SANTUOKA IR SKYRYBOS

SANTUOKA IR SKYRYBOS


































Williamas Marrionas Branhamas






SANTUOKA IR SKYRYBOS


Nulenksime trumpam mūsų galvas maldai. Mūsų Maloningasis Tėve, mes dėkojame tau šį rytą už šią privilegiją būti čia, šitoje auditorijoje. Sutinkant ateinančią dieną. Mes nežinome kas mūsų laukia šitą dieną, bet mes žinome, Kas laiko šitą dieną. Taigi, mes meldžiame, kad Jis, Kurio rankose ši diena, ir rytojus, ir visa Amžinybė, palaimintu mus šiandien, kada mes susirinkome Jo Vardu, kad mes geriau žinotume, kaip mums gyventi ir tarnauti Jam. Štai ir visas mūsų noras, Tėve Dieve, žinantis mūsų širdis, žino, kad tai tiesa. Mes pašvenčiame tau ir save, ir šitą būsimą dieną dėl tarnavimo Tau, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

2 Sėskitės. [Brolis Branhamas sako kažkam ant pakylos: “Štai dar vienas”.–Red.]

3 Labas rytas dalyvaujantiems auditorijoje, o taip pat nedalyvaujantiems šitoje auditorijoje, kurie visoje šalyje prisijungę prie ryšio šį rytą. Tai suteikia man didžiulę privilegiją ateiti čia ir kalbėti šį rytą šią gyvybiškai svarbią temą. Kas liečia dalyvaujančius, tai iš tikrųjų truputi nepatogu, nes tiesiai prieš mane yra užuolaida ir man tenka sukiotis dešinėn ir kairėn. Nedalyvaujantiems čia galiu pasakyti, kad iš dešinės nuo manęs yra auditorija, o iš kairės pusės gimnastikos salė; o aš stoviu ant grindų, tarp jų atitraukta užuolaida, atidengianti vaizdą į kairę ir į dešinę nuo manęs. Šį rytą čia perpildyta auditorija, taip pat gimnastikos salė, ir taip pat bažnyčia, bažnyčia Aštuntos ir Peni gatvėse. Ir iš šitų perpildytų vietų persiduoda telefono ryšiais į kitas vietas.

4 Mes turėjome nuostabų laiką Viešpatyje, ir mes su džiaugsmu laukiame šito rytinio tarnavimo. Ir šiandien vakare vyks užbaigiamasis šios keturių dienų kompanijos laikas, mes, žinoma, kviečiame visus, kas gali čia ateiti. Mes tikime, kad Viešpats duos mums šiandien vakare didžiausią kulminaciją, darydamas kažką nepaprastai didingo, kad Jis išgydytų visus sergančius ir padarytų didžius dalykus, kuriuos Jis paprastai daro. Ir mes su didžiu džiaugsmu laukiame šito vakaro. Mes iš visos širdies kviečiame visus ir kiekvieną, bet kokios denominacijos bažnyčias. Netgi, jeigu jūs ne Krikščionys; mes, žinoma, kviečiame ateiti nusidėjėlius, atsisėsti kartu su mumis. Ir mes padarysime ką galime, kad išmokyti juos Viešpaties kelio, kad mes galėtume gyventi.

5 Dabar aš tikiuosi, kad klausytojai nesinervins. Ir aš pavedu save Dievui, kad pats nesinervuočiau, nes aš turėjau labai įtemptą, neramią naktį. Nes aš suvokiu, kad tai ką aš pasakysiu šį rytą bus pateikta man Teismo Dieną, ir aš–aš negalėjau užmigti, ir aš žinau, jeigu aš šito nepasakysiu, tada tai bus pateikta prieš mane teismo Dieną. Tad, labai sunku, šito nepaaiškinsi.

6 Ir dabar, šį rytą, mes kalbėsime šią rimtą temą – Santuoka ir Skyrybos. Aš palikau tai sekmadieniniai mokyklai dėl tos priežasties, kad mes galėtume pakalbėti apie tai neskubant, vietoj to, kad pasakyti apie tai pamokslą. Tai bus mokymas iš Rašto.
IŠTARTAS ŽODIS 2

7 Ir aš–aš noriu pasakyti, jeigu koks nors tarnautojas arba tarnautojai, kurioje nors vietoje, kada ši juosta pateks į jų rankas, jeigu mes įrašysime į kasetę. Aš nežinau, ką padarys su tuo ši bažnyčia. Aš prašau Brolį Fredą susitikti su bažnyčios taryba, pirmiau negu jie išleis šią juostą. Ir žmonėms visoje šalyje, pas kuriuos pajungti magnetofonai, prašau, neplatinti šios juostos iki tol, kol Brolis Sotmanas nepraneš apie tai.

8 Štai, ir jeigu ji bus išleista ir kas nors iš mano brolių tarnautojų, arba bet kuris Krikščionis kur nors, kuris nesutiks su tuo, ką aš pasakysiu apie šitą dalyką, aš–aš tikiuosi, kad jūs Šito nekritikuosite. Jeigu jūs nesuprantate Šito tokiu būdu, kaip aš mokau apie Tai, kagi, jūs turite tam teisę kaip tarnautojas, kaip pastorius. Ir aš su pagarba žiūriu į tai, į ką jūs tikite.

9 Kas liečia tai yra du pagrindiniai mokymai. O jeigu yra dvi ginčytinos nuomonės, tuomet arba viena iš jų turi būti teisinga, arba nė viena iš jų neteisinga. Taigi, šitą rytą mes pamėginsime pažvelgti į Dievo Žodį, kad išsiaiškintume apie tai. Mano manymu, jeigu tai biblijinis klausimas, tai Biblijoje būtinai atsiras į tai atsakymas.

10 Ir dabar prieš mums paimant tai, tiksliau, pradėsime šią temą, prieš man pradedant melstis dėl Žodžio, aš noriu išreikšti kiekvienam iš jūsų, kad aš…ypatingai Krikščionims, aš linkiu…aš–aš noriu, kad šį rytą jūs melstumėtės už mane. Ir visi, kas klauso šį rytą, nebūdami šitoje auditorijoje, melskitės už mane, nes aš noriu būti sąžiningu ir teisingu.

11 Dabar mes suvokiame, pareikšdami tai, kad kažkas, nors kažkuris vienas žmogus laikysis už Šito, tarsi nuo Šito priklauso gyvenimas arba mirtis. Daugelis iš jūsų išeis iš čia tikėdami. Bet daugelis, galbūt nepatikės. Bet aš žinau, mano tarnavime yra žmonės, kurie ateina paklausyti manęs, ir išklausyti ką aš turiu pasakyti; iš, štai jie sėdi čia šį rytą, tarptautiniu mastu, iš daugelio Amerikos valstijų, iš Kanados ir iš už okeano. Ir jūs galite įsivaizduoti sau, kokią patiriu įtampą, kada žinau, kad Amžina paskirtis to žmogaus yra mano rankose, nes jis laikysis už to, ką tu kalbi. Tad Dievas pareikalaus iš manęs už tai, ir aš noriu prieiti prie šito, kiek galiu, nuoširdžiai.

12 Dabar aš–aš paprašysiu mūsų seserų. Ir aš pakeičiau kai kuriuos žodžius, kad aš prieš jas galėčiau tai pasakyti. Štai ten, pas Billį kišenėje, kai kas iš to, ko nederėtų kalbėti prieš mišrią auditoriją. O kai ką aš galbūt pasakysiu, jūs turite suprasti. Priimkite tai kaip nuo–nuo jūsų brolio, kiek aš žinau. Jūs sėdėtumėte kabinėte pas daktarą ir klausytumėte jo, ir jis kalbėtų jums labai atvirai. Čia yra jauni vyrai ir moterys, aš nenoriu, kad jūs įgytumėte neteisingą supratimą. Aš noriu, kad jūs tikėtumėte ir sėdėtumėte ramiai. Atsiminkite, Tiesa turi pasitvirtinti kaip Tiesa.

13 Ir dabar, beabejo, daugelis iš jūsų nesutiks su tuo, kas bus pasakyta, bet aš noriu įrodyti tai jums iš Biblijos. Ir tada, aš galvoju, jeigu jūs būsite pagarbūs ir paklausysite, tuomet jūs turėsite geresnį išmanymą ir supratimą apie tai, ką aš nuolatos mėginau išaiškinti. Aš galvoju, tai paaiškins, aš tikiu, kad duos.

3 SANTUOKA IR SKYRYBOS

14 Dabar, galbūt, užsitęs pusantros valandos, o gal ilgiau. Aš nežinau kiek tai užims laiko.

15 Ir vėlgi , aš noriu pasakyti šį kartą, kad, žinodamas, kad žmonės laikosi už tavo žodžių; savo pastoriaus atžvilgiu. Ir, žinoma, aš buvau pastoriumi.

16 Ir jie laikosi už pastoriaus žodžių, kaip tarp mirties ir gyvenimo. Jie laikosi už kunigo žodžių, tarsi nuo šito priklauso gyvenimas ir mirtis. Ir, žinoma, pastorius tikriausiai daro tiek, kiek žino, jis moko savo žmones tiksliai, kaip jį išmokė seminarijoje; beabejo, kad ir kunigas taip pat, įvairiose religijose, kur yra kunigai. Žinoma, pastorius – iš tikrųjų kunigas; jis patikėtinis. Taigi, jeigu kunigas, visame tame ko jį išmokė seminarijoje ir vienuolynuose, šitas žmogus su visu nuoširdumu pasakoja tiksliai tai, ko jį išmokė.

17 Kagi, bet aš neturiu jokios seminarinės patirties, nei vienuoliškos patirties, nieko prieš šitą neturiu, bet mano gyvenimas labai savotiškas.

18 Aš buvau pašauktas, kada buvau dar visai mažas. Ir be to man buvo duotas matomas ir girdimas ženklas: Ugnies Stulpas krūme, man buvo septyni metai, tai buvo čia, Utike–Paik. Mano tėvas dirbo pas misterį O. G. Uoteną, kuris visai neseniai mirė. Ir jūs skaitėte šią knygą; žinote šią istoriją. Ir nuo to laiko…Vėliau ten upėje Tai pasirodė prieš žmones regimu būdu. Ir dabar Tai nufotografavo, daug kartų, ir kabo Vašingtone Religinių Menų Salėje, Kolumbijos valstija, su autorinėmis teisėmis, kaip vienintelė moksliškai patvirtinta antgamtinės Būtybės nuotrauka; tas pats Ugnies Stulpas, tiksliai tokiam pat pavidale ir tokiu pat būdu, kuris išvedė Izraelį iš Egipto. Aš tikiu, kad Tai – Jėzus kristus Dvasinėje formoje kaip Dievo Sūnus.

19 Nes Jis buvo pavadintas “Žmogaus Sūnumi”, kada Jis atėjo pirmą kartą, dabar Jis pavadintas “Dievo Sūnumi”, Tūkstantmetėje karalystėje Jis bus “Dovydo Sūnumi”. Jis atėjo kaip žmogaus sūnus, pranašas, kaip buvo pasakyta apie Jį; dabar Jis – Dievo Sūnus, antgamtiškame; ateinančioje didžiojoje Tūkstantmetėje karalystėje Jis bus Dovydo Sūnumi, sėdinčiu Dovydo Soste. Kaip žino visi Biblijos skaitytojai, toks yra Dievo duotas Dieviškasis pažadas Dovydui, kad Jis pasodins į jo sostą Savo Sūnų.

20 Ir štai šitame nepaprastame, ypatingame tarnavime mane vadino visaip: nuo “Dievo” iki “šėtono”. Ir tai, tiesiog tai visada tokiu būdu.

21 Štai ką vieną vakarą man pasakė šitas katalikų bažnyčios arkivyskupas kai diskutavome, ir jis pasakė: “Broli Branhamai, Jonas Krikštytojas aiškiai sutapatino save su Raštais, kaip pasakyta pranašo Izaijo”. Jis pasakė: “Tavo tarnavimas aiškiai patvirtintas Bažnyčioje”. Jis pasakė: “Liuteronai yra Biblijoje”. Jis pasakė: “Liuteronai atpažino Liuterį. Veslio pasekėjai pažino Veslį. Bet kaip yra su sekmininkais?” Pasakė: “Jie klaidžioja. Jie nežino kur eiti”.

Ir aš pasakiau: “Pone, aš vertinu tai”.

IŠTARTAS ŽODIS 4

22 Tai buvo tą kartą, Dvasia nusileido ant vienos moters, ji niekada manęs nematė, jo žmona…ir prakalbo, ir patvirtino tą patį.

23 Dabar, kad būti sąžiningu, prieš tai kaip pateikti duotą Žinią šį rytą, aš nežinau. Aš pasakiau jam, aš pasakiau: “Pone, aš negaliu šito pasakyti. Tai labai rimtas pareiškimas. Panašu, kad taip”.

24 Aš žinau vieną, kad kažkas įvyko, visiškai tiksliai. Visi šie dalykai, tai įrodyta moksliškai, ir įrodinėjama visur, visame pasaulyje, tai ne kažkokia legenda. Tai Tiesa. Kas tai? Leiskite man prisipažinti prieš man pradedant kalbėti jums šį rytą, aš nežinau. Aš nedrįsčiau imtis kažkokio veiksmo, kol neišgirdau iš Jo, Kuris kalbėjo man ankščiau ir papasakojo man tuos dalykus.

25 Nepamirškite, mūsų Viešpats Jėzus Kristus neliudijo apie Save kaip Dievo Sūnų. Jis pasakė: “Jūs pasakėte, kad tai Aš; tam tikslui Aš ir gimiau”, – ir taip toliau, bet Jis Pats apie Save šitaip neliudijo.

26 Taigi, Ugnies Stulpas, kuris vedė Izraelio vaikus, – tai buvo Viešpats Jėzus Kristus Dvasiniame pavidale (jūs tikite tuo?) Logos, išėjęs iš Dievo. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

27 Ir dar, kada Jis buvo žemėje, Jis pasakė: “Aš išėjau iš Dievo, ir Aš grįžtu pas Dievą”. Mes visi žinome tai.

28 Ir po Jo mirties, palaidojimo ir prisikėlimo. Saulius Tarsietis keliavo į Damaską, kad persekiotų Krikščionis, nes jie mokė kitaip, negu jie buvo išmokyti. Ir jis buvo didžiu kariu prie Gamalielio, buvo vienu iš įžymiausiųjų tų dienų mokytoju, jų vienuolyne; ir didis vyras, ir atsakingas asmuo bažnyčioje. Ir įvyko štai kas: vidurdieni didi Šviesa, vėl Ugnies Stulpas, įveikė jį ir jis pargriuvo. Ir Balsas pasakė: “Sauliau, Sauliau, kodėl tu Mane persekioji?”

29 Dabar, jeigu pastebėsite, kada Paulius, Saulius atsistojo, jis pasakė: “Viešpatie, Kas Tu?” Štai, tas žmogus, būdamas žydu, jis aišku niekada nieko nepavadintų “Viešpačiu”, jeigu tai nesimbolizuotų Dievo. Taigi, Tai buvo tas pats Ugnies Stulpas.

30 Kaip Jėzus pasakė: “Aš grįžtu pas Dievą. Aš išėjau iš Dievo, ir aš grįžtu pas Dievą”.

31 Tada Jis vėl buvo Ugnis Stulpo pavidale; Jis pasakė: “Aš Jėzus, Kurį tu persekioji; sunku tau spyriotis prieš akstiną”.

32 Ir mes žinome, kad kai apaštalas Petras, kuriam buvo duoti raktai statyti Bažnyčią, mes žinome, kad jis buvo kalėjime, ir tas pats Ugnies Stulpas praėjo pro grotas, atidarė kalėjimo duris ir paslaptingu būdu išvedė Petrą, net nepatrukdęs sargybinių. Dėl manęs, Tai – Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius Tas Pats.

5 SANTUOKA IR SKYRYBOS

33 Ir toliau jūs sužinote ką nors pagal prigimtį. Kas nors sužinoma iš jo prigimties, kokį atneša vaisių. Ir aš prašau jus stebėti, kokį Tai atneša vaisių, šita Šviesa, kuris yra Dievas, nes Tai visada nurodo į Dievo Žodį, ir įrodo Dievo Žodį, pamokslauja Dievo Žodį, ir Dievas akivaizdžiu būdu įrodo šį Žodį prieš jus. Kažkas turi stovėti už Šito.

34 Žmonės pavadino mane pranašu. Aš savęs nevadinu jokiu pranašu, nes aš nedrįsčiau tai pasakyti, bet aš turiu…Klausykite, aš galiu pasakyti, kad Viešpats duodavo man numatyti, kalbėti tai, kas įvyko, kas įvyks, kas vyksta, ir nė karto nebuvo klaidos, dešimt tūkstančių kartų. Jis sakydavo kas įvyks, ir viskas įvykdavo. Mes visi tai žinome. Jeigu tarp dalyvaujančiųjų šį rytą čia arba kur nors yra žmogus, kuris gali pasakyti nors vieną atvejį, kada tai neišsipildė, tegu drąsiai atsistoja ir pasako tai. Bet visi, kas žino, kad iš tūkstančio atvejų kiekvieną kartą tai buvo visiškai teisingai, pasakykite “amen”. [Susirinkimas: “Amen!”–Red.] Matote? Ir taip buvo tokiu būdu visame pasaulyje.

35 Kažkas turi įvykti. Dievas niekada nedaro tokių dalykų, jeigu už šito nestovi koks nors tikslas.

36 Aš štai čia pagalvojau. Aš pasižymėjau tai savo užrašuose. Štai, šį ryta mano baltinių rankovėse yra kulonai…Ir daugelis iš jūsų girdėjo apie tą kino žvaigždę, apie Džeiną Rasselą, o jo motina – sekmininkė; o Denis Genris – jos pusbrolis, jos motinos sesers sūnus. Jis buvo baptistu. Du metus atgal jis dalyvavo susirinkime, “Veiklių Žmonių” susirinkime Los Andžele, Kalifornijoje.

37 O aš tada tik ką ištariau tą svarbų, stiprų, galingą teiginį, kad netgi vienas prižiūrėtojas, vienas vyriausių prižiūrėtojų iš Dievo Asamblėjos, nulipo nuo balkono, kur jis sėdėjo, ant pakilos, ir jis pasakė: “Aš netikiu, kad Brolis Branhamas galėjo taip pasakyti”.

38 Aš pasakiau: “Aš privalau tai pasakyti, pone. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS”. Tada tai buvo apie šio laikotarpio bažnyčią.

39 Ir kažkur tuo laiku, šitas jaunas žmogus, verslininkas…Jo brolis užsiiminėja…jis ten fotografavo tą rytą dėl televizijos, jo kitas brolis – Kalifornijoje kelių inspektorius. Ir Deni Genris pasibaigus susirinkimui išėjo į priekį, užlipo ant pakilos, štai taip, kur dar tebesėdėjo visi vyrai, nusileido žemyn ir apkabino mane. Ir jis pasakė šiuos žodžius: “Broli Branhamai, aš tikiuosi, tai nenuskambės šventvagiškai, bet”, – pasakė jis, – “tai galėtų būti Apreiškimo Knygos 23 skyriumi”. O Apreiškimo Knygoje tiktai dvidešimt du skyriai. Jis pasakė: “Aš tikiuosi, tai neskamba šventvagiškai”. Tiktai suspėjo tai pasakyti…Štai, šitas vaikinas buvo baptistu ir nieko nežinojo apie antgamtiškumą. Apkabinęs mane rankomis, jis pradėjo kalbėti svetima kalba.

40 Ir kada jis pabaigė kalbėti svetima kalba, kažkokia stambi, tamsiaplaukė moteris, kuri sėdėjo priešais mane, atsistojo ir pasakė: “Čia nereikia išaiškinimo”.
SANTUOKA IR SKYRYBOS 6

Ji pasakė: “Aš iš Šrifporto, Luizianoje; arba iš Baton–Ružo, Luizianoje”. Pasakė: “Tai gryna prancūzų kalba”.

41 Viktoras le Diukas, prancūzas, taip pat buvo ten, jis pasakė: “Aš prancūzas, žinoma, tai buvo pasakyta gryna prancūzų kalba”.

42 Aš pasakiau: “Luktelėkite minutę. Pirmiau negu jūs ką nors pasakysite, jūs užrašykite, ką jis pasakė, ir jūs užrašykite, ką jis pasakė. Užrašyk, ką tu kalbi, ir pažiūrėsime jūsų užrašus”. Ir štai viena užrašė ir kitas užrašė, ir netgi atitiko skyrybos ženklai.

43 Ir tuo laiku, kada jie atnešė užrašus, kažkur iš galo išėjo malonios išvaizdos šviesiaplaukis jaunas žmogus. Ten, kur jis buvo, nebuvo vietos kur atsisėsti; jis stovėjo ten gale. Jis išėjo į priekį, pasakė: “Vieną minutę, aš irgi noriu padėti raštelį”. Jis pasakė: “Aš – vertėjas iš prancūzų kalbos iš SNO, iš Suvienytųjų Nacijų Organizacijos”. Jis pasakė: “Noriu palikti savo užrašą”.

44 Ir štai visi trys užrašai visiškai vienodi, prancūziškai. Štai taip tai skamba. Tai iš originalaus užrašo, padaryto užrašo. Tai paties Denio užrašas, iš jo kišenės. Žinoma, jis pabuvojo ir pas “Krikščionių Verslininkus”, ir taip toliau.

Kadangi tu pasirinkai siaurą kelią, sunkų kelią; tu eini, paties pasirinkimu.

Tu priėmei teisingą ir tikslų sprendimą, ir tai Mano Kelias.

Dėka šio svarbaus apsisprendimo, didesnė Dangaus dalis laukia tave.

Kokį garbingą sprendimą tu priėmei!

Tai atneš ir įvykdys didžią pergalę Dieviškoje meilėje.

45 Štai, šitas žmogus čia pasirašė savo vardą. “Aukščiau išdėstytas Deni Genrio pranašystės vertimas apie Brolį Branhamą pateiktas trimis liudininkais kafiterijoje Los Andžele, Kalifornija”.

46 Taigi, šitas jaunas žmogus, išsakęs šią pranašystę, nesuprasdamas ką jis kalbėjo, maždaug mėnesį atgal buvo Jeruzalėje. Jis turėjo galimybę nueiti ir–ir pagulėti tame kape, kur po mirties Jėzų paguldė. Ir jis papasakojo, kad ten gulėdamas jis prisiminė mane ir jis pradėjo verkti. Pasakė: “Kaip visgi sunku Broliui Branhamui pasipriešinti šitam pasauliui ir visam tam, ir visoms bažnyčioms!”

47 Kaip tai–tai vieną kartą pasakė apie vieną, Billi Greimo atžvilgiu, pasakė: “Mes matome Billi Greimą, nes visos bažnyčios vienširdžiai už jį. Mes matome Oralą Robertsoną, sekmininkus. Bet kaipgi mes galime turėti kažką, kada Tai prieštarauja tam, ko išmokyti žmonės?” Tai Dievas.

7 SANTUOKA IR SKYRYBOS

48 Ir Dennis turi pomėgį, jis apdirbinėja akmenėlius. Jis nuėjo ten, kur buvo pastatytas Kryžius, kaip pasakė, ant to akmens stovėjo Kryžius. Nieko aplinkui nebuvo, tad jis atskėlė gabalėlį nuo to akmens ir įsidėjo į kišenę kaip suvenyrą, sugrįžo namo ir padarė man iš jo pora kulonų. Ir, tai keista, kada jis padarė juos, jie atrodė tarsi su kraujo dėmelėmis. Ir tiesiai per kiekvieną iš jų, išilgai, ėjo plona gyslelė tiesiai per juos, per abu. Tai galbūt tiesiog…Matote, kas nors kitas, galbūt ir nepastebėtų šito, bet dėl manęs tai komplimentas tam, kuo aš tikiu. Aš galvoju, kad viskas turi savo reikšmę.

49 Ir dabar, šį kart, Viešpats kažką turi. Jeigu tai ne tas, apie ką Jis pranašavo Malachijo 4 ir taip pat Luko 17, ir kitos Rašto vietos, kurios turi išsipildyti paskutinėse dienose, tai aš apibendrindamas pasakysiu, kad tai padėtas fundamentas tam vyrui, kada jis ateis. Taigi, aš labai dėkingas, kad Visagalis Dievas, jeigu tai bus tokiu būdu, leido man kažką nedaug padaryti esant nemokytu, išreikšti mano dėkingumą už Jo meilę man, mano meilę Jam ir mūsų meilę žmonėms.

50 Tokiu būdu, aš su nuoširdumu prieinu prie šitos Santuokos ir Skyrybų temos. Tebūna maloningas Dievas visiems mums.

51 Ir dabar klausykite atidžiai. Ir, seserys, nesikelkite ir neišeikite; pasėdėkite truputi ramiai. Broliai, padarykite tą patį. Neišjunkite ten savo aparatų, per kuriuos perduodama laidą. Nedarykite šito. Tiesiog pasėdėkite ramiai kelėta minučių, kol nepasibaigs. Klausykite atidžiai. Jeigu jūs nesutinkate, tai pasižymėkite Rašto vietas, kurias aš naudoju, ir tuomet ištirkite jas su malda, pirm negu padarysite savo sprendimą.

Dieve, padėk mums išnagrinėti šitą temą.

52 Dabar, tai tikriausiai truputi užsitęs. Aš nenoriu, kad jūs skubėtumėte. Neskubėkime nė vienas, bet ištirsime Dievo Žodį tiksliai ir nuodugniai, kiek mes žinome, kaip Jį nagrinėti.

53 Pradėkime nuo Švento Mato 19 skyriaus. Pradedant, aš galvoju, nuo 8 eilutės 19 skyriaus, noriu pradėti. Galėčiau pradėti ir nuo 1 eilutės ir skaityti iki 8 eilutės, 19 skyriaus.

54 Dabar įsidėmėkite, tai, ką aš kalbu, turi būti iš Dievo Žodžio. Tai negali būti mano asmenine nuomone, nes mano nuomonė lygu nuomonei bet kurio kito. Bet tai turi būti nepertraukiamai su Dievo Žodžiu. Įsidėmėkite, pas Dievą viskas nuosekliai. Jis nesikeičia. Jis vakar, šiandien ir per amžius Tas Pats. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Jis Tas Pats.

55 Dabar aš perskaitysiu iš 19 skyriaus.

Baigęs tai kalbėti, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį,
anapus Jordano.
IŠTARTAS ŽODIS 8

Paskui Jį sekė didelės minios žmonių, ir Jis ten juos išgydė.

Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį,…

56 Čia aš sustosiu, kad jūs pastebėtumėte, kas buvo tie, kurie gundė Jį.

…klausė: “Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo
žmoną?”

Jis atsakė: “Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių ‘sukūrė juos, vyrą
ir moterį’,…

Ir pasakė: ‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir susijungs su savo
žmona, ir du taps vienu kūnu’.

Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė,
žmogus teneperskiria”.

Tada jie paklausė Jo: “O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą,
atleidžiant žmoną?”

Jis atsakė: “Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies
kietumo, bet pradžioje taip nebuvo.

Tepadeda mums Dievas.

57 Tai Raštas, šį klausimą pateikė Jėzui pačioje Jo tarnavimo pradžioje. Ir jį pateikė Mozei pačioje jo tarnavimo pradžioje. Tai pirmas klausimas tikinčiųjų širdyse. Nusidėjėlio tai nejaudina. Bet tai dėl tikinčiųjų, nes tikintysis stengiasi padaryti viską, kiek jis žino, kaip gyventi teisingai prieš Dievą. Todėl, kaip tiktai iškyla klausimas apie religiją, tai iš karto iškyla klausimas apie Santuoką ir Skyrybas, (kodėl?) nes tai pirmosios nuodėmės priežastis. Štai kur prasidėjo nuodėmė. Ir dėl šitos priežasties jis kiekvieną kart iškeliamas svarstymui, nes tai pati nuodėmės pradžia.

58 Dabar aš noriu skirti laiko ir visa tai paaiškinti, bet aš su džiaugsmu atsakysiu ir į jūsų laišką, ir viską ką galėsiu. Ir mes čia turime apie tai parašytas knygas, ir daug klausimų, ir netgi iškarpos iš laikraščių ir visa kita, kad įrodytume tai, mes žinome, kad tai buvo Ieva.

59 Aš žinau, kad dabar jūsų klausimas: “Ieva pasakė: ‚Įsigijau žmogų Viešpaties pagalba‘.” Visiškai teisingai.

60 Jūs galite paimti pačią nedoriausią moterį mieste, patį blogiausią vyrą; ir jeigu jiems gims kūdikis, tai jis bus nuo Viešpaties, nes Dievas nustatė dėsnius. Ir pagal šituos dėsnius, panašiai kaip saulės užtekėjimas: pasodinkite piktžolę geroje dirvoje, ji išaugs. Ir ji turi augti, nes tai Dievo dėsnis. Kada sėkla pasodinta, ji turi augti.
9 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Niekas negali išauginti gyvybės, tiktai Dievas, nes tai veikia pagal Jo dėsnius. Todėl, kad Ievos įsčiose buvo pasodinta bloga sėkla, ji turėjo išaugti, nes tai Dievo dauginimosi dėsnis. Ir tai suveikė, negalėjo būti nieko kito, ir turėjo ateiti nuo Dievo.

61 Dėl šitos priežasties žmonės kartais sako: “Kūdikiai, kurie gimė tėvams ne krikščionims, pražus”.

62 Jėzaus Kristaus Kraujas – kad išpirktų kūdikį, ir nesvarbu, kaip jis gimė ir kokiu blogu jis gimė. Jis – Dievo Avinėlis, kuris paima šito pasaulio nuodėmes. Mažas vaikas negali atgailauti, nes jam nėra už ką atgailauti, būtent šito pasaulio nuodėmę panaikino Kristaus Kraujas. Kūdikiai eina į Dangų.

63 Tai pati pirmoji nuodėmė, ir todėl iškyla klausimas. Kada nuo Dievo ateina koks nors didis apsireiškimas, tai vienas iš pirmų: “Kaip su Vedybomis ir Skyrybomis?” Ir iki šiol žmones vis dar jaudina šitas klausimas. Kaip tai buvo Jėzaus laikais, kaip tai buvo Mozės laikais, tai visada buvo, ir iki šios dienos žmones jaudina klausimas, nes žmonės nori sužinoti, kur Tiesa.

64 Bet kur klausimas, ten turi būti ir atsakymas. O tai klausimas, o kaip aš ankščiau sakiau, šitoje savaitėje, turi būti tikslus atsakymas. O jeigu mes gauname į ką nors atsakymą, bet jis–jis neteisingas, tada mes žinome, kad tai neteisinga. Bet jis yra, ir jūs klausinėjate iki tol, kol į klausimą neatsakyta teisingai, jeigu jūs norite žinoti Tiesą. Ir kadangi tai biblijinis klausimas, tai turi būti biblijinis atsakymas.

65 Panašiai kaip aš kalbėjau, jeigu šį rytą aš noriu vykti į rytus; ir kiek aš žinau, aš turiu surasti kažką konkretaus lauke, ir jeigu tai tiesiai į rytus – aš vykstu į rytus. Kas nors pasakys: “Broli Branhamai, ten rytai”. Potencialiai ten rytai, bet tai šiaurės rytai. Aš galiu praeiti šalia tikslo, kurio ieškau; man reikia sugrįžti, sužinojęs, kad tai buvo neteisingai. Paskui kas nors pasakys: “Broli Branhamai, eik šituo keliu, į dešinę”. Taip, potencialiai čia irgi rytai, bet tai pietryčiai. Aš pamesčiau tą tikslą, kurio ieškojau, nes nuėjau už teisingo ir tiesaus kelio ribų.

66 Dabar, jeigu taip, tai mes turime dviejų mokyklų požiūrį į Santuoką ir Skyrybas. Taigi, vieni sako, kad “vyras gali vesti tiktai vieną kartą, kol gyva jo žmona”. Ir tai vienas iš klausimų, bet jūs sekdami tuo, atsidursite už borto. Paskui kitas sako: “Ach, jeigu žmona arba vyras, kažkuris iš jų, paleistuvavo, tai galima su ja arba su juo išsiskirti ir vėl iš naujo susituokti”. Ir su šituo jūs atsidursite už borto.

67 Taigi, matote, ne į pietryčius ir ne į šiaurės rytus; mums reikia tiesiai į rytus. Eisite šituo keliu – išeisite iš Rašto, eisite tuo keliu – išeisite iš Rašto. Mes norime žinoti, kur Raštas sueina su Raštu, ir žinoti apie tai Tiesą. Visi eina skirtingais keliais ir neduoda tikslaus atsakymo, bet atsakymas visgi turi būti.

68 Tai panašu tam, kas šiandien – yra dviejų didelių mokyklų mokymai bažnyčioje; vienas iš jų – tai kalvinizmas, kitas – tai arm-…arminizmas. Viena iš jų – tai įstatymininkai, kita – tai malonė. Ir štai sužinojome, kad žmonės, kurie tiki į malonę,
IŠTARTAS ŽODIS 10

kalvinistai, jie sako: “Palaimintas Dievas, nieko baisaus, kad aš rukau. Man gerti nekenkia. Aš galiu tai daryti, Amžinybė man garantuota”. Po to žiūrime į kitą pusę, kurie laikosi įstatymo, sako: “Ech, aš norėčiau jį išbarti, aš norėčiau jam pasakyti pora šiltų žodžių, bet aš – krikščionis, aš turiu išlaikyti ramybę”. Matote, jūs randatės kryžkelėje, ir abu jie neteisingi. Taip, tai nelengva kalbėti, bet tai tiesa.

69 Mes esame dvejų kelių kryžkelėje; vienas veda į viena pusę, kitas – į kitą. Dabar pažiūrėkime, kurgi Tiesa.

70 Dabar paklausykite ir pamatysite, ar protingai tai skamba. Pavyzdžiui, jeigu aš ruošiuosi išvykti į užsienį. Ir aš surenku savo šeimą. Pasišaukiu savo žmoną ir sakau: “Mes…Aš vykstu į užsienį, brangioji”. Štai įstatymiška pusė – “Taigi, mano žmonele, aš duodu tau įsakymą! Jeigu tu, kada aš išvyksiu, pradėsi flirtuoti su kokiu nors vyru, tai sugrįžęs, aš su tavimi išsiskirsiu. Ir aš nenoriu, kad tu mirksėtum, nenoriu, kad flirtuotum! Tau aišku? Aš – tavo vyras! Jeigu tai padarysi, tai sugrįžęs aš paliksiu tave”.

71 Paskui ji ištiesia ranką, ima mane už kaklaraiščio ir sako: “Mano mielasis, aš noriu kai ką tau pasakyti, žinok, jeigu tu pamirksėsi kokiai nors moteriai arba eisi su kokia nors moterimi pasivaikštinėti, arba sugulsi su kokia nors moterimi, – kai tik sugrįši, aš su tavimi išsiskirsiu”. Štai, tai būtų laiminga šeima? Tai įstatymininkai. Visiškai teisingai.

72 Dabar paimsime kitą pusę, jeigu aš išvyksiu į užsienį ir blogai pasielgsiu…Imsiu ir pasakysiu: “Aš pasilinksminsiu su šita moterimi. A–a, su mano žmona viskas gerai, jai vistiek”. Mano žmona pasakys: “Aš pasivaikščiosiu su šituo vyru. Su Billu viskas gerai, jam tai nesvarbu”. Jeigu man nesvarbu, tada su manimi kažkas netvarkoj; aš nemyliu taip kaip reikia šią moterį. Ir jeigu jai tas pats, tai tada su ja kažkas netvarkoj. Ji – mano žmona; aš nenoriu, kad kitas vyras kvailiotų su ja. Ji – mano žmona.

73 Dabar, koks teisingas požiūris, ir pas tuos, ir pas kitus yra kažkokia tiesa, bet ne tiksli Tiesa.

74 Taigi, kada aš išvykstu į užsienį, kad pasielgčiau tinkamai, aš surenku savo šeimą, ir mes kartu meldžiamės. Ir aš atiduodu juos Dievui, ir jie mane paveda Dievui. Ir kada tai padarome, vykstame į užsienį, aš vykstu į užsienį. Štai, aš žinau, kad ji myli mane; aš ja pasitikiu. Ir aš myliu ją; ji pasitiki manimi. Ir iki tol, kol aš ją taip myliu, jai nėra ko baimintis, tarsi aš vaikštinėčiau su kokia nors moterimi. Iki tol, kol ji mane ištikimai myli, man netgi tokia mintis neateina į galvą, kad ji eis su kokiu nors vyru, nes ji – mano žmona, ir aš ja tikiu.

75 Aš galvoju, jeigu aš iš tikrųjų padaryčiau ką nors neteisingai, suklysčiau, nuėjęs kur nors su kokia nors moterimi, tai sugrįžęs prisipažinčiau jai, pasakyčiau: “Meda, aš nenorėjau šito. Tiesiog pakliuvau į spąstus; ta moteris tiesiog pribėgo prie manęs ir–ir sugriebė mane už rankos, ir pradėjo tai ir tai”, aš galvoju ji suprastų. Aš galvoju, ji atleistų man už tai. Bet aš nė už ką nepadaryčiau šito, nes aš myliu ją.
11 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Nors ji ir atleistų man, aš šito nepadaryčiau. Aš nė už ką jos neįskaudinčiau. Nors, aš žinau, kad ji atleistų man už tai, aš nenoriu jos įskaudinti.

76 Ir tokiu būdu su Dievu. Jeigu aš…jeigu esant meilei fileo, tai žmogiška meilė, prisirišimas, tai vyras jaučia savo žmonai; tai kaip su meile agape, graikiškas žodis reiškia “Dievo meilė”, kaip tai privers mane pasielgti Jėzaus Kristaus atžvilgiu? Aš, kol aš pats noriu eiti tai daryti – tai yra mano širdyje: eiti ir daryti! Arba…pasakysiu taip, kol mano širdyje yra noras tai daryti – aš einu ir darau. Įstatymiškumas man neleidžia tai daryti, kadangi aš žinau, kad būsiu nubaustas už tai. Bet pati Tiesa tame – kada Dievo meilė pripildo jūsų širdį ir jūs norite daryti Tai. Štai kur visa Tiesa. Yra dvi mokyklos. Ne įstatymiškumas arba kita, arba kalvinizmas, jos dvi.

77 Taigi, šiandien mes taip pat matome, kad yra daug įvairių konfesijų. Yra katalikų bažnyčia, protestantų bažnyčia. Kiekviena iš jų sako, kad jie yra tas Kelias, štai: “Pas mus yra Kelias, mes – Tiesa”. Yra metodistai, sako: “Pas mus yra Tiesa”. Baptistai sako: “Pas mus yra Tiesa”.

78 Kagi, kas liečia mane – tai ne taip, kol jie kalba tokiu būdu, nes Jėzus pasakė: “Aš esu Tiesa”. Matote?

79 Todėl, kaip buvo mano vakarykščiame pamoksle, kad Jis – ta vieta, kur Dievas patalpino Savo Vardą, vienintelė garbinimo vieta. Dėl to, kad tu – protestantas, tu netampi Krikščioniu. Dėl to, kad tu – katalikas, tu netampi Krikščioniu. Tu nebusi Krikščioniu dėl to, kad – metodistas, baptistas arba sekmininkas. Tu – Krikščionis, nes buvai pakrikštytas į Jėzų Kristų, Šventąja Dvasia, o ne vandeniu. “Yra vienas Tikėjimas; vienas Viešpats; vienas krikštas”. Tai yra krikštas Šventąja Dvasia. Vandens krikštas įveda tave į bendravimą. Krikštas Šventąja Dvasia įveda tave į Kristų. Štai kur Tiesa.

80 Ir mes turime kai kurias mintis kas liečia Santuoką ir Skyrybas. Štai, mūsų Viešpats apreiškė mums šiose paskutinėse dienose paslaptį už Septynių Antspaudų iš Savo Žodžio. Dabar, daugumai iš jūsų, galbūt tai kinietiškas raštas, bet mano bažnyčia supranta. Dėka ko? Jūs girdėjote apie šituos regėjimus ir apie tai, kas įvyko. Ir šitas klausimas – biblijinis. Ir mes pakviesti čia, kad tikėtume, kad turi būti teisingas atsakymas į visą paslėptą paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo pasaulio sutvėrimo. Ir Biblijos pranašystėje pasakyta, kad šiuo laiku šios paslaptys bus atskleistos. Apreiškimas 10: “Septintojo angelo trimitavimo dienomis, Laodikėjos angelo, bus baigta Dievo paslaptis”. Ir tai paskutinioji, Laodikėjos, epocha.

81 Pažvelkite į visą šį prabudimą, kuris vyksta penkiolika arba daugiau metų, ir iš šito nesusidarė nė viena denominacija. Pas Liuterį buvo prabudimas, gavosi denominacija; Veslis, ten išėjo denominacija; Aleksandras Kambellis, ten gavosi denominacija; visi kiti didžiuliai…Džonas Smitas ir taip toliau, – denominacijos, Mudi, visą laiką. Bet čia buvo…Paprastai prabudimas tęsiasi apie tris metus. Bet tai tęsiasi jau daugiau penkiolika metų, ir iš šito nesusidarė nė viena denominacija, nes tai Sėklos laikas. Jau nebe minkštimas; minkštimas baigiasi, ir tai jau Sėkla.
IŠTARTAS ŽODIS 12

82 Dievas pasiruošęs, jeigu Jis dabar šito nedaro, tai Jis pašauks Bažnyčią prie tobulumo Savo Žodžiu, Jėzus Kristus. Pastebėkite, kažkur turi būti atsakymas, būtent Tai, Dievo paslaptis už septinių antspaudų, Septyni Antspaudai.

83 Kas iš jūsų tai supranta, pakelkite ranką. Pažiūrėkime. Aš galvoju, kad dauguma iš jų – tai iš vietinės mūsų kongregacijos, klausykite. Jeigu ne, tai šios knygos, apie šį dalyką, jau gertai bus išleistos. Mes dabar turime kai kurias apie Tai knygas.

84 Ir mūsų ištraukoje Jėzus kviečia mus sugrįžti į pradžią, kad gautume teisingą iš Rašto atsakymą.

85 Dabar, kada Jis su tuo susidūrė, tai prieš akis iškilo du dalykai. Kunigai paklausė Jo: “Ar gali vyras dėl kokios nors priežasties išsiskirti su žmona ir vesti kitą?”

O Jėzus pasakė: “Pradžioje taip nebuvo”.

Tada jie pasakė: “Mozė leido mums rašyti atsiskyrimo raštą ir išsiskirti su ja pagal norą”.

86 Jis pasakė: “Mozė padarė tai dėl, – truputį atleidžia virvę, – dėl jūsų kietaširdiškumo; bet pradžioje nebuvo taip”. Klausimas!

87 Šiandien panašus klausimas apie taiką žemėje: “Ji įsiviešpataus politikų dėka, šalių sąjunga, susivienijimu?” Aš pasakysiu jums: ne. Tai niekada nepavyko ir nepavyks. Bet visgi yra atsakymas į tokį klausimą “Ar įsiviešpataus žemėje taika?” Taip, kada žemė išsilaisvins iš nuodėmės, tada įsiviešpataus taika. Bet iki to laiko nebus jokios taikos; “nes sukils tauta prieš tautą, ir karalystė prieš karalystę”. Dievas davė mums priemonę nuo nuodėmės. Dabar klausykite atidžiai. Dievas davė priemonę išlaisvinimui nuo nuodėmės šitoje žemėje, bet šios planetos žmonės nepriima Dievo priemonės.

88 Dievas davė mums priemonę, ir kokiu būdu vesti žmonas ir gyventi su jomis, bet žmonės nepriima Dievo priemonės, nepriima Jo Žodžio apie tai. Tai pasakė Jėzus. Ir tai primena mums apie Jo Žodžius, žinant, ką Jis pasakė: “Dangus ir žemė praeis, bet Mano Žodžiai nepraeis”.

89 Šitas klausimas, teisingas atsakymas, į kurį Jėzus nori mus nukreipti, tai žiūrėti į pradžią. Tuomet, tai bus Pradžios Knyga, nes žodis Pradžia – tai sėklos sėjos skyrius į kiekvieną klausimą Biblijoje. Ir jums visada teks žiūrėti į sėklą, norint pamatyti, kokios rūšies sėkla dirvoje, kad išsiaiškintume, koks bus jūsų derlius. Taigi, kokios rūšies pasėta sėkla? Kadangi Pradžios Knyga – sėklos sėjos skyrius, mes kreipsimės į Pradžios Knygą. Jėzus nukreipia mus į tą Raštą: “Pradžioje”. Dabar, įsiminkite, štai kada prasidėjo laikas. Iki tol buvo Amžinybė. Štai, mums tada buvo iškilęs klausimas, pastebėkite, jeigu mes kreipsimės į pradžią.

90 Nepraleiskite šito! Štai kodėl aš noriu kalbėti lėtai, dėl tų žmonių,
13 SANTUOKA IR SKYRYBOS

kurie ryšyje, ir kad juostoje būtų aiškiai pasakyta.

91 Jeigu Jėzus pasakė: “Kreiptis į pradžią”, – tuomet žemėje buvo tik po vieną porą. Buvo vienas Adomas, viena Ieva, jie buvo sujungti tiktai Dievu. Vienas arklys, viena kumelė; papūga-patinėlis ir viena patelė. “Pradžioje”, – kur Jis pasakė mums kreiptis, visi buvo tiktai poromis. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Toliau, mes sužinome, kad “pradžioje” viskas vyko tvarkingai ir harmonijoje su Dievu, be jokių nukrypimų.

92 Danguje iki šiol viskas tvarkoje; visos žvaigždės, galaktikos, saulės sistema, viskas visiškoje tvarkoje. Vieną iš jų pajudinsi – suardys visą programą.

93 Dabar paklausykite. Matote? Vienas įsikišimas sugandintų visą programą! Taigi, kada žmogiškos būtybės buvo nepertraukiamame ryšyje su Dievu, vienas vyras ir viena moteris, ši moteris nusidėjo, dėl ko visa žemiška programa buvo atskirta nuo Dievo. Todėl vienas žodis pridėtas prie šitos Knygos, arba vienas Žodis atimtas iš Jos, – tai atskiria Krikščionį nuo Dievo, atskiria bažnyčią nuo vieningumo su Dievu, atskiria nuo Dievo atskirą šeimą. Bet kuris tikintysis gali būti atskirtas, jeigu nepriims kiekvieno Dievo Žodžio.

94 Būtent moteris tada išardė šeimą. Tai ne Cherubas sukėlė sumaištį žemėje. Tai ne Adomas išardė šeimą. Ir ne kažkas kitas sugadino šeimą ir išardė santykių vientisumą, bet būtent moteris, Ieva. Ir tai buvo sugadinta čia, “pradžioje”, apie ką pasakė Jėzus. Jėzus pasakė: “Pradžioje Dievas sukūrė vieną vyrišką būtybę, vieną moterišką, kiekvienos rūšies”. Ir štai kada ši moteris…ne arklys, ne šuo; bet moteris, ji pažeidė pilną Dievo proceso vientisumą žemėje, ir viską pavertė mirtimi. Moteris, ne vyriškis, ji pažeidė įstatymą. Ji pažeidė įstatymą, nes (kodėl?) ji peržengė Dievo Žodžio ribas. Štai, jeigu ji sulaužė savo įstatymą su savo vyru, tai ji sulaužė savo įstatymą su Dievu; ir kadangi ji sulaužė įstatymą su Dievu, ji sulaužė jį su savo vyru.

95 Ir kada jūs sulaužote jūsų pažadą ir jūsų įstatymą su Dievo Žodžiu – štai kas padarė tiek daug nesantuokinių bažnyčios narių, nes grupelė žmonių susiburia ir sako: “Štai, Tas nereiškia šito”, ir tai visą šią organizaciją atskiria nuo Žodžio. “Mes Šitam netikime. Daktaras Džonsas pasakė, kad Tai ne taip”. Bet juk Dievas pasakė, kad yra Taip, Jis pasakė: “Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis”. Ir ten pažeidžiama vienybė.

96 Dabar mes matome, kadangi buvo pažeista vienybė, tuomet buvo suardyta Gyvybės linija, pažeista laiko linija, buvo pažeistas įstatymas, viskas iširo! Kas buvo šito priežastimi? Moteris. Štai kas pažeidė įstatymą. Dabar, jeigu jūs norite tai paskaityti, skaitykite Pradžios 3.

97 Štai, tuomet vyras buvo pastatytas valdyti moterį Dievo Žodžiu. Ji nebebuvo daugiau lygi su juo. Ji buvo lygi prigimtimi, jūs žinote; bet, kada ji pažeidė Dievo Žodį, Dievas pastatė vyriškį būti jos valdovu. Pradžios Knyga 3:16, jeigu norite užsirašyti. Ji daugiau nebebuvo lygi su vyru. Ji buvo Dievo Žodžio pažeidėja.
IŠTARTAS ŽODIS 14

98 Argi jūs nematote, kad čia “ji”, ji, bažnyčia? Dievo Žodžio pažeidėja, tai pilnai išbraukė ją iš nuoseklumo. Ir yra tai, ką padarė bažnyčia, ant visko užmetė dvasinės mirties dangalą. Dabar jūs suprasite, kodėl aš stengiuosi štai taip išaiškinti šiuos dalykus. Tai Tiesa! Tai bibliniai faktai.

99 Atkreipkite dėmesį, kodėl ji taip padarė; kaip galėjo tokia maloni, puiki, tobula moteris?

100 Kartą aš mačiau vieną paveikslą, atrodo, tai buvo Graikijoje, vieno dailininko, pavaizdavusį paveiksle Ievą. Ji ten atrodė siaubingai, kad tokios ir nesutiksi. Iškart matosi į ką žiūri žmogiška vaizduotė. Bet ji nebuvo tokia; ji buvo nuostabi, nes buvo tobula moterimi, moteriška.

101 Atkreipkite dėmesį, kodėl ji taip pasielgė būdama tokio aukšto būdo? Ji turėjo lygias teises su vyru, buvo jam lygi. Bet dabar mes visi žinome, kad ji prarado savo lygybę su vyru, kada ji nusidėjo, ir Dievas pasakė: “Nuo dabar vyras viešpataus ant tavęs”. Štai, tai Raštas. Jeigu norite, tai galite perskaityti.

102 Aš duosiu jums Rašto vietas, kad sutaupytume šito telefoninio ryšio laiką visoje šalyje, kad jūs patys galėtumėte tai perskaityti.

103 Atkreipkite dėmesį į jos poelgio priežastį. Kaip gi šėtonas pasiekė ją?

104 Jūs žinote, kad kažkada šėtonas buvo lygus su Dievu? Žinoma, tik tiek, kad nebuvo kūrėjo; buvo viskuo, stovėjo Dievo dešinėje Danguje, didis vedantysis Cherubas.

105 Atkreipkite dėmesį į jos poelgio priežastį, ji nebuvo originaliu kūriniu. Ji ne originalus Dievo kūrinys; ji – šalutinis produktas. Todėl “pradžioje”, kaip pastebėjo apie tai Jėzus, ji nebuvo Dievo sutverta originalia būtybe. Ji – antrinis produktas iš vyro, kada Jėzus rėmėsi į “pradžią”.

106 Prisimenate, Adome, pradiniame kūrinyje, jame buvo ir vyriškas, ir moteriškas pradas, bet paskui nuo jo buvo atskirtas šonkaulis.

107 Atkreipkite dėmesį, antrinis produktas, ir, pastebėkite, vienintelė iš visų Dievo kūrinių, iš visų gyvūnų ir viso kito, ji buvo vienintelė sukurta tokiu būdu. Bet kuri kita moteriškos giminės būtybė buvo originaliu kūriniu. Bet kuri kita moteriškos giminės būtybė buvo originaliu kūriniu, bet Ievos nebuvo originaliu kūriniu. Matote, tai reikėjo padaryti tokiu būdu. Po kurio laiko mes paliesime tai. Įsidėmėkite, ji buvo šituo kūriniu, ne originaliu, bet antriniu. Ir šitame kūrinyje, ten…

108 Aš nenoriu užgauti jūsų jausmų, bet aš noriu pasakyti jums Tiesą. Ramiai sėdite; gerai darote.

109 Nėra kūrinio labiau apgaulingo už apgaulingą moterį. Nieko kito būti negali;
15 SANTUOKA IR SKYRYBOS

niekas kitas nesukurtas tokiu būdu.

110 Ir taip pat nėra nieko lengviau įvedamo į paklydimą, kaip moteris. Štai, nusidėjimas įrodo, kad šitas teiginys teisingas, nusidėjimas pradžioje.

111 Ji nebuvo pradiniu originaliu kūriniu. Ji buvo Adome, bet pradžioje nebuvo pati viena moteriška lytim. Ji buvo sukurta kaip antrinis produktas.

112 Taigi, iš visų kūrinių tik moteris gali taip lengvai apgauti ir būti apgauta. Niekas negali taip žemai pulti, kaip gali pulti moteris. Pagalvokite. Iš visų kūrinių niekas negali taip žemai pulti, kaip moteris. Ji gali lengviau negu bet kas pasaulyje draskyti vyro širdį, jo žmona. Miela, maloni žmonelė suviliota kito vyriškio; pažiūrėkite į tą vaikiną – sėdi ten su savo vaikučiais, ašaros rieda iš jo akių. Ji taip padaryta. Ji padaryta taip elgtis. Nei kiaulė, nei kalė, joks kitas gyvūnas nesutvertas kaip ji ir negali pulti taip žemai, kaip gali pulti ji. Taip, tai tiesa.

Gerbdamas savo seseris, aš tiesiog noriu, kad jūs budėtumėte.

113 Joks gyvūnas negali būti amoralus. Jūs galite pavadinti šunį “kale”, šuns patelę, jūs galite pavadinti patiną…kiaulę “kiaule”, bet jos moralė kur kas aukštesnė, negu moralė daugelio Holivudo žvaigždžių. Štai kiek žemai ji gali pulti. Ji negali…Tiesiog pagalvokite apie tai. Nėra nieko tokio pasaulyje tarp Dievo kūrinių, kas galėtų būti tiek amoraliu, gali taip žemai pulti.

114 Jūs pasakysite: “Minutėlę, o vyriškis!” Tuojau prieisime ir prie šito. Moteriai lieka tik pasakyti: “Taip”.

115 Pastebėkite, niekam, išskyrus moterį, neduota taip žemai pulti, arba tapti pasileidusia. Nei šuo, nei kiaulė, nei paukštis šito negali. Joks gyvūnas nėra amoralus, ir negali būti, nes nesukurtas tokiu būdu. Kiaulė negali būti amorali, šuo negali būti amoraliu, paukštis negali būti amoraliu. Tiktai moteris gali būti tokia.

116 Dabar jūs matote, kur nusitaikė šėtonas? Matote? Bet visgi ji turi valdžią pasakyti “taip” arba “ne”. Matote? Priklauso nuo to, kaip ji nori pateikti save. Matote? Štai čia mes galime aiškiai pamatyti gyvatės sėklą, kaip ji pateko. Ji galėjo patekti į vieną vietą. Kam šito neįrodysi, tas ir liks aklu. Matote? Matote, turėjo viskas šitaip įvykti.

117 Atkreipkite dėmesį, šie gyvūnai, patelės, nebūtų galėjusios šito padaryti, nes jie buvo originalūs kūriniai. Bet moteris nebuvo tuo originaliu kūriniu. Dabar mes kreipsimės atgal, kad iškapstyti tai, po to persikelsime į mūsų, Naujojo Testamento, dienas.

118 Ji vienintelė buvo taip supavidalinta, dėl pasileidimo ir nešvaraus gyvenimo. Šuo ir jokia kita patelė negali. Bet štai moteris gali. Šuo arba kiti gyvūnai, kartą metuose, dėl savo palikuonių; ne dėl seksualinio malonumo, bet dėl savo palikuonių. Sena motininė kiaulė, šuns kalė, kartą metuose, tam tikru laiku, dėl savo palikuonių.
IŠTARTAS ŽODIS 16

Bet moteris tai sutverta, kad bet kuriuo laiku, kada ji panori. Pas mane čia kai kurie dalykai užbraukti; visa kita jūs galite įsivaizduoti. Šuo negali; moteris gali. Aš tikiuosi, kad Šventoji Dvasia atskleis jums visa kita iš to, ką aš čia išbraukiau.

119 Ji – vienintelė būtybė, moteriškos lyties būtybė, kuri sukurta žymiai gražesne, negu vyras. Tarp kitų nėra panašios būtybės. Visuose kituose Dievo kūriniuose žymiai gražesniais yra patinėliai, kaip tarp gyvūnų, paukščių ir taip toliau, vyriškos lyties kūriniai žymiai gražesni.

120 Pažiūrėkite į didelį patiną elnią, dideli gražūs ragai, stambus kūnas; ir maža, kukli elnė. Pažiūrėkite į didelį gaidį – padengtas gražiausiomis plunksnomis; ir raiba vištelė. Pažiūrėkite į paukščius: patinėlis ir patelė. Kodėl, kodėl taip atsitiko, iš visų Dievo kūrinių? Kiekvieno tvarinio vyriškoji pusė žymiai gražesnė. Tarp avių, tarp kiaulių, tarp arklių, tarp visų kitų – visada stambesnis ir žymiai gražesnis patinas, ir tarp paukščių.

121 Bet žmonių giminėje moteris žymiai gražesnė, negu vyras; o jeigu jis, tai kažkas ne taip, kažkur įvyko sėklos sukryžminimas. Bet originale – štai tokiu būdu. Kodėl, kodėl taip atsitiko? Kad gundytų. Jos dizaineris, šėtonas, tęsia su ja savo darbą, taip pat ir šiomis paskutinėmis dienomis.

122 Leiskite man ties šituo apsistoti. “Nuostabios!” Jūs žinote, kad pirmasis, tarptautiniu, pasauliniu mastu, tai yra pasaulinis sunaikinimas įvyko dėl gražių moterų? “Kai Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas”. Teisingai?

123 Jūs atkreipėte dėmesį, kaip išaugo moterų grožis mūsų dienomis? Aš mačiau portretą Perl O’Brain, kuri vienu metu buvo laikoma pačia gražiausia moterimi šalyje. Dabar, kas liečia grožį, ją gali užtemdyti bet kuri mergaitė mokinukė.

124 Moterų grožio augimas demonstruoja apgaulingą laikotarpį. Kada dar bažnyčia atrodė gražesnė, negu šiandien? Viskas pavaizduojama didingai, dideli gražūs pastatai, ir milijonai šito ir milijonai to. Argi nematote, “ji” – apgaulė!

125 Taigi, niekas negali pulti taip žemai, kaip ji, ir ji taip supavidalinta, kad gali įvesti į paklydimą. Ir šėtonas iš tikrųjų darbuojasi su ja šiandien, šiomis paskutinėmis dienomis, nes jis – jos dizaineris. Galiu dabar įrodyti. Sugrįšime į pačią pradžią, kas pradėjo darbuotis su ja: Adomas ar šėtonas, Dievas ar šėtonas? Matote, tai jos intrigantas. Tai jos pagrindinis ginklas, kad įtrauktų vyrą į jos nepadorumą; būdama gražuole ji gali manipuliuoti vyru, kaip tiktai panori. Brolyti, tai ne smuklė ir ne “taškas” įtraukia vyruką; bet gražuolė vaikštinėjanti pusnuoge gatve. Štai kas patraukia…Štai kur tas gundytojas. Ir ji tame nešanti mirtį, absoliuti žudytoja. Gali statyti po klaustuku mano teiginį, kad šėtonas – jos dizaineris, bet tai Tiesa. Šėtonas tobulino ją. Jis vis dar daro tai.

126 Leiskite aš parodysiu jums kai ką iš Rašto. Aš turiu jus sugražinti prie Rašto,
17 SANTUOKA IR SKYRYBOS

o jūs jau patys susidarykite savo nuomonę, žiūrint į tai šiandien.

127 Šėtonas kaip tik pavaizduoja tokios rūšies grožį. Jeigu pastebėsite, jis buvo pats gražiausias iš visų Dangaus Angelų. Teisingai! Ir jis panorėjo padaryti Dangų žymiai nuostabesne vieta, negu Mykolo karalystė. Teisingai? O kad Kainas buvo jo sūnus, tai matosi iš to, kad jis pasiūlė žymiai gražesnį garbinimą, papuošė savo aukurą vaisiais ir gėlėmis, ir taip toliau. Teisingai? Gražus! Nuodėmė graži, tai, kuo mes šiandien vadiname grožį. Ir nuodėmė vilioja grožiu. Pažiūrėjus į einančią gatve moterį, tu nepasakysi, kas jos širdyje. Matote? Bet aš noriu pasakyti kai ką, kad jūs galėtumėte pamatyti, kodėl būtent šėtonas yra jos dizaineriu. Visiškai teisingai, tai įrodė Kainas, jo paties sūnus. Taigi, ji graži, ir todėl ji gali apgauti.

128 Pasaulis gražus, ir todėl jis gali apgauti. Aš turiu omenyje kosmos, pasaulinė tvarka. Jis gražus, todėl apgaulingas, nuostabios vietos ir prabanga.

129 Prisimenate pranašą Amosą, kada jis nuėjo ten ir pažiūrėjo į miestą, ir pamatė jį panašų į šiuolaikinį Holivudą, žiūrėjo prisimerkęs iš po žilį plaukų krentančių ant jo veido. Jis pasirodė ten nešdamas Žinia ir paskelbė Ją toje vietoje. Jis pasakė: “Tas pats Dievas, Kuriam jūs galvojate, kad tarnaujate, sunaikins jus!” Teisingai.

130 Nuodėmė tokia graži. Jie piešia Judą kaip kažkokį nelaimingą girtuoklį gulintį patvoryje, su prilipusiomis ant lupų musėmis, tokiame pavidale, tarsi Judas. Judas buvo gražus, stiprus, apgavikas. Tai ne tas vaikinas, kuris pasisukinėja aplink tave, tai ne tas vaikinas (kažkoks fermeris), kuris ateina darbiniais rūbais pasisukinėti apie tavo žmoną; tai tas sukčius, jis niekšas.

131 Nuodėmė graži šio pasaulio akyse, bet Dievas neskiria didelės reikšmės tokios rūšies grožiui. Jūs žinote tai? Dievas skiria didelę reikšmę charakteriui, labai geram charakteriui.

132 Biblijoje, Izaijo 53, jeigu norite užsirašyti Rašto vietą. Čia apie tai užrašyta eilė Rašto vietų. Izaijo 53, Biblijoje pasakyta apie mūsų Viešpatį Jėzų, kad “Neturi Jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kuris mus prie Jo trauktų. Ir mes slėpėme nuo Jo savo veidus”. Tiesa? Jis nebuvo patrauklus, nes Jis nebuvo gražus, Jis, tikriausiai buvo neaukštas, nuleisti pečiai, raudonskruostis, ir Jis nebuvo patraukliu vadu. Jis nebuvo panašus į vadą. Kalbėjo paprasta gatvės kalba, ir taip toliau, kaip paprasti žmonės, tad nebuvo panašu, kad Jis būtų kokiu nors įžymiu mokslininku, išsilavinusiu, dailus, išsipuošęs ir panašiai. Jis buvo paprastu žmogumi. “Nebuvo Jame grožio, kuris prie Jo trauktų”. Jis vaikščiojo tarp žmonių, jie netgi nežinojo, Kuo Jis buvo. Jis nebuvo panašus į kažkokį šalia vaikščiojantį dievą, kad mes pagalvotumėme, kad tai kažkoks dievas. Tačiau, tai buvo Jis!

133 Jūs atkreipėte dėmesį, kada Viešpats Dievas pasakė Samueliui: “Eik į Jesėjo namus ir patepk vieną iš jo sūnų karaliumi vietoj Sauliaus”?

134 Taigi, žmonės išsirinko Saulių, kada Samuelis kategoriškai pasakė jiems
IŠTARTAS ŽODIS 18

nedaryti šito. Jis pasakė: “Dievas nenori, kad jūs turėtumėt karalių; Jis jūsų Karalius”. Ir pasakė: “Ar nekalbėjau aš jums kada nors ką nors Viešpaties Vardu ir kad tai būtų neišsipildę? Ar aš prašiau kada nors iš jūsų pinigų arba kažką kitą sau pragyvenimui?”

135 Jie pasakė: “Ne, tu niekada neprašei iš mūsų pinigų. Ir viską ką tu kalbėjai, Viešpaties Vardu, tai ir įvyko. Bet mes vis tiek norime karaliaus”, ir jie išsirinko Saulių. Pažiūrėkite, ką išsirinko šitas pasaulis! Pažiūrėkite, ką išsirinko Izraelis! Izraelis, pateptas Dievo, jie išsirinko žmogų, kuris visa galva ir pečius buvo aukštesnis už bet kurį toje šalyje; didelis, stambus, nuostabus, gražios išvaizdos žmogus, jis visada buvo muse meduje.

136 Bet Dievas pasakė: “Aš išrinksiu jums karalių Savo nuožiūra”. Taigi, Jis pasakė: “Samueli, Aš nesakysiu tau kas tai bus, bet tu eik tenai. Tai – vienas iš Jesėjo sūnų”.

137 Jesėjus, jo žmona ir visi likusieji apsižvalgė, pasakė: “Taip, mūsų vyriausias sūnus, jis stambus, aukštas, gražus vyras, jam kaip tiktai tiks karališka karūna. Jis protingas. Jis išsilavinęs. Jis nuostabus vyras. Aš žinau, jis kaip tiktai tiks. Jis ras ką pasakyti”.

138 Kada jie išvedė jį, Samuelis paėmė indą su aliejumi ir žengė link jo. Jis pasakė: “Ne, Viešpats atmetė jį”. Taigi, jis apėjo visus šešis sūnus, bet Viešpats atmetė kiekvieną iš jų. Jis pasakė: “Ar yra dar vienas?”

139 “Ach, – tas pasakė, – taip, yra vienas, jis ten gano avis. Jis tiesiog sėdi ten ir visą laiką groja giesmes, gieda jas ir džiūgauja. Bet jis toks vaikėzas, nuolaidūs pečiai, raudonskruostis, jam niekada netapti karaliumi”.

140 Jis pasakė: “Atveskite jį”. Ir kada Dovydas stojo prieš pranašą, pranašas pribėgo su aliejumi ir išpylė jam ant galvos, sakydamas: “Šitą išsirinko Dievas”. Ne grožis, bet charakteris. Dievas žiūri į charakterį.

141 Žmogus žiūri į įgimtą grožį. Ji apgaulinga. Ir štai kodėl moteriai duotas tas grožis, apgauliai, apgaudinėti. Graži moteris, jeigu ji nenaudoja tai teisingu būdu, tada jai tai prakeikimas; tai nugramzdins ją į pragarą greičiau, negu kas nors kita, kiek aš žinau. Jeigu ji tiktai…jeigu ji gali būti gerutė, žinoma, kol ji būna šalia savo vyro ir elgiasi teisingai, ir tai–tai nuostabu ir puiku. Bet ji tą patį gali panaudoti ir–oi–oi–oi, kaip ji gali tuo suvilioti, nes jai duota taip elgtis.

142 Įsidėmėkite, štai, bet Dievui svarbiausia – tai charakteris. “Nebuvo grožio, kuri mus trauktų prie Jėzaus”, bet žemėje niekada nebuvo tokio charakterio, kaip Jo.

143 O šiandien mes matome, koks charakteris bažnyčios, šėtonas ir jo grupė, susirūpinę didelėmis, gražiomis bažnyčiomis, grožybėmis. Štai į ką šiandien žiūri pasaulis. “Ech, tai bent pastorius, didis tokio tai laiko, toks tai, tiek šventas ir dievobaimingas, išeina savo ilgais rūbais ir panašiai”. Jie vadina tai grožiu.
19 SANTUOKA IR SKYRYBOS

144 Bet tikri Dievo šventieji ieško charakterio, patvirtinto Žodžiu.

145 Štai ką darė šventieji tą dieną, kada jie matė Jėzų. Į Jį nebuvo ko žiūrėti, bet jie matė, kad Dievas buvo Jame. Jie matė, kad Dievas su Juo.

146 Štai kaip buvo su tais, Jobas ir tie didvyriai su Dovydu, neaukštas vaikinukas, bet jie matė jame vyrą. Jie matė, kad Dievas buvo jame, ir jie žinojo, kad vieną kartą jis ateis į valdžią. Jie…Vienas nukovė dar penkis Galioto brolius plikomis rankomis. Kitas užmušė trys šimtus žmonių; kada kažkokios moterys rinko pupas pietums, o kariuomenė pasitraukė, ir jis paėmė ietį ir nudūrė tris šimtus filistiniečių žmonių. Didvyris! Kodėl? Jie stovėjo su Dovydu. Jie žinojo, kad ant jo buvo patepimas, ir jie žinojo, kad jis ateina į valdžią.

147 Teisingas Bažnyčios paveikslas – kuri šiandien stovės su Žodžiu! Mes žinome, kad Ji bus patvirtinta. Mes žinome, kad Ji vieną kartą ateis į valdžią. Nors Saulius…Ir jis buvo išvarytas iš tautų, bet jie žinojo, kad jis sustiprės. Mes žinome, kad Jis taip pat ateina į valdžią, taigi, mes imame tą Žodį ir atsistojame ten, nesvarbu, kiek tai kainuotų. Arba mums teks pjauti filistiniečius, arba šokti į griovį ir užmušti liūtą, kaip vienas padarė, mes vis tiek eisime, nes tai…tokiu būdu Dievas paskyrė, kad taip įvyktų. Mes rūpinamės charakteriu.

148 Dabar jūs galite paklausti manęs: “Kodėl Jis leido, kad ji štai tokia?” Aš nenoriu atimti per daug laiko, nors aš labai daug galiu pasakyti. “Kodėl”, – tuomet gali iškilti klausimas, – “kodėl Dievas padarė moterį štai tokią? Kodėl Jis leido, kad ji štai tokia?” Toks buvo Jo Asmeninis noras. Žinoma.

149 Dabar, jeigu jūs norite minutėlei pažiūrėti į savo Bibliją, kreipkimės į Romiečiams 9, minutei, ir parodysime jums kai ką, kaip Dievas daro tokius dalykus, jeigu jūs norite tai perskaityti. Ir čia mes galime pamatyti, kad Dievas daro viską pagal Savo Asmeninį norą. Romiečiams 9:14.

Ką gi pasakysime?

Gal Dievas neteisingai daro?

150 Kada Jis išsirinko Ezavą, tai yra išsirinko Jokūbą ir atmetė Ezavą, pirm negu tas arba kitas berniukas pats galėjo padaryti pasirinkimą, bet kuris iš jų; dar negimus, dar tebesant motinos įsčiose, Dievas pasakė: “Aš neapkenčiau Ezavo ir pamilau Jokūbą”. Matote? Kodėl?

Jis Mozei kalba: “Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu
gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti”.

Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo
gailestingojo Dievo.

IŠTARTAS ŽODIS 20

Juk Raštas faraonui sako: “Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą
tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje”.

Vadinasi Jis…(žiūrėkite čia), ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.

Gal man pasakysi: “O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo
valiai?”

Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti
Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: “Kodėl mane tokį padarei?”

Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų
vieną indą garbingam panaudojimui, o kitą negarbingam?

O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą,
didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus,

…kad apreikštų ir savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos iš
anksto paruošė šlovei,

151 Dabar pabandykite pasiginčyti su Tuo. Dievas tai padarė! Jam reikėjo taip padaryti tokiu būdu. Taip ten turėjo būti. Dabar paklausykite penkias minutes, aš noriu į kai ką atkreipti jūsų dėmesį.

152 Kas yra Dievas? Dievas – didis ir Amžinas. Pradžioje, iki to kaip viskas prasidėjo, Jis netgi nebuvo Dievu. Jūs žinote tai? Dievas – tai “garbinimo objektas”, bet nebuvo nieko, kas Jį garbintų. Jis buvo vienas.

153 Ir Jame buvo atributai. Kas yra atributas? Mintis. Dabar jūs kai ką suprasite, kas sutampa su šios dienos vakaro pamoka. Įsidėmėkite, Jis buvo tais Savo atributais, kurie buvo Jame. Štai, Jame buvo tapti Tėvu, Jame buvo tapti Dievu, Jame buvo tapti Sūnumi, Jame buvo tapti Gelbėtoju, Jame buvo tapti Gydytoju. Ir visa tai demonstruoja Jo atributus. Viskas visiškoje tvarkoje. Jūs galvojate, Dievas dar nuo pradžios nematė pabaigos? Žinoma, Jis matė. Visiška tvarka, tai tiesiog demonstruoja Jo atributus.

154 Taigi, Jis negalėtų būti teisingu ir leisti žmogui pulti. Jis pastatė jį ant lygaus pagrindo, jis davė laisvę išreikšti savo valią, kad galėtų padaryti savo asmeninį pasirinkimą, tačiau žinodamas, kad tas puls.

155 Taigi, Jis negali būti Gelbėtoju, jeigu nėra žūstančių. Jis negali būti Gydytoju, jeigu nėra ligonių. Turi būti tokiu būdu. Dievas padarė tokiu būdu, kad parodytų Savo galingus atributus. Jeigu šito nebūtų. Jis niekada nebūtų Gelbėtoju. Bet mes žinome, kad Jis netgi prieš laikų pradžią jau buvo Gelbėtoju. Jis buvo Gelbėtoju, tada turi būti žūstantys. O kaip tai įvyks?
21 SANTUOKA IR SKYRYBOS

156 Jeigu Jis leidžia pražūti su tuo tikslu, kad išgelbėtų, tai nėra teisingumo Jo teisme. Jis negalėtų siusti žmogų į pragarą ir dar pasilikti teisingu. Jis geras, švelnus, ištikimas, teisingas, ir Jis – didis Teisėjas. Matote, Jis taip pasielgdamas prieštarautų pats Sau.

157 Taigi, Jis apgyvendino čia žmogų ir davė jam laisvą valią, žinodamas, kad jis puls; o kaipgi galėjo pulti žmogus, sukurtas pagal Jo atvaizdą? Dabar jūs matote dienos Šviesą? Taigi, Jis sukūrė kažką iš originalaus kūrinio, antrinį produktą. Dabar jūs matote tai. Matote? Štai jums, prašau. Matote? Štai kas puolė. Jis sukurdamas žinojo, kad įvyks puolimas. Ir tai pateko į šėtono rankas kaip negarbingas indas. Kam šiandien atiduota garbė? Pagalvokite apie tai. Atidžiai pasižiūrėkite.

158 Ir dar, kodėl ji buvo padaryta tokiu būdu, o ne kaip kitos moteriškos lyties būtybės, kodėl moteris buvo taip padaryta, o ne kitos moteriškos lyties būtybės? Jokios kitos moteriškos lyties būtybės taip nesutvertos. Nesutvertos, šiandien. Jos negali. Nebūdama tokiu būdu sukurta, ji negali taip padaryti. Tuomet kodėl gi Jis nesukūrė šią moteriškąją būtybę, moterį, panašiai kaip kitas moteriškos lyties būtybes, kad ir ji būtų tokia pat, tiesiog augintų savo vaikus? Tada turėtų savo vyrą ir gyventų; ir atėjus laikui gimdyti, pagimdytų savo kūdikį. Kodėl, kodėl Jis nepadarė ją štai tokią?

159 Šitų žodžiu aš negaliu pasakyti. Bet jūs suprantate, apie ką aš kalbu, ar ne taip? Jeigu suprantate, tai pasakykite “amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Taip. Matote? Čia yra mergaičių ir vaikinų, matote. Bet jūs žinote, gyvūnai poruojasi tam tikru metų laiku poromis, štai ir viskas. Bet moteris bet kuriuo metu. Ir kodėl Jis sukūrė ją tokia?

160 Žiūrėkite, kaip vystosi Jo didi programa, kaip mes čia praeiname tai, ji tiesiog tobula. Aš nežinojau šito iki vakarykštės dienos.

161 Kodėl pačioje pradžioje Jis nesukūrė jos tokios, kaip visos kitos Jo sukurtos moteriškos lyties patelės? Nes tai Jam netiktų. Jis – Šaltinis visokios švaros. Dėl šitos priežasties Jis leido, kad šėtonas pasinaudotų ja, ką jis ir padarė šitame iškreipime. Toks originalus sukurtas kūrinys nebūtų tikęs Jam.

162 Visi dalykai sutvarkyti Jo originale neatsiejami. Visi Jo originalūs kūriniai buvo neatsiejami. Šuo ir kalė; matote, karvė ir jautis; viskas neatsiejama. Sėkla miršta, supūna; tiksliai kaip mirtis, palaidojimas, prisikėlimas. Augalo sultys nusileidžia medyje žemyn, nukrenta lapai, sekančiais metais vėl užauga, sugrįžta išsprogstant naujiems lapams. Jūs suprantate mane? Viskas, netgi Dievo gamta yra darnume, vientisa; o čia viena, sutvarkyta už Dievo darnumo ribų. Gamta taip sutvarkyta, kad negali nusidėti. Pagalvokite! Dievo originalus kūrinys negalėjo nusidėti.

163 O–o, dabar jūs matote, šitoje apžvalgoje, bažnyčios iškraipymą? Dievo Žodis – tai originalas! Dievas be nuodėmės. Jūs suprantate mane? O čia kūrinys, kuris pradėjo gyvuoti per iškraipymą. Dievas turės Bažnyčia, bet pažiūrėkite į tą iškraipymą,
IŠTARTAS ŽODIS 22

kas jiems išėjo.

164 Pas Dievą patinas ir patelė. Bet ši moteris, matote, visi požymiai rodo, kas buvo Dievo mintyse. Mes galėtume skirti valandą arba dvi ir išdėstyti visa tai. Sukurdamas ją, ši kūrinį tokiu būdu, Jis sudarė sąlygas šėtonui pasinaudoti ja, ką jis ir padarė. Ir iki šiol jos nepaleidžia. Jai geriau bėgti prie Kryžiaus, kaip ir vyrui.

165 Atkreipkite dėmesį, visa gamta veikia vieningai. Jeigu Jis būtų sukūręs moterį tuo pirminiu kūriniu, tai nebūtų buvę nuodėmės, nes ji nebūtų galėjusi jos padaryti, ji nebūtų galėjusi jos padaryti. Ji – iškreiptas pirminis kūrinys.

166 Taip ir visa nuodėmė – originalios Tiesos iškreipimas! Kas yra melas? Tai iškreipta Tiesa. Kas yra paleistuvystė? Tai iškreiptas teisingas aktas. Taigi – iškreiptas kūrinys, ir viskas pilnumoj iškreipta. Viskas kas yra ten tariasi n–u–o–d–ė–m–ė. Štai kodėl jis toks svarbus.

167 Tiesiog dalis, gabalėlis paimtas iš vyro, kad apgautų jį; Dievas tai padarė, štai tai įrodyta. Tam ji buvo sukurta.

168 Amorali moteris – tai niekingiausia žemėje, ką galima įsivaizduoti. Atleiskite man, jaunosios mergaitės. Ji ne kas kitas, kaip žmogiškas šiukšlių kibiras, sekso paroda. Amorali moteris – tai viso labo žmogiškas sekso šiukšlių nešvarumo kibiras, iš jos išeina visokia nešvara, bjaurastis, niekšiškumas, nešvankumas. Kam ji sukurta tokiu būdu? Apgaulei. Ji buvo visokios kada nors buvusios žemėje nuodėmės priežastis.

169 Ir vienas analitikas iš Čikagos, viena moteris iš policijos parašė šį straipsnį; ką jie ištyrė Jungtinėse Valstijose, stambiuose Jungtinių Valstijų miestuose, kad “devyniasdešimt aštuoniuose procentuose nusikaltimų padarytų bet kokioje formoje Jungtinėse Valstijose, moteris arba dalyvavo, arba stovėjo už to”.

170 Aš dabar visa tai kalbu, kad pagaliau prieičiau prie vieno, kad jūs pamatytumėte, kame reikalas.

171 Ji pradėjo apgaudinėti, panašiai kaip pačioje pradžioje ji pasielgė su Adomu, pasakydama jam, kad tas vaisius malonus ir taip toliau, apgavo jį ir nuvedė jį šalin nuo Žodžio. Tokiu pat būdu šiandien elgiasi bažnyčia, taip pat.

Bet paskui, po šito jis tapo jos šeimininku, pradėjo vadovauti.

172 Kaip smarkiai pasikeitė šiomis dienomis, šiomis dienomis supratimas. Vietoj to, kad jam būti jos šeimininku, ji tapo jo dievu. Akivaizdu, ji valdo jį. Dabar jūs tikriausiai gerai supratote kur aš lenkiau. Savo grožiu ir savo seksualiu suviliojimu, savo išvaizda kurią jai davė šėtonas, šitas antrinis produktas, pakoreguotas šėtono, ji išsiųsta suvedžioti Dievo sūnų. Ir ji nusiųs į pragarą jų daugiau, negu bet kuris kitas šėtono įrankis. Tai visiškai teisingai.
23 SANTUOKA IR SKYRYBOS

173 Aš dabar kalbu apie amoralias, ne apie jus, seserys. Po kelių minučių mes skirsime jums jūsų vietą, teisingą vietą, štai čia, Dievo žodyje. Tai buvo Dievo plane nuo pradžios.

174 Kas vyksta šiandien, koks Jungtinių Valstijų dievas? Jūs prisimenate, kaip metus atgal šitoje palapinėje aš pamokslavau apie tai? Mūsų moderniame laike dievas – tai mergiotė visa išsidažiusi, su sijonu aukščiau kelių, ir visa kita. Aš pasakiau: “Štai jūsų dievas!” Tai tiesa, ji kiekvienoje afišoje, pusnuogė. Tokia išvaizda ji ir gatvėje.

175 Tai šėtono instrumentas, “nuo pat pradžios”, – sako Jėzus. Matote? Mes matome, kad dabar yra taip, ir “nuo pat pradžios”, apie ką Jis ir kalba.

176 Taigi, pagonys padarė iš jos dievą (jūs žinojote tai?), dievaitę. Žinoma, padarė. Jie daro ją dievaitę net apeigų metu lytiškai santykiaudami. Jie tai tvirtindavo: “Ji buvo Kūrėja. Savo įsčiose ji nešiojo sėklą ir kuria”. Tai melas. Yra tiktai vienas Kūrėjas, tai – Dievas. Bet jūs atmenate, kaip ten su Pauliumi? “Efeziečių Diana”, akmeninis atvaizdas, sakė: “nukritusi iš Dangaus dievaitė”. Argi nematote, kaip vyksta pagoniškas garbinimas?

177 Ir mes nesuprasdami šito vėl grįžtame prie pagoniško moters garbinimo, pačiam žemiausiam kūriniui žemėje, moters garbinimas! Ji palenks vyriškį prie bet ko, prie ko tiktai panorės. Ir nesužinos, būdama graži išore, viduje – tikras pragaras. Saliamonas pasakė: “Jos vartai – tai vartai vedantys į pragarą”.

178 Dabar mes čia aiškiai matome, apie ką Jėzus kalbėjo Apreiškimo 2 skyriuje 15 eilutėje, apie nikoloitų mokymą, tos bažnyčios atsiradimą, atitrūkstančią nuo Žodžio.

179 Ir štai mes taip pat matome, atvirai, tas vulgarias, nedoras, purvinas programas, kurios rodomos per televiziją, sekso karalienės iš Holivudo. Mes matome šito miesto purvą, kaip tie vaikai, kaip mergaitės slankioja šen ir ten gatvėmis, aptemptais drabužiais, sukinėjasi aplink, nors toks šaltis, kad galima mirtinai sušalti. Jos nežino, kad visame šitame vadovauja šėtonas. Jos apsėstos piktos dvasios, ir nežino šito! Jūs nematysite, kad tuo užsiminėtų šuo, ar ne taip! Jūs nepamatysite, kad tuo užsiiminėtų kokia nors kita patelė, ir geriau jokiam vyriškiui prie jos nesiartinti.

180 Na, dabar jūs pamatėte paveikslą? Mes minutei parodysime jums kai ką, jeigu Viešpaties valia.

Dabar jūs matote nikoloitus, jūs matote jų mokymą.

181 Jūs matote jaunutes karalienes, kaip jas vadina, šitą gatvių striptizą. Ankščiau eidavo kažkur pasižiūrėti bjauraus filmo, pažiūrėti striptizo. Atsimerkite, pažiūrėkite į gatvę, dabar šito jums bus pakankamai. Tai visiškas striptizas. Žinoma. Kodėl jos tai daro? Kad erzintų, gundytų, tai vienintelė priežastis, kodėl ji taip elgiasi. Ji daro tai, nes ji nepadori. Ji taip elgiasi, nes ji tokiu būdu sutverta. Ji nesuvokia, kad ji yra įrankiu šėtono rankose, štai kuo ji yra.
IŠTARTAS ŽODIS 24

182 Netgi šiandien mūsų mokyklose moko apie lytinį aktą. Mūsų išpuvęs moterų garbinimo pasaulis! Aš žinau, kad jie nenori šituo tikėti. Stovi ir gieda kokį nors himną ir taip toliau, kurią nors dieną; o paskui visą kiaurą naktį trankosi su moterimis. Matote? Viskas teisingai. Kada Dievo akyse, pagal Žodį, ji – pati žemiausia iš visų gyvūnų, kuriuos patalpino Dievas žemėje. Stebėkite.

183 Štai kodėl Dievas draudžia jai mokyti Jo Žodžio. Tai tiesa. Pirmas Timotiejaus Laiškas 2:9–15: “Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui”. Matote? O taip pat Pirmas Korintiečiams Laiškas 14:34: “Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas”. O šiandien ką daro bažnyčia? Jie skiria jas pastorėmis, evangėlistėmis, kada Biblija visiškai tai draudžia. Ir Biblijoje pasakyta: “kaip sako ir Įstatymas”, tai nenutrūkstamai tęsiasi, visumoj.

184 Panašiai kaip Avinėlis, apie kurį mes kalbėjome vakar, vienintelė garbinimo vieta – po pralietu Avinėlio Krauju. Tai vienintelė šiandien vieta, Kristuje. Tai galima padaryti tiktai vieninteliu būdu – ateiti pas Jį. Tai vienintelė garbinimo vieta. Visuomet taip buvo. Vienintelė garbinimo vieta – po pralietu Krauju.

185 Dabar mes matome prieš save aiškų vaizdą. Štai jis toks. Štai kodėl Dievas neleidžia jai mokyti, neleidžia jai nieko daryti bažnyčioje, kaip tik sėdėti tyliai pridengta galva.

186 Dabar jūs matote, kodėl aš kalbėjau šituos dalykus ir dariau tai, ką aš dariau, žinodamas visa tai savo širdyje, broliai ir seserys? Aš žinau, seserys, aš…jūs pamatysite savo vietą (vieną minutę), ir ta nuostabų charakterį, kurį Dievas gali jumyse sulipdyti. Bet aš tiesiog stengiuosi pasakyti, iš kitos pusės, parodyti iš ko jūs iš tikrųjų išėjote “pradžioje”. Jėzus pasakė mums “grįžti į pradžią”, – kad išsiaiškintume tai. Ką mes ir darome.

187 Dabar man teko paliesti visus pagrindinius momentus iš viso šito, ir aš tikiuosi, jūs tai suprantate. Ir tie, kas klausys šią juostą, aš tikiuosi, jūs suprasite. Sugrįžti atgal. Tam, kad parodyti ką Jėzus pasakė: “Sugrįžti atgal, į pradžią, ir išsiaiškinti”. Visuose dalykuose sugrįžkite atgal į pradžią. Jūs galite pamatyti šiandien.

188 Na ir žmonės, jie sako, kad aš – neapkenčiantis moterų. Tai visiškai netiesa. Jie sako: “Neapkenčiantis moterų!” Žinokite, jie ir Paulių vadino neapkenčiantį moteris. Viena moteris tarnautoja neseniai pasakė: “Ech, jūs kaip kažkada Paulius, tas taip pat prie mūsų, moterų, kabinėjosi”.

189 Dievo šventasis, kuriam buvo leista parašyti Bibliją, Naująjį Testamentą, ir ištaisyti jo Žodį? Jis pasakė: “Nors ir Angelas iš Dangaus mokytų kitaip, negu tai ką aš pasakiau – tebus prakeiktas”, nekalbant apie kažkokias moteris pamokslininkes.

190 Jos kalbėjo, kad Elijas neapkentė moterų. Jis nebuvo nekenčiantis moterų, tikrų moterų. Jam tiesiog nepatiko tos Jezabelės.
25 SANTUOKA IR SKYRYBOS

191 O jeigu taip, tuomet Dievas turi veikti tokiu pat būdu, nes Jis yra Žodis, ateinantis pranašams. Taigi, tai turi būti Dievas, tokiu pat būdu, štai, matote, Jis žino originalų kūrinį “nuo pradžios”, Jis pasakė – “nuo pradžios”. Jie buvo pranašais, kuriems ateidavo Žodis.

192 Ir Jis sukūrė ją dėl vyro, o ne vyrą dėl jos. Jūs žinojote tai, kad “moteris buvo sukurta vyrui, o ne vyras moteriai”? Kas iš jūsų žino tai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Biblija šito moko. Viskas teisingai. Jai buvo skirta vieta prie vyro, prieš nusidėjimą, lygi ir visokiam kūriniui. Bet “po” nusidėjimo, štai čia mes iškeliame šią temą. Bet “po” nusidėjimo jis tapo jos viešpačiu, ir ji turi tylėti visuose reikaluose, dabar, po tos originalios pradžios pabaigos.

193 Jėzus pasakė: “Nuo pradžios nebuvo taip ”. Tai yra, kada prasidėjo laikas, kada Dievas padarė tai pirmiausia Savo originaliame kūrinyje. Visi, kas supranta, vėl pasakykite “amen”. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Pradžioje Dievas kūrė tiktai vieną patiną ir vieną patelę. Bet moteris tuomet buvo sukurta kitaip, negu gyvūnai, negu kiti gyvūnai, apgaulei. Dabar stebėkite, – “ Nuo pradžios nebuvo taip”. Ji buvo sukurta, jeigu ji būtų pasilikusi pirminiame stovyje, tai ji nebūtų nusidėjusi. Bet ji nusidėjo ir pakenkė visam Dievo vientisumui, ir atnešė į žemę mirtį, kančias ir visa kita. Štai kokia ji buvo sukurta.

194 Dabar atkreipkite dėmesį, “po” pradžios, po pradžios, po to, kai prasidėjo laikas; prieš tai buvo Amžinybė, užsibaigė. Pastebėkite, po to Ievos padaryto nusidėjimo, po nusidėjimo reikėjo duoti kitą įstatymą. Dabar jūs tame atsitrenksite, bet aš ruošiuosi pateikti jums Rašto vietas, kad įrodyčiau, kad tai yra Tiesa. Įsidėmėkite, po nusidėjimo, Jėzus pasakė…Dievas, pradžioje sukūrė po vieną rūšį; bet dabar po nusidėjimo, dabar mes einame toliau šito. Įstatymas buvo lygus; bet dabar, po nusidėjimo, buvo duotas kitas įstatymas. Dabar ji jau daugiau nebeviešpatavo su juo, kiekvienam buvo reikalingas atskiras įstatymas.

195 Dabar pažiūrėkime, ar tikrai taip. Paimsime Pradžios 3 ir sužinosime, ar tikrai taip, palaipsniui, nes mes norime būti tikri šituose dalykuose, kad pamokome ir parodyta visiškai teisingi. Galbūt, kaip tiktai dabar mes turime truputi laiko, nes dabar jau netoli pabaigos, iki užbaigiamosios šitos temos dalies, kad parodytume, kaip ir kodėl kas liečia skyrybas, ir taip toliau. Dabar, Pradžios 3 skyrius, ir mes pradėsime nuo 3, 16 eilutės. Pradėkime nuo 14 eilutės.

Tada VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei (dabar Jis prakeiks jį): “Kadangi
taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi
pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!

Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters
sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį”. (Mesijo pažadas išpirkimui,
“ateisiantis per moterį”.)

Moteriai Jis tarė:…
IŠTARTAS ŽODIS 26

196 Dabar matote, čia nuosprendis gyvatei. Prieš tai, pradžioje arba prieš prasidedant su jais viskas buvo tvarkoje.

Moteriai Jis tarė: “Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu
tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus”.

197 Dabar ji visiškai pasikeitė, ir ji viešpatauja.

O Adomui Jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo
medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’, – prakeikta bus
žemė (ne Adomas prakeiktas, štai) dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis
iš jos visą savo gyvenimą.

Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.

Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas.
Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”.

198 Du įstatymai. Štai pabaiga “pradžios”, apie ką Jėzus pasakė: “Bet nuo pradžių nebuvo taip”. Dabar mes turime kitą įstatymą. Įsidėmėkite, tai kitas įstatymas. Dabar jau įstatymas dėl originalo ir antrinio produkto. Įsidėmėkite, nusidėjimas atnešė nelaimes, mirtį visokiam sukurtam padarui, įnešdamas skirtumą visoje gamtoje. Dabar pažiūrėkime, ką Jėzus pasakė apie tai – “nuo pradžių nebuvo taip”. Dabar tai ne “nuo”, bet “po” pradžios. Dabar yra dvigubas įstatymas.

199 Pradžioje buvo tiesiog įstatymas, Adomas ir Ieva buvo lygūs, vienas vyras ir viena moteris. Štai moteris nusidėjo, ir (ką ji daro?) tai pasmerkė visus mirčiai, ir Dievui dėl šito teko duoti įstatymą, kitą įstatymą. Štai čia apie tai Pradžios 3:16, Jis davė kitą įstatymą.

200 Dabar šitas pasaulis apgyvendinamas ne per originalų Dievo kūrinį, kaip buvo pradžioje, ne per originalų kūrinį, bet per lytinį potraukį. Čia yra tai, kas buvo “pradžioje”, taip? Pradžioje buvo tiktai vienas vyras ir viena moteris, vienas patinas ir viena patelė; bet kada ji peržengė tą ribą ir įnešė šią nuodėmę, dabar šitas pasaulis vėl apgyvendinamas lytiniu keliu, ne per kūrinį; lytiniu keliu. Matote, kur moteris dabar, dabar? Bet štai tokiu keliu apgyvendinamas šitas pasaulis, per moteris.

201 Dėl šitos priežasties Jėzus atėjo per moterį, kad vėl sugražintų į tą originalią pradžią, be lytinio potraukio. Jis – nekaltai pradėtas. Bet, aleliuja, ateis laikas, kada sekso daugiau nebebus, bet Dievas iššauks Savo vaikus iš žemės dulkių, vėl taip kaip buvo originale, ne per kažkokią moterį; bet sukurdamas iš molio ir kosminės šviesos ir naftos, Jis vėl sukurs, panašiai kaip pirmą kartą Jis padarė Adomą. Jėzus padarė tai įmanomu dėka to, kad Pats Dievas tapo Žmogumi ir atėjo į šitą pasaulį, kad Jis galėtų numirti, atėjo per moterį. Dabar tai – išmėginimo laikas nuodėme.

202 Dabar jūs matote, kad “po” pradžios atsirado kažkas kitaip. Štai tai jus šokiruos.
27 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Jūs pavargote? [Susirinkimas sako: “Ne”.–Red.] Pasėdėkite ramiai dar truputi.

203 Po to, kada dvigubas įstatymas buvo duotas ir vyrui ir moteriai, per seksą, visiškai kitas įstatymas (ne originalus įstatymas, bet kitas įstatymas), kas buvo įvesta? Poligamija, visame. Tada, po pradžios, prasidėjo poligamija ir tarp žmonių, ir tarp žvėrių; po pradžios, nusidėjimo. Dabar Dievas, antrą kartą vėl įveda naują prigimtį, per lytį. Dievas sukūrė pirmą be lyties. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Dabar tai kitas įstatymas gamtai, Jis nustato kitą tvarką, per lytį. Antrasis įstatymas: vienas patinas – daug patelių; vienas patinas elnias – visas pulkas patelių. Teisingai? Vienas jautis – visa banda galvijų, karvių; vienas gaidys – pilna vištidė vištų. Teisingai? Vienas Dovydas, pagal Dievo širdį – ir penki šimtai žmonų; per metus jam gimdė šimtą vaikų, nuo skirtingų moterų, vyras pagal Dievo širdį. Vienas Saliamonas – ir tūkstantis žmonų. Bet atkreipkite dėmesį, kad pradžioje taip nebuvo, bet dabar tai “po” pradžios. Moteris padarė tai ir tuomet ji tapo tokia, kokia yra dabar. Matote?

204 Dovydas, karalius, kuris vaizdavo Kristų! Įsidėmėkite tai. Dovydas vaizdavo Kristų. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Kristus atsisės, turi atsisėsti į jo sostą. Ir tas Dovydas, vyras pagal Dievo širdį, turėjo penkis šimtus žmonų. Jūs suprantate mane? Dovydas ir penki šimtai žmonų, Saliamonas su tūkstančiu. Ir Saliamonas – sūnus Dovydo, pagal kūną; kuris vaizduoja Jėzų Kristų, Dovydo Sūnų, dvasinį. Bet tai natūralus, lytinis gyvenimas. Kitas bus dvasiniu, sukurtu. Kodėl? Sukurtu. Matote, tokiu būdu buvo pradžioje, bet ne dabar šiame gyvenime, kurį mes gyvename dabar.

205 Įsidėmėkite, nepraleiskite šito, įsidėkite visa tai į širdį. Bet nė viena iš tų moterų negalėjo turėti dar nors vieną vyrą. Jis – originalus kūrinys, ne ji. Nė viena iš tų moterų negalėjo turėti dar vieno vyro, bet tas vienas vyras galėjo turėti tūkstantį moterų. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai Biblija. Dabar aš neskubėdamas parodžiau jums grįždamas atgal, kada dar tik prasidėjo tai, apie ką pasakė jėzus. Dabar jūs aiškiai matote? Jie galėjo turėti šitiek…

206 “O–o, – pasakysite jūs, – tai buvo tik dėl Izraelio”. Nejaugi?

207 Kada Abraomas su Sara nuvyko į filistiniečių žemę, ten buvo karalius vardu Abimelechas. O Sarai buvo šimtas metų, kaip tik tuomet, bet ji pavirto vėl į jauną moterį ir pasidarė gražuolė. Jūs žinote tai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Gerai. Ir Abimelechas panoro pasiimti ją į žmonas. Jūs prisimenate mano Pamokslą apie tai? Abimelechas panoro pasiimti Sarą į žmonas. Galimas dalykas, kad jis turėjo haremą, bet jis negalėjo paimti jos, jeigu ji buvo Abraomo žmona. Taigi, Abraomas pasakė Sarai: “Sakyk, kad ‘mano brolis’, nes jis užmuš mane, kad pasiimtų tave”. Kodėl jis paprasčiausiai neišvarė Abraomo iš tos žemės ir nepasiėmė jo žmonos ir taip toliau? Įstatymas buvo ne tiktai dėl tikinčiųjų, bet dėl visų žmonių kūrinijoje. Nusidėjėlis ar šventas, tu, vyras, atsakingas už šiuos veiksmus. Tai buvo pagonių karalius. Kas iš jūsų žino, kad ši istorija tikroviška? [“Amen”.] Tai Biblija, Pradžios Knyga, manau maždaug 16 skyrius.

IŠTARTAS ŽODIS 28

208 Atkreipkite dėmesį, Abimelechas būtų paėmęs ją sau į žmonas. Jis jau ruošėsi paimti tą naują žydaitę. Ir jis pasakė: “Tai mano…” Ji pasakė: “Tai mano brolis”.

Jis pasakė: “Tai mano sesuo”.

209 Ir Abimelechas pasakė: “Tuomet aš pasiimsiu ją į žmonas”. Ar galite įsivaizduoti, kad žmogus šitaip pasielgtų? Bet jis padarė tai.

210 Ir tuomet tą naktį, kada jis užmigo, Viešpats pasirodė jam sapne ir pasakė: “Abimelechai, skaityk, kad tu lavonas”. Jis tai sergėjo, tą žydų kilmės liniją, matote. Jis pasakė: “Skaityk, kad tu miręs. Tu ruošiesi vesti svetimą žmoną”.

211 Jis pasakė: “Viešpatie, Tu žinai mano neklastingą širdį”. Pasakė: “Argi ne ji pati pasakė man, kad jis – jos brolis? Ar ne jis pats pasakė: ‘ji mano sesuo’?”

212 Jis pasakė: “Aš žinau tavo paprastą širdį, todėl sulaikiau tave nuo nusikaltimo prieš Mane”. Ar ne taip? Pasakė: “Sugražink jam žmoną, nes šitas žmogus – mano pranašas. O jeigu nesugražinsi jam žmonos…Ir tegu jis pasimeldžia už tave, ne tavo kunigas. Jeigu jis nepasimels už tave, tai visa tavo tauta išmirs”. Amen. Nuostabi malonė. Tiesa. “Visa tavo tauta išmirs. Tai to žmogaus žmona, o jis – mano pranašas”. Amen. Tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai Raštas. Tiesa.

213 Štai mes sužinome, kad atsirado mirtis. Mirtis – moters nuodėmės pasekmė, atėjo per moterį, o ne per vyrą. Pagal jos gyvenimo būdą, ir per ją, ateina mirtis. Jos gimdymo pavidale – mirtis. Kas iš jūsų tai žino? Jobo 14, jeigu norite pasižymėti Rašto vietą.

214 Pas mane yra, jeigu jūs turite klausimą, pas mane yra apie visa tai Rašto vietos.

215 Jeigu norite perskaityti Jobo 14, ten sakoma: “Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta”. Teisingai? “Jis kaip gėlė auga ir nuvysta”, ir taip toliau. Matote? Kiekvienas, gimęs iš moters, gimsta mirčiai, kaip tik jis atsiranda.

216 Bet kada jis atgimsta kaip Dievo kūrinys, jis negali numirti; jis – nuo to kito Medžio, buvusio Edeno sode, Kristaus. Amžinas Gyvenimas nuo to Medžio.

217 “O–o, – jūs pasakysite, – ji buvo medžiu?” Žinoma. “Juk buvo pasakyta: ‘Nuo šito medžio nevalgyk’. Dievas pasakė, ten Pradžios Knygoje: ‘Nuo šito medžio nevalgyk’.”

218 Na taip, moteris – tai medis. Ji – medis nešantis vaisius. Tu – savo motinos vaisius. Tu esi įsčių vaisius. Tai tiesa. O tada Gyvybės Medžio vaisius, kuris buvo Edeno sode, tai Kristus. Per moterį ateina mirtis; per Vyrą, originalų kūrinį, ateina Gyvenimas. Gimti iš moters – mirtis; gimti iš Kristaus – Gyvenimas. Supratote mintį? Dabar jūs matote, prie ko vedė šitos dievaitės, ar ne taip?

29 SANTUOKA IR SKYRYBOS

219 Pirmasis Adomas ir Ieva buvo pirmavaizdžiu antrojo Adomo ir Ievos, matote, dauginimasis. Taigi, Adomas ir Ieva dauginosi per seksą, pripildyti žemę, bet pradžioje nebuvo taip. Dievas sukūrė vyrišką ir moterišką būtybes, panašiai kaip Jis sukūrė Savo kitus kūrinius, teisėtai, panašiai kaip Bažnyčia.

220 Dabar, šitų įrodytų Dievo Tiesų šviesoje, panagrinėkime toliau, jeigu norite. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Gerai. Dabar tai gali truputi užgauti, kol mes neprieisime iki šito pabaigos, bet aš tiesiog ruošiuosi jums parodyti Tiesą.

221 Joks tarnautojas negali imti į žmonas našlę. Jūs tai žinojote? Norite tai perskaityti? Gerai, kreipkitės į Kunigų Knygą, Kunigų Knyga 21:7 ir Ezechielį 44:22, ir pamatysite, kad kunigai negalėjo vesti moterį, kurią lietė kitas vyras. Tai yra Jėzaus Kristaus Nuotakos nekaltumo pavyzdys, nes jie, tie kunigai, Aarono sūnūs vykdė apeigas su Dievo Ugnimi. Mes neturime laiko perskaityti visa Tai, užtruktume iki pietų, mes dar turime dvidešimt minučių. Ir tie Aarono sūnūs tarnaudami lietėsi su Dievo Ugnimi, tad jie negalėjo imti moters, kurią lietė kitas vyras. Tai pasakė nesikeičiantis Dievas. Jie negalėjo imti į žmonas kitos moters, moters, kurią lietė vyras, čia įvaizdyje parodyta, jeigu norite tai pamatyti, kad gyvojo Dievo Bažnyčia švari, nesutepta, Dievo Žodis, o ne kokia nors konfesija, kuria užsiėmė žmonės.

222 Įsidėmėkite, perskaitykime dar štai šitą. Aš noriu, kad pasiektų jūsų. Mato 5, Jėzus čia pasakė kai ką gyvybiškai svarbaus. Mes norime tai pamatyti, Mato 5. Aš užsirašiau savo…

223 Aš pasižymėjau kai kuriuos dalykus, kuriuos ruošiausi pasakyti tiktai vyrams, tad buvo gana sunku kalbėti tai prieš mūsų seseris. Bet aš noriu čia užbaigti, dar prieš tai, kaip…

224 Dabar, sese, aš noriu pastatyti tave į tą vietą, kuri tau pažadėta Dievo Žodžiu, ir tu pamatysi tada, kad tu taip pat randiesi toje vietoje.

225 Mato 5:32. Aš noriu, kad jūs pamatytumėte, kad čia palaikoma ta pati mintis apie “vieną” ir “daugelį”. Mato, trisdešimt…Aš galvoju, tai Mato 5:32, pradedant nuo 31.

Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų
raštą’.

226 Tai kalba Jėzus, Tas, kuris pasakė: “Pradžioje”. Dabar žiūrėkite.

O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne
ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; matote, kuris atleidžia savo
žmoną, jei…ištvirkavimo atveju, tas skatina ją svetimauti; (kodėl? Ji vėl
ištekės) ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja”.

227 Matote, ji turi gyvą vyrą, tad niekas negali vesti jos. Nesvarbu, ką ji daro ir kas ji tokia, ji turi gyvą vyrą, ir ji neturi visiškai jokio pagrindo. Bet su juo ne taip.
IŠTARTAS ŽODIS 30

“Skatina ją svetimauti”, ne jį. Supratote tai? Jums reikia, kad Žodis būtų vientisas. Matote, niekur nepasakyta, kad jis negalėtų vesti, bet ji negali ištekėti. Matote, “skatina ją svetimauti”, ne jį. Tai tiksliai, kas pasakyta Biblijoje, – “skatina ją svetimauti”. Jam tai netrukdo vėl apsivesti, bet “jai”. Kodėl? Kristus šitame pavyzdyje.

228 Įsidėmėkite, sakoma, kad jis gali vėl tuoktis tik su mergaite. Jis gali vėl apsivesti. Jis gali, jis gali vėl apsivesti tik su mergaite, bet jis negali imti kitam priklausančią moterį. Jokiu būdu. O jeigu jis apsives su išsiskyrusia, tai jis gyvena paleistuvystėje, nesvarbu kas jis toks. Biblijoje pasakyta: “Kas tuokiasi su išsiskyrusia, tas paleistuvauja”. Štai tokie reikalai, jokių išsiskyrusių.

229 Dabar matote tą originalą – “pradžioje”? Pakartotina santuoka, dabar įsidėmėkite, jis gali, bet ji negali. Kaip Dovydas, kaip Saliamonas, kaip nuosekliai per visą Bibliją, kaip Dovydas ir visi kiti.

230 Dabar pasižymėkite, Pirmas Korintiečiams Laiškas 7:10, atkreipkite dėmesį, Paulius duoda įsakymą žmonai, kuri skiriasi su savo vyru, pasilikti netekėjusia arba susitaikyti, bet neištekėti už kito. Ji turi likti netekėjusi, arba susitaikyti su savo vyru. Ji negali ištekėti. Ji turi likti netekėjusi, bet, pastebėkite, jis nepasakė kas liečia vyrą. Matote, jūs nepriversite šį Žodį meluoti. “Pradžioje”, lyties poligamijos įstatymas. Štai, Dievo Žodis derinasi su Dievo gamta, būdamas harmonijoje.

231 Matote, kaip vienas mokymas pasuko į rytus, o kitas į vakarus? Jums reikia sugrįžti prie Tiesos, norint išsiaiškinti, kas tai yra.

232 Tai visada buvo tokiu būdu, tai įprastas Dievo įsakymas nuo pradžios. Pirmasis, prieš pradžią, pradžioje buvo tiktai vienas ir viena. Po to kai įėjo nuodėmė, pasidarė vienas vyras ir grupė moterų; taip veikia gamtoje, kiekvienas gyvūnas, ir žmogiškos būtybės, ir natūralus kūnas – gyvulinis. Mes – žinduoliai, mes tai žinome, mes visi, matote, ir visa tai Dievo gamtos vientisumas.

233 Tačiau dabar Antspaudai atskleisti, Tiesos Dvasia nukreipia mus prie Žodžio. Tai paaiškina, kodėl amžių bėgyje buvo visos šios klaidos, nes nebuvo atskleisti Antspaudai. Tai nebuvo apreikšta. Tai tiesa.

234 Įsidėmėkite, jūs negalite padaryti taip, kad atvaizdas nesutaptų. Kaip aš pamokslavau jums vakar vakare apie šešėlį ant grindų, jis turi sutapti. Kaip gali būti taip, kad ant grindų dramblio šešėlis, kuri krinta nuo gležno žmogaus, kaip nuo dramblio, arba nuo dramblio gležno žmogaus šešėlis?

235 Dabar, jeigu jūs pastebėsite tai tobulas atvaizdas.

236 Štai, yra ištikima moteris, tikra moteris, mergelė, kuri išteka ir gyvena, ir ji – savo vyrui palaiminimas. Jeigu Dievas būtų galėjęs duoti Savo sūnui ką nors geresnio, negu žmona, tai Jis būtų davęs tai.
31 SANTUOKA IR SKYRYBOS

237 Bet ji taip sukurta, lytiniam santykiavimui, ir joks kitas gyvūnas nesukurtas panašiu būdu. Joks kitas kūrinys žemėje nesukurtas panašiu būdu. Štai kodėl, štai kur poligamijos priežastis. Štai kilmė šito.

238 Dabar pažiūrėkite, galutinė išvada, pažiūrėkite, štai vienas Jėzus Kristus (teisingai?), vienas Vyras, Dievas, Emanuelis. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Bet daugelis, tūkstančių tūkstančiai tūkstančiai yra Jo Žmonos nariais (teisingai?), Jo Žmona, Nuotaka, Bažnyčia. Dabar jūs suprantate? [“Amen”.]

239 Štai kodėl Jis pasakė Adomui, dar iki susipažinimo arba pastūmėjimo į seką: “Dauginkitės ir pripildykite žemę”, dar pačioje pradžioje, kada jis dar savyje turėjo vyrišką ir moterišką pradą. Ten, tada rodė, kad Nuotaka turėjo ateiti iš Žodžio, per dvasinį dauginimąsi, dauginimąsi, matote, pripildant žemę.

240 Dabar lytiniu aktu, matote, šie mokymai sumaišė šiuos du dalykus. Todėl jūs negalite šito daryti, jūs turite sugrįžti prie to, ką apie tai kalba Tiesa: “į pradžią”.

241 Ir pabaigoje bus vienas Viešpats Jėzus, ir daugelis Jo Nuotakoje, vienaskaita. Jūs suprantate tai? Buvo vienas Dovydas soste, vienas karalius (pagal Dievo širdį) su penkiais šimtais žmonų. Jėzus sėdi Savo Soste, aleliuja, Tūkstantmetėje Karalystėje, su Žmona; kaip tai buvo pradžioje, sukurti iš žemės dulkių, Visagalio Dievo ranka, daugelio narių prisikėlime. Štai jums, prašau.

242 Moterys, kovokite už tai, įeikite į Kristų, tuomet jūs nepasiliksite toje bedieviškoje netvarkoje. Bet iki tol, kol tu – tiesiog bažnyčios narys, bandantis pats gyventi morališkai ir teisingai, tau tai nepavyks. Kaip ir vyras negalės šito nepasilikdamas Kristuje. Kaip Paulius tęsdamas pasakė: “Bet jie Kristuje, nėra jau nei vyriškos giminės, nei moteriškos”. Jie visi – viena.

243 Bet kad išsiaiškintume apie Santuoką ir Skyrybas, kad jūs žinotumėte, kas teisinga, o kas ne, dabar Jis čia aiškiai parodo šituose įvaizdžiuose. Yra vienas Kristus; ir daug tos Žmonos narių. Atkreipkite dėmesį, bet kuriuo metu, kada Jis panorės, Jis gali išsiskirti su mumis dėl dvasinės paleistuvystės ir klaidingų mokymų; bet kaipgi jūs drįstate išsiskirti su Juo, pasielgdami taip? Vyras gali išsiskirti su savo žmona ir vesti kitą, bet moteris negali išsiskirti su vyru ir ištekėti už kito. Matote, kaip visi šie šešėliai ir atvaizdai visiškoje pusiausvyroje? Matote, originalus kūrinys; niekur nėra antrinio produkto. Ne bažnyčia; bet Nuotaka per Žodį. Ne moteris; bet vyras, kiekvieną kartą. Štai kodėl niekur nepasakyta, kad vyriškis negali šito daryti; bet visada apie moterį. [Brolis Branhamas penkis kartus beldžia į kafedrą.–Red.] Tikrai.

244 Bet ji gali būti Kristaus Nuotaka, būdama…Ir atsiminkite, ji – dalis vyro, Biblijoje sakoma, kad ji gali…“O mokyti žmonai neleidžiu, nei valdyti savo vyrą, bet būti tyliai. Nes pirmiau buvo sukurtas Adomas, o paskui Ieva. Ir ne Adomas buvo sugundytas, bet antrinis produktas buvo sugundytas. Tačiau ji bus išgelbėta, jeigu laikysis šventume ir tyrume, gimdydama vaikus, ir panašiai”,
IŠTARTAS ŽODIS 32

nes tada ji tampa šito vyro dalimi. Štai kas atneša…

245 Kodėl Abraomas ne…Kodėl Dievas nenužudė sėdinčios ten Saros, kada ji neigė meluodama tiesiai į veidą Dievui? Sėdėjo ten kaip mirtingas Žmogus, valgė mėsą, valgė duoną, gėrė pieną, ir Jis pasakė: “Kodėl Sara ten už nugaros nusijuokė”, – ten palapinėje už Jo, Jis ir nematė jos, – “ir pasakė: ‘kaip tai gali būti’?”

246 Ji pasakė: “Aš šito nekalbėjau!” Tai bent, pasakyti Dievui, kad Jis – melagis, tiesiai Jam į veidą? Bet Jis negalėjo jos paimti. Kodėl? Ji buvo Abraomo dalis. Amen. Jis negalėjo jai pakenkti, nepakenkdamas Abraomui.

247 Dabar jūs, moterys, matote kam jūs priklausote. Ir Biblijoje pasakyta: “Jūs, žmonos, būkite kaip Sara, kuri puošė save kuklumu, gyveno sąžiningai ir ištikimai su savo vyru, mylėdama jį taip stipriai, kad ji vadino jį ‘viešpačiu’, valdovu, šeimininku.”

248 O jūs, kai kurios moterys, apsivelkate tuos šlykščius drabužius ir išeinate čia ir išstatote save prieš vyrą. Jėzus pasakė: “Kiekvienas, kuris pažvelgia į moterį su geiduliu, jau paleistuvavo su ja savo širdyje”. Tada, kas kaltas, vyriškis ar jūs? Jis – vyriškos lyties, taip sukurtas, kad jis gali atlikti šį aktą, matote; o jūs – moteriškos lyties ir turite vengti.

249 O kodėl jūs save štai taip išstatote? Ne dėl patogumo, žinote, kad šito negali būti, kada mirtinai sušalote su šitais šortais. Matote, negali būti patogumo. Tada, kas gi tai? Tai iš pasileidimo! Jūs neprisipažįstate, bet taip sako Biblija. Tai Tiesa. Tai nepadorumo dvasia jumyse. Jūs nenorite būti pasileidusios; bet jūs nesuvokiate, dvasiškai jūs pasileidėlės, nes jūs nepadoriai save pateikiate.

250 Dabar, vyriškis su savo nepadoriai apnuogintais keliais, net jeigu ant jo visai nėra jokio drabužio, jokio skirtumo, jo kūnas negundantis. Kodėl? Jis buvo originalus kūrinys, charakteris; turi būti, matote. Bet jūs – antrinis produktas, gundymui.

251 Dieve, pasigailėk! O siaubas, šitas nuodėmingas pasaulis! Aš džiūgausiu, kada jis užsibaigs.

252 Įsidėmėkite, Jis gali išsiskirti su Savo žmona, kada tiktai Jis panorės, bet ji negali išsiskirti su Juo; Jis gali padaryti su manimi, Jis gali numesti mane į dulkes bet kuriuos metu, kada tiktai panorės, bet, o broli, geriau man niekada nebandyti mesti Jo, – tada man galas.

253 Saliamonas galėjo apsivesti su bet kuria netekėjusia moterimi, jis galėjo vesti bet kurią moterį, kurią tik jis norėjo. Kunigas galėjo vesti tiktai moterį-mergaitę. Saliamonas…

254 Panašiai kaip Dovydas, jis vedė (kaip jos vardas) Abigailę. Ten buvo žmogus, pavadintas “kvailiu”, jis turėjo nuostabią žmoną, bet jis mirė.
33 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Ir Abigailė ištekėjo už Dovydo; jis buvo karalius, ne kunigas, matote, taigi jis – jis vedė.

255 Bet kunigas negalėjo šito padaryti, nes jis prisiliestų, tai yra pasiimtų sau į žmonas moterį, kuri jau buvo kito žmogaus žmona. Taigi, tai parodo Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčios skaistumą. Nuotaka turi būti ne svetimautoja, Žodis, niekur nepamestas nė vienas Žodis. Žinoma. Ar galėtumėte sau įsivaizduoti padorią moterį, ir be vienos krūties, tiktai su viena, arba kažkas kita netvarkoje, suprantate? Kristaus Nuotaka nebus tokia. Ji tobula. Ji visiškai, pilnutinai Žodis, nepamestas nei vienas Žodis . Ne.

256 Įsidėmėkite. Jis gali su ja išsiskirti, bet ji negali išsiskirti su Juo. Jis padarė tai, ir įrodė tai, tomis dienomis, kada Liuteris, Veslis ir sekmininkai, kada jie atsisakė toliau būti Jo dalimi, per dvasinės meilės ryšį, pastojant sekančia Žodžio dalimi. Jūs suprantate? Ji atsisakė. Liuteronų bažnyčia atsisakė Kristaus artumo su ja; Liuteris atsisakė šito. Ir leiskite jums tai pasakyti, vis tiek mane kaip nors pavadins; šiandien lygiai taip pat su kiekvienu iš jų, jie nepriima šio Žodžio, jie atsako Kristui!

257 Ir bet kuri moteris, atsisakanti vyrui pagimdyti jo kūdikį, neturi teisės būti jo žmona. Amen. Jūs prisimenate, Biblijoje, kada tas karalius vedė Esterę? Nes karalienė atsisakė, jis tiesiog pasiėmė sau kitą. Ir kada…Kas įvyko, kada ji atsisakė paklusti karaliui ir išeiti su juo? Tas pats su moterimi, kuri atsisako būti savo vyrui žmona.

258 Taip pat ir su bažnyčia, kuri atsisako pastoti šitame amžiuje, kuriame mes gyvename, kad gimdytų šito amžiaus vaikus. Mes – ne liuteronai, mes – ne vesliečiai, mes – taip pat ir ne sekmininkai! Mes turime būti šito amžiaus vaikais, apsivaisinant Dievo Žodžiu, kad pagimdytume šito amžiaus Kūdikį, Sėklos Kūdikį. Amen. Aš tikiuosi, jūs suprantate. Nepajėgė pastoti, ne, taigi, ką Jis padarė? Paliko ją, išsiskyrė. Tai tiesa. Bet ji neišdrįso išsiskirti su Juo. Jis su ja išsiskyrė.

259 Jis toliau atskleisdavo Savo Žodį šitam Kūnui, Pats patvirtindamas, kad Jis Tas Pats. Jo vaikai panašėjo vis daugiau į Jį, nes Tai visiškai subręsta, tai yra jie tampa Žodžio vaikais, o ne bažnyčios vaikais. Žodžio vaikai! Ir Nuotaka bus žavinga šito Žodžio Ponia, skaisti, prie kurios neprisilietė jokia žmogiška organizacija, jokia žmogaus sukurta teorija. Ji bus skaisti ir tyra Žodžio Nuotaka! Amen ir amen! Aš tikiuosi, jūs išgirdote tai, kas klauso per radiją. Ji bus pastojusi Dievo dukra.

260 Matote, kokia garbinga gali būti moteris? Matote, kokia didžia gali būti Bažnyčia, bet jūs matote, kur ją nuvedė jos nepadorumas? Visiškai negali prilygti ta bažnyčia, kuri ten, su šita Bažnyčia. Pamėginkite sulyginti gatvės kekšę su gyvojo Dievo Bažnyčia; arba moterį, tvarkingą moterį su kekše?

261 Kodėl egzistuoja štai tokie dalykai? Tai Dievo įstatymas, kontrastų įstatymas. Kaip mes galėtume džiaugtis diena, jeigu nebūtų nakties? Kaip mes galėtume džiaugtis saulėtu oru, jeigu nebūtų darganoto oro? Kaip mes galėtume džiaugtis
IŠTARTAS ŽODIS 34

ir gerbti tikrą moterį, jeigu nebūtų kažkokios nepadorios?

262 Toliau atskleidžia Tai, atskleisdamas Savo Žodį, tegu tiktai išdrįsta kas nors iš mūsų išsiskirti su Juo ir ištekėti už kito.

263 Dabar, žinoma, aišku, kodėl abi teorijos neteisingos. Panorėsite keliauti šituo keliu – žinoma; galite keliauti tuo, – išeisite iš pažado. Čia pažadas, tai būtent čia. Žodis neprieštarauja. Jis turi būti neatsiejamas, kaip ir Mato 28:19 neprieštarauja Ap. Darbams 2:38.

264 Dabar, kai kurios iš moterų, kai kurie iš vyrų, aš–aš žinau jūs–jūs nesutinkate su Tuo. Nes, žinote, jūs negalite dabar šito paslėpti. Negalite.

265 Bet leiskite aš jums kai ką parodysiu. Jeigu Mato 28:19 sako: “ Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu”, ir jie apsisukę krikštija kiekvieną žmogų, kuris kada nors buvo pakrikštytas, – krikštija priešingai šitam, krikštija Jėzaus Kristaus Vardu, visos biblijinės epochos bėgyje ir tris šimtmečius po biblijinės epochos, iki Nikėjos Pasitarimo. Paskui vietoj šito priėmė dogmą. Koks skirtumas, jeigu tai neapreikšta?

266 Ir jūs žinote, kad visa ši Knyga, visa ši Knyga – tai apreiškimas? Štai kaip jums sužinoti Tiesą apie vieną ar kitą dalyką, nes Tai apreiškimas. O apreiškimas turi būti tiksliai su Žodžiu, o ne prieštarauti Žodžiui. Tu pasakysi: “Na, aš, tai buvo man apreikšta”. Tada, jeigu tai prieštarauja Žodžiui, tada tai atėjo ne nuo Dievo. Tai tiesa.

267 Dabar, jeigu jūs norite paimti Mato 16:18. Pats Jėzus pasakė, kad visa Bažnyčia bus pastatyta ant dvasinio apie Jį apreiškimo, Kuris yra Žodis. “Aš sakau tau: tu Petras…Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet Mano Tėvas, Esantis Danguje, tau tai apreiškė. Ir ant šito akmens…”

268 Dabar, aš žinau, ten mūsų draugai katalikai, jūs sakote: “Ji pastatyta ant Petro, o Petras – apaštalas, taigi, Toks ir Toks, pagal apaštališką susitarimą, paveldimumą”.

Protestantai sakė: “Ji pastatyta ant Jėzaus Kristaus”.

269 Ne tam, kad išsiskirti, bet tiesiog paimti, ką Jis pasakė! Jis pasakė: “Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet Mano Tėvas, Esantis Danguje, tau tai apreiškė. Ir ant šito akmens, dvasinio apreiškimo, kas yra Žodis, Aš pastatysiu Savo Bažnyčią; ir pragaro vartai Jos nenugalės”. Jo Žmonos negundys joks vyriškis. “Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės”.

270 Ir Abelis su Kainu Edeno sode. Kainas nupiešė savo asmeninę koncepciją ir pasakė: “Štai, pažiūrėk, Dieve – tai geras Dievas. Jis valdo visą gamtą, ir aš paimsiu pupų ir bulvių, ir aš paimsiu gėlių, ir aš padarysiu Jam iš tikrųjų gražų aukurą”. Tai bažnyčia. Jis sulenkė kelius. Jis tikėjo į Dievą. Jis garbino Dievą, pakėlė savo rankas ir aukojo šią auką. Jis vykdė tą pačią religiją, kaip ir Abelis.
35 SANTUOKA IR SKYRYBOS

271 Abelis pastatė tokios pat rūšies aukurą. Bet kada Abelis paruošė savo auką, jis paaukojo avinėlį. Dabar, Kainas galvojo, darydamas priešnuodį nuodėmei, kad jo tėvas ir motina tikriausiai suvalgė vaisių, kaip juos išmokė tame sode. Bet Abelis, Dievišku apreiškimu žinojo, kas ten įvyko, tai buvo kraujas. Dievišku apreiškimu! Ir Biblijoje sakoma, Laiške Žydams, 12 skyrius, 11 skyrius, kad “Abelis tikėjimu, apreiškimu, aukojo Dievui geresnę auką, negu Kainas; kuo gavo nuo Dievo liudijimą, kad jis teisus”. Tai tiesa? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Amen! Broli, sese, dėl manęs tai tiek aišku, kaip tik begali būti. Štai pilnai viskas .

272 Dabar dėl Santuokos ir Skyrybų, matote, tai turi būti apreikšta. Iki tol, kol tai neapreikšta, tu šito nežinai. Bet Jis pažadėjo šiomis paskutinėmis dienomis, šiame amžiuje, kad visos Biblijos paslaptys bus apreikštos. Kiek iš jūsų žino tai? Apreiškimo 10 skyrius! Jėzus pažadėjo tai, kad visos šios paslėptos paslaptys apie–apie Santuoką ir Skyrybas, visos šios kitos paslaptys, kurios buvo paslėptos, bus apreikštos paskutiniu laiku. Dabar, jūs suprantate, Balsas pasakė: “Važiuok į Tusoną”. Prisimenate tą paslaptingą Šviesą danguje; ten buvusį septintą Angelą, sugrįžimą, ir Septinių Antspaudų atskleidimą? Stebėkite, kas įvyko. Tai tiesa.


273 Dabar dar šiek tiek toliau. Dabar jūs klausykite! Aš žinau, jums jau laikas eiti pietauti, bet aš puikiai skanauju. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

274 Taigi, žiūrėkite, moterys turi savo vietą, ir ji – brangenybė. Saliamonas, kuris turėjo dešimt tūkstančių žmonų…tai yra, tiksliau, tūkstančių žmonų, jis pasakė: “Kas rado žmoną, tas rado gerą dalyką”. Jis pasakė: “Gera žmona – brangakmenis jo karūnoje”, tai garbė. “Bet nedora žmona, kaip vanduo jo kraujuje”, jo gyvenime. Jis pasakė: “Iš tūkstančio vyrų rasi vieną teisųjį”, – tai pasakė Saliamonas, – “bet”, – pasakė, – “iš tūkstančio nerasi nė vienos teisios moters”. Tai pasakė Saliamonas, matote. Atkreipkite dėmesį, štai kaip tai yra.

275 Bet, matote, moteris, tu–tu – brangakmenis, jeigu nori būti brangakmeniu, bet tai turi būti tavo troškimu. Ir jūs matote, kodėl buvo Santuoka ir Skyrybos, ką Jėzus nurodė dar ten, tai todėl, kad jūsų giminė buvo visos nuodėmės priežastis. Štai kodėl prasidėjo ir poligamija, ir skyrybos, ir visa kita. Pradžioje taip nebuvo, ir aname pasaulyje šito nebus.

276 Žvilgtelėkite į Jokūbą, iš kurio kilo patriarchai. Jis turėjo mažiausiai tūzina žmonų. Jis vedė dvi seseris ir, be to, pas jį buvo dvi sugulovės, sugyventinės, su kuriomis jis gyveno. Ir tie patriarchai gimė būtent kaip tik nuo tų sugulovių. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Matote, reikia, kad lygiai susieitų su Žodžiu.

277 O–o, pas mane ištisi puslapiai. Jeigu koks nors dvasinis asmuo tuo abejoja, tai mes galime susitikti ir pasikalbėti apie tai. Bet, žinoma, jeigu apskritai pas jį yra koks nors dvasingumas, jis tuoj pat pamatys, kad tai Tiesa. Negali būti tame klausimo.

SANTUOKA IR SKYRYBOS 36

278 Gera moteris – tai geras dalykas. Aš tai žinau. Aš tai žinau pagal tikras moteris. Aš esu sutikęs tikras, tikrų tikriausias moteris, tokias tikras, kad neblogesnės už kokį nors vyrą.

279 Ji – antrinis produktas ir jo dalis, ir nuodėmėje jis paklausė jos. Jis tiesiog…Ji – jo dalis. Bet jai spręsti, ji tai sukurta, kad ji gali būti nepadoria, ir jei duota teisė atmesti arba priimti. Tai priešinga pirminiai originaliai prigimčiai, bet, matote, tokie štai reikalai.

280 Dabar dvylika valandų, tad aš kai ką čia praleisiu, sutaupydamas kelėta minučių. Aš noriu jūsų kai ko paklausti.

281 Dabar, atsiminkite, aš kalbu tai tiktai mano grupei. O besiklausantiems per radiją: aš kalbu tai tiktai mano pasekėjams. Tiktai jiems ši Žinia, ir ką aš noriu čia pasakyti.

282 Bet kuris tarnautojas, jis, tai jo, taip, jis – tos kaimenės ganytojas, tegul jis elgiasi kaip nori. Tai tarp jo ir Dievo. Bet kuris kunigas, bet kuris pamokslininkas, tai tavo reikalas, mano broli.

283 Aš kalbu tiktai čia, Džeffersonvilyje, vienintelė vieta, kur aš tai kalbu, nes tai – mano kaimenė. Tai ta kaimenė, kurią prižiūrėti man pavedė Šventoji Dvasia, ir už tai Jis iš manęs pareikalaus. Ir šie mano žmonės – atverstieji iš visos šalies, kuriuos aš atvedžiau pas Kristų. Mano vaikai, aš turiu jums padėti, ir aš – jūsų draugas. Jūs galite pagalvoti, kad aš kalbu prieš jus; aš kalbu tai, supraskite, dėl jūsų gerovės. Aš myliu jus. O jeigu tai ne taip – Dievas man Teisėjas. Jūs žinote, kad aš myliu jus.

284 Tai baisiai griežti dalykai, aš nežinojau, kaip tai išsakyti. Ką aš darysiu, kada čia, mano bendruomenėje sėdi vyrai ir moterys, kai kurie iš jų buvo vedę po du ar tris kartus? Geri vyrai ir geros moterys, viską sumaišyta! Kas tame kaltas? Klaidingas mokymas, tiksliai, nelaukėte nuo Viešpaties.

285 “Ką Dievas sujungė, to žmogus te neišskiria”. Ne tai, ką žmogus sutuokė; bet ką “Dievas” sujungė! Kada tu gavai tiesioginį apreiškimą nuo Dievo, kas tai – tavo žmona, ir taip pat, tai tavo, visam likusiam gyvenimui. Matote? Bet ką žmogus sutuokia, bet kas gali išskirti. Bet ką Dievas sujungia, tai geriau niekam prie šito nesiliesti. “Ką Dievas sujungė”, – jis pasakė, – “to žmogus te neišskiria”. Ne ką sutuokė koks nors populiarus sutuokėjas arba dar kažkas, arba kažkoks pamokslininkas atsimetėlis su pluoštu knygoje mokymų, kas leidžia daryti jiems viską, kas patinka, o Dievo Žodis nustumtas šalin. Matote? Aš kalbu apie tai, ką Dievas sujungė.

286 Dabar aš štai ką ruošiuosi jums pasakyti. Aš labai atsargus tame, ką jums kalbu. Aš nenoriu būti jums grubus, mano broliai pastoriai. Aš neketinu šito daryti. Bet aš atsakingas, suvokdamas, kad man tai patikėta. Ir jeigu…Aš negaliu Šito paslėpti. Ir aš nežinau, kaip Tai paviešinti, bet aš žinau, tai padarys magnetofono juosta. O taip, aš pasiruošiu, ofisas atidarytas, ir tai kalbama. Matote?
37 SANTUOKA IR SKYRYBOS

287 Tiksliai kaip tai buvo su Gyvatės Sėkla, bet absoliučiai įrodyta, kad tai teisinga. Aš čia turiu laikraščius, šitame laikraštyje, kur moteris kaip tik dabar…ir netgi įžymiuose…Kai kuriose didžiosiose vyskupijose buvo paveikslų originalai, su žalčiu, šliaužiančiu moters koją, ir kaip jis rangosi apie ją; ir pas ją nuo to visokios rūšies jausmai, tokie, kokių vyras negalėtų jai sukelti, štai su tokiu didžiuliu žalčiu, apsirangiusiu aplink ją, ir taip toliau. Tai tikrai tiesa. Ir darosi vis blogiau ir blogiau, ir bus dar blogiau. Žaltys, tokiu jis nebuvo, jis negalėtų turėti su ją seksualinio ryšio, būdamas žalčiu, bet prisiminkite…

288 Aš vieną kartą turėjau debatus su…ne debatus, bet tiesiog vienas tarnautojas iš Dievo Asamblėjų su padėjėju, pasakė: “Šitame jūs klystate”.

Aš pasakiau: “Ką gi, galbūt. Norėčiau, kad jūs man pasakytumėte”.

289 Tuomet jis pasakė, tęsė pokalbį ir kalbėjo apie tai. Tuoj pat matėsi, kad jis pasimetė. Ir jis pasakė vieną dalyką, jis pasakė: “Broli Branhamai, kur ta rūšis? Dievas pasakė: ‘pagal savo rūšį’. Tai kur ta rūšis, kaip jūs pasakėte, buvo tarp žmogaus ir gyvūno, kurios dabar mokslas negali surasti? Kurgi ji?” Paklausė: “Ji ant žemėje? Tai buvo šimpanzė?”

290 “Ne, nes šimpanzės kraujas nesimaišo su moters, ir jokio kito gyvūno nesimaišo su jos. Ne, nesimaišo, kaip ir nesimaišo vyro sperma su–su sperma kokios nors patelės. Nesimaišo”.

291 “Tai kurgi tas tikrasis gyvūnas? Štai, Dievas pasakė: ‘Tegul kiekvienas neša vaisius pagal savo rūšį’.”

292 Aš palaukiau minutę. Ir malonus Šventosios Dvasios skambesys pasakė: “Pasakyk jam: ‘Tai čia’.”

Štai, iš pradžių aš pasakiau: “Kagi, tai gali paaiškėti”.

Jis pasakė: “Bet, broli Branhamai, mes kalbame apie Žodį, ar ne taip?”

293 Aš pasakiau: “Taip, pone”. Ir aš pasakiau: “Žinoma, sako, kad kitos rūšys, tokios kaip dinozaurai ir–ir mamutas, ir taip toliau, mamutai, mamutai, tiksliau, jie matomi akivaizdžiai, ir taip toliau”. Aš pasakiau: “Ar galėjo taip būti”.

294 Jis pasakė: “Broli Branhamai, mes kalbame apie Žodžio įrodymą. Jeigu čia yra nuodėmė; tada pirminė nuodėmė, ji taip pat turi būti čia”.

295 Ir aš pasakiau: “Viešpatie Jėzau, Tu pasakei: ‘kad nesirūpintume, ką mums atsakyti, kada atsistosime prieš žmones, nes tą valandą bus duota jums’. Viešpatie, ką man pasakyti?” Jis pasakė: “Pasakyk jam: ‘Tai čia’.” Tokiu būdu, kaip aš matau regėjimus stovėdamas ant pakylos.

IŠTARTAS ŽODIS 38

296 Aš pasakiau: “Tai čia”, – nežinodamas kur.

Jis paklausė: “Kur?”

Ir pirm, negu aš suspėjau pagalvoti, Jis pasakė: “Tai žaltys”.

297 Būtent tai ir buvo, nes jis daugiau nebe žvėris. Jis buvo prakeiktas ir nusviestas ant pilvo visam gyvenimui. Jis čia. Teisingai? [Susirinkimas: “Amen”.–Red.] Ir vis dar šitame akte, kurį jis įvykdė, vis dar ta pati nuodėmė veikia aplink moterį, panašiai tokiam gyvuliškam seksui. Štai kada pas ją toks stovis, kad išsiplečia akys, kada jos jausmai išeina už ribų to, ką galėtų padaryti koks nors vyriškis.

298 Čia aš apsistosiu, nes pas mus mišri auditorija. Susitiksime su vyrais, tada…mes daugiau pakalbėsime apie tai. Surinkau visus popierius ir visa kita guli čia, tiesiog po ranka, ir aš ruošiausi atnešti tai jums šiandien ryte. Aš ruošiausi tam skirti visą dieną, bet dabar baigdamas pasakysiu štai ką.

299 Tai tiktai dėl mano bažnyčios. Ne mano bažnyčios…tai mažai kaimenei, kuri tiki manimi ir seka mane, tai dėl jų.

300 Tą dieną, žinodamas, kad kada aš jums kažką pasakysiu, tai turi ateiti TAIP SAKO VIEŠPATS, po to aš turėjau Rašto vietas, kaip Jis apreiškė tai man. Bet, “Viešpatie Dieve, ką man pasakyti šitam susirinkimui? Įvyks susiskaldymas. Vyriškis, sėdintis ant laiptų arba kieme, arba dar kur nors: ‘Man ją palikti?’ Moterys: ‘Man palikti savo vyrą?’ ‘Ką aš darysiu?’” Aš pasakiau: “Viešpatie, ką gi man daryti?”

301 Kažkas man pasakė: “Užlipk ten ant kalno, ir Aš pasakysiu tau”.

302 Ir kada aš buvau ant to kalno, nežinodamas, kad ten apačioje Tusone jie matė Tai. Ir netgi mokytojai kvietė vaikus iš…mano mažąją dukrelę ir likusius, iš klasės, ir sakė: “Pažiūrėkite štai į tą kalną! Ten gintarinis ugnies Debesis kilo į orą ir leidosi, kilo į orą ir leidosi”.

303 Ponia Evans, jūs čia? Ronni, tu čia? Aš nusileidau ir ėjau pro degalinę, tas vyrukas prie degalinės, prie Evanso degalinės. Aš dar net nežinojau, kad šitas vaikinas ruošėsi pasakyti, jis netikėtai mane užklupo, jis pasakė: “Broli Branhamai, jūs buvote štai ten ant to kalno, tiesa?”

304 Aš pasakiau: “Ką tu turi omenyje, Ronni? Taip”, štai, pažiūrėti, ką jis darys. Daugelį kartų įvyksta dalykai, ir aš, tiesiog nesakai apie tai žmonėms. Tai darosi…Reikalas tame, kad kai matai tiek daug įvykstant, tai tampa dėl tavęs įprastu dalyku. Matote? Aš tiesiog nepasakoju žmonėms. Aš pasakiau: “Ronni, ką tu čia…”

305 Jis pasakė: “Aš galiu tiksliai parodyti jums kur jūs buvote”. Pasakė: “Aš pašaukiau mamą, ir mes čia stovėjome ir žiūrėjome, kaip ten kabojo tas Debesys,
39 SANTUOKA IR SKYRYBOS

kildavo ir leisdavosi. Aš pasakiau: ‘Tiksliai brolis Branhamas sėdi kažkur ten. Tai Dievas kalbasi su juo’.”

306 Ir visas miestas, žmonės žiūrėjo į Tai. Saulėtą dieną, niekur nebuvo jokio debesėlio, ir šis didžiulis gintarinis Debesys kabojo ten; leisdavosi išsiplėsdamas ir plisdamas piltuvo pavidalu.

307 Draugai, aš jau užbaigiu, jūs galėsite eiti. Štai kada man buvo Tai apreikšta, ką aš dabar ruošiuosi pasakyti jums, nepraleiskite Šito.

308 Dabar aš kreipiuosi tik į mūsų pasekėjus, tiktai į tuos, kurie seks mane ir šitą Žinią, ne dėl pašalinių. Jūs man tame liudininkai prieš Dievą. Tiktai dėl šitos grupės!

309 Mes atsidūrėme šitoje betvarkėje dėl neteisingo teologinio aiškinimo. Teisingai? Štai kodėl jūs, moterys, ištekėjote antrą kartą, ir jūs, vyrai, – dėl neteisingo teologinio aiškinimo. Dabar aš noriu parodyti jums kai ką, ką Jis pasakė man.

310 Ir jeigu Dievui, mūsų Kūrėjui, uždavinėjo šitą klausimą, kada Jis buvo čia žemėje, Jėzus Kristus; ir kada Jo išlaisvintojas pranašas, Mozė, išėjo į Egiptą išvesti vaikus iš–iš Egipto į pažadėtą žemę; ir Jėzus čia pasakė, kad Mozė pamatė žmones tokiame stovyje, ir jis leido jiems rašyti skyrybų raštą, nes tokia buvo situacija. Mozė rado tokią išeitį, kaip “Tegu jis leidžia…” Dievas leido Mozei, pranašui, pasiustą žmonėms, leisti jiems šį skyrybų raštą.

311 Ir Pirmame Laiške Korintiečiams, 7 skyrius, 12 ir 15 eilutės, Naujojo Testamento pranašui, Pauliui, kuris susidūrė bažnyčioje su tuo pačiu, ir pasakė tai: “Tai aš, ne Viešpats”. Teisingai? Dėl skyrybų stovio.

312 “Pradžioje nebuvo taip”. Bet Mozė leido tai, ir Dievas užskaitė kaip teisingą. Ir Paulius taip pat turėjo teisę, kada pamatė savo bažnyčią tokiame stovyje.

313 Dabar jūs tikite, kad Tai Tiesa, ir tikite, kad Tai atėjo nuo Dievo! Ir patvirtindamas Savo Debesimi ir Savo Žinia, kuri atvedė mane iki čia, ar neprivalėjo Dievas, ant to kalno, leisti ir man padaryti tą patį – leisti jums pasilikti taip, kaip esate, bet daugiau nedaryti šito! Eikite su savo žmonomis ir gyvenkite taikoje, nes arti ta valanda. Arti Viešpaties Atėjimas. Mums nebeliko laiko narplioti tuos dalykus. Daugiau nedrįskite taip elgtis! Aš kreipiuosi tiktai į savo kongregaciją. Bet jeigu jūs susituokę…Ir Dievas paliudijo man apie tai ant kalno, kad aš galėčiau pasakyti Tai, dėka antgamtinio Septynių Antspaudų apreiškimo atskleidimo, ir tai klausimas Dievo Žodyje. “Tegul jie eina toliau tokiais, kokie jie yra, ir daugiau nenusideda!”

314 “Pradžioje nebuvo taip”. Tai tiesa, nebuvo taip, ir šito nebus pabaigoj. Bet dabartinėje padėtyje, kaip Dievo tarnas…Aš nevadinu save Jo pranašu; bet aš tikiu, galbūt, jeigu aš nebūčiau dėl šito pasiustas, aš dedu pagrindą dėl jo, kada jis ateis. Taigi, dabartiniame stovyje, aš įsakau jums: eikite į savo namus su savo dabartine žmona. Jeigu tu laimingas su ja, gyvenk su ja, augink savo vaikus Dievo baimėje.
IŠTARTAS ŽODIS 40

Tačiau tebūna gailestingas tau Dievas, jeigu tu kada nors vėl tai padarysi! Mokyk šito savo vaikus, kad taip nesielgtų, auklėk juos Dievo baimėje. Ir dabar, kadangi jūs tokie, kokie esate, eikime dabar, šitą vėlyvą vakaro laiką, kuriame mes gyvename, ir “siekime aukštesnio pašaukimo Kristuje”, kur nėra nieko negalimo.

315 Iki susitikimo vakare, telaimina jus Viešpats Dievas, melsimės.

316 Viešpatie Dieve, mes atnešame Tau padėką. Mes garbiname Tave. Tu esi Tas Pats didis Jehova, kuris leidai Mozei. Mozė, tas tarnas, ką jis galėjo pasakyti savo tautai? Ir, Dieve, Tu leidai Jam duoti skyrybų raštą. Paulius, didis apaštalas, kuris rašė Naująjį Testamentą, kaip Mozė rašė Senąjį. Mozė rašė Įstatymus ir taisykles. Daugelis iš pranašų, jų žodžiai čia įtraukti, bet Mozė parašė Įstatymus. Ir Tu leidai jam rašyti, parašyti jiems skyrybų raštą, dėl jų širdžių kietumo.

317 Didis Šventasis Paulius, rašęs Naująjį Testamentą, galėjo taip pat padaryti tokį teiginį, kad “Bet aš sakau esant tokioms aplinkybėms; aš, ne Viešpats”.

318 Taip ir šiandien, Viešpats Dievas, šio pasaulio pabaigoje, kol dar mes čia per Dievo malonę, žinant, kad greitai mums reiks už viską atsakyti Dievo akivaizdoje. Ir kad Tu tiek daug padarei, Viešpatie, matant šitiems žmonėms, aš tikras, jie laikysis už Šito, tarsi Tai eitų nuo Tavęs. Ir paliudijimui čia šiandien sėdi daugelis žmonių, kurie netgi matė tą Ženklą kalnuose, kur Viešpaties Angelai nusileido sūkuryje, kur atėjo septyni Angelai, kur buvo atskleistas Septynių Paslapčių apreiškimas; ir tas pats Angelas, ta pačia kryptimi, ant to paties kalno, tada, kada buvo apreikšta Tai!

319 Dieve, aš meldžiu, kad šie žmonės grįžtu į savo namus su dėkojimu, kad Dievas dovanojo jiems šitą malonę. Aš tik pasakiau Tai, Viešpatie, Tau leidus. Ir aš kalbu visa Tai tik Tau leidus, Viešpatie. Ir tegu žmonės bus tiek dėkingi, kad jie niekada daugiau nebandytų padaryti šios nuodėmės! Ir tegu jie nemėgina daryti jokios nuodėmės, bet mylės Tave visa savo širdimi. Viešpatie, padaryk šias šeimas laimingas, ir tegu jie auga ir auklėja savo vaikus Dievo baimėje.

320 Nes ta Žinia, kuri buvo mano širdyje, – išsakyta, Viešpatie. Aš padariau viską, kaip galėjau. Šėtonas kovojo prieš mane savaitėmis, daug valandų be miego. Bet dabar aš liepiu Tai, Viešpatie, šiems žmonėms, kad jie tyrinėtų Tai, ir eitų, ir gyventų dėl Tavęs. Suteik tai, Viešpatie. Tai jau ne ant mano pečių. Jie Tavo rankose. Aš meldžiu, kad Tu palaimintum juos.

321 Palaimink šitas skepetaites, Viešpatie, kurios buvo čia padėtos dėl ligonių ir sužeistų. Tegul šis vakaras bus vienu iš didžiausių, stipriausių vakarų, kad visi šie žmonės būtų išgydyti. Suteik tai, Viešpatie. Palaimink mus visus kartu.

322 Leisk mums eiti su ramybe, laimingais ir džiaugsmingais, nes Dievas kūriniją parodė mums “nuo pat pradžių”, ir ištiesė mums, esant tokiai betvarkiai, kurioje mes atsidūrėme, vėl ištiesė Savo malonę, šiose paskutinėse dienose. O Didis ir Amžinasis Dieve, kaip mes dėkingi Tau už tai! Ir tegul mūsų širdys bus tiek laimingos,
41 SANTUOKA IR SKYRYBOS

kad pas mus daugiau nebeturėtume noro nuodėmiauti prieš Tave. Vardan Jėzaus. Amen.
Aš myliu Jį (kaipgi jums nemylėti Jo?) Aš myliu Jį,
Pamilo Jis pirma
Išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

323 Aš sakau dabar tai, kad tarnautojai suprastų. Tai tik dėl tų, kurie paseks šią Žinią!

324 Ach, jūs laimingi? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Aš kalbėjau jums Tiesą, TAIP SAKO VIEŠPATS, viso kelio eigoje! [“Amen!”]

325 Dabar atsistokime ir pakelkime savo rankas, ir vėl sugiedosime: “Aš myliu Jį”. Aš myliu Jį už Jo malonę. Aš myliu Jį už Jo gerumą. Aš myliu Jį už Jo Žodį. “Ir Viešpaties Žodis atėjo pranašams!”

Aš myliu Jį.
326 Tęsk, broli. [Brolis Branhamas prašo kažkam prieiti ir paleisti susirinkimą.–Red.]





























































Santuoka ir Skyrybos, Skyrius 7 № 9
(Morriage And Divorce, Vol.3 № 13R)

Šį pamokslą brolis Williamas Marrionas Branhamas pamokslavo sekmadienį ryte, 1965 metais vasario 21d. Parkviju Junior vidurinėje mokykloje Džeffersonvilyje, Indianos valstijoje, JAV. Buvo įdėtos visos pastangos dėl tikslaus paskelbtos Žinios perkėlimo iš magnetofono juostos į popierių, išspausdinta be sutrumpinimų ir platinama nemokamai leidyklos “Voice Of God Recordings”.

Šitos knygos leidinys tapo galimu geranoriškų tikinčiųjų paaukojimu dėka.

Lietuvių vertimas pirmą kartą išspausdintas 2008 metais.

VOICE OF GOD RECORDINGS
P. O. Box 950, Jeffersonville, Indiana 47131 U.S.A.
















































44 IŠTARTAS ŽODIS

Sekančios ištraukos, kurios liečia santuoką ir skyrybas, buvo įtrauktos į šią knygą tam, kad suteikti skaitytojui galimybę kuo išsamiau išnagrinėti šią temą, tačiau būtų neįmanoma įtraukti čia visas vietas, kur minima ši tema. Sprendimas įtraukti šias citatas buvo priimtas, todėl, kad, kaip žinoma, dauguma iš šitos Žinios pamokslų, iš kur paimtos ištraukos, dar neišversti į rusų, lietuvių kalbas.–Red.

25 Maždaug prieš šešis mėnesius aš pravedžiau čia upėje savo pirmą krikštą, kai nusileido Šviesa tiesiog čia, Spring gatvėje. Daugelis iš jūsų galbūt panorės nueiti ten ir pažiūrėti Spring gatvę ir į vandenį, ta upė tiesiog priešais. Ir štai ten Viešpaties Angelas pirmą kartą pasirodė visiems matant, dienos antrą valandą. Ir Balsas nuskambėjo iš ten, sakydamas: “Kaip Jonas Krikštytojas buvo pasiustas pranešti apie pirmąjį Kristaus atėjimą, tavo Žinia praneš apie antrąjį Atėjimą”.

26 Ir štai praėjo trisdešimt metų, ir aš vis dar čia, šitą vakarą, skelbdamas tą Žinią. Ir Ji skrieja aplink pasaulį, ir aš džiaugiuosi, kad vėl sugrįžau į savo gimtą miestą, šį vakarą pristatyti šį Viešpatį Jėzų Kristų, Kurį aš tebemyliu visa savo širdimi. Kiekvieną dieną Jis darosi vis mielesnis, negu Jis buvo vakar. Aš nepakeičiau nė kiek savo Mokyme. Nuo ko aš pradėjau pradžioje, į tą patį aš tebetikiu ir šiandien. Jis vakar, šiandien ir per amžius Tas Pats. Aš su Žinia už kurią esu atsakingas.

27 Kai ši Žinia tik prasidėjo, žinoma, tuomet tai buvo su kiekvienu; meldėsi už ligonius, dideli ženklai, nuostabūs darbai ir stebuklai. Tai prasidėjo ypatingai sėkminėse, pasaulinis išgydimų kompanijų judėjimas, kuris apėmė visą pasaulį. Ištisus penkiolika metų, aš galvoju, visur, vos ne ant kiekvieno kampo, vyko prabudimai, degė prabudimo laužai. Tiesiog milijonai priėmė Kristų savo Gelbėtoju, pagal tą pavedimą. Tada tai įkvėpė Oralą Robertsoną ir kitus, ir toliau, ir toliau, tai vyko visur.

28 Ir po to, Seimininkų bažnyčia nugrimzdo į mirties miegą, kaip tai buvo tada. Ir šiandien mano ketinimai ir norai – tai vėl pažadinti tą bažnyčią, greitam Viešpaties Jėzaus Atėjimui. Man tenka smerkti tai. Aš privalau smerkti nuodėmę bet kokioje jos formoje. Aš nepriskiriu tai jokiai denominacijai. Aš turiu Žinią.

“Pelai nepaveldės kartu su Sėkla” 65-0218

74 Dabar, dabar aš galvoju tai praskaidrės, vyriškis ir moterys. Taigi, moteris – tai…Nagi aš tai geriau paaiškinsiu, kad jūs galėtumėte tai pamatyti, štai. Moteris pavaldi savo vyrui. Ir Biblijoje pasakyta, kad “Vyras privalo vadovauti savo žmonai”. Bet kaip jie tai pakeitė! Moteris viešpatauja vyrui: “Štai, tu pasilieki namuose, Džonai! Tu nevažiuosi!” Ir nuspręsta, – “Taip mano brangioji”. Matote?

75 Bet leisk man kai ką pasakyti, pone. Tau teks duoti ataskaitą už savo žmoną, bet tavo žmonai nereiks už tave atsakyti. Tu – moters galva, kaip Dievas – vyro galva. Todėl Jis pasakė: “Tegu vyras kerpa savo plaukus dėl Kristaus. Ir tegu moteris augina savo plaukus, nes jeigu ji kerpa savo plaukus, tai ji apgėdina savo vyrą”. Matote?

IŠTARTAS ŽODIS 45

Jūs matote, ką aš turiu omenyje, apie šią Rašto vietą?

76 Aš išbariau už tai vieną kartą Šrivporte. Jie kalbėjo apie moteris ir ar privalo moterys nešioti ilgus plauks. Ir aš pasakiau: “Jeigu moteris kirposi savo plaukus, jos vyras turėjo teisę, ir biblijinę teisę, su ja išsiskirti”. Tai tiesa. Yra tai, kas pasakyta Biblijoje. Tai visiškai teisingai. Oi-oi-oi! Ten buvo moterys su Šventąja Dvasia, bet tokiu būdu jos buvo išmokytos, štai ir viskas. Matote? Taip, tai tiesiog nuolaidžiavimas. Ir jeigu…

77 Jis pasakė: “Štai, jeigu jos kerpa juos, jeigu kažkas netvarkoje, kad jos kerpa savo plaukus, – pasakiau, – tai tegul jos paima skustuvą ir nuskuta juos visiškai, ir padaro savo plaukus prilaižytus”. Geriau jums vaikščioti tokiomis. Tai tiesa. Štai kas pasakyta Rašte. Ir Jis sako: “Jeigu ji kerpa savo plaukus, ji apgėdina savo vyrą. Ir pagal įstatymą jis turi teisę jį apgėdinančią moterį priversti išsinešdinti ir išsiskirti”. Bet dabar jis negali vėl tuoktis. Bet jis–bet jis gali su ja išsiskirti. Tai tiesa. Tai Raštas. O broli, dėl kai kurių klausimų mums reikalingi ištisi vakarai! Tai tiesa. Tai Pirmas Korintiečiams 14 skyrius, jeigu norite Tai užsirašyti. Gerai. Štai, tai–tai…Štai, ši moteris…
“Klausimai ir atsakymai iš Pradžios Knygos” 53–0729


15 Viena moteris neseniai, aš galvoju, išeikvojo apie penkiasdešimt dolerių telefoniniam pokalbiui iš Los Andželo, apie trisdešimt penkias arba keturiasdešimt minučių, o galbūt ir ilgiau, didelis nuotolis, siekė, kad aš pasakyčiau, kad bus teisėta ir teisingai, jeigu ji paliks savo vyrą ir ištekės už kito. Aš šito nepasakiau. Ne! Aš pasakiau: “Nė už ką!”

Ji pasakė: “Bet juk mano vyras – nusidėjėlis, o šitas vyriškis – krikščionis”.

16 Aš pasakiau: “Tai visai ne prie ko. Jūs vienareikšmiškai atsidursite paleistuvystėje”.

Pasakė: “Na, aš sergu tuberkulioze, ir man iš viso nėra prasmės gyventi be šito žmogaus”.

17 Aš pasakiau: “Jūs tiesiog susižavėjusi, o ne mylite, nes jūs negalite, štai ir viskas, nes tai – jūsų vyras. Ir jūs pažadėjote gyventi su juo, kol mirtis neišskirs jus. Visa kita, šalia šito – bus paleistuvystė”. Bet ji vis nepadėjo ragelio. Aš pasakiau: “Ponia, beprasmiška…”

Ji pasakė: “Jeigu jūs pasakytumėte, kad tai gerai”.

Aš pasakiau; “Aš šito nepadarysiu”. Aš pasakiau: “Aš…”

Ji pasakė: “Na, broli Branhamai, mes taip labai jumis tikėjome”.


46 SANTUOKA IR SKYRYBOS

18 Aš pasakiau: “Tuomet klausykite, ką aš jums sakau. Aš kalbu jums Tiesą, nes negaliu sakyti nieko kito, išskyrus tai, ką pasakė Dievas”. Dievas pasakė, kad tai tiesa, lygiai taip ir yra. Matote? Aš pasakiau: “Štai tokiu būdu šitai–šitai turi būti, ir taip tai turi būti”.
“Klausimai ir atsakymai” 54–0103M


Štai ką aš turiu omenyje šitą vakarą. Jeigu tai jumyse nesužadina norą auginti plaukus ir elgtis šiek tiek kitaip, pasišalinti iš šitos pasienio zonos, aš noriu, kad jūs pajustumėte pykinimą savo skrandyje, kad jūs sužadintumėte savo dvasinį virškinimą, kad jūs pasiruoštumėte…?…Amen. Jeigu jūsų nesupykins, tai tas neatneš jokios naudos. Matote? Amen. Tai atvers tavo širdį, kad Šventoji Dvasia galėtų įeiti, išvalyti visus kanalus ir sutvarkytu tave. Amen.

Atkreipkite dėmesį. Kaip nuostabu. Dievas pasakė, jeigu jie peržengs ribą, Jis duos jiems tai, bet jie nepanoro šito padaryti. Taigi, jie pradėjo klaidžioti, nuklysdami, bėgdami, klajojo aplink. Biblijoje pasakyta: “Nesižavėkite visokios rūšies mokymais, bet stovėkite tvirtai”. Amen.

Aš tikiu, kad jeigu žmogus susijungs su Kristumi, tai jokie demonai iš pragaro neprivers jo vėl tai neigti. Jeigu tik įsivaizduosi, kad patekai tenai, tai visai kas kita. Bet, jūs žinote, kiek aš bebūčiau sugedęs, aš – žmogiška būtybė (Tai tiesa.), nes aš gimiau žmogumi. Jeigu į tavo širdį įeis Kristus, tai tu – Krikščionis; tu – Dievo sūnus, Dievo dukra. Tu elgsies kitaip, atrodysi kitaip, vaikščiosi kitaip, kalbėsi kitaip, bendrausi kitose kompanijose. Amen.

O taip, jus tai atskiria. Pasauliui reikalingi kurie maišo, bet Dievui reikalingi kurie atskiria. Tai tiesa. Amen.

Įsidėmėkite, kaip nuostabu. Ir kada jie ten klajojo aplink (štai kur jie pakliūdavo į visokias bėdas), o šėtonas pasirūpino tuo, kad jie turėtų kokį nors pamokslininką atskalūną pamokslaujantį jiems. Tai tiesa. Jo vardas Vyskupas Balaamas. Amen. O taip, jis buvo ten. Jūs žinote, ką jis padarė? Jis sumaišė juos visus vedybomis ir skyrybomis. Būtent tai ir padarė šėtonas, tą patį. Amen. Aleliuja.

Kartą aš mačiau pamokslininką, pas kurį keturios žmonos, gyvos žmonos, pasakė: “Aš nesuprantu, kas dedasi mano bažnyčioje”.

Aš pasakiau: “Tau nereikia toli eiti, kad pamatytum”. Amen.

O siaubas! Taip, jis visus juos sumaišė ten, pradėjo maišytis santuokos keliu. Štai tokiu būdu jie padarė šiandien, kada jūs pradėjote aplink klydinėti. Jeigu būtumėte pasilikę Dievo ugnies linijoje, jūs nebūtumėte padarę viso šito. Santuoka tikinčiųjų su netikinčiais, susieina ir skiriasi, ir taip toliau, ir veda buvusias ištekėjusias po du arba tris kartus, ir turėjo tris arba keturias žmonas, ir taip toliau, ir vėl tuokiasi su jomis. Štai tas senas Balaamo mokymas. Tai tiesa.

IŠTARTAS ŽODIS 47

O–o, jis buvo gana įžymiu žmogumi; jo vardas buvo žinomas jo šalyje. Ir štai kartą jis užšoko ant savo asilo ir išvyko prakeikti tą žmonių grupę, kurie klajojo ten aplinkui. Dievas davė jiems truputi to, ko jiems reikėjo, truputi rėžtelėjo jiems dėl stimuliacijos, būtent, to ko reikia kiekvienam jaunuoliui.

Tad Dievas iš tikrųjų truputi juos atšaldė. Ir kada Jis gerokai juos patalžė, štai atvyksta tas Balaamas. Ir žinote ką? Jis buvo tiek aklas ir tiek tikras, kad jis laimės tuose debatuose su Moze, kad net negalėjo pamatyti Viešpaties Angelo stovinčio ant kelio.
“Sprendimų rezultatai” 55–1008


Prieš kelias savaites aš stovėjau ten, kur pastatė didžiulę palapinę (ne kritikuodamas, gink Dieve), kur vienas žmogus pareiškė, kad jis gali išvarinėti demonus. Kame aš, žinoma, neabejoju. Bet piktosios dvasios neišvaromos žiauriu, abejingu gyvenimu. Pats stipriausias ginklas pasaulyje – tai meilė.

Karta vakare šalia manęs atsistojo moteris, kurios vyras ruošėsi palikti ją ir vesti kitą moterį; nuostabi, žinoma pora. Aš pažvelgiau į ją. Ji pasakė: “Štai, aš ruošiuosi išvažiuoti, broli Branhamai”.

Aš pasakiau: “Nedaryk šito, sese”.

Ji man pasakė: “Ach, mano vyras, tai pakenks jo tarnystei. Ką aš galiu padaryti? Aš išvažiuosi į Niujorką ir susirasiu sau darbą”.

Aš pasakiau: “Nedarykite šito. Nedarykite šito, sese”.

“Ką gi man daryti, broli Branhamai?”

Aš pasakiau: “Eikite pas jį”.

Pasakė: “Ach, aš radau tos moters fotonuotrauką, ir aš suglamžiau ją, ir aš padariau tai ir tai”.

Aš pasakiau: “Tai, aš–aš suprantu tai. Bet, – aš pasakiau, – eikite pas jį ir apkabinkite jį, pasakykite: ‘Brangusis, nesvarbu ką tu padarei, aš vis tiek tave myliu’. Ir tai padės”. Tai tiesa.

Neseniai pas mane atėjo vienas jaunas žmogus. Jis buvo seimininkas. Jis matė labai daug šitų susirinkimų. Ir jis lanko…Jo žmona rimta liuteronė. Ji pasakė: “Ach, galvoju, kad jūs visi ten susirinkote ir visą vakarą šaukėte”. Pasakė: “Įsivaizduoju sau, kaip jūs visi kalbėjote kalbomis ištisą vakarą”.

Jis kaip pašoks, kaip suriks: “Dieve, išvaryk…Aš išvarau demoną iš jos! Aš išvarau demoną iš jos!” Vos nesibaigė skyrybomis.

48 SANTUOKA IR SKYRYBOS

O žmogus toks nuostabus; jis atėjo pas mane ir pasakė: “Broli Branhamai, aš galvoju, kad pas mus užsibaigs skyrybomis”. Pasakė: “Tiesiog niekaip negaliu išvaryti iš jos to demono”.

Aš pasakiau: “Broli, tu neteisingai prie šito prieini”. Aš pasakiau: “Kada ji štai taip pradeda, pasakyk: ‘Gerai, brangioji. Palaiminta tavo širdelė, mano brangioji’, ir buk su ja geru. Žiūrėk, ką gero tu gali padaryti dėl jos”.

Pasakė: “Broli Branhamai, bet kaipgi man išvaryti tą demoną?”

Aš pasakiau: “Daryk kaip aš sakau, ir tiesiog melskis savyje, štai”. Aš pasakiau: “Dievas pasirūpins visu kitu”.

Praėjo apie tris ar keturias savaites, ir jis man skambina ir sako: “Mano namuose esminis persilaužimas”. Sako: “Mano žmona – visai kitas žmogus”.

Aš pasakiau: “Tad kas pasirodė stipriau – šaukti, spardyti ir trypčioti kojomis, ar apkabinti ją švelniai su meile?” Dievas yra meilė. Jeigu…Dievas taip pamilo pasaulį!

Nuo tada, kai tikėjimu pamačiau
Švento Kraujo srovę
Kol būsiu gyvas, aš giedosiu
Apie tiesą ir meilę. (Tai tiesa.)

“Dėl ko žmonės taip svyruoja?” 56–0101


136 Štai ten šitą vakarą sėdi moteris, mano žmona, aš myliu ją visa savo esybe. Ir jeigu aš žinočiau, kad galiu sau ramiai bėgioti su kita moterimi, ir parėjęs pasakyti jai: “Meda, aš pasielgiau blogai”, jūs galvojate aš galėčiau padaryti tai? Jeigu aš ištikimai ją myliu, aš šito nepadarysiu. Tai tiesa.

137 Dabar, kas jeigu aš pasakyčiau: “Ach, aš negaliu šito padaryti, aš pasakysiu jums, kodėl. Ji išsiskirs su manimi, ir man teks…Ach. Aš pamokslininkas. Matote, prie ko prives? Man tektų palikti katedrą, jeigu ji išsiskirtų su manimi; išsiskiręs. Ach, pas mane trys vaikai, nėra ko apie tai ir galvoti. Bet, klausyk, aš…” Štai, jeigu tai tokiu būdu, tai tu vis dar po įstatymu. Aš ją vedžiau ne ant įstatyminio pagrindo. Ir aš jai ištikimas ne ant įstatyminio pagrindo. Bet todėl, kad aš myliu ją! Man nereikia kažką daryti, aš darau tai geranoriškai, nes tai meilė. Ir jeigu tu myli savo žmoną, tu darysi tą patį.

188 Čia kartą atėjo du žmonės…vyras su žmona, ir kiti vyras su žmona (neseniai vedę) atėjo į vieną vietą, kad vyktų į Afriką kaip misionieriai. Kažkas atsistojo ir pasakė pranašystę, ir kalbomis su išaiškinimais, kad “jų žmonos sukeistos”, kad “taip neturi būti, jie neteisingai susituokė”. Ir tie žmonės išsiskyrė ir iš naujo susituokė.

IŠTARTAS ŽODIS 49

Vienas paėmė kito žmoną, o kitas…Pagrindinėje seimininkų denominacijoje! Ir išvyko į Afriką kaip misionieriai.

189 Broli, kai tu duodi ištikimybės priesaiką – tu privalai jos laikytis, šią priesaiką, kol mirtis neišlaisvins tave. Visiškai teisingai. Žinoma, kada tu duodi priesaiką, tai yra saitai.
“Laiškas Hebrajams, septintas skyrius, 1 dalis”, 57–0915E

113 Ir moteris – tiesiog vyro dalis, antrinis produktas. Moteris nebuvo originalus kūrinys. Dievas užbaigė kūrimą, praėjo metų metai, pagaliau Jis padarė moterį iš jo šonkaulio. Adomas davė vardus visiems tvariniams, kiekvienam iš jų, bet jis nerado nieko dėl savęs. Taigi, Jis padarė jam pagalbininkę; paėmė iš jo šono šonkaulį, uždengė tą perpjovimą, ir padarė jam pagalbininkę. Ir vyras savo dvasioje buvo ir vyru ir moterimi.

114 O moteris – tai paprasčiausia dalis vyro. Ir kada vyras ima sau žmoną, ir jeigu ji tikra žmona, Dievo duota žmona, tai ji bus jam lygiai kaip jo dalis.

115 Štai kodėl pas jus tiek daug dvejojimų vedybose, nes tu eini ir pamatai kokią nors mergaitę gražiomis rudomis arba mėlynomis akimis, arba kažkas tokio, ir dailę figūrą, ir įsimyli ją. Pradžioje gimsta jai pirmas kūdikis, paskui iškrinta dantys, ji susiraukšlėja ir sensta, ir tada tu nori išvaryti ją. O kai kurios iš jūsų, moterys, susiranda kokį nors vaikiną su prilaižytais plaukais, ištepė ant jų puse dėžutės mamos kremo, ir garbanotas. Jie visi nuslinks; aš žinau tai iš praktikos. Bet kas įvyksta? Ką gi? Jūs įsimylite.

116 Tau visų pirma reikia melstis, nes moteris – tai dalis tavęs. Ir jeigu tu priėmei moterį į savo glėbį, ir ji tapo tau žmona, ir tu…Ji tarsi tavo kopija. Pasakysime štai taip, kad jūs suprastumėte. Ir bet kuri kita moteris tavo glėbyje nebus tavo panašumas. Ir Dievas uždėjo ant tavęs atsakomybę už tai. Jūs tiesiog įsidėmėkite tai.

“Gyvatės sėkla” 58–0928E


91 Broli Billai, koks skirtumas tarp svetimavimo ir ištvirkavimo, iš Mato 19:9?

185 Mato 19:9 Jėzus pasakė: “ Kas atleidžia savo žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja”. Skirtumas tarp svetimavimo ir ištvirkavimo, šį žodį galima pavartoti abejuose atvejuose. Bet kad išaiškintumėme, apie ką jis čia kalba, kad netekėjusi moteris negali įvykdyti svetimavimo, kadangi ji neturi vyro, kuriam ji nebūtų ištikima. Dėl jos tai būtų nešvara. Jeigu ji tai padarė, tai ji turi prisipažinti apie tai savo vyrui, prieš jiems susituokiant. Jeigu neprisipažįsta, bet jos vyras vėliau sužino apie tai, tai jis turi teisę su ja išsiskirti, kadangi ji davė melagingą pažadą. Nes Biblijoje pasakyta – “Tebus žinoma…”, tai yra ceremonijoje sakoma. “Tebus žinoma jums (aš turiu tai), jeigu kokia nors pora susituokia kitaip, negu leidžia Dievo Žodis, tai jų santuoka laikoma negaliojančia. Aš prašau ir reikalauju abiejų, kadangi jūs iš tikrųjų atsakysite teismo dieną, kai visos širdžių paslaptys bus atskleistos,
50 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Ar žino kuris nors iš jūsų kokią nors kliūtį, dėl kurios jūs negalite susijungti teisėtoje santuokoje, kad dabar tai išpažintumėte”. Štai taip. Matote?

186 Tad paleistuvystė – tai, kai mergaitė gyvena palaidą gyvenimą, tai paleistuvystė, nes ji netekėjusi. Bet kada ji ištekėjusi ir toliau štai taip gyvena, ji svetimauja prieš savo vyrą.

187 Neseniai atėjo viena moteris ir pasakė: “Ach, aš visa tai išpažinau”. Pas ją buvo nervų sutrikimas, ir pasakė: “Aš išpažinau visa tai prieš Dievą”.

188 Aš pasakiau: “Jums reikia išpažinti tai savo vyrui. Jūs svetimavote ne prieš Dievą; o prieš savo vyrą”. Tai tiesa.

189 Ir jeigu vyras tuokiasi su moterimi, kuri gyveno palaidą gyvenimą iki vedybų su juo, ir vėliau ji prieina prie jo, jeigu jie jau ilgai gyvena santuokoje, ir paskui ji prieina prie jo ir sako: “Brangusis, aš noriu tau kai ką pasakyti. Aš santykiavau su kitu vyru, aš niekada tau nepasakojau”. Jėzus pasakė, kad jis turi teisę išsiskirti su ja ir susituokti su kita, nes jie iš pat pradžių nebuvo vedę, kadangi ji neprisipažino ir sumelavo jam.
“Klausimai ir atsakymai” 59–0628E


Šventoji Dvasia, Dievo Šventoji Dvasia tarp mūsų. Jis patvirtina, kad Jis su mumis. Jis ne miręs; Jis gyvas.

Kartą jie atėjo pas Jį ir pasakė: “Mokytojau, norime pamatyti ženklą”.

Jis pasakė: “Klastinga ir svetimaujanti karta ieško ženklo”. Ir jeigu ne ta karta, kurios tarpe mes gyvename, aš tokios nežinau. Būtent dabar ši klastinga ir svetimaujanti karta. Pažiūrėkite, kiek svetimavimo, kiek skyrybų. Skyrybos…Amerika pagal skyrybų skaičių aplenkia visą likusį pasaulį. Žinoma, aplenkia; tikriausiai. Čia blogiausia pasaulyje su skyrybomis. Mūsų moterys gyvena palaidą gyvenimo būdą, laksto, kaip laukinių kiaulių banda. Taip, visiškai teisingai. Palaidą…Ką daro teisėjas? Leidžia jums išsiskirti. Biblijoje sakoma: “Ką Dievas sujungė, žmogus tegul neišskiria”. Aš netikiu skyryboms. Ne, pone. Dievas sujungia vyrą ir moterį, ir visą savo likusį gyvenimą jie turi gyventi tokiu būdu.

O mūsų seimininkai, ima tuos išsiskyrusius vyrus, gyvenančius su dvejomis arba trejomis skirtingomis moterimis, ir stato juos diakonais bažnyčioje ir taip toliau. M–m–m, tai gėda; teršia Jėzaus Vardą.
“Nebijokite” 60–0609

209 Santuokų ir skyrybų teismai Amerikoje įvykdo daugiau skyrybų, mūsų moterimis, negu visose kitose tautose. Moralė mūsų šalyje žemiau, ir skyrybos, negu Prancūzijoje arba Italijoje, kur gatvėse prostitucija. Taigi, bet jos paleistuvės; mūsų ištekėjusios moterys, kurios gyvena su keliais vyrais, ir vedę vyrai bando pagyventi su kitomis moterimis.
IŠTARTAS ŽODIS 51

210 Tose šalyse, kur poligamija, tai tūkstantį kartų geriau. Bet visgi, poligamija – tai neteisinga, mes žinome. Bet tiesiog parodau, kiek mes degradavome.

“Septyniasdešimtoji Danieliaus savaitė” 61–0806

159. Broli Branhamai, aš vedžiau moterį, kuri ankščiau buvo ištekėjusi. Mes išsiskyrėme, ir po viso šito ji du kartus buvo ištekėjusi. Biblija tvirtina, kad jeigu mes norime susituokti–jeigu mes norime susituokti, tai sugrįžti pas…pirmąją žmoną. Taigi, man sugrįžti pas ją, kurią ankščiau buvau vedęs, arba galiu būti laisvas?

168 Na kagi, mano broli, tu gali pasielgti tiktai vienu būdu. Taip, tai rimtas dalykas, ir vienąkart aš–aš noriu jeigu–jeigu bažnyčia susitvarkys ir ateis į tvarką, į tokį stovį, kuriame ji turi būti…Aš–aš sakau tai su pagarba, aš…Bažnyčiose yra dvi, kas liečia santuoką ir skyrybas, frakcijos. Vieni laikosi vienos frakcijos, o kiti – kitos. Bet mano nuomone, su malone savo širdyje, prieš Dievą ir Jo Bibliją, jos abi neteisingos. Matote? Bet tiesa yra.

169 Jeigu pastebėsite, ką pasakė Jėzus…Dabar čia, aš turiu brolį, mano tikrasis brolis ruošėsi vesti vieną moterį. Ir mano brolis ankščiau jau buvo vedęs gerą moterį ir turi vaiką. Ir jis atvažiavo, kad aš juos sutuokčiau. Aš pasakiau: “Nė už ką!”

170 Jėzus pasakė Mato 5: “ kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju (kurį ji padarė prieš susituokiant ir nepasakė jam apie tai), – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja”. Tad nedaryk šito. Ne, tu negali sugrįžti pas savo–pas savo pirmąją žmoną, jeigu ji vėl ištekėjo. Bet jeigu tu–ji išsiskyrė su tavimi, paliko tave…

171 Po to tu klausi: “Aš laisvas?” Perskaitykime dar kartą. “Aš vedžiau moterį, kuri ankščiau buvo ištekėjusi. Mes išsiskyrėme, ir ji dar du kartus ištekėjo (Aš galvoju, šitas žmogus liko vienišas). Biblija tvirtina, kad jeigu mes norime apsivesti, tai sugrįžti pas…pirmąją vėl”.

172 Ne, pone! Pažiūrėkite į įstatymą Kunigų Knygoje. Tu grįžti pas tą moterį, o ji – kažkurio kito nuosavybė. Tu susitepi, ir darai sau blogiau, negu buvo. Ne, tau nereikia vėl imti žmoną, kuri buvo ištekėjusi už kažkurio kito.

173 Dabar, “Man sugrįžti pas ją, kurią ankščiau buvau vedęs, arba man–arba man būti laisvu?” Tu laisvas! Pasilik laisvu! Taip, negrįžk atgal. Ne, pone! Ji ištekėjo už kažkurio kito; laikykis nuo jos toliau. Tai tiesa! Ne…Tai sutepa…?…Tu supranti. Jeigu mes turėtume daugiau laiko, aš norėčiau į tai įsigilinti. Bet iš tavo klausimo, mano broli, kas tu bebūtum. Ne, pone! Nesugrįžk ir neimk tos moters, jeigu ji du arba tris kartus buvo ištekėjusi po santuokos su tavimi. Tai neteisinga.

174 Aš ne taip seniai čia sutuokiau vieną porą, jie jau buvo vedę, ir jie išsiskyrė ir nebegyveno kartu, ir–pagyvenusi pora. Ech, tai buvo brolis ir sesuo Pakettai; tai buvo būtent jie. Jie tiesiog negalėjo sutarti ir tarp jų įvyko nedidelis nesutarimas;
52 SANTUOKA IR SKYRYBOS

jie išsiskyrė. Ji toliau gyveno ištikimai ir viena, ir jis gyveno tokiu pat būdu. Praėjus kiek laiko jie pamatė, kad padarė kvailystę, ir jie sugrįžo ir panoro susituokti. Aš pasakiau: “Žinoma!” Matote? “Viskas tvarkoj, taip jums ir reikia būti”. Taigi, jie…Kagi, jie visą laiką buvo vedę. Jie nebuvo išsiskyrę; tiesiog išdavė tuos dokumentus kaip vyrui ir žmonai dėl gyvenimo kartu; štai ir viskas, nes jie buvo vedę nuo pat pradžių.
“Klausimai ir atsakymai” 61–1015M


Dabar, 1 Korintiečiams Laiškas, 7 skyrius, 15 eilutė. Aš galvoju, kad šitas žmogus dabar yra čia. Štai kaip čia parašyta:

Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo
nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.

169 Dabar, 1 Korintiečiams Laiškas, 7 skyrius, 15 eilutė. Jie uždavė tokį klausimą: Broli Branhamai, ar tai reiškia, kad sesuo arba brolis gali vėl susituokti? Ne.

29 Matote, tu nesupranti jo klausimo ir ką jis sako. Jie ne laisvi. Matote, tai sukeltų Raštuose prieštaravimą, bet Raštas neturi savyje prieštaravimų. Suprantate? Dabar, nagi…Ar matote, kada jūs priverčiate Raštą (skaitydami vieną eilutę) kalbėti tai, kas jums norisi, kad derintųsi su jūsų mintimis. Bet jums reikia priimti tą mintį, kuri čia išreikšta.

30 Kaip jeigu–jeigu aš kalbėčiausi su broliu Nevillu, ir jūs–ir jūs išgirstumėte kaip aš pasakau žodį “lenta”.

31 Ir tuomet einate ir sakote: “Tu žinai, apie ką jis kalbėjo? Kad mes esame jo iki lentos”. Matote? “Ne, – kitas žmogus pasakys, – visai ne tai, jis–jis turėjo omenyje skelbimų lentą, kad ją reikia pakabinti”. Trečias pasakys: “Visai ne tai, jis turėjo omenyje lentą ant namo sienos”. O dar vienas pasakys: “Ne, aš pasakysiu jums ką aš galvoju. Jis ten kalbėjo kaip išgręžti skylę lentoje”. Matote? Matote?

32 Tau reikia sužinoti šitą pokalbį, tada žinosi, apie ką tu kalbi, nes Paulius čia kartais atsakinėja į jų klausimą.

33 Kartais jie sako: “Biblija pati sau prieštarauja”. Norėtųsi sužinoti. Tai ne taip. Aš–aš dvidešimt du metus už katedros, ir aš niekada nemačiau kokio nors prieštaravimo. Matote? Ji Sau neprieštarauja! Juk taip…Tai jūs prieštaraujate Jai, matote, nesuprasdami Jos. Šventoji Dvasia – Aiškintoja, atskleidžianti Žodį. Todėl, koks prieštaravimas…

34 Matote, Paulius rašo tiems žmonėms, sakydamas: “Jūs klausėte to ir to, tai ir tai”. Bet tiktai jis ne tik sako, ko klausė, o kalba apie tai. Paskui jis čia pasisuka ir atsako jiems tai, kas prieštarauja tam, ko jie klausė.

IŠTARTAS ŽODIS 53

35 Jie klausė: “Mes darome taip ir taip ir taip”. O Paulius atitaiso ir kalba dar kažką, matote, atrodo, tarsi prieštaravimas. Bet ne. Jeigu tiktai jūs perskaitysite visą eilutę, visą skyrių, jūs sužinosite, ką jis–jis bando paaiškinti, ką jie jam rašė.

36 Dabar, štai čia atrodo, tarsi pateikia…Štai tokiu būdu jūs randate prieštaravimus Biblijoje, bet tai ne taip. Dabar, panašu, kad čia, šitas žmogus nori sužinoti, tai yra nori sužinoti šitą klausimą:

Ar gali brolis arba sesuo Viešpatyje susituokti arba antrą kart susituokti ir būti laisvais, jeigu jie palieka savo sutuoktinį, kad pakartotinai susituokti? Ne.

37 Dabar paimkime…pradėsime nuo 10 eilutės:

Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats (Matote?), kad žmona nesiskirtų
nuo vyro, (Matote?)

Bet…o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip
pat ir vyras tenepalieka žmonos. (Tai Viešpaties paliepimas, matote)

Kitiems sakau aš, ne Viešpats: (Matote?) jei kuris brolis turi netikinčią
žmoną…

38 Dabar, toliau žiūrėkite ką jis sako, štai. Ir jūs perskaitykite toliau ir iki to, visą skyrių pilnai, jūs pamatysite, ką jie galvojo: “Jeigu mes susituokėme, o žmona pasirodė…mes…Aš vedžiau, ir aš tapau tikinčiuoju, o mano žmona netikinti, tai aš su ja išsiskirsiu”. O ne. Tai ne taip. Tu negali šito padaryti. Matote? Žiūrėkite:

…Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo,
tenesiskiria su ja. (Tai yra ne dėl santuokos, o dėl netikėjimo. Nesituokti
“pakartotinai”. Matai, pasilik su ja!)

Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi,
tenesiskiria su juo. (Tai teisinga! Matote?)

Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona
pašventinama vyru. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.

Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria.

39 Dabar, jeigu netikintysis sako: “Aš nebegyvensiu daugiau su tavimi, tu tapai Krikščione”. Vyras sako savo žmonai: “Jeigu tu gavai išgelbėjimą, ir nori palikti šitą pasaulį, kuriame mes su tavimi buvome, tuomet aš paliksiu tave”. Taigi, tu nieko negali su šituo padaryti, tegul jis išeina. Matote?

40 Arba moteris sako savo vyrui: “Aš nesiruošiu prasidėti su šita šventųjų jojikų krūvele. Aš nesiruošiu šito daryti! Aš išsiskirsiu ir paliksiu tave”.
54 SANTUOKA IR SKYRYBOS

Tu nepalik bažnyčios, tegul ji išeina. Matote?

41 Brolis arba sesuo tokiu atveju nėra surišti, tai yra, jeigu jūsų sutuoktinis palieka jus ir nori dėl Šito palikti. Jums nereikia už jų laikytis. Jeigu jie nori palikti jus ir ruošiasi palikti jus dėl Kristaus, tai tegul išeina. Bet tu negali pakartotinai tuoktis! “Nes Dievas mus pašaukė ramybei”. Matote? Dabar, tu negali pakartotinai susituokti, jis jau tai patvirtino, bet jūs neprivalote gyventi su netikinčiu vyru arba su netikinčia žmona, jeigu jie nenori.

42 Jeigu jie nori, sako: “Na, toliau lankyk bažnyčią. Jeigu tu nori vaikščioti tenai, tai tavo reikalas. Nori vaikščioti į savo bažnyčią, lankyk. Bet kas liečia mane, tai aš Tuo netikiu. O aš–aš, kuo galėsiu padėsiu, aš nestovėsiu tau ant kelio, vaikščiok”, – tuomet jūs pasilikite ten, nežinodami, gal savo pašventintu gyvenimu pašventinsite tą netikintįjį, pastūmėsite jį prie tikėjimo. Matote? Bet kuri pusė, vyras ar moteris, štai. Jūs…

43 Bet dabar, jeigu pasakysi: “Aš…Broli Branhamai, aš vedžiau, o mano žmona netikinti, o štai čia yra viena sesuo, aš galiu ją vesti. Aš šią palieku, o susituokiu su ta”. O ne! Jokiu būdu! Tavo priesaika iki tol, kol mirtis jūsų neišskirs, ir niekas kitas pasaulyje neleis tau susituokti (pagal Bibliją), kol nenumirs tavo sutuoktinis. Tai tiesa. Vienintelis pagrindas! Niekur nėra jokio pakartotinos santuokos, išskyrus mirus sutuoktiniui. Tai viskas. Matote?

44 Jūs nepadarysite, kad Tai Sau prieštarautų. Tad perskaitykite eilutes, kurios prieš ir po, ir tada jūs suprasite, apie ką jis kalba. Dabar, čia reiškia, ne…Žiūrėkite:

Ar tai reiškia, kad sesuo arba brolis gali vėl susituokti?

45 Ne, pone. Žiūrėkite, jis paaiškino tai pradžioje. Žiūrėkite:

Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,

O jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru…(Matote?)

46 Nėra tokio dalyko, kad koks nors tikintysis, nesusitaikęs, pakartotinai susituoktų, dar esant gyvam sutuoktiniui.
“Klausimai ir atsakymai” 62–0527


Ir kai kurie iš jų pranašauja ir sako, kad kažkuris vyras paliktų šią žmoną ir vestų aną. Taigi, ši bažnyčia žino, kad tokios kvailystės mes nepripažįstame.

Mes tikime Biblija. Mes tikime, kad kai vyras ima moterį, tai jo žmona, ir išskirti juos gali tiktai mirtis. Tiktai tai. O tokiai kvailystei mes netikime. Ir laisvą meilę mes irgi netikime. Mes netikime tokia nesąmone. Mes visiškai tikime Biblija, ir Jai vienai. Aš tiesiog atšviečiau tai, kopiją šito laiško, ir pateikiau mano atsakymą į jį,
IŠTARTAS ŽODIS 55

ir tai išspausdino žurnaluose, ir tai–tai padės. Šiaip ar taip, aš tikiuosi, kad tai jiems atsakymas.
“Durų raktas” 62–1007

177. Broli Branhamai, ar yra kokia nors Rašte vieta, kuri leidžia po skyrybų vėl susituokti? Tai labai svarbu.

100 Parašyta: “svarbu”. Taip, tai priežastis…Tai šito neliečia. Kiek aš matau, mano broli arba sese, kas ten bebūtų, tokio nėra, kol jūsų gyvenimo draugas nemirs. Nes Biblijoje pasakyta; “Mes surišti su jai, kol jie gyvi”. Matote?

101 Taigi, kas–kas liečia buvimą “kokios nors Rašte vietos?” Štai ko čia paklausė: “Ar yra Rašte vieta?” Matote? “Ar yra kokia nors Rašte vieta?” Ne, aš nerandu, matote, aš negaliu rasti.

Nes Paulius pasakė sutuoktiniams: “Jeigu sutuoktinis mirė, tuomet jūs laisvi tuoktis su kuo nors Viešpatyje”. Bet iki to, žiūrėkite, paimkite štai šitą: “Kol mirtis neišskirs mūsų”. Štai kas. Jūs prisiekėte, matote.

102 Tad, aš nemanau, kad yra. Štai, jeigu yra…Jeigu jūs rasite ką nors, ir bus teisingai, kagi, viskas–viskas gerai. Bet aš–aš asmeniškai nerandu.

“Klausimai ir atsakymai į Antspaudus” 63–0324M

255. Broli Branhamai, ar Viešpats leis pamokyti mus skyrybų klausimu šį kartą? Klausimas: “Ar gali vyras, su kuriuo išsiskyrė žmona, apsivesti su kita? Jeigu jie abu susituokė pakartotinai, tai ir jis, ir jinai paleistuvauta? Jūs paminėjote, kad tai kažkaip surišta su gyvatės sėkla. Tai kaip?”

200 Na, tai–tai vienas iš klastingiausių klausimų, kurie pas mus šitoje krūvelėje, ir jį dažniausiai užduoda šiandieniniame pasaulyje. Taigi, paklausykite manęs, aš turiu dėl šito priežasčių. Jeigu aš iš tikrųjų duočiau šitai bažnyčiai ir šitoje kasetėje šį rytą teisingus dalykus apie santuoką ir skyrybas, tai sugriautų kiekvieną bažnyčią šalyje, jeigu jie tai paklausytų. Matote? Tai tiesa.

201 Norite – tikėkite, norite – ne, štai prieš mane guli Biblija, šituo klausimu aš turiu TAIP SAKO VIEŠPATS! Ir abi besiginčijančios pusės klysta. Ir tie, kurie tuokiasi su išsituokusiais ir taip toliau, tie ir kiti neteisūs tame, ką jie daro, bet Tiesa yra viduryje, kelio viduryje. Aš nenoriu…Aš ruošiuosi įrašyti magnetofoninę juostą, kad, jeigu su manimi kas nors atsitiks, tada po mano išėjimo (suprantate?) broliai galės paklausyti ją bažnyčioje. Bet aš–aš noriu paruošti juostą apie tai ir tiesiog parodyti jums, kur tai; bet kol nepajausiu Viešpaties vedimo, aš nekalbėsiu nieko apie tai. Bet jaučiu, kad tuose dalykuose mane turi vesti Viešpats; jeigu ne, aš padarysiu daugiau žalos, nei naudos. Matote?

202 Dabar aš noriu, kad jūs pastebėtumėte štai ką. Klausimas: “Ar gali vyras, su kuriuo išsiskyrė žmona, po to vesti kitą; ir jeigu jie abu antrąkart vedę, tai ir jis, ir ji
56 SANTUOKA IR SKYRYBOS

paleistuvauja?” Mano drauge, aš nenoriu užgauti tavo jausmų, bet tai Tiesa. Jėzus pasakė: “Kas veda atleistąją, paleistuvauja”. Matote? Štai, aš nenorėčiau šito kalbėti, bet tai Tiesa.

203 “Jūs paminėjote, kad tai kažkaip surišta su gyvatės sėkla.” A? Neprisimenu, kad aš tai paminėčiau, bet, galbūt, kur nors tai padariau, ką nors apie tai pasakiau.

204 Kaip kartą, aš kažką sumaišiau, paskui išgirdau tai, ir tai…aš iš karto pagavau; ir tai juostoje, ir aš–aš, galbūt, išgirsiu apie tai. Kada aš kalbėjau apie tuos Septynis Trimitus, aš pasakiau, kad tai buvo septyni trimitai. Aš paminėjau Sekminių šventę. Nuo Sekminių šventės iki septynių–iki Trimitų, ten buvo septynios Sabatos. Septynios Sabatos buvo tarp Velykų šventės ir Sekminių (matote?), kas sudarė penkiasdešimt dienų. Matote? Bet kam aš skyriau, kas buvo, aš pasakiau: “Tai reiškia Septynis Bažnyčios Periodus”.

205 Toje juostoje (jeigu ji paklius į jūsų rankas arba kaip kitaip)–toje juostoje turi būti, kad septintasis mėnuo po šito atverdavo Trimitų Šventę, kas reiškė Septynis Bažnyčios Periodus–septynis mėnesius, ne septynias Sabatas, septynios Sabatos vedė prie…Aš paaiškinau tai ten. Aš pasakiau septynios Sabatos, panašiai taip, bet paskui aš pratęsiau tą pačią mintį, kada tai septintas mėnuo po Velykų Šventės–tai yra Sekminių Šventė, po to seka šventė, po įnešimo ir mosavimo pėdos. Jūs matote tada–tada…Prisimenate, tada pėda pavirsta duonos kepalu, po viso šito. Matote? Kada pėda, viena pėda, tada viskas pavirsta vienu kepalu. O–o, tai labai svarbus mokymas; aš vos tik paliečiau jį. Bet jeigu jūs sutiksite tai savo kasetėje, atsiminkite, pažiūrėkite į Bibliją. Matote, tai septyni mėnesiai po šito. Atskaičiuokite septynis mėnesius: sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis ir liepa–tai bus liepa, septyni mėnesiai, kas vaizduoja Septynis Bažnyčios Periodus. Koks nors tarnautojas gali tai pastebėti, ir tuomet gausite tai. Pamatė ten? Gerai.

206 Dabar apie tai, na tiesiog tarsi…Jūs…Aš pasakysiu štai ką. Aš pasakysiu tai, ne Viešpats, leiskite aš pasakysiu tai. Jeigu esamu laiku jūs santuokoje, ir jūs abu išgelbėti, ir jūs pripildyti Šventąja Dvasia, ir jūs mylite vienas kitą, ir jūs turite vaikų (dabar, atsiminkite, tai aš, ne Viešpats. Matote?), eikite toliau ir gyvenkite kartu; būkite laimingi; nes tu negalėjai gyventi su savo pirmą žmona, kitaip tu nebūtum vedęs šitos. O jeigu tu palieki šitą ir sugrįžti pas savo pirmąją, tai tu pasielgi blogiau, negu pradžioje. Matote? Taigi, jūs matote, pas jus viskas supainiota; jokiu būdu iš šito neišsikapstyti. Iš tikrųjų ten būtų tiktai vienas būdas, kurį aš galėčiau pasakyti iš Biblijos: abu gyvenkite vieniši. Matote?

207 Štai, bet…Tai vienintelis kelias, kurį aš dabar galėčiau nurodyti, bet tame yra dar ir kita, ko aš–aš negaliu jums dabar pasakyti, ir dėl kokios priežasties aš sakau: “Ne aš, bet Viešpats, tęskite”. Jeigu jūs kada nors įrašysite tai į juostą, jeigu aš įrašysiu, tai vienąkart jūs prisiminsite, kokiu būdu aš tai pasakiau. Jeigu jūs išmintingi, jūs tai priimsite (supratote?), kaip aš tai pasakiau, ir tuomet žinosite.
“Klausimai ir atsakymai” 64–0823M
274. Brangus broli Branhamai: Mes su žmona išsiskyrėme. Ji padavė mane į teismą skyryboms. Ji ne Krikščionė, o aš tikiu Žinia ir noriu, kad ji būtų išgelbėta (Argi tai ne malonu? Tai iš tikrųjų krikščioniška dvasia. Matote?) ir tikėtų. Ką man daryti? Pas mus du sūnūs.

(Parašyti jų vardai.)

265 Broli, paklausyk, aš tau pasakysiu, ji ruošiasi paduoti į teismą, kad išsiskirtų su tavimi; tai šėtonas. Matai? Neturi to daryti, bet jeigu tu – Krikščionis ir nepadarei nieko blogo, kas galėtų sutrukdyti šitai moteriai, tuomet tai daro šėtonas. Jis tiesiog bando palamdyti tave.

266 Dabar, jeigu ji – viena iš Dievo išrinktųjų, ji ateis pas Jį. Jeigu ji ne tokia, tai ji neverta, kad dėl jos jaudintumeisi. Tada, jeigu tai…Jeigu tu jaudinsiesi, tai palauš tavo sveikatą, būtent šito šėtonas ir siekia. Jis dirba, aš žinau, prieš tave. Tad tiesiog atiduok viską pilnai Dievui ir toliau tarnauk Dievui, ir būk laimingas, kiek gali. Dievas pasirūpins apie visą kitą. “Visus, kuriuos davė Man Tėvas, ateis pas Mane”. Atsiklaupk; aš pasimelsiu su tavimi arba dar kas nors. Aš melsiuosi už šitą reikalą. Tiesiog pasakyk: “Viešpatie Dieve, aš myliu ją; ji – mano vaikų motina”, – (jeigu tai ji) ir pasakyk, – “aš–aš–aš tiesiog viską pilnai atiduodu Tau, Viešpatie. Aš noriu, kad jie išsigelbėtų. Tu žinai, aš noriu; bet toliau aš negaliu eiti. Ji vis tiek nori su manimi išsiskirti. Aš nieko nepadariau; jeigu aš padariau, atskleisk tai man; aš eisiu ir ištaisysiu. Aš viską padarysiu”. Po to įteik tai Viešpačiui ir tada palik ramybėje, tiesiog palik ramybėje. Toliau gyvenk, tarsi nieko neįvyko. Ir Dievas pasirūpins apie visą kitą.
“Klausimai ir atsakymai” 64–0823M

282. Broli Branhamai…(Aš užbaigiau su tuo? Aš atsakiau kas liečia krikštą
Šventąja Dvasia…Taip, buvo apie tai, ar ne taip? Gerai. Atleiskite man, jeigu aš neatsakiau, atleiskite man. Aš…Tai tokie nuostabūs klausimai. Galima tiesiog visą naktį kalbėti apie vieną klausimą, broli, ir net nepaliesti to.) Aš vertinu jus kaip Dievo tarną, tikiu–ir aš tikiu Tiesos Žinia. Mano žmona manęs neklauso–nieko nesako–nieko nesako apie šią Žinią, ir neklauso jokių magnetofono juostų. Taip pat dėl mano darbo man nervų sutrikimas. Aš noriu, kad mano žmona irgi tikėtų ir melstųsi už mano vaikus. Broli Branhamai, aš noriu būti Dievo draugu–aš noriu savo gyvenime vykdyti Dievo valią. Aš noriu būti Jo tarnu. (Ir šitas žmogus pasirašė “ypatingai”. Minutėle.) Kai aš buvau mažas, aš visiems sakiau, kad noriu tapti pamokslininku. Aš nežinau, ką Dievas duos man daryti. Aš noriu daryti ką nors dėl Viešpaties. Jūsų Viešpatyje.

58 Taip, geras klausimas. Šitas žmogus nuoširdus. Jo žmona, jo pati, jo pusė…galiu aš kai ką pridurti prie šito? Mano broliai, aš sakau Viešpaties Vardu. Vienoje iš šitų dienų, jeigu Viešpaties valia, aš galvoju, kad aš tiesiog išeisiu į priekį ir įrašysiu magnetofono juostą apie Santuoką ir Skyrybas (matote?), pateikti tai būtent čia, po šituo stogu. Jeigu tai išskirstys, tai turi atskirti. Bet mes ruošiamės įrodyti, kad tai Viešpaties Žodis.

59 Pažiūrėkite, mano broliai. Paklausykite tai. Jūs žinote, kad labai dažnai čia žemėje jūs išsirenkate blogą žmoną? Pora gražių rudų arba mėlynų, arba pilkų akių patraukia jus taip, kad jūs–kad jūs nieko nepaklausote. Dauguma vyrų išsitikino tame.

60 Vyras, besiruošiantis vesti, pirmiausia turi prieiti prie šito malda. Tau nedera griebti moterų dėl jų išorinio grožio, bet pagal vidinį grožį, tokią, kad būtų tavo vaikų motina.

61 Aš žinau, tai skamba siaubingai, kada tarnautojas kalba tai iš katedros. Bet man teko važinėti su galvijų pirkėjais, kada buvau vakaruose. Mes supirkdavome veislinius galvijus, iš jų įveisdavome bandą. Ir aš daug ko ten išmokau–kada stebėdavau tuos akcijonierius ir tai, ką jie darė, tie supirkėjai. Aš, būdavo važinėdavau su vienu žmogumi, jis ateidavo čia su manimi į bažnyčią, ir aš atvedžiau pas Kristų, pradžioje buvo visai netikintis, misteris Džiuvercas. Daugelis iš jūsų jį prisimena, rančio šeimininkas iš Kolorado. Mes važiuodavome, ir jie prieidavo prie kokios nors karvės.

Vienąkart aš mačiau, kaip vieną telyčaitę pardavinėjo už 11 tūkstančių dolerių, tiesiog mažą telyčaitę; ji nebuvo veršinga. Ir aš pasakiau–ir Džiu pasakė: “Jeigu aš turėčiau pinigų, aš investuočiau juos už šitą telyčaitę”.

Ir aš pagalvojau: “Na, jis – rančio šeimininkas; jis žino savo darbą”. Aš pasakiau: “Džiu, o kodėl tu…Kas per charakteristika? Ji herefordų veislės. Neseniai tokią pardavė už 300 dolerių, man pasirodė, kad telyčaitė stambesnė ir visa kita”.

62 Jis pasakė: “Pažiūrėk, Billai, čia yra vienas dalykas perkant galvijus, kurio tu nesupranti”. Pasakė: “Aš galvoju, tau reikia toliau pamokslauti”. Bet pasakė: “Tu nenusimanai apie galvijus”. Jis pasakė: “Štai, pažvelk štai ten į tą telyčaitę”. Mes priėjome ten. Pasakė: “Matai, koks jos laukinis žvigsnis.

Aš pasakiau: “Na taip”.

Pasakė: “Jos vaikuose, ir jos anūkuose, ir pro–pro anūkuose vis dar bus tas laukinis įdėmus žvilgsnis”. Ir pasakė: “Jos save užgainios, vargšelės. Jos niekada nebus savo veršiukams motinomis”. Ir pasakė: “Tu niekada nenupenėsi jų; jos niekada nebus mėsingos”. Jis pasakė: “Pažiūrėk štai į tą telyčaitę, kurią pardavė. Pažiūrėk, koks jos malonus žvigsnis” Pažiūrėk į tą taikią išraišką, malonus žvigsnis, neišsproginusi akių”. Pasakė: “Ji bus tikra motina savo veršeliui; ir veršelis jos veršiuko, ir veršelis veršiuko pasiliks tokiais”. Ir pasakė: “Jos visos bus mamomis, jeigu gaus tinkamą veislinį bulių tai telyčiai (matote?), kad jie turėtų palikuonių. O su tokiu išsprogintu žvilgsniu visada gausis bloga galviju banda, žmogui, perkantį galvijus”.

Aš pasakiau: “Taip, pone! Ačiū”.

63 Ir tas pats tinka moterims. Paimsi vieną iš išsitepusių su įdėmiu žvilgsniu, panašią į kokį nors gyvulį, bandančią iškraipyti savo žmogišką išvaizdą, nieko gero iš jos nelauk. Ji visą laiką bėgios. Ir Krikščionybė – tai ne išorinis grožis, bet vidinis:
taika, ramybė, puošti save taikia romia dvasia – tai didelė vertybė prieš Viešpatį. Štai ką mes norime matyti moteryse ir vyruose, kiekviename. Dabar…

“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

285. Broli Branhamai, aš taip pat tikiu, kad moteris turi paklusti savo vyrui. Bet jeigu pas Krikščionę vyras – nusidėjėlis, kuris netgi nė į vieną iš jūsų tarnavimų–neateina nė į vieną iš jūsų tarnavimų ir nori–ir nori, kad jo žmona darytų taip: kirptųsi savo plaukus, nešiotų šortus ir lankytų nepadorias vietas, ar privalo ši moteris tokiu būdu paklusti šitam žmogui? Prašau, paaiškinkite tai aiškiau, kadangi šį klausimą dažnai užduoda.

78 Ne, sesuo, jūs nepaklūstate tokiam žmogui. Žinoma, ne. Todėl, jūs paliekate viską ir prilimpate prie Dievo. Taigi, tai…Jeigu jūs norite–tas vyras nori gyventi su jumis, o jūs būkite–pasilikite Krikščione…Bet, jeigu jis vers jus nešioti šortus, kirptis ir daryti visą kitą, ir nepadorios vietos, tai visų pirma ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisybės. Jūs neprivalote paklusti tokiam žmogui. “Bet iki tol, – pasakyta Biblijoje, – kol jai patinka ir jam patinka gyventi kartu (jūs suprantate tai?), tegu jie…”

Ir dabar, šie, aš nepasižymėjau Rašto vietų, nes aš jau buvau pateikęs jas (matote?) kelėta minučių atgal. Laikas nuo laiko aš pateikiu vieną, nes nėra laiko…

79 Bet Paulius pasakė, kad kol jie–pas netikintįjį vyrą netikinčioji–tai yra tikinčioji žmona ir taip toliau, tai tegul tikinčioji žmona pasilieka su tikinčiuoju vyru iki tol, kol tai neprieštarauja Dievui. Jeigu jam patinka gyventi su ja…“Taip ir daryk, brangioji, jeigu nori lankyti bažnyčią, tai gerai; bet aš neisiu. Aš tuo netikiu; man nerūpi tai. Bet tu gali lankyti; viskas gerai”. Bet kada jis sako: “Nedaryk šito”, tuomet tai kitas reikalas. Tuomet tu neprivalai; viską atskirk Dievui.

“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

286. Broli Branhamai, ar galima (Pažiūrėsime)…žmogui, pas kurį–pas kurį gyva, išsiskyrusi žmona, ir kuris pakartotinai vedė prieš sužinant Žinią, būti tarnautoju?

80 Kagi, 1 Laiškas Timotiejui 3:2, jeigu norite tai pasižymėti, ir Laiškas Titui 1:6 (aš tai užrašiau), aš noriu, kad jūs tai perskaitytumėte kas liečia šitą klausimą. Matote? Jeigu žmogus–jeigu žmogus trokšta vyskupo arba pamokslininko tarnystės (ką nors kitą bažnyčioje), jis turi turėti tiktai vieną žmoną. Tai tiesa! Tarnautojas. Dabar, tai 1-me Laiške Timotiejui 3:2 ir Laiške Titui 1:6. Štai, Titui 1:6, taip! Gerai. Dabar, atkreipkite dėmesį, kas Biblijoje sakoma, kad tas žmogus, tarnautojas Dievo namuose turi turėti vieną žmoną. Štai.
“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

288. Sekmadieniniam tarnavimui: Jeigu moteris nusideda su…(Taip, palaukite minutę; aš geriau iš pradžių pats tai perskaitysiu. Matote? [Brolis Branhamas skaito dėl savęs klausimą.–Red.] Gerai. Viskas gerai.) Jeigu moteris nusideda su vedusiu vyru, paskui atgailavo ir sutvarkė tai su savo vyru, pagal Raštą, ar reikia jai eiti pas to vyro žmoną, netgi, jeigu ta žmona nieko apie tai nežino; arba iš pradžių tas vyras turi jai papasakoti; arba ar reikia ją apskritai liūdinti? Ir kiek toli mes galime eiti su šituo atstatymu, kada tai užbaigta ir padaryta, ir kada draugiški santykiai?

83 Kagi, mano brangi sesuo, tu padarei tiktai vieną teisingą dalyką. Tu įsivėlei, aš galvoju, arba kažkas kitas iš tavo pažystamų įsivėlė į blogą dalyką, kad įtraukė kitos moters vyrą į žaidimą. Ir kai jūs tai padarėte, tada tu nusidėjai. Paskui tu atgailavai, o tu negali atgailauti, kol nenueisi pas tą žmogų, kad viską ištaisytum. Tau reikia pasiimti savo vyrą ir nueiti pas tą vyrą, su kuriuo tu įvykdei. Štai šitą tau reikia padaryti; tai Raštas–tu turi padaryti.

84 Ne taip seniai pas mane atvažiavo viena moteris iš čia, iš Luisvillio, kad…Jauna moteris. Ji susitikinėdavo su vyriškiu, ir–ir po to ji…Ji žinojo, kad elgėsi neteisingai. Ir ji išvažiavo iš miesto, ir nuvyko toli į kitą miestą, ir pakeitė savo vardą, gyveno su kažkokiais žmonėmis. O tas vyriškis leidosi į kelionę paskui ją ir pasakė jai, kada atvyko ten, kad pas jį įrodymai prieš ją. Ir kad ji turi pasilikti jo meiluže, kitaip jis papasakos. (o kada ji buvo ten, ji ištekėjo už nuostabaus Krikščionio.) Ir pasakė, kad jeigu ji nesutiks, tai jis visa tai paviešins–išgąsdino ją; todėl jai teko gyventi su dviem vyrais, ką ji darė neteisingai, vietoj to, kad prisipažintų pačioje pradžioje. Ir ji turėjo vaiką, ir štai dabar mergaitei apie aštuoniolika metų ir neaišku, kas iš jų iš tikrųjų jos tėvas. Dabar, jai prasidėjo menopauzė, ir tai ją pasivijo. Dabar, ką ji gali padaryti? Aš pasakiau: “Yra tiktai viena…”

Ji pasakė: “Jeigu aš papasakosiu savo vyrui, jis paliks mane; o jeigu aš–mano dukra sužinos apie tai, jis nusižudys”.

85 Ir aš pasakiau: “Jeigu laikysi tai savo širdyje, tai nukeliausi į pragarą. Tad, spręsk pati”. Yra tiktai viena, ką galima padaryti, tai numesti senų klaidų naštą. Visiškai teisingai. Būk sąžininga.

86 Jūs žinote, daug kartų šituose regėjimuose, kada ateina žmonės, moterys ir vyrai; Šventoji Dvasia atskleidžia tai, ką jie padarė gyvenime ir (jūs girdėjote apie tai ir matėte tai, jūs žinote. Matote?)–ir kalbu jiems, kad jie tai turi padaryti.

Jie sako: “Na, aš–aš jau ištaisiau tai su Viešpačiu”. Bet jūs turite nueiti ir papasakoti tai savo vyrui arba savo žmonai. Tai tiesa. Jums reikia išpažinti tai.

87 Dabar, šitas žmogus, jeigu būtent ji kalta, ji tai turi padaryti; ji nuėjo pas savo vyrą. Dabar, tu atvirai prisipažinai. Sesuo, nes tarp…Tu–tu paleistuvavai savo vyro atžvilgiu. Tu nuėjai pas savo vyrą ir prisipažinai savo vyrui, paskui tu nuėjai pas tą vyrą su vyru ir ten prisipažinai. Su jumis aišku. Jeigu tavo vyras toliau norės gyventi su tavimi, tai jo reikalas. Jis dabar neprivalo, bet jis–bet jeigu jis nori gyventi su tavimi ir atleidžia tau, tada būk verta, kad daugiau niekada nenusikalstum tame. Bet jeigu jis neatleidžia tau, tada tai jo–tai jo asmeninis reikalas. Jis gali išvaryti tave. Visiškai teisingai.

88 Bet dabar, tas vyriškis, su kuriuo buvo tas aktas, dabar jis turi nueiti pas savo žmoną, ir paimti savo žmoną ir vėl ateiti pas tave. Tu savo dalį padarei,
dabar jo eilė atlikti savo dalį. Matote? Antrasis dalyvis…

89 Ta moteris su šituo vyriškiu turėjo aktą ir ji pasiėmė savo vyrą, prisipažino, ir nuėjo pas tą vyrą ir išpažino tai, ir ištaisė tai. Dabar, tas vyras irgi buvo vedęs; dabar, jis turi nueiti pas savo žmoną ir paimti žmoną ir ateiti pas šitą žmoną. Tada viskas gerai. Jūs supratote mane? Tada viskas sutvarkyta. Nepadarius šito, tu vis dar pasilieki kaltu, ir giliai savo širdyje jausi smerkimą.

90 Ne taip seniai pas mane atėjo viena moteris, kuri tai turėjo dar nuo pirmojo pasaulinio karo laikų. Ir ji pasakė: “Ach, broli Branhamai”. Ji išleido šimtus dolerių psichiatrams ir panašiai. Aš sėdėjau ten tame kambaryje ir stebėjau ją. Meda atvedė ją ten. Ji sėdėjo ten, štai taip glamžydama pirštais nosinaitę, sakė: “Toks jausmas, kad žemė slysta iš po kojų, ir aš…”, visa kita.

Aš tiesiog toliau sedėjau. Aš pasakiau: “Na, ten kažkas yra…Su tavimi kažkas netvarkoj tavo gyvenime?”

“Ne, aš – sekmadieninės mokyklos mokytoja”.

Aš pasakiau: “Gerai”. Pasėdėjau ten truputi stebėdamas. Aš pasakiau: “Aš matau žalią mašiną ir tave su kažkokiu blondinu, ir traukinys vos nesiręžė į mašiną”.

…?…Ji pasakė: “Niekam šito nepasakokite!”

Aš pasakiau: “Tavo vyras tuo metu tarnavo armijoje”.

Ji pradėjo verkti, pašoko: “Niekam nekalbėkite šito”. Matote? Tai buvo giliai jos pasąmonėje. Ji pasakė: “Aš senų seniausiai išpažinau tai Dievui”.

91 Aš pasakiau: “Bet luktelėkite minutę. Tu ne prieš Dievą nusikaltai. Tu nusikaltai sulaužydama savo santuokos įžadą. Pirmiausia tau reikia sugrįžti pas savo vyrą ir sutvarkyti tai”.

Ji pasakė: “Jis paliks mane”.

Aš pasakiau: “Vis tiek Dievas jau paliko tave. Taigi dabar, rinkis, kam tave palikti? – aš pasakiau, – Eik pas jį”.

Ir ji pasakė: “Ach, aš–š…Jis padarė štai tą, o pas mane du vaikai”.

Aš pasakiau: “Na, tai viskas, ką aš galiu tau pasakyti. Psichiatras iš tavęs niekada šito nebūtų ištraukęs, bet Šventoji Dvasia apreiškė; o aš niekada gyvenime tavęs nemačiau”.

Ji pasakė: “Visiškai teisingai!” Pasakė: “Na, aš–aš paprasčiausiai negaliu jam papasakoti”.

Aš pasakiau: “Kagi, aš…Džiaugiuosi mūsų susitikimu”. Nuėjau į kitą kambarį,
o ji pasiliko ten.

Meda pasakė: “Ji nori, kad tu vėl užeitum”.

Aš įėjau ten; ir aš pasakiau: “Ko tu nori?”

Ji pasakė: “Broli Branhamai, aš negaliu papasakoti šito savo vyrui!”

Aš pasakiau: “Tavo vyro juodi plaukai”.

“Taip!”

Aš pasakiau: “Ji turi prisipažinti tau tame pačiame dalyke”.

Ji pasakė: “Ne, mano vyras – niekada!”

Aš pasakiau: “Tau geriau nueiti pasiimti jį ir ateiti čia”. Aš pasakiau: “Tu pažysti tokią tai moterį, kuri nešioja ružavą suknelę ir dirba tokios tai automobilių kompanijos ofise?”

Ji pasakė: “Žinoma!”

Aš pasakiau: “Jos vardas toks ir toks?”

“Taip!”

Aš pasakiau: “Dvi savaites atgal jie buvo po buko medžiu, sėdėjo rudos spalvos mašinoje ‘Ševrole’, su tokiu tai numeriu, ir užsiiminėjo tuo pačiu”.

Ji pasakė: “Tiktai ne mano vyras!”

Aš pasakiau: “Gerai, eik paimk jį ir ateik čia”.

Ji išėjo. Praėjo kelėta minučių, štai jie sugrįžta. Jis pasakė: “Tai tiesa!”

Aš pasakiau–aš pasakiau: “Jūs matote? Dabar eikite ir papasakokite Dievui!”

92 Bet pirmiausia, kada jūs einate prie altoriaus, ir atsiminkite, kad pirmiausia turite eiti ir viską ištaisyti. O iki tol, kol šitas kitas dalyvis kaltas tame, kad nepapasakojo savo žmonai…Ši žmona prisipažino. Štai, tai jos reikalas ir jos vyro. Bet tas kitas vyriškis ir jo žmona turi ateiti išsiaiškinti. Ir tu negali…Ką tu bedarytum, tai persekios tave kol gyvensi, iki tol, kol šito nenuplausi. Čia yra tiktai vienas kelias: Išpažinti tai. Jeigu tai nuims nuo tavęs kailį, padaryk tai vis tiek. Papasakok tiesą, tada tu ištaisysi. Amen!

93 Klausydami šia magnetofono juostą, daugelis pasakys: “Tai neteisinga”. Bet tu tiktai pabandyk tai vieną kartą ir pamatysite, ar tai ne taip. Tikrai taip.

299. Jeigu Jėzus antrame…(Ne!) Jeigu Jėzus–jeigu tu antrą kartą vedęs, kai abi pusės išsiskyrusios…tai (a–t–g–a–i–)– atgailos–tai–tai atgailos užtenka, arba tu turi nutraukti savo santuokinius ryšius, kad ištaisyti?

“Jeigu–jeigu tu antrąkart susituokęs, kai abi pusės išsiskyrusios…” Aš galvoju, kad į tai jau atsakyta. Matote? Taip, į tai jau atsakyta. Kada abi pusės…Aš tiktai…

158 Aš–aš nenorėčiau kalbėti apie visus šiuos dalykus, žmonės. Čia su manimi sėdi draugai, šitoje auditorijoje, apie kuriuos aš žinau…Man lengviau numirti, negu kalbėti tai, bet aš–aš turiu tai pasakyti. Matote? Ir šis pasaulis taip morališkai nusmukęs.

159 Kokia nors nelaiminga moteris padaro klaidą ir išteka už kažkokio alkoholiko, ir–ir jie pasuka į šita kelią, arba koks nors nelaimingas vyras susituokia su kažkokia pasileidėle nežinodamas šito, o paskui surištas su šita moterimi arba ji su vyriškiu, kol jie gyvi. Tai baisus dalykas. Santuoka – tai šventas dalykas.

Dažnai būna, kad nuodėmingi paaugliai užsiima šitais dalykais, o paskui stebisi, kas gi visa tai yra. Aš–Tai…Aš galvoju, jeigu Viešpats leis man paaiškinti apie santuoką ir skyrybas, kaip tai turi būti, aš galvoju, kad tai daug praskaidrins. Tai viskas…[Pirmos juostos pusės pabaiga; sekanti juostos pusė prasideda nuo pilno klausimo.–Red.]
“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

312. Ar turi išgelbėta žmona atsakyti sau savo vyrui, jeigu jis – nusidėjėlis?

192 Ne, nė už ką! Nė už ką! Tai tavo vyras. Taip darydama, tu pavarysi jį dar toliau nuo Dievo. Matote? Tai tiesa, broli, sese. Tu ištekėjai už jo; jis tavo, o tu jo.

313. Broli Branhamai, kokia anuliavimo reikšmė? Ar laisvi žmonės susituokti ar tai tiesiog kitas žodis dėl skyrybų? Aš norėčiau apie tai gauti informaciją.

193 Žinoma, jie santuokoje. Kaip tiktai jie davė šį pažadą, jie santuokoje. Taip pat kaip vaikinas, jeigu vaikinas nuoširdžiai pažada mergaitei ją vesti, tai jis privalo tai mergaitei. Tai tas pats, kad jis vedė ją. Vienintelis, ką daro įstatymas, tai duoda tau bendro gyvenimo teisių sąrašą, kad jūs nebūtumėte sugyventiniais. Bet kada vyras sako moteriai: “Aš tave vesiu, brangioji; aš imsiu tave į žmonas. Tu ištekėsi…?” – ir jis vedęs.

194 Jūsų priesaika šventa: šiaip ar taip, jus tai sužieduos. Joks pamokslininkas negali jus sutuokti, joks magistras, ir niekas kitas; tai tavo paties pažadas Dievui ir tam žmogui. Kada jūs pažadėjote – jūs vedę.

195 Žiūrėkite. Tu pasakysi: “Broli Branhamai, tai…? Tu pasakei, kad atsakinėsi tiktai su Biblijos pagalba”. Norite apie tai iš Biblijos? Pakelkite rankas, jeigu norite šito. Štai, mes turime apie šešias ar aštuonias minutes. Gerai.

196 “Juozapas, jos vyras, būdamas teisus vyras (jos sužadėtinis, jau pavadintas
jos vyras)…Juozapas, jos vyras, būdamas teisus vyras, ‘ketino’ slapta ją paleisti; bet prieš jiems susituokiant, pasirodė, kad ji turi Kūdikį nuo Šventosios Dvasios. (Matote?) Ir Viešpaties Angelas pasirodė jam sapne ir pasakė: ‘Juozapai, Dovydo sūnau! Nebijok priimti Marijos, savo žmonos’.” Jau vedę, jis jau pažadėjo jai.

197 Ir…Ir, panele, jeigu tu pažadėjai ištekėti už to vaikino, tu privalai tai padaryti. Jeigu ištekėsi už kito po duoto pažado, tu būsi–nuo šito momento ir toliau–tu gyvensi paleistuvystėje. Ir pastebėkite, tas pats dėl vaikino, pažadančio vesti kokią nors moterį…

198 Niekam neduok savo pažado, kol nenusprendei surišti save su ja. Prisiminkite, apie tai yra Biblijoje. Juozapas pažadėjo vesti Mariją. Ir Dievas pasakė, kas tai buvo…

199 Paskaitykite apie tai Senojo Testamento įstatymus. Matote? Pagal Senojo Testamento įstatymą, jeigu tu pažadėjai vesti kokią nors moterį, bet vedei kitą, tai tu paleistuvauti; ir tave išmeta už stovyklos. Taip, pone! Tau reikia saugoti savo pažadą, kada tu pažadi tai kokiai nors moteriai. Ji – šventas indas tam, kad vėl pagimdytų kūdikį į šį pasaulį. Taigi, kada tu pažadi jai, tu privalai ją vesti.

“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

316. Broli Branhamai, jeigu vyras buvo vedęs ir išsiskyrė (Argi tai ne baisu (matote?), tiek daug? Dabar, aš nieko nesakau prieš žmones; tiesiog pas žmones tokios mintys. Žinoma, jie susirūpinę. Paėmimas, žmonės daug negalvojo apie tai; nebuvo tiek daug. Bet dabar tai visur pasaulyje. Ir žmonės skaito apie tai Rašte. Ir žmonės, išrinktieji, ateina iš ten į tai pažiūrėti. Ir jie mato tai, ir jie nuoširdūs. Jie nori žinoti. Dėl šitos priežasties aš noriu atsakyti į tai su didesne prasme, kiek galėsiu.)–buvau vedęs ir išsiskyriau ir vėl vedžiau moterį, kuri taip pat buvo ištekėjusi ir išsiskyrė ir paskui ištekėjo už jo, ir jie abu gali–gali–vedę Dievo akivaizdoje–jie vedę Dievo akivaizdoje? Kaip gali jie abu arba vienas iš jų įeiti į Paėmimą?

207 Kaip? Aš nežinau. Aš negalėčiau jums pasakyti. Toks klausimas: “Ar gali jie patekti į Paėmimą?” Išsiskyrę, kiekvienas iš jų išsiskyręs, pas kiekvieną iš jų dar gyvas sutuoktinis, po to jie vėl susituokė, abu vėl susituokė. Ir dabar, vienas… Vyras šios moters dar gyvas; ir žmona šito vyriškio dar gyva. Ir dabar jie turi vaikų ir taip toliau ir nori ateiti pas Dievą. Ar gali jie patekti į Paėmimą? Tai spręs dangiškas Tėvas. Aš negalėčiau į tai atsakyti. Matote?

208 Aš–aš pamačiau vieną dalyką. Biblijoje pasakyta, kad jie vadinsis paleistuviais. Ir Biblijoje taip pat pasakyta: “Paleistuvis neįeis į Dangaus Karalystę”. Tai viskas, ką aš galiu pasakyti. Aš–aš žinau, man labai sunku tai kalbėti, bet aš nieko negaliu pasakyti išskyrus tai, ką sako Žodis. Aš turiu pasilikti su tuo. Aš tikiuosi, kad tai ne taip. Biblijoje yra vietų…

209 Aš nepatariu jums. Prašau, leiskite pateikti jums nedidelę Rašto vietą. Prašau, prašau, ne–ne–ne…jeigu tu laimingai gyveni su savo vyru, laimingai gyveni su savo žmona, prašau, taip ir pasilik. Jūs tiesiog–tiesiog dėl…? Todėl ir pasakiau jums tai,
nepalikite vaikučių benamiais ir panašiai. Kai kuriais atvejais Dievas atstatė žmones, kurie–kurie–kurie elgėsi neteisingai. Jūs prisimenate, Jėzus pasakė apie Dovydą, kai tas buvo alkanas, jis įėjo į Dievo šventyklą ir valgė padėtinę duoną, kuri tik dėl kunigo, tačiau nepakaltintas. Kunigai irgi nesilaikė sabatos, sabatos dieną, tačiau nekalti, ir čia buvo Tas, Kuris daugiau už sabatą. Matote? Ten…aš…Palikime–palikime tai Dievui, ir eikime toliau, gyvenkite taip, kaip jūs…Tiesiog–tiesiog dabar gyvenkite dėl Kristaus.

210 Pažiūrėkime, juk turi būti koks nors šansas, kad jūs įeitumėte. Nedarykite…Neteisybės neteisybe nepataisysi. Tiesiog tęskite ir gyvenkite kaip gyvenate, jeigu jūs–jeigu jūs laimingi kartu. Galbūt pas jus netinkamas partneris. Pasakysiu tiktai vieną: jeigu tau atiteko netinkama žmona šitame gyvenime, tai kitame su tavim jos nebus. Viskas, kas neteisinga, bus ištaisyta.

“Klausimai ir atsakymai” 64–0823E

Dabar mes ruošiamės pradėti apie…Aš manau, kad jie tai neužrašinėja, tad tai tiktai…Viskas tvarkoje, aš galvoju.

11 Dabar, vienintelis, kas…Kodėl aš nerimauju dėl klausimų, visuomet yra vienas gudrus–tiksliau, aštrus dalykas, kas man visada kelia nerimą: tai atsakinėti į klausimus apie santuoką ir skyrybas. Oi–oi–oi, telefoniniai skambučiai, laiškai, o vienas brolis susisupo į antklodę ir sėdėjo prie mano vartelių nuo dvylikos valandų iki sekančios dienos ryto. Tarnautojai skambina iš visur, vedę po du arba tris kartus ir įvairiai. Tarnautojai…Aš noriu paklausti jūsų vieno dalyko. Čia dar jų pas mane keletas, aš žinau. Aš jų neperžiūrėjau, bet čia jų dar keletas.

12 Tiesiog įsiminkite tai! Kreipiuosi į vedusius, į išsiskyrusius, į tuos, kurie vedę pakartotinai, pažadėkite man vieną. A? Jūs pasitikėjote manimi. (Aš–aš manau, kad tai neužrašinėjama. Aš ne…) Jūs–jūs–jūs–jūs tikite manimi, kaip savo pranašui, pasiustu Dievo, jūsų tarnui, tuomet priimkite mano žodį apie šį dalyką? Gyvenkite toliau tokiais, kaip esate. Nebandykite padaryti kažką kitaip, bet gyvenkite, tiesiog tęskite toliau, ir būkite laimingi. Jūs turite…Jūs išgelbėti. Jeigu jūs Krikščionys, gyvenkite dėl Kristaus; pas Jį buvo priežastis dėl jūsų išgelbėjimo.

13 Dabar, kai aš sugrįšiu, jeigu Viešpaties valia, tai aš paaiškinsiu jums tai pagal Bibliją. Matote? Ir nenusiminkite. Daugelis vyrų man sakė: “Kagi, aš myliu savo žmoną, bet aš–man teks ją palikti; aš–aš nenoriu praleisti Paėmimo”. Nedarykite šito! Pasilikite tokiais, kokie esate, kol neišgirsite iš manęs vėl (supratote?) šiuo klausimu. Tuomet, kai aš…Aš negaliu šito paaiškinti per dešimt arba penkiolika minučių; šito išaiškinimui reikia skirti kažkurį laiką, nes tai turi būti Raštas. Tai turi būti TAIP SAKO VIEŠPATS. Jeigu ne, tuomet tai neteisinga.

14 Aš žinau tuos klausimus, ką Jėzus čia pasakė: “Kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja”…Šie dalykai, Jis turėjo priežastį pasakyti tai. Jis buvo Dievu; tai Jo Žodis.

15 Dabar, kreipkimės į pradžią ir sužinosime, ką visa tai reiškia (matote?), paskui panagrinėsime. Bet kol mes šito nepadarysime, tiesiog gyvenkite toliau tokiais, kokie esate, elkitės taip, kaip visada elgėtės, jeigu jūs Krikščionys. Jeigu jūs krikščioniška pora, ir jūs vedę, ir pas jus vaikai, ir visa kita, kažkokie ryšiai jus jungia, dabar nepalikite savo žmonos ir savo vyro. Nedarykite šito. Suprantate? Palaukite, kol vėl neišgirsite iš manęs apie šį dalyką. Jūs pažadate man tai? Pakelkite savo ranką! Dabar, jūs pasitikite manimi, tikite man. Štai, jūs–jūs iki šiol tikėjote manimi; dabar, patikėkite manim dar šiek tiek dėl šio dalyko.

“Klausimai ir atsakymai” 64–0830M

342. Dvidešimt vienus metus atgal mus–mus sutuokė teisėjas iš pasaulio. Tai buvo–buvo neteisingai?

154 Taip tai buvo neteisingai, tai, ką jūs padarėte. Santuoka priklauso Dievo namams. Bet, kadangi, jūs vedę, štai kada jūs iš tikrųjų susituokėte: jūs susituokėte, kada jūs prisiekėte vienas kitam, kai jūs vienas kitam pažadėjote, kad jūs–kad jūs priimsite vienas kitą. Teisėjas pasaulyje gali išduoti jums liudijimą, tai bendro, kaip vyro ir žmonos, gyvenimo taisyklės įstatyme, kad nebūtumėte sugyventiniais. Bet kai tu pažadėjai šiai merginai ir tai–tu pažadėjai tam vyriškiui, kad būsi ištikima jam, ir ištekėjai už jo, tai tuomet jūs susituokę. Jūs prisimenate, aš aiškinau tai praėjusią savaitę, atrodo, tada. Matote? Kai tu pažadi jai. Matote?

155 Netgi Senajame–Senojo Testamento Biblijoje, jeigu vyras buvo sužieduotas su mergaite, ir (jūs žinote įstatymą apie tai. O kaipgi, tai buvo tas pats, kas paleistuvavimas. Žinoma, buvo!) kada jis pažadėjo, tai taip ir buvo.

156 Kartą uždavė tokį klausimą: “Anuliavimas–anuliavimas–anuliavimas–tai tas pats, kas ir skyrybos?” Matote? Kada tu užduodi man tokius klausimus, drauge, tu nežinai, ką tai su manimi daro. Čia su manimi sėdi daug draugų, kurie vedę po du–tris kartus. Ar galite suvokti, kad aš kalbu ir savajam sūnui, Billi Poliui? Ar aš pagailėsiu Billį Polį? Ne, niekaip! Billi Polis vedė vieną mergaitę, pareina ir sako: “Tėti, aš ruošiuosi vesti”.

157 Aš ploviau savo mašiną; aš pasakiau: “Eik padaužyk savo galva į sieną”, – ir toliau plaunu savo mašiną.

Jis pasakė: “Aš ruošiuosi vesti”.

Aš pasakiau: “Ech, daryk”, tęsiau tokiu būdu. Jis eina ir pasakoja savo motinai, jo motina tik nusijuokė. Žinote, ką jis padarė? Pabėgo su kažkokia mergaite, vidurinės mokyklos mokine ir apsivedė. Mes anuliavome šią santuoką, šitos mergaitės tėvas ir aš pats. Mes anuliavome šią santuoką, bet jis vis tiek buvo vedęs. Jis–mano sūnus, sėdi dabar čia ir klauso mane. Tai tiesa.

158 Jis atėjo pas mane su mergaite, su kuria dabar gyvena; mano marti. Mano mažasis anūkėlis…Jis pasakė: “Tėti, tu sutuoksi mane?”

159 Aš pasakiau: “Jokiu būdu”. Tai mano paties sūnus. Jūs galvojate, kad man neplyšta širdis, juk aš nešiojau jį ant savo rankų ir dariau viską, ką galėjau, ir aš buvau dėl jo ir tėvu, ir motina? Jūs galvojate, kad man neskaudu visa tai kalbėti? Bet tai Tiesa. Žinoma! Mano sūnus sėdi čia ir klauso…Mano marti ir mano mažasis anūkas dabar sėdi čia…Bet aš sakau jam, kad tai neteisinga (matote?), nes aš turiu. Aš įpareigotas prieš šį Žodį.

160 Ir aš sakau, jus sutuokė magistratas? Jus turėjo sutuokti bažnyčia, tarnautojas. Tai padoru Krikščioniui. Bet kadangi jūs jau davėte pažadą ir priesaiką, ir susituokėte prieš dvidešimt vienerius metus, aš galvoju, kad viskas tvarkoje.

Jūs pasakysite: “Na, aš…”

161 Galbūt toks klausimas: “Ar turiu ateiti ir vėl susituokti?” Jeigu tu nori. Nieko nelaikyk savo prote, kas trukdo tavo tikėjimui, nes jeigu ten kažkas yra, tai tu nepažengsi toliau, negu tu randiesi; ten tu ir pasiliksi. Kada atsiranda tas klaustukas, štai kur tu sustoji, būtent ten. Bet dabar, mano manymu, tai viskas tvarkoje.

162 Žmogus, kuris krikštijo mane Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu, galų gale išvarė mane iš bažnyčios, nes aš nesutikau su juo dėl moterų–pamokslininkių. Bet juk aš nėjau dėl šito vėl persikrikštyti. Matote? Žinoma, ne. Matote? Tai viskas tvarkoj.

163 Bet atsiminkite, tie dalykai žeidžia mano širdį. Su manimi čia sėdi artimi draugai, žmonės, kurie paimtų savo–padėtų savo–išluptų savo akį ir atiduotų ją man, jeigu tik aš to paprašyčiau (taip. pone!), ir jie vedę dukart, kai kurie triskart, štai dabar čia sėdi. Ir mano paties sūnus, mano anūkas, mano pro–ir mano marti, kuriuos aš myliu…Pažiūrėkite į Billį, kaip aš stovėjau su juo, ir jis stovėjo su manimi, bet kad pasakytumėme tiesą ir teisybę, tada tai tikra tiesa.

164 Pas mane yra…Aš galėčiau šiandien čia išeiti ir pašaukti kai kuriuos iš tų Dievo Asamblėjų arba ką nors iš šių žmonių, ir pasakyti jiems: “Aš buvau–aš–klydau; aš daugiau nestovėsiu su šituo Žodžiu, aš pasiliksiu su jumis”. Aš, tikriausiai, labai greitai su šia Dievo dovana tapčiau labai populiaria asmenybe. Atidavęs visą savo įtaką vienai iš tų organizacijų, aš , tikriausiai, įgyčiau tarp jų garsų vardą. Bet manęs nejaudina mano vardas tarp jų. Aš juos myliu, tai tiesa. Bet aš turiu būti ištikimas. Aš–aš–aš būčiau veidmainis, jeigu taip pasielgčiau.

165 Ir būčiau veidmainiu, jeigu aš čia atsistočiau, ir todėl, kad čia sėdi mano paties sūnus, kuris pažadėjo kažkokiai mergaitei, ir aš pasakyčiau…Jeigu–jeigu su juo netgi neatliko jokios ceremonijos, nesvarbu, ar gyveno jis su ta moterimi, arba miegojo su ja, su mergaite, arba kas ten bebūtų, bet kai jis davė priesaiką – jis vedė, Billi Polis arba ne Billi Polis. Tai visiška tiesa! Jis vedė, kada jis davė tą pažadą. Netgi, jeigu liečia mane, – tas pats.

166 Mes turime būti sąžiningais. Jeigu aš negaliu būti sąžiningu su savo sūnumi, tai aš negaliu būti sąžiningu ir su jumis. Jeigu aš nesąžiningas su jumis, aš nebūsiu sąžiningas su Dievu. Ir aš noriu, kad jūs tikėtumėte, ką aš jums kalbu, – tai mano sąžininga nuomonė. Nedarykite iš šito ką nors kitą; tiesiog kalbėkite tai tokiu būdu, kaip aš pasakiau tai (matote?), nes aš ruošiuosi kalbėti jums Tiesą.

167 Taigi, su visais jumis aš nelabai dažnai štai taip kalbuosi, nes jūs – mano vaikai, aš jus taip vadinu. Aš pagimdžiau jus Kristui, skelbdamas Gerąją Naujieną. Ir kai mes čia kartu, čia sėdi tiesiog mūsų grupė, aš–aš jus truputi paobliuosiu. Bet aš noriu jums pasakyti: kada jūs ateinate pas mane ir ko nors klausiate, aš jums pasakysiu, kiek aš žinau! Jeigu tai Žodyje, tai nesvarbu, jeigu tai kaltina mane, tai nuo manęs turi būti nuobliuota daug nelygumų. Tiksliai!

168 Bet kada ko nors manęs paklausite, aš jums atsakysiu. Ir jeigu aš jums pasakysiu ką nors, aš kalbėsiu jums Tiesą. Aš visada stengiausi gyventi tokiu būdu. Štai tokiu būdu aš noriu gyventi ir tokiu būdu mirti, būti sąžiningu su kiekvienu žmogumi.

“Klausimai ir atsakymai” 64–0830M

181 Bet dabar dėl skyrybų aš prašyčiau jūsų kaip brolis, saugokite jūsų taiką, kol neišgirsite iš manęs. Girdite? Eikite toliau taip, kaip jūs gyvenote. (Aš jau per daug skyriau laiko.)

182 “Prieš dvidešimt vienerius metus mus sutuokė (taip)…teisėjas pasaulyje”. Brangioji sese, brangus broli, kartą vienas prekybos agentas papasakojo man, kaip jis įėjo į vieną bažnyčią (jis buvo Krikščioniu) Konnektikute arba kažkur ten, didžiulė bažnyčia, tiesiog užėjo pasimelsti. Ji nebuvo–jis buvo seimininku, bet jis užėjo ten pasimelsti. Ir pasakė, kada jis užėjo ten ir atsiklaupė bažnyčioje pasimelsti…pasakė, kad jis važinėjo aplink, buvo pavargęs, ilgėjosi namų, jis prekybos agentas, ir jis pardavinėjo kažką, ir jis pasakė–fabrikams. Ir jis nuvažiavo ten kažką užpirkti arba kažką, paskui jis ėjo pro bažnyčią, pagalvojo: “Aš užeisiu…galvoju, aš užeisiu ir pasimelsiu”. Durys buvo atviros; pasakė, jis įėjo. Nieko neišgirdo, taigi, jis atsiklaupė ir pradėjo melstis. Po to, kol jis ten meldėsi, išbuvo apie valandą, pasakė, staiga išgirdau kaip trinktelėjo durys arba kažkas tokio; jis pagalvojo, kad tai buvo durininkas arba kažkas iš bažnyčios. Pasakė, kiek vėliau jis pastebėjo, štai eina–jis išgirdo, kaip kažkas kalbasi. Jis tyliai priėjo ir pažiūrėjo, ir pažiūrėjo aplink, ar tai ne durininkas. Tai buvo vyras ir moteris, atsistojo prieš altorių laikydami vienas kito ranką, vyras pasakė: “Aš imu tave į žmonas, brangioji, būk mano teisėta sutuoktine”. Matote?

Jis pasakė: “Aš imu tave į vyrus, brangusis, būk mano teisėtu sutuoktiniu”.

183 “Kaip tai, – pasakė jis, – tai keistas dalykas, – pasakė tas seimininkas, jis pasakė, – šitas vyriškis ir moteriškė tuokiasi be pamokslininko”. Matote? Ir tuomet jis ten prisėdo ir palaukė; ir po to, kai jie prisiekė vienas kitam būti ištikimais, tiktai mirtis išskirs juos, apkabino vienas kitą, pasibučiavo, apsisuko ir išėjo iš ten šypsodamiesi. Tas pasakė: “Vieną minutėlę!” Jis pasakė: “Man labai įdomu; aš čia ne vietinis”. Pasakė: “Jūs ką, susituokėte?”

Pasakė: “Taip!”

“Be pamokslininko?”

Tas pasakė: “Taip!” Pasakė: “Mes vedę jau keturiasdešimt metų”. Jis pasakė: “Mes susituokėme būtent čia, prie altoriaus, keturiasdešimt metų atgal, ir kiekvienais metais mes ateiname čia ir atnaujiname mūsų priesaiką”. Tai gera idėja. Matote?

184 Bet vedei tuomet, kai tu pažadėjai jai, ji ima tavo žodį; tu imi jos žodį; ir Dievas paima jūsų abiejų žodžius. Matote? Tad nepažadėkite iki tol, kol…(Baigiasi pirma juostos pusė.–Red.)
“Klausimai ir atsakymai” 64–0830M


Jeigu mes apgalvotume, ką mes darėme, kai mes ruošėmės vesti, kada mes rinkomės sau žmoną arba vyrą, jeigu mes būtume gerai apgalvoją…Vyras turi labai nuoširdžiai melstis, nes gali sugadinti visą savo gyvenimą. Įsidėmėkite, kokia priesaika – “Kol mirtis neišskirs mūsų”. Ir jis gali sugadinti savo gyvenimą, pasirinkdamas neteisingai. Bet jeigu jis žino, kad…jis daro neteisingą pasirinkimą ir veda moterį, kuri netinka būti jam žmona, ir jis vis tiek tai daro, tuomet tai jo kaltė. Jeigu moteris išteka, žinodama, kad jis netinka būti tau vyru, tuomet tai tavo pačios kaltė, kada tu žinai, kas teisingai ir kas neteisingai. Taigi, tu neturi šito daryti, jeigu pirmiau kaip reikiant nepasimelsi.
“Nuotakos išsirinkimas” 65–0429E


Pranašas, Paulius, čia sako, kad moteris negali dar kartą ištekėti, kol gyvas jos pirmas vyras. Nei prie kokių aplinkybių. Ji turi pasilikti viena iki tol, kol gyvas jos pirmas vyras. O jeigu ji padarys tokią nuodėmę, tai ji vadinsis svetimautoja…(Dabar aš kalbu apie kūnišką stovį, sulygindamas su dvasiniu.) Jeigu ši moteris padarys tokią nuodėmę, tuomet ji paženklinta kaip svetimautoja–jeigu pas ją vienu ir tuo pačiu metu du gyvi vyrai. Todėl, darydama taip, ji netenka savo teisių prieš Dievą ir Dangų, taip pasielgdama–žinoma, neteko. Ji – pašalinta iš Dievo verslo, pagal Raštus, kuriuos aš ką tik perskaičiau.

“Neregima Kristaus Nuotakos sąjunga”