Jungtinių Valstijų įsiveržimas

Jungtinių Valstijų įsiveržimas



…Viešpaties valia tame, kad kartais vyksta tam tikri dalykai. Neseniai mes lankėmės Denveryje. Aš galvoju, kad jūs norite atsiliepimų apie surinkimą. Tai buvo vienas geriausių surinkimų per paskutiniuosius metus. Tai buvo nuostabus laikas. Apie du tūkstančius žmonių atidavė savo širdis Kristui, neskaičiuojant tų, kurie gavo Šventosios Dvasios krikštą, neskaitant to, kad didelius ženklus ir stebuklus padarė Viešpats Jėzus tarp žmonių Denveryje. Buvo nuostabus jausmų išsiliejimas, didžiulis žmonių susirinkimas. Pirmame susirinkime buvo apie penki tūkstančiai žmonių. Mes pravedėme tarnavimą Mammot Gardense. O trečią vakarą jau nebuvo netgi vietos kur atsistoti. Penki vakarai, tai buvo nuostabus laikas!

2 Iš ten mes su sūnumi išvykome į Kanadą. Mes pakilome į kalnus, ir prasidėjo sniego pūga. Aš manau, jog girdėjote apie tai per radiją. Ten žuvo keli šimtai žmonių. Ten buvo sniego pusnys, ir mes keletą dienų įstrigome kalnuose. O mūsų surinkimas baigėsi, ir mes turėjome sugrįžti namo prieš išvykstant. Taigi, mes galvojame, kad visa tai, galbūt, buvo pagal Dievo valią, kad bus dar geresnis surinkimas arba dar kažkas. Jis paruošė mums kažką, ko mes nežinome.

3 Mes vaikštome tamsiame pasaulyje, bet ne tamsoje. Mes tiesiog stebime, kaip juda Šviesa, ir sekame paskui šią Šviesą.

4 Ir mūsų Dangiškasis Tėvas, galimas dalykas, turėjo kažką, ko mes nežinome. Galbūt, kažkur ten buvo pavojus. Arba, vėlgi, Jis darbavosi tame, kad atvestų ką nors. Suprantate, Dievas gali darbuotis ir su vienu žmogumi; Jis pakeičia visą tautą tik dėl to vieno žmogaus, kad jie įeitų. Taigi, mes žinome, jog visa tai buvo Dievo garbei. Ir mes dėkojame Jam už tai, ir už tai, kad Jis saugo mus. O ten buvo daug. . .

5 Mes su Billiu padėjome jiems, pavėžėjome, visame kelyje buvo žmonės, patyrę avarijas ir visa kita. Bet mes atvažiavome be jokių bėdų. Kartą mes nuvažiavome nuo kelio, bet neilgam. Privažiavo kažkoks žmogus iš fermos ir ištraukė mus su traktoriu. Tiesiog nuslydome; buvo labai slidu.

6 Tai buvo kažkas, ko pas juos nebuvo jau. . .Kas prisimena senus laikus, negalėjo prisiminti šitokios pūgos tokiu metų laiku, šios šalies dalyje, Raundape, Montanos valstija. Ir mes buvome...Mes žinome, jog kada kažkas štai tokio ypatingo, tai kažkur ten yra mūsų Viešpats ranka. Tai buvo su kažkokiu tikslu, mūsų gerovei. Mūsų gerovei, štai dėl ko tai buvo.
2 IŠTARTAS ŽODIS

7 Taigi, po to kai aš sugrįžau, aš paskambinau broliui Nevillui ir pasakiau: “Sekmadienį aš ruošiuosi būti namie. Ir gerai, jei jūs panorėtumėte atvažiuoti ir mes galėtumėme pravesti sekmadieninės mokyklos pamoką”. Aš pasakiau: “Tada aš…aš labai džiaugsiuosi, galėdamas atvykti”.

8 Jis tarė: “O kaipgi, žinoma, broli Billai”. Mes visuomet taip džiaugiamės jūsų apsilankymu”, – jis pasakė tai su džiaugsmu ir iš visos širdies. Ir vakar paskelbė tai per savo radijo programą. Taigi, mes dėkingi už visa tai.

9 Ir šiandien šį rytą Motinos diena. Šiandien jūs visur išgirsite pamokslus apie motiną, žmonės kalba apie motiną, aš galvoju, tai nuostabu. Paliksime tai sekančiam tarnavimui.

10 Aš pranešiau šį rytą temą: “Jungtinių Valstijų Įsiveržimas”, apie tai aš noriu kalbėti. Jūs tikriausiai jau girdėjote laidą per radiją, ir dar daug jų šiandien išgirsite. Ir vakariniame tarnavime, galbūt, pamokslaus temą Motinos Dienai. Taigi, galvoju, kad šį rytą paskelbsiu temą, – “Įsiveržimas”.

11 Aš kalbėjau apie tai Denveryje, bet šį rytą, jeigu Dievo valia, bus visai kitoks priėjimas. Tai buvo nuostabus laikas. Viešpats palaimino nuostabiu būdu. Kartais kažkaip pavyksta mums. . .

12 Jus kartais turi sukrėsti lengvai, kad suvoktumėte prasmę kažko, ar ne taip? Ir mes meldžiame, kad Dievas tai padarytų.

13 Ir, beje, tenai, kai mes praėjome…Verslininkai iš Denverio rėmė šį tarnavimą, ir tai buvo truputi kitas rėmėjas skirtingai nuo tų, kuriuos aš ankščiau sutikau.

14 O tarnautojai paprastai, kada jie remia tarnavimą, jie pasako…“Jūs pranešėte apie tai?” – “Taip, bažnyčioje”. Kažkas panašiai. Tai pastoriai; jie nori, kad jų banda žinotų apie tai. Tai tiesiog. . .Tai jų reikalas.

15 Bet su verslininkais buvo kitaip. Jie norėjo, kad pasaulis žinotų apie tai, jie metė apie tris, keturis tūkstančius dolerių reklamai ant mašinų, ant taksi, ant automobilių buferių ir visur kitur. Tai buvo nuostabus laikas.

16 Po to kai tarnavimas pasibaigė, jie pasišaukė mane į šalį ir pasakė: “Broli Branhamai, ką dabar mes jums galėtume padėti? Kaip mes galime jums atsidėkoti?"

17 Aš pasakiau: “Dar ko, žinoma, nieko”.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 3

Aš pasakiau: “Jūs man nieko neskolingi”. Aš pasakiau: “Jūs galite apmokėti sąskaitą už šitą viešbutį, jeigu jūs norite”.

18 “O, mes norime ką nors padaryti dėl jūsų”. Ir jie ne…Aš nieko iš jų nebūčiau paėmęs.

19 Taigi, vadybininkas pasišaukė juos. Jis tarė: “Rodos, jis mėgsta medžioti ir žvejoti, ar ne taip?”

Pasakė: “Taip”.

20 O pas vieną iš verslininkų ten buvo rančą ir jis pasakė: “Aš padarysiu jam tokią dovaną”.

21 Taip, ponas Mooras nuvyko pažiūrėti, ir jam teko atgal grįžti raitam apie penkiasdešimt šešis kilometrus. Aš tariau...Ponas Mooras pasakė: “Norėčiau aš pamatyti seserį Branham, grįžtančią ją štai taip ant arklio”.

Taigi jis, jie, ir…

22 Bet po to, vis dėlto, jie nuvyko į tą sodybą Silver Plume, Kolorade. Tai atrodo šioje pusėje. Ir jie nupirko tenai nedidelę rančą ir stato ten penkių kambarių namą taip pat dėl manęs, Silver Plume, Kolorade, tai tiesiog kalnuose. Taigi, žvejai, aš galvoju, jog tinkamu laiku tai bus gera vieta poilsiui po surinkimų, jeigu Viešpats leis. Tai priklauso nuo Jo, suprantate.

23 Dabar nukreipkime mūsų dėmesį į Žodį. Aš tiesiog myliu Žodį, gyvąjį Dievo Žodį. Žodyje yra Gyvybė. Tai štai, – “Žodis, raidė žudo, bet Dvasia teikia Gyvybę”. O Gyvybė yra Žodyje, nes tai Dievo Žodis. Gyvybė yra Jo Žodyje.

Panašiai, kaip jeigu aš sakau jums: “Aš duodu jums...”

24 Tu sakai: “Aš alkanas šį rytą, broli Branhamai. Ar galėtumėte duoti man penkis dolerius?”

25 Aš pasakyčiau: “Duosiu”. Taigi, šitame lygiai tiek pat gyvybės, kiek mano pažade.

26 Ir tokiu būdu pas Dievą. Kai Dievas ką nors pažada, tuomet kas yra Dievas, Jo...Jis turi būti Savo Žodyje. Suprantate? Šis Žodis vertybė…Šis Žodis yra lygiai tas pats, kas ir Dievas. Jis yra Dievas.
4 IŠTARTAS ŽODIS

27 Jūsų žodis yra tai, kas jūs esate. Tai jūsų įsipareigojimai, kaip mes vadiname. Jūsų įsipareigojimai – yra tavo žodis. Jeigu negalime pasitikėti jūsų žodžiu, tuomet aš neturiu pasitikėjimo. Bet jeigu kažkame aš galiu pasikliauti jūsų žodžiu, tuomet tai garbingas žmogus.

28 Biblija kalba: “Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas”. Matote? “Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”.

29 Tik pagalvok, kad pati žemė, kurioje mes gyvename, yra Dievo Žodis. Tas medis yra Dievo Žodis. Ir jūs, jūsų kūnai, yra Dievo Žodis. Dievas tiesiog štai taip ištarė jį egzistavimui, padarė jį iš nieko: tiesiog iš nieko.

30 Jūs atkreipėte dėmesį, iš kur atsiranda žmogaus gyvybė? Viena mažytė ląstelė, tokia maža, kad žmogaus akis negali jos įžiūrėti; tik per didelį, galingą mikroskopą. Ir iš jos išsivysto septyniasdešimties, šimto kilogramų žmogus. Iš kur ji atsirado? A? Dievas davė jai pradžią išsakant, ir ji pradėjo natūraliai augti, pakartojo tiksliai. Jis kiekvienam medžiui davė pradžią išsakant, viskam-viskam egzistavimui. Ir tai taip nuostabu ir puiku šį rytą regėti Dievo Žodį.

31 Dabar šį rytą kreipsimės į Senąjį Testamentą, Kronikų knygą. Aš buvau tiesiog truputi prislėgtas…Kol atsiverčiate Kronikų Knygos 18-tą skyrių. Tiesiog truputi pavargau. Bet jei Viešpats norės. . .

32 Nesu tikras: daugiau žinosime trečiadienio vakarą. Jei Viešpats norės ir bažnyčia pajus vedimą, tai aš norėčiau, kad trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį čia būtų prabudimas, tiesiog Žodžio mokymo prabudimas. [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis, tiesiog Žodžio mokymas: ne gydymo tarnavimai, bet mokymas. Galbūt Viešpats ves mus tokiu keliu. O paskui mes…Man patinka būti su jumis ir bendrauti kartu su Žodžiu. Dėkoju jums už šį puikų, nuostabų “amen”.

33 Dabar, 18-tas Kronikų skyrius, pradedant nuo 12-tos eilutės, mes norėtume stabtelėti kuriam laikui prie šios gyvybiškai svarbios dienos temos. Pirmoji Kronik-…O, atleiskite, Antroji Kronikų Knyga 18:12, mes perskaitysime ištrauką iš čia ir pažiūrėsime, ką mūsų Viešpats duos mums sužinoti.

Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: “Štai pranašų
žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis
panašus į jų; kalbėk tai, kas gera”.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 5

Michėjas atsakė: “Kaip gyvas VIEŠPATS, ką mano Dievas man
sakys, tą kalbėsiu”.

Jam atėjus pas karalių, šis paklausė: “Michėjau, ar mums eiti
kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?” Jis atsakė: “Eikite ir laimėkite!
Jie bus atiduoti į jūsų rankas”.

34 Kad pagrįsti mūsų mintį; dar kartą maldoje kreipkimės į Jį.

35 Mūsų Dangiškasis Tėve, mes su dėkingomis širdimis artinamės prie Tavęs, dėl pražuvusių sielų, dėl tų, kurie vargsta, dėl bažnyčios. Mes meldžiame, tegu Šventoji Dvasia įeis į Žodį. Įnešk Jį tiesiai į kiekvieną širdį, kuri vargsta. Ir kai Jis įneš Savo jėgos Žodžio Žinią į širdį, tai tegu kiekvienas iš mūsų praturtės Juo šįryt: išsiskirstydami į namus iš šios maldyklos, džiaugdamiesi ir šlovindami Dievą, sakydami: “Mūsų širdys degė dėl Jo Buvimo”. Nes mes prašome šito Jo Vardu. Amen.

36 Mūsų veiksmo scena šį rytą prasideda tragiškumu. Senasis Testamentas man visuomet kaip šešėlis arba Naujojo Testamento prognozavimas. Daug kartų manęs klausė: “Broli Branhamai, kodėl jūs visąlaik kreipiatės į Senąjį Testamentą? Beveik visada, pradėdami žiūrėti į tekstą, imate iš Senojo Testamento”. Darau taip dėl to, kad man patinka tipologija. Man patinka…

37 Mano išsilavinimas labai ribotas, kaip visi žino. Ir vienintelis trumpas kelias, kurį aš žinau, tai išnagrinėti, koks buvo pavyzdys, pamatyti, koks buvo projektas. Ir kadangi tai buvo tiktai šešėlis, aš žinau, kad koks buvo tas, toks bus ir šitas. Ir aš visada žiūri į Senąjį Testamentą, kad pamatyčiau, ką darė Izraelio vaikai, kad pamatyčiau, kokia buvo bausmė už nuodėmę, kad pamatyčiau, koks buvo pranašų teisingumas, kad pamatyčiau visus šiuos dalykus: ir tuomet aš turėsiu supratimą apie tai, kas čia, kada tai parodė, kaip apskritai užsibaigs.

38 Tais laikais dideli dalykai vyko Izraelyje. Tai buvo jo vidurnakčio tamsoje.

39 Senajame Testamente, jei Viešpats norės, galbūt, ateityje tarnavimuose, aš norėčiau parodyti Septynių Bažnyčios Periodų Senajame Testamente pirmavaizdžius. Taip pat kaip jie prasidėjo, kaip bažnyčios periodų pradžia Pagonių bažnyčioje, ir perėjo per tokią pat tamsos epochą, ir įėjo į šlovingą Sekminių laikotarpį, nusileidus Šventajai Dvasiai ankstyvojoje bažnyčioje…Žydų laikotarpį. Paskui pereina per kitą Pagonių bažnyčios periodą, per viduramžius ir po to, pabaigoje, patenka į Tūkstantmetę Karalystę.
6 IŠTARTAS ŽODIS

40 Taigi, kaip tais viduramžiais sustiprėjo šis didis karalius Achabas. O jis taip pat priklausė nuo kitų izraelitų karalių nuomonės, buvo…Pats Achabas buvo tarsi pasienio tikintysis. Aš dažnai minėdavau jį tokį, nes jis vienu metu būdavo šioje sienos pusėje, kitu metu anoje sienos pusėje.

41 Tu niekuomet nežinai kaip elgtis su tokiu nepastoviu žmogumi. Arba su žmogumi, kuris pareiškia, kad jis krikščionis, ir toks nepastovus, tu nežinai, ką su juo daryti. Šiandien jie krikščionys, o rytoj nežinia kur. Šiandien bažnyčioje jie džiūgauja ir gieda, ir garbina Dievą, o rytoj išėję geria, rūko ir linksminasi. Be to, su tokios rūšies žmonėmis, sunku turėti ką bendra.

42 Aš prisimenu, dar vaikystėje, turėjome seną arklį, jis visą laiką šokinėdavo per užtvarą. Aš galvoju, kad daugelis iš jūsų, kurie mano amžiaus, prisimena tuos laikus, kada buvo arkliai pakinkyti į vežimus. Ir aš pats daugelį kartų važinėjau šia gatve su pakinkytu į vežimą arkliu. Man dabar keturiasdešimt penki. Taip, jūs prisimenate…Mes įkinkydavome šitą arklį į jungą, tarsi karvę, kad jis nešokinėtų per aptvarus. Bet jis vis tiek šokinėdavo. Ir ant jo kabėdavo tas jungas, o jis apsisukdavo ir pirmyn. Šokdavo per užtvarą. Ir kartą jis…

43 Aš stebėjausi, kas gi jį taip traukė. Ir ten buvo tokia didžiulė duobė. O jis stovėjo aukštoje liucernoje, bet jis norėjo…O ši duobė buvo truputi apaugusi sodo žole. Ir jis šoko per užtvarą tiesiai į tą duobę, kur buvo stiklai ir viela. Jis atsidūrė šiukšlių krūvoje, šoko ten, kad parupšnotų truputi sodo žolės. Ir teko atsivesti arklius ir traukti jį iš šios duobės. Kada jis įšoko ten, jis dar ten užsikabino. O kada išsikapanojo, jis virpėjo ir kraujavo, štai taip, tiesiog keletą kartų gnybtelėti tos sodo žolės, nors stovėjo liucernoje beveik iki kelių.

44 Aš dažnai mąstydavau apie tą atvejį. “Sunkus nusidėjėlio kelias”. Jis tiesiog negalėjo ramiai stovėti ten, kur ganėsi nuostabiu laiku, bet…turėjo šokti per užtvarą ir susižeisti ir susipjaustyti, kad truputi parupšnotų kitokios žolės. Panašiai tokiu pat būdu ir žmonės, kurie šoka per Dievo ganyklos užtvarą. Jūs galvojate, kad ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Šiandien tai ateina, tai išeina. Bažnyčioje nuostabiai praleidžia laiką; paskui, rytojaus dieną viską iššvaisto. Darosi labai sunku.

45 Achabas buvo kažkuo panašus į tai. Kur tik vėjas pūtė, ten Achabas kreipė savo bures, pūtė jis į šitą pusę ar į aną. Jo santuoka su šia princese, karaliaus dukterimi Jezabele, atnešė jam nelaimę. Labai dailutė išvaizda, graži moteris, bet jos širdyje buvo blogis. Ji buvo stabų garbintoja, ji palenkė visą Izraelį.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 7

46 Kaip aš norėčiau stabtelėti čia kelioms minutėms, parodyti šito esmę, kalbant apie motinystę. Kai vyras žengia į santuoką: kas ta mergina, kas ta moteris, kurią jis? Tai daugiau, nei tik žvelgti į grožį. Jūs turite pamatyti kažkame sielą ir kūną, sujungtus kartu: tame žmoguje, kuris ruošiasi tapti iš tikrųjų jūsų draugu ir padėjėju, bus su tavimi bėdoje ir džiaugsme.

47 Bet Achabas, aš manau, įsimylėjo jos grožį ir vedė. Vargu ar ten buvo dar kas nors, jau pernelyg ji buvo pikta. Ir štai ji nuvyko ten. Ir tuomet, kadangi jis buvo surištas su ja ir mylėjo ją, jis tapo priežastimi to, kad visas Izraelis įpuolė į nuodėmę ir nuėjo prieš Dievą, sugriovė Dievo aukurus ir pastatė aukurus Baalui. Ir jie tuo metu visame Izraelyje garbino Baalį.

48 Dabar, jis ir jo žmona nuskriaudė teisųjį Nabotą. Daugelis iš jūsų skaitėte apie jį. Kaip jis apgaule atėmė jo sodą; prisiekinėjo ir melavo ir pastatė prieš jį melagingus liudininkus. Nes norėjo padaryti kažką dėl savo vyro: ir užmušė teisų žmogų, kad pasiimtų vynuogyną šalia rūmų.

49 Į visa tai žvelgė Dievas. Taigi pranašas Elijas, kuris buvo didis ir galingas Viešpaties tarnas, pranašavo ir pasakė Jezabelei, kas jai nutiks. O Achabui jis pasakė, jog šunys laižys jo kraują. Taip, jeigu Dievas ką nors sako... Žinoma, tais laikais tiesus Viešpaties Žodis ateidavo per pranašą.

50 “Dievas daugel kartų ir įvairiais būdais yra kalbėjęs tėvams per pranašus, šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo per Savo Sūnų, Kristų Jėzų”.

51 Taigi Šis yra Žodis. Ir jeigu kas nors Tam prieštarauja, palikite tai. Suprantate? Dabar, antra. Šiandien Jis kalba per pranašą, numatantįjį ir taip toliau. Tačiau pirmiausia yra Šis, Žodis.

52 O Achabas padarė šią piktadarystę. Jis ėjo toliau: Dievas daugelį metų laimino žmones. Ir pagaliau Judo karaliumi tapo Juozapatas, kaip tuo laiku Achabas buvo Izraelio karalius.

53 Ir be to, Juozapatas buvo teisus vyras. Jis buvo Asos sūnus. Asa buvo teisus vyras, jis sugriovė visus aukurus stabams; pastatė aukurus Jehovai. Ten Judoje pas juos buvo prabudimas. Ir po to greitai Juozapatas arba…

54 Tiksliau, Achabas nusiuntė ir rado dalį žemės Sirijoje, kuri, kaip jis manė, priklausė jam, ir jis tikėjosi ją įsigyti. Todėl, jis klausė Juozapato, ar jis nesudarytų su juo sąjungos.

55 Ir žinoma, čia didžiulis pavojus, kada jie žiūrėjo į tą didį karalių Achabą
8 IŠTARTAS ŽODIS

ir žvelgė į šitą didį Juozapatą; vienas iš jų drungnas, kitas – vyras, pripildytas Dvasia. Saugokitės, kada jūs sudarote sąjungą. Žiūrėkite, ką jūs darote, kaip jūs įsikinkote su netikinčiais. Būkite nesusitepę, ypatingai šioje dienoje, kurioje mes gyvename.

56 Bažnyčia, aš tikiu be jokios abejonės, mano širdis dega. Tai priežastis mano laukimo šių penkių vakarų; o kol kas rimtai dar kartą patikrinsime čia bažnyčioje, žvelgdami į Bibliją.

57 Mes gyvename neramumų laikais. Tai gali įvykti bet kuriuo laiku. Kada mes matome, kad ateina laikas kažkokių dalykų įsipildymui: iš tikrųjų priešo jėgų pyktis. Mes matome visus šiuos uraganus ir epidemijas, viską, kas vyksta. Ir visko priežastis – įsikišimas, bombų sprogdinimas ir taip toliau. Jie patiria visus šiuos nesusipratimus. Jie viską sujaukia šioje didžiulėje Dievo laboratorijoje, kad išpildytų Jo Žodį. Tai turi įvykti.

58 Taigi, pakyla “nuodėmės žmogus”, jėga, ir taip apgaulingai. O, tai baisu! Aš girdėjau, kaip šį rytą vienas tarnautojas, žmogus, pripildytas Šventąją Dvasia, kalbėdamas apie žvėries ženklą, pasakė, kad antikristas – tai Rusija. Kokia klaida! Oho! Rusija tam neturi nieko bendra. Ne, ponai. Remiantis Raštu. Taip, bet atkreipkite dėmesį į perspėjimą šiuo didžiu laiku, kuriame mes gyvename.

59 Taigi, šis Juozapatas, tikriausiai, buvo geras, nes didis Izraelio karalius pasakė: “Aplankyk mane”. Ir jis nuvyko tenai. Ir jie ėmė jautį ir avį ir paaukojo. Visą tą laiką Achabas savo širdyje slėpė melą, nes jis negarbino To, neaukojo šią avį iš tyros širdies, nes jis stipriai prisirišo prie savo žmonos religijos.

60 Pastebėkite, kai tik Achabas vedė Jezabelę tuo tamsiuoju Izraelio laikotarpiu, jis į Izraelį atnešė stabmeldystę, tikras šios dienos atvaizdas. Būtent tamsos epochą: kada mes išėjome per pirmus apaštalus, antras ratas, trečias ratas, po to į penkiolika šimtų metų tamsos epochą. Lygiai kaip Achabas vedė Jezabelę ir į Izraelį atnešė stabmeldystę, taip ir Šventosios Dvasios bažnyčia susituokė su “izmomis”, sugrąžino atgal į stabmeldystę, ir šiandien tai krikščionybės forma. Matote? Visiška tamsa! Ir kiekvieną dieną ėjo blogyn; kiekvienas bažnyčios periodas juda prie to paties žemyn, prie didžiojo kulminacinio taško, į drungnumo būseną, drungnas Laodikėjos Bažnyčios periodas! O, kokią siaubingą valandą mes gyvename!

61 Paklausykite. Aš noriu pripažinti tiesiog dabar, prieš tęsdamas toliau. Aš senamadiškas pamokslininkas, kuris vėl trokšta išvysti senąsias dienas. Aš tiek daug mačiau šių vaidinimų, “žavių Evangelijų”, Holivudo stiliuje,
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 9

man tai gerokai nusibodo. Taip, ponai. Aš noriu pamatyti seną madą. Aš bijau, kad mes pateikiame krikščionybę žmonėms labai patrauklią: pavojinga pozicija.

62 Ir štai Juozapatas atvyksta ir galvoja: “O, gerai, tai didis Izraelio karalius, aš tik…Gerai…Viskas bus gerai”. Ir ką gi jis padaro šiame susižavėjime? Jis sudarė sąjungą, kad pakilti ir kovoti su priešu kartu, nes jie pasakė: “Mes – viena ir ta pati tauta”. Bet tai nebuvo taip. Vieni buvo pripildyti Dvasia, kiti buvo drungni. Jie nebuvo ta pati tauta. Ne, ponai. Jūs negalite…

63 Tamsa neturi nieko bendro su šviesa. Naktis negali egzistuoti esant saulės šviesai. Ir pats klastingiausias, apgaulingas laikas – tai tarp laiko tarpų. Pats klastingiausias laikas – kaip tik tada, kai saulė pateka arba leidžiasi. Neužtenka šviesos, kad aiškiai matytume; automobilio žibintai neapšvies aiškiai ir gerai. Geriau, kai tamsu arba šviesu. Jėzus pasakė: “Būk karštas arba šaltas, nebūk drungnas”. Iš tiesų, tai pavojinga riba.

64 Ir tuomet atvyko Juozapatas, buvo sudaryta ta didžioji sąjunga, kuri nepatiko Dievui. Ir atkreipkite dėmesį, kaip tik jo laiku, visas tas pakilimas, “Šis karalius toks palankus man. O-o, aš turėsiu bendravimą su šiuo kaimynu. Aš…”

65 Būk atsargi su tuo, bažnyčia! Suprantate? Būtent tame visų nesusipratimų aplink šią bažnyčią ir kitas priežastis. Suprantate? Būkite atsargūs, žiūrėkite, su kuo susidedate. Suprantate? Išeikite, ir būkite arba su Kristumi, arba prieš Jį. Suprantate?

66 Ir taip, šitas vyrukas sudarė sąjungą, ir jis galvojo, kad padarė kažką ypatingo. Tačiau kada jis pasakė: “Argi prieš eidami neturėtume pasiklausti Viešpaties?” Taip, Juozapate dar liko pakankamai religingumo šioje jo klaidoje, kad jis atėjo pas šitą karalių, bet jame liko pakankamai religingumo, kad pagalvotų: “Gerai, bet mes turime, bent, pasiklausti Viešpaties”.

67 Na, o Achabas ruošėsi pradėti kovą be jokių žodžių: tiesiog mašinaliai, savo asmeniniu keliu, kūniškai, pasielgiant žmogiškai.

68 Man tiesiog įdomu, bažnyčia, ar ne taip būdavo daugelį kartų, kada mes darėme klaidas. Apskaičiuodami ir sakydami: “Gerai, tai turi būti šitaip”, ir taip paruošdavo tai.

69 Aš galvoju, kad būtent čia randasi šiandien visas amerikietiškas evangelizmas, kurį mes įvilkome į formą, aš pasakyčiau, evangelizmą Holivudo stiliuje, viskas tokiame žavesy.
10 IŠTARTAS ŽODIS

Mes matome, kaip šiandien evangelistas užlipa ant pakylos, ir kaip jis išpučia, pasakoja daug juokų prieš pradėdamas pamokslauti, ir visa kita ir elgiasi už kafedros, tarsi klounas. Kai ateina laikas kviesti prie altoriaus atgailauti, žmonės netgi nemato jokio nuoširdumo tame kvietime. Tai tiesa. Štai priežastis, kodėl pasaulis šiandien yra toks drungnas.

70 Aš stebiuosi šiandien. Tai tiesiog, šiandien aš…Bažnyčia, mes stengėmės siųsti savo vaikinus į mokyklą, studijuoti psichologijos ir visa kita, kad žinotų, kaip sukurti programą, elgtis prie kafedros ir organizuoti mūsų…Pamokslas toks viliojantis, kad taip patraukia žmones, prikausto jų dėmesį. Ir daug įžymių psichologų pamokslauja tame kaip mokytojai, dramatizuoja ir visa kita. Mane tiesiog stebina, kada jie…Mes visą laiką pasakojame jiems apie bažnyčios grožį ir patrauklumą. Bet mūsų bėda, kad mes nekalbame jiems, kad “Tas, kas nori eiti paskui Mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka Mane”. Stebėtina, kokia gražia ir patrauklia mes padarėme bažnyčią įeinantiems.

71 Pavyzdžiui, baptistų bažnyčios šūkis šiandien: “Milijonu daugiau, nei 44-siais”, priimdami nariais tūkstančius ir dešimtis tūkstančių, neatsivertusius, tiesiog žmonės ateinančius, prisijungiančius prie bažnyčios. Priimti tokius narius – tai gėda Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Jie vis dar geria. Jie vis dar rūko. Jie vis dar lošia azartiniais žaidimais. Jie vis dar meluoja.

72 Jie ateina į bažnyčią, laukdami pasilinksminimų iš “holivudiškų” evangelistų, kurie įšoka, sužavi, aibę didelių instrumentų, sudėliotų ant visos pakilos.

73 Kada pas juos turi būti senamadiškas kvietimas į atgailą, visu pirma su Dievu, su sudužusios širdies verksmu; kada vyrai ir moterys ateina ne žavėtis ar bėgioti ir krėsti juokus, bet suklupti prie altoriaus ir suvokti, kad ten buvo Jėzaus Kristaus mirtis, kuris numirė už juos, kad jie vėl galėtų nuoširdžiai sugrįžti pas Dievą.

74 Įdomu, ar ne tas tai laikas, kuriame mes gyvename, kada mes priimame įžymius evangelistus, dauguma iš jų šiandien važinėja po šalis, plačiai žinomi evangelistai, kurie išmoko psichologiją ir pritraukia žmones į bažnyčią. Bet ką jūs ruošiatės daryti su jais, kada jie atsidurs bažnyčioje? Kas atsitiks su jais, kada jie pateks į bažnyčią? Tiesiog prisijungia prie bažnyčios ir grįžta su ta pačia nuodėme ir su tuo pačiu troškimu, su kokiu jie atėjo į bažnyčią. Jie grįžta tuo pačiu keliu. Štai kodėl šiandien pasaulis stebi ir kalba: “Taip, jeigu tai toks tikintysis, jeigu šis religingas…”

75 Bijau, kad mes pernelyg viską supaprastinome. Tai, man patinka…
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 11

aš manau, džiaugsmas, žinoma, aš tikiu, kad džiaugsmo pilnatvė Jėzuje Kristuje. Teisingai. Aš tikiu, jog tai džiaugsmas ir laimė. Bet atmink, broli, tai agonijos ir kryžiaus kančios kelias. Tu irgi turi tai suvokti. Tiesa. Ar ne pernelyg švelniai mes pavaizdavome.

76 Aš žiūrėjau, o mano žmona…Išvažiuojant ryte ji įsegė man į švarką rožę. Ji pasakė: “Nešiok ją. Tavo motina gyva”

Aš pasakiau: “O brangioji, aš nežinau”.

77 Motinos diena – tai nuostabu, bet tai panašiai kaip pasaulyje, jie pavertė tai turgumi, tik kad parduotų gėles ir panašiai. Tai tik nuvertina motiną. Juk mano motina, ji yra mano motina kiekvieną dieną metuose, taip, ponai, ne tik vieną dieną.

Aš paklausiu: “Tu myli savo motiną?”

78 “ Motinos dienai aš nusiunčiau jai gėlių puokštę”. Neblogai, broli, bet ji turi būti motina kiekvieną dieną. O tai prekyba.

79 Gėlės – tai gražu. Man patinka gražios gėlės. Aš galvoju apie tai, kai aš mąstau apie? Ji pražysta. Ji skleidžia kvapą. Ir praeivis ją uosto. Gyvūnas praeina, ir uosto ją. Bet pažvelkite, ji nuostabi. Panašiai kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Tai pats nuostabiausias dalykas; Dieviškieji išgydymai ir jėga, ir stebuklai, ir ženklai, ir laisvė nuo nuodėmės. Tai nuostabi vieta. Bet žiūrėkite, jei ši rožė…Mes, Bažnyčia, turėsime pražysti, kaip visa gamta.

80 Kiekviena karvė kaime laižytų, jei tik galėtų, tokią puikią gėlę. Bet gamta aprūpino ją mažais dygliukais, kyšančiais spygliukais, spygliais, ir jos palieka ją ramybėje. Tai apsaugo rožę. Teisingai.

81 Ir aš galvoju, kad šiandien, jeigu mes neturėtumėme Dievo Žodžio, aštresnio už dviašmenį kalaviją, aplink Dievo šventumo jėgos grožį, tai kiekviena kaime karvė laižytų Tai ir skintų Tai. Tai įsiskolinimas Bažnyčiai. Tikrai.

82 Aš galvoju, ko šiandien mums reikia, tai ankstesnių, Dievo pašauktų tarnautojų, nemokytų, galbūt, ne tokiu išsilavinusiu, bet kurie veda žmones prie altoriaus šiurptelėjimui. Ne su džiaugsmu ir juoku, čepsendami kramtoma guma, užrašyti savo vardą ant popieriaus lapo: bet mano broli, kaip ankščiau, raudoti ir mirti, iki visiškos atgailos nuodėmėse ir artinimosi prie Dievo. Amen.
12 IŠTARTAS ŽODIS

83 Aš pasakysiu jums, ką mes gavome: “Pakelkite rankas, kas nori priimti Kristų”, ir visa kita. Gerai, mano broli, bet tai nepašalina nuodėmės.

84 Pradžioje tu turi atgailauti, tiesa, parklupti ten ir iš tikrųjų raudoti. Aš prisimenu ankstesnius laikus, kai žmonės išeidavo į priekį tarp eilių ir vaikščiodavo keliu, raudodami ir kalbėdami savo kaimynams. Tai buvo tų dienų Krikščionys, pasakojantys apie Viešpaties darbus.

85 O šiandien mes įrašome savo vardus į bažnyčios knygą ir išsiskirstome į namus, ir nesakome nė žodžio apie Tai. Abejingi! “Kol mes priklausome bažnyčiai, viskas gerai”. Žmonės, mes klystame tame, aš tikras. Patikrinkite! Nes tai neatlaikys Teismų. Ne, ponai. Neatlaikys.

86 Ne kiek ne mažiau šito – “Kuris eis paskui Mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir miršta kasdien”. Mirk ten ant kryžiaus. Tai tiesa. Agonija! Kaip mes giedame – “Aš eisiu keliu su paniekintaisiais Viešpaties”.

87 Šiandien aš galvoju, kas tai per laikas, kuriuo mes gyvename! Šis Evangelizmas, jie pateikia jį didelėje žėrinčioje šviesoje, jie stengiasi? Jūs stebitės, kai į miestą atvyksta evangelistas. Aš, mano susirinkimus taip pat galima tame apkaltinti. Tiksliai. Kartais stebina, kas atvyksta į miestą: evangelistas ar Jėzus Kristus? O kaipgi, pas juos yra…

88 Visai neseniai aš nuėjau į rūmus, kur laukė kažkokio evangelisto. O Jėzaus Vardas…Kaipgi, didelė evangelisto nuotrauką – “šios valandos žmogus”, žmogus toks ir žmogus toksai.

89 Aš kartais galvoju apie savo tarnavimą, žiūri, kaip ateina žmonės. Aš sėdžiu viešbučio kambarį, klausiu: “Dieve, ko ateina žmonės pamatyti, manęs ar Tavęs?” “Jeigu jie ateina manęs pamatyti, tai jie dar pražuvę: bet, mano Dieve, sudraskyk mane, pašalink mane. Aš noriu liudyti Tave, Tą, prieš kurį vienąsyk pasirodysiu, su drebančiomis rankomis, nusilpusiu kūnu žvelgdamas į Tave. Žinant, kad mano siela priklauso nuo Tavo sprendimo”. Garbinkime Kristų.

90 Šiandien jūs sakote: “Gerai, aš priklausau baptistams. Aš priklausau metodistas. Aš priklausau maldyklai. Aš darau tai”. Tai nieko nereiškia, nieko. Mane kartais stebina.

91 Visai neseniai aš čia pamačiau vieną skelbimą apie tai, kad į miestą atvyksta kažkokia kampanija. Ir žmogaus žodis, žmogaus vardas didžiulėmis raidėmis štai taip užrašytas ant viso plakato.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 13

O visai žemai, kamputyje užrašyta: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”, žemai kamputyje. Suprantate?

92 Jie nuima visą šventumą nuo Kristaus ir uždeda jį ant kažkokio žmogaus arba ant kažkokios bažnyčios, arba organizacijos. Broli, sakau tau, tu gali sužavėti bažnyčia, kaip “holivudiška” klounada. Bet Jėzaus Kristaus Akivaizdoje, Jis yra Tas, Kuris turi būti pašlovintas. Teisingai. Tai yra tiesa, mano brangūs broliai ir seserys.

93 Nepykite ant manęs. Jūs tiktai prisiminkite, ką aš jums pamokslauju. Aš noriu pamokslauti taip, tarsi tai būtų mano paskutinysis pamokslas mano gyvenime. Aš noriu pamokslauti kiekvieną savo pamokslą, kaip pamokslautų mirštantis žmogus mirštantiems žmonėms. Ir taip aš; kiekvieną dieną mano šviesa gęsta, o taip pat ir jūsų. Mes mirštantys mirtingieji. Ir kažkurią dieną mes turėsime stoti prieš gyvąjį Dievą, ir geriau mums būti nuoširdžiais, galvojant apie tai.

94 Ne tik suktis žavesy, prisijungti prie bažnyčios, eiti tai šen, tai ten, elgtis šitaip ir anaip.

95 Mums būtų geriau turėti senamadiškus maldos susirinkimus mūsų namuose, ir dieną ir naktį šaukti, šauktis Dievo. Ta diena čia pat, “sielvarto laikas”, “nelaimių laikas”. Biblija sako: “tamsi diena”. Ir mes gyvename joje.

96 Kokiame pakilime nuvyko ten tas didis vyras. Jis prisijungė prie “drungnų”, prie “pusinių”, ir manė, jog daro kažką didingo, galvojo, kad Dievas jį laimina. Ir nesuvokė, kad jis vedė su savimi visus žmones. Ką? “Mūsų maža grupė judėjų ateis ir prisijungs prie šitų didelių izraeliečių pulkų. Kokia stipria tauta mes būsime!"

97 Štai kur jūs. Tai būtent ta apgaulė, kurią šėtonas naudoja dabar, kad įvestų į vidų antikristą; tai taip tikra, kaip tai, kad aš stoviu čia. “Mes sujungsime mūsų pastangas kartu”. Mes negalime to padaryti. Kaip du gali eiti kartu, jei tarp jų nėra sutarimo?

98 Jungtinės Valstijos daro tą patį, ta pati praktika ir ta pati klaida, kada jie sudarė sąjungą su Rusija. Tuo laiku kada jie buvo pasiruošę pradėti karą ir surišo save su Rusija. Ir dabar jūs matote, kas išėjo, ar ne taip? Jie gavo mūsų lėktuvus, visas mūsų paslaptis ir mūsų atomines bombas, ir visa kita, kad susprogdintų mus. Ir lygiai tas pats dvasiniame!

99 Vėliau mes suprantame, po to kai Juozapatas sudarė tą sąjungą ir
14 IŠTARTAS ŽODIS

jie pasitarė. Atidžiai žiūrėkite į supantį mus pasaulį, jis pasakė: “Žinoma, pas mus čia daugybe pranašų. Pas mus jų pilna seminarija”.

100 Jie nuėjo ir surinko tuos vyrukus, kurie buvo išmokyti, žinojo psichologiją, kurie žinojo apie tai viską. Pasakė: “Prieikite, ir mes paklausime Viešpaties”.

101 Ir, žinoma, jie visi, su tokiais kūniško pasipūtimo protais, priėjo ir tarė: “Paklausyk, mes…Pradėk! Viešpats su tavimi, ir Viešpats ruošiasi atiduoti tau tą žemę. Ji bus tavo. Tu išstumsi iš ten siriečius. Tu tai padarysi”. Vienas iš jų netgi pasidirbino du didžiulius ragus, pradėjo štai taip lakstyti aplinkui, kalbėdamas: “Štai kas, tu išstumsi siriečius!”

102 Tačiau Juozapatas buvo kiek dvasingesnis, kad kentėtų šitą nesąmonę ir klounadą! Tiksliai.

103 Dieve, duok mums daugiau Juozapatų, pavargusiems nuo šios holivudiškos klounados. Tiksliai, apsimeta, dedasi kažkuo, kuo nėra: įrodinėdami, dramatizuodami, įtraukdami. O tuomet, kai jie įeina, ką jūs turite? Tai kaip žmogui pasiūlyti dykumoje: “Nagi, plauk!” Nieko, išskyrus smėlio krūvą ant jūsų galvos, kas sukelia tiktai apgailestavimus!

104 Dabar žiūrėkite, kur jūs galite juos atvesti? Viena moteris papasakojo man šiomis dienomis, kaip jai pasakė: “Aš vaikščiočiau į bažnyčią, bet ką man tai duos, kad aš vaikščiosiu ten? Viskas, ką jie daro, tai organizuoti kažkokią vakarienę, ar dar ką nors”. Moteris pasakė: “Aš stovėjau ir tylėjau. Aš nežinojau, kur jį nukreipti”. Štai kur jūs. Jis pasakė: “Jeigu aš galėčiau rasti bažnyčią, kur iš tikrųjų giedotų senamadiškas giesmes ir gyventų dievotai”.

105 Alkani vaikai valgys iš kibiro su atliekomis. Gyvojo Dievo Bažnyčia turi juos maitinti tikru gyvo Dievo Žodžiu.

106 Štai, visas tas žavesys ir panašiai: Juozapatas paklausė: “Ar nėra dar vieno?”

107 “Dar vieno?” – paklausė Achabas. “Kam tau reikalingas dar vienas? Čia pas mus stovi keturi šimtai geriausių, atrinktų, išsilavinusių, aprengtų vyrų iš visos šalies. Visi jie vienos nuomonės, vienširdžiai ir vienu balsu sako: ‘Eik! Dievas su tavimi’.”

108 Įdomu, argi nesutiksi tą patį Jungtinėse Valstijose! Įdomu, argi nesutiksi tą patį Dievo bažnyčioje! Mane stebina. “Gerai, – pasakysite jūs, – pažiūrėk,
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 15

jie turi pasisekimą. Pas juos gausūs surinkimai. Būna, kad jie atsiveda tūkstančius per vieną kartą”. Bet man įdomu, ar nėra ten dar tik vieno! Man įdomu, ar nėra ten ko nors kito!

109 Paaiškėjo, kad pas mus per šešias savaites trisdešimt tūkstančių įtikėjusiųjų, o po šešių savaičių neberanda nei vieno. Kažkur kažkas ne taip. Tiksliai. Visa tai žavingi spektakliai. Šis pasaulis ir šis turgus per televiziją, per radiją, per filmus morališkai nusmukdė šią tautą holivudiškais paistalais. Tai tiesa. Viską nori pateikti su dideliu žavesiu. Argi tai ne tiesa? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Jūs žinote, jog tai tiesa. Pas mus daugiau nebėra tos senamadiškos religijos, kokia buvo anksčiau. Nes nusmuko. Mes grįšime prie šito po minutėlės ir jūs pamatysite.

110 O kaipgi, koks, aš pasakyčiau, nuostabus, jaudinantis paveikslas. Ir štai ateina šis Juozapatas ir sako: “Taip, aš visus juos matau. Kiekvienas iš jų, visi jie su laipsniais”, ir panašiai. “Jie, be to, pranašai. Jie didieji tarnautojai. Jie baigė aukštuosius koledžus. Ir visa tokie. Jie baigė didžią pranašų mokyklą ir visa kita. Visi jie vieningi. Tai tiesa. Bet ar nėra dar vieno?”

111 “Gerai, kam tau reikalingas dar vienas, kada iškart keturi šimtai pritaria?”

112 Bet šis žmogus savo širdyje turėjo Dievą. Ir jis suprato, kad ten kažkas ne taip. Taip, ponai. Jis suprato, kad ten kažkas supuvę. Kodėl? Leiskite pateikti jums…Čia Rašte nekalbama, bet štai ką aš supratau. Aš galvoju, kad Juozapatas žinojo, kad šis veidmainis Achabas nebuvo teisinguose santykiuose su Dievu. Elijas pranašavo jam Dievo Žodį. Ir kaip Dievas galėjo palaiminti tai, ką Jis prakeikė? Amen.

113 Šiandien sakau tą patį, drauge. Ir Gyvojo Dievo Bažnyčia, kuri ištikima Dievui, pasakys tą patį. Jūs negalite sumaišyti kartu Aliejų ir vandenį, ir pavadinti tai išgelbėjimu. Negalite. Tu turi atskirti, broli. Kažkas turi įvykti. Jeigu liko kokia nors viltis, mes turime kažką daryti, ir daryti tai greitai; nes ši valanda, šis Paėmimas čia pat.

114 Viskas jau kaupiasi, o bažnyčia dar taip toli. Jie skaito visokius žurnalus, knygas, pasakojimus ir visa kita. Aš galėčiau nueiti šiandien…Aš galiu užeiti į bažnyčią ir paklausti: “O, kas iš jūsų žino…” Po vienos iš šitų didelių evangelizacijų jie žino visas giesmes. “Taip, kuriame puslapyje tokia ir tokia giesmė?” Jie žino tai. Jie žino, kas parašė. Jie žino, kas pretenduoja į prezidentus, ir kas pretenduoja į tai, ir kiek susituokė kino žvaigždžių, ir aną, ir antrą, ir trečia. Bet jie nieko nežino apie Dievo Žodį. Štai kur jūs. Ir mes atiduodame juos…Ir vis dėlto jie išpažįsta, kad jie krikščionys.
16 IŠTARTAS ŽODIS

115 Bet žmonės nekalti. Tai ateina nuo kafedros, štai iš kur. Tiksliai. Tai nuo kafedros. Jie moko juos visokios rūšies ritmus, šio bei ano, ir organizacijoms, kaip tau pamokslauti ir visa kita. Įdomu, ar tai atsiperka? Nieko prieš, bet man įdomu, ar tai Dievo reikalavimas.

116 Jėzus pasakė: “Jei žmogus negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Karalystę. Kuris seka paskui Mane, teišsižada pats savęs, savo pasaulietiškų malonumų, tepasiima savo kryžių ir teseka Manimi”. Kryžius yra “mirties, agonijos” simbolis. “Tas, kuris bus krikščionimi, tepatraukia savo paties mintis. Tepatraukia savo paties darbus. Tepatraukia nuo savęs viską, išsižadėdamas save: ir tepasiima pašventintą kryžių ir teseka Mane kiekvieną dieną. Tas, kuris eis paskui Mane, tedaro tai”. Štai ką sakė Jėzus.

117 Bet šiandien mes sakome: “Visi išgyvena puikų laiką. Kiekvienas ploja rankomis. Kiekvienas šaukia: ‘Aleliuja!’ Kiekvienas daro tai”. O, kiek daug pas mus skubėjimo! Amen. Dievas…Mes griebiame šias naujas giesmes ir giedame jas taip greitai, kad atrodo, tarsi mes ruošiamės su jomis prasilaužti kiaurai sieną arba kažkas panašaus.

118 Aš galvoju, kad Bažnyčiai būtų kur kas geriau, jeigu mes giedotume Arčiau Viešpatie Tavęs; senąsias giesmes.

119 Daug muzikantų iš šokių orkestro, kai kurie vaikinai vakar vakare grojo šokiuose, o šiandien vakare groja gyvojo Dievo bažnyčioje? Tai pasibjaurėjimas Dievo akyse. Tegu pirmiausia tas žmogus bus išbandytas, tegu duoda atgailos vaisių, parodo, kad jis teisinguose santykiuose su Dievu.

120 Jie velka džiazo pasaulį tiesiai ant pakilos. Jie velka tiesiai ant pakylos Holivudą, kerintį pamokslavimą.

121 O kaipgi, argi aš nemačiau tai kelėta savaičių atgal jūsų nuostabiame mieste Luivilyje, Kentukyje? Mano širdis plyšo! Kai jie visi sėdėjo ten, norėdami pamatyti Dievo stebuklus: o kaip tik jūs pamokslaujate Evangeliją, jie tą pačią minutę pasipučia, nusigręžia ir išeina iš pastato. Tiksliai. Jie nenori Jo. Jų širdys sukietėjo. Pasišalina: taip pat ir protestantai, dauguma iš jų vaikšto į protestantų bažnyčias. Bet jie prisipildė žavesiu, įvairiausiais paistalais ir bažnytiškumu, iki tokio lygio, kad jau nieko nebežino apie gyvojo Dievo Dvasią. “Turintys dievotumo pavidalą ir atsižadantys Jėgos”.

Kas per diena, kurioje mes gyvename! Žiūrėkite, kaip kaupiasi.

122 Juozapatas pasakė: “Aš žinau, Achabai. Štai tavo keturi šimtai pamokslininkų.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 17

Visi jie puikiai atrodo, visi pasipuošę ir tvarkingai susišukavę ir visa kita, viskas kaip reikiant. Jie, gal, turi daktarų diplomus. Gal, jie turi įvairius mokslo laipsnius. Gal, jie nuo “a” iki “ž” žino Raštus. Bet ar neturi tu kur nors dar vieno? Ar nėra dar nors vieno, kur nors?”

123 Jis pasakė: “Taip, yra dar vienas, bet aš jo nekenčiu”. Štai kur jūs. Štai kur jūs. “Aš nekenčiu jo”. Atminkite, Achabas buvo religingas žmogus, ir tie buvo religingi mokytojai, bet jie neapkentė šito žmogaus, pas kurį buvo Tiesą. Pasakė: “Aš nekenčiu jo”. Pasakė: “Jis nuolat šaukia ką nors prieš mane”. Kaip jis galėjo nedaryti šito, kada Dievo Žodis kaltina tave?

124 Kaip gali ramiai stovėti, jeigu tu Dievo žmogus, vyras ar moteris, žinant ir matant nuodėmę, kaip visa tai sunkiai susikaupė: matyti, kaip milijonai žmonių sielų kiekvieną dieną eina į pragarą, ir ramiai stovėti? Tu negali taip elgtis.

Kažkas čia manęs paklausė: “Tu galvoji, kad galėsi tai sustabdyti?”

125 Aš pasakiau: “Ne. Aš negaliu to sustabdyti, nes Dievas pasakė. Tačiau viena dieną, prie Teismo Sosto bus išskleistas didžiulis ekranas, štai ten įsijungs kamerą, ir bus paleistas įrašas. Ir aš ruošiuosi stovėti ir klausyti jo, ir aš noriu girdėti mano balsą, perspėjantį apie tai. Dievas apspręs mane, kada mano balsas skamba prieš šitą”. Taip, ponai. Kada mes pamatysime šį gyvenimą, šią kartą, vėl pastatytą apžvalgai Teisme. Žinoma. Mes gyvename baisiu laiku. Taip ir yra.

Mes matome jį, jis paklausė: “Ar yra dar vienas?”

126 Tas atsakė: “Taip, bet aš nekenčiu jo, nes jis visada pranašauja prieš mane pikta”.

127 Kaip jis galėjo nepamokslauti šių griežtų žodžių, kada jis mato, kad taip vyksta? Mato, kaip Achabas gyvena ir kaip jis elgiasi, ir kaip jis tempe paskui save tautą!

128 Kaip gali Dievo žmogus, vyras arba moteris, susilaikyti, kad nešauktų ir nekeltų viešumon iš visų pusių nuodėmę? Kada jie mato tuos drungnus pamokslininkus ir žavėtojus, ir auklėtojus, ir į juos panašius, leidžiančius žmonėms toje apgaulėje milijonais eiti į pragarą; daugybė…netgi iš šventos tautos. Aš nekalbu čia tiktai apie metodistus ir baptistus, ir panašiai: pas juos taip irgi yra. Bet tai kaip tik jų pačių gretose. Tai baisu!

129 Prieina prie pakylos, panašūs į ką tik nori, išskyrus krikščionis,
18 IŠTARTAS ŽODIS

gyvena, kaip visi kiti, visose šalyse, jie vadina tai “religija”. Tai religija, bet tai toli nuo Viešpaties išgelbėjimo. Teisingai. Jiems tik surinkti didžiulę minią žmonių ir paveikti. Ir kai tik užbaigtas šis poveikis, pirma, ką jūs pamatote, jog nebeliko nei vieno, bažnyčia tuščia. Bet jeigu žmogus myli Dievą, tai jo vieta bažnyčioje nebus tuščia. Jis negali jos palikti. Tiksliai.

130 Dabar kelioms minutėms atkreipkite dėmesį. Aš pasistengsiu greičiau, pereisiu iškart prie esmės, nes mano laikas baigiasi.

Pastebėkite, paskui jis paklausė: “Ar nėra dar vieno?”

131 Tas pasakė: “Yra, bet aš nekenčiu jo. Jis visada pranašauja prieš mane. Jis kalba apie mane pikta”.

“Gerai, – pasakė tas, – atveskite jį”.

Jis pasakė: “Jo vardas Michėjas”.

132 Bet šis žmogus buvo pakankamai religingas, kad suprastų, kad su šiais vaikinais buvo kažkas negerai.

133 Ir kiekvienas žmogus, kurį kada nors…nors truputį lietė Dievo Dvasia, žino, kažką, ką vadina šių dienų krikščionybe, esant negerai. “Jūs negalite mylėti pasaulio arba to, kas pasaulyje; jei taip, tai Dievo meilės nėra jumyse”. Taip kalba Biblija.

Dabar žiūrėkite. Jis pasakė: “Atveskite jį”. Ir jie išėjo.

134 Ir tada jis nusiuntė ten pasiuntinį, galbūt, bažnyčios diakoną arba dar ką nors, jis nuėjo tenai ir pasakė: “Paklausyk Michėjau, mes ruošiamės nuvesti tave pas Achabą ir Juozapatą. Dabar jie abu sėdi tenai. Jie dideli žmonės. Jie mokytojai, ir jie mokslininkai. Jie turi laipsnius ir taip toliau. Ir kiekvienas iš mūsų seminarijos, kiekvienas iš mūsų vietinių bažnyčių visiškai sutinka, kad tai yra Viešpaties valia. Dabar tu pasakyk tą patį, ką sako jie ir aš tau sakau, kad tu apsirengsi dar geriau ir važiuosi už Kadilako vairo. Sakau tau, tu tikrai būsi didžiu žmogumi, jeigu padarysi tai. Taip, pone. Tu klestėsi”.

135 Michėjas tarė: “Kaip gyvas Viešpats Dievas, aš kalbėsiu tiktai tai, ką Dievas sakys”. Amen. Taip. O, tai vyras pagal Mano širdį. “Aš , gal, valgysiu duoną ir vandenį dėl šito”, kaip jis ir padarė. Jūs galite suduoti jam per vieną skruostą ir per kitą, bet jis pasakė tiesą ir stovėjo už ją. Dievas patvirtino, kad tai tiesa. Jis nebuvo toks populiarus, bet jis žinojo Dievą.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 19

136 Nuvedė ten šitą vargšą Michėją. Paklausė: “Gerai, Michėjau, ką tu pasakysi apie tai?”

137 Jis pasakė: “Eik. Pakilk”. Pasakė: “Eikite ramybėje. Pirmyn, sėkmės, aš noriu, kad tu taip ir darytum. Bet aš mačiau Izraelio sūnus, kaip avis be piemens, išsklaidytus kalnuose, kurie neturi ganytojo”. Štai ką,—pasakė jis.

138 Ir kai jis tai pasakė, Achabas pasisuko į Juozapatą, tarė: “Ką aš tau sakiau? Šventasis raitelis, atleiskite, kas jis toks, kad kalbėtų tokius dalykus! Ką aš tau sakiau? Šis pranašaus tik piktą, tik piktą prieš mane. Ką aš tau sakiau? Jis tik smerks mūsų bažnyčią ir smerks mūsų tarnautojus, ir smerks mūsų religingą kelią. Ką aš tau sakiau? Jis pasakys tai. Aš jį pažįstu. Dar prieš jį aš pažinojau jo tėvą”. Amen. [Brolis Branhamas suploja delnais–Red.] “Dar prieš jį aš pažinojau jo tėvą”. Taip, ponai, iš tikrųjų Dievo vyras. Pasakė: “Aš žinojau, kad jis taip pasakys”

139 Taigi, jis pasakė: “Taip, aš mačiau Izraelio sūnus, kaip avis išsklaidytas be piemens kalnuose”. Ir po to jis pasakė: “Aš...”

140 Tada vienas iš šių vyrukų, kuris ruošėsi badyti dideliais ragais. Pamokslininkas priėjo, atgręžė Michėją ir trenkė jam iš visų jėgų į veidą, sakydamas: “Kuriuo gi keliu Dievo Dvasia pasitraukė nuo manęs? Pasakyk, jei žinai”.

141 Jis pasakė: “Palauk, kol pasėdėsi štai ten kalėjime, sužinosi, kuriuo keliu pasitraukė”. Tiksliai.

142 Palauk, kol Rusija pakils virš tautų ir visa kita, ir virš šios šalies dėl jos atsimetimo, ir pamatysite, kur tiesa, o kur netiesa. Tiksliai. Jūs pamatysite, atsiperka jūsų drungna religija ar ne.

143 Tegu šios tautos juokas ir spektakliai pavirs ašaromis. Tesuklumpa ši tauta atgailoje ant kelių. Štai ko mums reikia. O ne tai, kad evangelizacijomis pripildyti bažnyčią gausia liaudimi. Mes turime uždaryti visus alkoholio “taškus”, baigti su rūkimu, nugriauti tas gamyklas. Pradėti tikrąją, sename stiliuje Šventosios Dvasios prabudimo kompaniją: kada vyrai ir moterys dieną ir naktį raudotų, krisdami veidais žemyn. Tai, aš jums pasakysiu, būtų didingiausia priedanga, kurią kada nors turėjo šita tauta. Tiksliai.

144 Tepabaigs Branhamo maldykla šią kvailystę. Tegrįžta čia prie altoriaus į teisingus santykius su Dievu. Susitaikykite su kaimynais ir panašiai ir užmegzkite teisingus santykius su Dievu. Baigsis tas triukšmas ir lakstymai: tai patrauks pasaulio dėmesį. Teisingai. Štai, tai tiesa.
20 IŠTARTAS ŽODIS

145 Tada jis tarė: “Kuriuo keliu Dievo Dvasia pasitraukė nuo manęs?”

146 Michėjas pasakė: “Aš mačiau Dievą ir Jo tarybą, sėdinčią šlovėje”.

147 Jūs žinote, Dievas turi pasitarimą Ten, laikas nuo laiko. Jis surenka Savo angeliškas būtybes ir laikas nuo laiko ten Danguje surengia pasitarimą.

148 Ir jis tarė: “Aš mačiau Jį, sėdintį soste, ir visą kareiviją stovėjo Jo kairėje ir dešinėje”. Pasakė: “Jie svarstė: ‘Kas nueis ir suklaidins Achabą, kad jis eitų ir išpildytų Elijo pranašystę? Dievas pasakė taip, ir turi įvykti, mes tiktai pažiūrėsime, kas eis’.”

149 “Pagaliau išėjo melo dvasia”, – žinoma, iš pragaro, – atsistojo prieš Dievą ir tarė: ‘Aš eisiu ir būsiu tuose pamokslininkuose, ir jie pranašaus melą’.” O, kaip jie pasipūtė! Kaip jie gerai pasijautė, kada pasakė: “Aš eisiu, ir kiekvienas iš tų pamokslininkų pranašaus melą’.” Ir ji nusileido ir įėjo į tuos pamokslininkus, ir jie pradėjo pranašauti melą.

150 Broli, ir šiandien tas pats Dievas viešpatauja tame pačiame Soste. Ir ta pati melo dvasia šiandien daro tą patį, pranašaudama melą.

151 Po pirmojo pasaulinio karo jie vis kalba: “Taika, taika, taika”.

152 Leiskite parodyti jums, iš kur tai ateina. Per pirmąjį pasaulinį karą, kai Prancūzija nusisuko nuo Dievo, tais linksmaisiais 90-ais metais, ir pradėjo…

153 Dabar aš ruošiuosi truputi pakalbėti apie moralę, todėl tikrai pasėdėkite ramiai kelias minutes.

154 Žvilgtelėkite atgal, į pradžią, kaip ten, Prancūzijoje, prasidėjo rietenos ir purvas. Jeigu kada nors buvo pasaulyje žiurkių urvas, tai Paryžiuje, Prancūzijoje. Aš gana daug važinėjau, ir tai pati blogiausia vieta, kurią kada nors mačiau. Ir Londonas Anglijoje irgi ne išimtis. Ir Jungtinės Valstijos lygiuojasi į juos. Tiksliai. Štai kur jie.

155 Kiekvienąkart, kada jūs gadinate, laužote moteriškumo principus, jūs laužote tautos stuburą.

156 Tu vyksti ten į jų pačių šalis ir kalbi, kad tu misionierius, jiems nepatinka? Sako: “Ką tu ruošiesi mums papasakoti, kaip dainuoti nepadorias daineles apie mūsų žmonas ar apie mūsų mergaites? Tu ruošiesi mums papasakoti, kaip išsiskirti? Pamokyti mus, kaip gerti viskį, ir gyventi,
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 21

kaip mes gyvename?” Štai kokie mes.

157 Mes vadiname save religinga tauta, krikščioniška tauta. Kurgi ne, tie “pagonys” iš Afrikos galėtų mus pamokyti moralės, kaip gyventi. Labiausiai supuvusi vieta Jungtinėse Valstijose arba jau kone šiame pasaulyje, ši tauta, kokia yra tapo. Žinoma, aš amerikietis. Bet, broli, aš negaliu padėti…?…prieš Achabą ir Juozapatą, aš turiu pasakyti: tai, ką Dievas sako, yra Tiesa. Štai, ką šiandien turi ginti bažnyčia. Jeigu tenka rinktis tarp tautos ir Dievo, tai visada Dievas. Taip, ponai.

158 Pastebėkite, Prancūzijoje prasidėjo visas tas puvimas ir tęsėsi, taip ir gyveno. Ir tada Dievas siuntė ant jų Vokietiją, sumušė juos truputi. Po to mes įėjome ten, kad išgelbėti jų kailį. Ir kai tik mes tai padarėme ir laimėjome karą, vokiečius atgal nusiuntėme, sudarėme taiką su Prancūzija, ar jie atsigręžė į Dievą? Ne, ponai. Moterys, vynas, ištvirkavimas, nuodėmė ir purvas iki kaklo!

159 Ką jie padarė tada? Kas įvyko? Štai iš kur prasidėjo. Velnias įtaisė ten savo štabą. Štai kur jis pradėjo demoralizuoti pasaulį, būtent ten – iš Paryžiaus, iš Prancūzijos.

160 Paskui, jeigu jūs pastebėjote, jis negalėjo patekti čia per tarnautojus, taip jis atėjo čia, į Holivudą, štai ką jis padarė. Jis įkūrė savo Hol-…Jis įrengė čia, Holivude, savo štabą. Kelėtą metų atgal, penkiolika ar dvidešimtį, šėtonas išsilaipino čia su savo didžiule armija ir pasuko į Holivudą, Kaliforniją. Jis įsibrovė į Jungtines Valstijas savo demoniškomis jėgomis. Būtent! Visos mūsų mados ateina iš Paryžiaus. Jos pasirodo Holivudo ekranuose. Šie berniukai ir mergaitės, jie eina ir žiūri jų filmus.

161 Mieli vaikinukai, malonūs vaikai, nieko prieš. Palaimink Dieve jų širdeles! Mano širdis apsipila krauju dėl jų.

162 Tiesiog čia, šiame mieste, aš kalbėjausi su mano…Mano sūnus, šiomis dienomis pasakė: “Tėveli, pas mus mieste yra berniukai, kurie turi Šventąją Dvasią?!” Jūs stebitės, kodėl aš vykau į Denverį, Koloradą ar dar kur nors? Kad mano vaikai būtų ten, kur žmonės šaukiasi Dievo! Šito mums reikia, broli!

163 Šioje šalyje, šioje tautoje, šiame mieste, čia taip krito principai, tiesiog gaila. Aš dabar netgi negaliu papasakoti jums to, kuo visiškai tikras, kad tai tiesa, tai būtų netgi nepadoru prieš mišrią auditoriją. O-o, tiesiog čia, šiame mieste: ne tik čia, bet ir kitose vietose, visur, tai tiesiog vyksta?
22 IŠTARTAS ŽODIS

164 Bet kodėl taip? Žmonės…Pažiūrėkite, draugai, kiek klastos. Tai taip lengvai įeina, kol nepradeda jūsų smaugti. Šėtonas priprato būti madoje. Gal, jis ten ir pasiliktų, bet kad jis nepasitraukė iš verslo, tai jau tikrai. Jis vis dar versle.

165 Pažiūrėkite šiandien. Paimkime tą mergaitę su rože, apie kurią aš neseniai pasakojau. Pavyzdžiui, rožė, ji graži: žiūrėti į ją malonu, tai tiesa. Lygiai taip pat su bažnyčia, į ją irgi žiūri. Kaip graži moteris, į kurią žiūri. Tai tiesa. Bet jeigu ji…Ji nuostabi savo vyrui, tuomet viskas gerai. Bet jeigu ji neturi moralinio kalavijo, kuris duria ir saugo ją, ji lieka skolinga prieš visuomenę ir žmones; krinta, tampa skandaliste ir netikusia, kad net ir šunys į ją nežiūri. Tiksliai.

166 Ir tas pats su Gyvojo Dievo bažnyčia! Jie išeina čia ir mėgina sužavėti ir pagražinti save, elgtis kaip? Jie išrengia čia savo moteris, tiesiog…O žmonės nesuvokia, kad šios netyros dvasios veržiasi į jų namus.

167 Šiomis dienomis tiesiog mano kaimynystėje, jauna dama, kuri, aš galvoju, gera moteris? Ji ištekėjusi, turi vaiką. Ir ji išėjo ten. Vyras ėjo keliuku, kad padarytų kažkokį darbą, o ši jauna ponia išėjo vos apsirengusi, tai buvo bjauru.

168 Motinos dieną, tai baisi kalba. Bet, mano broli, leisk man kai ką pasakyti tau. Motina, grįžk ir vėl tapk motina!

169 Netgi kažkoks berniukas, kuris aplankė mūsų kaimynus, užėjo ir pasakė mums apie tai: “Žvilgtelėk tenai!”

Aš tariau: “A, pamanyk tik”.

170 Ji maloni moteris. Aš nesakau, kad ji amorali. Bet dalykas tas, kad ten ant jos nešvari, ištvirkusi dvasia, verčianti ją taip elgtis, o ji šito nežino.

171 Kam, šiame pasaulyje kokiai nors motinai taip reikia užsivilkti šį vulgarų drabužėlį ir išstatyti save vyrui? Tu brangioji, sese. Tu miela, motina. Aš dėkoju Dievui už tave. Tu nuostabi, bet tu neturi Šventosios Dvasios, kad gintum šį doringumą. Geriau, jeigu tu būtumei tokia negraži, kad niekas ir nebežiūrėtų į tave, ir eitumei į Dangų. Tiksliai. Teisingai. Pasižiūrėk, ką tu darai; tokia dorovė.

172 Štai kas tai, šėtonas prasiskverbė ir išmokė žmones elgtis taip. Jis pasiekė pamokslininkus; jis daro pagal Holivudo pavyzdį. Merginos ir jaunos moterys
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 23

ima pavyzdį iš Holivudo. Geriausia, kas yra šiandien šalyje, kas moralu, ką jūs galite išgirsti, tai pokalbiai apie tai, ką kalba per radiją.

173 Kai kurios pagyvenusios moterys, tokia kaip ponia Kay Starr, nieko prieš ją: tačiau žiūrėti į moterį penkiasdešimties metų amžiaus tokiu drabužiu, kad viskas , tarsi būtų pabuvojusi miltų maiše. Aš nesakau tai dėl juoko, aš kalbu prieš tokius dalykus. Bet moteris, kuri tai elgiasi, tampa pavyzdžiu jaunoms amerikietėms, ji skolinga prieš mūsų tautą. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Tai šėtonas.

174 Čia pasitaiko tokie vaikinai, kaip Artūras Godfridas, darydamas tai, ką jie daro, ir pats įžymiausias žmogus šalyje, tai gėda.

175 Aleliuja! Kalbu tai, nes jaučiu, kad čia yra Šventoji Dvasia. Vyksta įsiveržimas, tiesiog ritasi iš vieno namo į kitą, iš vienos vietos į kitą, iš vienos bažnyčios į kitą, nuo vieno žmogaus prie kito.

176 Vaikai, Jėzaus Kristaus Vardu, pakilkite doroviniame prabudime ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje ir tarkite: “Aš eisiu su Viešpaties atstumtaisiais”. Taip, ponai. “Aš būsiu tikra motina”. “Aš būsiu tikru tėvu”.

Jo švento kraujo sandora
Saugo mane bėdų srovėj,
Kada griūna visur aplink
Aš randu paramą Jame.
Stoviu aš ant Kristaus uolos,
Kitose atramose tik smėlis,
Kitose atramose tik smėlis.

177 Kur priežastis viso šio raugo? Kur priežastis, kad tarnautojai taip elgiasi? Kas verčia pamokslininkus pranašauti melą žmonėms?

178 Kaip taip atsitiko, kad jūs tais laikais, metodistai? Kai draugužis Džonas Smitas stodavo už kafedros pamokslauti Evangelijos, ir jis pamokslaudavo trumpą keturių valandų žodį. Jis kalbėjo: “Tai bėda, kuri drasko mano širdį”. Jis kalbėjo: “Tikinčiųjų metodistų dukterys netgi nešioja žiedus ant rankų".

179 O šiandien jos vilki šortus ir sudėvėtus, nepadorius drabužius. Ir jeigu nieko nesiimti, tai po penkių metų jie bus visiškai nuogi [Brolis Branhamas beldžia į katedrą tris kartus–Red.] Kas nutiko jums, metodistai pamokslininkai, kempbelitai ir baptistai? Taip, ponai. Tai velnias metė savo pajėgas ir įgijo priėjimą prie cenzūros!
24 IŠTARTAS ŽODIS

180 Ar jūs nesuprantate tai, jūs, rūkantys cigaretes, jūs, moterys, darote kaip dariusios, geriate ir elgiatės panašiu būdu. Jūs nesuprantate, kad nuodijate savo organizmą ir griaunate būsimą po jūsų kartą. Jei jūs rūkote, tai aštuoniasdešimt penkiais procentais padidėja rizika susirgti vėžiu, ir jūs sąmoningai einate ta linkme. O bažnyčios prisijungia prie šito.

181 Čia neseniai vienoje didelėje baptistų bažnyčioje. Aš užsipuolu baptistus. Aš turiu tam teisę: jie iš tos pusės, iš kur ir aš atėjau. Bet kada tarp tarnavimų po sekmadieninės mokyklos tarnavimo pas juos buvo pertrauka, kad pastorius ir visi kiti galėtų išeiti parūkyti, gatvė buvo pilna rūkančiais vyrais ir moterimis. Tai velnias padarė. Tiksliai.

182 Po to, čia, mūsų pačių mieste, vienas iš mūsų įžymiausių tarnautojų, tiesiog čia, Niu Olbani, toje žaidimų aikštelėje, šitas vienas iš mūsų įžymiausių miesto tarnautojų vadovauja šokių programai parke, kviečia vyrus ir moteris ant pakilos.

183 Nerūpi, ką šneka pasaulis, man nerūpi, kaip tu stengiesi įkalbinėti: broli, taip nebūna, kad energingas vyras pasistverdamas kito žmoną nieko nejaustų. Tu žinai, kad tai tiesa.

184 Stveria tas moteris ir išrengia jas: ten, kontorose, taksi mašinose , ir tiesiog gatvėse. Kada jos turi būti namuose, prie viryklės, ruošti, gaminti pietus.

185 Kas tai? Tai velnias. Vyksta įsiveržimas. Aš nekalbu individualiai apie šį arba apie tą. Aš sakau, jog tai netyros dvasios, kurios valdo žmones, įveda juos į tai. Jungtinių Valstijų įsiveržimas!

186 Bažnyčios nuvertimas! Bažnyčia sugriauta velnio. Dar tada…

187 Dabar jie priima šitą vaikiną, kada jis atvyksta seminariją, ir pirmas dalykas, ko jis turi išmokti, tai kaip gauti mokslo laipsnį. Jis turi įgyti psichologiją. Jis turi įgyti teologiją. Jis turi mokytis visokios rūšies raugo, įteigiamo jam. Jei jis negaus tikrai gero išsilavinimo, jei nebus toks protingas ir gabus, jie pašalina jį: jis negalės mokyti, nekvalifikuotas. Ką jam daryti? Išeiti, kaip tai būdavo ir vesti politines diskusijas, bažnyčios politiką su žmonių grupe, su mirštančiųjų grupe.

188 O Dieve, siųsk mums ankstesnius, kaip…, kurie nežinotų nuo “A” iki “Ž”, kurie žinotų prisikėlusią Viešpaties Jėzaus Kristaus jėgą, kurie skelbs atgailą, ir nukreipk žmones prie altoriaus mylėti Viešpatį Jėzų.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 25

189 Tai įsiskolinimas. Jis įsibrovė į seminarijas. Jis įsibrovė į bažnyčias. Jis apnuogino mūsų moteris. Mūsų vyrus jis privedė iki to, kad jie nieko nenori girdėti. Ir vyrus, ir moteris, aš manau…

190 Jūs pasakysite: “Žinoma, moterys!” Net, ir jūs, vyrai, kurie leidžiate taip elgtis savo žmonoms, tai rodo, iš kokios tešlos jūs padaryti. Būtent taip. Žinoma. Tai gėda. Apgailėtina.

191 Dabar priėjo iki pamokslininko. Šiandien pamokslininkas stovi ant pakylos už modernios kafedros. Prieš jį žmonės, jie stovi ten ir pamokslauja apie viską kas pasaulyje, tik ne apie atgailą ir nuodėmę, ir sunkų Kristaus kryžių. Taip.

192 Kada tu pateiki faktus; žmonės ateina išgirsti tave evangelistiniame tarnavime. Tu stengiesi skelbti Evangeliją, kad žmonės atgailautų ir kad išeitų; O jie pasipučia ir išeina. “Kam mums To klausytis”. Jie nenori. Bet broliai, jie turi atgailauti arba žūti.

193 Demonai! Nueikite į mokyklą. Tai įsibrovė į mokyklą. Pažiūrėk šiandien į visą šalį. Žvilgtelėkite, žmonės, protestantai. Pažiūrėkite, šiandien pastatė keturias didžiules katalikiškas mokyklas. Kodėl taip yra? Jūs nuleidžiate užtvaras.

194 Nieko prieš katalikybę, nors ir netikiu ja. Aš griežtas protestantas. Visiškai teisingai, galima įrodyti, kad jie ne…Tu su jais nepasiginčysi. Jie sako: “Mums nesvarbu, ką sako Biblija. Mes žinome, ką kalba bažnyčia”.

195 Dievas Savo Žodyje. [Brolis Branhamas beldžia į katedrą penkis kartus–Red.] Štai kur Dievas.

196 Bet kai kurie iš katalikų, prilipę prie savo bažnyčių, gali sugėdinti tave, kaip protestantą. Jeigu tu taip priliptum prie Biblijos, kaip jie prilimpa prie bažnyčios! Tikrai. Tačiau jie klysta. Aš galiu pasakyti su Visagalio Dievo autoritetu, kad jie klysta. Visiškai.

197 Ir jūs, protestantai, neteisūs tame, ką jūs darote, nes jūs iš tikrųjų geriau žinote, bet darote taip. Taip daro jus veidmainiais. Žinoma, tai įsiveržimas; bažnyčios krenta. Ir dabar vietoj to, kad…

198 Bažnyčia, bandydama pagražinti save, stato didžiulius pastatus su pasmailėjimais, galingais, didžiuliais vargonais, viską įrengia, stengdamasi sekti katalikų bažnyčios pavyzdžiu. [Brolis Branhamas beldžia į katedrą–Red.]
26 IŠTARTAS ŽODIS

Jums neturite sekti katalikų bažnyčios pavyzdžiu, jeigu ji pasmerkta žlugti. Nes tai TAIP SAKO VIEŠPATS, ji pasmerkta žlugti. O jeigu jūs sekate jos pavyzdžiu, tai einate kartu su ja.

199 Bet mums reikalingos ne didžiulės bažnyčios ir aukšti bokštai, o senieji aukurai, kur degtų nuodėmės, po pašvęsta, mylinčių Viešpatį Jėzų Kristų, žmonių malda. Jūs tai žinote. Štai ko mums reikia. Paklausykite manęs, draugai. Išgirskite mane. Tai meilė.

200 Mano laikas baigėsi. Aš tik norėčiau užtrukti prie to, kad…Aš paliesiu kiek vėliau šitą įsiveržimą, kur jis nuėjo. Tai įsiveržė į mūsų tautą. Tai įsiveržė į Jungtines Valstijas.

201 Atminkite, aš niekada savo gyvenime nebalsavau: bet čia nėra ko girtis. Tai mano amerikietiškoji nuo gimimo teisė, jeigu aš noriu šito. Bet aš daug galvoju apie savo draugus, kurie įsijungia į tai. Paklausykite, aš mačiau, jie pradeda kaip puikūs žmonės, o baigia kaip sukčiai, man šito nesinorėtų.

202 Turiu vieną tikslą. Aš čia ruošiu pamatą dėl vieno Asmens, vieno kandidato – Jėzaus Kristaus, ir tiktai Jo vieno. Aš atiduodu Jam savo laiką. Tai tiesa. Jei man pavyks ištiesinti bažnyčią, likęs pasaulis tegu pats pasirūpina savimi. Teisingai.

203 Bet leiskite pasakyti jums, kada ponas Ruzveltas…Tas žmogus miręs. Tesiilsi: aš tikiu, kad taip ir yra. Buvo išrinktas trims ar keturioms kadencijoms ir viską susiglemžė, tiesiog pradinis diktatas. Aš galiu įrodyti jums, tai sakoma Rašte, kad taip įvyks. Tiesa. Mes nebeturime daugiau konstitucijos. Ji sulaužyta į gabalus. Viskas tapo paviršutiniška. Ir respublikonai ne geresni. Yra po padu.

204 Nes kiekviena karalystė suirs, bet Jėzaus Kristaus Karalystė išliks amžinai. Teisingai. Ant…Danielius matė, kaip Akmuo atskilo nuo kalno ir pataikė į politinį pasaulį, ir sutrynė jį į miltus, kaip kviečius vasarą kūlykloje. Bet tas Akmuo išaugo į didžiulį kalną, kuris išsiplėtė…pripildė visą dangų ir žemę. Štai kaip.

205 Politinis pasaulis žlugo. Mūsų nacija palaužta. Jūs prisiminkite, ką Brolis Branhamas sakė, TAIP SAKO VIEŠPATS. Mūsų nacija nusilpo. Ji niekada nepakils. Jai galas, panašiai kaip su visomis kitos nacijos. Šiandieniniame pasaulyje tai didi tauta, bet pati velnio sėkla buvo pasodinta šitos tautos širdyje: kai ji pateko į Holivudą, kaip išėjo ir pateko į žmones ir prasidėjo. Ir tu jiems nieko negali pasakyti.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 27

206 Jeigu čia atsirastų prezidentas, kuris bandytų uždrausti viskį, uždarytų šį verslą, pamatytumėte, kas darytųsi. Jis būtų nušautas po dviejų valandų. Žinoma, jis neapgintų to: visas pasaulis prieš jį. Taip, ponai. Jūs negalite to padaryti.

207 Ji pražuvo. Į ją įsiveržė, ir komunizmo dvasia ėmėsi jos.

208 Nueikite šiandien į mūsų mokyklas, pasižiūrėkite į mūsų mokinius. Į mūsų mažuosius draugus, kurie eina į mokyklą, jūs tiesiog turite žinote, kas vyksta. Mažos mergaitės tose mokyklose, ir visa kita, keturiolikos ir penkiolikos metų, jų mamos išsiunčia jas į mokyklą, sugniuždytos morališkai, psichiškai, narkomanai, rūkoriai ir panašiai: toks opus amžiaus, štai tokie maži vaikučiai. Surasti tarp kai kurių iš jų nekaltą būtų sunkiau, negu rasti adatą šieno kupetoje, juk jos eina į pasimatymus su berniukais su antklodėmis, pasitiesia prie upės ir visur.

209 Ir aš galiu įrodyti jums tai, mano draugai. [Brolis Branhamas beldžia į katedrą tris kartus–Red.] Aš nekalbėčiau apie tai už kafedros, jeigu nežinočiau, apie ką aš kalbu. Apie mokyklas, kurios tiesiog čia mūsų apygardoje, tiesiog čia, apylinkėse, apie šias jaunas damas, aprengtas, nežinau…pasako motinoms, kad jos eina kažkur, o susitikinėja su vaikinais ir užsiiminėja prostitucija Luisvilio gatvėse, (kas tai?) ir gieda choruose.

210 Kadangi pas juos čia visuomenės Evangelija, kada pamokslininkai atsistoja ir pasakoja nereikšmingus dalykus, žinomus pasakojimus iš Biblijos arba kažkas panašaus, vietoj to, kad pamokslautų atgailą ir vestų žmones prie altoriaus.

211 Jos tėtušis grįžta vakare, užsidega cigarą, sėdasi su alaus bokalu ir gurkšnoja. Motina visą dieną kažkur su moterų grupe žaidžia kortomis, tokia visuomenė. Kaip jūs galite tikėtis, kad vaikas elgsis kitaip?

212 Paklausyk, kokioje aplinkoje tu gyveni, toks tu ir esi.

213 Imkite mergaitę arba berniuką, ir tegu jie pagyvena su kuo nors. Paimkite ką nors, tegu mano sūnus praleis su jais dieną, ir po to aš pasakysiu jums, su kuo jis buvo. Žinoma. Pažvelkite, ta aplinka, ta dvasia užvaldo jį.

214 Jūs įeisite į bažnyčią, kur visi žmonės…jūs įeisite į Šventosios Dvasios bažnyčią, arba į sekmininkų bažnyčią, kaip jie vadina. Kiekviena…O-o, jie laksto ir krato galvą, kaip tai daro pastorius: pažvelkite, visa bažnyčia pradeda daryti tą patį. Tegu vienas žmogus arba keli atsistoja ir pradeda pasibaisėtinai elgtis arba dar ką nors, pasižiūrėkite, ir jau visi daro tai. Pateksite ten, kur pastorius ceremoningas ir šaltas, pamatysite, kad ir visa grupė tokia.
28 IŠTARTAS ŽODIS

Jūs patenkate į tą aplinką.

215 Paimkite padorų vyrą, tegu tik jis veda moteriškę, kuri neverta ir dešimt centų: nepraeis daug laiko, kaip ir jis nebus vertas ir dešimt centų. Tai tas, kas nutiko su Achabu. Ir tas pats, atvirkščiai: tegu maloni moteris išteka už vyro, kuris nevertas dešimties centų: pirma, ką jūs sužinote, – jog ji elgiasi taip pat, kaip ir jis.

216 Šiandien ryte aš galėčiau eiti ir parodyti į šias sudužusias šeimas ir visa kita, kur mielos, malonios motinos ir geriantys tėvai, galvojo, kad jie galės kažką su jais padaryti, o dabar ir pati motina, ir visi jie geria, taip ir tęsiasi. Tai supanti aplinka.

217 Kas tai? Tai šėtonas. Tai velnias, įsiveržimas. Jis metėsi į šią šalį, kaip riaumojantis liūtas. Jis įsikūrė geriausioje vietoje, Holivude. Jis tarė: “Aš galiu naudoti kiną, kol neatsiras televizija, tuomet aš juos pasieksiu”. Ir jis ten sėdi.

218 O vaikštantys į bažnyčią vietoj to, kad baigtų tuos vaidinimus ir neleistų savo vaikams, duoda jiems sekmadienį dešimt centų ir išsiunčia juos, ir taip jie gali truputi pažaisti kortomis, pabūti vieni ir pasivažinėti. O, kokia gėda! Dabar jie tiesiog įsijungia televizorių ir žiūri visą tą purvą, supuvusius paistalus, kurie šiame pasaulyje. Tiksliai.

219 Aš nieko neturiu prieš kinematografiją. Nieko neturiu prieš televiziją. Bet tas puvinys, kuris joje. Štai kame reikalas. Jis būtų dorovinis, jeigu jūs būtumėte išlaikę jį dorovingu.

220 Šiandien šiame mieste jūs visiškai negalėtumėte parduoti senamadiškų batų su sagomis. Moterys jų nenori. Jos nori, kad pirštai kyšotų iš jų. Ir kitos moterys taip daro. Tiksliai.

221 Tu ateini į bažnyčią ir negali parduoti jiems praeito laiko religijos, nes kažkokia moteris nenori turėti su tuo nieko bendro. Ne, ponai. “Man nėra reikalo vaikščioti. Aš tiesiog tikiu, šito pakanka”. O broli ir demonai irgi tiki. Tiksliai. Tu atgailausi arba pražūsi.

222 Atleiskite. Ne, neatleiskite. Atsiimu atgal. Aš myliu žmones. Bet aš jus pernelyg myliu, kad matyčiau jus neriančius stačia galva. Jei bus tame Dievo valia, mes pakalbėsime kiek vėliau apie tai.

223 Dabar, kreipiuosi į jūs, motinos, kelėta žodžių, prieš išsiskirstant. Telaimina jus Dievas. Teisingai auklėkite savo vaikus.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 29

224 Mes prisigaudome šito antplūdžio: vis dėlto mums tenka eiti ir į šeimas, ir į mokyklą, ir į daugelį vietų, kur tai yra. Mes prisigaudome šito.

225 Bet kas liečia Jungtinių Valstijų įsiveržimą, šėtonas įsikibo į juos. Nebijokite Rusijos. Rusija čia niekuo dėta. Mes patys tai darome, mūsų supuvimas čia. Taip.

226 Jūs žinote, kad Jungtinėse Valstijose daugiau skyrybų nei visur kitur pasaulyje: daugiau skyrybų. Pagalvokite apie tai. Tai baisu? Motinystė sugedusi. Motinos jau nebepasilieka namuose su savo vaikais, kaip tai buvo anksčiau. Jos turi turėti dirbą.

227 Čia šiomis dienomis vienas pardavėjas pasakojo man apie tai. Moterys, kurios dirba šitose gamyklose, tos jaunos motinos, pas kurias maži vaikai. Pas jas auklės prižiūri jų vaikus. Jos dirba tose viešose vietose. Jis pasakė, kad ten stovėjo dvi moterys…?…kurias atleido iš šio viešo darbo, ir pasakė: “Nepergyvenk, kaip nors sutvarkysime”.

228 O-o, tuoj pat išmuš prostitucijos valanda! Tiksliai. Šėtonas jau išmokė jas būti šeimos galva. Jos eina savo keliu. Jos daro ką nori. Jei gali, pamėgink, išlaisvink jas nuo šito.

229 Tiktai viena gali išlaisvinti jas nuo šito – altorius, stoti prieš Jėzų Kristų, senamadiška, ašarų upeliais plūstanti religija, kuri sudaužys jų širdis ir suplėšys jas į gabalus, ir padarys jas tokias, kokiomis jos turi būti. Tiksliai.

230 Jie, galbūt, galvoja, kad aš tiesiog senamadiškų pažiūrų. Bet tą dieną, kai tu mirsi, mano broli, sese, tu suprasi, jog aš kalbėjau jums Tiesą. Tai tiesa.

231 Įsiveržimas vyksta šią valanda. Taip, ir taip pat apsisprendimo valanda, priimant sprendimą: ne tik vaikščiojimas į bažnyčią, bet priimant sprendimą – arba tu tarnausi Kristui, arba liksi drungnas savo bažnyčioje. Ir tai tiesa.

232 Yra daugybė bažnyčios narių. Jeigu visi na-…arba amerikiečiai, kurie tvirtina, kad jie krikščionys, būtų tikri krikščionys, atgimę krikščionys, mano broli, mes būtume beveik taip pat saugūs, kaip ir Danguje. Taip, ponai, mirties bėdos, ligos ir visa kita paliktų šią žemę.

233 Argi nebūtų puiku, einant gatve, išvysti, praeinančius moterį ir vyrą sakančius: “Sveika, sese. Labas rytas, broli”? Einate ir nėra…Nėra nė vieno susirūpinusio pasaulyje. Viskas nuostabu ir puiku. Prie gatvės kampo žmogus vietoj to, kad aplenktų jus, staiga sustoja. “Prašom, broli.
30 IŠTARTAS ŽODIS

O-o, ne, tik po jūsų”, matote, stengdamasis? Argi nebūtų nuostabu? [Susirinkimas sako: “Amen”–Red.] Taip bus, bet tik Tūkstantmetėje Karalystėje, mano broli. Ši Diena ateis. Teisingai. Taigi, dabar mes ne…

234 Šiomis dienomis aš buvau pas savo kaimynus; nieko neturiu prieš savo kaimynus, bet aš atkreipiau dėmesį į mūsų mažus vaikus. Mano žmona verkė. Maža mergaitė vieno gydytojo iš mūsų miesto žaidė su mūsų mergaite, jos susidraugavo viena su kita: kol neišaiškėjo, kad jos pavardė Branham ir kad ji tarnautojo Branhamo dukra. Tai viską išsprendė. Ši maža mergaitė nustojo žaisti su mano dukrele. “Oho, – aš pagalvojau, – gerai jau”.

235 Kiti kaimynų vaikai, kurie bėgiojo ten, pasakė: “Viskas gerai”. Jie buvo pas savo pastorių. Nekalbėkite man. Matote, aš galiu sužinoti daugybę dalykų. Taigi, jie buvo pas savo pastorių ir pasakė: “Jūs žinote, kaimynystėje gyvena vienas žmogus, jis toks geras mūsų vaikams”. Pasakė: “Tai gerbiamas Branhamas. Jis ima juos, sodina į savo mašiną ir vežioja”.

236 Tas pasakė: “Gerai [Brolis Branhamas atsikosėja–Red.], – mes neturime nieko prieš gerbiamą Branhamą. Viskas gerai, bet, suprantate, jis tiesiog kito tipo žmogus, ne toks, kaip mes”. Matote? “Aš nenorėčiau, kad jūs būtumėte…suprantate, aš ne tai, kad…Jūs kalbėkitės su jais, būkite draugiški, bet visam tam reikia padėti tašką”.

233 O mano broli! Mano žmona stovėjo tenai ir verkė. Aš pasakiau: “Mano brangioji, tai perskirianti linija. Kas liečia mane ir mano namus, mes tarnausime Viešpačiui”.

238 Nors nusisuks visas pasaulis, vis tiek Jėzus Kristus! Tegu vadina mane fanatiku, tegu mane vengia mano giminaitis arba draugas, ir panašiai, aš visgi renkuosi Jėzų Kristų. Laikykis už ištikimos Dievo rankos. Kai žemiški draugai palieka jus, dar arčiau ir glaudžiau glauskitės prie Jo. Laikykis Jo.

239 Dieve, leisk man pamokslauti, kaip niekada anksčiau. Leisk man pamokslauti kaip mirštantis žmogus mirštančiajam. Leisk man pamokslauti žmonėms, kaip pamokslaučiau paskutiniame tarnavime. Leisk man juos įtikinti ateiti prie altoriaus su apsiašarojusiais veidais, ašaromis: grįžti ir gyventi krikščioniškai tarp savo kaimynų. Užtenka šėlioti ir klaidžioti, šokinėti ir lakstyti, elgtis tokiu būdu, sukilti dėl šito, ir eiti tokiu keliu. O-o, nedarykite šito. Tai velnias. Tos demoniškos dvasios užpuola krikščionis.

240 Atminkite, kad tie tarnautojai buvo pranašai. Jie buvo pranašai. Jie buvo religingi žmonės, aukojantys aukas. Jie buvo taip pat religingi,
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 31

kaip ir mūsų dienų mokytojai, bet mano broli, bet jie buvo toli nuo tiesos pažinimo.

241 Ar nematote, koks religingas velnias? Velnias – tai ne tas, kad be “anti”, kažkas didelio, kaip komunizmas, kur viskas prieš krikščionybę. Ne-ne. Tai viskas, žinoma, nuo velnio, bet tai ne antikristas. Antikristas labai religingas, labai religingas. Tai buvo religinga dvasia, kuri nukryžiavo Jėzų. Tai visada buvo religingas pasaulis, religingi žmonės, kurie kryžiuoja. Tai religingi žmonės buvo prieš teisųjį Kristų. Tai buvo religingi pranašai prieš Michėją. Tai mūsų dienų religingi žmonės, kurie prieš Dievo Žinią.

242 Atminkite, aš jus perspėjau. Aš nekalbu čia daug apie katalikus, baptistus ir metodistus: aš kaip tik čia kalbu apie tautą, pretenduojančią į šventumą. Pažiūrėkite į jį šiandien, kaip tai dramatiška visur. O-o, tai baisu! Aš laikas nuo laiko susiduriu su tuo, ir mano širdis plyšta.

243 Atsistoja tenai su ta sena bandža, barškina per stygas, čirpina tuo senu smuiku: “Tai toks ir toks kaubojus iš Teksaso?” Neturiu nieko prieš šitą žmogų: bet tai priklauso šitam pasauliui. Tiksliai. Mano broli, geriau aš atsistosiu visiškai be nieko, tiesiog atsistosiu, pakelsiu savo rankas ir sakysiu: “Jėzau, laikyk mane prie kryžiaus”. Taip, pone.

Aš eisiu čia su kryžiumi
Kol ateis pabaiga.
Po to įeisiu į dangiškus namus,
Kur laukia vainikas manęs.

244 Kreipiuosi į jus, brangios motinos, tikros motinos, aš žinau, kiek daug čia jūsų: aš galvoju, kiekviena iš jūsų. Leiskite man pasakyti jums. Telaimina jus Dievas. Aš galvoju, jūs – penktoji Evangelija. Leiskite dabar pakalbėti man truputi apie jūsų vaikams. Nes, tikriausiai, brolis Nevillas arba dar kas nors pamokslaus šiandien apie motiną. Bet paklausykite, leiskite man kai ko jūsų paklausti.

245 Prisimenate, kai Mozė buvo mažas berniukas, jo motina jį mokė. Tai buvo dievobaiminga motina, kuri imdavo mažą Mozę ant kelių ir kalbėjo: “Moze”, ir mokė jį visko. Ji buvo ten jo mokytoju, po faraono jungu, ir pasakojo visa tai. Kalbėjo: “Moze, vieną dieną tu išvaduosi Izraelio vaikus. Tu tas berniukas, kuris pašauktas. Būk tyras ir nesusitepk su šiuo pasauliu, nes tu būtent tas. Būtent tu”.

246 Mes nežinome jokios kitos vietos, kur jis lankytų seminarijas arba kad būtų kur nors mokęsis. Jis buvo tiesiog faraono rūmuose, kuris buvo pagonis,
32 IŠTARTAS ŽODIS

bet jį mokė jo motina. [Brolis Branhamas beldžia į katedrą tris kartus–Red.] Tai tikroji motina. Ji mokė Viešpaties nurodymų. Ji pasakojo jam, kaip jis turi būti šventas. Ji pasakojo jam, kaip ir dėl ko jis turi gyventi, ir ką Dievas turi padaryti, ką padarys dėl jo. Ir tai išliko su Moze per visas jo gyvenimo dienas.

247 Ir bet kuri gera, teisinga, mylinti motina, turinti mažus vaikus, vietoj to, kad leisti juos į kiną ir į šokius ir panašiai, ji paims juos ant kelių ir mokys apie Viešpatį Jėzų Kristų!

248 Čia šiomis dienomis aš kalbėjausi telefonu su viena motina. Ši motina pasakė: “O broli Billai, mano vargšas berniukas papuolė į bėdą”. Ji pasakė: “O, kokioje jis bėdoje!”

249 Aš pasakiau: “Taip, aš žinau apie tai, miela sese”. Ji pasakė: “Galbūt jis klysta. Aš nežinau”. Pasakė: “Vienas sako taip, o kitas sako kitaip. Aš nežinau. Bet, – pasakė ji, – nesvarbu, teisus jis ar kaltas, aš myliu jį”. Štai jums – “aš myliu jį”.

250 Jis pasakė savo motinai: “Mane taip apgavo tas ir anas” Jis pasakė: “Mama, aš galvoju, kad tik pas tave iš tikrųjų tokia minkšta širdis, tu tokia ištikima man ir taip tiki manimi”. Tai motiniška meilė. Tai tikra motina, kuri apkabina savo vaiką. Nežiūrint į tai, teisus jis ar kaltas, ji ilgisi jo. Ir jeigu Dievas…Jeigu motina galvoja taip apie savo vaiką, tai kiek daugiau Dievas galvoja apie Savąjį! Jūs matote? Stovėk ištikimai su Juo. Eik tiesiai.

251 O dabar leiskite man trumpai, mums užbaigiant, papasakoti jums apie kitą motiną iš Biblijos. Ten buvo motina vardu Erodiada. Ji mokė savo dukterį šokti. Ji norėjo, kad ji taptų populiari. Ir ji šoko karaliui, ir paprašė Jono Krikštytojo galvos. Yra šios mergužėlės užrašai apie septyniasdešimt jos palikuonių, kuri šoko prieš…Erodiados duktė šoko prieš Erodą: septyniasdešimt jos palikuonių mirė arba prostitutėmis, arba buvo pakartos.

252 Viena motina moko savąsias pasaulio dalykų, kita motina moko savąsias Dievo dalykų. Vienas tapo didžiu vadu ir nugalėtoju, šiandien nemirtingu tarp žmonių, o kita pasileido, ir nusitempė paskui save į pragarą tūkstančių tūkstančius. Jūs suprantate mane? “Nukreipk vaiką į kelią, kuriuo jis turi eiti”.

253 Žinoma, aš jaučiu simpatiją šioms motinoms, sėdinčioms čia su baltomis rožėmis ant suknelių. Ten Danguje, kur šiandien yra ta motina, kuri gyveno senamadiškai, bet gyveno dėl Dievo ir nuėjo anapus uždangos. Ji laukia tavo atėjimo. Tai tiesa.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 33

254 Aš gerbdamas ir su pagarba žiūriu į tuos, pas ką įsegtos raudonos rožės. Jeigu jūs norite padaryti ką nors dėl savo motinos, daryk tai metuose tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas. Lankykite ją, melskitės ir gyvenkite dėl Dievo. Štai ką reikia daryti. Ir auklėkite savo vaikus. Ir kada jūsų vaikai užaugs, jie pavadins jus “palaiminta”, kada išeisite į geresnį pasaulį. Tai tikra motinystės dvasia ir tikra motinai dvasia. Motinos dienai metuose trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos.

255 Šią dieną pardavinėja gėles ir siunčia dovanas. Taip daro pasaulyje. Jeigu tai tęsis, jei pasaulis gyvuos dar dvidešimtį metų, bus ir sūnaus diena, ir dukters diena, ir pusbrolio diena, ir dėdės diena, ir panašiai, užtektinai, kad laikyti pasaulį komerciniame žavesį. Štai kur visa tai eina, tvirtu žingsniu tiesiai į pragarą, į sunaikinimą.

Bet mano malda, kad Dievas palaimintų jus. Melsimės.

256 Mūsų geras Dangiškasis Tėve, žvelgdami šį rytą mintimis kelis šimtus metų atgal, kada ten stovėjo Juozapatas ir šalia jo karalius Achabas. Ir dalelytė dvasios, likusi jo širdies gilumoje nuo Dievo, kalbėjo jam: “Tai klaidinga. Tai netikra. Tai netyra. Tai nešventa. Pranašas sakė, kad ne taip viskas vyks”. Ir ši maža Dievo Ugnies dalis pažadino jį.

257 Ir po to pas Tave buvo tas, kuris atsakė į šią Ugnelę, tai buvo Michėjas, tikrasis Dievo pranašas. Nors jis nuėjo ten, galbūt, apsivilkęs skarmalais, nors jis nuėjo ten paniekos vertas, ir visi jie žiūrėjo į jį, kaip ruja vilkų žiūri į ėriuką. Bet jis pasakė tiesą, nors jam trenkė į veidą, nors jį įmetė į kalėjimą ir maitino menkai, duona ir vandeniu. Bet vis dėlto, tie žodžiai, kuriuos jis pasakė, išsipildė, nes Tu buvai su juo.

258 Dieve, dovanok šiandien, o mes žvelgiame į šią Bibliją. Mes matome bažnytines knygas, bažnyčių dekalogus ir taip toliau, ritualus, ir matome, kaip jie daro tą, aną ir kita. Bet leisk mums žiūrėti štai į šį tikrąjį Žodį ir matyti, ką Jis pasakė. “Be šventumo niekas neregės Viešpaties. Siekite santaikos ir šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. Tas, kas myli pasaulį ar pasaulio dalykus, neturi Dievo meilės”.

259 “Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai. Žmonės bus savimylos, išdidūs, pagyrūnai”. O-o, visa tai vyksta, Viešpatie! “Užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus nei Dievą, mokydami žmones žmogiškų priesakų vietoj Dievo įsakymų, turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję Šventosios Dvasios Jėgos”, kuri pripildo žmogų Dvasia, įneša jame džiaugsmą, pradeda tekėti ašaros iš jo akių, paskatina jį eiti ir melstis už ligonius,
34 IŠTARTAS ŽODIS

leidžia jam kalbėti kalbomis ir aiškinti, skatina jį pranašauti. Gyvojo Dievo Dvasią – jie tiesiog pašalino Tai ir patalpino į kažkokią ložę ar koplyčią, “Turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadantys Jėgos”

260 O Dieve, tegu ši maža auditorija greitai prabus šią dieną, prieš ateinant laiko pabaigai, ir bus pajėgi suvokti tai. Teatnaujinsime save, kaip sako Biblija: “Kelkitės ir išsijudinkite. Ir teiraukis senojo kelio, kuris yra geras kelias: ir kai jį surasi, eik juo”. Mūsų Dieve, duok mums rasti seną erškėčiuotą kelią, kad mes vėl galėtume pakilti kartu su šimtais, susikabinti rankomis ir giedoti.

Aš stosiu į kelią su Viešpaties atstumtaisiais.
Aš pradėjau kelią su Jėzumi, ir aš juo einu!

Dieve, padėk mums būti tokiais ir taip gyventi!

261 Palaimink visas šias brangias motinas, sėdinčias čia, Viešpatie, žinant, kad jos pačios motinos, su įsisegtomis šitą rytą baltomis rožėmis kaip prisiminimą apie jų brangią, seną motiną, išėjusią už tos uždangos. O Gyvenimo Valdove, palaimink jas, Viešpatie. Tegu ir jos bus palaimintos, ir tegu prisiminimas jų vaikų bus kaip jų prisiminimas apie savo motiną, jeigu ji išėjo į šlovingąjį Dangų. Dovanok tai, Viešpatie.

262 Ir vieną rytą, kai gyvybė nustos tekėjusi mūsų venomis, o mūsų kvėpavimas liausis, atsivers uždanga; ji, tikriausiai, nusileis prie Jordano padėti mums pereiti. O-o, tą šlovingą dieną, kada mes atsistosime ten, kur nebus…Šitas oras nebus užterštas cigarečių dūmais. Tenai gatvėje niekuomet nebus girtuoklio. Ten niekada nebus prostitutės. Ten niekada nebus nuodėmės. Ten nebus nieko panašaus. Bet šioje šlovingoje amžinybėje mes gyvensime taikoje su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir mūsų vaikais. O-o, kokia tai nuostabi diena!

263 O Tėve, šios gūdžios tamsos ir šio mūšio ir šėtoniško įsiveržimo į šalis, įsiveržimo už kafedrų, įsiveržimo į bažnyčias, puolimo ant žmonių, įsiveržimo į verslą, įsiveržimo į miestus ir į mokyklas, ir į namus laiku, o Dieve, padėk mums atsistoti, greitai ištraukti kalaviją ir kautis Dievo pusėje, kaip Mozė ir levitai darė tai, kai stovykloje buvo nuodėmė. Padėk mums, Viešpatie.

264 Atleisk mums ir palaimink mus. Ir laikyk mus nuolankume, palaužk mus, Viešpatie. O Dieve, Tu sakei: “Tas, kuris verkdamas sėja, neabejotinai grįš su džiaugsmu, nešdamas pėdus”. O Viešpatie, sudaužyk mus į gabalus.
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ ĮSIVERŽIMAS 35

Sulipdyk mus iš naujo, Viešpatie. Mes nukrypome nuo šito kelio.

265 Ir asmeniškai aš, Viešpatie, kur aš atsidūriau, aš pradėjau galvoti apie tai, kiek daug žmonių lanko mano surinkimus. O Dieve, aš noriu, kad Tu lankytum. Ateik. Viešpatie! O Kristau, ateik Viešpatie! Sulaužyk mane, perlipdyk mane. O Viešpatie, ne, neleisk tokioms mintims atsirasti mano galvoje. Dieve, apsaugok mane nuo jų!

266 Viešpatie, padėk man pamokslauti, kaip jau sakiau, kaip mirštantis žmogus mirštantiems žmonėms, žinant, kad mes visi susitiksime su Amžinybe. Mes turėsime pasirodyti prieš Tave: kai Tu jau nebesimeilinsi, kai Tu būsi be malonės, kai Tu stovėsi be pasigailėjimo, kai Tu stovėsi pyktyje, teisdamas tautas ir žmones, kurie atstūmė ir paniekino Tavojo Vaiko meilę.

267 Dieve, suteik man malonę būti su Juo šiandien, kad tą Dieną aš galėčiau stovėti su pasitikėjimu žiūrint į ateitį. Gal, šiandien tenka verkti, bet Tu nušluostysi ašaras ir paversi džiaugsmu, kai Tu tarsi: “Įeik į Viešpaties džiaugsmą, kuris buvo tau paruoštas nuo pasaulio sukūrimo”. Dieve, būk su mumis ir padėk mums, mes meldžiame Jėzaus Vardu. Amen.












Jungtinių Valstijų įsiveržimas
{The Invasion Of The United States, Vol. 26 No. 1)

Originalus Brolio Williamo Marriono Branhamo pamokslas anglų kalba pasakytas 1954m. gegužės mėn. 9d., sekmadienį ryte Branhamo Maldykloje Jeffersonvillyje, Indiana, JAV. Perspausdinta iš magnetinės juostos be trumpinimų ir pakeitimų. Voice of God Recordings platinama nemokamai. Ši knyga išėjo laisva valia padedant tikintiesiems. Į lietuvių kalbą išversta 2009 metais. VOICE OF GOD RECORDINGS P.O. Box 950, Jeffersonville, Indiana 47131 U.S.A.