DEMONOLOGIJA

Demonologija


























Williamas Marrionas Branhamas

Turinys




Demonologija

Fizinė sfera

1 Puslapis






Demonologija


Religinė sfera

21 Puslapis







Gundančios Dvasios


56 Puslapis



Demonologija

Fizinė sfera




1 …su Dievo pagalba, mes galėtume pravesti susirinkimą, patys. Štai kodėl aš džiaugiuosi, kada matau, kad štai taip susirenka, dėl šios priežasties. Aš tikiu, kad Viešpats padės mums padaryti tai. [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

Man patinka mano administracija. Aš turiu nuostabius brolius – Bosvortą, Lindcejų, Moorą, visi jie, jų ten penki, baronas fon Blomberg. Jie tiesiog nuostabūs žmonės. Bet yra kažkas tokio, kada pas tave susirenka grupė žmonių, tai pas vieną – kažkas viena, pas kitą – kita. Kartais tai prieštarauja tam, ką aš pats galvoju. Tad aš…aš…aš dabar jaučiuosi laisvas. Mes galime gerai praleisti laiką, tiesiog užraityti rankoves, pasiruošti ir valgyti. Aš galvoju, kad jūs atsiraitėte rankoves ir gerai praleidote laiką.

Mano pirmąja Biblija buvo gamta. Aš tyrinėjau Dievą per gamtą. Ir aš mėgstu žvejoti. Kaip aš mėgstu žvejoti! O tu mėgsti žvejoti, sūneli? Jeigu tu mėgsti žvejoti ir myli savo mamą, tai tu būsi geru berniuku. Ir netgi mano atsivertimas neatėmė iš manęs viso šito. Taigi, kartą aš buvau kalnuose, žvejyboje. Taigi, tai tiesiog dėl šito mažo berniuko. Ir aš žvejojau ten kalnuose… Na, žinoma, ir dėl kitų mažylių, kurie čia sėdi. Ir aš gaudžiau žuvį farel. O, tai puiku, pavasario laikas. Ir štai taip aš ėjau, ir kaip tik sekančioje gilioje vietoje buvo žuvis farel, suprantate, štai tokia. Ir tiesiog šaukiau, šlovindamas Viešpatį, gerai praleidau laiką. Laikas nuo laiko užmesdamas valą. Aš tikiu į džiūgavimą. Amen. Aiškus dalykas. Nes, aš jaučiu kaip kažkas mane apima. Ir… [tarpas juostoje.–Red.]

2 Ir ten, Niu Gempšire, toje vietovėje daug meškų. Ten pas mane nedidelė stovykla, kur aš žvejoju. Ten buvo įrengta sena palapinė, tokia maža, sena palapinė, kurioje aš gyvenau. O juodasis lokys – tai pats didžiausiais neklaužada. Tai štai, lokė ir du jauni lokiukai įlindo ten ir ištuštino mano palapinę!

3 Štai, mergaitė su aukso spalvos kasytėmis, ką tavo manymu aš turėjau padaryti su šita meška, a? Man reikėjo užpulti ant jos, ar ne taip?

4 Bet štai ką ji padarė. Ji įlindo, nutraukė mano palapinę ir viską iš ten ištempė, suvalgė visą maistą, kurį aš turėjau, jai gerai pasisekė.
4 IŠTARTAS ŽODIS

O kada aš priėjau, ji nuėjo. Ji pašaukė savo mažylį, ir vienas mažylis nubėgo paskui ją. O kitas pasiliko; jis tiesiog sėdėjo ten. Štai taip pasisuko į mane nugara ir kažką ten darė. O aš savo rankoje nieko neturėjau išskyrus nedidelį kirvuką. Aš ten kirtau šeivamedį. Taigi, ji pabėgėjo toliau, aš galvoju, kaip iki to telefono stulpo, ir atsisėdo. Ji sušuko tam meškiukui, o jis į tai ir dėmesio nekreipė. Jis kaip sėdėjo, taip ir paliko sėdėti.

5 Aš pagalvojau: “Ką gi daro šis draugužis?” Aš priėjau truputi arčiau. Aš bijojau per daug arti prieiti, bijojau, kad ji mane apdraskys. Medžio šalia nebuvo, nors ji irgi moka laipioti po medžius. Tad aš nenorėjau prieiti labai arti, nes žinau meškos prigimtį. Taigi, aš tiktai priėjau truputėlį arčiau. Ir jūs žinote, kas įvyko?

6 Tai štai, aš mėgstu blynelius. Vaikučiai, kas iš jūsų mėgsta blynelius? Na, nieko sau! O, aš… Vyresni vaikai irgi. Aš matau, kaip jie pakėlė savo rankas. Mums visiems patinka blyneliai, aš juos tiesiog mėgstu, ir aš mėgstu aptepti juos medumi. Kaip baptistai, jūs žinote, kas padeda mums pasitaisyti, tai medus, jūs žinote. Todėl, paklausykite, aš juos neapšlakstau, aš iš tikrųjų krikštiju juos. Ir kaip reikiant lieju ant jų, iš tikrųjų gerai ir stipriai. Aš netaškau ant jų truputi čia ir truputi ten. Aš laistau juos kaip reikiant, kad jie visiškai pasidengtų medumi.

7 O tada, jūs žinote, pas mane ten buvo kibiriukas medaus, kažkur apie du litrus medaus. O lokiams labai patinka medus. Taigi šis draugužis įlindo ten, nuėmė nuo kibiriuko su medumi dangtelį, įsitaisė ten, štai taip laikydamas letenėlėmis šį kibirėlį su medumi. Pas jį buvo… Jis nežinojo, kaip jį valgyti, kaip jūs valgytumėte, suprantate, tad jis tiesiog įkišdavo ten savo letenėlę ir štai taip ją laižydavo ir laižydavo. Ir jis atsigręžė pažiūrėti į mane, ir jo akys apsidrumstė ir visas pilvukas buvo slydus nuo medaus. Jis tiesiog sėdėjo ten, pamerkdamas letenėlę ir laižydamas medutį, štai taip, laižė kaip tiktai galėjo.

8 Oi-oi, aš pagalvojau apie susirinkimus Šventojoje Dvasioje senais gerais laikais, kada mes tiesiog atidengdavome kibirą, įkišdavome savo rankas į stiklainį ir laižydavome. Tiesiog laižėme ir laižėme, supranti.

9 Ir taip, ir jūs žinote, koks juokingas įvyko dalykas? Po to, kai šis mažylis prisivalgė kiek galėjo, jis paliko šį kibiriuką ir nubėgo ten. Jūs žinote, kas įvyko? Lokė ir kitas lokiukas pradėjo laižyti jį, laižė tą medų.

10 Tai štai, aš tikiuosi, kad mūsų susirinkimas bus kažkuo panašus į tai, kad mes galėtume ir toliau pasakoti kitiems, ir ant mūsų nugultų Dievo šlovė. Gerai.
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 5

11 Man patinka, kad maži vaikai nesėdi namuose. Aš mėgstu pasakoti jums kažką tokio. Ir, galbūt, rytoj mes turėsime daugiau laiko, ir mes galėsime daugiau papasakoti. O dabar mes papasakosime kai ką tėveliams ir mamoms.

Laimink, mano siela, VIEŠPATĮ, ir visa, kas yra manyje, Jo
šventą vardą.

Laimink, mano siela, VIEŠPATĮ ir neužmiršk visų
Jo geradarysčių.

Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.

12 Mes ruošiamės kalbėti tema Demonologija. Šias eilutes mes perskaitysime 103-je psalmėje, nuo 1-os iki 3-os. Vos ne kiekvienas tarnautojas ir kunigas, arba skaitantys Bibliją žino jas atmintinai.

13 Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, ten parašyta “visas”. “Jis atleidžia visas tavo kaltes, Jis gydo visas tavo ligas”. Dabar nulenksime minutei mūsų galvas.

14 Dangiškas Tėve, šią dieną mes dėkojame Tau už tai, kad mes čia. Mes dėkojame Tau už šiuos mažus vaikus, kurie sėdi čia aplink, tai rytdienos vyrai ir moterys, jeigu tas rytojus ateis, jeigu Jėzus uždels. O dabar, Tėve, mes meldžiame, kad…kad Tu palaimintum mus dabar, kada mes kalbame apie Tavo Žodį, ir apie šėtoną, kuris mūsų pats didžiausias priešas. Mes meldžiame, Dieve, kad Tu leistum mums išskleisti čia frontą, mechanizuotus įrankius, Dievo jėgą, kuri šiandien duos jam atkirtį kiekvienoje šios žemės pėdoje, Viešpatie, ir parodys jam, kad pas jį visiškai nėra jokių įstatyminių teisių, kad ten Golgotoje Kristus nugalėjo, kada Jis mirė vietoj mūsų, ir Jis sunaikino šėtono jėgą ir valdžią ir atėmė iš jo visokią valdžią, kurią jis turėjo. O Dieve, duok mums dabar išminties ir supratimo pažinti ir paaiškinti žmonėms, kad jie žinotų, kaip gauti išgydymą ir kaip suduoti smūgį šėtonui, nugalėti šėtoną. Mes meldžiame Jėzaus Vardu. Amen.

15 Dabar mes ruošiamės kelėta minučių kalbėti tema Demonologija. Jūs tiek daug girdite apie demonus. Taigi, rytoj diena mes, tikriausiai, užbaigsime. Šiaip ar taip, aš norėčiau dvi dienas šioje savaitėje pamokslauti apie tai. Tiktai…tai yra kalbėti apie tai dvi dienas dieniniuose tarnavimuose.

16 Ir taip, pirma, kas yra demonas. Jūs girdite, kaip daug žmonių kalba apie demonus. Taigi, “ pikta dvasia, demonas”, visa tai iš vieno žodžio, ir angliškai tai vadinasi “kankintojas”. Šėtonas, šis demonas ir yra tas kankintojas,
6 IŠTARTAS ŽODIS

kuris kankina. Kalba… Štai, daugumai, daugumai žmonių Biblija šiandien – tai tiesiog kažkokia sena knyga, kurią skaitė senelis ir močiutė, arba kažkas tokio. “Nieko ten tokio nėra, tai dėl senų žmonių ir taip toliau”. Bet tai neteisinga. Ji kiekvienam. O demonai – tai kankintojai, kurie mus kankina.

17 Tai štai, yra demonai, kurie įeina į žmogaus sielą, tai yra, frazeologijoje tai skambėtų… Aš pasakyčiau štai taip: demonas, kuris įsiskverbia į sielą, – tai kažkas, kas kankina šią sielą.

18 Galbūt, jūs daug kartų matėte kokį nors psichiškai sergantį žmogų. Taigi, jis gali netgi būti įtikėjusiu žmogumi, pripildytu Šventąja Dvasia, ir, vis dėlto, visiškai silpnapročiu. Matote? Tai tiesa. Bet tai neturi nieko bendro su siela. Tai kankintojas, tai tas, kas juos kankina.

19 Dabar, visos ligos, pirma mes turime suprasti, kad visos ligos atėjo iš šėtono. Dievas nėra ligų autoriumi. Jokios ligos neateina nuo Dievo. Kartais Dievas leidžia šėtonui uždėti ant tavęs ligą, kaip rimbą, kad atvestų tave atgal į Dievo namus, kada tu neklausai Jo. Bet liga, pirmiausia, kyla iš šėtono. Galite įsivaizduoti sau žmogų, kuris galvotų, kad Dievas, mūsų Dangiškas Tėvas, yra tokių dalykų kaip ligos ir mirtis autorius? Ne-ne. Jis nebuvo šito autoriumi ir niekada nebus. Dievas prileidžia mirtį dėl nepaklusnumo. Dievas prileidžia mirtį. Kaip pasakė vienas rašytojas: “Viską, ką gali padaryti mirtis, tai pakinkytais Dievo į vežimą, atvesti mus, tikinčiuosius, į Dievo Būvimą”. Bet žodis mirtis reiškia “atskyrimas”.

20 Jėzus pasakė: “Kas klauso Mano Žodžių ir tiki Mane Siuntusįjį, turi Amžiną Gyvenimą”. Ir Jis pasakė: “Aš esu prisikėlimas, Gyvenimas; kas tiki Mane, jeigu ir mirtų, gyvens; ir kiekvienas gyvenantis ir tikintis Mane nemirs per amžius”. Ir mes nusiunčiame vienas kito kūnus į tą neteisingo kapo pusę. “Bet jis gyvens per amžius”.

21 Jeigu jūs pažiūrėsite, kada Jis kalbėjo apie Lozorių, Jis pasakė: “Lozorius miega”.

22 Mokiniai, tokie pat žmonės, kaip ir mes, pasakė: “A-a, jeigu jis miega, su juos gerai. Jis turi omenyje, kad ilsisi”, – štai ką jie pagalvojo.

23 Bet tada Jis pasakė jiems jų kalba. Jis pasakė: “Jis miręs, – jūs tuo tikite. Bet, – pasakė Jis, – Aš einu jo pažadinti, pažadinti jį”. Matote? Matote? Kada tu…

24 Mirtis reiškia “atskirti”. Dabar, jeigu kas nors iš jūsų, kažkas iš jūsų šeimos miršta, ir jeigu jie įtikėję, jie nemirę. Iš žmogiškos pusės jie mirę.
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 7

Bet jie tiesiog atskirti nuo mūsų, bet jie Dievo Artume. Jie ne mirę, jie negali mirti, tai neįmanoma, kad jie mirtų. Jėzus pasakė: “Kas klauso Mano Žodžių ir tiki Mane Siuntusįjį, turi amžiną Gyvenimą ir į teismą neina, bet perėjo iš mirties į Gyvenimą”. Taigi, jis negali mirti. Niekas kas nemirtinga, Amžina, negali mirti. Tai nemirštantis Gyvenimas. Jis gaus Jį, nes Jį davė jam Dievas. Ir ne pagal nuopelnus; tai… Tai besąlygiškai. Jį duoda jam Dievas.

25 Dievas kviečia. Niekas negali ateiti pas Dievą, jeigu Dievas nepakvies jo. Jėzus pasakė: “Niekas negali ateiti pas Mane, jeigu jo nepakvies, nepritrauks Mano Tėvas”. Teisingai? Tad visa tai Dievas. Galbūt, rytoj diena mes daugiau apsistosime tame, nes aš noriu paliesti tai, kalbėdamas jums apie negalias, kad jūs tai pamatytumėte.

26 Buvo laikas, kada mes užgimėme mūsų prosenelyje. Jūs tai žinote. Daktarai tai žino. Ir jūs irgi, skaitantys Bibliją. Jūs žinote, kad gyvybės užuomazga prasidėjo dar mūsų prosenelyje, vystėsi ir perėjo per tavo senelį į tavo tėvą, po to į tavo motiną, ir štai dabar tu čia. Tai tiesa. Netgi Raštas moko to. Štai jums Rašto vieta, jeigu norite. Aš galvoju, kad pasakyta, kad Levis davė dešimtines, kada jis buvo dar Abraomo strėnose, kuris buvo jo proseneliu. Teisingai? Taigi, matote, užuomazga užgimsta dar ten.

27 Bet jūsų sielos buvo sutvertos prieš pasaulio sutvėrimą, kada Dievas sutvėrė žmogų pagal Savo Paties atvaizdą; žmogaus dvasią; ne kažkokį žmogų pagal Savo Paties atvaizdą, bet žmogų pagal Savo Paties atvaizdą. Matote? Tuomet jis padarė vyrišką ir moterišką pradą, dar prieš Jam padarant žmogų iš žemės dulkių. Jeigu mes šiandien turėtume galimybę skirti laiką pokalbiui apie tai. Tiesiog pažvelgti, kaip Dievas… Dabar, tai tarp eilučių, bet kada tu matai, tai jau ant eilutės. Matote? Kaip Dievas, dar pradžioje, ką jis tada padarė, ir kaip Jis atėjo į žemę, ir kaip Jis padarė žmogų pagal Savo atvaizdą; ir tuomet Dievas pasisuko ir tapo žmogaus pavidalu, kad išpirktų žmogų.

28 Ir taip, kada Dievas padarė žmogų pagal Savo pavidalą, tai buvo žmogus-dvasia. Bet nebuvo žmogaus apdirbti žemę. Tuomet Jis sutvėrė žmogų iš žemės dulkių. Dabar, chronologai ir taip toliau, ir šie žmonės, kurie ieško ir randa senus kaulus, ir taip toliau, ir tiki evoliucija… Aš tikiu teisinga evoliucija. Žmogus vystosi iš žmogaus, o ne taip, kad visi iš vienos ląstelės. Ne, pone, nes paukštis buvo paukščiu nuo to laiko, kai Dievas sutvėrė paukštį, o beždžionė buvo beždžione, žmogus buvo žmogumi. Tai teisinga.

29 Tai štai, neseniai aš kalbėjausi su vienu daktaru, Luisvilyje. Jis pasakė: “Na, taip, gerbiamas Branhamai!” Aš pasakojau jam apie čiabuvius Afrikoje,
8 IŠTARTAS ŽODIS

kaip jie maitinasi, tiesiog eina…baisiausia, ką galima pamatyti, tai kai jie maitinasi! Tiesiog parenka kažką jau supuvusį, su kirminais viduje, nukrato juos, tuos kirminus. Jam nėra jokio skirtumo. Matote? Jie sako…Geria viską kas pakliūna, jokio skirtumo. Jis pasakė: “Bet, gerbiamas Branhamai, šie žmonės nėra žmonės”.

Aš pasakiau: “Ne-ne, jie žmonės. Žinoma, jie žmonės”.

30 Aš pasakiau: “Iš gyvūnų pats artimiausias žmogui – tai šimpanzė. Ir jūs keturis tūkstančius metų bandėte priversti šią šimpanzę kažką pasakyti, o jis šito negali, – pasakiau aš, – nes ji negali galvoti. Jai nėra kuo galvoti. O, truputį kažko jūs galite ją išmokinti, kaip arkliuką: “tr-r-r” ir “nu-u-u”, arba užsidėti akinius, arba rūkyti cigaretę, arba važiuoti ant dviračio, joti ant žirgo, kažko tokio. Bet paprastai kaip “tr-r-r” ir “nu-n-n” arkliui, arba šuniui, arba kažką tokio”. Aš pasakiau: “Jis gyvūnas”.

31 “Bet nuvažiuokime į Afriką, į pačią laukinę gentį, kokią nors gentį džiunglėse”. Ir aš pasakiau: “Tikriausiai jo pro-pro-pro-prosenelis niekada nematė balto žmogaus, nieko nematė. Viską, ką jis žino, jis netgi nežino, kur dešinė, o kur kairė ranka. Viską, ką jis žino, tai pavalgyti, ir jis valgo viską, kas pakliūna po ranka, ar tai žmogaus mėsa arba dar kažkas, jam nėra jokios reikšmės, jis tiesiog valgo ir viskas. Bet duokite man jį penkių metų, ir penkiolikos metų jis kalbės angliškai ir turės gerą išsilavinimą. Kodėl? Pas jį yra siela. Dievas padarė jį žmogumi, ir jis turi tokią pat teisę išgirsti Gerąją Naujieną, nors kartą, o mes pamokslaujame žmonėms čia aplink, visoje Amerikoje, vėl ir vėl, ir vėl, ir įkalbinėjame, ir įtikiname ir visa kita. O tas tiktai kartą išgirsta ir matai, kaip jis šaukia ir tuojau pat bėga prie altoriaus”. Matote? Taip, pone!

32 Štai ką mano širdyje, broli, šiandien, kada aš galvoju apie Afriką, kaip tie nedorėliai kelia savo juodas rankas, maldaudami: “Broli Branhamai, papasakok dar apie Jėzų!” O, malone! Manyje viskas dega ir kunkuliuoja. Kaip tiktai aš turėsiu pakankamai pinigų, aš vyksiu ten. Štai ką aš darau su kiekvienu centu, viską ką galiu, Dievas žino, išskyrus tai, kas reikia maistui. Žmonės man duoda drabužius. Ir viskas, ko man reikia pragyvenimui, kiek galima arčiau, aš atiduodu į misionierišką fondą, įsteigtą valstybės. Iš šitų pinigų aš nemoku mokesčių. Kol nesusirenka trys, keturi, penki tūkstančiai dolerių, ir aš vykstu ten ir pamokslauju tiems žmonėms Evangeliją, nes žinau, kad tą dieną man teks atsiskaityti. Ir aš žinosiu, ką atsakyti.

33 Man tekdavo, kada atvykstu į miestą, pravesti didelį susirinkimą, kada pas juos daug pinigų, ir jie praveda didžiules kompanijas,
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 9

už tūkstančius dolerių, aš atiduodavau Raudonajam Kryžiui ir taip toliau. Taigi, ne dėl kritikos, bet, važiuoja gatve mašina už keturis tūkstančius dolerių, segučiai su briliantais, rūko cigaretę, gauna penkis šimtus dolerių į savaitę, už pinigus, kuriuos ligoti žmonės… Ne, pone! Jokiu būdu! Ir dargi, kaip tiktai išvykstu iš miesto, jie sako: “šventi šuoliuotuojai”, ir panašiai, ir šaiposi, ir žemina tokią religiją, už kurią mes stovime. Ne, pone!

34 Aš paimu juos sau, ir prieš Dievą, kaip prieš mano Teisėją, aš įnešu juos į Evangelijos darbą, tokiu būdu aš žinau, kad tą Dieną, kada aš būsiu…kada man teks atsiskaityti už savo tarnavimą apie tai, kad jie buvo panaudoti teisingai. Visiškai teisingai, nes aš suprantu: kaip aš elgiuosi su žmonėmis, taip aš elgiuosi su Dievu. Koks mano požiūris į jus, toks mano požiūris į Kristų. Taip pat ir jūsų požiūris į mane, teisingai, kaip požiūris į Kristų.

35 Dabar, štai taip žiūrėti į žmones ir matyti, kaip ši žmogiška būtybė, su nemirtinga siela, kuri negali mirti, negali žūti, nieko negali, išskyrus kaip turėti amžiną Gyvenimą, kurį tau davė Dievas Savo aukščiausia valdžia, Savo Paties valia. Ir dabar, po to, dabar aš…

36 Leiskite, aš tai truputi pataisysiu, tai yra pasakysiu kai ką. Kas nors ateina ir sako: “Broli Branhamai – kalvinistas”. Ne, visiškai ne. Aš kalvinistas iki tol, kol kalvinistai Biblijos rėmuose. Bet kada kalvinistai užeina už Biblijos rėmų, tuomet aš armenietis, štai. Aš tikiu ir šventumo (žmonėms) ir kalvinistams. Bet jie abu nukrypo ir nuėjo vieni šiuo keliu, kiti tuo keliu. Jeigu ne Laiškas Efeziečiams, kad sugražinti atgal ir pastatyti į reikiamą vietą, ką padarė Dievas, tai mes visi susipainiotume. Ir pas tuos, ir pas kitus mokymas, ir vis jie nuvysta jame, tai yra šventumo žmonės, o lygiai ir kalvinistai, armeniečiai. Taigi, pas kalvinistus yra kai kas teisinga. Aš galvoju, kad kalvinistų mokymas…

37 Aš tikiu taip. Į saugumą, aš tikiu, kad Bažnyčia turi “amžiną saugumą”. Bet kuris Biblijos skaitytojas tai žino, nes Dievas jau pasakė, kad Ji pasirodys ten nesutepta. Teisingai? Tuomet, Ji ten ir bus. Teisingai? Bažnyčia amžiname saugume. Ar esi tu Bažnyčioje, – tai sekantis klausimas. Jeigu tu Bažnyčioje, viskas gerai, tu saugume su Bažnyčia, bet tau geriau būti Bažnyčioje. O kaip tu patenki į Bažnyčią? Per rankų uždėjimą? Ne. Kada į knygą įrašo tavo vardą? Ne, pone. “Viena Dvasia mes visi pasikrikštijome į vieną Kūną”. Ir tą Kūną Dievas nuteisė Golgotoje, tai buvo Jėzaus Kristaus Kūnas, ir mes krikštijomės į tą Kūną viena Dvasia. Kada mes Kristaus Kūne – mes amžiname saugume, niekas negali atskirti mūsų, niekas nepalies mūsų. Jeigu tu išeini, tai išeini savo laisva valia. Bet jeigu tu Kristaus kūne, tai taip pat teisinga,
10 IŠTARTAS ŽODIS

kaip Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, taip ir tu irgi prisikelsi. Dievas jau tai padarė. Jis…

38 Tu negali nuodėmiauti. O-o, tu…Galbūt, tavo manymu aš nusidėjėlis, bet jeigu aš Kristuje, Dievas šito nemato, nes nuodėmės išpirktos… Jo Kraujas išperka mane iš nuodėmių. Matote? Aš negaliu nuodėmiauti. “Gimęs iš Dievo nenusideda, nes nuodėmiauti negali”. Jame yra Dievo Sėkla. Matote? Jis, jis gailisi, jeigu jis padaro klaidą, žinoma, jis tuoj pat nori išpažinti ją. Jeigu jis tikras Krikščionis, jis padarys tai. Jeigu jis laikosi už savo, slepia, tai tuo pačiu jis parodo, kad, pirma, nieko pas jį nėra. Tai tiesa. Pasakysime tiesiai, pas jį nieko nėra. Bet jeigu jis tikras Krikščionis…

39 Paimkite, pasodinkite į žemę kviečio grūdus, ir tai visada bus kviečiu. Aplink augs rugiagėlės ir visa kita, bet kvietys pasiliks kviečiu. Teisingai? Ir jeigu žmogus iš tikrųjų gimęs iš Dievo Dvasios, jis nebus viduje ir išorėje, tai pirmyn tai atgal, tai į pasaulį tai čia. Ne, pone. Ne-ne. Tu negali vieną dieną būti rugiagėle, o kitą dieną kviečio grūdu. Šito Dievo dirvoje nėra. Ne, pone. Jeigu tu gimęs iš Dievo Dvasios, tu – Krikščionis nuo to laiko ir iki tol…kol neišeisi, ir tuomet tu…tu nemirtingas, su Dievu. Tai tiesa, jeigu tu Bažnyčioje.

40 Dabar pakalbėkime apie mirtingą pusę. Kaip gali žmogus tokiame stovyje, tokioje padėtyje būti ligoniu? Nes jūsų kūnas dar neišpirktas. Jūsų kūnas neišpirktas. Nesvarbu, koks tu geras, kiek šventas, koks šventas, ir kiek Šventosios Dvasios, tai tiktai tavo siela. Ir tavo siela dar neužbaigta. Ji tiesiog turi Palaiminimą, Dievo pažadą, kas yra mūsų išpirkimo užstatu. Bet jeigu mes dabar neturime nei užstato mūsų prisikėlimo, nei Dieviškojo išgydymo, tuomet pas mane nebus nei tikrumo, nei įrodymo, kad bus prisikėlimas.

41 Panašiai kaip jeigu Kristus negyventų mano širdyje, jeigu man tektų gauti tai iš kažko tokio psichologinio, tektų tikėti kažkuo tokiu, tuomet aš…aš…aš abejočiau tuo. Ir dėl šios priežasties ten, Afrikoje, kada jie susirenka, štai atvyksta misionieriai, atvesdami tūkstančiai tų čiabuvių, o tie nešioja molinius stabukus ir visa kita, tai todėl, kad jie tiesiog išgirdo psichologinę Biblijos pusę. Tai tiesa. Mano paties baptistų bažnyčia, metodistų, presbiterionų, visi lankėsi ten. Bet kada jie pamatė, kaip demonstruojama Dievo jėga – tuomet viskas išspersta, tuomet jie sužinojo, kad Dievas – yra Dievas.

42 Dabar, nuo ko prasideda liga? Tai štai, pirmiausia, pirma, kad taptų liga – tai dvasia, lygiai taip pat, kaip tu buvai dvasia prieš tai, kaip tapai žmogiška būtybe. Na, štai, pavyzdžiui, brolis Ulletas. Brolis Ulletai, aš… Buvo laikas, kada mes su tavimi buvo niekas. Ir po to, pirmiausia,
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 11

Dievas davė mums gyvybę. Ir paimkime, sakykim, jeigu aš paimsiu šiandien tavo kūną, o tu padarytas sudarytas iš daugybės ląstelių, sujungtų kartu su atomais. Ir štai, vieną kartą šie atomai suirs, jeigu Jėzus uždels. Tu grįši atgal. Jie taps tokiais pat, kokiais buvo pradžioje, pakils į orą. Bet kada tavo dvasia sugrįš, tie atomai vėl susijungs kartu su šia dvasia ir sukurs kitą brolį Ulletą, lygiai tokį pat, kaip tą, tik jaunesnį, jo geriausiame būvyje.

43 Kada žmogui jau po dvidešimt penkių, jis pamato po savo akimis kelėta raukšlių, ir atsiranda kelėta žilų plaukų. Taip ir bus, nes paskui tave pėdomis eina mirtis. Ir kartą paims tave. Nesvarbu, kas tu toks, tai tave pasieks. Bet tai pamažu… Tu atsidursi ten kampe, ir Dievas išves tave iš to kampo, ir tu atsidursi čia šiame kampe, mirtis vos nepasieks tavęs ir čia, bet po kai kurio laiko ji paims tave. Bet tuomet, ką daro mirtis, ji pilnai pasiima savo, ir tuomet…kada ji padarė viską, ką galėjo… Kada Dievas davė tau šią gyvybę, ir tu atrodei geriausioje išvaizdoje, kažkur dvidešimt trys, ir kada tu pasirodysi prisikėlime, tu sugrįši lygiai tokiu, kokiu buvai dvidešimt trijų metų, dvidešimt penkių, prieš ištinkant mirčiai. Mirtis paims viską, ką galės. Tai bus, bet sugrįši tokiu, kokiu buvai.

44 Dabar, jeigu kiekvieną jūsų kūno ląstelę, išdėliotume ląstelę po ląstelės, ląstelę po ląstelės, ir sudėtume čia ant pakilos, po visų jūsų kūno ląstelių jūs prieisite iki vieno mažyčio mikrobo, iš kurio jūs prasidėjote, ir kurio tiesiog akimis ir nepamatysi. Tektų žiūrėti pro mikroskopą. Aš žiūrėjau gyvą mikrobą pro mikroskopą. Jis atrodo, kaip siūlelis. Ir prasideda kaip tik nuo šaknelės, panašios į mazgelį. Tai susiformuoja pirma ląstelė virš ląstelių.

45 Ir taip, jeigu aš paimsiu šią vieną ląstelę, iš kurios atsirado kiekvienas iš jūsų, vieną mažytę ląstelę, mikrobą… Kas yra mikrobas? Mikrobas – tai mažytė, mažiausia ląstelė. Taip, kas po šito? Štai aš tarsi išardau jus po gabalėlį, iki šios vienos ląstelės, ir vis dar aš jūsų neradau. Aš tiesiog išdėliojau jūsų ląsteles. Taip, po to, toliau, kraujo ląstelės, kūno ląstelės, kokios bebūtų, visas jas išdėlioju čia, bet jūsų aš dar neradau. Ir štai aš priėjau iki vieno mikrobo. Taip, aš ruošiuosi išardyti šią ląstelę į dalis. Štai, ir kurgi jūs? Jūsų gyvybė. Ir gyvybė sukuria pirmą ląstelę, tai mikrobas, po to viską pagal jo prigimtį; šuo į šunį, paukštis į paukštį, žmogus į žmogų. Ląstelių vystymasis, ląstelė po ląstelės, ląstelė po ląstelės, pavirsta į tai, kas jūs esate – žmogišką būtybę, ląstelės vystymasis. Štai, taip buvo nustatyta Dievo.

46 Dabar, kaip su vėžiu? Truputi pakalbėkime apie jį. Taip, Dievas davė tau tavo gyvybę. Ir sakysim, štai jūs šiandien, štai aš, ant mano rankos nieko nėra, bet kartą ant mano rankos gali atsirasti vėžys. Taip, kaip gi šis vėžys ten atsiranda?
12 IŠTARTAS ŽODIS

47 Kartais augliai iškraipyti, štai tokiu būdu, ilgi, pailgėję, visokie. Jie be formos, nes jie pagal dvasią, kuris be formos. Bet tai ląstelių dauginimasis. Tai krūva ląstelių, sakysim, jeigu pas tave yra auglys arba vėžys, tai ląstelių dauginimasis: auga, auga, auga. Tai ryja, iščiulpia iš tavęs tavo gyvybę. Tai maitinasi iš kraujo srovės. Katarakta paima akies gleives ir auga ant jos, uždengia savimi, uždengia jūsų akis. Kai kurie iš jų atsiranda, bet negauna…kaip tuberkuliozinis, kuris ateina tiesiog mažyčiame mikrobe. Jo dydis čia niekuo dėtas. Iš mikrobo tokio pat didžio išauga dramblys, išauga tigras. Matote? Jo didis niekuo dėtas.

48 Vienas iš jų priima kūnišką formą, kiti nepriima. O kai kurie nevirsta ląstelėmis. Kai kurie tampa dvasiomis, kankina sielą. Mes pabandysime paimti šią dalį, o tą dalį aš paliksiu rytojui, jeigu galėsiu, iš kur ateina ta sielinė dvasia, ir kaip štai čia.

49 Taigi, draugai, aš pasakoju tai ne iš kokios nors psichologijos. Aš nagrinėjau demonus metais, ir jūs tai žinote. Jeigu jūs tiktai žinotumėte, kas vyksta kartais po to, kai pasibaigia vakarais tarnavimas. Jūs nežinote. Atsiminkite, kada tu eini prieš kokią nors dvasią, tu turi žinoti, apie ką tu kalbi. O ne šiaip, kad atsistoti čia ir juokauti, nuo šito nebus jokios naudos. Bet kada demonas iš tikrųjų turi paklūsti tau, jis pripažįsta tai. Ne todėl, kad tu taip garsiai šauki, ir ne dėl to, kiek daug aliejaus tu užpilsi. Bet štai, ką jis pripažįsta: Tiesą. Jėzus tiesiog pasakė jam: “Išeik”.

50 Atsiminkite, mokiniai sukiojosi ir spardėsi ir viskas kas patinka, bandydami jį išvaryti. Jie paklausė: “Kodėl mes negalėjome išvaryti jo?” Jis atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo”.

51 Pasakė: “Išeik iš jo”. Berniukas nukrito stipriausiame priepuolyje. Matote? Jie pripažįsta valdžią.

52 Pažvelkite į tuos vaikinus, į tuos driskius, kurie matė, kaip Paulius varė demonus. Jie pasakė: “Mes galime padaryti tą patį”, – kunigo sūnūs. Tad jie nuėjo ir sako: “Mes įsakome tave Jėzumi. Išeik iš jo!” Netyroji dvasia pasakė, štai: “Jėzaus Vardu, kurį pamokslauja Paulius!”

53 Netyroji dvasia pasakė: “Aš žinau Jėzų ir Paulių žinau, bet jūs kas tokie?” Jūs žinote, kas įvyko. Puolė ant žmonių, suplėšė jų rūbus, jiems patiems prasidėjo priepuoliai, ir išbėgo į gatvę.

54 Tie patys demonai gyvena ir šiandien, tad daug fanatizmo. Tai šių dienų bažnyčia. Šiandien šalyje daug fanatizmo, kurį vadina Dieviškuoju išgydymu,
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 13

bet jį reikia pabaigti. Tuo jie niekina tikrąjį Darbą. Štai kodėl tenka taip sunkiai kovoti. Daug to, ką šiandien vadina religija, bet ką reikia nutraukti; ne ką kitą, kaip kultus! Štai kodėl tikrai Dievo Bažnyčiai su tuo sunku kovoti. Bet tuojau pat Amerika, taip turi būti. Dievas sako, kad kviečiai ir raugės, ir dygliai auga kartu. Nebandykite jų išrauti. Tegu jie auga kartu, bet iš jų vaisių jūs pažinsite juos. Ten nėra vaisių, vadinasi, nėra Gyvenimo, ten nieko nėra.

55 Taigi, pažiūrėkite į šią ląstelę. Sakysim, pavyzdžiui, kaip dažnai atsitinka, kad raudonas vėžys pažeidžia moters įsčias, moteriškos traumos ir taip toliau. Dabar, paimkime šitą, kuris ląstelėje, šis…šis vėžys. Taigi, vėžys…

56 Viskas, kas natūraliai, yra atvaizdu dvasinio. Jūs žinote tai? Viskas, kas natūraliai, simbolizuoja dvasinį, nepriklausomai.

57 Pavyzdžiui, panašiai kaip kada…kada mes gimstame į Kristaus Kūną, tai mūsų Gimime yra trys elementai. Tai tie trys elementai, kurie išėjo iš Kristaus gyvybės, kada Jis mirė. Ir iš Jo Kūno ištekėjo vanduo, Kraujas, išėjo Dvasia. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Teisingai”.–Red.] Tai tie trys elementai, per kuriuos mes praeiname atgimstant: išteisinimas, pašventinimas, krikštas Šventąja Dvasia. Taigi, visa tai gali būti viename veiksme. Bet reikalinga… Bet tu negali būti išteisinimo būsenoje, nebūdamas pašventintu. Tu gali tikėti į Viešpatį Jėzų Kristų, o vis dar nešioti savyje savo purvą. Ir tu gali būti visiškai išteisintas ir gyventi švarų, šventą gyvenimą, bet be Šventosios Dvasios. Žiūrėkite, Biblija, Pirmame Laiške Jonui 5:7 sakoma: “Trys liudija Danguje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia ir…Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia”, – o tai yra Sūnus, – “ir šie trys yra vienas. Ir trys liudija žemėje: vanduo, Kraujas ir Dvasia, jie sutaria viename”. Ne viena, bet sutaria viename. Tu negali turėti Tėvo, neturėdamas Sūnaus; tu negali turėti Sūnaus, neturėdamas Šventosios Dvasios, nes jie neatskiriami, viena. Trejybė yra viename.

58 Čia aš šito negirdžiu, bet daug girdėti visoje šalyje, vienas iš didžiausių dalykų Sekmininkiškose grupėse – nesusipratimas šiame paprastame klausime. Ir aš surinkdavau jų vyresniuosius kartu ir įrodinėdavau jiems, kad ir tie ir kiti tiki į tą patį. Tarp jų sukinėjasi šėtonas, štai ir viskas. Jeigu ši didžiulė Sekmininkiška bažnyčia…atmestų tas senas tradicijas ir susivienytų kartu į vieną palaimintą Dievo Bažnyčią, įvyktų Paėmimas. Bet kol šėtonui pavyksta laikyti juos susiskaldžiusiais, štai taip. Tai jo veikimo būdas. O jie tiki absoliučiai į tą patį.

Jie sako: “Taigi, tai būtent Tas”.

59 Aš pasakiau: “Ką gi, jeigu tai yra Tas, tuomet Tas yra tai”.
14 IŠTARTAS ŽODIS

Štai jums, prašom. Taigi, visa tai viena ir tas pats. Štai, prašom, šioje Dievo trejybės trejiškume. Dabar, dabar, Dievas Savo vienybėje. Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Taigi, mes nesakome “mūsų dievai”, kaip pagonys. Tai “mūsų Dievas”. Matote? Tai triguba Dievo Esybė.

60 Dabar pažiūrėkite, šėtonas irgi trejybėje. Ir jo jėgos trejybėje.

61 Dabar, bet pastebėkite, kad vanduo, Kraujas ir Dvasia duoda naują Gimimą. Teisingai? Dabar žiūrėkite. Štai ką vaizduoja naujas Gimimas. Ką vaizduoja natūralus gimimas prieš ateinant naujam Gimimui? Kada… Jūs motinos, kada gimsta kūdikis, kas visų pirma? Vanduo. Sekantis Kraujas. Sekantis, matote, pasirodo gyvybė, matote, pasirodo asmenybė. Vanduo, kraujas, dvasia.

62 Dabar, vėžys, pakalbėsime, savo ruožtu, apie jį. Aš manau, mums liko penkios minutės. Vadinasi, penkias minutes mes užsiimsime šiuo vėžiu. Kas tai per dalykas? Kas jis toks? Jis maitinasi dvėsena. Vaizduoja maitvanagį, ėda dvėseną. Vėžys atsiranda, daugiausia, nuo susižeidimų, kada ląstelė gavo smūgį, ir ji…ji suyra. Ir ta ląstelė ten tampa atskylėle. O, dėl baptisto šis žodis rimtas, ar ne taip? Gerai, bet ji pasitraukia, ši ląstelė. Aš baptistas, kuris tiki, kas yra atskilėlis.

63 Kartą, susirinkime Arkanzase, kažkas pasakė: “Broli Branhamai”, pasakė… Tai buvo jaunuolis iš “Nazariečio Bažnyčios”. Jis buvo išgydytas. Laikė savo…Ėjo gatve, nešė ant peties savo ramentus. Jis pasakė: “Ar žinote?” Pasakė: “Kada aš atėjau čia pirmąkart, – pasakė, – aš…aš pagalvojau, kad jūs…girdėjau, jūs pamokslavote, aš pagalvojau, kad jūs – Nazarietis”. Jis pasakė: “Po to aš pamačiau, kad dauguma žmonių – sekmininkai, ir kažkas pasakė man, kad jūs – sekmininkas. O dabar jūs sakote, kad jūs baptistas”. Pasakė: “Aš nesuprantu šito”.

64 Aš pasakiau: “O, tai labai paprasta”. Aš pasakiau: “Aš – sekmininkas-nazarietis-baptistas”. Tad tai…tai teisinga. Viskas teisingai. Ne, mes viena Kristuje Jėzuje, Šventoji Dvasia sujungia mus. Tai tiesa.

65 Dabar pastebėkite, ši mažytė ląstelė pasitraukia, kada ji sutrenkta. Ji tampa mažyte. Kiti mikrobai išstoja, kad atiduotų ten savo gyvybę. Štai dėl ko atsiranda pūlinys žaizdoje. Šie mažyčiai kareivėliai kovoja už tavo gyvybę. Jie bėga ten ir…ir atakuoja tą nuodą, kurį tos demoniškos jėgos stengiasi ten sukaupti, ir atiduoda savo gyvybę. Štai ką daro…Tai…Tai grupė kareivėlių-mirtininkų, tie pūliai, kurie jūsų kraujyje…tai žaizdoje, atiduoda savo gyvybę, kad išgelbėtų jūsų.
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 15

66 Dabar, kaip tiktai ląstelė ten atmetama, ir šis demonas pradeda, jis pradeda augti, jis pradeda dauginti ląsteles. Jis stato kūną tiksliai, kaip jūsų kūdikis įsčiose, taip pat kaip ir tu buvai savo motinoje. Ląstelė prie ląstelės, ląstelė prie ląstelės, prie ląstelės, visaip, visur; tiesiog, jie neturi formos, nieko tokio, kaip pas žmogiškas būtybes, kuri savo prigimtimi. Bet tai iš dvasios. Auga į bet kurią pusę, ir prasideda ląstelė prie ląstelės, ląstelė prie ląstelės.

67 Ir štai, pirma, tu matai, kad pradedi silpti ir jautiesi sergančiu. Tu eini pas daktarą, ir jis tave apžiūri. Galbūt, jis negalės jo aptikti. Jeigu taip, tai jis, galbūt, išpjaus jį. Jeigu jam pavyks pilnai išpjauti, tai gerai, su tavimi gerai. Bet jeigu jis negalės švariai išpjauti, tada, jeigu tai gerklėje arba kur nors, kur negalima švariai išpjauti, tai nuo mažos dėmės pradės vystytis toliau. Matote, nes tai ne taip, kaip jeigu tau nupjautų ranką ir baigta, arba dar kažką, arba tau nupjautų… Aš turiu omenyje, kas jeigu nuo kūno nupjautų ranką ir paliktų ten, tai jis būtų mirusi. Bet…bet, matote, tai neturi tokios rūšies gyvybės, kokia pas jus. Tuo vadovauja demoniška jėga.

68 Dabar pastebėkite, jūs juos vadinate, daktaras duoda tam pavadinimą “vėžys”. Dievas pavadina “šėtonas”. Pažiūrėsime šiandien. Jie rado tai… Iš kur kyla žodis vėžys? Jis kyla iš…vienas iš lotinų žodžio, kuris naudojamas medicinos terminologijoje, reiškia “krabas”, krabas, kurį jūs galite pamatyti ant jūros kranto, su tokiomis kojytėmis. Štai tokiu būdu jis ir daro, juda, plinta. Žodis “vėžys” reiškia “krabą”. Jis įeina ir laikosi, ir geria kraują, kaip aštuonkojis arba kažkas tokio. Štai, auglys, katarakta ir kitos ligos, visos jos kyla iš mikrobo, ir tas mikrobas turi turėti kūną. O pirma, kaip jis taps kūnu, jis turi būti gyvybe. Pirma, kaip atsiras arba…arba užgims, ir atsiras daugiau ląstelių, tai turi būti gyvybe. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.] Dabar, iš kur kyla šitas vėžys? Kas, iš kur tai ateina? Kurį laiką atgal šito ant tavęs nebuvo, o dabar, galbūt, yra. Iš kur tai atėjo? Tai kitas gyvybė, skiriasi nuo tos gyvybės, bet gyvenanti tavyje. Ir tai kankina, traukdamas tavo gyvybę. Štai kodėl Jėzus pavadino jį “šėtonu”.

69 Šiandien jie vadina epilepsija, jie sako “epilepsija”. Štai, epilepsija, o Biblijoje Jėzus pavadino tai “šėtonu”. Kada atėjo žmogus su sūnumi, ir tas nukrito ant žemės su putomis ant lūpų, ir panašiai, tas pasakė: “Pas jį šėtonas, ir daug kartų jis mesdavo jį į ugnį ir į vandenį”.

70 Dabar jie pagerino jo vardą, pavadino epilepsija, bet jis – šėtonas. Jėzus pasakė: “Šėtone, išeik iš vaikučio!” Tiksliai. Dabar, paprastai epilepsija prasideda dėl problemos su inkstais. Galbūt, vėliau paliesime tai. Matote? Urėminė epilepsijos priežastis.
16 IŠTARTAS ŽODIS

71 Dabar, pažvelkite į tai, ten yra ta ląstelė, tai šėtonas. Jis stato gyvenimą; jis auga, darydamasis didesnis ir didesnis. Pas jį vienas rūpestis – paimti tavo gyvybę. Štai dėl ko jį pasiuntė ten šėtonas, sutrumpinti tavo gyvenimo dienas žemiau septyniasdešimt metų.

72 Taigi, aš sveikinu kiekvieną daktarą. Taip, pone. Kiekvieną medicinos mokslą, telaimina juos Dievas už tą pagalbą, kurią jie suteikia žmonėms. Visiškai tiksliai. Ką jūs darytumėte be šito šiandieniniame pasaulyje? Aš dėkoju Dievui už medicinos mokslą. Aš dėkoju Dievui už mano automobilį. Jeigu Dievas neleistų mokslininkams sukurti mano automobilio, sunkokai man tektų eiti čia pėsčiomis. Už elektros šviesą, ir už muilą, kuriuo aš plaunu savo rankas, ir už dantų pastą, kuria aš valau dantis, žinoma. Aš dėkoju Jam už viską, nes visi geri dalykai ateina nuo Dievo.

73 Bet leiskite jums pasakyti, kad medicina niekada neišgydė jokios ligos. Ir nė vienas daktaras, ne koks nors šarlatanas, bet tikrasis daktaras, nepasakys jums, kad jie pretenduoja į gydytojo vaidmenį. Būtent pas “Brolius Maio”, dauguma iš jūsų… Aš pravedžiau ten interviu, du ar tris kartus. Su nepagydomais pacientais iš ten… Jūs skaitėte lapkričio “Riders Daidžest” leidinį? Kas iš jūsų skaitė mano straipsnį lapkričio “Riders Daidžest” leidinyje? Matote? Jie pakvietė mane ten į pokalbį su pasmerktu kūdikiu. Pasakė: “Nieko nebuvo galima padaryti”. Bet Šventoji Dvasia prabilo man ir pasakė, kaip reikia padaryti, ir buvo padaryta. Gerai. Taigi, jie iškvietė mane ten. Ir tiesiog virš durų, kur su jais buvo ir Džimas, ten Maio klinikoje, didelė iškaba skambėjo: “Mes nepareiškiame, kad mes gydytojai. Mes tiktai padedame gamtai. Yra vienas Gydytojas, ir tai – Dievas”. Jie patys geriausi pasaulyje. Taip, pas mus yra kai kurie šarlatanai. Tai tiesa. Pas mus irgi yra kai kurie šarlatanai-pamokslininkai. Na, gerai. Tad, tai ir iš tos, ir iš kitos pusės.

74 Pastebėkite, jeigu koks nors žmogus pareiškia, kad jis gydytojas, jis tiesiog plepys, nes jis negali šito padaryti. Nes Biblijoje pasakyta: “Aš, Viešpats, atleidžiantis visas tavo nuodėmes ir gydantis tavo ligas”.

75 Aš buvau kabinetuose. Ir pas mane kambaryje…lankydavosi vieni iš geriausių daktarų šalyje. Jūs nežinote kitos gyvenimo pusės, draugai, tai, kas būdavo, ir tie dalykai, kurių aš nepasakoju viešai. Žmonės ateina slaptai. Pasaulyje dar yra daug Nikodemų, negalvokite; tiksliai, jų tūkstančiai. Jie pažiūrės į tai ir ateina į susirinkimą. Sėdi ten kokia nors sportine maikute, kažkas panašaus, su tokiais įžymiais vardais, kad jūs nustebtumėte, sėdi tiesiog susirinkime. Po kelių dienų vaikšto aplink, užeina tyliai, pasiunčia ką nors dėl pokalbio. Ir iškart sako: “Broli Branhamai, aš tikiu, kad Tai – Tiesa”.
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 17

76 Bet vėžys ir visi tie dalykai – tai netyros dvasios kūniškoje, fiziškoje formoje, judantis, atimantys tavo gyvybę.

77 Dabar, jeigu aš pasielgčiau kaip daktaras, jeigu tai galėčiau išpjauti, padėti ant žemės…O-o, panašiai kaip, na, sakysim, pavyzdžiui, kad tu – vėžys, šitoje žemėje. Bet štai Dieviškasis išgydymas. Jeigu aš norėčiau atsikratyti nuo tavęs, kokiu nors medicininiu būdu, aš tiesiog…sutrinčiau tavo kūną, kol jis visas neišnyktų nuo žemės paviršiaus. Nieko iš jo nebeliktų, lygiai kaip daktaras išpjauna iš tavęs auglį. Bet Dieviško išgydymo formoje, jeigu tu būtum vėžiu, aš tiesiog išimčiau iš tavęs gyvybę, ir pasilik toliau. Tavo gyvybė paliktų tave, bet tavo kūnas būtų čia toks pat, koks ir buvo.

78 Dabar, štai kada esant Dieviškajam gydymui pikčiausiu Dievo priešu yra regėjimas ir laikas. Aš nežinau, ar pastebi brolis Baksteris tai susirinkime. Aš sėsdavau, ir vėl ir vėl aiškinau jam tai ir broliui Bosvortui. Bet štai kas vykdavo. Aš abejoju, kad dauguma žmonių tai supranta, nes po kurio laiko paaiškėja, kad žmonės sugrįžta ir sako: “Aš turėjau išgydymą, broli Branhamai, dvi arba tris dienas, bet palaiminimai Dieve, jis…jis paliko mane”. Ir aš radau, ir galvoju, kad tai todėl, kad jie neteisingai veda susirinkimą. Žmonės nesupranta. Aš turėjau žmones, kurie ateidavo prie pakilos visiškai akli, sergantys vėžiu arba su katarakta ant akių, ir po to, kai už juos pasimeldė, skaitė šią Bibliją ir nueidavo; o po trijų arba keturių dienų pasidarydavo akli, kaip ir ankščiau. Kas atsitiko? Kiekvienas žino, kad kai gyvybė išeina iš kokio nors kūno, tai ji susitraukia. Teisingai?

79 Kam nors iš jūsų teko užmušti elnią arba karvę, arba kažką tokio? Žinoma. Gerai. Tu pasveri jį vakare, štai čia yra medžiotojai, mano draugai. Nušauni elnią ir padedi jį ant svarstyklių, pasakai draugams, kiek jis sveria. Dabar žiūrėkite! Ryte jis bus kelėta kilogramų lengvesnis, negu buvo. Kada žmogus miršta, tai, pirma, laidojimo biure išima įstatytus dantis arba akį, kas ten bebūtų, tai išima; nes jis susitraukia, jis išstums, nes žmogiškas kūnas susitraukia. Bet koks kitas kūnas susitraukia. Kada gyvybė išeina iš ląstelės, ji pradeda mažėti, trauktis. Tai vyksta per septyniasdešimt dvi valandas. Ir paskui ji pradeda pustis. Sakysim, kažkur kelyje suvažinės šunelį. Jeigu jis išgulės ten saulėje apie tris dienas, pažiūrėkite, kas įvyks. Šuo pasidarys didesnis, negu buvo. Ji išsipučia. Teisingai? [Susirinkimas sako: “Amen”.–Red.]

80 Ką gi, tas pats vyksta, kada iš ligonio išvaromas demonas. Pirmas kelėta dienų: “Ach, aš jaučiuosi puikiai”. Po to pradeda kalbėti: “Man dar blogiau, negu buvo ankščiau. Dingo mano išgydymas”. Lygiai taip, kaip tikėjimas pašalino ligą, netikėjimas sugražina ją atgal. Tikėjimas užmuša ją, netikėjimas prikelia ją. Jėzus pasakė: “Kada netyroji dvasia išeina iš žmogaus,
18 IŠTARTAS ŽODIS

tai vaikšto po negyvenamas vietas ir sugrįžta su septyniomis kitomis dvasiomis”. Ir jeigu gerasis namų šeimininkas stovėdamas nesaugo prie durų, tai tas įeis. O gerasis šeimininkas jūsų namo – tai jūsų tikėjimas. Pasakyk: “Nešdinkis!” Štai taip.

81 Bet pažiūrėkite į išgydytą pacientą, į paprastą, jeigu tai nedidelis stebuklas. Nes Dieviškasis išgydymas ir stebuklas – tai skirtingi dalykai. Dieviškasis išgydymas – tai viena; o stebuklas – tai kita. Bet įprastinė Dieviškojo išgydymo eiga, kad išvaroma netyroji dvasia, vėžio demonas, kada jis palieka žmogų: “Ach!” Arba, sakykim, paimkime ką nors vizualesnio, sakysim, kataraktą. Kas vyksta, kada žmogus…Jeigu jūs pažiūrėsite į akląjį. Aš nežinau, ar buvo pas mane čia ankščiau toks ar ne, su katarakta ant akių. Aš leidžiu jiems pastovėti kelėta minučių. Kodėl? Kad prasidėtų šis susitraukimas. Ir sakau jiems vėl ateiti, paliudyti mums. “Oi-oi-oi!” Jie puikiai mato. “Oho! Aš tiesiog viską matau! Taip! Aš…” Kame reikalas? Su ta gyvybe baigta; kataraktos kūnas traukiasi. Ir tokiu būdu tesis kelias dienas. Sako: “O, man darosi taip gerai”.

82 Ir po kurio laiko jiems prasideda galvos skausmai, jaučiasi ne kaip. Sekantį rytą atsikelia: “Aš vėl prarandu regėjimą”.

83 Kai kurie sako: “Aha, tu tiesiog sujaudintas. Tie šventi šuoliuotuojai tave įaudrino”. Netikėkite tokiems žodžiams! Tai šėtoniškas melas. Jeigu tiki tuo, tai vėl tapsi aklu.

Bet jeigu toliau laikysies, sakydamas: “Ne. Aš tikiu, Viešpatie”.

84 Kas vyksta tada? Tas kūnas kažkurį laiką išsipučia. Jis vėl uždengia regėjimą. Tas vėžys kūne išsipus. Tu vėl pajausi skausmus. Po to tau prasidės baisi skausminga padėtis. Kodėl? Tas didžiulis mirusio kūno auglys guli ten tavyje, miręs.

85 Tu sugrįžti pas daktarą, ir jis sako: “Ach, tai niekai. Ten yra vėžys. Aš tai matau”. Aiškus dalykas, jis ten, bet jis miręs. Aleliuja!

86 Dabar, kraujo srovė turi apvalyti kūną. Širdis pumpuoja kraują, jis juda po visą kūną ir paima tą infekciją. Aiškus dalykas, pasijausi ligoniu. Kas jeigu tavyje užstrigtų mėsos gabalas, arba ilgas, kaip gyvatė, arba kabo ten kažkas tokio didžiu su tavo pirštu, ir jis miręs, štai toks mirusios mėsos gabalas guli tavyje ir pūna? Na žinoma, tavo kraujo srovė turi valyti, pumpavimo metu. Bet ten yra miręs kūnas, nes gyvybė iš jo išėjo. Dievo jėga ištraukė ją, per tikėjimą. Tai demonas; jis turi pasišalinti.
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 19

87 Bet reikalas tame, kad žmonės nepainstruktuoti. Jie išeina ir pasiduoda. Ir kaip tik ten stovi tas pats šėtonas ir vėl imasi darbo. Kada Dievas sako jums ką nors ant šios pakilos, per Šventąją Dvasią, kada po šiuo įkvėpimu, neabejokite tuo, kitaip, Jis pasakė, su jumis atsitiks dar blogiau. Nes Jėzus pasakė: “Ir pasidaro tam žmogui blogiau negu buvo”. Teisingai? Kada netyroji dvasia išeis iš žmogaus, tai klaidžioja bevandenėse vietose, ir sugrįžta su septyniomis kitomis dvasiomis. Taigi, nesuabejokite. Tvirtai stovėkite Tame. Trokškite šito visa savo širdimi. Kalbėkite: “Ne, drauguži! Aš nepajudėsiu! Nesvarbu, kaip aš sergu, tai neturi jokios reikšmės”. Po to, pirma, ką pajausi – tai praskaidrėjimas. Tada viskas bus gerai. Matote, jis miręs. Operuojant daktaras tai iš tavęs išpjautų, o čia tas pats auglys yra tavyje, ir jame nėra gyvybės.

88 Jūs paklausite: “Broli Branhamai, ta gyvybė, kuri tame, gali paimti mano gyvybę?” Ne, pone. Ta gyvybė atsiskiria nuo tavosios. Aš tiesiog parodžiau, kad tu buvai gyvybe ir tapai būtybe, ir tai gyvybė ir tampa būtybe; bet tu iš Dievo, o tai iš šėtono. Suprantate, ką aš turiu omenyje? Demonologija. Štai, tu turi matyti, į ką šis dalykas panašus, kada stovi ir žiūri į tai.

89 Oi-oi-oi, atleiskite man, jau trys trisdešimt. Aš gailiuosi. Pažvelkite, draugai. O, štai ko reikia šiam pasauliui!

90 Apie septynis metus aš turėjau šiuos išgydymo tarnavimus, mokiau visoje Amerikoje. Aš gavau gerą suvokimą, kad pradėčiau važinėti po visą šalį, mokydamas Biblijos, ir demonologijos klausimu, kad žmonės galėtų suprasti, ką daryti. Tame priežastis, jie vaikšto į šiuos susirinkimus, daug kartų, ir staiga…Jeigu jūs nesuprantate, žmonės išeina, ir daug kartų…

Štai, pamenate tą vaikiną, kuris atėjo ir pasakė, kad pas jį Dieviškojo išgydymo dovana? Dieviškojo išgydymo dovana buvo tavyje, jeigu tu pasveikai? Reikalas tavyje. Visokia dovana veikia per tikėjimą. Ir nesvarbu, kiek stipri pas mane Dieviškojo išgydymo dovana, aš tikiu tuo visa savo širdimi, bet tu gali atsistoti čia, ir jeigu pas tave nebus tokio pat tikėjimo, tau nebus jokios naudos. Aš galiu melstis už tave valandomis, savaitėmis ir mėnesiais. Tai tu, turintis Dieviškojo išgydymo dovaną, tikintis į išgydymą, nes tai pagal tikėjimą. Pagal tikėjimą! Kiekvienas Dievo veiksmas – pagal tikėjimą.

91 Dievo ginkluotė – pagal tikėjimą. Pas mus nėra nieko natūralaus iš šito pasaulio. Viskas Krikščioniškoje bažnyčioje – per tikėjimo veikimą. Pažiūrėkite į Dievo ginkluotę: meilė, džiaugsmas, taika, kantrumas, gerumas, kuklumas, švelnumas, ramybė. Teisingai?
20 IŠTARTAS ŽODIS

Viskas antgamtiška, nieko natūralaus. Tad mes nežiūrime į natūralius daiktus, nes mes veikiame antgamtiškame. Ir mes grindžiame tai tiktai tikėjimu, ant pasakytos Dievo Tiesos, ir mes žiūrime į tai, kas neregima. Mes vadiname tai, ko nėra, tarsi tai yra; kaip darė Abraomas, ir gavo. Amen! Abraomas vadino tai, ko nebuvo, kaip darė Dievas, tarsi tai buvo. Būdamas šimtametis nesuabejojo, tikėdamas Dievo pažadu.

92 Aš galiu sau tai įsivaizduoti, o jūs? Matau, kaip Sara kartą ryte atsistoja. Dievas pasakė: “Abraomai!” Pasakė: “Abraomai, tu turėsi kūdikį”.

93 Sara pabudo. Klausia: “Kaip tu jautiesi, Sara?” Čia pas jus mišri auditorija, bet paklausykite.

“Be pasikeitimų”.

94 “Ką gi, šlovė Dievui, jis bus pas mus! Apsirūpink siuvinėjimo rėmeliais ir virbalais, ir panašiai. Ruoškis”.

Gerai, praėjo dar mėnuo. “Kaip jautiesi, Sara?” “Be pasikeitimų”.
Praėjo metai. “Sara, kaip dėl šito?” “Be pasikeitimų”.
Praėjo dešimt metų. “Be pasikeitimų”.
Praėjo dvidešimt penki metai. “Be pasikeitimų”.

95 Abraomas, vietoj to, kas pasilptų, darėsi vis tvirtesnis ir tvirtesnis. Jis visą laiką žinojo, kad tai vis labiau bus panašu į stebuklą, nes jis tikėjo Dievu, ir neabejojo tikėdamas Dievo pažadu. Jis pasakė: “Mes jį turėsime!”. Ir štai kartą ryte pilvas pas Sarą pradėjo augti ir gimė mažasis Izaokas, nes Abraomas tikėjo Dievu. Ir jis žiūrėjo į šiuos dalykus, jis laikė šiuos dalykus, kurių nebuvo, tarsi jie būtų.

96 Ne jausmais ir ne regėjimu. Jūs nevaikštote jausmais arba regėjimu. Bet tikėjimu. Ir kada Dievas kažką ištarė, pasakė: “Ko nepaprašysite, kada meldžiatės, tikėkite, kad gaunate tai”, tuomet laikykitės šito. Taip pasakė Dievas, ir taip tai turi būti! Amen. Demonai!

Tikėjimas Tėvu, tikėjimas Jo Sūnumi
Ir Šventąja Dvasia – visi trys yra Viena.
Dreba demonas ir keliasi nusidėjėlis.
Tikėjimas Jehova viską sukrės.

Tai tiesa. O taip! Žinoma. Turėkite tikėjimą Dievu. Žvelkite į Jį. Be dvejojimų. Tvirtai stovėkite. Taip pasakė Dievas!
DEMONOLOGIJA– FIZINĖ SFERA 21

97 O šie demonai, kas jie tokie? Jie dvasinės būtybės. Dabar, daktaras sako: “Pas jus vėžys. Pas jus tuberkuliozė. Pas jus katarakta. Pas jus pleuritas. Pas jus štai tai”. Tai šėtonas. Tai gyvybė, ir už šios gyvybės yra dvasia. Kas iš jūsų supranta ir gali pamatyti, kad vėžys, katarakta turi… Tai dvasia, turi…turi tame gyvybę. Štai, niekas neturi gyvybės be dvasios, matote, tad kažkur ten turi būti ir veikti tame gyvybė.

98 Netgi tame medyje yra gyvybė. Visas pasaulinis mokslas negalėtų padaryti žolelės. Jūs tai žinote? Jie daro kažką panašaus į ją, bet jie negali rasti gyvybės formulės. Tai Dievas. Matote? Jėzus pasakė medžiui: “Būsi prakeiktas, Nėra tavyje jokio vaisaus ir nebus per amžius”. Jie praėjo ten. Buvo aštuonios valandos ryto. Ėjo atgal vienuoliktą valandą, kada ėjo pietauti. Petras pasakė: “Pažiūrėkite į tą medį, ji nudžiuvo iki šaknų”. Kodėl? Jėzus uždraudė tai gyvybei, kuri buvo medyje, kuri buvo šaknyse, ir jis visas mirė. Aleliuja!

99 Tas pats Kristus gali uždrausti vėžiui nuo pat šaknų, ir visas šis dalykas mirs. Tas medis stovėjo ten taip pat, kaip kelėta valandų iki to, bet lapai pradėjo kristi, ir po to mato, kad žievė pradėjo luptis. Ir…Pradeda dėvėtis, diena iš dienos, savaitė po savaitės, ir po kurio laiko iš to medžio nepasilieka ir gabalėlio. Aleliuja! Vėžys, auglys, katarakta ir dar kažkas, visa tai turi pasitraukti, kada kalba Kristus. Jis išvaro demonus. Ir Jis pasakė: “Mano Vardu jie išvarinės netyrąsias dvasias, kalbės kitomis kalbomis, ims gyvates ar gers ką nuodingą, tai jiems nepakenks. Dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks”.

100 Jūs mylite Jį? Atleiskite, kad aš šiandien užlaikiau jus čia visai valandai, išsėdėjote čia. Jūs mylite Viešpatį? [Susirinkusieji sako: “Amen”.–Red.] Kas dabar įvyks? Jeigu tu priimi Kristų kaip savo gydytoją ir tiki savo širdyje, kad kažkas įvyko su tavimi, ir tu tiki, kad tu išgydytas, toliau tikėsi, kad tu išgydytas? Neleiskite šėtonui prisegti ant tavęs nieko kito. Laikykis toliau.

“Daktare, – tu sakai, – daktare, kaip tai atrodo?” Jis sako: “Na, tai dar vis ten”.

101 Savo širdyje tu žinai, tu žinai, kas įvyko. Aha! Pradžioje, supranti, pasakyk: “Paklausykite, įdomu, kas įvyko su šiuos dalyku?”

102 Po to pasakyk: “Paklausykite, daktare, aš jums pasakysiu. Štai kas įvyko. Jėzus Kristus išgydė mane. Tai tiesa. Jėzus Kristus išgydė mane”.

103 Gerai, minutei nulenkime mūsų galvas. Brolis Uillet, jūs galėtumėte minutei prieiti čia, broli?
22 IŠTARTAS ŽODIS

104 Dabar, Dangiškas Tėve, mes dėkingi už Kristaus Kraują. Ir, galbūt, kartais Tavo tarnas, Viešpatie, nesielgia išmintingai, pasakodamas taip ilgai. Bet, galbūt, aš jaučiu, kaip Paulius, kuris pamokslavo kartą visą naktį. Vienas vaikinukas iškrito pro langą ir mirė. Ir tas apaštalas, su Dievo Žodžiu savo gyvenime, nuėjo ir išsitiesė savo kūnu ant jo kūno, gyvybė grižo į jį, ir jis vėl atgijo.

105 Brangus Dieve, aš suprantu, kad jau šios didžios civilizacijos saulėlydis, kelias pasibaigė, atėjo vidudienis, temsta. Didi Šviesa šviečia iš Dievo Karalystės, pro šią tirštą tamsą, dengiančią žemę. Dieve, aš suvokiu, kad su kiekviena diena senstu. Duok man eiti, Viešpatie. Duok man jėgų. Padėk man visur pasakoti šią didžią Tiesą. Padėk mums šiandien daugiau pažinti.

106 Ir, brangus Dieve, palaimink šiandien šią nedidelę auditoriją. Šiandien vakare, kada jie susirinks į išgydymo tarnavimą, tegu kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, bendraudami vienas su kitu, pasakys: “Taigi, štai jis…daugiau neabejok. Dabar mes suprantame, iš kur tai ateina. Mes žinome, kad tai šėtonas. Ir mes žinome, kad jis turi išeiti Dievo paliepimu. Jis privalo. Taip pasakė Dievas. Jis turi išeiti”. Ir tegu tada jie išeina laimingais ir linksmais, kalbėdami apie savo išgydymą. Niekas, tegu daugiau niekas neatsistos jų kelyje; tiesiog eikite, tikėdami.

107 O Dieve, tegu šioje bažnyčioje, ir šiose bendradarbiaujančiose bažnyčiose, po šito susirinkimo praeis prabudimas, Viešpatie, kuris tiesiog užpildys, ir daug šimtų sielų įeis į Dievo Karalystę. Dovanok tai, Tėve. Tegu šie vyrai ir moterys, iš įvairių vietų ir įvairių tautų, tegu jie neš šią Žinią į savo bažnyčias, ir tegu pas juos įvyks senamadis prabudimas. Dovanok tai, Viešpatie. Atleisk mums mūsų nuodėmes. Padėk mums būti Tavo tarnais. Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

108 Man įdomu, kol mes esame čia, ar yra šiandien šiame pastate koks nors nusidėjėlis, kuris pasakys: “Broli Branhamai, prisimink mane maldoje”? Ar nepakelsi tu savo rankos? Ar yra čia nusidėjėlis? Aš ne…Telaimina jus Dievas, ponia. Yra? Telaimina jus Dievas, pone. Jus, ir jus, ir jus, telaimina Dievas. Įdomu, jūs…Dabar, tai dėl jūsų.

109 Suprantate, aš negalvoju, kad reikia nusileisti į auditoriją. Aš nekritikuoju tų, kas tai daro. Aš negalvoju, kad reikia eiti į auditoriją, bandant ką nors atitemti. Suprantate? “Niekas negali ateiti, jeigu Tėvas nepritrauks jo”. Matote? Tai tiesa. Tu tiesiog trauki jį ten prieš jo valią. Matote? Bet jeigu Dievas beldžia į tavo širdį, tai tau teko pati didžiausia privilegija pasaulyje. Jūs tiesiog neįsivaizduojate, į kokį žmonių skaičių aš kreipiausi.

Demonologija

Religinė sfera


1 Įdomu, kas iš jūsų žino šią giesmelę, aš sveikinu jus šiandien su Krikščioniško bendravimo ir Kristaus meilės šiluma, kas iš jūsų žino šią giesmelę: “Rūpinasi Jis tavimi”? Jūs žinote ją? Gerai, pabandykime. Jūs žinote ją, sese? Jūs žinote? Štai:

Rūpinasi Jis
Visada tavimi.
Šviesoje ir tamsoje
Su tavimi Jis visur.

O, nuostabu. Dabar dar kartą.

Rūpinasi Jis
Visada tavimi.
Šviesoje ir tamsoje
Su tavimi Jis visur.

2 Mūsų Dangiškas Tėve, [Tarpas juostoje.–Red.]…tikime, kad Tu rūpiniesi mumis ir išreiškei mums Savo meilę, tiek, kad siuntei Savąjį mylimąjį Sūnų, nekaltą Dievo Sūnų, kad užimtų kaltų nusidėjėlių vietą. Kaip mes dėkojame Tau, kad Tu pasirūpinai mumis, kad galvojai apie mus ir padarei tai! Ir mes tai dėkingi, Viešpatie. Mes laimingi susirinkę šiandien čia po dangaus kupolu ir prašyti Tavo palaiminimų šiam tarnavimui. Dovanok, Viešpatie, kad visi čia dalyvaujantys vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės galėtų giliai nagrinėti Raštą. Mes susiduriame su pasauliu, kurį kontroliuoja šėtonas. Ir mes meldžiame, Tėve, kad nagrinėjimo šitų demoniškų jėgų ir jų veikimo ant žmonių metu, kad Tu duotum mums didelį tikėjimą, ir tegu bus padaryti dideli ženklai ir stebuklai. Nes mes prašome tai Kristaus Vardu ir dėl Dievo šlovės. Amen.

3 Šiandiena mes nagrinėjame, aš galvoju greitai pereisime prie šito, penkiasdešimčiai minučių ankščiau. Vis dar apie Demonologiją.

4 Ir aš ką tiktai gavau pranešimą, kiek ankščiau; nuo mano draugų, brolis Bileris. Ir aš pradėsiu Afrikoje liepos viduryje. Taigi viskas sutvarkyta, viskas gerai. Bet brolis Baksteris tuo laiku vykti negali, tad man teks važiuoti į Afriką pačiam. Taigi vykti ten su…gal…Jums reikia melstis už mane,
24 IŠTARTAS ŽODIS

kad Viešpats padėtų man, nes man iš tikrųjų šito reikia, ten tarp… Aš laukiu, kad tame susirinkime bus, mažiausiai, du šimtai tūkstančių žmonių.

5 Pas mane čia užrašytas regėjimas. Aš noriu, kad jūs gautumėte iš šito naudą. Tai atsitiko gruodyje. Aš buvau kambaryje, kada tą rytą įėjo Viešpaties Angelas. Aš… Suprantate, kada aš buvau ten, aš nepaklausiau Dievo, ir aš pasigavau amebą. Kiekvienas žino…žino, kas yra ameba – parazitas, kuris…vos nežudo tave. Nes aš padariau kažką tokio, ko Viešpats nesakė man daryti. Kas iš jūsų girdėjo šią istoriją? Manau, kad kai kurie iš jūsų. Aš žinau, kad žmonės iš šventyklos girdėjo, kas atsitiko. Dievas sakė man vykti įtokią tai vietą, bet laikytis šone nuo tos vietos, ir po to sugrįžti į kitą vietą. Ir aš leidau tiems pamokslininkams įkalbėti mane. Štai, pamokslininkai nuostabūs, ir jie – mano broliai, bet tu klausyk to, ką Dievas sako tau. Tai tiesa. A? Pas tave viena misija.

6 Kas iš jūsų prisimena, kaip Biblijoje kartą ten buvo du pranašai? Ir vienam iš jų, Viešpats jam pasakė: “Keliauk į tokią tai vietą. Tu ne…tu neik…Grįžk kitu keliu”, ir taip toliau. Ir…ir pasakė: “Nevalgyk ir negerk, kai būsi ten”.

7 Ir kitas tikras pranašas sutiko jį ir pasakė: “Viešpats susitiko su manimi po to, kai Jis susitiko su tavimi”. Ir pasakė: “Užsuk į mano namus”. Ir pranašas paklausė to, ką pasakė kitas, ir dėl šito prarado savo gyvybę. Matote, daryk tai, ką Dievas sako tau daryti, nežiūrint į tai, ką sako kažkas kitas.

8 Dabar mes…Šiame regėjime, Jis…Aš pabudau nuo šito, keturioliktą rūgsė-…ar gruodžio. Ir…ir aš sėdėjau ant lovos krašto, aš susimąsčiau apie savo ateitį. Kada aš sugrįžau čia, jie buvo pasiruošę nusiųsti mane į apkrėsta maru baraką, parazitai vos neįveikė manęs. Ir jie patikrino mane, kaip tiktai aš sugrįžau. Dievo malone jie leido vykti man namo, nes tai liovėsi. Ir aš meldžiausi ir nuėjau pas tuos tarnautojus, aš pasakiau: “Viešpats pasakė man nevykti tuo keliu”.

Pasakė: “O-o, Dievas pasakė kažkam išskyrus tave”.

9 Aš pasakiau: “Kartą tokia mintis buvo pas Korę”. Tai štai, bet aš nuėjau ir nuskyniau lapus, ir padėjau ant jų kojų, ir aš pasakiau: “Atminkite, Viešpaties Vardu, jeigu mes važiuosime ten, nesiseks, ir mums visiems teks už tai užmokėti”. Taip ir atsitiko! Oi-oi-oi! Mes visi vos nenumirėme. Taigi, grįždamas…

10 Tose užsienio šalyse ten daug visko, su kuo tenka kovoti.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 25

Pavyzdžiui, tau įkas musė, ir nuo šito tau prasidės erkinė grįžtamoji šiltinė. Ir dar toks dalykas, kada kanda, ir tu jauti, kad užnižo, bet kasytis negalima. Reikia žiūrėti, jeigu tai toks mažas ir juodas, tai netrauk jo. Jo maža galvutė, jis įlenda į odą, štai taip apsisuka ir įsitvirtina. Ir jeigu ištrauksi jį, tai tu ištrauksi iš ten galvą, o jame yra virusas, gali tave paralyžuoti. Tad negramdyk ir netrauk jo; tiesiog patepk taukais. Jis kvėpuoja savo nugara. Užlašink ten taukų, ir jis išlys.

11 Dar ten yra moskitai. Jis neskleidžia jokio triukšmo. Jis skrenda oru. [Brolis Branhamas ploja ranka.–Red.] Jis tik liečia tave, štai ir viskas, tau molerija.

12 Ir dar ten yra, kaip jie vadina, gyvatė mamba. Jeigu ji įgels, tai po įkandimo tu išgyvensi dvi minutes.

13 Ir ten yra geltona kobra. Po jos įkandimo išgyvens penkiolika minučių. Viena iš jų buvo visai arti prie mano sūnaus, jis galėjo savo ranka paliesti jos galvą. Jau pasikėlė, kad užpultų, bet mes iššovėme.

14 Ir ten yra juoda kobra. O-o, ten visko užtenka! Ir dar, žinoma, pavojingi laukiniai gyvūnai: liūtai, tigrai, leopardai, džiunglėse tenka su daug kuo kovoti. Ir dar ligos, ten yra visokios rūšies ligos.

15 Ir kada tu išvyksti, tai su visu tuo tenka susitikti. Be to, iš visų pusių tau meta iššūkį kerėtojai, štai, ir visokie jų prietarai ir panašiai. Bet kiek, kaip nuostabu matyti, kaip mūsų Viešpats nušluoja tai į šoną, štai taip, tuomet eini toliau.

Aš prisimenu, kaip tą dieną stovėjau ten, kaip gerai, kas įvyko, aš papasakosiu jums kada nors kitame susirinkime, nes šiandien aš noriu kreiptis į savo temą – Demonologija.

16 Bet dabar, aš mąsčiau apie tai, būdamas ten, koks bus galas? Ir grįždamas iš už okeano, aš sužinojau, kad kada mes buvome ten, tai įtikėjo apie šimtą tūkstančių žmonių. Prie manęs priėjo draugužis brolis Bosvortas. Pasakė, aš pasakiau: “Na kaip, broli Bosvortai?”

17 Jis pasakė: “Aš taip didžiuojuosi tavimi, broli Branhamai!” Jis pasakė: “Tu tiktai…tu tiktai pradedi gyventi”, pasakė jis.

18 Aš pasakiau: “Na, aš galvoju, viskas baigiasi”. Aš pasakiau: “Man jau sukako keturiasdešimt. Aš galvoju, kad aš kovojau gerą kovą ir baigiu kursą”.

19 Jis pasakė: “‘Sukako keturiasdešimt’?”
26 IŠTARTAS ŽODIS

Pasakė: “Tokiuose metuose aš tiktai įtikėjau”. Pasakė: “Aš dar tvirtai žingsniuoju”. Jis tada artinosi prie aštuoniasdešimties. Ir tiktai…

Aš pagalvojau: “Ką gi, gal tai ir tiesa”.

20 Ir jis pasakė: “Ne, tu dabar tiesiog naujutėlis Branhamas. Tu geriau žinai kaip geriau pravesti savo susirinkimus, ir visa kita”. Pasakė: “Jeigu tu kaip reikiant supurtysi Ameriką, su gerai sutvarkytais susirinkimais, kada tu galėtum šešias, aštuonias savaites pravesti vienoje vietoje, kad viską sutvarkytų ir praneštų visur, – pasakė, – ką nors padarytum dėl mūsų Viešpaties”. Taigi mes ėjome toliau, tęsėme, tad buvo labai…labai nuostabu.

21 Po kurio laiko aš pamačiau regėjimą, kada aš buvau Amerikoje, ir jis pas mane atėjo, ir sugražino mane į Afriką, man buvo parodyta tas pats susirinkimas; buvome ten prieš Durbaną. Ir pirmas susirinkimas nuėjo į istoriją, judėdamas Vakarų kryptimi. Pasirodė antras susirinkimas, ir tada buvo dar daugiau, negu pirmas. Ir Jis…Aš išgirdau veriamą šauksmą ir iš Dangaus leidosi Angelas; Jis turėjo didelę šviesą.

22 Ir Viešpaties Angelas, kuris stovi čia šalia, stovėjo, visada stovi mano dešinėje, iš šitos pusės. Ir Jis stovėjo ten, ir Jis…Jis sukosi aplink. Ir aš pamačiau kaip po Juo stovėjo šis žmogus. Jis…Jis ne… Dabar, kada tu matai Jį, tai ne regėjimas. Tai tiek realu, kaip jūs matote mane. O kaipgi, tu girdi, kaip Jis vaikšto ir kalbasi su tavimi. Ir kada Jis…Viskas taip realu. Ir tai ne regėjimas; šis Vyras stovi ten taip pat, kaip ir tu. Ir Jo balsas toks pat, kaip ir mano arba tavo. Bet regėjimas, kažkas tokio, kas vyksta prieš tave, ir tu tai matai, štai taip. Bet šis Vyras tiesiog prieina ir stovi ten.

23 Ir taip Jis papasakojo man, kas turi įvykti. Ir Jis pasakė, kad…Šis Angelas nužengė, ir Jis pasakė man pasisukti ir pažiūrėti į šią pusę. Ir aš pažvelgiau Indijos link, štai. Aš nesakau, kad tai Indija, bet tai arti. Tai buvo indų tauta.

24 Nes afrikiečiai didesni, augaloti, sunkūs, stambūs žmonės. Kai kurie iš jų vos ne dviejų metrų ūgio ir svorio, o-o, du šimtai aštuoniasdešimt, trys šimtai kilogramų, augaloti. Zulu, dabar, Šungai ir Basutai, ir, o-o, daug įvairių genčių. Tą dieną, kada aš jiems kalbėjau, ten sėdėjo iš penkiolikos įvairių genčių.

25 Aš pasakiau vieną žodį, pavyzdžiui, “Jėzus Kristus – Dievo Sūnus”. Ir kol visi vertėjai tai išvers, aš galėjau nueiti atsigerti vandens. Vienas kalbėjo…Ir visas tas triukšmas!
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 27

Aš kažkada galvojau, kada aš girdėjau, kaip sekmininkai kalbėjo kalbomis, kad, galbūt, vienas kalba vienus garsus, o kitas kalba kitus, kaipgi tai gali būti? Bet aš tikiu, kad Biblija teisi, ir žinau, kad teisi, kada sakoma, “Nėra garso be reikšmės”.

Kažkas iš jų kalbėjo, vienas iš jų: “Brl-brl-brl”, kas reiškė “Jėzus Kristus – Dievo Sūnus”. Kitas išsakė: “Klak klak klak klak”, tai buvo “Jėzus Kristus – Dievo Sūnus”, jojo kalba. Tad nesvarbu, kas tai per garsas, bet yra kažkokia reikšmė. Tai tiesa. Nesvarbu, kas tai per triukšmas, bet tai kažkur dėl kažko kažką reiškia. Ir kada Jis buvo…Jie tai išsakė.

26 Ir aš pastebėjau, kad iš kairės nuo manęs, kada nužengė tas Angelas, ir aš pamačiau ten minią, ir tai buvo žmonės…atrodė tarsi aplink juos tokia paklodė, štai taip, buvo susukti ir užrišti, kaip aplink kūdikį, vystykluose. Taip buvo. Ir kiek aš galėjau įžvelgti, aš mačiau tiktai žmones, nieko daugiau. Ir tuomet tas Angelas padarė stiprią svyruojančią šviesą, ir pradėjo siūbuoti ten ir atgal, štai taip. Ir aš niekada gyvenime nemačiau tiek daug žmonių!

27 Ir tuomet tas kitas Angelas smarkiai prisiartino prie manęs ir pasakė: “Tame susirinkime jų trys šimtai tūkstančių”. Ir pas mane čia užrašyta. Ir jūs užsirašykite ant kokio nors popieriaus lapo, panašiai kaip aš pasakojau apie tai, kaip Suomijoje prisikėlė berniukas. Užsirašykite tai ant švaraus jūsų Biblijoje lapo arba kur nors, kad šitame susirinkime (Ten bus susirinkimas. Ir jūs išgirsite apie tai kokiame nors leidinyje.) susirinks trys šimtai tūkstančių žmonių. Pažiūrėkite, ar ne taip įvyks. Bus tris kartus daugiau, negu tame. Ir aš taip laimingas vykti ten, aš nežinau, ką daryti, nes man patinka laimėti sielas dėl mūsų Viešpaties.

28 Ir ten, kartą, mačiau…mačiau, kaip vienu šaukimu prie altoriaus pas Jėzų Kristų atėjo trisdešimt tūkstančių laukinių pagonių, trisdešimt tūkstančių laukinių pagonių.

29 Dabar greitai pereisime prie mūsų temos. Vakar mes nagrinėjome demonų techniką. Šiandien aš galvojau, kaip vadovauja Dievas. Jūs neįsivaizduojate, koks palengvėjimas, kada gali išsisakyti. Štai, aš ne mokytojas. Aš toli nuo Biblijos komentatoriaus vaidmens. Ir aš…Mano išsilavinimas ribojasi septyniomis klasėmis. Tad…Ir, štai, mokyklą aš baigiau apie dvidešimt penkis metus atgal, tad praėjo daug laiko. Išsilavinimo manyje nedaug, bet viskas, ką aš žinau, tai tas, ką aš gaunu per įkvėpimą. Ir jeigu tas įkvėpimas neatitinka Biblijos, tada jis neteisingas. Suprantate? Tai turi būti Biblija. Nesvarbu, kas tai per įkvėpimas, tai turi ateiti… Štai Dievo pagrindas. Nepadėtas joks kitas pagrindas be Šito.
28 IŠTARTAS ŽODIS

Ir kas Tai, jeigu tai, ką aš kalbu prieštarautų Tam, tai vadinkite mano žodžius melu, nes Tai yra Tiesa. Matote? Matote? Ir jeigu koks nors angelas papasakos jums ką nors besiskiriantį nuo Šito, tai Paulius pasakė: “Tebūna prakeiktas”, netgi koks nors Šviesos angelas. Štai, yra daug stiprių dalykų. Aš tiktai…tiktai…Aš skyriau dvi dienas, kad pateikčiau žmonėms šią temą, tai vakar ir šiandien, dieniniuose susirinkimuose.

30 Aš padariau tai dėl tos priežasties, kad pabandyčiau, jeigu Dievas padės man. Kažką turiu savo širdyje. Ir tai, kad po šitos stiprios Žinios, ir po to, kai Pats Dievas patvirtina išsakyta manimi, kaip Tiesą, Jo Žodį; pirmiau Jo Žodžiu ir po to ženklais ir stebuklais. Dabar, aš galvoju, su Tikra Gerąja Naujiena Bažnyčiai, aš su įsipareigojimu prieš Dievą turiu atnešti tai Bažnyčiai. Tai tiesa. Jie taip suskaldyti, į daugybe įvairių organizacijų ir jų sektų, tai neteisinga. Mes visi – Dievo vaikai, kada gimę iš aukšto, štai Tas, matote. Ir tai iš tikrųjų tiesa, kad Dievas nori, kad mes tai žinotume, kad mes – Jo vaikai.

31 Štai, atsiminkite, Saliamono šventykla buvo iškalta iš viso pasaulio. Vienas akmuo buvo pakreiptas į šią pusę, vienas akmuo pakreiptas štai taip, vienas buvo iškaltas štai taip, o vienas buvo iškaltas štai taip, bet kada surinko kartu, tai nebuvo nei pjūklo triukšmo, nei plaktuko taukšėjimo, viskas susidėjo į savo vietas. Instruktoriumi šito buvo Dievas.

32 Pas Dievą yra bažnyčia, pavadinta Asamblėja, viena bažnyčia Dievo, viena štai tokia, kita tokia. Bet kada jie susirinks kartu, tai bus viena didžiulė broliškos meilės grupė, ir Dievas pastatys, surinks tą Bažnyčią kartu ir paims Ją į dangų.

33 Visoks įžymus paveikslas, prieš ją pakabinant meno salėje, pradžioje jai teks kabėti salėje, kur praeis kritikus. Žmogus, kuris nutapė, įspūdingai, atleiskite man, negaliu prisiminti jo vardo, kuris nutapė “Slaptą Vakarienę”, šiaip ar taip tam jam prireikė gyvenimo. Jis nutapė tą paveikslą. Praėjo apie dvidešimt metų, arba, atrodo, dešimt metų, tarp tapymo Jėzaus ir Judo. Galite sau įsivaizduoti, šitame įžymiame paveiksle, tas pats žmogus, kuris pozavo dėl Kristaus, praėjus dešimt metų pozavo dėl Judo? Tai tiesa. Jis tai padarė. Dešimt nuodėmingų metų, nuo žymaus operos dainininko, užėmė Kristaus vietą ir perėjo į Judo vietą. Nereikia ir dešimt metų. Ir dešimt minučių padarys su tavimi tą patį. Tai pakeis tavo charakterį, nuodėmėje. Bet, šiaip ar taip, šis paveikslas praėjo visus kritikus.

34 Ir štai ką aš galvoju apie Dievo Bažnyčią, apie pašauktą grupę. Ką gi, aš neturiu omenyje, kad per visokią griežtą kritiką.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 29

Aš perplaukiau septynias jūras, ir dabar trečioje aplink pasaulį kelionėje, ir žmonės kalba: “Šventieji velenėliai! Šventieji velenėliai!” Aš ieškojau po visą pasaulį, bet iki šiol dar neradau šventojo velenėlio. Tai šėtonas prikabino žmonėms tokį pavadinimą. Štai ir viskas. Nėra tokio dalyko kaip šventas velenėlis. Aš turiu duomenis apie kiekvieną iš šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių įvairių bažnyčių, organizuotų pasaulyje, ir nė viena iš jų nesivadina “Šventi Velenėliai”. Tai iš valstybės. Man nežinoma nei viena “Šventų Velenėlių” bažnyčia. Tai šėtonas pavadino kažkuo tokiu. Bet, dabar, visame tame, visi šie dalykai, Dievas nutapė paveikslą. Ir vienąsyk šios nedidelės bažnyčios, kurios čia, kai kurie iš jūsų…

35 Aš stebėjau šiuos pražilusius vyrus. Mano sūnus, vakar; aš buvau kambaryje, nagrinėjau, ir atėjo tarnautojas ir pasakė: “Noriu paspausti tavo tėčiui ranką”. Žinoma, mano sūnus augo su broliu Baksteriu ir kitais, kurie tiesiog, “Ne”, štai ir viskas, greitai. Man tai nepatinka. Suprantate? Nesvarbu, kad aš…Žinoma, aš negaliu būti tarnu žmogui ir Dievui. Bet aš galvoju, kad man patinka spausti rankas mano broliams. Aš mėgstu tai daryti. Tame kažkas yra, aš mėgstu paspausti renką kokiam nors tarnautojui. Ne tiktai tarnautojui, bet kiekvienam Dievo vaikui, man patinka tai. Aš nežinojau apie tai, kol man nepapasakojo žmona, kiek vėliau. Ką gi, jeigu jis pasakytų tam tarnautojui: “Vieną minutę, jis ten maldoje, ir…ir pažiūrėsiu, ką jis pasakys”. Ką gi, tai būtų geriau. Tad aš truputi koreguoju jį tame, kad taip nesielgtų. Matote?

36 Ir tai tiesa, tu negali būti tiktai iš lauko, kaip neseniai pasakė brolis. Kitaip vakare aš pavargsiu, suprantate. Žmonės ateina pasikalbėti, ir kiekviename, galbūt, liga, ir kada jie pradeda kalbėti apie tai, čia pat Viešpaties Angelas kalba apie tai.

37 Čia kai kas sėdi, tiesiog dabar, žiūri į mane, žino, kad tai tiesa, sužinojo kelėta minučių atgal, arba prieš valandą su puse. Čia sėdi moteris, kuri nežinojo, kas tai buvo, kada Viešpaties Angelas prakalo jai kartą vakare ir kažką papasakojo jai, bet ji negalėjo šito suprasti. Bet šiandien tai įvyko, taigi dabar ji žino, ką reiškia tai, ką Jis kalbėjo jai. Ir kaip, kada stovėjau ten, kalbėdamasis su ja, Viešpaties Angelas atėjo ir pasakė kokia jos bėda, ir apie ką visa tai, ir apie ką ji galvojo, ir apie vieną iš jos artimųjų, ir kaip kalbėjo Dievas per pasakė, kad Jis patvirtino tai, ir kas įvyks. Ir tai tiksliai taip, kaip turi būti. Matote? Taip pasakė Dievas.

38 Dabar, o kas jeigu štai taip kelėta kartų…Tuomet, ir kiekvienas regėjimas tave dar daugiau susilpnina. Ir kada vakare ateini į bažnyčią, jauti, kad visiškai išvargęs, tad netgi nežinai, ką daryti. Ir jūs dabar melskitės už mane, nes iš vieno susirinkimo į kitą ir į kitą. Tai buvo tiktai susirinkimas,
30 IŠTARTAS ŽODIS

ir būtų kitaip, jeigu aš dabar grįžčiau namo ir kelėta mėnesių nieko neveikčiau, išvažiuočiau į gamtą, pasiimčiau meškerę ir gaudyčiau žuvį. Bet aš turiu iš vieno susirinkimo iškart vykti į kitą, iš vieno iškart į kitą, jūs matote. Štai dėl ko taip atsitinka.

39 Ir jūs visi melskitės, žmonės, kurie esate čia auditorijoje. Vakar vakare jie papasakojo man… [Tarpas juostoje–Red.] …neatsiliepė į kvietimą. Tai štai, tai gana labai pavojinga, suprantate. Kada tai pasakė…Taigi, kartais šios šviesos nešvyti, bet ten yra tamsi dėmė.

40 Ir aš stebiu Viešpaties Angelą, kada Jis stovi čia, aš jaučiu tai. Po to aš jaučiu, kaip Tai juda nuo manęs, ir aš stebiu, Tai nueina nuo manęs ir Tai juda kažkur ir pastovi ten truputi, ir aš galiu matyti Tai. Ir Tai įsižiebia ir štai ateina regėjimas. Tuomet aš matau regėjimą. Aš stebiu, kur čia yra panašus žmogus. Randu tą žmogų, tuomet aš kalbu. Štai kas vyksta. Štai kaip būna. Nėra reikalo pasakoti tai kiekvienam, bet štai…štai kas vyksta, suprantate. Visa tai dvasinėje sferoje.

41 Po to, jeigu tas žmogus neatsako, tai panašu, kaip, jeigu skaito Bibliją, ir sako: “Nieko Tame nėra”, ir nueina nuo Šito šalin. Suprantate? Tad, tai labai blogai. Todėl, budėkite, klausykite, budėkite. Kada Jis sako, atsakykite. Matote, bet kuriuo metu būkite pasiruošę atsakyti.

42 Taip ir mano žmona ir brolis Bileris, ir dauguma iš jų šiandien ryte pasakojo man apie tai, kad buvo kviečiamas žmogus dėl jo brolio kažkur, kažkas buvo su juo negerai, ir taip toliau. Bet žmogus neatsakė į tą kvietimą, tad niekuo čia nepadėsi. Tai tarp Dievo ir žmogaus. Tas regėjimas paliko mane. Ir po to aš daugiau neberadau šito, nes jis neatsakė. Taigi, būkite budrūs, budėkite.

43 Dabar, imdamiesi šios Demonologijos temos ir svarstant apie demonus. Taigi, kada tu kalbi “demonas”, žmonės iškart pradeda galvoti: “O, kažkoks fanatizmas arba kažkas tokio!” Bet demonai taip pat realūs, kaip ir Angelai. Jie irgi realūs.

44 Šėtonas – tai taip pat realus, kaip ir tai, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. O tas – šėtonas! Dangūs irgi realūs. O jeigu nėra tokio dalyko kaip pragaras, tai nėra tokio dalyko kaip Dangūs. Ir jeigu nėra Amžino palaiminimo…tiksliau, Amžinos bausmės, tai nėra ir Amžino palaiminimo. Jeigu nėra dienos, tai nėra ir nakties. Matote? Bet jeigu yra diena, tai yra ir naktis. Aiškus dalykas, kad jeigu yra Krikščionis, tuomet turi būti ir veidmainis. Jeigu yra kas tikra nuo Dievo, tai atsiras kas nors,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 31

kad pamėgdžiotų tai. Matote? Lygiai kaip “už” ir “prieš”, juoda ir balta, visame, ko nepaliesi gyvenime, visur: tikra ir netikra. Yra netikras skelbimas, yra tikra Evangelija. Yra tikras Krikštas, yra netikras krikštas. Yra apsimetinėjimas, o yra kažkas tikro. Yra tikras amerikietiškas doleris, yra padirbtas amerikietiškas doleris. Yra tikras Krikščionis, yra tikras veidmainis, matote, tai tiesiog pamėgdžiojimas. Jūs tai rasite, visa tai juda kartu. Štai, mes negalime atskirti šito. Dievas leidžia, kad lytų lietus.

45 Tegu Jis leis man pakalbėti truputi. Kiek čia pamokslininkų, pakelkite savo rankas. Visur, pamokslininkai, pakelkite savo rankas. Ką gi, telaimina jus Dievas, broliai. Dabar, jūs nepriimkite tai už doktriną, bet tiesiog prieš tai, kaip kreiptis į šią gyvybiškai svarbią temą, aš kažką pasakysiu jums. Kiek čia sekmininkų? Pakelkite savo rankas, visose vietose, visur. Taip, jūs visi sekmininkai. Gerai. Ruošiuosi jums papasakoti, ką aš turėjau, kada aš pirmą kart įėjau į jūsų sferą, jūsų gretas.

Aš buvau kaip tik čia, Indianoje, tokioje vietoje pavadinimu Mišavaka. Pirma sekmininkų grupė, kuriuos aš pamačiau, vadinosi, aš galvoju, Sekmininkų Jėzaus Kristaus Asamblėja, ar kažkaip taip, nuostabi žmonių grupė. Dabar jie organizavosi kartu ir pasivadino Suvienytieji Sekmininkai. Jie atskilo nuo kitų dėl klausimo apie vandens krikštą. Dėl to jie netapo veidmainiais. Jų gretose yra daug tikrų, iš tikrųjų Šventojoje Dvasioje, atgimusių Krikščionių. Krikštijosi Jėzaus Vardu, ir Dievas davė jiems Šventąją Dvasią, kiti krikštijosi į “Tėvą, Sūnų, Šventąją Dvasią”, ir tiems davė Šventosios Dvasios krikštą. Taigi, “Paklusniems Jam Dievas duoda Šventąją Dvasią”, taigi, kas gavo, kas paklausė Jo? Štai jums, prašom.

46 Jeigu jūs tiktai užmiršite, ir tie, kurie nori eiti vienu keliu, tegu eina, o jūs eikite toliau ir būkite broliais. Štai ir viskas. Ne…Dėl ko tai, – jie suardė, suskaldė. Matote? Dėl ko? Todėl, kad laužė, plėšė, suskaldė brolybę, išbraukdami ir skirstydami. Ne, pone, mes nedalomi, mes viena. Tai tiesa.

47 Bet kada aš ten stovėjau, aš stebėjau tuos žmones. Štai, o aš kaip tik atėjau iš paprastos nedidelės Pietinės Baptistų bažnyčios, štai, aš pamačiau tuos žmones, įėjau ten, o jie plojo ir šaukė: “Vienas iš jų, vienas iš jų, aš taip džiaugiuosi, kad ir aš – vienas iš jų!”

48 Aš pagalvojau: “Oho! Vaje!” Ir čia pastebiu, štai kažkas išeina ten ir šoka, trypia iš visų jėgų. “Chm-hm, – aš pagalvojau, – kas per bažnytinės manieros! Aš apie tai dar negirdėjau”. Aš toliau stebėjau juos. Stebėjausi: “Kas gi tokio vyksta su šiais žmonėmis?”
32 IŠTARTAS ŽODIS

49 Jūs girdėjote, kaip aš pasakojau savo gyvenimo istoriją, kaip aš patekau į tą susirinkimą. Bet vieno dalyko, aš niekada ankščiau nepasakojau, viešai. Taigi jie…Dabar, jeigu jūs norite ištrinti iš savo magnetofono, ką gi, galite tai padaryti. Gerai. Štai, aš stebiu, ir aš pagalvojau: “Ką gi, tai patys laimingiausi žmonės, kokius aš kada nors mačiau”. Jie nesigėdijo savo religijos. Mes, baptistai, truputi varžomės, kartais, jūs žinote. A? Kada pradeda melstis, jūs žinote, prisidengia vėduokle. Ir…ir, bet mes…Bet tie žmonės ne taip, broli, pas juos…pas juos religija buvo ir viduje, ir iš išorės, ir aplink.

50 Taip, aš prisimenu, kaip tą vakarą aš patekau ant pakilos. Pasakė: “Visus pamokslininkus ant pakilos”. Tai buvo konvencija. Jiems teko pravesti ją čia Šiaurėje, dėl…dėl rasių skirtumo, dėl Džimo Krou įstatymo Pietuose. Taigi jie suvažiavo ten iš visur. Ir taip, aš sėdėjau ten. Ir jis pasakė…Taip, dabar ten…Tą dieną ir tą vakarą aš išgirdau visus pamokslininkus. Jie pasakė vienam senam pamokslininkui, išėjo pagyvenęs juodaodis vyras, nedidelis kuokštas plaukų ant galvos, štai taip, ilgaskverniu pamokslininko kostiumu, su velvetine apykakle, suprantate, o oras karštas. Šitas vargšas štai taip išėjo. Jis pasakė: “Mano brangūs vaikai, – pasakė jis, – noriu jums papasakoti”, pradėjo liudyti. Aš, tikriausiai, buvau pats jauniausias iš sėdinčiųjų ant pakilos. Taigi jis pasakė: “Aš papasakosiu jums!” Tema buvo iš Jobo: “Kur buvai tu, kada Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk man, ant ko ji įtvirtinta”.

51 Visi likusieji pamokslininkai pamokslavo apie Kristų, įprasta tvarka. Aš klausiausi jų, džiaugiausi. Bet tas draugužis visai kitaip! Jis užžengė kažkur prieš dešimt tūkstančių metų prieš pasaulio pradžią. Pakilo į Dangų ir perėjo Dangų, kas ten vyko. Tai, ką jie pamokslavo dienos bėgyje; jis pamokslavo apie tai, kas vyko Danguje. Jis pervedė Kristų per horizontalę vaivorykšte, ir vėl kažkur į Amžinybę. Oho, jis dar ir penkių minučių nepamokslavo, kaip Kažkas nužengė ant jo. Jis pašoko į orą, kaukštelėjo kulnais ir sušuko: “Oho!” Pas jį buvo maždaug tiek vietos, kaip čia. Jis pasakė: “Pas jus neužtenka čia vietos, kad man pamokslauti”, ir nuėjo sau.

52 Ką gi, aš pagalvojau: “Jeigu su aštuoniasdešimtmečiu draugužiu taip vyksta, tai kas bus su manimi? Štai ko aš noriu. Štai ko aš noriu”.

53 Bet mane apstulbino štai kas. Taigi, dabar mes kalbame apie demonus. Kas mane apstulbino, aš stebėjau du vyrus. Vienas sėdėjo iš vienos pusės, ir kitas iš kitos. Ir kada nužengė Dvasia, tie žmonės pakilo ir kalbėjo kalbomis ir šaukė, ir veidai balo. Ir aš pagalvojau: “Oho, tai…Man tai patiko!” Ką gi, aš nuvažiavau į kukurūzų lauką. Aš jums pasakojau savo gyvenimo istoriją. Jūs skaitėte knygoje. Išmiegojau visą naktį. Sekantį rytą sugrįžau, ir taip aš pagalvojau, kad aš išbandysiu. Aš turiu būdą, kaip padaryti;
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 33

kad išskyrus Dievą ir mane niekas nesužinotų. Ir taip, aš paimu palyginimą ir einu susitikti su žmogaus dvasia. Jūs matote tai tiesiog čia ant pakilos. A? Ir štai tada aš nuėjau pasikalbėti su vienu iš tų žmonių. Aš pamačiau juos, jie sėdėjo šalia, visi laikėsi už rankų ir šoko, ir šukavo. Aš pagalvojau: “Vaje, man atrodo kaip tikra!”

54 Ir aš paėmiau jį už rankos. Aš pasakiau: “Sveiki, pone?”

55 Jis pasakė: “Sveiki”. Labai malonus žmogus, tiesiog, kaip džentelmenas. Jis pasakė…

Aš paklausiau: “Jūs tarnautojas?”

Jis pasakė: “Ne, pone. Aš tiesiog bažnyčios narys”.

56 Aš toliau kalbėjausi su juo, kad pajausčiau jo dvasią. Matote? Jis šito nežinojo. Niekas nežinojo. Aš nieko nesakiau apie tai. Po metų aš apie tai užsiminiau. Taigi jie… Bet kada aš pamačiau, skambėjo nuoširdžiai, tiesiog tikras Krikščionis! Tas žmogus buvo iš tikro Dievo šventuoju. Aš pagalvojau: “Broli, tai nuostabu”.

57 Bet keistas dalykas, kada aš ėmiausi kito žmogaus, buvo atvirkščiai. Jis netgi gyveno su moterimi, kuri nebuvo jam žmona. Tai tiesa. Ir aš mačiau tai prisiartino prie jo, regėjimas. Aš pagalvojau: “Oho, taip nebūna”. Ir tas žmogus… Aš pagalvojau: “Taip, taip, tarp šių žmonių netikra dvasia. Štai ir viskas”.

58 Taigi tą vakarą, kada…nuėjau į susirinkimą, ir krito palaiminimai, aš meldžiau Dievo, ir Šventoji Dvasia, Viešpaties Angelas paliudijo, kad tai buvo Šventoji Dvasia. Ir ta pati Dvasia nužengdavo ant šito žmogaus ir nužengdavo ant to žmogaus. Ir kada Dvasia nužengdavo, jie abu pakildavo, ir abu rėkė ir šaukė Viešpačiui girių, ir kalbėjo kalbomis, ir šoko. Aš pasakiau: “Aš…aš…aš tiesiog nesuprantu, Viešpatie…Aš nematau Biblijoje, kur tai būtų teisinga”. Aš pasakiau: “Galbūt, aš klystu”. A? Aš pasakiau…Štai čia, aš negaliu… Aš…aš tvirtai grindžiuosi Biblija. Turi būti štai Tai. Matote? Aš pasakiau: “Viešpatie, Tu žinai mano stovį, ir aš…aš turiu pamatyti tai Tavo Žodyje. Ir aš…aš negaliu suprasti. Kada Šventoji Dvasia nužengia ant šito žmogaus, Šventoji Dvasia nužengia ant to žmogaus, ir vienas iš jų šventasis, o kitas veidmainis. Ir aš žinau, kad yra taip”. Aš žinau tai…Be…Aš galėčiau išvesti tą žmogų ir įrodyti jam tai, arba pakviesti jį ir papasakoti jam apie tai.

59 Kaip galėčiau padaryti su tuo žmogumi, kuris sėdėjo čia vakar vakare,
34 IŠTARTAS ŽODIS

ne kas kitas kaip apsišaukėlis, jeigu ir sėdėjo čia vienas, tada tai jis. Ir aš turėčiau iškviesti, bet jis pakiltų ir pradėtų triukšmauti. Tad aš tiesiog palikau, dėl susirinkimo, bet aš atpažinau jį. Taip, pone.

Vienas ar du sėdėjo ten gale, vakar vakare, priklauso tam tikrai bažnyčiai čia mieste. Tikri kritikai! Aš juos mačiau. Bet jeigu paliesi, prasideda problema. Aš tai dariau daug kartų. Aš palieku juos ramybėje. Viskas gerai. Dievas žino, Jis Teisėjas. Tegu jie pašaukia mane kartą, ir tuomet jūs pamatysite, kaip kažkas įvyks, jūs pamatysite, tegu.

Panašiai, kaip tas demonas, aš to demono nekviečiau. Jis tiesiog atėjo ir metė man iššūkį. Štai tada Dievas pradėjo veikti, tai tiesa, ir jūs matėte, kas įvyko. Gerai. Aš tiesiog paliksiu. Trukdė susirinkimui, visą laiką ta dvasia veikė prieš mane, matote. Bet aš tiesiog tęsiau.

60 Bet štai, šie žmonės, aš negalėjau to suprasti. Ir praėjus dviem ar trims metams aš buvau žaliame malūne, Indianoje, čia, skautų rezervacijoje. Aš buvau senoje uoloje, kur aš einu melstis. Ir ten aš pasakiau: “Viešpatie, aš negaliu suprasti, kas vyksta su šia žmonių grupe. Patys nuostabiausi žmonės, kuriuos aš sutikau savo gyvenime, ir aš…aš nesuprantu, kaip ten gali būti neteisinga dvasia. Kada tai…jeigu tada…Tu žinai mano širdies paprastumą. Tu žinai, kaip aš myliu Tave ir kaip aš tarnavau Tau. Ir ta pati Dvasia, kuri čia su manimi, buvo ant tų žmonių. Ir štai Jis buvo ant to vaikino, ten, tokia pati”.
Taigi aš negalėjau suprasti.

61 Ir Viešpats nužengė Savo malonėje ir parodė man. Štai kur tai. Pirma, tai turi būti iš Rašto. Jis pasakė: “Paimk savo Bibliją”. Ir aš paėmiau savo Bibliją. Aš galvoju, kad laikiau Bibliją dešimt minučių, bet niekas…daugiau joks Žodis neatėjo. Aš truputi palaukiau. Aš išgirdau, kaip Jis vėl pasakė: “Atsiversk Laiką Hebrajams 6 ir pradėk skaityti”. Aš taip ir padariau. Ir kada pažiūrėjau ten, kur sakoma: “Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos želia želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaiminimo, bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai sudeginta”. Ir aš tuoj pat suvokiau tai.

Aš pagalvojau: “Štai kaip. Padėka Dievui! Štai kaip”. Matote?

62 Dabar, Jėzus pasakė: “Sėjėjas išėjo sėti sėklos”, ar ne taip? Štai, jūs visi čia krikščionys. Visi kėlėte savo rankas, šiaip ar taip, sekmininkai, atgimę krikščionys. Gerai. Jie…Ir Jis pasakė: “Sėjėjas išėjo sėti sėklos. Ir kol jis miegojo…” Jo poilsis, mirtis, tarp. Matote? “Ir kol jis miegojo, atėjo priešas ir pasėjo rauges toje dirvoje”. Kas yra raugės? Piktžolės, kadagiai ir kiti. Dabar.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 35

Ir kada žemdirbys (pamokslininkas) pamatė, kaip auga tos raugės, pasakė, ‘Jei nori, eisiu ir išrausiu jas’. Jis pasakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Tegu jie auga kartu’.”

63 Ir štai čia kviečių laukas. Yra šliaužiantys stiebai, dilgelės, dvokiančios piktžolės, visko ten užtenka. Teisingai? Bet, ten yra kviečiai. Ir štai lietus krenta ant žemės, drėkindamas jį. Dabar, kam lietus? Ne dėl dilgelių laistymo. Dabar stebėkite atidžiai. Ne dėl šliaužiančių stiebų laistymo. Lietus sustas kviečiams, bet dilgelės ir piktžolės tiek pat alkanos, kaip ir kviečiai. Ir tas pats lietus, kuris krenta ant kviečių, krenta ir ant piktžolių. Ir ši piktžolė štai taip atsitiesia ir laimingas, ir džiaugiasi, lygiai taip pat, kaip ir kviečiukas pakyla ir atsitiesia.

64 “Bet iš jų vaisių jūs pažinsite juos”. Štai, prašom. Matote? Taigi, ta pati Šventoji Dvasia gali palaiminti kokį nors veidmainį. Kažką iš armeniečių tai nustebins, bet tai Tiesa. Tai Tiesa. Mokė šventumo, aš irgi tikiu į šventumą. Bet ta pati Dvasia, lietus lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų, bet iš jų vaisių jūs pažinsite juos.

65 Jeigu aš čia pažvelgsiu ir nueisi paimti kviečių, aš turiu kviečių, bet raugės visos susipynė. Ir jos gyvena iš to pačio lietaus, kuris lyja ant kviečių. Ir tas lietus siustas ne dėl raugių, jis siustas Kviečiams. Bet lietus lauke, kviečiai…piktžolės kviečių lauke, gauna iš šito lietaus tiek naudos, kaip ir kiti. Ir iš to pačio lietaus gyvena kviečiai ir gyvena piktžolės.

66 Viskas, kas natūralu, simbolizuoja dvasinį, kaip mes mokome. Štai kas, demonologija, demonai, mėgdžiojantys Krikščionybę, tačiau su palaiminimu. Tai nenugriebtas pienas, broliai, jeigu galite priimti. Matote? Matote? Štai, tai…tai Tiesa.

67 Tai štai, jeigu aš galiu šaukti, tai nereiškia, kad aš šiandien išgelbėtas. Aš išgelbėtas ne todėl, kad aš jaučiu tarsi išgelbėtas. Aš išgelbėtas, nes aš priimu šios Biblijos Dievo sąlygas. Jėzus pasakė: “Kas klauso Mane ir tiki Mane Siuntusįjį, turi amžiną Gyvenimą, ir nebus nuteistas, bet perėjo iš mirties į Gyvenimą”. Aš tikiu tuo. Tai teisinga. Ir ant šitų sąlygų aš išgelbėtas, nes taip pasakė Dievas.

68 Jeigu jis papasakojo man, kad tu išgelbėtas, nes kažkas pasakė: “Stiprūs, pučiantis vėjas padvelkė man į veidą”, tai nuostabu, bet man norisi žinoti, iš kur atėjo tas stiprus, pučiantis vėjas, kuris padvelkė tau į veidą, štai. Dabar, kokiu gyvenimu tu ruošiesi gyventi po to, kaip šitas stiprus, pučiantis vėjas padvelkė tau? A? Matote, tave pažins iš tavo vaisių.
36 IŠTARTAS ŽODIS

Taigi, demonai gali darbuotis tiesiog tarp krikščionių. Jūs tikite tuo? Pažvelkite į Paulių, Paulius pasakė…

69 Štai kur dabar Paskutiniosios Dienos Lietus…Jeigu čia yra kai kurie iš jūsų, atleiskite man, jeigu aš kalbu kažką prieš jus. Aš nepasakysiu prieš jus daugiau, negu prieš Asamblėją, arba baptistus arba kažką kitą. Tiesa yra Tiesa. Štai kur jūs nuklydote: jūs darote pranašus iš tų žmonių ir iš to, kas nėra pranašai. Pranašais gimsta. Suprantate? Biblijoje yra pranašystės dovana. Štai kur jūsų buvo klaida, tarp pranašystės dovanos ir pranašo. Dovana…

70 “Dievas daug kartų, ir įvairiais būdais kalbėjo tėvams per pranašus, šiose paskutinėse dienose per Savo Sūnų, Jėzų Kristų”. Ir Kristaus Kūne veikia devynios dvasinės dovanos. Šiandien vakare gali būti pas šią moterį pranašystė, o visą likusį jos gyvenimą gali ir nebūti. Sekantį vakarą gali būti pas šią moterį. Sekantį vakarą gali būti pas šitą vyrą. Sekantį kartą gali būti štai pas aną. Tai nedaro jos pranaše, ir niekada nedaro pranašu. Tai pranašavimo dovana tavyje.

71 Ir pirma, nei tas žmogus, tai yra ta pranašystė bus duota bažnyčiai, apie ją turi nuspręsti du arba trys dvasiniai teisėjai. Teisingai? Remiantis, štai, Paulius pasakė: “Jūs visi galite pranašauti po vieną”. Jeigu štai šiam kažkas apreikšta, tai tegu tas tyli. Ką gi, tuomet būtų ištisos grupės pranašų, remiantis šios dienos mokymu. Ne, sekmininkų bažnyčia, pas mus viskas sumaišyta. Štai kodėl Dievas negali įeiti, kol mes neištiesinsime viską pagal Bibliją. Tai tiesa. Jūs turite pasirinkti teisingą kelią. Kaip jūs ruošiatės statyti namą, nežiūrėdami į projektą? A? Jūs turite teisingai pradėti.

72 Ten buvo pranašas, ir tu nematai, kad kažkas stovėtų priešais Izaiją, Mozę. Kartą vienas atsistojo, Korė, ir bandė su juo pasiginčyti, ir Dievas pasakė: “Atsiskirkite, Aš praversiu žemę”. Pranašas gimsta. “Dovanos ir pašaukimai…nepakeičiami”. Tai Dievo paskirimas, nuo kūdikystės. Viskas buvo visiškai teisinga, tiksliai, ką jis pasakė buvo tiesa ir buvo patvirtinta ir išleista. Tai Dievo Žodis, ateina pas pranašą. Bet pranašystės dovana – tai bažnyčioje.

73 Dabar tu pasakysi: “Na, pranašai Senajame Testamente”. O ne! Pranašai yra ir Naujame Testamente.

74 Agabas buvo…buvo Naujojo Testamento pranašu. Pažiūrėkite, kaip ten nužengė pranašiška Dvasia ir kalbėjo Pauliui apie tai. Tada štai atėjo iš Jeruzalės Agabas, ir surado Paulių, apsijuosė jo juosta, pasisuko ir pasakė. “TAIP SAKO VIEŠPATS, žmogus, kurio šitas diržas,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 37

bus sukaustytas grandinėmis Jeruzalėje”. Agabas, kuris atsistojo ir pasakė, išpranašavo, kas įvyks, jis buvo pranašu, o ne žmogumi su pranašystės dovana.

75 Ir išgydymo dovana ir visos tos dovanos, mano drauge, sekmininke, jūs viską sumaišėte. Dovanos yra bažnyčioje, paklusta bet kuriam žmogui bažnyčioje, bet kuriam, kas krikštytas į Kūną. “Viena Dvasia mes visi krikštyti”. Ir Biblijoje sakoma…

“Štai, pas mane išgydymo dovana”.

76 Ką gi, Biblijoje sakoma: “Išpažinkite kaltes vienas kitam ir melskitės vienas už kitą”. Kiekvienas meldžiasi vienas už kitą. Mes nepadalinta grupė; mes – kolektyvas, surinkta grupė. Matote?

Dabar, štai kaip kartais darbuojasi demonai.

77 Pažiūrėkite, ką pasakė Paulius: “Jeigu vienas kalba kalbomis, o kitas išaiškina, tai, ką jis pasakys, tegu apsprendžia prieš…prieš tai, kaip tai galės priimti bažnyčia”.

78 Dabar, tai bus ne Rašto citavimas arba kažkas panašaus. Dievas nekartoja. Bet tai bus perspėjimu bažnyčiai. Po to, jeigu geri teisėjai pasakys: “Priimkime tai. Gerai, tai buvo nuo Viešpaties”. Kitas kalba: “Priimkime tai”. Prie dviejų, trijų liudininkų bus patvirtintas kiekvienas žodis. Tuomet bažnyčia tai gauna ir pasiruošia tam. Jeigu tai, kas buvo pasakyta neįvyks, tuomet tarp jūsų netyra dvasia. Tai tiesa. O jeigu tai įvyksta, tuomet dėkokite Dievui, tarp jūsų Dievo Dvasia. Matote? Štai kur jūs turite sekti ir būti atsargiais. Ir taip, nesistenkite spausti. Aš negaliu pats sau padaryti rusvų akių, kada mano melsvos, matote, aš turiu būti patenkintas melsvomis akimis. Dabar, štai kur dvasinių žmonių sferoje darbuojasi demonai.

79 Dabar paimsime truputi giliau, ir aš tikiuosi, kad nepergiliai. Čia Pirmoje Samuelio 28, šįkart aš noriu čia perskaityti Rašto vietą. Aš noriu, kad jūs klausytumėte atidžiai. Aš noriu parodyti “demonus”, parodyti jums, kaip jie darbuojasi tiesiog bažnyčioje, ir kaip pas šėtoną yra klastotė tam, kas yra tikra. Dabar jūs galėsite pamatyti, remiantis Biblija, kad demonai įeina į krikščionišką aplinką ir mėgdžioja.

80 Daug kartų mes pareiškiame apie žmones, kad jie – krikščionys, kada jie sako: “Aš tikiu į Jėzų Kristų”. Na ir kas, netyrosios dvasios taip pat tiki ir dreba. Tai ne ženklas to, kad tu išgelbėtas. Viename iš šitų vakarų aš noriu
38 IŠTARTAS ŽODIS

kalbėti apie išrinkimą, ir tuomet jūs pamatysite, ką reiškia išgelbėjimas. A? Tau su tuo nieko nereikia daryti, nei pirma, nei paskutinį, tai yra nieko su tuo negali padaryti. Dievas gelbsti žmogų, besąlygiškai. Klausyk, jau gilu, ar ne taip? Dabar, su tokiu pasisekimu gali patraukti tai iš savo sistemos, kol čia aiškinamės. Gerai.

81 Abraomas buvo mūsų tikėjimo pradžia. Teisingai? O, pas Abraomą buvo pažadas. Ir Dievas pašaukė Abraomą, nes tas buvo didžiu žmogumi, ar ne taip? Ne, pone. Jis išėjo iš Babelės į Chaldėjos šalį, Ūro miestą, ir Dievas pašaukė jį ir sudarė su juo Savo sandorą, besąlygiškai. “Aš ruošiuosi išgelbėti tave. Ir ne tik tave, bet ir tavo Sėklą”, besąlygiškai.

82 Dievas sudarė sandorą su žmogumi, bet žmogus kiekvieną kart sulaužo jį. Žmogus nesilaiko savo sandoros su Dievu. Įstatymo nesilaikė. Jie negalėjo laikytis įstatymo. Pats Keistus atėjo ir sulaužė įstatymą, nes malonė jau paruošė Gelbėtoją. Mozė paruošė išėjimo kelią, tiksliau, po to išėjimas, ir po to, po šito žmonės vis dar kažką norėjo daryti. Žmogus visada kažką stengiasi daryti, kad išgelbėtų save, tada kaip tu šito negali. Tai jo prigimtis. Kaip tiktai jis pamatė, kad jis nuogas, Edeno sode, jis pasidarė kažkokias prijuostes iš figmedžio lapų. Teisingai? Bet jis pamatė, kad tai nesuveikė. Žmogus nieko negali padaryti, kad tave išgelbėtų. Dievas gelbsti jus, besąlygiškai, epochos bėgyje. Ir kada tu išgelbėtas, tuomet išgelbėtas.

83 Pažiūrėkite į Abraomą. Šis žmogus ten buvo, nuėjo ten, ir Dievas davė jam Palestinos žemę, ir pasakė jam nepalikti jos. Bet kuris žydas, paliekantis Palestiną, buvo atsimetėliu. Dievas pasakė jam būti ten. Jeigu Dievas sako tau daryti kažką kitą, o tu nedarai šito, tada tu – atsimetėlis. Teisingai? Viskas teisingai, atėjo sausra, Abraomo tikėjimo išbandymas. Ir vietoj to, kad Abraomas pasiliktų ten, ne, jis neįstengė ten pasilikti, jis pabėgo ir pasiėmė Sarą, ir kažkur už trijų šimtų kilometrų (būtų laiko, apsistotume tame) išėjo į kitą žemę.

84 Ir kada jis pateko ten, ten buvo tas didis karalius Abimelechas. Tai buvo jaunas vaikinas, jis ieškojo žmonos, taigi jis rado Abraomo žmoną Sarą, ir įsimylėjo ją. Ir Abraomas pasakė: “Pasakyk jam, kad tu – mano sesuo, o aš – tavo brolis”.

85 Ir tai patiko Abimelechui. Ir taip jis pasakė: “Gerai, mes paimsime ją į pilį”. Ir aš galvoju, kad moterys aprengė ją, ir sekančią dieną jis ruošėsi ją vesti.

86 Abimelechas buvo geru žmogumi, teisiu. Ir tą naktį, kada jis miegojo,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 39

Viešpats pasirodė jam ir pasakė: “Skaityk, kad tu numirėlis”. Jis pasakė: “Vyrą…Moterį, kurią paėmei, kad vestum, turi vyrą”. Žiūrėkite. “Turi vyrą”.

87 O kaipgi, jis pasakė: “Viešpatie, Tu žinai mano širdies paprastumą”, teisus, šventas vyras. “Tu žinai mano širdies paprastumą. Tas žmogus pasakė man, kad tai jo ‘sesuo’. Ir argi jis pats nepasakė, kad jis ‘jos brolis’?”

88 Jis pasakė, Dievas pasakė: “Aš žinau, kad tu tai darei nekalta širdimi, štai kodėl Aš sulaikiau, kad man nenusidėtum. Nes jis yra Mano pranašas!” Aleliuja!

89 Kuo jis buvo? Atsisakė, truputi sumelavo, apgavikas. Teisingai? O-o, ne, nėra jokio pabaltinto melo. Arba juodas melas, arba išviso jokio melo. Štai sėdi ten žmogus ir pasakoja tikriausią melą, sakydamas, kad tai jo ‘sesuo’, kada tai buvo jo “žmona”, išsisukinėjo, ir atsisakė.

90 O čia prieš Dievą stovi teisusis ir sako: “Viešpatie, Tu žinai mano širdį”.

91 “Bet aš neišgirsiu tavo maldos, Abimelechai, bet paimk jį…sugražink ją, ir tegu jis pasimeldžia už tave. Jis – Mano pranašas; Aš išklausysiu jį”. Taip, atsimetėlis, melagis, bet, “Jis – Mano pranašas”. Tai Tiesa? Tai Biblija.

92 Dabar nenueikite labai toli čia į kalvinistų pusę, “Pateko į malonę, tai visada malonėje”, nes pateksi į nemalonę. Suprantate? Vieną minutę, pas mus bus laiko šioje savaitėje pateikti tai ir parodyti jums šią ribą. Bet negalvokite, kad dėl to, kad tu padarei kažką neteisingai, su tavimi baigtą visiškai. Tu – Dievo vaikas, tu gimęs iš Dievo Dvasios, jūs – Dievo sūnūs ir dukros, ir vaisiai paliudys apie save. Štai tokie dalykai.

93 Tai štai, mes čia, sėdime ant šios žemės. Dabar, aš noriu perskaityti 6-ą eilutę.

Saulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per
sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus.

Tada Saulius tarė savo tarnams: “Suraskite man moterį, kuri
iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo”.

Štai čia aš galėčiau padėti esmę, kaip tik…“Suraskite man moterį kerėtoją”.

… Jo tarnai jam atsakė: “En Dore gyvena moteris, iššaukianti
mirusiųjų dvasias”.

Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas
40 IŠTARTAS ŽODIS

moterį. Jis tarė jai: “Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk
man tą, kurį aš sakysiu”.

Moteris jam atsakė: “Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte
mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus
mano gyvybei, kad mane pražudytum?”

Saulius jai prisiekė Viešpačiu: “Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi
nubausta dėl šito”.

Moteris klausė: “Ką turiu tau iššaukti?” Jis atsakė: “Iššauk
man Samuelį”. Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė
Sauliui: “Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!”

Karalius jai tarė: “Nebijok! Ką matei?” Moteris tarė Sauliui:
“Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės”.

Karalius vėl klausė: “Kaip ji atrodo?” Ji atsakė: “Kyla senas
vyras su apsiaustu”. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė
veidu iki žemės.

Samuelis tarė Sauliui: “Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas
mane?” Saulius atsakė: “Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja
prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per
sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką
man daryti”.

Samuelis atsakė: “Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo
tavęs ir tapo tavo priešu?

Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš
tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui.

94 Štai, daugelis iš jūsų tai žino. Dabar mes norime iškart įsigilinti į tai, tepadeda mums Dievas, kelėtai minučių. Dabar stebėkite. Buvo toks žmogus Saulius, kurį kažkada laikė pranašu, nes jis pranašavo su pranašais. Tai teisingai, mokytojai? Štai, čia šitas žmogus nusižengė. Teisingai? Bet atsiminkite, Samuelis pasakė ten, kad sekančią dieną tas bus su juo. Pasitraukė ankščiau laiko, matote. Viskas teisingai, jeigu neklausysi Dievo, Dievas paims tave nuo žemės.

95 Pažiūrėkite ten Laiške Korintiečiams, kaip Paulius įveda žmones į tvarką.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 41

Jis pasakė: “Pirma, dėkoju Dievui už jus, kad tarp jūsų nėra šito, ir taip toliau, kad jūs nestokojate jokios dvasinės dovanos”. Pasakodamas jiems, kuo jie buvo, poziciškai, Kristuje. Po to jis pradeda juos peikti, kalba jiems apie jų moteris pamokslininkes, ir kaip jie pasielgė, ir kaip jie valgė prie Viešpaties stalo.

Ir netgi, kaip vienas žmogus gyveno su savo tėvo žmona, ir jis pasakė, kad tą žmogų Kristuje “atiduotų šėtonui, kad sužlugdytų kūną, kad siela galėtų išsigelbėti”. Matote, štai kas, atidavė jį. Biblijoje sakoma: “Todėl, daug tarp jūsų ligotų ir sergančių, ir daug mirusių”, išeina ankščiau laiko dėl nuodėmės. Dievas patraukia jus iš kelio; geras ženklas, kad tu buvai krikščioniu, jeigu tave paėmė.

96 Ir taip, pastebėkite čia, Saulių laikė vieną iš pranašų, arba tarp pranašų, nes jis pranašavo. Ir dabar jis nusižengė, nes nepaklausė Dievo, ir jo karalystė buvo paimta iš jo rankų ir perduota į Dovydo rankas, kurį Dievas patepė per Samuelį, iš ąsotėlio su aliejumi.

97 Pastebėkite, tada ten buvo trys būdai, kaip jie sužinodavo nuo Dievo; pirmas buvo…buvo pranašas, antras buvo sapnai ir trečias buvo urimas ir tumimas. Ir nė vienas iš jų neatsakė. Štai, jūs žinote, kas yra toks koks nors pranašas, jūs žinote, kas yra dvasinis sapnas, ir jūs žinote, kuo buvo urimas ir tumimas. Jūs žinote, kartą aš paklausiau vieno žmogaus apie urimą, ir tas žmogus negalėjo man pasakyti, kas tai yra tumimas ir urimas. Žinoma, per tai atsakinėdavo Dievas. Matote?

98 Ir šėtonas padirba kiekvieną iš šito: būrėjas, netikras pranašas ir magiškas kristalas. Matote?

Taigi, urimas ir tumimas kabėjo ant Aarono krūtinės, čia, ir urimą ir tumimą dengė tie akmenys. Ir jie pakabino jį šventykloje. Ir kada nebūdavo tikri, tai eidavo ir atsistodavo prieš Dievą, dėl atsakymo, ir urimas ir tumimas žibėdavo, kas reiškė, ar tai buvo Dievo valia ar ne. Štai, kada urimas ir tumimas neatsakydavo…Dabar, tai buvo tiesioginiu atsakymu nuo Dievo.

Dabar, šios dienos urimas ir tumimas; kerėtojas, kad mėgdžiotų Tai, paėmė krištolinis rutulį; klastotė. Dievas trejybėje; Dievo jėgos trejybėje. Ir šėtonas trejybėje, ir jo jėgos – trejybėje. Ir aš galiu įrodyti tai Biblijoje. Ir tas urimas ir tumimas; tai tiktai krištolinis rutulys, kurį šėtonas naudoja šiandien. Ir šių dienų netikras pranašas, tas, kuris pas mus šiandien…tai yra burtininkas, arba kerėtojas, užėmė pranašo vietą, šėtoniškoje pusėje. Suprantate, ką aš turiu omenyje?
42 IŠTARTAS ŽODIS

99 Štai, tada šių dienų urimu ir tumimu yra ši Biblija. Jeigu kas nors išsakė pranašystę arba sapną, ir jie nesutinka arba neatsispindi Dievo Biblijoje, tai klaidinga. Netikėkite tuo.

100 Ne taip seniai pas mane lankėsi žmogus iš Indijos, kur aš kaip tiktai ruošiuosi vykti, vienas nuostabus pamokslininkas. Jis pasakė: “Broli Branhamai, aš atvykau čia”. Pasakė: “Viena moteris turi Šventąją Dvasią, ir, – pasakė, – ji tiesiog maloniausia, nuostabi moteris”. Jis pasakė: “Ji jau ketvirtą kartą ištekėjusi, ir gyvena su ketvirtu vyru. Pasakė: ‘Kaip tai gali būti, Viešpatie’?” Ir pasakė: “Aš nuėjau pas Jį, ir pasakė: ‘O, šlovė Dievui!’ Pasakė: ‘Aleliuja! Šlovė Viešpačiui’!” Pasakė: “Viešpats atsakė man: ‘Štai, aš parodysiu tau sapną’.” Ir pasakė: “Aš susapnavau savo žmoną, aš pamačiau ją svetimaujant. Ir štai ji sugrįžo pas mane ir pasakė: ‘Ach, tu atleisi man, Viktorai? Tu atleisi man? Aš ne…’ ‘O kaipgi, – pasakiau aš, – žinoma, aš atleidžiu tau ir priimu atgal’.” Jis pasakė: “Štai ką aš padariau”. Pasakė: “Matote, aš atleidžiu”.

101 Aš pasakiau: “Viktorai, tu turėjai nuostabų sapną, bet tau parodė jį šėtonas”.

Jis paklausė: “Kodėl?”

102 Aš pasakiau: “Neatitinka Dievo Žodžio. Ji gyvena svetimaudama. Absoliučiai. Ji negali gyventi su keturiais vyrais. Tiesa. Ji palieka tą ir sugrįžta pas savo pirmą, tada jai blogiau, negu buvo iš pradžių. Ji turi gyventi viena visą likusį gyvenimą”. Aš pasakiau: “Tu žinai, kad nesutinka su Dievo Žodžiu. Taigi ją…Tavo sapnas neteisingas”. Aš pasakiau: “Jis neatitinka Šiam”.

103 Ir kada pranašas išsakydavo pranašystę, jie kalbėjo ir norėjo pamatyti, teisingas ši pranašystė ar ne, jie atnešdavo tai prieš turimą ir tumimą. Ir jeigu Dievo Balsas nušviesdavo turimą ir tumimą, tuomet tai būdavo visiška Tiesa. Ir jeigu žmogus išaiškina, pasako sapną, pateikia kažką iš Biblijos, arba kažką kitą, bet tai nesusiderina su Dievo Biblija, tai neteisinga. Tai urimas ir tumimas šią dieną. Kalba Dievo Žodis, ir tai tiesus Dievo Balsas, panašiai kaip buvo urimas ir tumimas prieš Biblijos parašymą. Amen! Aleliuja! Jaučiu religinį pakilimą. Nepalaikykite mane už fanatiką, jeigu pasirodys. Aš žinau, aš žinau, kur aš. Aš neįaudrintas. Tai tiesa.

104 Štai Tiesa, Dievo Žodis! Manęs nejaudina, koks pas jus sapnas, arba kokia ten pranašystė, jeigu tai ne Dievo Žodis, tai neteisinga, jeigu nesutinka su šiuo Žodžiu. Štai kur šiandien bėda. Pas šitą sapnas, pas tą regėjimas,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 43

pas šitą kalbos, pas tą apreiškimas; dėl šito pas jus viskas taip sumaišyta, kad gavosi mokymas ir viską suardėte. Jūs turite gražinti tai atgal prie galutinio pagrindo, o tai yra Dievo Žodis. Tai tiesa.

105 Bažnyčios pastatytos ant tokio, sako: “Ach, Jėzus joja ant balto žirgo. Aš žinau. Aš mačiau Jį regėjime”. Ir jie daro tokio tipo bažnyčią. “Och, aleliuja! Jis ateina debesyje”. Ir daro tai tokio tipo. Suskyla, ir susiskirsto, ir pravardžiuoja vienas kitą “suopių lakta” ir “utelių krūva”, ir panašiai. Broli, tai iškart parodo, kad tavo širdis netvarkoje su Dievu, kada jūs taip darote. Tai tiesa. Mes broliai. Mes turime pasilikti ištikimai vienas kitam. Tai tiesa. Mes broliai. Mes turime pasilikti ištikimi vienas kitam. Mes reikalingi vienas kitam.

106 Dabar pažvelkite. Saulius nusižengė, ir jis pakila. Jis, Dievas, nugręžė nuo jo Savo veidą. Ir jis pakilo ir kreipėsi į pranašus. Pranašai nuėjo ir bandė pranašauti, bet Dievas kaip nukirto, nedavė regėjimo. Pranašas išėjęs pasakė: “Aš negaliu. Ne. Jis nieko nepasakė man apie tave”.

107 Ką gi, tada jis pasakė: “Viešpatie duok man sapną”. Naktis po nakties, sapnas neaplanko.

108 Tuomet jis eina prie tumimo ir urimo, ir sako: “O Dieve! Aš bandžiau per pranašus, aš bandžiau sapnuose, dabar padėk man. Tu padarysi tai?” Kaip nukirsta, nesužibo jokia Šviesa.

109 Tada jis prašė pagalbos pas kerėtoją, žemai, nusižemino. Ir jis nuėjo pas ją, persirengė ir slapčiomis įsigavo ten. Ir ši kerėtoja išeina ir iššaukia Samuelio dvasią.

110 Dabar, aš žinau ką jūs galvojate. Daugelis kalbėjo: “Tai buvo ne Samuelis”. Bet Biblijoje sakoma, kad jis buvo Samueliu, ir tai buvo Samuelis. Keista, kaip jūs tai suvokiate, ar ne taip? Bet tai buvo Samuelis. Biblija sako, kad buvo.

111 Ir ta kerėtoja galėjo jį iškviesti, ir ji iškvietė Samuelį. O Samuelis kažkur buvo, bet žinojo, kas vyksta, ir ant jo kaip ir ankščiau buvo pranašo rūbas. Tad, broli, kada tu miršti, tu ne miręs, tu kažkur gyveni, kažkur dar.

112 Dabar sustosiu minutei, truputi paliesti šią demonologija. Ji buvo demonas, bet ji buvo glaudžiai kontaktavo su dvasiniu pasauliu. Taigi, šiandien yra daug spiritistų, kurie iš tikrųjų žino daugiau apie dvasinį pasaulį, nei žmonės, kurie išpažįsta, kad jie krikščionys, tačiau ji buvo demonu.
44 IŠTARTAS ŽODIS

Tas pats buvo ir biblijiniais laikais.

113 Kada Jėzus buvo čia žemėje, ten buvo tie profesoriai ir mokslininkai, ir mokytojai, kai kurie buvo iš geriausių, iš geresnių seminarijų negu mūsų šiandieninės. Šventi, įžymūs žmonės, turėjo būti. Jeigu surasdavo levitą, jis turėjo būti nepeiktinas ir teisus visame. Tačiau tas žmogus apie Dievą žinojo ne daugiau, kaip kiškis apie slides. Kada atėjo Jėzus, jis Jo nepažino, ir jis pavadino Jėzų “demonu”. Jis pasakė: “Jis Belzebubas, demonų kunigaikštis”. Tiesa?

114 Ir štai ateina kažkokia prasta netyra dvasia, kuri ten kapuose buvo surišusi žmogų, ir panašiai, ir jie šaukė. Pati netyroji dvasia pasakė: “Mes žinome. Kas Tu toks. Tu – Šventojo Dievo Sūnus”. Teisingai? Raganos ir burtininkai, ir netyros dvasios pripažino Jame Dievo Sūnų; tuo metu, kai išsilavinę teologijos seminarijų pamokslininkai palaikė Jį Belzebubu. Kas gi buvo teisus, demonas ar pamokslininkas? Demonas buvo teisus. Broli, šiandien didelių permainų neįvyko. Jie nepažins Dievo jėgos.

115 Neturi reikšmės, kiek tavyje mokslo, tu gali visa tai sau įsikalti. Bet Dievas ne aukštuose žodžiuose, Dievas tyroje širdyje. Gali atsistoti čia, kalbėti išpūstus žodžius, kaip nežinau kas, bet nuo to nebūsi arčiau Dievo. Gali atsistoti ir lavintis kartojant pamokslą ir kalbėti šiuos dalykus, nuo to nebūsi arčiau Dievo. Tu gali mokytis žodyną, kol neužmiksi su juo, ir vis tiek nebūsi arčiau Dievo. Nuolanki, paklusni širdis, paprastume – štai kas atveda tave pas Dievą. Ir tai tiesa. Amen! Nusižeminusę širdį myli Dievas. Štai, nesvarbu ar žinai tu abėcėlę, nėra jokio skirtumo. Tiesiog nuolanki širdis! Dievas gyvena nuolankioje širdyje; ne išsilavinime, tai ne mokyklose, ne teologijoje ir seminarijose, ne kažkokiose įvairiose vietose; ne aukštuose žodžiuose, ir ne klasikinėse vietose. Dievas gyvena žmogiškoje širdyje. Ir kuo žemiau tu gali nusižeminti, tuo paprasčiau, tuo daugiau išaugsi Dievo akyse.

116 Leiskite jums kai ką duoti. Aš matau, kad jūsų laukai pilni kviečių. Subrendusi varpa lenkia savo galvą. O koks nors ūglis kišo ten ir linguoja, tarsi viską žino, o galvoje tuščia. Štai tokiu būdu su daugelį šių vaikinų, kurie galvoja, kad pas juos galva prikimšta, bet jų širdyje nieko nėra. Tai yra, šventa galva nusilenks šiai Jėgai, pripažins Jėzų Kristų kaip Dievo Sūnų, ir tikės Jo darbais.

117 “O Jis tas pats, kaip ir vakar”. O, jie pripažįsta Jį, žinoma, istoriniame plane. Bet tai ne istorijas tema. Žmonės atsistoja ir sako: “Ach, aš tikiu į Sekmines, kada pas juos buvo didis išsiliejimas ir tokie darbai”, ir piešia ugnį. Šąlantis negali sušilti prie nupieštos ugnies. Nupiešta ugnis nešildo. Tai tas, kuo jie buvo. Bet kas šiandien, jeigu Jis vakar, šiandien ir per amžius tas pats?
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 45

Ten nupiešta ugnis. Kai kurie, šaldami mirtinai, sako: “Pažiūrėkite, kokia didelė ugnis buvo pas juos”. O kaipgi, bet tai tavęs nesušildys.

118 Tai, ką jie darė Sekminių dieną, tai, kas pas juos buvo ankstesniame Testamente, tą turime šiandien! Ir kaip tiktai Dievas viską sutvarkys, ir Bažnyčia pasiruoš, įvyks Paėmimas. Bet mums netgi neužtenka tikėjimo Dieviškajam išgydymui, nekalbant jau apie Paėmimą, nes mes visi susukti, vienas į šią pusę, o kitas į tą pusę. “O Toks tai daktaras pasakė, kad Tai štai kas. Štai, mano pastorius pasakė, kad Jis buvo Šituo”.

119 Neseniai viena moteris pasakė: “Jis tiesiog apsimetėlis”. Pasakė: “Taip man pasakė mano kunigas”. Aš norėčiau, kad jos kunigas kartą ateitų čia, pažiūrėtų, kas apsimetėlis. Taip. Mes pažiūrėsime, kas apsimetėlis. Ateikite ir patikrinsime.

120 Čia neseniai Harlingene, Teksase, ten mes turėjome tarnavimą. Pas juos buvo didžiulei plakatai ant mašinų tą vakarą, kada aš atvykau ten, buvo užrašyta, kad FTB mane bandys demaskuoti kaip apgaviką. Taigi, mergaitė buvo išgydyta kažkur Teksase. Ji atvažiavo, regis, kažkur tūkstantį kilometrų, atvažiavo į Panchendlą. O tai buvo žemiau Charlingene, pasienyje. Atvyko brolis Baksteris, pasakė: “Broli Branhamai, – pasakė, – tu niekada dar nematei tokios netvarkos, kaip ten, kažkur keturi ar penki tūkstančiai žmonių”. Ir pasakė: “Ir dar, visur, FTB ruošiasi sugauti tave šiandien vakare ant pakilos ir demaskuoti”.

Aš pasakiau: “Ką gi, aš tuo labai džiaugiuosi”.

121 Jis pasakė: “Prisimeni tą mergaitę, kuri buvo išgydyta tą vakarą?”

122 Aš ėjau namo iš…ėjau į savo kambarį. Aš išgirdau, kaip kažkas verkia, ir apsižvalgiau aplink. Aš pagalvojau, galbūt, kažką užpuolė. Tai buvo mergaitė. Ir aš apsižvalgiau. Aš pasakiau…Ir aš sugrįžau, aš paklausiau: “Kas yra, ponia?” Tai buvo dvi mergaitės, septyniolikos, aštuoniolikos metų, stovėjo apsikabinusios ir verkė.

123 Pasakė: “Broli Branhamai!” Tada aš sužinojau, kad jos mane pažysta. Pasakė: “Mes, aš atvežiau ją čia”. Pasakė: “Ją turi išvežti į beprotnamį”. O ta mergaitė buvo mano susirinkime Labboke, Teksase. Ir pasakė: “Aš žinojau, kad jeigu tiktai aš atvešiu ją čia, ir jūs pasimelsite už ją, ir aš žinau, kad Dievas ją išgydys”.

124 Štai, aš pagalvojau: “Koks tikėjimas!” Ir aš pasakiau:
46 IŠTARTAS ŽODIS

“Gerai, sese, tu gali ją…” Ir aš tuomet pasakiau: “Jūs atvažiavote čia geltonu rodsteriu, ar ne taip?”

Pasakė: “Taip!”
Aš pasakiau: “Tavo mama – invalidė”.
Ji pasakė: “Tai tiesa”.
Aš pasakiau: “Jūs iš metodistų bažnyčios”.
Ji pasakė: “Tikrai, tai tiesa”.

125 Ir aš pasakiau: “Kelyje čia jūs vos neapsivertėte. Jūs su šia mergaite juokiatės, kada privažiavote ten, kur buvo pusiau betonas, ir pusiau asfaltas, ir jūs užsukote”.

Ji pasakė: “Broli Branhamai, tai tiesa!”
Aš pasakiau: “TAIP SAKO VIEŠPATS, ši mergaitė išgydyta”.

126 Sekančią dieną ji sukėlė ant kojų visą miestą, vaikščiojo aplink ir visiems pasakojo. Žinoma, jie jos ten nepažinojo, ar buvo ji ankščiau tokioje padėtyje ar ne. Ir tada tą dieną aš…Brolis Baksteris pasakė: “Broli Branhamai, – pasakė, – tos mergaitės ten krauna savo lagaminus”. Bet aš žinojau vieną dalyką, kurio jis nežinojo. Mūsų finansiniai reikalai buvo blogi. Aš niekada neleidau jam apie tai kalbėti. Bet viena iš šių mergaičių vakare prieš tai padėjo paaukojimams devynis šimtus dolerių ir reikalai pasitaisė. Štai, jis nežinojo ir nežino šito iki šios dienos. Bet aš tai žinojau. Matote? Kad aš…Dievas pasakė man, kad viskas bus gerai.

127 Ir brolis Baksteris pasakė: “Broli Branhamai, – pasakė, – leiskite man padaryti nedidelį paaukojimų rinkimą”. Pasakė: “Pas juos čia buvo kai kurie Dieviškieji gydytojai, kurie tiesiog apiplešė šiuos žmones”.

128 Aš pasakiau: “Nieko panašaus. Ne, pone. Jūs šito nepadarysite. Broli Baksteri, jeigu jūs pradėsite daryti štai tokius pinigų rinkimus, tuomet mes kaip broliai paspausime vienas kitam rankas, ir aš važiuosi vienas. Suprantate?” Aš pasakiau: “Jūs šito nepadarysite”. Aš pasakiau: “Dievo gvūliai ant tūkstančio kalnų ir viskas priklauso Jam. Aš priklausau Jam. Jis pasirūpins manimi”.

Jis pasakė: “Gerai”.

129 Ir tą patį vakarą jis pasakė: “Broli Branhamai, pažvelkite čia. Kažkas…Žvilktelėkite čia! Čia vienas vokas, jokio vardo, o jame devyni šimtai dolerių. Kaip tiktai tiek, kiek mums reikia, kad tęstume”.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 47

Aš pasakiau: “Broli Baksteri”.

Jis pasakė: “Atleiskite man”.

130 Tuomet aš sužinojau, kad tai buvo ta mergaitė. Ir po to…po to sekančią dieną brolis Baksteris pasakė: “Broli Branhamai, jos ten kraunasi savo daiktus ir verkia”.

Aš pasakiau: “Kame reikalas?”

Pasakė: “Geriau jums eiti ir susitikti su jomis”.

131 Aš nusileidau į tą kambarį, kur jos buvo. Aš paklausiau: “Kokiame jos kambaryje” Aš nusileidau ir pabeldžiau į duris. Aš išgirdau, kaip jos verkė. Aš pasibeldžiau, ir ta mergaitė priėjo prie durų ir pasakė: “Ach, broli Branhamai, atleiskite man”. Jis pasakė: “Aš prikrėčiau jums šių bėdų”.

Aš paklausiau: “Bėdos? Kame reikalas, sese?”
Ji pasakė: “Dėl manęs ant jūsų FTB”.
Ir aš pasakiau: “Tai tiesa?”

132 Pasakė: “Taip”. Pasakė: “Aš galvoju, kad aš labai daug šiandien liudijau visame mieste, ir panašiai”.

Aš pasakiau: “Ne”.

133 Ir ji pasakė: “Broli Branhamai, ten FTB, nori jus demaskuoti šiandien vakare”.

134 Aš pasakiau: “Ką gi, jeigu…jeigu aš darau kažką neteisingai, tai mane reikia demaskuoti. A?” Aš pasakiau: “Žinoma. Jeigu Evangelijos pamokslą reikia demaskuoti, ką gi, tegu tai daro. A?” Aš pasakiau: “Aš…aš…aš gyvenu šia Biblija, ir viskuo, ką sako ši Biblija…Tai mano apsauga, būtent čia. Matote?” Ir aš pasakiau, ir jis…

Ji pasakė: “Visgi, – pasakė, – aš labai gailiuosi, kad taip padariau”.
Aš pasakiau: “Tu nieko tokio nepadarei, sese”.
Jis pasakė: “Argi jūs nebijote eiti ten?”
Aš pasakiau: “Ne”.
Ji pasakė: “Bet juk ten FTB”.

135 Aš pasakiau: “Ką gi, jie ir ankščiau ateidavo į mano susirinkimus ir gaudavo išgelbėjimą”. Aš pasakiau: “Ponas Al Ferrar…”
48 IŠTARTAS ŽODIS

136 Kapitonas Al Ferraras, dauguma iš jūsų žino apie jo atsivertimą ten Takomoje, Vašingtonas, buvo išgelbėtas, tiesiog ten tyre. Atėjo į susirinkimą ir pasakė: “Aš sekiau šį žmogų du metus. Ir aš girdėjau apie finansus ir stebėjau tai, ir viską tyrinėjau”. Ir pridūrė: “Tai Tiesa, šiandien vakare jūs čia klausote ne fanatiką, jūs klausote Tiesą”. Pasakė: “Aš turėjau vieną žmogų iš policijos, daktaras apžiūrėjo jo kūdikį ir nusiuntė jį į maldos eilę, – ir pasakė, – ir vaikučiui buvo tiksliai pasakyta, kas su juo negerai, ir kas su tuo atsitiko. Pasakė: ‘Polimelitas, aštuonių dienų bėgyje vaikutis sugrįš į mokyklą’.” Jis pasakė: “Aštuntą dieną vaikutis grįš į mokyklą”. Pasakė: “Aš stebėjau jį du metus”, prieš dešimt tūkstančių žmonių. Ten visa tai…Ten šito fotografijos, susirinkimas Sietle, jūsų knygoje. Jis pasakė: “Aš noriu, kad visi jūs žinotumėte, kad jūs klausote ne kažkokį religingą šarlataną, jūs klausote Tiesą”. Kapitonas Al Ferraras. Ir sekančią dieną aš atvedžiau jį pas Dievą, ir jis gavo Šventosios Dvasios krikštą, tyre, toje nedidelėje patalpoje.

Aš pasakiau: “Galbūt, su šituo vaikinu atsitiks taip pat”.

Ji paklausė: “Jums nebaisu eiti ten?”

137 Aš pasakiau: “Baisu? Kodėl, žinoma ne. Žinoma, ne. Kodėl man turi būti baisu, kada mane tam pasiuntė Dievas? Jis kovoja, o ne aš”. Ir taip, aš pasakiau: “Aš noriu, kad niekas iš jūsų nesikištų”. Ir taip…

138 Tą vakarą mes nuėjome į susirinkimą, visos vietos buvo užimtos. Išėjo sargas, pasakė: “Gerbiamas Branhamai, aš pasamdžiau dešimt meksikiečių vaikų”. Pasakė: “Pažvelkite čia: ‘Šiandien vakare FTB demaskuos gerbiamą Branhamą, religingą fanatiką’.”, arba kažkas panašaus. Ir pasakė: “Tai ant tų visų mašinų. Nulupsime…” Pasakė: “Aš pasamdžiau dešimt meksikiečių berniukų, kurie visa tai nuplėš ir sudės čia”.

Pasakė: “Ach, aš jaučiu, jeigu aš sugaučiau tą vaikiną!”

139 Aš pasakiau: “Nesijaudinkite, pone. Dievas jį pagaus, suprantate”. Aš pasakiau: “Palikite jį ramybėje”.

140 Ir taip jis nuėjo. Ir tą vakarą, kada mes įėjome, niekada šito neužmiršiu, įėjome į kambarį. Aš…Brolis Baksteris sudainavo Tiktai tikėk. Jis pasakė: “Tai štai, brolis Branhamas sako, kad mes šiandien vakare paliktume šį pastatą”. Pasakė: “Aš eisiu į galą ir atsisėsiu ten”. Jis pasakė: “Šiandien jie ruošiasi demaskuoti jį ant pakilos”. Jis pasakė: “Aš mačiau jį įvairiose įnirtingose kovose, ir mačiau, kaip Dievas buvo jo pusėje”. Pasakė: “Aš eisiu į galą ir sėdėsiu ten”.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 49

141 Aš užlipau. Aš pasakiau: “Aš ką tiktai čia perskaičiau šį skelbimą, kad šiandien ant šios pakilos mane demaskuos”. Aš pasakiau: “Aš noriu, kad dabar čia išeitų FTB agentai ir demaskuotų mane, ant šios pakilos”. Aš pasakiau: “Aš stoviu čia už Evangeliją; aš noriu, kad jūs ateitumėte ir demaskuotumėte mane”. Aš laukiau. Aš pasakiau: “Galbūt, jų dar nėra čia”. Aš žinojau, kur aš randuosi. Dar prieš man išeinant Jis jau parodė man tai ten mano kambaryje, kas turi įvykti. Ir aš pasakiau, aš pasakiau: “Galbūt, aš truputi palauksiu. Galbūt, sugiedosime himną?” Kažkas atsistojo ir sugiedojo.

142 Aš pasakiau: “Pone FTB agente, jūs viduje ar lauke? Aš laukiu demaskavimo. Aš neišeisite į priekį?” Niekas neišėjo. Aš paklausiau savęs, kurgi tai. Viešpats pasakė man, kad tai buvo. Tai buvo du pamokslininkai-atsimetėliai, ir aš…aš stebėjau. Aš pamačiau, kampe kabojo juodas šešėlis. Aš supratau, kur tai. Aš pažvelgiau ten, ir ji pajudėjo, ir štai taip pakilo į galą. Vienas žmogus mėlynu kostiumu, kitas pilku.

143 Aš pasakiau: “Draugai, čia nėra jokių FTB. Koks FTB reikalas su Biblijos pamokslininku?” Aš pasakiau: “Žinoma ne. Mane atėjo demaskuoti ne du agentai iš FTB. Bet, štai demaskavimas, jie sėdi štai ten viršuje, štai ten tie du pamokslininkai”. Jie lipo laiptais. Aš pasakiau: “Nereikia taip greitai lipti žemyn”. Ir du stambūs teksasiečiai pasuko, kad juos sugauti. Aš pasakiau: “Ne-ne, broliai, tai šis reikalas ne kūno ir kraujo, sėdėkite ramiai. Dievas apie tai pasirūpins”.

144 Aš pasakiau: “Taigi, broliai, klausykite, kol jūs dar ten viršuje, pažiūrėkite čia”. Aš pasakiau: “Jeigu…Jūs pasakėte, kad aš Simonas žynys, burtais užbūriau žmones”. Aš pasakiau: “Jeigu aš Simonas žynys, tuomet tu – Dievo vyras. Dabar jūs nulipkite ir ateikite ant šios scenos. Ir jeigu aš – Simonas žynys, tegu Dievas ištiks mane mirtimi. O jeigu aš – Dievo pranašas, tai nulipkite, ir tegu Dievas ištiks jus mirtimi. Dabar pažiūrėsim, kas teisus, o kas neteisus. Dabar nulipkite. Mes sugiedosime himną”. Jie išbėgo iš to pastato, ir nuo to laiko me jų daugiau nebematėme. Matote? Aš pasakiau: “Nagi. Jeigu aš – Simonas žynys, tegu Dievas ištiks mane mirtimi. Jeigu aš – Dievo pranašas, tuomet Dievas ištiks jus mirtimi, kada išeisite ant šios pakilos. Jeigu aš teisus prieš Dievą, Dievas leis jums mirti ant šios pakilos”. Jie gerai žinojo. Tai tiesa. Jie gerai žinojo. Jie girdėjo iš kitų vietų. Tai tiesa. Niekada negalvokite, kad Dievas nustojo būti Dievu. Jis atsako.

145 Taigi, ši kerėtoja iš En Doro, ji iškvietė Samuelio dvasią. Ir Saulius kalbėjosi su Samueliu. Galbūt, jūs stebitės, kaip tai galima buvo padaryti. Šiandien šito padaryti negalima. Ne, pone. Nes jaučių ir ožių kraujas – buvo tik išsipildymo laiko laukimas. Kada tomis dienomis mirdavo žmogus…
50 IŠTARTAS ŽODIS

Pamokslininkai, palaikykite mane, jeigu galvojate, kad Tai teisinga. Kada mirdavo žmogus, jis mirdavo po išperkamąja gyvūno auka, ir jo siela nueidavo į Rojų. Ir ten jis pasilikdavo iki tol, iki…iki Išpirkimo Dienos. Ir jo siela būdavo ten.

146 Leiskite jums nupiešti paveikslą. Kas iš jūsų skaitė mano straipsnį, tai yra tą straipsnį, ką jie parašė apie mane “Riders Daidžeste”, kažkur spalio ar lapkričio leidinyje? Gerai. Atkreipkite dėmesį, kaip ten buvo? Jūs pastebėjote, kažkur prieš dvi ar tris savaites prieš tai, ši stipri žymi medium buvo čia, kuri stengėsi jau nuo senų laikų, ponia Pipper. Kas nors skaitė tai, straipsnį apie ponią Papper “Riders Daidžeste”? Argi ne keista, kaip tos dvi dvasios…

147 Kiek turiu laiko? Visai nedaug, jau dvidešimt su trupučiu, man reikia pasiskubinti. Aš žinau, kad jūs…Klausykite, atleiskite man, dar minutę.

148 Jūs žinote, yra…yra netikra. Visame yra tiesa ir melas. Jeigu aš duosiu jums dolerį ir paklausiu: “Tai tikras doleris?” Jūs pažiūrėsite į jį, jis turi atrodyti gana panašiu į tikrąjį dolerį, kitaip jūs nepatikėsite. Teisingai? Tad, tai turi būti iš tikrųjų gera klastote.

149 Ir jeigu Jėzus pasakė, kad paskutinėmis dienomis dvi dvasios bus tiek arti, kad tai suklaidintų netgi Išrinktuosius, jeigu įmanoma, religingus žmones. Dabar atsiminkite. Tai neturi nieko bendro su tais, kurie senose šal-…for-…šaltose, formaliose. Jie turi dievotumo pavidalą tik iš išorės, jūs matote. Bet šios dvi dvasios, realios dvasios, bus tiek arti viena kitos, kad suklystų netgi Išrinktieji, kaip jie darbuojasi petys į petį paskutinėse dienose. Taip kalbėjo Jėzus? Jis kalbėjo.

150 Dabar stebėkite, draugai, aš nupiešiu jums paveikslą. Aš noriu, kad jūs minutei pažiūrėtumėte čia. Būkite dėmesingi man, nes aš ruošiuosi jums pateikti palyginimą, ir tuomet jūs pamatysite tai.

151 Taigi, “Riders Daidžest”, ten buvo parašyta, aš ten buvau, pas mus dvidešimt septyni šimtai žmonių stovėjo ten ir laukė, kad už juos pasimelstų. Jūs skaitėte šį straipsnį. Ir vienas žmogus atvyko iš Kanados, pas jį buvo mažas berniukas, kuris buvo pas Mają ir pas Džoną Hopkinsą [Įžymios klinikos.–Red.], rimta smegenų liga, kuri štai taip susuko jo rankutes, ir štai taip vilko savo kojas. Ir jie pasakė: “Nieko negalima padaryti, netgi jokios operacijos”.

152 Taigi jis nusivežė jį atgal į Kanadą. Jis pasakė: “Aš dar nenugalėtas”. Pas jus yra lapkričio “Roders Daidžesto” leidinys,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 51

tai su pavadinimu “Doni Mortono stebuklas”. Ir toliau ten sakoma, kad tas…kad tas žmogus pasakė: “Aš dar nenugalėtas, nes aš žinau gydytoją tikėjimu vardu Williamas Branhamas, kuris privertė du mano kurčnebylius draugus kalbėti ir girdėti”.

153 Ir jie skambino, kad sužinotų, kur aš esu, dar buvau Amerikoje. Aš buvau ten Kosta-Mese, Kalifornijoje. Ir tai toks straipsnis, jos negalima skaityti be ašarų. Tiesiog širdis plyšta. Kaip jis skynėsi kelią su šiuo vaikučiu per sniego pusnis ir visa kita! Jis pasakė: “Būk atsargus, Dinni”. Pasakė: “Mes dar nepralaimėjome”. O tas mažas berniukas vos galėjo nusišypsoti, tiek kentėjo. Sakė: “Mes dar nepralaimėjome, mes prašysime Dievo. Mes eisime pas Dievo pranašą ir paprašysime jo”.

154 Taigi jie skynėsi kelią per sniegą. Ir, pagaliau, jie nuėjo iki ten, ir su jais ėjo jo mama, bet jiems neužteko pinigų lėktuvui, todėl motina sugrįžo atgal. O berniukui su tėvu teko važiuoti autobusu, ir kaip jie nuvažiavo visą šį kelią nuo Vinnipego, iš Kanados, iki Kosta-Meso, į Kaliforniją. Ir jie pasiekė tą vietą, nusilpęs, ir tėvas pasakoja, kaip jam tekdavo keisti vystyklus, mažas berniukas septynių ar aštuonių metų, visiškai bejėgis. Ir kaip jam ne…nepavykdavo nei pavalgyti, nieko, ir pasakė, kad jo sūnelis galėjo tiktai girdėti jo kalbą. Bet atsakyti jam jis galėjo tiktai akimis, jis…jis bandė nusišypsoti, jūs žinote. Ir žinojo, kad jis…Jis pasakojo jam apie visokius dalykus, ką jis matė Amerikoje.

155 Ir kada jie atvyko ten, į Kaliforniją, atvykusiųjų tarnyboje paklausė, kad jis atvyko pamatyti. Paklausė: “Ką Dieviško jūs atvažiavote pamatyti?” Ir didelis klausimo ženklas.

156 Žinoma, galite sau įsivaizduoti, ką apie tai pasakė Amerika, jūs matote. Matote, tai mes, štai: “Mes tokie protingi! Mes viską žinome, supranti, nėra būtinybės kažką mums pasakoti. Pas mus visa tai išdėstyta”. Matote?

157 Po to, taigi: “Koks Dieviškumas? Nukeliavote tokį kelią iš Vinnipego, iš Kanados?” O kaipgi, jie galvojo, kad tai baisu.

158 Šiaip ar taip, šis laikraštis davė mašiną ir jį ten nuvežė. Ir jis pasakė, kad kai jie pateko į eilę, kurioje dvidešimt septyni šimtai žmonių laukė maldos už juos. Bet pasakė, kada pamatė šitą deformuotą mažą berniuką ir jo vargšą tėtį su kepure, sudriskusiu paltu, pasakė, kad visi pasitraukė į šalį, praleisdami jį. Kada jis pasiekė pakylą…

159 Keistis maldos kortelėmis neatitinka taisyklių.
52 IŠTARTAS ŽODIS

Kažkas turi ateiti į susirinkimą ir gauti savo asmeninę kortelę. Jeigu tu pateksi į maldos eilę, pasikeitęs su kažkuo maldos kortele, tai maldos kortelė abejotina. Suprantate? Nes tu turi klausyti instrukcijas ir žinoti, kaip ją gauti. Nuo jūsų priklauso. Tu negali gauti ją dėl kažko kito. Tu turi ateiti ir paimti ją pats, todėl tu klausai. Viena svarbi persona pasakė: “Jeigu…Na, aš tuo ypatingai netikiu. Bet, galbūt, jeigu Jis mane išgydys, aš…” Matote, ir tuomet ant pakilos prasideda sumaištis, tad jie pasirenka dar iki jiems ateinant iki ten.

160 Taigi, kada berniukas ėjo, tai yra tėvas ėjo prie pakilos, prieki žmonių, Billas paprašė jo maldos kortelės. Jis neturėjo. Pasakė: “Tuomet aš apgailestauju, pone”. Pasakė: “Jums teks palaukti”.

161 Jis pasakė: “Gerai”. Pasakė: “Aš palauksiu”. Pasakė: “Tuomet aš užimsiu eilę, kaip ir kiti”. Pasakė: “Aš nežinojau, kad man tai reikia padaryti”.

162 O aš su kažkuo kalbėjausi, atsitiktinai išgirdau tai. Aš pamačiau, kaip tas tėvas nueina, ir aš paklausiau: “Kame reikalas?”

Jis pasakė: “Jis neturėjo maldos kortelės”.

Kažkas pasakė man: “Sugražink jį”.

163 Ir aš pasakiau: “Atveskite jį čia”. Ir tėvas priėjo, ašaros riedėjo jo veidu, jo skruostais. Ir jis…jis priėjo ir štai, kas pasakyta “Riders Daidžeste”. Matote? Aš neuždavinėjau jokių klausimų, bet pažvelgiau tiesiai į vaikutį, pasakiau vaikučiui, iš kur jis, kad jis buvo Majo klinikoje ir viskas, kas buvo su juo, kaip jis serga, ir viskas.

164 Ir tėvas pradėjo verkti, ir ruošėsi išeiti. Ir pasakyta, kad jis buvo benueinantis nuo platformos ir pasisukęs pasakė: “Tai tiesa, pone”. Jis pasakė: “Bet ar gyvens mano mažylis”.

165 Aš pasakiau: “Šito aš negaliu pasakyti”. Aš pasakiau: “Gal jūs nenorėsite tuo tikėti, nes ir Majo ir Chopkinsas pasakė, kad šia smegenų operaciją padaryti negalime, bet aš pasakysiu, ką jums daryti. Jūs, rytoj, tegu pasilieka visa kaip yra, su šiuo mažyliu. Artimiausias tris dienas jūs sutiksite gatvėje tamsiaplaukią moterį, ir ta moteris paklaus jūsų, kas yra su jūsų mažyliu. Ir tuomet ji papasakos jums apie vieną provincinį daktarą, kuris galės atlikti šią operaciją, jūs nepanorėsite tuo tikėti, nes Majo atsisakė ir pasakė: ‘Šito padaryti neįmanoma’. Bet tai vienintelė galimybė jūsų vaikučiui, per Dievo jėgą, Dievo malonę ir šią operaciją. Dabar, jeigu jūs tikite man kaip Jo pranašui, eikite ir darykite, kaip aš pasakiau jums”.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 53

Panašiai kaip Ezekijui pridėjo figas, ir taip toliau.

Jis pasakė, jis pasisuko ir pasakė: “Dėkoju jums”. Ir išėjo.

166 Praėjo dvi dienos ar daugiau, jis ėjo gatve, staiga priėjo kažkokia moteris, paklausė: “Kas su jūsų berniuku?”

167 Pasakė: “Jam smegenų liga”. Ir taip jis toliau pasakojo. Ir, taip, jie galvojo, kaip tai siaubingai baisu.

168 Ir, jis pasakė, kad tiesiog per kelias minutes kažkas įvyko. Ji pasakė: “Pone, aš žinau vieną, kas gali padaryti šią operaciją”.

169 Jis pasakė: “Paklausykite, pone, broliai Majo atsisakė ir pasakė, kad jos neįmanoma padaryti”. Pasakė: “Vienas žmogus, vardu brolis Branhamas meldėsi už jį”. Pasakė: “Jis pasimeldė už vaikutį”. Jis pasakė: “Vieną minutę! Tamsūs plaukai, apsirengusi pilku paltu”. Pasakė: “Tai ji”. Pasakė: “Kur tas daktaras?” Ir ji papasakojo jam. Nuvežė jį ten, ir tas daktaras padarė operaciją, vaikutis pasveiko.

170 Štai, tai išspausdino “Riders Daidžeste”. Ir broliai Majai paėmė pas mane apie tai interviu. Paklausė: “Gerbiamas Branhamai, ką jūs padarėte tam vaikučiui?”

171 Aš pasakiau: “Nieko, aš jo netgi nepaliečiau. Aš tiktai pasakiau tai, ką Dievas liepė man pasakyti. Ir žmogus pakluso to”.

172 Bet nuostabus dalykas tame, kad praėjus dviem savaitėms, tai yra prieš dvi ar tris savaites prieš tai, galbūt, prieš mėnesį, “Riders Daidžeste” atsirado straipsnis apie Ponią Peppers. Tai štai, ji tikroji ragana, tai yra medium. Taigi, yra tikri, o yra mėgdžiojantys. Pas juos ta moteris nuo 1897 metų. Dabar jai jau virš šimto metų, Niujorke, abu…visiškai kurčia. “Riders Daidžest”… Aš galvoju, kad tai pasirodė kažkur prieš mėnesį ar prieš du prieš mano; jūs galite rasti tai, rudens pradžioje. Ponas Baksteris turėjo šiomis dienomis. Jeigu aš būčiau pagalvojęs apie tai, aš jį…arba būčiau žinojęs, kad kalbėsiu apie tai, aš būčiau paėmęs su savimi. Aš galiu gauti jums. Ten kažkur dvylika ar trylika puslapių. Jis buvo paprasta namų tvarkytoja. Ir sykį į puolė į transą, sirgdama, ir pradėjo kalbėtis su mirusiaisiais. Ir ši moteris buvo pas juos po visą pasaulį, visur. Jie vežiojo ją į Angliją. Ją netgi perrengdavo, daug kartų, ir žiūrėjo, ar suklysta, ir kažką atvežė ten, ir paslėpė veidą po kauke, kažkokio graiko, vaidino tarsi jis anglas. Ir ji viską jam papasakojo apie tai. O jis…jis…jis norėjo iššaukti vieną savo mirusį kompanioną.
54 IŠTARTAS ŽODIS

173 Dabar, viena, ką ji…Visame pasaulyje, ir štai “Riders Daidžest” ten parašė, kelėta dienų atgal, ar kelėta mėnesių atgal, buvo atskleista vienas iš šių dalykų. Kaip šis žmogus tarsi pabučiavo savo mamos vaiduoklio ranką, o sekančią dieną policijoje buvo įrodyta, kad jis pabučiavo tiesiog marlės gabalą. Dauguma žmonių mėgdžioja mediumams! Tai tiesiog skaitovai, sėdintys skersgatviuose, kurie iš viso ne mediumai. Tai ne kas kitas kaip netikri mėgdžiotojai. Bet yra tikri mediumai.

174 O pas mus, religingus žmones, pas mus yra mėgdžiotojai, iš abiejų pusių. Dabar pasėdėkite ramiai kelėta minučių.

175 Dabar pastebėkite, kad ponia Peppers – tikroji medium. Ir šiame žurnale sakoma: “Vienu galima būti tikru, tai tuo, kad kada miršta žmogus, jis ne miręs. Jis kažkur gyvena, nes ta moteris iššaukia jų dvasias ir kalbasi su žmonėmis”.

176 “Tad ką ji daro, broli Branhamai?” Jūs tikite tuo? Taip, pone. Biblija taip sako, štai kodėl aš tikiu tuo. Bet ji iš šėtono. Spiritizmas – tai šėtoniškas gudrumas. Dabar pastebėkite, pasekite juos abu.

177 O paskui jūs pažiūrėtumėte, kaip mano adresu pasipylė laiškai, kada po jos straipsnio pasirodė mano. Argi tai ne keista, kaip tik prieš laikų pabaigą, ką Dievas pasakė apie šiuos dalykus? O “Riders Daidžest” publikuoja įvairiomis pasaulio kalbomis. Matote? Pastebėkite, argi ne keista, kad jie pasirodė vienas po kito?

178 Ir štai ateina laiškai, sako: “Broli Branhamai, tai įrodo, kad jūs – ne kas kitas kaip mediumas”. Sako: “Tai įrodo. Žvilgtelėkite, jūs papasakojote tai moteriai, kur ji sutiks…Žvilgtelėkite į šią moterį?”

179 Aš pasakiau: “Vieną minutę”. Aš turiu oficialų laišką, (atleiskite man) kad siusti žmonėms. Aš pasakiau: “Kaip mažai jūs žinote, pamokslininkai” Aš pasakiau: “Vietoj to, kad krikštyti savo kūną, jums reikia praplauti savo smegenis”. Tai tiesa. “Jūs nesustosite, kad pagalvotumėte apie šiuos dalykus. Jūs nebandote apgalvoti”.

180 Lygiai tokiu pat būdu jie elgėsi ir tomis dienomis. Jie matė Jėzų. Jie žinojo, kad Jis galėjo…Jis žinojo jų širdžių paslaptis. Jis žinojo, kad jie taip elgėsi. Ir jie kalbėjo: “Jis – demonų vadas. Jis – Belzebubas, geriausias pasaulyje būrėjas”. Jie nesustojo, kad pabandytų tai suprasti, pamatyti, kad tai buvo Dievo Sūnus. Jie buvo nepakankamai dvasingi, kad tai sužinotų. Tai yra, jie perskaitė tai.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 55

Žinoma, Jėzui teko įjoti į Jeruzalę asilu, ir taip toliau, bet jie žiūrėjo į antrą Atėjimą.

181 Ir tas pats šiandien! Jie žiūri į tikrą paviršutiniškai. Aleliuja! Tai tiesa. Aš žinau, kad šiandien Dievas čia, ir aš žinau, kad aš atimu daug jūsų laiko, bet tu turi pamatyti tai, drauge. Jeigu mes su jumis daugiau nebepasimatysime, mes turime žinoti, kas tokie demonai, jūs turite žinoti, kur Tiesa, o kur paklydimas. Ir tai tiek arti, jūs turite atskirti tai.

182 Dabar atsiminkite, tai nebus kažkur štai ten, kažkas šioje pusėje, panašiai kaip fariziejai, arba kažkas ten toje pusėje. Tai tiesiog čia prie durų, visai arti. Stebėkite tai. Jeigu aš paimčiau…

183 Nagi paimkime tuos du atvejus. Jeigu aš imu ir duodu jums dolerį, štai, jeigu aš duodu jums netikrą dolerį. Mes naudojame palyginimą, kad jūs galėtumėte pamatyti. Pirma, ką tu darai, jeigu tu protingas žmogus, jeigu tu paimi dolerį ir žiūri į jį, ir pirma, tu pačiupinėsi jį ir pažiūrėsi, iš ko jis padarytas. Teisingai? Tu pažiūrėsi, iš ko jis padarytas. Tu pažiūrėsi į jo privalumus. Tikrasis doleris padarytas ne tik iš popieriaus, bet iš popieriaus ir šilko, matote. Ir pirma, tau reikia pažiūrėti į jo vertę. Tai pirmas rodiklis.

184 O dabar nagi pastatykime jį į šią pusę; o Viešpatį paimkime į šią pusę, Kuris veikia su mumis.

185 Dabar pažiūrėkite, pirma, jūs turite pastebėti, viskas…Įsižiūrėkite į šį straipsnį. Per penkiasdešimt jos žyniavimo ir iššaukimo mirusiųjų dvasių metų, ji nė karto nepaminėjo Dievo, Kristaus, Dieviškojo išgydymo, išlaisvinimo, Teismo, nieko. Tame nieko nėra, išskyrus žaidimą, ir kvailystes.

186 Bet iš šios pusės, tai nuolatos Dievas, Teismas, Jėzaus Atėjimas, Dieviškasis išgydymas, Dievo Jėga, išlaisvinimas. Pažvelkite, kokia vertė šito. Jūs nepamatysite, kad būrėjai ir raganos pamokslautų Evangeliją. Kas yra su žmonėmis? Siaubas! Pastebėkite!

187 Ir ką reikia iš tikrųjų padaryti, jeigu nori išsiaiškinti, tikras tai doleris ar ne, jeigu jis taip smarkai panašus, tai nurašyk numerius ir nusiusk į pinigų dirbtuvę. Ir jeigu yra numeriai, kurie atitinka tam, tai už jų stovi sidabrinis doleris. Teisingai?

188 Ir dar, broli, paimk tai, ką ji padarė, ir kreipkis į Bibliją, ir tu pamatysi, kad tai mirusiųjų dvasių iššaukėja iš Endoro.

189 Ir paimk tai, kas čia, ir tu surasi tai ten,
56 IŠTARTAS ŽODIS

tai Pinigų Dirbtuvėje šioje Knygoje: “Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats”. Žinoma, Jo darbas! Jis neina užsiimti su žmonėmis visokiais niekais ir kvailybėmis. Bet dėl kažko gero, kažkam padėti, atvesti juos pas Dievą. Amen! Aš ne save patvirtinu žodžiu “amen”, bet amen reiškia “tebūna taip”. Ir aš…Aš tikiu Tuo. Aš žinau, kad tai Tiesa.

190 Pastebėkite, štai tokie dalykai. Dabar, greitai, nes nenoriu jūsų ilgai laikyti.

191 Dabar mes čia pateiksime vieną paveikslą, abstraktų paveikslą. Štai čia teka srovė, štai tokiu keliu, teka per gyvenimą. Dabar žiūrėkite. Tai kanalas. Dabar skirkite man visą dėmesį, kad jūs nepraleistumėte šito. Tiesiog štai taip. Dabar, čia šiame kanale gyvena mirtingos būtybės, mes su jumis. Dabar, nagi pažiūrėkime, kas ten. Tai daugybė kvailybių ir viso kito, bet laikas nuo laiko tu matai šviesą. Tu matai tamsą ir gatvę, tai pasilinksminimai ir kvaili išsišokimai, demonai pasiekia žmones. Ach, jie gražiai apsirengę, oho, kultūringai, kad toliau nėra kur, puikūs mokslininkai, bet vis tiek šėtonas. Bet ten yra ir gimę iš aukšto.

192 Taigi, šie žmonės šiame kanale randasi po dviejų įvairių pusių įtaką. Štai, iš šios pusės eina štai taip, ten yra trejybė. Ir iš šios pusės eina štai taip, ten yra trejybė.

193 Dabar, kada, pirmoje vietoje, šioje pusėje, tai nedorėlių sielos, kada žmogus miršta, jis nueina į tą vietą laukti teismo. Jėzus nuėjo ir pamokslavo toms sieloms, kurios buvo ten įkalintos. Toliau – demonai. Sekantis – šėtonas ir pragaras. Aukščiau, pirma, štai, ten yra dvasios, mirusiųjų dvasios, kurios neatgailavo. Jos laukia Teismo. Viena, ką jie žino, tai kvailybė ir tai, ką jie padarė.

194 Dabar, štai čia, šie Krikščionys po įtaka iš Aukšto. Tai palyginimas. Dar aukščiau čia kita Dvasia, Šventoji Dvasia, Žmogaus Jėzaus Kristaus Dvasia. Šventoji Dvasia, Šventoji Dvasia daro poveikį Savo Bažnyčiai šioje mirtingųjų karalystėje.

195 Šėtonas štai šiomis dvasiomis veikia žmogų. Dabar pažiūrėkite, sekantis – Angelai. Toliau – Dievas. Taigi, kiekvienas mirtingasis, kuris čia, yra po vienu iš šių pasaulių įtaka. Suprantate, ką aš turiu omenyje?

196 Ką padarė ta moteris, ji prasimušė į tą karalystę. Ir ji kalbasi su tais demonų apsėstais žmonėmis, pradžioje tai buvo tų puolusių angelų dvasios, kurie dar tada pradžioje neatgailavo, ir leido, kad jų esybę užvaldytų.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 57

Ir jie laukia Teismo.

197 O štai šie čia atsidūrė po įtaka ir gimė iš naujo nuo Dievo Dvasios. Ir pas šėtoną yra savo pranašai, o pas Dievą Savi. Jūs suprantate mane? Tai poveikis, ir ten mes atsiduriame. Sustokite ir atskirkite tai. Jėzus, kada Jis buvo čia žemėje…

198 Taigi, šiandien jis negali patekti į tą karalystę ir paimti iš tos karalystės teisiojo. Jis neįstengtų, nes teisiųjų jau nėra ten, kur jie buvo, Rojuje. Ne, pone. Su Rojumi buvo baigta, kada Jėzaus Kraujas jį patraukė. Žvilgtelėkite čia. Tai bent!

199 Kai pagalvoju apie tai, kaip Jėzus, kada Jis mirė, Jis nusileido pamokslauti toms sieloms kalėjime. Jis mirė, kaip kažkoks nusidėjėlis, nežinodamas nuodėmės, tačiau, mūsų nuodėmė buvo ant Jo. Ir Dievas, už nuodėmes Jį pasiuntė Jį į pragarą. Biblijoje sakoma: “Jis nusileido ir pamokslavo sieloms”.

200 Kai kurie žmonės sako: “Broli Branhamai, aš negaliu šito suprasti”. Sako: “Jėzus prisikėlė trečią dieną. Jis mirė penktadienį ir prisikėlė sekmadieni ryte, juk, Jis buvo miręs tik vieną dieną”.

201 Jis pasakė: “Šito laiko bėgyje”, nes pas Jį buvo viena Rašto vieta Biblijoje, kuria Jis galėjo pasiremti. Nes, Dovydas, žmogus, kuris vėliau nukrypo, bet buvo išgelbėtas, bet kaip pranašas po Dievo įkvėpimu, pasakė: “Aš nepaliksiu Jo sielos pragare, ir neduosiu Savo Šventajam matyti įrimo”. Ir jis žinojo, trys dienos ir naktys, ir tas kūnas pradės irti. Bet Dievas pasakė pranašui: “Jis nematys įrimo”. [Tarpas juostoje.–Red.]

Aleliuja! Jis paėmė Dievo Žodį. Ir kiekvieną kartą Jis tuo nugalėdavo šėtoną. Dievo Žodžiu Jis nugalėjo mirtį. Aleliuja! Jis nugalėjo mirtį. Ir kada Jį nužudė, ir Jis mirė, kaip kažkoks nusidėjėlis, mano ir jūsų nuodėmės buvo ant Jo, Jis nužengė, aš matau, kaip Jis beldžiasi ten į tas duris.

Ir tos žuvusios sielos išėjo ir pasakė: “Kas Tu toks?”

202 Jis pasakė: “Kodėl jūs neklausėte Henocho? Kodėl jūs neklausėte tų kitų pranašų, kurie pamokslavo?” Jie buvo nuteisti. “Aš – Dievo Sūnus, Kuris gyvenau. Aš…Mano Kraujas buvo pralietas. Aš atėjau pranešti jums, kad Aš įvykdžiau tai, ką pranašai kalbėjo apie Mane”. Ir žemiau, praėjo demonus, tiesiai į pragarą, atima iš šėtono mirties ir pragaro raktus, pakabino Sau ant šono, ir pradėjo kilti. Aleliuja!
58 IŠTARTAS ŽODIS

203 Išaušo ankstus rytas. Aleliuja! Nagi nupieškime čia paveikslą. Anksti ryte, ten buvo kita grupė, kurie buvo Rojuje, dabar jų ten nėra.

204 Tai štai, mano dideli draugai katalikai, kurie tiki į šventųjų užtarimą. Jeigu jūs kreipiatės į šventąjį jūsų bažnyčios, o žmogus tas nusidėjėlis, tai jis pragare. Arba…arba laukia kažkur ten savo bausmės. O jeigu jis buvo šventu, tai jis Dievo šlovėje ir negali ateiti. Tai tiesa. Aš galiu tai įrodyti. Jaučių kraujas nepanaikindavo nuodėmės, bet Jėzaus Kraujas atskyrė nuo nuodėmių.

205 Aš matau, kaip Jėzus kyla ten, į Rojų, kur Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, ir kiti, Samuelis ir visi kiti. Aš girdžiu, kaip Jis beldžia į duris. [Brolis Branhamas šešis kartus beldžia į kafedrą.–Red.] Amen! O-o, man tai patinka. Man darosi gerai…jaučiu religinį pakilimą. Matau, kaip Jis žvilgčioja ten. Girdžiu, kaip tas sako: “Kas ten? Kas gi ten?” Sako: “Tai sakau aš, Abraomas. Kas Tai?”

206 “Aš – Abraomo Sėkla”. Amen. Aš matau, kaip Abraomas prieina prie durų, atidaro duris. Jis pasakė: “Aš – Abraomo Sėkla”.

Danielius pasakė: “Pažiūrėkite! Tai Tas akmuo, kurį aš mačiau atitrūkusį nuo kalno”.

207 Girdžiu, kaip Ezechielis sako: “Štai Jis! Aš mačiau Jį, kaip dulkės iš po Jo kojų, judėjo debesys, kada ėriukai…medžiai plojo ir visi džiūgavo”. O-o, aš matau, kaip ten Rojuje visi lakė Jo.

208 Aš girdžiu, kaip Jis sako: “Greičiau! Izraelyje pradeda aušti. Mes turime išeiti iš čia. Mes kylame, nes jūs rėmėtės į jaučių ir ožių kraują, laukdami Mano Kraujo laiko. Bet Mano Kraujas buvo pralietas ten Golgotoje. Aš – įsikūnijąs Dievo Sūnus. Už visas nuodėmes sumokėta. Mes išeiname!” Aleliuja! Šlovė Dievui!

209 Aš matau, kaip Abraomas sugriebė Sarą už rankos, ir štai jie išeina! Mato 27, kada jis išėjo, aš girdžiu, kaip jie stabtelėjo kažkur ten Jeruzalėje. Ir pirma, ką matau, tai Kajafą ir kitus, kurie stovi ten gatvėje, kalbėdamiesi: “Man sako, kad tas vaikinas prisikėlė. Klausyk, o kas ten per vaikinas ten eina; štai tas jaunas, ir su jauna mergaite?”

210 Jau nebe seni: tai buvo Abraomas ir Sara. Ir jie dingo. Jie pažvelgė: “Kažkas stebi mus”. Jie galėjo dingti, lygiai kaip Jis praėjo kiaurai sieną, tokios pat rūšies kūnas. Aleliuja! Tiesa. Štai visi pranašai ir kiti, vaikšto aplink, apžiūrinėja miestą.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 59

211 Jėzus nusivedė į viršų, arba aukščiau žvaigždžių, mėnulio, debesų, paėmė belaisvius ir davė žmonėms dovanų. Jėzus šiandien yra Tėvo dešinėje, pakilo ten, atsisėdo, taip kad visi Jo priešai tapo Jo kojų pakoju.

212 Ir šiandien, mano brangus, krikščioni, drauge, demonai veikia iš visų pusių. Ir Dievo Dvasia veikia iš kitos pusės, kiekvieną kart pasipriešinant tam. Aleliuja! Štai jums, prašom. Laikraščiai ir rinkiniai, ir visa kita apie tai skelbia. Jie stebi tai. Jie negali matyti, kas tai. Kas tai? Tai tos didžiulės atomazgos šauklys, kuris gana greitai ateis, tarp Dievo ir šėtono. Stokite į Dievo pusę ir ištaisykite savo širdį. Amen.

213 Neseniai aš buvau Tolode, Ohajas, buvo susirinkimas. Aš ruošiuosi užbaigti.

214 Jūs supratote, ką aš pasakiau apie demonus? Jie darbuojasi. Jie labai religingi, tiesiog religingi! O-o, jie kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią, kartoja Apaštalinį Mokymą, ir gieda Psalmes. Oho, jie tiek religingi, kad toliau nėra kur!

“Brolis Branhamas, tu galvoji, kad tai Tiesa?”

215 Būtent tokios rūšies dvasia nukryžiavo Jėzų Kristų prie kryžiaus. Ir Jėzus pasakė: “Jūs iš savo tėvo velnio”.

216 Dabar kai kurie sako: “Ach, Rusija – tai antikristas”. Ne! Rusija ne antikristas. Antikristas bus tiek religingas, kad tai netgi suklaidintų Išrinktuosius, jeigu galėtų.

Atsiminkite, Dievas pasiima Savo žmogų, bet nepaima Savo Dvasios. Šėtonas pasiima savo žmogų, bet nepaima savo dvasios. Darykite kaip jums patinka. Aš tiktai atsakau už Tiesą.

217 Demonai, darbuojasi! Vakar aš parodžiau juos fizinėje sferoje, šiandien aš parodau jums dvasinėje sferoje, kur jie yra religinėje sferoje. Ten jie pavadinti vėžiu, ir vadina tai tuo, tai kitu, tai trečiu, bet aš įrodžiau jums iš Biblijos, kad tai netyrosios dvasios. Dabar, štai čia, šiandien, jie vėl čia religinėje formoje, labai religingi, labai dievoti.

218 Jeigu tu pradėsi, broli, ir pagalvosi. Kainas, tai buvo pati pradžia viso šito, buvo labai religingu žmogumi. Ezavas buvo labai religingu žmogumi. Judas buvo labai religingu žmogumi. Tai religija. Tai ne išorinis pasaulis. Tai tiesiog eilėse. Budėkite – demonologija!
60 IŠTARTAS ŽODIS

Galbūt, kaip nors vėliau aš papasakosiu apie tai daugiau. Mes jau užsivėlinome.

219 Nė vieno nesmerkite. Visus mylėkite. Jeigu negali mylėti iš visos širdies, tuomet Kristaus tavyje nėra.

220 Telode, Ohajuje, aš užėjau į nedidelį restoraną. Aš valgydavau vienoje vietoje, Dankarde, maloni vietelė. Jie buvo nuostabūs. Tą dieną jie uždarė, išėjo į sekmadieninę mokyklą. Ir kada uždarė, man teko pereiti per kelią, į vietą pasaulyje, ir aš įėjau ten. Ir aš žinau, kad žaisti azartiniais žaidimais Ohajuje neteisėta. Ir štai stovi policininkas, apkabinęs mergaitę, jo ranka kabo ant jos krūtinės, žaidžia žaidimų automatu. Mūsų valstijų ir šalies įstatymas, viskas baigta. Kaip gaila!

221 Pasitikiu Kristumi, ant galingos Uolos aš stoviu, visa kita – birus smėlis. Nieko kito nebeliko. Tai tiesa.

222 Aš pažvelgiau ten, ten buvo graži jauna ponia, galbūt, devyniolikos metų, aštuoniolikos-devyniolikos metų. Ir tai, ką jie darė, tie vaikinai už to stalo, tai buvo siaubinga. Aš praėjau ir atsisėdau. Ir štai mano nuostabai, sėdžiu ten ir praeina kažkokia dama, sako: “Galima atsisėsti?”

Aš pasakiau: “Ne, ačiū. Aš atėjau papusryčiauti”.

223 Sėdžiu ant kėdės, čia sėdasi kažkokia pagyvenusi ponia, mano motinos amžiaus, penkiasdešimt penkių-penkiasdešimt aštuonių metų. Ji vilkėjo tokiu nepadoriu rūbu, kurį jie vilki.

224 Jie pareiškia, kad tai madinga. Mokslas sako: “Beprotystė”. Žinoma ne. Jūs tiesiog norite parodyti savo nuogumą. Tai gėda, negarbė. Ponia šito neužsivilks. Kažkokia moteris užsidės, bet ne ponia.

225 Ir po to, ir tuomet jie…Ir štai ji ten sėdėjo. Jos oda buvo suglebusi. Pas ją buvo šviesiai violetinio tipo manikiūras, arba kaip jūs ten vadinate, ant jos lupų. Ir tokia šukuosena, kaip pas vyrus, su pašiaušimu; Biblijoje sakoma, kad tai gėda. Ir tokia moteris, kad vyras…

226 Biblijoje sakoma, jeigu moteris kerpa savo plaukus, tai vyras turi teisę su ja išsiskirti, nes ji jam neištikima. Mums reikia kaip nors atvažiuoti čia kartą ir pamokslauti čia Bibliją. Sakoma: “Jeigu ji kerpasi, tai apgėdina savo vyrą”. Jeigu ji nedora, tai ją reikia išvaryti. Tu negali vesti kitos, bet šią tu gali išvaryti. Oho! Klausyk, tai, tai sunkiai praeina, aš jaučiu. Bet tai Tiesa.
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 61

227 O, pas mus tai buvo Šventosios Dvasios karalystėje, bet mes nuleidome aptvarus. Kaip sakė vienas senas brolis: “Mes nuleidome aptvarus, mes nuleidome aptvarus, susitarėme su nuodėme. Mes nuleidome aptvarus, išėjo avis iš bandos, bet kaip mes priėmėme ožius?” Jūs nuleidote aptvarus. Štai kame buvo reikalas. Jūs nuleidote aptvarus, pasaulis ir bažnyčia susimaišė. Lygiai kaip Moabas ir taip toliau, ir Balaamas, kaip jis juos sutuokė su jais, šiandien tiksliai tas pats. Ir bažnyčia visa suteršta, ir sekmininkų epocha – tai Laodikėjos epocha, kuri darosi drungna ir išspjauta iš Dievo burnos. Ir iš visos šios grupės Dievas iššaukia Savo likutį, pasiima Ją Namo, visiškai teisingai, būtent per prisikėlimą.

228 Ir štai ji ten sėdėjo, dažai ant viso jos veido, visas štai taip padengtas. Ir štai čia tokie juodi dalykai ant jos akių, ant veido prakaitas. Vargšė senutė, galbūt, buvo proanūkiai. Ir ji sėdėjo ten su dviem senukais, pas vieną iš jų aplink kaklą buvo apsuktas ilgas šalikas, ir tai birželyje, sėdėjo ten. Ir jis atsistojo, buvo pakankamai girtas, ir ji irgi buvo girta. Ir ji žvalgėsi aplink.

229 Aš pagalvojau: “O Dieve! Dieve, kodėl Tu tiesiog nenušluoji tai nuo žemės paviršiaus? Kodėl? Argi mano mažoji Šaron…Mano dukrelė, mano mažoji Sara ir mano mažoji Rebeka turi augti tokioje kartoje, susidurti su tokiais dalykais?” Aš pagalvojau: “Pažvelki į šiuos parkus ir visa kita, kas vyksta”. Aš pagalvojau: “O Dieve! O-o, aš džiaugiuosi, kad tu pasiėmei Šaron, jeigu tai buvo Tavo valia. Argi mano mažoji Rebeka ir mažoji – mažoji Sara turi augti, žiūrėdami į tokius dalykus?” Kuriuos, ir žmonės vadina juos…giedoti chore ir visa kita. Aš pagalvojau: “Argi tai ne gėda?” Aš pagalvojau: “Dieve, kaip gali Tavo Šventas teisumas tai pakęsti? Atrodytų, kad Tavo teisingas piktys turi nusileisti ir…ir susprogdinti šią vietą”.

230 Aš išgirdau, kaip Viešpaties Angelas pasakė: “Pasitrauk į šalį”. Aš pasitraukiau ten. Ir kada Jis su manimi užbaigė, aš pajaučiau save visai kitu žmogumi. “Už ką tu ją smerki?”

Aš pasakiau: “Pažiūrėk kokia ji?” Ir štai, ką Jis…

231 Ir pamačiau regėjimą. Aš pamačiau pasaulį, štai tokį, apvalų, kitą pasaulį. Bet šiam pasauliui štai čia aplink buvo vaivorykštė, ir tai buvo Kristaus Kraujas, sulaikantis Dievo pyktį. Jis negalėjo žiūrėti į tai, Jis…Jis tuojau pat sunaikintų, nes Jis pasakė: “Tą dieną, kurią valgysite, tą dieną jūs mirsite”. Taip Jis ir padarytų.

232 Tuomet štai ką aš pagalvojau. Aš pamačiau save. Nors aš šito nedariau, bet aš buvau nusidėjėliu, šiaip ar taip.
62 IŠTARTAS ŽODIS

Ir tuomet Jėzaus Kristaus Kraujas mums, kaip sugerianti medžiaga. Matote? Kad, kada aš darau nuodėmę, mano nuodėmės buvo Jo ir krūptelėdavo Jo brangi galva, ir aš mačiau, kaip riedėjo ašaros ir tekėjo Kraujas. “Atleisk jam, Tėve, jis nežino, ką daro”. Aš dar kažką dariau ir dar smūgis. “Atleisk jam, Tėve”.

233 Jeigu tai būtų praėję pro Jį, aš būčiau sunaikintas. Ir jeigu aš niekada nebūčiau priėmęs Jo malonės, ir tą dieną, kada mano siela nueis ten, aš jau pasmerktas. Aš atmestas. Neliko nieko, išskyrus pasmerkimą. Pasmerktas, aš jau buvau pasmerktas. Dievas pasakė: “Tą dieną, kurią paragausi, tą dieną jūs mirsite”. Tu pasmerktas teisingai. Šiandien tai teismo vieta, tavo požiūris į Kristų.

234 Ir tuomet aš pagalvojau: “Taip, tai tiesa”. Ir aš pamačiau, kaip kartą aš atšliaužiau pas Jį. Aš pamačiau, ten gulėjo mano sena knyga, nusidėjėlis, ten joje buvo viskas. Aš pamačiau, kad tai darė mano nuodėmės, ir aš pasakiau: “Viešpatie, Tu atleisi man?”

235 Jis palietė ranka Savo šoną, patepęs Krauju, ant viršaus parašė ir pasakė: “Atleista”. Ir numetė ją į užmaršties jūrą, kad daugiau nebeprisiminti. Užbaigta visam laikui! Jis pasakė: “Aš atleidžiu tau, o tu smerki ją”.

Tai pakeitė mano mintis. Ir aš pasakiau: “Viešpatie, pasigailėk”.

236 Kada aš išėjau iš šito, aš praėjau ir atsisėdau. Aš pasakiau: “Sveiki, ponia”.

Ji pasakė: “A-a, sveiki”.

237 Aš pasakiau: “Jeigu jūs atleisite man, aš – pastorius Branhamas, tarnautojas”?

Ji pasakė: “Ach, atleiskite man. Atleiskite man, pastoriau Branhamai”.

238 Aš pasakiau: “Ponia”. Aš papasakojau jai šią istoriją. Aš pasakiau: “Aš stovėjau ten, ir aš smerkiau jus, ir galvojau: ‘Koks siaubingas dalykas!’ Galbūt pas jus yra vaikai”.

Ji pasakė: “Yra”.

239 Aš pasakiau: “Dėl ko viskas taip blogai susiklostė?” Ji papasakojo man istoriją, kuri paliestų silpną širdį. Aš pasakiau: “Aš–aš klausiau Dievą,
DEMONOLOGIJA – RELIGINĖ SFERA 63

kodėl Jis nenušluoja tai nuo žemės”. Ir aš pasakiau: “Kartą…Tas Kraujas sulaiko nuo jūsų Dievo pyktį. Ateis diena, kada jūs mirsite. Bet, kadangi, jūs…jūs turite laisvą valią, jūs galite priimti arba atmesti”. Aš pasakiau: “Bet sykį jūsų siela nukeliaus ten, kur jau nebus malonės. Ir jeigu jūs mirštate savo nuodėmėse, jūs jau pasmerkta, ir jūs keliaujate į pragarą”.

240 Jūs žinote ką? Ta moteris, tiesiog tame restorane krito ant kelių. Ir mes turėjome tokį maldos susirinkimą, kokio jūs dar niekada negirdėjote savo gyvenime, ir ji atėjo pas Kristų. Kas tai buvo? Nesmerk jų, pasakyk jiems Gerąją Naujieną. Jie apgalėti demonų; jie mirtingi šioje karalystėje. Iš čia jiems daro įtaką. Mūsų įtaka ateina iš aukštai. Nagi pažiūrėkime, ką mums daryti su tuo mūsų talentu, kad užkariautume sielas dėl Kristaus.

241 Mūsų dangiškas Tėve, dėkoju Tau už Tavo gerumą ir malonę. Aš gailiuosi, Viešpatie; galbūt, aš neilgai užlaikiau čia šiuos žmones. Bet štai taip užbaigdamas šiuos dieninius susirinkimus, aš norėjau papasakoti jiems, “demonai”, ir aš dėjau kirtį į vieną ir tą pačią vietą, viename pamoksle, bet, galbūt, jie kai ką supras, ir supras, ką aš turėjau omenyje. Tu žinai mano širdies ketinimus, su kuriais aš tai atnešiau.

242 Tegu žmonės, išeidami šiandien iš čia, ir vyrai ir moterys stebi kiekvieną savo žingsnį, bet gyvena laimingais ir laisvais. Tegu jie žino, kad Dievas juos išgelbėjo. Ir tegu jie žvelgia į Jį, užmiršta apie visas šias “-izmas” ir apie tai, kas aplink juos, ir gyvena taikiai ir susivaldančiai, Dievo baimėje. Ir tuomet, Dieve, kada Tu panorėsi juos dėl ko nors panaudoti, pasakyk jiems tiesiai ir pasiusk juos, kur Tu panorėsi, daryti tai, ko Tu nori. Tegu žmonės bus nuolankiais ir suras Kristų savo širdyje. Atleisk mums, Viešpatie, dėl mūsų trukumų, kiekvieną iš mūsų.

243 Ir mes žinome, kad…kad šėtonas vaikšto aplink, kaip riaumojantis liūtas, visur, prarydamas, ką panori, nešioja religines mantijas. O Dieve, šie vargšai vaikai, pažvelk į juos visur. Tai atidengta ir parodyta žmonėms. Aš meldžiu Tave, Dieve, pasigailėk mūsų, ir išgelbėk žūstančius, išgydyk ligonius. Mes suprantame, Dieve, kad šios senos ligų netyros dvasios puola ant Tavo vaikų, bet ten pas Tave išpirkimas, kad pasirūpintų apie tai. O visos šios netyros dvasios, kurios vertė juos nuodėmiauti; ten pas Tave yra išpirkimas, pasirūpins apie tai. Ir aš meldžiu, kad Tu dovanotum tai Jėzaus Vardu. Amen.

Noriu žinoti, ar yra ten…



GUNDANČIOS DVASIOS



1 Labas rytas, draugai. Džiaugiuosi šį rytą būdamas čia, ir žinant, kad jūs nesėdite namuose, tikėdami, kad Viešpats šiandien su mumis, duoda mums nedidelį debesuotumą, tad rytiniame tarnavime čia šventykloje nebus taip karšta. Ir dabar mes…

2 Aš galvoju, tie vaikai…Vaikai išleisti į klases, brolis Nevillas? Aš mačiau kai kuriuos mažylius. Tiesiog pasidomėjau, ar paleistos klasės atgal į savo…savo vietas, į jų kambarį sekmadieniniai mokyklai.

3 Dabar melskitės už mane. Vakar vakare aš turėjau priimti svarbų sprendimą, taip pat ir šiandien. Tegu bažnyčia meldžiasi. Sekantis susirinkimas aš turėsiu kaip tik prie Geležinės Uždangos sienos, Vokietijoje, tad tai truputi keblu. Ir melskitės už mane. Ir, tokiu būdu, mes galime pradėti tiesiog tame dideliame kriketo stadione Vokietijoje, kurį pastatė Hitleris kaip tik prieš karą, nuostabi erdvi vieta, aštuoniasdešimties tūkstančių vietų. Mes galime gauti jį dešimčiai vakarų. Ir, tokiu būdu, mes tikimės iškart pradėti ten, ir po to sekantį La Calle Loppane, Prancūzija, po to Berlyne, sugrįžtame…Aš turiu omenyje, Berlynas bus tarp tos vietos ir Prancūzijos.

4 Paskui mes sugrįšime, jeigu Viešpats panorės, į konvenciją Čikagoje. Prasidės, aš galvoju, penkto, šešto, septinto, aštunto ir devinto, mano dalyvavimas Čikagoje, į konvenciją Švedijos bažnyčioje. Ir paskui jie, ponas Boze, kai kurie iš jūsų po Čikagos, pas juos konvencija, kuri vyko sekančiame…rugpjūčio pirmos pradžioje, arba tai rugsėjo pirmą, Švedijoje. Ir aš apsidžiaugiau sužinojęs, kad jie balsavo už mane, kad atvykčiau, ir buvo visiškai šimtu procentų. Aš labai apsidžiaugiau, bet dabar aš turiu vykti arba ten, arba čia. Jūs melskitės, kad Viešpats mane tiksliai nuvestų į tą vietą, kur išsigelbės daugiausia sielų, ir bus padaryta viskas geriausia dėl Dievo Karalystės. Dabar, pas juos ten konvencija, ir…ir jie Švedijoje, ir jis pasakė, kad prasidės nuo dvidešimt penkių, trisdešimt penkių tūkstančių žmonių, toje konvencijoje, ir dauguma iš jų neišgelbėti žmonės.

5 Ir po to ten į Vokietiją, štai, pas juos stadionas su aštuoniasdešimt tūkstančių vietų. Žinoma, Šveicarijoje, kur mes ką tiktai buvome, pas mus ten buvo nuostabūs susirinkimai, dauguma iš jūsų, tikriausiai, dar negirdėjote. Viešpats mus smarkiai palaimino, per penkis vakarus buvo penkiasdešimt tūkstančių įtikėjusiųjų, Ciuriche, Šveicarija.

6 Ir štai, brolis Džekas Šuleris, daugelis iš jūsų jį žino, jis metodistas,
IŠTARTAS ŽODIS 65

draugužio Bobo Šulerio sūnus. Jie dabar Belfaste, ir sako, kad jie tiesiog apvertė tą vietą, laimėjo Evangelija dar daugiau, negu tai, kas buvo pas Billi Greimą jo susirinkimuose. Džekas – nuostabus jaunas vaikinas, pilnas uolumo ir meilės. Jis toks nuoširdus tame, aš galvoju, kad jis nuostabus Viešpaties tarnas. Ir melskitės už brolį Šulerį. Ir…ir tai Džekas Šuleris, ir Džekas MakArtūras irgi su jais. Brolis Džekas MakArtūras irgi stiprus pamokslininkas. Ir ten žmonės iš bažnyčios pasakė, kad tai buvo pačiu didžiausiu prabudimu iš kada nors vykusių Airijoje. Taigi, mes tiek…Kasdien melskitės už tuos…tuos vyrus. Jie abu jauni, iki ar po keturiasdešimties, aš galvoju, arba daugiau, šeimos ir taip toliau, ir geri, tvirti Evangelijos mokytojai, ir juos mes mylime.

7 Ir dabar, aš…aš meldžiuosi, kad jūs neužmirštumėte manęs, kad Dievas padėtų man priimti teisingą sprendimą. Būna laikai, kada nežinai, kur pasukti. Teko būti tokiose situacijose? Aš galvoju, kad Paulius atsidūrė kartą tokioje situacijoje, ar ne taip? Kryžkelėje. Ir kada jis vykdavo, štai, jis pamatė regėjime angelą, kuris pasakė jam: “Keliauk į Makedoniją”. Pas Viešpatį dar yra Jo Angelas, ar ne taip? Jeigu aš būsiu tiek nuolankus širdimi, kokiu buvo Paulius.

8 Ir štai, šiandien vakare, prisimenate Gerosios Naujienos tarnavimą čia šventykloje, visi ateikite. Kas iš Luisvilio, aš ruošiuosi kalbėti Atvirų Durų Bažnyčioje, šiandien vakare, kelėta valandų, nuo puse aštuonių iki puse dešimt, pas brolį Koblsą. Aš ruošiausi ateiti čia du kart. Ir dar jis toks malonus žmogus, ir jis paskambino. Ir brolis Kobls, jis labai nuostabus džentelmenas, brolis. Jūs, aš tikras, kad jūs pažystate, labai nuostabus brolis, ir tiesiog negalėjau nuo jo štai taip nusigręžti. Melskitės. Užvis daugiausia, melskitės, ir melskitės, kad Dievas duotų mums priimti teisingą sprendimą.

9 Dabar, prieš Gerosios Naujienos Žinios pradžią, turime rytą, kada mes pašvenčiame mažus vaikus. Su manimi čia irgi yra mažas žmogeliukas dėl pašventinimo Viešpačiui. Tai štai, dažnai įvairiose bažnyčiose…

Jūs gerai ten girdite? Girdite, viskas gerai? Čia tie ventiliatoriai, tiesiog, negirdi pats savęs. Ne, tai, viskas tvarkoje. Aš bijau, kad be jų žūsiu.

10 Taigi maži vaikai, kartais jie šlaksto ant jų, bažnyčioje, kol jie dar kūdikiai. Ir, žinoma, tai kyla iš katalikų bažnyčios, sukrikščionindami mažus vaikus, arba “krikštydami”, kaip jie vadina, kada tie dar maži. Metodistai tai perėmė, kūdikių krikštą, ir daugelis, aš galvoju, visa eilė kitų. Aš galvoju, kad skirtumas tarp Nazariečių Bažnyčios ir senamadžių metodistų buvo kūdikių krikšte, ir po to skylimas ir taip toliau. Bet, šiaip ar taip, aš galvoju,
66 GUNDANČIOS DVASIOS

kad tai neturi labai didelės reikšmės. Nes, galu gale, aš galvoju, kad Golgota viską paaiškino, būtent ten, nes ten mirė Jėzus, kad išgelbėtų mažus vaikus ir pasaulį.

11 Ir mažas vaikutis, neturi reikšmės iš kokių tėvų, kiek nuodėmingų, tame jokios reikšmės, nes Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo jį, matote, tai Dievo Avinėlis, Kuris paima šio pasaulio nuodėmę. Tas kūdikis negali atgailauti. Jis nežino, kaip atgailauti. Pats apie save jis nežino priežasties, kodėl jis čia. Jis negali pasakyti jums, kodėl jis čia. Bet Dievas pasiuntė jį čia, ir Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo jį tą pačią jo atsiradimo į šį pasaulį akimirką. Ir tai iki jo atsakomybės amžiaus, kada jis žino, kas teisinga, o kas neteisinga, ir tuomet jis turi atgailauti tame, ką darė neteisingai. Tai tiesa. Taigi, kai kurie iš jų apšlaksto juos, galvoja, kad tie nepateks į Dangų.

12 Ir yra toks mokymas, kur sakoma, kad jeigu kūdikis gimė iš tėvų Šventojoje Dvasioje, ką gi, tuomet tas kūdikis keliauja į Dangų; o jeigu ne, jeigu šito nėra, tai tuomet kūdikis nepatenka. Tai aiški klaida. Koks skirtumas, ar tėvai yra Šventojoje Dvasioje? Tai iš lytinio geismo, ir kūdikis gimė tuo pačiu būdu. Tad, visi “gimę nuodėmėje, pradėti nedorybėje, su melu pasaulyje”. Tokį, tokį apibrėžimą pateikia Raštas.

13 Taigi, ir po to Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo ir atlieka to kūdikio išpirkimą. Jeigu jis miršta, jis keliauja tiesiai į Dievo Artumą, jeigu ir gimęs iš pačių nuodėmingiausių pasaulyje tėvų, ir tai įvyko iki atsakomybės amžiaus, kada jis žino, kas teisinga, o kas neteisinga. Ir tuomet, ką jis daro nuo to momento, už tai teks prašyti atleidimo. Teks atsakyti už tai savo atgaila. Bet, kada jis dar kūdikis…

14 Štai, mes einame tokiu keliu, čia šventykloje. Vienintelė pasaulyje vieta, kur aš pamokslauju Mokymą, kad žmonės pasitaisytų. Kiti vyrai, savo bažnyčiose, jie pamokslauja tai, į ką jie tiki. Ir jie – mano broliai, ir galbūt, mes truputi skiriamės, bet mes pasiliekame tokiais pat broliais. Bet čia šventykloje mes pamokslaujame tai, ką laikome Rašto Mokymu. Ir ten, mes stebime vaikų pašventinimą, ką mes vadiname pašventinimu, vienintelė vieta Biblijoje, kurią mes galime rasti, tai yra, kur Naujajame Testamente apskritai darė su vaikais, arba, ką darė Kristus šioje ceremonijoje, – Jis imdavo juos ant rankų ir dėdavo ant jų Savo rankas ir laimino juos, ir kalbėjo: “Nedrauskite mažiems vaikams ateiti pas Mane. Nedrauskite jiems, nes tokių yra Dievo Karalystė”.

15 Dabar, mes palikti, kaip aš suprantu, tęsti darbą, kurį Jis atėjo atlikti. Jo mirtis Golgotoje, Jis buvo su jais, ir Jis išėjo iš…atėjo iš Tėvo į šį pasaulį,
IŠTARTAS ŽODIS 67

sugrįžo nuo Dievo, tai yra iš pasaulio pas Dievą, ir vėl atėjo Šventosios Dvasios pavidale ir būna su mumis, mumyse, iki šio pasaulio pabaigos, atlikdama Bažnyčioje Savo tą patį darbą, kurį Ji darė, kada Jis buvo čia žemėje. Ir todėl mes atvedame savo vaikus vienas pas kitą, pas tarnautojus, ir jie meldžiasi už juos, deda ant jų savo rankas ir pašvenčia juos Dievui. Nedidelė ceremonija, kad išreikštumėme, kaip mes branginame tai, ką Viešpats padarė dėl mūsų ir dėl mažų vaikų.

16 Dabar jeigu jūsų kūdikį šlakstė, arba dar kažkaip ten, jūsų bažnyčioje, pagalvokite. Mes nieko nekalbame prieš šitą. Gerai. Bet, žvelgiant į Raštą, mes randame tik vieną vietą, kur Jėzus juos laimino, Pats. Aš perskaitysiu, jeigu Viešpaties valia, štai čia Žodyje. Mes randame, Švento Luko…Aš galvoju, kad tai 18-me skyriuje, pradedant nuo 15-tos eilutės.

Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai
matydami, draudė.

Pamatęs tai, Jėzus pasipiktino ir pasakė jiems: “ Leiskite
mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra
Dievo Karalystė.

Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo Karalystės kaip
kūdikis, niekaip neįeis į ją!”

Ir apkabinęs juos, uždėjo rankas ant jų ir palaimino juos.

17 Nuostabu? Jis pasakė: “Leiskite mažutėliams ateiti pas Mane. Netrukdykite jiems, nes tokių, tokių kaip šis mažas vaikutis – Dievo Karalystė”. Ir Jis paėmė juos ant rankų ir palaimino juos.

18 Taip, kaip mums norėtųsi, kad šį rytą Jėzus sėdėtų čia ant pakilos, asmenybe, pasakytumėte: “Viešpatie, Tu palaiminsi mano vaikutį?” O-o, kas…nes mūsų žmogiškos akys ir mūsų širdys nori pamatyti tai. Bet, vis dėl to, Jis čia, nes Jis pavedė mums tai daryti. Mes atliekame tai, ir Jis pripažįsta. Priimdami tą, kurį Jis pasiuntė, mes priimame Siuntusįjį, matote. Taigi, šį rytą Jis čia. Tegu sesuo Gerti ateina ir atsisėda prie pianino ir sugroja mūsų seną giesmę, kurią mes giedojome kažkada, šią – “Atveskite juos, atveskite vaikučius pas Jėzų”. Aš galvoju, kad ji kažkur ten knygoje. Nors, netikras. “ Atveskite vaikučius pas Jėzų”. Ir jeigu pas jus yra kūdikis, dar nepašvęstas kūdikis, ir jūs norite šį rytą jį pašvęsti, ką gi, mes būsime laimingi tai padaryti.

19 Ar yra šioje salėje tarnautojų, pamokslininkų, kurie panorėtų ateiti
68 GUNDANČIOS DVASIOS

ir atsistoti čia su mumis pašvenčiant šiuos vaikus Viešpačiui? Mes būtume laimingi, jeigu jūs ateitumėte čia. Gerai, yra ten knygoje? Jūs radote, broli Nevilllai? Ten nėra. Gerai, kas iš jūsų žino ją. “Atveskite juos”? Gerai, sugiedokime. Visi kartu, tuo metu, kaip mamos atneša savo vaikus. Gerai. Gerai.

…atveski, atveski,
Juos greitai veski pas Jėzų
Atveski, atveski
Iš nuodėmės laukų pas Jėzų.

Atveski, atveski,
Juos greitai veski pas Jėzų
Atveski, atveski
Iš nuodėmės laukų pas Jėzų.

20 Nulenksime minutei mūsų galvas. Mūsų Dangiškas Tėve, šį rytą stovim aplink altorių, motinos ir tėvai stovi ir laiko ant rankų savo mažus palikuonis, kuriuos Tu maloningai dovanojai jiems. Jie taip dėkingi už juos, Viešpatie, ir jis atneša juos čia prie altoriaus šį rytą, į Dievo namus, kad atiduotų, kad pašvęstų Tau jų gyvenimą. Tu davei. Ir mes meldžiame, Dieve, kad Tu užaugintum ir palaimintum kiekvieną iš jų. Vesk juos, ir tegu saugantys Dievo Angelai stebi kiekvieną iš jų. Duok jiems ilgą gyvenimą, pilną laimės ir džiaugsmo. Tegu auga jie į Dievo vyrus ir seseris Viešpatyje rytojaus dienai, jeigu ateis rytojaus diena.

21 Dieve, mes meldžiame, kad iš šitų kūdikių, kurie čia šį rytą prie altoriaus, Tu pakėlei pamokslininkus ir pranašus, ir mokytojus. Ir kada mes susensime ir negalėsime toliau eiti, kažkam teks vesti mus iš vietos į vietą, tai duok mums galimybę klausyti Gerąją Naujieną, pamokslaujamą jais, kurie dabar štai čia. Dovanok tai, Viešpatie. Ir vieną gražią dieną, kada viskas užsibaigs, užsibaigs mūsų gyvenimas, šie tėveliai, kurie stovi aplink altorių, leisk mums būti panašiais į Jokūbą, kada jis laimino visus savo vaikus, ir paskelbė jiems, kas bus su jais ateinančiomis dienomis. Tada, žvelgdamas aukštyn, pasakė: “Jūs žinote, aš prisijungsiu prie savo tautos”. Ir vieną gražią dieną, jis ir visi jo palikuoniai susirinks geresnėje žemėje. Nenuostabu, kad Balaamas pasakė: “Tebūna pabaiga mano, kaip jų!” Dieve, aš meldžiu, kad Tu dovanotum tėvams šiuos palaiminimus.

22 Ir dabar, kada mes dėsime ant jų rankas, kaip…kaip nuostabu…Ir kaip nuolankiai Tu tai padarei. Viešpatie, kad mes, šios žemės žmonės, turime privilegiją laiminti vaikus Tavo Vardu, žinant, kad ko mes paprašysime,
IŠTARTAS ŽODIS 69

tai suteiksi mums. Mes palaiminsime juos, ir tegu Jėzus, kaip neregimas Asmuo, Visagalis, prisiartins ir palaimins kiekvieną vaikutį, kada mes uždėsime ant jų rankas ir atnešime juos pas Jį. Nes mes prašome tai Jo Vardu. Amen.

23 Brolis Glenas Fankas, jis nori pašvesti Viešpačiui savo tris mažus vaikus.

[Tarpas juostoje. Brolis Branhamas pašvenčia kūdikius.–Red.]

…nedidelis sandėliukas, ten šiaurėje, Tu pažadėjai man šitą vaikutį. Tėve, tegu Tavo palaiminimai ilsisi ant jo.

Juozapas, mano berniukas, aš atiduodu tave Dievui. Ir tegu tavo gyvenimas bus palaiminimu. Tebūsi tu pranašu, Juozapai. Tegu Dievo malonė pasilieka su tavimi. Tegu tavo tėvo Dievas, Viešpats Jėzus Kristus, visada laimina tave, daro tavo gyvenimą palaiminimu dėl kitų.

Jėzaus Kristaus Vardu aš laiminu jį. Amen.

[Tarpas juostoje. Brolis Branhamas pašvenčia juostoje.–Red.]

24 Mylėkite vaikučius? Kažkas tokio šiuose žmogeliukuose, kiekviena motina nori, kad jos vaikas būtų palaiminimu.

Toks šį rytą požiūris mūsų Dangiško Tėvo mums, suaugusiesiems. Jis nori, kad kiekvienas iš mūsų būtų palaiminimu. Jis suteikia mums kažką, tiesiog įteikia tai mums, tarsi sako: “Štai, Aš noriu, kad tu būtum palaiminimu, Mano vaike”. Argi Ji nenuostabus? Ir štai mes žavimės tokiu geru Dangišku Tėvu.

25 Dabar, kas liečia kūdikių laiminimus, jūs žinote, aš čia sykį skaičiau Rašte, kažkur čia, tai buvo Senajame Testamente, stiprus dalykas, kurį aš, žinoma, su džiaugsmu perskaitysiu. Štai tai, kaip tik čia. “Natanas atsakė Dovydui: ‘Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi’.” Matote? Daryk tai, kas yra tavo širdyje. Ir daug kartų aš pastebėjau, mano drauge krikščioni, kad aš kalbu kažką tokio, netgi nežinodamas, ką sakyti, ir po to tai įvyksta. Ką tu pasakysi!

26 Sakoma, kad kartą Jėzus leidosi nuo kalno ir pamatė medį, ant kurio buvo vien tik lapai, ir nebuvo vaisių, ir Jis pasakė: “Per amžius niekas daugiau tenevalgo nuo tavęs vaisiaus!”

27 Ir sekančią dieną, eidamas pro šalį, apaštalai pamatė, kad lapai nudžiūvo.
70 GUNDANČIOS DVASIOS

Jis pasakė: “Pažiūrėk, kaip greitai sudžiuvo šis medis”.

28 Jėzus tarė: “Turėkite Dievo tikėjimą; tikėkite, kad gavote viską, ko melsdamiesi prašote, ir tai turėsite. Ir viską, ką sakote, tai įvyks”. Pagalvokite apie tai. O-o! Ir, galbūt, šiandien, didi Šventoji Dievo Dvasia, stovi čia prie altoriaus, tu sakai…Tai nereikia puošti. Nebūtina, kad tai būtų kažkokia gerai paruošta vieta.”

29 Kartą Jokūbas atrideno akmenį ir padėjo ant jo galvą, ir šiandien jį vadina Skauno Akmeniu. Tai yra, Skauno Akmeniu, šio pasaulio galingieji vis dar deda tą akmenį dėl karalių karūnavimo ant šio akmens, tiesiog paprastas gulintis lauke akmuo.

Betliejus – tai buvo tiesiog sudėtų akmenų krūva, bet tai tapo Dievo namais, gyvenama vieta. Jokūbas pasakė: “Tai ne kas kitas, kaip Dievo namai”. Tiesiog krūva akmenų, sudėtų vienas ant kito.

30 Tam nereikalingi kažkokie išdirbti dalykai. Reikalingas paprastumas ir tikėjimas, kad tikėti, štai kas reikalinga. Štai kas padaro tai.

31 Dabar, žinant, kad laikas greitai pasibaigs, mes pasistengsime jūsų ilgai neužlaikyti, kadangi karšta ir bažnyčia užpildyta. Tad šį rytą aš pakalbėsiu su jumis apie kai kuriuos momentus, nedidele tema, kuri gal…Aš tikiuosi, bus jums naudinga. Ir dabar aš, prieš išeinant iš namų, aš užsirašiau tris ar keturis dalykus. Aš pasakiau: “Lauksiu ir pažiūrėsiu, ką Viešpats duos man kalbėti, kada aš atsidursiu ten”. Aš padariau čia kažkur šešias pastabas, nedidelės temos, aš užrašiau vieną, ir štai taip įsidėjau į kišenę. Aš pagalvojau: “Ką gi, kada aš atsistosiu už kafedros, galbūt, Jis pasakys man kažką, apie ką kalbėti”. Tad aš dabar taip pat toli, kaip ir buvau ten. Bet, šiaip ar taip, aš perskaitysiu čia iš Rašto, Viešpats padės mums tai suprasti. Šventojo Luko 14-as skyrius, pradėkime kažkur nuo Šventojo Luko trisdešimt…31-mos eilutės 14-to skyrius.

Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau
atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs
stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimt tūkstančių?!

Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.

Taip pat kiekvienas iš jūsų…

32 Aš noriu, kad jūs atidžiai pažiūrėtumėte. Štai, pirma Jis pasakė…
IŠTARTAS ŽODIS 71

Tai palyginimas. Jis pasakė: “Štai, prieš jį ateina karalius su dvidešimt tūkstančių kareivių; ir šitas karalius ruošiasi susitikti su juo, o pas jį tiktai dešimt tūkstančių kareivių. Ir tuomet, pirma, jis atsisėdęs apsvarstys, ar pasiruošęs jis, ar gali jis padaryti tai ar ne”. Gerai.

…iš jūsų, kuris neatsižada visko, ką turi, negali būti mano
mokinys. (Matote?)

33 Dabar tegu Viešpats prideda Savo palaiminimų prie šito Žodžio. Dabar nulenksime minutei mūsų galvas.

34 Mūsų Dangiškas Tėve, Tu žinai viską, ir Tu bešališkas, nes kas yra žmogus, kad Tu galvoji apie jį? Tu padarei žmogų ir jis panašus į lauko gėlę: šiandien žydi, rytoj nuskintas, įmestas į ugnį, ir jis žus. Ir aš meldžiu Tave, Dieve, būk šiandien gailestingas mums ir tegu šiandien kiekvienas patikrins save. Mes čia, kaip pasitaisymo namuose. Mes čia dėl mokymosi, kad sužinoti, kaip gyventi, ir tegu tai ateina iš Tavo Žodžio, o Amžinasis Dieve. Dauguma iš Tavo vaikų susirinko, ir daugelis iš jų buvo daug metų Tavo vaikais, bet visgi, mes visi sugrįžtame į Dievo namus, kad pasimokyti, kad sužinoti. Ir aš , Tavo tarnas, noriu sužinoti daugiau apie Tave. Ir aš meldžiu, kad Tu siustum Gerosios Naujienos įkvėpimą ant visų mūsų, ant Tavo tarno, ir kad Tavo Būvimas, įkvėpdamas mus šiandien šioje salėje, būtų toks stiprus, kad mes išeidami visa širdimi trokštume geriau tarnauti Tau, kad mums būtų nauda iš šito, kad mes čia. O gailestingas Dieve, dovanok šiuos palaiminimus Tavo Sūnaus, Jėzaus Vardu. Amen.

35 Dabar tegu Viešpats prideda Savo palaiminimų prie perskaityto Žodžio. Šį rytą aš noriu paimti temą “Gundančios dvasios arba Dievo Žodis?” Štai, gana keista tema, bet kadangi tai šventykloje…Ir praeitą trečiadienį vakare…Praeitą sekmadienį ryte aš kalbėjau apie Gerosios Naujienos jubiliejų.

36 O praeitą trečiadienį vakare aš pamokslavau apie moterį, pas kurią ant galvos buvo juosta, arba…Ji pametė vieną iš monetų, ir ji šlavė kambarį, bandydama rasti ją ankščiau, negu ateis vyras. Išsiaiškiname, kad tai buvo rytų moteris, ir ji…ir simbolizuodama Bažnyčią. Ir vestuvinę juostą nešiojo ne ant piršto. Ji buvo ant galvos, ir joje devynios sidabrinės monetos. O jeigu moteris tampa paleistuve, tai paimdavo vieną sidabrinę monetą ir tai rodė, kad ji paleistuvė. Ir štai ši moteris, ne paleistuvė, pametė vieną iš monetų. Bet jos vyras buvo išvykęs, ir ji skubinosi surasti tą monetą, kad pritvirtintų atgal prie savo juostos, nes, kada ateis jos vyras, jis sužinos, kad rado ją paleistuvaujant, o tai reiškė šeimos suirimą ir taip toliau. Ir keliuose atvejuose aš pritaikiau tai bažnyčiai, pametusiai daug svarbių dalykų.
72 GUNDANČIOS DVASIOS

Ir štai turi ateiti Tėvas, tad mums reikia juos surasti. Štai, žinant, kad bažnyčioje, ir mūsų šventykla…

37 Aš noriu pakalbėti apie “Gundančias dvasias”, ką apskritai reikėtų pavadinti “Demonoligija”. Šiomis dienomis taip daug tenka girdėti apie demonus, bet taip mažai apie tai, kaip nuo jų išsilaisvinti. Mes visi gerai žinome, kas yra netyrosios dvasios, bet sekantis momentas – kaip nuo šių dalykų išsilaisvinti. Ir štai yra…Turint, Dievo malone, didžiulę galimybę matyti šiuos dalykus su pavadinimu demonai, ir sutinkant juos ant pakilos kasdieniniame darbe, žinoma, man norėtųsi šį rytą pažvelgti į Raštą ir išsiaiškinti, kas tai yra.

38 Su šituo turime reikalą išgydymo tarnavimo srityje, kas liečia išgydymą. Vėžys, auglys, katarakta, tuberkuliozė, visa tai – dalykai ne natūralūs, bet antgamtiniai, ir tai demonai. Raštas aiškiai nurodo į tai. Bet tai demonai kūne, kaip auglys, kaip vėžys, turi jame gyvybę, ir štai ši gyvybė yra demonas. Auglys, kataraktos, tuberkuliozės plitimas, ir kitos ligos, tai demonai. Tai kūniškame pavidale.

39 Tai štai, šį rytą mes kalbame – pakalbėsime apie demonus dvasinėje formoje, sieloje. Jie yra kaip kūne, taip ir sieloje. Ir tenka pripažinti, kad mes matome juos žmonių kūne, kaip vėžys ir…ir įvairios ligos žmogaus kūne.

40 Visai neseniai buvo paskelbta, kad netgi vėžys yra ketvirto išmatavimo liga, kad tai kitame išmatavime. Žinoma, tai demonologija. Visokia liga – tai ketvirto išmatavimo lyga, jos pradžia.
.
41 Štai, bet vėžys kūne ir vėžys sieloje, demonas gali įeiti į bet kurią vietą. Dabar, daug kartų būna, kad daug žmonių su geromis mintimis, kad…ir geri žmonės, kurie dažnai stengiasi ilsėti ant kažkokios turimos pas juos teologijos, arba ant kažko tokio, ko buvo išmokyti iš vaikystės, ir visi randa, kad jų esybės gelmėje, giliai sieloje pas juos yra kažkas tokio neteisingo. Jūs, pas daugelį susirinkusiųjų šį rytą, be abejo, kur besusirinktų krikščionys, jūs rasite žmonių, kuriuose yra šios dvasios, jos…Tai prieš valią. Jie jų nenori. Jie sako: “O, jeigu aš galėčiau nustoti meluoti! Jeigu aš galėčiau pašalinti šį auglį! Jeigu aš galėčiau nustoti tą ir kitą!” Tai štai, tai demonai. Ir štai, jie ateina religingoje formoje, labai dažnai. (Kadangi tai sekmadieninė mokykla, mokymo laikas, tad pažvelgsime į tai) Taigi, dažnai jie ateina religingoje formoje

42 Štai, Rašte, kartą, ten buvo žmogus vardu Juozapatas, didis vyras, žmogus religingas. Ir jis iškeliavo pas kitą karalių, kuris buvo Izraelio karaliumi. O Juozapatas buvo Judėjos karaliumi.
IŠTARTAS ŽODIS 73

Ir jis iškeliavo pas Achabą, izraeliečių karalių, ir jis visa tai sutvarkė, sudarė vienas su kitu sąjungą, kad eitų į karą prieš Ramot Gileadą. Ir jie padarė tai prieš tai nepasimeldę.

43 O-o, jeigu tik žmonės suprastų! Štai kodėl aš atėjau šiandien ryte ir prašiau prisiminti mane, kada aš išvykstu į užsienį. Visuose darbuose melskitės!

Kažkas atėjo kartą ir pasakė: “Broli Branhamai, tu galvoji, kad tai neteisinga padaryti kažką tokio?”

44 Aš pasakiau: “O kodėl tu apie tai klausi?” Matote? Jeigu pas tave galvoje klausimas, tai palik tai, visai nedaryk šito. Laikykis toliau. Kada tu pradedi kažką daryti, ir jeigu yra klausimas, teisinga tai ar ne, tai palik tai. Išviso neužsiimk tuo, tuomet žinai, kad tu teisus.

45 Taigi, visų pirma, viską reikia apgalvoti maldoje. “Pirma ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisumo, o visa kita bus pridėta”. Aš visiškai tikras, kad jeigu šį rytą vyrai ir moterys galėtų užimti tokią poziciją, kada jų siela, jų mąstymas, jų požiūris taptų tobulais Dievo akyse, tuomet tai būtų viena iš pačių stipriausių bažnyčių, kada nors buvusių.

46 Peržvelgsime tik kelėta fizinio plano momentų. Taigi, pas mus yra, jau daug metų, kaip pas mus yra taip vadinamas “melo detektorius”. Galite pritvirtinti ant riešo, uždeda ant galvos, ir tu gali iš visų jėgų bandyti pasakyti taip, kad melas nuskambėtų, tarsi tiesa, bet bus užregistruota neigiamai, nes žmogus nesukurtas melui. Melas – tai apgaulė, sunkus dalykas, piktas reikalas. Jeigu teks, tai jau geriau šalia manęs bus girtuoklis, negu melagis. Matote? Melagis! Tavo kūnas nesutvertas meluoti. Nesvarbu, kiek tu nuodėmingas, tu vis tiek puolęs Dievo sūnus. Ir šiandien, pats paskutinis nusidėjėlis šiame mieste, Dievas nepaskyrė tave būti nusidėjėliu. Jis norėjo, kad tu būtum Jo sūnumi arba dukra. Tu padarytas pagal Jo sumanymą. Bet nuodėmė privertė tave daryti tai. Ir nesvarbu, kaip smarkiai tu stengiesi pamėgdžioti ir bandai, kad melas skambėtų kaip tiesa, jų mokslinis prietaisas įrodo, kad tai neteisinga. Gali pasakoti tai su nekaltumu balse, bet vis tiek užregistruos neigiamai; nes žmogiškoje būtybėje yra pasąmonė, ir ta pasąmonė žino tiesą. Ir nesvarbu, ką tu čia kalbi, bet pasąmonė žino, kad tai melas, ir tai užregistruos pasąmonės reakciją.

47 Todėl, jeigu žmogus, vyras ar moteris, galės savo mintis, savo liudijimą ir savo gyvenimą taip pastatyti su Dievu (amen) iki tiek, kad tai bus visiškai vienas Šventosios Dvasios su Dievu kanalas, kas įvyktų!
74 GUNDANČIOS DVASIOS

Jeigu vyras ar moteris galėtų pastatyti, kad su savo širdies laisve, su vidinio žmogaus tikėjimu!

48 Daug žmonių ateina prie altoriaus, kad už juos pasimelstų, pas juos protinis tikėjimas. Jie pripažįsta savo nuodėmes ir prisijungia prie bažnyčios, savo protiniu tikėjimu. Jie tiki tuo savo…savo protu. Jie tiki tuo, nes jie išgirdo tai. Jie tiki, nes žino, kad tai geriausia pasielgimo kryptis. Bet Dievas žiuri ne į tai. Jis nežiūri į jūsų protinį tikėjimą.

49 Jis žiūri į širdį, kur viduje Dievas…Ir kada tai eina iš širdies, tuomet viskas įmanoma. Tavo išpažinimas susijungia su tavo gyvenimu. Tavo gyvenimas kalba taip pat garsiai, kaip tavo išpažinimas.

50 Bet kada tavo išpažinimas kalba viena, o gyvenimas rodo kita, tai kažkur kažkas netvarkoje. Tai, todėl, kad pas tave protinis tikėjimas, o ne tikėjimas iš tavo širdies. Ir tai parodo, kas išorėje, čia, yra žinojimas apie Dievą; bet viduje, čia – abejojimo demonas. “Aš tikiu į Dieviškąjį išgydymą, bet jis ne dėl manęs”. Matote? “Ach, gal tai ir taip, bet aš netikiu tuo”. Suprantate tai? Išorėje, jūs sakote “taip”, viduje, jūsų sąmonė sako “ne”. Ir tas pats mokslinis daiktas įrodytų, kad tai netiesa, įrodo.

51 Atkreipkite dėmesį, kada šie karaliai, prieš tai, kaip jie pajudėjo, jie turėjo…Prieš tai, kaip Juozapatas sudarė sąjungą su Achabu, jam reikėjo pasakyti: “Pasimelskime ir pažiūrėkime, kame Viešpaties valia”.

52 Duokite man pamokslininką, duokite man Krikščionį, duokite man namų tvarkytoją, kuri Krikščionė, duokite man fermerį, arba darbininką, kuris visame stato visų pirma Dievą, ir aš parodysiu jums, kad šitas žmogus turės pasisekimą, nežiūrint į šėtono pastangas. Jis visų pirma ieško Dievo. Mes pirmiausia turime…

53 Bet jie nepadarė šito. Jie buvo visiškai aptemdyti, nes pas Achabą buvo didi, nuostabi karalystė, ir jis padarė daug visko, ir pas jį buvo nuostabūs papuošalai, auksas ir sidabras, buvo didžiu ir klestinčiu, tačiau netikinčiu.

54 Ir štai kur šiandien randasi šis pasaulis. Štai kur šiandien atsidūrė Amerika. Štai kur šiandien atsidūrė bažnyčios. Mes pastatėme vienas iš geriausių bažnyčių. Pas juos vieni iš pačių puikiausių mokslininkų. Mus moko geriausia teologija, ir taip toliau, ir išmokė giedoti panašiai angelams, bet visgi kažkur kažkoks silpnumas. Kažkoks silpnumas, nes jie nuėjo paskui žmogišką mokymą ir paskui klaidinančias dvasias, vietoj to, kad sugrįžti prie Dievo Žodžio. Jie stengiasi viską daryti pagal šito pasaulio pavyzdį.
IŠTARTAS ŽODIS 75

Panašiai kaip Holivudas jie papuošė tai ryškiomis šviesomis.

55 Čia kartą viena įžymi denominacija, Pilnosios Evangelijos karalystė Kanzas Sitije, arba, prašau atleisti, Denveryje, konvencijoje, stato bažnyčią už milijoną dolerių. O tūkstančiai misionierių laukia iš šios pačios denominacijos penkiasdešimt centų, kad neštų Evangeliją čiabuviams. Ko mums šiandien reikia, tai tikslas į misionierystę, Dievo pasiusta ir gimusi iš Šventosios Dvasios prabudimas, kur bus Dievo uolumas, kad nusiusti ten į džiungles ir daryti kažką dėl Dievo, vietoj to, kad statyti dideles gražias bažnyčias, bandant pralenkti kaimynus.

56 Aš geriau garbinčiau misionieriškame namelyje, kur viskas iššluota, arba kokiame nors bare, bet turėčiau Šventosios Dvasios laisvę, ir Dievo meilė dengtų širdyse, negu sėdėti didžiausiose šito pasaulio katedrose ir būti užslėgtu žmogiškais mokymais ir dogmomis. Šiandien mums reikalingas nepaprastas prabudimas, grįžti prie Tiesos, vėl grįžti prie Dievo Žodžio.

57 Ir taip, kada jie išėjo ten, po kurio laiko Juozapatas, tarsi atsitokėjo ir pasakė: “Ar nėra…Gerai, nagi apie tai pasitarsime su Viešpačiu”.

58 Jis pasakė: “Gerai”, Achabai taip ir padarysime, pasiuntė ir atėjo šimtas, keturi šimtai išmokytų pamokslininkų. Jis atvedė juos ten ir pasakė: “Jie visi pranašautojai”.

59 Ir taip jie pasinėrė į savo būrimus ir pradėjo šauktis. Ir jie pasakė: “Taip, eik ramiai, Viešpats su tavimi”.

60 Ir paskui po to, kai visi tie keturi šimtai paliudijo, kad eitų ramiai, tačiau, Juozapatas žinojo…Jūs suprantate? Matote, kažkas to teisiojo širdies gilumoje kalbėjo jam, kad čia kažkas ne taip. Kažkas buvo negerai.

61 Achabas pasakė: “Štai pas mus čia keturi šimtai, ir visi vieningi, visi jie sako: ‘Eik, Viešpats su tavimi’.”

Bet Juozapatas pasakė: “Ar nėra čia dar vieno?”

62 Tas pasakė: “Kam mums reikalingas dar vienas, kada pas mus yra keturi šimtai pačių mokyčiausių vyrų šalyje? Visi jie sako: ‘Eik!’” Tai buvo protinis. Bet širdies gilumoje Juozapatas žinojo: kažkas buvo negerai. Štai, tas pasakė: “Yra dar vienas, tai Michėjas. Bet aš nemėgstu jo”. Pasakė: “Jis visada sako kažką pikto, lenda ne ten, kur reikia, ir jis žemina bažnyčios vaidmenį ir visa kita”. Pasakė: “Aš neapkenčiu jo”.
76 GUNDANČIOS DVASIOS

Pasakė: “Eik, atvesk, pažiūrėsim, ką jis pasakys”.

63 Ir kada Michėjas priėjo, jis pasakė…Jie pasakė: “Klausyk, tu kalbėk tą patį, ką ir kiti”.

64 Jis pasakė, jis pasakė: “Aš tiktai…” Tik tai. “Aš tiktai sakysiu tai, ką pasakys man Dievas”. Amen. “Nesvarbu, ką sako jūsų pranašas, ir ką sako tai, ir ką sako jūsų bažnyčia, ir ką jie sako. Aš sakysiu tai, ką sako Dievas. Dievas įdėjo į mano lūpas, ir aš sakysiu tai, ką Jis sako”. Ko mums šiandien reikia – tai kuo daugiau Michėjų, kurie kalbės tai, ką pasakė Dievas. Pastebėkite, jie atvedė jį ten, ir jis pasakė: “Duokite man laiko”. Taigi tą naktį Viešpats susitiko su juo, ir sekantį rytą jis sugrįžo. Kada abu karaliai sėdėjo prie vartų, jis pasakė: “Eikite”. Pasakė: “Eikite. Bet, – pridūrė, – aš mačiau Izraelio sūnus išsklaidytus, kaip avis be piemens”.

65 Taigi, vienas pamokslininkas, gerai apsiginklavęs, priėjo ir trenkė jam per veidą, ir pasakė: “Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs?”

Tas pasakė: “Sužinosi, kada sugrįši”. Taip.

66 Tas pasakė: “Paklausyk!” Jis pasakė: “Mes – Dievo tarnautojai. Mūsų keturi šimtai, o tu vienas”.

67 Bet Michėjas pasakė: “Aš pasakysiu jums, kur jūsų klaida”. Amen! Pasakė: “Aš mačiau regėjimą”. Amen! Jis pasakė: “Aš mačiau Dievą, sėdintį Savo soste. Ir mačiau visą Dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje. O mes žinome, kad Dievo Žodis ištarė prakeikimą ant šito žmogaus, už tai, ką jis padarė”.

68 Tu negali laiminti to, ką Dievas prakeikė, kaip ir šėtonas negali prakeikti to, ką Dievas palaimino. Tai asmeniškas reikalas, nesvarbu, koks vargšas arba koks kvailas, koks nemokytas, koks neišsilavinęs. Ką Dievas palaimino, tas palaiminta. Ką Dievas prakeikė, tas prakeikta. Žinokite, kaip atskirti, kas teisinga, o kas neteisinga.

69 Michėjas gerai žinojo, kad tai ne Viešpats buvo su tais pranašais. Tad kame reikalas buvo su tais pranašais? Atkreipkite dėmesį, ką jie padarė. Juos už visus geriau rengė. Juos už visus geriau maitino. Jie rinkdavosi į savo vakarus ir taip toliau, ir savo sąjungas, kol nepriėjo iki to, kad jie pasiliko tiktai su savo asmenine teologija. Ir Biblijoje sakoma, kad Michėjas, kada pamatė regėjimą, pasakė: “Dievas pasakė: ‘Kas eis ten ir įtikins Achabą?’ Ir melo dvasia pasakė: ‘Aš nueisiu ir įtikinsiu Achabą per tuos pamokslininkus,
IŠTARTAS ŽODIS 77

kad Achabas eitų ten, kad Dievo Žodis išsipildytų’.”

70 Štai, kaip daug žmonių šiandien klauso! (Sekmadieninė mokykla, man patinka tai.) Pažvelkite, kaip daug žmonių klausosi klaidinančių dvasių vietoj to, kad priimtų Dievo Žodį. Dvasios, jos šiame pasaulyje. Jie – demonai. Ir jie vaikšto visur ir vaikšto tarp žmonių, tarnautojų. Jos vaikšto tarp bažnyčios narių. Jos vaikšto tarp gerų žmonių. Ir jos priverčia juos nusidėti. Ir jos kalba, ir daro, ir moko, ir praktikuoja tai, kas prieštarauja Dievo Žodžiui. Šiandien tarnautojai savo draugijose leidžia savo žmonėms žaisti bažnyčiose kortomis, dauguma iš jų. Štai, ir tai ne tik katalikai, dauguma protestantų tai daro.

71 Jie pabandė kažkuo pakeisti. Pabandė priimti kažkokį naują planą. Pabandė priimti išsilavinimą, kad užimtų Šventosios Dvasios vietą. Jūs niekada negalėsite šito, nesvarbu, kiek išsilavinęs šitas jūsų žmogus. Aš galvoju, tai gerai, kad jis išsilavinęs. Bet jeigu dargi jis neturi Šventosios Dvasios, tai nėra jokios naudos iš jo išsilavinimo. Išsilavinimas niekada negalės užimti Šventosios Dvasios vadovavimo vietos. Amen.

72 Pastebėkite, jie, vietoj Šito jie bandė priimti rankų uždėjimą vietoj to seno pergyvenimo, kuris buvo pas mus. Šiandien bažnyčia tapo šių dienų. Jie prieina, ištiesia tau draugiškumo ranką, maždaug tokiu būdu jie tai daro. Bet tai negalės užimti senoviško raudų suolo vietos, kur buvo kviečiami nusidėjėliai, kad Dievas ištaisytų. Tai tiesa.

73 Šiandien jie bando pakeisti Dievo dešimtinę. Jie bando kažką priimti. Bando padaryti tai kažkaip kitaip. Jie eina ir praveda bažnyčiose apgavikiškus žaidimus, žaidžia loterijoje. Loterija niekada neužims Dievo dešimtinės vietos. Vakarienės, išpardavimai, piknikai, kad surinktų pinigus dėl įvairių skolų sumokėjimo, tai niekada neužims Amžinos Dievo dešimtinės ir paaukojimų vietos. Niekada neužims. Tačiau, bando tai padaryti.

74 Kas tai? Tai ateina gundančios dvasios, bandydamos…kažkuo pakeisti Dievo Žodį. Pas Dievą nėra pakeitimo dėl Jo Žodžio. Jis Amžinas ir visam laikui. Pas Dievą nėra kuo pakeisti tikėjimą. Tikėjimas neturi pakeitimo. Viltis niekada nepakeis tikėjimo. Vien tiktai tikėjimas. Ji stovi viena. Niekada neužims…Viltis niekada neužims jo vietos. Viltis – tai esmė to, ko tikisi, tikrumas neregimo, tai yra, tikriau, tikėjimas. Matote? Viltis – tai viena; tikėjimas – tai kita. Viltis tikisi tuo; tikėjimas tai turi. Protinis tikėjimas – tai viena; o tiesioginis apreiškimas nuo Dievo – kita. Ji neužims jo vietos. Mes bandome, bet sukuriame visokius pakaitalus.

75 Vietoj to, kad siusti misionierius,
78 GUNDANČIOS DVASIOS

mes stengiamės statyti didžiules bažnyčias. Dar vienas pakaitalas. Jėzus niekada ir niekam neliepė statyti bažnyčių. Ir Biblija niekada šito neliepė. Mes pastatėme seminarijas, jie davė šitam užimti misionierystės vietą. Mes…Jėzus niekada nekalbėjo mums statyti seminariją. Jos savo vietoje. Išsilavinimas, bandymas užimti šią vietą. Niekada nepavyks. Jėzaus paliepimas buvo “eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją visai kūrinijai”, dėl paskutinio laiko. Todėl visi mūsų pakaitalai niekada neužims tikrojo vietos.

76 Šiomis dienomis aš pergyvenau pakaitalą. Pas mane buvo pirmas dantų skausmas, teko ištraukti dantį. Šiandien ten įdėtas dirbtinis dantis. Man sunku kalbėti. Jis niekada nebus, kaip tikras. Ne, pone! Oi-oi!

77 Galite paimti žmogų, aprengti jį, galite padaryti jį iš medžio, iš metalo, ir iš ko tik norite, apdirbkite jį kaip reikiant. Pas jį nėra nei jausmų, nei sąžinės. Jis negali pakeisti tikrojo žmogaus. Taip pat ir netikras atsivertimas, prieina ir sako: “Aš prisijungiau prie bažnyčios. Pasistengsiu būti geresniu.” Tai niekada nepakeis tikrojo, senamadiško, duoto Dievo, Dievo Dvasia atsivertimo, kuris pakeičia žmogaus širdį. Negali, nes tame nėra Gyvybės. Ten nėra nieko, kas duotų jam Gyvybę.

78 Čia ne taip seniai aš mačiau didį menininką, kuris nutapė tą, aš turiu omenyje skulptorių, kuris padarė Mozės skulptūrą. Dabar neprisimenu jo vardo. Graikų menininkas. Tai jam kainavo gyvenimą. Ir kada jis padarė, tai jis pamatė, kad tai taip tobula, jis taip susijaudino prieš šį Mozės atvaizdą, kad sudavė jam per kelį, ir pasakė: “Kalbėk, Moze!” Atrodė taip realiai! Iki tiek tiksli kopija, taip smarkiai buvo panaši į Mozę, jo įsivaizdavimu, kad jis sudavė plaktuku, kad tas atgytų.

79 Dabar pagalvokime apie bažnyčią. Nesvarbu, kiek jūs ten padarėte pakeitimų, koks pas jus didžiulis susirinkimas, kaip gražiai jūs giedate savo giesmes, kaip gerai rengiasi susirinkime, kiek daug pas jus to ir ano ir kito, galite atrodyti, jausti, kas patinka. Tai niekada nepakeis Gyvenimo, kol Kristus neįeis Šventosios Dvasios pavidale, į tą bažnyčią, ir ne duos jai naujo pergyvenimo. Visa tai niekada nepakeis Dievo Žodžio. Stovi tiktai vienas Dievo Žodis.

80 Michėjas turėjo Žodį. Jis žinojo, kas pas jį buvo Žodis. Jis turėjo užrašytą Žodį, bet taip pat Jis buvo ir regėjime. Jis žinojo, ką Dievas pasakė Savo Žodyje. Jis žinojo, ką Dievas pasakė regėjime. Tas ir kitas sutapo. Jis žinojo, kad tai Tiesa, todėl jis nebijojo.

81 Bet šita gundanti dvasia, pažvelkite, ką ji šiandien padarė.
IŠTARTAS ŽODIS 79

Daryti daugiau bažnyčios narių, daryti bažnyčios narius geresnius, tai nuleidžia aptvarus visame senamadiškame Šventosios Dvasios mokyme. Tai leido vyrams praleisti vienas su kitu bendravimo vakarus, rūsyje, kur jie gali pažaisti žaidimus. Tai niekada nepakeis aukštutinio kambario, kur jie meldėsi Šventosios Dvasios. Tai leido moterims susirinkti kartu ir pasakoti juokelius ir visokius niekus, kas tik ateina į galvą. Tai niekada nepakeis maldos susirinkimo. Moterys, kaip jos išeina ir rengiasi šiandien, tai…tai gėda.

82 Aš girdėjau pastabas, kurias išsakė brolis Nevillas, pasakė: “Vargšai amerikiečiai, – pasakė, – visus savo rūbus išsiuntė į užsienį”. Tai tiesa. Jie vaikšto aplink apatiniais rūbais. Jie…Tai tiesa. Jie, turbūt, atidavė juos misionieriams, nes misionieriai…Žmonės ir čiabuviai nešioja juos kitose šalyse. O šie žmonės apseina be jų, pažvelkite, kaip jiems patinka tai.

83 Aš sakau jums, dar kai kas buvo iškreipta, o būtent: Viešpaties Jėzaus Kristaus pamokslaujama Evangelija. Demonai nuplešia nuo jūsų rūbus. Biblijoje parodytas tiktai vienas žmogus, kuris draskė nuo jų rūbus, tai buvo demono apsėstasis. Ir jis ateina šiandien švelnioje formoje, toks socialus, tarsi toks geras, tarsi viskas gerai. “Šaltas oras, tu atsigaivinsi, jeigu tu nusiimsi rūbus”. Vyrai vaikšto šen bei ten kiemuose, pusiau nuogi, panašiai ir moterys. O kaipgi, jūs priėjote iki to, kad pagarbos vienas kitam liko ne daugiau, nei šunims. Kame reikalas? Aš nebandau jūsų įžeisti. Aš tiktai bandau išaiškinti jums, kad tai netyrųjų dvasių apsėdimas, ir jūs klausote gundančių dvasių, kurios sako jums, “tai viskas normalu”, bet tai melas.

84 Kviečio grūdas išaugins tiktai kvietį. Jeigu tu Krikščionis, tu nedarysi šito. Tu tiesiog negali šito daryti. O jeigu pas tave protinis tikėjimas, ir sakai: “Broli Branhamai, aš tikiu Biblija”. Tavo gyvenimas kalba, kad netiki. Amen. Klaidinančios dvasios aiškina Dievo Žodį.

85 Jis žinojo, ant ko jis stovi, žinojo Michėjas. Pas jį buvo Dievo Žodis. Jis buvo labai ne populiarus. Niekas jo nemėgo, nes jis kalbėjo Tiesą, tačiau tuos pamokslininkus jie mylėjo.

86 Dabar, įvyko dar vienas dalykas. Aš galvoju ir tikiu, kad bet kuris vyras arba moteris, turintys pergyvenimą su Dievu, turi būti truputi emocingais. Aš tikiu tuo. Tai teisinga. Bet jūs žinote ką? Jie priėmė emocingumą už Šventosios Dvasios krikštą. Pas juos atsirado daug triukšmo, bet tame nieko nėra. Gyvenate tiek šventai, kiek triukšmingai elgiatės, štai tada su jumis bus gerai. Žinoma, emocijos – tai nuostabu; “kūno lavinimas mažai tepadeda”. Bet gundančios dvasios užvaldė žmones šventumo grupėse ir gavosi, kad jie ilsisi ant “todėl, kad jie šūkauja”
80 GUNDANČIOS DVASIOS

arba “todėl, kad jie šoka, nes pas juos pasireiškia emocijos”.

87 Tas draugužis, viršininkas visų tų pranašų, mokytojų, jis buvo toks tikras savo teisumu, kad padarė sau du ragus ir šoko aplink, ir sukėlė aplink didelį sąmyšį. Jis ruošėsi išvaryti siriečių armiją iš šalies. Bet tai buvo melas! Dievo Žodis kalbėjo kitaip. Amen. Matote, jūs galite būti emociškai teisūs, jeigu už šito stovi geras motyvas, jeigu teisingas jausmas veda jūsų emocijas.

88 Dovydas šoko prieš Viešpatį, o jo žmona pasijuokė iš jo. Bet Dievas pažvelgė iš Dangaus, pasakė: “Dovydai, tu – vyras pagal Mano širdį”. Bet jo motyvai buvo teisingi. Už šito stovėjo teisingas gyvenimas.

89 Taigi, tai, kad mes galime būti emocingais, nereiškia to, kad mes išgelbėti. Ir tai, kad mes vaikštome į bažnyčią, nereiškia to, kad mes išgelbėti. Netikėkite tomis klaidinančiomis dvasiomis. Tikroji Dievo Dvasia, tikrasis Žodis iš Dievo, tai Dievo Tiesa; tai Dievo Sėkla, gimdo Dievą tavo gyvenime; būk dievobaimingu, teisiu, šventu.

90 Tarp daugelį žmonių mes pastebime, kur yra emocijos ir taip toliau, prasideda apkalbos ir šiurkštumas, ir visokios rūšies nedorumas. Broli, tai sieros rūgštis bažnyčioje. Tai demoniška jėga. Žmogiška dvasia, kuri pereina nuo vieno į kitą, bandydama nustumti, sako: “Tai neteisinga, ir tai neteisinga, ir tas neteisinga”. O kada išsiaiškini, tai devyni atvejai iš dešimties būtent tas žmogus ir paskatina tai, kas neteisinga. Amen. Dievas nemėgsta vaidų tarp brolių. Būkite pagarbūs, būkite šventi, mylėkite Dievą, stovėkite su Juo. Ir kol tu žinai, kad tavo gyvenimas derinasi su Biblija, su švaria širdimi, su švariomis mintimis, su meile tavo broliui, iš visų jėgų stengiantis statydinti Dievo Karalystę, vykdant visa tai, teisingai rengtis, teisingai gyventi, teisingai kalbėti, lankyti geras vietas, tuomet tegu pas tave būna emocijos, kokios patinka, ir kiekvienas tuo patikės.

91 Jėzus pasakė: “Jūs – žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti”. Jeigu jūs tiktai druska – nieko gero. Bet jeigu su skoniu, jūs būsite sūriais ir pasaulius jūsų trokš. Tapkite sūriais – jie užsinorės gerti. Štai taip!

92 Braunasi gundančios dvasios – demonai po maskuote. Žiūrėkite, mes paskutinėse dienose. Mes paskutiniame laike. Pasaulis tuoj-tuoj pasiruošęs prieiti prie savo pabaigos, tarsi šunvotė pasiruošusi pratrūkti vienoje iš šių dienų, iš jo iššoks geluonis. Tapo pūliniu. Joks tepalas nepadeda. Jie atsisakė serumo. Jie atsisakė gydymo. Jeigu atsiranda šunvotė, ir jeigu nevartoti penicilino arba dar kažko, kad išvaryti jį, arba dar kažką, tai augs kol nepratrūks.
IŠTARTAS ŽODIS 81

93 Štai ką pridarė šis pasaulis. Nusileidimas prasidėjo ne taip seniai. Didi idėja susuko jiems galvą, įėjo melagingos dvasios ir pradėjo pasakoti žmonėms tą ir aną. Mes susiskaldėme į devynis šimtus dalių ir į įvairius mokymus, pas kiekviena savo požiūris. Jie sako: “Mes tikime tuo, taškas! Tai viskas, į ką mes tikime”. Jie neleidžia įeiti Šventajai Dvasiai. Neduoda pirmumo teisės. Pavyko Dievui gauti šūkaliojančius žmones, kaip jau vos ne kiekvienas privalo šūkalioti. Atsirado kalbėjimas kalbomis, tuojau pat kiekvienas privalo kalbėti kalbomis. Ir taip pas juos viskas, iki to, kad tapo (kas?) visiškai užkrėsta gundančiomis dvasiomis, gundančiomis žmones sukelti šias emocijas, kada Dievo tame išviso nėra. Paskui jie eina ir gyvena taip kaip jiems patinka, ir be to dar vadina tai “Krikščionis”.

94 O pasaulis žiūri į tai ir sako: “Štai, žvilgtelėk ten! Aš nei kiek neblogesnis už juos”.

95 Kaip aš kartą kalbėjau apie meitėlį, apie nusidėjėlį. Tu negali priekaištauti…Nusidėjėlis yra nusidėjėlis. Nebandyk jo reformuoti. Nesistenk sakyti jam tą, antrą ir trečią. Pirma, jis nusidėjėlis. Pirma, jis paršelis. Jis nemato jokio skirtumo. Jeigu jis vaikšto į filmą, ir eina sekmadieniais, jis lanko žaidimą su kamuoliu, visa tai jis daro, pirma, jis – nusidėjėlis. Pas jį prigimtis, kaip pas meitėlį. Senas meitėlis kiša savo knyslę į mėšlų krūvą ir ėda iš ten sėklas ir visa kita; ką gi, tai, jis meitėlis. Tu negali priekaištauti jam. Jis meitėlis. Ir tokiu būdu su nusidėjėliu. Bet kada tu vaikštai ir vadini save krikščioniu, ir kiši savo nosį kartu su juo, tuomet tu ne geresnis, už jį, bet dar blogesnis. Išeik iš to. Išsilaisvink nuo šito pasaulio. Išsilaisvink. Tegu Dievas. Išsilaisvink.

96 Kaipgi išsilaisvinti? Šiandien daug žmonių nori žinoti, klausia: “Broli Branhamai, kaipgi išsilaisvinti?” Aš žinau, kad jūs girdėjote daug teologijos apie tai “išsilaisvinkite”. Daug žmonių tiesiog dirba iki prakaito, bandydami išsilaisvinti. Daug vaikšto aplink ir sako: “Aš ruošiuosi keturiasdešimt dienų pasninkauti, tuomet kažką galėsiu”. Tau nereikalingas keturiasdešimt dienų pasninkas. Tau reikia išsilaisvinti nuo šito pasaulio ir nuo visų šitų šėtoniškų darbų, ir priimkite Dievo Žodį į savo širdį. Jums reikia išmokti, kaip tai padaryti. Jūs nepadarysite šito, šokinėdami šen ir ten, nepavyks ir keturiasdešimtoje pasninko dienoje. Bet tu darai tai, atiduodamas širdį Visagaliui Dievui.

97 Kaip kūdikis. Ryte aš atkreipiau dėmesį į savo mažylį, kaip jo motina bandė užvilkti ant jo kostiumėlį. Jis bandė įkišti į rankovę savo rankytę. Jis negalėjo įkišti ten rankutės; jis nežino, kaip. Reikia nukreipti jo rankutę. Jis nori pataikyti ten savo rankute, bet bado aplink.
82 GUNDANČIOS DVASIOS

Jis niekaip nepataiko į rankovę. Ir jis žino, kad ranka ne rankovėje.

98 Taip pat ir jūs žinote, kad jūs ne taikoje su Dievu, kada jūs vis dar šiurkščiai atsakote, meluojate, darote vis kita. Jūs negalite būti taikoje su Dievu, ir nesvarbu, kokioms jūs ten priklausote bažnyčioms, iki tol, kol jūsų siela nesusitaikys. Broli, tai senamadiška, bet tai išvirins ir įlies sriubą į tavo sielą. Tiesa!

99 Bando įkišti savo rankutę, jam reikalingas kažkas, kad nukreiptų jį, kaip jam įkišti rankutę. Po to, kada rankutė pas jį kostiumėlio rankovėje, jis žino, kad su juo viskas gerai.

100 Štai tokiu būdu su kiekvienu atgimusiu Krikščioniu. Kada jis iš tikrųjų atsiduria Dieve, jis lygina savo gyvenimą su Dievo Žodžiu ir sužino, kad pasitaisė su kiekviena Jo dalimi. Pas jį kantrumas, švelnumas, ramybė, minkštumas, jėga, tikėjimas, meilė, džiaugsmas, taika. Jis nešėlsta, kaip banguojanti jūra. Jis nesijaudina apie visokias smulkmenas. Jo neblaško šen ir ten, kaip kamštį jūroje audringą dieną. Jis tvirtas. Pas jį švari širdis. Pas jį švarios mintys. Pas jį geri ketinimai. Pas jį teisingas pasirinkimas. Jis žino, kad jis taisosi pagal Dievo Žodį. Visas pragaras negali pajudinti jo. Jis pataisytas Dievo Žodžiu. Pas jį Dieviška meilė ir švara jo širdyje, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai. Pas jį…Jis atsisakė to, kas pasaulyje, tai mirę dėl jo; jis daugiau nenori šito. O kaipgi, jūs nė už ką nepriversite mergaitę Šventojoje Dvasioje užsivilkti nepadorų drabužį ir dykinėti. Ne, pone.

101 Štai, nėra prasmės eiti ir kalbėti kažkam, kad ji neteisi, nes ji nepatikės tau, nes tai viskas, ką ji žino. Tai jos džiaugsmas. Tokia moteris užsimauna šiuos daikčiukus ir išeina vakare, kaip tik, kada jų vyrai sugrįžta namo, vadovavimas, ir sako: “Pjaunu pievutę”, taip…Ir jūs pasakysite, kad tai teisinga? Moterie, aš nenoriu pasakyti, kad tu nedora. Aš nenoriu pasakyti, kad tu amorali. Bet tu nesuvoki, sese, kad į tave įsikibo netyra dvasia. Dėl ko tu tai darai? Tau užtenka proto, kad žinotum, kad nuo to ne vėsiau. Nuo šito karščiau. Tai netyra dvasia.

102 Tu sakai: “Mane? Mane, aš vaikštau į bažnyčią!” Nebukadnecaras buvo didžiu žmogumi. Bet kadangi jis tapo išdidžiu. Dievas davė jam jaučio dvasią ir davė jam septynis metus ėsti žolę, ir nagai jam užaugo, kaip pas kai kurias iš šių moterų. Tai tiesa. Jis buvo apsėstas demono.

103 Kitą apsėdo demonas ir plėšė nuo savęs rūbus. Jie negalėjo jo apvilkti. Jūs suprantate, apie ką aš kalbu? Tai gundančios dvasios.
IŠTARTAS ŽODIS 83

104 Jūsų bažnyčia su tuo susitaikys. Jūsų pamokslininkas bijo ką nors pasakyti, bijo, kad jūs daugiau nebemokėsite dešimtinės. Štai priežastis. Štai bėda. O kad tau! Kaipgi tu pamokslausi šiems neišmanėliams, jeigu jie, pirma, neatsivers ir nesusitaikys su Dievu? Jis visą laiką badys savo nosimi į dvėseleną. Jums reikia išpilti visa tai, kad senamadis prabudimas praūžtų nuo pakrantės iki pakrantės, kad vyrai ir moterys susitaikytų su Dievu. Atmeskite šito pasaulio darbus! Gana pamokslauti truputi paspaudžiant pedalais. Amen. Pamokslaukite Evangeliją. Taip pasakė Dievas. “Jeigu mylite pasaulį ir šio pasaulio darbus, tai Dievo meilės nėra jumyse”.

105 Žmonės gali šokinėti šen ir ten ir šaukti per visą naktį, ir kalbėti kalbomis, tarsi beria žirnius ant sausos karvių odos; sekantį rytą išeina ir parodo tokį charakterį, garsesnį už bet kokį pjūklą, išeis ir tokį pasakys bažnyčioje, kad visa bažnyčia nuliūsta. Tai ne kas kitas kaip gundančios demoniškos dvasios! Trokškite grįžti prie Žodžio, juk Dievas – tai švara, šventumas. Amen. Tai tiesa. Gundančios dvasios aiškina Dievo Žodį!

106 Čia ne taip seniai vienas žmogus, su viena moterimi…Ten pas katalikus visas tuzinas. Jos menopauzės metu, tai išsiskiria ant jos rankų ir ant jos kaktos. Jeigu geras pamokslininkas Šventojoje Dvasioje…Aš pagalvojau. Pas tą žmogų butelis šito, iš jos rankų, vaikšto aplink, patepdama tuo žmones. Fu! Siaubas! Tai antikristas! Man nesvarbu, teka šis kraujas iš jos nosies ar iš jos galvos, arba dar iš kur, broli, ne joks kraujas neužims Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus vietos. Tai vienintelis Kraujas, apie kurį aš kažką žinau. Tegu pas ją iš vienos rankos teka aliejus, o iš kitos vynas, bet jeigu jūs naudojate tai bet kokioje religinėje formoje, tai nuo šėtono. Ir matant, kaip pamokslininkai užkimba ant tokių dalykų!

107 Mums reikia sugrįžti prie šios Knygos vadovo, atgal prie Dievo Žodžio! Tai – Dievo Žodis, sena, palaiminta Biblija. Sako: “Tačiau, aš bijau tokiu tapti, broli Branhamai. Aš bijau, kad prarasiu kažkokį džiaugsmą”. Kame reikalas? Jūs nežinote, kas yra džiaugsmas.

108 Aš pasakiau, kad aš nesmerkiu girtuoklį už tai, kad jis eina ir nusigeria. Jis niūrus. Jis nežino. Jis atsikelia ryte, visas tamsus, pagirios. Išeina, gaus dvi-tris alaus butelius, eina išgers viskį, ir panašiai.

Cigaretę į dantis, vietoj čiulptuko, atsilošia ir pipsi pro nosį, kaip garvežys. Štai ir viskas. Aš nesmerkiu jo; jis nežino kito džiaugsmo. Jis tiktai tai ir žino. Jis paršiukas, savo prigimtimi.

109 Geda tiems, kurie išpažįsta, kad jie krikščionys,
84 GUNDANČIOS DVASIOS

o ieško džiaugsmo tokiuose dalykuose, tada kaip Šventosios Dvasios Evangelija – tai džiaugsmo perteklius. Šventosios Dvasios Evangelija – tai puikus dėl kiekvieno žmogaus išsipagiriojimas nuliūdime. Prisigerk Jėzaus Kristaus Evangelijos, prisipildyk Šventąją Dvasia, būsi girtas, kol neišeisi iš šio pasaulio, amen, nuostabus ir neišreiškiamas džiaugsmas. Nuolatinis susijaudinimas, dieną ir naktį girtas! Amen. Tai Dievo Žodis.

110 Bažnyčia sutinka, priima kažką kitą. Jiems norisi pravesti vakaronę, su pasivaikščiojimu į pliažą, pasilinksminti. Kartu pažaisti kortomis, kad susidraugauti. Tikrai. Pašokti, kartais pas kažką namuose, kartais bažnyčios rūsyje. Duoda kažką, kažkokius šokius, ieško kažkokio pasitenkinimo. Kame reikalas? Tai banda paršiukų, štai ir viskas. Reikalas tame, kad jie paršiukai. Jeigu jie susiliestų su Kristumi, jie patirtų tiek džiaugsmo, kad visi šie dalykai dėl jų nublanktų. Gerosios Naujienos skelbimas, prisigerti Dvasios, neišreiškiamas džiaugsmas ir šlovės prisipildymas.

111 Nesmerk nusidėjėlio; pasigailėk jo. Tegu jie eina ir rūko savo pypkę, tegu jis geria savo degtinę, tegu jis žaidžia kortomis. Tai jo malonumas. Nekaltink jo. Jis ateina namo išvargęs ir pavargęs, jis nori nors kažkokio malonumo. O kas liečia tave, gyvenk tokį dievobaimingą gyvenimą, kad tu galėtum parodyti ir įrodyti jam, kad Evangelija tūkstantį kartų turtingesnė už visą šitą džiaugsmą. [Tarpas juostoje.–Red.] Ir jeigu tokiame stovyje jis mirs, pateks į pragarą su savo degtine. Tai šėtoniškas nuodas. Jeigu jis mirs, papsėdamas savo pypke, Dievas jam Teisėjas. Jeigu mirs, valkiodamasi po šokius ir slankiodama aplink bjauriais drabužiais, Dievas joms Teisėjas.

112 Bet štai kas, jeigu tu miršti, o ant tavęs Šventosios Dvasios Jėgos patepimas, kaip tai buvo su Steponu, kada jis nukreipė savo žvilgsnį į Dievą ir pasakė: “Aš regiu atsivėrusį Dangų ir Jėzų, stovintį dešinėje”, – tuomet tu surištas su Dangumi, kaip kregždė prie savo lizdo. Amen.

113 Klaidinančios dvasios aiškina Dievo Žodį! Palikite, išsilaisvinkite. “kaip tai padaryti, broli Branhamai?” Tiesiog palikite. Tai viskas, ką tau reikia padaryti. Paimk Dievo Žodį. Nebandyk nieko išdirbti. Nekrisk prie altoriaus ir nesidaužyk, šaukdamas: “Dieve, duok man Šventąją Dvasią! Viešpatie, duok man Šventąją Dvasią!” Jis neateis pas tave, kiek besidraskytum prie altoriaus. Iš šito nebus naudos. Ne. Jis ateina ne šiuo keliu. Bet priimdamas Jį pagal Jo Žodį!

114 Pažvelkite į Petrą. Petras buvo siaubingoje situacijoje, panašu, ant pražūties slenksčio. Ir staiga pamatė Viešpatį, einantį vandeniu. Ir jis pasakė: “Viešpatie, jeigu tai tu, paliepk man eiti”.
IŠTARTAS ŽODIS 85

Viešpats pasakė: “Eik”.

115 Štai, Petras pasakė: “Palūkėk minutėlę, Viešpatie, duok man papasninkauti keturiasdešimt dienų, kad pamatyčiau, ar galėsiu šiuos vandeniu eiti ar ne. O Viešpatie, tegu nužengs ant manęs šioje valtelėje tiek Dvasios, kad aš galėčiau šokti Dvasioje ir kalbėti kalbomis, tuomet aš žengsiu”, a? Ne, pone! Jis priėmė Dievą pagal Jo Žodį, atitruko ir išsilaisvino. Dievas pravedė jį.

116 Kas jeigu Dievas, sutikęs Mozę, pasakytų: “Moze, eik į Egiptą ir pasakyk faraonui: ‘Paleisk Mano tautą’”? Kas jeigu Mozė pasakytų: “Pirma leisk man pradėti pasninkauti keturiasdešimt dienų, pažiūrėsiu, ar užteks mano tikėjimo, kad paklausyčiau Tau, Dieve. Pasiūlyk man ką nors kitą, Viešpatie. Palauk, aš noriu Tau kažką pasakyti, leisk pažiūrėsiu, gal, pirma aš įeisiu į Dvasią”? Mozė neuždavinėjo jokių klausimų, jis tiesiog priėmė Dievą pagal Jo Žodį ir nuėjo. Štai tokiu keliu tu turi eiti, priimk Dievą pagal Jo Žodį. Tuomet tu žinai, kad galėsi tai padaryti. Jis nelaukė, kol įvyks kas nors dar, jis tiesiog nuėjo ir padarė tai.

117 O kaip su Eliju, kada jis nusileido nuo Karmelio kalno, išbuvęs ten ilgą laiką? Ir sutiko vargšę senutę našlę. Ji buvo…Ji buvo svetimšalė, pagonė. Ir kada jis sutiko ją ten, ji rinko žagarus, kieme. O Dievas pasakė jam: “Nusileisk į šios našlės namus”. Kokia gera vieta, kur eiti pamokslininkui!

118 Štai jis nusileidžia į šios našlės namus. O ji ten rado kelėta žagarų. Paklausė: “Ką tu darai?”

119 Atsakė: “Renku žagarus. Turiu miltų keliems paplotėliams. Tai viskas, kas liko. Tris metus pas mus nebuvo lietaus”. Ji pasakė: “Štai iškepsiu šiuos paplotėlius. Suvalgysime juos kartu su sūneliu ir numirsime”.

120 Jis pasakė: “Pirmiau padaryk vieną dėl manęs!” Aleliuja! O, aš žinau, kad elgiuosi truputi keistai, bet šiaip ar taip aš Viešpaties pusėje. Pasakė: “Pirma padaryk vieną dėl manęs. Nes TAIP SAKO VIEŠPATS!” Štai jums, prašom.

121 Kas tai? “Pirma ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisumo”. Ne Dievo Karalystės ir “truputi triukšmo”, ne Dievo Karalystės ir “truputi emocijų”, ne Dievo Karalystės ir “truputi ano ar šito”. Bet, “Dievo, ir Jo teisumo, ir visa kita bus pridėta jums”. Pastatyk tai pirmoje eilėje!

122 Štai, ta našlė išgirdo tai. “Tikėjimas ateina per klausimą, o klausimas per Žodį”. Ji pasakė: “Tai Viešpaties Žodis, nes šis yra šventas Dievo žmogus.
86 GUNDANČIOS DVASIOS

Tai Dievo pranašas, ir aš žinau, kad tai tiesa. Ir kad tai Dievo Žodis”.

123 Taip, ji nebėgo klausti kaimynų, ką jai dabar daryti. Ji nenorėjo eiti dalintis savo…ir pasakoti savo kaimynams: “Ką jūs galvojate? Ten pamokslininkas prie mano namo tai kalbėjo. Zose, ką tu galvoji apie tai?”

124 Ji įėjo į namus ir viską iššlavė. Ji išsilaisvino. Ji atidavė viską, ką turėjo, kad gautų daugiau. Tai tas, ko reikia šiandien pasauliui, gero senybinio išlaisvinimo nuo visko, ką tu turi. Aleliuja! Ji išsituštino, kad galėtų pripilti. Visą aliejų, kurį ji turėjo, ir visą maistą, kurį ji turėjo, ji atidavė šiam pamokslininkui dėl Dievo Karalystės. Ir kada ji visa ten išgramdė ir ištuštino, Dievas nužengė ir pripildė statinaitę miltais ir ąsotį aliejumi. Ji vėl ištuštino į pamokslininko lėkštę. Jis atėjo ir vėl pripildė. Jis pripildė. Kiekvieną kart ji atiduodavo. Jis pildydavo.

125 Aš pasakysiu, jeigu šiandien žmogus iškratys visą šitą nesąmonę ir bruzdesį, ir krikščionybės mėgdžiojimą, ir leis Šventajai Dvasiai užimti savo vietą, tai šioje Aštuntos gatvės su Penni gatvės sankryžoje prasidės toks prabudimas, kad apims visą šalį. Užbaikite nesąmones. Sugrįžkite prie Dievo Žodžio. Išsikratykite, kad jus galima būtų pripildyti. Išsilaisvinkite, ir Dievas ateis pas jus. Išsituštinkite, ir Dievas pripildys. Visą šį smulkmeniškumą – “tau reikia daryti tą ir reikia daryti aną; tu turi daryti tai ir turi daryti aną”. Užmirškite! Išmeskite tai iš savo sielos!

126 Sakyk: “Dieve, leisk man nuo šito visiškai…šitos dienos, būti visiškai Tavo. Viešpatie, aš ateinu su sudaužyta širdimi. Aš ateinu su sukrėsta dvasia. Aš myliu Tave. Tu žinai, kad aš myliu Tave. Ir aš noriu užmiršti visą šią kvailystę – pasninkauti keturiasdešimt dienų, kad pamatyčiau, ar nepriartėjau aš arčiau Dievo, ir visa tai ir tą, ir kita, visas tas nesąmones”.

127 Nutraukite tai! Niekur Žodyje nesakoma mums pasninkauti keturiasdešimt dienų. Niekur. Išviso niekur nepasakyta, kad tu pasninkautum, jeigu Dievas tau šito nepasakys. O jeigu pasninkauji, tu nevaikščiosi alkanas ir išvargęs. Jeigu tu pasninkauji, broli, tai būk visą laiką džiugus ir laimingas. Sakoma: “Nesirodykite prieš žmones kaip veidmainiai, su perkreiptais liūdnais veidais. ‘Aš keturiasdešimties dienų pasninke, mano lėkštės man daugiau nebereikalingos. Aš numečiau 15 kilogramų ir visi kalba, kad dabar aš atrodau geriau’.” Niekai! Klaidinančios šėtono dvasios.

128 Atsistoju prie altoriaus ir šaukiu: “šlovė, šlovė, šlovė” iki tol, kol vargiai galiu pasakyti dar ką nors, ir sako: “Kad gauti Šventąją Dvasią, tu turi pradėti kalbėti kalbomis”. Nesąmonė! Išmesk ir užmiršk!
IŠTARTAS ŽODIS 87

129 Išmeskite tai iš savo sistemos ir ateikite prie Dievo Žodžio! Jis pasakė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija iš jūsų Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną”. Jeigu Dievas neištesi Savo Žodžio, tai Jis ne Dievas. Amen. Išsituštinkite. Ir prisipildykite. Amen. Oho! Man tai patinka. Tai Jo Žodis. Taip pasakė Dievas. Tai tiesa. O jeigu Dievas tai pasakė, Dievas apie tai ir pasirūpins. Viskas teisingai. Visi tie tavo pasiruošimai, tavo vaikščiojimai į bažnyčią…

130 Tai kaip ten depe jie sumontavo daug vagonų, didelius keleivinius vagonus. Aš dirbau ten. Jie sumontavo šiuos didžiulius vagonus iš kietų medžio veislių, apkalė aplink raudonmedžiu, viskas buvo taip šauniai, pastatė ant bėgių – jokių gyvybės ženklų. Ir sumontavo variklį, bet nebuvo garų, jis stovėjo nejudėdamas.

131 Viskas, ko reikia šiandien – kad kūrykloje degtų ugnis. Šiandien reikia įkaitinti. Šiandien reikia, kad bažnyčia virtų; turi būti karštai verdanti meilė, kad nuodėmė išgaruotų iš jūsų gyvenimo. O jeigu jūs negalėsite mylėti vienas kito, tai kaip jūs mylėsite Dievą, Kurio jūs nematėte? Meilė uždengia daug nuodėmių. Pirma mylėkite Dievą, tuomet jūs mylėsite vienas kitą, tuomet jūs mylėsite bažnyčią, pamilsite Priežastį, ir jūs mylėsite viską, kad doringa, ir jūs laikysitės nuošalį nuo to, kas šiame pasaulyje.

132 Gundančios dvasios klaidžioja aplink, įteigiančios žmonėms tą ir aną. “Jums reikia daryti tą. Jums reikia daryti aną”. Tai, todėl, kad atsirado denominacijos, jos gavo truputi apreiškimo ir sako: “Na taip, aš galvoju, kad žmogus…aš tikiu, kad šūkavimas, tai pagal Bibliją”. Teisinga. Tai tiesa. Bet jie padarė iš šito mokymą: “Šūkaukite, ir jūs gausite Tai”. Bet jūs negaunate.

133 Kitas atsistoja, moko: “Kalbėkite kalbomis”. Teisingai. Tai Biblijoje. “Štai, jeigu kalbi kalbomis, tai tu Ją turi”. Bet daugelis iš jų kalba kalbomis, bet neturi Jos. Matote? Deja, tai dar ne tas. Ne, pone.

Daugelis sako: “Štai, mes turime pranašauti”.

134 Pažvelkite į šiuos pranašus, kurie šokinėjo šen ir ten su ragais ant galvų ir pranašavo. Michėjas pasakė: “Visi jūs iki vieno meluojate”. Amen. Teisingai. Dievas ateina ne taip. Dievas ateina į tyrą širdį su sudužusia dvasia. “Sėjantys su ašaromis, pjaus su džiaugsmu, nešdami savo brangias pėdas”. Amen. Suprask tai teisingai, drauge.

135 Kiek daug demonologijos, demonai darbuojasi žmogiškose sielose! Stebėkite, kokį neša vaisių. Stebėkite, kokį gyvenimą gyvena žmogus.
88 GUNDANČIOS DVASIOS

Žiūrėkite, kaip jie elgiasi, stebėkite, kaip jie elgiasi, žiūrėkite, kokie jų motyvai. Tai taip pat neįmanoma…Ir jeigu aš pasakyčiau jums, kad: “Vienintelis kelias…Štai stovi mašina, visos išsirikiavo. Dangus Čarlstaune. Pėsčiomis neisi. Pasiekti galima tiktai mašina. Ir kiekvienas žmogus, kuris kerta šią liniją turi įpilti keturis galonus benzino”. Štai jo mašina, bet jeigu pas jį nėra benzino, jis jos neužves. Štai, ir lygiai tokiu pat būdu su Dangumi. Jeigu tu miršti be Dievo, man nesvarbu, kaip tu nugyvenai ir kiek tu pagaminai mašinų, jeigu ten nėra Dievo meilės, kad pritrauktų tave į Dievo Karalystę, tai tu žuvęs.

136 Yra neigiama ir teigiama. Nesvarbu, kokia čia teigiama fazė, jeigu nėra įžeminančio laido, tai nebus šviesos. Teisingai. Tu turi būti įskiepytas, įžemintas Dievo meilėje. O-o, broli! Pajunkite kartu ir nulinį ir fazinį, ir jūs turėsite Šviesą, gerą senamadišką Evangelijos Šviesą. Tegu driekiasi Ji nuo krašto iki krašto. Be šito pas mus nebus Šito. Nesvarbu, kiek daug pas jus su šiuo teigiamu rankos paspaudimų ir šokinėjimų, bet kad įsižiebtų šviesa jums reikalingas įžeminantis laidas. Amen.

137 Atkreipėte dėmesį? Prijungiate čia įžeminantį laidą ir viskas sugrįžta į tarpinę stotį, tiesiai per įžeminimą. Ir kiekvieną kart, kada žmogus įsišaknijęs ir įžemintas Dievo Žodyje, tai įtvirtina ir įžemina jį su Golgota, ten, kur inkaras, ten buvo pastatytas Dievo jungiantis stulpas, kad įsižiebtų Gerosios Naujienos Šviesa. Amen.

138 Žinote, kame reikalas? Žmonės čia šiose didelėse, šaltose, formaliose lavoninėse, pretenduoja į tai, kad jie pamokslauja Evangeliją. Vakar atėjo pas mane vienas vargšas pamokslininkas, priklauso vienai iš pačių didžiausių šalyje denominacijų, neskaitant katalikus. Jis pasakė: “Broli Branhamai, man siaubingai nusibodo”. Pasakė: “Jie ruošiasi mus visus, pamokslininkus, aprengti mantijomis ir pakabinti ant kaklo antkaklį, ir…ir kad pamokslautų tam tikrus dalykus. Jie mums sakys, ką pamokslauti, ketvirtiniais planais”. Jis pasakė: “Aš negaliu daugiau šito ištverti”. Jis pasakė: “Ką gi man daryti? Ar galiu aš pradėti pamokslauti Evangeliją?”

139 Aš pasakiau: “Broli, kol tu randiesi toje denominacijoje, gerbk ją. Tu tiesiog kalbėk, ką jie turi. Bet tu nueik pas savo presbiterį arba pas savo prižiūrėtoją, ir pasakyk: ‘Pone, aš gimiau iš aukšto, iš Šventosios Dvasios. Štai Dievo Žodis. Jeigu jūs leisite man Tai pamokslauti, aš pasiliksiu jūsų bažnyčioje. Jeigu ne, tai aš išeinu. Perduokite kam nors kitam’.” Štai kaip reikia daryti. Nevaikščioti vis aplinkui. Nebūk negatyviu. Išeik ir pasakyk, kame reikalas. Teisingai.
IŠTARTAS ŽODIS 89

140 Jis paklausė: “Broli Branhamai, jūs galvojate, kad aš galėsiu turėti susirinkimą?”

141 Aš pasakiau: “Kur Skerdiena, ten susirinks Ereliai”. Tai tiesa, jie paseks.

142 Kaip vienąsyk vienas žmogus augino viščiukus. Štai, tai ne juokai. Aš kalbu tai ne dėl juokų. Aš kalbu tai laiku. Jis ruošėsi auginti viščiukus, bet jam neužteko kiaušinių. Jis padėjo po viena anties kiaušinį. Ir kada jie visi išsiperėjo, pasirodė, kad viščiukai niekada nematė tokio keisto ančiuko. Taigi višta kudakavo viščiukams, ir viščiukai subėgdavo, bet ančiukas nesuprato tos kalbos. Ir kartą ta višta nuvedė juos už tvarto. O ten už tvarto tekėjo upeliukas. Kada tas ančiukas pajautė vandens kvapą, jis pasileido prie vandens iš visų jėgų. Sena višta pasakė: “Kut-kuda, kud-kuda”. O ančiukas : “ga-ga-ga”. Jis nuėjo prie vandens. Kodėl? Savo prigimtimi jis buvo ančiuku. Kada jis pajautė vandenį, broli, jis nepajėgė nuo jo atsispirti – juk jis buvo ančiuku.

143 Ir aš kalbu šiandien, žmonės kurie iš tikrųjų nori rasti Dievą, jie neleidžia jokiai bažnyčiai jiems diktuoti, ką jiems daryti, tą ar aną. Jeigu jumyse Dievo prigimtis, tai jūs eisite į šventumą. Jūs eisite kur teisinga. Jūs stosite už teisų reikalą. Jūs elgsitės teisingai. Jūs galvosite teisingai. Jūs gyvensite teisingai. Jeigu tu ančiukas, tai tu mėgsti vandenį. Jeigu tu krikščionis – tu myli Kristų. Jeigu tavyje netyroji dvasia – tu myli šėtono darbus. Jeigu tu suopis – tu maitiniesi maita. Jeigu tu paršiukas – ėsi mėšlą. Kur tu šiandien? Tiesa. Tvirtinate, kad jūs čia, valgote iš Viešpaties, o po to krentate ir kapstotės su šėtonu? Kažkas tame negerai. Nustokite klausę tų dvasių; jos – netyros dvasios. Nesvarbu, jeigu tau teks likti vienam. Vyrai ir moterys, iš kurių tarsi neišėjo nieko doro, tačiau jie pasiliko su Dievu.

144 Pažvelkite į Michėją, kaip jis stovėjo ten; ne kaip Gibraltaro uola, bet kaip Amžių Uola. Jis pasakė: “Aš nieko nepasakysiu…Manęs nejaudina, ką sako ši seminarija. Manęs nejaudina, ką sako mano susirinkimas. Manęs nejaudina, ką sako karalius. Jeigu jie nukirs man galvą, vis tiek sakysiu tiktai tai, ką Dievas verčia mane kalbėti”. Jis buvo teisus. Jis buvo teisus.

145 Ir šiandien, vyrai ir moterys, nekreipkite dėmesio, ką šis pasaulis siūlo jums, koks pas jį sutvarkymas, kokią bakterinį skiepą jie daro, ir pareiškia: “Jeigu prisijungsite prie bažnyčios, su tavimi viskas bus gerai”. Tai klaidingas skiepas. Kodėl? Pas tave pasilieka nuodėminga liga. Tai tiesa. Bet aš pasakysiu tau vieną dalyką, broli: “Skiepas nuo nuodėmės tai štai kas: ateik prie brangaus Viešpaties Jėzaus Kristaus Kraujo ir prisipildyk Šventąja Dvasia, ir tai bus skiepu nuo visokios nuodėmės,
90 GUNDANČIOS DVASIOS

ir tavo norai taps Dangiškais, ir pas tave nebeliks laiko šito pasaulio darbams”.

Melsimės.

146 Mūsų Dangiškas Tėve, kada mes matome ant žmonių šias viliojančias dvasias, ir matome, kaip jie ignoruoja Dievo darbus, aš meldžiu Dieve, kad Tu imtumeisi šiandien už kiekvieno vyro ir moters, kurie čia. Tegu tai bus ta diena, Viešpatie, kada jie supras, kad jų gyvenimas nesiderina su Žodžiu. Ir jie klausėsi melo, kuo šėtonas juos įtikinėjo, žurnalais su “tikromis istorijomis”, visokios supuvusios šito pasaulio nesąmonės, kino filmais ir bjauria televizija. O Dieve, Krikščioniui negalima į tai žiūrėti! Dieve, mus nuo šito pykina. Tu pasakei, kad Tau pikta, iki vėmimo. Tu pasakei: “Šuo grįžta prie savo vėmalų, ir…ir kiaulė grįžta į savo purvą”. Kažkoks senas šuo kažką išvemia. Senas pusiau gimęs (turėtų), veidmainiška asmenybė, prieina prie altoriaus, ir tarsi pasiruošęs išvemti kas pasaulio; bet išsaugo, sugrįžta ir vėl maitinasi tuo. O Dieve, išvalyk Savo namus, Viešpatie. Aleliuja! Siusk Šventąją Dvasią, kaip praėjusiais laikais, taip įtikinančiai, kad tai išvalys jo apetitą ir apvalys jo sielą, ir apvalys jį visą, ir padarys jį kūrinį dėl Dangaus. Duok jam…Sugražink jo erelišką jaunystę ir jo priesaikas, kas jis galėtų pakilti ir viršytų šio pasaulio darbus, ir sklandytų ten Danguje, iš kur galės iš toli pamatyti artėjančias nelaimes. Dovanok tai, Viešpatie.

147 Tu sulyginai Savo pranašus su ereliais, su erelišku žvilgsniu, galėjo aukštai pakilti ir matyti toli į priekį tai, kas įvyks. O Dieve, palaimink šią bažnyčią. Palaimink žmones, kurie ateina čia. Palaimink nepažystamus, kurie šiandien prie vartų. Tegu jie sužinos, kad ši Žinia buvo adresuota ne tik asmenims, bet ypatingai adresuota tiems, Viešpatie, kurie labai reikia; žinant, kad sykį mums teks kartu stovėti Dievo teisme, ir žinant, kad mums teks atsakyti už tai, kad žinojome Tiesą, be nepasakojome Jos. Tėve, aš meldžiu, kad tai kristų į kiekvieno širdį. Jėzaus Vardu.

148 Minutei nulenkę mūsų galvas, noriu žinoti, ar yra čia tokie, kas pasakys šį rytą: “Broli Branhamai, man nusibodo visi tie dalykai. Tiek ilgai ant manęs kabėjo visoks smulkmeniškumas. Visą laiką įsikišu ne laiku. Darau tai, ko man nereikia daryti, aš žinau tai. To nedera Krikščioniui. Aš nenoriu šito daryti; Dievas žino, kad nenoriu. Ir aš daugiau nenoriu klausyti tos dvasios. Tai visą mano gyvenimą sulaikydavo mane nuo tikros meilės ir laivės Kristuje. Aš noriu, kad tu pasimelstum už mane, broli Branhamai, kad šiandien tai paliktų mane”. Pakelkite savo ranką? Visos tos smulkmenos, viskas, kas priverčia tave stotis į kokią nors pusę. O, tai nedora. Tai vaidai tarp brolių. Nedarykite šito. Jūs šito nenorite. Jūs nenorite parodyti savo charakterį ir visa kita, kad tai jus slėgtų.
IŠTARTAS ŽODIS 91

149 Sakykite: “Aš daugiau šito nenoriu. Man tai nusibodo. Šiandien aš pasiruošęs nusimesti tai. Štai aš einu, Viešpatie, aš noriu atsikratyti viso savo egoizmo. Jeigu mano brolis negerai su manimi elgiasi, aš vis tiek už jį melsiuos. Jeigu mano tėtis neteisingai su manimi pasielgia, aš vis tiek mylėsiu jį. Jeigu mano žmona negerai elgiasi su manimi, arba mano vyras, aš priimsiu, nuolankiai, prieš Dievą. Viešpatie, aš žvelgiu tiktai į Tavo Karalystę. Aš noriu turėti švarų protą. Aš noriu, kad širdį pripildytų džiaugsmas. Aš noriu susiimti, kada pavojus iš tikrųjų artinasi, aš noriu stovėti prieš Tave, Viešpatie, su pakeltomis rankomis ir švaria širdimi, žinant, kad sykį aš pamatysiu Tave. Aš trokštu tokio pergyvenimo. Viešpatie, padaryk mane tokiu, nuo šios dienos”.

150 Jūs pakelsite savo ranką, tie, kas dar nepakėlė? Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Sese, pagrok, kol mes stovime su nulenktomis galvomis. Kaip rimtai tu galvoji apie tai? Nežaiskite. Tai ne laikas žaidimams. Tai laikas priimti. Tai laikais, kada tu turi gauti tai. Ateik, išsituštink. Padarysi? Ateik, visą ką turi, atiduok Dievui. Pasakyk: “Dieve, aš daug nesuprantu. Aš tiesiog namų šeimininkė. Aš negaliu daug padaryti, Viešpatie, bet aš…aš galiu skaityti Tavo Bibliją, aš galiu kiekvieną dieną melstis. Aš galiu išmesti visokią nesąmonę. Aš kalta daug kame iš to, apie ką šį rytą kalbėjo pamokslininkas, taigi aš…aš šiandien išmetu tai. Aš šito nenoriu. Dieve, pripildyk mane meile. Pripildyk mane tuo, nuo ko aš mylėsiu patį pikčiausią priešą. Aš iš tikrųjų noriu šito, Viešpatie”.

151 Kol ji groja, ateikite ir atsistokite minutei prie altoriaus, susirinksime dėl žodžio maldos. Jeigu tu iš tikrųjų rimtai, jeigu tu iš tikrųjų ketini rimtai numesti tai, jeigu ateisi su tyra širdimi, tai jo visa tai neslėgs, kada tu nueisi nuo šito altoriaus. Pasakyk: “Aš einu čia, tiesiog atsistosiu, nors minutei, taip, broli Branhamai, kad tu asmeniškai su manimi pasimelstum”. Aš…aš noriu, kad jūs ateitumėte ir melstumėtės. Tu ateisi dabar? Su nulenktomis galvomis, kas atsistos ir ateis prie altoriaus, atsistos aplink altorių?

Nepraeik manęs, o Jėzau,
Dvasios neužtemdęs!
Girdėdamas žmones, apgaubtas maldos,
Nepraeik manęs.
Dieve! Dieve,
O, išgirsk mane!
Girdėdamas žmones, apgaubtas maldos,
Nepraeik manęs.

152 Nesvarbu kaip ilgai tu krikščionis, pas tave vis dar yra tos dvasios,
92 GUNDANČIOS DVASIOS

kurios kalba jums, ardo jus, verčia jus pasakoti apie kažką. Kada kažkas ateina ir pradeda pasakoti apie kažką kitą, tu įsiveli su jais į tai, o, jūs tiesiog šmeižiate juos. Tai tiesa, broli. Nedarykite šito. Galu gale tai neįleis į pažadėtą Žemę. Jeigu jūs įgijote kažką tokio, ko pas jus neturi būti, jeigu Dievo meilės iš tikrųjų nėra jūsų širdyje, ar tai vyras ar moteris, prieik ir pasakyk: “Dieve, štai dabar, ši rytą, aš noriu išmesti visa tai, tiesiog čia. Aš nueisiu nuo altoriaus visai kitokiu žmogumi”. Jūs ateisite?

153 Čia yra koks nors nusidėjėlis, nepriėmęs Jėzaus, ir tu žinai, kad tu nusidėjėlis, bet nežinai Jo kaip asmeninio Gelbėtojo? Pasakyk: “Broli Branhamai, taip, aš galvojau, kad maudžiausi malonumuose. Vaikščiojau į šokius ir vakarėlius, ir į panašius dalykus. Žiūrėjau negerus spektaklius. Ir aš…aš skaičiau blogą literatūrą. Aš skaičiau knygutes su vulgariomis istorijomis. Skaičiau ir gaudavau malonumą”. Broli, su tavimi kažkas negerai. Tai tavo apetitas; matote, leiskite man pažvelgti, ką žmogus skaito, leiskite man pažvelgti, ką jis žiūri pro televizorių, paklausyti, kokią jis klauso muziką.

154 Kartą važiavome mašinoje ir vienas žmogus ištiesė ranką ir įjungė mano radiją, kažkokią bjaurią muziką. Aš pasakiau: “Išjunk ją. Aš nenoriu šito klausyti”. Kažkokie bugi-bugi.

Jis pasakė: “A kas, man patinka tai klausyti”.

Aš pasakiau: “Pas tave bloga natūra. Su tavimi netvarkoje”.

155 Kada praėjus kelioms dienoms mes susitikome su tuo žmogumi ant kalno šlaito arba kalvos šlaito, gaudėme žuvį. Ten giedojo paukšteliai. Ore skraidė kregždutė, ar gegutė, giedodama girių. Aš linktelėjau tam vaikinui, pasakiau: “Paklausyk, vaikine, štai mano muzika. Tegu bus įjungta. Tai mano radijas. Dievas siunčia juos, kad giedotų dėl manęs, kol aš čia. Tai nuramina mano sielą”.

156 Geriau, negu visa ta beprotiška nesąmonė, dundėjimas automatinių grotuvų, kad netgi pavalgyti neįmanoma kur nors viešoje vietoje. Tai šėtoniška dieta. Tai šėtoniška krūva, viskas sumaišyta su nuodėme. Ko jūs ten prilipote ir džiaugiatės tuo? Meta monetas į tas dėžes, iš ten pasigirsta šis purvas, o tu džiaugiesi tuo? Gėda. Tu atsimetėlis. Tu nuėjai nuo Dievo. Tu nežinai Dievo. Jeigu tu žinotum Dievą, tavo nuodėmių atleidime, tu niekada neklausytum tokios nesąmonės. Tai būtų mirę dėl tavęs. Tave…tave pykintų nuo šito. Jūs šito nenorite. Jūsų dieta geresnė. Jūs mylite Dievą. Ar ateisi tu šį rytą, ir palenksi kelius čia su šiais atgailaujančiais šitą rytą?

157 Štai vyrai ir moterys stovi ant kelių,
IŠTARTAS ŽODIS 93

kurie metų bėgyje buvo krikščionimis. Aš nepabrėžiu jų krikščionybės. Bet aš tiesiog bandau papasakoti jums, kad tas šėtonas, persekiojantis juos, sulaiko juos nuo pilno džiaugsmo. Šventoji Dvasia – tai Džiaugsmas. Štai, aš pabundu nugirdytas, guluosi nugirdytu, o visą naktį ir visą dieną nugirdytas. O-o, man tai patinka. Su tuo aš einu gaudyti žuvies: “Nepraeik manęs, Tu, Jėzau. Mano nuolankų kvietimą išklausyk”. Išvykstu į medžioklę ir giedu girių Dievui. Visur, kur vykstu, pamokslauju. Argi tu nenori tokiu pat būdu? Pilnas Šventosios Dvasios, Jis stimuliuoja tave. Oi-oi-oi! Girdite, kaip jie dainuoja tas bjaurias dainas? Jūs galite sugiedoti šią:

Pažadėton šalin aš einu,
Pažadėton šalin aš einu.
O kas eis su manim kartu?
Pažadėton šalin aš einu.

Pažadėton šalin aš einu,
Pažadėton šalin aš einu.
O kas eis su manim kartu?
Pažadėton šalin aš einu.

Palaimintas ten amžinai
Aš būsiu toj šaly.
Ir gėrėsiuos Viešpačiu tenai
Jis bus visad manoj širdį.

Pažadėton šalin aš einu,
Pažadėton šalin aš einu.
O kas eis su manim kartu?
Pažadėton šalin aš einu.

158 Jūs ateisite, išeisite į priekį? Aš prisimenu, mūsų buvo penki šimtai žmonių, stovėjome ten, kada aš krikštijau šimtą dvidešimt, maždaug šiuo metų laiku, šia prie upės kranto, kada virš upės nusileido žėrinti Rytinė Žvaigždė. Aleliuja! Balsas iš jos pasakė: “Tu neši Gerąją Naujieną po visą pasaulį”. Kaip tai galėtų padaryti vargšas nemokytas kaimo vaikinukas? Dievo malonė! Amen.

159 O-o, kas ateis ir eis? Išsilaisvinkite, palikite dabar visokią naštą. Neklausykite tų gaudančių dvasių. Ateikite, klausykite Dievo Žodį. TAIP SAKO VIEŠPATS! “Palaiminti alkstantys teisumo ir trokštantys pasisotinti juo”.

160 Nulenkime mūsų galvas ir melskimės su tais, kas prie altoriaus.
94 GUNDANČIOS DVASIOS

Mano brangūs vaikai, aš noriu, kad jūs atsimintumėte, šitą rytą jūs nusimetate visus apsunkinimus ir nuodėmę, kurie kankino jus. Kaip pasakė Paulius, Laiške Hebrajams, 12-tas skyrius.

…mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime
visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę…

Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti
Apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir
pranašus,

Kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, įgijo
pažadus, užčiaupė liūtams nasrus,

Užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų,
Sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti
svetimųjų pulkus.

Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius…

Kiti buvo kankinami…kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat
pančius ir kalėjimą.

Kiti iškentė patyčias ir plakimus…

…jie, paliudyti tikėjime…

Ir jie visi, per tikėjimą gavę gerą liudijimą, negavo to, kas buvo
pažadėta,

Nes Dievas geresnius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be
mūsų pasiektų tobulumą.

Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti,
nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę
ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

Žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis
vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo
kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

161 Jėzus savo maldoje pasakė: “Tėve, Aš pašvenčiu Save”.
IŠTARTAS ŽODIS 95

Jėzus tapo pašvęstu, dėl Bažnyčios. Jis galėjo apsivesti, bet Jis šito nepadarė. Jis tapo pašvęstu. Jis pasakė: “Pašventink juos, Tėve, šia Tiesa. Tavo Žodis yra Tiesa”.

162 Todėl nusimeskime nuo savęs visokį apsunkinimą. Pas tave kažkoks įprotis? Kažkas tavyje yra, kas verčia tave kalbėti, kada tau nereikia kalbėti? O Dieve! Dabar palik tai. Padėk ten, žiūrėk, kaip nužengs Ugnis nuo altoriaus ir pašalins tai. Žiūrėk, kaip Dievo meilė nugalės tai. Žiūrėk, kaip visas šis egoizmas, kokiu būdų tu kalbėjaisi su savo žmona, kokiu būdu tu kalbėjaisi su savo vyru, kokiu būdu jūs kalbėjotės su savo kaimynu, kokiu būdu jūs pasakojote apie žmones iš bažnyčios, ši rytą padėkite tai ant aukuro, ir nusileis Dievo Ugnis ir patrauks tai, ir vietoj to išsižiebs Dievo meilė.

163 Tavyje liga? Padėk ją ant aukuro, sakyk: “Štai tai, Viešpatie. Sukurs manyje tyrą dvasią. Sukurk manyje išgydančią jėgą”. Žiūrėkite, ką padarys Dievas. Dievas padarys šį rytą.

164 Mūsų Dangiškas Tėve, mes lenkiamės Tavo Akivaizdoje, dėl tų, kurie prie altoriaus. Tėve, tegu Tavo malonė pasilieka ant kiekvieno iš jų. Dabar, kad jie…Viešpatie, aš negaliu padaryti tai dėl jų. Jie patys turi padaryti tai. Niekas negali padaryti tai už juos. Jie vieni turi tai padaryti. Tegu dabar jų siela pasakys juose: “O Dieve, šita natūra, aš palieku ją čia, Viešpatie. Aš daugiau nepriimsiu jos. Nesvarbu, kaip ten bus, bet aš tai atmetu. Ir šis mano liežuvis, kuris taip lengvai kartojo apkalbas, Viešpatie, aš padedu tai čia. Aš nesiimsiu šito daugiau. Pašventink mano liežuvį, Viešpatie. Leisk man pajausti, kaip nusileis Angelai, kaip buvo su Izaiju, kada jis pasakė: ‘Mano nešvarios lupos. Vargas man!’” Ir Angelas nuėjo prie aukuro, paėmė anglį iš Ugnies ir palietė jo lupas, ir pašventino jį. Dieve, šitą rytą, pašventink kiekvieną kalbantįjį, kas kalba neteisingai ir sėja nesantaiką. Dovanok tai, Viešpatie.

165 Visokios ligos pas nusilenkusiuosius čia šiame pastate, ligoti žmonės, žinantys, kad tai irgi netyros dvasios. Dieve, kaip Tavo tarnas, aš draudžiu joms Jėzaus Vardu. Tegu išeina jos iš kiekvieno sergančio. Ir tegu bet kuris netyras žmogus, pas ką netyros mintys, vulgarus, gašlus, vyras, panašiai kaip ir moteris, o Dieve, patrauk tai iš jų. Tie iš jų, kurie bando mesti rūkyti, ir išsilaisvinti nuo išgertuvių ir vakarėlių, ir viso egoistiško; Dieve, tokiu būdu pažadink jų širdis Šventąja Dvasia, kad nebebūtų pas juos daugiau jokio noro šiems dalykams. Neliks tam vietos; nuo tos akimirkos jūs taip pripildyti Šventąja Dvasia.

166 Dieve, padaryk šią bažnyčią degančiu krūmu.
96 GUNDANČIOS DVASIOS

Tegu ji bus Šventosios Dvasios vieta, padaryk ją degančia Ugnimi, kad šis pasaulis ateitų pamatyti Dievo šlovės. Dieve, pradėk nuo šios saujelės žmonių, nuo šių pora šimtų, šį rytą. Dovanok tai, Viešpatie.

167 Apvalyk kiekvieną širdį, kiekvieną metodistą, kiekvieną baptistą, kiekvieną kataliką, kiekvieną presbiterioną, kiekvieną sekmininką. Viešpatie, pašalink tai iš jų širdžių, ir tegu jie šiandien ateis pas tave. Dovanok tai, Tėve. Aš atiduodu juos Tau, ir pašvenčiu juos Tau, Jėzaus Kristaus Vardu, dėl jų sielų apvalymo ir jų kūnų išgydymo. Amen.

168 Aš galvoju, jūs palikote čia prie altoriaus savo naštą? Tu jauti, kad ji yra ten? Jeigu jauti, kad ji ten, spręsk pats. Tu meldeisi. Aš pamokslavau. Jūs melskitės. Jūsų našta pasiliko ten, broli, sese? Jūs galite palikti ją ten? Jeigu galite, pakelkite savo ranką, pasakykite: “Taip, Dieve, dabar aš palieku tai ten. Savo nesutarimus aš palieku čia ant aukuro”. Kas su tuo, ponia, kuri čia iš dešinės nuo altoriaus? Jūs galite palikti tai ten? Jūs galite palikti ten dabar? Pasakykite: “Taip, tikėjimu žvelgiu aš į Kristų Avinėlį”. Dabar mes visi giedosime tai.

Žvelgiu tikėjimu
Į Avinėlį,
Gelbėtoją.
Meldžiu – išgirsk mane,
Pašalink nuodėmę,
Nuo šiol leisk priklausyt,
Tau visada.

169 Pakilkime visi, gilioje pagarboje. Dabar visi atidžiai klausykite. Niekas neišeina. Tiktai…Tarnavimas neužbaigtas. Aš noriu, kad jūs pajaustumėte šį šventumą ir iškilmingumą.

Per tamsą kai einu,
Širdgėlą sutinku,
Būk man vedliu.
Tamsą pakeisk diena,
Nušluostyk ašarą,
Neleisk paklyst man,
Palikt Tave.

Giedokite tai ne dėl jūsų kaimyno. Užmerkite savo akis ir lėtai sugiedokime, pakeldami savo rankas į Dievą.
IŠTARTAS ŽODIS 97

Per tamsą kai einu,
Širdgėlą sutinku,
Būk man vedliu.
Tamsą pakeisk diena,
Nušluostyk ašarą,
Neleisk paklyst man,
Palikt Tave.

Ten Tėvą aš turiu,
Ten Tėvą aš turiu,
Ten Tėvą aš turiu
Kitame krante.

Greitai aš Jį matysiu,
Greitai aš Jį matysiu,
Greitai aš Jį matysiu
Kitame krante.

Ta diena gal bus rytoj,
Ta diena gal bus rytoj,
Ta diena gal bus rytoj
Kitame krante.

170 Aš noriu žinoti, pas ką tėvas jau išėjo į tą Žemę? Pakelkite ranką. Pas ką motina jau toje Žemėje? Pakelkite ranką. Pas ką iš jūsų Gelbėtojas toje Žemėje? Pakelkite ranką.

Bus nuostabus susirinkimas!
Bus nuostabus susirinkimas!
Bus nuostabus susirinkimas!
Kitame krante.

171 Aš noriu, kad jūs šį tą padarytumėte. Dabar, kada mes vėl giedosime, aš noriu, kad mes paspaustumėme ranką stovinčiam šalia ir pasakytume: “Broli, sese, melskis už mane, kad mes susitiktume su tavimi toje Žemėje”. Padaryk tai, jeigu nori šito. Kas iš jūsų nori susitikti? Kas iš jūsų nori sutikti kiekvieną čia, ir Ten? Žinoma, mes norime. Tad paspauskime vienas kitam rankas ir pasakysim: “Aš noriu sutikti tave, broli. Aš noriu sutikti tave toje pusėje”. Dabar, kada giedosime, “Pas mane ten Gelbėtojas”. Gerai.

Gelbėtoją ten turiu,
Gelbėtoją ten turiu,
98 GUNDANČIOS DVASIOS

Gelbėtoją ten turiu,
Kitame krante.

Greitai Jį aš pamatysiu,
Greitai Jį aš pamatysiu,
Greitai Jį aš pamatysiu,
Kitame krante.

172 Kaip gerai ir nuostabu, tiesa? “Jėzus, saugok mane arti kryžiaus”.

Jėzau, tu laikyk mane
Visada prie kryžiaus.
Ten gyvybė man duota
Tik per Kraują Kristaus.

Visi pakelkime rankas.

Kryžiuje, kryžiuje,
Bus šlovė manoji.
Kol į poilsį ateis,
Siela džiaugsmingoji.

Kryžiuje, kryžiuje,
Bus šlovė manoji.
Kol į poilsį ateis,
Siela džiaugsmingoji.

Aš myliu Jį, aš myliu Jį,
Pamilo Jis pirma,
Išpirko man Kalvarijoj
Išganymą.

Garbė Dievui!

173 Dabar tyloje nulenkime mūsų galvas. Dabar kiekvienas savaip, garbinsime Jį, pakeldami savo rankas, sakysime: “Dėkoju Tau, Viešpatie, kad gelbsti mano sielą. Dėkoju Tau, Viešpatie, kad gydai mane. Dėkoju Tau, Viešpatie, už viską, ką Tu padarei, suteiki išlaisvinimą, suteiki laivę. Dėkoju Tau, Viešpatie”. Mes išreiškiame Tau šią gyriaus auką. Mes garbiname Tave, nes Tu toks brangus. Tu – Lygumų Lelija, Rytinė Žvaigždė, Sarono Rožė, Viskas Visame. Tu – Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia; Tu, Kuris buvai, Kuris esi ir Kuris ateini; didis Alfa ir Omega. Tu Nuostabusis,
IŠTARTAS ŽODIS 99

Pasaulio Kunigaikštis, Šaknis ir Dovydo Atžala. Tu Viskas! Ir mes dėkojame Tau, Viešpatie, už viską, ką Tu padarei. Mes dėkojame Tau už Tavo Žodį, nes Jis yra Šviesa mūsų keliui. O-o, mes meldžiame, Viešpatie, kad Tu duotum mums vaikščioti Šviesoje. Dovanok tai, Tėve. Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Gerai. Atsisėskite minutei. “Vaikščiosime Šviesoje”.

Mes vaikščiosime Jo šviesoje,
Ten, kur malonės iškrito rasa.
Dieną ir naktį mums šviesk visada,
Jėzus – pasaulio šviesa.

174 Nagi, šventieji, sugiedokime!

Mes vaikščiosime (tyrume, šventume) Jo šviesoje,
Ten, kur malonės iškrito rasa.
Dieną ir naktį mums šviesk visada,
Jėzus – pasaulio šviesa.

Išpažink – Karalius Jis,
Jėzus – pasaulio šviesa.
Sklis varpų ten skambesys,
Jėzus – pasaulio šviesa.
Visi kartu!
Mes vaikščiosime Jo šviesoje (mano kelio Šviesoje),
Ten, kur malonės iškrito rasa.
Dieną ir naktį mums šviesk visada,
Jėzus – pasaulio šviesa.

175 Ar jaučiate nuo to geriau? Kas jaučiasi gerai? Tiesiog pakelkite savo ranką ir pasakyk: “Aš jaučiuosi puikiai”. Šventoji Dvasia visiškai apvalė mus. Tuomet mes (ką?) vaikščiosime Šviesoje. Neklausykite jokių…Kas yra Šviesa? “Tavo Žodis – Žibintas”. Tuomet:

Mes vaikščiosime Jo šviesoje,
Ten, kur malonės iškrito rasa.
Dieną ir naktį mums šviesk visada,
Jėzus – pasaulio šviesa.

176 Argi tai nenuostabu? Panašu, kad mes negalime užbaigti. Šventoji Dvasia tiesiog užvaldo mus! Jūs irgi jaučiate tai? Jaučiu, kad negaliu užbaigti. Atrodo, kad negaliu.
100 GUNDANČIOS DVASIOS

Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
Už Gerosios Naujienos šviesą ištikimi lieja kraują.
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.

Pirmtakas Mesijo – Jonas Krikštytojas
Buvo pirmas, kuris mirė už tą Dievo planą.
Po to pats Viešpats ant kryžiaus Kraują praliejo,
Mokydamas, kad Dievo Dvasia išgelbės iš nuodėmių.

Ten buvo Petras ir Paulius, Teologas Jonas.
Už Geros Naujienos šviesą tekėjo jų kraujas.
Jis su senų pranašų krauju susiliejo,
Kad tiesos Šlovė kitus pasiektų.

Dievo vyras, Steponas, liudijo apie nuodėmes.
Su pykčiu tauta į jį akmenis mėtė.
Pripildytas Dvasios, išėjo Steponas.
Pamatęs Dievo šlovę, pas šventuosius užžengė jis.

Teka tas kraujas, taip, teka tas kraujas,
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
Už Gerosios Naujienos šviesą ištikimi lieja kraują.
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.

Paklausykite!

Visos sielos šaukia ten po aukuru:
Kada gi įvyks Dievo teismas ant pikto?
Kol Gerosios Naujienos srovės teka,
Dar daugiau ištikimų gyvybės kraują pralies.

Aš noriu būti vienas iš jų.

Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
Už Gerosios Naujienos šviesą ištikimi lieja kraują.
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.

177 Aš norėčiau eiti tiesiai nuo kafedros. Amen. O-o, kaip nuostabu! Mano broliai aukoja savo gyvybe. Dar daugiau žmonių padarys tą patį. Nesijaudinkite. Labai greitai įvyks atomazga. Tu arba įeisi, arba pasiliksi lauke. Jie dabar visi prisijungia prie Bažnyčių Tarybos, visi įeina. Visi susirenka į vieną krūvą.
IŠTARTAS ŽODIS 101

Kol Gerosios Naujienos srovės teka,
Dar daugiau ištikimų gyvybės kraują pralies.
Teka tas kraujas, taip, teka tas kraujas,
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
Už Gerosios Naujienos šviesą ištikimi lieja kraują.
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.

178 O-o, Jaučiu, tarsi virš bažnyčios padvelkė Paėmimu. O-o, kaip gerai jaučiuosi! Visos nuodėmės padengtos Krauju. Matote, Šventajai Dvasiai patinka Žodis. Būtent Žodžiu maitinasi Šventoji Dvasia, matote. Oi-oi-oi! Ji nužengia ant tautos, apvalo juos nuo nuodėmių, pašalina jų ligas, pašalina jų melancholiją. Dabar aš girtas, girtas kiek tik galima, nugirdytas Dvasia, meilė teka iš mano širdies. Nesvarbu, kas ir ką kažkada padarė, tai atleista. Tavo pats pikčiausias priešas, viskas praėjo. Kas kažką ten papasakojo arba kažką pasakė, jeigu aš…ką gi, aš…viskas praėjo, dabar viskas apvalyta.

Teka tas kraujas, taip, teka tas kraujas,
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
Už Gerosios Naujienos šviesą ištikimi lieja kraują.
Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje.
O-o! Kaip nuostabu!
Nuostabus laikas ateis pas tave,
Nuostabus laikas ateis pas mane.
Jeigu pasiruošę Jėzų, Karalių sutikti,
Ten nuostabus bus laikas.

Nuostabus laikas ateis pas tave,
Nuostabus laikas ateis pas mane.
Jeigu pasiruošę Jėzų, Karalių sutikti,
Ten nuostabus bus laikas.
Jums tai patinka? Nagi visi kartu!
Nuostabus laikas ateis pas tave,
Nuostabus laikas ateis pas mane.
Jeigu pasiruošę Jėzų, Karalių sutikti,
Ten nuostabus bus laikas.

179 Aš jaučiu, tarsi šioje bažnyčioje senamadis prabudimas. O jūs? Tiesiog geras apvalymas, gera skalbimas; nuostabiai geras senas laikas. Gerai jaučiatės? O-o!

Šlovinsiu, šlovinsiu Avinėlį,
Kuris už puolusius buvo nuteistas.
102 GUNDANČIOS DVASIOS

Nagi visi sugiedokime tai. Jūs žinote tai? Aš žinau. Ateik čia, broli Nevillai, padėsi man giedoti. Ir dabar visi kartu, keliame savo rankas, nagi giedokime kartu, šitą rytą.

Šlovinsiu, šlovinsiu Avinėlį,
Kuris už puolusius buvo nuteistas.
Žmonės, girių Jam duokite,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.

180 Nagi, visi kartu!

Šlovinsiu, šlovinsiu Avinėlį,
Kuris už puolusius buvo nuteistas.
Žmonės, girių Jam duokite,
Gali Krauju nuplauti visas dėmes Jis.

Amen. Nuostabu?

Perlinis miestas, šviesus ir skaistus!
Ten mano rūmai, mano arfa, vainikas.
Aš laukiu miesto nuostabaus,
Kurį parodė Kūrėjas Jonui.

181 Amen. Nuostabu! O-o! Dabar nagi visi atsistokime ant kojų. Tikiuosi, kad jūs jaučiatės gerai. Prisiminkite apie vakarinį tarnavimą. Dabar mes norime sugiedoti mūsų seną gerą giesmę išsiskirstymui.

Klaupiamės prie Jėzaus kojų,
Garbiname Vardą Jo.
Jį Karalium vainikuosim,
Kai parves Jis mus namo.
Gerai. Dabar visi kartu. Gerai.
Klaupiamės prie Jėzaus kojų,
Garbiname Vardą Jo.
Jį Karalium vainikuosim,
Kai parves Jis mus namo.

O, brangus (brangus Vardas), nuostabus
(O koks nuostabus!)
Vardas džiaugsmo ir vilties
O, brangus, nuostabus
Vardas džiaugsmo ir vilties.
IŠTARTAS ŽODIS 103

182 Koks nuostabus rytas! Koks nuostabus laikas! Minutei nulenkime mūsų galvas. Dabar kiekvienas tepažvelgia į Kristų, į savo Gelbėtoją. Tyloje, aš noriu, kad išreikšumėte Jam padėką ir girių. Pasakykite: “Viešpatie, aš taip dėkingas Tau už mano sielos pašventinimą. Aš taip dėkingas Tau už viską, ką Tu padarei dėl manęs. Viešpatie, tegu Tavo Dvasia bus ant manęs visą dieną. Vesk mane. Vadovauk man. Palaimink mane”. Meldžiu, kad Dievas dovanotų jums šį palaiminimą.

Kol mes stovime nulenkę mūsų galvas, brolis Nevillas pasimels prieš išsiskirstant.




















Demonologija – Fizinė sfera
1953m. birželio 8d., pirmadienio vidudienis.

Demonologija – Religinė sfera
1953m. birželio 9d., antradienio vidudienis.

Gundančios dvasios
1955m. liepos 24d., sekmadienio rytas.

Šiuos pamokslus išsakė brolis Williamas Marrionas Branhamas. Perspausdinta iš magnetinės juostos be sutrumpinimų ir pakeitimų.
Lietuvių kalba išversta 2009m.