daktaras), kada jie buvo priešmirtinėje agonijoje ir kriokimas gerklėje, ir mačiau, kaip tie žmonės gyveno savaitę, o paskui mirdavo. Suprantate? Dievas sako man: “Aš išgirsiu tavo maldą…” Bet visame reikia žinoti Dievo valią. Ir tai liečia tarnavimą, žmones. Suprantate?

34 Kada stoviu prieš žmones, ir Dievas parodo regėjimą, būtent tai, kas įvyks, tuomet žinai, kas įvyks, ar bus mirtis ar gyvenimas, arba ką jiems reikia ištaisyti, arba kažkas panašaus. Kartais aš matau, kad tamsa gaubia žmones; tai mirtis. Ir aš tiesiog nieko nesakau, tesiu toliau. Bet kada aš matau [laidotuvių–Red.] procesiją, aš žinau, kad atėjo galas. Suprantate? Ir tada jūs girdėdavote kartais, kaip aš… Ir jūs atidžiai stebėkite bet kurią minutę (tai ne aš), bet jūs stebėkite, kada ir ką Jis besakytų: “TAIP SAKO ŠVENTOJI DVASIA (arba) VIEŠPATS”, jūs atidžiai sekite, ar nebus tiksliai tokiu būdu. Bus būtent taip.

35 Taigi, pradžioje tikėjimas turi būti pagrįstas ant Žodžio. Dievo Žodis kildina tikėjimą. Taigi, jeigu Dievas taip pasakė, tuomet aš tuo tikėsiu. Aš tuo tikėsiu visa savo širdimi. Tai tiesiog ne dėl brolio Branhamo. “Brolis, kažkas kitas uždėjo ant manęs rankas, aš tikiu, tai ir buvo tas”. Tai neturi… Tai paklusnumas nurodymams. Bet mano rankos, uždėtos ant jūsų, tokios pat, kaip rankos brolio…brolio Juozapo arba bet kurio kito tarnautojo,
39 IŠTARTAS ŽODIS

arba kito paprasto bažnyčios nario. Kiekvienas, kuris tiki Dieviškuoju išgydymu ir esantis Krikščioniu, turi teisę melstis už ligonius. Visiškai teisingai. “Išpažinkite vienas kitam savo nusikaltimus ir melskitės vienas už kitą, kad jums pasveikti”.

Taigi, tai tiesa, kad kažkoks didis žmogus, didis tikėjimo karys, turi daugiau tikėjimo (to drąsaus tikėjimo), kad stovėti ten ir pašalinti tai. Bet jeigu jūs nestovite tiesiog ten su tuo pačiu tikėjimu, tai vėl sugrįš. Pas mane buvo žmonės (su šita Biblija), kuriuos atvesdavo ant pakilos, kurie netgi negalėjo matyti savo rankos prieš save ir skaitė skyrius iš šitos Biblijos, o sekantį vakarą sugrįždavo tokiais pat aklais, kokiais jie buvo pačioje pradžioje. Suprantate? Nes, pirma, jie stovi ten, jie po tuo patepimu ir, o-o, pas juos visi dangūs ugnyje.

36 Tarp kitko, (jos čia nėra) mano žmona neseniai vakare buvo ant pakilos Fenikse, Arizonos valstija, (o mes nugyvenome kartu jau vienuolika metų), ir pirmą kart ji stovėjo ten, kada ant manęs buvo patepimas. Ji burnos negalėjo atverti; ji tiesiog stovėjo ten. Ir žmonės kalbėjo… Aš pasakiau jai kažką; ji tiesiog stovėjo ten. Pas ją buvo labai keistas žvilgsnis, o mažyliai…ji…tikriausiai, dvi mažylės, vienai mažai mergaitei aštuoni, o kitai vakar sukako trys. Ir mes…ir jie tiesiog stovėjo ten. Jie negalėjo pasakyti nė žodžio, nuėjo nuo pakilos su ašaromis. O aš nepastebėjau šito, aš… Juos pakvietė. Ji labai drovi (tie, kas žino ją). Taigi, ji nenorėjo ateiti ant pakilos, kaip mes ką tiktai sakėme. Ir Billi Polas ten už nugaros, mano sūnus, jis pasakė, kada aš jau pradėjau melstis ir nustojau pamokslauti, ir patepimas apgaubė mane, aš pasakiau… Billas pasakė: “Mama… Ji pažadėjo ateiti ant pakilos”, (o ji aprengė vaikus pačiais gražiausiais drabužiais, ir štai jie sėdėjo ten, jūs žinote, kad ateitų ant pakilos). Ir aš…mes atvedėme juos ten. Ir kai ji atėjo, ji tiesiog stovėjo ten. Ir ji pasakė…ji pasakė (grįždama namo), ji pasakė: “Brangusis, aš…aš nenorėjau, negalėjau… Daugiau taip neprašyk manęs pakilti ten”. Matote, jūs tiesiog nesuvokiate. Suprantate?

37 Egzistuoja patepimas, asmeniškai… Taigi, galbūt, yra tai, kaip, jūs žinote, kaip kartą buvo… Argi kartą sesuo ir brolis Mozės nesijuokė iš jo dėl to, kad jis vedė kitos spalvos mergaitę, egiptietę? Ir argi jie nesijuokė? Ir atsitiko, kad Dievas ten buvo ir išgirdo tai. Teisingai? Jis tiesiog ten buvo ir išgirdo tai. Taip. Ir kada tai įvyko, Jis pasakė: “Atvesk juos čia”. Pasakė: “Argi jūs nebijote Dievo? Žinant, matant, ką Aš padariau dėl to žmogaus ir buvau jam palankus”. Jis pasakė: “Jeigu jūsų tarpe bus kas dvasinis arba pranašas, Aš, Viešpats, apsireikšiu jam regėjimuose ir taip toliau. Bet ne taip su Mano tarnu Moze”. Jis pasakė: “Aš kalbu su juo veidas į veidą”. Jis pasakė: “Argi jūs nebijote Dievo, matant, kad Aš išsirinkau šitą žmogų?” Ir Mirjama išbėrė raupsai.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 40

Ir taip yra. Ir…ir… Ji turėjo pasilikti už stovyklos septynias dienas, ir Mozė puolė veidu ir pasimeldė už ją.

Tai tiesa. Egzistuoja patepimas. Tai tiesa. Bet žmonės nėra gydytojais. Dievas – Gydytojas. Teisingai. Jie tiktai gali jums tai paaiškinti arba pasimelsti, arba prisijungti prie jūsų savo maldomis. Bet išgydymas – tai – ateina per tikėjimą klausant Dievo Žodį.

38 Ir štai, Abraomas, kada jis buvo pašauktas iš Chaldėjos, Ūre miesto… Kuo buvo Abraomas? Paprastu žmogumi, kuris kartą išėjo ten. O-o, aš labai tai mėgstu. Man darosi taip malonu, kada aš galvoju, kaip Jis…Dievo Balsas prabilo jam ir pasakė: “Abraomai, palik savo tautą”. Argi nekeista, kad Dievas paskatina mus atsiskirti? Šiandien pasaulis nori maišančių, teisingai? Bet Dievas nori išskiriančiųjų. Taip, pasaulis sako: “O-o, mums nereikalingas tas senas pastorius. Jis atsilikęs. Jis netiki, kad mums galima leisti viena, kita ir trečia. Mums reikalingas jaunas vaikinas, kuris…kuris sujungiantis”. Bet Dievui reikalingi išskiriantieji. Išskirkite. Šventoji Dvasia pasakė: “Išskirkite Man Barnabą ir Saulių”.

Išskirimas… Ir Dievas pašaukė Abraomą ir išskyrė jį. Taigi, viena, kuo jis turėjo tikėti – tai Dievo Žodis. Tikėjimas ateina iš klausimo. Visi svarstymai ir sveikas supratimas turėjo praeiti, ir jis turėjo remtis būtent ant “TAIP SAKO VIEŠPATS”.

Žiūrėkite. Abraomui buvo septyniasdešimt penki metai; Sarai buvo šešiasdešimt penki. Jis pasakė: “Abraomai…” Jis ruošėsi duoti jam kūdikį iš Saros. Taigi, Abraomas negalėjo pasakyti: “Taip, leisk man dabar pagalvoti. Jeigu tai ir gali būti, leisk man nueiti ir paklausti gydytojo, ar galės Sara atstatyti savo jėgas”, ir taip toliau ir panašiai. Juk jis negalėjo logiškai susivokti tame. Bet jis pastatė savo tikėjimą ant “TAIP SAKO VIEŠPATS”.

39 Tada tikėjimas ateina iš ko? [Susirinkimas sako: “Iš klausymo”.–Red.] Klausymo ko? Viešpaties Žodžio. Dievo Žodis išsprendžia klausymą. Abraomas patikėjo tikėjimui – patikėjo Dievui tikėjimu, nes taip pasakė Dievo Žodis. Jis nesvarstė; jis neabejojo; jis tiesiog tikėjo Dievo Žodžiui. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tokiu pat būdu ir mes gauname šiandien tikėjimą – tikėdami Dievo Žodžiui. Būtent taip.

O-o, kada jūs parodysite man vyrus ir moteris, kurie taip pagrindžia savo tikėjimą… Nesivilia tuo… Suprantate? Jeigu pas jus tiktai viltis, jūs sakote: “O-o, aš…aš tikiu, kad Dievas tai padarys. Taip, pone. Aš tikiu tuo”. Jūs dar viliatės. Bet kada tikėjimas iš tikrųjų įsitvers, tai jau padaryta.
41 IŠTARTAS ŽODIS

Niekas negali pajudinti. Tiksliai; tiktai… Jūs tiesiog sakykite: “Na, aš tikiu, kad Dievas taip pasakė. Aš…aš grindžiu ant šito savo tikėjimą. Aš tikiu tuo”. Bet štai, jeigu jūs… Tuo neapgausi. Dievas – tai ne melas. Ir šėtonas – ne tuščia grėsmė. Jis nepriims jūsų blefo. Bet kada pas jus iš tikrųjų bus tikėjimas, šėtonas tai žinos. Taip. Jis žino, ant ko stovi tikėjimas.

40 Pažiūrėkite ten… Labai dažnai susitinkant, kada Jėzus susitikdavo su juo, jis žinojo, kas jis, Jis pasirodė žymiai stipresniu priešininku, kada jis susitiko su Dievo Sūnumi. Kada jis susitiko su Moze, jis pasakė: “Nagi, išreikšk…išreikšk savo greitą pyktį, Moze, ir sudaužyk tuos įsakymus”. Jis tai padarė.

Bet kada jis susitiko su Jėzumi Kristumi, Jis pasakė: “Parašyta: ‘negundyk Viešpaties, tavo Dievo’.” Matote? Tuomet jis suprato, kad Jis buvo jam neįkandamas. Jis nesuprato to nekalto prasidėjimo (tai yra šėtonas), jis negalėjo šito suprasti. Bet kaip tik tada Dievas ir apvyniojo jį aplink pirštą, kada buvo nekaltas prasidėjimas.

41 Taigi. Po to atėjo… Ir taip, viena, ką turėjo daryti Sara – tai tikėti tuo, ką pasakė Abraomas, jos vyras. Štai, ji pasakė… Abraomas pasakė jai, kad ji turės kūdikį. Koks tai nuostabus paveikslas… Aš nelaikysiu jūsų labai ilgai. Bet koks tai nuostabus Kristaus ir Nuotakos paveikslas. Taigi, Dievas prakalbo Abraomui ir pasakė Abraomui – o Sara buvo nuotaka, Abraomo žmona. Ir Dievas kalba Kristui, o mes – Jo Žmona, Jo Nuotaka. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Koks nuostabus paveikslas. Tai štai, aš šito nesuprantu; Sara irgi nesuprato. Bet Abraomas išgirdo Dievo Žodį. Taigi, Jėzus išgirdo iš Dievo, ir Jis pasakė mums, ką daryti, ir mes tikime Jėzui. Teisingai? [“Teisingai”.] Ir mes tikime tuo, kas neįmanoma, neįsivaizduojama, mes vis tiek tam tikime. Nes Kristus taip pasakė. Jeigu Dievas taip pasakė, tai nuspręsta. Mes tiesiog tikime tuo.

42 Taigi. Ir štai Sara, ji patikėjo kas neįmanoma. Argi lengva buvo Hagarai tada, kada ji atėjo – tiksliau, Onai, šventykloje. Ir kartą ji įėjo. Aš įsivaizduoju, matydamas, kaip ji keliauja į Silomą garbinti Viešpaties. Ir kai ji buvo kelyje, aš matau, kaip visi eina, moteris kalba: “Pažiūrėk ten. Matai, ponia Džons užsidėjo naują skribelaitę. Argi ji negraži?” Kita sako: “Štai vėl ponia Džon Dau, ta pačia sena skarele, kurią ji nešioja paskutinius dešimt metų”. Tai apie tai, kad jie… Bet Ona ėjo su kitu tikslu.

Tepadeda mums Dievas, kada mes einame į Dievo namus, nežiūrėti, kas kaip apsirengęs arba žiūrėti, kas ten, bet eiti su vienu tikslu: susitikti su Dievu. Jos nejaudino, kaip, pas ką buvo nauja skribelaitė, ir kas buvo naujais drabužiais, arba kaip su… Ji ėjo ten, nes tikėjimas ateina iš klausymo.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 42

Ir ji buvo nevaisinga, neturėjo vaikų. Ji matė Dievo Žodį, kuriame Sara gavo kūdikį, kada ji jau nebegalėjo gimdyti. Todėl, jeigu Sara gavo jį, tai ir Ona galėjo gauti. Amen. Štai, prašom; jie turėjo liudijimą.

43 Taip, nagi minutei sustosime prie šito. Jeigu pas šitą poną Džoną Dau buvo vėžys ir jis pasveiko, tai ir jūs galite tai turėti ir pasveikti. Suprantate? Tikėjimas ateina iš klausymo. Teisingai? Jeigu šitas žmogus buvo aklu ir gali dabar matyti, tuomet ir jūs galite praregėti, jeigu jūs akli. Jeigu su šituo suluošintu žmogumi, kuris negalėjo vaikščioti, tai ir su jumis irgi, jūs galite pasveikti. Tokiu pat būdu kongresmenas Opšou (kuris pamokslavo, mano manymu, už šitos kafedros), kada jis perskaitė apie Florens Naitingeil ir apie jos ligą… Jis išgirdo apie šitą vietinį batsiuvį, kuris buvo paraližuotas (baptistų diakonas), sėdėjo savo vežimėlyje apie dešimt metų, ji vežiojo ten ir šen, kad jis atliktų savo darbą – savo pareigas baptistų bažnyčioje. Ir kada virš jo pasirodė regėjimas ir buvo pasakyta, kad jis buvo prikaustytas prie šito vežimėlio visus tuos metus su stuburo lūžiu, ir skersai štai šitos vietos, nugaroje buvo virbalai, taip kad netgi jis negalėjo pasijudinti; ir šitas žmogus tapo visiškai sveiku. Kongresmenas Opšou pasakė: “Jeigu tai gali įvykti su juo, tada tai gali įvykti ir su manimi”.

“Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio”, apreikšto Dievo Žodžio. Suprantate? Jeigu Florens Naitingeil, gulinti ten, mirštanti nuo vėžio, svėrė kažkur dvidešimt kilogramų, galėjo atsistoti visiškai normalia ir sveika (šiandien sveria daugiau šešiasdešimt kilogramų), visiškai normalia ir sveika, tai ir su kiekvienu sergančiu vėžiu, esančiu čia, gali būti tas pats.

44 Jeigu ta Džordži Karter Miltaune, kuri gulėjo ten devynis metus ir aštuonis mėnesius, netgi negalėjo pajudinti rankom, negalėjo pakelti spaudyklės, tuberkuliozė ją visai prarijo, prieš penkis metus iki to daktarai pripažino beviltiška, numojo ranka, netgi nė karto nematė medžių arba kažko tokio devynių metų ir šešių mėnesių bėgyje, viena akimirka tapo visiškai sveika aštuonis metus atgal. Dabar ji groja pianinu Miltauno baptistų bažnyčioje. Jeigu ji galėjo pasveikti nuo šito, nuo tuberkuliozės, tai galite ir jūs, bet kuris ligonis.

45 Ona pasakė: “Paklausykite, jeigu Sara, būdama vos nešimtamete, galėjo priimti sėklą (Onai buvo, tikriausiai, kažkur, o-o, galbūt, keturiasdešimt, penkiasdešimt, šešiasdešimt metų, kažkur tiek), – ji pasakė, – tai ir aš galiu”. Tikėjimas ateina iš klausymo. Štai ji eina į šventyklą. Ji eina ten, kad…kad pagarbintų Dievą. Ji nekreipė dėmesio į tai, ką kalbėjo kažkas kitas, kad…kai kurie toliau kalbėjo apie vieną, kita ir trečia. Ji ėjo su vienu sprendimu, tai yra gauti atsakymą į savo maldą. Jeigu jūs čia šiandien vakare su tokiu požiūriu, tai jūs sugrįšite su tokiu pat palaiminimu, kokį turėjo Ona, su TAIP SAKO VIEŠPATS.
43 IŠTARTAS ŽODIS

46 Žiūrėkite. Nesvarbu, kad pamokslininkas, kad šitas arba anas, jūs ateikite į Viešpaties namus su tikėjimu. Ona įėjo; ji pribėgo prie altoriaus ir nukrito, pakėlė savo rankas ir pradėjo šaukti taip, kad nutraukė visą tarnavimą. Netgi kunigas pagalvojo, kad ji girta. Tokiu būdu… Su ja buvo viskas tvarkoje. Tas pats ir su daugelį žmonių, kurie tampa atvirais. Juos tiesiog neteisingai supranta. Ji nebuvo girta; ją neteisingai suprato. Ir dauguma vyrų ir moterų, kurie iš tikrųjų iš savo širdies gilumos, iš tikrųjų visiškai atsidavė Viešpačiui Jėzui Kristui, jie neišprotėję; juos neteisingai supranta. Štai ir viskas. Pasaulis pažysta savuosius. Taip pat ir Dievas pažysta Savus.

Ir ji meldėsi. Ir atžingsniavo Elis ir pasakė: “Moterie, tu kada nors išsipagiriosi nuo stipraus gėrimo?”

Ji pasakė: “Ne, mano viešpatie, aš neprisigėriau stipraus gėrimo, bet aš meldžiuosi, kad Viešpats nuimtų nuo manęs gėdą”. Stebėkite. Dabar…

Jis pasakė: “Tegu Viešpats suteikia tai tau. Telaimina tave Viešpats”. Ir tai viskas, ką ji norėjo žinoti. Ten buvo Dievo kunigas, ištarė ant jos Dievo palaiminimus. Ji buvo Dievo namuose.

Dievas galėjo įdėti į jos rankas kūdikį, jeigu būtų panorėjęs. Bet Jis daro viską tam tikru būdu. Neturi reikšmės, ar įvyko tiesiog ten arba ne. Į jos širdį nusileido Dievo Žodis; tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio. Ji priėmė tai tiesiog tada, nuėjo namo, džiaugdamasi: “Šlovė Dievui, bus kūdikis”. Ir po devynių mėnesių gimė mažasis Samuelis. Teisingai? Kodėl? Ji priėmė Dievą pagal Jo Žodį. Ji patikėjo. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio. Ji pamatė, kaip tai atėjo pas Sarą. Ji pamatė, kaip tai ateis pas ją.

47 Argi lengva buvo jaunai Marijai tada, kada Šventoji Dvasia ten sutiko ją, apgaubė ją. Ir didis angelas Gabrielius atsistojo kelyje ir pasakė: “Sveika, Marija. Palaiminta tu tarp moterų. Aš noriu pasakyti tau apie tai, ko niekada nevyko, bet įvyks dabar”. Amen. Pažiūrėkite, kuo ji turėjo patikėti. Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio.

Jis pasakė: “Tu turėsi kūdikį, nepažinusi vyro”.

Ji pasakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė. Tebūnie man pagal tavo Žodį”. Amen. Aš čia pradedu jausti šventą pagarbą. Pastebėkite, kada jūs apie tai mąstote, juk tie vyrai ir moterys, visi, kurie išviso siekė kažko šitame gyvenime, buvo tais vyrais ir moterimis, kurie priima Dievą pagal Jo Žodį ir tikėjo tuo. Būtent taip. Nesvarbu ką kalba pasaulis, ką sako mama, ką sako pastorius,
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 44

svarbiausia, ką Dievas pasakė. Aš neturiu tikėjimo tam, ką pasakė mama (tai yra mano mama, kuri pas mane); aš turiu tikėjimą į pastorių kaip į pastorių. Bet aš turiu tikėjimą į TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai viską išsprendžia. Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Žodžio. [Brolis Branhamas kelėta kartų beldžia į kafedrą–Red.] Aš tikiu tuo.

48 Man buvo nelengva, kada tas Angelas pasirodė man, pasakė man visa tai, kas turėjo įvykti. Bet ką aš padariau? Juk netgi bažnyčios prižiūrėtojas pasakė: “Billai, tu turėjai naktį košmarą. Geriau grįžk į Džeffersonvilį”. Pasakė: “Išsimiegok, sūneli”.

Aš pasakiau: “Jis buvo Žmogumi. Jis stovėjo ir kalbėjosi su manimi”.

Jis pasakė: “Tu su savo septynių klasių išsilavinimu pamokslausi Evangeliją visame pasaulyje?”

Aš pasakiau: “Taip Jis pasakė”.

Jis pasakė: “O-o, Billai, tau geriau eiti namo”. Pasakė: “Tau tiesiog prisisapnavo geras sapnas”.

Aš pasakiau: “Aš tam nepritariu. Ir Dievas vis tiek tai padarys, nes Jis pasakė, kad padarys, ir aš priimu Jį pagal Jo Žodį”. Ir Jis… Aš nugyvenau iki tos dienos, kada Jis visa tai sutvarkė ir padarė tiksliai tai, ką Jis pasakė. Ir Jis tai darys kiekvieną kartą.

Nereikia skubėti. Tiktai jūs skubate. Dievas neskuba. Jeigu Jis tai išsakė, tai Jis tai padarys. Amen. Jis ištikimas Savo Žodžiui. Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio.

49 Aš prisimenu, kaip vieną kartą Jėzaus laikais buvo vienas žmogus, kuris, tikriausiai, girdėjo ten, kad Jėzus galėjo padaryti taip, kad žmogus, drebantis nuo paralyžiaus, nustojo drebėti. Kažkokie vaikinai nuėjo ten ir paėmė jį, pakėlė jį ir paguldė ant sulankstomos lovos, atnešė prie kažkieno namų, ten, kur Jis pravedė nedidelį išgydymo tarnavimą. Ir be to, jie netgi negalėjo prieiti prie durų. Tikriausiai, ten stovėjo tiek pat žmonių, kiek čia (galbūt, vienoje iš tokių lūšnų, kurios pas juos ten buvo Palestinoje), kaip jis galėjo patekti vidų? Bet, broli, jis pasakė: “Užkelkite mane ant stogo”. Ir jie išardė stogą.

Ir kada Jėzus stovėjo ten, ir aplink pradėjo kristi purvas, aš galvoju, Jis nustebo: “Kas ten viršuje vyksta?” Pirma, jie nuplėšė skiedras. Jūs įsivaizduojate, nuleisti pro jas žmogų ir lovą, gana didelė skylė name.
45 IŠTARTAS ŽODIS

Bet jų mintyse buvo viena, tik viena: atnešti tą žmogų pas Jėzų, ir kažkas įvyko. [Brolis Branhamas kelėta kartų pabeldė į kafedrą–Red.] Ir, broli, sese, kada pas mus yra toks tikėjimas, viena mintyse: atvesti sergantį pas Jėzų, kažkas įvyks. Tiksliai. Štai būtent!

Ir jie išardė stogą, ir štai nusileidžia lova su drebančiu žmogumi. Jis pasakė: “Atleidžiamos tau tavo nuodėmės, sūnau. Imk savo patalą ir eik”. Ir jis nužingsniavo. Matote? Kada Dievas… Tikėjimas ateina iš klausymo. Kažkas pasakė jam, kad…kad Jėzus gali tai padaryti, ir jis patikėjo tuo. Ir jie atnešė šitą žmogų pas Jėzų, ir tikėjimas ėmėsi darbo.

Taigi, šiandien vakare Jėzus gali padaryti tą patį dėl kiekvieno esančio čia žmogaus. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Suprantate? Viena, reikia ateiti pas Jėzų. Patraukite šalin savo prietarus. Patraukite nuo savęs visokias baimes ir pasakykite: “Viešpatie, aš čia prieš Tave. Aš tikiu tuo ir priimu Tavo Žodį tiesiog dabar”. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą.] Ir tai išsprendžia reikalą. Kažkas įvyks. Taip, ponai.

50 Ir aš matau, kaip kartą moteris sėdėjo ten viršuje ir mezgė. Ir ji išeikvojo visus savo pinigus daktarams ir daug metų ji turėjo kraujavimą, ir niekas negalėjo jo sustabdyti. Ir staiga, jūs žinote, ji išgirdo, kad Jėzus… Maža, sena valtelė rėmėsi į tuos gluosnius, ir ji nuėjo. Aš matau, kaip ten stovi žmogus, šventyklos kunigas, sakydamas: “Paklausyk, sese. Jeigu tu susidėsi su tuo fanatiku, tada kaip tavo daktaras pasakė tau, kad nieko daugiau negalima padaryti, tai nuspręsta. Stebuklų dienos praėjo. Tas vaikinas – ne kas kitas, kaip tiesiog… Jis – belzebubas. Jis – kerėtojas. Ir štai tu bėgi pas štai tokį. Taigi, tu žinai, mums teks atskirti tave nuo bažnyčios”. O ji tiesiog brovėsi toliau.

Ji norėjo nusigauti iki Jėzaus. Jos tikėjimas buvo – jeigu ji galės išgirsti, kaip Jis pasakys vieną žodį, arba kas ten bebūtų, netgi jeigu ji galės prisiliesti prie Jo drabužių, ji pasveiks. Tad ji ėjo tiesiai pro visus kitus. Ir ji atėjo ten, ir ji prisilietė prie Jo, ir atsitraukė štai taip atgal.

Ir jūs žinote, Jėzus žino, kada kažkas vyksta. Aš matau, kaip Jis sustoja, žvalgosi į šalis į Savo klausytojus. Kažkas prisilietė prie Jo. Jis apsižvalgė, pasakė: “Tu”. Jis iki šiol tai daro. Teisingai? Jis iki šiol tai daro. Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Jis apsižvalgė aplink į Savo klausytojus ir pasakė: “Tu. Tavo tikėjimas išgydė tave. Tavo tikėjimas išgelbėjo tave nuo šito kraujavimo”. O-o! Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Žodžio, Dievo Žodžio, kaip nuostabu!

51 Aš įsivaizduoju mažą Mozę, kada jis buvo ten, užaugo…
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 46

Nors jį paėmė ten į Egipto rūmus, kur faraonai, ir visi mokslininkai ir menas, ir viskas… Ir jie buvo tikrais gydytojais. Jūs visi tai žinote; egiptiečiai. Kai kuriuos iš jų daiktų iki šiol nepasiekti mūsų dabartiniu mokslo laiku. Jie iki šiol negali surasti to, kas buvo pas tuos egiptiečius. Ir jie…jie negali šito suprasti.

52 Jums norėtųsi išsiaiškinti? Pažiūrėkite. Su Moze toje dykumoje buvo du milijonai žmonių. Taigi, su juo buvo seneliai; su juo buvo luošiai; su juo buvo akli žmonės; su juo buvo maži vaikai; su juo buvo jaunos mamos; su juo buvo pagyvenusios našlės. Ten toje dykumoje su juo buvo viskas. Ir jis buvo išmokytas viso egiptietiško mokslo. Man norėtųsi kaip nors žvilgtelėti į jo vaistinėlę ir pažiūrėti, kas per vaistai pas jį buvo, o jums? Jūs norėtumėte žvilgtelėti į ją? Aš parodysiu jums po kelių minučių. Jūs norite pamatyti, kas pas Mozę buvo vaistinėlėje? Tai gydė visokį aklumą. Tai gydė viską, kas buvo pas juos. Ir kai jie išėjo iš dykumos, jų tarpe nebuvo nė vieno ligoto žmogaus. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

O-o, kaip daktarams norėtųsi įsigyti tokią vaistinėlę. O tai lengva. Aš tiesiog atversiu čia ir parodysiu jums. “Aš – Viešpats, gydantis tavo visas ligas”. Tai būtent tai, ką jis turėjo, tas vaistas. Psalmė 103:3. Tiksliai. “Aš – Viešpats, gydantis visas tavo ligas”. Tai buvo jo – tai buvo jo vaistinėlė. Ir Dievas pasirūpino apie visa tai, ir Jis tas pats Jehova Dievas šiandien vakare, gyvena ir valdo. Tai Jo vaistinėlė. “Aš – Viešpats, gydantis visas tavo ligas, atleidžiantis visas tavo nuodėmes ir gydantis visas tavo ligas”. Jis tas pats Viešpats. Tai Jo vaistinėlė. Štai kas buvo pas Mozę.

53 Kaip Mozė… Kaip jis galėjo po to, kai tie Egipto mokslininkai prikimšo jį ten žiniomis ir įkalė jam visa tai (kaip balzamuoti kūną ir kaip daryti tai, ir valgyti česnaką, ir visa kita, kas pas juos ten buvo, ir visokius vaistus, ir gudrius “daikčiukus”, kurie pas juos buvo ten Egipte), kaip jis išviso galėjo išmušti iš savęs visa tai? Jūs žinote, kaip? Nes pas jį buvo dievobaiminga mama, kuri sodindavo ten jį ant kelių, nuošaliai nuo visų tų mokslininkų ir kalbėjo: “Moze, tu išrinktas Viešpaties. Dievas davė man tave ir tavo pažadas. Mes matome ant tavęs Dievą. Ir kartą tu išlaisvinsi savo brolius”. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Aleliuja! Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo iš Dievo Žodžio. Ir jis tai padarė!

54 Kaip mažasis Samsonas… Aš įsivaizduoju, matydamas ten mažąjį Samsoną su septyniomis nukarusiomis kasomis. O-o, kai kurie žmonės piešia jį taip, tarsi jo pečiai buvo durys, kaip tos durys ten gale, didelį stambų vyrą. Nenuostabu pamatyti, kaip toks žmogus užmuša liūtą arba užmuša tūkstantį filistiniečių asilo žandikauliu. Nenuostabu pamatyti, kaip jis paima miesto vartus ir nueina su jais; žmogus tokio sudėjimo.
47 IŠTARTAS ŽODIS

Bet Samsonas buvo tokiu mažyčiu garbanotu vabaliuku, kažkur štai tokio ūgio. Mažu vaikinuku. Bet jis buvo paprastu, mažu vaikinuku. Šiandien mes pavadintume jį vabaliuku, mažu, nulepintu berniuku, septynios mamytės – auksaspalvės kasytės, kabančios ant jo galvos, vaikščiojo visur, išlepintas vaikinukas. Bet matote, kaip jis užmuša liūtą… Aleliuja!

55 O-o-o, broli! [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Svarbiausia ne šuns didis kovoje; svarbiausia karingumo didis, kuris šunyje. Teisingai. Štai ko reikia: reikalingas tas, kuris turi šią drąsą ir tikėjimą Dievu, kad stovėtų ten ir sakytų: “TAIP SAKO VIEŠPATS”. Ateina tikėjimas ir visa kita atsistoja į savo vietas (amen), kada pradeda veikti tikėjimas. Bet tikėjimas ateina iš klausymo.

56 Aš matau, kaip tas mažas, garbanotas vabaliukas eina ten, ruošdamasis aplankyti savo draugę. Ėjo ten ir išbėgo liūtas, jis buvo bejėgiu. Ir Dievo Dvasia nužengė ant jo; jis tiesiog paėmė tą liūtą, suplėšė jį į gabalus ir numetė. O-o, tai buvo paslaptimi. Taip, ponai. Kodėl? Kas išsiskyrė tame žmoguje? Ant jo nužengdavo Viešpaties Dvasia.

57 Leiskite man pamatyti kokią nors baigščią bažnyčią, kuri bijo pasitikėti Dievu, arba šeimą, ir leiskite Dievo Dvasiai apgaubti tą šeimą arba tą žmogų, arba tą bažnyčią, ir stebėkite, kas įvyks. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Broli, užtikrinu tave, skeptikai išsilakstys, kaip tarakonai vasarą, kada jūs įjungiate virš jų šviesą. Visiškai teisingai. Taip, ponai. Viskas dingsta. Tikėjimas ateina ir “Aš viršininkas”, – sako tikėjimas. Visa kita dingsta. Neturi reikšmės, kas ką pasakė, Dievo Žodis – Amžinas, teisingas.

58 Aš girdžiu, kaip Samsonas sako… Aš girdžiu, kaip jos motina sako: “Brangus Samsonai, kas… Aš žinau, kas pas tave… Dabar tu…tu paprastas berniukas, bet tu – nazarėjus Viešpačiui. Viešpats prieš pasaulio sutvėrimą paskyrė tave dėl šito tarnavimo”.

– Ką tai reikia, brangioji mama?

– Tu turi auginti tas septynias kasas.

Ir kol Dievas mato tas septynias kasas, Jis mato Savo pažadą. Aleliuja! Kartą juos nukirpo, bet jie vėl užaugo. Kada pagyvenęs Samsonas stovėjo ten ir pamatė tas septynias kasas, jis žinojo, kad Dievas gali pažvelgti žemyn ir pamatyti Savo pažadą; Jis buvo įpareigotas Savo Žodžiui.

59 Aš kalbu šiandien vakare, kad kiekvienas esantis vyras arba moteris [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.], kurie priims šiandien vakare Jėzų Kristų
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 48

kaip savo Gydytoją arba kaip savo Gelbėtoją, ir priims Dievo Žodį, kada Dievas pamatys Savo pažadą, Jis išpildys jį. Amen. Manęs nejaudina, kiek velnias paguldydavo jus liga, leukemija, vėžiu, tuberkulioze arba sužalojimu, arba ką jis bedarytų, jūs tiesiog priimkite tą Dievo pažadą, Dievo Žodį, ir pasakykite: “Aš tikiu tuo”. Aleliuja! Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Dievo Žodžio.

60 Juk Dievas žvelgia žemyn ir mato tą pažadą, padengtą Jėzaus Kristaus Krauju, kažkas turi įvykti. Samsonas buvo ten žemai ir malė. Jis buvo aklas, ir jis ištiesė ranką. Jis dar negalėjo jų užčiuopti. Jis pasakė: “Syki jie ten bus”. Taip, ponai. “Kada Dievas pamatys mano septynias kasas [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.], Jis išpildys man Savo pažadą”.

61 Ir kada Dievas pamatys, kaip jūs priimate Jo švarų Žodį ir sakote: “Tai Tavo Žodis, Viešpatie”. Tada Dievas pamatys Savo pažadą. Kada Jis pasakė: “Ko tiktai jūs prašote, tikėkite, kad jūs tai gaunate, ir jūs tai turėsite. Tai bus suteikta jums”. Broli, Dievas išpildys Savo Žodį.

62 Aš, tikriausiai, sutikau visokios rūšies pasipriešinimus, kuriuos gali sutikti žmogus. Aš sutikdavau ant pakilos maniakus; aš sutikdavau žynius; aš sutikdavau kerėtojus, visokius demonus ir bet ką. Bet kada aš susitinku su tuo, aš prisimenu, ką Dievas pasakė: “Aš stovėsiu šalia”. Ir aš dar nė karto nemačiau, kad Dievas nelaimėtų pergalės. Pasakė: “Tu padaryk taip, kad žmonės patikėtų tau, ir būk nuoširdus, kada melsies, ir niekas neišsilaikys prieš tavo maldas”.

Štai kodėl ant pakilos jūs matote, kaip visa tai vyksta. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Aš tikiu Dievu. Tikėjimas ateina iš klausymo. Jis taip pasakė man. Ir aš tikiu tuo. Ir Jis pasakė tiesiog čia Žodyje, kad: “Ko jūs bepaprašytumėte, kada meldžiatės, tikėkite, kad jūs tai gaunate. Jeigu jūs pasiliksite Manyje ir Mano Žodis pasiliks jumyse, prašykite, ko panorėsite; tai bus duota jums”. Taip. “Dar valandėlė ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos”.

63 Broli, jeigu tarnautojai šito nepriims, Dievas prikels akmenis į jų vietą. Dievas kažką padarys. Jis padarytų… Jis galėtų padaryti taip, kad žuvis pamokslautų Evangeliją. Amen. Štai kaip aš tikiu Dievu. Jis Visagalis. Aš tikiu, kad dangaus paukščiai pamokslautų Evangeliją, jeigu žmogus nepamokslautų. Dievas taip paskyrė. Ir kada Jo valia tame, kad kažkas įvyktų, tai akmenys šauks arba dar kas nors.

64 Ir kada Dievas pamatė Savo pažadą, Jis pamatė, kad Samsono plaukai vėl užaugo, tai buvo Dievo pažadu Samsonui. Taip.
49 IŠTARTAS ŽODIS

Ir kada Dievas pamatė Samsoną su Jo pažadu, Dievas privalėjo patvirtinti Samsoną. Jis štai taip įsirėmė rankomis į tas dideles senas kolonas ir pajudino jas. Jam vėl sugrįžo jo jėga.

65 Ir kada… Galbūt, liga iki tiek pakirto jus, kad jūs jau vargu ar turite jėgų. Galbūt, yra kažkas, ką jūs tiesiog negalite… Galbūt, jūs tokie akli, kad vargu ar galite, negalite matyti. Galbūt, jūs tokie ligoti, kad vargu ar galite pasikelti. Bet tiesiog pritaikykite tą pažadą: TAIP SAKO VIEŠPATS. “Tu pasakei, kad ko aš tik nepaprašysiu, kada melsiuosi, kad aš tikėčiau, kad gaunu tai. Kad aš tai gaučiau ir priimčiau, tarsi tai jau padaryta”. Tikėkite tuo dabar. “Nes pas mane yra tikėjimas, o ‘Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome’. Aš tikiu tuo, Viešpatie”.

Dievas pažvelgs tiesiai į mūsų širdį ir pamatys tą pažadą. Ir ligos išsilakstys į visas puses. Luoši vaikščios; akli praregės; kurtieji išgirs; nebyliai prabils. Kodėl? Jie priėmė Dievą pagal Jo Žodį. Taip, ponai. “Tikėjimas ateina iš klausymo, o klausymas iš Dievo Žodžio”.

66 Aš turiu atlikti vieną veiksmą, jeigu Dievas tai suteiks. Štai, po kelių minučių, tiesiog čia, po to kai kalbėjau štai taip. Dievas pažadėjo man visa tai. Pasakė: “Tu žinosi žmonių širdžių paslaptis; tu visa tai darysi. Jis įdėjo Savo Dvasią…” Iš kur aš žinau? Štai aš stoviu čia ir kalbu. Aš nežinau, ką Jis padarys. Bet aš tikiu, kad Jis padarys tai. Nes Jis pasakė, kad Jis darys tai. Teisingai. Ir kas tai? Tai Jo malonė jums: “Aš, Viešpats, pasakiau tai. Aš, Viešpats, padarysiu tai”. Ir man nereikia jaudintis; tai…tai Dievo darbas. Dievo darbas – rūpintis Savo Žodžiu. Jis…Jis turi išpildyti Savo Žodį kiekvienam žmogui. Ir Jis tai padarys. Tegu dabar Viešpats palaimina jus, kada mes nulenksime minutei galvas.

67 Brangus Tėve, o-o, galbūt, mes labai daug kalbame. Aš meldžiu, kad dabar Tavo Dvasia praeitų per šią auditoriją, jaučiant, kad Tu čia ir Tu šalia. Ir dabar aš meldžiu, kad Tavo didingi palaiminimai nugultų ant visų šitų žmonių. Ir tegu dabar ateis Šventoji Dvasia, ir tegu Ji tiesiog patvirtins šį Žodį. Aš pasistengiau, Viešpatie, kukliai, nemokytai ir kaip tiktai aš galiu, pasakyti žmonėms, kad tikėjimas ateina iš klausymo Tavo Žodžio. “Ir pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”. Žodis sugrįžo į Dangų. Žodis vėl atėjo Šventosios Dvasios pavidalu ir pasiliks su mumis visąlaik. Jis pasakė: “Kada ateis Jį, Šventoji Dvasia, Ji primins jums visa tai, ir praneš, kas dar turi įvykti”. Viešpatie, Tu tai pažadėjai, ir Tu tai padarei, ir Tu išpildei Savo Žodį. Ir šiandien vakare mes dėkingi už tai, kad stovime čia šitoje nedidelėje bažnyčioje.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 50

Palaimink čia kiekvieną. Tegu Tavo didingas Artumas, Viešpatie, tiesiog pripildys kiekvieną širdį, o Viešpatie, kad mūsų širdys taip nudžiugtų, kad mes daugiau nebegalėtume tylėti ir garsiai šaukti: “Aleliuja Avinėliui!” O-o, kaip Jis išpirko mus nuo nuodėmingo gyvenimo.

Prisimename, kaip ten Raštuose, kada Tu atėjai į žemę, Tu tikėjai Dievo Žodžiui. Tu žinojai, kad Dievas išpildys Savo Žodį. Štai kodėl Tu sakei: “Sugriaukite šitą šventyklą. Aš per tris dienas atstatysiu ją”. Nes Dovydas pasakė: “Nepaliksiu Jo sielos pragare ir neleisiu Mano Šventajam matyti suirimo”. Tu tikėjai Dievo Žodžiui dėl to vieno pažado. Ir nužengei į tamsos kalėjimus, nes Tu žinojai, kad Dievas išpildys Savo pažadą, nes Dovydas buvo pranašu. O pranašas po patepimu nemeluos.

Ir aš dėkoju Tau, Dangiškas Tėve, už šitą duotą pavyzdį. Ir štai, mes priimame šiandien vakare ir tikime tuo. Ir aš einu į priekį mesti iššūkį. Ir ne dėl akių, bet dėl Dievo šlovės. Kad vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės, kurie sėdi čia šiandien vakare šitoje grupėje, galėtų žinoti ir tikėti, kad iš tikro Tu prikėlei Savo Sūnų, Jėzų, iš mirusiųjų, ir Jis gyvena šiandien vakare tarp mūsų, gyvas, prisikėlęs Viešpats Jėzus. Ir tai patvirtina Raštas, kad: “Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius”. Suteik visa tai per Jėzaus Vardą. Amen.

68 Atleiskite man, draugai, kad taip ilgai kalbėjau. Aš pasakiau… Aš pažiūrėjau į šį laikrodį, ir aš vos neužmiršau apie tai. Telaimina jus Viešpats. [Brolis Branhamas kalba kažkam prie kafedros–Red.] Kur Billis, jis čia? Gerai, maldos kortelės, išrikiuokime kelėta žmonių į eilę. Pas ką maldos kortelė numeris 1? [Tarpas juostoje–Red.]

69 Rytoj susirinkimas, kur tai bebūtų. Lankykite savo bažnyčią. Po to rytoj po pietų, jeigu jūsų bažnyčia nepraveda tarnavimo, ateikite čia į mūsų nedidelį tarnavimą. Aš čia, kad tiesiog…dėl Dievo šlovės, stengiuosi padėti jums ir meldžiuosi, ir prašau Dievo palaiminti jus, ir saugotų visus jus sveikais ir pripildytais Jo šlove ir jėga. Ir aš…aš žinau, kad Jis tai padarys. Taigi… Pasveikinkite savo pastorius. Man nesvarbu, presbiterionas jis ar katalikų kunigas. Kuo jis bebūtų, man neturi reikšmės. Jeigu šitas žmogus gimė iš aukšto ir tiki Dievu, tai jis – mano brolis. Nesvarbu, kokia jo žymė. Jis – Krikščionis.

[Brolis Branhamas kalba kažkam dėl maldos eilės–Red.] kiek dar žmonių galima pastatyti ten į eilę? Aš turiu galvoje, kiek pas jus ten žmonių? Kažkur penkiolika, dvidešimt? A? [Tarpas juostoje–Red.]

70 Taip pat ir atimu visą šį laiką. Aš nenorėjau užimti tiek laiko.
51 IŠTARTAS ŽODIS

Taigi, vieną minutę švelniai padainuosime, jeigu norite. Pažiūrėsim. Sudainuokime Iš dangaus nusileido…arba… Kas nors čia žino šią giesmę Iš dangaus nusileido? Aš norėčiau paklausyti, kaip koks nors geras solistas sudainuos ją man rytoj po pietų, jeigu jis gali. Tai viena iš mano mėgstamiausių giesmių. Ir… Gerai. Tuomet Tikėk, tik tikėk, broli, jeigu nori, tiesiog sugrok kelėtai minučių.

71 Taigi, tegu niekas netriukšmauja; pasėdėkite dabar tyliai. Nes, suprantate, tai maišo…jeigu viskas ramu… Taip, kas iš jūsų čia šitame pastate neturi galimybės patekti šiandien vakare į šią maldos eilę… Aš nežinau, kiek mes melsimės, galbūt, kiek man žinoma, kol mes nepasimelsime čia už visus. Bet jums nebūtinai būti maldos eilėje. Bet jūs neturite maldos kortelės, tačiau jūs sergate ir norite, kad Dievas išlaisvintų jus, pakelkite prašau ranką, kad aš turėčiau nors kokį bendrą supratimą. Oi, tiktai… Tikriausiai jis išdalino maldos korteles po visą pastatą arba visur, kur yra žmonės. Bet vis tiek… Tebūna su jumis Dievas.

Dabar, kiek čia Krikščionių? Pakelkite savo rankas! Naujai atgimusius Krikščionis? O-o, tai tiesiog nuostabu. Man atrodo, šimtas procentų. Šimtas procentų, argi tai nenuostabu?

72 Dabar, kas iš jūsų matė to Viešpaties Angelo fotografiją (kurią aš nufotografavau, žinote, kurią jie ten nufotografavo)? Pas mus čia buvo kelėta vienetų, bet šiandien vakare Billi užmiršo jas atnešti. Galbūt, jeigu man kada nors pavyks vėl atvažiuoti, aš atvešiu jas. Mes nepardavinėsime sekmadienį. Ne. Tai vis tiek man nieko neduoda; mes tiesiog perkame jas ir išsiunčiame jas tokiu pat būdu. Suprantate? Nes jos priklauso Duglaso Studijai Hiustone, Techaso valstijoje. Tad aš tiesiog perku jas ir atvežu jas žmonėms. Bet aš noriu, kad jos būtų pas žmones, kad jie pamatytų ir suprastų, kad mūsų Viešpats realus.

Taigi, jeigu…jeigu Jis ne…jeigu Jis ne su manimi, žinoma, aš… Man atrodo, aš labai panašus į kvakerį. Suprantate? Jiems tiesiog būtina turėti Viešpaties Dvasią, kitaip nieko negalės padaryti. Taigi, kas liečia Šventąją Dvasią, tai taip, ponai, Jis tiesiog dabar čia. Bet tai Dieviškoji dovana. Suprantate? Štai ko aš laukiu. Aš galvoju, kiekvienas iš jūsų suvokia, kad Šventoji Dvasia yra čia. Ji pastate. Aš tikras tuo. Teismo dieną jūs pamatysite, kad yra taip (Suprantate?), kad Šventoji Dvasia čia.

73 Bet dabar dėl šito Dieviškojo pasiuntinio, kuris yra Dievo dalimi. Tai Dievo dovana. Ir dabar, jeigu Jis ateina… O kas iš jūsų žino, kad kada Jėzus buvo čia žemėje, Jis netvirtino, kad Jis – gydytojas? Visi žino tai?
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 52

(Aš galvoju, kad labai daug kartų atvažiuodavau čia ir kalbėdavau jums) Jis netvirtino, kad Jis – gydytojas. Kas, iš Jo Žodžių, gydė? [Susirinkimas sako: “Tėvas”.–Red.] Tėvas. Kuris buvo kur? Jame.

74 Viena, ką Jis galėjo padaryti, kada Jis buvo bepraeinantis pro tuos vartus, kur visi tie segantys žmonės ir luošieji ir visi, pro Betezdos maudyklę (luoši, paralyžuoti, akli, sudžiuvę), Jis neišgydė nė vieno iš jų, priėjo prie sergančio žmogaus, gulėjusio ant šiaudinio čiužinio, o-o, galbūt, o-o, sirgo nuo jėgų išsekimo arba kažkas tokio, arba su diabetu. Jis… Tai nesukėlė jam skausmo; jis nebūtų miręs nuo šito; jam buvo trisdešimt aštuoni metai. Ir Jis išgydė jį ir nuėjo toliau Savo reikalais.

Žydai paklausė jį. Jūs prisimenate tai? Šventojo Jono 5. Taigi, pažiūrėkite, ką Jis pasakė. Klausykite atidžiai. “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti Pats iš Savęs, bet ką Jis mato Tėvą darantį, tą ir Sūnus daro”. Teisingai? Kitais žodžiais, Jis pasakė: “Aš nieko nedarau, kol Tėvas neparodo Man. Tėvas daro, Aš darau iki šiol”. Tai Šventojo Jono 5:19, 20, 21. Matote? “Tėvas daro, ir Aš darau iki šiol. Aš nieko nedarau Pats iš Savęs. Tiktai tai, ką Jis Man parodo, tai Aš ir darau”.

75 Kaip su Lozorio prisikėlimu – panašiai. Skaitykite raštą. Išsiaiškinkite. Tai tiksliai tai, ką Jėzus… Jis iš anksto žinojo, kas turėjo įvykti… Jis pasakė prie kapo; Jis pasakė: “Aš dėkoju Tau, Tėve, kad Tu jau tai padarei, – jūs žinote, – bet Aš…tiktai dėl tų, kurie stovi šalia, Aš pasakiau tai”. Jūs matote.

76 Taigi, visa tai su regėjimo pagalba. Tai niekada nebuvo iš žmogaus. Tai nuo Dievo. Visada. Taigi, žmonių išgydymas, kiek aš žinau… (Kur pirmas ligonis? Aš nematau jos. O-o, o-o, atleiskite man. Gerai. Ten… Aš pagalvojau, kad, galbūt, jūs buvote vienas iš muzikantų čia arba kažkas panašaus. Atleiskite man.) Toje eilėje nėra tokių žmonių, kuriuos aš žinočiau; aš manau, mes visi nepažystame vienas kito. Ir kiek man žinoma, šitame pastate aš nieko nežinau. Aš tiktai matau mano draugą iš Luisvilio, kuris ką tiktai atvažiavo. Aš negalvojau, kad jis atvažiuos. Ponas O’Beinonas, verslininkas iš Luisvilio, kuris sėdi ten. Aš džiaugiuosi matydamas jį.

Ir aš galvoju, išskyrus tai, kiek dabar žinau, tai vienintelis žmogus čia, kurį aš žinau arba prisimenu dabar, jūs – ne, išskyrus šitą brolį, brolį Juozapą. Štai ir viskas, ką aš žinau. Bet Viešpats Jėzus žino kiekvieną. Teisingai? [Tarpas juostoje–Red.]

77 Taigi, mes turime… Galbūt, kai kurie iš jūsų… Aš nenorėjau skriausti jūsų, kada aš pasakiau, aš – galbūt,
53 IŠTARTAS ŽODIS

aš galiu pasakyti: “Aš kažkur mačiau tą žmogų. Bet kad žinočiau kas jis arba kas su juo, aš…aš nežinau. Aš niekada nemačiau jų tokiu būdu”.

78 Gerai. Tiesiog pasilikime maldoje. Dabar laukite ir žiūrėkite ką Šventoji Dvasia pasakys jums. Taigi, tegu Ji palaimina. Aš noriu paprašyti ponios prieiti čia minutei ir tiesiog pakalbėti su ja vieną minutę.

Ir taip, kada mūsų Viešpats ir Gelbėtojas kalbėjosi su moterimi prie…su samariete… Paklausykite, čia visiška priešingybė, tiksliau, tiksliai tas pats. Arba, samarietė, ji buvo ponia, lygiai kaip bet kuri kita moteris. Bet Jėzus buvo žydu, o ji buvo samarietė. Ir tais laikais pas juos buvo tarsi tautinė nesantaika, kad… Ji pasakė Jam… Jis pasakė: “Duok Man gerti”.

O ji pasakė: “Nedera žydams prašyti šito samariečių”. Matote, ten buvo tai, lygiai kaip, tikriausiai, kaip, toks požiūris, kaip šiandien tarp juodųjų ir baltųjų. Bet Jėzus iškart leido jai žinoti, kad Dievo Artume šito nėra. Mes nuo vieno medžio; tai yra nuo Adomo. Teisingai. Ir būdami gimę iš aukšto, mes nuo vieno Medžio, nuo Jėzaus Kristaus, Kuris daro mus visus vienodais. Tiksliai.

79 Ir Jis pasakė: “Jei tu žinotum su kuo kalbi, tai tu būtum prašiusi Manęs gerti. Aš atneščiau tau vandens arba bučiau davęs tau vandens, kurio tu nebevaikščiotum čia semti”. Ir pokalbis tęsėsi. Po tam tikro laiko Jis išsiaiškino, kokia pas ją buvo problema.

O ji pasakė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu – pranašas”. Ir ji pasakė: “Aš žinau, jog ateina Mesijas, ir Jis viską mums paskelbs”.

Jis pasakė: “Aš esu Tas”.

Taigi, ji nuėjo į miestą ir paskelbė: “Eikite pažiūrėti Žmogaus, Kuris pasakė man viską, ką esu padariusi”. Taigi, Jis pasakė jai tiktai vieną dalyką. Bet jeigu Jis žinojo tą vieną dalyką, kuris buvo tokia paslaptimi dėl… Ką gi, tuomet Jis žinojo…Jis žino viską. Teisingai?

Tas pats ir tarp mūsų (Teisingai? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.]), tiksliai tą patį. Mes visiškai nepažystame vienas kito, aš galvoju, susitinkame vienas su kitu pirmą kartą gyvenime. Ir mes stovime čia, ir… [Tuščia vieta juostoje–Red.]

80 …?…Bažnyčia supranta tai? Pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas sako: “Taip”.–Red.] Jeigu štai šį moteris, visiškai man nepažystama, aš niekada gyvenime nemačiau jos. Ir taip, jeigu Jis ateis ir kažką pasakys, aš nesakau, kad Jis tai padarys. Bet jeigu Jis pasakys jai, galbūt, kas su ja negerai
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 54

(kaip moteris prie šulinio), tuomet tai įrodys, kad Jėzus Kristus (Kurį aš stengiuosi čia pristatyti) tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Teisingai? [“Amen”.] Tai padarys Jį Viešpačiu Jėzumi.

Taigi, Jis pažadėjo visa tai. “Visa tai, ką Aš darau, jūs irgi darysite. (Matote?) Ir net daugiau, nes Aš einu pas Savo Tėvą”. Daugiau, žinoma, reiškia daugiau skaičiumi. Niekas negali padaryti kažko žymiai didingesnio. Jis prikeldavo mirusiuosius, sustabdydavo gamtą, darė viską kas patinka. Suprantate? Bet jie gali daryti daugiau skaičiumi, nes Bažnyčia išsibarsčiusi po visą pasaulį, o Jis galėjo būti tik vienoje vietoje.

81 Tačiau, tiesiog kalbėdamasis su jumis, aš laukiu Jo patepimo. Jūs žinote, kad aš sustoju dėl to, arba kažkas tokio. Tame ir reikalas, laukiu Jo Būvimo. Nes jūs tiesiog…mes tiesiog štai taip stovime čia. Argi tai ne tobulas pavyzdys… Tu stovi čia tokiu bejėgiu, kokiu tik galima būti. Aš niekada nemačiau šios moters. Jūs norėtumėte kada nors atsistoti į šią vietą? Aš irgi nenorėčiau, drauge, jeigu tas Angelas nestovėtų šalia manęs ir nekalbėtų, kad Jis tai darys. Taigi, aš patikėjau Juo. Aš tikiu Juo.

82 Jeigu ši moteris serga, ir aš galėčiau išgydyti ją, aš būčiau žiauriu, jeigu nepadaryčiau šito. Bet aš negaliu jos išgydyti. Dievas tai jau padarė. Jeigu ji serga, jeigu tai kažkas kita, tuomet Dievas gali ištaisyti visokią netvarką. Jeigu kažkas netvarkoje, Jis gali tai ištaisyti. Jeigu…jeigu ji ne Krikščionė, Dievas žino tai. Aš nežinau. Jeigu ji – Krikščionė, Dievas žino. Aš nežinau. Ir dabar, Jis čia.

Jėzaus Kristaus Vardu, Dievo Sūnaus, aš imu kiekvieną esančią čia dvasią po savo kontrole dėl Dievo šlovės. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.]

83 Taigi, jūs suvokiate, kad kažkas vyksta. Argi ne taip? Tiesiog dabar. Jeigu tai – taip, pakelkite ranką, parodykite žmonėms. Kažkas vyksta… Jūs Jo Būvime. Tiksliai, kaip aš pasakiau apie savo žmoną neseniai vakare. Matote? Jūs žinote, kad tiesiog tada kažkas įvyko. Tai buvo Jis. Taigi, tai ateina pas mane ir pas jus; jūs – tikinti Krikščionė. [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Teisingai. Telaimina jus Viešpats. Pas jus problema – pas jus problema su skrandžiu. Tai, ten kažkoks auglys, pas jus skrandyje auglys, navikas, tumoras. Jums reikalinga operacija. Bet tiktai vienas Dievas gali padaryti tai dėl jūsų. Tai tiesa? [“Tai tiesa”.] Taigi, kas beįvyktų tiesiog dabar, kas ten bebūtų, dabar tai ant manęs, žino jūsų gyvenimą. Teisingai? Tai, kas dabar ant manęs, žino jus ir Tai žino mane. Ir aš taip pavaldus Tam, kad negaliu savęs kontroliuoti. Dabar Tai kontroliuoja mane. Jūs tikite, kad tai Viešpats Jėzus? [“Taip”.] Telaimina jus Dievas. Tuomet, jeigu jūs taip arti ir šalia Jo,
55 IŠTARTAS ŽODIS

kur tie – stebuklas vyksta tiesiog dabar. Tai buvo stebuklas. Dabar aš nežinau, kas ten buvo. Bet aš kažką pamačiau, ir ką Jis besakytų, tai tiesa. Jis tiesiog panaudojo mano balsą, kad pasakytų Savo Žodį. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.]

Jūs irgi suinteresuota vienu iš savo artimųjų arba kažkas taip. Pas kažką kažkas su koja. Argi ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tai kažkoks… Ji sugipsuota arba kažkas tuo. [“Taip”.] Tai…tai jūsų vyras. [“Taip”.] Ir jam…jam sulaužyti pirštai ant kojos arba kažkas ant… [“Taip”.] Argi ne taip? Ir aš matau tamsos juostą, stovinčią tarp jūsų. Pas jus šeimos problemos. Argi ne taip? [“Taip”.] Tarp jūsų kažkokia problema, ir jūs dėl šito nerimaujate. Ir beje, jūs išsiskyrėte arba kažkas panašaus. Tarp jūsų yra kažkas, dėl ko jūs išsiskyrėte. Tai tiesa? [“Taip”.]

Prieikite čia. Gyvenimo Viršininke, kada Tu stovi taip arti ir taip realiai, kad padarytum Savo didį stebuklą, aš laiminu šią moterį, kuri stovi čia. Visi rūpesčiai, kurie yra pas ją, tegu šitą vakarą jie bus įvykdyti. Aš ištariu šį palaiminimą po Tavo Šventosios Dvasios patepimu, Jėzaus Kristaus Vardu, Tavo Sūnaus, kad mūsų sesuo gautų tai, ko ji paprašė. Amen. Telaimina tave Dievas, sese. Tebūna su tavimi Dievas ir palaimina tave, ir padeda tau, ir duoda tau viską, ko tu prašei, ko reikėjo.

84 Dabar, tegu auditorija bus kiek galima pagarbi. Nes aš kalbu jums Jėzaus Kristaus Vardu, kad jūs po Šventosios Dvasios Būvimu. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.]

85 Ponia raudonu švarku, sėdinti ten, jūs meldžiatės, kad išsilaisvintumėte nuo problemos su ausies fistule, kurią turėjote. Jūs tada meldėtės, kad Dievas tai padarytų, teisingai? Taip, pone. Taip, žinoma. Tuomet tai paliko jus. Suprantate? Tegu jūsų tikėjimas bus visada toks. Ir tegu jūs niekada nebūsite susirūpinusi, per Jėzaus Kristaus Vardą. Tegu Dievas dovanoja jums išgydymą. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.]

86 O-o, jeigu ši auditorija tiktai žinotų. Aš norėčiau paaiškinti tai, mano drauge Krikščioni. Aš negaliu. Kada aš tai pasakiau, dar viena ponia pradėjo melstis, sėdi ten balta skrybėle, irgi problema su ausies fistule. Jūs tikite Viešpačiu jėzumi? Jūs tikite, kad Jis daro jūs sveika nuo sinusito? Jūs primate tai, ten baltomis pirštinėmis, ta ponia, kuri žiūri į mane? Taip. Jūs tikite, kad dabar Jis išgydo jus? Gerai, pasakykite: “Garbė Viešpačiui už tai, kad Jis mane dabar išgydė”. Eikite namo ir būkite sveika. Telaimina jus Dievas.

87 O-o, jeigu jūs tiktai… Suprantate? Jums tiesiog reikia turėti tikėjimą.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 56

[Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Šitas žmogus sėdi čia su klausymo aparatu ausyje. Kaip tik tada jis palietė Dievą. Tiesiog būkite maldoje. Pakibo virš jūsų, po to pasitraukė. Turėkite tikėjimą Dievu. Ir tegu Dievas daro jus sveiku.

88 Sveiki, ponia! Jūs tikite visa savo širdimi? Ką gi, tas vėžys, kurio jūs bijojote… Matote? Jūs jaudinatės ir sutrikusi, bijote to vėžio; dabar jis paliko jus. Galite eiti namo ir būti sveika. Telaimina jus Dievas ir būkite sveika Jėzaus Kristaus Vardu.

89 Dabar jūs turite žinoti, kad Viešpats Jėzus Kristus… Aš pasakiau tiesą. Aš pasakiau jums tiesą. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.]

90 Matote besimeldžiantį žmogų? Jo žodžiai pasiekė Dangišką Tėvą, kad Dievas išgydytų jį. Jis sėdi sudėjęs rankas; jis maldoje. Jis prisiliečia prie Šventosios Dvasios. Pone, pas jus didelis kraujo spaudimas, ar ne taip? Argi ne taip? Kaip tik tada tai ir paliko jus. Atsistokite ant savo kojų. Jis išgirdo jūsų maldą. Telaimina jus Dievas. Eikite dabar namo, tikėdamas, ir jūs turėsite tai, ko jūs prašėte.

91 Gerai, prieikite. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Hm. Sveiki, pone! [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs tikite man kaip Dievo tarnui? Jūs tikite. Aš nepažystu jūsų, bet Dievas žino mus abu. Turbūt mes stovime Jo Akivaizdoje. Argi ne taip? [Brolis Branhamas daro pauzę.]

O-o, mano mylintis drauge Krikščioni, Viešpats Jėzus nori… Man norėtųsi matyti tokį tikėjimą kiekviename susirinkime, į kurį aš atvažiuoju. Mums tiesiog norisi, kad tai būtų… Kartą Dievas, be abejo, palaimins Čikagą dar viename prabudime. Suprantate? Žinoma, Jis, be abejo, palaimins. Su visu tuo augančiu tikėjimu, o-o, aš vargu ar galiu… Matote?, tai tiesiog kyla nuo žmonių visur.

Dabar… Tai ligonis? Atleiskite man, pone, aš… Čia sėdėjo ponia, ir ji buvo… [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs tikite, kad aš – Jo tarnas? Tuomet, jeigu aš pasakysiu tiesą, tada Dievas viską apie mus žino. Teisingai? Jūs ką tiktai gavote išgydymo palaiminimą. [Brolis sako: “Taip”.] Buvo kažkokia kepenų liga. Argi ne taip? Taip. Ko jūs dabar norite, jūs tikite man [“Amen”.] ir jūsų – jaučiate, kad jūs pašauktas tarnavimui. [“Teisingai. Amen”.] Argi ne taip? Ir jūs atėjote čia, jūs norite, kad aš uždėčiau ant jūsų rankas, kad…?… [“Amen. Amen.”] dėl palaiminimo. Tai… Prieikite čia. Tėve Dieve, tegu mūsų brolis gaus būtent tai, ko jis prašė. Ir tegu jis bus Tavo tarnu ir panaudotas Tavo tarnavime. Gerasis, Dangiškas Tėve, mes meldžiame šito palaiminimo Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.
57 IŠTARTAS ŽODIS

Telaimina tave Dievas, mano sūnau. Tegu tu atkariausi dėl Jo sielas į Dievo Karalystę.

92 [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs tikite, pone? [Brolis sako: “Visa savo širdimi”.] Visa savo širdimi. Tai labai gerai. Aš džiaugiuosi girdėdamas, kad jūs tai pasakėte. Tebūna su tavimi Dievas, jaunas žmogau. [Brolis Branhamas daro pauzę.] Pas tave širdies liga, ar ne taip? Pas tave irgi ausies fistulė, ar ne taip? Aišku. Ir štai dar kai kas. Pas tave ant kairės kojos atauga ant klubo. Teisingai? [“Taip”.] Tai tiesa? Tu tiki, kad tu Jo Akivaizdoje, ne savo brolio akivaizdoje, bet tavo Kūrėjo? Tu tiki tuo? Eik, ir tegu Viešpats Jėzus padaro tave visiškai sveiku, mano broli, ir panaudoja tave dėl Savo šlovės.

93 Prieikite. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Pas jus irgi buvo širdies liga, ar ne taip? Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus nuo šito? Jūs tikite, kad Jis išgydys jus? Jūs tikite? Gerai, atsistokite ir priimkite tai, ponia tiesiog ten mėlyna suknele. Telaimina jus Dievas.

94 Kodėl jūs pasakėte: “Šlovė Viešpačiui” tiesiog už jos? Jūs buvote išgydyta tuo pat metu nuo širdies ligos. Uždėkite ranką ten ant savo vyro, nes pas jį vidurių liga, ir Jėzus padarys jį sveiku.

95 Pas tave problema su skrandžiu, gali eiti ir valgyti, ką nori broli, jeigu nori. Tu tiki, kad Dievas padarys tave sveiku? [Brolis sako: “Taip, tikiu”.–Red.] Tada eik ir valgyk savo vakarienę Viešpaties Jėzaus Vardu ir būk palaimintas. Telaimina tave Dievas. [“Ačiū”.]

Pasakykime: “Padėka Dievui”. [Susirinkimas sako: “Padėka Dievui!”]

96 [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs tikite visa širdimi, sėdint ten, kad Jis padarė jus sveiku? Jis jau padarė. Galite eiti savo keliu, džiaugdamiesi ir sakydami: “Padėka Dievui!”

97 Prieikite, ponia. Siaubingai jaudinatės, ar ne taip? Ir šis nervingumas tapo priežastimi daugelio dalykų, kurie įvyko su jumis. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris jaudina jus dabartiniu laiku – tai problema su skrandžiu, skrandžio opa. Bet jeigu aš pasakyčiau jums, kad jūs būsite sveika, jūs patikėtumėte tuo? Jūs sveika. Eikite, ir tegu Viešpats Jėzus padaro jus visiškai sveika ir palaimina jus.

98 [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Nervingi, susierzinę, širdies liga, daugiausia sukelta nervinga būsena, kuri kada jūs valgote, sukelia dar didesnes komplikacijas. Eikite, priimkite savo išgydymą tiesiog dabar ir pasakykite: “Jėzau Kristau, aš dėkoju Tau už mano išgydymą”.
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 58

Pagrįskite savo tikėjimą ant Jo Žodžio, ant Jo apreiškimo tiesiog dabar, ir tai daugiau niekada jūsų nebejaudins. Telaimina jus Dievas. Būkite sveikas.

99 Prieikite, ponia. Jūs tikite? [Sesuo sako: “Taip, tikiu”. Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs meldžiatės už tą kūdikį, ar ne taip, ponia? Aš mačiau, kad kaip tik tada jūs priėjote čia pas mane su šia ponia. [Brolis Branhamas daro pauzę.] Jūs norite išsilaisvinti nuo moteriškos ligos, kuri pas jus? Jūs tikite, kad dabar Jis išgydo jus? [“Taip, tikiu”.] Aš laiminu tave, mano sese, Jėzaus Kristaus Vardu. Tegu tu priimsi savo išgydymą. Amen. Telaimina tave Dievas, ponia. Eik dabar, džiaugdamasi, būk laiminga ir dėkinga, ir Dievas padarys tave sveika.

100 Sveiki! Jūs tikite visa savo širdimi? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Jeigu aš netgi nieko jums nekalbėčiau, tik uždėčiau ant jūsų rankas, jūs žinote, kad Jo Artumas čia. Jūs tikite, kad Jis palaimins jus? Nes aš daryčiau tai, ką Jis pasakė. Jis pasakė: “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki. Jeigu dės ant ligonių rankas, tie pasveiks”. Jūs tikite tuo? [“Taip”.] Tuomet, jeigu aš uždėsiu ant jūsų rankas, jūs neapaksite; jūsų regėjimas tiesiog dabar pradės taisytis. Teisingai? Tuomet Jėzaus Kristaus Vardu, tegu jūs tai priimsite. Amen. Eikite, dėkodama Dievui, ir būkite laiminga, džiaukitės.

101 Jūs tikite visa savo širdimi? [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Jūs norite, kad jūsų kepenų liga būtų išgydyta? Jūs buvote išgydyti. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Tegu jūs einate ir priimate tai, ko jūs prašėte, dėl Dievo šlovės.

102 Sveiki, jaunoji ponia! Nervinga, susierzinusi, širdies liga, štai kas. Toks nervingumas, širdis – štai kodėl taip buvo. Jums tai buvo daug metų. Ir jūs tikite, kad Jis… Jūs visiškai atiduosite savo gyvenimą Jam ir tarnausite Jam visą likusį gyvenimą visa savo širdimi, siela ir protu, jeigu Jis padarys jus sveika? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Prieikite čia. Tėve, aš laiminu šią jauną moterį, šėtonas nusprendė atimti jos jauną gyvenimą. Aš meldžiuosi už ją ir laiminu ją Jėzaus Kristaus Vardu, kad ji taptų visiškai sveika. Amen. Tegu Dievas dovanoja tai. Amen.

103 Jūs tokie mieli, laukdami. [Brolis Branhamas daro pauzę–Red.] Aš tikiu, kad mūsų Viešpats yra čia, kad šiandien vakare padarytų jus sveikais, jūs tikite tuo? Prieš mums pakeliant maldą už šią moterį, aš noriu pasimelsti apie tai, kas dabar tiesiog čia. Aš matau kai ką.

Gerasis, Dangiškas Tėve, aš meldžiu Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu, kad Tu padėtum šią minutę. Ir, Viešpatie, tegu sergantys žmonės, kurie tiesiog dabar čia šioje auditorijoje, žino, kad Tu – Dievo Sūnus,
59 IŠTARTAS ŽODIS

kad Tu stovi čia ir Tavo Būvimas dabar arti, ir Tu gali padaryti kiekvieną iš jų sveiku. Ir brangus Dieve, galbūt, du šimtai, trys šimtai žmonių turi pasveikti šiandien vakare. Ir aš prašau Tave, gerasis Tėve, kad Tu patrauktum visokį mažiausią abejojimą. Išvaryk visas pasipriešinimo dvasias, kad Šventoji Dvasia galėtų paimti šiandien vakare žmones ir duoti jiems pamatyti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Suteik tai, Viešpatie, per Jo Vardą, aš prašau šito. Amen.

104 Aš dažnai paklausdavau savęs, ar įvyks dar kartą kažkas tokio, kas įvyko čia Vendelyje, Ilijonos valstija. Žinoma, Dievas žino kiekvieną iš jūsų, kiekvieną esantį čia žmogų. Jis apie jus žino viską. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai štai, aš…aš nenoriu, kad jūs galvotumėte, kad tai kaip vaidinimas. Tai ne…tai ne šau. Tai Šventoji Dvasia pamokslauja Evangeliją, patvirtindama Žodį, Kuris buvo pamokslaujamas ankščiau. Suprantate? Žodis, pamokslaujamas ankščiau, Šventoji Dvasia čia, patvirtindama, kad tai Tiesa.

Taigi, ką aš galėčiau padaryti? Ką aš galiu pasakyti? Mano drauge, aš kalbu kiekvienam iš jūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu, kad kiekvienas esantis čia žmogus buvo išgydytas, kada Jėzus mirė Golgotoje. Tai jūsų paveldas. Aš paprašiau pakelti rankas tų, kurie yra Krikščionys. Jūsų rankos pakilo visur. Jūs turite įstatyminę teisę į viską, už ką mirė Jėzus. Jis mirė Savo mirtimi ten ant kryžiaus ir atidavė Savo gyvybę, kad jūs galėtumėte turėti įstatyminę teisę į visus išperkamuosius palaiminimus, už kuriuos Jis mirė. Tai jūsų. Jūs tiesiog bijote užvaldyti tai. Jūs bijote pareikalauti tai.

105 Pažiūrėkite. Kada Dievas pasakė Mozei: “Eikite, užimkite šią žemę, ji – jūsų. Bet ji visiškai sustiprinta filistiniečiais”. Bet pasakė: “Visur, kur jūs žengsite savo kojomis (Jis pasakė Jozuei), – tai jūsų paveldas”. Taigi, kodėl gi jums nepadaryti šito šiandien vakare?

106 Jeigu vienas žmogus šitame pastate…įvyktų vienas antgamtinis įvykis, tai patvirtintų ir įrodytų, kad Dievo Žodis, Kurį aš kalbu, yra Tiesa. Dabar… Ir jeigu aš pasakiau Tiesą pamokslaujant Žodį, be abejo, Dievas neleistų žmogui, kuris būtų Žodžio klaidintoju, išeiti ir daryti tuos pačius ženklus, kuriuos darė Viešpats Jėzus. Jeigu jis nedarytų šito iš visos sielos ir širdies, neatiduotų už tai garbę Visagaliui Dievui ir nekalbėtų, kad tai Jėzaus Kristaus prisikėlimas, ir nekalbėtų Tiesos, tai Dievas neturėtų su tuo nieko bendro. Teisingai?

107 Tada, kada aš pasakiau jums tai ir Dievas pasakė, kad tai Tiesa, aš sakau, kad kiekvienas esantis čia žmogus…Jeigu dabar jūsų gyvenime yra nuodėmė, išsilaisvinkite nuo šito dabar. Bet priimkite šiandien vakare Jėzų kaip savo asmeninę nuosavybę, Jėzų Kristų (kaip jūsų asmeninę nuosavybę),
TIKĖJIMAS ATEINA IŠ KLAUSYMO 60

kad išgydytų jus tiesiog dabar, ir iš šito pastato neišeis nei vienas sergantis žmogus. Teisingai. Kiekvienas iš jūsų grįš namo su nesibaigiančiu tikėjimu, nesvarbu kaip jūs jaučiatės. Jūs grįšite namo sveikais, nes Dievas taip pasakė. Tai jūsų. “Tikėjimas ateina iš klausymo, klausymo Žodžio”. [Brolis Branhamas kelėta kartų pabeldė į kafedrą–Red.] Tai jūsų tiesiog dabar, dėl kiekvieno iš jūsų.

Drauge, ką daugiau galėjo…galėtų padaryti Dievas? Ar gali Jis…ar darė Jis iš viso? Ar darė Dievas kažką daugiau to, ką Jis daro tiesiog čia? Pirma, Jis pasiuntė Savo Žodį; Savo Sūnų, pasireiškė, pasiuntė Jį atgal, paėmė Jo Dvasią, išlaisvino Ją iš Jo sielos, pakėlė Jo kūną…pasodino Savo dešinėje ir pasiuntė čia atgal Šventąją Dvasią, tą pačią Dvasią, Kuri buvo Jame, daranti tuos pačius darbus, rodantį regėjimus, patvirtinantį Žodį, vykdydama Tėvo nurodymus. Tiksliai. Jis pasakė: “Dar valandėlė ir pasaulis daugiau nebematys Manęs. Tačiau jūs pamatysite Mane, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos”. Ką daugiau galėtų padaryti mylintis, geras Tėvas?

108 Taigi, atveskite ligonį. Sveiki, ponia! [Sesuo sako: “Sveiki!”–Red.] Aš manau, mes nepažystame vienas kito, nežinome vienas kito, bet Jėzus Kristus žino mus abu. Teisingai? [“Teisingai”.] Ir jeigu mes su jumis vienas kito visai nepažystame, bet stovime Jo Būvime… Jis čia. Jeigu aš galėčiau išgydyti jus, aš, žinoma, tai padaryčiau. Bet aš negaliu. Bet jūs dabar negalite paslėpti savo gyvenimo. Taip. Jūs negalite jos paslėpti, ne todėl, kad tai aš, bet todėl, kad tai Jis. Ir Jo pažadas, Jis pasakė man…kad aš galiu…kad aš tai darysiu. Tad, jeigu Jis atidengs tai, tada… Lygiai kaip, jeigu vienas iš tų žmonių stovėtų čia, ir Dievas atidengtų tai jam, jis galėtų jums tiksliai pasakyti. Suprantate? Bet Jis turi apreikšti. [“Žinoma”.] Suprantate? Visiškai teisingai.

Aš neskaitau jūsų minčių. Aš tiktai kalbuosi su jumis kaip Krikščionis su Krikščioniu. Bet jūs – Krikščionė, turinti Dvasios krikštą. Bet… Ir jūsų problema yra jūsų kraujyje. Tai diabetas. Argi ne taip? [“Taip”.] Jūs taip pat sergate astma, tarsi toks kosulys. Aš matau jus. Jūs silpna ir išvarginta, nervinga, susierzinusi, žinoma, tai sukels tokį. Taigi, Jėzus Kristus čia, kad išgydytų jus. Jūs tikite tuo? [“Aš tikiu”.] Visa savo širdimi? Jūs dabar priimate tai? Tiesiog eikime tikėjimu į Golgotą tiesiog dabar. Nagi mes su jumis užlipkime čia ant šitos kalvos, į Golgotą, ir ten Emanuelio kraujas teka nuo Golgotos toks pat šviežias Tėvo Akivaizdoje, kaip tą valandą, kada tai įvyko. Ir aš atnešu Jam tave kaip savo sesę. Ir sakau: “Viešpatie Jėzau, štai tai mano sesuo, pavergta tokio stovio, aš meldžiu Tave, Dangiškas Tėve, kad Tavo Dvasia nužengtų ant jos dabar, ir ji taptų visiškai sveika. Tegu Šventoji Dvasia ateis su didžia jėga ir nužengs ant jos”. Ir visi kiti žmonės, kurie iš ten pritraukia, tie diabetikai, jaučiu, kaip jie šaukia ir maldauja malonės, Viešpatie, prašau, tiesiog dabar išgydyk kiekvieną iš jų.
61 IŠTARTAS ŽODIS

Tegu Jėzaus Kristaus jėga ateis i šią auditoriją ir išgydys čia kiekvieną diabetiką. Suteik tai, Viešpatie. Aš sudraudžiu šią ligą tiesiog dabar prieš Golgotos veidą, kad Visagalis Dievas išgydytų kiekvieną iš jų Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen. Telaimina jus Dievas. Eikite laimingais, džiaukitės. Tepasilieka su jumis Dievas.


109 Tai maldos eilės pabaiga? Gerai. Taigi, aš pasakysiu jums, padarykime štai ką. Dabar uždėkime vienas ant kito rankas dėl šitos maldos, ant ko nors. Būkite kaip galima pagarbūs. Mūsų maldos metu visi būkite vienširdžiais. Aš noriu, kad jūs kartotumėte šią maldą paskui mane. Aš pakartosiu ją; aš kalbėsiu, o jūs melskitės apie tai iš visos širdies.

110 Brangus Viešpatie Jėzau [Susirinkimas kartoja paskui brolį Branhamą: “Brangus Viešpatie Jėzau”.–Red.], dabar aš tikiu [“dabar aš tikiu”] visa savo širdimi [“visa savo širdimi”], kad Tu – Dievo Sūnus [“kad Tu – Dievo Sūnus”], prisikėlęs iš mirusiųjų [“prisikėlęs iš mirusiųjų”] ir gyvenantis šiandien tarp mūsų [“ir gyvenantis šiandien tarp mūsų”]. Ir aš priimu Tavo auką [“Ir aš priimu Tavo auką”], kurią Tu paaukojai už mane ant Golgotos [“kurią Tu paaukojai už mane ant Golgotos”]. Nes ten Tu buvai sužeistas už mano nusikaltimus [“Nes ten Tu buvai sužeistas už mano nusikaltimus”] ir Tavo žaizdomis aš išgydytas [“ir Tavo žaizdomis aš išgydytas”]. O, Dieve, dovanok tai dabar.

Aš meldžiu, Tėve, kad kai jie atliko šį išpažinimą, sakydami: “Tavo žaizdomis jie dabar išgydyti”. Aš meldžiu, Dieve, kad Tu padarytum kiekvieną iš jų sveiku. Tegu dabar Šventoji Dvasia tiek čia įsivyraus, kad atsitrauktų visoks tamsus šešėlis. Ir išgirsk mano maldą, Viešpatie, ir išgirsk tavo tarnus, Viešpatie, kada jie meldžiasi visur. Ir tiesiog tamsus šešėlis kabo čia aplink, stengdamasis priversti žmones netikėti. Bet dabar, Tu daugiau, negu nugalėtojas. Ir aš ateinu Tavo Vardu, tikėdamas, kad Tu paskyrei, kad šis tarnavimas vyktų šiandien vakare čia, tikint, kad mes stovime čia vietoj Tavęs. Ir aš pasmerkiu netikėjimą ir išveju jį iš šito pastato Jėzaus Kristaus Vardu, kad Visagalio Dievo Dvasia prasimuštų į kiekvieno esančio čia širdį, ir kad visi išgytų per šį vieną kartą. Visagalis Dieve, dovanok šį palaiminimą dėl Tavo tarno, aš meldžiu Jėzaus Kristaus Vardu.

Ir visi, kas tiki, kad jūs išgydyti, atsistokite ant savo kojų ir atiduokite girių Dievui, ir jūs turėsite tiksliai tai, apie ką jūs prašėte [Brolis Branhamas kelėta kartų pabeldė į kafedrą–Red.], Jėzaus Kristaus Vardu. Gerai, broli Bozė.


TIKĖJIMAS VEIKIME




Tiktai tikėk, tiktai tikėk,
Dievui viskas įmanoma,
Tiktai tikėk.




1 Pastovėsime dar minutę maldai. Mūsų Dangiškas Tėve, mes lenkiame savo galvas ir dėkojame Tau už visą gerumą, už malonę, kurias Tu dovanojai mums, žinodamas, kad mes neverti viso šito, ką Tu darai dėl mūsų. Tik pagalvok, kartą mes buvome atskirti nuo Tavęs, neturėjome vilties, be malonės, be Dievo, be Kristaus, šitame pasaulyje, gyvendami dėl mūsų sielos priešo, ir kartą Jėzus rado mus ir išgelbėjo mus, ir apvalė mus nuo nuodėmingo gyvenimo, ir davė mums Šventąją Dvasią, ir pastatė mus tarnavimui Dievui.

2 O Tėve, vieną šlovingą dieną Jis ateis antrą kartą, ir mes, likusieji gyvi, neaplenksime mirusiųjų. Nes Dievo trimitas nuaidės ir mirusieji Kristuje prisikels pirma. O mes, gyvenantys, būsime patraukti kartu su jais pasitikti Viešpaties ore ir visada su Viešpačiu pasiliksime.

Kokia diena, mūsų viltys pastatytos ne ant ko kito, kaip ant Kraujo ir Jėzaus teisumo. Mes laukiame didžiojo Karaliaus atėjimo.

Taigi, mes susirinkome šiandien vakare čia Čikagoje, Tėve, šioje auditorijoje, kad išaukštinti Jį, pakelti mūsų balsus ir pašlovinti Jį, giedoti giesmes, mokyti Jo Žodžio ir melstis už mūsų sergančius žmones, kurie šiame kelyje. Prašau, susitik su mumis, Tėve, ir palaimink mus visame tame. Mes nuolankiai prašom šitų palaiminimų Jėzaus Vardu. Amen. Prašom sėstis.

Labas vakaras visai mūsų šeimai. Mes laimingi šiandien vakare būti čia, susitikti su jumis ir pasveikinti jus Viešpaties Jėzaus Vardu. Aš negalvoju, kad šiandien vakare kas nors ateis čia vėl po tokios painiavos, kokią aš padariau vakar vakare. Aš… Kada neseki paskui Šventąją Dvasią, visada patenki į bėdą, ar ne taip?

3 Aš stovėjau už uždangos, klausydamas tą nuostabią giesmę, ir kažkas pasakė man: “Dabar laikas pakalbėti su jumis tema: Sargybini, kuri nakties valanda?”, po to aš išėjau čia ir pagalvojau apie kažką kitą, ir aš…
63 IŠTARTAS ŽODIS

aš laikiau jus labai ilgai. Todėl aš gailiuosi dėl šito. Bet šiandien vakare, galbūt, Viešpats iš Savo Dieviškos malonės ir…ir iš ankstiniu žinojimu viską sutvarkys ir duos mums šiandien vakare didžiulį Savo palaiminimų išsiliejimą.

4 Mes laimingi už Viešpatį Jėzų. Ir šiandien aš sutikau daug gerų draugų ir susitikau su kai kuriais broliais tarnautojais, su kuriais aš dar niekada gyvenime nebuvau susitikęs.

Taigi, šiandien vakare mes nelaikysime jūsų ilgai, nes mes pravesime tarnavimus dar kelėta vakarų iki sekančio sekmadienio vakaro, jeigu Viešpaties valia. Ir aš dėkingas jums, žmonės, kurie atvažiavote paklausyti tarnavimo ir paklausyti ši nuostabų giedojimą, kuris pas mus, ir garbinti mūsų Viešpatį Jėzų, ir bendrauti aplink Jo Žodį ir aplink Jo palaiminimus, kuriuos Jis mums dovanoja.

5 Ir, tikriausiai, šiandien aš kalbėjausi su vienu broliu, ir jis pasakė, šiandien anksti ryte, jis pasakė: “Broli Branhamai, tu nejauti, kad tau reikia pradėti vesti čia Amerikoje didelius tarnavimus?”

Aš pasakiau: “Ne, pirma, jeigu pradėsi didelius tarnavimus, teks pradėti naudoti didelius resursus, paremiančius tą tarnavimą. Teks naudoti radiją ir televizijos programas ir kita, kaip ir pas šiandieninį amerikietį… Man geriau vesti mažus susirinkimus, kad nereiktų naudoti tam daug pinigų, ir laikas nuo laiko tiesiog susitikti su nedidelėmis grupėmis”.

6 Taigi, tas faktas, kad… Jau daug metų, paskutinius aštuonis, devynis metus aš važinėjau po Ameriką ir po įvairias pasaulio šalis ir pamokslavau. Ir Viešpats davė dovaną, kuri buvo apreikšta, žinoma, ji buvo duota tą pačią valandą, kada aš gimiau, ir jūs žinote šią istoriją. Ir tai visiškai teisingai; tai buvo išbandyta visose įkaitintose krosnyse, į kurias šėtonas galėjo tai įmesti, po visą pasaulį. Ir, tikriausiai, Amerikoje tai tapo įprastu dalyku; žmonės pradeda kalbėti: “A-a, juk aš tai mačiau, kaip tai vyksta. (Suprantate?) A-a, aš žinau apie tai”. Bet audringa reakcija atsiranda štai kokiu būdų: “Juk brolis Branhamas nepakankamai meldžiasi už žmones”. Štai dėl ko visada skundžiasi. “Nėra reikalo vaikščioti į jo susirinkimą, nes, o-o, jis paims per vakarą dvidešimt, trisdešimt žmonių, kažkas panašaus. O visi likusieji eis namo negavę maldos”.

7 Na ką gi, čia neseniai vienas jaunuolis parašė man laišką, gerą kritikuojantį laišką, visai neblogą. Aš vertinu tai, nes ten man buvo pasakyta apie mano stovį. Jis pasakė: “Broli Branhamai, aš ėjau paskui tavo susirinkimus ilgą laiką”. Jis pasakė: “Ir aš galvoju, kad tavo susirinkimai nuostabūs, niekada gyvenime nemačiau kažko panašaus”. Jis pasakė: “Bet žinai,
TIKĖJIMAS VEIKIME 64

tu toks tingus, – jis pasakė, pasakė, – Dievui teko pakelti Oralą Robertsoną ir kitus, kad melstųsi už Jo segančius vaikus”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Jis pasakė, pasakė: “Tu pasimeldi kažkur už trisdešimt žmonių, ir tave išneša nuo pakilos, – ir pasakė, – tuomet tu bejėgis iki sekančios dienos, ir niekas tavęs nemato, – pasakė, – žmonės tiki tuo, apie ką tu kalbi; eik ten ir melskis už jos”.

Aš pagalvojau: “Na, tai visai neblogai, žinai; aš galvoju, kad viskas gerai; galbūt, tame yra daug tiesos”.

8 Ir taip, kelėta dienų atgal, nuo to laiko kai mes sugrįžome iš Vokietijos… Ir štai, šioje šalyje, Vokietijoje, ir kituose pasaulio kraštuose, o-o, pirmame vakariniame susirinkime galima laukti kažkur nuo trisdešimties iki penkiasdešimties, iki šimto ir dviejų šimtų tūkstančių žmonių, viename susirinkime. Vienu metu pasveiksta tūkstančiai. Kaip tiktai jie mato, kaip kažkas vyksta, tai išsprendžia klausymą; jie pasiruošę ir… Bet Amerikoje pas mus labai daug mokymo; pas mus labai daug įvairaus mokymo. Vienas sako, jūs žinote…

9 Kaip neseniai čia vyko didžiulis pasitarimas. Aš nežinau, ar žino daugelis iš jūsų apie tai ar ne, tarp kažkokių bažnyčios žmonių, kurie aplankė visus susirinkimus, ir jie…išgydymo tarnavimus ir taip toliau, tad jie susitiko pasitarime ir nutarė padaryti savo išvadas, prie ko jie priėjo, ir vienas iš jų pasakė: “Ką jūs manote apie poną Alleną?”

“Tokio bjauraus radikalo dar nematėme”, – pasakė grupė.

Pasakė: “Ką jūs galvojate apie Oralą Robertsoną?”

Pasakė: “Masinė psichologija”.

Pasakė: “Kaip su Williamu Branhamu?”

Pasakė: “Nepriekaištingas pranašautojas”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.]

Tai buvo kažkas. Kaip ten galima tikėtis padaryti ką nors? Suprantate? Matote, Pats Jėzus negalėjo veikti tokioje auditorijoje. Kada, Jis… Jūs turite tuo tikėti; štai ir viskas. Ir kada Jis atėjo į Savo tėvynę, Jis negalėjo padaryti daug galingų darbų dėl jų netikėjimo.

Vėliau savaitėje aš noriu jums paaiškinti tai.
65 IŠTARTAS ŽODIS

Ir Čikagoje aš noriu padaryti tai, ko aš nedariau daug metų, jeigu Dievas leis.

10 Neseniai… Paprastai, kada aš matau regėjimą, aš nekreipiu dėmesio, bet šitą kart tai nebuvo regėjimu; tai buvo dėl manęs kažkuo įspūdingu. Aš buvau miške. Aš išbuvau ten aštuonias, dešimt dienų, tiesiog einu – grįžtu vakare, apie devintą valandą, sugrįžtu sekantį rytą apie ketvirtą, kad tiesiog laikytis nuošaliai nuo žmonių, ilsėtis ir melstis. Ir kada sėdėjau ten, pasirodė, tarsi pas mane kažkas atėjo. Aš pasakiau: “Viešpatie, kodėl gi… Aš negaliu vykti į užsienį; mane turi kažkas finansuoti. Aš negaliu važiuoti ten ir surinkti iš tų žmonių pinigus, jie – vargšai. Ir amerikiečiai turi tai finansuoti, ir aš turėsiu sugrįžti atgal ir pravesti susirinkimus vieną, du metus, paskui atgal ir pravesti dar kelėta susirinkimų”. Aš pasakiau: “Aš nežinau, tikriausiai, jeigu išvyksti iš Amerikos, tuomet tarnavimai užgęsta, tada, atrodo, viskas pasibaigia kažkuriam laikui. Ir labai sunku vėl atsistatyti”.

Ir Kažkas pasakė man: “Bet tu nepadarei to, ką Aš pasakiau tau padaryti”. Suprantate?

O aš pasakiau: “Na, o kame reikalas”. Aš tiesiog atsakiau pats sau. Taigi, tiesiog noriu atsipalaiduoti ir leisti Dvasiai kalbėti. Tai nebuvo regėjimas; aš netgi nepasakysiu, kad tai buvo apreiškimas. Aš nežinau. Tiesiog kažkas, atrodė, kalbėjo man. Ir pasakė: “Na, kas įvyko…” Suprantate?

Aš pasakiau: “Ar nekalbėjai Tu man eiti ir padaryti tai?” Ir aš atidžiai sekiau ir lyginau tai. Ir kartą ponas Baksteris pasakė man… Taigi, kada Viešpaties Angelas sutiko mane pirmą kart, Jis pasakė: “Taigi, tu gymiai melstis už sergančius žmones. Ir tu neši šitą dovaną šito pasaulio tautoms”.

11 Jūs skaitėte šį liudijimą daug kartų, ir jeigu jūs patikrinsite… Taigi, sąžiningai sakant, tais laikais aš nežinojau, kad Raštas sako “dovana”, o ne “dovanos”. Bet jeigu jūs pastebėsite… Viskas, ką aš dariau – tai užrašinėjau tai, ką Jis pasakė. Ir labai dažnai Jis sako man kažką; aš tiesiog užsirašau, ką Jis sako, nes aš nežinau, ką tai reiškia. Aš tiesiog tai užsirašau, ir aš randu, kad tai pildosi.

Ir štai, aš suabejojau savo sugebėjimu. Jis pasakė… Aš neturiu išsilavinimo, aš nežinomas ir nieko nemoku daryti; žmonės nepatikės man. Ir Jis pasakė man, kad šios dovanos bus patvirtinimu, kaip Mozė darė ženklą prieš žmones. Ir aš pradėjau veikti, ir pradėjau vesti maldos eiles ir praeidavau per maldos eiles, melsdamasis už praeinančius segančius žmones; ir vyko dideli dalykai. Daugelis iš jūsų prisimena mano ankstesnį tarnavimą.

12 O paskui aš susidurdavau su moterimi arba su vyriškiu, arba su tuo,
TIKĖJIMAS VEIKIME 66

kas buvo neteisinga, aš sustabdydavau juos tiesiog vietoje. Ir visada, kada aš tai dariau, aš kalbėjau žmonėms, kur buvo problema, ir ką reikia padaryti ir taip toliau, praleisdavau juos toliau ir melsdavausi už kitus.

Paskui žmonės pradėjo matyti, kad tai vyksta, o-o, jie pasileido paskui tai iš paskos. Ir po to mes, pagaliau, viską taip sutrumpinome, kad visą laiką buvo tiktai vien atskyrimas. O Jis kaip tik ir nenorėjo, kad aš tai daryčiau. Ir taip yra. Aš tiesiog turiu melstis už segančius žmones (teisingai), tiesiog melstis už žmones. Ir galu gale, jūs žinote, jeigu žmonės… Ypatingai čia namuose, jeigu juos pamokė dėti rankas ant ligonių ir melstis už juos, jie tuo ir tiki. Ir jūs pasakysite: “Argi tai turi kokį ryšį?” Žinoma, turi.

13 Kodėl Jėzus kartą stovėjo čia, pažiūrėjo į pjūtį… Kas iš jūsų tiki, kad Jis buvo pjūties Viešpačiu? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma, mes visi tikime. Ir Jis pažiūrėjo į pjūtį; Jis pasakė: “Melskite pjūties Viešpatį, kad siustu darbininkus į Savo pjūtį”. Kitais žodžiais: “Jūs prašote Mane padaryti būtent tai, kad, kaip Aš žinau, turi būti padaryta; tačiau jūs turite prašyti Manęs šito”. Pasakė: “Jūs todėl neturite, kad neprašote”. Teisingai? “Jūs dėl to neprašote, kad netikite”.

14 Kartą pranašo rankoje buvo lazda ar strėlė, ir jis pasakė karaliui: “Suduok į žemę”, jūs žinote. Ir žinote, jis sudavė tik du ar tris kartus. Pasakė: “Kodėl tu nesudavei dar?” Suprantate? Ir yra tam tikri dalykai, kuriuos mes turime daryti. Ir aš tikiu, kad jeigu aš iš tikrųjų galėsiu dar paimti žmones ir pasimelsti už juos, uždėti ant jų rankas, ir ypatingai Amerikoje… Aš išvažinėjau iš vieno galo į kitą po visą šią šalį kartas nuo karto, vėl ir vėl, ir buvo padaryti dešimt tūkstančių darbų. Ir buvo padaryti stebuklai, ženklai ir taip toliau. Bet, tikriausiai, aš tikiu, kad jeigu aš tiesiog atvažiuočiau į štai tokią grupę, kur visi gerai apie tai žino, ir tiesiog pasimelsčiau už žmones, o po to palaukčiau vieną, dvi dienas ir stebėčiau, kas įvyks; galbūt kažkoks.?… Ir Jis pasakė… Žiūrėkite. Paklausykite. Patikrinkite Jo Žodį. “Aš gimiau, kad melsčiausi už sergančius žmones”. Suprantate? Tai yra tiktai melstis už juos. Malda viską pakeičia. Kartais jie negali šito suprasti savo prote, malda viską pakeičia. Suprantate? Ir Amerikoje beveik visi, visoje šalyje, visi viską žino apie tai ir taip toliau.

15 Taigi, viename iš šitų vakarų Čikagoje, nežinau, kada būtent, bet aš noriu pradėti ir tiesiog melstis už visą žmonių grupę, atvesti juos ir tiesiog… Jeigu aš galėsiu ateiti ant pakilos ir neliesti tokios rūšies patepimo dėl atskyrimo, aš… Kada aš jums aiškinu, kaip tai vyksta… Aš niekada nedariau šito viešai. Aš padarysiu tai, galbūt, rytoj vakare arba kada nors. Po to aš noriu pradėti ir tiesiog melstis už sergančius žmones, ir tikrinti kiekvieną, ir leisiu jiems po paros papasakoti, kas įvyko.
67 IŠTARTAS ŽODIS

Ir aš tikiu, kad jūs pamatysite nuostabius rezultatus. Tegu Viešpats dovanoja jiems Savo palaiminimus.

16 Tai štai, neseniai Vokietijoje… Kas iš jūsų čia matė Viešpaties Angelo fotografiją, kuri buvo nufotografuota Hiustone, leiskite žvilgtelėti į jūsų rankas, tie, kas čia pastate. Jos pas juos čia yra, jas fotografavo įvairiose vietose. Ir neseniai ji buvo nufotografuota Vokietijoje. Ir štai, valstybinė bažnyčia Šveicarijoje buvo prieš mane. Jie buvo prieš Bili Greimą, kaip jūs matėte straipsnį laikraštyje, kuri yra pas brolį. Hm. Ir tai… Taigi, po to kaip jis išvažiavo, o jie buvo prieš jį dėl tos priežasties, kad jis tikėjo į aukščiausiąjį Jėzaus Kristaus Dieviškumą. Taigi, Šveicarijos bažnyčia netiki, kad Jėzus buvo…buvo Dievo Sūnumi, gimusiu iš mergelės. Tai atėjo iš Cvinglio. Iš pradžių buvo Liuteris, o po to atėjo Cvinglis ir Kalvinas ir taip toliau. Ir Cvinglis buvo Šveicarijoje, ir jie – valstybinė bažnyčia pagrįsta ant jo mokymo. Jie tiki, kad jis buvo… Savo knygose ir visur jie teigia, kad tiki, kad Jis buvo Juozapo Sūnumi, pavadintu Dievo Sūnumi. Kad Jis buvo pranašu, apie kurio atėjimą kalbėjo Mozė, bet iš tikrųjų Juozapas buvo Jo Tėvu.

Tai išmuša bet kokį pamatą iš po Krikščionybės kojų. Tai… Tada tai praranda visokį Dieviškumą. Jis buvo absoliučiai Dievo Sūnumi, gimusiu iš mergelės, ir Juozapas turėjo tam tokį pat ryšį, kokį mes turime tam ryšį. Teisingai. Jis buvo Dievo Sūnumi, gimusiu iš mergelės. Ir aš tikiu tuo visa savo širdimi, siela, protu ir jėgomis.

17 Ir štai, aš parlėkiau tiesiog po Bili Greimo ir pradėjau tą patį. O-o, jie stipriai priešinosi tam. Ir tuomet, kada jie parašė prieš mane, o paskui parašė šį straipsnį prieš Bilį, tuomet atėjo katalikai ir pasakė: “Matote, jie abu nieko neverti”. Tad… O-o, jeigu tiktai žmonės sutvarkytų savo galvą arba savo širdį. Taigi, kada jie tai padarė, jie išvyko į Vokietiją, ir kada mes turėjome atvažiuoti į Karlsruį, Vokietija, jie parašė ten valstybinei bažnyčiai ir pasakė jiems nepriimti manęs, nes aš apsišaukėlis. Tad ten bažnyčia ir valstybė kartu. Valstybė turi daryti tai, ką sako bažnyčia.

Ir taip, jie… Po to kai jie turėjo pastatyti didžiulę katedros bažnyčią, kuri talpintų tūkstančius žmonių, nes tie neleido nuomoti patalpų. Tuomet valdžia pasakė jiems, kad jie negali jų naudoti.

Bet daktaras Giugenbul, labai protingas juristas (Tai vienas iš mūsų vietinių rėmėjų), jis nepriėmė atsisakymo. Jis kreipėsi tiesiai į Jungtinių Valstijų armijos majorą; jis pasakė: “Pasakykite broliui Branhamui atvykti. Jeigu visi kiti gali atvažiuoti, tai ir jis gali”. Tad tai davė man galimybę atvažiuoti į Vokietiją.
TIKĖJIMAS VEIKIME 68

18 Pirmą vakarą jiems teko apsupti mane, kad neleistų komunistams padaryti mano nuotraukos. Ir vos nepričiupo Billio, mano sūnaus. Bet Viešpats buvo su mumis, ir jie tiesiog toliau vaikščiojo aplink, o patamsyje jie negalėjo daryti nuotraukų, jūs žinote, nes jie buvo tvirtai…

O antrą vakarą Dievas davė regėjimą visiškai aklai aštuonių metukų mergaitei. Po to valstybinė bažnyčia ir jų pastoriai, ir visi susirinko kartu ir panoro susitikti su manimi; jie norėjo užduoti man kelėta klausimų. Mes nuėjome pusryčiauti. Ir pusryčiams jie paėmė didelį vokišką fotoaparatą ir pastatė jį štai taip, diena, buvo daug šviesos. Nereikėjo blykstės arba kažko tokio. Jie fotografavo pusryčių nuotraukas.

19 Taigi, kada tai buvo, jie… Jie padarė kelėta kadrų, ir jie pasakė: “Broli Branhamai, mes tikime, kad Dievas su tavimi, bet tie regėjimai, mes negalime šito suprasti – negalime šito suprasti”.

“Na, – aš pasakiau, – aš negaliu šito paaiškinti, nes tai Dievas, o jūs negalite paaiškinti Dievo; jūs turite tikėti Dievu. Dievas nesužinomas moksliškai; Dievas sužinomas tikėjimu”.

Na, jie, žinote, išviso negalėjo šito suprasti. Ir kaip tik tuo laiku (Dievo suverenumas tiesiog tada, kada buvo įtempta padėtis) aš pasakiau: “Vieną minutę, o štai ir Jis”. Ir aš pasakiau: “Dabar Jis artinasi”.

O tas vokiškas fotoaparatas, jie tiesiog nukreipė jį tiesiai į mane, ir tas vokietis pagalvojo, kad jis pabandys padaryti kelėta kadrų, tad jis – jis nufotografavo, ir kada tai buvo, nužengė Šventoji Dvasia.

Aš pasakiau: “Tiesiog čia iš dešinės nuo manęs stovi žmogus, dabar jis ne su vienu iš jūsų nepažystamas”. Aš pasakiau: “Jis ne vokietis ir ne prancūzas”. Tuo metu aš buvau Luzanoje. Aš pasakiau: “Jis ne prancūzas, ne vokietis arba…” Aš pasakiau: “Jis – italas, ir jis buvo trisdešimt dviejų tūkstančių komunistų lyderiu”. Ir tas vaikinas pradėjo šūkauti. Ir aš pasakiau: “Jis paėmė Bibliją. Jo katalikiška kilmė, ir jis kartą paėmė Bibliją ir perskaitė, kur Jėzus mirė už jo nuodėmes, ir jis priėmė Kristų. Dabar jį persekioja. Jis vadovauja nedidelei našlaičių prieglaudai kalnuose. Šiandien ryte jis negali valgyti pusryčių; todėl jis atstūmė stalą – lėkštę nuo stalo – ant stalo, nes jam skrandžio opa”.

Šitas vaikinas pakėlė ranką, sakydamas: “Kiekvienas šis žodis yra tiesa”, – jis tada pasakė.

Aš pažiūrėjau į jį… Jis dar…
69 IŠTARTAS ŽODIS

“Pas jį žyli plaukai ir jis valgo gerą, sotų maistą”. Aš pasakiau: “TAIP SAKO VIEŠPATS, valgyk savo maistą, nes Jėzus Kristus padarė tave sveiku”. Jis tiesiog atsisėdo ir pradėjo valgyti.

20 O tas vokiškas fotoaparatas stovėjo ten, darydamas tuos kadrus. Ir kada tai dingo, paskui jie padarė kažkur dar tuziną. Jie padarė apie tuziną prieš tai ir tuziną po. Ir kada jie juos išryškino, tiesiog fotografijoje buvo Viešpaties Angelas, nužengiantis. Amen. Taigi, parodyta, kaip Jis nusileidžia, kada Jis apsupo tą vietą, kur aš stovėjau. Sekanti fotografija parodo, kaip Jis išeina, jūs matote, puse Jo šitoje pusėje, kada Jis nutolsta, ir aš pakėliau ranką, sakydamas: “Tai TAIP SAKO VIEŠPATS; ir tuo baigta”. Štai taip.

Ir šiandien vakare aš atnešiau jas čia, kad parodyčiau jums. Aš nežinau, ar galėsite jūs jas gerai įžiūrėti iš čia nuo pakilos. Kada nors mes galėsime jas išryškinti, jeigu kas nors jų panorės, ir mes, galbūt, galėsime padaryti iš jų negatyvus ir išspausdinti.

21 Bet tai tiesiog kalba apie tai, kad kiekvieną kart… Aš niekada nepergyvenau tokio laiko, kada Dievo dovana būtų suabejota, ir Dievas būtų nenužengęs ir nepadaręs kažko didingo. Tad, prašau, galite kritikuoti. Amen. Mes…mes mėgstame tai matyti, nes mes visada laukiame išvysti mūsų Viešpaties Dievo šlovę.

Taigi, jos pas mane čia yra. Gal jums nepavyks pamatyti; aš nežinau, kaip gerai… Jūs matote tai iš tos vietos, kur jūs…kur aš stoviu? Tai…tai pusryčių fotonuotrauka. [Brolis Branhamas parodo pirmą fotografiją–Red.] Štai visi tarnautojai; fotoaparatas stovi čia iš užpakalio. Matote, kur patalpoje lemputės, čia viršuje ir tai diena vienuoliktą valandą. Nereikėjo jokios…jokios šviesos. Taigi, tai pirma fotografija. O štai čia jie visi atsistojo, ir štai nužengia Viešpaties Angelas. [Brolis Branhamas parodo antrą nuotrauką. Susirinkimas džiaugiasi.] Hm-hm. Ir štai stovi žmogus; o tai aš, ir mano ranka rodo į jį, ir tai jis stovi čia su kunigo apykakle, tai…tai paaiškino jam, ką visa tai reiškia. Čia kada Jis ateina, tiktai pradėjo leistis. Matote, Jis tiesiog viršuje… Tai aš stoviu tiesiog čia, ir Jis tiesiog virš manęs. O štai sekanti fotografija, kada Jis jau nusileido ant jų galvų štai taip. [Brolis Branhamas parodo trečią fotografiją.] Jis…Jis nusileido ant jų, ir parodomas regėjimas. O štai sekanti fotografija [Brolis Branhamas parodo ketvirtą fotografiją.], kada Jis pasitraukia, ir ten matosi tiktai puse manęs, kada Viešpaties Angelas dar uždengia, pasitraukia tiktai puse Jo. Ir štai sekanti fotografija po to [Brolis Branhamas parodo penktą fotografiją.] ji visiškai švari ir normali; ant jos nieko nėra (Matote?), kada Jis išėjo. Jėzus Kristus ir toliau gyvena ir valdo. [Susirinkimas džiaugiasi.] Gerai.
TIKĖJIMAS VEIKIME 70

22 Taigi… Man tai neturi jokios reikšmės. Šie žmonės čia parteryje, aš nepastebėjau; jie negalėjo jų pamatyti; tad aš parodysiu jas minutei, jeigu neprieštaraujate. Štai fotografija prieš tai. [Brolis Branhamas rodo pirmą fotografiją–Red.] Matote, matote? Ši fotografija prieš tai, kaip kas nors buvo nufotografuota. O štai nužengiantis Viešpatie Angelas. [Brolis Branhamas parodo antrą fotografiją.] Matote, matote? O štai fotonuotrauka, kada Jis jau nužengė ant manęs, kur aš stovėjau. [Brolis Branhamas parodo trečią fotografiją.] Matote? O štai fotografija, kur tiesiog sumažėja (Matote?), [Brolis Branhamas parodo ketvirtą fotografiją.] ir matosi tiktai puse mano veido, kur Jis nueina štai taip. Ir jeigu jūs atkreipsite dėmesį, Jis nueina iš dešinės pusės, ir aš visada visur kviečiu sergančius iš dešinės pusės. Viešpaties Angelas visada yra man iš dešinės pusės, kiekvieną kart, ir ten…įrodymui to, kad tai teisinga, štai Viešpaties Angelas nueina iš dešinės pusės, tiksliai. O štai fotonuotrauka po to [Brolis Branhamas parodo penktą fotonuotrauką], kada patalpoje nieko nebeliko. Ir pas mus, pas mus yra apie dvidešimt su trupučiu fotonuotraukų tarp šitų dviejų dalykų ir…fotoaparato objektyvas toje pačioje vietoje, ir daugiau nieko nebuvo parodyta kažkokiu kitu būdu. Todėl tai tiesiog kalba apie tai, kad mūsų brangus Viešpats Jėzus ir toliau gyvena ir valdo, ar ne taip? [Susirinkimas džiaugiasi ir sako: “Amen”.] Jis nuostabus pernelyg dideliame gausume, ir mes mylime Jį visomis mūsų širdimis.

23 Dabar, tepasilieka su jumis Viešpats. Šiandien vakare mes pasistengsime neužlaikyti jūsų ilgai, tiktai kelėtai minučių, bus trumputis pamokslas ir iškviesime maldos eilę. O po to, galbūt, vėliau, atveskite visus savo draugus, norinčius, kad už juos pasimelstų, ir kada žmonės pradės taip eiti, aš noriu pradėti maldos eilę ir tiesiog užvažiuoti ir…ir paskirti tą dieną, kad užeiti į svečius ir paspausti ranką broliui Bozė ir panašiai, ir ateiti tą vakarą ant pakilos ir tiesiog pradėti melstis už ligonius (teisingai), tiesiog ateiti ir pradėti melstis, uždedant ant ligonių rankas. Ir aš tikiu, kad jeigu Dievas atsakys į mano maldą tokiu būdu, tai pagrindinai pakeis mano tarnavimą prieš Dievą. Ir…ir aš tikiu, kad tas įkvėpimas neseniai miške, aš tvirtai tikiu visa savo širdimi, kad Dievas nori, kad aš tai daryčiau. Tai…tai Tiesa. Suprantate?

24 Šiandien vakare aš noriu perskaityti truputi, tiktai vieną, dvi eilutes iš Dievo Amžinojo Žodžio, prieš mums pradedant melstis už ligonius. Ir mes pasistengsime kalbėti visai neilgai, kad jūs galėtumėte sugrįžti rytoj vakare.

Ir taip, Laiške Romiečiams, mes skaitome, pradedant nuo Romiečiams 4-to skyriaus 19-tos eilutės:

Jis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo
apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis.
71 IŠTARTAS ŽODIS

Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime,
Teikdamas Dievui šlovę ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis
pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.

Ir dabar aš noriu paimti kelėtai minučių temą ir kalbėti štai apie ką: Tikėjimas veikime.

25 Taigi, tikėjimas nepagrįstas ant biraus žmogiškų supratimų smėlio. Jūs tiesiog negalite… Jeigu aš ateičiau čia ir pasakyčiau jums, kad pastate yra Viešpaties Angelas ir vyksta šie dalykai, jeigu aš neturėčiau kažko, kad įrodyčiau tai jums, jūs turėtumėte teisę tuo suabejoti. Jeigu aš pasakyčiau, kad Dievas davė dovaną dėl kažko padarymo, o jūs matytumėte, kad gaunasi viskas atvirkščiai ir tai nesėkmė po nesėkmės, tai jūs pasakytumėte: “tai netiesa”. Bet kada tai pildosi ir Dievas kiekvieną kart įrodo, kad tai nepriekaištingai, tuomet tai tiesa; Dievas tai įrodė. Todėl tokiu būdu mes turime… Tikėjimas turi turėti atramos tašką.

26 Tikėjimas… Jeigu jūs ruoštumėtės tuoktis, kas nors iš jūsų, jauni žmonės… Jeigu jūs ruoštumėtės tuoktis, jūs turėtumėte turėti tikėjimą ta moterimi, kurią jūs vedate; ji turėtų turėti tikėjimą jumis, nes tai negali būti pagrįsta ant kažko kito, tai – reikia turėti tikėjimą tam, ką mes darome. Ir dėl tikėjimo vienintelis tvirtas atramos taškas – tai Dievo Žodis.

Dievo Žodis – tai tvirta Uola. Bet kurį tikėjimą, kurį žmogus nori turėti antgamtiškame, turi pirmiausia patalpinta į gyvojo Dievo Žodį. Juk taip buvo amžių bėgyje, kada vyrai senovėje visais amžiais, kada jie iš tikrųjų rasdavo Dievo Žodį ir galėjo užsitverti už Jo, tikėjimas iškart pradėdavo veikti.

27 Pažiūrėkite į Nojų dar Pradžios Knygoje. Kada Dievas prabilo į Nojų tą dieną, Dievo Žodis atėjo pas Nojų ir pasakė jam pastatyti arką savo šeimos išgelbėjimui. Ir jūs žinote, prieš sunaikinimą tvanu žemė buvo vertikalioje padėtyje; ji nebuvo štai taip palinkusi, kad atsirastų vanduo. Ir kada Dievas pasakė Nojui, kad Jis sius tvaną, lietų, juk jūs žinote, kad su juo buvo kritikai. Bet tikėjimas nežiūri į aplinkybes; tikėjimas žiūri į tai, ką sako Dievas. Tikėjimas nebando svarstyti. Tikėjimas tiesiog priima tai taip, kaip jis yra.

Taigi, yra dvi įvairios rūšys to, ką mes šiandien vadiname “tikėjimu”. Ir man labai gaila, kad kalbu tai šiandien vakare mano auditorijai, bet aš labai tuo įsitikinęs – arba labai tuo tikras, kad yra labai daug protinio tikėjimo, o ne tikėjimo iš širdies.

28 Suprantate, tiek daug prabudimų vyksta visoje šalyje ir žmonės tvirtina,
TIKĖJIMAS VEIKIME 72

kad gavo išgelbėjimą, ir didieji evangelistai sako, kad pas juos išsigelbėjo tiek tai tūkstančių ir taip toliau. Aš tikiu, kad tai buvo… O po to sugrįžtate ir sužinote, kad tie žmonės nepasilieka. Jie tiesiog…tiesiog emocijos susirinkime, ir jie atidirbo kažką. Dauguma žmonių susirinkime atsistoja ir tvirtina apie išgydymą ir išeina daugiau per emocijas arba daugiau…daugiau per psichiką, negu per tikrą Dieviškąjį Viešpaties Jėzaus apreiškimą. O kaip tiktai jie pajaučia kažkokį skausmą, jie pasiduoda ir sako: “Na, aš negavau išgydymo”. Jeigu jūs iš tikrųjų tikite tuo savo širdimi, tai ir dešimt tūkstančių skausmų neprivers jus pasiduoti. Teisingai, nes jūs, jūsų tikėjimas jau pradėjo judėti. Jūs…jūs, jūs iškart pradedate judėti.

29 Tai štai, kada…kada Dievas prabilo Nojui ir pasakė jam neįmanomą… Tuomet nebuvo lietaus, niekada nelijo ir žemėje nebuvo debesų arba kažko kito; bet Nojus žinojo, kad bus lietus, nes Dievas taip pasakė.

Taigi, jį laikė fanatiku. Aš manau, jo laikais jį laikė truputi kvaištelėjusiu, tikru fanatiku. Ir beveik visada, kada jūs randate žmones, kurie išdrįs priimti Dievą pagal Jo Žodį, juos laiko neurotikais arba fanatikais. Teisingai. Pasaulis niekada neglostė galvos tikrą teisingą tikintįjį; jis visada prieš jį, nes jis priima Dievą pagal Jo Žodį. Ir Dievas niekada nebuvo draugu šitam pasauliui, aš turiu omenyje, ta prasme, kad pasaulis nebuvo Dievo draugu. Jie prieš Dievą, nes jie negali suprasti Dievo. Ir jūs niekada nepažinsite Dievo, kaip tiktai tikėjimu.

30 Bet Nojus, jis veikė su baime, žinodamas, kad artinasi sunaikinimas; ir jis statė arką, nes jis patvirtino savo tikėjimą ant Amžinojo Dievo Žodžio. Nesvarbu kiek žmonės kalbėjo, kad šito negali būti, nesvarbu kiek mokslas išnaršė žemės rutulį ir sakė, kad ten niekada nebus debesų, kad nelys lietus; jeigu Dievo Žodis pasakė, kad bus lietus, tai Dievas privalo nutiesti kelią dėl lietaus. Jeigu Dievas taip pasakė, tai nuspręsta.

Štai ką mes turime daryti. Štai ką ši…ši grupelė čia turi dabar daryti. Priimkite Dievą būtent pagal tai, ką Jis sako. Neturi reikšmės, kaip tai atrodo; nesvarstykite apie tai. Jeigu pas jus tiktai protinis tikėjimas, jūs svarstysite apie Dievo Žodį; jūs bandysite svarstyti apie Jį, sakydami: “Taip, leisk pagalvoti. Daktaras pasakė, kad aš negaliu pasveikti, ir jeigu daktaras taip pasakė, tai turi išspręsti klausimą”. Tai svarstymas. Tikėjimas nesvarsto; tikėjimas vis tiek tiki.

31 Pažiūrėkite, kiek čia buvo…kiek žmonių, aš galvoju, esančių dabar tiesiog čia, daktaras pripažindavo beviltiškais. Pažiūrėkite į žinomas Džono Chopkinso, Brolių Majo klinikas, ir per mano nuolankų tarnavimą aš mačiau, kaip Visagalis Dievas rodė tų žmonių menkumą ir gydė ligonius, kad tie pasakė, kad jiems neįmanoma pasveikti. Ir žurnalistai, ir kiti spausdino apie tai straipsnius.
73 IŠTARTAS ŽODIS

Matote, tai žmonių tikėjimas. Tie žmonės… Aš neturiu nieko prieš ligonines, supraskite, arba prieš daktarus; su jais viskas tvarkoje. Bet jie – žmonės; jų pažinimas ribotas; bet Dievas beribis. Ir kada Dievas kažką sako, tai tiesiog taip ir yra. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.] Taip papratai turi būti.

32 Ir jūs pastebėkite, mokslas bandys įrodyti, kad Dievas – melagis. Čia kurį laiką atgal jie pasakė, kad Dievas be abejonės padarė klaidą, kada Jis pasakė, kad sukūrė tvirtumą prieš saulės egzistavimą, skleidžiančią šviesą, kad Jis padarė klaidą. Bet jūs žinote, kad jie pradėjo kapstyti Dievo laboratorijoje ir aptiko, kad Dievas teisus, taip. Dabar pas juos yra rentgeno spinduliai, kurie padarys jūsų nuotrauką be jokios šviesos. Taigi, Biblija sako, kad jūsų…jūsų kūnas pripildytas šviesa. Ir mes randame, kad senas mokslininkas pasakė, kad tai beprotystė, kad jūsų kūne nėra šviesos, bet Biblija sako, kad visas jūsų kūnas susideda iš šviesos dalelių. Rentgeno spinduliai patvirtina tai; jie ima jūsų šviesą iš jūsų kūno, kad padarytų jūsų vidaus nuotrauką, tad, galu gale, Dievas teisus.

33 Čia kurį laiką atgal jie pasakė, kad Biblija neteisi, kada Ji sako, kad žmogus galvoja savo širdimi, pasakė, kad širdyje nėra protinių sugebėjimų, kuriais galima būtu galvoti. Bet jie po to atrado, kad Dievas teisus. Žmogaus širdies gilumoje yra maža duobutė, ląstelė, vietelė, kuri mažesnė už ląstelę, kurioje netgi nėra kraujo. Šito nėra gyvūno širdyje; tai tiktai žmogiškoje širdyje; ir jie kalba, kad tai sielos vieta. Tad, galu gale, Dievas gyvena širdyje, ir žmogus galvoja iš savo širdies, ne iš savo proto. Jis svarsto čia, bet jis tiki iš čia.

34 Tad, jeigu pas jus tiktai protinis Biblijos supratimas, jeigu jūs sakote: “Na, aš tikiu tuo, nes aš tai perskaičiau”. Dievas turi tai apreikšti jums per jūsų širdį. “Niekas negali pavadinti Jėzaus Kristumi, kaip tiktai Šventąja Dvasia”. Šventoji Dvasia veikia širdyje. Todėl, jeigu žmogus iš tikrųjų tiki tam iš savo širdies, tai jis nebijo būti išbandytu. Bet jeigu jūs tiktai protiškai, jūs svarstysite logiškai, sakydami: “Na, aš šito negaliu. Jie tai gali; gal šitas ir galėtų, gal ji tapo sveika, bet kas liečia mane aš nežinau”. Bet jeigu jūs iš tikrųjų pagrindėte savo tikėjimą ant Amžino Dievo Žodžio ir tai jūsų širdies gilumoje, tai visi kankinimo demonai negalės jūsų pajudinti. Ne, ponai, jūs turite stovėti ant šito.

35 Aš žinau, apie ką kalbu, nes aš tai mačiau, ir aš pats išbandžiau, ir aš žinau, kad tai teisinga. [Brolis Branhamas tris kartus pabeldė į kafedrą–Red.] Kodėl aš stovėjau čia ant pakilos vakarais ir mečiau iššūkį auditorijai iš daug tūkstančių žmonių. Stovėjau Bombejuje, Indijoje, prieš penkis šimtus tūkstančius žmonių ir mečiau iššūkį, kad septyniolika įvairių religijų ateitų ant pakilos ir parodytų man matomą antgamtinės būtybės ženklą. Ir stovėjau tiesiog tarp ateistų ir netikinčiųjų, būrėjų ir visų kitų, kurie stovėjo ten tūzinais,
TIKĖJIMAS VEIKIME 74

bandydami užkerėti mane. Ir pašaukiau aklą žmogų (Aleliuja), ir Dievas davė jam regėjimą tiesiog ten ir pasuko viską į kitą pusę. O kaipgi, juk Dievas pasakė, kad Jis tai darys; štai ir viskas. Vieną, ką jūs darote… Dievas taip pasakė. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą.]

Tai viskas, ko man reikia, jeigu Jis pasakė man, kad Jis bus su manimi ir padės man visame tame, tai Jis darys tai. Amen. Jis tai darė, aštuonis metus, devyni metai tęsiasi šis tarnavimas, ir Jis ir toliau tai daro, ir Jis toliau tai darys, nes Jis – Dievas, ir Jis negali meluoti. Dievo Žodis teisus bet kuriuo metu. Jeigu jūs tiktai žiūrėsite ir matysite, ką sako Žodis!

36 Kas, jeigu faraonas pažvelgtų į Dievo Žodį? Jis pakeistų savo požiūrį į Mozę ir į kitus Izraeliečius. Jeigu jis pažvelgtų ir pamatytų, ką Dievas pažadėjo Savo Žodžiu, kad Jis išves vaikus iš Egipto, tai jis šito nepadarytų; jis pakeistų savo požiūrį tai tautai.

Bet jis…jis buvo labai užimtas; jis vaikščiojo į bažnyčią, žinoma, labai religingas žmogus. Ir jis vaikščiojo į bažnyčią, ir jis buvo, kaip jūs vadinate, protiniu tikinčiuoju, psichiniu tikinčiuoju arba kaip ten bepavadintumėte. Pas jį buvo protinis supratimas to, ką jis darė. Bet kad turėtų tikrą apreiškimą, kad Dievas išpildys tą Žodį, jeigu jis jį turėtų, tai jis nepasielgtų su Moze taip, kaip elgėsi.

37 Bet Mozė, viena koja soste, faraono sūnus, turėjo tapti valdytoju, ir jis būtų vyriausiasis vadas pačios didžiausios pasaulyje šalies, prie kurio kojų buvo visas pasaulis. Egiptas buvo…buvo tuo laiku viso pasaulio prekybos centru. Ir Mozė buvo viena koja soste, jaunas keturiasdešimties metų žmogus, ir galėtų eiti ir toliau, bet jis teikė pirmenybę. Nes, kodėl? Jis pažiūrėjo į Dievo Žodį ir pamatė, kad Dievas davė pažadą.

38 Ir Mozės tikėjimas nesirėmė į tai, ką jis galėjo padaryti su pačia didžiausia armija pasaulyje. Jis nesirėmė į tai, ką jis galėjo padaryti kaip faraonas, sėdėdamas faraono soste. Jo tikėjimas rėmėsi į tai, ką pasakė TAIP SAKO VIEŠPATS. Ką jis turėjo daryti? Jeigu jis nuspręstų sėdėti faraono soste, tai tarnaitės prieitų ir duotų jam vyno ir visa kita, ir jie atneštų jam maisto ir visa kita.

39 Bet jis žvalgėsi į tą dykumą. Paimti du milijonus žydų, kurie labai…nelabai skyrėsi nuo pagonių, išvesti juos ten į dykumą, kur netgi niekas neauga. Jis turėjo maitinti juos kelyje keturiasdešimt metų. Priekyje jo laukė dykumos ir nusivylimai, ir visa kita. Bet Dievo Žodis davė pažadą, kad jis nuves juos į pažadėtą žemę, ir Mozė ėmėsi darbo pagal Dievo Žodį.
75 IŠTARTAS ŽODIS

40 Kodėl? Jeigu Mozė atsisėstų į faraono sostą, jis būtų žinomas kaip dar vienas faraonas. Šiandien jis būtų pražuvusiu ir kančiose. Bet šiandien jis nemirtingas tarp žmonių [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.], nes jis teikė pirmenybę tai ir paleido savo tikėjimą į darbą.

– Kaip tu ruošiesi tai padaryti, Moze? Ką tu gali padaryti? Kaip tu, vienas žmogus, gali nuvesti du milijonus žmonių iki pažadėtos žemės?

– Dievas taip pasakė.

Ir jis buvo patvirtintas Angelo, Kuris nužengė ir kalbėjosi su juo, ir pasakė jam, kad jis gimė tam tikslui. Ir Mozė žinojo, apie ką jis kalbėjo. Todėl jis nesitraukė atgal ir nesisaugojo to; jis paleido savo tikėjimą į darbą

41 Štai ko reikia. Nesvarbu kiek pas jus tikėjimo, jeigu jūs jo nenaudosite, jis nieko jums neduos. Teisingai. Kokia nauda iš Mozės Dievo, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Kokia nauda iš istorinio Dievo? Jūs, žmonės, vaikštote į bažnyčią, ir jūsų bažnyčia tiktai moko kažkokį istorinį faktą, apie tai, kad Šventoji Dvasia sugrįžo Sekminių dieną: “Šiandien šito nėra”, kas tada būtų išgydymas, kas… Ką tai jums duos? Tas pats, kaip skaityti, kad sykį gyveno Džordžas Vašingtonas. Teisingai. Abraomas Linkolnas kartą gyveno, remiantis istorija. Abraomas Linkolnas gyveno, remiantis istorija. Džordžas Vašingtonas gyveno. Bet jie mirė ir palaidoti, remiantis istorija.

Bet paklausykite, Jėzus Kristus gyvena; jis mirė; jis prisikėlė, pagal Raštus, gyvas per amžių amžius. Štai ką darė Vašingtonas. Jūs tikite Vašingtonu, o Kristumi abejojate. Aleliuja!

42 Ko mums šiandien reikia, – tai tikras teisingas tikėjimas, paleistas į darbą. Taip, ponai. Mums reikalingas tikras tikėjimas ir žmonės, kurie išdrįs pridėti Dievo Žodžius prie savo širdies ir pritaikyti jį dėl savęs. Jūs bandote priskirti tai praėjusiai kartai, bet Biblija sako, kad Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Jis – Dievas amžinai. Jis niekada nepasikeis. Jo principas toks pat; Jo jėga tokia pat. Šiandien vakare Jis toks pat, kokiu Jis buvo, kada vaikščiojo Galilėjos pakrantėmis, ir pasirodo kiekvieną vakarą ant šitos pakilos ir įrodo, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.] Amen. Jums nereikia priimti tai kaip kažką istoriško; tai faktas tiesiog dabar dabartiniu laiku, kurį mes matome. Amen.

43 Kelėta dienų atgal moteris pakilo iš vežimėlio, dvi aklos moterys gavo regėjimą. Dievo jėga nužengė, atskleisdama viską ir širdies paslaptis, kviesdama iš susirinkimo ir panašiai,
TIKĖJIMAS VEIKIME 76

kas yra neginčijamu įrodymu, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų.

O-o, tai bent, tai išima kremzlelę ir įstato į jūsų nugarą stuburą. Kada jūs aptinkate, kad Jėzus… Iš tikrųjų pas mus yra faktas, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] ir yra šiandien vakare čia, įrodydamas, kad Jis gyvas. Veiksmas, jūsų tikėjimas, paleistas į darbą.

Kokia bus jums nauda skaityti apie istorinį Dievą, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Kokia bus nauda skaityti apie seną Džordžą Vašingtoną, jeigu jis mirė ir jo daugiau nebėra? Tai tiesiog istorinis faktas. Bet Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, ir Jis tas pats šiandien.

44 Ką nupiešta ugnis duos šąlančiam žmogui? Parodysite žmogui gražų didelį degančios ugnies piešinį, o jis šąla; tai kažkas, kas buvo. Štai kuo žmonės šiandien bando išsaugoti jūsų gyvybę. Nenuostabu, kad pas mus Amerikoje religija patiria griuvimą. Nenuostabu, kad žurnale parašė, kad dvasinis gyvenimo būdas patiria griuvimą. Tai, todėl, kad jie negalėjo pristatyti jiems tai, ko reikia. Jie stengiasi mokyti juos istorinį Dievą.

Bet ko mums šiandien reikia, – tai Dievas, prisikėlęs iš mirusiųjų ir pasiruošęs tiesiog dabar padaryti viską, ką Jis pažadėjo, kad padarys, dėl Savo Žodžio patvirtinimo. Ir ten auditorijoje mums reikalingi delegatai, kurie nori atremti savo sielą į kiekvieną Žodį, Kurį pasakė Dievas, ir paleisti Jį į darbą. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.] Amen.

Štai ko mums šiandien reikia. Štai ko mums reikia – vyrai ir moterys, kurie stovi šitoje priekinėje linijoje ir vadina šėtoną melagiu, ir sako: “Jėzus Kristus nugalėjo tave ir atėmė iš tavęs visas teises, kurias tu turėjai, ir aš Jėzuje Kristuje, ir žemė priklauso man”. Amen. Teisingai.

45 Kokia prasmė turėti paukštį, turintį sparnus, jeigu jūs laikote jį narve? Jis negali skraidyti, jam nereikalingi sparnai. Jeigu jūs laikote jį narve. O-o, jūs… Taip pat ir su daugelį šitų žmonių. Jie narve, išmokyti, kad stebuklų dienos praėjo: “O-o, Dievas yra, o-o, taip, mes tikime, kad Jėzus buvo Jo Sūnumi; aš priėmiau Jį kaip asmeninį Gelbėtoją. Bet užtikrinu tave, visi tie dalykai, kurie buvo tada ankstesniais laikais, jie praėjo. Stebuklų dienos praėjo”. Kokia jums nauda iš sparnų? Kokia jums nauda iš jūsų tikėjimo, jeigu jūs negalite jo išlaisvinti? Kokia bus nauda iš jūsų tikėjimo, jeigu jūs negalite paleisti jį į darbą? Žinoma, jeigu aš tikiu, kad Jėzus šiandien gyvena, aš paleisiu tai į darbą. Amen.

46 Jis gyvena šiandien; Jis – tas pats Jėzus; žinoma.
77 IŠTARTAS ŽODIS

Jeigu neregys Bartimiejus galėjo tikėti Juo, tai ir aš galiu. Jeigu moteris turinti kraujoplūdį galėjo prisiliesti prie Jo drabužio, tai ir aš galiu. Nes Jis atviras ir nori; Jis maldauja ir priima. “Kas nori, tegu ateina ir geria Gyvybės Vandens veltui”. Mums šiandien reikia būtent toks prabudimas.

O-o, jūs galite paimti savo paukštį ir maitinti jį labai geru ortodoksiniu maistu, o-o, taip. Jūs galite duoti jam paukščių maisto su žuvies kauleliais ir visa kita, bet ką tai jam duos? Ką daro žuvies kauleliai, ką daro paukščių maistas? Vysto sparnus. Ką jam duos sparnai, jeigu jūs laikote jį narve?

Tas pats ir šiandien. Jūs…jūs galite pasiusti ten savo seminarijos vaikinus ir išmokyti juos visokios teologijos ir visko apie vieną, kitą ir trečią, bet jeigu jūs bijote išlaisvinti savo tikėjimą, kad pasitikėti Dievu, tai kokia prasmė juos mokyti. Amen. Mums reikia išsilaisvinti. Tegu jūsų tikėjimas pradės veikti.

47 Man patinka Dovydas. Jis žinojo, kad pranašas Samuelis išliejo ant jo galvos aliejų. Tą dieną nuėjo prie kariuomenės, ir ten stovėjo šitas didžiulis, stambus Galiotas ir gyrėsi, o visa Dievo kareivija traukėsi atgal su savo teologija, kad jie buvo Izraeliečiais ir apipjaustytais, ir taip toliau, bet bijojo.

O-o, tai primena man šiandieninę bažnyčią: bijo pajudėti iš vietos. Jis išėjo ir gyrėsi, bet tai išgirdo ne tas žmogus (prieš juos). Tas kaulėtas, žemo ūgio berniukas, kažkur štai toks, apvyniotas avies kailiu, pasakė: “Jūs norite man pasakyti, kad jūs, bailiai, čia stovėsite ir leisite tam neapipjaustytam filistiniečiui plūsti gyvojo Dievo kariuomenę?” Jis buvo pasiruošęs paleisti tai, ką jis turėjo, į darbą. Aleliuja!

48 Štai ko mums šiandien reikia – rasti tą, kas paims tai, ką turi, ir paleis tai į darbą. Duokite savo tikėjimui laisvę. O kaipgi, jis pasakė, kalbėjo Sauliui, pasakė: “Tavo tarnas ganė savo tėvo avis, užpuldavo liūtas, kad pagriebtų ėriuką, o aš griebdavau svaidyklę ir parversdavau; jis puldavo mane; aš griebdavau peilį ir užmušdavau jį”.

Jis pasakė: “Lokys puldavo kitą ėriuką, ir aš atimdavau iš jo nasrų”. Jis pasakė: “Dievas padėjo man tai padaryti, tuo labiau Jis padės su tuo neapipjaustytu filistiniečiu, kuris plūsta gyvojo Dievo kareiviją”. Amen, man tai patinka. Taip, ponai.

49 Saulius norėjo pasiusti jį į seminariją, jūs žinote, ir paruošti jį. Jis nuėjo, paėmė savo didžiulę ginkluotę ir uždėjo ant jo, jo kojos sulinko.

Štai kame šiandien bėda, pas mus tiek teologijos ir…
TIKĖJIMAS VEIKIME 78

ir įvairių laipsnių ir daktarų ir visa kita, kas tai… Juk jūs žinote, kad Saulius suprato, kad jo bažnytiniai rūbai netiko Dievo vyrui.

Jis pasakė: “Nuimk tai nuo manęs. Man to nereikia. Man tai netinka”.

50 Aš nematau, kada šie dideli, įžymūs vardai ir taip toliau tiktų tikram Dievo vyrui. Šventoji Dvasia išgelbėjo mane; Šventoji Dvasia davė man tai; [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Šventoji Dvasia – tai viskas, kuo man reikia pasitikėti. Aš žinau, kad jeigu aš tiesiog paleisiu Jį į darbą, Jo Žodį, Dievas išpildys tai.

Žinoma, jeigu jūs tiktai žinosite tai, ką jūs žinote ir priversite savo tikėjimą veikti, tai Dievas padarys tą patį dėl jūsų. Mozės Dievas nemirė, Dovydo Dievas nemirė. Šitas Dievas ir toliau gyvena.

51 Atėjo Jėzus; Jis žinojo, Kas Jis buvo. Kada Jis priėjo prie Lozoriaus kapo, po to kai Tėvas parodė Jam regėjimą. Pasakė Jam išeiti iš Lozoriaus namų, išėjo keturioms dienoms, pasiuntė Jo, o Jis nesugrįžo. Jis žinojo, kas turėjo įvykti, po to kai priartėjo regėjimo išsipildymui laikas.

Jis pasakė: “Mūsų draugas Lozorius miega; Aš einu jo pažadinti”. Kada Jis priėjo prie kapo, Jis pasakė: “Aš dėkoju Tau, Tėve, kad Tu jau išklausei Mane”. Žinoma, Jis verkė, kada priėjo prie kapo, Jis turėjo užuojautą žmonėms. Bet kada Jis priėjo ten prie kapo, Jo mintyse nebuvo abejojimo. Pasakė: “Tėve, Aš dėkoju Tau, nes Tu jau išgirdai Mane. Bet Aš pasakiau dėl šitų, stovinčių šalia”. Pasakė: “Lozoriau, išeik”. Ir žmogus, kuris mirė keturias dienas atgal, išėjo iš kapo.

Kodėl? Jis žinojo, ant ko Jis stovėjo; Jis žinojo, kad Jis buvo pateptu Kristumi. Jis žinojo, kad pas Jį buvo Dievo Žodis. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Jis žinojo, kad tai, ką Dievas parodė Jam, buvo Tiesa.

52 Ir tas pats Žodis… Ir Jis pažadėjo tai jums. “Ko tiktai paprašytumėte Mano Vardu, Aš tai padarysiu”. Teisingai. Jis nugalėjo šėtoną remdamasis Dievo Žodžiu.

Šėtonas priėjo prie Jo ir pasakė: “Padaryk mano akyse stebuklą; aš girdžiu, kad tu, pasirodo, stebukladarys. Padaryk ką nors prieš mane”. Tas šėtonas iki šiol gyvena. “Paversk šituos akmenis duona ir valgyk, ir aš patikėsiu tavimi”.

Jėzus pasakė: “Parašyta: žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo Žodžiu, išeinančiu iš Jo lupų”.
79 IŠTARTAS ŽODIS

53 Štai ant ko buvo įinkarintas Jo tikėjimas. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Štai ant ko šiandien turi būti įinkarintas tikėjimas kiekvieno vyro ir moters – ant gyvo Dievo Žodžio. Jūs tikite tuo, jūs galite paleisti jį į darbą.

Jėzus, kada Jis buvo čia žemėje. Jis pasakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš nieko negaliu daryti Pats iš Savęs; Aš – Sūnus, Aš nieko negaliu daryti; bet ką Dievas rodo Man, tą Aš ir darau. Aš atėjau įvykdyti Dievo valią”. Ir kada Jis išėjo, Jis pasakė, kad šis tarnavimas nenustos. “Nes būtent tai, ką Aš darau, ir jūs darysite. Nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse iki pasaulio pabaigos”. Ir tai bus ženklu. Aleliuja! [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į kafedrą–Red.] “Nes būtent tai, ką Aš darau, jūs darysite iki pasaulio pabaigos”.

54 “Tas, kas… Bus žmonės, kurie daugiau nepamatys Mane, bet jūs pamatysite Mane. Nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse iki laiko pabaigos”. Šiandien Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. Jo antgamtiška jėga yra čia su mumis. Vyksta Jo dideli ženklai ir stebuklai. Tai, kas nevyko nuo Apaštalų laikų, vyksta šiandien vakare; aš kalbu tai nuolankume. Bet štai tiesus mokslinis įrodymas, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą.]

55 Tas pats Ugnies Stulpas, Kuris vedė Izraelio vaikus per dykumą, Tas pats Dievo Angelas, Kuris atėjo į tą vietą ir išlaisvino Petrą iš kalėjimo, tas pats Jėzus Kristus, Kuris pasirodė Pauliui ir skleidė spindinčią Šviesą, Kuri apakino jį. O žmonės šalia jo išviso nematė jokios Šviesos. Bet Paulius; Jis apakino jį. Ir jis buvo aklas ir jį turėjo vesti už rankos į miestą, Šviesa šalia jo buvo tokia ryški. Ta pati Šviesa, Viešpats Jėzus Kristus yra šiandien vakare čia Savo prisikėlusiame stovyje ir įrodo Save nenuginčijamais ženklais ir stebuklais, kad Jis čia.

O-o, žmonės, paleiskite savo tikėjimą į darbą. Nebijokite. O-o, sarmata ir gėda; nebijokite. Tvirtai stovėkite laisvėje, kurioje Kristus išlaisvino jus. Neįstrikite paukščių narve. Išeikite iš jos. Sugriaukite šitas sienas. Kristus sugriovė šias skiriančias sienas, padarė mus laisvais. Mes tuoj-tuoj pakilsime. Amen. Man tai patinka.

56 Kažkada aš dažnai kalbėdavau, kaip stebėjau erelį… Ir kada aš išvyksiu iš šito susirinkimo, man prasideda atostogos, vykstu į kalnus. Kaip aš mėgstu atsiskirti aukštai kalnuose ir stebėti gamtą. Dievas yra gamtoje.

Kartą, kada stebėjau ten didelį erelį, kada man buvo įdomu, ką jis…darė; jis žiūrėjo į mane, o voveraitė caksėjo į jį. Aš pagalvojau: “Dieve, dėl ko Tu man tai rodai?” Ir po kurio laiko tas didžiulis bičiulis… Aš pasakiau…
TIKĖJIMAS VEIKIME 80

Aš griebiau šautuvą; aš pasakiau: “Aš galiu tave nušauti”. O jis apie tai nerimavo. Aš visąlaik stebėjau, kad jis šiaušė štai taip plunksnas ant sparnų. Aš pagalvojau: “Štai kame reikalas; jis pasitiki savo sparnais. Dievas davė jam du sparnus, ir jis – laisvas paukštis. Jis gali išvengti pavojaus visada, kada panori”. Aleliuja! Būtent.

Jeigu…jeigu erelis gali turėti pasitikėjimą sparnais, kuriuos davė jam Dievas, tai tuo labiau jūs turite turėti pasitikėjimą Šventąja Dvasia, Kuri išgelbėjo jūsų sielą ir krikštijo jus Savo siela. [Brolis Branhamas du kartus pabeldė į kafedrą–Red.]

57 Ir štai, jis nesistumdė ir nešokinėjo, ir nesiginčijo dėl niekų. Jis tiesiog padarė vieną didelį šuolį ir atsispyrė, išskleidė savo sparnus ir sumojavo pora kartų, ir pakilo virš miško ribų, ir tiesiog išskleidė savo sparnus. Ką jis padarė? Jis paleido į darbą savo tikėjimą savo sparnais. Štai papūtė smarkus vėjas; jis nemojavo vėjuje; jis tiesiog sklendė vėjuje ir kilo aukštyn. Vėjas dar kartą papūtė; jis pakilo aukščiau. Jis kilo aukštyn, aukštyn, kol aš daugiau nebegalėjau jo įžiūrėti. Aš stovėjau ten ir verkiau, kaip kūdikis.

58 Kodėl? Tai nereiškia bėgti į šį susirinkimą, bėgti čia ir prisijungti prie šitų, ir prisijungti prie anų, ir nešti savo dokumentus pas metodistus, baptistus, Asamblėjoms, vienybininkams ir taip toliau. Tai ne tas; reikia paleisti į darbą savo tikėjimą Dievo Žodžiu ir nuskristi, sklendžiant ant kiekvieno Šventosios Dvasios gūsio, kuris pučia ant mirtingo žmogaus. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.] Štai kada jis turi išskleisti savo tikėjimą Dievu ir sakyti, kad Dievo Žodis – teisingas.

Štai mano sparnai (Aleliuja!), iškart ir Naujas ir Senas Testamentas. Aš tikiu, kad mane neš kiekvienas Jo Žodis. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą.] Tai padarė mane, nusidėjėlį, Krikščioniu. Tai padarė mane, keiksnojantį nusidėjėlį, pamokslininku. Tai davė man, aklam žmogui, gerą regėjimą. Tai išgydė mane, kada aš sirgau. Vieną gražią dieną Tai nuneš mane nuo žemės į Šlovę. Bet mano tikėjimas ilsisi tiktai Viešpatyje Kristuje. O-o, tai bent…tikėjimas veikime.

59 Senojo Testamento didvyriai turėjo tikėjimą; jie paleisdavo jį į darbą. Jie – pavyzdys mums. Dabar pas mus yra tikėjimas, bet jūs nepaleidžiate jo į darbą. Skriskite, sklandant ant Šventosios Dvasios jėgos.

Melsimės. Dangiškas Tėve, Tavo Mylimojo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu, tegu Šventoji Dvasia apsupa šiandien vakare kiekvieną esantį čia tikintįjį. Ir tegu gyvojo Dievo Dvasia įeis čia ir nuneš kiekvieną iš jų
81 IŠTARTAS ŽODIS

nuo ligos patalo ir nuo ligų ir negalių ten, kur gera sveikata. Tegu jie išeis iš čia po Šventosios Dvasios jėga, žinodami, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, ir be abejo, gyvas šiandien tarp mūsų. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.

60 Gerai, mes išdalinome maldos korteles.

Aš dabar iš tikro jaučiu pagarbą. Man gerai. [Susirinkimas džiaugiasi–Red.] Veikimas, tegu jūsų tikėjimas pradės veikti. Dėl ko Dievas davė jį jums?

Mano manymu, jie sakė, kad išdalino vakar vakare šimtą maldos kortelių, ir mes pakvietėme, galbūt, kažkur pusę. Pradėkime…pradėkime kažkur nuo 50. Pradėkime, sakykim, nuo 51, neįprastas skaičius. Pas ką maldos kortelė 51, pakelkite greitai ranką. Jūsų… Pažiūrėkite į savo maldos kortelę. Tiesiog pakelkite ranką. Ne… Jeigu aš…aš nežinau, kas jūs… Gerai, išeikite čia, ponia. 52, atneškite savo maldos… Gerai, tamsaus gymio ponia, gerai. 53, prašau, atneškite savo maldos…arba pakelkite ranką! Aš… Galbūt, aš galėsiu…53, 54, 54, pakelkite greitai ranką! Gerai, 55, 55, pakelkite greitai ranką. Gerai, 56, išsirikiuokite štai čia. 57, 58, 59, 60. Pažiūrėkime, ar galėsime mes juos atvesti ten, 60…žiūrėkite, kur jie eina. 61, 2, 3, 4, 5, pažiūrėsim, ar pavyks mums eilė.

61 Neturi reikšmės, kas jūs, kur jūs, kad mums čia išrikiuoti eilę ir pradėti melstis. O-o-o, aš myliu Jį! Kada aš galvoju apie Jo galingus palaiminimus, tai pakelia mano tikėjimą. O-o, Gelbėtojas, pakelk mano tikėjimą iki tiek, kad Jis pajudintų kalną. Viešpatie, aš tikiu; visi mano abejojimai palaidoti Šaltinyje.

Jėzus Kristus, prisikėlęs Dievo Sūnus, yra čia moksliniu įrodymu. Vėl ir vėl Viešpats tai įrodo. Vėl ir vėl akli regi, kurti girdi. Vėl, kiekvieną vakarą kas neįmanoma, moksliškai neįmanoma daryti žmogui, tą Šventoji Dvasia daro čia kiekvieną vakarą tiesiog prieš mūsų akis. Amen. Absoliučiai neįmanoma, bet Jėzus Kristus, prisikėlęs Dievo Sūnus, vis tiek tai daro. Argi Jis nenuostabus? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pajunkime mūsų tikėjimą.

62 Kas iš jūsų šiandien vakare pasakys: “Broli Branhamai…” O-o, aš žinau, kad šis pastatas ir puse neužpildytas, bet kas iš jūsų pasakys: “Broli Branhamai, šiandien vakare aš pakeliu bures. Aš nukreipiu viską, ką aš turiu, mano tikėjimą į Jėzų Kristų. Aš tvirtai grindžiuosi. Aš tikiu Tavimi”? Telaimina jus Dievas. O-o, pabaikime šį mindžiojimąsi ir iš tikrųjų ateisime į veikimą su Dievu. Rimtai užsiimkime su Juo darbu.

Kaip jūs galite dar abejoti? Kaip jūs galite, kada Šventoji Dvasia su mokslo pasaulio pagalba vėl ir vėl įrodo Savo Būvimą, rodydama, kad jis čia, rodydama neginčijamais ženklais mokslo pasaulyje,
TIKĖJIMAS VEIKIME 82

nusileidžia tiesiog į susirinkimą ir daro viską tą patį, ką darė Jėzus iš Nazareto, kada Jis buvo čia žemėje, įrodytas neginčijamais ženklais, kad Jis šiandien gyvas ir gyvena tarp mūsų. O-o, tai turi pakelti jūsų tikėjimą iki tokio lygio, kad pasakysite: “Tebūna pašlovintas Dievas. Aš tikiu Tavimi, Viešpatie. Man reikia to ar ano, ir šiandien vakare aš tvirtai stoviu ant Tavo Žodžio ir išeinu iš čia sveiku žmogumi arba Krikščioniu, arba ko jums bereiktų”. Amen. O-o, tai bent!

O, kaip nuostabiai Viešpats
Mano gyvenimą pakeitė,
Nuo to laiko,
Kai į mano širdį įėjo.

63 Juk kartą aš buvau aklas.

O, malonė! Išgelbėtas tavimi
Iš gelmių kančių;
Pražuvęs, aklas aš buvau,
Bet gyvas jau – regiu.

Daug spąstų buvo kelyje…
(šėtonas bando pasakyti: “O, tai ne… Tai kažkas kita. Tai…”)

Daug spąstų buvo kelyje,
Kenčiau sunkius vargus.
Malonė saugoja mane
Ir veda į namus.
(Aleliuja!)

Po metų dešimt tūkstančių
Kaip saulės nušviestų,
Giedosiu gyrių Viešpačiui,
Kaip buvo iš pradžių.

64 Kada ta didžiulė daugybė išpirktųjų stovės aplink Dievo Sostą, mojuodami baltomis palmėmis – palmių šakomis rankose, baltais rūbais, nuplautais Avinėlio Krauju: “Mes papasakosime istoriją, kaip mes nugalėjome…” Kaip mes nugalėjome? Avinėlio krauju ir jų liudijimu. Aleliuja! Koks jų liudijimas? “Jėzus gyvas”. O-o, tegu tai aidi per kalnus ir kalvas, pasiuskite visur žinią: “Jėzus gyvas”. Jis ne miręs, bet Jis gyvas. Aš taip laimingas stovėdamas čia viename iš pačių nuostabiausių pasaulio miestų, Čikagoje, Ilinojos valstija, ir tvirtinti, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, ir iš Jo malonės galiu tai jums įrodyti. [Brolis Branhamas pabeldžia į kafedrą–Red.] Amen.
83 IŠTARTAS ŽODIS

Tada tegu jūsų nuodėmė pasiliaus. Patraukite stabą iš savo širdžių ir tikėkite gyvuoju Dievu, ir priimkite palaiminimus, dėl kurių Jis mirė ir kuriuos skyrė jums. Paleiskite savo tikėjimą į darbą.

65 Štai ant pakilos sėdi moteris. Dangiškas Tėvas žino, kad mano žvilgsnis krito ant jos pirmą kartą. Taigi, galbūt… Aš nežinau, kiek šimtai žmonių sėdi čia. Jeigu visas pasaulis sėdėtų čia, nebūtų jokio skirtumo: neturi reikšmės. Ši moteris dėl kažko čia yra, aš nežinau.

– Broli Branhamai, tu nori pasakyti, kad ta moteris… Taip, ponai, taip yra.

– O kas jeigu ji serga, tu gali ją išgydyti?

Ne, ponai, niekas kitas negali šito padaryti. Jeigu aš padarysiu taip, kad ji patikės, kad Jėzus tai padarė, kada Jis mirė Golgotoje [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.], ji bus pasiruošusi tai priimti, darbas padarytas. Teisingai. Tai bus jos tikėjimas; Jėzus pasakė: “Tebus tau taip, kaip patikėjai”.

66 Štai moteris, aš niekada jos nemačiau; ji manęs niekada nematė. Aš manau, taip ponia; mes nežinome vienas kito, ar ne taip? Taip. Panašu dievobaiminga moteris ir panašu, kad ji – motina, štai ji ir štai aš; daug jaunesnis už ją, tikriausiai, gimėme daug kilometrų vienas nuo kito, ir susitikome pirmą kart gyvenime. Kodėl ji čia? Jūs norite atsistoti į mano vietą? Žinoma. Leiskite man pasakyti jums, aš irgi nedaryčiau šito, jeigu Šventoji Dvasia nepasakytų: “Aš būsiu su tavimi”. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Amen.

Dievo Angelas pasakė: “Aš būsiu su tavimi”, todėl, aš nebijau. Amen. Kodėl? Aš tikiu tuo, ką Jis pasakė.

“Tad, tu tikėsi Angelui?” Jeigu Jis kalbėjo sutinkamai su Žodžiu.

“O kaip tai susiderina su Žodžiu?” Jėzus kartą sutiko panašią moterį, kurios Jis nė karto gyvenime nematė. Jis pakalbėjo su ja kelėta minučių ir tiksliai pasakė jai, kur jos buvo problema. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Ir Jėzus pasakė, kada Jis prisikėlė, pasakė: “Dar valandėlė ir… Visa tai, ką Aš darau, ir jūs darysite, netgi didesnius už šituos, nes Aš einu pas Tėvą. Dar valandėlė ir pasaulis daugiau nebematys Manęs, tačiau jūs pamatysite Mane. Aš būsiu su jumis; Aš būsiu su jumis iki pasaulio pabaigos”. Jėzus pasisakė, ir Jis ištikimas, aš žinau, kad Jo Žodis teisingas. Teisingai. Ir Jo pažadas, duotas man, teisingas, ir Jo pažadas, duotas jums, teisingas. Amen.

67 Kalba apie stebuklą! Pasakė: “Stebuklų dienos praėjo”.
TIKĖJIMAS VEIKIME 84

Ką būtų davę tai moteriai – man žinoti, kas su ta moterimi, kas pas kiekvieną iš jūsų ten, kas būtų? Aš negalėčiau šito padaryti. Jūs galite pasakyti: “Na o… (ji ateis čia), kas, jeigu Jis tau nepasakytų?”

Tuomet aš nežinočiau. Teisingai. Bet jeigu Jis pasakys man, aš žinosiu. Aš niekada nesakiau, kad tai ne stebuklas. Jeigu… Tai tas pats, ką Biblija vadina stebuklu. Ir tai stebuklas; tai lygiagrečiai su antgamtiškumu. Jeigu aš kalbėčiau jums, kad aš darau tai pats, aš būčiau melagiu. Bet aš sakau jums, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. Šiandien vakare Jis čia. Jis ir toliau Viešpats Jėzus. Tikėkite.

68 Aš noriu paprašyti jus būti pagarbiais, netriukšmauti, nejudėti. Aš ne prieš, kad jūs garbintumėte Dievą, žinoma…jūs galite. Tai buvo viena, kas man kėlė nerimą; kodėl žmonės Amerikoje mato, kaip veikia Viešpats, ir sėdi visiškai ramiai, iš vietos nepajudės ir sėdi, kaip spuogas ant rauginto agurko. Aš…aš negaliu šito suprasti, man atrodo, kad…

Tai taip sujaudina mano sielą, kad aš… O-o, man atrodo, kad aš galėčiau rėkti visa gerkle: “Jėzus gyvas!” Juk aš mirtingas; aš čia pasaulyje. Kas aš? Iš kur aš atėjau? Kur aš einu?

O Jėzus atėjo ir pasakė: “Aš būsiu tavo Kompasas; Aš būsiu tavo Vedliu. Jis prisikėlė iš mirusiųjų, nesijaudinkite. Kada senatvė…?…nesijaudink apie tai. Kada paveiks liga, nesijaudink, Aš čia. Nebijok; nesibaimink, nes su tavimi Viešpats, tavo Dievas, visur, kur beeitum”. Amen.

69 Gerai, sese, prieikite, prašau, minutei čia, jeigu norite.

Aš noriu mesti iššūkį šiai auditorijai. Aš kalbėjau apie Jėzų. Jėzus – Tas, Kurį aš myliu. Jėzus – Tas, Kuriuo aš tikiu. Ir Jėzus – Tas, Kuris pažadėjo visa tai. Ir jeigu Jėzus tai pažadėjo, tai Jėzus tai padarys, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Kas iš jūsų ten neturi dabar maldos kortelių ir nori gauti iš Viešpaties išgydymą, pakelkite prašau ranką. Leiskite man paklausti jus apie kai ką. Aš kviečiu jūsų tikėjimą. Aš kviečiu jus paleisti jūsų tikėjimą į darbą.

Žiūrėkite čia, sakote: “Dieve, aš tikiu, kad šitas žmogus kalbėjo Tiesą. Ir jeigu Tu pasisuksi ir pasakysi man, tai leisk jam, kaip Jėzus kalbėjo moteriai. Aš tikėsiu, kad Tu mane išgydei, ir jeigu Tu leisi jam sugrįžti ir pasakyti man tą patį, aš priimsiu tai; aš tikėsiu tuo visa savo širdimi”. Jeigu Jis taip pasakys ten vienam, tai turi paskatinti kiekvieną iš jūsų tikėti tuo. Žinoma.
85 IŠTARTAS ŽODIS

70 Jeigu Jėzus… Štai čia stovi ši vargšė moteris, aš nežinau, dėl ko ji čia. Dievas tai žino, bet jeigu Jėzus Kristus… Jeigu kažin kas… Jeigu kažkas čia įvyks ir jai bus pasakyta, dėl ko ji čia, tada tai bus stebuklas, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir štai, kas liečia išgydymą čia, jeigu ji serga, aš nežinau. Bet tai turi paskatinti kiekvieną iš jūsų patikėti, leisti kiekvienam iš jūsų žinoti, kad tas pats Angelas, Kuris štai šiose fotografijose, yra ten, tai pažadėta Biblijoje, tai atėjo per Biblijinius amžius, tai ir toliau gyvena šiandien vakare čia.

Tie patys Angelai, Kurie buvo pas tuos, buvo… Kas… Angelas – tai “pasiuntinys”, iš visi žino, kad Ugnies Stulpas, Kuris vedė Izraelio vaikus, buvo Sandoros Angelu, teisingai, tarnautojai? [Broliai sako: “Amen”.] Kas gi tai buvo? Jėzus Kristus, tas pats vakar, šiandien ir per amžius.

71 Tai Jėzus Kristus, ta…ta pati Šviesa pasirodė Petrui ir išlaisvino jį iš kalėjimo. Ta pati Šviesa pasirodė Pauliui, apakino jį, nubloškė jį… Jūs pasakytumėte: “Jis apakino jį?” Taip, ponai, Biblija taip sako. Ir tai tas pats, ką Jis darys su žmonėmis. Šiandien, jeigu jūs nepriimsite Šviesą, tai Šviesa apakins jus, ir jūs vaikščiosite tamsoje. Arba jūs priimsite Jį, arba atstumsite Jį, teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tad tikėkite visa savo širdimi.

Aš laukiu Jo Artumo, žinoma, laukiu. Ir aš…ir aš žinau, kad Jis čia ant pakilos. Bet aš…aš laukiu Jo patepimo. Taigi, tikėkite visa savo širdimi. Ir tepasigaili Dievas, ir eikite pas ligonius ir atveskite juos.

72 Ir štai, sese, aš noriu minutę pakalbėti su jumis. Lygiai, kaip…mes stovime čia skirtingo amžiaus…šviesa šviečia tiesiai jums į veidą, aš žinau, bet mes su jumis, mes nepažystame vienas kito ir nežinome vienas kito, kažkokiu būdu aš turiu būti supažindintas arba sužinoti, arba kažkas turi įvykti, jeigu aš sužinosiu, dėl ko jūs čia. Teisingai? Taip. [Sesuo pradeda kalbėti broliui Branhamui–Red.] Ne, aš nenoriu, kad jūs… Ne, aš sakau, kad jeigu aš pasakyčiau jums, jeigu jūs man pasakytumėte [“Aha”.], matote, jeigu jūs man pasakytumėte, tai, žinoma, aš žinočiau, jeigu jūs man pasakytumėte. [“Aha”.] Bet jeigu jūs man nepasakysite, tuomet kažkas turi pasakyti man, ar ne taip? [“Aha”.] Tuomet, jeigu Viešpats Jėzus… Jūs pirmąkart susirinkime? [“Taip”.] O-o, jūs pirmąkart. Aišku. Gerai.

Tuomet susirinkime, dar kada Jėzus buvo čia žemėje, Jis vaikščiojo pas žmones ir lankėsi įvairiose vietose, ir… Jis negydė žmonių; Jis taip pasakė; Jis pasakė: “Aš nieko negaliu daryti Pats iš Savęs; bet ką Aš matau Tėvą darant, tą ir Aš darau”. Suprantate? Jis pasakė: “Ne Aš darau šiuos darbus, bet Mano Tėvas”. Ir Biblijoje, kada Jis stovėjo… Ir Biblijos laikais Jis žiūrėjo į Savo klausytojus ir kalbėjo žmonėms tokiems ir ypatingu būdu:
TIKĖJIMAS VEIKIME 86

“Tavo tikėjimas išgydė tave nuo to ir to”.

73 Ir kartą Jis kalbėjosi su moterimi prie šulinio. Ir…ir Jis… (Jūs, tikriausiai, girdėjote šią istoriją iš Biblijos? [Sesuo sako: “Taip, aš skaičiau apie tai”.–Red.]) Taip, taip, ir tada jūs…skaitėte istoriją… Na štai, matote, kad Jis nusiuntė Savo mokinius, nes Jo Tėvas pasakė Jam eiti ten. Atėjo moteris ir prabilo. Ir Jis pradėjo su ja kalbėtis.

Ir kada Jis pradėjo su ja kalbėtis, Jis pasakė: “Duok Man gerti”.

O ji pasakė: “O-o, nedera jums, žydams, prašyti šito pas samariečius”. Jis pasakė: “Jei tu pažintum, su kuo kalbiesi, tai tu prašytum Manęs gerti”. Ir tęsdamas pokalbį, pagaliau, Jis tiksliai pamatė, kur buvo jos problema. Ir ji negyveno teisingu būdu. Todėl jis pasakė: “Eik, atvesk savo vyrą”.

Ji pasakė: “Aš neturiu vyro”.

Pasakė: “Teisingai, tu turėjai penkis”.

Taigi, pažiūrėkite, ką ji pasakė. Ji pasakė: “Viešpatie, aš matau, kad Tu – Pranašas. Aš žinau, kad kai ateis Mesijas…” Tuo Mesiju buvo Jėzus. Pasakė: “Aš žinau, kad kai Jis ateis, Jis mums viską paskelbs”. Bet ji nežinojo, kuo Jis buvo.

Jis pasakė: “Aš esu Jis, Mesijas”.

Ir ji nubėgo į miestą, kalbėdama žmonėms.

Taigi, Jėzus pasakė: “Kada Aš išeisiu, dar… Pasaulis daugiau netikės Manimi, todėl jie nematys šito”. Bet pasakė: “Jūs matysite Mane, nes Aš prisikelsiu iš mirusiųjų, sugrįšiu ir gyvensiu jumyse per visus amžius iki pasaulio pabaigos”.

74 Taigi, jeigu ši Biblija teisinga, tai Jėzus privalo patvirtinti Savo Žodį, ar ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tai štai, jeigu Jėzus stovi šiandien vakare čia, o aš…mes su jumis nepažystami, ir pasakys man ką nors apie jus, o jūs žinote, kad aš šito nežinau… Ir jūs girdite, tikriausiai, girdėjote, kaip kiti žmonės kalbėjo, kaip jie pasveikdavo nuo visų ligų ir nuo aklumo, negalių; jūs žinote, kad Jėzus tai daro, nes žmogus negali šito daryti. [“Taip”.]

Štai, jeigu Dievas padės man šiandien vakare, jeigu aš tikiu, kad Jis tai padarys, kad padėtų jums, tai… Patepimas neapšviečia mane taip, kaip reikia;
87 IŠTARTAS ŽODIS

aš nežinau kodėl. Bet jeigu Jis tai padarys, tuomet jūs tikėsite ir priimsite tai, dėl ko jūs čia bebūtumėte… Aš nežinau, kas tai, galbūt, su pinigais, galbūt, tai šeimyninė problema, galbūt, liga, aš nežinau. Bet jeigu Jis pasakys man, tuomet jūs patikėsite, kad tas pats Jėzus, Kuris prisikėlė iš mirusiųjų, kalba šiandien vakare čia, teisingai? [“Taip”.] Gerai, jūs tikite tuo, auditorija? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Tegu kiekvienas iš jūsų tiki visa savo širdimi.

75 Taigi, aš… Tai… Jūs matote, kokia tai padėtis. Ir taip, tai turi būti Dievas, kitaip šitai moteriai teks išeiti iš čia, nieko negavus. Suprantate? Jeigu ji serga, o aš galėčiau ją išgydyti ir nepadaryčiau šito, tai bučiau žiaurus. Aš negaliu išgydyti šią moterį, bet su Dieviškosios dovanos pagalba nuo Jėzaus Kristaus… Jeigu Jis Pats stovėtų čia šituo kostiumu, Jis negalėtų jos išgydyti. Jis pasakytų jai, kad Jis jau tai padarė, kada Jis mirė. Jėzus mirė, kad išgydytų mus? Išgelbėti mus? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tada tai užbaigta. Suprantate? Mes tiesiog išpažįstame savo nuodėmes, ir tuomet Jis teisingas ir atleidžia, nes Jis jau tai padarė. Mes priimame tai, ką Jis padarė.

76 Tai štai, ši ponia prieš mane… Tegu Šventoji Dvasia… Ji čia. Ir dabar tegu Jo palaiminimai nuguls ant kiekvieno iš jūsų, ant visų jūsų. Būkite labai pagarbūs. Aš noriu vieną minutę pakalbėti su ponia.

Gerai, sese. Aš tikiu, kad šiandien vakare Šventoji Dvasia, Kuri stovi šalia… Ir tiesiog dabar aš noriu paklausti tavęs kai ko. Kaip tik tą akimirką tu patyrei keistą jausmą, ar ne taip, tokį neįprastą, tokį malonų sutaikinimo jausmą, lyg kažkas turi įvykti? Nes tai Šventoji Dvasia, stovinti tarp mūsų (Suprantate?), Šviesa. Ir štai, tu čia, ir aš matau, kas su jumis negerai. Jūs sergate nuo širdies ligos. Pas jus širdies liga. [Sesuo sako: “Amen”.–Red.] Teisingai, tiksliai. Ir dar jūs…jūs nerimaujate dėl žmogaus, dėl artimo žmogaus; tai berniukas. Ir šitas berniukas – psichiškai nesveikas. [“Taip, pone”.] Tai tiesa, ar ne taip? Aš noriu jums pasakyti, kodėl aš su jumis užtrukau. Aš čia mačiau, kaip jūs neseniai meldėtės katalikų bažnyčioje arba kažkur ten, bet jūs tiktai neseniai atsivertėte ir tapote protestante, tiktai neseniai, teisingai? [“Teisingai”.] Gerai, jūs tikite man kaip Dievo pranašui? Gerai, eikite ir priimkite savo išgydymą Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Telaimina jus Dievas.

77 Turėkite tikėjimą Dievu. Tikėk, tik tikėk. Tegu jūsų tikėjimas pakils ir tikėkite visa savo širdimi, ir Jėzus Kristus padarys jus sveikais.

Pažiūrėkite, šįkart šios ponios eisena visai kitokia. Nagi visi pasakykime: “Šlovė Viešpačiui”, taip? [Susirinkimas sako: “Šlovė Viešpačiui!”–Red.] Žinoma, Dievas nori, kad Jį garbintų.
TIKĖJIMAS VEIKIME 88

Taigi, Jis čia. Kas tai padarė? Tiesiog dabar aš iš viso negaliu pasakyti jums, kas buvo pasakyta tai moteriai. Kas tai padarė? Aš šito nedariau. Štai Tas, Kuris tai padarė, štai čia [Brolis Branhamas parodo susirinkimui Viešpaties Angelo fotografiją.], ir tai Tas, Kuris dabar tiesiog čia. Dievas žino tai.

Gerai. Gerai, dabar visi būkite pagarbūs. Štai – štai dar vienas tipiškas atvejis. Čia stovi ponia, tamsiaodė moteris, aš – baltas vyras, ir efiopietė, ne efiopietė, prašau…tiksliau, samarietė sutiko Jėzų ir kalbėjo apie tautinius nesutarimus. Suprantate, pas juos tai buvo tuo laiku, bet Jėzus leido jai žinoti, kad nėra jokio skirtumo; mes visi vienodi. Jėzus mirė už kiekvieną iš mūsų.

78 Taigi, mes nepažystame vienas kito. Mes – dviejų skirtingų rasių atstovai. Matote? Ir mes… Mūsų protėviai užaugo įvairiose šalyse. Vieni tapo baltais, o kiti – geltonais, treti – rudais, o ketvirti – juodais, tai… Mes visi kilome iš Adomo. Štai ir viskas. Ir Jėzus Kristus mirė už kiekvieną iš mūsų, kad padarytų visus mus vienodais Jame. Tu tiki tuo, ar ne taip? Tu tiki.

Ir štai, tu – tamsaus gymio moteris, aš – baltas vyras ir…ir gimėme, galbūt, už daugelio kilometrų vienas nuo kito ir nė karto nebuvome sutikę vienas kito iki šito momento… [Sesuo sako: “Ne, nebuvome sutikę”.–Red.] Tai… Tu mane ankščiau buvai sutikusi. [Sesuo sako broliui Branhamui: “Atleiskite man, bet du metus atgal aš buvau bemirštanti nuo vėžio, ir jūs pasimeldėte už mane, ir Viešpats mane išgydė”.]

Jūs girdėjote? Du metus… Kur tai buvo sese? [Sesuo sako: “Tiesiog čia”.]

Tiesiog čia du metus atgal ją ėdė vėžys. Ir aš pasimeldžiau už ją čia ant pakilos, ir Dievas išgydė ją nuo šito visiškai ir pilnutinai. Pasakykime: “Šlovė Viešpačiui”. [Susirinkimas džiaugiasi ir sako: “Šlovė Viešpačiui!”]

79 Jėzus gyvas? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Žinoma, gyvas. Tikriausiai, jeigu ji man nebūtų apsakiusi šito, tai aš sužinočiau apie tai po kelių minučių, kada ateis regėjimas. Suprantate, bet jeigu jis staiga kiltų dabar, žinoma, aš galiu vėl tai pasakyti; aš nežinau. Aš kitame pasaulyje, ir aš tiesiog turiu kalbėti tai, į ką aš žiūriu. Suprantate? Aš negaliu pasakyti. Aš meldžiu, kad Dievas parodytų man ne tai, o ką nors kita, kad tai galėtų padėti tikėjimui… Jai šito nereikia. Ji nieko nepasakytų. Ji tiesiog nori, kad už ją pasimelstų, arba pas ją yra kažkas širdyje. Aš nežinau. Tegu dabar Viešpats atidengs man tai. Gerai. Tada aš žinau, kad tu tiki man, sese. Tu turi tikėti.

Biblijoje sakoma, kai kurie fariziejai pasakė: “Jėzus – velnias”.

Kitas pasakė: “Ar gali velnias atverti akis aklam?”
89 IŠTARTAS ŽODIS

Ne, ponai, ne, velnias iš viso negali gydyti. Pas jį išvis nėra gydančios jėgos. Tiktai Dievas, išgydymas… “Aš – Viešpats, Kuris gydo visas tavo ligas”, – pasakė Jis. Taip. Taip.

80 Bet tu sergi nuo kažko kito, sese. Taip. Aš matau tave… Pas tave…pas tave, pirma, širdies liga. Tu sergi nuo prieširdžių virpėjimo, greta tavo širdies. Tai tiesa. Ir aš matau dar kažką, pas tave kažkas panašaus į galvos skausmą arba kažkas tokio; tai fistulė, problema su fistule. Argi ne taip? [Sesuo sako: “O, taip”.–Red.] Tai tiesa, ar net taip? Matote, Jėzus iki šiol gyvena, ar ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Aha. Ir taip, ši moteris… Aš nežinau, kiek žmonių aš galiu pastatyti į maldos eilę, bet tiesiog dabar stebėkite Šventąją Dvasią.

Jeigu aš dabar pakalbėsiu su ja dar kelėta minučių, galbūt, Jis pasakys dar ką nors. Jis kažką pasakė jai, kas ten bebūtų, tai buvo teisingai, kaip tiktai tai atsiskleidžia… Aš kažkur matau tave. Aš dabar neprisimenu, kur tai buvo, bet aš tave mačiau. Tu tiktai tikėk, nes pas tave geras tikėjimas. Tu… Nėra abejonės tame, kad tu…tu gausi tai, ko prašei. Bet apskritai aš…aš tikiu, kad ko tu prašei, tai tu jau gavai. Tad aš…aš tiesiog noriu minutę pakalbėti su tavimi, kad auditorija žinotų ir kad žinotų kiti…kiti tamsaus gymio žmonės čia, kurie žino tave, ir taip toliau.

81 Taigi, galbūt, Jis pasakys tau kažką, kas turi įvykti po kelių dienų arba kažkas panašaus, arba kažką, kas įvyko daug, daug metų atgal, tiesiog tai, apie ką, kaip tu žinai, man nieko nežinoma, kad padrąsinti kitus žmones. Aš tikiuosi, kad Jis tai padarys. Aš galiu tiktai prašyti. Ir tai Dieviškoji dovana. Vėliau šitoje savaitėje aš kaip tiktai galėsiu paaiškinsiu, kaip tai vyksta.

Kažkas keisto. Aš matau, kaip moteris veda mažą berniuką. Tai mažas berniukas, kuriam kažkur aštuoni metai. Ir šitas mažas berniukas – jis buvo pas daktarą; jį vargina vidurių užkietėjimas, ir tai priežastis to, kad jam kraujuoja žarnynas. Ir daktaras nieko negali su šituo padaryti. Tai tiesa. Aš einu… Padėk ant jo tą skepetaitę, kuri pas tave rankoje, jis pasveiks. Telaimina tave Dievas, sese.

82 Aleliuja! Šlovė gyvajam Dievui, Kuris žino viską, žino jūsų širdies paslaptis! [Susirinkimas smarkiai džiaugiasi–Red.] Angelas, Kuris pasirodė man, pasakė: “Tu žinosi pačias paslaptis to, kad jų širdyje”. Argi tai ne tiksliai tas pats, ką darė Jėzus, kada Jis buvo čia žemėje? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Tuomet kodėl Jam nedaryti to paties, jeigu Jis – Tas pats? Jis privalo daryti tą patį. Tiktai Dievas žino.

83 Ir taip, štai prieš mane stovi ši miela ponia. Aš niekada gyvenime jos nemačiau. Ji man visiškai nepažystama. Aš nežinau jos, bet Dievas žino ją.
TIKĖJIMAS VEIKIME 90

Tai tiesa. Ir Dievas gali jai padėti. Ir viena, kaip Jis gali dabar padėti, Jis pasiuntė Savo Žodį. [Brolis Branhamas parodo Bibliją–Red.] Tu tiki, kad tai Tiesa, ar ne taip? Savo Žodyje Jis pasakė, kad Jis paskyrė Bažnyčioje apaštalus, pranašus, mokytojus, evangelistus. Tu tiki tuo, ar ne taip? Apaštalas daro savo darbą; pranašas daro savo darbą. Išgydymo dovanos, stebuklų darymai, visi šie dalykai, visa tai yra Dieve. Ir šiandien vakare tau iš tikrųjų to reikia, ar ne taip? Nes tu sergi nuo moterų ligos, tave vargina moterų liga. Tai sukelia tau baimę ir nerimą, ir tu nežinai, kas apskritai vyksta. Paklausykite, deja, tu taip pat buvai ligoninėje. [Sesuo sako: “Taip”.] Taip juk. Ir tu – labai nervingas žmogus. Ir aš matau, kad pas tave problema su skrandžiu, ir kiekvieną kart, kada tu valgai, pas tave skrandyje prasideda traukuliai…?… Tai tiesa. Eik ir valgyk, tikėk Dievu visa savo širdimi. Prieikite čia, sese, kad aš paprašyčiau Jo palaiminti tave.

Mūsų Dangiškas Tėve, būk gailestingas šitai jaunai poniai, stovinčiai čia, kuriai reikia Tavo palaiminimų. Ir aš laiminu ją, turėdamas ant savęs Šventosios Dvasios patepimą. Aš dedu ant jos rankas Jėzaus Kristaus Vardu ir prašau, kad ji taptų sveika. Amen. Tepasilieka ant tavęs palaiminimai, sese.

84 Palaimintas Viešpats Jėzus Kristus! Palaimintas Jehova-ire, Jehova-rafa, Kuris prikėlė Savo Sūnų Jėzų Kristų ir pasodino Jį Aukštybėse, Kuris prikėlė Jį iš mirusiųjų! Jis gyvena šiandien. Kristus gyvena taip pat, kaip Dievas gyvena. Ir Jo Dvasia yra čia; Jis neklystantis. Paleiskite savo tikėjimą į darbą. Tikėkite Juo visa savo širdimi.

Taigi, aš nuo šito labai silpstu. Kaip tiktai aš pradedu silpti, aš jaučiu, kad atsijungiu, tarsi jausčiau galvos svaigimą, nes aš visą laiką silpstu. Kalbėdamas…

85 Jeigu tiesiog praleidi žmones ir meldiesi už… Taip, tiesiog dabar atsiranda regėjimas. Aš matau tą Šviesą, kabančią tiesiai virš šito žmogaus, stovinčio čia. Ši moteris, sėdinti tiesiai čia iš krašto. Ji nerimauja dėl kažko. Tai yra dėl sesers, ir pas tą seserį vėžys. Jeigu tai taip, ponia, atsistokite ant savo kojų. Tai… Pakelkite ten savo ranką. Tai tiesa. Gerai, jūs nerimaujate dėl savo sesers, pas kurią vėžys, ar ne taip? Eikite, praneškite jai gerą naujieną, Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų…?… Amen, tikėkite visa savo širdimi. Amen.

86 Turėkite tikėjimą Dievu. Tikėkite Juo visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu, visa savo jėga. Turėkite tikėjimą Dievu. Jeigu gali tikėti, tai viskas įmanoma.

Kas tai padarė? Brolis Branhamas išviso neturėjo tam nieko bendro.
91 IŠTARTAS ŽODIS

Kas tai padarė? Šitos moters tikėjimas į prisikėlusį Viešpatį Jėzų, štai ir viskas, į Dvasią, į Antgamtiškąjį, Kuris dabar čia, Kuris žino jus.

Tiktai leiskite šiandien savo tikėjimui pakilti su Juo. Tiesiog atsiduokite į Jo rankas ir pakilkite. Tiesiog palikite šitą seną kryksiantį pasaulį už savęs. Perženkite skiriančią ribą tarp tikėjimo ir netikėjimo ir pakilkite į tikėjimą, už daug milijonų kilometrų virš šito caksinčio pasaulio, sakantį: “Stebuklų dienos praėjo, Jėzus mirė ir tuo viskas baigta”. Bet Jis prisikėlė. Amen. Praėjo du tūkstančiai metų, bet tačiau Jis šiandien vakare čia Čikagoje. Ir kada laiko epochos, kada…?…laiko daugiau nebebus, kada visos žvaigždės nustos spindėti, kada mėnulis sutirps ir nulėks į kosmosą, ir žemės daugiau nebebus, Jėzus Kristus ir toliau gyvens. “Ir kadangi Aš gyvenu, tai ir jūs gyvensite”. Ir mes būsime su Juo, kada nebeliks šios žemės, ir neliks mėnulio ir neliks žvaigždžių. Mylimasis, Kuris šiandien vakare su mumis, mes būsime su Juo per amžių amžius Jo Būvime Tėvo namuose. Aleliuja!

87 Žinoma, jūs pasakysite, kad aš sujaudintas. Aš nesujaudintas; aš laimingas. Man yra dėl ko būti laimingu. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.] Mano tikėjimas artinasi prie Dievo. Aš randu, kad Dievas padarė dėl manęs tiek visko, Jis įrodė šitą darbą po visą pasaulį, po visą pasaulį, per visus kritikus. Aš pradedu tikėti, kad Jis padarys tai, ko aš prašau. Amen. Aš…aš turiu tikėjimą Juo ir aš noriu, kad jūs turėtumėte tikėjimą Juo; aš noriu, kad jūs tikėtumėte tuo. Amen. Tebus pašlovintas Dievas ir palaimintas per amžius! Aleliuja!

88 Tu tiki, sese? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tai sergantis? [“Taip, broli Branhamai”.] Tu…tu tiki, [“Aš tvirtai tikiu”.] gerai. Jeigu tu tiki, tiktai Dievas gali padaryti tave sveika. Aš negaliu padaryti tavęs sveika. Ar sergi tu, aš nežinau. Bet paklausyk, jeigu aš stovėčiau čia ir pakalbėčiau su tavimi kelėta minučių, tai Dievas duotų man žinoti, kur problema. Bet jeigu aš… Aš tikiu, kad jeigu aš tiesiog uždėčiau ant tavęs rankas, tu vis tiek tikėtum, kad tu pasveikai. Supranti? Tu tikėtum, ar ne taip? Žinoma. Bet, Dieve, tiktai dėl klausančiųjų, jūs suprantate, aš negaliu tokiuose susirinkimuose. Dabar aš negalėčiau šito sustabdyti ir pradėti daryti tai, nes niekas nesigautų. Supranti?

Bet kad auditorija žinotų. Nagi pakalbėkime minutę. Ir taip, mes…mes, tikriausiai, tai… Mes susitinkame pirmą kartą gyvenime? Tu sutikai mane pirmą kartą? [“Taip. Aš buvau čia susirinkime”.] Taip, vakar tu buvai čia susirinkime. Bet tai… Aš niekada nesutikau tavęs asmeniškai, kad kažką žinočiau apie tave.

[“Tiktai girdėjau apie jus”] Tiktai girdėjai apie mane. Gerai, aš tiesiog noriu, kad tu kelėta minučių žiūrėtum į mane ir patrauktum iš savo proto
TIKĖJIMAS VEIKIME 92

visokią mintį, ir tiesiog kalbėtum: “Dieve, aš žinau, kad tai didis jausmas, kurį aš jaučiu dabar, neina iš šito vargšo žmogeliuko, stovinčio ten. Tai turi išeiti iš Tavęs, nes tai darbuojasi su mano siela”. Ir tu žinai, kad tai tiesa, taip…juk taip. Bet tai turi išeiti iš Jo ir tiktai nuo Jo. Taigi, jeigu tu tikėsi visa savo širdimi, ir Dievas atidengs kažką, tuomet kaip tu žinai, kad aš nieko apie tai nežinau, ir jeigu Jis atidengs tai tau tiesiog dabar ant pakilos, tu priimsi tai, dėl ko tu atėjai, teisingai? [“Taip”.] Auditorija padarys tą patį? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Tegu dabar Jis padarys tai.

89 Tai turi išspręsti klausimą, jeigu Dievas tai padarys. Aš nesakau, kad Jis padarys, Jis gali ir nepadaryti šito; Jis dar niekada nepavedė manęs. Bet aš tikiu, kad Jis tai padarys, o jeigu šito nebus, aš pasakysiu sesei: “Aš nežinau”. Ir aš… Nes aš paprastas žmogus. Man neįmanoma sužinoti. Bet jeigu Jis pasakys man ir padės man, tuomet aš žinosiu. Ir taip, tegu Jis dovanoja tai – tokia mano malda.

Štai, tu…tu suvoki, kad kažkas pradeda leistis ant tavęs. Tai ta pati Šviesa, Kurią tu matai čia ant fotografijos. Taip. Štai kas tai.

Ir taip, tu…tu sergi nuo to, kas pas tave ant rankos. [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Ir tavo sužalota ranka. Ir priežastis to, kad ši ranka, kurį laiką atgal tu įsipjovei kažkuo panašiu į stiklą arba kažkuo tokiu [“Taip, taip”.], ir…ir kažkas įvyko. Aš matau, kaip moteris laiko ją, ji apvyniota kažkuo ir ten didžiuliai randai, rankoje kraujo užkrėtimas. [“Taip”.] Ir kraujo užkrėtimas labai stiprus, ir ji pradėjo džiūti [“Teisingai”.], ir ji džiūsta. Tu buvai pas daktarus, ir jie nieko negali su tuo padaryti. Ir tu – moteris, tu dirbi. Ir tu dirbi kažkokiame ofise, ogi, tu spausdini [“Taip”.], ir tu spausdini mašinėle, ir ta ranka, ir daug metų atgal kažkas pasakė tau apie mano susirinkimus. Ir tau papasakojo apie mane. Šiandien vakare tu atėjai į susirinkimą iškart po darbo, nevakarieniavusi. [“Teisingai”.] Tu gavai maldos kortelę, tu išėjai ir pavakarieniavai, o paskui sugrįžai atgal [“Taip”.], kad tu ateitum, ir pakviestų tave į eilę, TAIP SAKO VIEŠPATS. Amen. Tai tiesa. Dabar tu tiki? Eik, priimk dabar savo išgydymą. Dieve, Viešpaties Jėzaus Vardu, dovanok tai.

90 Turėkite tikėjimą Dievu; neabejokite. Atiduokite Jam šlovę. [Susirinkimas šlovina Dievą–Red.] Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų ir gyvas šiandien vakare šioje auditorijoje Čikagoje. Jis padarys viską, ko jūs paprašysite Jo padaryti, jeigu jūs tuo tikėsite. Bet Jis negali šito padaryti, kol jūs nepatikėsite tuo. Jūs tikite? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Palaimintas Viešpaties Vardas!

Aš myliu Jį visa savo širdimi. Argi Jis nenuostabus? O-o, kaip…kaip aš myliu Jį. Argi kažkas jūsų širdies viduje neduoda jums tokio
93 IŠTARTAS ŽODIS

labai malonaus jausmo, kada jūs žinote, kad jums daugiau nebereikia spėlioti. Su visokiais spėliojimais baigta. Biblija teisi. Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų; dabar Jis čia. Tai Jis tiesiog dabar. Tai ne aš. Juk aš negaliu šito daryti. Aš nežinau viso šito ir negydau žmonių. Tai Jėzus, Dievo Sūnus. Turėkite tikėjimą Juo.

91 Ką tu galvoji, motina, sėdėdama ten ir žvelgdama į mane? Tu sergi nuo galvos skausmo, ar ne taip? Tu tiki, kad Jėzus padarys tave sveika, pagyvenusi ponia, sėdinti štai čia? Taip, teisingai. Tu sėdėjai ten ir meldeisi, ar ne taip, motina? Pas tave problema su galva. Taip. Tu tiki, kad Jis padarys tave sveika? Tu tiki? Tu padarysi man paslaugą? Taigi, kadangi Jėzus buvo geras tau, padėk ranką štai ant šito vyriškio. Jis serga nuo širdies ligos. Jis…jis buvo… Jis turėjo širdies ligą ilgą laiką. Tai… Teisingai. Amen.

Ir taip, pone, jūs sėdėjote ten sakydami: “Viešpatie, kodėl gi Tau nepraeiti… Nepraeik manęs, kada Tu kalbiesi su ja”. Teisingai? Pakelkite ranką. Teisingai. Jis nepraeis pro jus; Jis išgydys jus, jeigu jūs tiktai tikėsite tuo. Jūs tikėsite tuo? Amen. Tegu Viešpats Jėzus padaro jus sveiku. Aleliuja! Turėkite tikėjimą Dievu. Štai Jis juda auditorijoje. O-o, tai bent, kaip man norėtųsi! O-o, kaip Jis myli, kada Jį garbina. Jis myli jus. Garbė Jo Vardui! Kiekvienas iš jūsų turi tikėti tiesiog dabar. Turėkite tikėjimą ir tikėkite.

92 Štai prieš mane stovi vyras. Sveiki, pone! Mes nepažystami vienas su kitu, pone? Mes nežinome vienas kito? [Brolis sako broliui Branhamui–Red.] A-a, jūs buvote susirinkime, priėjote prie manęs. Tačiau aš nežinau jūsų, kaip… [“Ne”.] Ne. Bet čia yra Tas, Kas…Kas žino jus. Argi ne taip? Ir Jis viską apie jus žino, ir Jis gali išgydyti jus, ar ne taip? Ir padaryti jus sveiku? [“Taip, Jis išgydys”.] Žinoma, Jis gali. Jis – nuostabus, ir būtent tai daro Jį tokiu geru, nes Jis – Dievas, ir Jis myli visus.

Ir taip, jeigu Jėzus pasakys man, dėl ko jūs čia, jūs patikėsite, kad aš – Jo pranašas? Ir jeigu Jis pasakys man, tuomet aš prieisiu… Ant manęs kažkoks patepimas, ar ne taip? [“Teisingai”.] Jeigu aš uždėsiu ant jūsų rankas pagal Bibliją, tada jūs patikėsite, kad tapsite sveiku? Pas jus problema su pėdomis, ar ne taip, pone? Su blauzdomis irgi. Argi ne taip? Taigi, jeigu aš uždėsiu ant jūsų rankas, jūs galvojate, kad jos pasidarys sveikos?

Štai dar viena. Jūs labai nerimavote dėl kažko, tai yra dėl sūnėno [“Taip”.], dėl žmogaus. Ir jis ne čia. Jis dideliame mieste, labai dideliame mieste, kuris išsidėstęs netoli sienos [“Taip”.]; tai Detroitas, Mičigano valstija. [“Taip”.] Ir tiesiog dabar šiandien vakare [“Teisingai”] jis ligoninėje [“Teisingai”]; jis deguonies palatoje [“Teisingai”.] ir pas jį širdies liga. [“Tai tiesa”.] Paimkite… Nusiuskite jam tą skepetaitę, kuri pas jus rankoje, dėl jo išgydymo,
TIKĖJIMAS VEIKIME 94

ir jūs eikite su Dievo jėga…?…eikite…?… Telaimina jus Dievas. Aleliuja! Tikėkite dabar visa savo širdimi; tegu Viešpats Jėzus padaro jus sveiku.

93 Aleliuja! Jūs tikite, kad buvote išgydyti, kada sėdėjote ten? Aš tikiu tuo visa savo širdimi. O-o, argi Jis nenuostabus? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Būkite pagarbūs. Nereikia stotis ir išeiti. Jau laikas? Gerai, tuomet mes užbaigsime. Taip? Gerai. Tegu Viešpats palaimina kiekvieną iš jūsų. Kada jus judate (Suprantate?), aš negaliu…tai ne… Dievas pagarbus, Jis negali…Jis tiesiog negali judėti, kada žmonės nepagarbūs; mes negalime šito daryti. Tikriausiai, aš labai ilgai jus užlaikiau.

Turėkite dabar tikėjimą. Matote, aš sakiau jums, sėdėkite ramiai. Suprantate, jeigu…jeigu jūs judate, aš tai prarandu. Suprantate, tai sielos; aš negaliu šito paaiškinti. Jūs – dvasia, ir kada jūs judate, tai trukdo Šventajai Dvasiai. Jūs pasakysite: “Kaip dėl šito Biblijoje?” Be abejo, Jėzus išvedė žmones iš namų, kad prikeltų mirusią mergaitę. Jis…Jis paėmė žmogų ir išvedė jį iš miesto, toliau nuo žmonių, kad jis būtų vienas.

94 Ką jūs galvojate apie tai, ponia, sėdinti ten gale? Jūs meldėtės tiesiog tada: “Dieve, ne… Tegu šitas vakaras bus mano”. Teisingai? Jeigu yra tai, ko jūs prašėte Dievo, tai stokitės ant savo kojų. O jūs žinote kad? Tas skausmas skrandyje, kuris buvo pas jus, išgydytas. Jūs galite eiti ir valgyti, ką norite. Telaimina jus Dievas. Amen.

Ką tu apie tai galvoji, tėve, sėdintis tiesiog už jos, matau, kad Jis persikėlė atgal tiesiog prie tavęs, sėdinčio ten, pas tave reumatizmas. Tu tiki, kad Jėzus padarys tave sveiku? Gerai, stokis ant savo kojų, patrypčiok kojomis ir eik namo, sakydamas: “Padėka Dievui!” Jis išgydė tave. Aleliuja!

95 Ponia, sėdinti ten, sudėjusi rankas, sakydama: “Viešpatie, tegu šitas vakaras bus mano”. Jeigu tu tiki, tu daugiau nebeturėsi širdies ligos. Tu tiki? [Sesuo susirinkime sako: “Aleliuja!”–Red.] Aleliuja! Tuomet eik ir priimk.

Šlovė Dievui! Turėkite tikėjimą Dievu. Dievui nesunku išgydyti širdies ligą, ar ne taip, sese? Jis tiesiog gali išgydyti ją; Jis gali daryti viską, ką Jis nori, ar ne taip? Tu tiki, kad Jis tai padarys?

Ponia, sėdinti tiesiog čia tos eilės gale, štai čia pirmoje eilėje, sėdi, turėdama problemą su tulžies pūsle, sėdi ten ir meldžiasi, tu tiki, kad Dievas padarys tave sveika? Trumpoje eilėje ten iš krašto, tu tiki, kad Jėzus Kristus padarys tave sveika? Jeigu tu gali tuo tikėti, tu gali turėti tai, ko tu prašai.
95 IŠTARTAS ŽODIS

Telaimina tave Dievas, sese, tu gavai savo išgydymą. Amen.

96 Nagi pasakykime: “Šlovė Viešpačiui!” [Susirinkimas sako: “Šlovė Viešpačiui!”–Red.] Jūs vieningai tikite tuo? Uždėkite vienas ant kito rankas ir tiesiog dabar melskitės tikėjimo malda ir tegu visi iškarto pasveiks.

Visagalis Dieve, Jėzaus Vardu, Tavo Sūnaus, tegu tai bus ta valanda, kada žmonės nukreips savo tikėjimą į Dievą, ir didinga Šventoji Dvasia išgydys kiekvieną esantį čia. Dovanok tai, Viešpatie. Tegu dabar jų tikėjimas išties ranką, nusitvers už Dievo, ir tegu visi pasveiks. Tegu Šventoji Dvasia nužengs tiesiai čia į šitą pastatą ir padarys kiekvieną iš jų sveiku. Aš darau priekaištą šėtonui; aš pasmerkiu jį. Jėzaus Kristaus Vardu aš išvarau jį iš kiekvieno esančio čia žmogaus. Amen.




















KOVA UŽ TIKĖJIMĄ



1 Ačiū, broli Arganbraitai. Labas vakaras, draugai. Tai bent pristatė, a? “Jungtinių Valstijų prezidentas”. Mes laimingi būti šiandien vakare čia šioje auditorijoje Džordžštaune, Indianos valstija.

2 Kelėta minučių atgal, kada aš važiavau kelyje, aš kai ką prisiminiau. Vienas iš mano pirmųjų išgydymo tarnavimų buvo Džordžštaune, Indianos valstija. Ir kas iš jūsų prisimena susirinkimą čia Vulf Grouve, kada aš atvykau į Vulf Grouvą? Ten gale kažkas pakėlė ranką, du, trys žmonės; kada mes atvykome į Vulf Grouvą. Mano manymu, ten buvo viena ponia, kuri gyveno ten Niu Olbanyje, kuri trisdešimt penkis metus buvo luoša; pradėjo vaikščioti pirmą kart. Tiksliau, man atrodo, ji buvo nykštuku ir niekada nevaikščiojo.

3 Ką gi, šiandien vakare pas mane tokia kaip ir ankščiau Žinia: “Jėzus mirė, kad išgelbėtų ir išgydytų”, ir aš nė kiek jos nepakeičiau. Nuo to laiko daug kas įvyko. Aš mačiau, kaip apie vieną milijoną sielų buvo atvesta pas Jėzų Kristų. Ir ženklai ir stebuklai po visą pasaulį. Meldžiausi už karalius, monarchus ir valdovus, ir jie pasveiko iš mūsų Dievo malonės. Ir šiandien vakare mes labai džiaugiamės žinodami, kad Dievas pasilieka Dievu, ir Jis nesikeičia.

4 Šiandien aš džiaugiuosi matydamas ten mano draugą, daktarą Kobzą. Aš nežinau, pristatė kas nors jį ar ne, iš Atvirų Durų Bažnyčios Luisvilyje. Jūs pristatė, broli Kobzai? Atsistokite prašau minutėlei. Aš tiesiog…aš nenoriu jo trikdyti. Bet, daktaras Kobzė iš Atvirų Durų Bažnyčios. Tikriausiai, vos ne kiekvienas žino jį šitoje vietovėje, nes jo tarnystė transliuoti per radiją, ir labai žymus tarnavimas.

5 Ir aš galvoju, mes pravedėme tiesiog nuostabius tarnavimus Luisvilyje, Kentukų valstija, kartu su daktaru Kobzu. Man visada labai malonu būti su jais susirinkimuose. O taip pat štai šiuos likusius tarnautojus, aš manau, kai kurie iš jų – iš vietinių bažnyčių. Ir, broliai, gal, aš jūsų nežinau, bet aš laimingas matydamas jus čia ir mėgautis šį neilgą laiką bendraujant kartu. Viskas įvyko taip greitai. Man atrodo, aš pats tiktai užvakar sužinojau, kad atvyksiu čia.

6 Ir brolis Arganbraitas, jūsų…vienas iš mūsų vietinių vaikinų iš šitos apylinkės, juk jūs žinote, kaip jis veikia, po šiandieniniu pabudinimu. Kaip tiktai atrodo, kad Dvasia veda jį, jis iš karto pradeda veikti.

7 Neseniai aš buvau… O-o, kartą, kažkur šešis, aštuonis mėnesius atgal aš sėdėjau namuose. Ir aš kaip tik ruošiausi vykti į Denverį,
97 IŠTARTAS ŽODIS

Kolorado valstiją, į suvažiavimą. O šitas vaikinas įėjo į namus ir pasakė: “Broli Branhamai, aš gavau nuo Viešpaties didį apreiškimą”.

Aš pasakiau: “Taip, pone”.

8 Jis pasakė: “Viešpats įdėjo man į širdį vykti į Ciurichą, Šveicariją”. Pasakė: “Nori su manimi važiuoti?”

9 Aš pasakiau: “Na, aš pravesiu vieną vakarą Denveryje. O po to vyksiu dar į vieną susirinkimą, – aš pasakiau, – nelabai svarbų. O kas?” Kuo daugiau aš apie tai galvojau, man vis atrodė, kad jeigu aš žinau, kad brolis Arganbraitais turi apreiškimą kažkam, tai tinka, ir tai atėjo nuo Dievo.

10 Ir mes nuvažiavome į Šveicariją, ir Viešpats dovanojo mums penkiasdešimt tūkstančių sielų. Iš ten nuvažiavome į Kalsrujį, Vokietija, ir Jis dovanojo mums dar apie penkiasdešimt tūkstančių. Tos nedidelės kompanijos metu atėjo šimtas tūkstančių sielų. Kaip jis mus palaimino! Ir…ir dabar mes planuojame šią vasarą arba rudenio pradžioje vėl vykti į Afriką ir Šveicariją, Indiją, daug kelionių po šalis.

11 Dabar aš vykstu į sekantį tarnavimą į Minneapolį, Minesotos valstiją, į kažkokią vietinę areną. Po to į Siu-Folsą. Po to į seną Meksiką, į seną Meksiko-Sitį, į vietinę areną. Mes grįšime atgal, vykdami į rytų pakrantę. O po to iš ten į Ankoridžą, Aliaskos valstiją. Po to mes pravesime kelėta susirinkimų Amerikoje. Mes…turėsime naują palapinę, talpinančią kelėta tūkstančių žmonių, ir furgonus ir visa kita, dėl kelių tarnavimų Amerikoje prieš išvykstant į užsienį.

12 Mes, žinoma, prašome jūsų, vietinių žmonių, melstis. Čia, žinote, visi savi, kadangi vėl grįžome į namus, ir mes, žinoma, vertiname jūsų maldas.

13 Ir kada mes pradedame šiuos nedidelius tarpevangelistinius tarnavimus, mes neateiname, kad pristatyti kokią nors bažnyčią, kažkokią denominaciją, kažkokias ypatingas žmonių grupes. Mes ateiname tiktai todėl, kad mes mylime Jėzų ir žinom, kad jūs irgi mylite Jį. Ir mes ateiname į šias vietas praleisti laiką bendravime, kad bendrautume aplink Jo Žodį ir aplink Jo pažadėto palaiminimo. Ir aš… Tai vienintelis mūsų ketinimas pravedant šiuos susirinkimus.

14 Ir mes šiandien vakare džiaugiamės matydami čia su mumis brolį Tommi Niksoną, aš tikras, kad jis buvo pristatytas broliu Arganbraitu, kuris yra tarptautinio Krikščionių Balso redaktorius. Aš didžiuojuosi,
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 98

kad priklausau šitai žmonių grupei. Tai yra Krikščionims Verslininkams, kurie sukūrė savo organizaciją, ir tai išplito po visą pasaulį. Jie finansuoja mane daugeliuose mano susirinkimuose po visą pasaulį. Ir jis – Krikščionių Balso redaktorius.

15 Ir taip, šiandien mes važiavome dėl kai kurių senų atvejų liudijimų, kad pažiūrėti, ar tęsiasi Dieviškasis išgydymas ar ne. Mes nuvykome pas ponią Karter. Aš tikiuosi, jie šiandien vakare čia. Džordžija ir ponia Karter. Ir džordžija – viena iš sergančiųjų, kuri buvo išgydyta, mano manymu, kažkur keturiolika, penkiolika metų atgal.

16 Ir vienas iš jūsų vietinių, jūsiškių žmonių, ponas Choll, kuris buvo vienas iš įtikėjusiųjų baptistų bažnyčioje Milltaune, kurioje aš ankščiau buvau pastoriu. Ir jis buvo išgydytas čia nuo vėžio kelėta metų atgal; daktarai Luisvilyje ir visoje apylinkėje pripažino jį beviltišku. Ir šiandien jis čia pasveikęs, sveikas ir tvirtas. Aš matau, kad jis sėdi čia.

17 Ir mes nuvykome į tą vietą, kur nužengė Viešpaties Angelas ir pasakė man, ką daryti.

18 Ir dabar, draugai krikščionys, be viso šito mes prieiname štai prie ko. Mes netvirtiname, kad galime daryti išgydymus, kadangi mūsų tarnautojų tarnavimas neskiria Dieviškajam išgydymui ypatingo dėmesio, bet mes tikime į Dieviškąjį išgydymą, nes tai Evangelija. Ir nė vienas žmogus negali kurį nors išgydyti. Žmogus nepajėgus išgydyti. Dievas turi Jėgą išgydyti. Ir Dievas neduoda žmogui jėgos gydyti.

19 Dievas tiktai davė Kristui paliepimą ateiti į žemę, mirti vietoj mūsų, už mūsų nuodėmes ir ligas. Raštas sako: “Jis buvo sužeistas už mūsų nuodėmes, Jo randais mes buvome, – buvome – būtasis laikas, – mes buvome išgydyti”. Ir mes tikime remdamiesi ant mūsų tikėjimo išpažinimo, kad Jėzus, mūsų Vyriausiasis Kunigas, mirė ir prisikėlė, kad paimtų pasaulio nuodėmes; ir sėdi Dievo dešinėje, Tėvo, užtardamas ten remdamasis mūsų išpažinimu. Ir kada Jis mirė už mūsų nuodėmę, Jis negalėjo mirti už nuodėmes, nenumiręs už ligas.

20 Liga – tai nuodėmės atributas. Tai štai, galbūt, jūs nenusidėjote, kas liečia jūsų ligos priežastį. Bet tai buvo dėl nuodėmės priežasties nuo pačios pradžios, kas atnešė į pasaulį ligą. Kada pas mus nebuvo nuodėmės, pas mus nebuvo ligos. Bet kai atsirado liga, nuodėmė – tai atributas.

21 Ir štai, negalima kažkokiu būdu turėti reikalo su nuodėme, neturint reikalo su liga arba su visais atributais, kurį sukėlė nuodėmė.
99 IŠTARTAS ŽODIS

Nuodėmė, kada mes turime reikalą su nuodėme, mes turime reikalą su mirtimi. Kada mes turime reikalą… Ir liga – tai pirma mirties stadija, kada liga užvaldo kūną.

22 Tokį vakarą, kaip šitas, viename nedideliame susirinkime, kada tiktai dvi dienas atgal pranešiau, kad jūs, žmonės, ateitumėte šiandien vakare ir susirinktumėte šitame pastate. Būtų nelengva pabandyti įsigilinti į detales, ką mes darome kompanijose, kurios tęsiasi savaitė po savaitės, ir paaiškinti. “Kas yra liga? Ir kur ji atsirado?” Viskam yra sava priežastis ir pagrindas. Ir negalima rasti vaistų, jeigu nerasta priežasties.

23 Čia neseniai aš kalbėjausi. Jeigu aš nueičiau pas daktarą… Aš, žinoma, ne prieš daktarus. Chirurgai, operacijos, ligoninės, visa tai Dievo plane. Bet jeigu aš nueičiau pas daktarą ir pasakyčiau jam, kad man nuolatos skauda galvą, o jis man duotų aspiriną ir sakytų: “Gali eiti, Billai, tai tiks”. Šitas žmogus stengiasi atsikratyti manęs. Suprantate? Jis… Tikras daktaras nustatytų mano ligos diagnozę ir pažiūrėtų, kas su manimi negerai. O po to jis prieitų iki dalyko esmės, iš kur ji, ir tuomet nuo ten pradėtų veikti.

24 Ir taip, tokiu pat būdu mes turime veikti su…su Dieviškuoju išgydymu arba su sielos išgelbėjimu. Jeigu žmogus ateina ir sako, kad jis labai nerimauja dėl savo…savo išgelbėjimo, pirma, ką reikia daryti, ką jūs, tarnautojai, darote, – tai ištiriate viską iš eilės, kol neišsiaiškinsite, kurgi jis nukrypo į šoną arba kas įvyko. Nuo ten jūs pradedate aiškintis. Tas pats ir su Dieviškuoju išgydymu.

25 Dieviškasis išgydymas – tai ne kažkokia jėga, kurią Dievas davė žmogui. Išgydymas yra tiktai išpirkime.

26 Aš noriu paklausti jūsų kai ko, nes aš žinau, kad čia yra tarnautojai iš įvairių bažnyčių. Ir kaip jūs pamokslautumėte išgelbėjimą dėl sielos? Viena… Negalima sakyti… Mes sakome: “Aš atsiverčiau broli Branhamai. Aš buvau išgelbėtas dešimt metų atgal”. Aš buvau išgelbėtas dvidešimt metų atgal, kada Jėzus mirė Golgotoje. Ten Jis išsprendė nuodėmės klausimą visam laikui. Būtent ten Jis užmokėjo aukščiausią kainą, paaukojo didžiausią auką, kad per Jo mirtį Golgotoje mes po to turėtumėme teisę į išgelbėjimą. Kaina užmokėta.

27 Tad tai ne tas, ką jūs darote. Tai tas, ką Jis padarė. Ir jūsų asmeninis tikėjimas ir šito priėmimas atneša jums išgelbėjimą. Taigi: “Jis buvo sužeistas dėl mūsų nuodėmių; Jo randais mes buvome išgydyti”. Suprantate?

28 Aš dažnai pasisakydavau, kad negalima…kad jokiu būdu negalima… Jeigu gyvatė arba koks nors gyvūnas sugriebtų mane letena už šono
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 100

ir įsisiurbtų į mano šoną, ir žudytų mane, man nereikėtų stengtis nupjauti jam leteną. Reikia tiesiog suduoti jam per galvą. Nugalabyti galvą; tuomet mirs ir visas kūnas.

29 Tas pats ir su Dieviškuoju išgydymu. Kada Jėzus susidurdavo su liga arba nuodėme Golgotoje, Jis turėjo turėti reikalą su šito galva, tai yra su nuodėme. Ir darydamas tai, tuo pačiu Jis turėjo reikalą su liga. Jam nereikėdavo nupjauti leteną. Jis tiesiog nugalabijo galvą; tuo pačiu susitvarkė su visu kitu. Taigi, Jėzus atėjo, kad atneštų žmonijai viską, ką – Adomo rasė…arba Adomo nuodėmė sunaikino Edeno sode. Ir dabar pas mus yra atributai arba mūsų Amžino išgelbėjimo užstatas, kadangi mes priimame Kristų kaip mūsų Gelbėtoją arba Kristų kaip mūsų Gydytoją. Pas mus yra tie mūsų pilno išgelbėjimo rankpinigiai, kada Jis ateis.

30 Mes gundomi. Visi mes gundomi. Visi mes nusidedame. Nėra ne nuodėmingų. Kiekvieną dieną mes nusidedame. Paulius pasakė, kad jis turėjo mirti “mirti kiekvieną dieną”. “O jeigu mes sakome, kad nuodėmiaujame ir neturime nuodėmės, tuomet, – kalba Biblija, – mes darome Dievą melagiu”. O mes negalime šito daryti. Taigi, mes nuodėmiaujame kasdien. Ir būtent malonė, Dievo malonė gelbsti mus.

31 “Ir kada mes išpažįstame savo nuodėmes, Dievas teisus atleis jas”. Ir jūsų…jūsų išpažinimas, iki tol, kol jis saugiai laikosi, jūsų išgelbėjimas tobulas. Tas pats su Dieviškuoju išgydymu. Tai jūsų asmeninis tikėjimas į prisikėlusį Viešpatį Jėzų.

32 Tai štai, šiandien vakare aš pagalvojau, kad tiesiog… Praleisdamas šį trumpą bendravimo laiką su jumis ir štai šitoje vietoje, šioje žmonių grupėje, kur visos bažnyčios gali, gali tiesiog susirinkti čia nedideliame mieste Džordžštaune. Ir mes, pirmiausia, norėtųsi padėkoti prižiūrėtojų tarybai už tai, kad leido mums išnuomoti šiandieninį vakarą šitą sporto salę dėl šito tarnavimo. Ir aš noriu padėkoti kiekvieną esantį čia tarnautoją ir kiekvieną bet kurios bažnyčios narį, ar tai protestantas, katalikas arba pravoslavas, žydas, kuo jis bebūtų. Mes dėkingi, kad jūs čia, ir norime, kad jūs žinotumėte, kad mes statome kokiai nors religijai kokias nors sąlygas arba apribojimus. Kaip jūs betikėtumėte, jeigu jūs tikite į Viešpatį Jėzų Kristų ir Jis – jūsų Gelbėtojas, tai jūs – mano brolis ir sesuo. Ir taip, tokiu būdu mes tuo tikime.

33 Ir dabar čia prieš mus guli Jo palaimintasis Žodis. Taigi, bet kuris žmogus, kuris pajėgus perversti pirštu, gali atversti Ją štai taip. [Brolis Branhamas atverčia savo Bibliją–Red.] Bet niekas negali atverti Knygos išmanymui, išskyrus Patį Jėzų. Biblija buvo parašyta su įkvėpimu.
101 IŠTARTAS ŽODIS

Todėl, nulenksime minutei mūsų galvas, kad kreiptumėmės į Autorių, pirma negu mes atversime Jo Knygą.

34 Mūsų gerasis, Dangiškas Tėve, mes susirinkome čia Tavo Mylimojo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu, Kuris savo noru mirė už mūsų nuodėmes ir nusikaltimus. Jis mirė, kad išgelbėti mus iš nuodėmingo gyvenimo ir vieną šlovingą dieną Jam Ateinant paimti mus Namo į Dangų. Jis taip pat mirė, kad Jo žaizdomis mes galėtume išgyti nuo mūsų ligų. “Ir Jis buvo sužeistas dėl mūsų nuodėmių. Jis buvo kankinamas dėl mūsų nedorybių. Mūsų pasaulio bausmė buvo ant Jo. Ir Jo žaizdomis mes buvome išgydyti”, – kalba pranašas.

35 Ir taip, mes meldžiame Tave, Dangiškas Tėve, būk gailestingas mums, kada mes pravedame čia šiame mieste tiktai vieną šį vakarinį tarnavimą. Mes meldžiame, kad Tu palaimintum tuos, kas padarė šį susirinkimą įmanomu, o taip pat tuos, kas susirinko su mumis, kad bendrauti aplink žodį. Ir mes meldžiame, Tėve, kad Tu palaimintum taip pat visus, esančius Dieviškame Būvime. Ir tegu šitas vakaras ilgam išliks atmintyje. Tegu šitas vakaras bus panašus į apaštalinį senesnių laikų susirinkimą, kada žmonės rinkdavosi mažomis grupėmis.

36 Kartą naktį, kada Šventasis Paulius pamokslavo net iki vidurnakčio, mes žinome, kad jaunas žmogus nukrito iš viršutinio aukšto ir atsisveikino su gyvenimu. Ir Paulius išsitiesė kūnu virš to jaunuolio, ir Dievas sugražino jį į gyvenimą.

37 Mes dėkingi, kad šiandien galime pamokslauti žmonėms tą pačią Evangeliją, kad Dievas ir toliau gyvena ir valdo. Jis gydo segančius. Jis atleidžia visas mūsų nuodėmes. Ir, Tėve, šiandien mes meldžiame, kad Tu palaimintum mums kaip žmones.

38 Ir štai, Tu pasakei Savo nuolankiame Žodyje štai ką: “Jeigu jūs paprašysite ko nors pas Tėvą Mano Vardu, Aš padarysiu”. Ir mes tikime, kad mes gauname tai, ko prašome, nes tai pagal Jo Žodį.

39 Ir kada mes čia išsiskirstysime šiandien vakare į įvairias grupes, grįšime į savo namus, prašau, aplankyk mus tokiu būdu, kad mūsų širdyje būtų liudijimas; ir kad mūsų pokalbis, kada mes išeisime iš čia, būtų tokiu, kaip pas tuos, atėjusius iš Emauso pirmame prisikėlime, kada jie pirmą kart sutiko prisikėlusį Viešpatį Jėzų. Jie pasakė: “Argi nedegė mūsų širdys, kada Jis kalbėjo mums kelyje?” Prabilk šiandien vakare į kiekvieno širdį, nes mes prašome šito Tavo Mylimojo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu. Amen.

40 Atversime Biblijoje Šventojo Judo laišką, ten tiktai viena knyga,
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 102

vienas skyrius. Ir šito skyriaus 3 eilutėje, aš noriu perskaityti mažą ištrauką, kad iškelti iš šito kontekstą to, apie ką aš noriu pakalbėti sekančias kelias minutes. Po to mes melsimės už ligonius.

Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų
išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai
kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems.

41 Ir tegu Viešpats prideda Savo palaiminimus prie Savo Žodžio. Tai buvo parašyta kažkur po trisdešimt trijų metų po Sekminių dienos, po Šventosios Dvasios ant pirmų šventųjų išsiliejimo. Judas vadina save tarnu ir Jėzaus Kristaus broliu. Ir jis rašė šitą Laišką Bažnyčiai ir kalbėjo jiems, kad jie turi narsiai kovoti. Vienintelė vieta šventajame Rašte, kalbanti mums “kovoti”. Nes mes neturime kovoti vienas prieš kitą. “Bet narsiai kovoti už šį tikslą, Tikėjimą, vieną kartą duotą šventiesiems”. Ir be to mes neturime ginčytis, ir mes nesistengiame ginčytis, bet mes norime rimtai prieiti štai prie ko.

42 Jeigu aš šiandien paklausčiau: “Kiek šioje grupėje metodistų? Kiek šioje grupėje baptistų? Kiek nazariečių? Šventumo piligrimų? Katalikų?” Pakiltų rankos. Ir netgi šiandien vakare štai šioje žmonių grupėje pakiltų daug rankų. Ir kiekvienas iš mūsų įvairiose denominacijose norėtų pasakyti, kad mūsų bažnyčia kovoja už tą Tikėjimą, kartą duotą šventiesiems. Man norėtųsi taip pasakyti apie baptistų bažnyčią, o kažkam kitam norėtųsi taip pasakyti apie metodistų bažnyčią, kažkam kitam – apie katalikų bažnyčią, o kitam žmogui – apie… Taip būtų nedidelėse žmonių grupėse. Ir taip, aš noriu tikėti, kad mes visi kovojame už tą Tikėjimą. Aš tikiu, kad kiekvienas, kiek tiktai jam žinoma, kovoja už Tikėjimą.

43 Bet kadangi yra tiek daug įvairių denominacijų, tai kažkas turi būti teisinga, o kažkas – neteisinga. Taigi, mano broli ir sese, aš stengiuosi būti tokiu, kad… Jūs niekada nematėte žmogaus, kuris vienu metu girtas ir blaivas. Jūs niekada nematėte baltai juodo paukščio. Šito nėra. Ir tiesa su netiesa nesusimaišys. Arba tai teisinga, arba tai neteisinga.

44 Ir tokiu būdu aš tikiu Dievu. Jeigu aš netikėčiau, kad Jis – tas pats Dievas, Kuris gyveno Mozės laikais, kad Jis – tas pats Dievas, vykdantis visus pažadus, kuriuos Jis davė, tuomet aš negalėčiau turėti tikėjimo, kad priimti Jį. Tai štai, yra tiktai… Tiktai taip sumaninga ir protinga galvoti.

Kokia mums būtų šiandien nauda…

45 Jūs čia ne tam, kad tiesiog pasirodyti.
103 IŠTARTAS ŽODIS

Jūs nevažiuotumėte per tokį lietų ir nesusirinktumėte tokioje mažoje vietoje, kad tiesiog pasirodyti. Jūs čia dėl vieno tikslo, tai yra, kad rastumėte kažką gero. Ir aš meldžiu, kad Dievas duotų kiekvienam iš jūsų kažką labai gero, ko jūs niekada neužmiršite. Ir kiekvienas iš jūsų, krikščionį, tegu Jis pakels prie Savęs jūsų džiaugsmą, kad paskatintų jus tarnauti Jam geriau, kuo jūs tarnautumėte Jam visą savo gyvenimą.

46 Taigi, kokia nauda tarnauti Dievui, Kuris tarnavo Mozei…Dievui, Kuriam tarnavo Mozė, jeigu Jis nebūtų tuo pačiu Dievu ir šiandien? Kokia nauda tarnauti istoriniam Dievui, jeigu Jis ne…jeigu šiandien Jis bejėgis, staiga mirė ir mirė? Aš noriu užduoti jums šitą klausimą. Jūs nenorėtumėte šito daryti, ir aš irgi. Jeigu aš netarnauju Dievui, Kuris gyvena ir yra tiesiog čia, kad padėtų man, kada man Jo reikia, tuomet kokia nauda tarnauti Dievui?

47 Jeigu Jis buvo Dievu, o dabar Jis nėra Dievas; arba jeigu Jis buvo jėgos Dievas, o dabar Jis prarado Savo jėgą, tai pas šį Dievą yra kažkokia silpnybė. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar mes norime kartu pamastyti. Jeigu tai taip, tai kažkas netvarkoje. Jeigu Jis buvo, o dabar Jis ne toks, tuomet kažkas negerai su Dievu. Jeigu…Jeigu Dievas buvo didžiu, galingu kariu kovoje, ir Jis buvo didžiu ligų gydytoju, ir Jis buvo didžiu visuose Savo atributuose praėjusiais laikais, o po to Jis prarado visą Savo jėgą, ir Jis ne tas pats šiandien?!

48 Tačiau Jo Žodis sako, kad Jis – tas pats ir šiandien, pažadėjo, kad Jis darys visą tą patį visų amžių bėgyje, kol Jis vėl neateis. Tai neabejotinai, Biblijoje. Žydams, try…8:13, arba, tiksliau, 13:8 sakoma, kad: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Tai yra, tas pats apskritai, tas pats jėgoje, tas pats prisikėlime, tas pats visagalybe, tas pats visame kame, tas pats visame. Jis…Jis lygiai toks pat, koks Jis buvo. Ir šiandien Jis yra viskuo, kuo Jis kažkada buvo. Raštas sako, kad taip yra. Viskas, kas iš Jo, yra tas pats. Taigi, tad, jeigu mes…

49 Visi nori tikėti tuo, tačiau jie apriboja Jį mokymais. Juk jie sako: “Aš priklausau baptistų bažnyčiai”. Aš sakau “baptistų”, todėl, kad šioje bažnyčioje mane įšventino. Sako: “Aš…” Baptistai sako: “Mūsų mokymas teisingas”. Metodistai nori, kad jų mokymas būtų teisingas. Bet jeigu mes apribojame Dievą… Tai mokymas, aš prieš jį nieko neturiu. Tai viskas normalu. Bet jeigu mes apribojame Dievą tuo mokymu, tuomet mes apribojame Dievą ir stengiamės pasakyti, kad galima prieiti iki šiol.

50 Galbūt, pas mus nėra tikėjimo vaikščioti taip, kaip Henochas, kada jis kartą vaikštinėjo dieną su Dievu ir iškeliavo su Juo Namo, nematydamas mirties.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 104

O…o taip pat kaip Jozuė, kuris žingsniavo aplink Jerichono sienas trylika kartų ir…ir labai garsiai sušuko, ir sienos sugriuvo. Gal, pas mus ir nėra tikėjimo, kad sugriauti šauksmu sienas, gal, pas mus ir nėra tikėjimo iškeliauti Namo su Dievu, bet nestovėkime ant kelio to, kuris turi tokį tikėjimą. Jeigu…jeigu tai nesutinka su mūsų tikėjimu, o jis turi tikėjimą, tuomet judėkime toliau ir tikėkime, sakydami: “Telaimina tave Viešpats, mano broli”. Ir eikite į priekį, nežiūrint į tai, kokiai bažnyčiai jis priklauso. Tai neturi reikšmės, jeigu jis – Krikščionis ir tikintis. Ir tu žinai, drauge Krikščioni, štai ką pasaulis nori šiandien pamatyti!

51 Aš nusileidau Bombėjuje, Indija, kur aš turėjau patį didžiausią skaičių žmonių, penki šimtai tūkstančių žmonių, aš… Pats didžiausias skaičius žmonių, kuriam aš pamokslavau per vieną kartą savo gyvenime, buvo Bombėjuje. Kada aš nuvykau ten, priėjo metodistų bažnyčios vyskupas ir iš daugelį didelių bažnyčių. Priėjo vyskupas, indas, iš vietinės indų bažnyčios ir iš daugelį kitų didelių įžymių bažnyčių. Jie sutiko mane ten, kada tūkstančiai žmonių atėjo į aerodromą. Ir kada jie atėjo, ir mane nuvežė į Tadži Madžalo viešbutį, ir jie susirinko patalpoje, panašioje štai į šią, su visa miesto svita, su radžomis ir kitais.

52 Ir metodistų bažnyčios vyskupas pasakė: “Broli Branhamai, mes nepriimame tavęs kaip misionieriaus, – jis pasakė, – nes mes nenorime klausyti ‘misionierių’ žodžio”. Pasakė: “Nes jūs, žmonės vakaruose, su savo vakarietišku išsilavinimu, nesuprantate Rašto rytietiškos Knygos šviesoje”. Ir tai tiesa.

53 Jeigu su visa savo teologija jūs nuvyksite į Jeruzalę arba rytų šalį, kur buvo parašyta ši Biblija, Ji taps jums visiškai nauja Knyga. Mūsų vakarietiški supratimai toli nuo rytų papročių. Jūs negalėsite, nesuprasite palyginimų ir taip toliau, mokymo, kol jūs nenuvyksite ten ir nepamatysite, kaip šiandien vyksta tie patys papročiai.

54 Ir dauguma žmonių siuntė… Aš neturiu nieko prieš seminarijas ir besimokančius, ir vienuolynus ir kita. Bet per visa tai jie niekada nepažins Dievo. Tai tiktai katekizmo žinios ir taip toliau, ir panašiai.

55 Žinoti Dievą – tai žinoti Asmenį, Patį Kristų. “Ir žinoti Jį – tai Gyvenimas”. Nežinoti savo vadovėlį arba žinoti savo mokymą, arba žinoti savo katekizmą; tai ne Gyvenimas. Bet žinoti Kristų, Asmenį, – tai Amžinas Gyvenimas. Ir būtent tai mes norime žinoti.

56 Ir taip, šitas vyskupas pasakė man, jis pasakė:
105 IŠTARTAS ŽODIS

“Gerbiamas Branhamai, teologai, – pasakė, – pas mus buvo Biblija prieš tūkstantį septynis šimtus metų iki jūsų šalies atsiradimo”. Taip.

57 Šventasis Tomas nukeliavo ten. Ir aš stovėjau toje bažnyčioje ir pamokslavau, kur buvo Šventasis Tomas, pirmojoje bažnyčioje, kurią jis įkūrė Indijoje, kada jis iškeliavo iš Jeruzalės į Indiją ir įkūrė bažnyčią.

58 Ir jis pasakė: “Nuo to laiko pas mus buvo Biblija, ir nuo to laiko pas mus buvo Krikščionybė, bet, – pasakė, – Indijoje reikalai klostosi blogai”. Ir jis pasakė: “Mes girdėjome apie daktarą Ridchedą, apie žmogų, kuris buvo atvažiavęs pas tave”.

59 Jis buvo didžiųjų Sudano Misijų prezidentas, pačių didžiausių pasaulyje, kuris atvyko pas mane. Ir jis pasakė: “Broli Branhamai, – pasakė, – pas mane tiek mokslo laipsnių, kad galėčiau jais apklijuoti sieną; teologijos daktaras, dak-…bakalauro laipsnis ir visokie mokslų laipsniai”. Pasakė: “Aš pradėjau mokytis, kada man buvo maždaug aštuoni metai. Bet, – jis pasakė, – broli Branhamai, kur visame tame Kristus?” Jis pasakė: “Gal mokytojai buvo ne teisūs?”

60 Aš pasakiau: “Mokytojai nebuvo ne teisūs, pone. Bet reikalas tame, kad tu niekada nepažinsi Kristaus teologija. Tu niekada nepažinsi Kristaus išsilavinimu. Tu turi pažinti Kristų iš asmeninio pergyvenimo, gimti iš naujo iš Jo Dvasios, Kuri nužengia ir pakeičia tavo gyvenimą ir daro tave nauju kuriniu Kristuje Jėzuje. Štai kur skirtumas”. Štai kuo jūs skiriatės.

61 Tai štai, dėl šios priežasties pas mus yra tiek įvairių denominacijų ir teorijų. Su jomis viskas gerai.

62 Bet tas tikrasis, Jėzus Kristus, Dievo Sūnus (Šventojo Jono, Evangelijoje pagal Joną, 4-me skyriuje; tiksliau, 3-me skyriuje, prašau atleisti) pasakė Nikodemui: “Jeigu žmogus negims iš naujo iš vandens ir Dvasios, jis jokiu būdu neįeis į Dievo karalystę”, nesvarbu į kokią jūs einate bažnyčią. Tai Paties Jėzaus Kristaus Žodžiai.

63 Ir taip, gimti reiškia “išsilaisvinti”. Taigi, jeigu jūs savo gyvenime neišlaisvinti Šventąja Dvasia į naują Gyvenimą Kristuje, tuomet mūsų mokymai ir visa kita prie nieko neveda. Bet jie – geri, su jais viskas tvarkoje, tai doroviniai mokymai ir taip toliau, kas padeda mums. Bet tikrasis, asmeniškas Kristus Jėzus!

64 Ir būtent tai padarė susirinkimus tokius, kokie jie buvo šiandien
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 106

ir apėmė visą šalį, – tai, todėl, kad iš Dievo malonės mažoje arba didelėje žmonių grupėje buvo pristatytas prisikėlęs Viešpats Jėzus tiesiog dabar, dabartiniu laiku, Jo toje pačioje jėgoje, kurioje Jis buvo visada. Mums nereikia spėlioti dėl šito.

65 Jis pasakė: “Broli Branhamai, pas mus yra Žodis. Pas mus yra Biblija”. Pasakė tas vyskupas Indijoje. “Bet, – pasakė, – mes suinteresuoti ne jūsų teologija”. Pasakė: “Mes suinteresuoti štai kame: ar aplankė Dievas tave, amerikietį, Dvasia arba dovana, kuri vėl gali padaryti šią Bibliją gyva?” Pasakė: “Mes žinome Bibliją”. Ir pasakė…

66 Aš pasakiau: “Jūs ką tiktai pripažinote, kad mes Jos nežinome. Ir aš nelabai gerai Ją žinau, bet aš labai gerai žinau Autorių”. Ir aš pasakiau: “Tai svarbiausia”.

67 Jis pasakė: “Tai mes ir norime žinoti. Ar yra pas tave pakankamai tikėjimo Dievu, kad padaryti šiuos Dieviškuosius pažadus, kuriuos Jis davė, – pasakė, – ar yra pas tave pakankamai tikėjimo, kad padaryti juos realiais?”

Aš pasakiau: “Iš Dievo malonės, Dievas tai padarys”.

68 Ir tą dieną mane pakvietė septyniolika įvairių religijų, kurie neigė Krikščionybę. Kai kurie iš jų lenkėsi uodam, kai kurie iš jų – arkliams, kiti – gyvuliams, o kiti – Budai, Mahometui ir kita. Ir jie visi turėjo savo teologiją. Labai gerą, vis – darbai, kažką, ką reikia padaryti. “Daryk tai. Daryk tą”. Viskas darbais; visai jokios malonės.

69 Aš nepergarsiai kalbu? Čia tiesiog aidas. Aš…aš tikiuosi, kad ne.

70 Bet, atkreipkite dėmesį, tą vakarą maldos eilėje, kada Viešpats Jėzus pasirodė ant scenos. Ten sėdėjo radžos ant pagalvių ir visa kita. Ir praėjo daugiau, negu dvi valandos, kol išrikiavo eilę ten, kur buvo galima prieiti prie kafedros. Ir kada Viešpats Jėzus atėjo ir pasakė žmogui, kuris buvo visiškai aklas dvidešimt metų; pamačiau virš jo regėjimą ir žinojau, kad jis bus išgydytas. Aš mečiau iššūkį kiekvienam iš jų, kad ateitų ir išgydytų tą žmogų. Žinoma, jie ramiai sėdėjo. Bet mūsų Viešpats Jėzus davė tam žmogui regėjimą. Tūkstančių tūkstančiai ir tūkstančiai vienu metu atėjo pas Kristų. Štai, prašom.

71 Reikalas ne tame, ar veikia mūsų mokymai. Jie gerai pravers doroviniame gyvenime. Bet kad pakartoti Viešpatį Jėzų ir Jo pažadą, reikia žinoti Jį, ne savo mokymą.

72 Ir taip, paskubėsime prie mūsų temos, ir aš pasistengsiu užbaigti
107 IŠTARTAS ŽODIS

kaip galima greičiau; ir pradėti eilę, nes dabar savaitės vidurys, ir jūs, žmonės, dirbate. Štai, ir paklausykite atidžiai. Dabar šitoje vietoje sakoma:

Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų
išgelbėjimą…

73 Tai Šventasis judas rašo Bažnyčiai po dvidešimt trijų metų po Sekminių.

…ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte
už tikėjimą (ne už kažkokį tikėjimą; už tą tikėjimą), vieną kartą
visiems laikams duotą šventiesiems.

74 Taigi, kiekvienas iš mūsų, mūsų bažnyčiose, jie – nuostabūs. Ir…ir aš noriu, kad jūs būtumėte su savo bažnyčia ir palaikytumėte savo bažnyčią, ir padėtumėte jai dėl Dievo šlovės.

75 Bet dabar sugrįžkime atgal ir išsiaiškinkime. Turi būti kažkas, jeigu mes… Jis pasakė: “Narsiai kovoti už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems”, tuomet, be abejo, yra galimybė sužinoti, kas yra “Tikėjimas”. Dabar sugrįžkime atgal prie Biblijos. Aš galvoju, kad dėl visų mūsų būtų logiška ir gan įtikinamai, jeigu mes sugrįžtume atgal ir pažiūrėtumėme, kad šventieji… Koks…koks pas juos buvo Tikėjimas. Ir jeigu mums “davė raginimą – narsiai kovoti už šį Tikėjimą”, jeigu pamatysime, koks pas juos buvo Tikėjimas, tuomet mes turime kovoti už tą Tikėjimą. Kitais žodžiais, kalbant: “Štai Tas teisinga”. Dabar mes išsiaiškinsime, kas tai yra.

76 Prieš tai kaip jie vadinosi šventaisiais Biblijoje, jie buvo… Naujajame Testamente Jonas Krikštytojas atėjo tarp įstatymo ir Kristaus, kas buvo tarpu, arba kertiniu akmeniu, sujungiančiu dvi laiko epochas.

77 Taigi, mes turime pradėti nuo Kristaus, jeigu mes ruošiamės kalbėti apie Krikščionišką tikėjimą, nes Jis yra Krikščioniško Tikėjimo pradžia.

78 Atėjo Jonas, Jonas Krikštytojas, pamokslavo Judėjos dykumoje, ir jis nepadarė nė vieno stebuklo, nepadarė nė vieno ženklo. Bet jis tiesiog smerkė bažnyčias ir smerkė kunigus ir rabinus, ir kitus. Ir kalbėjo jiems, kad ateina Tas.

79 Ir krikšto tarnavime, kada jis krikštijo, jis pamatė einantį Jėzų su lydinčia Jį Šviesa. Ir jis pasakė: “Štai Dievo Avinėlis, Kuris naikina pasaulio nuodėmę”.

80 Ir Jėzus buvo pakrikštytas. Šventoji Dvasia nužengė iš Dangaus. Ir Balsas iš ten pasakė: “Šitas yra Mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 108

Originalus vertimas sako: “Kuriame Man patinka gyventi”.

81 Tai yra: “Dievas buvo Kristuje, taikydamas su Savimi pasaulį”. Jis buvo Dievas kūne.

82 Taigi, dabar atkreipkime dėmesį, koks buvo Jo gyvenimas. Ir aš noriu užduoti jums, žmonėms, klausymą, mūsų pokalbio eigoje. Koks Jis buvo tada, tokiu Jis ir turi būti. Jeigu būtent šį Tikėjimą Jis pateikė pasauliui, tai turi būti tas pats Tikėjimas, Kurį mes turime šiandien ginti. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Teisingai. Taip turi būti. Gerai.

83 Mes kreipiame dėmesį, kaip tiktai Jis pradėjo Savo tarnavimą. Mes pažiūrėsime koks buvo Jo tarnavimas. Mes pradėsime nuo Šventojo Luko 1-mo skyriaus, cituojant iš atminties. Jūs tai galite perskaityti, kada panorėsite. Šventojo Luko, 1-mas skyrius, ji moko, kad Jėzus keliavo visur, darydamas žmonėms gerą. Jis meldėsi už ligonius, ir jie pasveikdavo. Taigi, vienas dalykas, kurį Jis darė, meldėsi už ligonius. Ir kartą…

84 Tai štai, klausykite dabar atidžiai, nes tai… Jeigu neklausysite atidžiai, pasigaudami kiekvieną žodį, tai taps jums suklupimo akmeniu sekančias dvidešimt, trisdešimt minučių, kada prasidės maldos eilė. Suprantate? Ir taip, klausykite atidžiai.

85 Mes matome, pirma, ką darė Jėzus, po to kai Jis išsirinko Sau du arba tris apaštalus.

86 Ir vieno iš jų vardas Pilypas. Ir Pilypas buvo geru žmogumi, Šventasis Pilypas. Ir kada jis pamatė ir sužinojo, kad tai buvo Mesijas, nes jis matė, kaip Jis meldėsi už žmones, ir jie pasveikdavo, jis nukeliavo apie penkiasdešimt kilometrų, apėjo tuos Judėjos kalnus, ir jis surado savo draugą, kurio vardas Natanaelis. O Natanaelis buvo po medžiu ir meldėsi. Ir jis pasakė: “Ateik ir pažiūrėk ką aš radau: Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”.

87 O jis pasakė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” – pasakė Natanaelis.

Tas pasakė: “Ateik ir pažiūrėk!”

88 Aš galvoju, kad tai pats geriausias atsakymas, kurį žmogus gali duoti bet kuriuo laiku; tai yra, prieš tai kaip ką nors pakritikuoti, pirma ateikite ir pažiūrėkite. Pažiūrėkite į tai patys. Gyvenkite Biblijos šviesoje ir žiūrėkite, ar tai teisinga.

89 Nesvarbu kaip tai atrodo arba ką sako kiti,
109 IŠTARTAS ŽODIS

Jėzaus Kristaus religija niekada nebuvo populiari. Ir Ji niekada nebus populiari, nes pasaulis žino savuosius. Suprantate? O jūs ne iš šito pasaulio, kada jūs tapote Krikščionimi. Jūs – žmogus, išsiskiriantis nuo pasaulio. Mes tai žinome. Jėzus pasakė: “Aš meldžiu, Tėve, kad jie nebūtų iš pasaulio”. Taigi, jūs ne iš šito pasaulio. Pasaulis…

90 Biblija sako: “Jeigu jūs mylite pasaulį ir šio pasaulio darbus, Dievo meilės net nėra jumyse”. Tai taip sako Raštas.

91 Taigi: “Jūs negalite mylėti dviejų ponų”, pasakė Jėzus. “Jūs negalite mylėti Dievą ir momoną”. Žodis momona verčiamas, reiškia “pasaulis”. Ir Jis pasakė: “Arba jūs vienam tarnausite, o kito neapkęsite”, arba atvirkščiai. Jėzus tai pasakė šventojo Mato Evangelijoje, 5-me skyriuje. Neįmanoma tuo pačiu metu tarnauti Dievui ir šitam pasauliui. Pas mus turi būti viena arba kita.

92 Ir tepasigaili Dievas! Štai kas šiandien vyksta su mūsų žmonėmis, kurie vadinasi krikščionimis šioje…šioje šalyje. Jie nori gyventi kaip pasaulis, ir išpažįsta save krikščionimis. Ir todėl netikinčiam iš išorės būna taip sunku priimti sprendimą, nes jis mato, kad žmonės, vadinantys save Krikščionimis, gyvena lygiai taip pat, kaip visas likęs pasaulis. Tai gana kategoriška, bet tai tiesa. Mes turime susitikti su tiesa akis į akį.

93 Tikriausiai čia sėdi vyrai ir moterys, kuriuos aš niekada daugiau nepamatysiu, kol mes nepasimatysime Teisme. Ir aš…aš turiu būti teisingas ir sąžiningas, nes aš turėsiu stoti Teisme ir vėl susitikti su savo žodžiais Teisme, tad aš turiu būti tame teisingas.

94 Taigi, mes pastebime, kad…kad Pilypas, kaip tiktai jis rado Natanaelį, pasakė: “Ateik ir pažiūrėk, Ką aš radau”.

95 Ir Natanaelis, būdamas teisiu žmogumi, geru žmogumi, pasakė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Nazaretas buvo blogu, nedoru miestu, labai blogu; iš ten išeidavo nusidėjėliai, bandytai ir taip toliau. Ir…ir tais laikais buvo banditai nusidėjėlių, kurie atsirado iš Nazareto, labai bjaurus miestas. Jis pasakė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?”

Tas pasakė: “Ateik ir pažiūrėk!”

96 Šiandien mes galime paklausti: “Ar gali būti kas gero iš baptistų bažnyčios, presbiterionų arba iš kokios ten bebūtų bažnyčios?” Pirma, ką reikia padaryti, – tai nueiti ir pažiūrėti. Išsiaiškinkite.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 110

97 Taigi, patikrinkite tai ne savo apeiga, ne katekizmu, ne vienu… Patikrinkite tai Dievo Žodžiu.

98 Ir Biblija sako, kad: “Kas pridės arba atims tai, kas šioje Knygoje, to vardą Dievas išnaikins iš Gyvenimo Knygos”. Apreiškimas 21-as skyrius, sako, kad Jis tai padarys; arba, tiksliau, 22-as skyrius, paskutinėje Biblijos knygoje. Jis pasakė: “Jeigu kas nors…” Pats Dievas, kreipdamasis į užrašantįjį, pasakė: “Jeigu kas prie šios Knygos pridės vieną žodį arba atims vieną Žodį iš Jos, to vardą Dievas pašalins iš Gyvenimo Knygos. Ir jis bus sunaikintas”. Tad mes turime stovėti būtent su tuo, ką sako Raštai.

99 Taigi, kada jis surado Natanaelį, ir jis…jis pasakė: “Ateik ir pažiūrėk”, ir tas nuėjo paskui jį.

100 Dabar pasižiūrėkime, kokiu Jėzus buvo Žmogumi. Jeigu…jeigu mes šiandien norėtume rasti Jėzų, jeigu mes eitume… Jeigu kas nors pasakytų mums, kad Jėzus Kristus Džordžštaune, Indianos valstija, kad…ir Jis būtų žmogiškame kūne, kaip mes šiandien, tai kokį žmogų mes norėtume rasti? Tai gali šokiruoti.

101 Bet rastume žmogų, kuris apsirengęs truputi ne taip, kaip kiti žmonės? Mes neieškotume Jėzaus, tiksliau, mes nesurastume Jo, nes Jis rengiasi lygiai taip pat, kaip kiti žmonės. Jo rūbai niekuo nesiskirtų.

102 Rastume žmogų, kuris būtų…kuris būtų galingu oratoriumi? Didžiu galingu oratoriumi? Ne. Biblija sako: “Jo balso nesigirdės gatvėje”.

103 Rastume žmogų, kuris labai girtusi savo didele bažnyčia ir anuo? Ne, ponai. Biblija kalba apie Jį visai kitaip. Sakoma: “Jis buvo skausmų Vyras ir negalią pažinęs”. Jis nebuvo dideliu vadeiva arba vadovautoju. Jis buvo nuolankiu žmogumi. Ir Jis buvo. Ir Jis paliko…

104 Ar rastume Jį tarp turtingų žmonių? Jis niekada negyveno su turtingais žmonėmis. Kur jie rado Jį? Jūs rastumėte Jį tarp vargšų. Jis nuėjo palei upę ir rado žvejus.

105 Pagalvokite apie didelę ortodoksinę bažnyčią su visais savo didžiais kunigais ir vyriausiais kunigais, ir su savo didele prabanga ir prašmatnumu tuo laiku. Ir nė vienas apaštalas ir nė vienas Dievo vyras nė karto neaplankė jų ir nepriėmė tai. Kada Dievas pasiuntė Savo Sūnų, Jis nusiunti Jį nuo šito. Ir Jis griežtai kalbėjo jiems, kad jie buvo veidmainiais, ir kalbėjo jiems, kokie jie buvo blogi, ir visa kita. Ir jie pasakė, kad: “Jame demonas,
111 IŠTARTAS ŽODIS

nes Jis netgi netiki mūsų bažnyčia”. Suprantate? Ir jie buvo to laiko bažnyčia. Tad, jūs matote, negalima vadovautis bažnyčia. Reikia vadovautis Dievu. Štai tuomet pas jus…ir Kristumi.

106 Ir taip, kada Natanaelis ėjo keliu, dabar mes pamatysime, ką jis surado. Jis surado Žmogų, stovintį ten, darantį tai, kas prieštaravo tam, ko mokė bažnyčia. Bažnyčia mokė, kad stebuklų dienos praėjo. Bet štai Jėzus stovėjo ten, darydamas…

107 Pakelkite savo ranką, kur tai bebūtų pastate. Man nesvarbu, kur jūs. Tiesiog pakelkite ranką, sakydami: “Dieve, keldamas ją, aš noriu, kad Tu mane išgydytum, Dieve”. Teisingai. Tai vos ne visur, visur. Aš pasakysiu jums, ką daryti.

108 Aš kalbėjau jums, kad Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra čia Dievo Dvasios pavidale. Teisingai? Kas iš krikščionių tiki tuo, pažiūrėsime į jūsų rankas. Nuostabu. Tuomet, jeigu Jis čia, ir Jis – tas pats Viešpats Jėzus, tuomet Jis turi… Jis privalo daryti tą patį. Teisingai?

109 Štai, Jis pasakė, kad negali išgydyti. Tėvas rodė Jam, ir Jis darė tai, ką sakė Tėvas. Teisingai?

110 Ir taip, stovintys eilėje, aš žinau šią pirmą ponią, stovinčią čia. Ir aš dabar nežinau, ar pažystu aš ką nors dar ar ne. Aš mačiau tą ponią, kažkur antrą ar trečią iš to galo. Aš mačiau ją. Aš nežinau koks jos vardas, bet aš ją mačiau. Aš manau, tai, tikriausiai, vieninteliai žmonės, kuriuos…kuriuos aš žinau. Ir tai, tikriausiai, vieninteliai, kuriuos aš žinau. Gerai.

Dabar nulenkime minutei galvas maldai.

111 Dangiškas Tėve, atėjo ta akimirka. Aš kalbėjau apie Tave, kiek tiktai aš žinau. Taigi, brangus Viešpatie Jėzau, aš meldžiu, kad Tu padėtum man, Tu žinai, kad aš nieko nežinau apie šiuos žmones. Kartais aš žinau juos…kas jie tokie. Aš nežinau jų problemų. Tu žinai. Tu gali pasakyti viską, ką nori, ir aš nusižeminu ir pavedu save Tau, kad didi Šventoji Dvasia ateitu šiandien vakare ir paimtų šitą vargšą, nevertą žmogų dėl Dievo šlovės ir pateptų. Ir neleisk man kalbėti savo lupomis, bet tegu Šventoji Dvasia kalba ir daro tuos darbus, kuriuos, kaip pasakė Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Jis darys per Savo tautą visų amžių bėgyje. Aš meldžiu šito palaiminimo Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

112 Ir taip, aš noriu paprašyti jus vieno. Jeigu jūs pagarbiai stovėsite ir būsite nuolankūs, ir neabejosite, ir tikėsite visa širdimi,
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 112

tuomet Dangiškas Viešpats Dievas, be abejo, išgydys jūsų kūną ir padarys jus sveikus.

Taigi, svarbiausia jūsų tikėjimas. Svarbiausia ne… Suprantate? Tame ir reikalas.

113 Dabar štai stovi ponia, aš…aš galvoju, kad žinau, kas ši moteris. Aš netikras, bet man atrodo, kad aš žinau, kas ji. Ir aš…aš…aš…

114 Teisingai, argi aš jūsų nežinau, ponia? Aha. Gerai, pone. Mano manymu, aš žinau, kas jūs. Taip ir yra. Teisingai. Taigi, prieikite prašom minutei čia. Štai, ir žinau, koks jūsų vardas, nežinau jūsų… Jūsų vardas Sedaf arba kažkaip taip? [Sesuo sako: “Ne, taip vadina mano seserį”.–Red.] A-a, taip, tai jūsų sesuo. [“Jūs žinojote mane, kada aš buvau Uilson”.] Jūs buvote, man…man atrodo, argi aš nežinojau jūsų, kada dirbau Visuomeninio Aptarnavimo Kompanijoje arba kažkur ten? [“Taip”.] Teisingai. Aš kažkur mačiau jus veidą. Aš…aš pažinau jį. Aš pagalvojau, kad jūsų vardas Sedaf, bet Sedaf – tai jūsų sesuo. Teisingai? [“Taip”.] O jūsų vardas Uilson. [“Taip, pone”.]

115 Ką gi, aš džiaugiuosi vėl matydamas jus, sese. Dabar tepalaimina jus Viešpats.

116 Ir taip, aš kaip jūsų brolis Kristuje, jūs žinote, kad aš nežinau, dėl ko jūs čia. Ar ne taip? [Sesuo sako: “Ne”.–Red.] Aš…aš…aš nežinau. Ne, ponia. Dėl manęs tai…tai paslaptis, kurios aš nežinau. Taigi, jeigu Viešpats Jėzus leis man žinoti, dėl ko jūs čia, ir ko jūs norite iš Jo, jeigu Jis padarys Save tokiu matomu, kad…kad pasakys, ko jums reikia, tuomet jūs priimsite tai kaip iš Jo? [“Taip”.] Jūs priimsite. Gerai.

117 Dabar auditorija girdi jos balsą. Ir jūs matote, kad magnetofonai užrašo. Būtent taip. Dabar stebėkite. Tai štai, jeigu Jis kažką pasakys, kad prabiltų šiai moteriai, dėl ko ji čia, tai ar nebus tai ta pati Dvasia, Kuri prabilo moteriai prie šulinio, Kuri žinojo, kokia buvo jos priežastis? Argi nepasikartos? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote? Tai štai, vadinasi, jos tikėjimas į tai, kas buvo padaryta, nulems jos išgijimą.

118 Dabar jums auditorijoje, pas ką nėra maldos kortelių, kas tiki visa savo širdimi, kad Jėzus Kristus yra čia, kad išgydytu jus, jeigu tikėsite visa širdimi, jums neprireiks būti šioje eilėje dėl maldos. Žinoma, nereiks. Viena, ką jums reiks daryti – tai turėti tikėjimą Dievu.

119 Dabar aš noriu paprašyti jūsų, kadangi čia yra epilepsija…
113 IŠTARTAS ŽODIS

Ir visi, kas buvo susirinkimuose, žino, ką daro epilepsija. Kartais ji šėlsta. Taigi, tiesiog būkite pagarbūs, tiesiog sėdėkite ramiai. Nesvarbu kas vyksta, sėdėkite ramiai. Suprantate? Ir tiesiog tikėkite į Viešpatį Jėzų ir melskitės. Prašykite Dangiško Tėvo gailestingumo. Bet jeigu jūs – netikintis, aš čia nepasilikčiau, suprantate. Taigi, tai ne žaidimas į bažnyčią. Tai faktai. Mes susitinkame su tuo veidas į veidą. Jeigu aš turėčiau dar kelėta minučių arba dar vienas vakaras, kad aš galėčiau paaiškinti jums, kas visa tai, kad jūs pamatytumėte, kas iš tikrųjų tai yra Biblijos terminais (medicina pavadino), bet kas tai iš tikrųjų Biblijos akyse.

120 Ir taip, prieš mane stovi ši sesuo. Taigi, tai ne telepatija. Ne, ponai. Aš tai jaučiu, jaučiu. Jūs, taigi, jūs negalėtumėte dabar paslėpti savo gyvenimo, jeigu panorėtumėte. Suprantate, dabar Jo Dvasia čia.

121 Kas iš jūsų matė Jo fotografiją, kada Jį nufotografavo? Ir tai Vašingtono Departamente, vienintelė antgamtinė Būtybė pasaulyje, kada nors nufotografuota, kad galima įrodyti. (Yra išgalvotų istorijų apie žmones kemsynuose ir panašiai, bet tai visada pasirodydavo melas.) Suprantate? Bet jie nufotografavo Tai, ir daugelis iš jūsų čia dalyvavote tada, kada Jį nufotografavo.

122 Kelėta savaičių atgal Jį nufotografavo vokiečių fotoaparatas Vokietijoje tris kartus iš eilės. Ir būtent tai, ką jūs matote fotografijoje, yra dabar tiesiog čia ant pakilos. Visiškai teisingai.

123 Dabar būkite pagarbūs. Nevaikštinėkite. Laikykite vaikus prie savęs. Ir bukite maldoje ir žiūrėkite, ką Šventoji Dvasia padarys dėl mūsų šiandien vakare. Ir jeigu…

124 Ir aš meldžiu, kad Dievas palaimintu jus; ir kada nors žemėje mes vėl pasimatysime. Melskitės už mane, kadangi po šito tarnavimo mes vyksime į darbinę veiklą, ten į pjūtį, į didelį susirinkimą, kad melstis už ligonius.

125 Ir prašau, būkite visi pagarbūs, nes mes Visagalio Dievo Būvime, Šventosios Dvasios, Kuri dabar šalia.

126 Ponia, koks jūsų dabar vardas, Uilson? [Sesuo sako: “Dabar Kobb”.–Red.] Ponia Kobb, jeigu…jeigu Šventoji Dvasia dabar yra čia, Ji duos man žinoti apie kažką iš jūsų gyvenimo, kas galėtų padrąsinti jus, kad privesti jus iki to, kada jūs tikėsite Viešpatį Jėzų dėl savo išgydymo. Arba, aš nežinau, dėl ko jūs čia. Tai gali būti finansinės problemos. Galbūt, šeimininės. Aš nežinau. Bet Jis žino. Ar ne taip? [“Taip, žino”.]

127 Aš matau pirmą dalyką, dėl ko jūs čia, – nes, todėl,
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 114

kad jūs sergate dėl nervinio stovio. Jūs labai nervinga, pakrikusi. Antra, pas jus bronchinė astma, kuri vargina jus. Argi ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Teisingai. Gerai.

128 Ir taip, jūs tikite, kad dabar su jumis viskas gerai? Dabar jūs išgydyta. Galite eiti namo. [“Garbė Viešpačiui”.–Red.] Jėzus Kristus, jūsų tikėjimas, padarė jus sveiką. Eikite ir pasilikite maldoje.

129 Gerasis Dangiškas Tėve, Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu, mes laiminame šią mūsų brangią seserį ir prašome, kad Tu būtum geras jai, Jėzaus Vadu. Amen.

130 Prieikite, pone. Sveiki, pone! Jūs tikite tuo, kad Viešpats Jėzus Kristus yra gyvojo Dievo Sūnus? [Brolis sako: “Taip, pone, tikiu”.–Red.] Jūs tikite, kad Jis čia, kad padarytų jus sveiku? [“Taip, aš tikiu”.] Aha. Jūs tikite? [“Aš tai žinau”.] Jūs žinote, kad Jis čia, kad padarytų jus sveiku.

131 Tai buvo ta ponia, už kurią ką tik pasimeldėme? Jūs buvote ta ponia? Aha.

132 Pas jus problema su šonu, sėdite ten šalia jos, ar ne taip, pone? Jūs tikite, kad Dievas gali padaryti jus sveiku ir išgydyti jus? Kaip tik tada, kada ji praėjo pro jus, jūs patyrėte keistą jausmą, ar ne taip? Tai buvo Šventoji Dvasia. Pas jus buvo problema su šonu. Taigi, dabar tai paliko jus, pone. Jūsų tikėjimas išgydė jus. Teisingai? Pakelkite ranką. Teisingai. Tiesa. Gerai, pone.

133 Aš nežinau to žmogaus. Aš niekada gyvenime jo nemačiau, bet Jėzus Kristus išgydė jį. Lygiai taip pat, kaip moters tikėjimas su kraujavimu prisilietė prie Viešpaties Jėzaus praeitais laikais, taip ir tikėjimas to žmogaus prisilietė tiesiog tada. Jums nereikia…

134 Ką jūs galvojate, ponia, stovinti ten eilėje dėl maldos su paltu ant peties? [Sesuo sako: “Tiktai Tiesa!”–Red.] Aha. Taip. [“Tai, ką jūs pasakėte, – Tiesa. Aš tikiu kiekvienu žodžiu iš Šito”.–Red.] Telaimina jus Dievas.

135 Ta ponia ten už jūsų su pakelta štai taip ranka. Aha. Jums nesinori eiti į operaciją, ar ne taip? Jūs galvojate, kad auglys, kad Dievas gali pašalinti jį iš jūsų be operacijos? Jūs tikite, kad Dievas jus išgydys? Pas jus auglys, ar ne taip? Juk taip. Jūs tikite, kad Dievas išgydys jus be operacijos? Jūs tikite? Jūs priimsite tiesiog dabar Jėzų kaip savo Gydytoją? Priimsite?

136 Gerasis dangiškas Tėve, čia pasirodė šios moters veidas, ir aš pamačiau prieš ją regėjimą ir daktarą, paruošiantį vietą dėl jos operacijos.
115 IŠTARTAS ŽODIS

Aš meldžiu, Dangiškas Tėve, Jėzaus Kristaus Vardu, kad Tu išgydytum tą moterį be operacijos dėl Tavo Šlovės. Amen.

137 Galite dabar atsisėsti. Jums nereikės praeiti eilėje dėl maldos. Jūsų tikėjimas išgydė jus. Telaimina jus Dievas.

138 Jūs tikite Viešpatį Jėzų? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] “Jeigu galite tikėti, tai viskas įmanoma”.

139 Stovi ponia; jūs susilaužėte ranką. Jūs susižeidėte ten ranką, ar ne taip, ponia? Aha. Jūs iš Koridono, ar ne taip? Su jumis kažkas atėjo, ar ne taip?

140 Ji serga nuo nervingos būsenos. Argi ne taip? Jeigu taip, pakelkite ranką. Gerai. Dabar jūs irgi galite eiti ir sugrįžti atgal, būti pagydyta, ponia. Amen.

141 Tai jūsų tikėjimas. Taip. Tai, štai, apie tai aš ir kalbu, Šventoji Dvasia.

142 Pone? Jūs tikite, kad širdies liga paliko jus, ir jūs būsite sveiku? Jūs tikite? [Brolis sako: “Taip. Aš tikiu”.–Red.] Gerai, pone, tuomet galite eiti. Amen.

143 Nagi visi pasakykime: “Garbė Dievui”. [Susirinkimas sako: “Garbė Dievui”.–Red.]

144 Prašom, prieikite ponia, sveiki! Aš manau, mes nežinome vienas kito. Ar ne taip, ponia? Aš niekada gyvenime jūsų nemačiau. Aš visiškai nepažystu jūsų. Lygiai kaip mūsų Mokytojas, Kuris stovėjo prie šulinio ir kalbėjosi su moterimi. Ir pasakė, ji pasakė… Jis pasakė: “Duok Man gerti”. Jis norėjo užmegzti pokalbį. Taigi, mes dabar susitinkame pirmą kartą gyvenime, tai vėl vyras ir moteris, argi ne taip? Tuomet, jeigu Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, ir Jis pažadėjo, kad bus su mumis, mumyse iki pasaulio pabaigos, ir mes darysime tą patį, ką darė Jis, tada tai turi būti tas pats.

145 Tada, jeigu Jėzus stovėtų čia ir nešiotų šitą kostiumą, kurį Jis man davė, viena, ką Jis galėtų padaryti, kas liečia…jeigu jūs sergate ir reikalingas išgydymas, Jis pasakytų jums: “Vaikuti, Aš padariau tai Golgotoje. Dabar tu tiki tuo?” Bet, štai, Jis gali pasakyti jums, galbūt tai, kas su jumis negerai arba kažką tokio, priežastį, kodėl jūs negavote išgydymo. Bet kadangi aš jūsų nepažystu, tai bus tas pats. Argi ne taip?

146 Dabar būkite visi labai pagarbūs. Atsiminkite, jūs Dievo Artume. Ir ta pati Evangelija, Kurią aš jums šiandien perskaičiau, jūs matote, kad Ji vėl gyvena. Suprantate?
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 116

147 Aš niekada nemačiau šios moters. Aš nieko apie ją nežinau, niekada gyvenime jos nemačiau. Dievas žino ją; aš nežinau. Bet dabar aš kalbėsiuos su ja, kad susiliesčiau su jos siela.

148 Patepimas, kuris dabar čia su manimi, – tai tas Viešpaties Angelas, Ugnies Stulpas, lydėjęs Izraelio vaikus, Kuris buvo Kristumi Dvasios pavidale; nužengė, tapo kūnu; sugrįžo pas Tėvą; vėl atėjo, kad gyventų Savo Bažnyčioje, tas pats. Ne aš; tai Jis.

149 Aš nežinau šios moters, nieko apie ją nežinau; aš su septynių klasių išsilavinimu. Pažiūrėkite į žmones, jūs pasakysite…

150 Ką gi, ten auditorijoje jie…jie pasveiksta. Tiesiog sėdėdami auditorijoje, stovėdami kur tai bebūtų. Dievas čia, kad gydytų, štai ir viskas, jeigu jūs galite tikėti.

151 Aš matau sergantį berniuką, bet aš negaliu pasakyti, kad jis išgydytas; aš dar nežinau. Motina, jeigu tu toliau melsies, tikėdama visa savo širdimi.

152 Vėl kreipiuosi į jus, sese, kad pakalbėčiau su jumis. Taigi, jūsų širdyje ilgą laiką buvo troškimas. Šis troškimas žymiai glaudesnis gyvenimas su Dievu. Jūs stengėtės iš visų jėgų; bandėte ir patyrėte nesėkmę; bandėte ir patyrėte nesėkmę. Argi ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Aha. Gyvenimo pakilimai ir kritimai.

153 Čia kurį laiką atgal jūs kažkur meldėtės, nes jūs susidūrėte su kažkuo rimtu, panašu į operaciją. Taip. Aš tai matau. Daktaras, jis apžiūrėjo. Pas jus kažkas ant… Tai jūsų koja. Tai ant jūsų dešinės kojos, ta problema, dėl kurios jums turi būti operacija. [Sesuo sako: “Tai tiesa”.–Red.] Jūs pasižadėjote, kad jeigu Dievas leis jums pasveikti, jūs tarnausite Jam ir gyvensite žymiai glaudesnį gyvenimą. Aš neskaitau jūsų minčių. Tai tiesa, ar ne taip? [“Aš tikiu tuo”.] Tikrai. Jeigu jūs… Jeigu tai tiesa, pakelkite ranką.

154 Taigi, čia yra Kažkas, ką jūs žinote. Aš noriu paklausti jūsų apie kai ką. Jo Būvime, Kuriame mes dabar stovime, kad auditorija žinotų, jūs dabar išgyvenate tokį jausmą, kurį jūs dar niekada gyvenime nepatyrėte. [Sesuo sako: “Tiesa. Ir aš negaliu šito niekam paaiškinti”.–Red.] Teisingai. Tai todėl, kad ta Šviesa, Šventoji Dvasia yra tarp mūsų; ir jūs tiesiog vėl darotės netgi maža mergaite. [“Ir ankščiau, stovint eilėje, aš pajaučiau, tarsi aš tiesiog… Aš patyriau tokį jausmą, kurio aš negaliu niekam paaiškinti”.] Jie tiesiog ten eilėje jaučia dabar tą patį. Suprantate? Tai Būvime To, kurio pasaulis nežino. Prieikite čia, kad aš paprašyčiau Dievo palaiminti jus, sese. [“Teisingai”.]
117 IŠTARTAS ŽODIS

155 Dabar jūs visi tikite visa savo širdimi? Taip? Jūs tikite? Jeigu tikite, pasakykite: “Amen”. [Susirinkimas: “Amen”.–Red.]

156 Brangus Dangiškas Tėve, ši mūsų brangi sesuo stovi čia dėl poreikio. Viskas išeina į gerą mylintiems Tave. Ir ji stovi čia dėl poreikio. Ir ji nori būti sveika. Ir atėjo tas laikas. Aš meldžiu, kad tiesiog šią minutę, Tėve, Tu patrauktum visas jos negalias, apvalytum ją nuo visko, kas netinka Tau. Ir aš prašau, Brangus Dieve, kad Tu atleistum jai visas nuodėmes ir nusikaltimus ir priimtum ją šiandien į Savo Karalystę kaip naujai gimusį kūdikį ir išgydytum jos kūną. Per Jėzaus Kristaus Vardą, Tavo Mylimojo Sūnaus, aš prašau šito. Amen.

157 Telaimina jus Dievas, sese. Eikite džiugi ir laiminga, tepasilieka su jumis Dievas.

158 Sveiki, ponia! Aš manau, mes irgi nepažystame vienas kito. Mes nežinome vienas kito. Bet jeigu…jeigu Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, kaip aš apie Jį ir kalbu, ir aš tikiu, kad Jis prisikėlė, ir Jis stovi čia su mumis, su jumis ir su manimi; tuomet aš kalbuosi su jumis, kaip Jis kalbėjosi su moterimi prie šulinio, ir Jis pajėgus… Ir Savo Žodžiu Jis pažadėjo, kad Jis apreikš visa tai, ir mes darysime tą patį, ką Jis darė, nes Jis bus… Jis pasakė: “Aš būsiu su jumis, jumyse iki pasaulio pabaigos”.

159 Nebūkite susijaudinusi, nes pas jus toks keistas jausmas, bet nuostabus jausmas. Bet jūs tiesiog ne… Tai ne jūsų brolis. Tai Jis, jūsų…jūsų Viešpats, ne aš. Jis!

160 Ir taip, ši ponia man nežinoma. Žmonės, būkite labai pagarbūs; prašau, labai pagarbiais. Suprantate? Aš nežinau jos. Dievas žino ją. Aš nežinau šių žmonių, bet jūs sužinosite, kad čia yra kažkas, kas atlieka Viešpaties darbą remiantis tuo, kaip kalba apie tai Biblija. Jeigu… Dabar jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Suprantate? Kas gi tai? Tai Viešpats Jėzus. Suprantate?

161 Dabar aš tiesiog noriu vėl pakalbėti su ja, nes aš…aš matau dabar šią moterį, kaip ji nutolsta nuo manęs. Taip, ši moteris labai smarkiai jaudinasi. O-o, pas ją buvo nervinis sutrikimas, buvo labai blogai ir buvo sutrikimas. Jūs iki šiol sergate dėl šito. Tai tiesa, ar ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Jeigu tai tiesa, pakelkite ranką.

162 Jūs visą laiką jautėte labai keistą jausmą. Ir ypatingai labai vėlai vakare jūs patiriate labai keistą jausmą. Argi ne taip?
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 118

Po to aš matau, kad jūs sėdite ant kėdės, irgi kažkaip vėlai vakare. Jūs pavargote; jūs negalite atlikti savo darbo. Ir…ir argi ne taip? Netgi sukelia jums tokį skausmą skrandyje, rūgštys ir visa kita, kada jūs geriate kavą arba kažkas panašaus. Jūs išvemiate rūgštis iš skrandžio ir taip toliau. Teisingai. Aš matau, kaip jūs pasitraukiate nuo stalo, ant kurio štai toks daiktas, prie lango, netoli nuo lango. Tai tiesa? Pakelkite ranką, jeigu yra taip.

163 Taigi, Kažkas čia žino jūsų gyvenimą, ar ne taip? Aš kalbėjau jums iš Biblijos, kad Jėzus Kristus darė tą patį ir pažadėjo, kad mes darysime tą patį. Jūs tikite, kad tai Jis? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Aš taip pat matau labai tamsų šešėlį, lydintį jus, tai šėtonas. Ir kartą jis vos neprivedė jus iki savižudybės, sakydamas jums, kad jūs…jūs užėjote už skiriamosios ribos, kad jūs niekada nebūsite išgelbėti. Juk, taip? [“Taip”.]

164 Dabar jūs tikite ten auditorijoje visa širdimi? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote? Tai tobula. Tai teisinga. Tai Viešpats Jėzus. Aš nežinau jūsų nuomonės. Aš žinau, kad kai kurie iš jūsų sutrikę, nes jūs dabar negalite paslėpti savo gyvenimo. Suprantate? Jūs žinote, aš nieko negaliu dėl jūsų padaryti, bet tiesiog dabar jūs negalėtumėte…negalėtumėte paslėpti savo gyvenimo, jeigu panorėtumėte. Jūs Jo Akivaizdoje.

165 Taigi, sese, jeigu aš galėsiu, su Dievo malone, galėsiu padaryti taip, kad tai dabar paliktų jus. Ir jeigu… Šiaip ar taip jūs galvojote apie išlaisvinimą. Taigi, Jis padarys tai, jeigu jūs Juo tikėsite! Jūs tikėsite Juo? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Aš pasimelsiu. Jūs tikite Juo.

166 Tai štai, paklausykite. Jūs, tikriausiai, niekada gyvenime nebuvote arčiau, negu dabar. Taigi, tam, kad žinotų ši auditorija ir jūsų draugas. Kur jūs dabar stovite, jus supa labai nuolankus, malonus jausmas, (argi ne taip?) tarsi Kažkas šalia. Ne jūsų brolis; bet Kažkas antgamtiškas. Jeigu tai taip, pakelkite savo ranką. Matote? Tai Viešpaties Angelas. Suprantate? Aš matau dabar kitame išmatavime, suprantate, dvasiniame pasaulyje. Dabar aš noriu už jus pasimelsti šito patepimo metu.

167 Taigi, Tas pats, kas yra čia, kas žino jūsų gyvenimą, aš matau, kaip sugrįžta į praeitį iki mažos mergaitės. Aš matau jus kaip mažą mergaitę. Jūs bėgote nuo kažko. Jus kažkas vijosi. Tai šuo. Atrodo, jūs ėjote iš mokyklos arba kažkas tokio daug-daug metų atgal. Išgąsdino jus. Jūs buvote tokia nervinga visą savo gyvenimą. Tai tiesa. Ar ne taip? Matote? Jie tiesiog…kuo daugiau aš su jumis kalbėsiuosi, tuo daugiau parodys regėjimas.

Taigi, dėl kitų žmonių, pasimelskime.
119 IŠTARTAS ŽODIS

168 Brangus Dieve, Gyvenimo Autoriau, Viešpats Jėzus, Kuris teis visus mus Tavo Atėjimu; žinom, kad mes – žmonės, keliaujantys į Amžinybę, ir turėsime kartą susitikti su Tavimi. Stovime čia Tavo Akivaizdoje ir žinome, kad tiesiog dabar čia ant pakilos yra Dvasia, Kuri prikėlė Jėzų Kristų iš mirusiųjų ir patvirtina kiekvieną Žodį.

169 Tėve, Tu toks nuostabus, nes Tu…Tu apreiški visa tai, kas teisinga. Tu kalbi apie tiesą. Ir čia stovi ponia, kurią kankina piktoji dvasia, bandantis priversti ją padaryti savižudybę ir padaryti kažką blogo. Bet Tu čia, kad pašalintum tai, Tėve. Ir aš meldžiu pagal Tavo Žodį, Kuris sako: “Prašykite Tėvo Mano Vardu, Aš tai padarysiu”. Ir aš žinau, kad Tavo Žodis teisingas.

170 Taigi, šėtone, tu, nedoras, kuris kankinai mūsų sesę, aš įsakau tau Jėzaus Kristaus Vardu, gyvojo Dievo, išeik iš šios moters.

171 Dabar pažiūrėkite čia. Dabar kažkas įvyko su jumis. Jūs verkiate. Jūs nebejaučiate savęs, kaip ankščiau, ar ne taip? Dabar jūs jaučiatės laiminga, jaučiatės gerai. Teisingai? Pakelkite savo ranką čia prieš žmones, kad… Ir jūs, tikite, kad būsite sveika, grįšite namo ir tarnausite Viešpačiui? Gerai. Galite eiti, tiesiog būkite labai laiminga. Pas jus daugiau šito nebebus.

Pasakykime: “Padėka Dievui”, kada mes…Taip?

172 Gerai, prieikite, prašau. Sese, aš jūsų nepažystu, kad žmonės dabar nepagalvotų, kad…

173 Jūs žinote, kas yra “telepatija”. Tai tas, kas kažkieno mintyse. Aš negaliu šito pagauti; ir kada tai įvyks, aš pasakysiu, kas jūs tokia. Taigi, jūs ten, tai visą laiką ateina pas mane ant pakilos. Ir aš galvoju, kad tai pamokslininkai, nes aš pamačiau prieš save pakylą.

174 Aš tiesiog noriu, kad tu padėtum savo ranką ant mano, sese, kaip kontaktą. Aš nežinau tavęs. Aš niekada tavęs nemačiau, ir aš į tave nežiūriu. Aš žiūriu čia į auditoriją. Jeigu Visagalis Dievas apreikš man su regėjimo pagalba, kada aš žvelgiu į šią pusę, kokia pas tave problema, tu pripažinsi ir pasakysi ties`, teisingai tai ar ne? Jeigu taip, tai pakelk ranką. Dabar tegu Viešpats Jėzus dovanoja tai mano maldos metu. Prašau vėl uždėti savo ranką ant mano, tiesiog kad, kaip kontaktą. Biblija sako: “Dės rankas ant ligonių”.

175 Taip, sese, pas tave moteriška liga. Tai moterų liga. Jeigu yra taip, pakelk savo ranką. Dabar jūs galvojate, kad tai protinė telepatija? Tai vyksta. Ji buvo vonioje. Šito nereikėtų sakyti tokioje mišrioje auditorijoje.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 120

Ši ponia žino, kad; tai nešvarumai. Tai tiesa. Ar ne taip. Ponia? Teisingai. Matote? Tai tiesa.

176 Štai, tiktai Dievas gali ją išgydyti. Aš negaliu jos išgydyti. Žinoma, ne. Aš ne gydytojas. Aš – Jo tarnas, tiesiog indas, į kurį ateina Šventoji Dvasia.

177 Kaip štai šis, šis mikrofonas. Štai tai – ne mikrofonas, tai pakyla, kafedra. [Brolis Branhamas kelėta kartų beldžia į kafedrą–Red.] Tai mikrofonas; kažkoks žmogus padarė šitą mikrofoną. Kažkoks žmogus padarė šią pakylą…kafedrą. Kažkoks žmogus padarė jus pamokslininku, kažkas… Aš turiu omenyje, Viešpats. Aš neturiu omenyje… Atleiskite man, mano broliai. Aš nenorėjau pasakyti, kad kažkoks žmogus padarė jus pamokslininku. Aš nenorėjau šito pasakyti tokia prasme, tokiu būdu. Aš sakiau, kad žmogus…

178 Ir tai, tu…tu tarsi veiki dvejuose pasauliuose. Tu čia ir tu kitame pasaulyje; kada tai išnyksta, kada grįžti ir matai, kas stovi štai čia ant pakilos, Dievo Angelus ir visa kita. Ir matai, kaip vyksta baisūs dalykai. Tuomet kartais…kartais stebiuosi, štai kodėl aš pasakiau…

179 Kada Dievas pašaukė jus ir padarė jus tarnautoju, Dievas pašaukė mane ir padarė mane pranašu, kaip Jis pažadėjo Biblijoje. Biblija sako: “Jūs…” Ir Biblija sako…Apaštalų Darbai, 2-me skyriuje: “Paskutinėmis dienomis, – tai yra šiomis dienomis, – atsitiks, kad Aš išliesiu Savo Dvasią ant viso kūno; ir jūsų jaunuoliai matys regėjimus”. Teisingai? “Pranašaus”. Teisingai? Jis pakels pranašus paskutinėmis dienomis ir rodys regėjimus ir ženklus. Ar ne tai kalba Biblija? Tiksliai tai, ką Jis pasakė.

180 Taigi, sese, eik tikėdama, turėdama tikėjimą. Tikėk visa savo širdimi, ir Dievas išgydys tave. Tu tiki tuo? [Sesuo sako: “Taip, pone”.–Red.]

181 Gerasis Dangiškas Tėve, Tavo Mylimojo Sūnaus, Jėzaus Kristaus Vardu, žinant, kad ši moteris šalia Šviesos, o tiesiog už jos šešėlis, pavadinimu vėžys. Ir mes meldžiame, Dangiškas Tėve, kad šiandien vakare Tu dovanotum jai išgydymą. . Ir aš pasmerkiu šitą priešą remiantis jos tikėjimu ir Viešpaties Dievo Žodžio išpažinimu. Aš pasmerkiu šitą šėtoną, kuris vargina ją, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

182 Eik laiminga, sese. Nesijaudink. Tiesiog tikėk visa savo širdimi.

183 Tu nori pasveikti, ar ne taip, sese? Tu padarysi…tu tiki man kaip Jo pranašui? Jeigu aš pasakyčiau tau, kokia tavo problema, ir kas su tavimi negerai, ir ką daryti, tu patikėtum tuo? Patikėtum.
121 IŠTARTAS ŽODIS

Tu turėsi žinoti, kad tai atėjo kažkokiu būdu. Tai tavo nugaroje, ar ne taip? Taip. Teisingai. Dabar tu tiki, kad Dievas padarys tave sveika? Tu irgi labai nervinga ir turi komplikacijų. Ir tu tiki, kas pas tave daug to, ko pas tave nėra, dėl tavo nervų. Supranti, taip išeina. Kartais, kada tu guliesi, tu jauti, tarsi tau blogai su širdimi. Bet tai viso labo tavo skrandis. Tai nedidelė pėpsinė opa tavo skrandyje, dėl kurios dujos spaudžia tavo širdį. Tai nepakenks tau. Tu būsi sveika. Tu – nuostabi moteris. Tavo tikėjimas išgydė tave. Tu tiki man? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tuomet eik savo keliu, džiaugdamasi, dėkodama Dievui.

Nagi visi pasakykime: “Padėka Dievui”.

184 Sese, žinoma, tu žinai, kad tiktai vienas gali išgydyti tave, tai yra Dievas. Dievas – Vienintelis, Kuris gali išgydyti vėžį ir duoti sveikatą, bet Jis galės tai padaryti, jeigu tu tikėsi. Tu tiki visa savo širdimi?

185 Gerasis Dangiškas Tėve, į Kurį mes tikime, aš meldžiu, brangus Dieve, kad Tavo visagalė Dvasia prisiliestų prie šios moters ir padarytų ją sveiką. Kaip Tu pasakei Savo Žodyje: “Šie ženklai lydės tuos, kas tiki”. Paskutinį, ką Tu pasakei, Jėzau, kada palikai Bažnyčią, Tu pasakei: “Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Ir šie ženklai lydės tuos, kas tiki: Mano Vardu išvarinės piktąsias dvasias, dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks”. Viešpatie, Tu ištikimas Savo Žodžiui. Ir remiantis Viešpaties Jėzaus liepimu, remiantis Jo visagaliu Žodžiu, aš dabar prašau, kad ši liga paliktų sesę, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

186 Dabar eikite laiminga, džiaukitės ir būkite sveika. Amen. Visi jūs, jūs, auditorija, jūs niekada… Norėčiau, kad jūs… Jūs galite galvoti, kad aš ne savyje, bet tai ne taip. Ne, ponai. Tai ne taip. Bet aš tai kalbu Viešpaties Vardu, kad Jėzus Kristus, prisikėlęs Dievo Sūnus gyvena šiandien ir randasi tiesiog dabar čia šioje auditorijoje, rodydamas tai, kad, kaip sako Jo Žodis, Jis darys. Argi Jis nenuostabus? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Toks nuostabus. [Brolis Branhamas daro pauzę.] O-o, kaip gerai!

187 Aš žiūrėjau į vieną ponią, bet aš galvoju, kad būtent poniai už jos nugaros problema su tulžies pūsle, sėdi ten už nugaros, norėdama gauti išgydymą. Tu tiki, kad Dievas išgydys tave, sese? Sėdinti ten, tiesiai už tos ponios; tokia stambi ponia, žiūrinti į mane. Tu tiki? Tiesiai už tos moters. Tu sėdėjai ten ir meldeisi, ar ne taip? A? Tu. Ne, ponia, sėdinti štai čia, tai ji…

188 Jeigu jūs matytumėte, jeigu jūs tiktai matytumėte! Kas iš jūsų matė Viešpaties Angelo fotografiją? Štai ji kabo tiesiog čia, virš šios moters tiesiog čia.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 122

189 Ji serga nuo kažkokios problemos su tulžies pūsle. Tai…tiesiog čia šone, dėl ko sukelia problemas. Ir ji sėdėjo ten, meldėsi ir prašė, kad Dievas padarytų ją sveika.

190 Sese, tau daugiau nebereiks nerimauti. Kristus padarė tave sveika. Amen. Mes dėkojame Viešpačiui.

191 Ką tu galvoji, sese? Mes nepažystame vienas kito. Ar ne taip? [Sesuo sako: “Žinoma”.–Red.] Mes nepažystame vienas kito. Jėzus Kristus žino mus, ar ne taip? Jeigu Dievas apreikš man, kokia jūsų problema, arba kažką apie tave, kad, kaip tu žinai, man nežinoma, tu priimsi Jį kaip savo Gydytoją? Aš – tavo brolis. Aš…aš negaliu tavęs išgydyti. Aš paprastas žmogus, kaip tavo…tavo tėvas, arba vyras, brolis ir taip toliau. Aš…aš ne gydytojas. Bet tu žinai, kad tu stovi Jo Akivaizdoje. Arba kažką, tu…tu žinai, kad išskyrus žmogų čia yra Kažkas. [“Taip”.] Argi ne taip?

192 Taigi, kreipiuosi į tavo draugus ir į Viešpaties Jėzaus liudytojus, kad jie galėtų žinoti, ir kad auditorija būtų tikra. Nes po šito vakaro daugelis iš jų stos teisme. Suprantate? “Kad jie galėtų žinotų!”

193 Aš tiesiog noriu kai ką pasakyti. Nuo tada kai tu atėjai čia, netgi dabar, tave supa labai švelnus, romus, malonus jausmas. Kad tu… Jeigu taip, pakelk savo ranką, ir aš niekada gyvenime nemačiau tavęs. Ir taip, kreipiuosi į žmones, kurie žino ją, jūs negalėtumėte stovėti štai taip arti, nepažinę Šito, nesuvokiant Šito. Ir Jis čia. Tai Šventoji Dvasia. Suprantate? Tai veikia žmogų tokiu būdu. Turi būti kažkas.

194 Pavyzdžiui, jeigu…jeigu matai kažką akimis, tai sukels tau emocinį poveikį. Ir jeigu yra lytėjimo organai, ir jeigu kažkas veikia tą organą, tai…tai sukelia jausmą, suprantate. Taip…taip turi būti. Suprantate, turi būti reakcija, ir jūs Jo Būvime. Tai štai, aš…

195 Jeigu Dievas pasakys man, kokia tavo problema, tuomet tu priimsi Jį kaip savo Gydytoją? Pas tave moterų lyga, moteriška liga. Teisingai. Tu patiri skausmą žemai šone. Argi ne taip? [Sesuo sako: “Taip”.–Red.] Tai kiaušintakis. Ir jis…jis užkrėstas. Ant jo pūlinys ir tai sukelia tau problemas. Kartais tai kaip niekada blogiau. Aš matau tave tomis dienomis, kada tu laikaisi ir tiesiog eini, vos nesukandusi lūpų. Tai buvo visai neseniai. Teisingai? Tu negalvoji, kad aš skaitau tavo mintis, ar ne taip, sese? [“Ne”.] Tu – tikinti.

196 Taigi, Jėzus pasakė: “Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki; jeigu dės rankas ant ligonių, tie pasveiks”. Štai, Biblija sako, kad visa tai vyks. Ir tu tiesiog dabar…
123 IŠTARTAS ŽODIS

197 Žiūrėk. Pirmiausia, Žodis, Dievo Žodis sako, kad visa tai vyks.

198 Štai tu prieini prie manęs, prie nepažystamo, niekada manęs nematei. Ir kaip tiktai tu užlipai čia… Tu visą laiką eidavai prieš žmones, tarnautojus, bet niekada gyvenime nejautei šito. Matai? Tuomet nužengia Kažkas, tai nuostabi Asmenybė, Kuri dabar čia su mumis, kalba tau, kokia tavo problema, ir ką tu darei. Tuomet tu žinai, kad turi būti kažkas antgamtiško, ar ne taip?

199 Po to, tu tiki, kad aš – tikintis? [Sesuo sako: “Amen”.–Red.] Jeigu aš uždėsiu ant tavęs rankas ir paprašysiu dėl tavo išgydymo, tuomet turės ateiti išgijimas, ar ne taip? [“Teisingai”.] Tuomet išeik į priekį, jeigu nori. Galiu aš uždėsiu savo ranką ant tavo rankos.

Ir melsimės, nulenkę mūsų galvas.

200 Mūsų brangus Dangiškas Tėve, žinant, kad Tavo Būvimas yra čia, ir Tu visagalis. Ir aš meldžiu, per Jėzų, Dievo Sūnų, kad Tu išgydytum mūsų seserį. Ir dabar jie stovi čia Tavo Būvime, ir Tu patepi. Ir aš prašau, kad Tu pašalintum ligą iš jos kūno. Taigi, mes žinome, kad tai atims jai gyvybę ir prives ją iki ankstyvos mirties, bet Tu esi čia, kad pašalintum tai. Ir, Tėve, mes meldžiame, kad Tu tai padarytum. Ir mes žinome, kad mes turime tai, ko mes prašome, nes Tu čia, kad paliudytum mums, kad Tu prisikėlei iš mirusiųjų. Ir Tu žinai šią moterį. Tu žinojai ją nuo tada, kada ji atėjo į žemę. Ir Tu čia, apreikšdamas jai tai, ką ji darė savo gyvenime, ir kas su ja negerai.

201 Ir dabar remdamasis Dievo Žodžio valdžia aš einu mesti iššūkį priešui jos kūne. Tu, priešas, vadinamas šėtonu! Aš einu, pareikšdamas teises į dovaną, kuria pasitarnavo man Angelas. Apie kurį tau, šėtone, žinoma. Ir įsakau tau gyvuoju Dievu, Jėzumi Kristumi, Dievo Sūnumi, kad tu išeitum iš šios moters ir daugiau nebekankintum jos. Amen.

202 Telaimina tave Dievas, sese. Eik, tikėdama visa savo širdimi, tu tapsi sveika. Parašyk man savo liudijimą, papasakok man, kas įvyko čia, kada tu priėjai. [Sesuo sako: “Aš tai padarysiu”.–Red.]

203 Pone, jūs norėtumėte išsilaisvinti nuo tos širdies ligos, būti sveiku? Lipkite nuo pakilos, sakydami: “Dėkoju tau, Viešpatie Jėzau, už mano išgydymą”, ir jūs tapsite sveikas. Amen. Tikėkite dabar visa savo širdimi.

204 Aš noriu paklausti jūsų apie kai ką. Kada aš pasakiau jam “širdies liga”, su jumis kažkas įvyko. Ar ne taip? Nes pas jus tai irgi buvo. [Sesuo sako: “Teisingai”.–Red.] Kada jūs stovėjote ten auditorijoje kelėta minučių atgal,
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 124

jūs pasakėte: “Taip, aš tikiu”. Ir nuo tos pačios akimirkos pas jus įvyko permaina, ar ne taip? Teisingai. Bet, jūs matote… [“Aš…aš…aš galvojau, kad tikėjau tuo, ką jūs sakėte tam vyrui”.] Taip. Tiksliai. [“Ir tai dėl širdies ligos. Aš negalvojau apie save”.] Aš žinau. Bet kada jūs išgirdote, kad aš sakau tai tam vyrui, ką aš pasakiau [“Taip”.], tuomet kažkas, jūs pasijutote puikiai, ar ne taip? Būtent tai ir atėjo pas jus, kad jus išgydytų. Jūs tikite visa savo širdimi? [“Taip. Aš tikiu visa savo širdimi. Aš tikiu”.] Prieikite, mano sese.

205 Gerasis Dangiškas Tėve, aš meldžiu Jėzaus Vardu, kad Tu išreikštum Savo meilę šiai moteriai. Ir išgydytum ją, ir padarytum ją visiškai sveiką, kada aš dedu ant jos rankas, Jėzaus Kristaus Vadu. Amen.

206 dabar aš noriu žinoti, kas iš jūsų ten tikite dabar visa savo širdimi? Jūs tikite? Pakelkite ranką.

207 Ar yra čia žmogus, kuris nėra Krikščionis, prieš mums pasimeldžiant už ligonius, kuris pasakys: “Aš dabar priimu Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Aš gyvenime truputi prisibijojau”? Telaimina tave Dievas, jaunuoli, sėdintis ten. Telaimina tave Dievas, ponia, stovinti su kūdikiu. Kas nors dar pakels savo ranką, pasakys: “Aš dabar priimu Jėzų Kristų kaip mano Gelbėtoją”? Telaimina tave Dievas, sese.

208 Atsiminkite, kol jūs nepateksite į Dangų, jūs, galbūt, daugiau niekada nebūsite Jo Būvime taip, kaip tiesiog dabar, stebint, kaip Jis dirba su žmonėmis.

209 Gal, kas nors dar, kol mes minutei nulenkiame mūsų galvas?

210 Dangiškas Tėve, Tu nori, kad žmonės tikėtu Tau. Tu nori, kad žmonės mylėtų Tave. Keturi ar penki pakėlė savo rankas, kad jie nori priimti Tave kaip savo asmeninį Gelbėtoją. Aš meldžiu, Tėve, kad Tu prabiltum tiesiog dabar. Ir tegu vyrai ir moterys, kurie dar niekada nebuvo atėję pas Tave, arba, galbūt, buvo nutolę nuo Tavęs ir nuo bažnyčios, ir nuo garbinimo, ir jie nori sugrįžti pas Tave. Ir jie žino, kad Tu čia, ir jie…jie žino, kad tai Tu kalbi jiems tiesiog dabar. Aš meldžiu, kad jie nuolankiai pakeltų į Tave savo rankas, žinodami, kad kartą jie turės susitikti su Tavimi. Ir galbūt, pirmiau negu praeis šie metai, arba, galbūt, pirmiau negu pasibaigs ši savaitė, jie gali iškeliauti pasitikti Tave. Ir jie nori išeiti su taika, kad jų nuodėmės atleistos.

211 Ir, Tėve, pagal Tavo Žodį aš duodu jiems pažadą; ką Tu pasakei: “Kas klauso Mano Žodžių ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną Gyvenimą; ir nebus teisiamas, bet perėjo iš mirties į Gyvenimą”.
125 IŠTARTAS ŽODIS

212 Kol mes nulenkę savo galvas, ir groja muzika, aš noriu žinoti, drauge Krikščioni, arba drauge nusidėjėli, ar atsiras čia kas nors? Ne man, jūsų broliui; bet žinant, kad Jėzus Kristus šalia, prašau, pakelkite savo ranką, nulenkę savo galvas. Prašau, tegu niekas nežiūri. Tiesiog pakelkite…tiesiog pakelkite savo ranką į Dievą ir pasakykite: “Pakeldamas šią ranką, aš dabar noriu priimti Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Kol Jis taip arti manęs, aš noriu priimti Jį kaip savo Gelbėtoją”. Ar nepakelsite savo rankų? Telaimina Dievas jus; jus ten žemai, jauna ponia; tave, mažas berniuk; jus, ponia; ir jus. Nuostabu. Telaimina jus Dievas. Tebūna Viešpats Jėzus gailestingas kiekvienam iš jūsų.

213 Ar yra čia tas, kas ankščiau lankė bažnyčią ir kažkur buvo kažkokios bažnyčios dalimi, bet tiesiog nutolo nu bažnyčios, nevaikšto daugiau į bažnyčią? Man nesvarbu kokia tai bažnyčia; tai neturi reikšmės. Bet jūs norite sugrįžti į savo bažnyčią ir vėl atnaujinti savo pažadą su Dievo vaikais; ir jūs norite, kad jus prisimintų maldoje, kad Dievas leistų jums sugrįžti? Pakelkite ranką. Jūs padarysite tai? Telaimina jus Dievas. O-o! Aš galvoju, pakilo tuzinas rankų. Tai nuostabu. Padarykite tai, gerai?

214 Kiek vėliau mūsų brolis, pastorius, pakvies jus prie altoriaus, brolis, Džiunioras Džeksonas, dėl pakvietimo prie altoriaus po kelių minučių.

215 Bet aš noriu užduoti jums klausimą. Dabar jūs tikite, kad Viešpats Jėzus yra čia, ir jūs norėtumėte pasveikti? Pakelkite prašau savo ranką, tiesiog pakelkite ranką, kad jūs norite pasveikti? Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas.

Dabar su nulenktomis galvomis.

216 Aš matau ponią, sėdinčią tiesiog čia, vieną minutę. Taip, pas ją moteriška liga. Sėdi tiesiog štai čia, pakėlusi ranką prie savo galvos. Telaimina tave Dievas, sese. Tavo ranka pakilo kelėta minučių atgal. Tau daugiau nebereikia nerimauti. Dievas išgydė tave; tavo tikėjimas.

217 Broli, tu sėdi ten už nugaros, žiūrėdamas į mane, tau drebulys, tarsi paralyžius, tu išsekęs. Tau naktį tenka keltis. Ar ne taip? Teisingai. Taip, pone. Ir štai, tu tiki, kad Jėzus Kristus daro tave sveiku? Jeigu tiki, gerai, tuomet tu gali gauti savo išgydymą. Telaimina tave Dievas. Tai puiku.

Dabar visi būkite labai pagarbūs.

218 Čia viršuje balkone, dešinėje nuo manęs, kas nors ten pasakys: “Viešpatie Dieve, aš tikiu Tavimi visa savo širdimi. Aš noriu, kad dabar mane prisimintų maldos žodžiuose”. Pakelkite prašau ranką, nesvarbu iš kur jūs.
KOVA UŽ TIKĖJIMĄ 126

Telaimina tave Dievas, sūneli. Telaimina Dievas tave, sese. Telaimina Dievas jus.

219 Aš matau vandens srovę. Tai misionierius sėdi čia ir irgi meldžiasi. Tegu Viešpats Dievas palaimina tave, mano sese, ir dovanoja tai pat ir tau tavo širdies norą. Tepasilieka su tavimi Viešpats.

Pasakysite: “Broli Branhamai, iš kur tu tai žinai?” Aš turiu pasakyti. Štai, prašom, Viešpaties Angelas yra čia.

220 Ir taip, jūs, aš noriu paprašyti jūsų kai ką padaryti. Jūs, kas sėdi šalia su žmogumi, kuris serga, prašom, padėkite minutei savo rankas ant jo maldai. Uždėkite rankas vienas ant kito maldai. Teisingai. Dievas išgirs ir jūsų maldą. Jis myli jus. Jis yra čia, ir Jis nori padaryti jus sveiku.

221 Mūsų Dangiškas Tėve, aš atnešu Tau šią auditoriją tiesiog dabar, žinant, kad Tu čia, niekada nieko nepavesdavai. Tu niekada nepavedi, Viešpatie. Tu – Dievas, ir Tu negali pavesti. Ir koks Tavo požiūris šitiems dešimt, penkiolikai žmonių, kurie šiandien vakare pabuvojo ant šitos platformos, toks Tavo požiūris ir kiekvienam žmogui. Kiek žmogus ten auditorijoje, virš kurio Tu parodei regėjimą, pasakei jiems, kokia juose liga, ir kas jie. Juk Tu Viešpats Jėzus. Tu visus juos žinai. Ir Tu gali apreikšti Savo nuolankiems tarnams tai, kas būtina.

222 Aš meldžiu, Dangiškas Tėve, tiesiog dabar, kad Tu pamatytum juos, kada jie dabar… Ir aš meldžiu, kad Tavo didi širdis, aš žinau, kad tai truputi daugiau visokios žmogiškos užuojautos, bet Tu pažiūrėk į juos ir pažvelk į jų poreikį, ir išgydyk kiekvieną. Viešpatie, Tu žinai jų stovį. Ir aš meldžiu, per Jėzaus Vardą, kad tiesiog dabar Tu išgydytum juos.

223 Ir priešas, šėtonas, kuris surišo juos, ir netikėjimas, kuris prikaustė juos prie aplinkybių; aš įsakau tau, Jėzaus Kristaus prieše, kad tu išeitum iš žmonių. Ir palik juos, per Jėzaus Kristaus Vardą.

224 Dabar, nulenkę galvas, tikėdami iš visos širdies, kad Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra čia ir daro jus sveikais, kad jūs sėdite Jo Būvime, ir jūs tikite. Ir jeigu jūs tikite visa savo širdimi ir tikite, kad galite priimti savo išgydymą, su nulenkta galva pakelkite ranką; jeigu jūs jaučiate, kad galite priimti savo išgydymą, kad jūs pagydyti. Telaimina jus Dievas. Tai nuostabu. Visa auditorija ir, aš galvoju, kiekvienas iš pakėlusių savo ranką priima dabar savo išgydymą. Telaimina jus Dievas.

225 Kada mes vėl nulenkiame savo galvas maldai brolis Džiunioras Džeksonas, su nulenktomis galvomis. Gerai, broli Džeksonai. [Brolis Džeksonas meldžiasi–Red.]

TIKĖJIMAS



1 Bet jūs turite naudoti tikėjimą į Dievą, kad tai veiktų. Suprantate? Todėl jūs turite savo viduje savo prisikėlimą. Jūsų prisikėlimas yra jūsų viduje, jūsų dvasioje.

2 Aš nežinau, kada Jėzus mirė ant kryžiaus: “Jo siela nusileido į pragarą ir pamokslavo sieloms, kurios buvo kalėjime, kurios neatgailavo Nojaus kantrumo dienomis”. Jo kūnas nuėjo į kapą. Bet prieš Jam mirštant, Jis atidavė Savo Dvasią į Dievo rankas. Į rankas… “Į Tavo rankas atiduodu Savo Dvasią”. Taigi, jūs matote, Jo Dvasia grižo pas Dievą; Jo siela nuėjo į pragarą; Jo kūnas nuėjo į kapą.

3 Taigi, ta Dvasia, Kuri buvo Jame, buvo Dievo Dvasia. “Ta Dvasia, Kuri daug kartų ir įvairiu būdu patepdavo pranašus, kad atneštų žmonėms Žinią; paskutinėse dienose – per Kristų; o dabar, štai šiose dienose – per Evangeliją”. Ir taip, kada mes priimame Kristų į savo širdį, tai viskas, ko mums reikia. Tai Amžinas Gyvenimas.

4 Taigi, Kristus negalėjo sugrįžti, kol neišsipildė trys dienos. Nes Jo Dvasia buvo už uždangos, tarsi už užtvaros, štai taip, ir Jis negalėjo pereiti per tą barjerą, nes ištartu Dievo Žodžiu buvo tai, kad “Jis turi gulėti kape tris dienas ir tris naktis”. Taigi, Jis negalėjo sugrįžti, kol nepraėjo tos trys dienos ir naktys. Po to, kada praėjo trys dienos ir naktys, Jo Dvasia buvo išlaisvinta. Ji nuėjo tiesiai prie jo sielos, o Jo siela sugrįžo ir paėmė kūną, ir išpildė tai, ką Jis pasakė: “Aš turiu valdžią atiduoti Savo gyvybę. Aš turiu valdžią vėl imti Ją. Aš turiu valdžią”.

5 Ir taip, kiekvienas iš jūsų turi valdžią tokiu pat būdu, nes jūs – Dievo sūnūs ir dukros. Ir ta pati Dvasia, Kuri šiandien ryte jumyse, Šventoji Dvasia, Kuri šiandien ryte yra jumyse, ta pati Šventoji Dvasia prikels jus. Todėl, jūs turite valdžią prikelti save.

6 Kada jūs mirštate, jūsų siela nueis po Dievo aukuru, ne tiesiai į Dievo Būvimą. Štai, jūsų dvasia nueis pas Dievą, bet jūs negalite sugrįžti. Prisiminkite, Biblijoje sakoma, kad dvasia… “Sielos po aukuru šaukė: ‘Viešpatie, kada, kada’?” Ir jos negali sugrįžti, kol neišsipildys Raštai, ir kaip Kristus negalėjo sugrįžti, kol neišsipildė Raštai. Paskui, po to kai viskas buvo padaryta, visos kentėjimai pasibaigė, ir broliai iškentėjo tą patį, arba mes iškentėjome, kaip jie iškentėjo, ir taip toliau; paskui,
IŠTARTAS ŽODIS 128

tą dieną jūs sužinosite tikslią vietą, kur jūs palaidoti, jūsų dvasia bus paleista nuo Dievo ir ateis pas sielą.

7 Tai štai, siela – tai ta dalis jūsų, kuri žino ir supranta, jūsų intelektas. Jūs prisimenate tą regėjimą, kurį aš neseniai turėjau, ir trumpą persikėlimą, kada patekau į tą vietą ir mačiau tuos žmones? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, jūsų dvasia grįš prie to kūno, ir tokios…tokios rūšies kūno, sielos, kuri yra kūnas, kuriai nereikia valgyti ir taip toliau. “Jeigu ši žemiška palapinė suirs, mūsų jau laukia kita”, dangiškas kūnas. Ir su ta dvasia, ir su ta siela ir dangišku kūnu jūs vėl prikelsite šį fizinį kūną dėl tos Tūkstantmetės Karalystės. Suprantate? Jūs dabar turite savyje jėgą padaryti tai dabar. Bet ta jėga, kurią jūs turite dabar savyje, galėtų ir sukurti naują žemę. Pas Dievą nėra mažų silpnų vietų ir didelių, galingų, stiprių vietų. Mažiausias Dievo prisilietimas yra visagaliu, suprantate, mažiausias Dievo prisilietimas. Todėl, jūs žinote.

Taigi, dabar aš stengiuosi įvesti jus į tikėjimą.

8 Jūs žinote, kad su jumis, kaip su Krikščioniu, kažkas įvyko. Jūs žinote? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jūs ankščiau terliojotės čia žemai purve, su visa bjauryste ir nuodėme, ir gėrimais, ir azartiniais žaidimais ir…ir pasaulietiškais dalykais. Kaip tiktai jūs patikėjote, kad Kristus atleidžia jūsų nuodėmes, jūs pakilote virš tų dalykų. Dabar jūs sklandote čia viršuje, suprantate, virš viso šito. Kodėl? Nes jūs tikite, kad jūs – Krikščionis. Kada jūs priėmėte Kristų, ir pas jus atėjo Šventoji Dvasia, tuomet jūs turite tikėjimą į tai, kad Šventoji Dvasia duos jums jėgą pakilti virš tokio nuodėmingo gyvenimo.

9 Taigi, viena, ką jums reikia daryti – tai pakilti aukščiau iki išgydymo, tiesiog turėti daugiau tikėjimo, tiesiog…tiesiog toliau veržtis į viršų. Suprantate? Ir štai jums, prašom. Jeigu jūs sergate, ir jūs ne Krikščionis, tapkite Krikščioniu tiesiog dabar, kad į jus įeitų ta išgydanti jėga, per tai, kad tapsite Krikščioniu. Ir tai duos jums tikėjimą pakilti virš nuodėmės. Tai duos jums tikėjimą. Ir visko, ko jums reikia šitame kelyje, yra dabar tiesiog jumyse. Ir viena, ką jums reikia daryti – tai turėti tikėjimą į Dievą, kad iškels jumyse visa tą gera, kas yra jumyse, Šventąja Dvasia. Dabar jūs aiškiai suprantate? Jums aišku? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

10 Mano manymu, vakar vakare Billis pasakė man, paskambino man ir pasakė: “Ateik šiandien ryte, ypač, todėl, kad vienas žmogus atvažiavo, galvodamas, kad mes pravedame šioje savaitėje tarnavimą tų Septinių Antspaudų tema”. Ir jie, mano manymu, atvežė sergantį berniuką. Ir, pone, jeigu jūs dabar čia, atsiminkite, jūs negalite… Jūsų…jūsų tikėjimas turi būti priimtas vietoj to kūdikio, jeigu tai…jeigu tai mažas kūdikis, naujagimis.
129 TIKĖJIMAS

11 Bet dabar leiskite man paimti dar vieną Rašto vietą, jeigu tai tenkina, vienai minutei. [Brolis Nevillas sako: “Žinoma, tęsk, broli. Amen”.–Red.]

12 Tiesiog atsiminkite, štai, Evangelijose, mes sakitome, mano manymu, Ap. Darbuose 16-me skyriuje, kur Paulius ir Silas buvo kalėjime kartą naktį. Juos sumušė, nes jie išvarė šėtonišką dvasią iš mergaitės spėjikės. Ir tai buvo… Ir ji, jos šeimininkai dėl šito supyko. Ir sumušė juos, pasodino juos į vidinę kamerą. Ir po to, kai jie tai padarė, kada Paulius ir Silas meldėsi, Dievas siuntė žemės drebėjimą ir sudrebino kalėjimą.

13 Filipų kalėjimo prižiūrėtojas buvo šimtininku ir praradimas savo…savo kalinių reiškė, kad jis turėjo savo gyvybe užmokėti už kalinius. Jis ištraukė kalaviją ir ruošėsi nusižudyti, kada Paulius išbėgo ir pasakė: “Nedaryk sau pikto. Mes visi esame čia”.

14 Ir šitam šimtininkui liko kažkoks supratimas, kurį jie turėjo apie Paulių ir apie kitus. Jie, tikriausiai, giedojo himnus. Jie, tikriausiai, liudijo arba kažką darė. Bet, kas ten bebūtų, jie žinojo, kad tie buvo šventais žmonėmis. Jie žinojo, kad pas tuos žmones buvo kažkas ypatingo. Nes jis iškart paklausė: “Ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas? Ką aš turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?”

15 Paulius pasakė: “Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai”.

16 Taigi, jeigu tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų… Tai ne reiškia, kad jo išgelbėjimas išgelbės namus. Bet jeigu pas jį yra pakankamai tikėjimo į Dievą dėl savo išgelbėjimo, tai jis gali turėti tą patį tikėjimą ir dėl savo namų. Ir jo namai turės ateiti, suprantate, taip pat.

17 Tą patį, ką darė Jobas, kaip aš kalbėjau neseniai vakare Džordžijoje susirinkime. Aš pasakiau: “Jobas”, jis pasakė: “aš nežinau, nusidėjo mano vaikai ar ne, bet kas, jeigu jie nusidėjo?” Ir Jobas, kad būtų teisus, turėjo daryti viena, tai yra, aukoti aukas. Jis pasakė, kad aukos aukas, jeigu jo vaikai nusidėjo, tuomet jų nuodėmė bus jiems atleista. Ir gerai, kad tėvas tai darė. Tai protingai mąstantis tėvas. Šiandien mums reikia daugiau tokių tėvų. Ir Jobas aukojo aukas. Dar prieš, kaip prasidėjo jo tragedija.

18 Bet kada visi jo vaikai buvo užmušti, ir visos jo avys buvo sunaikintos, ir viskas, ką jis turėjo – atimta, jis sėdėjo ant pelenų krūvos už savo namo, gramdydamas save čerpės gabalu.

19 Jūs pastebėjote, po jo tragedijos dienų, kada Dievas pradėjo vėl gražinti jam?
IŠTARTAS ŽODIS 130

Jeigu pas jį buvo dešimt tūkstančių raguočių galvijų ir taip toliau, Jis gražino dvigubai. Ir jo avis dvigubai, ir viską davė dvigubai. Bet jūs atkreipėte dėmesį? Ir taip pat Dievas davė Jobui jo septynis vaikus. Jūs kada nors susimąstėte, kur jie buvo? Tas aukų aukojimas stovėjo už juos. Jie buvo išgelbėti, Šlovėje, laukdami jo atėjimo. Šiandien jis su jais. “Išsigelbėsi tu ir tavo namai”. Matote? Taigi, kad pasilikti teisiu, Jobui reikėjo daryti viena – aukoti aukas.

20 Kad pasilikti teisiu, jums reikia daryti viena – turėti tikėjimą Dievu. Nes tikėjimu jūs išsigelbėjate, tikėjimu jūs išgyjate, tikėjimu jūs gaunate viską, ką jūs turite. Suprantate? Būtent tikėjimu jūs tikite tuo. Taigi: “Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai”.

21 Ir taip, pone, jeigu jūs atnešėte čia kūdikį, kad už jį pasimelstų, jūs patys tikėkite. Aš čia, kad sujungti mano tikėjimą su jūsų, ir mes kartu tikėsime, kad Dievas išgydys tą kūdikį.

22 Jūs suprantate, mes savyje turime jėgą tai padaryti. Jūs turite savyje jėgą daryti tai. Kiekvienas Krikščionis turi jėgą daryti tai. Bet jeigu mes tiesiog galėsime… Ta jėga kontroliuojama dėsniu.

23 Kaip aš dažnai sakiau, panašiai, kaip trauka kontroliuoja vandenį, nes tai dėsnis. Trauka kontroliuoja vandenį.

24 Saulė kontroliuojama su pagalba…tiksliau, žemė, žemės sukimasis. Jūs tiesiog negalite padaryti taip, kad saulė darytų viena, o po to pasakyti: “Kažkodėl man norisi dar truputi pamiegoti. Sustok valandai”. Taip neišeis, suprantate, nes yra dėsnis. Jeigu jūs veiksite remiantis tuo dėsniu, ką gi, tuomet viskas bus gerai. Jeigu jūs laiku eisite miegoti, jūs galėsite laiku pabusti. Ir jeigu jūs…

25 Panašiai, kaip pas mus yra čia Aukštutinis ežeras, Antario ežeras, Gurono ežeras ir visi tie Didingi ežerai. Pas mus yra tūkstančiai dešimtis tūkstančių hektarų žemės Nevadoje ir Kalifornijoje, ir Arozonoje, ir Niu Meksikoje, kurios trokšta to vandens, toje žemėje išaugtų bet kas. Būtų galima pamaitinti visą pasaulį, jeigu tiktai šis vanduo, kuris štai čia, būtų štai ten. Ir tai nė kiek nepakenktų, nes jie pasipildo šaltiniais. Kaip tiktai jis išteka, lygis tiesiog vėl atsistato, nes trauka sulaiko jį ten. Taigi, jeigu jūs veiksite remiantis traukos dėsniu, galima paimti visu šiuos Didžius Ežerus ir palaistyti visą tą vietovę, ir pamaitinti visą pasaulį, niekas neliktu alkanas. Bet negalima sėdėti čia ir sakyti: “Taip. Aš suprantu. Žinoma”. Reikia eiti ir padaryti tai.

26 Tas pats ir su Dievo dėsniu. Dievo dėsnis – tai tikėjimas.
131 TIKĖJIMAS

Ir šiandien ryte mes turime čia tikėjimą, kad išgydyti bet kokią ligą, padaryti bet ką. Bet tai kontroliuojama dėsnio, o tuo dėsniu yra tikėjimas. Dievo dėsniu yra tikėjimas. Jėzus pasakė: “Ko jūs paprašysite, kada meldžiatės, jeigu jūs galite tikėti, kad gausite tai, tai galite tai turėti”. Štai jums, prašom. Todėl, būtent tikėjimas kontroliuoja tai, ir tikėjimas duodamas mums būtent pagal mūsų poreikį. Taigi, mes turime… Dievas suteikia kai kuriems iš mūsų vieną tikėjimą, kitiems – kitą tikėjimą. Tai ne tas, kad jūs turite kažkokią didžią antgamtišką jėgą. Nes kada jūs tampate Krikščioniu, jūs…jūs jau turite jėgą, bet jums neužtenka tikėjimo tos jėgos panaudojimui.

27 Taigi, šiandien ryte, kada jūs prieisite dėl maldos, atsiminkite, Biblija sako štai ką. Tai tiesa. Jokūbo Laiškas 5:14: “Jeigu tarp jūsų kas nors serga, tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius. Tepatepa juos aliejumi ir pasimeldžia už juos. Ir tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels”. Tai pažadas, jeigu jūs tuo tikėsite. Todėl, matote, išgydymas pateiktas individualiai kiekvienam.

28 Taip buvo Jėzaus iš Nazareto laikais. Jis negalėjo išgydyti žmonių prieš jų…prieš jų asmeninį tikėjimą. Jis pasakė: “Aš galiu, jeigu tu tiki. Jeigu tu tiki, kad Aš galiu tai padaryti, tai Aš galiu tai padaryti”. Jeigu jūs galite tuo tikėti!

29 Taigi, kai kurie žmonės perdeda…perdeda išgydymo jėgą ant kitų, ant evangelistų. Tai ne taip. Išgydymo jėga yra jumyse. Ji jumyse. Jie tiesiog įkinko vežimą prieš arklį. Evangelistas neturi jėgos išgydyti.

30 Tai Šventoji Dvasia turi jėgą išgydyti, o jūs turite Šventąją Dvasią. Tai yra jūs esate mažu medžiu, ir viskas, ko jums reikia, yra jumyse. Taigi, todėl, jūs tiesiog pradėkite gerti iš Dievo pažado, sakydami: “Tai tiesa. Dievas pasakė, kad Jis išgydys mane. ‘Jo randais aš išgydytas’.” Štai jums, prašom. Ką jūs darote? Pradedate iškelti išgydymą, štai ir viskas. Suprantate? Ir tuomet kiti galės pamatyti, kad jūs įgijote. Taigi, kas tai…

31 “Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome”.

32 Aš galiu pasodinti mažą medį. Aš nematau obuolių, bet jie ten viduje. Tas medelis žino, kad jie ten viduje. Tad jis tiesiog pradeda gerti, leisti šaknis, skverbtis, nes jis žino: “Tai manyje. Po kurio laiko aš išreikšiu tai. Duokite man truputi laiko. Tik palikite mane trumpą laiką”. Jis tiesiog toliau geria. “Taip, aš žinau, kad obuoliai yra manyje. Po kurio laiko aš išauginsiu juos”. Ir staiga jūs matote, kad jie užauga. Štai pasirodo obuoliai, nes jis tikėjo, kad jie yra jame.

33 Ir jeigu jūs tikite, kad Šventosios Dvasios jėga yra jumyse, kad išgydytų jus, štai jie, prašom. [Brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.]
IŠTARTAS ŽODIS 132

Tiesiog toliau skverbkitės. Suprantate? Pas jus yra tikėjimas. Jūs negalite iškart pamatyti rezultatų. Šito nematyti.

34 Suprantate, Jokūbas pateisino Abraomą jo darbais. Paulius pateisino Abraomą jo tikėjimu. Tuomet ką mes pasakysime apie šiuos du? Abraomas kalbėjo apie tai, ką… Aš turiu omenyje, Paulius kalbėjo apie tai, ką Dievas matė Abraome. O Jokūbas kalbėjo apie tai, ką žmonės matė Abraome. Suprantate? Štai, suprantate?

35 Todėl, Dievas žinojo iki kūdikio gimimo, kad pas Abraomą buvo tikėjimas. Ir Abraomas įrodė tai Dievui, elgdamasis taip, tarsi (jis) kūdikis turi gimti, tada kai jis buvo nevaisingas. Jis neturėjo vaikų. Jos žmonos įsčios apmirė, ir jis buvo nevaisingas. Tačiau jis žinojo: “Kažkur ten viduje yra kūdikis”. Jūs matote, jis toliau gėrė pažadą, prisiglaudęs prie didžiojo Dievo El Šadajo, prie Krūtinės. Rėmėsi tuo, gėrė, žinodamas, kad Dievas duos jam tai; žinojo, kad tai buvo pažadas, ir Jis turėjo tai padaryti.

36 O mes – Abraomo vaikai. Tad remkimės ant Jo pažado ir laikykimės už to, žinant, kad Dievas tai padarys. Jis taip pasakė. Dabar jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

37 Tuomet tegu sergantys išsirikiuos štai čia iš vienos pusės, iš kitos, kurie nori, kad už juos pasimelstų. Ir mes pakviesime čia vyresnįjį ir tepsime juos aliejumi. Aš melsiuos už juos. Ir mes tikėsime, kad Dievas padarys kiekvieną iš jų sveiku: “Jeigu tu gali tikėti”.

38 Teddi, kur tu? Apeik iš šitos, iš dešinės pusės. Puiku. Ir aš noriu, kad jūs grotumėte: Tikėk, tik tikėk.

39 Ir kol jie prieina, tegu likusi auditorija nulenkia savo galvas ir melskimės už šituos žmones, kurie prieina.

40 Mūsų Dangiškas Tėve, šiandien ryte mes atnešame pas Tave, Jėzaus Kristaus vardu, šią vargingą, ligotą, kenčiančią žmoniją, kuri šioje baisioje, katastrofiškoje padėtyje. Aš tikiu Tavimi, Viešpatie. Aš…aš žinau, kad Tavo Žodžiai teisingi. Jie tokie teisingi! Jie negali pasikeisti, nes Jie yra amžinu ir nesibaigiančiu Dievo Žodžiu. Jie galingi, kaip Dievas, nes Jie – dalis Jo. “Pradžioje buvo žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”. Taigi, mes tikime tuo, Viešpatie, visa savo širdimi, visa savo siela, visa savo esybe. Mes tikime tuo.

41 Ir aš pasistengiau paprastai, vaikiškai pateikti tai žmonėms,
133 TIKĖJIMAS

kad jie suprastų ir žinotų, kad Dievo jėga yra jų viduje. Jeigu jie tiktai turėtų tikėjimą ir laikytųsi Dievo nurodymų.

42 Būtent taip jie buvo išgelbėti. Jie atėjo ir atgailavo už savo nuodėmes ir krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą remiantis šia Biblija, Apaštalų Darbai 2. Ir po to Petras pasakė, kad: “Jūs gavote Šventosios Dvasios dovaną”. Ir štai Jis atėjo, visiškai tiksliai, nes tai – Dievo Žodžio pasireiškimas.

43 Taigi, mes žinome, Tėve, kad tas pats teisinga, kada mes patepame ligonius aliejumi ir meldžiamės už juos. “Tikėjimo malda išgelbės ligonius. Dievas pagydys juos”. Dieve, tegu šiandien ryte visi nueis nuo šito altoriaus, nuo šitos vietos tokiais laimingais ir besidžiaugiančiais, žinodami, kad Dievas išgydė juos. “Eik ir būk sveikas”. Nes dabar mes atiduodame juos Tau, Jėzaus Kristaus Vardu.

44 Tegu kiekvienas pasveiks ir supras regėjimą, šito reikšmę. “Kaip Abraomas vadino ko nėra kaip jau esamą”. Nesvarbu kokie bus rezultatai, tai neturi jokios reikšmės tikėjimui. Rezultatai – tai niekas. Tikėjimas jau įsikabino. “O tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome”. Dieve, tegu tai giliai įeis į jų širdis, nes jiems reikia Tavęs.

45 Aš einu kaip Tavo nuolankus tarnas, kad atsistoti čia kartu su kitais tarnais ir melstis, kad Dievas nuteiktų jūsų širdį šitiems segantiems žmonėms. Mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

46 Kažkas pasakė, kad pastate yra brolis Estel Bileris. Mano manymu, čia yra dar vienas tarnautojas, kuris šiandien ryte meldėsi. Mes norėtume paprašyti visus šiuos tarnautojus, kuo jie bebūtų, kad jūs prieitumėte čia ir atsistotumėte minutei su mumis prie šito altoriaus, prašau, broliai. Ir žmonės… Broli Benai, ačiū. Prieikite ir atsistokite čia, čia prie altoriaus, kad mes melstumėmės su šitais žmonėmis, dėti ant jų rankas.

47 Tai štai, kada groja šią giesmę. Ir tarnautojai užima čia savo vietas, kad kiekvienas iš mūsų galėtų dėti rankas ant ligonių.

48 Nagi pažiūrėkime: štai nusileidžia nuo kalno…aš matau, kaip eina Žmogus, kuris niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito žmogaus. Jis paprastas eilinis Žmogus mažo ūgio, gana liesas. Jeigu mes pažiūrėsime į Jo žvilgsnį, Jo akys nukreiptos į sceną, vykstančią žemai slėnyje. Ten buvo Jo apaštalai. Pas juos ten buvo berniukas, pas kurį buvo epilepsija, ir nėra abejonės tame, kad jie kalbėjo: “Išgydyk jį, Viešpatie! Išgydyk jį!”

49 Bet, jūs matote, tiesiog sako: “Išgydyk jį, Viešpatie, išgydyk jį”,
IŠTARTAS ŽODIS 134

tai nieko neduos. Iš šito tiesiog nieko nesigaus. Kažkas turi stovėti už šito: “Išgydyk jį, Viešpatie, išgydyk jį”. Suprantate? Ir jeigu aš galėsiu paskatinti jus tikėti tuo ir patikėti tuo visa savo širdimi, tai jūs būsite išgydyti, jeigu aš padarysiu taip, kad jūs iš tikrųjų pamatytumėte regėjimą.

50 Dabar žiūrėkite, tie mokiniai stovėjo ten, galbūt, purtė jį, galbūt, stūmė stipriau. “Tikėk tuo, broli! Tikėk tuo! Aleliuja! Tikėk tuo! Išgydyk jį, Viešpatie! Išgydyk jį!” Bet šėtonas taip ir neišėjo, nes jis negalėjo pamatyti ten pakankamai tikėjimo, kad priverstų jį išeiti.

51 Bet štai nuo kalno nusileidžia Jis. Ir kaip tiktai tas demonas atpažino tai, tai truputi skyrėsi nuo kitų žmonių. Suprantate?

52 Mes norime būti būtent tokiais žmonėmis, kaip mūsų Viešpats Jėzus. Taip. Neateiti, kad tiesiog pasirodyti, bet ateiti, mylint mūsų Dievą, žinant, kad mums įsakyta eiti ir daryti tai. Tai mūsų misija.

53 Tuomet jie priėjo prie to tėvo. Aš galvoju, kad būtent iš čia parašė šią giesmę, sudėjo iš Žodžio. Jis pasakė: “Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus, nes jį žiauriai kankina šėtonas”. Pasakė: “Jį įmeta į ugnį ir visiškai išvargina, ir taip toliau”. Jis pasakė: “Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie negalėjo išgydyti jo. Bet aš…aš pagalvojau…”

54 Jis pasakė: “Aš galiu, jeigu tu tikėsi. Aš turiu Savo viduje Jėgą, – pasakė Jis, – padaryti tai, jeigu tu gali tuo tikėti”.

55 Nejaugi Dievas leis tiems žmonėms, sukaustytus vėžiu, kurie sėdi čia šiandien ryte, kuriuos sukaustė, prikaustė prie lovos vėžys ir leukemija, liga, negalė, nejaugi Dievas juos išgydys ir praeis pro jus? Nieko panašaus. Ne. Suprantate? Jis nepaveda. “Aš galiu, jeigu tu gali”. Ką Jis pasakė?

Nes Dievui viskas įmanoma,
Tikėk, tik tikėk…

Taigi, broli Taileri, prieik…?…
Dabar tiesiog tikėk, tiktai
Tikėk, tikėk, tiktai tikėk…

56 Tai štai, kada aš melsiuosi, aš noriu, kad jūs dėtumėte rankas ant žmonių. Ko jiems bereikėtų, laiminkite tikėjimo malda ir praleiskite toliau.

57 Broli Nevillai, tu tepk aliejumi, o broliai…?…
135 TIKĖJIMAS

58 Noriu, kad dabar visi auditorijoje nulenktų savo galvas. Visi pasinerkite į maldą.

Tikėk, tik…

59 Viešpatie, pasigailėk, aš meldžiu, ir išgydyk šiuos žmones, per Jėzaus Kristaus Vardą. Amen.

Jėzaus iš Nazareto Vardu…?…

60 [Brolis Branhamas ir tarnautojai meldžiasi ir deda rankas ant ligonių, tuo metu kaip brolis Nevillas patepa juos aliejumi. Tarpas juostoje–Red.]

61 Tiek daug eilėje, stebiu juos, kad pamatyčiau jų reakciją į tai, kaip jie, pamatyti, kaip jie sureaguos į veiksmą. Suprantate? Yra toks dalykas – veiksmas, jie atsistojo ir išėjo į priekį. Kita – kaip jie sureaguos į tą veiksmą, kurį jie padarė. Kada jie atėjo į šią vietą, tikėdami, kad kada už juos pasimels, jie bus pagydyti, tuomet stebėkite į reakciją į jų veiksmus.

62 Ir taip, aš tikras, kad šiandien ryte mūsų pastorius paruošė dėl mūsų pamokslą.

63 Aš norėčiau paaiškinti vieną dalyką. Tiesiog pastebėjau katalikę mergaitę, stovinčią ten prie altoriaus. Kelėta dienų atgal ji buvo pas mane namuose su savo vyru. Ir aš kažkurį laiką žinojau jos vyrą. Ir…ir tame kažkas buvo, kada mes sėdėjome privačiame pokalbyje.

64 Būtent ten pas mus buvo regėjimas. Įprastai pas mane tai buvo būtent čia bažnyčioje, bet tiesiog tai atsitiko ryte ir taip toliau. Tad aš buvau ten.

65 Aš nieko tokio nekalbėjau, nes ji – mergaitė, pirmiausia, visada ėjo paskui katalikų bažnyčią ir taip toliau. Bet ji pradėjo pasakoti apie savo motiną. Ir tuo laiku aš pamačiau regėjimą apie jos motiną. Papasakojau jai, kokia jos motinos buvo problema, ir aprašiau ją, ir kaip atrodė jos motina. Žinoma, jai spręsti apie tai, teisingai tai buvo ar ne. Aš niekada gyvenime nemačiau jos motinos. Ji tai žino.

66 Ir šiandien ryte ši mergaitė atėjo čia prie altoriaus ir atsistojo, kad atliktų išpažintį ir priimtų Kristų kaip savo Gelbėtoją. Ji padarė tai šiandien ryte prie altoriaus.

67 Brolis Nevilas, nežinodamas, patepė ją aliejumi. Kaip…kaip veikia Dievas!
IŠTARTAS ŽODIS 136

Patepė ją aliejumi, skirtu ligoniams. Bet pažiūrėkite į Šventosios Dvasios veiksmą. Taigi, kadangi ji buvo patepta, iš tikrųjų be ligos, bet patepta. Matote, kaip viskas išėjo taip, kaip reikia? Dabar ji stovėjo kaip Krikščionė, po to kaip ji tapo ta, kuo, kaip mes tikime, yra Krikščionis. Tai štai, ji pasakė: “Prašau, pasimelskite už mano motiną! Ji serga”. Tai ta pati moteris. Taigi, patepimo aliejus buvo pritaikytas pačiu laiku. Aš pagalvojau, kaip tai tinkamai, suprantate, kažkas ką tiktai buvo išgelbėtas. Kristus stovėjo už visus mus. Jis stovi už visus. Ir kaip tiktai ši mergaitė tampa Krikščione, tuomet ji irgi nori stovėti už kažką, parodydama, kad kada mes iš tikrųjų išgelbėti, į mus įeina Kristaus Dvasia. Taigi, tai labai gerai. Aš…aš žinoma vertinu tai, šitą nuostabią Krikščionišką tikėjimo dvasią. Štai, tiktai atsiminkite.

68 Taigi, kreipiuosi į šią jauną ponią, i kažkur čia, ir dar į vieną ponią katalikę, kuri praėjo. Ir aš norėčiau pasakyti šiuos žodžius, prieš tai, kaip aš perduosiu tarnavimą mūsų pastoriui, suprantate, štai kas. [Brolis Nevillas pasakė: “Amen”.–Red.]

69 Tai štai, kartą katalikų bažnyčia buvo tokia, kaip ši bažnyčia. Jeigu sugrįšite atgal ir perskaitysite Bibliją, Kuria mes tikime, ir jūs žinote, kad katalikų bažnyčia buvo pirmąja Bažnyčia. Tai tiesa. Bet ji nukrypo nuo Savo Mokymų. Štai Tai buvo katalikų Bažnyčios mokymu. Bet, jūs matote, pas juos yra šeši šimtai su kažkiek knygų, kurias parašė romos popiežiai ir taip toliau, kurios dėl jų taip pat šventos, kaip ir ši Biblija.

70 Taigi, suprantate, reikalas tame, kad jūs nepasikeitėte. Ką jūs padarėte, – į tai tiesiog pažvelgėte. Suprantate? Taigi, jeigu jūs paimsite… Žinoma, aš manau, galbūt, šiandien kai kurios iš jūsų, šiandien ryte čia moterys. Galbūt, čia sėdi vyrai katalikai.

71 Jeigu jūs sugrįšite prie bažnyčios istorijos, jeigu jūs galėsite paklausti savo kunigo: “Šitų apaštalų darbuose šioje Biblijoje, ar buvo ten taip, kaip… Tai ir buvo pirmieji katalikai?” Jis pasakys: “Taip”. Ir tai tiesa. Taip. Tai štai, jie, pažiūrėkite, kokia pas juos buvo religija. Jie rinkosi kukliose, paprastose vietose. Jie niekada nekalbėjo: “Sveika Marija” arba “Mūsų dvasiškas tėveli”. Tai bažnyčios tradicija.

72 Pažiūrėkite čia Apaštalų Darbų 2 skyriuje, kada šventasis apaštalas Petras, Jokūbas ir Jonas, ir visi buvo kartu. Biblija sako, kad jie kalbėjo kalbomis. Ir jie šaukė, ir netgi taip elgėsi, taip prisipildė Dvasia, kad elgėsi, tarsi būtų girti, ir netgi taip, kad išorinis pasaulis paklausė: “Ar jie visi ne girtuokliai?”

73 Ir tuomet Petras, šventasis apaštalas, Šventasis Petras, kada jis atsistojo,
137 TIKĖJIMAS

jis pasakė: “Vyrai ir broliai, šie žmonės nėra prisigėrę, bet jie pripildyti Dvasia”. Ir…ir Biblija sako, kad taip buvo. Ir taip, tai buvo ankstyvoji katalikų bažnyčia, remiantis jų mokymu.

74 Štai, jūs matote, kažkur po dviejų šimtų metų į bažnyčią pradėjo eiti įžymūs žmonės. Tuomet ką jie padarė? Jie sukūrė pirmą organizaciją Nikėjos Pasitarime 606 mūsų eros metais. Jie sukūrė savo… Kada įvyko Pirmasis Pasitarimas Nikėjoje, Romoje, jie pradėjo kviesti visus įžymius valdininkus, ir jie tiesiog įkūrė bažnyčią ir sukūrė bažnyčią.

75 Po šito ji skilo keturi ar penkis kartus. Jie pereidavo prie, pereidavo nuo šito prie vyskupo; nuo vyskupo prie romos popiežiaus. Ir iš ten atsirado graikai provoslavai ir įvairūs, kol jie tiesiog nesugriovė jos iki tiek, kokią jūs ją matote šiandien. Joje visokios rūšies susiskaldymai.

76 Bet ką mes stengiamės padaryti, mano drauge katalike, suprantate, mes irgi katalikai. Mes ankstyvieji, pirmi katalikai. Ir dabar mūsų, pagrindinai, vadina bažnyčia, remiasi kaip į sekmininkus, nes mes tikime į sekmininkišką palaiminimą.

77 Štai ant ko buvo organizuota katalikų bažnyčia. Ir šiandien mūsų Sekmininkiškose organizacijose, jeigu…jeigu šitas pasaulis išstovėtų dar penkis šimtus metų, tai ši sekmininkiška organizacija taptų žymiai formalesne, negu šiandieninė romos katalikų bažnyčia. Ji tiesiog nukrypsta vis toliau ir toliau tokiu pat būdu. Ir kada jie organizuojasi, jie daro iš to ložę. Ir tuomet jie tiesiog tampa lože, kurioje nariai su neatgimusiomis sielomis.

78 Kreipiuosi į mano brangius, brangius brolius ir seseris, į visus jus. Kaip Dievo tarnas, aš dar niekada šito ankščiau nekalbėjau pasaulyje, šioje bažnyčioje, aš nė karto nekalbėjau. Bet kaip Viešpaties pranašas, aš sakau jums: “Tai yra Šviesa. Vaikščiokite Tame”. [Susirinkimas džiaugiasi ir sako: “Amen”.–Red.]








TIKĖJIMU MOZĖ



1 Dėkoju, broli Nevillai. Labas rytas, draugai. Malonu vėl būti šiandien čia šventykloje. Ir aš pagalvojau, kad, galbūt, jeigu man pavyks paprašyti brolį Nevillą kalbėti šiandien ryte, tai aš pasistengčiau šiandien vakare. Ir dar, aš dar tada ketinau pravesti šiandieninę sekmadieninės mokyklos pamoką. Ir kas per… Jeigu Viešpaties valia, mes pasistengsime pravesti šią sekmadieninės mokyklos pamoką.

2 Taigi, jau praėjo apie dvi savaites nuo to laiko, kaip aš atvykau. Ir kaip jums žinoma, aš labai jaudinausi, misionieriškoje kelionėje aš labai, labai pavargau ir vargu ar galėjau tęsti. Ir tada aš turėjau atvažiuoti, kad truputi pailsėti. Ir aš praleidau kažkur tris dienas Vulf Krik Deme, Kentukuose, kur aš gimiau. Aš pagalvojau: “O-o, dabar aš jaučiuosi tiesiog puikiai. Man gerai”.

3 Ir aš sugrįžau namo, ir pirma smulkmena, su kuria susidūriau veidas į veidą, buvo kažkoks valstybinis reikalas dėl pajamų mokesčio. Aš vėl nusileidau į patį dugną. Tad aš supratau, kad man prireiks daugiau, negu viena, dvi savaitės, kad gerai pailsėčiau.

4 Ir dabar mano tarnavime nusimato permaina. Ir aš nenumačiau jokių susirinkimų. Ir dėl šitos priežasties aš tiesiog tarsi pasitraukiau į šoną ir pagalvojau, kad dabar, sekančias kelėta savaičių, aš tiesiog pailsėsiu, gerai pailsėsiu, ir lauksiu iš Viešpaties.

5 Ir dauguma iš čia esančių žmonių, senbuvių, kurie buvo su mumis ilgą laiką, prisimena apie tai, ką pasakė mums Viešpats. Jis visada darė tai, ką Jis pasakė, kad daryti.

6 Pamenate, dar pačioje pradžioje, čia šioje bažnyčioje, tą rytą, kada mes padėjome šventyklos akmenį, kaip Jis… Tai užrašyta ir yra akmenyje, mano Biblijos priešlapyje. Tą rytą tame didžiame regėjime buvo pasakyta: “Tai ne tavo bažnyčia”.

7 Aš pasakiau: “Kurgi ji, Viešpatie?” Ir Jis pastatė mane po dangumi. Ir pasigirdo Balsas. Aš pažvelgiau ir pamačiau tuos tris kryžius panašius į medį ir jų vaisius, ir taip toliau. Jūs žinote, kas tai per regėjimas. Jis jau daug metų kaip užrašytas.

8 Neseniai paėmiau ten seną knygą, perskaičiau kai kuriuos dalykus, kuriuos Viešpats pasakė, išpranašavo; kas jau įvyko.
139 IŠTARTAS ŽODIS

Kas liečia nepilnamečių nusikalstamumą ir apie tai, kuo baigsis karas, ir visa kita išsipildė.

9 Viename iš tų didžių pranašysčių liko tiktai du dalykai. Tai, kad mašinos važinės keliais su distanciniu valdymu, panašumu į kiaušinį, tiktai ja nevaldai. Ji pati valdanti. O po to kelsis kažkokia didi moteris, nes Amerika – tai moterų šalis. Ir tai… Iškils didi moteris ir bus prezidente arba kažkas panašaus šioje šalyje. O po to ateis pilnas sunaikinimas. Visa šalis bus nušluota nuo žemės paviršiaus.

10 Ir aš išpranašauju… Tai štai, tai sako ne Viešpats. (Kita, apie moterį, – tai iš Viešpaties.) bet aš išpranašavau 1933 metais, kad iki 77-tų metų pasaulis sutiks visišką sunaikinimą.

11 Taigi, tada aš nežinojau, kas pas juos yra tai, kas galėtų jį sunaikinti, kaip yra dabar, bet aš pamačiau šią šalį visiškai sunaikintą, liko tiktai kelmai nuo medžių ir taip toliau.

12 Taigi, tai jau artinasi. Ir jeigu visi tie likusieji dalykai išsipildė lygiai taip, kaip Jis pasakė, tada tai irgi išsipildys; ir tiksliai kaip Jis pasakė čia Rašte, tai, ką Jis sako. Jeigu Kristus atėjo pirmą kartą, tai Jis ateis ir antrą kartą. Ir visa tai, ką Jis pasakė, išsipildys. Ir atitinkamai matydami tai ir žinant, kad mes…kas liečia šalį, tai mūsų skaičius tuoj-tuoj jau bus pasakytas, žinant, kad Bažnyčia tuoj-tuoj eis į Savo Paėmimą. Tai jaudina tarnautojo širdį arba bet kokio parapijietį, kada žinai, kad mes randamės šioje dienoje ir laike, kuriame mes gyvename. Didingiausias laikas, kuriame žmogus kada nors gyveno žemėje, – tai tiesiog dabar; tai dėl Bažnyčios. Taigi, aš, žinoma, prašau jūsų maldų.

13 Ir štai, aš pamačiau šventykloje, ir aš supratau, kad jie…ruošiasi pravesti bažnyčioje perrinkimą ir visa kita, vieną iš tarybos, ir taip toliau.

14 Ir…ir bažnyčiai stigo nedidelio susirinkimo, nedidelio prabudimo. Ir jūs visada buvote man geri, ir laiminote mane. Ir mano buvimas čia, atrodo, buvo palaiminimu dėl jūsų. Ir aš tikras, kad buvimas su jumis buvo palaiminimu dėl manęs. Ir jūs visada priimdavote tai, ką aš kalbėjau kaip Tiesą, kaip aš mačiau tai iš Dievo, ir aš tai labai vertinu.

15 Tad aš prisijungiau, ir po to aš išsiaiškinau ir buvo reikalinga mūsų bažnyčią sutvarkyti su jos patarimais, o po to kas liečia išrinkimo ir taip toliau. Ir paskui…paskui, po šito, aš pagalvojau, kad pasitrauksiu ir pailsėsiu truputi, prieš man vėl sugrįžtant į veiklą.

16 Tegu tai bus tiktai tarp mūsų. Tai ne dėl pašalinių. Tai dėl šios šventyklos.
TIKĖJIMU MOZĖ 140

Mes norime pravesti susirinkimą su šia šventykla, kad viskas ir kiekviena klaida, viskas, kas susigulėjo, ir, galbūt, nereikšmingi santykiai vienas su kitu; ar ruošiuosi paliesti visa tai be išimties ir iškelti klausimą visu griežtumu. Tad jeigu jūs nenorite su tuo susidurti, tai geriau išvažiuokite iš šitos vietovės; nes jūs susidursite su visu tuo veidas į vaidą, kaip mes ankščiau darėme čia bažnyčioje. Ir viskas turi būti sutvarkyta, nes mes – broliai ir seserys, kurie laužėme duoną, Kristaus Kūną, už palaiminimų stalo. Ir tiktai šėtonas darys tai, kas neteisinga, ir sukels priešiškumą arba pagadinti santykius, arba kažką panašaus. Ir aš paimsiu su savimi mūsų brolį Nevillą, ir mes eisime iš vietos į vietą ir suvesime žmones su žmonėmis, kol ši sena šventykla vėl neatsistos ant savo kojų, kad eitume į priekį dėl Dievo Karalystės. Taigi, tai, aš pasakiau tai todėl, kad šiandien ryte čia yra mūsų grupelė.

17 Ir dabar aš ruošiuosi truputi pailsėti ir sugrįžti kaip galima greičiau, paskui aš tikiuosi vėl vykti į darbinę veiklą. Ir šį kartą, jeigu Viešpaties valia, aš noriu paimti tą mažą, ką mes sukaupėme fonduose ir taip toliau, aš pats…šią misijos programą užsienyje. Ir nupirksime sau naują palapinę, naują įrangą ir išvyksiu į darbinę veiklą. Ne nuo bažnyčios prie bažnyčios, bet vyksime su savo susirinkimais.

18 Aš neignoruoju tų brolių, kurie mane pakvietė, tai nuostabu. Bet dažniausia šiuose suvažiavimuose randi, jie sako, kad tu ten būsi, ir tuomet atvyksta visi tavo draugai, o po to prasideda didžiulis pinigų purtimas. Tie žmonės tiesiog pasilieka be kapeikos. Aš tiesiog pradedu tai aptikti, suprantate. Tad tai…tai neteisinga. Mes norime turėti patalpas, kuriose mes galėsime juos surinkti. Nereikia atsinešti su savimi pinigus. Tiesiog atvažiuokite patys ir tarnaukite Viešpačiui. Suprantate? Taigi, dabar…

19 Ir tiesiog dabar mano tarnavime vyksta permaina. Jūs prisimenate, kaip aš imdavau žmogų už rankos, ir tiesiog stovėdavau ten, ir Viešpats kalbėdavo man, kokia jo problema. Pasakė: “Po to bus taip, kad tu žinosi žmonių širdžių paslaptis”. Kiekvienas iš jūsų žino, kad tai įvyko tiksliai taip, kaip Jis pasakė. Dabar nusimato sekantis žingsnis, apie kurį buvo pranašystė ir prognozavimas, tai bus žymiai aukščiau viso Šito, suprantate. Ir tiesiog dabar vyksta permaina.

20 Ir todėl šėtonas kovoja su manimi per pajamų mokesčius, stengdamasis pasakyti man, vyriausybei, kad aš turiu mokėti pajamų mokestį nuo kiekvienos kapeikos, kurią aš gavau kaip tarnautojas per dvidešimt septynis metus, nuo to laiko kai aš pradėjau tarnavimą. Tai ne taip, nes tai judėjo per šią bažnyčią.

21 Aš esu šios bažnyčios globėjas. Tai visiškai teisingai. Tai yra čia dokumentuose. Taigi, jeigu aš esu globėjas-iždininkas šios bažnyčios,
141 IŠTARTAS ŽODIS

tuomet niekas pasaulyje… Valstybė neturi tam nieko bendro. Jie nereikalauja iš bažnyčios. Jie reikalauja iš manęs, bažnyčios iždininko. Ir globėjai pasirašė dokumentą, kuris ten banke, kad visos mano išlaidos… Vietoj to, kad turėti savo fondą, aš perleidau tai čia per savo bažnyčią, nes ji vis tiek automatiškai tampa fondu.

22 Ir šis darbas padeda man nepalikti šią bažnyčią ir nepalikti jos, neišvykti ir visai nebūti čia. Po to, kai aš pažadėjau žmonėms vėl ir vėl, kad aš sugrįšiu į bažnyčią ir padėsiu jiems. Štai kodėl aš tvarkiau tokiu būdu, nes aš daviau pažadą jums, žmonėms. Todėl aš laikiausi šito tokiu būdu, vietoj to kad daryti tai individualiai. Jeigu tai darai, tuomet tai priveda prie organizacijos. O aš kategoriškai prieš organizaciją. Tad aš…aš paliksiu viską taip, kaip yra, Dievo rankose, kad mes galėtume eiti į priekį dėl Dievo Karalystės.

23 Taigi, šiandien ryte mes norime nagrinėti šį palaimintą seną Žodį ir tikėti.

24 Taip pat aš noriu pasakyti, aš matau brolį Iganą ir kitus, kai kuriuos globėjus, sėdinčius čia. Neseniai vakare mes pravedėme globėjų susirinkimą; aš kalbu atvirai prieš bažnyčią, tai tiesa, kad kiekvienas iš jūsų daugiau nesate paskirtu globėju. Jūs – išrinkti globėjai, ir jūsų vardai yra sąrašuose. Gerai.

25 Ir dabar jie ruošiasi pravesti dar vieną diakonų susirinkimą ir taip toliau. Ir brolis Nevillas pakvies juos iškart po šito susirinkimo, gerai, tai liečia iždininką ir taip toliau, kadangi mes sutvarkome bažnyčią. Reikia padaryti visus pagrindinius pasiruošimus, tuomet pas mus gali būti prabudimas, kada jis prasidės.

26 Ir taip, prieš mums atverčiant čia šito didžiojo gyvojo Dievo Žodžio puslapius dėl mūsų sekmadieninės mokyklos pamokos; nulenkime savo galvas kelėtai minučių, kreipdamiesi į šios Knygos Autorių. Ir atidėkite dabar į šoną visas mintis, viską, kas prieštarauja, neleidžia jums gauti palaiminimą.

Melsimės.

27 Švenčiausias ir teisingiausias Dieve, mes ateiname dabar į Tavo palaimintą didingą Būvimą, atnešdami Tau mūsų gyvenimus ir mūsų…mūsų sielas, ir mūsų kūnus, ir mūsų tarnavimus, ir mūsų talentus. Ir viską , ką mes turime, mes pateikiame tai Tau, ir kada Tu žiūri į mus, Viešpatie, jeigu yra kokia nors atidengta ir neišpažinta nuodėmė, tai mes prašome Tavęs, o Viešpatie Dieve, kad Tu padengtum tą vietą Tavo Sūnaus Jėzaus Krauju. Nes mes suvokiame, kad mes patys nepajėgūs ir niekaip negalime išstovėti patys savaime. Bet mes pilnai pasitikime tuo, kad Jo brangus Kraujas ir Jo malonė padengtų mus,
TIKĖJIMU MOZĖ 142

kad mes neverti nusidėjėliai, galėtume kartą drąsiai įeiti Tavo Akivaizdon, nešdami prieš save šį Jėzaus Kristaus Kraują. Praeitais laikais Tu pripažinai, kad tai Tavo Viengimio Sūnaus Kraujas, ir pažadėjai, kad: “Per Jį, jeigu mes išpažinsime savo nuodėmes, mes būsime išteisinti Jo malone”.

28 Ir dabar mes prašome, Viešpatie, kad Tu atleistum mums visas klaidas, visas nuodėmes, nusidėjimus ir apsileidimus, nusikaltimus, jeigu kokia nors pikta mintis perskrodė mūsų sielą įkaitintomis šėtono strėlėmis, kad Tu nuvarytum šitą piktą Tavo ir Tavo tautos priešą.

29 Ir mes prašome, kad Tu šituo laiku siustum Šventąją Dvasią paimti į Savo rankas Žodį, tuo metu kaip mes atiduodame save kaip instrumentus, kad Tu kalbėtum per mus ir klausytum per mus Tavo Žodį. Ir tegu mes priimsime Jį kaip Tave ir išeisime šiandien iš šitos salės, jausdami, kad mes vėl nusitaikėme į Kristaus darbą; kad mes būtume geriau paruošti tarnavimui šitą vakarą ir rytoj, dėka Šventosios Dvasios aplankymo.

30 Palaimink mūsų brolius visur, bažnyčias po visą pasaulį, kurie skelbia Gyvenimo Žodį šiuos klastingu laiku. Mes jaučiame, kad laiko darbui liko visai nedaug, nes naktis ateina greitai. Karo debesys vėl tirštėja. Blogis visai arti, ir mes meldžiame, kad Tu duotum mums darbuotis taip, kaip niekada ankščiau. Duok poilsį mūsų išvargusiems kūnams, Viešpatie, ir siusk mus vėl į kovą. Nes mes prašome šito Viešpaties Jėzaus Vardu, ir dėl Jo mes meldžiame. Amen.

31 Šiandien ryte mes atversime Biblijoje Laišką Hebrajams 11-tą skyrių.

32 Trečiadienį vakare mes kalbėjome iš Laiško Hebrajams 7-to skyriaus, apie “Melchizedeką, kuris be tėvo ir be motinos, neturintis nei dienų pradžios arba gyvenimo pabaigos”.

33 Ir aš pagalvojau, kad, galbūt, šiandien ryte būtų gerai vėl atversti šį nuostabų Laišką, nes praeituose susirinkimuose mes nupiešėme foną tam, ką norime pasakyti. Ir peršokdami per 10-tą skyrių ir 9-tą skyrių, kur įstatymas apie auką, mes prieisime prie rašto vietos apie “tikėjimą”. Iš čia Laiške Hebrajams, 11-me skyriuje, pradedant nuo 23-os eilutės, mes skaitome štai ką.

Tikėjimu Mozė tris mėnesius buvo tėvų paslėptas, nes jie matė, koks
kūdikis dailus, ir neišsigando karaliaus įsakymo.

Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi.
143 IŠTARTAS ŽODIS

Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai
džiaugtis nuodėmės malonumais.

Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto
brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.

Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko
nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį.

34 Šiandien ryte aš noriu paimti temą: “pasirinkimas tikėjimu”. Ir temai aš noriu paimti pirmus du 23 skyriaus žodžius: Tikėjimu Mozė. Ir “pasirinkimas tikėjimu, beveik visame, ką mes darome, mes turime rinktis tikėjimu. Ir kaip mes matome, viską, ką darė Mozė, tai verta pakartoti, buvo tikėjimu, ne regėjimu, bet tikėjimu.”

35 Ir priežastis, kodėl aš šiandien ryte išrinkau tai dėl bažnyčios tokioje padėtyje, tame, kad mūsų…netgi mūsų mokyklose ir visur mes turėjome labai daug mokslinio mokymo. Dėl šito mes nuvedėme žmones nuo tikėjimo. Taigi, tikėjimas neįrodomas mokslu. Tikėjimas – tai tas, ko mokslas nesupranta. Ir mes… Jeigu mes prarasime šį didį tikėjimą, tai mes atsidursime visiškoje tamsoje, tai…nesvarbu koks geras jūsų išsilavinimas, kaip mes galime aiškinti Dievo Žodį, pritaikydami pagal savo tikėjimo būdą.

36 Dievui išviso niekaip neįtiksi: tiktai tikėjimu. Raštas aiškiai patvirtina tai tokiu būdu, tai yra tikėjimu. “O be tikėjimo, – sako Raštas, – Dievui neįmanoma įtikti”.

37 Taigi, jeigu tikėjimas nesutinka su mokslu, o mokslas nesutinka su tikėjimu, tai nubrėžia tarp jų liniją, tuomet mes turime padaryti apsisprendimą, kaip Mozė. Tikėjimu mes tikime!

38 Tai štai, jeigu mes prarasime tikėjimą, tuomet mes niekada negausime iš Dievo atsakymą į maldą. “Nes ateinantis pas Dievą pirma turi tikėti, kad Jis yra ir Jo kruopščiai ieškantiems jis atlygina”. Todėl, jeigu mes prarasime tikėjimą, mūsų maldos panaikinamos; mes nieko nepasieksime.

39 Tad viskas, apie ką mes šiandien ryte galime galvoti, – tai laikytis už tikėjimo. Jeigu mes netenkame tikėjimo, tuomet pas mus nebelieka jokios vilties. Ir jeigu mes netenkame tikėjimą, tai visas mūsų dvasinis realumas dingsta. Nes neįmanoma turėti tikėjimą į tai, ką matai, nes visa tai, ką matai, yra praeinančiu.

40 Jeigu mes žiūrime į kokią nors įžymią asmenybę,
TIKĖJIMU MOZĖ 144

įžymų tarnautoją arba į didelį susirinkimą, kartą visa tai pražus. Ir jeigu mes žiūrime į didžią šalį arba į galingą ginklą, kartą visa tai pražus. Reiškia mes turime gyventi tikėjimu į tai, apie ką mokslas nekalba. Mes tikime būtent tikėjimu.

41 Ir taip, mes prarandame mūsų šlovę, jeigu mes netenkame tikėjimo. Jeigu mes nutolstame nuo tikėjimo, tuomet mes įvedame bažnyčią į protinę sferą.

42 Ir labai dažnai pas žmones buvo toks mąstymas, kad kadangi susirinkimas didelis ir pas juos didžiulės bažnyčios, aukštos ir labai daug gražiai apsirengusių ir pasipuošusių žmonių, ir daug pinigų, kad jie gali sau tai leisti, mes dažnai manydavome, kad tai įkvepiančiai, kad tokia tai bažnyčia, tikriausiai, įkvėpta. Arba mes dažnai remdavomės į įvairius tarnautojus, kurie išvyksta į misionierišką veiklą ir turi didžiulius susirinkimus, minias žmonių, ir kartais mes galvojame, kad jie yra įkvėpimo ženklai. Bet tai nevisai taip. Tai žmogiškas įkvėpimas.

43 Bet tikrasis įkvėpimas ateina per Dievo valios vykdymą. Suprantate? Ar tai vienas, ar tiktai saujelė. Ar tai didžiulė bažnyčia, ar maža bažnyčia, neturi reikšmės. Ar jis įžymus, iškalbingas oratorius ar paprastas žmogus, kur vos žino abėcėlę, neturi reikšmės. Viskas priklauso nuo žinios, kurią jis atneša, ar įkvėpta ji Dievo Žodžiu.

44 Arba ji įkvėpta protiniais supratimais žmogiško įkvėpimo? Kai kurie žmonės gali gauti įkvėpimą nuo iškalbingo pamokslininko. Tai dar nieko nereiškia. Kartais jie įkvėpti tuo, kad žmogus tiek išlavintas, kad gali pilnai išguldyti savo mintį. Tai nereiškia, kad tai nuo Dievo. Suprantate?

45 Tiktai per Dievo nesibaigiantį, amžiną palaimintą Žodį mes galime gauti įkvėpimą, o jis duodamas Šventąja Dvasia. Tikėjimu mes gauname tai.

46 Dabar pagalvokime apie Mozę ir apie šią puikią porą jo gyvenime. Ir mes skaitome apie jo gimimą, kaip Dievas rūpinosi juo, bet Mozės gyvenime atėjo toks laikas, kada reikėjo padaryti pasirinkimą. Jeigu mes teisingai skaitome, mes randame, kad jis buvo faraono dukros sūnumi ir sosto paveldėtoju, ir būtų tapęs sekančiu faraonu Egipte. Taigi, jis kreipė dėmesį, kada žvalgydavosi, po to kai jis tapo pilnamečiu ir galėjo atsakyti už save, ir šlamo rezervuaruose dirbo tie vergai. Ir Mozė žiūrėjo pro rūmų langus į tuos pačius vergus, į kuriuos žiūrėjo faraonas, bet koks skirtumas buvo žvilgsnyje.

47 Šiandien ryte aš noriu pagrįsti šią mintį kelėtai minučių, ir tegu Dangiškas Tėvas prives tai čia iki kiekvienos širdies gelmės.
145 IŠTARTAS ŽODIS

Visas skirtumas tame, kaip žiūri į daiktus.

48 Didis evangelistas Džonas Sprolas, kuris buvo atverstas brolio Bosvorto tarnavimu, daugelis iš jūsų prisimena jį daug metų atgal “Rūsyje su JAV vėliava”. Jis sakė, kad kartą jis išvyko į kelionę, prieš jo mylimosios gyvenimo draugės ir žmonos mirtį. Jie buvo La Sall Loppense, Prancūzija. Ir man teko garbė pabuvoti tame pačiame mieste. Ir ekskursijos vadovas vedžiojo juos po sodus ir rodė jiems įvairius dalykus. Ir jie susidūrė su viena Viešpaties Jėzaus statula, nukryžiavimas. Ir ponas Sprolas kartu su savo žmona stovėjo iš toli, žiūrėdami į ją, ir savo širdyse kritikavo tai, kas, galbūt, buvo mintyse pas dailininką, arba, tiksliau, skulptorių, kada jis kalė iš akmens tokį siaubingą reginį, kas turėjo vaizduoti Viešpaties Jėzaus kančią ir meilę ir gailestingumą, bet kokiu visa tai atrodė grubiu ir neapdirbtu. Ir ekskursijos vadovas priėjo prie pono Sprolo ir pasakė: “Pone, aš manau, kad jūs kritikuojate šią Viešpaties Jėzaus statulą”.

Ir jis atsakė: “Taip”.

49 O tas pasakė: “Aš nė kiek nenustebintas, nes dauguma žmonių, kurie žiūri į ją, iš pradžių ją kritikuoja”.

50 Ir ponas Sprolas pasakė: “Bet aš nematau jokio gailestingumo arba įkvėpimo, žiūrint į tai, todėl aš stebiuosi, kodėl skulptorius padarė ją tokią”.

51 “Ir skulptorius…” Pasakė: “Pone Sprolai, su šia statula viskas gerai, ir pas skulptorių mintyse buvo tai, kas reikia. Bet visa problema yra jumyse. Svarbiausia tai, kaip jūs į ją žiūrite”. Ir jis paėmė jį ir jo žmoną už rankų ir privedė juos prie altoriaus prie šito paminėto kryžiaus papėdės. Ir jis pasakė: “Taigi, pone Sprolai, žvilgtelėkite dabar”. Ir kada jis pakėlė akis, jis pasakė, kad jam vos širdis nesustojo. Koks didžiulis skirtumas, stovėti iš toli ir žiūrėti į ją iš ten, ir priartėti ir pažiūrėti į ją taip, kaip ji buvo tam padaryta.

52 Tas pats su Dievu. Tas pats su tikėjimu. Svarbiausia, kaip jūs į tai žiūrite. Jeigu jūs žiūrite į tai kaip į kažkokią istorinę Bibliją, į tai, kas buvo ankstesniais laikais, tai jūs niekada negalėsite suprasti tikrąją Biblijos vertę. Reikia atsiklaupti ir paklusti šios Biblijos įsakymams, ir pažiūrėti į Ją Šventosios Dvasios akimis.

53 Šiandien ryte aš noriu paklausti šią auditoriją. Kokia mums šiandien nauda iš istorinio Dievo, jeigu Jis ne tas pats Dievas? Kokia nauda iš Dievo, Kuris paėmė Mozę ir darė per jį stebuklus, kuriuos jis darė, koks mums tikslas skaityti apie tokį Dievą, jeigu Jis ne tas pats ir šiandien?
TIKĖJIMU MOZĖ 146

Kokis nauda iš Dievo, Kuris galėjo išgelbėti žydų vaikus nuo įkaitintos krosnies, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Kokia nauda iš Dievo, Kuris teisė teisybę ir neteisybę ir bausdavo neteisybę, o teisybę laimindavo, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Dėl ko mes vaikštom į bažnyčią? Kodėl mes susilaikome nuo pasaulio dalykų, jeigu Jis ne tas pats Dievas to paties teismo ir tos pačios nuomonės, kokiu Jis buvo visada? Kokia būtų nauda iš Dievo, Kuris galėjo prisiliesti prie moters rankos, kuri degė kaip ugnyje nuo karštinės, ir karštinė liovėsi, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir dabar? Kokia būtų nauda tarnauti Dievui, Kuris galėjo pašaukti Savo draugą iš kapo, kuris jau keturias dienas buvo miręs, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien?

54 Tikėjimu mes tikime, kad vieną gražią dieną Jis pašauks mus iš žemės, netgi, jeigu mes vėl tapsime dulkėmis arbatos šaukštelyje. Kaip mes tai įrodome? Mes šito neįrodome. Mes tikime tuo. Mūsų neprašo kažką įrodyti. Mus prašo tikėti tuo.

55 Tikėjimu Mozė padarė tą ir aną. Ir kada Mozė, būdamas jaunu žmogumi, žiūrėjo pro rūmų langą į vergus, jis matė tą pačią krūvą pajuodusių, purvinų, murzinus purvynėje vergus, kurią matė faraonas.

56 O kada faraonas ir egiptiečiai žiūrėjo į juos, jie buvo viso labo krūva vergų. Tai viskas, kam jie tiko; tiktai tam, kad būtų žmonėmis, minkančiais molį, kad darytų iš molio plytas miestams, kuriuos statė faraonas. Tokiu būdu egiptiečiai ir faraonas žiūrėjo į vergus.

57 Bet Mozė, kada jis žiūrėjo į juos, pas Mozę buvo visai kitas žvilgsnis. Kada jis, praeidamas pro langą, matė dideles raukšles jų veiduose, ašaras, riedančias per skruostus, ir jų sulinkusius kūnus, jis žiūrėjo į juos kaip jį Dievo tautą. Jis nežiūrėjo į juos kaip į vergus. Jis žiūrėjo į juos kaip į išrinktą Dievo tautą.

58 O-o, kada aš keliauju iš valstybės į valstybę ir iš šalies į šalį, pamokslaudamas! Nuo to laiko kai aš išėjau pro šios mažos bažnyčios duris, esančia tarpdenominacine bendruomene, kur nėra jokio įstatymo, išskyrus meilę, jokios knygos, išskyrus Bibliją, ir jokio mokymo, išskyrus Kristų, aš stengiausi žiūrėti į Dievo vaikus ir į atstumtuosius kaip į Dievo išrinktą ir parinktą tautą. Aš neklausiu jų, ar jie priklauso Branhamo Maldyklai. Aš neklausiu jų, ar jie yra Metodistai, arba ar jie yra Presbiterionai, arba ar yra Sekmininkai, arba Nazariečiai, arba Šventaisiais Piligrimais. Aš tiesiog noriu žiūrėti į juos kaip į Dievo tautą. Ir matau jų darbus ir poelgius, kad jie yra Viešpaties Dievo tarnai. Ir mano širdis trokšta bendravimo su jais, nesvarbu kokia ant jų žymė. Aš tiesiog trokštu jų bendravimo. Aš myliu juos, nes aš žinau, kad jie Dievo tauta.
147 IŠTARTAS ŽODIS

59 Kada aš matau moterį einančią su ilga suknele ir su tvarkingai sušukuotais iš užpakalio plaukais, ir…ir padoriu rūbu; ir matau dar vieną jauną ponią, galbūt, tokio pat amžiaus, trumpais šortais; išvaizda galbūt ji du kartus gražesnė už tą moterį su ilgais plaukais, jeigu pažiūrėti šito pasaulio akimis, bet aš stosiu į tos merginos pusę, kuri apsirengusi kaip Krikščionė. [Brolis Branhamas vieną kartą pabeldė į kafedrą–Red.] Netgi, jeigu iš jos juokiasi ir vadina ja fanatike, bet aš stosiu į tą pusę. Iš išvaizdos ji gali būti ne tokia graži, kaip ta mergina, bet ji kažką mato. Tikėjimu ji mato Jį, Kuris neregimas, Kuris vadovauja jos gyvenimui.

60 Kada aš matau žmogų darbe, kurį pravardžiuoja “diakonu” arba “pamokslininku”, arba “fanatiku”, nes jis atsisako rūkyti ir gerti alų, ir vaikščioti į šokius, kaip visi likusieji, ir jį pravardžiuoja “fanatiku”, jis patinka man. Jis – mano brolis šioje Egipto žemėje, nuo šito mūsų širdis skuba apkabinti jį ir pasakyti: “Broli, mes – piligrimai ir keliauninkai šioje žemėje, ir aš trokštu bendrauti su tavimi”.

Mozė turėjo pasirinkti, pasirinkti tikėjimu.

61 Kiek jaunų žmonių stvertųsi už galimybės tapti faraono dukros sūnumi! Kiek jaunų žmonių stvertųsi už galimybės, kurią turėjo Mozė, mėgautis visais malonumais ir šito pasaulio prabanga, tapti Egipto karaliumi, visas pasaulis būtų prie jo kojų! “Kaip tai kvaila, – galbūt, galvojo jauni jų laikų žmonės, – kada Mozė nusprendė stoti kartu su trokštančia ir kenčiančia Dievo tauta”.

62 Kodėl jis tai padarė? Tikėjimu, pakėlęs savo akis, jis žvelgė už šito pasaulio prabangos ribų. Jis žvelgė už nuodėmingų malonumų ribų. Ir Biblija sako, kad jis buvo tvirtas, kadangi tikėjimu matė Jį, Kuris neregimas, ir jis pasirinko tarnauti Tam Dievui, nežiūrint į tai, kas vyko. [brolis Branhamas pabeldė į kafedrą–Red.]

63 Nieko nepasikeitė. Daugelis iš mūsų galėtų eiti, kaip mes pasakytume, geresnį pastatą. Galbūt, mes galėtume mėgautis bendravimu ir malonumais, sėdėdami ant geresnio bažnyčios suolo. Mes galėtume būti žymiai populiaresniais, jeigu gertume ir rūkytume, rengtumėmės ir elgtumėmės, kaip šitas pasaulis. Bet kame reikalas? Jūs pakėlėte savo akis, ir tikėjimu jūs regite Jį, Kuris neregimas, ir atsistojote kartu su paniekintais ir taip vadinamais šventaisiais šitos dienos .......... Nes tikėjimu mes matome Jį, Kuris neregimas, nusprendęs kęsti persekiojamus ir kentėjimus.

64 Aš nesakau žmonėms, kad jie turi pasirinkti nemalonumus. Aš nesakau, kad jūs turite pasirinkti kentėjimus. Būtų nežmogiška taip daryti.
TIKĖJIMU MOZĖ 148

Bet jeigu kentėjimai guli pareigos įvykdymo kelyje, tuomet priimkime jį, kada jis ateina. Aš nenoriu, kad jūs darytumėte tai, dėl ko kažkas juoktųsi iš jūsų. Aš nenoriu, kad jūs kalbėtumėte įvairius dalykus, kad aš…“Aš priklausau bažnyčiai, kuri netiki į tą ir aną, į pasaulietišką” ir taip panašiai, kad žmonės paskui iš jūsų juoktųsi. Jūs patys užsitraukiate tai. Aš nesakau, kad jūs išeitumėte čia, elgtumėtės nesusivaldančiai ir įpultumėte į kažkokius kraštutinumus. Aš nenoriu, kad jūs tai darytumėte, kad kažkas kalbėtų, kad jūs fanatikas. Jūs patys užsitraukiate tai. Bet jeigu tai guli jūsų pareigos kelyje prieš Dievą, tai tegu pasaulis sako, ką jis nori pasakyti. Jūs gyvenate toliau.

Jūs pasirenkate. Kiekvienas vyras ir moteris turi padaryti jį.

65 Kas, jeigu faraonas pamatytų tai, ką matė Mozė? Jis matė tautos kentėjimus. Jis žinojo, kokią reikėjo užmokėti kainą. Bet tikėjimu jis pasirinko tai, negu tenkintis nuodėmingais malonumais.

66 Galbūt, čia sėdi jaunos mergaitės, žavingos jaunos mergaitės. Pasaulis nori pasakyti jums: “Padaryk tą ir aną. Tu graži. Tavo tokia patraukli figūra. Tu turi ją rodyti”.

67 Bet, mano sese, pakelk savo akis ir pažvelk virš šito į Jį, Kuris pasakė: “Moteris, dėvinti drabužius, kurie priklauso vyrui, yra pasibjaurėjimas”.

68 Jeigu vyrai iš jūsų bendruomenės žmonių, jeigu moterys, su kuriomis jūs bendraujate, pasakytų: “Apkirpk šiuos ilgus plaukus. Taip bus vėsiau. Tuomet bus viena, kita ir trečia”. Arba: “Tau tai geriau tiks”. Neklausykite šito!

69 Pakelkite savo akis ir tikėjimu pamatykite Jį, Kuris pasakė: “Moters plaukai yra jai šlovė, ir ji neturi jų kirpti”.

70 Jeigu jie sako: “Tai bus populiariai. Tu turėsi geresnius santykius darbe arba su savo viršininku, jeigu gersi visuomenėje. Jeigu tu rūkysi cigaretes, kaip visos kitos moterys, tai turėsi geresnę visuomeninę padėti savo rajone”.

71 Tikėjimu pakelkite savo akis ir žvelkite į Jį, Kuris pasakė: “Sutepk šį kūną, ir Aš sunaikinsiu jį”. Tikėjimu mes tikime visam tam. Tai ne tas, ką jūs matote. Tai tas, kuo jūs tikite. Tikėjimu Mozė darė tai.

72 Šitame vaikščiojime tikėjimu ateina toks laikas, kada reikia pasirinkti.

73 Lotas padarė tą apgailėtiną klaidą, kurią darome mes. Labai dažnai mes pasirenkame dėl savo gerovės. Mes renkamės tai, kas būtų geriau.
149 IŠTARTAS ŽODIS

74 Jeigu kartais bažnyčioje prasideda smulkus ginčas, ir kažkas sako: “Diakonas arba pastorius stovi šioje pusėje”. Nežiūrėkite į tai. Žiūrėkite į tai, kas teisu. Atsikratykite šito ir priimkite ir tuos ir kitus. Štai kaip pamaldu.

75 Yra pasirinkimas. Ir mes renkamės dėl pačių savęs. Mes renkamės tai, kas mums gerai.

76 Bet Mozė pasirinko kentėjimus ir gėdą, kad jis galėtų gyventi su Dievo tauta. Pagalvokite apie tai dabar. Paklausykite: “Pasirinko Dievo tautos kentėjimus ir laikė tai didesniu turtu, nes jis buvo tvirtas, matydamas Jį, Kuris buvo neregimas”.

Todėl, vieną kartą Lotas turėjo pasirinkti.

77 Ir šiandien ryte gali atsitikti taip, kad čia sėdi tie vyrai ir moterys, kurie padarys savo galutinį pasirinkimą. Šiandien jūs tokie, kokie jūs esate, nes kelėta metų atgal jūs nusprendėte būti tokiais, kokie jūs dabar. Ir ką jūs pasirenkate dabar, nulems tai, kokiais jūs būsite lygiai po penkių metų. Lygiai po penkių metų jūs galite būti misionieriu. Lygiai po penkių metų jūs galite būti įžymiu Krikščioniu.

78 Arba lygiai po penkių metų jūs galite būti pragare, nes jūs priėmėte neteisingą sprendimą. Lygiai po penkių metų jūs galite valyti spjaudykles bare. Lygiai po penkių metų jūs galite būti prostitute gatvėje.

79 Arba jūs galite būti vyru arba moterimi, kurie yra mylimos bendruomenės dalimi, nes jūs pasirinkote Kristų. Lygiai po penkių metų jūs galite būti Šlovėje, išeidami į Paėmimą, nes šiandien jūs padarėte pasirinkimą.

80 Bet jūs turite pasirinkti. Ir nežiūrėkite į tai, ką jūs matote. Pasirinkite tai, ką jūs matote tikėjimu. Viena, kas užsiskaitys, – tai tas, ką jūs pasirinksite tikėjimu.

81 Lotas, kada jis turėjo pasirinkti. Abraomas davė Lotui pasirinkimą.

82 Ir Dievas duoda jums pasirinkti. “Pasirink tą dieną, kam tu tarnausi”. Edeno sode buvo pažinimo medis ir Gyvybės Medis. Žmogui buvo duota privilegija pasirinkti iš dviejų tai, ko jis norėjo. Tas pats ir šiandien. Jums duota privilegija, laisvas moralinis pasirinkimas, pasirinkti tai, ką jūs norite pasirinkti. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.]

83 Aš patariu jums nežiūrėti į šių dienų dalykus, supančius jus,
TIKĖJIMU MOZĖ 150

į populiarumą ir prabangą, kuriuos jūs galėtumėte turėti. Bet geriau pasirinkite tikėjimu Jį, Kuris duoda pažadus, kad vieną kartą Jis ateis ir ištaisys visokią neteisybę, ir duos jums Amžiną Gyvenimą, ir prikels jus. Nesvarbu, jeigu stosite ant paniekos verto kelio su Viešpaties mažutėliais, padarykite šitą pasirinkimą. Jeigu aplink problemos, jeigu problemos šalyje, jeigu problemos bažnyčioje, jeigu problemos namuose, nesvarbu kur jos, pasirinkite: “Tikėjimu aš tarnausiu Dievui. Aš nusižeminu širdimi Jo Akivaizdoje. Aš stosiu ant kelio su Dievo vaikais. Aš matau jos paniekintus ir atmestus, išvarytus ir apjuoktus, bet aš vis tiek stovėsiu savo reikiamoje vietoje. Aš pasiliksiu ištikimu. Ir kada jie verkia, aš verksiu su jais. Ir kada jie liūdi, aš liūdėsiu su jais. Kaip jie gyvena, taip ir aš gyvensiu”.

84 Kaip Noomė pasakė…Tiksliau, Rūta pasakė Noomei: “Tavo keliai bus mano keliais. Mano keliai bus tavo keliais. Kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Kur tu eisi, ir aš eisiu. Dievas, Kuriam tu tarnauji, bus mano Dievu”. Pasirinkite, netgi, jeigu tai nudirs kailį nuo jūsų sąžinės ir atsistokite ant kelio su paniekintais Viešpaties mažutėliais, ir likite ištikimais tarnaujant darbinėje veikloje ir reikiamoje vietoje.

85 Lotas apsižvalgė aplink. Jis pasakė: “Aš turiu pasirinkimą”. Ir jis pažvelgė Sodomos link. Jis pamatė, kad tie apaugę žole laukai buvo geriau to, ką matė Abraomas, ir kur buvo Abraomas. Jis pamatė galimybę ganyti savo galvijus, turėti labiau riebius ir geresnius gyvulius.

86 Aš tikiuosi, kad nieko neskriaudžiu. Bet tokia pozicija buvo daugumos pamokslininkų, einančių į kompromisą su Evangelija, manydami, kad uždirbs tame daugiau pinigų. [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.] Taloną pietums! Man geriau gyventi nederlingoje žemėje, valgyti, gerti iš upelio ir maitintis džiūvėsiais, negu eiti į kompromisą su tikrumu mano tikėjimo į gyvojo Dievo Žodį. Aš stosiu į tą kelią.

87 Kai kurie sakė: “Billai, kas vyksta su tavo susirinkimais, juose per daug Sekmininkų”. Tai pasakė vienas žymus denominacijos tarnautojas.

Aš pasakiau: “Aš jūsų denominacijos finansuos mano susirinkimus?”

88 Neseniai buvo straipsnis, mano manymu, žurnale Žvilgsnis. Ir autorius ten pasakė, kalbėdamas apie Sekmininkus. Jis pasakė: “Šiandien Sekmininkiška bažnyčia – tai pati greičiausiai auganti bažnyčia pasaulyje”. Kodėl? Nes vyrai ir moterys pakėlė savo akis ir pažvelgė tolin.

89 Ir autorius taip pat išsakė komplimentus Sekmininkams.
151 IŠTARTAS ŽODIS

O-o, žinoma, jis pasakė: “Kai kurie iš jūsų nueina į kraštutinumus ir taip toliau. Bet metodistai garbina mokymą. Jie garbina Dievą pagal mokymą. Baptistai ir Presbiterionai daro tą patį. Bet Sekmininkai garbina pagal Jo Bibliją”.

90 Tikėjimu mes matome pažadą. Aš dalinuosi su jais savo likimu, nesvarbu kiek juos smerkia, aš vis tiek vienas iš jų. Negi, jeigu juos apjuokia ir pas juos pakilimai ir kritimai, kaip pas Izraelį, aš nė už ką nenoriu stovėti su melagingu pranašu ant kalno šlaito, su Baalamu, ir bandyti prakeikti tai, ką Dievas palaimino. Nes toje stovykloje yra suduota Uola ir kraujuota Auka, ir Ugnies Stulpas. Kur jie bebūtų, tai veda juos į priekį į pergalę, ir jie turi prie jos prieiti, nes jie yra pažadėta tauta, kuri vaikšto tikėjimu. Netgi, jeigu jie nėra denominacija, jie klajojo visur, taip ir Dievo tauta. Bet aš noriu atsistoti su jais ant šio kelio, prisijungti prie jų eilių; ne prie jų denominacijų, bet prie jų pažado aplink Amžinosios Dievo Dvasios paliepimų, juk aš tikėjimu gavau krikštą Šventąja Dvasia. Tepadeda man Dievas visada turėti tokį požiūrį.

91 Atkreipkite dėmesį. Kada jie keliavo toliau, mes matome, kad Lotas pamatė galimybę įsigyti riebius gyvulius, daugelis mato galimybes įsigyti storesnes pinigines. Daugelis mato galimybes užimti geresnę padėtį visuomenėje. Jis pamatė galimybes užsidirbti dar kelėta dolerių. Jis pamatė galimybes tapti miesto meru. Būdamas tokiu svetimšaliu ir gana protingu žmogumi, kokiu buvo jis: “Galbūt, aš tapsiu svarbiausiu žmogumi mieste”. Jis pamatė galimybes, nes jos buvo suteiktos jam. Bet jis nematė tos ugnies, kuri turėjo sunaikinti tą žemę. Jis nesureguliavo to, kad toje žemėje buvo pilna nuodėmės, ir Dievas turėjo ją sunaikinti.

92 Ir šiandien žmonės stengiasi nuraminti save, sakydami: “Tu…”

Aš pasakysiu: “Tu Krikščionis?”

93 Jie sako: “Aš amerikietis”. Tai tas pats, kaip bandyti varnai įkalti į galvą, kad ji varlė. Tas čia išvis ne prie ko. [Brolis Branhamas ploja delnais–Red.]

94 Ji turi būti sunaikinta, nes Dievas teisus. O jeigu Amerikai gerai pasibaigs su jos nuodėmėmis, tai teisingas ir suvenerus šventas Dievas privalės prikelti Sodomą ir Gomorą ir atsiprašyti jų dėl jų sudeginimo dėl jų nuodėmės; jeigu Jis leis, kad tai mums gerai baigtųsi.

95 Jeigu Jis leis jums eiti į Dangų dėl jūsų neteisingų darbų pagrindo, tai Jis privalės prikelti Ananiją ir Sapfyrą, ir suteikti dar jiems vieną galimybę. Žinoma, turėtų. Bet Jis teisingas. Ananijas matė savo pinigus. Petras matė Kristų.
TIKĖJIMU MOZĖ 152

96 O-o-o-o! Lotas nematė savo vaikų tame mieste sunaikinimo.

97 Daugelis iš jūsų šiandien laikosi už šių senų formalių mokymų ir viso kito, jūs nematote nepilnamečių nusikalstamumo ir jūsų vaikų sunaikinimo. Jūs nematote savo dukros viešuose namuose. Jūs nematote savo sūnaus girtuoklio ir kur nors prie kortų stalo.

98 “Nes ji gerai drėkinama”. Ir prie nuodėmės neprisiliečia. Jis nematė savo žmonos, visos visuomenės galvos, paverstos į druskos stulpą, kada jis žvelgė. Jis nematė savęs tik per stebuklą išgelbėjusios savo gyvybę kažkokiame miestelyje. Jis nematė šito, nes jis žvelgė tik į tai, ką matė prieš save.

99 Bet Abraomas, jis neatkreipė dėmesio į gerai drėkinamą žemę [Brolis Branhamas beldžia į kažką–Red.], nes jis pakėlė akis ir pamatė rytojaus dieną, nes jis paveldės viską. Šiandien tikras Krikščionis pakelia savo akis ir mato Kristaus pažadą. “Palaiminti romieji, nes jie paveldės viską. Jie paveldės žemę”. Tikrasis Krikščionis tikėjimo pakelia akis ir mato tai. Pravardžiuokite jį kaip norite. Jis pakėlė savo akis. Ir kada jis tai padarė, Dievas pasakė: “Abraomai, pereik per šią žemę, jis visa tavo”. Tikėjimu Abraomas tai padarė; tas pats tikėjimas, kurį turėjo Mozė.

100 Vienas aiškintojas parašė, pasakęs štai ką. Aš pagalvojau, kad tai patys nuostabiausiai žodžiai. Kad Arba-… “Mozė pasiėmė kas geriausia pasaulyje ir tai padėjo ant vienos svarstyklių lėkštės; ir kas blogiausia religijoje ir padėjo tai ant kitos lėkštės; ir blogiausia religijoje persvėrė kas geriausia pasaulyje”.

101 Tas pats ir šiandien, jeigu mus pravardžiuoja viskuo, kuo galima pravardžiuoti, “fanatikais” arba “Dieviškaisiais gydytojais”, arba “šventais šuoliuotuojais”, arba kuo benorėtų pravardžiuoti. Blogiausia, ką mes turime, persvers geriausia, ką pasaulis gali sau leisti. Nori, kad vadintų “senamadžiais, atsilikusiais, fanatikais”. Tai persvers kas geriausia, ką šėtonas gali jums pasiūlyti. Tai jau tikrai.

102 Mozė laikė Kristaus paniekinimus. Jis numatė Kristų. Vėliau jis kalbėjo apie Jį labai įkvėpiančius žodžius. Suprantate? “Viešpats Dievas jūsų pakels jums pranašą, panašų man”. Jis žinojo. Jis numatė Jį, ir jis laikė Jo paniekinimus didesniu turtu, negu visą šito pasaulio prabangą.

103 Drauge Krikščioni, ar negali tu šiandien padaryti tai? Ir visoje šio pasaulio prabangoje ir populiarume, tikėjimu mes matome Jį, Kuris pažadėjo. Ir šiandien blogiausia bažnyčioje, visame jos stovyje, tačiau persvers viską, ką gali jums pasiūlyti šėtonas. Netgi jai mes susiskaldę, jeigu mes suskaldyti į dalis,
153 IŠTARTAS ŽODIS

jeigu mes sumaištyje ir susiskirstę denominacijose ir fanatizme, tai persvers viską, ką gali jums pasiūlyti šėtonas. Žinoma.

104 Jis laikė Kristaus paniekinimus didesniais turtais, negu viso Egipto lobiai. Tada jis turėjo kažką padaryti. Jis paliko Egiptą. O-o, aš mėgstu šį išsireiškimą. Jis paliko Egiptą. Matote, jis žiūrėjo pro tą patį langą, bet jis žvelgė visai ne taip, kaip faraonas. Kas, jeigu faraonas būtų galėjęs pamatyti savo pabaigą? Kas, jeigu faraonas būtų pamatęs savo šalį paskandinta? Mozė matė tai. Kaip? Mokslu? Tikėjimu Mozė matė tai. Jis viską darė tikėjimu [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.], nes Dievas pažadėjo Abraomui, jo tėvui, kad Jis…Jis aplankys šitą tautą po keturių šimtų metų ir išves juos. Ir tikėjimu Mozė tikėjo tam Žodžiui, kurį pasakė Dievas, ir tikėjimu žinojo, kad jis yra išrinktas vadas, kad išvestų juos. Jis žinojo, ant ko stovėjo. Jis užėmė vietą šlamo duobėje, kur minkė molį, ir laikė Kristaus paniekinimus didesniu turtu, negu sėdėti Egipto soste. Jis atsistojo… Jis nesakė: “Aš juos užjaučiu”. Jis atsistojo į jų vietą ir nuėjo su jais! Šlovė…Jis atsistojo į jų vietą. Mes nuėjome kartu su jais.

105 Nenuostabu, kad įkvėptas autorius pasakė:

Aš su Dievo paniekintais eisiu.
Aš pradėjau su Jėzum,
Dabar aš viską praeisiu.
Aš kelyje į Kanaano šalį.
(Žinoma.)

106 Mozė. Kažkas pasakė, kad Mozė labiau norėjo, kada jis galėjo būti faraono sūnumi ir turėti šito pasaulio prabangą, jis labiau norėjo būti Abraomo sūnumi, negu būti faraono sūnumi. Abraomo sūnumi, paniekinto, negu būti faraono sūnumi, karaliaus.

107 Man geriau būti Viešpaties Jėzaus sūnumi ir Jo bendratarniu, ir atsistoti kartu su atstumtaisiais šito pasaulio žmonėmis, negu būti šių didžių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu arba būti Elviu Presliu, arba Pet Bunu, arba kuo jūs benorėtumėte tapti. Aš stosiu ant to kelio.

108 Jauni žmonės turi atsistoti ant to kelio. Vietoj to, kad būtų Meri Pikford arba kažkokia elegantiška mergužėle, atsistoti ant kelio su keliais Viešpaties paniekintais.

109 Man geriau būti pamokslininku už kafedros, pamokslaujančiu neaprėpiamus Kristaus turtus, negu būti Holivudo kino žvaigžde arba didžiausiu žmogumi žemėje. Netgi, jeigu tektų alkti, elgetauti arba ką man betektų daryti.
TIKĖJIMU MOZĖ 154

Aš atsistosiu ant kelio su Viešpaties žmonėmis. Tikėjimu aš darau tai. Man pasitaikė galimybė. Bet, iš Dievo malonės, aš iki šiol matau tikėjimu.

Į ją tikėjimu kiekvienas įeis;
Ir Gelbėtojas veda į Dangų
Savo išpirktą ištikimą tautą.

110 Neseniai pajamų mokesčių rinkėjas pasakė: “Kodėl tu atidavei savo namą šiai bažnyčiai? Kas privertė tave atiduoti namus, kainuojantį dvidešimt penkis tūkstančius dolerių, tai senai sugriuvusiai šventyklai?”

111 Aš pasakiau: “Aš padariau tai ne dėl bažnyčios. Bet dėl žmonių, kurie joje”. Aš neturiu nieko iš šito pasaulio gerybių. Kiekviena kapeika iš tų pinigų, kuriuos aš ėmiau, atiduodama šiai bažnyčiai. Kodėl? Mano tikėjimas nukreiptas į Dievą, o ne į šio pasaulio turtus. Aš pririštas prie aukščiausiojo. Ir aš tikiu, kad ir visi jūs irgi, jeigu jūs susitaikėte su Dievu. Tai tiesa, jūs irgi. Mes tikėjimu priimame. Mes tikėjimu tikime Dievu.

112 Mozė, jis turėjo pasirinkti. O po to jis turėjo, po to kai pasirinko, jis turėjo tada stovėti už tą tikėjimą, nes jis nebijojo karaliaus rūstybės. Jis turėjo teisę bijoti karaliaus rūstybės, bet jis nebijojo. Jis nepadarė šito, nes jam reikėjo įvykdyti užduoti, ir jis vykdė tarnybines pareigas. Ir jo nejaudino, ką pasakė apie karalius. Jis vis tiek nuėjo šituo keliu.

113 Taigi, žinoma, kada faraonas pamatė, kad patyrė nesėkmę, jis panoro duoti Mozei ir vaikams… Jis pasakė: “Gerai, aš pasakysiu jums, ką aš padarysiu. Jūs visi pasilikite šioje žemėje, eikite ir aukokite jūsų auką Dievui”.

114 Tokiu būdu veikia šėtonas. “O-o, tu gali būti religingu. Kodėl gi tau nenueiti ir neprisijungti prie bažnyčios? Tu neturi daryti visų šitų dalykų”. Vyras sako savo žmonai…

115 Žmona sako: “Vyre, aš gavau išgelbėjimą. Jokio daugiau manikiūro arba lūpų kosmetikos ir taip toliau. Su tuo baigta. Jokių daugiau vakarėlių. Aš padariau galą tam! Aš skirsiu laiką Žodžio skaitymui, rūpindamasi namais”.

116 “Paklausyk, brangioji. Tu…tu gali būti religinga, gerai. Paklausyk, tu eik štai į šitą. Tu nuėjai ne į tą bažnyčią”.

117 Ne, netiesa. Jūs būtent toje, kurioje reikia būti. Jeigu jūsų pamokslininkas pamokslaus tai jums, tai jūs turite stovėti tame. Patikrinkite iš Raštų ir pažiūrėkite, ar ne taip yra.
155 IŠTARTAS ŽODIS

118 “O-o, – sako, – vaikščiok štai čia. Čia jie ne…jie neturi šito daryti. Supranti? Čia jie šito nedaro”. Būtent taip: “nereikia eiti labai toli”, bet jis nenori, kad jūs išeitumėte iš šios žemės. Būtent taip elgiasi šėtonas. Jis nenori, kad jūs pasitrauktumėte nuo pasaulietiškų dalykų; tiesiog įneša pasaulį į bažnyčią.

119 Neseniai važiavau keliu ir įjungiau radiją. Ir ten dainavo dainą, ir aš klausiau, man teko paklausyti vos ne visą dainą, prieš man pasakant, ar buvo tai visiškai religinė daina ar tai velnias stengiasi nuleisti Dievo dalykus iki šio pasaulio lygio. Taip negalima daryti! Dieve pasigailėk!

120 Manęs nejaudina, kiek visų gerų religingų dainų albumų išleidžia Elvis Preslis. Jis vis tiek apsėstas demono. Jis nuvedė į pragarą daugiau vaikų, negu visi pasaulio filmai, kurie man tiktai žinomi šiuo laiku. Pet Bunas ir visi likusieji, jis priklausė Kristaus bažnyčiai; o Elvis Preslis – Sekmininkams; tai Judas Ikarijotas tų žmonių akyse. Šėtonas stengiasi nuleisti aukštesnius Dievo dalykus, kad jie galėtų sumaišyti juos čia žemai. Žmonės nepakelia akių į Aukštybes, į Tai. Jie tiesiog žiūri čia, sakydami: “Tai juk tas pats”. Tai ne tas pats. Išeikite iš šios žemės.

121 Pasakė: “Jūs galite išeiti tiktai kelioms dienoms. Ir jūs eikite, pasilikdami šioje žemėje”. Žinoma, jis žinojo, kad jie sugrįš. Po to jis pamatė, kad iš šito nieko neišeis, todėl jis sugalvojo kažką kito. Jis pasakė: “Aš pasakysiu jums, ką jūs padarysite. Jūs eikite ten, kur norite, bet jūs palikite visas savo žmonas, visus savo vaikus ir visus savo galvijus čia. Palikite juos čia ir eikite”. Nes jis žinojo, kad jie paliks ten savo mantą, kuri patrauks juos atgal.

122 Būtent tai ir šnibžda jums šėtonas. Kol jūs leidžiate kai kuriems pasaulio dalykams kabėti ant jūsų, jūs ir toliau norite rūkyti, norite gerti, norite rengtis, kaip pasaulyje. Tai viskas, ko nori šėtonas.

123 Aš labai dažnai girdžiu apie atsimetusius. Aš netikiu, kad yra tiek daug atsimetimo, kaip mano žmonės. Jie tiesiog palieka Egipte labai daug turto, kuris įvilioja juos atgal, štai ir viskas. Atsimetimas – tai ne tas, ką apie tai kalba. Jūs palikote ten už savęs labai daug pasaulietiškumo, kas įvilioja jus.

124 Broli, įtikinu tave, vidurnaktį, kada Izraelis pasiruošė, jie surinko viską, ką jie turėjo šiame pasaulyje, ir buvo pasiruošę iškeliauti.

125 Dieve, siusk mums tokį prabudimą. Mes susirenkame viską ir ruošiamės eiti. Pasigirsta vidurnakčio balsas: “Išeikite pasitikti Jo”. Jums geriau susirinkti visus daiktus.
TIKĖJIMU MOZĖ 156

Tegu niekas iš šio pasaulio nesuvilioja jus atgal, jokie ryšiai, kurie suriša jus. Ruoškitės. Pasiruoškime, mes išeiname.

126 Ir jūs žinote ką? Įtikinu jus, jie buvo taip tikri Dievu, kad vidurnaktį faraonas buvo taip sujaudintas, jis pasakė: “Išsinešdinkite! Išsinešdinkite ir išeikite. Paimkite viską, ką jūs turite, ir eikite!”

127 Aš taip laimingas, kad žmogus gali gyventi taip arti Dievo, kad šėtonas nežino, ką su juo daryti. Teisingai. Išeikite! Nešdinkitės! Klausykite Dievo!

128 Tikėjimu jis matė pažadą. Molio minkytojas arba ne molio minkytojas, jis stojo į kelią su dauguma Viešpaties paniekintųjų. Faraonas pasakė: “Paimkite viską, ką jūs turite, ir nešdinkitės iš čia! Aš nežinau, ką su jais daryti”. Tikėjimu jis buvo taip ištikimas Dievui.

129 Tikėjimas darys stebuklus, jeigu jūs pasiliksite ištikimi Dievui. Tikėjimu mes matome Jį.

Mūsų laikas baigėsi; jau užtęsėme.

130 Bet šiandien ryte tikėjimu pakelkite akis. Nežiūrėkite į tai, kas supa jus, į šita šiandieninį pasaulį, bet žvelkite ir žiūrėkite į Jį, Kuris duoda pažadą. Biblija sako: “Dabar mes nematome visko aiškiai, bet mes matome Jėzų”. Žiūrėkite šiandien ryte į Jį ir jūsų keliai pasikeis.

131 Kol mes lenkiame minutei galvas maldai. Tegu Viešpats prideda Savo palaiminimų Žiniai.

132 Pagalvokite dabar savo širdyje. Ar žiūrėjote jūs į šito pasaulio dalykus? Ar matote jūs Jėzų tikėjimu? Ar žiūrite jūs į savo populiarumą, į savo bažnyčią? Kokia jūsų visuomeninė padėtis pasaulyje? Arba jūs matote Jėzų, Kuris užjausdamas pasodino Save danguje Galybės dešinėje, Kuris nukentėjo kaip kankinys, teisusis už neteisiuosius? Ar negalite pakelti savo akis ir pamatyti ten Gyvybės Medį? Tuomet palikite šį mokslo pažinimo medį ir tarnaukite Jam.

133 Jūs norite, kad jūs paminėtų maldoje, prieš man pasimeldžiant? Pakelkite savo ranką su bet kokiu prašymu, kurį jūs galite turėti. Tepalaimina jus Dievas. Jis mato visas jūsų rankas.

134 Jeigu jūs nusidėjėlis, tai pakelkite dabar akis ir pažiūrėkite. Jeigu jūs buvote abejingi, jeigu jūs turėjote nereikšmingus ginčus ir kitas smulkmenas, tai kokią turi reikšmę? Kartą jūs mirsite. Kokią dieną? Galbūt šiandien!
157 IŠTARTAS ŽODIS

Jūs nežinote. Lygiai po valandos jūs galite būti pragare, arba jūs galite būti Danguje. Bet jūs turite pasirinkti dabar. Jeigu jūsų gyvenime yra tai, kas neteisinga, tai pasirinkite dabar tikėjimu.

135 Jūs pasakysite: “Jeigu aš galėčiau suvesti sąskaitą su ja! Jeigu aš galėčiau atsilyginti su juo!” Nesvarbu ką jie padarė, pasirinkite Gyvenimą. Pasirinkite Gyvenimą.

136 Nes Jėzus pasakė: “Jeigu iš visos širdies jūs neatleisite kiekvienam žmogui jo nusižengimą, tai ir jūsų Dangiškas Tėvas neatleis jums”. Tad tiesiog įsisavinkite tai kaip reikia. Jeigu jūsų širdyje yra nors kažkas prieš kurį nors žmogų, nusidėjėlį arba šventą, tai mums gresia pragaro ugnis.

137 Dabar pakelkite savo akis. Ką jūs matote, savo priešą? Arba jūs regite savo Gelbėtoją? Į ką jūs žiūrite šiandien ryte?

138 Jeigu jūs sergate ir jūsų daktaras sako, kad jūs negalėsite pasveikti, pakelkite savo akis į kryžių, kur Jis buvo sužeistas už mūsų nuodėmes, Jo randais mes išgydyti. Nežiūrėkite į tai, ką sako daktaras, jis veikia moksle. Tikėjimas veikia Dvasios ir Dievo sferoje. Dabar pagalvokime apie visa tai, kol jūs pakėlę savo rankas. Dievas pamatė jas.

Melsimės. [Broli Branhamai daro pauzę–Red.]

139 O Amžinas Dieve, dabar šito garbinimo tyloje, kada išėjo Žinia, neleisk toms Tavo Žodžio sėkloms, Viešpatie, kristi į akmenuotą dirvą. Neleisk šiai Žiniai, Viešpatie, kristi ant dyglių, akstinų, kad šio gyvenimo rūpesčiai (kaip Lotui) nenustelbtų jo iki galo, būtu atmesta. Bet, o palaimintasis Dieve, tegu ji kris į gerą, derlingą žemę, į atgailaujančią širdį. O taip pat ir į mano, Viešpatie, kad mes visi žiūrėtume per Dievo veidrodį ir matytume atmestą Viešpaties Jėzaus Bažnyčią, atmestus žmones, atmestą kelią, ir tegu mes eisime šiuo šlovingu keliu.

140 Kaip Mozė, jis nežinojo, kur jis ėjo. Žmonės nežinojo, kur jie ėjo. Jie nežinojo, kur eiti. Jie tiesiog išėjo.

141 Ir o Viešpatie Dieve, kada groja šį nuostabų himną, tikėjimu mes matome iš toli tą Šalį. Tegu tiesiog dabar vyrai ir moterys, esantys čia, negalvoja apie tai, ką pasakys šis pasaulis, arba kaip jiems eiti. Tegu jie tiesiog pakils dvasia ir eis.

142 Mozė sekė Šviesą, ir Ji nuvedė jį į pažadėtą žemę. Nežinojo, kur jis eina, bet jis tiesiog ėjo Šviesoje į tą šalį, kuri nuostabesnė už dieną.
TIKĖJIMU MOZĖ 158

143 Dovanok šiandien, Viešpatie, kad daugelis čia eitų Žinios Šviesoje ir Šventosios Dvasios bendravime, ir su Bažnyčia; Bažnyčia, Pirmagimiais, naujai gimusiais kūdikiais, kurie priėmė Kristų ir buvo pripildyti Šventąja Dvasia, vedami Dvasios. Tegu mes kartu eisime šitame aplink Dievo įsakymų bendravimą; tarnaudami Jam krikšte, paklusnume Jo mirtyje, palaidojime ir prisikėlime. Tegu mes tarnausime Jam pagal Jo paliepimus: “Laukite Jeruzalėje, kol nebūsite aprengti Jėga iš Aukšto”. Tegu mes tarnausime Jam Dieviškajame išgydyme, melsdamiesi už ligonius. Tegu mes tarnausime Jam vakarienėje, duonos laužime, su nuoširdžia širdimi, bendraudami aplink Dievo Žodį. Tegu mes tarnausime Jam pagal visus Jo Dieviškuosius įsakymus, kol nepamatysime tos Žemės. Dovanok tai, Viešpatie. Išgirsk dabar mūsų maldą, kada mes atiduodame visa tai Tau, Viešpaties Jėzaus Vardu.

144 Dabar nulenksime mūsų galvas, tyliai, lėtai sugiedosime šią giesmę. Tai garbinimas. Žinia pasibaigė. Niekas neišeina. Tiesiog būkite tyloje. Garbinkime.

145 Žinia – tai pataisymas. Pagalvokite dabar, ką jūs padarėte, ką jums reikėtų padaryti, kad padarytų jus tokiais, kokie jūs dabar. Šiandien jus kažkas kaltina todėl, kad vakar jūs kažką padarėte. Kas su tuo bus rytoj? Ištaisykite tai šiandien, ir rytoj jūs būsite laisvi. Suprantate? Jūs turite pasirinkti. Kaip jūs galite jį padaryti? “Tikėjimu aš išsilaisvinu dabar nuo visko. Dabar aš išsilaisvinu, ir kartą aš nueisiu Ten”.

Greitai Jis mus įves
Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą…

Dabar tiesiog garbinkite Viešpatį savo sieloje.

Greitai Jis mus įves,
Mes sutiksime tą paniekintą Bažnyčią.
(Sunku eiti, bet sykį mes susitiksime.)

Ten ir giedosime be pabaigos,
Su šventaisiais šlovinsime
Už Tėvo meilę ir dosnumą,
Kas spindi mums diena…

Su nedaugelį Viešpaties paniekintųjų, tikėjimu aš pasirenku.

Greitai Jis (greitai Jis) mus…(mus įves)
Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą. (mūsų gimtą.)
159 IŠTARTAS ŽODIS

Greitai Jis (greitai Jis) mus įves
Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą.
Iš toli mums spindi…

Tiesiog garbinkite Jį. Tai garbinimas.

…tikėjimu…
Tikėjimu aš pasirenku.
O Gelbėtojau…

146 Aš matau ten visus Viešpaties; Brolį Džordžą, brolį Siuvardą, visus šventuosius.

…paniekinta ištikima tauta. (Taip, Viešpatie!)

…Jis…

147 Jo tėtis, Chovardas, Edvardas, visi seni pašventinti draugai, kurie atsistojo į tą Kelią dar tada, daug metų atgal.

Greitai Jis (Taip, Viešpatie!) mus įves (mus įves)
Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą.
Ten, dangaus Šlovėje,…(O Dieve!)
Nuo žemės rūpesčių ir vargų,
(Šlovė Dievui!)

…girdami Jį,

Su džiaugsmingu jausmu, tyroje meilėje. (Poilsio vieta.)
Greitai Jis (…Jis) mus įves (mus įves)
Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą


TIkėjimu Mozė
(By Faith Moses)

Šį pamokslą brolis Williamas Marrionas Branhamas pasakė 1958 liepos 20 sekmadieni ryte Branhamo Maldykloje, Jeffersonvillio mieste, Indianos valstijoje, JAV. Perspausdinta iš magnetinės juostos be trumpinimų ir pakeitimų. Šis lietuviškas vertimas pirmą kartą išleistas 2009 metais. Platinama nemokomai.