Dėl ko tokie žmonės neramūs (Vidinė uždanga)

Dėl ko žmonės tokie neramūs?
(Vidinė uždanga)



…tik Jam!
Ten Jis išteisino mane Krauju.
O, šlovė Jam!


1 Mūsų Tėve, mes dėkojame Tau šį rytą – Dovydo namuose tikrai atvertas Šaltinis nuo…nuo nešvarumų, dėl apvalymo mūsų širdžių. Ir mes nuolankiai ateiname šį rytą prie šito Šaltinio, Kuris trykšta Tavo mylimojo Sūnaus Jėzaus Krauju. Į Jo raudoną srovę mes įeiname siela, o į kitą pusę mes išeiname apiplautais. Tenai mes įėjome nusidėjėliais, o išeiname išgelbėtais. Įeiname sergančiais, o išeiname sveiki. Įeiname prislėgtais ir liūdnais, išvargusiais, abejojančiais nuo bet kokio menkniekio, o iš kitos pusės išeiname sutvirtėjusiais. Kaip mes dėkojame Tau už šią didžią galimybę, už šią didžią privilegiją, kurią mes radome, ateiti pas Tave. Ir šiandien mes nuolankume lenkiame galvas ir dėkojame Tau už visus palaiminimus. Ateik šiandien čia pas mus į susitikimą, Tėve.

Mes dėkojame Tau už susitikimą su mumis giesmėse ir praėjusioje tarnavimo dalyje, o dabar ateik pas mus į susitikimą aplink Žodį. Ir leisk mums turėti bendravimą aplink Žodį su Tavimi, Viešpatie, ir tegu Šventoji Dvasia įneš kiekvieną žodį iki pačios kaip tikinčiojo, taip ir netikinčiojo širdies. Ir teišauga šiandien didelis pagalbos derlius: pagalba išsekusiems ir pavergtiems, ir pagalba pakeleiviui, drungnam tikinčiajam, ir padrąsinimas tam, kuris Kristuje, ilsisi pripildytas Dvasia, laukdamas Viešpaties Atėjimo. Dovanok tai, Tėve, nes mes prašome šito Jo Vardu, Viešpaties Jėzaus. Amen.

Labai džiaugiuosi būdamas šį rytą šventykloje. Labas rytas visiems iš visos širdies. Tikiuosi, kad ši diena rado mus, kaip ir ankščiau, tarnaujančius Viešpačiui.

2 Kada mes ką tiktai pakėlėme rankas į klausimą: “Kas iš jūsų gali padainuoti giesmę: Aš nuostabiai išgelbėtas, saugomas nuo nuodėmės. Manyje gyvena Jis, kaip nuostabu su Juo!” Tad aš šiandien labai džiaugiuosi už jus. Ir…

3 Man atrodo, štai šiai sesutei ant neštuvų truputi kepina saulė. Gal, ji…ji nori, kad ją perkeltų. Nežinau, trukdo ji jai ar ne. Deja, aš pastebėjau, kad ji irgi pakėlė ranką: “Nuostabiai išgelbėtas, saugomas nuo nuodėmės. Manyje gyvena Jis, kaip nuostabu su Juo!”
2 IŠTARTAS ŽODIS

4 O-o, kaip tai nuostabu, kada Jėzus iš Nazareto gali įeiti į mūsų širdis ir palaiminti mus, ir padaryti mus tokiais, kokiais mes turime būti! Ankščiau, daug metų atgal, mes giedojome tokią giesmę: “Jis daro mane tokiu, kokiu aš turiu būt. Jo malonė gali apvalyti ir išlaisvinti”, – kažkas panašiai. Kaip tai nuostabu!

5 Ir taip, prieš mums pradedant sekmadieninės mokyklos pamoką… Šiandien ryte mano eilė išeiti ir pravesti sekmadieninės mokyklos pamoką.

6 Man buvo labai malonu, kada eidamas pro galines duris pastebėjau, kad ten aukoja paaukojimus gimimo dienai. Tai man priminė apie seniai praėjusias dienas, kada ši bažnyčia buvo dar “lopšyje”, ir, lygiai kaip senais laikais, girdi, kaip pastorius laimina žmones ateinančiais jų gyvenimo metais, ir išreiškia Jam padėką už tai, kad Dievas maloningai dėl jų padarė.

7 Dabar, aš žinau, kad ši bažnyčia turi teisę žinoti, kas ir kodėl, ir yra pirma vieta, kur aš pranešu šį skelbimą, kurio dar niekada nedariau. Jis išspausdintas ir paruoštas išsiuntimui paštu, bet aš galvoju, kad verta apie jį užsiminti, kadangi dabar Nauji metai…ne tiktai dėl Naujųjų metų, bet dabar naujas laiko posūkis.

8 Aš manau, kad mes gyvename labai nuostabių, puikių galimybių laiku, kada mūsų laiko žmonės dar gyvendami mato Dievo Sūnaus Atėjimo šešėlius. Aš tikiu iš visos širdies, kad šiame pasaulyje dabar prasidės pats didžiausias iš žinomų prabudimų, arba pasaulis pasiners į patį tamsiausią iš visų žinomų istorijoje chaosų. Ir aš…Tai…tai svarbus dėl žmonių laikas, priimančių sprendimą apie tai, ką jie darys.

9 Ir jeigu čia šiandien yra tas, kuris dar nepriėmė teisingo sprendimo, Kristaus naudai, aš tikiuosi, kad šiandien jis tai padarys, kad kažkokiu tarnavime momentu jūs savo širdyje pasakysite: “Taip, Viešpatie, šitą dieną aš paimsiu…priimsiu sprendimą tarnauti Tau visą likusį gyvenimą”.

10 Šiandien nuostabi diena. Aš tikras, kad ant mūsų akių buvo tiesiog dangalas (netgi ant tikinčiųjų), tad mes nematome, kas būtent vyksta aplink mus. Suprantate? Ir labai dažnai dvasiškai vedamus žmones neteisingai supranta, ir…ir jie ne…šito pasaulio žmonės, nes tai toks keistas ir nepaprastas gyvenimas, kada gyveni, visiškai atsidavęs Viešpačiui Jėzui.

11 Ir taip, kelėta savaičių atgal…Aš pažadėjau Viešpačiui (aštuonis, dešimt metų atgal, kada aš išvykau 1946 metais, kada aš išvykau iš bažnyčios), kad tarnausiu Jam šiose kompanijose iš visos širdies, žinant, kad ten bus didelis sąmyšis, nes…ir prireiks daug pinigų ir panašiai.

12 Tad aš žinojau, kad paprastai, jeigu perskaityti, žmonės,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 3

kuriuos Viešpats nors kažkuo palaimina…Yra trys svarbiausi dalykai, kurie paprastai išmuša tarnautoją iš vėžių. Ir, jeigu juos peržvelgti, vienas iš jų – tai pinigai, moterys, populiarumas. Ir šie trys dalykai aš pastebėjau Raštuose.

13 Juk tai…Pinigai – tai pranašas Balamas, kuris pardavė savo dovaną ir nuėjo, ir…dėl pinigų, kada Balakas pasiūlė tam tikrą pinigų sumą. Daugelis iš jūsų susipažinę su šia istorija.

14 Dėl Samsono tai buvo Dalida, moteris, kuri maldavo jo ant savo kelių, kol jis neatskleidė jai Viešpaties paslapčių.

15 O dėl Sauliaus tai buvo populiarumas. Jis buvo pranašu. Biblijoje pasakyta, kad jis buvo priskaitytas prie pranašų. Ir per populiarumą jis panoro pasidaryti didžiu ir aukščiau kitų – dėl šito jis puolė.

16 Štai tokios trys svarbiausios priežastys aš pamačiau Biblijoje, dėl kurių žmonės puldavo. Ir aš prašiau ir maldavau mūsų Dangišką Tėvą, kad aš visada išvengčiau ypatingai šių dalykų, šitų trijų svarbiausių dalykų, ir aš visą laiką jų saugojausi.

17 Ir aš pažadėjau Dievui, kad susirinkimuose niekada neprašinėsiu pinigų. Ir aš sudariau su Juo sutartį, kad jeigu Jis tam tikru laiku nustos atsakyti į mano poreikius susirinkimo metu, kada tiesiog neš lėkštutę paaukojimams…(o aš žinojau, kad didžiuliams, gausiems susirinkimams prireiks dešimtis tūkstančių dolerių)…tada, aš pasakiau Jam, kad aš paliksiu šią veiklą ir grįšiu namo. Tai Jis darė stebuklingai, ir nė karto nereikėjo dėti akcentą į pinigus arba spausti.

18 Trys, keturi menedžeriai neteko darbo dėl to, kad truputi spaudė žmones, kad tie aukotu pinigus, o aš šito neleisdavau. Aš prieš šitą.

19 Žmonės čia mieste gali pagalvoti…Na, Viešpats davė mums ten nedidelį namuką. Dėl jo surinko per vieną vakarą, kad aš…Kas nors pagalvos: “Juk jis multimilijonierius”. Jeigu tiktai jūs žinotumėte tiesą. Suprantate? Jūs juk žinote, kad tai ne taip. Aš galėčiau tokiu tapti (taip), bet aš…Netgi prašyti nereikia, žmonės patys ateina su žodžiais: “Broli Branhamai, aš duosiu štai tiek tau”. Bet aš atsisakydavau, man jie nereikalingi. Aš nenoriu turėti su jais jokio reikalo. Tai… tai purvas. Aš noriu, kad mano paveldas būtų iš aukšto, ten aukštai.

20 Ir be to žinau tai, kad diena iš dienos plaukai ant mano galvos žilsta, ir aš ne tas vaikinukas, kokiu buvau, kada pradėjau pamokslauti čia dvidešimt tris metus atgal. Suprantate? Ir aš žinau vieną: nesvarbu, kiek pas tave šito…“Kokia būtų nauda žmogui,
4 IŠTARTAS ŽODIS

jeigu jis laimėtų visą pasaulį ir dar pražudytų sielą?”

Tad aš pamačiau šį prakeikimą.

21 Ir per paskutines kelias dienas tarnautojai ir žmonės skambino dėl įvairių šeimyninių nelaimių ir viso kito.

22 Šiomis dienomis man paskambino viena moteris, ji pasakė: “Aš nesakysiu jums, koks mano vardas. Mano vyras – vienas iš gerai žinomų šioje sferoje gydančių evangelistų”. Ir pasakė: “Aš užklupau jį tiesiog akto metu paleistuvaujant su aštuoniolikos metų mergaite. Jis…jis prisipažino man, kad jis daro tai jau du metus”. Pasakė: “Broli Branhamai, ką man daryti?”

23 Ir aš atsakiau: “Ledi, aš nežinau”. Aš pasakiau: “Aš pasimelsiu už mano brolį, dėl jo sielos”.

24 Ir tokie štai dalykai, mes stengiamės šito išvengti. Ir Jis…Jis stebuklingu būdu išėjo man į pagalbą ir padėdavo man, turbūt, iki pat paskutinių dviejų susirinkimo serijų. Mano paskutiniuose susirinkimuose vien tiktai Kalifornijoje (paskutiniuose dviejų serijų susirinkimuose) aš įsiskolinau penkiolika tūkstančių dolerių.

25 Ir…ir man sakė: “tau reikia išprašyti, tau reikia sakyti žmonėms. Jiems tiktai pasakyk, jie mielai duos”.

Aš pasakiau: “Aš ne tai žadėjau Dievui”.

Kažkas pasakė: “Ar garantuoju algą”.

Aš pasakiau: “Aš ne tai žadėjau Dievui”

26 Todėl, aš išlaikiau savo pažadą Dievui, kaip pasielgčiau ir su savo artimu.

27 Ir aš nenorėjau pasakoti savo žmonai ir sūnui kelyje į namus. Aš atvykau į Kaliforniją, ir man teko nutraukti evangelistinius tarnavimus. Aš pasakiau: “Aš grįšiu, pailsėsiu kelėta dienų ir pažiūrėsiu, ką pasakys Viešpats Jėzus. Jeigu nieko kito nebus, tai aš atvažiuosi ir padėsiu broliui Nevillui būti bažnyčios pastoriumi”. Aš pasakiau: “Aš…aš kažką darysiu, pamokslausiu Evangeliją ir eisiu į darbą, kaip ankščiau, budėsiu prie linijų visuomeninio aptarnavimo kompanijoje, arba dar kur, ir pamokslausiu. Aš noriu, kad jis pravestų sekmadieni ryte arba sekmadieni vakare, o aš paimsiu kitą tarnavimą. Jis praves trečiadieni, o aš antradieni, arba kažkaip taip. Arba…” Aš pasakiau: “Mes toliau vesime susirinkimus”. Ir aš pasakiau: “Aš rasiu sau darbą ir eisiu į dirbti”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 5

28 Aš taip ir padariau. Aš radau sau darbą pas brolį Vudą, kuris ten gale, kilnoti namus ir taip toliau. Tad aš tiesiog nuėjau į darbą, radau sau darbą. Ir mano žmona ir Bili nuliūdo. Jie pasakė…Bilas pasakė: “Tėti, aš tikras, kad tu elgiesi neteisingai”.

29 Aš atsakiau: “Ne, aš teisingai elgiuosi, aš ištesėjau savo pažadą”. Suprantate? Aš kalbėjau jam, aš pasakiau: “Mano pažadas…Kaip ten bebūtų, jeigu žmogus nėra savo žodžio šeimininkas, tai aš nenoriu…juo negalima pasitikėti, nes nėra iš jo naudos”. Suprantate?

30 Tad žmoguje visada turi būti viena savybė – tai sąžiningumas. Būkite…Kalbėkite viską taip, kad būtų galima paskui pakartoti tai nors milijoną kartų, ir tai pasiliktų nepakeistu. Suprantate? Tiesiog būkite sąžiningais. Nesvarbu, bloga tai ar gerai, būkite sąžiningais. Netgi, jeigu jums tai ne į naudą, vis tiek kalbėkite tai, arba tylėkite, visiškai nieko nesakykite. Suprantate? Ir…

31 Tad, būtent taip aš manau, kad Dievas palaimins sąžiningą širdį. Ir atsižvelgiant į tai, kokią aš užimu padėti, ir kad aš nugaliu dėl žmonių ligas ir kita maldoje Viešpačiui Jėzui, remiantis Jo dieviškuoju Žodžiu ir Jo…ir Jo pašaukimu, tam aš turiu būti sąžiningu širdyje, nes šėtonas žino, sąžiningas tu ar ne. Jis…jis neatkreips dėmesio…Kiek garsiai bešauktum ir kiek išsigalvotum – jis neatkreips į jus dėmesio. Suprantate? Taip. Bet jeigu jūs sąžiningi, Dievas atkreips.

32 Taigi, aš pagalvojau: “Aš pasakysiu jiems, kada nuvyksiu į Arizoną”, – po to kai aš išvykau iš Kalifornijos. Man neužteko drąsos. Tad po…Aš pagalvojau: “Na, į Naująją Meksiką”. Ir taip toliau, ir taip toliau, tad aš papasakojau jiems kelyje jau čia, Indianoje. Na, jie…jie tai labai gerai suprato.

33 Bilui tai buvo ne visai aišku. Jis pasakė: “Tėti, aš manau, kad tu darai klaidą”.

34 Apskritai, aš grįžau namo pavargęs, išsekęs, sutrikęs, verkiau, nuėjau tą naktį miegoti. Ir po to kai žmona užmigo, aš nuėjau į kambarį, atsiklaupiau, pasakiau: “Brangus Jėzau, aš nežinau, ką toliau darysiu. Štai aš vėl grįžau prie to, nuo ko ir pradėjau”. Matote? “Tikriausiai, aš pavedžiau”.

35 Po dviejų valandų po šito Jis pasirodė man. Ir Jis parodė man regėjime tokią panoraminę žmonių apžvalgą, kokios aš dar niekada nemačiau. Regėjime aš kalbėjausi su savo žmona. Taigi, tiems žmonėms, kurie mane žino, žinoma, kad aš ne fanatikas. Aš nekalbu tokių dalykų, jeigu tai nėra tiesa. Taip. Ir aš…aš tai pamačiau.

36 Paskui aš pastebėjau, kad ten stovi brolis Arganbraitas,
6 IŠTARTAS ŽODIS

ir aš priėjau prie jo. Jis pasakė: “Broli Billai, – pasakė, – mes išdalinome visas maldos korteles, ir viskas jau paruošta susirinkimui. Mes žinome, kaip pas tave atvesti ir nuvesti”.

Aš pasakiau: “Ačiū, broli Arganbraitai”.

37 Aš priėjau prie kitų brolių. O ten pamokslavo kitas brolis. Aš paklausiau: “O čia kas?”

Jie atsakė: “Jie jį ten padėjo”.

38 O aš paklausiau: “Kas tie ‘jie’?” O jie tiesiog apsisuko ir nuėjo. Ir tas žmogus gal…tiesiog paleido susirinkusius ir paleido juos visus. Ir aš pasakiau: “O-o, jis neturi taip elgtis, nes nebuvo kvietimo prie altoriaus”.

39 “O-o, – pasakė jis…kitas vaikinas prabilo ir pasakė, – paaukojimus juk mes surinkome”.

40 Aš pasakiau: “Nuo kada paaukojimai pasidarė Kristaus akyse svarbiau už sielas?” Matote?

41 Ir be to…tada Viešpaties Angelas mane paėmė, ir Jis privedė mane prie akinančiai skaistaus upelio. Tai buvo tyriausias melsvas vanduo, ir joje plaukiojo didžiulės žuvys. Jis pasakė: “Aš padarysiu tave žveju”. Ir Jis pasakė: “Dabar užmesk jauką į vandenį. Kada užmesi, pirmą kartą trauk lėtai. Sekantį kartą truktelėk tik lengvai, ne per smarkiai. O sekantį kartą užkirsk, kad kabliukas užkabintų ją”.

42 Ir aš pradėjau, užmečiau valą į vandenį. Aš patraukiau ją. Visi pradėjo džiaugtis ir kalbėti: “Tai nuostabu. Tai nuostabu”. Aš labai smarkiai susijaudinau ir sekantį kartą truktelėjau labai stipriai. Aš ištraukiau iš vandens žuvelę ir visa kita. Bet kada ją ištraukiau, tai pasirodė mažytė žuvelė, ir dydžiu ji buvo kaip masalas. O valas visas man susinarpliojo, ir aš narpliojau “gumulą”.

43 Ir Žmogus, Kuris kalbėjo už manęs, apėjo ir atsistojo prieš mane apsirengiąs palestiniečių rūbais, o ant galvos turbanas. Jis buvo baltu rūbu. Jis pasakė: “Broli Branhamai, ai-ai-ai”.

44 Aš pasakiau: “Aš žinau, kad padarei neteisingai”. Aš pasakiau: “Aš patraukiau, kada nederėjo”.

45 Jis pasakė: “Tokiais laikais negalima sunarplioti savo valo”.

46 O aš tariau: “Na, aš pasistengsiu išnarplioti valą. Aš būsiu labai atsargus”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 7

47 Ir Jis pasakė: “Pirmą kart, kada Aš kalėjau su tavim, tu dėjai ant žmonių rankas ir sakei jiems, kas su jais ne taip. O Antras Truktelėjimas, kada jis pas tave atsirado, tu sužinodavai širdžių paslaptis, ir žmonių akyse Aš padariau tave pranašu. Bet tu visada bandei tai paaiškinti. Tau nereikėjo šito daryti”.

Aš pasakiau: “Man labai gaila”.

48 Paskui Jis perkėlė mane iš ten, ir aš pamačiau stambią, didžiulę palapinę. Aš niekada nemačiau tokios palapinės! Ir ji buvo užpildyta kiek tiktai galima žmonėmis. Ir aš išėjau…Toks įspūdis, tarsi aš stovėjau virš žmonių ir žiūrėjau žemyn, ir ką tiktai padariau kvietimą prie altoriaus, ir šimtai ir šimtai žmonių verkė ir džiaugėsi po to, kaip priėmė Viešpatį Jėzų kaip savo Gelbėtoją.

49 Ir aš pažvelgiau, o paskui išgirdau žmogų, kuris atsistojo ir pasakė: “Pašauk maldos eilę”. Ir žmonės pradeda rikiuotis iš šitos pusės, iš kairės nuo ten, iš ten aš žvelgiau į pakylą. Ir jie išsirikiavo net per visą gatvę į maldos eilę.

50 Aš pastebėjau kairėje nuo savęs (tai yra, jeigu aš būčiau ant pakilos, būtų iš dešinės nuo manęs) nedidelį medinį pastatą. Ir aš pamačiau, kad šita Šviesa…(Kuri buvo nufotografuota, žinote, Ji visada susirinkimuose)…aš pamačiau, kad šita Šviesa paliko mane ir pajudėjo prie to pastato, ir aš įėjau į tą pastatą. Ir balsas man pasakė: “Aš susitiksiu su tavimi ten viduje. Tai bus Trečias Truktelėjimas”.

Aš paklausiau: “Kodėl?”

51 Jis atsakė: “Na, tai nebus viešu pasirodymu, kaip kiti”. Ir aš atsibudau. Ir aš…

52 Ir taip, šitų Naujų metų pradžioje aš sugrįžau į bažnyčią, nuo kur aš ir pradėjau (suprantate?), grįžau į pradžią, nuo ko aš ir pradėjau. Aš…aš labai dėkingas Dievui už visa tai.

53 Ir daugelis iš jūsų žino, kad prieš patį išvykimą į tą kompaniją aštuonis, dešimt metų atgal (man atrodo, dešimt metų atgal, apskritai, praėjo devyni metai) buvo…visa tai buvo tiksliai pasakyta: apie tarnavimus salėse (jūs prisimenate); kad brolis Losonas išgyvens būtent lygiai tris metus, o paskui bus paimtas; kad brolis Uordas pastatys bažnyčią tokioje štai būsenoje, štai šia kryptimi – ir viskas visiškai tiksliai. Jūs žinote tai, senbuviai. Viskas įvyko būtent tokiu būdu. Taip pat įvyks ir tai, nes tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Ir jūs sužinosite.

54 Ir dabar, aš manau, kad pradžia didžiausių susirinkimų iš visų, kurie kada nors buvo…kuriuos mes…kuriuos aš pravedžiau dėl Viešpaties Jėzaus,
8 IŠTARTAS ŽODIS

laukia netolimoje ateityje, pradedant nuo šios akimirkos.

55 Ir taip, žinote, aš labai džiaugiuosi šį rytą stovėdamas prieš jus. Ir šis pranešimas išsakytas dabar pirmąkart, būtent čia ant šios…per šitą mikrofoną vietiniams šios bažnyčios. Štai, ir tai bus po kelių dienų spaudoje, tokiuose religiniuose žurnaluose, kaip “Išgydymo Balsas”, “Jo Atėjimo šauklys” ir taip toliau. Tai jau išspausdinta ir paruošta išsiuntimui. Melskitės už mane.

56 Ir vieną gražią dieną, kada viskas užsibaigs, mes susitiksime aplink Jo Sostą – koks tai laikas bus! Ir neužmirškite, tai ne tiktai aš ten tarnavime. Aš tame dalyvauju visai nedaug. Jūs čia irgi dalyvaujate. Suprantate? Ir aš tiesiog tikiu, kad ši maža, sena šventykla plėsis. Ir tiesiog nuostabu, kad Viešpats darys. Palaimintas Viešpats!

57 Dabar iškart prie Žodžio. Iš pradžių tiesiog trumpai padėkosime Viešpačiui Jėzui!

58 Mūsų Dangiškas Tėve, mes šiandien taip dėkingi už Tave, Kuris čia šiame dabartiniame amžiuje, automobilių, lėktuvų, reaktyvinių lėktuvų, raketų ir visokių mokslų: telefonų, televizijos ir šiandieninio atominio ginklo epochoje, ir kito Tu kaip ir ankščiau aukščiausiasis, visagalis, visa galintis, visur Esantis Dievas, sutvėręs dangus ir žemę ir išskleidęs dangų. Dieve, mes negalime šito paaiškinti, kodėl tu neturi pabaigos, kaip gali žemė suktis, be to taip tiksliai, kad per dvidešimt metų į priekį gali pasakyti, kada bus saulės užtemimas, nes tavo mechanizmai dirba tiksliai. Mes negalime pagaminti tokio tikslaus mechanizmo. O-o! Bet, didis Jehova, Kuris laiko šią žemę čia erdvėje tiesiog tobulai, mes mylime Tave, ir visi Tavo darbai teisingi ir teisūs.

59 Ir mes nusilenkiame Tau šiandien, prasidedant šiems Naujiems metams, ir prašome, kad Tu pripildytum visus mus Šventąja Dvasia, Viešpatie, ir priartintum mus prie Savęs. Ir tegu amžinos Tavo rankos bus aplink mus ir laikys mus, Viešpatie, nes dabar nepastovūs ir tamsūs laikai, Bet Rytinė Žvaigždė nurodo kelią. Mes seksime, Viešpatie. “Aš eisiu, kur veda Jis”. Jeigu bus…

Kas per ugnį, kas per tvaną,
Bet per Kraują visus praveda Dievas.

O Dieve, vesk mus amžina Savo ranka, kol, pagaliau, nebus laimėta pergalė, ir Jėzus sugrįš į žemę, bus baigta su nuodėme, ligomis ir sielvartu, ir mes gyvensime su Tavimi toje nuostabioje Tūkstantmetėje Karalystėje. Mes laukiam nesulaukiam tos didžios dienos.

60 Ateik šiandien, Viešpatie Jėzau, į Savo Žodį, įeik į Jį.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 9

Apipjaustyk kalbančiojo lūpas ir klausančiųjų ausis. Ir tegu sėkla kris į širdis, kur jas pasės Šventoji Dvasia, ir atneš šimteriopą vaisių. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen.

61 Dabar, tegu Dievas palaimina jus ir padės jums, o dabar mes pradėsime Žodžio skaitymą. Pasistengsiu neužlaikyti jūsų labai ilgai, jeigu man pavyks, šioje sekmadieninės mokyklos pamokoje, nes iškart po šito mes turėsime išgydymo tarnavimą, melsimės už ligonius.

62 Mūsų Viešpats Jėzus buvo toks maloningas mums. Tik ką kalbėjausi su broliu Nevillu, aš užmiršau…Brolis Koksas, mano manymu, buvo su mumis, kada mes kartą važiavome pasimelsti už vieną močiutę čia Čiarlstaune, kuri buvo bemirštanti lovoje su paskutine viltimi – ją suėdė vėžys, ir Dievas nuostabiu ir stebuklingu būdu išgydė šią moterį. O jos brolis – tarnautojas (Džiunioras Kešas), ir jis šiandien važinėja ir pamokslauja Evangeliją, ir taip pat meldžiasi už ligonius. Tik ką buvo didelis prabudimas Genrivilyje, ir brolis Nevillas man ką tik papasakojo apie tai, kaip sekasi broliui Džiuniorui. Taip laimingas tuo!

63 Matote? “Mesk duoną į vandenį, kartą ji pas tave sugrįš”. Sėkite gerą sėklą, ir pjausite gerą derlių. Jeigu pasėsite blogą sėklą, tai pjausite blogą.

64 Neįmanoma vienu ir tuo pačiu metu eiti į rytus ir į vakarus. Tu eini arba į vieną, arba į kitą pusę. Arba tu šiandien eini pas Dievą, visa esybe žvelgi į Jį, arba tu eini į kitą pusę.

65 Kartais tu galvoji, kad tu eini teisingai, tada kai eini ne ten, bet neįmanoma vienu ir tuo pačiu metu į dešinę ir į kairę. Reikia…Tu prieisi…Jeigu tu pasukai į kairę, vadinasi, tu eini į kairę ir gausis tau kairė. Jeigu tu pasukai į dešinę, tai tau gausis dešinė, neteisingai tau niekaip negalės išeiti. Gali atrodyti, kad tu eini ne ten, bet tu eini teisingai.

66 Eikite pagal Kompasą, o Kompasas – tai Šventoji Dvasia. Magnetinis žemės laukas pasuka rodyklę tiksliai į šiaurę. Kaip tai nuostabu, tiesa? Juk elektronika eteryje…

67 Aš čia kelėta metų atgal stovėjau netoli nuo Šiaurinio poliuso ir girdėjau…mačiau, kaip švyti šiaurinė pašvaistė, vidurnakčio tamsoje pliūpsniai geltonos ir žalios šviesos, ir buvo taip šviesu, kaip šioje patalpoje, viskas matosi. Aš pagalvojau: “Net ten centrinėje Amerikoje, o ir bet kurioje kitoje vietoje, kompasas iškart nurodys tiesiai į tą magnetinį lauką. Jis kiekviena kart ves tave į šiaurę”.

68 Ir kaip tai puiku, kad mes turime “magnetinę sistemą” Žodyje.
10 IŠTARTAS ŽODIS

Ir kiekvienas žmogus, kuris tapo kompasu, vedančiu per šį gyvenimą, nurodys į Jėzų Kristų – tiksliai; nesėdėti mums šiandien bažnyčioje, jeigu nebūtų taip.

69 Dabar Jo nuostabiame Žodyje 19-as skyrius…Tiksliau, ne, prašau atleisti. Tai Laiško Hebrajams 10-as skyrius ir 19 eilutė. Aš noriu, kad jūs atidžiai klausytumėte, kada skaitysime:

Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus
kraujo nauju ir gyvu keliu,

Kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,

Ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,

Artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu
apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

70 Ir tegu Viešpats Jėzus tiesiog suteikia šito Žodžio paaiškinimą. Jūs mylite Žodį? [Susirinkimas sako: “Amen!”–Red.] “Tikėjimas – iš klausimo, klausimo Dievo Žodžio”. Dabar, dėl skaitymo tarnavimo, tikriausiai, per sekančias trisdešimt, keturiasdešimt minučių iškart įsigilinsime betarpiškai į Žodį.

71 Ir taip, mūsų tikėjimas negali remtis nei į ką…Pas krikščionį turi būti…Jo tikėjimas turi turėti tvirtą atspirties tašką. Jūs tai žinote. Ir vienintelis atspirties taškas, į kurį krikščionis (tikrasis, naujai gimęs krikščionis arba krikščionė) gali atsiremti savo tikėjimu – tai ant nepajudinamo Dievo žodžio. Ji nesiremia ant biraus žmonių teologijos smėlio ir…ir mokymų, ir ant priklausymo kokiai nors bažnyčia. Bet tikėjimas tikrojo tikinčiojo, kada jis kreipiasi į Dievo Žodį, pasilieka tvirtu, ne-…nepajudinamu.

72 Aš kalbėjau kažkur, galbūt, čia kelėta dienų atgal: aš taip smarkiai užsinorėjau pamokslauti, kad aš pamokslavau savo žmonai lovoje iki dvyliktos valandos – tiesiog pasakojau jai apie tai, koks nuostabus Jėzus. Mano širdyje atsirado tamsa, ji taip stipriai mane uždegė, kad aš tiesiog negalėjau nusiraminti. Ir aš tiesiog pasakiau: “Brangioji, aš noriu tau truputi papamokslauti”. Ir ji atsibudo, iš malonės ji klausė. Aš pasakiau: “Krikščionio tikėjimas remiasi visiškai ant ramybės”. Taip.

73 Krikščionis nesiblaško iš vienos pusės į kitą, krikščionis neperbėga iš vietos į vietą, krikščionis nelaksto ir nesijaudina, ir nesijaudina apie kažką – krikščionis ramus. Viskas užbaigta, viskas užsibaigė dėl tikinčiojo Golgotoje. Taip. O-o, tikriausiai, bus ligos ir nusivilimai, bet krikščionis ramus, žinodamas tai, kad Dievas galingas ir išsaugos tai, ką Jis padarė. Jis žino: nesvarbu, kas tai yra, ir kuo tai atrodo – nei liga, nei sielvartas, nei mirtis,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 11

nei badas ir niekas negalės atskirti mus nuo Dievo meilės, kuri Jėzuje Kristuje. Mes ramūs. Tegu senas laivas mėto, kur nori – inkaras laiko.

74 Kartą aš vaikštinėdamas uoste mačiau tai. Mes skridome lėktuvu, ten buvo didžiulis…žemai nusileido. Žemai buvo didžiulis senas laivas, burės buvo nuleistos, žinote. O jūroje, oi, buvo toks štormas! Och, kaip jį mėtė! Ir aš pastebėjau, kad šitas senas laivas stovi sau ten ir supasi iš vienos pusės į kitą. Ir kai kurios bangos jį užliedavo, o kai kurios bangos nuvilnydavo po juo, ir panašiai. Aš tariau: “Įdomu, kodėl taip?” Ir sėdintis ten žmogus pasakė: “Jis stovi ant jūrų inkaro. Todėl, – pasakė, – laivas negali nuskęsti”. Pasakė: “Banga gali praeiti tiesiog per jį, bet jis negali nuskęsti, – pasakė, – nes jis ant inkaro”.

Aš pasakiau: “O-o, garbė Dievui!”

75 Pas mus yra inkaras. Kai kurios bangos pasilieka po mumis, ir kai kurios gali užlieti mus iš viršaus, bet tai neįmanoma – jeigu inkaras laiko, tai čia ne laivas laiko, o tai inkaras laiko. Svarbiausia ne tai, koks aš dabar, arba kokiu aš būsiu, arba kokiu aš buvau, o svarbiausia – koks Jis dabar, ir ką Jis padarė dėl mūsų su jumis. Svarbiausia ne tai, ką aš galiu padaryti, svarbiausia – ką Jis jau padarė.

76 Mano tikėjimas įinkarintas ne ant to, kokiais bus artėjantys susirinkimai. Mano tikėjimas nesiremia tiktai į kokius nors mano sugebėjimus arba į tai, prie kokios bažnyčios man reikia prisijungti, arba su kokiais žmonėmis aš turiu bendrauti. Mano tikėjimas įsiinkarina ir remiasi visiškai ant užbaigto Viešpaties Jėzaus Kristaus darbo, Kuris jau buvo priimtas.

77 Dievas išteisino Jį, prikeldamas Jį iš mirusiųjų: “Tai Mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”. Ir Dievas prikėlė Jį iš mirusiųjų mūsų išteisinimui. Nenuostabu, kad poetas parašė:

Gyvenime mylėjo Jis, mirė, gelbėdamas,
Buvo palaidotas ir mano nuodėmę nusinešė Jis.
Po to pakilo aukštyn, išlaisvindamas.
Šlovėje sugrįš Kristus manęs.

78 Krikščionis puoselėja šią viltį audringoje jūroje. Štormai, žinoma, pakyla, įvairiausios bėdos, bet mes ant inkaro. Štai ir viskas. Jis niekada nenuskęs, jis negali nuskęsti.

79 Taigi, aš pastebėjau savo gyvenime, kad pas daugelį krikščionių būna pakilimai ir kritimai. Mane tai trikdydavo. Ir nepamokslaudamas tokios temos kitose bažnyčiose, kur aš važinėju, aš nusprendžiau,
12 IŠTARTAS ŽODIS

kad geriausia išsakysiu šią temą saviems čia bažnyčioje: “Dėl ko žmonės tokie neramūs?”

80 Jūs matote šiuos žmones, kurie atrodo labai religingais, kad juose toks gilus troškimas, ir jie kasdien ieško, ieškinėja ir išieško Dievą, bet niekaip negali įsitvirtinti, kad būtų įsitvirtinusiais arba įsiinkarinusiais Kristuje. Ir iš patirties aš žinau, kad taip yra pas intelektualius žmones.

81 Jeigu jau apie tai pradėjome kalbėti, egzistuoja dvi skirtingos krikščionių rūšys. Tai pasirodys keistai. Šiaipjau, aš nepasakyčiau, kad dvi skirtingos rūšys. Aš pasakyčiau, dvi skirtingos stadijos (taip būtų geriau išsireikšti). Ne dvi rūšys, o dvi stadijos! Krikščionybė viena, bet pas ją yra dvi stadijos.

82 Ir viena iš jų – tai intelektualus arba protinis supratimas apie tai, ką Dievas pasakė Savo Žodyje, ir apie Jėzų Kristų per žinias.

83 O kita – tai realus pergyvenimas, kurį Dievas davė žmogui į jo širdį.

84 Vienas intelektualiai trokšta. Jis…jis puotauja Dieve, bet jo puota tęsiasi ne ilgai.

85 Kitas, kaip bežiūrėsi, visą laiką nugali. Tokius žmones niekas netrikdo, jie tokie tvirti ir įsiinkarinę, kaip niekas kitas. Nei išbandymai, nei audros jų visiškai netrikdo. Apskritai, toks įspūdis, kad pas juos yra tokia savybė, kad žmonės, esantys krikščionimis ir besistengiantys gyventi dėl Dievo, žavisi štai tokia krikščionybe. Ir aš dažnai klausdavau: “Viešpatie, ką turi šie žmonės, kad kiti taip stipriai šito trokšta, bet, matyt, niekaip negali šito pasiekti?”

86 Ir aš žinau, kad kiekvieno iš mūsų širdyje, kas tarnauja Kristui, šis klausimas svarbus. Ir aš dar niekada nemačiau to, kad žmogus kada nors atėjęs pas Jį, o jis…paskui jis…gyvenimas dar turėtų dėl jo kažkokią prasmę, jeigu jis palikdavo Kristų.

87 Vakar aš kalbėjausi su vienu juodaodžiu žmogumi, kuris papasakojo man apie tai, kad vienas tarnautojas pasitraukė ir suplėšė savo pamokslininko dokumentus, ir įmetė juos į šiukšlių dėžę su žodžiais: “Viskas! Su tuo baigta!” Ir sekantį sekmadienį jis nusipirko dėžę alaus, atsisėdo ten ir išgėrė ją. Po kelių savaičių po šito gulėjo lovoje mirdamas. Jeigu aš turėčiau laiko, aš paaiškinčiau tai, kaip tai atsitinka iš Biblijos, bet tai būtų ne iš temos. Bet…Tai kita tema, kaip šėtonas atėjo ir paėmė šitą žmogų, ir Dievui teko pasiimti savo vaiką Namo. Daugiau nieko ir nebuvo…ir negalėjo įvykti.

88 Bet štai matome, kad žmonės šito trokšta, tačiau nepajėgūs šito pasiekti. Ir dauguma mūsų mokytojų ir mokyklų įnešė daug teologijos,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 13

kalbėdami žmonėms: “Na, tai todėl, kad tu nešukavai; todėl, kad tu nepradėjai kalbėti kalbomis; arba todėl, kad pas tave nėra tokių dovanų”. Apie tai man nėra ką pasakyti, tai yra, nieko prieš tai nekalbu. Bet, apskritai, pastebi, kad šie žmonės, kada jie iš tikrųjų šūkauja arba kalba kalbomis, arba pasireiškia kitos emocijos, matosi, kad jie vis tiek ne tie žmonės, kokiais turėtų būti. Taigi, mes turime…žinome, kad tai tiesa. Ir aš pats dažnai užduodavau klausimą, kuo būtent galima padėti žmogui su tokiu dvasiniu stoviu.

89 Taigi, rasdami labai paprastą paaiškinimą tam Dievo Žodyje, mes pasistengsime jį perduoti. Ir dabar, tam, kad tai padaryti, reikia išnagrinėti intelektualinę proto ir sielos dalį, kuri yra širdyje.

90 Dabar, iš tikrųjų jūs turite du skirtingus sugebėjimus mąstyti. Vienas iš jų jūsų galvoje, tai yra jūsų protas, o kitas veikia jūsų širdyje, kuri vadinasi jūsų siela – jūsų dvasia ir jūsų siela. Taigi, tarp jų labai dažnai būna dideli nesutarimai. Kada atrodo, kad galva kažką sako, siela abejoja tuo, kad tai teisinga. Bet kada prieina prie sielos, toks įspūdis, kad viskas vyksta atvirkščiai.

91 Su jumis vyksta tokie dalykai, apie kuriuos jūs žinojote, kad taip bus, tačiau negalėjote paaiškinti, kodėl, ir tarsi priežasties nebuvo, jūs negalėjote šito logiškai paaiškinti, tačiau jūs tiesiog tai priimdavote, ir tai vykdavo būtent tokiu būdu. Būtent tada kažkas vykdavo štai čia.

92 Didžiuliuose susirinkimuose, didžiulėse kompanijų platybėse, aš pastebėdavau, kad pas mane ateidavo daug žmonių ir sakydavo: “O-o, broli Branhamai, aš turiu visą reikiamą tikėjimą”. Ir iš intelektualios pusės jie teisūs, štai čia, bet širdyje pas juos jo nėra. Kitaip jie neateitų ant pakilos dėl maldos, kad jiems padėtų tikėjime, jeigu pas juos būtų tikėjimas.

93 Dabar mums reiks atsigręžti į praeitį ir paimti pirmavaizdį, kad išaiškinti jums šiandien, vaikai, šį paveikslą. Ir aš noriu, kad jūs būtumėte labai atidūs.

94 Aš tikiu pirmavaizdžių naudojimu, ypatingai dėl žmonių, kurie…Juk kada pateiki pavyzdį, jiems geriau suprasti. Jais gerai mokyti vaikus, o mes visi vaikai. Dievuje mes…mes visi mažyliai. Kas čia norėtų pasakyti: “Aš suaugęs, išaugau Dieve. Viskas…” Mes ne, Dievuje mes dar visai kūdikiai. Taip.

95 Taigi, norėtųsi pasistengti parodyti tai tokiu būdu, kad mums pasidarytų aišku, ką būtent Dievas daro. Taigi, kreipkimės dabar į Senąjį Testamentą, kad išnagrinėtume tai, ir mes paimsime kaip pavyzdį Izraelio vaikus.

96 Kada jie ėjo per Raudonąją jūra ir ėjo į pažadėtą žemę, Dievas Savo suveneria malone kiekvieną vakarą siuntė lietumi maną iš Dangaus.
14 IŠTARTAS ŽODIS

Ir žmonės ėjo ir valgė…rinko šią maną ir darė iš jos duoną arba paplotėlius, arba kažką tokio, ir valgė šią duoną, kuri palaikė jų gyvybę keliaujant.

97 Ir mes matome, kad labai dažnai, jeigu jie palikdavo ant žemės maną ilgiau negu buvo leista, ji…ji tirpo, išnykdavo. Lygiai kaip šerkšnas ant žemės arba kažkas panašaus, ji…ji ilgai nepasilikdavo.

98 Taigi, mes matome, kad tas pats vyksta ir krikščionybėje. Dauguma žmonių, dar nėra dešimt valandų, kaip jie jau alkani. Susirinkimuose…(ech, kaip čia išsireikšti?) …susirinkimuose būna daug “žvaigždžių”. Daugelis ateina į tarnavimą ir džiaugiasi, šūkauja ir šlovina Viešpatį (kol leidžiasi Dvasia), jų širdyse nebelieka jokio pasmerkimo. O kaip tiktai…po prabudimo praeina dvi dienos jie vėl užsivelka ant savęs pavalkus, o juk jie maitinosi Mana.

99 Daug žmonių ateina pas Kristų…Deja, sekmininkų pasaulyje tiesiog neįmanoma parodyti sekmininkams šią fundamentalią Tiesą. Tai taip sunku, nes kiekvienoje bažnyčioje savas mokymas, ir jie kiekvieną dieną klauso savo pastorių, ir evangelistas kažką sako. Jie sako: “Na ir kas, aš juk Ją gavau. Na ir koks čia skirtumas?” Bet jie nepajėgūs suprasti šią Tiesą.

100 Tai štai, aš dažnai sakydavau ir iki šiol sakau ir tikiu į šį didį tikėjimą…tiksliau, fundamentalią Tiesą, kad Jėzus Kristus pasakė: “Kas Mano žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”. Jūs suprantate? “Kas klauso Mano Žodžių”. (O-o, kaip man norėtųsi, kad tai pasiektų kiekvieno širdį!) Šventojo Jono 5:24: “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”.

101 Ką jums reikia daryti? – Tikėti, klausyti! “Tikėjimas – iš klausimo, klausimo – Žodžio”, – ir tikėjimas, ir pritaikymas, ir ramybė. Jūs suprantate? Žodyje taip sakoma – klausykite Jo! Jūsų širdis taip pataria – tikėkite tuo! Ir visa jūsų esybė ilsisi ant to. Darbas padarytas. “Tikėjimas – iš klausimo”.

102 Jėzus pasakė šį Žodį: “Kas Mano Žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį, nesibaigiantį, visa egzistuojantį Gyvenimą, – (argi tai nenuostabu?), – visada egzistuojantį Gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į Gyvenimą”, – perėjo iš atskirimo į nesibaigiantį Būvimą. Amen. Jau…

103 Ankščiau jūs buvote atskirti nuo Dievo, o dabar jūs jau ne svetimi, jūs vaikai. Iš mirties į Gyvenimą, iš tamsos į šviesą, iš mirtingumo į nemirtingumą, iš suirimo į negendamumą, iš liūdesio į džiaugsmą, iš mirties į Gyvenimą, ir visiškai remiatės ant TAIP SAKO VIEŠPATS.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 15

Ne į jausmus, į proto emocijas, teoriją, į kažką nežinomo, ką kažkas jums papasakojo, kam nėra jokio pagrindo; ne ant kažkieno žodžių: “Na, ateik, prisijunk prie mūsų bažnyčios, ir reikalas sutvarkytas”. Bet ant Dievo Žodžio visiškai remiasi žmogaus siela. Dievas taip pasakė, ir baigta, tai tampa realu.

104 Dabar greitai pereikime prie antro žingsnio. Kodėl gi šie žmonės išeidavo, rinkdavo ant žemės maną ir valgydavo ją, o paskui, iki sutemos, daugelis iš jų būdavo alkani? Juk žmonės vaikšto į susirinkimus, tiek žmonių paima ir įsijungią radiją, ir klauso gerą pamokslą, ir džiaugiasi. Daugelis vaikšto į bažnyčią, ir jie girdi gerą pamokslą, ir jie sugrįžta namo, ir džiaugiasi. Bet tada kas gi tai, kas ateina ir atima visa tai iš jūsų atsiradus mažiausiam sunkumui? Be abejo, jeigu jūs girdite Žodį, ir jūsų siela džiaugiasi Žodyje, vadinasi, jūs maitinatės būtent Šventąja Dvasia.

105 Suprantate, aš manau, kad jūs tikite amžinam Gyvenimui. Aš manau, kad jūsų Viešpaties Jėzaus priėmimas duoda jums nesibaigiantį, amžiną Gyvenimą, kada jūs tuo tikite. Po to, aš manau, viena Dvasia jūs tada buvote krikštijotės į tikinčiųjų Kūną. (Po kelių minučių, jeigu Dievas leis, mes prieisime prie šito.) Jūs tikite Gyvenimui. Tas…

106 Paulius pasakė, perėjęs aukštutinę sritį, atvyko į Efezą, Užtikęs ten kelis mokinius, paklausė: “Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?”

107 Matote, jūsų tikėjimas stato jus ant inkaro Kristuje. Tai protiškai: jūs tikite tuo, jūs priimate tai, jūs sakote, kad tai tiesa, jūs pripažįstate, kad tai Tiesa, ir jūs krikščionis. Ir jūs turite amžiną Gyvenimą, todėl, kad tikite tuo. Jūs įėjote į Dievą, jūs stovykloje. Krenta Mana, ir jūs Ja maitinatės.

108 O jūs atkreipėte dėmesį? Keistas dalykas, daugybė kitų žmonių maitinosi ta pačia mana. Suprantate? Žmonės, kurie yra nusidėjėliai, kurie nepriima Viešpaties Jėzaus, gali irgi mėgautis…matydami Dievo stebuklo veikimą, gydantį sergančius, gali džiaugtis geru žmonių elgesiu, gali atverti savo širdis ir džiaugtis pamokslu, kuri kalbama su įkvėpimu. O ta pačia Mana maitinasi krikščionis. Jūs suprantate?

109 Toliau, jūs visada atsiminkite mano mokymą čia, šventykloje, kad Dievą reikia stebėti trejetuose, nes juose Jo tobulumas.

110 Taigi, pas mus klausimas. Ir štai mes matome, kad ši mana dingdavo. Ji pasirodydavo ant žemės, o paskui dingdavo. Paskui vėl atsirasdavo, ir paskui dingdavo – kiekvieną dieną. Kažkokia dalis…Devintą valandą jau dingdavo.

111 Aš susitikdavau su žmonėmis, kurie stovi bažnyčioje ir kaip gali džiaugiasi, ir paskui matydavau, kaip su jais už bažnyčios ribų – galbūt,
16 IŠTARTAS ŽODIS

pirmadienį arba antradienį gyvena neprideramai, nepadoriai kaip krikščioniui. Ir šis vyras arba moteris, kas ten bebūtų, vėl pasisuks ir paspaus tau ranką su žodžiais: “Aš nenoriu viso šito daryti”. Gaila tokių žmonių.

112 Jūs matėte, kaip žmonės priima dieviškąjį išgydymą ir sako: “O-o, taip, aš supratau, tai Žodyje. O-o, dėkoju Tau, Viešpatie. Aš tuo tikiu”. Ir kelėta dienų pas juos bus viskas gerai, bet atėjus pirmai nedidėliai audrai jie vėl griebsis savo. Matote? Jūs pastebėjote tai, ir tai tiesa. Ir žmonės nieko negali su tuo padaryti. Tai kame esmė? Dėl ko vyksta tokie dalykai?

113 Tai štai, atkreipkime dėmesį. Dabar, mes matome, kad ši mana, kada iškrisdavo ji, Dievas duodavo ją, kad palaikyti Izraelio vaikų gyvybes jų keliavimo metu.

114 Po to Dievas liepė Mozei ir Aaronui padaryti didelį auksinį indą, ir pripildyti ją mana, ir pastatyti ją šventoje vietoje, tiksliau, visų Švenčiausioje vietoje, šalia sandoros skrynios. Ši mana turėjo stovėti šalia skrynios. Ir ten jos niekada nesumažėdavo, ji niekada nesendavo, ji niekada neprarasdavo savo saldumo. Ten viduje ji visada pasilikdavo skani.

115 Jūs kada nors buvote sutikę tokį žmogų, kuris pabuvojo ten viduje ir ragavo, ir maitinosi šia Mana? Sutiksi jį pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį arba sekmadienį; debesuotą dieną, saulėtą dieną, niūrią dieną, gerai sekasi ar blogai – jis visada malonus, visada pripildytas meilės, niekada nesako ir nieko nedaro blogai. Jis gyvena Dievo šlovėje. Jis niekada nealksta, jam niekada nereikia eiti į bažnyčią, kad pasikrautų. Jis visada pripildytas Dievu, ir viskas.

116 Žmonės vaikšto į bažnyčią, ir jie sveikinsis su tavimi bažnyčioje, juoksis ir vadins tave broliu. Už bažnyčios ribų jie prasuks kokį nors reikaliuką, kuris nevisiškai bus sąžiningu, dėl asmeninio pelno. Aš nesakau, kad tokie žmonės šioje šventykloje, bet aš kalbu, kad yra tokie. Žmonės daro kai kuriuos dalykus, ir jie iškart pasikeičia. Vos kas, iškart vėl pasirodo šis senas ūmus charakteris, šis egoizmas, ausis pakabino ir klauso apkalbas, arba darai kažką panašaus. Toks žmogus dar niekada neėmė iš šito indo čia viduje.

117 Jie lauke, iš tikrųjų jie maitinasi ta pačia Mana. Jie buvo atvesti į stovyklą. O juk būtent ten, stovyklos teritorijoje, žmonės gavo maną. Ir jie ten. O ta Mana, Kuria jie maitinasi, ta pačia Mana maitinasi ir šitas žmogus štai čia. Ir pas abu vienas ir tas pats pastorius. Jie abu skaito tą pačią Bibliją. Bet vienas nuolatos pasilieka ištikimu ir nuolankiu, o pas kitą tai pakilimai, tai kritimai, štai taip juda – tai čia, tai ten. Jie abu maitinasi ta pačia Mana, bet vienas įėjo į vidų, o kitas dar lauke. Jie abu tiki į amžiną Gyvenimą, bet vienas krikštytas Šventąja Dvasia į Dievo Karalystę, o kitas lauke,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 17

maitinasi ta pačia Mana.

118 Ir žmonės mums vis kalė į galvą, kad reikia šūkauti, kad įeiti čia; reikia pradėti kalbėti kalbomis, kad įeiti čia; reikia padaryti visa kita. Bet mes randame, kad visa tai netinka!

119 Aš mačiau, kad žmonės, kurie šūkauja, ne…Aš abejoju…Aš neturiu teisės teisti, tai ne mano reikalas. Aš mačiau, kaip žmonės šūkauja, o patys gyvena kaip papuola. Aš mačiau, kaip žmonės šoka Dvasioje per visą salę, o paskui išeina ir gyvena tiesiog siaubingai. Aš mačiau, kaip tai daro vyrai, ir moterys. Aš mačiau, kaip vyrai ir moterys šoka Dvasioje ir kalba kalbomis, ir šūkauja, o patys tokie greitai užsidegantys, kaip nežinau kas. Kažkas negerai! Tačiau jie mėgaujasi Dievo palaiminimais. Jie tiki tuo. [Brolis Branhamas beldžia į kafedrą–Red.] Ir pas juos yra tikėjimas. Bet visa tai tiktai šiame išoriniame kieme. Iki vidinio kiemo iš viso dar darbas nepajudėjo. Jie dar neperėjo iš ten štai čia. Štai kame reikalas su šiandieninėmis bažnyčiomis. Tikiuosi jums tai aišku.

120 O-o, tai bent! Kada aš nagrinėju šitą pirmavaizdį, aš tiesiog džiaugiuosi, suprasdamas, kad mūsų inkaras laiko už uždangos. Biblijoje sakoma: “Nugalėtojui Aš duosiu baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas”. Neturi reikšmės, ką kalba žmonės. Jūs patys žinote, kada įėjote už vidinės uždangos. Niekas negali jūsų pažadinti. Ne todėl, kad jūs prisijungėte prie bažnyčios; ne todėl, kad jūs padarėte šį ar aną, bet kažkas tiesiog pasako jums. Pas jus širdyje akmuo, ne kietas akmuo, o minkštas. Šitas akmuo daro jūsų širdį minkšta, o ne kita.

121 Ezechielio, senais laikais, kada įstatymas buvo padėtas šventykloje, į sandoros skrynią (Dievo dešimt įsakymų), Ezechielis kalbėjo apie kitą laiką.

122 Taigi, žmonės…Šiandien vyrauja dvi žmonių klasės, tai tos pačios klasės, kurios bando ką nors padaryti, kad išgelbėtų save. Kiekvienas sako: “Kiekvieną sekmadienį aš vaikščiosiu į bažnyčią”. Tai labai gerai. “Aš noriu būti religingu”. Tai labai gerai. Tai dar po įstatymu. Bet kada kitas…Vaikščioti į bažnyčią ir būti geru – tai ne tas, ką tu darai pats, bet kažkas tavyje daro tai už tave – Šventoji Dvasia tavo širdyje.

123 Dabar atkreipkite dėmesį į šitą vidinį kiemą. Šie žmonės, kurie gyvena čia viduje, toks įspūdis, kad jie visada sotūs, jiems visada gerai. Ezechielio pasakyta: “Aš užrašysiu Mano įstatymus vėl ir įdėsiu juos į jų širdis”. Juk ankščiau dešimt įsakymų buvo akmens plokštėse skrynioje, o skrynia simbolizuoja širdį. Vadinasi: “Aš įdėsiu Mano naują įstatymą į jų širdis, į skrynią”.

124 Širdis – tai Dievo buveinė. Ir Senajame Testamente Dievas gyveno Savo Šlovėje virš skrynios. O skrynia – tai širdis. Dievas gyvena ne galvoje,
18 IŠTARTAS ŽODIS

o širdyje! Apie Dievą sužinome ne teologija, apie Dievą sužinome ne supratimu protu, apie Dievą sužinome senybinių pašventinimo pergyvenimu, gimstant iš naujo, kuris žmogaus širdyje. Tačiau žmonės gyvena tvarkingą gyvenimą ir myli Dievą suprasdami protu. O juk tikra slapta vieta – širdyje, paslėpta su Kristumi.

125 Ir kada Kristus, Šventoji Dvasia įeina į jūsų širdį, Jis pasilieka jumyse su jūsų temperamentu, ir Jis gyvena Savo asmeniniu Gyvenimu Savo asmenine valia per jus. Aleliuja! Aš žinau, kad tai skamba siaubingai, bet tai tiesa. Kristus…Jūs tokiame paklusnume, kad Kristus kalba tokius žodžius, kokius Pats kalbėtų; Jis mąsto per jus tokius dalykus, kokius Pats darytų. Jūs paklusnume ir ramybėje. Koks puikus pasišventusio krikščionio paveikslas, paklusnaus, per kurį veikia Kristus!

126 Paulius pasakė: “Man gyvenimas – Kristus, o mirtis – laimėjimas. Jau ne aš gyvenu, bet Kristus gyvena manyje”. Kristus gyvena žmoguje, tiek pašvęstame! Kristus kalba lupomis ir mąsto protu, mato akimis, veikia per temperamentą. Aleliuja! Tada visa kas pasaulyje praėjo. Jis tiesiog negali nebūti visą laiką mielu ir maloniu! Kristus viską kontroliuoja. Amen. Jūs suprantate? Štai kas tai. Tai Kristus jumyse, Kristus jumyse!

127 Jūs pasakysite: “Na, matai…” Jūs pasakysite: “Aš tikiu, kad tai tiesa, broli Branhamai”.

128 Teisingai, štai čia tai. Bet ar perėjo jis štai čia? Jeigu taip, tai visa jūsų esybė – tai Kristus. Jūsų požiūris, jūsų norai, jūsų polinkiai – viskas pas jus Kristus; paklusnume, ramybėje – viskas idealiai! Nesvarbu, kaip tai atrodo beprasmiškai, arba kaip juodai tai atrodo – tai vis tiek nesikeičia. Kristus jumyse! Jis kreipiasi į nusidėjėlį balsu, kuriuo Jis Pats kreiptųsi į jį. Jis kreipiasi į prostitutę balsu, kuriuo Jis Pats kreiptųsi į ją. Jis mąsto jūsų protu, tomis pačiomis mintimis, kurias Jis išsako per jūsų širdį, būtent tokiu būdu, kokiu Jis padarytų Pats, jeigu Jis būtų čia žemėje. Ir jūs jau ne sau priklausote, jūs visiškai atsidavėte Jam.

129 Į šią šventąją vietą Aaronas įeidavo kartą metuose. Susirinkusieji stebėdavo jį. Jis buvo teisingai aprengtas, jis turėjo būti teisingai pateptas, jis turėjo teisingai eiti. Palaimintas Viešpats! Apsirengęs teisingai, ėjo teisingai, pateptas teisingai. Ant jo rūbų buvo varpeliai ir granato obuoliai. Ir kada jis eidavo, jie skambėdavo: “Šventas, šventas, šventas Viešpačiui”.

130 Jis nešė prieš save indą su krauju, avinėlio krauju, su išpirkimo krauju. Ir jis buvo pateptas Sarono rože, ir patepimas tekėjo per jo barzdą iki pačių rūbų apačios. Ir jis įeidavo į vidinį kiemą, Dievo Artumą. Ir kada jis ten įeidavo, už jo nusileisdavo uždangalas, ir jis buvo visiškai uždarytas,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 19

jis buvo paslėptas nuo vidinio pasaulio. Garbė Dievui!

131 Yra slapta vieta, buveinė, kur mes galime vaikščioti Dievo Būvime ir pasislėpti nuo pasaulio dalykų! Jų daugiau negirdėti, jis garsą nepraleidžiantis. Aleliuja! Garso nepraleidžiantis. Pasaulis iš lauko žiūri, pravėrę burnas, o jūs viduje, amžinojo, nesibaigiančio Dievo Būvime.

132 Maitiniesi šia Mana, Kurios užteks daug, daug metų, šimtai metų, Ji niekada negęsta, ir taip pat Ji nesibaigia.

133 Ir kaip tiktai žmogus įeina į Dievą, ir už jo nusileidžia uždanga, izoliuodama nuo pasaulio dalykų, jis Dievo Būvime ir maitinasi Maną.

134 Nenuostabu, kad dvyliktą valandą, dešimtą valandą, vėlai ir bet kada jis gyvena Karaliaus Akivaizdoje. Amen! Nenuostabu, kad kiekvieną dieną jam nuostabi. Matote? Pažiūrėkite, kur jis randasi. Jis rado slaptą vietą, jis užėjo už uždangos. Durys už jo užsidarė, jis nemato nieko kas pasaulyje. Šios durys buvo padarytos nepraleidžiančiomis garsą avių ir ožių kailių dėka. Ir tai padaryta nepraleidžiančiomis garsą Šventosios Dvasios dėka, kuri paslepia žmogų Kristuje, ir ten jis tampa nauju kūriniu, ir tokiu būdu jis kasdien vaikšto prieš Jį.

135 Koks nuostabus tikinčiojo Dievo Būvime paveikslas! Tada viskas priklauso jam. Viskas buvo atiduota Kristui. Viskas, kuo buvo Dievas, Jis išliejo į Kristų; viskas, kuo buvo Kristus, išliejo į Bažnyčią: “Tą dieną pažinsite, kad Aš Tėve, ir Tėvas Manyje, ir Aš jumyse”. O-o, kokia pas tikintįjį privilegija, o kad jie tik priimtų!

136 Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, tu tiktai čia pieši tam tikrą paveikslą, bet kaipgi mums tai pasiekti?” Tai jau sekantis klausimas. “Kaipgi mums tenai įeiti, broli Branhamai?”

137 Štai kaip jie įeidavo pirmavaizdyje. “O-o, broli Branhamai, aš krikščionis. Aš išgelbėtas, aš pasikrikštijau, aš džiaugiuosi Dievo palaiminimais”. Jūs išoriniame kieme. Bet pasakytumėte: “Kartas nuo karto būna pakilimai ir kritimai, nerimauju, abejoju, klumpu. Kaip man norėtųsi gyventi pergalingą gyvenimą”. Ką gi, reikia išeiti iš to kiemo. Jūs turite įeiti.

138 Ir taip, kas buvo pirma? – Kiemas simbolizavo išteisinimą. Iš lauko – tai ten, kur įeina žmonės, visas Izraelis. Niekas kitas, tiktai apipjaustytas Izraelietis galėjo įeiti į tuos kiemus, kitaip jie būtų suteršti. Jūs prisimenate, kaip jie…Paulius nusivedė Timotiejų į šventyklą, o tie pasakė: “Jie suteršė šią šventą vietą, atvesdami pagonį”? Tame kieme jie turi būti absoliučiai išteisintais žmonėmis, atgimusiais žmonėmis, kurie priėmė Dievą,
20 IŠTARTAS ŽODIS

ir juose pasilieka amžinas Gyvenimas. Kad būti tame kieme, jie turi būti tokiais.

139 Po to jie prieidavo prie pirmojo aukuro, o ant pirmo aukuro jie sudegindavo auką, ir ten Viešpats susitikdavo su jais ir atleisdavo jų nuodėmes, ir apvalydavo juos nuo visos jų neteisybės. O ant deginamojo aukuro, ant varinio aukuro, degindavo auką ir gyvūno kraują. Tai buvo antras kiemas.

140 O po to, kai jie palikdavo šitą antrą kiemą (pašventinimas), jie įeidavo į šį pašventintą gyvenimą, įeidavo į Dievo Būvimą. Ir kada jie būdavo ten viduje, būtent ten jie pergyvendavo visus šiuos stiprius dalykus. Tai toks nuostabus pirmavaizdis. Juk, jeigu ten į vidų patekdavo kas nors negyva, jis atgydavo.

141 Jūs kada nors susimastydavote apie tai? Jie paėmė Aarono lazdą ir padėjo Aarono lazdą šitos šventos vietos Būvime. Ir kada jie tai padarė, per vieną naktį ji išleido pumpurus, sužydo, ir ant jo išaugo migdolo riešutai – per vieną naktį. Tik pagalvokite, Dievo Būvime! Šita sena negyva lazda, gulinti ten Dievo Būvime, išleido pumpurus, pražydo, ir ant jos išaugo migdolo riešutai per vieną naktį. Tad kas gi tai buvo? Kas per lazda tai buvo? – Tai buvo lazda iš migdolo medžio (štai iš kur jis ją paėmė), lazda nuo migdolo medžio.

142 Ir jūs irgi savotiška lazda, ir jūsų…jūs buvote paimti nuo žmonijos šakos, kuris buvo sutvertu pradžioje Dievo sūnumi. Galbūt, jūs buvote puolusiais, mirusiais, atskirtais nuo Dievo, bet šito dėka sukuriant jūs buvote sutverti Dievo sūnumi. Gal, jūs puošniai rengsitės, jūs gerbs ir garbins šiame kieme, bet jeigu jūs įeisite į tą nuostabią vietą ir pasislėpsite su Dievu, tai jūs išauginsite tai, kas jums ir priklauso.

143 Paimkite ir mirusį nusidėjėlį, atskirtą nuo Dievo, be vilties, be Kristaus, patalpinkite Dievo Būvime šioje didžioje, šlovingoje šventykloje, tenai į vidų – jis atneš Šventosios Dvasios vaisių: meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrumą.

144 Negyva lazda išleido pumpurus. Prieš tai, kaip ji išleido pumpurus, ji turėdavo gauti atgaivą, turėjo būti atgaivinta. Paskui, kada ji jau buvo atgaivinta, ji…Pirma ji turėjo būti…Ji skleidė aromatą, malonų kvapą, žydėjo. Paskui, po šito, ji atnešė vaisių.

145 Ir kiekvienas krikščionis išgyvena tą patį, kada įeina į Dievo Būvimą. Pirma, jis turi būti atgaivintas. Šventoji Dvasia turi užvaldyti žmogų ir atnaujinti jį, ir padaryti jį kitu žmogumi. Šventoji Dvasia įeina, tiesiog atgaivina. Šventoji Dvasia įeina ramiu laiku.

146 Jūs žinote, kada išeini labai anksti ryte, kada ant žemės rasa…
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 21

Rasa iškrenta prieš pat auštant (paprastai), kažkuriuo nakties laiku, kada jau nurimsta šito pasaulio triukšmas ir grūstis, kada visi jau užmigo. Jūs kada nors išeidavote anksti ryte? Išeini anksti ryte ir matai, kad visur taip gaivu, labai-labai gaivu anksti ryte. Kodėl? – Žemė motulė kažkurį laiką pabuvo “priedangoje”, ir ji atsigaivino.

147 O jūs kada nors buvote su žmogumi, kuris užsidarė nuo šito pasaulio? Kada kalbiesi su juo, pas atsigaivini. Jie atsigaivina, jie pradeda atgyti.

148 Jūs kada nors vaikščiojote anksti ryte rozariume arba čia pakeliais labai anksti, kada ant žemės rasa, ir įkvėpdavote sausmedžio aromatą ir taip toliau, nuo baltažiedžio vikmedžio? Jūs kada nors…

149 Lygiai kaip krikščionis, kuris pasislėpė su Dievu nakties tyloje arba kažkur, o sekančią dieną išeina su šviežumu, dvelkiantis gyvenimu, malonu šalia pabūti, su tokiu žmogumi malonu pakalbėti; šitas žmogus gali tave padrąsinti, juo galima pasitikėti. Tavo kaimynė ten, tau taip patinka su ja bendrauti. Matote? Tai gaivumas, aromatas.

150 O toliau – jis neša vaisių. Ir visur, kur ateina Šventoji Dvasia, Ji visada pasodina Dievo sėklą ir išaugina vaisių.

151 Dar viena svarbi detalė, kada įeini į šią vietą – šioje vietoje tu gali turėti tikrumą, tu gali tikėti.

152 Štai čia šiandien ryte guli moteris ant gulto, rimtoje būklėje. Ką gi, jeigu Dievas jos nepalies, ji mirs. Ji amžiuje, ši pagyvenusi motina, žyla, nešioja akinius – matosi, kad labai dievobaimingas žmogus. [Tarpas juostoje–Red.] Kelėta minučių atgal aš paspaudžiau jai ranką ir truputi pakalbėjau su ja, kada buvau beįeinantis. Dabar ji guli čia. Tikriausiai jos daktaras padarė viską, ką jis galėjo, bet jis daugiau nieko negali padėti. Ji nukrito, ir jai kulkšnis ir šonkauliai, ir taip toliau, ir komplikacijos – ji man papasakojo, kas jai, o taip pat tai, ko ji nepasakė. Bet štai ji guli tokioje štai būklėje.

153 Na, kadangi ji tokioje būklėje ir su tokiais lūžiais, ką mes galime dėl jos padaryti? – Atvesti ją į palaimintąjį visiems užtektinai atgaivinantį Šventosios Dvasios Būvimą, Kuri gali paimti jai šį išsekimą. Nors daktaras, koks jis geras bebūtų, tikriausiai, kalbėjo jai: “Aš daugiau nieko negaliu padaryti”, – mes keliame ją į tą vietą!

154 Nesvarbu, kad jūs pagyvenę ir jūsų dienos jau suskaičiuotos – dėl Abraomo tai neturėjo jokios reikšmės, kada jis įėjo į Dievo Būvimą! Šimtametis jis tikėjo Dievu ir nežiūrėjo į savo kūną, jau mirusį, bet jis buvo Jehovos Būvime, Kuris jam pažadėjo.
22 IŠTARTAS ŽODIS

155 Štai sėdi pagyvenusi moteris ant kėdės krašto, miršta nuo vėžio, pasmerkta mirčiai, tiktai viena išeitis – mirtis. O kad mums tik pakelti ją!..

156 Niekas Aarono ten vidun neleido, Aaronas ten įeidavo pats, nes jis ten buvo pakviestas, nes Jehova jam taip pasakė! Jis turėjo teisę įeiti.

157 Kada Jėzus mirė Golgotoje, Jis perplėšė uždangą nuo viršaus iki apačios, kad duotų netiktai vyriausiajam kunigui, bet ir kiekvienam, ateinančiam pas Dievą, teisę įeiti į Švenčių švenčiausiąją.

Ji turi teisę. Ši mirštanti moteris turi teisę.

158 Štai sėdi ponia Uiver, sėdi kažkur čia: kelėta metų atgal buvo bemirštanti nuo vėžio, buvo suėsta, rankos plonytės. Ji turėjo teisę į Gyvybės Medį. Ji turėjo pilną teisę užeiti už uždangos. Ir kada man tekdavo ją laikyti, kad ją nemėtytų iš vienos pusės į kitą, aš krikštijau ją vandenyje tiesiog čia. Šiandien ji gyva, nes ji turėjo teisę, ji tai priėmė, patikėjo tuo.

159 Ir man atrodo, kažkur pastate…Ten gale aš matau poną Morganą. Tikriausiai, ten sėdi ir ponia Morgan, kuri sėdėjo tiesiog čia, šioje vietoje, prilaikė ją, buvo bemirštanti nuo vėžio, beviltiškoje padėtyje. Bet: “Tikėjimas – iš klausimo, klausimas – iš Žodžio”. Ir mes išvedėme ją iš to išsekusios padėties. Man pasakojo jos vyras, kuris dabar yra čia, kad kada jis žaidė golfą su daktaru, tas pasakė: “Vėžys apraizgė jos vidurius, lygiai kaip medžio šaknys”. Nebuvo jokios vilties.

160 Bet Šventoji Dvasia įvedė ją į Būvimą dėl atgaivinimo ir užvedė ją už uždangos, nuleido už jos uždangą. Ką besakytų daktaras, kas ką besakytų – uždanga nusileido ir izoliavo nuo visų netikinčiųjų! Ir ji nuleido rankas į auksinį Dievo indą ir pasakė: “Jo žaizdomis aš išgydyta”, – ir ji pradėjo Ją valgyti. Sekantį rytą šio Maisto ir toliau buvo užtektinai! Būtent. Ne varnas skaičiuoti ir laukti, kada Ji vėl nukris – iki sekančio prabudimo. Bet Ji nesibaigianti, amžina, guli ten ir laukia. Ir ji iki šiol valgo iš to pačio indo su Mana.

161 Kas įvyko? – Padėjome jai atsigaivinti, kad už jos nusileistų uždanga, kad ji klausytų ne tai, ką šis pasaulis kalba, o klausytų tai, ką kalba Dievas. Įeikite Kraujo pagalba, įeikite patepimo pagalba. Patepimas, vaikščiokite teisingai, gyvenkite teisingai, laikykite galvą tiesiai, kol neįeisite į šitą kiemą. Aš nesakau, kad kiekvienas, kas daro viena, kita ir trečia; kaip tu krikštytas ar taip, ar anaip, arba kokiai bažnyčiai priklausai, – Dievas iš suvenerios malonės duoda Šventąją Dvasią tiems, kad panori.

162 Štai kodėl šie žmonės, jie nuolankume vaikšto prieš Dievą.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 23

Dievas iš malonės duoda jiems Šventą Dvasią, ir todėl jie gyvena tokiu būdu. Jie pašventinti, jie myli Viešpatį. Jie tiki Juo, jie vis tiek gyvena kiekvieną dieną Jo Artume. Kas beįvyktų aplink, ar užtvinsta upė ir ar pakimba žemai debesys, kaip ten bebūtų – jie vis tiek gyvena Karaliaus Artume. Ką tai reiškia?

“Žiūrėk tik, tu nepagijai. Tai tiesiog apsimetinėjimas”.

163 Uždanga nusileido, jie netgi šito negirdi. Jie ten viduje, laukia (amen), skleidžia pumpurus. Pabendraukite su jais truputi, ir jūs pamatysite, kad jie skleidžia šventojo malonų kvapą. Jų pokalbis pasūdytas druska. Neapkalba kaimyno ir nesiginčija apie tai, kad reikia kažką padaryti taip arba anaip, bet jų pokalbis – apie Kristų ir apie Jo Žodį.

164 Štai kur jie gyvena – skleidžia gaivumą, skleidžia naujo Gyvenimo aromatą ir žydi, ir neša vaisių kiekvieną dieną.

165 Kiti kalba: “Žinai, aš žinau, kad ji pasveiko. Aš žinau, kad jis pasveiko. Tada kodėl aš negaliu pasveikti?” Žinoma, galima, broli. Tiktai reikia gauti Šventosios Dvasios patepimą.

“Broli Branhamai, ką tai reiškia?”

166 Patikėkite Dievui Žodžiu! “Nes tikėjimu jūs išgelbėti, ir tai iš malonės, o ne darbais”. Ne protinėmis emocijomis, ne susijaudinimu, ne kalbėjimu kalbomis, ne šūkavimu, niekuo, o tikėjimu įeikite į Dievo Artumą su žodžiais: “Viešpatie Dieve, aš ateinu tiktai remiantis Tavo Žodžiu, ir aš tikiu Tavimi”.

167 Jūs pasakysite: “Broli Branhamai, argi tu prieš šūkavimą, kalbėjimą kalbomis?” Visai ne! Bet jūs statote vežimą prieki arklio.

168 Pirma ateikite pas Kristų. Pirma ateikite pas Kristų. Leiskite Šventajai Dvasiai tiesiog užvaldyti jus. Pradėkite maitintis Mana. O Ji skani šiandien, Ji ir rytoj bus skani – Ji skani visą laiką, kiekvieną dieną.

169 Aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį dar į kai ką iš šios temos – į ypatingą Šviesą, Kurioje vaikšto krikščionis, kada Jis Kristuje (į Jos ypatingumą).

170 Tai štai, yra trys kiemai. Išteisintas žmogus štai čia, jis gyvena dienos šviesos dėka. Kartais jam būna niūrios dienos. (Jums aišku? O-o, tikiuosi, jūs tai suprantate. Telaimina jus Dievas.) Kai kurios dienos būna niūrios. Kai kuriomis netgi nežinai, ar verta tarnauti Dievui ar ne. Tu vaikštai po išorinį kiemą. Žinoma, tu maitiniesi Mana. Žinoma, tu tikintysis.
24 IŠTARTAS ŽODIS

Žinoma, tu turi amžiną Gyvenimą. Žinoma, jeigu tu mirsi, tu pateksi į Dangų. Visa tai tiesa! Bet kokį gyvenimą tu gyveni?

171 Kiekvieną dieną, o-o, išeini čia: “Ach, aš šiandien tiesiog nesusilaikiau, aš jiems viską išsakiau. Aš juos taip išbariau, aš nieko negalėjau padaryti. Dieve atleisk man!”

172 Žinoma, Jis atleis. Be abejo, atleis. Jūs – Jo vaikas. Bet kokį gyvenimą jūs gyvenate? Tai bent! Nejaugi jums patinka gyventi tokį gyvenimą? Pakilimai ir kritimai, nuolatinės bėdos ir tąsaisi dieną ir naktį; nupuolei, sugrįžai į bažnyčią; nupuolei, sugrįžai į bažnyčią; tai viena, tai kita; tai atsiprašai už kažką.

173 O kitas tiesiog juda toliau, ir viskas. Matote?

174 Kokioje jis vaikšto šviesoje? – Pagal orą. Lauke būna šviesu, niūku, debesuota, nei taip nei šiaip, po to giedra diena, po to niūri, debesuota, debesys uždengia saulę. Būtent taip gyvena atgimęs, išteisintas žmogus. Tikrai. Jam tenka gyventi tiktai šioje šviesoje.

175 Kada jis gyvena tiktai dėka šito, jis sako: “Broli Branhamai, aš atėjau pas Kristų. Aš prisijungiau prie bažnyčios. Aš įtraukiau savo vardą į sąrašą. Aš stengiuosi gyventi kaip galima geriau”.

176 Na, palaiminta tavo širdis, broli! Aš tai vertinu. Dievas tai vertina, jeigu tu tiki: “Kas Mano žodžių klauso ir Mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį Gyvenimą”. Aš…Tu – mano broli, aš myliu tave.

177 “Bet, o-o, broli Branhamai, pas mane tai pakilimai, tai kritimai. Tai bent! Aš pats nelaimingiausias žmogus. Man kiekvieną dieną tenka kovoti”. Na taip, broli, juk ten tu gyveni. Čia nieko tokio.

Paskui tu pasakysi: “Na, aš noriu gyliau”.

178 Ką gi, jis įeina į kiemą. O kas ten viduje? – Šalia tos šventos vietos septyni aukso žibintuvai, ir jie skleidžia šviesą. Žibintuvai skleidžia šviesą, tai yra, tam žmogui, kuris meta gerti, kuris meta rūkyti, nustoja meluoti, nustoja vogti, gerai elgiasi su savo kaimynu, geras savo žmonai, arba ji gera savo vyrui (tas pats – vyras arba moteris, tikintysis). Jis įėjo į tą vietą, kur jis numetė visą savo piktumą, o tai per Kraują su pašventinimu. Jis pašauktas naujam gyvenimui, ir jis įeina ten. Jam nereikia vaikščioti toje šviesoje ten lauke, pas jį geresnė šviesa. Jis vaikšto septynių aukso žibintuvų šviesoje, kurie dega esant alyvų aliejui.

179 O alyvų aliejus simbolizuoja Šventąją Dvasią. Ugnis – tai krikštas,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 25

kuri krikštija tave, arba iš tikro krikštija ten viduje Šventąja Dvasia. Bet tu dar nepaslėptas, tu dar ne už uždangos. Taip ir yra, jis vaikšto prie šitų septynių aukso žibintuvų. Ten viduje daug šviesų…tiksliau, daug šviesos. Bet būna dienos, kada tos šviesos būna blankios. Būna dienos, kada tie žibintuvai smilksta, ir ne kokia šviesa. Būna laikas, kada šias šviesas reikia vėl uždegti, ir reikia paimti truputi nuo gretimo, kad uždegti vieną žibintuvą nuo kito. Tai dar ne visai gera šviesa. Mes dėkingi už ją, bet tai dar ne ta šviesa. O-o-o, broli! Suprantate? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Tai dar ne tas gyvenimas.

180 Jūs pasakysite: “Brolyti, aš gi kalbėjau kalbomis, aš šūkavau”. Gerai, puiku, bet aš noriu jums dar kai ką pasakyti.

181 Gerai, jis vaikšto šioje šviesoje. Tai dirbtinė šviesa, tai ne saulės šviesa, ne mėnulio šviesa, žvaigždžių.

182 Pas žmogų išteisinimo kieme, kada ateina naktis, pas jį labai blanki šviesa, tiktai žvaigždės ir, galbūt, blankus mėnulis, ir daug praplaukiančių debesų. Jis siaubingame stovyje.

183 Bet žmogus čia prie aukuro, kuris pasilieka pašventintu ir sako: “Viešpatie, su tavo pagalba aš gyvensiu teisingai. Aš diakonas bažnyčioje, – arba dar kas, – aš geras būsiu savo kaimynui, aš iš visų jėgų stengsiuos pasitaisyti, Viešpatie”, – ką gi, jis gyvena geresnėje šviesoje. Jo žibintuvai gęsta rečiau, bet jie vis tiek smilksta, ir juos reikia uždegti vienas po kito.

184 Bet pas tą žmogų, kuris eina ten toliau ir įeina ten, kur paslėptas nuo šito pasaulio, kada už jo nusileidžia uždanga, po suglaustais Cherubo sparnais, ten buvo didis Dievo Šlovės Pasirodymas – ji niekada neblėso, ji niekada negeso.

185 Ir tas žmogus, kuris gyvena Dievo Artume, už uždangos, gyvena Dievo Šlovėje – netgi, jeigu siaučia audros, arba debesys, arba mėnulis nešviečia, arba žvaigždės nespindi, ar tai žibintuvai gęsta, tai nesvarbu – jis gyvena Dievo Šlovės Pasirodyme, po Šventosios Dvasios jėga! Naktį ji negesdavo. Ji negesdavo…Tai tokia…tokia paslaptinga Šviesa, tokia šilta, šviečianti Šviesa. Ir tikintysis ramus, įeina vidun už uždangos, į Šlovės Pasirodymą, kur buvo indas su Mana, kur jis kiekvieną dieną valgo, niekada nesibaigia. Jis maitinasi Mana. O-o, tai bent!

186 Jo niekas pasaulyje nejaudina. Viskas jau nuspręsta. Dievas buvo virš jo, klausėsi jo maldos ir atsakinėjo į jo maldą. Ir, be to, jis gyveno tiesiog Karaliaus Artume, Dievo, Dievo Šlovės Pasirodyme. Kiekvienąkart, kada kas nors tokio prasidėdavo, tame jis netgi nebuvo pasiekiamas. Jis šito negirdėjo, jis negalėjo. Šito pasaulio inkštimas pasiliko lauke. Mano drauge, jeigu tu nors kartą įeisi į Kristų, į tą vietą, kur šis pasaulis miręs,
26 IŠTARTAS ŽODIS

kur viskas…nesvarbu, kad jūsų vaikai tokie tai, jūsų motina tokia tai, jūsų tėtis pasakė tą ir tą, arba jūsų pastorius pasakė tą ir tą, arba daktaras pasakė taip ar anaip – tu netgi šito negirdi, tu gyveni tiktai Dievo Šlovės Pasirodyme, žingsniuoji ir gyveni Karaliaus Artume. Kiekvieną dieną mielas tavo sielai. Tai bent! Viskas gerai, viskas nuostabu. Niekas negali tau pakenkti. O-o, kokia tai vieta! O-o, prisimenu šią giesmę:

Giedu “Aleliuja” – už uždangos užėjau,
Gyvenu dabar Karaliaus Artume.
Ten Šlovės Šviesa nepraėjo, kai už uždangos užėjau.
Gyvenu dabar Karaliaus Artume.

Mes vaikščiosime Jo Šviesoje,
Ten, kur malonės iškrito rasa.
Dieną ir naktį mums šviesk visada,
Jėzus – pasaulio šviesa!

Ir leisk, Viešpatie, man surasti save tavyje.
Ir bus nukryžiuotas mano “aš”.

187 Tegu mano kaimynai apkalba, tegu bus tai, kita ir trečia – te viskas pražūna. Aš einu į bažnyčią su vienu tikslu – kad būti Tavo Artume. Aš įėjau čia, Viešpatie, aš jau niekada nebenorėsiu iš čia išeiti. Aš pasitikėsiu Tavo Žodžiu, tam, ką Tu kalbi. Čia aš ir noriu būti. Nuleisk už manęs uždangą, Viešpatie, kad aš matyčiau tiktai vieną Jėzų, gyvenčiau ir žingsniuočiau, ir mirčiau Jame. Štai taip.

188 Ant Atsimainymo kalno, kada Jėzus pasirodė prieš apaštalus pasikeitusiu; kada jie pakėlė akis, jie pamatė tiktai vieną Jėzų. Jie pasakė, kad pamatė vieną Jėzų stovintį ten.

189 O Dieve, paslėpk mane toje vietoje, paslėpk mane toje vietoje, kur nusileis kitos uždangos, ir aš nebematysiu nieko, išskyrus Patį Jėzų. Aš nenoriu girdėti pasaulietiškos fantazijos. Man be skirtumo, kad pas juos atominės bombos, kad pas juos reaktyviniai lėktuvai, kad nauja “Ševrole” atrodo geriau “Bjuikų”. Visa tai neturi reikšmės. Visas reikalas tame, kad aš kiekvieną dieną vaikštau ir gyvenu su Kristumi, ir aš miriau savajam “aš”, ir uždangos nusileido, ir aš Jame, o Jis manyje!

190 Tegu siaučia audros, mano inkaras laiko už uždangos. Negaliu jums paaiškinti, kodėl mūsų laikais pas mus jūroje daug štormų, bet aš dėkingas už inkarą, kuris stipriai laiko už uždangos. Kada laivas siūbuoja, ir atrodo, kad dar vienas veržimasis, ir jis nuskęs, mano inkaras vis tiek už uždangos. Aš įinkarintas už uždangos.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 27

Mano inkaras – Jėzus, man audros nebaisios.
Mano inkaras – Jėzus, nebaisi gyvenimo audra.
Mano inkaras – Jėzus, išgelbėjimas tik Jame.
Mano inkaras – ant Kristaus Uolos.

191 Tepadeda mums Dievas šiandien įeiti į tą vidinį Gyvenimą. Išeikite jūs iš ten, kur jus mėto ten ir šen nuo visokio mokymo vėjo, nuo bet kokio menkniekio.

192 O argi jūs nežinote kas Biblijoje sakoma, kad paskutinėmis dienomis atsiras žmonės, kurie bus kaip šviesos angelai paskutinėmis dienomis, kad jie keršys? O šėtono tarnai – tai šviesos angelai. Ar suvokiate jūs, kad Ieva ieškojo naujos šviesos, kada šėtonas su ja kalbėjosi, ir dėl jos atsirado visos kapinės, dėl jos atsirado visos psichinės ligoninės, dėl jos atsirado visos pataisos formos, dėl jos atsirado visi mirties atvejai, visos nelaimės, visi alkstantys vaikai, visos mirštančios motinos? Ji ieškojo kažko naujo. Ji stengėsi rasti ką nors tokio naujesnio.

193 O Dieve, sugražink mane į Savo Šlovės Pasirodymą, įvesk mane už uždangos pas Save! Aš laimingas su Jėzum. Viešpatie, leisk man netekti savojo “aš” ir atrasti save Tavyje.

194 Įeikite už vidinės uždangos, kur visos šito pasaulio dejonės…Biblijoje pasakyta, kad paskutiniosiomis dienomis žemėje ateis badas ne tik dėl duonos ir vandens, bet dėl tikrojo Dievo Žodžio klausymo. Ir žmonės keliaus iš rytų iki vakarų ir visur, bandydami Jį surasti.

195 Šita valanda jau atėjo, atėjo ta valanda, kada žmonės sudievina save ir nori išsiaukštinti. Juk žmonės sako: “O-o, daktaras toks tai ir įžymus toks tai!”

196 Pagyvenęs Paulius pasakė: “Aš bijau vieno – kad jūs nepradėtumėte garbinti mane vietoj To, apie Kurį aš pamokslauju. Aš atėjau pas jus ne su žmogiškos išminties sužavėjimo žodžiais, bet Jėzaus Kristaus prisikėlimo jėgoje, kad jūsų viltys remtųsi ant šito, tokiu būdu”.

Dabar baisus laikas. Žmonės labai pasidarė svetimi.

197 Kelėta savaičių atgal aš buvau ten, kur pastatė didžiulę palapinę (ne dėl kritikos, teatleidžia Dievas), ten žmogus pasakė, kad moka išvaryti netyrąsias dvasias. Tame aš nė trupučio neabejoju, bet netyrosios dvasios neišvaromos žiauriu, abejingu gyvenimo būdu. Pats galingiausias ginklas pasaulyje – tai meilė!

198 Šiomis dienomis aš kalbėjausi su viena moterimi,
28 IŠTARTAS ŽODIS

jos vyras ruošėsi palikti ją ir vesti kitą – labai gera, žinoma pora. Aš pažiūrėjau į ją. Ji pasakė: “Ką gi, aš paliksiu jį, broli Branhamai”.

Aš pasakiau: “Nedaryk šito sese. Nedaryk šito”.

199 Pasakė: “O-o, mano vyras, jis sužlugdys savo tarnavimą. Aš…Ką gi man daryti? Aš važiuosi į Niujorką, surasi sau darbą”.

Aš pasakiau: “Nedaryk šito. Nedaryk šito, sese”.

“Broli Branhamai, ką gi man daryti?”

Aš atsakiau: “Eik pas jį”.

200 Pasakė: “O-o, aš radau tos moters fotografiją ir suplėšiau ją, ir aš padariau tai”.

201 Aš pasakiau: “Aš tai suprantu”. Bet aš pasakiau: “Eik pas jį, apkabink jį ir pasakyk: ‘Brangusis, ką tu bepadarytum, aš vis tiek myliu tave’. Tai padarys savo darbą”. Tiesa.

202 Neseniai prie manęs priėjo vienas jaunas vaikinas. Jis sekmininkas, jis prisižiūrėjo tokių štai susirinkimų. Ir jis ateina…O jo žmona – užkietėjusi liuteronė. Ji pasakė: “Na ką, jūs ten, tikriausiai, visą vakarą šūkavote, taip?!” Pasakė: “Tikriausiai, vakar vakare jūs visi kalbėjote kalbomis ir panašiai”.

203 Jis bumbtelėjo ant grindų, pasakė: “Dieve, išvaryk…Aš išvarau iš jos demoną!” Vos ne iki skyrybų.

204 Pats žmogus tai nuostabus, jis atėjo pas mane ir pasakė: “Broli Branhamai, tikriausiai mes išsiskirsime”. Pasakė: “Aš niekaip negaliu priversti išeiti šitą demoną iš jos”.

205 Aš pasakiau: “Broli, tu ne nuo to galo pradedi”. Aš pasakiau: “Kada ji štai taip pradės, pasakyk: ‘Gerai, brangioji. Palaiminta tavo širdelė, mieloji’, – ir būk jai labai geras. Pasistenk dėl jos kažką padaryti”.

206 Pasakė: “Broli Branhamai, o kaipgi aš išvarysiu demoną?”

207 Aš pasakiau: “Tu daryk, kaip aš sakau, ir nuolatos melskis širdyje”. Suprantate? Aš pasakiau: “Apie visa kita pasirūpins Dievas”.

208 Jis paskambino man po dviejų, trijų savaičių, pasakė: “Mano namuose perversmas”. Jis pasakė: “Mano žmona – visai kitas žmogus”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 29

209 Aš pasakiau: “Kas efektyviau; rėkti, spardytis ir trypsėti, ar apkabinti ją su meile?” Juk Dievas yra meilė! Jeigu…Dievas taip pamilo pasaulį!

Aš tikėjimu pažinau tą Kraują,
Kuris liejas vis gausiau,
Ir tapo Dievo meilė
Viso mano gyvenimo motyvu. (Tikrai.)

210 Vienas vyras paskambino, pasakė: “Pas moterį trys netyrosios dvasios”. Pasakė: “Viena iš jų vadinasi Džes, kitą vadinasi Bes, o trečios jis nepavadino”. O juk protingi žmonės sėdi ten, finansuoja tuos susirinkimus šimtais, šimtais ir šimtais. Pasakė: “Vienas žalias, kitas geltonas, o trečias rausvas”.

211 “O-o, – aš pagalvojau, – Dieve! O Dieve, nejaugi aš…Kas gi čia darosi? Nedaleisk šito, Dieve! Juk šie žmonės iš visų jėgų stengiasi prasimušti į Dievo Karalystę, o patys šimtais renkasi, kad paklausytų tokių nesąmonių!”

212 Jūs žinote, kodėl? – Jie dar nepabuvojo už uždangos. Tai jau tikrai. Jeigu jie ten būtų pabuvoję, jie žinotų, kas kame: “Mano avys pažysta Mano balsą, svetimo neseks”. Tiksliai.

213 Jūs galite pergyventi įvairiausias emocijas ir elgtis, kaip patinka, ir prisidengti religija – pagonys daro tą patį.

214 Bet parodykite man pašvęstą gyvenimą, žmogų, kuris mirė ir prisikėlė Jėzuje Kristuje, kuris gyvena Dievo Šlovės Pasirodyme, ir jį supa Dievo meilė – aš manau, kad štai toks žmogus bus ten. Aš noriu būti už uždangos, po Viešpaties Jėzaus Kristaus Krauju.

215 Paimkite visas savo dovanas, kurios tik yra Rašte – šėtonas gali padirbti kiekvieną iš jų, bet jis negali išreikšti meilės, nes meilė nesuklastota. Šėtonas negali mylėti. Tai viena, ko jis negali padirbti. Ir kada jūs pasiekiate tokį stovį, kad mylite vienas kitą, ir viskas, kas pasaulyje mirę… Ir jeigu jūs mylite Dievą…

216 Šiomis dienomis aš kalbėjausi su viena moterimi, kuri rėkė ant manęs, kaip nežinau kas. Jis vos man gerokai neuždavė. Aš sėdėjau dar su vienu žmogumi. O ji sakė: “Tik pabandykite pravažiuoti čia, aš iškart paskambinsiu šerifui”.

217 Aš pasakiau: “Bet, brangioji sese, aš tiktai…” Aš pasakiau: “Mes krikščionys, mes nebūtume taip pasielgę”.

218 Ji pasakė: “Krikščionys?! Tokių nebūna”. Labai susierzinusi.
30 IŠTARTAS ŽODIS

Ir ji siaubingai ant mūsų rėkė.

219 Ir aš pasakiau: “Bet, ledi, jie yra”. Aš pasakiau: “Argi jūs netikite į Jėzų Kristų?”

Ji atsakė: “Na, aš tikiu Juo, o ne žmonėmis”.

220 Aš pasakiau: “Neįmanoma tikėti Juo, netikint dar Jo žmonėmis. Tai neįmanoma”.

O-o, ji išbarė mane visaip.

221 Aš išėjau prie mašinos…tiksliau, iš mašinos, kurioje mes sėdėjome. Aš pasakiau: “Sese, mes tiktai norėjome čia šalia pravažiuoti”. Aš pasakiau: “Nieko nebūtų atsitikę”. Aš pasakiau: “Aš nė už ką nedaryčiau šito”. Aš pasakiau: “Aš…aš čia dirbu”.

222 O ji pasakė: “Na ir pasitaiko žmonės, a? Jus mus, senukus, iš viso niekuo laikote”.

223 Aš pasakiau: “Ne-ne-ne”. Aš pasakiau: “Tai…Na gerai. Jeigu jūs nenorite, kad mes pravažiuotume, vadinasi, ne. Aš nežinau, kaip mes iš čia išvažiuosime. Mes atvažiavome. Jūsų vyras mums leido”.

“Manęs nejaudina, ką jis pasakė. Negalima, ir viskas”.
Aš pasakiau: “Na, mes…mes čia atvažiavome, ir ne…Aš…”
Pasakė: “Važiuok per tuos kiemus”.

224 Aš pasakiau: “Bet, ledi, jūs matote šį purvą? Mes…Nuo čia, kur žolė ir akmenys, net ir trijų metrų nepravažiuosi”. Aš pasakiau…

225 Pasakė: “Tai jūs patys galvokite. Bet jeigu jūs čia pravažiuosite, tai eisite…aš iškart paskambinsiu šerifui”.

226 Aš pasakiau: “Jūs turite pilną teisę. Atleiskite, kad aš pakalbėjau tiktai su jūsų vyru, o ne su jumis”. Aš pasakiau: “Prašau atleisti”.

227 O ji…Ach, ji draskė ir mėtė, degė ir siautė, ir grūmojo kumščiu man prieš veidą, ir visa kita. Aš stoviu ten senu aplamdytu kombinezonu, sakau: “Na, aš labai gailiuosi, kad aš…kad aš jus sutrukdžiau. Sese, aš nė už ką pasaulyje nebūčiau šito padaręs”. Aš pasakiau: “Man…man gėda už save”. Aš pasakiau: “Jūsų vyras pasakė, kad galima”. Ir aš pradėjau…Ir aš pasakiau…

228 Ji pasakė: “Jūs, jaunimas, su senukais išviso nesiskaitote”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 31

229 Aš pasakiau: “Žinoma, šiame rajone tai dažnai atsitinka, bet, sese, mes krikščionys”. Aš pasakiau: “Aš negyvenu čia, aš tiesiog dirbu čia, kad padėčiau vienam broliui”.

230 Ji paklausė: “Jūs čia dirbate?” Pasakė: “Ką jūs čia dirbate?”

231 Aš atsakiau: “Aš tarnautojas, pamokslininkas”. Ji pažiūrėjo į mane nuo kojų iki galvos.

Ji pasakė: “Pamokslininkas?”
Aš pasakiau: “Taip, ponia”.
Paklausė: “Ką jūs čia darote?”
Aš pasakiau: “Noriu padaryti gerą darbą – padėti žmogui”.
“Koks jūsų vardas?”
Aš atsakiau: “Mano vardas Branhamas”.
Ji pasakė: “Jūs brolis Branhamas?”
Aš pasakiau: “Taip”.

232 Ji pasakė: “Atleiskite man”. Ir jos lūpos pradėjo virpėti, ji apsiverkė. Ji pasakė: “Aš nupuolusi metodistė”. Pasakė: “Man gėda, kad aš taip elgiausi”.

233 Aš pasakiau: “Telaimina jus Dievas, sese. Grįžkite į bažnyčią, gerai? Tarnaukite Viešpačiui Jėzui”.

234 Matote? Jeigu jūs būtumėte išsišokę ir pradėję ginčytis su ja, ir sakyti jai, kad jūs turite teisę ir taip toliau, ir kad yra taip, matote, ką jūs būtumėte pridarę? Tiktai kelėta meilės žodžių, ir tai pasiekia sielos vidų.

235 Mano broli, įveskime žmones už uždangos. Tiesa. Norite sužinoti mažą paslaptį? Būtent taip aš laimiu laukinius žvėris, būtent taip aš laimiu ligas – būtent meile. Dievo meilė verčia jus pasielgti tokiu būdu. Prašau, užeikite šiandien už uždangos! O mes nulenksime minutei galvas maldai. Paprašysiu seserį prieiti prie pianino.

236 Mūsų Dangiškas Tėve, mes dėkingi Tau šiandien už Dievo meilę, išsiliejusią į širdis Šventa Dvasia. Kadangi mūsų laikas trumpėja, prašau, leisk kiekvienam žmogui, kuris dabar dieviškajame Būvime, Tėve, užeiti už uždangos.

237 Štai jauni žmonės, pagyvenę žmonės, jauni, visai maži vaikai ir paaugliai. Mes meldžiame, Tėve, kad Tu šiandien įvestum juos visus pas Save už uždangos ir taip paslėptum juos Savyje, Kristuje, kad jie gimtų iš naujo, kad juose ilsėtųsi šlovės viltis, Dievo viltis. Ir kada priešas išmėgins, visa tai bus taip toli, kitoje uždangos pusėje, kad jie šito netgi neišgirs. Jie matys tiktai vieną Jėzų, ir gyvens Jo Šlovės pasirodyme, gyvens Jo palaiminime.
32 IŠTARTAS ŽODIS

Ir ta Šviesos juosta, Kuri dabar šventykloje, tegu Ji apsigyvens kiekvienoje širdyje, Tėve. Tegu Ji nebus tiktai galvoje arba pavaizdavimu fotografijoje, arba netgi matomu dėl jų kūniškų akių; tegu Ji įeis į jų širdis, Viešpatie, ir tegu Ji ten ir pasiliks, kad jie gyventų Dievo Artume, nešdami kiekvieną dieną vaisingą ir palaimintąjį Viešpačiui Jėzui gyvenimą. Prašau, dovanok tai, Tėve.

238 Kol nulenktos mūsų galvos, mūsų sesuo groja…groja akordą pianinu…arba, tiksliau, skambina:

Iš Kristaus žaizdų šaltinis teka…

239 Taip ir reikia įeiti! Praeikite per aukurą, įeikite į Jo Šlovės Pasirodymą.

…Atvertas dėl visų žmonių.
Ir kas į šventą srovę įeis –
Nuodėmes visas apiplaus.

240 Galbūt, kas nors čia, tiesiog dabar savo širdyje priėmė sprendimą šį rytą, pasirinkti Kristų? Jūs sakote: “Dieve, aš…aš nusprendžiau, aš daugiau nebegyvensiu šiais pakilimais ir kritimais. Aš ateinu pas Tave tiesiog dabar ir būtent ant…ant pralieto Kraujo pagrindo, ant Tavo Žodžio pagrindo, aš ateinu tiesiog dabar ir priimu tai. Aš pakeliu rankas į Tave, Viešpatie Dieve. Nuo šios dienos ir toliau aš…aš taip ir būsiu”.

241 Telaimina tave Dievas, sese. Puiku. Telaimina Dievas jus, telaimina jus. Kažkas…Telaimina tave Dievas, broli. Nuostabu. Telaimina tave Dievas, broli. Aš matau tave čia. Telaimina tave Dievas, sese. Jis mato jus. Telaimina tave Dievas, brolis.

242 “Šiandien aš ateinu, Viešpatie, man nusibodo gyventi žibintuvo šviesos. Man gyventi…nusibodo gyventi žvaigždžių šviesoje, mėnulio šviesoje ir saulės šviesoje. Aš noriu Jo Šlovės Pasirodymo, Viešpatie, kuris negęsta užėjus tamsai”. Telaimina tave Dievas, sese. “Nuo šios dienos ir toliau…” Telaimina tave Dievas, mergaite. Telaimina tave Dievas, sese. Telaimina tave Dievas, motule. Telaimina tave Dievas, berniuk. Nuostabu. “Nuo šios dienos ir toliau, Viešpatie Dieve, aš viską padarysiu. Aš ateinu pas Tave, Tu manęs neišvarysi. Tu negali manęs išvaryti, nes Tu taip pažadėjai. Dabar aš ateinu, aš priimu tai tiesiog dabar, ir aš tikėsiu tuo”. Telaimina tave Dievas, sese.

243 “Aš gyvensiu Jo Šlovės Pasirodyme. Kada prisiartins susierzinimas ir kita, ir bėda, ir bus visokie bandymai mane priversti suabejoti ir privers mane padaryti kažką, ir pagalvoti blogai apie kažką, ir padaryti kažką blogai, ir pasakyti kažką, aš tiesiog stovėsiu įinkarintas už uždangos ir žvelgsiu į Jo Šlovės Pasirodymą. Ir nuo dabar ir toliau aš gyvensiu tiesiog su Tavimi”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 33

Dar kas nors, prieš mums pasimeldžiant? Telaimina jus Dievas, ledi, jus ir jus, ir jus. Telaimina jus Dievas. Taip, tuomet pakilo maždaug dvi dešimtys rankų. Gerai.

244 Taip, tiesiog…Žinote, aš noriu, kad jūs padarytumėte štai ką. Ir taip, mes žinome, kad pas mus yra toks paprotys, kad visi išeina prie altoriaus ir meldžiasi. Tai gerai. Pirmą kartą tai buvo įvesta metodistų bažnyčioje maždaug 17 šimtmetyje. Biblijoje taip niekada nedarė. Biblijoje pas juos buvo taip: “Visi įtikėję buvo išgelbėti”.

245 Taigi, aš noriu, kad jūs pasiliktumėte savo vietose. Aš noriu, kad jūs nulenktumėte galvas kartu su manimi. Aš noriu, kad jūs melstumėtės mano maldos metu ir sakytumėte Viešpačiui, pasakytumėte: “Viešpatie…” Tiktai negalvokite apie pasaulio rūpesčius ir apie tai, kas sėdi šalia jūsų. Galbūt, tai jūsų paskutinė galimybė įeiti į Dievo Karalystę. Ir aš meldžiu, kad Dievas šiandien atidarytų jums malonės duris, ir kad ši akimirka ateitų dabar. Dabar pasimelsime nulenkę galvas.

246 Mūsų Dangiškas Tėve, aš atnešu pas Tave…Kadangi sėkla buvo pasėta, Viešpatie, nuo šios pakilos, Šventoji Dvasia nuleido ją čia į penkiasdešimties- šešiasdešimties žmonių širdis ar daugiau, kurie pakėlė rankas ir pasakė: “Dėka šito mes dabar ateiname pas Tave”, – dovanok, Tėve, kad jų širdžių durys būtų visiškai atvertos. Jie buvo…Daugelis iš jų, Tėve, jau turi amžiną Gyvenimą. Jie…jie gyvens amžinai, būtinai , nes Tu taip pasakei. Todėl mes puoselėjame savo mintyse tokį užtikrintumą: “Būtinai būsiu”, – Tu taip pasakei.

247 Dabar, Tėve, mes meldžiame Jėzaus Vardu, kad Tu dovanotum jiems dar glaudesnį bendravimą. Juos mėtė iš vienos pusės į kitą, šėtonas mušė juos. Jie girdi dejones ir šėtono stūgavimą, kuris visada gundo juos, kad jie padarytų kažką blogai ir kalbėtų kažką ne taip, ir klausytų viską, kas papuola.

248 Tėve, mes meldžiame, kad šiandien tarp mūsų ir šio pasaulio nusileistų uždanga, kad jie būtų paslėpti Kristuje, daugiau nebeklaidžiotų, o būtų tiesiog ten, Jo Šlovėje; kiekvieną dieną skaitytų Bibliją, garbintų Jį – romūs, nuolankūs, ramūs, pripildyti Dvasia krikščionys. Suteik tai, Viešpatie. Mes perduodame juos dabar Tavo žinion, o taip pat į Tavo globą Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu ir dėl Jo šlovės. Amen.

Iš Kristaus žaizdų šaltinis teka…
Atvertas dėl visų žmonių.
Ir kas į šventą srovę įeis –
Nuodėmes visas apiplaus.

249 Po minutės mes turėsime išgydymo tarnavimą.
34 IŠTARTAS ŽODIS

Aš noriu, kad visi dabar sutelktumėte dėmesį. Kas iš jūsų galvoja, kad šiandien, nuo šios dienos, iš Dievo malonės…(jeigu šito dar nebuvo)…kas tiki, kad nuo šios dienos ir toliau jūs gyvensite Dievo Būvime, eisite teisingai, su teisingu patepimu? O koks patepimas teisingas? – Pagal Žodį: meilė, ramybė, džiaugsmas – štai šis patepimas. Elgtis tokiu būdu, kol Dievas tiesiog nepakels uždangos ir neįves mane, ir nepaslėps manęs nuo aplink supančio pasaulio.

250 Jūs padarysite tai? Pakelkite ranką, kad iš Dievo malonės jūs taip elgsitės. Dėkoju, ir tegu Dievas palaimina jus. Būtinai, draugai. Užtikrinu jus, tai pranoks visas emocijas ir visas dovanas, ir viską, ką jūs tiktai galėsite rasti – jeigu jūs tik įgysite širdyje Kristų būtent tokiu būdu.

251 Būtent tai padėjo man. Aš paėmiau tėtį ant rankų, mačiau, kaip plaukai jo nukaro, jis pažiūrėjo į mane ir iškeliavo pasitikti Dievo. Aš mačiau, kaip mano brolis ten kovojo už gyvybę su supjaustytomis venomis ir sulaužytu kaklu, ir kraujas pliaupė iš burnos. Aš pažvelgiau į savo žmoną, ir ji pasakė: “Billai, aš sutiksiu tave tiesiog už tos linijos”. Sekančią dieną aš uždėjau ranką ant savo vaikučio, mačiau, kaip trūkčiojo jos kojytės. Aš pasakiau: “Palaiminta tavo širdelė, Šaron. Tėvelis susitiks su tavimi kitame krante”. Mano inkaras išlaikė. Suprantate? Suprantate? Tai pagrysta ne ant emocijų. Ne tai, kad aš kažką pajaučiau – visiškai ne. Svarbiausia – ką Dievas apie tai pasakė. Ir aš…aš patikėjau tuo.

252 Ir taip visus šiuos dvidešimt tris mano tarnavimo metus – šiandien jis laiko, kaip visada, tvirtai, jeigu netvirčiau. Laikas pamažu krypsta į kryžių, nes jis visą laiką traukia mane arčiau jo.

253 Tesuteikia Dievas, kad kiekvienas iš jūsų pergyventų artimą, pašvęstą gyvenimą. Suprantate? Dabar klausykite atidžiai, prieš man užbaigiant tai. Svarbiausia – ne tas palaiminimas, kurį jūs gaunate ir džiūgaudami šūkaujate, ir garbinate Dievą. Visa tai gerai, jūs maitinatės Mana. Reikalas ne tame. Ne apie tai aš šiandien kalbu. Svarbiausia – ne tai, kad jūs atsistojote ir pradėjote kalbėti kalbomis, arba kad jūs šūkavote ir bėgiojote po visą salę. Reikalas ne tame. Ne apie tai aš kalbu. Aš kalbu apie gyvenimą, paslėptą Kristuje, kada visą laiką, dieną ir naktį tu tiesiog gyveni Jame. Štai apie ką aš kalbu.

254 Taigi, Jis čia. Norėtųsi man šiandien būti gydytoju. Jeigu aš juo bučiau, aš išgydyčiau ligonius. Aš negaliu išgydyti ligonių, aš paprastas žmogus. Bet čia yra Pats Gydytojas, Viešpats Jėzus. Taigi, jeigu aš…

255 Biblijoje sakoma: “daug gali karšta teisiojo malda. Daug gali karšta, ugninga teisiojo malda. Elijas buvo žmogus, panašus į mus. Jis pasimeldė malda, kad nebūtų lietaus, ir nebuvo lietaus tris metus ir šešis mėnesius”.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 35

Malda atneša permainas. Aš nieko negaliu pakeisti, jūs negalite nieko pakeisti. Būtent malda atneša permainas.

256 Vienąsyk Dievas pasakė vienam žmogui, kad jis mirs, kad sutvarkytų savo namus; pasiuntė pranašą pasakyti jam. O jis pasisuko veidu į sieną ir pravirko, ir paprašė Dievo dar penkiolika metų gyvenimo. Ir Dievas pakeitė įvykių eigą, davė jam dar penkiolika metų. Kas tai? – Malda.

257 Ir taip, mes pereisime prie kitos temos tiesiog kelėtai minučių. Aš ne dažnai pas jus būnu. Sekantį sekmadienį aš tikiuosi būsiu čia, jeigu Viešpats leis. Bet aš…aš užsibrėžiau šį rytą, kada važiavau…Mano žmona paklausė: “Tu važiuosi? Tu užkimęs”, – ir panašiai.

Aš pasakiau: “Aš pažadėjau, aš bet kuriuo atveju važiuosi”. Suprantate?

258 Žiūrėkite, aš noriu kai ką papasakoti. Taigi, aš žinau, kad malda…Išeina, dabar aš melsiuosi pirmą kartą nuo to laiko, kaip man buvo kažkas parodyta (kaip jūs suprantate, ir Dievas žino, kad tai tiesa, suprantate), melsiuosi už sergančius žmones. Tai nebus viešai, kaip buvo ankščiau. Na, žinoma, tokiuose bažnytiniuose susirinkimuose viskas taip ir bus. Bet aš turiu omenyje, kitos rūšies, į ką mes dabar įeiname. Bet tai aš tiksliai žinau, aš tikras, aš nuolatos stebėjau.

259 Taigi, jeigu…Dabar aš norėčiau iš eilės aplankyti miestus kartu su kitais vyrais, kurie pamokslauja Evangeliją, jeigu tame Dievo valia, kad aš būčiau pamokslininku. Pamokslininkas iš manęs ne koks, nes aš nemokytas, ir aš…aš mažai žinau Žodį ir panašiai. Tad pamokslauti aš nemoku, bet mano darbas – melstis už sergančius. Ir aš pastebėjau…tarnavimuose įvairiose vietose, ką būtent daro malda, kokį ji turi poveikį.

260 Kas iš jūsų užsiprenumeravo “Krikščionišką gyvenimą”, žurnalą “Krikščioniškas gyvenimas”? Jūs ten atkreipėte dėmesį į tą sukrečiantį straipsnį apie vieną daktarą iš Čikagos, arba, mano manymu, iš Uitono, Ilinojaus valstija? Jo paklausė, pasakė: “Jūs tikite dieviškuoju išgydymu? Ar egzistuoja apskritai toks reiškinys?”

261 Jis atsakė: “Jūs uždavėte man klausimą. Dieviškasis išgydymas: ką jūs turite omenyje, stebuklus ar išgydymą?” Jis pasakė: “Išgydymą – žinoma. Meldiesi už ligonius ir, – pasakė, – ligoniai pasveiksta. Dar būna stebuklai, kada tai išnyksta tiesiog prieš tavo akis”. Pasakė: “Ir tai, ir kita”. Pasakė: “Žinoma, aš tikiu tuo. Bet, – pasakė, – štai šie ‘bekraujai’ kultai (tokie kaip unitariniai ir Mokslas, ir panašiai), – pasakė, – su tuo aš nesutinku. O štai Jėzaus Kristaus Kraujas išgydys kiekvieną kart”. Matote? O juk tai medikas. Matote? Ir jie tai žino.
36 IŠTARTAS ŽODIS

262 Ir dar, Dievas pastatė Bažnyčioje kai kuriuos melstis už ligonius, kitus Dievas pastatė Bažnyčioje mokyti, trečius – kažką kita. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis tai daro. Ir tokiu būdu kartais Jis duoda žmonėms įvairias dovanas. Tai čia išviso ne prie ko, neturi nieko bendro dėl jūsų sielos išgelbėjimo.

263 Ir visgi, suvokdamas, kad Jis pašaukė mane melstis už ligonius, aš tiesiog noriu…(dėl jūsų pasitikėjimo, ir Dievas žino, kad savo širdyje aš neturiu omenyje savęs, bet)…aš noriu tiesiog jums kai ką parodyti. Pažiūrėkite, kas vyko visoje šalyje. Tiesiog pastatykite prieš save trumpam šį paveikslą.

264 Tiktai pažiūrėkite, kas čia šiomis dienomis įvyko. Jūs visi girdėjote apie tą sterblinę žiurkę, atėjusia ten iš krūmų – atėjo ten sukandžiota šunų ar dar kažko, vos gyva. Ir kodėl Jehova Dievas atkreipė dėmesį į kažką tokio, kas netgi neturi sielos, į nieko susuprantančią oposumo patelę, ir atvedė šią oposumo patelę, ir padėjo ją tiesiog pas mane prie mano durų? O aš toks bukas ir nežinojau šito. Ji išgulėjo ten visą parą, o aš sėdėjau sau savo kambaryje. Jis pasakė: “Kaip ledi, ji išgulėjo visą parą, kad tu už ją pasimelstum, laukdama savo eilės, o tu dar šito nepadarei”. O mažoji Rebeka buvo ten kambaryje, tiksliau, už nugaros.

265 Ir aš išėjau ir pasakiau: “Dangiškas Tėve, atleisk man, aš nežinojau šito. Tada aš meldžiu, kad Tu išgydytum šią oposumo patelę”. Daugiau aš nieko nepasakiau. Ir ši sterblinė žiurkė atsikėlė ir pažiūrėjo į mane, pasiėmė savo vaikus, tarsi sakytų: “Ačiū, pone”, – ir, netgi nešlubuodama, išėjo pro vartus ir nuėjo keliu. Matote? Nieko nesuprantanti žiurkė! Žinoma, Dievas atvedė ją ten. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

266 O kaip Jis vedė Bosvortą? – O-o, tiktai pažiūrėkite visoje šalyje į šimtus – per sapnus ir regėjimus, ir kaip visa tai buvo.

267 Tuomet tai kalba man štai apie ką. O Jis susitiko su manimi ten, kada atsistojo šalia manęs, ir Jis pasakė: “Tu gimei pasaulyje, kad melstis už sergančius žmones”. Pasakė: “Tavo prasidedantis tarnavimas apims visą pasaulį”. Taip ir yra. Pažiūrėkite į išgydymo kompanijas – dabar visame pasaulyje milijonai išgydytų žmonių. Aš pats neįstengčiau, žinome, ne. Bet aš tai pradėjau iš Dievo malonės, ir tai pasklido po visą pasaulį ir išsiliejo į šį didį prabudimą.

268 Šiomis dienomis aš sėdėjau (oi, tai buvo ne šiomis dienomis, o kelėta mėnesių atgal) ten, kur susirinko tarnautojų grupė, pravedantys šias išgydymo kompanijas, ir kiekvienas pasakojo apie savo pergyvenimus. Jie netgi nežinojo, kad aš ten buvau. Ir sėdėjau gale šiame didžiuliame stadione: palto apykaklę štai taip pastačiau, ant galvos perukas, juodais akiniais,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 37

sėdžiu sau ten ir klausau. Vienas iš jų pakilo ant pakilos, pasakė: “Na, kada mano tarnavimas vos nežlugo, aš nežinojau, ką daryti, ir, – pasakė, – pasirodė vienas nepastebimas, nuolankus žmogus, brolis Branhamas, kuris mane uždegė”. Kitas pakilo, pasakė: “Na, kaip brolis ir paliudijo, tas pats buvo ir su manimi”. Pasakė: “Aš pastorius vienos senos bažnytėlės, ir aš lankiausi kelėta vakarinių tarnavimų, – pasakė, – nuo šito viskas ir prasidėjo”. Aš sėdžiu ten ir verkiu, verkiu. Aš tiesiog atsistojau ir išėjau iš pastato. Aš daugiau nebegalėjau išlaikyti. Suprantate?

269 Kada jis tai pasakė, aš pagalvojau: “Dieve, juk būtent tai Tu ir išpranašavai. Tiksliai!”

270 Ką gi, ir štai aš šiandien čia, draugai, aš tiesiog niekam tikęs Dievo tarnas. Aš…aš tiek kartų pavesdavau Jį, ir man gėda dėl savęs. Aš laikau save nevertu netgi tarnauti Jo brangiems segantiems žmonėms. Bet aš ne…aš žiūriu ne į savo vertumą, nes pas mane jo nėra. Aš žiūriu į Jo malonę. Suprantate? Svarbiausia – koks – koks Jis yra man, ir koks aš dėl Jo. Aš Jo vaikas, Jis mano Viešpats. Nors mano rankos nešvarios, bet Jo – švarios. Aš tarnauju ne savo rankomis, aš tiktai stengiuosi paklusti Jam, kad Jis galėtų tarnauti per mane. Aš labai laimingas, kad aš gyvenu už šios uždangos, kur viskas, kas pasaulietiška…

271 Juk žmonės kalbėjo: “Tai neįmanoma. Tu juk iš proto išsikraustei. Kažkas atsitiko su šiuo pamokslininku Branhamu. Tiktai pažiūrėkite į jį! Juk jis išprotėjo”.

272 Kada aš vedžiau tarnautojų susirinkimą ten, žydų ligoninėje, ir ten sėdėjo grupė brolių, jie taip įtikinėjo mane tame, kad aš…Kalbėjo: “Tu juk kraustaisi iš proto. Kaip tai įmanoma? Tu melsiesi už karalius?”

Aš pasakiau: “Taip Jis pasakė”.

273 Neturėjo reikšmės, ką jie kalbėjo – tai vis tiek buvo padaryta, Dievas tai padarė. Jis nežiūrėjo į mano neišmanymą. Savo neišmanymu aš niekada šito nepasiekčiau. Bet tai buvo ne mano neišmanymas, tai buvo Jo malonė. Būtent jis tai padarė.

274 Ir tiktai šia malonia aš pasitikiu šį rytą, kada eisiu melstis už šią mirštančią moterį ir už kitus. Ne tiktai…Jūs irgi Dievo tarnai: “Malda, karšta, ugninga malda”, – susirinkimo malda. Štai čia ant neštuvų dabar guli moteris. Kiti sėdi čia priešmirtiniame stovyje.

275 Egzistuoja tam tikra savybė, dovana, žinoma. Po dešimties metų apie tai netgi klausimo nebus nevertas. Jeigu jūs ateitumėte ant šios pakilos,
38 IŠTARTAS ŽODIS

jūs kad ir kaip norėdami negalėtumėte paslėpti savo gyvenimo Dievo Būvime. Jis pasakytų būtent tai, kas buvo pas jus ir ką jūs padarėte. Jūs gi žinote, kad tai tiesa. Bet tai ne išgydymas, tai ne išgydymas. Būtent tikėjimo malda gelbsti sergančius. Būtent malda gelbsti ligonius.

276 Ir taip, aš noriu, kad jūs būtumėte sveiki. Aš susimąstau: “O kas, jeigu mano motina gulėtų čia? O kas, jeigu…Tikriausiai, tai kažkieno motina. O kas, jeigu mano žmona sėdėtų ten gale serganti, arba kas nors kitas?” Aš būsiu nuoširdus, aš melsiuosi.

277 Vieną moterį, kuri dabar ten vaikšto, ponia Ruk, atnešė ant neštuvų, kaip atnešė šią moterį – buvo bemirštanti nuo vėžio tiesiog čia, Džeffersonvilyje, kada…kada vyko ten susirinkimai, vidurinėje mokykloje. Buvo bemirštanti nuo vėžio, ir štai ji, prašom – nuo to laiko niekas nebevargina. Grįžo namo ir pasveiko. Argi tai ne nuostabu? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

278 Taip, aš noriu, sese, kad tu įgrotum: “Didis Gydytojas čia yra, Jis užjaučia ir myli”.

279 Aš noriu, kad visi, kurie pasiliks dabar susirinkime, truputi nusiramintų, ir pasimelstume. Taip, po minutės aš pakviesiu maldos eilę.

280 Aš galvoju, kad pirma aš nusileisiu ir pasimelsiu už šią moterį ant gulto, kad pas mus būtų vietos. Aš noriu, kad niekas nekeltų galvos. Aš noriu, kad dabar visi nuoširdžiai melstųsi.

281 Taigi, sese čia ant neštuvų, močiute, dabar aš kreipiuosi į jus. Aš noriu, kad jūs dabar turėtumėte tikėjimą ir tikėtumėte. Aš noriu, kad jūs tikėtumėte iš visos širdies.

282 Prašau, būkime visi maldoje ir pagarbume. Ir aš paimsiu…sugrįšiu ant pakilos, kada mes pasimelsime už šią moterį, o po to mes leisime žmonėms, kada ją nuves ar kaip ten…pasodins ją nuošalį. Bet pirma aš noriu pasimelsti už ją, kad išspręstume su ja šį klausimą. Dabar pakelsime maldą.

283 Mūsų Dangiškas Tėve, taip, yra didis Gydytojas, yra Balzamas Galade. Ir šiandien ryte čia ant neštuvų guli ir ant suoliukų sėdi čia Tavo tauta, kuri sėdi čia ir kenčia. Mes gyvename tokiame, tamsiame pasaulyje! O amžinasis Dieve, palaimintas iš Tėvo, mes meldžiame, kad Tavo malonė būtų apreikšta šiems žmonėms, ir kad visi jie būtų išgydyti.

284 Tegu jie dabar įeis ten, kur Mana. Tu šiandien atvėrei duris: “Nes kiekvienas norintis ateina”. Stovinti vidury kliūtis buvo sugriauta, ir žydai, pagonys, graikai, vergai ir laisvieji gali įeiti pro tuos pačius vartus,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 39

pro Duris į gardą. Tu esi Durys, ir mes ateiname per Jėzų, Dieve, kad gauti šį palaiminimą – per Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Aš atėjau pasimelsti už ligonius. Prašau, pagydyk juos šiandien, Viešpatie!

285 Mes dėkingi Tau už mūsų brangų brolį Nevillą, už jo šaunų pastoriaus darbą bažnyčioje, už viską, ką jis daro, ir už tai, kad jis stovi savo sargybos poste kaip tikras, teisingas tarnas. Telaimina Dievas jį ir jo žmoną, jo vaikučius. Viešpatie, ir tegu jo sūneliai užaugs ir taps tokiais vyrais, kaip tėtis. Suteik tai, Tėve.

286 O Dieve, būk šalia su mumis dabar. Aš einu patarnauti sergantiems iš visos širdies, ir aš meldžiu, kad Tu būtum su manimi, Tėve. Ir duok man tikėjimo, ir paimk nuo manęs visas abejones. Ir kada artinsis kiekvienas žmogus, tegu mano protas nereaguos į netikėjimą, bet tegu mano širdis skleidžia tikėjimą. Suteik tai, Viešpatie. Ir kada tikėjimas mano širdyje patrauks svarstymus, numes svarstymus, ir pasiliks tikėjimas, tegu visi pasveiks. Dovanok tai, Tėve.

287 Dabar, kol mūsų galvos nulenktos, aš einu pasimelsti už seserį. Visi pasilikite maldoje.

288 [Brolis Branhamas nulipa nuo pakilos ir kalbasi su seserimi ant gulto. Tarpas juostoje–Red.] Ir mes žinome, kad šėtonas visa tai supranta, kad jeigu tiktai pas mus bus reikiamas tikėjimas, tuomet jis bus nugalėtas, ir ši moteris būtinai pasveiks. Todėl mes ateiname Jėzaus Kristaus Vardu, atverk duris, Tėve, ir įves mus į Tavo Šlovės Pasirodymą, kur visas šio pasaulio riaumojimas pasiliks lauke, ir mūsų sesuo taps sveika. Dovanok tai.

O šėtone, ach tu, prieše, virš mūsų sesers kyla tikėjimo malda, ir dabar tu nugalėtas. Tu daugiau nebeturi jokių teisių laikyti ją. O šėtone, tu buvai nugalėtas Golgotoje. Kada Jėzus mirė, iš Jo kūno ištekėjo Kraujas, ir Jo žaizdomis mes buvome išgydyti, ir tu tai žinai. Ir mes skelbiame ant jos Jėzaus Kraują, kad ta gyvybė, kuri joje, priešo gyvenimo užuomazga, kuri padarė jai tokią žalą, ta dvasia, kuri padarė tokią žalą, paliktų šią moterį Jėzaus Vardu.

Tėve Dieve, mes ateiname pas Tave, kad padėkotume Tau už tai, kad Tu tai darai. Mes tikime iš visos širdies: ko mes bepaprašytume Tavo Vardu, tai bus padaryta. Tu pasakei, kad tai bus įvykdyta. Tu pasakei: “Prašykite ko tik norite Tėvo Mano Vardu, ir Aš padarysiu tai”.

Tėve, mes reikalaujame šito iš šėtono, kad jis išeitų ir…per Viešpaties Jėzaus Vardą, ir mūsų sesuo taps sveika, ir dėkojame Tau tiesiog dabar. Tai tavo Žodis. Tu pasakei: “Dės rankas ant ligonių, ir jie pasveiks”.
40 IŠTARTAS ŽODIS

Tai buvo Tavo pažadas tikintiesiems. Dieve, kiek aš žinau, kad savo širdyje, aš tikintysis.

Tu gali siusti nieko nesuprantančią sterblinę žiurkę ir padėti ja ant laiptų, kad ta sterblinė žiurkė, mama pasveiktų ir augintų mažylius. Tuo labiau Tu žinai apie Savo vaiką, apie šią moterį, gulinčią čia. Tuo labiau Tu vedei ją kaip mažylį šiuo keliu, Viešpatie, Tu atnešei ją čia ant šio gulto, kad ji pasveiktų. Ir aš meldžiuosi su visu savo tikėjimu, kad Tu padarytum ją sveika, ir kad ji pakiltų ir eitų namo, ir būtų sveika. Suteik tai, Viešpatie, per Jėzaus Kristaus Vardą. Mes išreiškiame Tai visą girių.

289 [Tarpas juostoje.]…pasimelsti už ją, štai už šią ponią iš krašto. Aš noriu…Aš galvoju, ji rimtoje būklėje, štai čia.

O bangus Dieve, aš meldžiuosi už šį vyriškį, kad Tu išgydytum…

[Tarpas juostoje. Susirinkimas džiaugiasi.] Viešpaties Šlovė čia, kad išgydytu visus, kas nori pasveikti. Imkite savo gultą, eikite atgal namo. Iškart prie išėjimo, kaip nori, broli, eik tiesiai…Prašau, duokite jam vietos, kad jam, išeinant, išnešti gultą. Tiesiog štai šiame praėjime duokite vyrui vietos išnešti neštuvus, išvesti moterį: sulaužytas kulkšnis, sulaužyti šonkauliai ir visa kita, bet Dievas prisilietė prie jos kūno ir padarė ją visiškai sveiką. Štai ji, vaikšto ir šlovina Dievą.

290 Kas nori, kad už jį pasimelstų, prieikite dabar į šią pusę, o mes pasimelsime.

Gerai, broli Nevillai.

Dangiškas Tėve, mes dedame rankas ant mūsų sesers…

291 [Tarpas juostoje–Red.]…paslaptis. Aš paklausiau Jo, kada ši ponia ten gulėjo. Ji man papasakojo, kad ji nukrito, ir kas su kulkšnimi ir šonkauliais, ir visa kita. Aš pasakiau: “Dieve, jeigu Tu patvirtinsi tai man šį rytą, tai aš padarysiu tą patį, ką Tu man liepei daryti, kada aš buvau čia. Tu leisk šiai moteriai atsistoti ir vaikščioti po salę”. Ir iš kart po to, kai už ją pasimeldėme, ji atsistojo. Jie išnešė neštuvus. Ir štai, ši moteris ramiai vaikšto.

292 Viešpats Jėzus čia, mano brangus broli ir sese. Aš negaliu jūsų išgydyti, bet jūs tuoj pamatysite, kaip aš manau, didžiausiais prabudimas iš visų, kurie buvo (tiksliai) šioje šalyje. Aš tiksliai žinau, kad tiesiog dabar kažkas prie durų.

293 Ir taip, kada jūs eisite, ir už jus melsis, tegu visi salėje pasilieka maldoje,
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 41

o mūsų sesuo…gros. Ir mes su broliu Nevillu tarnausime ir dėsime rankas ant sergančių, kurie eis iš šios pusės ir grįš atgal. [Tarpas juostoje–Red.]

294 Pas kai kuriuos žmones susidaro neteisingas įspūdis apie tai, kas yra patepimas. Jūs kada nors susimąstėte apie tai? Kada pats stipriausias patepimas buvo duotas žmogui, ir ką žmogus darė, kada ant jo buvo patepimas? – pats stipriausias patepimas, duotas žmogui, buvo pas Jėzų Kristų. Mes turime Dvasią pagal saiką. O Jis turėjo Jį be saiko. Ir kartą Jis įėjo į šventyklą, paėmė ritinį ir perskaitęs, pasakė: “Dievo Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti maloningųjų Viešpaties metų, gydyti sudužusias širdis, gydyti ligonius, padaryti aklus reginčiais”.

295 Štai, o mes pagalvotume: jeigu ant Jo buvo toks patepimas (o prieš aštuonis šimtus metų iki to buvo išpranašauta, kad jis bus), ir štai Jis buvo su tokiu patepimu – ant Jo buvo pilnas palaiminimas ir Viešpaties patepimas – mums norėtųsi bėgioti po visą pastatą, šaukti ir rėkti.

296 Bet Biblijoje pasakyta: “Jis padėjo ritinį ir atsisėdo, ir brangūs Žodžiai išėjo iš Jo lupų”. Štai ką jis padarė po patepimu. Patepimas – tai ne emocijos. Patepimas – tai kontroliuojanti aukščiausioji valdžia, tiksliai žinoti, kas ir kaip. Suprantate?

297 Tas pats ir čia. Ir taip, gal, jūs šito nepajėgūs suprasti, kada ateinate čia. Gal, jūs nepajėgūs suvokti. Bet aš kviečiu jūsų tikėjimą štai prie ko: ateikite ir tikėkite tuo, ką aš jums pasakiau, ir pamatysite, kas įvyks. Suprantate? Jūs tiesiog…tiesiog tikėkite tuo, kas buvo pasakyta, ir pamatysite, kas atsitiks. Viešpaties patepimas randasi šį rytą šventykloje, tiksliau, bažnyčioje. Amen.

Dabar melsimės toliau.

298 Mūsų Dangiškas Tėve, mes dedame rankas ant mūsų mylimos sesers, kuri prašo išgydymo. [Tarpas juostoje. Brolis Branhamas ir brolis Nevillas toliau deda rankas ant žmonių, praeinančius maldos eilėje–Red.]

…ką gali Dievas.
Jis tau padės, kaip padėjo kitiems.
Tau Jis atleis, jei nuodėmę padarei.
Ką Jis gali padaryti – tai ne paslaptis.

299 Mūsų Dangiškas Tėve, prie altoriaus ateina sesuo. Tą akimirką pajaučiau paraginimą sugiedoti šią giesmę – tai Tu prabilai Jai. Ji klaupiasi ant kelių, ji meldžiasi, kaip Ona šventykloje. Išpildyk jos širdies norą, brangus Dieve. Mes mylime Tave, Tėve, juk Tu atleidi. Duok jai viską, ko ji prašo, atsiklaupusi sudužusi, verkia, žinanti: kad Tu gali padaryti – tai ne paslaptis.
42 IŠTARTAS ŽODIS

Juk Tu – Dievas, ir visos jėgos Danguje ir žemėje atiduotos į Tavo rankas. Todėl nušluostyk tiesiog dabar jos ašaras, nuramink ją Savo ranka su žaizdomis nuo vinių ir pasakyk: “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”. Tegu ji eina su ramybe ir tampa tokia, kokia ji nori šiandien būti. Dovanok tai, Tėve. Nes dėl Jėzaus mes prašome.

300 Jūs mylite Viešpatį? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Koks Jis nuostabus, tiesa? [“Amen”.] Nuostabiai praleidome laiką šiandien ryte šiame bendravime! Jūs pajautėte tik ką Jo Artumą? Tiesiog kažkas aplink tave sako: “Aš su tavimi, nebijok. Valtelės nesiūbuos, tiksliau, ji nenukentės”.

301 Na kaip jūs, močiute? [Sesuo atsako: “Labai gerai”.–Red.] Puiku. Nuostabu. Ši ponia, kuri gulėjo ant neštuvų, sako, kad ji dabar jaučiasi gerai. Argi mes nedėkingi už tai mūsų Viešpačiui Jėzui? [Susirinkimas sako: “Amen”.] Ji sugrįš ir bus su mumis, atsisės bažnyčioje ir džiaugsis ir šlovins Dievą. Tiesa? [“Amen”.]

302 Ir aš tikiu, kad sekantį sekmadienį labai daug žmonių panorės paliudyti apie tai, kas įvyko šiandien. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.]

303 Ir taip, ką mums reikia daryti? – Pasilikti Žodyje, vaikščioti Žodyje, eiti su Juo žingsnis po žingsnio, visada laikytis už Jo amžinos rankos. Su jumis pasilieka amžini Dievo palaiminimai, ir pas jus yra užtikrintumas tame, kad Dievas nepažadės to, ko Jis negali įvykdyti. Suprantate?

304 Abraomas, kada buvo senas, jam buvo nesvarbu, kiek jam metų. Jis žinojo, kad Dievas galingas įvykdyti tai, ką Jis ir pažadėjo. Kaip tai nuostabu, tiesa? Na ką gi, Dievas nemiršta. Dievas nuo amžinybės iki amžinybės.

305 Jūs kada nors susimąstėte, kad kada iš jūsų išeis jūsų dvasia…Jeigu jūs būtumėte dujų kameroje, jeigu jūs būtumėte šulinio dugne, jūros dugne, kur bebūtumėte – kada iš jūsų išeis jūsų dvasia, nei vanduo, nei ugnis, niekas negalės jos sulaikyti – praeis kiaurai pastatą. Ir ji kaip garas, ji kabo ten, ji gyva. Ji negali mirti, ji turi amžiną gyvenimą. Ji negali žūti. O kada jūs mirštate, ir jūs pa-…Artimieji verkia, jie galvoja, kad jūs mirę, bet tai ne taip. Jūs ir toliau gyvi čia aukštai.

306 Senas kūnas supus, bet jis bus paguldytas žemėje. Visi atomai ir kita, ką jūs ankščiau turėjote, suirs ir grįš į kosminę šviesą ir…ir naftą, ir kas ten bebūtų – sugrįš į žemę.

307 Ir kartą ateis didis šių dvasių Karalius, Jėzus, ateis iš Šlovės Savo Kūne. Amen! Ir Jis išlaisvins Dievo jėgą, ir kiekvienas žmogus, kuris Jame, jų kūnai, šie atomai pradės junktis kartu, pradės atsistatyti kosminė šviesa.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 43

Ir vieną akimirką visi žmonės, kurie Kristuje, pasikeis ir vėl taps jaunais, pasirodys žemėje. Tik įsivaizduokite! Niekada nesens, niekada nesirgs, niekada nebus infarktų arba neramumų.

308 O mums ko nerimauti? Mes tiesiog vaikštome Dievo Šviesoje. Argi ne taip? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Koks jis nuostabus, tiesa? [“Amen”.] O-o, tai bent!

309 Pabandykime padainuoti šią seną, gerą giesmę. Ar negalėtumėte mums pagroti “Tikėjimu žvelgiu aš”? Kas iš jūsų ją žino? Ankščiau mes ją visą laiką dainavome.

Žvelgiu tikėjimu į Avinėlį,
Gelbėtoją;
Meldžiu – išgirsk mane, pašalink nuodėmę,
Nuo šiol leisk priklausyt Tau visada.

310 Aš žinau, kad mes užsivėlinome, dabar sudainuokime. Nagi visi kartu:

Tikėjimu žvelgiu aš…

Na, kaip tu sese? O-o, tegu Dievas jus laimina. [Brolis Branhamas kalbasi su sese–Red.]

…Kristų Avinėlį.
Meldžiu – išgirs mane…

[Brolis Nevillas kalbasi su broliu Branhamu.]

…neleisk paklyst man,
Palikt Tave.

311 Jums patinka? O-o, aš…aš taip mėgstu jas, šias senamadiškas giesmes. O jums patinka? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar padainuokime “Prie kryžiaus”. Kas iš jūsų ją žino? Gerai, dabar visi kartu, pradėk: “Prie kryžiaus, Jėzau, su Tavim”.

Prie kryžiaus, Jėzau, su Tavim
Būnu arti.
Malonė čia liejas srove,
Gydydama veltui.

Kristaus Kryžius, Kristaus kryžius,
O-o, šlove mano tapo.
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 44

Pailsėsiu aš nuo darbo
Tik už perkėlos.

Ten, ant kryžiaus, kur Kristus kentėjo,
Kur atleidimo aš prašiau,
Ten Jis mane išteisino Krauju.
O, Jam šlovė!

O, Jam šlovė (tik Jam)!
O, Šlovė tik Jam!
O-o, ten Jis mane išteisino Krauju.
O, Jam šlovė!

312 Dabar, kada giedosime šitą posmelį…“Nuostabus…” Na, šitą, sekantį jo priegiesmį, arba šias sekančias eilutes: “Nuostabus Šaltinis, kur nuodėmė atleista”, – pasisukite ir paspauskite ranką kam nors šalia jūsų. Pasakykite: “Taip gera būti krikščioniu!” – štai taip.

Nuostabus Šaltinis, kur nuodėmė…

[Brolis Branhamas sveikina žmones–Red.]

…gyvena Jis, kaip gera su Juo!
O, Jam šlovė…

Telaimina jus Dievas. Telaimina tave Dievas, broli. [Susirinkimas toliau gieda, tuo tarpu kai brolis Branhamas sveikina žmones.]

Ten, ant kryžiaus, kur Kristus kentėjo,
O-o, kur atleidimo aš prašiau,
Ten Jis…(atsistosime) …mane išteisino Krauju.
O, Jam šlovė! (Jūs mylite Jį?)
O, Jam šlovė.

Paimkite dabar ir paspauskite vienas kitam ranką.

O, Jam šlovė (tik Jam)!
Ten Jis mane išteisino Krauju.
O, Jam šlovė!

313 O-o, argi Jis nenuostabus?! Pažiūrėkite, ką Jis padarė! [Susirinkimas toliau gieda, tuo metu kai brolis Branhamas sveikina žmones.–Red.] O-0, argi Jis nenuostabus?! Jūs žinote, tai tas pats, kas didžiulis kibiras su medumi šaltą rytą. Jis toks tirštas, kad sunku atsitraukti, tiesa?
DĖL KO ŽMONĖS TOKIE NERAMŪS 45

(Telaimina tave Dievas, sese.) Jūs laimingi? Pakelkite rankas ir pasakykite: “Šlovė Viešpačiui!” [Susirinkimas sako: “Šlovė Viešpačiui!”]

314 Pasistengsime sugrįžti čia į tarnavimą šiandien vakare. Visi prisiminkite ir melskitės, ir…Klausykite, ką pasakys brolis Nevillas per radijo laidą apie įvyksiančius tarnavimus sekantį sekmadienį. Ir mes norime, kad visi išgydyti ateitų čia sekantį sekmadienį ir paliudytų Dievo garbei.

315 Mes mylime Viešpatį Jėzų, mes mylime jus, ir me ne deminacija, durys atidarytos dėl visų norinčių – jokios rasė, mokymo arba odos spalvos. Vienintelis įstatymas – meilė, vienintelis vadovėlis – Biblija, vienintelis mokymas – Kristus, ir būtent taip mes stovime ir tokiu būdu gyvename. Ir visi…Pas mus nėra narystės, mes turime bendravimą vienas su kitu, tuo metu kaip Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo mus nuo visokios nuodėmės.

316 Dabar nulenksime minutei galvas, o aš paprašysiu pastorių, kad jis paleistų mus, ir mes pasimatysime sekantį sekmadienį, jeigu leis Viešpats. Gerai, broli Nevillai.









Dėl ko tokie žmonės neramūs
(Vidinė uždanga)
(Why Are People So Tossed About?)

Šį pamokslą brolis Williamas Marrionas Branhamas išsakė Naujųjų Metų sekmadienio rytą, 1956 metais sausio 1, Branhamo maldykloje Džeffersonvilyje, Indianos valstija, JAV. Juosta su numeriu 56-0101 tęsiasi dvi valandas ir dvylika minučių. Naudojant žymiai originalius magnetofono įrašus ir pasiekiant žymiai aiškesnio garso, buvo įdėtos visos pastangos dėl tikslaus perdavimo Žinios žodine forma išspausdintoje formoje. Vertimas be sutrumpinimų ir be pakeitimų padarytas iš anglų kalbos į lietuvių iš magnetafoninės juostos ir pirmąkart išspausdintas 2009 metais.

Šio pamokslo leidyba tapo galima dėka laisvanoriškų tikinčiųjų paaukojimų. Platinama nemokomai.