KAS YRA REGĖJIMAS?

KAS YRA REGĖJIMAS?



1 Didžiulis ačiū. Pasimelsime.

2 Mūsų Dangiškas Tėve, mes dėkingi Tau už visą Tavo gerumą mums. Dieve, tiesiog jauti save nevertu, kada žiūri šiandien į šią auditoriją ir matai, kad čia guli šis tortas gimimo dienai. Atleisk, Tėve, atleisk man, aš tiesiog negaliu kalbėti, bet aš meldžiu, Dieve, kad kažkaip, kažkokiu būdu ši dieviškos meilės srovė padėtų kiekvienam. Palaimink šiuos žmones, kurie padarė gerą, Tėve. Ir aš tiesiog prašau, kad Tavo palaiminimai pasiliktų su mumis šiandien taip juntamai, kad visas pastatas būtų perpildytas Tavo Šlove. Ir…ir prisimenu tą patį atvejį, kada žiūrėjau, kaip šalia praeina negirdintys ir neregintys žmonės, ir pereina per kitą pusę. O-o, aš meldžiu, Dieve, kaip nors padaryk dėl mūsų šiandien kažką didingo. Mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.

3 Tegu Dievo palaiminimai pasilieka ant Bakmeno. Aš tiesiog meldžiu, kad Dievas palaimintu jus, mano brangūs žmonės. Tai toks grožis. Tikriausiai…Jūs parodėte visiems? Parodėte? [Brolis sako: “Taip”.–Red.] Taip. Tikrai gražu? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Aš noriu pasinaudoti galimybe ir padėkoti jums. Aš jokiu būdu negalėčiau atsidėkoti visiems jums už jūsų nuoširdžius palaiminimus. Ir aš pastebėjau dovanas, kurias man padovanojo, ir dar dovanėlės laiškuose, atvirutės ir kita. Nuostabu! Man tiesiog užsinorėjo susitarti, kad sekančiais metais vėl čia atvažiuočiau mano gimimo dieną. [Brolis Branhamas juokiasi. Susirinkimas ploja rankomis.] Dėkoju jums iš visos širdies. Tai bent! Tai nuostabu. Aš čia apsižvalgiau, aš nežinojau, kas ten. Labai gražu – visos jūsų dovanos.

4 Aš galiu pasakyti tik viena. Ir tai ne visai…Na, tiesiog pasakysiu tai su malda: “Telaimina jus Dievas”. Ir jeigu aš niekada negalėsiu, ir Dievas neleis man padaryti šito šiame gyvenime, tai yra, išreikšti mano padėką už visas šias dovanas nuo visų…Netgi viena mergaitė padėjo ten vokutį, jame jos dešimtinė – man atrodo, apie aštuonis centus. Ji perdavė juos man kaip dovaną gimimo dienai – visą dešimtinę. Pradedant nuo šito, baigiant štai šiomis didelėmis dovanomis – o-o, tegu Dievas gausiai apdovanos jus, mano brangūs broliai ir seserys. Aš tiesiog…Aš netgi nemaniau, kad jūs mane taip mylite. Taip, tiesa! Man tai labai brangu.

5 Šiandien bus…Mano manymu, šiandien mes nusprendėme pakalbėti iš širdies. Tiesiog vietoj pamokslo pabendrausime ir, galbūt, paaiškinsime kai kuriuos dalykus, kurie susirinkimuose gali jums atrodyti paslaptingais. (Net kvapą užgniaužia. Tiesiog aš nesitikėjau, kad šiandien dar kartą atšvęsiu gimimo dieną.)
2 IŠTARTAS ŽODIS

6 Ir kada ėjau pro duris, sutikau čia mano gerą draugą – Artą Vilsoną. Tikriausiai visi verslininkai krikščionys jį žino. Tu…tu gyveni Oregonoje, tai? Ar…[Brolis Vilsonas sako: “Rine, Nevados valstija”.–Red.] Rine, Nevados valstija. Brolis Art Vilsonas iš dešinės nuo manęs.

7 Sekantis – panas Vudas. Ponas Benksas Vudas – tai mano draugas ir kaimynas. Ponas Vudas lydi mane visur kelionėse. Ir daugelis iš jūsų jį žino, nes susirinkimuose jis pardavinėja knygas. Jis labai sėkmingas rangovas. Ir kartą, kada aš buvau Luisvilyje, Kentukų valstijoje, ir vedžiau susirinkimus (jis buvo Jehovos liudytoju, o jo žmona – metodiste), jie išgirdo apie susirinkimus. Tad jie ėmė ir atvažiavo, kad išsiaiškintų, kiek visa tai tiesa.

8 Ir tą vakarą buvo viena sulysusi mergaitė, kuri išgulėjo kelėta mėnesių, netgi negalėjo pajudinti nė vienu sąnariu nuo klubų ir žemiau. Mergaitė maždaug…penkiolikos metų mergaitė, kada ją atnešė ant pakilos, iškart atsistojo ir pradėjo visur vaikščioti. Sekančią dieną viskas taip pat. Po kelių dienų sugrįžo į mokyklą, iki šiol visiškai sveika. Ir daug ką Viešpats padarė.

9 Taigi, ponas Vudas…(nors jam reikėjo kažką padaryti – užbaigti namą ar ką jis darė – jis turėjo pasiskubinti ir užbaigti darbą) …nuvyko į Hiustoną, Teksaso valstiją, į mano sekančius susirinkimus. Jis buvo toje salėje tą vakarą, kada pasirodė Viešpaties Angelas, ir su fotoaparatų pagalba buvo užfiksuotas Angelo nuotrauka, Kurį jūs patys matėte čia fotografijoje.

10 Tuomet jam atsirado puiki galimybė. Pas jį buvo luošas sūnus, jo koja buvo susukta ir sulenkta. Ir tuomet ponas Vudas, kada aš sugrįžau…Aš išvykau į užsienį, paskui į Švediją ir sugrįžau. O paskui pastatė palapinę…man atrodo, Klivlende ar…[Brolis pataiso: “Klivlende, Ohajo valstija”.–Red.] …Klivlende, Ohajo valstija. Ir ponas Vudas (žinoma, minioje, tiesiog važiavo su mumis iš susirinkimo į susirinkimą, kaip ir daugelis iš jūsų iki dabar, bet) buvo rimtai nusiteikęs pasilikti iki tol, kol darbas nebus padarytas. (Teisingai, taip ir reikia daryti.) Ir jis atidėjo savo darbą ir atvežė berniuką į Klivlendą.

11 Ir po kelių dienų, tai buvo vakariniame susirinkime…Žinoma, aš nepamenu, tik iš juostos. Jie su žmona sėdėjo palapinės gale, pačiame gale. Ir Šventoji Dvasia nužengė ir pasakė: “Ponia, kuri sėdi ten gale su vyru, rangovu, – pasakė, – pas ją pačią auglys, o jos sūnus – invalidas. Bet TAIP SAKO VIEŠPATS: tai išgydyta”. Pakėlė šitą vaikinuką, ir nuo tos valandos jis turėjo normalią, jauną, tiesią koją – sveikas vaikinas, kaip bet kuris kitas.

12 Ponas Vudas metė rangovo darbą ir dabar “dykinėja” visur kartu su manimi. [Brolis Branhamas juokiasi. Susirinkimas ploja: “Amen”.] Tad jo sūnus ir mano sūnus – labai geri draugai. Ir jis normalus ir sveikas,
KAS YRA REGĖJIMAS? 3

kaip ir kiekvienas vaikinas – jau greitai ruošiasi į armiją. Tad Viešpats, geras, tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Jis pilnas malonės. Ir kiek didelių darbų Jis padarė tarp mūsų!

13 Ir taip, šiandien dieną… Taigi, šiandien vakare, man atrodo, kadangi…mes pradėsime ankščiau. Aš turiu nuvykti į Luisvilį, Kentukų valstiją, į paskirtą susitikimą aštuntą valandą ryto, ir šiandien naktį reikia vykti į tokią tolybę – tai aštuonios, dešimt valandų kelio. Tad mes atvyksime ten kaip tik tada, kad reikės važiuoti į paskirtą susitikimą. Mes išvyksime tiesiog iš čia į…į Luisvilį mašina. Tai yra, šiandien vakare mes ketiname pradėti susirinkimą kiek ankščiau. Ir mes būsime dėkingi, jeigu jūs susirinksite kiek ankščiau. Man pasakė, kad aš galiu būti ant pakilos…

14 [Brolis Juozapas Mettsonas Bozė sako: “Kortelės bus dalinamos šeštą valandą”.–Red.] Kortelės bus dalinamos šeštą valandą, brolis Juozapas pasakė. Ir mes buvome tiesiog…

15 Billį labai greitai gali paimti į armiją, tad korteles dalina ponas Vudas, ir Billas jį su šituo supažindina. Cha! Aš paklausiau: “Kaip tau sekasi, pone Vudai?”

16 Jis pasakė: “Tai bent reikalai!” Jis pasakė: “Viskas gerai, bet, – pasakė, – pas mane liko dvi kortelės, o prašė jų šeši žmonės”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Štai kaip. Jis paklausė: “Ką tu tokiais atvejais darai?”

Jis atsakė: “Tai, ką ir tu padarei”. [Brolis Branhamas juokiasi.] Aš pasakiau: “Na, jis…”

17 O vakar vakare jis sakė, kad taip džiaugėsi, kada žmonės, kuries jis išdalino korteles, stovėjo ant pakilos, ir Dievas gydė juos, ir suteikė jiems sveikatą. Ir jis buvo labai tuo patenkintas!

18 Taigi, šiandien vakare jas dalins šeštą, nes, man atrodo, aš turiu būti ant pakilos po septynių penkiolika (atrodo, taip), o paskui…kad būtų galima ankščiau paleisti, nes naktį nusimato ilga, varginanti kelionė.

19 Todėl ačiū, kad dabar susirinkote. Nors šiandien tokia vėjuota, šalta diena, jūs vis tiek susirinkote. Tai reiškia, kad jūs atėjote ne dėl varnelės, o atėjote, kad gauti susirinkime ką nors gerą iš Dievo. Ir aš meldžiu, kad Jis palaimintu jus gausiai.

20 Na, šiaip jau, tai nereiškia, kad visi turi ateiti čia šeštą valandą – tiktai tie, kam reikalingos maldos kortelės.

21 O dabar tegu Viešpats pridės Savo palaiminimų visam mūsų susirinkimui.
4 IŠTARTAS ŽODIS

Ir aš…aš tikiuosi, kad kada nors, jeigu Viešpats leis, greitai vėl atvyksiu į Čikagą ir patarnausiu Viešpačiui.

22 Čia Biblijoje sakoma:

Jei kas tarp jūsų yra dvasinis arba Viešpaties pranašas, Aš jam
apsireiškiu regėjimuose…

23 Tegu Viešpats prideda savo palaiminimų Savo Žodžiui.

24 Dabar, pokalbiui iš širdies aš noriu…Juozapas šito nežino, bet aš tiesiog noriu paprašyti jo, kad jis, kada tiktai panorės, nutrauktų mano kalbą ir pasakytų, ką jis nori. Šiandien ryte mes jau turėjome panašų pokalbį per radiją. Jūs klausėte laidą? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Na štai.

25 Ir taip…šiandien aš nusprendžiau (kad, galbūt, tiesiog pajausti žmonių stovį, kad jūs suprastumėte antgamtišką veikimą), kad mes tiesiog pakalbėsime iš širdies, leisiu jums pažvelgti “už uždangos”, kiek tai aš galėsiu. O aš niekada…Daug kas iš viso šito, kas guli mano širdyje išsakyti, aš dar niekada gyvenime neišsakydavau klausytojams. Todėl, tegu Jis pridės Savo palaiminimų tam, ką mes kalbėsime.

26 Pirma, norėtųsi pakalbėti štai apie ką: “Kas yra regėjimas?” Kas jis toks? Kai kurie…Labai daug žmonių…

27 Aš nesakau, kaip mūsų brolis Bili Greimas pasakė: “Atsakau mano kritikams”. Aš taip dėkingas, kad pas mane labai mažai kritikų. Faktiškai visi…

28 Kai kurie iš tų, kas niekada nebuvo susirinkimuose, gali pasakyti: “Eik jau, nieko čia ypatingo”. Bet tereikia patekti į susirinkimą, kaip šitas klausimas iškart visada išsisprendžia – kada Jėzus paliečia jų širdis, ir jie tuomet pamato, kad tai…kad tai tiesa.

29 Regėjimas – tai tiesiog…Daugelis žmonių manęs klausia: “Broli Branhamai, tu be šito žiūri į kažką materialų? Ar tai tiesiog minties įspūdis? Ar kas tai?” Ne, tai materialu. Tai taip realu, kaip aš žiūriu tiesiog dabar.

30 Štai, o kaip tai vyksta? – Tai vyksta pagal suveneria Dievo valią. Ir kada dar buvau kūdikiu, kada aš tik gimiau, mano motina pasakojo man, kad ši Šviesa įėjo ir pakibo virš tos lovytės, kurioje aš gimiau. Ir paskui, kiek aš save pamenu, man pasirodydavo šie dalykai.

31 Tiesiog… Jis tiesiog atsiveria. Šiaip jau, iš tikrųjų, tikriausiai,
KAS YRA REGĖJIMAS? 5

neįmanoma tai paaiškinti, bet kad tai perduoti kuo geriau – tiesiog atsiduosiu Šventajai Dvasiai. Ir jis tiesiog prasideda, ir štai jis prieš tave. Tu suvoki, kad stovi čia, ir tuo pačiu metu tu persikėlei į žmogaus gyvenimą keturiasdešimt metų atgal ir stebi, ką jis daro. Ir tuomet aš kalbu tiktai tai, į ką aš žiūriu, ir daugiau nieko.

32 Ir paskui, kada aš, taip sakant, atsipeikėju, aš suvokiu, kad aš kažką pasakiau, bet labai dažnai aš nežinau, ką aš pasakiau. O sužinau aš tai taip: šie vaikinai, jie sėdi čia žemai su šiais magnetofonais, jie paskui man tai įjungia, kad paklausyčiau. Ir tokiu būdu aš tai sužinau. Tad aš čia visai niekuo dėtas.

33 Be to, tai…tai duodama su vienu…vienu tikslu. Taigi, aš manau (ir aš tai kalbu iš visos širdies), kad didingiausias ir aukščiausias lygis to, kaip Dievas perduoda Savo Žinią Savo tautai – tai kada žmonės tiki Jo Žodžiui. Taip. Tai pats didžiausias lygis – Evangelijos pamokslas (tai aukščiausias laipsnis). Dar, atkreipkite dėmesį, Biblijoje pateikiama tokia tvarka: “Pirma, apaštalai, antra, pranašai”, – ir taip toliau, paskui eina toliau, toliau, paskui pereina į devynias dvasines dovanas, veikiančias kiekvienoje vietinėje grupėje.

34 Taigi, mano tarnavimai Amerikoje buvo ne tokie efektingi, kokiais turėjo būti – tai Amerikoje. Mano tarnavimai dėl Viešpaties žymiai efektingesni kitose šalyse. Ten didesnė jiems paklausa. Taigi, aš nežinau, kodėl. Aš kalbu ne iš jūsų čia. Ne. Aš kalbu apskritai apie visuomenę (suprantate?), visur: pavyzdžiui, galima pasakyti, apskritai apie Čikagą, arba…arba apie Durbaną, Pietų Afrika, apskritai (suprantate?), tokia štai prasme, arba apskritai apie Meksiką. Tai yra, ten tai suvokia aštuoniasdešimt procentų geriau, negu žmonės Amerikoje.

35 Taigi, o amerikiečiai geriausiai suvokia, mano manymu, brolio Oralo Robersono išgydymo tarnavimus. Ir taip, brolis Oralas Robersonas – stiprus oratorius, tikras pamokslininkas ir nuostabus dievobaimingas brolis (mūsų brolis Oralas Robersonas), ir tai mano artimas draugas, malonus brolis. Ir aš turiu didelę, gilią pagarbą broliui Robersonui. Ir Viešpats su juo ir galingai laimina jį. Ir jo susirinkimai čia Amerikoje, jis…

36 Mes abu galime atvykti į miestą: jis surengs savo tarnavimus, o aš – savo susirinkimus. Pas jį lankytojų bus iškart žymiai daugiau nuo kokios nors nedidelės reklamos, nes jo tarnavimai čia Amerikoje žymiai efektingesni dėl to, kad jis toks įtakingas oratorius. Jis…Ir jis moka, jis protingas ir išsilavinęs ir žino Bibliją. Ir jis gali pateikti Ją tokiu būdu, kad tai klausys išsilavinę žmonės, nes tokiame lygyje jie…jie gyvena.

37 Bet jeigu paimti mus, kada mes nuvykome į Afriką, tai išviso nesulyginti su niekuo. Suprantate? O žmonės neišsilavinę ir kiti nori antgamtiško,
6 IŠTARTAS ŽODIS

nes jie neturi šito išsilavinimo, ir jie neįgijo išsilavinimo, kaip mūsų žmonės čia. Tad…Tai tas, ką davė Viešpats, kad patraukti žmones.

38 Ir taip, aš nenoriu tuo pasakyti, kad…Daugelis išsilavinusių, protingų, blaivaus proto, kai kurie iš aukštuomenės, netgi karaliai, valdovai, monarchai – žinoma, jie tuo tiki ir priima tai.

39 Bet daugiausia mūsų amerikietiškose bažnyčiose jau seniai nebuvo jokio prabudimo, dar nuo Veslio laikų. Ankstesnės kartos mirė. Juk Veslio žmones ankščiau išvarinėdavo ir vadino šventais šuoliuotuojais ir besikratantys, nes jie kratydavo galvą ir gulėjo…ant pakilos ir visur, praėjimuose. Juos apipildavo vandeniu ir vėduodavo laikraščiu, kada ant jų buvo Šventoji Dvasia. Taigi, tie laikai praėjo jau senų seniausiai.

40 Mes jau visai nurimome, o-o, pasidarėme tokiais ortodoksiškais. Juk, todėl jie negali…Žmonės šiandien išmokyti…Na, jeigu oratorius moka meistriškai viską išdėstyti, tame nieko nėra blogo, tai tiesiog labai gerai. Ir jeigu jūs priimate Kristų, tai…tai svarbiausia – svarbiausia, kad jūs priėmėte Kristų.

41 Ir taip, mes matome mūsų brolį Robertsą. Tikriausiai jūs girdėjote šiandien ryte jo laidą. Ir aš skaičiau laikraštyje straipsnius, ir gavau visa tai iš pirmų rankų. Tai, kas…Juk Australijoje (kaip baisu!) išjuokė, išvadino jį šarlatanu ir visa kita, ir išvarė jį štai taip. Tikriausiai tokios rūšies tarnavimas iškart būtų užkimšę jiems burną. Suprantate? Suprantate? Būtų visai kitaip. Ir…Tačiau Dievas palankiai nuteikė broliui Robertsui tuos žmones, kurie dėl manęs nepasiekiami. Ir, galbūt, aš dirbu su tais žmonėmis, kurie jam nepasiekiami. Bet kartu mes – broliai, stengiamės daryti viską kas įmanoma dėl Dievo Karalystės. Suprantate?

42 O regėjimai – tai tiktai Evangelijos dalis, kuri pamokslaujama. Na matote, jeigu aš turėčiau išsilavinimą ir, gal, geras balsas ir taip toliau, ir galėčiau išdėstyti Evangeliją tokiu būdu, tai aš, tikriausiai, ir būčiau tokiu pamokslininku. Bet Dievas žinojo, kad aš būsiu neišsilavinusiu, ir Jis turėjo man duoti pasidarbuoti kažkaip kitaip. Suprantate? Taip Jis ir padarė – aš kitaip nemoku.

43 Taigi, gal, jums iškyla klausimas apie tai, kas vyksta ant pakilos. Kada ligonis arba…Ne, nesakysiu taip. Per daug jau mediciniškas tai terminas. Gal pasakysiu taip: kada prieš mane stovi draugas, kuriam reikalinga pagalba, vyksta štai kas. Aš neturiu tam jokio reikalo, visiškai jokio. Tai būtent pats ligonis sužadina šitą dieviškąją dovaną. Aš čia visai nieko dėtas. Aš tiesiog nuolatos paklustu, atsiduodu, kol jų dvasia ir ta Dvasia, Kuri ant manęs, Kuriai aš paklusau, kol Šventoji Dvasia…
KAS YRA REGĖJIMAS? 7

44 Aš pavadinsiu tai taip…tiksliau, išsireikšiu taip, kad jums būtų aišku. Štai čia viršuje Šventoji Dvasia, ir tuomet aš nuolatos paklustu Jai, kol nesužinau, kad Jį…Ji šalia. Ir aš kalbuosi su žmogumi, kol nepatraukiu jo dėmesį. Iki to aš daugiau nieko nežinau. Ir Šventoji Dvasia (kadangi mano dvasia pakluso) parodo man jų gyvenimą. Ir kada tai vyksta, tuomet pakyla sergančiojo tikėjimas iki štai tokio lygio.

45 Ir tuomet labai dažnai aš pradedu kalbėti kažką kitą, ir Ji sustabdo mane ir sako: “TAIP SAKO VIEŠPATS”. Štai tuomet būkite atidus, kiekvienąkart tai pataiko į tašką. Tai visada įvykdavo. Tuomet žmonėms kalbama, kas būtent įvyks. Taip ir įvyksta. Pasižymėkite tai ir pamatysite, taip yra ar ne.

Ir taip, tai…tai daro ligonis.

46 Gal, aš parodysiu tai tokioje vaikiškoje formoje, kad jūs suprastumėte. Sakysim, čia stovi aukščiausia…mes visi čia berniukai ir mergaitės, ir mes…grįžome į vaikystę. Ir čia stovi aukšta tvora, o ten viduje cirko pasirodymas. Ir aš…pasirodė, kad aš tiesiog truputi aukštesnis už jus. Galbūt, jūs stipresni už mane, bet aš aukštesnis. (Suprantate? Dievas sutveria žmones įvairiais dėl įvairių darbų.) Na štai, o štai čia pačiame viršuje, kaip tik kur aš galiu pasiekti ir pažiūrėti, tvoroje yra skylė. Na štai, aš galiu užsikabinti , nes aš pasiekiu truputi aukščiau ir galiu prisitraukti pirštais, ir pažiūrėti per tą skylę. Aš nušoku ir pasakoju jums, ką aš mačiau. Dabar supratote esmę, jums aišku? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

47 Taigi, galbūt, kitas žmogus stipresnis, bet jis negali matyti taip aukštai. Tad jis sako: “Broli Branhamai, ką tu matai?”

48 Aš pasakau: “Vieną minutę”. Ir aš pašoku labai aukštai ir užsikabinu pirštų galais, ir labai stipriai prisitraukiu. Aš sakau: “Aš…aš matau dramblį”. Ir aš nusileidžiu. Suprantate? Tai reikalauja pastangų, nes aš prisitraukiu. Aš kalbu tai tarsi kaip alegorija, kad jūs tiksliai suprastumėte.

Ir taip, kada aš nušoku: “Ką tu matei?” – “Dramblį”. Matote? Gerai.

49 Štai tokiu būdu žmogus, stovintis ant pakilos, naudoja dieviškąją dovaną kaip…Tai įtempia, nes pats žmogus pradeda naudoti šią dovaną. Žmonės šito nesuvokia, bet jie patys paskatina ją veikti.

50 Tai štai, vakar vakare man pasakė, kad ant pakilos stovėjo vienas vyras. Brolis Juozapas man pasakė, kada susitiko su manimi, kad šitas žmogus…Pirma, kada jis priėjo, aš pagalvojau, kad jis kurčnebylys. Aš pasakiau: “Sveiki, pone!” – kažkas panašaus. Gal, aš neteisingai tai perpasakosiu. Aš sakau tai, ką man papasakojo. Aš dar neklausiau šios juostos.
8 IŠTARTAS ŽODIS

Ir pasakė, kad šis žmogus tiesiog stovėjo ten, ir viskas. Aš pasakiau: “Na, galbūt, jis kurčnebylys”.

51 O dabar atkreipkite dėmesį, kokia suveneri malonė. Suprantate? Tai kaip tas maniakas ant pakilos. Tai kaip kerėtojas Afrikoje, kuris stovėjo ten su kaulais ant pirštų ir metė iššūkį. Suprantate? Tuomet įsikiša malonė. Nereikia jaudintis. Ne…Čia nereikia jaudintis. Įsikiša malonė. Dievas imasi darbo, kada tau šis darbas persunkus. Ir štai, kada ten stovėjo tas žmogus, iš pradžių aš…Aš pasakiau: “Na, tikriausiai, jis kurčnebylys”. Ir staiga prieš mane pasirodė regėjimas. Tada…

52 [Įsijungia laikrodyje žadintuvas–Red.] Atleiskite, tai žadintuvas laikrodyje. Tai reiškia, kad reikia užlipti čia ir pradėti. Tad…Aš žinojau, kad jūs tai pastebėsite. Man ten davė laikrodį su žadintuvu. Tad…Tai nereiškia, kad jau reikia baigti (tikiuosi). Tad…Apie tai man pasakys, nesijaudinkite. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi.]

53 Taigi, ten stovėjo šis žmogus. Regėjime aš iškart pamačiau, greičiausiai, Suomiją arba kažką tokio – aš nesuprantu. Bet, kaip ten bebūtų, sako, kad aš pasakiau, kad jis suomis ir jis [Brolis Branhamas imituoja suomių kalbą–Red.] kažkaip taip, ir pasirodė, kad jis suomis. Na, Juozapas čia pasakė, kad jis negalėjo…Jam buvo nepaprasta tai, kaip buvo apreikšta, kokios tautybės šitas žmogus. Dievas savo malonėje tai parodė.

54 [Brolis Juozapas Metsonas Bozė sako: “Tai buvo…tai buvo taip: tu nė žodžio jam nepasakei”.–Red.] Tiksliai. [“O paskui tu pasakei: ‘Aš pagalvojau kad jūs kurčnebylys’, – tu pasakei. Bet tu pasakei: ‘Ne, jūs ne kurčnebylys, jūs tiesiog nesuprantate angliškai’.”] Tai ir buvo. Taip ir buvo. [“Taip ir buvo”.] Taip ir buvo. [“Ir aš…aš negalėjau suprasti, kaip tu galėjai susigaudyti”.] Aš irgi negaliu, ir tai buvau ne aš. [Broliai ir susirinkimas juokiasi.] Bet paskui jam buvo pasakyta, kas su juo buvo, mano manymu, [“Širdies liga”.] problema su kepenimis ar kažkaip taip. [“Taip, taip”. Sesuo salėje sako: “Širdies liga”.] Širdies liga, su širdimi. [“Tu jam pasakei…tu jam pasakei, kad jis suomis, kad jis pamokslininkas, ir jam širdies liga”.]

55 Įdomu, galbūt, atsitiktinai šitas žmogus yra šiandien šitame pastate, ir, gal šalia jo kas nors sėdi, kas tiesiog tarsi…gal kalba suomiškai, kas patikrintų, tiesa tai ar ne. Pakelkite prašau ranką, jeigu šitas žmogus dabar pastate – tas suomis, kuris buvo čia vakar vakare, apie kurį kalbėjome, kad buvo ant pakilos. Aš tiesiog norėjau…norėjau…

56 [Brolis Juozapas Metsonas Bozė sako: “Aš žinau šitą žmogų. Tad…”–Red.] Ach tu jį žinai! [“Taip, aš jį žinau, tad aš žinau, kad tai tiesa”.] A-a, o aš galvojau, kad, gal jis atvyko net iš Suomijos dėl vienos maldos, arba kažkaip taip. [Jis…jis čia jau du metai, bet jis buvo ne jaunas, kada atvažiavo, todėl jis dar neišmoko angliškai”.]
KAS YRA REGĖJIMAS? 9

Aha, tai juk…Štai kas. Jis… [“Jis praveda susirinkimus suomių kalba Jokingane, Ilinojaus valstija”.] Na ką gi, galvoju, kad jis, gal, sugrįžo namo.

57 Tai štai. Ir taip, kada Jėzus buvo čia, žemėje, ir…Jis buvo Dievo pateptomis lūpomis. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai buvo viengimis Dievo Sūnus, ir Dievas buvo Kristuje, taikydamas su Savimi pasaulį, be saiko. Jūs tikite tuo, nagrinėjantys Bibliją? [“Amen”.] Jis buvo Emanueliu. Niekas iš mūsų nepasieks tokio stovio. Ne, ne. Jis buvo šventu, iš mergelės gimusiu Dievo Sūnumi, o mes tokiais niekada nebūsime, ir mes niekada negalėsime padaryti panašių dalykų, nes Juo buvo Jis.

58 Bet Jis pažadėjo, kad tai, ką Jis darė, mes irgi darysime, nes mes tapsime įsūnytais Dievo vaikais per Jį. Tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taigi, tai ne…Tai dėl kiekvieno iš mūsų. Visi tikintieji tampa Dievo sūnumis ir dukromis. Tiesa? [“Amen”.]

59 Tai štai, kada moteris turinti kraujoplūdį prisilietė prie Jo drabužio, tai buvo, lygiai kaip žiūrėti per skylę. Suprantate? Jis pajautė, kaip jėga išėjo iš Jo. Jis…Jis nusilpo, bet Jis nežinojo, kas įvyko. Kažkas prie Jo prisilietė tam tikru tikėjimu. Ir Jis paklausė, kas tai buvo, ir visi tai neigė. Taigi, kas įvyko po to, kaip Jis paklausė? – Jis žiūrėjo aplink, kol nerado. Tai štai, yra…

60 Kaipgi Jis ją pažino? Štai šitą klausimą aš ir noriu jums užduoti. Kaipgi Jis ją pažino? Dabar aš pabandysiu…kaip brolis paaiškins tai – kaip Jis ją pažino.

61 Juk kada tai pas ką nors būna…Aš galiu pasakyti, sprendžiant iš šitų susirinkimų, iš Šventosios Dvasios veikimo: kada kas nors gavo palaiminimą, tiesiog toks įspūdis, kad kažkas tiesiog pritraukia tave štai taip (suprantate?), ir tu kreipiesi į žmogų. Ir tuomet tiesiog virš to žmogaus tu matai jį ir kas su juo atsitiko, ir kas su juo negerai. Ir paskui tu žiūri ir matai, kad jis tas pats žmogus. Tai lygiai kaip vaga arba kanalas, nutiestas tarp tavęs ir šio žmogaus.

62 Aš manau, kad būtent taip…(Jis šito nepaaiškino) …aš manau, kad būtent taip Jis ir sužinodavo, nes Šventoji Dvasia veikia panašiu būdu – tokiu būdu, kad būtų aišku.

63 Sakysim, pavyzdžiui, kartais sakai: “Ten sėdi ponia žalia skrybėle, – arba ką nors panašaus, – jūs sirgote nuo to it to. Jūs atvykote iš ten ir ten”. Tu tai girdi. Suprantate? O paskui, galbūt, vėl matai ją tokią, kaip ir ankščiau, ir aplink ją Šviesa, ir visa kita. Štai tada sakai: “Juk ji jau išgydyta. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS”. Suprantate? Viešpats, Kuris rodo regėjimus…Tiesiog jūsų tikėjimas į Jį naudoja mane kaip lūpas, kad pasakyti jums tai, ką jūs norite iš Jo išgirsti. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Štai, bet kada kitas… Ir tai tiktai leistinas Dievo veikimas.
10 IŠTARTAS ŽODIS

64 Aš tai kalbu su pagarba: jau arti ta valanda (aš jums paskui papasakosiu, kokį regėjimą parodė man Viešpats), kada tai, galu gale, pasitrauks atgal ir užleis tam, kas bus žymiai aukščiau šito. Ir būtent prie šito aš dabar noriu prieiti.

65 Ir taip, žmogus, darantis tai, bus…jeigu jis patikės tuo, jis gaus palaiminimą ir pasveiks. Ne tai, kad jie dėl šito pasveiko, bet jie tikėjimu prisilietė prie Dievo ir priėmė savo išgydymą, kuris jau buvo jiems skirtas tūkstantį devynišimtus metų atgal. Suprantate? Ne tai, kad tai turi kažką bendro su jų išgydymu. Tai tiktai kalbančios lūpos.

66 Kaip…Argi įvairiose Biblijos vietose…Mes ne…Aš nelyginu save su pranašu. Visiškai ne. Ne, aš tiesiog vargšas nusidėjėlis, išgelbėtas iš malonės. Bet ta dovana, kurią Viešpats duodavo pranašams, dėl kurios jie ir buvo pranašais – jie būdavo Dievo lūpomis, pas juos būdavo Viešpaties Žodis. Ir nei vienas pranašas niekada nedarydavo nieko savo paties noru. Jis darė tai tiktai po to, kai Dievas jam sakydavo. Taip.

67 Taip pat ir Dievo Sūnus, kada Jis atėjo, o Jis buvo pranašų Dievu. Jis pasakė: “Aš darau tiktai tai, ką Man parodo Tėvas”. Taip. Tiktai dieviškų jėgų dėka tai gali pasireikšti per kūną. O Kristus buvo Dievo lūpomis žemėje. Visiems tai aišku? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

68 Dabar, pavyzdžiui, kartais aš būnu namuose. (Džinas, Leo ir tie, apie kuriuos aš kalbėjau vakar vakare, sėdi čia; brolis Bileris ir daug kitų, ir tie, kas mane žino.) Pas save aš vaikštau namuose, apie nieką negalvodamas, galbūt, atsisėdu kambaryje, ir prasideda regėjimas. Ir, galbūt, ilgą laiką išviso nieko nebus sakoma.

69 Ir bus pasakyta…Jis pasakys: “Po kelių minučių tau paskambins telefonu, ir tu važiuosi į tokį tai miestą. Ir kada važiuosi į tą miestą, tu važiuosi į tokią tai vietą. Tai bus taip ir taip. Ir tu įeisi į kambarį ir padėsi kepurę, arba moteris padės tavo kepurę ant lovos, bet ji ten neturi gulėti. Ji turi gulėti ant stalo, o kita moteris įeis iš šitos pusės”.

70 Matai, kaip sužaidžiamas visas šis scenarijus tiksliai taip, kaip tai turi būti. Ir jeigu nors viena iš viso šito aš neįvykdysiu, šitas neįvyks. Viskas turi būti tiksliai iki minutės ir laiko, ir viskas savo vietose, nes tai regėjimas. Jis…jis turi visiškai materializuotis. Ir kada jis materializuojasi, tai turi įvykti. Jis visada išsipildydavo. Taigi, šiuo atveju Dievas naudoja Savo dovaną. Nuo šito aš nesilpstu. Man nuo to nieko neatsitinka.

71 Tai štai, kada Jėzus prikėlė iš kapo Lozorių, tai buvo daug didesnis stebuklas, negu su ta moterimi, kuri prisilietė prie Jo drabužio ir pasveiko nuo kraujoplūdžio. Jūs sutinkate su tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]
KAS YRA REGĖJIMAS? 11

Jis nei žodžio nepasakė apie tai, kad nusilpo, ir kad iš Jo išėjo jėga, nes Dievas naudojo Savo dovaną. Suprantate? Tai tokios rūšies regėjimas, tai tokio tipo regėjimas.

72 Bet kada žmonės naudoja Dievo dovaną, aš taip silpstu ant pakilos dėl jūsų pačių – štai dėl ko taip būna. Jūs patys viską darote, pradedate naudoti – štai kodėl jis iš tavęs ištraukia. Tai yra, arba jūs naudojate Dievo dovaną, arba Dievas naudoja Savo dovaną.

73 Ir taip, sulyginimui aš pasakysiu…Jeigu jūs manęs paklaustumėte:

– Kas ten?
– Na, žirafa.
– Ką dar tu matei? Ką…

74 Jau pavargsti. Suprantate? Tai jau kažkas kita. Matote?

75 Bet kada Dievas nori tau parodyti, kas įvyks, Jis tiesiog paima tave ir pakelia virš viso šito, ir sako: “Štai visas cirkas”. Suprantate? “Štai visas paveikslas. Tu padarysi tai ir tai, padarysi tą ir aną, padarysi taip ir taip”. Paskui nuleidžia tave atgal. Jis pakėlė tave Savo amžinomis rankomis ir sparnais. Ir niekas pasaulyje…Kada nusileidi atgal, tiesiog norisi skelbti pergalę. Bet taip ir yra.

76 Taigi, žmogų, kuris mato regėjimus, daugelis žmonių sudievina. Taip negalima, jokiu būdu. Niekada. Nėra dievybės, išskyrus Dievą. Štai ir viskas. Ir niekas…Mes niekuo nesiskiriame. Mes visi nusidėjėliai, išgelbėti malone. Ir niekas nestovi aukščiau kito. Tiesiog vienam kažkas duota, ir jam reikės atsakyti už tai, ką jis darė su duotu jam talentu. Tiesa. Kiekvienas žmogus turės už tai atsakyti.

77 Ir taip, gal, papasakosiu jums vieną regėjimą, kuris buvo parodytas visai neseniai. Ir kad…Brolis Juozapas paprašė manęs padaryti tai, kad būtų aišku žmonėms, kurie šiame pastate, kurie negalėjo gauti šito žurnalo leidinio. Aš padariau…Kada aš tiktai tapau Viešpatie tarnu ir pradėjau melstis už Jo sergančius vaikus, jūs žinote šią istoriją, kaip Jis pasakė man, kad aš gimiau tam, kad melsčiausi už segančius žmones.

78 Ir taip, jūs pasakysite: “O-o, aš daug kartų girdėjau tai apie įvairius žmones”. Na, gerai. Suprantate? Jie…Už kitą žmogų aš negaliu atsakyti. Aš turiu atsakyti už savo, o jūs turite atsakyti už savo. Taigi, tai tiesa.

79 Ir kada Jis man tai pasakė, aš žinojau, kad su šiuo tarnavimu bus daug ko sujungta, pavyzdžiui, pinigai. Na, aš pažadėjau Dievui,
12 IŠTARTAS ŽODIS

kad aš neimsiu iš žmonių pinigų. Ir aš paprašiau Jo…Man nereikia iš žmonių pinigų, bet aš žinojau, kad dar man duos daug pinigų, ir man teks jų atsisakyti. Todėl aš Jam pasakiau, kad, jeigu Jis palaimins mano keliones, kad man nereiktų prašyti pinigų, aš pasiliksiu darbinėje veikloje, kol Jis man mane laimins. Bet jeigu Jis kada nors mane paves, ir mums teks prašinėti, ir taip valandomis, arba kaip ten daro dėl pinigų paaukojimų (kaip aš labai dažnai mačiau savo denominacinėje bažnyčioje, kuriai aš tada priklausiau), tada aš pasakiau, kad paliksiu darbinę veiklą. Jis maždaug devynis metus mane laimino.

80 Bet Kalifornijoje tai…mano tarnavimas, atrodė, kažkodėl pradėjo slūgti. Laiškų sumažėjo, tarsi žmonės prarado susidomėjimą. “Na, – aš pagalvojau, – Dieve, visa tai Tavo rankose”. Jeigu ankščiau aš gaudavau maždaug tūkstantį laiškų per dieną (arba maždaug taip, buvo kažkur tiek), tai paskui sumažėjo iki šešių šimtų, paskui iki penkių šimtų, paskui iki keturių šimtų, trijų šimtų, iki šimto, kažkur iki septyniasdešimt penkių laiškų per dieną.

81 Na ką gi, aš pagalvojau: “Įdomu, kas įvyko? Aš nežinau, atrodo aš nieko tokio nepadariau. Jeigu aš ką nors padariau žmonėms, tai aš…aš gailiuosi”. Žinoma, aš pagalvojau: “Na, aš neturiu…Aš neužsiimu pardavinėjimu. Ir žmonės rašo man tiktai dėl to, kad gautų užmelstas medžiagas. O jų mes nepadavinėjame, mes jas daliname veltui. Tad, Viešpatie, galbūt, Tu ruošiesi kažką pakeisti”.

82 Ir aš nuvažiavau į Kaliforniją ir už susirinkimą palikau skolingas maždaug…maždaug penkiolika tūkstančių dolerių. Ir tą naktį, kada aš išvykau, aš paprašiau Bilo pasakyti man. Ir tie brangūs žmonės, kurie juos finansavo, paėmė visa tai ant savęs – tai buvo labai, labai miela. Bet pažadas buvo ne toks. Aš pažadėjau Dievui, ką aš darysiu.

83 Ir kada vienas brangus brolis nuvežė mane tą vakarą namo, į nedidelį namuką, kuriame aš apsistodavau, aš nuėjau vienas ant kalno antrą valandą nakties. O išvykti mes turėjome maždaug puse penkių. Ir aš meldžiausi, o mėnulis ryškiai švietė – kaip dabar prisimenu. Tai buvo praėjusį rudenį. Aš sakiau: “Dangiškas Tėve, dabar aš palieku darbinę veiklą, aš vykstu namo. Ir viskas, ko Tu iš manęs nori nuo šiol ir toliau, tiesiog apreikšk man”.

84 Štai, o aš juk negalėjau pasakyti Biliui ir kitiems. Aš nenorėjau jiems sakyti, nenorėjau sakyti žmonai. Bet, o-o, aš pasakiau: “Aš pasakysiu jiems, kada privažiuosime Arizoną”. Na, o paskui aš pasakiau: “Aš palauksiu, kada privažiuosime iki didžiosios Teksaso valstijos”, – iš ten kilusi mano motina. Aš pasakiau: “Pasakysiu jiems ten”. O paskui aš iš ten privažiavau. Aš papasakojau jiems, kada atvažiavau į Džeffersonvilį, Indianos valstiją.

85 O Bilis, jis pasakė: “Tėti, geriau būk atsargus, žiūrėk, ką tu darai”.
KAS YRA REGĖJIMAS? 13

Pasakė: “Argi Biblijoje nesakoma: ‘Vargas man, jeigu aš nepamokslauju Evangelijos’?”

86 Aš pasakiau: “Apie Evangelijos pamokslą aš iš viso nekalbėjau. Aš turiu omenyje evangelistinius tarnavimus”. Ir aš pasakiau: “Žiūrėk, Bilai, – pasakiau, – pas Dievą vynuogine visur yra žmonės. Aš Jam ten nereikalingas. Aš galiu sugrįžti ir vėl eiti į darbą, ir užsiimti pastoriavimu, ir būti bažnyčioje pastoriumi, arba kažką tokio. Aš galiu paimti ir išnuomoti tą seną teatrą, pravesti tarptautinius susirinkimus sekmadienio vakarais ir pravesti radijo programas, arba ką nors panašiai”. Aš pasakiau: “Aš negaliu dabar iškart viską mesti, nes namuose pas mane išlaidos siekia šimtą doleriu per dieną. Tad aš niekaip negaliu, juk pas mane ofisas ir kita”. Aš pasakiau: “Aš negaliu imti ir iškart viską uždaryti, nes man niekaip neišeis”.

87 Tad mano žmona pasakė: “Bilai, jeigu tu taip sakai, vadinasi, tu žinai, ką kalbi, aš tikiuosi”.

Aš pasakiau: “Na, aš žinau tiktai viena”.

88 Kartą, kada aš atvažiavau čia esant konferencijai…į konferenciją (ir jūs žinote šią istoriją), nes aš pažadėjau savo brangiam draugui švedui, broliui Bozė, kad aš atvažiuosiu ir pamokslausiu dvi dienas pas jį Suomiškoje bažnyčioje po tos konferencijos užbaigimo. Ir man pasakė, kad jeigu aš to nepadarysiu…jeigu aš tai padarysiu, tai aš negalėsiu būti vienu iš pamokslaujančiųjų. Man buvo duotas pasirinkimas. Aš pasakiau: “Aš ištesėsiu žodį”. Ir aš nuvažiavau pas brolį Juozapą (tiksliai), nes aš vėl būčiau taip pasielgęs. Kas neištesi savo žodžio, tas nelabai geras žmogus.

89 Tokiu būdu aš suvokiu ir Dievą. Jis duoda Žodį, ir aš tikiu kiekvienu Jo Žodžiu. Ir jeigu Jis Jo neįvykdytų, tai aš nelaikyčiau Jį Dievu. Aš…Jis turi vykdyti Savo Žodį – aš taip manau. Ir Jis tai darys, ir aš žinau, kad Jis darys.

90 Taigi, po to aš…Tą naktį, kada mes grįžome namo, aš nuėjau miegoti. Mano žmona verkė. Ji pasakė: “Bilai, aš bijau, kad tu darai klaidą”. Pasakė: “Tu juk žinai, kad man norėtųsi, kad tu būtum manuose su manimi ir vaikučiais, bet, – pasakė, – Bilai, pažiūrėk, ką tai padarė. Nuo šito prasidėjo pasaulinis prabudimas, ir aš neįsivaizduoju sau, kad Dievas patrauktų tave iš pamokslavimo veiklos”.

Ir aš atsakiau: “Bet, aš gi Jam pažadėjau”.
Pasakė: “Bet…bet Jis tau nieko nesakė”.

91 Aš pasakiau: “Bet aš tai Jam pažadėjau. Supranti? Tame ir reikalas. Aš Jam pažadėjau. Aš ištesėsiu savo žodį Jam. Jeigu aš ištesėsiu jį mano broliui,
14 IŠTARTAS ŽODIS

tai, žinoma, aš ištesėsiu jį mano Gelbėtojui”. Tad aš nuėjau ir visą naktį gerai miegojau.

92 Sekantį rytą, šeštą, mes pabudome. Ir aš tik atsikėlęs iš lovos. Ji buvo kitoje pusėje. Aš tiesiog patryniau štai taip veidą. Aš pasakiau: “Na ką gi, paskambinsiu šiandien į visuomeninio aptarnavimo kompaniją ir paklausiu, ar galima vėl grįžti į savo seną darbą”. Ir aš pasakiau: “Jeigu man neduos darbo, ponas Vudas – rangovas, aš tiesiog nueisiu pas jį. Ir mes su juo važinėsime ir griausime pastatus, arba dar kažką. Ir aš turiu dirbti, nes aš turiu eiti į darbą. Tad…Juk šiuos pinigus reikia sugražinti, o pas mane skola – penkiolika tūkstančių dolerių”. Aš pasakiau: “Tuomet ką aš galiu padaryti? Aš turiu juos gražinti, nesvarbu, kad jie paėmė visa tai ant savęs. Aš juos būtinai gražinsiu. Būtent taip”.

93 Ir štai, ji pasakė: “Tu paskambinsi šiandien ryte ponui…ponui Barui?”

94 Aš atsakiau: “Taip, aš jam paskambinsiu ir paklausiu jo, ar galima man sugrįžti į darbą. Ir jeigu jis…Jeigu šioje darbo vietoje jau kas nors yra, ir jie negalės duoti jam geresni darbą, – aš pasakiau, – tuomet aš tiesiog…aš eisiu pas brolį Budą, ir mes statysime namus arba dar ką nors. Aš jam padėsiu”. Tad aš pasakiau: “Jeigu aš paliksiu pamokslavimo veiklą, tai, žinoma, jis irgi išeis, ir jis galės vėl dirbti rangovu, ir mes eisime į darbą”. Taigi, kada…

95 Ji pasakė: “Na, žinoma, Bilai, jeigu tu taip sakai, vadinasi, žinai, ką kalbi”.

O aš pasakiau: “Na, aš…”

96 Ir aš pažiūrėjau, o žemyn nuo lubų kažkas leidžiasi. O-o, aš tiesiog…Galbūt, jie…

97 Aš negaliu tikėti tuo, kad jūs tai suprasite. Bet tai kažkas tokio…Kada mes susitiksime su Jėzumi veidas į veidą, tuomet viskas pasidarys aišku. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Suprantate?

98 Ir štai kažkas leidžiasi. Aš pamačiau, kaip leidžiasi du tamsiaodžiai berniukai, kurie tempia vežimaitį.

99 Aš pasakiau: “Brangioji, žiūrėk, kas čia eina”. Tuomet aš jau atsijungiau.

100 O ji pasakė: “Apie ką tu čia kalbi?” Aš girdėjau, ką jis sako, bet aš negalėjau jai atsakyti.

101 Ir šie vaikučiai artinosi prie manęs: maži, su ilgais plaukais, juodais, juodomis akimis, tamsiaveidžiai – eina, artinasi prie manęs.
KAS YRA REGĖJIMAS? 15

Ir aš…aš juos pamačiau.

102 Aš persikėliau toliau, palikdamas šiuos vaikus už savęs. Aš pamačiau poną Arganbraitą, mano brolį, kuris daug kartų vyko su manimi į užsienį; pamačiau, kad jis stovi ten ir žiūri į mane. Aš persikėliau toliau prie jo.

103 Taigi, aš dar girdėjau, kaip mano žmona vaikšto po kambarį.

104 Aš pasakysiu taip, kad jums būtų aišku. Gal, netinkami žodžiai, bet kad jūs suprastumėte. Aš buvau viename išmatavime, o paskui perėjau į kitą. Aš daugiau negirdėjau, kaip ji ten vaikšto. Visa tai dingo.

105 Ir aš pamačiau poną Arganbraitą. Jis buvo su savo neįprastomis manieromis: jis laiko taip galvą ir tarsi, šypsodamasis, žiūri į mane. Ir jis pasakė: “Broli Branhamai, – pasakė, – mes visur išdalinome korteles. Ir mes viską paruošėme tavo įėjimui ir išėjimui. Viskas paruošta”.

106 Aš pasakiau: “Gerai, broli Arganbraitai, į kurią pusę man eiti?”

Jis pasakė: “Tiesiog eik toliau”.
Aš nuėjau toliau, praėjau pro kai kuriuos tarnautojus.

107 Po to aš paėjėjau truputi toliau, ir aš atėjau į vietą, iš kur atsiveria panoraminis vaizdas didžiulės patalpos, ir tiek…atrodė, ji talpino tūkstančius žmonių.

108 Ir tuo momentu aš išgirdau kažkieno žodžius: “Susirinkimą paleido”.

109 Aš paklausiau: “O kas jį paleido? Kaip tai, kas jį paleido?” Ir aš nesutikau, aš paklausiau: “Kodėl jį paleido? Kame reikalas?” Ir tuomet lynojo lietus.

Ir Kažkas man pasakė: “Todėl tu sužinosi”.
Ir tuomet aš pasakiau: “Na, aš ne…”

110 O po to aš įėjau į regėjimą dar didesnį. Ir po šito aš stovėjau, žinote, su bateliu, tikriausiai, dėl vienų metų kūdikio. Žinote, tokios mažos skilutės, ne aulinukas, o batelis. Ir aš laikiau rankoje batraištį ir bandžiau įverti batraištį apie centimetrą storio į trijų milimetrų skylutę. Man iš batraiščio visi siūlai išlindo, kada aš bandžiau jį štai taip įverti. Ir tiesiog nieko neišėjo. Ir batraiščio galas visas susišiaušė.

111 Taigi, tuo momentu aš išgirdau už savęs Kažkieno balsą: “Argi tu nesupranti, kad kūdikius neįmanoma išmokyti antgamtinių dalykų?” Aš apsižvalgiau aplinkui, o Jis buvo už manęs. Ir aš pažinau šitą balsą. Jis pasakė: “Tu ne tą batraiščio galą veri”.
16 IŠTARTAS ŽODIS

112 Ir aš pažvelgiau žemyn į batraiščio galą, gulinčio ant grindų – didžiulė sruoga batraiščio, ir jis buvo tvarkingai suvyniotas, kaip tik trijų centimetrų storio, kad įlystų į skilutę. Aš pasakiau: “Aišku”.

113 Ir kada aš siekiau paimti batraištį, aš buvau vėl perkeltas. Taip, pasižymėkite tai pas save. Tai išsipildys, pamatysite. Suprantate? Ir kada aš siekiau paimti jį, aš vėl atsijungiau. O kada aš vėl atsipeikėjau, aš stovėjau prie gražaus ežero, kažkuo panašų į jūsų ežerą čia vasarą, kada jis labai gražus ir žaliuojantis. Ir visur aplink ežerą buvo žvejai, ir jie gaudė žuvį, bet jie gaudė mažą žuvį. Ir aš įsižiūrėjau į ežerą, o ten plaukiojo tokie didžiuliai gražūs vaivorykštiniai upėtakiai, ir aš pasakiau: “Aš žinau, kad tai regėjimas, bet negaliu suprasti, prie ko čia upėtakis. Tačiau, – sakau, – žinote, sielos gilumoje aš tikiu, kad galiu juos pagauti”. Tad aš paėmiau batraištį, o vietoj batraiščio pasirodė meškerė.

114 Ir tą akimirką Stovintis už manęs pasakė: “Dabar Aš išmokysiu tave žvejoti, kaip juos pagauti”. Taigi, Jis paėmė…Ir Jis pasakė: “Užkabink masalą”. Ir aš užkabinau masalą. Jis pasakė: “Dabar užmesk kuo toliau, – dabar klausyk atidžiai, – į patį vidurį”. Ir Jis pasakė: “Kada užmesi, pirmiausia leisk masalui nusileisti. Po to, – pasakė, – lėtai timpčiok”. O toks būdas tikrojo žvejo. Tad aš…

115 Jis pasakė: “O kada pradėsi timpčioti, tu pajausi kibimą, bet niekam nesakyk, ką tu darai, tylėk”. Ir pasakė: “O kada…kada vėl pajausi kibimą, – pasakė, – patrauk visai nedaug, vos-vos, bet neperstipriai”. Jis pasakė: “Ir tuomet atitrauksi jį nuo mažos žuvies. O kada jos išsilakstys, tai patrauks didelių žuvų dėmesį, ir jos jį pagriebs”. Ir pasakė: “Štai taip tu juos pagausi”. Pasakė: “Ir kada jie užkibs trečią kartą, užkirsk žuvį, kad ištraukti juos”.

Ir aš pasakiau: “Aišku”.
Pasakė: “Bet tylėk, niekam nesakyk, tylėk”.
Ir aš pasakiau: “Gerai”.

116 Mano rankoje buvo masalas. O visomis tomis žuvelėmis buvo tarnautojai, ir jie visi susirinko aplink, sakydami: “Broli Branhamai, aš žinau, kad tu moki gaudyti žuvį”.

117 O-o, žinoma, man dėl šito pasidarė labai malonu. Aš pasakiau: “Na taip, aš žvejys, aš moku gaudyti žuvį”. Ir jis pasakė…Aš pasakiau: “Tai daroma štai taip”. Ir aš pasakiau: “Reikia užmesti toli”. Ir aš užmečiau labai toli, ten, kur buvo gilu. Aš pasakiau: “Broliai, maža žuvis gerai, bet mums reikalinga ir stambi”.

118 Aš labai stipriau patraukiau, ir kada aš patraukiau,
KAS YRA REGĖJIMAS? 17

aš ištraukiau iš vandens visą masalą. Ir kada aš tai padariau, žuvį aš pagavau, bet aš stebėte stebėjausi, kaip ji išviso prarijo masalą, nes buvo toks įspūdis, kad masalas buvo aptrauktas oda – buvo kone to pačio didžio, kaip ir masalas. Ir aš pagalvojau: “Oi-oi-oi!”

119 Ir tuo momentu Tas, Kuris kalbėjo už manęs, išėjo ir atsistojo prieš mane – tai buvo Jis, Viešpaties Angelas. Jo rankos buvo sudėtos, Jis pažiūrėjo į mane, pasakė: “Kaip tik Aš tau šito ir sakiau nedaryti!”

Ir aš pasakiau: “Tikrai, yra taip”.

120 Jis pasakė: “Štai matai? Pirmas Trūktelėjimas – tai kada tu dėdavai ant žmonių rankas ir kalbėjai jiems, kuo jie serga”. Pasakė: “Antras Trūktelėjimas – tai kada tu pradėjai žinoti širdžių paslaptis, kaip Aš tau ir sakiau”. Ir pasakė: “Vietoj to, kad tylėti apie tai, tu pabandei viską smulkiai paaiškinti ir papasakoti žmonėms. Ir kada tu tai darei, – pasakė, – tu pats nieko apie tai nesuprasdavai. Ir kaipgi tu galėjai tai paaiškinti? Ir dėl tavęs atsirado aibe kūniškų pamėgdžiojimų, ir tu matai, ką tu pridarei”.

121 Ir aš pasakiau: “Viešpatie, atleisk man”. Ir aš…aš pasakiau: “O-o, aš taip gailiuosi! Aš nežinau ką daryti”.

122 Ir aš traukiau štai taip valą, ir aš bandžiau išnarplioti savo valą. O Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: “Tau negalima narplioti valo tokiais laikais”.

123 Ir aš pagalvojau: “Galbūt, Jis man duos dar vieną pabandymą”. Ir aš buvau…Aš pasakiau: “Aš būsiu labai atsargus”. Ir sukau valą, ir žiūrėjau, kad ji teisingai būtų suvyniota.

124 Ir kada Jis tai pasakė, tą akimirką aš pajaučiau, kad kilu aukščiau, o-o labai aukštai. Ir kada aš buvau ten pastatytas, tuomet aš atsiradau žemai ir stovėjau aukštai, virš didžiulės palapinės. Aš niekada nemačiau tokios palapinės!

125 Ir, matomai, aš kaip tik pakviečiau prie altoriaus, buvau žemai prie altoriaus. Ir kada aš buvau ten žemai, aš pažvelgiau, o prie altoriaus stovėjo šimtai žmonių ir verkė, nes jie priėmė Viešpatį Jėzų. Ir jie tiesiog garsiai raudojo. Ir aš pasakiau: “Štai, tai jau dagiau panašu į tiesą”, – tokioje dvasioje.

126 Ir ant pakilos išėjo labai geras džentelmenas ir pasakė: “Kol brolis Branhamas ilsisi kelėta minučių, – jis pasakė, – mes pakviesime maldos eilę”. Ir pasakė: “Visi, pas ką maldos kortelės prasideda nuo tokio ir tokio numerio, atsistokite iš dešinės”.
18 IŠTARTAS ŽODIS

O aš atkreipiau dėmesį į maldos eilę – ji tarsi raitėsi aplink palapinę ir driekėsi per visas gatves. Tokia maldos eilė!

127 Ir aš pažvelgiau, kas buvo tada kairėje nuo manęs, o jeigu aš stovėčiau ant pakilos, tai būtų kairėje nuo manęs, būtų iš šitos pusės – ten buvo užtrauktas gabalas brezento. Ir už…už to brezento buvo nedidelis keturkampis pastatėlis, keturi metrai į plotį ir septyni metrai į ilgį, maždaug tiek. Na, aš stovėjau ir žiūrėjau į visa tai.

128 Ir aš pamačiau, kaip vežimėliu atvežė vieną moterį. Ir ten buvo moteris, rašanti jos vardą ir taip toliau ant…ant popieriaus. Štai, ir kažkas atėjo, paėmė ir nustūmė ją tenai. Ir priėjo sekantis žmogus – jis buvo su ramentais. Aš mačiau, kaip jie eina per tą nedidelį pastatą.

129 O iš kitos pusės ta pati moteris išėjo, rėkė visu balsu, ir pati stūmė tą vežimėlį. Ir…

130 Po to iš kitos pusės buvo kita moteris, tartum tamsiaplaukė moteris, ir ji paklausė: “Kas įvyko?”

131 Ta atsakė: “Aš netgi nežinau”. Ji pasakė: “Negaliu jums paaiškinti, kas įvyko”. Ji pasakė: “Aš buvau paralyžuota dvidešimt metų. Ir žiūrėkite, aš jaučiuosi kaip, tarsi iš viso niekada nesirgau”.

132 Ir tą akimirką išėjo tas vyriškis, bėgiojo ir šokinėjo su…su ramentais rankoje. Ir aš pažiūrėjau į visa tai. Ir tą akimirką…

133 Čia vienas niuansas. Sutelkite dėmesį. Tarp Viešpaties Angelo ir tos Šviesos yra skirtumas, nes aš išgirdau, kaip Kažkas juda, kaip Jis daro, kada ateina vakarais čia ant pakilos, tarsi “fiu, fiu, fiu”, ir kaip liepsnojanti ugnis, deganti ugnis.. Ir jis paliko mane ir pakibo tiesiog virš šios auditorijos, nuėjo ir atsistojo virš to nedidelio pastato stogo, ir paskui nusileido ant jo stogo. Ir kada Jis nusileido, Tas, Kuris stovėjo šalia manęs, už manęs, tas pats balsas, Angelo balsas pasakė: “Aš susitiksiu su tavimi ten viduje. Ir tai trečias Trūktelėjimas, bet niekas nieko apie tai nežinos”.

134 Ir aš pasakiau: “Na, man neaišku, kodėl ten viduje? Kodėl ten?”

Jis atsakė: “Šitą kart tai nebus viešu pasirodymu”.

135 O aš sakau: “Aš nesuprantu, kam įeiti taip į tą kambarėlį”.

136 Ir Jis pasakė: “Argi mūsų Viešpats neparašė: ‘Kada meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta, kad juos girdėtų žmonės.
KAS YRA REGĖJIMAS? 19

Bet įeik į slaptą kambarėlį ir pasimelsk Tėvui, Kuris mato kas slaptoje, ir Matantis slaptoje atlygins tau’?” Tai tiksliai pagal Raštą, kiekvienąkart taip.

Ir aš pasakiau: “Aišku”.

137 Po to Jis perkėlė mane į šią vietą ir pastatė mane į šį kambarį, kur aš buvau. Ir tada Jis pasakė man, ką reikia padaryti trečią kart. Ir taip, draugai krikščionys, tai bus…kada aš išeisiu iš šio pasaulio, tai pasiliks mano širdyje. Suprantate? Kada aš…Bet atminkite mano žodžius, kas vyks.

138 Kada tai…Tai buvo penkis mėnesius atgal, jau šeši mėnesiai, ir mes neturėjome supratimo, kad vyksime į…į tą…į Meksiką.

139 Bet aš galvojau, kad vyksiu į Feniksą. Ir mūsų brangus draugas ir brolis, kuris meldžiasi už sergančius, ponas Allenas, jis ten nuvažiavo. Jis pasakė: “Ne. Aš pasiliksiu čia, tad tą mėnesio dalį aš nevyksiu”. Na, tuomet aš nevažiavau, juk ten mano brolis. Aš tiesiog nepasielgčiau taip. Tad…Aš nepažystu brolio Alleno, tačiau jis dalyvauja ten Viešpaties darbe. Tad aš…Jie pasakė: “Ne, ji ketina pasilikti”. Aš pasakiau…

140 Man paskambino broliai iš tos Asociacijos tarnautojų grupės. O aš turėjau pakeisti brolį Robersą, kada jis išvyko į Australiją. Aš pasakiau: “Na, tai nieko. Jeigu te jau kažkas yra, brolis Allenas meldžiasi už sergančius, tuomet aš nevyksiu. Tai būtų nedraugiška”. Tad aš pasakiau: “Gerai”.

141 Ir po kelių dienų po šito man paskambino brolis Arganbraitas ir pasakė: “Broli Branhamai, aš pakalbėjau su broliu Mooru. Kodėl nenuvažiuoti į Meksiką?”

142 Aš pasakiau: “O-o, Baronas fon Bliumbergas ir kiti bandė mane įtikinti vykti į Meksiką. Kodėl man ten važiuoti?”

143 Aš pasakiau: “Paimkime ir praveskime susirinkimus kur nors Amerikoje”. Ir aš pasakiau: “Aš norėčiau pirma pastatyti ten šią palapinę”.

O jis pasakė: “Na, o kodėl gi nevažiuoti į Meksiką?”
Aš pasakiau: “Na, gerai. Aš…Organizuok tada pats”.

144 O ten buvo kitas žmogus, ir jis perskambino ir pasakė: “Visi susirinkimai užplanuoti tomis pačiomis datomis”. Ir pasakė: “Mes ten juos pravesime didžiulėje salėje”.

145 Ir tą vakarą aš buvau pas poną Arganbraitą. Ir aš pagalvojau: “Žinai, taip ir yra. Maži tamsiaveidžiai vaikai, panašūs į indėnus – tai juk kaip regėjime”.
20 IŠTARTAS ŽODIS

O paskui aš pasakiau: “Bet keistas dalykas, ten turi atsiverti panoraminis vaizdas ir kažkas kas liečia tai, kad paleido žmones”. Taigi, kada mes…

146 Po dviejų dienų paskambino ponas Arganbraitas ir pasakė: “Broli Branhamai, mes išnuomojome didžiulę areną dėl kautynių su buliais, ir tave kviečia meksikiečių vyriausybė – pirmąkart Meksikos istorijoje vyriausybė kviečia ne kataliką”.

147 Tad aš pasakiau: “Nuostabu”. Štai, aš pasakiau: “Kažkas turi įvykti, – pasakiau, – mūsų laukia nemalonumai”.

148 Ir jūs žinote, kada mes atvykome į Meksiką ir pasiruošėme, ir nuvykome į areną dėl kovos su buliais, kažkas…Lijo lietus pakeliui į ten, ir kažkas paleido tuos susirinkimus, ir iki šiol neaišku, kas tai padarė. Tai tiesa. Būtent taip ir buvo.

149 Po to aš grįžau namo, antroje dienoje išskridau atgal. Mes netgi negalėjome…Brolis Mooras pasakė: “Broli Branhamai, aš…aš išsiaiškinsiu”. Ir mes netgi niekur negalėjome surasti tarnautojo. Ir niekas nieko apie tai nežinojo. Ir brolis Mooras pasakė: “Jeigu aš…Broli Branhamai, kiek aš su tavimi važinėju, jeigu iki šio laiko aš niekada tavimi netikėjau, tai dabar tikrai tikėsiu”.

Ir aš pasakiau: “Taip ir yra tai”. Tad mes sugrįžome atgal.

150 O paskui aš išgirdau, kad ponas Arganbraitas važiuoja pasimatyti su manimi.

151 Aš nuvažiavau pasimelsti savo uoloje ir paklausti pas Viešpatį, kas…Jis parodė man kitą regėjimą, Jis pasakė: “Mirusios žuvelės”. Jos gulėjo, ir Jis pasakė man, ką tai reiškia. Pasakė: “Grįžk ten. Nors iš tikrųjų dar ne laikas, bet Aš tai palaiminsiu”.

152 Ir vėl ten nuvažiavau, ir maždaug keturiasdešimt, penkiasdešimt tūkstančių žmonių atėjo pas Kristų. Miręs kūdikis buvo prikeltas iš mirusių, ir įvyko didingi įvykiai.

153 Dabar aš laukiu tos valandos. Jūs galite sau įsivaizduoti, kokiu mažu tai atrodo dabar, visa tai, kas vyksta, tie didingi darbai, kurie jau įvyko.

154 Šiomis dienomis, nesuvokdamas…Kas iš jūsų buvo Filadelfijos bažnyčioje, kada prie vieno žmogaus iš manęs išgirdo tokius žodžius: “Prakeiktas tas žmogus, kuris pakelia akis, kol aš meldžiuosi už šią aklą moterį?” Būtent tai aš ir dariau. Suprantate?
KAS YRA REGĖJIMAS? 21

155 Viešpats ruošiasi aplankyti Savo tautą, draugai, su kažkuo didžiu, nuostabiu. Ir aš…Šita paslaptis turi pasilikti mano širdyje. Bet kiek jūs mane žinote ir tikite man, ir mylite mane, ir laikote mane kaip Dievo tarną, tai gerai įsiminkite, užtikrinu jus: palaiminimai ne už kalnų (tiesa), jau prie slenksčio. Ir jau nebebus silpnumo, aš nuo to jau nebesilpsiu. Ir tai bus aukščiau viso to, kas vyko čia arba dar kada nors. Tiesiog tai kažkas tokio, ką davė Viešpats. Ir aš noriu…

156 Na ir kaip po to man netikėti malone?! Po viso to, ką aš pridariau, ir tai, ką aš padariau, ir kaip aš elgiausi, ir buvau apkaltintas prieš Dievą – tačiau, jeigu Dievas ką nors sako ir daro…Jis vis tiek tai įvykdys. Amen.

157 Mozė kartą užmušė žmogų, bet Dievas jau viską nusprendė. Jis išlaikė jį ten, toli dykumoje, keturiasdešimt metų, bet jis išvedė Izraelį į pažadėtą žemę.

158 Koks Jis nuostabus, tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Šiandien Jis tas pats Dievas, kokiu Jis buvo tada. Ir, draugai, aš kalbu tai jums, kiekvienam iš jūsų, tikintiems krikščionims, į kokią jūs beeitumėte bažnyčią.

159 Šiomis dienomis per radijo laidą buvo vienas žmogus. Aš kalbėjausi su juo – labai geras žmogus ir jo žmona – kada mes su broliu Bozė darėme įrašus dėl radijo laidos. Ir jis paspaudė man ranką ir kalbėjo. Ir aš pasakiau…Na, jis…jis labai myli brolį Juozapą. Ir aš paklausiau: “O jūs…jūs vaikštote į bažnyčią?”

Jis atsakė: “Ne, aš metodistas”.

160 Aš pasakiau: “Na, jums tai galima atleisti”. Tad…[Susirinkimas juokiasi–Red.] Aš tiesiog tada pajuokavau. Ir aš pasakiau: “Aš tiesiog pajuokavau”.

161 Aš pasakiau: “Paklausyk, broli, aš ankščiau daug jodinėjau ant arklio, ir mano tėvas jodinėjo ant arklio visą laiką”. Ir aš pasakiau: “Arapacho miškuose, kur mes ganėme galvijus, – pasakiau, – jie…į ganyklą galėjo patekti tiktai grynakraujė herefordų veislė, ir ne kitaip. Reindžeris stovi prie vasaros aptvaro ir nepraleidžia nieko, tiktai užregistruotą grynakrauję herefordų veislę” Ir aš pasakiau: “Ant kai kurių, ateinančių ten, buvo ‘pasvirusi Ž’, kai kurie praeidavo su ‘Juosta B’, kai kurie – su ‘P apskritime’, kai kurie – su ‘Trikanopė’. Ant jų yra įvairių rūšių žymė, bet jie visi grynakraujiai herefordai”. [Brolis Branhamas ir susirinkimas juokiasi–Red.] Tiesa.

162 Taip ir yra. Mes, galbūt, metodistai, baptistai, vieni, kiti ir treti. Bet jeigu tu grynakraujis krikščionis Šventosios Dvasios jėga – tiktai tokie įeis į ganyklą, pro aptvarą, nes: “Viena Dvasia mes buvome pakrikštyti į vieną Kūną”. Ir mes tampame viena tauta, bendra Bažnyčia,
22 IŠTARTAS ŽODIS

su viena mintimi ir vienu motyvu – garbinti Jėzų Kristų, kol mes čia žemėje. Juk Dangus vienas, tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Ir mes taip už tai dėkingi.

163 Taip, mano laikas pokalbiui su jumis jau baigėsi, nes jums labai greitai reikės skubėti namo. Bet kas iš jūsų mėgsta pakalbius iš širdies? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matosi, kad mėgstate. Jūs tai suprantate. Galima būtų kalbėtis ištisomis valandomis.

164 Antgamtiško negalima paaiškinti. O kada bandai tai padaryti, tada (tiksliai kaip Jis man pasakė) pradeda mėgdžioti kūniškai. Suprantate? Taip ir išeina. Tai tiesiog faktas, taip ir bus tai. Ir tai…tai trukdo Kristaus Kūnui. Jūs suprantate mane? Dėl…dėl šito iškyla konfliktai.

165 Taigi, ką reikia daryti? – Pasilikti ištikimu širdyje, mylėti Viešpatį iš visos širdies ir tiesiog būti dėkingais už tai, kad Dievas žygiuoja su mumis toliau – prisikėlęs Viešpats Jėzus Kristus.

166 Ir aš pasakysiu štai ką, aš išsakysiu tokią pranašystę. Aš nekalbu šito Viešpaties Vardu, aš kalbu tai kaip jūsų brolis. Aš pranašauju štai ką (ir klausykite atidžiai). Aš pranašauju, kad šiais metais Amerika, Jungtinės Valstijos, šiais metais arba priims Kristų, arba ji pradės kristi – pradedant nuo šitų metų. Taip. Dabar tas laikas, kada Amerika turi atgailauti. Ir jeigu ji neatgailaus…Aš pranašauju tai, mano manymu, maždaug šitų metų sausio 15-16, tiesiog jaučiu paraginimą tai išsakyti. Ir tai…Aš iki šiol tai tvirtinu.

167 Ir aš pažiūrėjau į įvykių eigą. Aš pastebėjau, kad didis, įžymus evangelistas Bili Greimas, jis grįžo iš užsienio, ir jis rengė susirinkimus Niujorke ir šiuose dideliuose miestuose, kad paliestų pačius pagrindinius taškus ir taip toliau. Ir aš matau, kad brolį Robersą, taip sakant, “patraukė” iš užsienio šalių. Ponas Arganbraitas nori, kad kažkur po birželio aš vėl vykčiau į Vokietiją, paskui į Pietų Afriką ir į tas vietas, bet kažkas sulaiko mane Amerikoje. Ir matosi, kad pas visus kitus tas pats.

168 Ir aš manau, kad šiais metais Amerika išgirs savo paskutinį kvietimą. Tiksliai. Aš nekalbėčiau taip. Pažiūrėkite štai į šias juostas. Galbūt, jas klausys dar lygiai po dvidešimt metų. Suprantate? Reikia būti atsargiu su tuo, ką kalbi; žiūrėti, ką kalbi. Bet aš taip manau. Ir taip, Viešpats man šito nesakė. Bet aš taip manau, kad šiais metais Amerika arba priims Kristų, arba kategoriškai atmes Jį. Ir aš pranašauju, kad jie Jį atmes. Aš tikras.

169 Pažiūrėkite, ką daro Floridoje su Džeku Ku. Pažiūrėkite, ką išdarinėja visur. Kaipgi jie gali…Tai netgi prieš konstituciją – išvaryti žmogų iš valstijos. Pas mus žodžio laisvė. O kaipgi. Bet jie…
KAS YRA REGĖJIMAS? 23

170 Nespėsi apsižvalgyti, kaip jie pabandys išviso viską sustabdyti. Jie pasistengs sustabdyti maldas už sergančius ir uždraus tai. Ir gerai įsidėmėkite; kada prasidės persekiojimai, tuomet Bažnyčia bus savo aukščiausiame taške, tuomet ji visada būna geriausiame stovyje. Tiksliai. Ir Dievas daro taip, kad visa tai veiktų kartu.

171 [Brolis pradeda garsiai džiūgauti: “Amen. Šlovė Dievui! Amen. Amen. Amen. Amen. Šlovė Dievui!”–Red.] Tebūna garbė Dievui, Kuris teikia mums pergalę! [“Šlovė Dievui! Šlovė Dievui!”]

172 [Dvi seserys vienu metu kalba kitomis kalbomis–Red.] Dabar ieškokite išaiškinimo, pažiūrėsim, ką Jis nori mums pasakyti. [Dvi seserys toliau vienu metu kalba kitomis kalbomis. Tarpas juostoje.] …ir tikrai.

173 Dabar po šito turi sekti išaiškinimas. Visi būkite labai pagarbūs. Ponia jau pasakė, arba kas ten buvo. Klausykite labai atidžiai. Tegu dabar žinantys. Taip? [Sesuo pradeda kalbėti kita kalba–Red.] Š-š-š-š! [Sesuo toliau kalba kita kalba, tuo metu kai kita sesuo išaiškina.]

174 Nulenkite galvas, jūs girdėjote išaiškinimą. Kas iš jūsų čia nori priimti Kristų kaip asmeninį Gelbėtoją, kad jus prisimintų maldoje? Pakelkite dabar rankas labai aukštai, aukštai-aukštai, kad mes matytumėme, kas jūs – aukštai pakelkite.

175 Prašau, sugrokite ant pianino kelėta minučių.

176 Dabar nulenkite galvą ir tikėkite iš visos širdies, juk balsas pasakė, kad tai buvo Tiesa. Jeigu jūs iš viso ruošiatės įeiti, tai ateikite dabar.

177 Mūsų Dangiškas Tėve, mes meldžiame Jėzaus Kristaus Vardu, kad dabar, kol Tavo Dvasia juda šiame pastate, ir girdėjosi balsai, sakydami, kad dabar tas pats laikas, išmušė ta valanda…Ir aš meldžiu, Dangiškas Tėve, matydamas visas šias pakeltas rankas…Apie, gal, trisdešimt žmonių pakėlė ką tiktai rankas ar daugiau, kad jie priima Kristų kaip savo asmeninį Gelbėtoją, girdėdami pamokslą, žinant, kad mes laikų pabaigoje.

178 Šie prabudimo laužai ant visų kalvų. Dievas pažadėjo, kad paskutinėmis dienomis Jis iškels visa tai įrodymui tam, kad Jis – Dievas ir yra tarp mūsų, ir daro teisybę, ir parodo tarp žmonių didelius ženklus ir stebuklus, kad akli regėtų, kurti girdėtų, ir kad prasidėtų dideli antgamtiniai tarnavimai. Ir šiandien, Viešpatie, mes matome tai gyvenime.

179 Ir aš meldžiu, Dangiškas Tėve, kad visi šie vargšai, brangūs vaikai, kurie ką tiktai pakėlė rankas (ženklan to, kad jie nori priimti Tave kaip asmeninį Gelbėtoją), kad Tu išgelbėtum juos iš nuodėmės. Suteik tai, Viešpatie.
24 IŠTARTAS ŽODIS

180 Ir aš irgi meldžiu, kol mes dabar šiame didžiuliame judėjime, kad Šventoji Dvasia iš naujo pripildytų kiekvieną širdį. Uždek naują ugnį, Viešpatie, jų sieloje. Teeina jie su uolumu, išgirdę (kaip tai buvo išsakytas šis žodis), kad mūsų mylima šalis atmes šį pasiūlymą.

181 O Dieve, galingos karalystės turi žlugti. Visa kas mirtinga turi užleisti nemirtingumui. O Dieve, matant visa tai mes stovime ten ant senų Romos griuvėsių, matome, kad ši dydi…didi monarchija kažkada buvo klestinti vieta pasaulyje, pačia įžymiausia vieta pasaulyje. O šiandien reikia iškasti septynis metrus gilyn, kad rasti šios didžios imperijos griuvėsius. O ten, kur kažkada stovėjo šventykla, dabar stovi Omaro mečetė. Daug didžių įvykių, didelių tautų, didis Aleksandras Makedonietis ir Graikija, ir daug kitų vietų – juk šios karalystės žlugo!

182 Dieve, mes matome, kad griūna mūsų šalies pagrindas dėl Evangelijos atmetimo. Juk didieji vyrai pervažiavo per šią šalį, peršukavo visas vietas, skambėjo Evangelijos pamokslai. Dvasia, kaip pas Joną Krikštytoją, nepadariusi stebuklų ir nieko nekalbėjusi apie stebuklus, bet apėmė visą šalį. Po viso šito pasekė stebuklinga Jėzaus jėga, kaip buvo po Jono, ir vis tiek mūsų šalyje viskis, tabakas, naktiniai klubai – iš visų pusių susitelkimas nuodėmės. Mūsų didi civilizacija žūva, žūva. Viskas turi sugriūti. Visos šios karalystės turi žlugti, kad Dievo Karalystė įsiviešpatautų savo grožyje, ir prasidėtų Tūkstantmetė Karalystė.

183 Kelėta metų atgal, dar vaikystėje, mačiau vieną seną medį – jis turėjo tokias didžiules, didingas šakas, aš galvojau, kad šis medis išstovės dar šimtus metų. O šiandien iš jo liko vien kelmas. Žinote, kad viskas mirtinga turi suirti.

184 Aš irgi, Viešpatie, kažkada buvau jaunas, matau, kad jau pats silpstu, artėju prie tos paskutinės ribos, kur pamatysiu saulės nusileidimą. Šiandien šiame pastate savo žilas galvas nulenkė daug tų, kurie kažkada buvo stipriais, gražiais vaikinais. Daug moterų nulenkė savo susiraukšlėjusius veidus, ir dabar ašaros skinasi sau kelią per raukšles ant jų veidų, nors ankščiau buvo patraukliomis, gražiomis mergaitėmis. O Dieve! “Kiekvienas kūnas – kaip žolė”. Arti pabaiga.

185 O Dievo Kristau, priimk šiuos vargšus žmones į Savo Karalystę. Vienąsyk aš turėsiu stoti ten prie…prie Dievo Sosto, ir duoti ataskaitą apie savo tarnavimą, duoti ataskaitą apie viską, ką Tu man leidai daryti, Viešpatie, tarp žmonių, skelbdamas Viešpaties Jėzaus prisikėlimą. Dieve, aš turėsiu už tai atsakyti. O Dieve, vis daugiau ir daugiau uždek mano širdį uolumu ir išmintimi, kad man žinoti, kaip vesti žmones pas Viešpatį Jėzų.

186 Šiandien, Tėve, Tu pažadėjai Savo Šventajame Žodyje:
KAS YRA REGĖJIMAS? 25

“Kas girdi Mano Žodžius ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną Gyvenimą ir į teismą neis, bet perėjo iš mirties į Gyvenimą”.

187 Čia visur pakilo daug rankų, Viešpatie. Daug vargšų, žūstančių žmonių, daugelis iš jų atkrito ir nukrypo nuo kelio. Dieve, suteik tai šią minutę, kad Šventoji Dvasia paliudytų, kad visa tai tiesa, kad mes laikų pabaigoje, ir jie suvokia, kad sykį jie būtinai praeis. Tegu jie priims Kristų tiesiog dabar, kol nulenktos mūsų galvos.

188 Gal, čia dabar yra tas, kas dar nepakėlė rankos kviečiant pirmąkart? Prašau, pakelkite dabar ranką ir pasakykite: “Aš dabar noriu priimti Kristų kaip savo Gelbėtoją”. Jūs norite tai padaryti? Kas nors dar, kas niekada…

189 Jūs pastebėjote, kaip Ugnis nusileido į pastatą, kada nuskambėjo tas Žodis? Matote? Aš tikiu, drauge…Telaimina tave Dievas, mano jaunas drauge, jaunas žmogus su pakelta ranka. Dieve, suteik mano broliui…Tu turi amžiną Gyvenimą todėl, nes tiki Viešpačiu Jėzumi.

O, gal, kas nors balkone?

190 Jeigu mes matome, kad Dievas visa tai pažadėjo, mes čia matome, kad visa tai išsipildo. Mes žinome, kad Dievas tai pažadėjo. O ką Dievas bepažadėtų, Dievas privalo tai vykdyti.

191 Gal, dar kas nors? Telaimina jus Dievas, ponia, aš matau jūsų ranką. Dar kas nors pakelkite ranką? Telaimina jus Dievas, ponia, aš matau jūsų ranką. Telaimina Dievas tave, mergaite, aš matau tavo ranką. Kas nors dar? Telaimina Dievas tave, ponia, aš matau tavo ranką.

192 Kas nors balkone? Aš norėčiau pamatyti, kas balkone nėra krikščionis ir norėtų pasakyti…Telaimina tave Dievas. Aš taip ir žinojau, kad tu ten, sūneli. Ten tiksliai kažkas buvo, nes Šventoji Dvasia kažkodėl atkreipė mano dėmesį į balkoną. Aš nežinau, kodėl. Aš ne fanatikas. Jeigu aš toks, tai aš toks ne tyčiomis. Bet tiesiog buvo toks jausmas, kad kažkas balkone. Telaimina tave Dievas, sūneli. Tebūsi tu… Ir jeigu tai tavo žmona šalia tavęs, tarnaukite Viešpačiui Jėzui iš visos širdies. Tegu Jis pakeis jūsų gyvenimą, jūsų šeimą. Jis tai padarys. Tebūsi Jo tarnu.

193 Gal, dar kas nors? Po to iškart užbaigsim, paskui aš perduosiu tarnavimą broliui Bozė. Po kelių minučių vaikinam reikės ateiti ir pradėti dalinti maldos korteles. Gal, jūs…dar nors vienas kur nors salėje pakels ranką? Brolis Juozapas…Prašau, pakelkite minutėlei ranką, aš noriu dar kartą su jumis pasimelsti. Taip. Telaimina jus Dievas. Aš matau jus ten žemai. Ačiū, gerasis žmogau. Telaimina tave Dievas ten, jaunuoli. Tai labai gerai.
26 IŠTARTAS ŽODIS

194 Kai kuriems iš jūsų gali atrodyti tai keistokai, kad nuo vieno žodžio prasidės kažkas panašaus, ir užsidegs Ugnis. Matote? Tai todėl, kad tai Tiesa ir pagrindinė pamokslo mintis (suprantate?), kad mes laikų pabaigoje.

195 Telaimina jus Dievas, pone. Aš matau jūsų ranką. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas.

196 Užtikrinu jus, draugai, aš tikiu, kad dauguma iš sėdinčiųjų čia patirs siaubingus persekiojimus už savo tikėjimą, prieš tai kaip jis bus užantspauduotas.

197 Telaimina jus Dievas. Kas nors dar pakels ranką? Telaimina jus Dievas, pačiame gale. Aš matau jūsų ranką, pone. Kas nors dar? Taip, kas nors dar pakelkite savo ranką, kol mes laukiame išsiskirstymui maldos. Pakelkite, prašau, ranką. Telaimina tave Dievas, sūneli. Telaimina tave Dievas, sūneli. Telaimina Dievas jus. Telaimina Dievas jus. Aš matau jūsų ranką, vyriškis štai ten. Taip. Telaimina tave Dievas, broli. Aš matau.

198 Tai nuostabu, ką tiktai priėmėte Kristų. Jūs…Kada jūs pakeliate ranką, Dievas užrašo tai į Gyvenimo Knygą. Tą pačią minutę, kada jūs tikite, jūs pereinate iš mirties į Gyvenimą (kada pakeliate rankas). Kaip jūs pakėlėte ranką? – “Niekas negali ateiti pas Mane, jeigu mano Tėvas iš pradžių nepatrauks jo”. Štai taip. Dievas čia pritraukia, jūs pakeliate rankas. Angelai užrašo jūsų vardą į Gyvenimo Knygą. Tuo darbas baigtas. Dabar jūs gausite Šventąją Dvasią, jeigu tiktai paprasčiausiai tikėsite. Dabar dar kart nulenksime galvas.

199 Mūsų Dangiškas Tėve, siųsk Savo palaiminimus. Ir aš dėkoju Tau, Tėve, už šį didžiulį būrį žmonių, ką tiktai priėmusius Kristų. Ir aš dėkoju Tau, kad Tu patvirtini Savo Žinią, Viešpatie, ir pateiki ją, ir darai tą, ką padarei dėl mūsų šiandien. Šie žmonės bus laimingi per visas savo gyvenimo dienas. Tiesiog dabar Tu dovanojai jiems amžiną Gyvenimą, nes jie įtikėjo į Viešpatį Jėzų. Ir, Tėve, kada po minutės kviesime prie altoriaus, kad išeitų čia ir patys atsistotų prie altoriaus, arba praėjimuose, ir pasimels Tau, ir padėkos už savo išgelbėjimą – aš meldžiu, kad kiekvienas pakėlęs ranką atsistotų kur nors praėjime ir pasimelstų Tau, ir padėkotų už tai, kad Tu priėmei jį…tai yra, priėmei į Savo Karalystę. Suteik tai, Viešpatie. Tepasilieka ant jų Tavo amžini palaiminimai.
200 Ir kol mūsų nulenktos galvos, brolis Juozapas pratęs maldą.
Kas yra regėjimas?
(What Is A Vision)
Šį pamokslą brolis Williamas Marrionas Branhamas išsakė sekmadieni, 1956 metais balandžio 8, Čikagoje, “Lain” vidurinėje technikos mokykloje, Ilinojos valstija, JAV. Juosta su numeriu 56-0408d tęsiasi vieną valandą ir aštuoniolika minučių. Naudojant žymiai originalius magnetofono įrašus ir pasiekiant žymiai aiškesnio garso, buvo įdėtos visos pastangos dėl tikslaus perdavimo Žinios žodine forma išspausdintoje formoje. Vertimas be sutrumpinimų ir be pakeitimų padarytas iš anglų kalbos į lietuvių iš magnetafoninės juostos ir pirmąkart išspausdintas 2009 metais.

Šio pamokslo leidyba tapo galima dėka laisvanoriškų tikinčiųjų paaukojimų. Platinama nemokomai.